Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiškėjas – fizinis asmuo ar tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytas asmuo, kuriam šie teisės aktai suteikia teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytas asmuo), ir kuris pateikia prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (ar) kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys. 2.
2Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje. 3. Taikinamasis tarpininkavimas gali būti vykdomas, kai bent viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir yra priimtas sprendimas teikti jai antrinę teisinę pagalbą. 4. Kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašoma tarptautiniams ginčams spręsti, pagal šį įstatymą ją turi teisę gauti tik tie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti fiziniai asmenys, kurie teisėtai gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Šio įstatymo nuostatos tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytiems asmenims taikomos mutatis mutandis tiek, kiek tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. 5.
atvejais teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenantys fiziniai asmenys tarptautiniams ginčams spręsti kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos Respublikoje jiems suteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nurodyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 32 straipsnyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 388 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju skiriant antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 1–7 dalių nuostatos. 6. Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.;
4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. 7.
7Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
8) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis;
9) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį dalies;
10) iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
11) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
12) nustatoma, kad pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
13) tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose; 1413) pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų; 1514) ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau pareiškėjas nesutiko ją jos pateikti tvirtinti teismui. 8.
punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose. 9. Spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Šioje dalyje nurodytą išvadą advokatas tarnybai turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tarnybos kreipimosi į advokatą dienos. 10. Antrinė teisinė pagalba neteikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmoką, jeigu ši išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu) ir jeigu draudimo išmoka apima visas išlaidas, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba. Jeigu teisinių išlaidų draudimo išmoka, pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu), apima dalį išlaidų, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybė, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, garantuoja ir apmoka tik tą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurios neapima teisinių išlaidų draudimo išmoka. Pareiškėjas privalo nurodyti, ar yra sudaręs teisinių išlaidų draudimo sutartį ir, kai šią sutartį yra sudaręs, kokias išlaidas apimtų teisinių išlaidų draudimo išmoka.
Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 13 punktuose nurodyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. 11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 13 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir asmens turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimas neigiamas pasekmes pareiškėjui. 12. Antrinė teisinė pagalba neteikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmoką, jeigu ši išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (bylos nagrinėjimo išlaidas) ir jeigu ji apima visas išlaidas, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba. Jeigu teisinių išlaidų draudimo išmoka, pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (bylos nagrinėjimo išlaidas), apima dalį išlaidų, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybė, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, garantuoja ir apmoka tik tą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurios neapima teisinių išlaidų draudimo išmoka.
Pareiškėjas privalo nurodyti, ar yra sudaręs teisinių išlaidų draudimo sutartį ir, jei šią sutartį yra sudaręs, – kokias išlaidas apimtų teisinių išlaidų draudimo išmoka.“
taip:
„1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę
pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 51 straipsnį;“. 2. Papildyti 12 straipsnį nauju 2 punktu:
„2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis,
smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;“. 3. Buvusius 12 straipsnio 2–17 punktus laikyti atitinkamai 3–18 punktais. 4. Pakeisti 12 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kiti, nei šio straipsnio 2 punkte nurodyti, nukentėjusieji dėl nusikaltimų nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;“. 5.
taip: „13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;“. 6. Papildyti 12 straipsnį nauju 18 punktu: „18) asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais;“. 7. Papildyti 12 straipsnį nauju 19 punktu: „19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis.“
straipsnio 18 punktą laikyti 20 punktu. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Asmens teisę gauti antrinę teisinę
pagalbą įrodantys dokumentai
nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi. 2. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 12 punkte punktuose nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai. 3.
punktuose nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. 4. Šio įstatymo 12 straipsnio 34 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomosios institucijos arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomosios institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa. 5. Šio įstatymo 12 straipsnio 45 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo stacionarios socialinės globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduota pažyma, patvirtinanti, kad šis asmuo yra išlaikomas stacionarioje socialinės globos įstaigoje. 6. Šio įstatymo 12 straipsnio 56 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. 7. Šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. 8. Šio įstatymo 12 straipsnio 78 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas ar kad asmeniui taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas sveikatos priežiūros įstaigos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. 9.
punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą. 10. Šio įstatymo 12 straipsnio 910 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo. 11. Šio įstatymo 12 straipsnio 1011 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių. 12. Šio įstatymo 12 straipsnio 1213 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo pranešimas. 13. Šio įstatymo 12 straipsnio 1314 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl atsisakymo atsisakymas registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą. 14. Šio įstatymo 12 straipsnio 1415 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentas, patvirtinantis, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją yra priimtas centrinėje institucijoje ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas, taip pat šio prašymo kopija.
punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas. 16. Šio įstatymo 12 straipsnio 1617 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir
(ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos). 17. Šio įstatymo 12 straipsnio 1518 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti asmenį pranešėju. 18. Šio straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nurodytus dokumentus antrinę teisinę pagalbą norintis gauti asmuo privalo pateikti tarnybai tik tais atvejais, kai šiuose dokumentuose pateiktos informacijos, įrodančios asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tarnyba negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis valstybės ir savivaldybių informacinėmis sistemomis Šio įstatymo 12 straipsnio 19 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, pagrindžiantys, kad Reglamento (EB) Nr.
4/2009 64 straipsnyje nurodytas viešasis subjektas veikia vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba dokumentai, pagrindžiantys, kad viešajam subjektui privaloma grąžinti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas. 19. Šio įstatymo 12 straipsnio 20 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. 20. Šio straipsnio 1, 4, 7 ir 9 dalyse nurodytus dokumentus antrinę teisinę pagalbą norintis gauti asmuo privalo pateikti tarnybai tik tais atvejais, kai šiuose dokumentuose pateiktos informacijos, įrodančios asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tarnyba negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į
asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytų asmenų turtas ir pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį, valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir
bylos nagrinėjimui, šio įstatymo nustatytais atvejais privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį.“ 2.
Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka
pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–1518 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmuo informuojamas raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos.
Atsisakymas teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, (toliau – savivaldybių tarnautojai) arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba tarnyba šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytais atvejais. Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka pirminę teisinę pagalbą gali teikti ir advokato padėjėjas, kai su jo praktikos vadovu savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Savivaldybės vykdomosios institucijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą.“
4Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą.
Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba į tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.“
5Papildyti 15 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Kai pareiškėjui reikalinga pirminė teisinė pagalba šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, tarnyba suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.“
straipsnio 9 ir 10 dalis laikyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis. 7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos
teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.
Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas.
Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.“
taip: „13. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodyto pareiškėjo turtinė padėtis pasikeičia taip, kad jo turimas turtas ir pajamos arba turtas ir pajamos, kuriais jis gali laisvai disponuoti, nebeatitinka anksčiau nustatyto jo turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, bet atitinka kitą turto ir pajamų lygį, šis pareiškėjas nedelsdamas turi apie tai pranešti tarnybai ir pateikti naują deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.“
taip: „14.
Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), reikalingą reikalingus nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareiškėjas apmoka teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą.“
Pripažinti netekusia galios 21 straipsnio 9 dalį. 9. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 388 straipsnio 3 dalį trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti skiriamas ir antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, mutatis mutandis taikant šio straipsnio 1–7 dalių nuostatas, reglamentuojančias advokato parinkimo ir paskyrimo tvarką. 10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sveikatos priežiūros įstaiga, kreipdamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo arba Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nurodytais atvejais, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša sveikatos priežiūros įstaigai. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti šio įstatymo 12 straipsnio 78 punkte nurodytą asmenį ir sudaryti tinkamas sąlygas jo ir advokato bendravimui jam ir advokatui bendrauti.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytą atvejį;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį). Jeigu pareiškėjas pagal tarnybos sprendimą turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytam asmeniui ir pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jis buvo priskirtas prie tame punkte nurodytų asmenų, tačiau šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 34 ar 56 punkte nurodytų asmenų, toks asmuo privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu asmuo šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 1415 punkte nurodytam asmeniui, pasibaigus bylai dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, tarnyba, remdamasi šio asmens pateiktais dokumentais, įvertina, ar asmuo gali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 34 ar 56 punkte nurodytų asmenų. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus asmuo turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją pabaigos dienos. Jeigu šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 34 ar 56 punkte nurodytų asmenų, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.
Jeigu šio asmens turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą į valstybės biudžetą grąžinti 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Asmeniui šių išlaidų negrąžinus arba per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Kitose Europos Sąjungos valstybėse
narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumai Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas paprastai daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Kompetentinga institucija 1.
institucija (toliau – priimanti institucija), įgaliota priimti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose (toliau – teisinės pagalbos prašymas), yra Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms siųsti prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 2. Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms siųsti prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – siunčianti institucija), yra Teisingumo ministerija. 3.2. Teisingumo ministerija pateikia Europos Komisijai informaciją, reikalingą šio įstatymo priede nurodytiems Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ypatumai, kai Teisingumo ministerija tarnyba yra teisinės pagalbos prašymus priimanti institucija
teisę pateikti teisinės pagalbos prašymą Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą, kurioje jis paprastai daugiausia gyvena, kompetentingai institucijai arba tiesiogiai Teisingumo ministerijai tarnybai, jeigu byla turi būti sprendžiama Lietuvos Respublikos teisme arba Lietuvos Respublikoje turi būti vykdomas sprendimas. 2. Teisinės pagalbos prašymai ir asmens teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įrodantys dokumentai, pateikiami teisinės pagalbos prašymus priimančiai institucijai, turi būti išversti į lietuvių kalbą arba kitą kalbą, kurią Lietuvos Respublika yra Europos Komisijai nurodžiusi kaip jai priimtiną kalbą. Šie dokumentai neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi tolygūs formalumai. 3.
ministerija Tarnyba, gavusi teisinės pagalbos prašymą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos prašymo perdavimo atitinkamai savivaldybės vykdomajai institucijai arba tarnybai. Teisingumo ministerija turi teisę atsisakyti perduoti teisinės pagalbos prašymą, jeigu pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti dokumentai. Teisingumo ministerija, priėmusi sprendimą atsisakyti perduoti teisinės pagalbos prašymą, apie tai nedelsdama praneša pareiškėjui teikimo. 4. Savivaldybės vykdomoji institucija arba tarnyba Tarnyba apie priimtą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo privalo pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu atsisakoma teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo būti nurodytos šio sprendimo priežastys. Sprendimas atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ypatumai, kai Teisingumo ministerija tarnyba yra prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą siunčianti institucija 1.
Jeigu byla sprendžiama kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdomas sprendimas, pareiškėjas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kuris paprastai daugiausia gyvena Lietuvos Respublikoje, turi teisę teisinės pagalbos prašymą ir pareiškėjo teisę gauti teisinę pagalbą įrodančius dokumentus pateikti tiesiogiai tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba per prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą siunčiančią instituciją – Teisingumo ministeriją tarnybą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai turi būti išversti į kitos Europos Sąjungos valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų, kuri yra ir viena iš Europos Sąjungos institucijų kalbų, arba kitą kalbą, kurią kita Europos Sąjungos valstybė narė yra nurodžiusi Europos Komisijai kaip jai priimtiną kalbą. 3. Teisingumo ministerija Tarnyba turi teisę atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, jeigu teisinės pagalbos prašymas akivaizdžiai nepagrįstas arba jam netaikytinas šis skirsnis. Teisingumo ministerija Tarnyba, priėmusi sprendimą atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, pareiškėjui turi nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Sprendimas atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 4. Teisingumo ministerija Tarnyba turi pranešti pareiškėjui apie dokumentus, kurių reikia, kad teisinės pagalbos prašymas būtų nagrinėjamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užtikrinti teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimą pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Teisingumo ministerija Tarnyba privalo teisinės pagalbos prašymą ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančius dokumentus išsiųsti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimų į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kalbą gavimo dienos. 5. Teisingumo ministerija Tarnyba šiame straipsnyje nurodytus veiksmus atlieka nemokamai. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako teikti teisinės pagalbos prašyme nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas privalo atlyginti Teisingumo ministerijos turėtas teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidas.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose išlaidos 1.
Tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, be šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų išlaidų, įeina:
1) vertimo žodžiu išlaidos;
2) teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos; 2)3) teismo ar kompetentingos institucijos pareikalautų ir pareiškėjo pateikiamų būtinų procesinių dokumentų vertimo išlaidos; 3)4) kelionės išlaidos, kurias turi apmokėti pareiškėjas tais atvejais, kai su pareiškėjo byla susijusių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje būtinas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ar pagal teismo sprendimą ir teismas nutaria, kad šie asmenys negali būti apklausti jokiu kitu teismui priimtinu būdu. 2. Tarptautinio ginčo atveju, kai pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą, kurioje paprastai daugiausia gyvena, Lietuvos Respublikoje, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas įeina išlaidos:
1) susidariusios dėl teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta Lietuvos Respublikoje iki to laiko, kol teisinės pagalbos prašymas buvo gautas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje sprendžiama byla arba turi būti vykdomas sprendimas;
2) susijusios su teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimu.“
1Papildyti įstatymo priedą nauju 3 punktu:
„3. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL 2009 L 7, p. 1).“
2Buvusį įstatymo priedo 3 punktą laikyti 4 punktu. 3. Papildyti įstatymo priedą 5 punktu:
„5. 2016 m. spalio 26 d.
pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL 2016 L 297, p. 1).“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2–4 dalis, įsigalioja 2018 m.
liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 4. Šio įstatymo 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 17 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 5. Prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą ar teisinės pagalbos prašymai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1729(2) lyginamasis variantas
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Pareiškėjas – fizinis asmuo ar tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytas asmuo, kuriam šie teisės aktai suteikia teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytas asmuo), ir kuris pateikiantys prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir (arba) kuriam teikiama gaunantys valstybės garantuojamąa teisinęė pagalbąa.“
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti
valstybės garantuojamą teisinę pagalbą
Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys. 2.
2Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje. 3. Taikinamasis tarpininkavimas Mediacija gali būti vykdomas, kai bent viena iš ginčo šalių pagal šį įstatymą turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ir yra priimtas sprendimas teikti jai antrinę teisinę pagalbą nėra šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 6, 7 ir 8 punktuose nustatytų pagrindų, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama. 4. Kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašoma tarptautiniams ginčams spręsti, pagal šį įstatymą ją turi teisę gauti tik tie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti fiziniai asmenys, kurie teisėtai gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje Šio įstatymo nuostatos tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytiems asmenims taikomos mutatis mutandis tiek, kiek tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. 5.
atvejais teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenantys fiziniai asmenys tarptautiniams ginčams spręsti kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Lietuvos Respublikoje jiems suteikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nurodyta šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 32 straipsnyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 388 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju skiriant antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos. 6. Pirminė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;
3) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.;
4) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. 7.
7Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu:
1) pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;
2) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
3) pareiškėjas kreipiasi dėl neturtinės žalos, susijusios su garbės ir orumo gynimu, tačiau jis nepatyrė turtinės žalos;
4) prašymas yra susijęs su reikalavimu, tiesiogiai atsirandančiu dėl pareiškėjo ūkinės komercinės veiklos ar dėl jo savarankiškos profesinės veiklos;
5) pareiškėjas gali gauti reikiamas teisines paslaugas nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba;
6) pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių pažeidimo, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
7) reikalavimas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo perleistas pareiškėjui siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą;
8) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis;
9) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytą nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį dalies;
10) iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį;
11) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies;
12) nustatoma, kad pareiškėjas savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
13) tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose; 1413) pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų; 1514) ginčas, dėl kurio kreipiamasi antrinės teisinės pagalbos, buvo spręstas yra sprendžiamas šio įstatymo nustatyta tvarka taikinamojo tarpininkavimo mediacijos būdu arba buvo spręstas mediacijos būdu ir ginčo šalys sudarė taikos sutartį, tačiau pareiškėjas nesutiko ją jos pateikti tvirtinti teismui. 8.
punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose tik tais atvejais, kai vertinama, ar kreipimasis į tarptautines institucijas atitinka nustatytus priimtinumo kriterijus. 9. Spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tarnyba turi teisę prašyti advokato išvados, ar yra šio straipsnio 7 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į šio įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes. Šioje dalyje nurodytą išvadą advokatas tarnybai turi pateikti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tarnybos kreipimosi į advokatą dienos. 10. Antrinė teisinė pagalba neteikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmoką, jeigu ši išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu) ir jeigu draudimo išmoka apima visas išlaidas, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba. Jeigu teisinių išlaidų draudimo išmoka, pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu), apima dalį išlaidų, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybė, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, garantuoja ir apmoka tik tą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurios neapima teisinių išlaidų draudimo išmoka.
Pareiškėjas privalo nurodyti, ar yra sudaręs teisinių išlaidų draudimo sutartį ir, kai šią sutartį yra sudaręs, kokias išlaidas apimtų teisinių išlaidų draudimo išmoka. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 14 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. 11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 14 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimas neigiamas padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. 12.
neteikiama asmenims, turintiems teisę į teisinių išlaidų draudimo išmoką, jeigu ši išmoka pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (bylos nagrinėjimo išlaidas) ir apima visas išlaidas, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba. Jeigu teisinių išlaidų draudimo išmoka, pagal draudimo sutarties sąlygas išmokama prieš patiriant bylinėjimosi išlaidas (bylos nagrinėjimo išlaidas), apima dalį išlaidų, kurias apimtų pagal šį įstatymą teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybė, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, garantuoja ir apmoka tik tą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį, kurios neapima teisinių išlaidų draudimo išmoka. Pareiškėjas privalo nurodyti, ar yra sudaręs teisinių išlaidų draudimo sutartį ir, jei šią sutartį yra sudaręs, – kokias išlaidas apimtų teisinių išlaidų draudimo išmoka.“
taip:
„1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę
pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 51 straipsnį;“. 2. Papildyti 12 straipsnį nauju 2 punktu:
„2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis,
smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;“. 3. Buvusius 12 straipsnio 2–17 punktus laikyti atitinkamai 3–18 punktais. 4.
taip: „3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikaltimų nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;“. 5. Pakeisti 12 straipsnio 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;“. 6. Papildyti 12 straipsnį 18 punktu: „18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą;“. 7. Papildyti 12 straipsnį 19 punktu: „19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis.“
straipsnio 18 punktą laikyti 20 punktu. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Asmens teisę gauti antrinę teisinę
pagalbą įrodantys dokumentai
nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti turi būti asmens pasirašyta patvirtinant, kad joje pateikti duomenys yra išsamūs ir teisingi. 2.
punktuose nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 ir 3 punkte punktuose nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimas ar teismo nutartis, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis. 4. Šio įstatymo 12 straipsnio 34 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomosios institucijos arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomosios institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa. 5. Šio įstatymo 12 straipsnio 45 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo stacionarios socialinės globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduota pažyma, patvirtinanti, kad šis asmuo yra išlaikomas stacionarioje socialinės globos įstaigoje. 6. Šio įstatymo 12 straipsnio 56 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. 7. Šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. 8.
nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas ar kad asmeniui taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytas sveikatos priežiūros įstaigos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. 9. Šio įstatymo 12 straipsnio 89 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą. 10. Šio įstatymo 12 straipsnio 910 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo. 11. Šio įstatymo 12 straipsnio 1011 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių. 12. Šio įstatymo 12 straipsnio 1213 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimas, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kreipiasi neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens globėjas, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo pranešimas. 13.
nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo civilinės metrikacijos įstaigos išvada dėl atsisakymo sprendimas atsisakyti registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą. 14. Šio įstatymo 12 straipsnio 1415 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentas, patvirtinantis, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją yra priimtas centrinėje institucijoje ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas, taip pat šio prašymo kopija. 15. Šio įstatymo 12 straipsnio 1516 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas. 16. Šio įstatymo 12 straipsnio 1617 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir
(ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos). 17. Šio įstatymo 12 straipsnio 1518 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti asmenį pranešėju, o kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi pranešėjo šeimos narys, – ir dokumentas, įrodantis, kad pareiškėjas yra šeimos narys. 18.
dokumentus antrinę teisinę pagalbą norintis gauti asmuo privalo pateikti tarnybai tik tais atvejais, kai šiuose dokumentuose pateiktos informacijos, įrodančios asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tarnyba negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis valstybės ir savivaldybių informacinėmis sistemomis Šio įstatymo 12 straipsnio 19 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, pagrindžiantys, kad Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytas viešasis subjektas veikia vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba dokumentai, pagrindžiantys, kad viešajam subjektui privaloma grąžinti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas. 19. Šio įstatymo 12 straipsnio 20 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse. 20. Šio straipsnio 1, 4, 7, 9 ir 11 dalyse nurodytus dokumentus antrinę teisinę pagalbą norintis gauti asmuo privalo pateikti tarnybai tik tais atvejais, kai šiuose dokumentuose pateiktos informacijos, įrodančios asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tarnyba negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į
asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytų asmenų turtas ir pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 1415 punktuose punkte nurodyti asmenys, pasibaigus bylos nagrinėjimui, šio įstatymo nustatytais atvejais privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį.“
2Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka
pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio
teisinė pagalba jau yra teikiama dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, (toliau – savivaldybių tarnautojai) arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba tarnyba šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytais atvejais. Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka pirminę teisinę pagalbą gali teikti ir advokato padėjėjas, kai su jo praktikos vadovu savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Savivaldybės vykdomosios institucijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą.“
4Pakeisti 15 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8.
Kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą. Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba į tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.“
5Papildyti 15 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Kai pareiškėjui reikalinga pirminė teisinė pagalba šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, tarnyba suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.“
straipsnio 9 ir 10 dalis laikyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis. 7 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos
teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi.
Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) įstatymo nustatyta tvarka.“ 2.
Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 7) nustatytas pareiškėjo turto ir pajamų lygis antrinei teisinei
pagalbai gauti, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo
nurodytiems pareiškėjams;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) sprendimo galiojimo laikas, kai asmuo turi teisę į antrinę teisinę
pagalbą pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 3 4 punktą;“. 4. Pakeisti 18 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, parinkdama advokatą, tarnyba pagal prieinamus duomenis, teisingumo ministro nustatyta tvarka suderinta su Lietuvos advokatūra, įvertina, ar nėra galimo interesų konflikto.“
5Pakeisti 18 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Antrinę teisinę pagalbą visose proceso ikiteisminėse (neteisminėse) ir teisminėse stadijose paprastai teikia vienas (tas pats) advokatas. Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
Pareiškėjo rašytiniu prašymu advokatas taip pat gali būti pakeistas, jeigu pateikiamas šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytas sutikimas ir tarnyba su advokatu sudaro sutartį konkrečioje byloje. Be to, advokatas gali būti pakeistas tarnybos iniciatyva, pasibaigus paskirto advokato sutarčiai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar sustabdžius šios sutarties vykdymą. Advokatas turi nedelsdamas, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.“
taip: „13. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodyto pareiškėjo turtinė padėtis pasikeičia taip, kad jo turimas turtas ir pajamos arba turtas ir pajamos, kuriais jis gali laisvai disponuoti, nebeatitinka anksčiau nustatyto jo turto ir pajamų lygio teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, bet atitinka kitą turto ir pajamų lygį, šis pareiškėjas nedelsdamas turi apie tai pranešti tarnybai ir pateikti naują deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.“
taip: „14.
Tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės taip pat valstybės registrų, kitų valstybės informacinių sistemų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), reikalingą reikalingus nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.“
Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareiškėjas apmoka 50 arba 75 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą.“
Pripažinti netekusia galios 21 straipsnio 9 dalį. 9. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 388 straipsnio 3 dalį trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu gali būti skiriamas ir antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, mutatis mutandis taikant šio straipsnio 1–7 dalių nuostatas, reglamentuojančias advokato parinkimo ir paskyrimo tvarką. 10 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sveikatos priežiūros įstaiga, kreipdamasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo arba Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nurodytais atvejais, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša sveikatos priežiūros įstaigai. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo su tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo supažindinti šio įstatymo 12 straipsnio 78 punkte nurodytą asmenį ir sudaryti tinkamas sąlygas jo ir advokato bendravimui jam ir advokatui bendrauti.“
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir asmuo netenka teisės gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytą atvejį;“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį). Jeigu pareiškėjas pagal tarnybos sprendimą turi apmokėti 50 arba 75 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.
Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 24 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 67 punkte nurodytam asmeniui ir pasikeičia aplinkybės, dėl kurių jis buvo priskirtas prie tame punkte nurodytų asmenų, tačiau šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 34 ar 56 punkte nurodytų asmenų, toks asmuo privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu asmuo šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu antrinė teisinė pagalba buvo teikiama šio įstatymo 12 straipsnio 1415 punkte nurodytam asmeniui, pasibaigus bylai dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, tarnyba, remdamasi šio asmens pateiktais dokumentais, įvertina, ar asmuo gali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 34 ar 56 punkte nurodytų asmenų. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus asmuo turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją pabaigos dienos. Jeigu šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte arba 12 straipsnio 34 ar 56 punkte nurodytų asmenų, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą.
Jeigu šio asmens turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą į valstybės biudžetą grąžinti 50 procentų suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Asmeniui šių išlaidų negrąžinus arba per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Kitose Europos Sąjungos valstybėse
narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumai Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas paprastai daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba įvertina, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turtą ir pajamas, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje jis daugiausia gyvena, teisės aktus.“
Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „30 straipsnis. Kompetentinga institucija 1.
institucija (toliau – priimanti institucija), įgaliota priimti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose (toliau – teisinės pagalbos prašymas), yra Teisingumo ministerija ir Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms siųsti teisinės pagalbos prašymus. 2. Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms siųsti prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – siunčianti institucija), yra Teisingumo ministerija. 3.2. Teisingumo ministerija pateikia Europos Komisijai informaciją, reikalingą šio įstatymo priede nurodytiems Europos Sąjungos teisės aktams įgyvendinti.“
Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„31 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ypatumai, kai Teisingumo ministerija tarnyba yra teisinės pagalbos prašymus priimanti institucija
teisę pateikti teisinės pagalbos prašymą Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje pareiškėjas jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą, kurioje jis paprastai daugiausia gyvena, kompetentingai institucijai arba tiesiogiai Teisingumo ministerijai tarnybai, jeigu byla turi būti sprendžiama Lietuvos Respublikos teisme arba Lietuvos Respublikoje turi būti vykdomas sprendimas. 2. Teisinės pagalbos prašymai ir asmens teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą įrodantys dokumentai, pateikiami teisinės pagalbos prašymus priimančiai institucijai, turi būti išversti į lietuvių kalbą arba kitą kalbą, kurią Lietuvos Respublika yra Europos Komisijai nurodžiusi kaip jai priimtiną kalbą. Šie dokumentai neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi tolygūs formalumai. 3.
ministerija Tarnyba, gavusi teisinės pagalbos prašymą iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos, privalo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šio prašymo ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos jį išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl teisinės pagalbos prašymo perdavimo atitinkamai savivaldybės vykdomajai institucijai arba tarnybai. Teisingumo ministerija turi teisę atsisakyti perduoti teisinės pagalbos prašymą, jeigu pateikti ne visi šiame įstatyme nustatyti dokumentai. Teisingumo ministerija, priėmusi sprendimą atsisakyti perduoti teisinės pagalbos prašymą, apie tai nedelsdama praneša pareiškėjui teikimo. 4. Savivaldybės vykdomoji institucija arba tarnyba Tarnyba apie priimtą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo privalo pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu atsisakoma teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo būti nurodytos šio sprendimo priežastys. Sprendimas atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ypatumai, kai Teisingumo ministerija tarnyba yra teisinės pagalbos prašymus siunčianti institucija 1.
Jeigu byla sprendžiama kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vykdomas sprendimas, pareiškėjas, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje ar kuris paprastai daugiausia gyvena Lietuvos Respublikoje, turi teisę teisinės pagalbos prašymą ir pareiškėjo teisę gauti teisinę pagalbą įrodančius dokumentus pateikti tiesiogiai tos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai arba per teisinės pagalbos prašymus siunčiančią instituciją – Teisingumo ministeriją tarnybą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai turi būti išversti į kitos Europos Sąjungos valstybės narės oficialią kalbą arba vieną iš jos oficialių kalbų, kuri yra ir viena iš Europos Sąjungos institucijų kalbų, arba kitą kalbą, kurią kita Europos Sąjungos valstybė narė yra nurodžiusi Europos Komisijai kaip jai priimtiną kalbą. 3. Teisingumo ministerija Tarnyba turi teisę atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, jeigu teisinės pagalbos prašymas akivaizdžiai nepagrįstas arba jam netaikytinas šis skirsnis. Teisingumo ministerija Tarnyba, priėmusi sprendimą atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, pareiškėjui turi nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Sprendimas atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 4. Teisingumo ministerija Tarnyba turi pranešti pareiškėjui apie dokumentus, kurių reikia, kad teisinės pagalbos prašymas būtų nagrinėjamas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ir užtikrinti teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimą pagal šio įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Teisingumo ministerija Tarnyba privalo teisinės pagalbos prašymą ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančius dokumentus išsiųsti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimų į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kalbą gavimo dienos. 5. Teisingumo ministerija Tarnyba šiame straipsnyje nurodytus veiksmus atlieka nemokamai. Jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako teikti teisinės pagalbos prašyme nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas privalo atlyginti Teisingumo ministerijos turėtas teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidas.“
Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose išlaidos 1.
Tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, be šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytų išlaidų, įeina:
1) vertimo žodžiu išlaidos;
2) teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos; 2)3) teismo ar kompetentingos institucijos pareikalautų ir pareiškėjo pateikiamų būtinų procesinių dokumentų vertimo išlaidos; 3)4) kelionės išlaidos, kurias turi apmokėti pareiškėjas tais atvejais, kai su pareiškėjo byla susijusių asmenų dalyvavimas teismo posėdyje būtinas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ar pagal teismo sprendimą ir teismas nutaria, kad šie asmenys negali būti apklausti jokiu kitu teismui priimtinu būdu. 2. Tarptautinio ginčo atveju, kai pareiškėjas turi nuolatinę gyvenamąją vietą ar vietą, kurioje paprastai daugiausia gyvena, Lietuvos Respublikoje, į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas įeina išlaidos:
1) susidariusios dėl teisinės pagalbos, kuri buvo suteikta Lietuvos Respublikoje iki to laiko, kol teisinės pagalbos prašymas buvo gautas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje sprendžiama byla arba turi būti vykdomas sprendimas;
2) susijusios su teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimu.“
1Papildyti Įstatymo priedą nauju 3 punktu:
„3. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL 2009 L 7, p. 1).“
2Buvusį Įstatymo priedo 3 punktą laikyti 4 punktu. 3. Papildyti Įstatymo priedą 5 punktu:
„5. 2016 m. spalio 26 d.
2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL 2016 L 297, p. 1).“
d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Prašymai suteikti antrinę teisinę pagalbą ir teisinės pagalbos prašymai, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
2, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34
PRAŠYMŲ PERDAVIMO RATIFIKAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1201 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VGTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27¹ straipsniu įstatymo Nr. XIII-730 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – BPK projektas) ir Lietuvos Respublikos Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo ratifikavimo įstatymo Nr. I-1201
projekto (toliau – Įstatymo dėl ratifikavimo projektas) tikslai: 1.1. įgyvendinti Europos Sąjungos teisės aktus;
Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimus (toliau kartu – sprendimai);
efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą.
1.1. įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus siūloma: · patikslinti pareiškėjo sąvoką, atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 18 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – reglamentas (EB) Nr. 4/2009); · patikslinti teisinį reguliavimą dėl asmenų, kurių laisvė apribota, teisės į teisinę pagalbą, sprendimų priėmimo laiko ir supažindinimo su šiais sprendimais tvarkos, įgyvendinant 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvą (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (toliau – direktyva 2016/1919); · numatyti palankesnes antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas nukentėjusiems, kurie 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR, priskiriami pažeidžiamų nukentėjusiųjų asmenų kategorijai (toliau – direktyva 2012/29/ES), pavyzdžiui, nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų.
sprendimus siūloma: · numatyti, kad tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas taip pat įeina ir teisinės pagalbos prašymo bei asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos (atsižvelgiant į ESTT sprendimą byloje C‑670/15); · numatyti galimybę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – tarnyba) išskirtiniais atvejais netaikyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 13 punktuose nurodytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją (atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16580/09)).
16580/09)). 1.3 sprendžiant praktinius teisinio reguliavimo klausimus ir užtikrinant efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą siūloma: · suteikti galimybę pirminę teisinę pagalbą gauti savivaldybės vykdomojoje institucijoje, kuriose asmuo gyvena, taip padidinant teisinės pagalbos prieinamumą; · papildyti pirminės teisinės pagalbos neteikimo atvejus piktnaudžiavimo pagrindu, kad riboti ištekliai būtų naudojami ginant sąžiningai savo teisėmis besinaudojančių asmenų interesus; · numatyti, kad apie atsisakymą teikti pirminę teisinę pagalbą asmuo informuojamas raštu, aiškiai įtvirtinant atsisakymų apskundimo tvarką; · atsisakyti antrinės teisinės pagalbos teikimo apribojimo, kai tam pačiam pareiškėjui ji teikiama daugiau kaip trijose bylose; · aiškiau reglamentuoti neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas; · įgyvendinti Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-160 pateiktą rekomendaciją ir nustatyti, kad advokatai nedelsiant turi informuoti apie paaiškėjusį interesų konfliktą; · patikslinti, kad
teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, apskaičiuojamos teisingumo ministro nustatyta tvarka, siekiant numatyti, jog išlaidos neatlyginamos tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai pareiškėjas miršta; · siekiant pagreitinti sprendimų priėmimą tarptautinio ginčo atveju, centrinės institucijas funkcijas perduoti vykyti tarnybai (šiuo metu jas vykdo Teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija); · patikslinti, kad sprendimai dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos teikimo galės būti skundžiami ne tik teismui, bet ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Projektais siekiama pagerinti viešosios paslaugos – valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimą ir (ar) teikimą.
Pastebėtina, kad pirmine teisine pagalba 2016 m. pasinaudojo 44 445 asmenų, o tai sudaro 1,55 proc. visų Lietuvos gyventojų. Palyginimui, pridedama informacija, parodanti asmenų, kurie kreipėsi pirminės teisinės pagalbos, skaičiaus pokytį 2006 m. – 2016 m. 1 paveikslas. Informacija apie pirminės teisinės pagalbos gavėjų skaičių Antrinė teisinė pagalba 2016 m. buvo suteikta 41 775 atvejais. Detalesnė informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimą 2007 m. – 2016 m. pateikiama grafike:2 paveikslas. Informacija apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai VGTPĮ, BPK ir Įstatymo dėl ratifikavimo projektų iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai VGTPĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiškėjo sąvoka apima tik fizinius asmenius. Pastebėtina, kad reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje numatyta, kad prašymo dėl teismo sprendimo pripažinimo ir paskelbimo vykdytinu ar vykdymo tikslais, terminas „kreditorius“ apima ir viešąjį subjektą, veikiantį vietoj asmens, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas, arba subjektą, kuriam privaloma grąžinti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas, o preambulėje pažymima, kad, jei viešasis subjektas veikia turėdamas tokius įgaliojimus, jis turėtų turėti teisę gauti tokias pat paslaugas ir tokią pat teisinę pagalbą kaip ir kreditorius. VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti pirminės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai nenumato piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, kaip atsisakymo teikti pirminę teisinę pagalbą pagrindo. Pastebėtina, kad toks pagrindas yra numatytas tik kaip antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindas.
VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 13 punktas numato antrinės teisinės pagalbos teikimo absoliutų ribojimą, kai tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose. VGTPĮ nenumato galimybių netaikyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų (VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalis) išskirtiniais atvejais, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją. VGTPĮ 12 straipsnio 2 punkte įtvirtinta nukentėjusiųjų teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas tik dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo klausimu. Jeigu nukentėjusysis pageidauja gauti advokato pagalbą visa baudžiamosios bylos apimtimi, jis turi pateikti metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti arba dokumentus, įrodančius kitas VGTPĮ 12 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes. VGTPĮ 12 straipsnio 13 punktas numato teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas asmenims, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažintiems asmenims bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu. Pastebėtina, kad taikant šią nuostatą praktiškai kilo neaiškumų dėl galimybės nurodytų asmenų globėjams gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, kai jie kreipiasi dėl teisinės pagalbos VGTPĮ 12 straipsnio
pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 14 straipsniu pranešėjams suteikta teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, tačiau VGTPĮ 12 straipsnyje tokia pranešėjų teisė nenumatyta.
VGTPĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad asmenys dėl pirminės teisinės pagalbos suteikimo turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą, ir tik tais atvejais, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, jis gali kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. VGTPĮ 15 straipsnyje nenumatyta atsisakymo teikti pirminę teisinę pagalbą forma ar tokio atsisakymo apskundimo tvarka. VGTPĮ 15 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad, kai pareiškėjas nesutinka, jog pirminę teisinę pagalbą teiktų savivaldybės vykdomosios institucijos, dėl kurios veiksmų jis kreipiasi, darbuotojas ar valstybės tarnautojas, tarnyba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis, nenumatant galimybės pačiai tarnybai teikti pirminę teisinę pagalbą. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 5 darbo dienų sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo terminas. Pastebėtina, kad direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba būtų suteikiama nepagrįstai nedelsiant, vėliausiai prieš apklausą policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje arba teisminėje institucijoje, arba prieš atliekant tiriamuosius ar įrodymų rinkimo veiksmus. VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalis įtvirtina advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pakeitimo pagrindus, tačiau nenumato pareigos advokatui kuo greičiau pranešti apie paaiškėjusį interesų konfliktą ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalės teikti antrinės teisinės pagalbos. Pastebėtina, kad Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr.
4D-2016/1-160 pateikta rekomendacija teisingumo ministrui tobulinti teisinį reglamentavimą, kad būtų galimybė kuo skubiau nustatyti interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, ir būtų užtikrinamas antrinės teisinės pagalbos efektyvumas. VGTPĮ 18 straipsnio 14 dalyje numatyta tarnybos teisė gauti jos funkcijų vykdymui reikalingą informaciją ir duomenis iš kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų. VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjas pareiga apmokėti 50 arba 75 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavus tarnybos pranešimą. VGTPĮ VII skirsnis numato nuostatas dėl teisinės pagalbos teikimo tarptautiniuose ginčuose ir įtvirtina, kad Teisingumo ministerija yra Lietuvos Respublikos institucija, įgaliota priimti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose ir įgaliota kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingoms institucijoms siųsti prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. VGTPĮ 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija atsisako teikti teisinės pagalbos prašyme nurodytą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, pareiškėjas privalo atlyginti jo teisinės pagalbos prašymo ir teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidas. VGTPĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, be VGTPĮ 14 straipsnyje nurodytų išlaidų, įeina: vertimo žodžiu išlaidos, teismo ar kompetentingos institucijos pareikalautų ir pareiškėjo pateikiamų būtinų procesinių dokumentų vertimo išlaidos ir kelionės išlaidos.
Pastebėtina, kad ESTT 2017 m. liepos 26 d. sprendime byloje C‑670/15 nurodyta, kad valstybės narės, kurioje vyksta teismas ir kurioje fizinis asmuo, kurio nuolatinė ar įprasta gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, pateikė teisinės pagalbos kilus tarptautiniam ginčui prašymą, garantuojama teisinė pagalba apima ir šio asmens patirtas prie šio prašymo pridėtų būtinų dokumentų vertimo išlaidas (t. y. ir jo teisę į teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos). Įstatymo dėl ratifikavimo 2 straipsnis numato, kad pagal Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo 2 straipsnį Teisingumo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija yra teisinės pagalbos prašymus perduodančios institucijos, o Teisingumo ministerija yra centrinė teisinės pagalbos prašymus priimanti institucija. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamosiose bylose tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas, tačiau aiškiai nenurodo, kad šiuo pagrindu taip pat turi būti vadovaujamasi, kai sprendžiamas suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimas. Pastebėtina, kad direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 4 dalies a punktas numato pareigą užtikrinti teisinę pagalbą ir, kai įtariamasis ar kaltinamasis pristatomas į kompetentingą teismą ar pas teisėją, kad būtų priimtas spendimas dėl suėmimo. BPK 51 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta laikino sulaikymo kaip pagrindo privalomam gynėjo dalyvavimui.
Pastebėtina, kad, vadovaujantis direktyvos 2016/1919 nuostatomis, laikinas sulaikymas jau yra asmens laisvės apribojimas, todėl įtariamajam ar kaltinamajam turi būti suteikta teisė gauti teisinę pagalbą. BPK 51 straipsnio 3 dalyje įvirtintos nuostatos dėl gynėjo paskyrimo, kai jo dalyvavimas yra būtinas, tačiau nėra nurodoma, kaip apie paskirtą gynėją yra informuojamas įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama VGTPĮ 2 straipsnio 5 dalyje siūloma patikslinti pareiškėjo sąvoka įtraukiant ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytus asmenis, papildant atitinkamai VGTPĮ 11 ir 12 straipsnius, 12 straipsnyje nurodant reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje minimus viešuosius subjektus. Pastebėtina, kad tarnyba yra informavusi Teisingumo ministeriją apie praktikoje gautus tokių subjektų prašymus suteikti teisinę pagalbą. Atsižvelgiant į pirminę teisinę pagalbą teikiančių specialistų pateiktą informaciją apie pasitaikančius piktnaudžiavimo pirmine teisine pagalba atvejus (pavyzdžiui, kai, asmuo kreipiasi pirminės teisinės pagalbos keletą kartų, prašydamas užpildyti prašymą antrinei teisinei pagalbai teikti, nors tuo pačiu klausimu antrinės teisinės pagalbos teikimas yra baigtas ar buvo priimtas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą dėl piktnaudžiavimo valstybės garantuojama teisine pagalba), siūloma VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis kaip pirminės teisinės pagalbos neteikimo pagrindą.
Siūloma atsisakyti VGTPĮ
pagrindo, kai tam pačiam pareiškėjui pagalba teikiama daugiau kaip trijose bylose, nes šis pagrindas iš esmės aktualus buvo iki priimant VGTPĮ pakeitimus, kuriais numatyta, kad asmuo turi padengti dalį išlaidų, kai antrinės teisinė pagalba jam jau yra teikiama dviejose bylose (VGTPĮ 14 straipsnio 7 ir 8 dalis). Taip pat pastebėtina, kad EŽTT sprendime byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16580/09) buvo konstatuota, jog pareiškėjų teisė kreiptis į teismą buvo apribota neproporcingai, kadangi teisinę pagalbą suteikti jiems atsisakyta griežtai taikant nacionalines nuostatas ir nepaisant jų individualių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, siūloma numatyti galimybę tarnybai išskirtiniais atvejais netaikyti VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 14 punktuose nurodytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų, įvertinus pareiškėjo individualią situaciją. Pagrįsti situacijos išskirtinumą turėtų pats pareiškėjas. Išskirtinę situaciją pagrindžiantys kriterijai suformuluoti pagal EŽTT praktiką bei direktyvą 2016/1919 (pavyzdžiui, ginčo dalyko svarba, proceso sudėtingumas).
Atsižvelgiant į Žmogaus teisių stebėjimo instituto pasiūlymą, siekiama papildyti VGTPĮ 12 straipsnį nauju 2 punktu ir įtvirtinti teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas visa baudžiamosios bylos apimtimi dėl tam tikrų nusikalstamų veikų nukentėjusiems asmenims. Pastebėtina, kad asmenys, nukentėję nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, direktyvoje 2012/29/ES priskiriami pažeidžiamų nukentėjusiųjų asmenų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis tarnybos 2016 m. ataskaitos duomenimis, nukentėjusiųjų, kuriems buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, vadovaujantis VGTPĮ 12 straipsnio 2 punktu, skaičiaus dalis tarp visų sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas nėra didelė, todėl toks pakeitimas žymios įtakos sprendimų teikti antrinę teisinę pagalbą skaičiui neturės, tačiau suteiks efektyvesnį pažeidžiamos asmenų grupės interesų atstovavimą teisminiame procese. 3 paveikslas. Sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems skaičiaus dalis 2016 m. Pažymėtina, kad duomenys apie tai, kokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, nukentėjusieji kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nerenkami. Pastebėtina, kad, pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, bendras asmenų, 2016 m. nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų, skaičius buvo 44 448.
Siūloma papildyti VGTPĮ 12 straipsnio 13 punktą siekiant aiškiau numatyti, kad tais atvejais, kai globėjas veikia globotinio interesais ir kreipiasi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo globotinis pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto globotinio pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, jis turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Siūloma papildyti VGTPĮ 12 straipsnio 18 punktu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo Nr. XIII-804 14 straipsnį, kuriuo pranešėjams suteikta teisė gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Siūloma VGTPĮ 15 straipsnio 1 dalyje atsisakyti kreipimosi dėl pirminės teisinės pagalbos pagal pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, suteikiant galimybę visais atvejais kreiptis į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomąją instituciją, taip užtikrinant geresnį pirminės teisinės pagalbos prieinamumą. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūloma patikslinti VGTPĮ 15 straipsnio 2 dalį nurodant, kad atsisakymas teikti pirminę teisinę pagalbą turi būti pateikimas raštu bei aiškiai numatant sprendimų apskundimo tvarką. VGTPĮ 15 straipsnio 3, 8 ir 9 dalyse siūloma numatyti, kad tarnyba išimtiniais atvejais (kai skundžiamasi savivaldybės, kurios specialistas turėtų teikti pirminę teisinę pagalbą, veiksmais ar pirminė teisinės pagalba reikalinga tarptautinio ginčo atveju) suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja jos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.
Atsižvelgiant į direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad teisinė pagalba būtų suteikiama nepagrįstai nedelsiant, vėliausiai prieš apklausą policijoje, kitoje teisėsaugos institucijoje arba teisminėje institucijoje, arba prieš atliekant tiriamuosius ar įrodymų rinkimo veiksmus, siūloma patikslinti VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalį numatant, jog baudžiamosiose bylose sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo priimamas iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba VGTPĮ 18 straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Taip pat siūloma patikslinti tarnybos sprendimų apskundimo tvarką, suteikiant pareiškėjams alternatyvią galimybę kreiptis ir į Lietuvos administracinių ginčų komisiją. Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus 2017 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 4D-2016/1-160 pateiktą rekomendaciją teisingumo ministrui tobulinti teisinį reglamentavimą, kad būtų galimybė kuo skubiau nustatyti interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, ir būtų užtikrinamas antrinės teisinės pagalbos efektyvumas, siūloma VGTPĮ 18 straipsnio 8 dalį patikslinti nurodant, jog advokatas turi nedelsdamas informuoti tarnybą, jeigu dėl interesų konflikto arba kitų aplinkybių jis negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje.
VGTPĮ 18 straipsnio 14 dalyje siūlomi techniniai patikslinimai atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. asmenų duomenų apsaugai bus taikomos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB nuostatos. Siūloma patikslinti VGTPĮ 19 straipsnio 2 dalį, numatant, kad 50 arba
atstovavimu bylose, apskaičiuojamos teisingumo ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į praktikoje kilusius klausimus dėl išlaidų atlyginimo tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, kai pareiškėjas miršta. Atsižvelgiant į ESTT 2017 m. liepos 26 d. sprendimą byloje C‑670/15, kuriame nurodyta, kad valstybės narės, kurioje vyksta teismas ir kurioje fizinis asmuo, kurio nuolatinė ar įprasta gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje, pateikė teisinės pagalbos kilus tarptautiniam ginčui prašymą, valstybės garantuojama teisinė pagalba apima ir šio asmens patirtas prie prašymo pridėtų būtinų dokumentų vertimo išlaidas, siūloma VGTPĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyti, kad tarptautinio ginčo atveju į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas taip pat įeina ir teisinės pagalbos prašymo bei asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidos.
Siekiant efektyvesnės procedūros ir greitesnio sprendimų dėl teisinės pagalbos suteikimo tarptautinių ginčų atveju priėmimo, siūloma VGTPĮ VII skirsnyje vietoj Teisingumo ministerijos, kaip institucijos, įgaliotos priimti ir siųsti prašymus suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tarptautiniuose ginčuose, numatyti tarnybą. Pažymėtina, kad Teisingumo ministerija šiais atvejais atlieka tik tarpininko vaidmenį, o tai sulėtina sprendimų priėmimą. Analogiškai siūloma tarnybai perduoti ir teisinės pagalbos prašymus perduodančios bei priimančios institucijos funkcijas pagal Įstatymo dėl ratifikavimo 2 straipsnį. Taip pat siūloma atsisakyti Užsienio reikalų ministerijos kaip teisinės pagalbos prašymus perduodančios institucijos, atsižvelgiant į susiklosčiusią tokių prašymų perdavimo praktiką. Be to, manytina, kad vienos institucijos paskyrimas užtikrina aiškesnę prašymų perdavimo procedūrą. Kadangi perduodant prašymus pagal Europos sutarties dėl teisinės pagalbos prašymų perdavimo nuostatas valstybė negali prašyti atlyginti teisinės pagalbos prašymo ir asmens teisę gauti teisinę pagalbą įrodančių dokumentų vertimo išlaidas, siūloma atsisakyti analogiškos nuostatos ir tais atvejais, kai prašymas perduodamas pagal VGTPĮ VII skirsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į direktyvos 2016/1919 4 straipsnio 4 dalies a punktą, siūloma BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą papildyti aiškiai įtvirtinant privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamosiose bylose sprendžiant suėmimo skyrimo įtariamajam ar kaltinamajam klausimą. Pastebėtina, kad šiuo metu praktikoje gynėjo dalyvavimas šiais atvejais yra užtikrinamas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. Siūlomas papildymas leistų išvengti būtinybės ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui kiekvienu konkrečiu atveju teikti motyvuotus nutarimus ar motyvuotas nutartimis, pagrindžiančias, jog be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami. BPK projektu taip pat siūloma BPK 51 straipsnio 1 dalį papildyti nauju pagrindu, numatančiu, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kai asmuo yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad pasiūlymas kyla iš praktikos, kadangi minėtose bylose gynėjas pripažįstamas būtinu ir užtikrinamas pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį. Be to, sulaikymas yra viena iš laisvės apribojimo formų, kuri, be kita ko, apsunkina galimybę pasinaudoti teise į gynybą, todėl siūlytina analogiškai kaip ir suėmimo atveju aiškiai numatyti būtinąjį gynėjo dalyvavimą. Pastebėtina, kad BPK 10 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisė nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento turėti gynėją, bei pareiga ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ir teismui išaiškinti šią teisę ir suteikti galimybe ja pasinaudoti.
Teisingumo ministerijos gautais duomenimis, atsižvelgiant į minėtas nuostatas sulaikytam asmeniui šiuo metu yra suteikiama teisė nemokamai paskambinti advokatui arba paskambinama už tą asmenį. Siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį teisinės pagalbos teikimo procesą bei galimybę įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam per kuo trumpesnį laiką susisiekti su jam paskirtu gynėju, siūloma BPK 51 straipsnio 3 dalyje numatyti, jog įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam apie paskirtą gynėją pranešama įteikiant ar išsiunčiant nutarties ar nutarimo paskirti gynėją nuorašą. Kartu pastebėtina, kad Europos Sąjungos Komisijos 2013 m. lapkričio 27 d. rekomendacijoje „Dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų teisės į teisinę pagalbą baudžiamajame procese“ 2013/C 378/03 numatyta, kad turi būti imtasi būtinų priemonių, kad visa reikalinga informacija apie teisinę pagalbą baudžiamajame procese taptų lengvai prieinama ir suprantama įtariamiesiems arba kaltinamiesiems ir prašomiems išduoti asmenims, įskaitant informaciją, kaip ir kur kreiptis teisinės pagalbos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7.
VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektus, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. VGTPĮ projektu tikslinama sąvoka yra suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus VGTPĮ projektą, teisingumo ministrui reikės pakeisti:
teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-124
„Dėl Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos patvirtinimo“;
teisingumo ministro 2010 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1R-121
„Dėl rekomenduojamos Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo formos
patvirtinimo“;
teisingumo ministro 2011 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. 1R-176
„Dėl Antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo rekomendacijų
patvirtinimo“.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Siūlomi pakeitimai bus įgyvendinami iš Teisingumo ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, patvirtintų biudžeto lėšų. Pastebėtina, kad nukentėjusiųjų rato išplėtimas turės nežymią įtaką, kadangi ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba teikiama nukentėjusiesiems neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, tačiau tik siauresne apimtimi, t. y. tik dėl žalos atlyginimo. Papildomas lėšų poreikis BPK 51 straipsnio 1 dalies papildymui nebus reikalingas, kadangi ir šiuo metu praktikoje gynėjo dalyvavimas siūlomais atvejais taip pripažįstamas būtinu ir užtikrinamas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektai buvo apsvarstyti ir jiems pritarta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryboje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia VGTPĮ, Įstatymo dėl ratifikavimo ir BPK projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinė pagalba, advokatas.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įrašyta nuoroda į šio straipsnio 7 dalies 14 punktą. 2. Projekto 3 straipsnio 6 dalyje siūloma papildyti įstatymo 12 straipsnį 18 punktu ir nustatyti, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais. Siūlytume projektą papildyti nuostata, kokiais atvejais šiems asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba, pvz. kai jie kreipiasi į teismą dėl patiriamų neigiamų padarinių dėl pranešimo pateikimo. Be to, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos nariams, kurie dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo patyrė neigiamą poveikį, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 ir 14 straipsnių (teisinės gynybos priemonės ir teisinė pagalba pranešėjams) nuostatos, siūlytume nustatyti, kad antrinė teisinė pagalba 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis teikiama ne tik pranešėjams, bet ir jų šeimos nariams. 3. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai Tarnyba gali reikalauti pateikti atitinkamus dokumentus tik tada, kai informacijos ji negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis.
Svarstytina, ar ši taisyklė neturėtų būti taikoma ir vertinamo straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju, kai Tarnybai turi būti pateiktas nepilnamečio asmens amžių patvirtinantis dokumentas. 4. Projekto 7 straipsnis, kuriuo siūloma pakeisti įstatymo 18 straipsnį, turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 ir 10 punktų, kuriuose yra pateiktos nuorodos į įstatymo 12 straipsnio
Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą, 2019 m. sausio 1 d. kartu su juo įsigalios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo NR. VIII-1591 2, 6, 7, 9, 11, 14, 15, 18, 23 straipsnių ir šeštojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 27¹ straipsniu įstatymas Nr. XIII-730, kurio 5 straipsnio 2 dalimi keičiamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 15 punktas, o šio punkto turinys analogiškas analizuojamo įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktui. Tokiu būdu 2019 m. sausio 1 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje bus du to paties turinio punktai (14 ir 15 punktai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 2396163, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Justas Džiugelis; Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė ir ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse vietoj nuorodos į šio straipsnio 7 dalies 13 punktą turėtų būti įrašyta nuoroda į šio straipsnio 7 dalies 14 punktą. Pritarti
dalyje siūloma papildyti įstatymo 12 straipsnį 18 punktu ir nustatyti, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais. Siūlytume projektą papildyti nuostata, kokiais atvejais šiems asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba, pvz. kai jie kreipiasi į teismą dėl patiriamų neigiamų padarinių dėl pranešimo pateikimo.
Be to, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos nariams, kurie dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo patyrė neigiamą poveikį, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 ir 14 straipsnių (teisinės gynybos priemonės ir teisinė pagalba pranešėjams) nuostatos, siūlytume nustatyti, kad antrinė teisinė pagalba 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis teikiama ne tik pranešėjams, bet ir jų šeimos nariams. Pritarti
dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai Tarnyba gali reikalauti pateikti atitinkamus dokumentus tik tada, kai informacijos ji negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis. Svarstytina, ar ši taisyklė neturėtų būti taikoma ir vertinamo straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju, kai Tarnybai turi būti pateiktas nepilnamečio asmens amžių patvirtinantis dokumentas. Pritarti
4Projekto 7 straipsnis,
kuriuo siūloma pakeisti įstatymo 18 straipsnį, turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 ir 10 punktų, kuriuose yra pateiktos nuorodos į įstatymo 12 straipsnio 6 ir 3 punktus, pakeitimo, nes projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma buvusius 12 straipsnio 2-17 punktus laikyti atitinkamai 3-18 punktais. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 (toliau – VGTPĮ) 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1729[1] (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jo nuostatos sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis Projektu siūlomų nuostatų gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai, o taip pat sudarytų sąlygas per plačiai sprendimus priimančių asmenų diskrecijai. Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Projekto 2 straipsniu keičiamo VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) teisė išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinus konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11 ir 13 punktuose nurodyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. To paties straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir asmens turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimas neigiamas pasekmes pareiškėjui. Projekto aiškinamajame rašte[2] nurodoma, kad šis siūlymas numatomas atsižvelgiant į direktyvą 2016/1919 bei į EŽTT sprendimą byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr.
16580/09), kurioje konstatuota, jog pareiškėjų teisė kreiptis į teismą buvo apribota neproporcingai, kadangi teisinę pagalbą suteikti jiems atsisakyta griežtai taikant nacionalines nuostatas ir nepaisant jų individualių aplinkybių. Mūsų nuomone, nors analizuojamose nuostatose esantys individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai nustatyti atsižvelgiant į EŽTT praktiką ir į tarptautinius teisės aktus, tačiau yra itin abstraktūs ir teisiniu požiūriu neaiškūs, kadangi neatskleidžiamas jų turinys bei taikymo aspektai, pavyzdžiui, pagal ką turės būti vertinamas gyvenimo lygis, bylos sudėtingumas, asmens galimybės savarankiškai sau atstovauti, kokią įtaką sprendimui turės atitinkama pareiškėjo procesinė padėtis, koks yra galimų neigiamų pasekmių turinys ir t. t. Dėl šių priežasčių manome, kad priėmus Projektą ir įgyvendinant siūlomas nuostatas būtų sudaromos sąlygos itin plačioms jų interpretacijoms, o tai išplėstų atitinkamus sprendimus priimančių asmenų diskrecines teises (galimybes veikti nepagrįstai savo nuožiūra). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimus dėl teisinės pagalbos teikimo priima VGTPT atitinkamų skyrių vedėjai (VGTPT darbo reglamento[3] 24, 25,
atvejų, kai esant dideliam darbo krūviui skyrių vedėjai taip pat rengs šių sprendimų projektus. Taigi, nesant aiškiems vertinimo kriterijams ir visais atvejais neužtikrinant keturių akių principo įgyvendinimo, manome, kad Projekte šie kriterijai turėtų būti konkretinami arba numatyti papildomi saugikliai, prisidėsiantys prie skaidresnės sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo priėmimo procedūros.
Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome Projekte labiau detalizuoti individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijus arba įtvirtinti, kad esant minėtoms situacijoms sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo būtų priimami kolegialiai. Nepritarti Sudėtinga įstatyme numatyti kriterijus kiekvienai individualiai situacijai. Neatmetama galimybė, kad formalizavus ir išvardijus konkrečius kriterijus, gali būti pažeista asmens teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą (vėliau seks kreipimaisi į EŽTT bei bylos) 2.Projekto 13 straipsniu keičiamame VGTPĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, VGTPT privalo nustatyti, ar pareiškėjas gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nors aptariama nuostata yra šiuo metu galiojančiame VGTPĮ ir Projektu keičiama tik dalis VGTPĮ 29 straipsnio, manytumėme, kad aptariamas teisinis reguliavimas yra tobulintinas, kadangi jame pilnai neatskleidžiama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvenančių asmenų galimybės sumokėti bylinėjimo išlaidas nustatymo tvarka.
Dėl šios priežasties praktikoje gali kilti įvairių klausimų, kaip ir į ką konkrečiai tokiais atvejais reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (ar turėtų būti iš pareiškėjo gautų pajamų atimamos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patirtos pragyvenimo išlaidos, ar atsižvelgiama į tos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar vieta, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, nustatytus turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti, ar kt.). Nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas sprendimų priėmimo procedūroje laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami išvengti neaiškumų ir galimai neobjektyvaus sprendimus priimančių asmenų elgesio, siūlytume Projekte detalizuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų, kurių turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, galimybės sumokėti bylinėjimosi išlaidas nustatymo tvarką arba ją nustatyti poįstatyminiame teisės akte. Spręsti pagrindiniame Komitete
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: –. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti įstatymo projektui Nr.XIIIP-1729 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas.
Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/5a5ddf401b8211e88a05839ea3846d8e?jfwid=sujol7dr3. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/20d4c1c01b8311e88a05839ea3846d8e?jfwid=sujol7dr3. [3] Prieiga internete: http://vilnius.teisinepagalba.lt/dok/Teisesaktai/Darbo%20reglamentas-internetui.pdf.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-13
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Bendrųjų reikalų ir koordinavimo skyriaus vedėja Asta Slidziauskienė, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-082 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse vietoj nuorodos į šio straipsnio 7 dalies 13 punktą turėtų būti įrašyta nuoroda į šio straipsnio 7 dalies 14 punktą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
46 2.
Projekto 3 straipsnio 6 dalyje siūloma papildyti įstatymo 12 straipsnį 18 punktu ir nustatyti, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais. Siūlytume projektą papildyti nuostata, kokiais atvejais šiems asmenims teikiama antrinė teisinė pagalba, pvz. kai jie kreipiasi į teismą dėl patiriamų neigiamų padarinių dėl pranešimo pateikimo. Be to, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, šeimos nariams, kurie dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo patyrė neigiamą poveikį, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 ir 14 straipsnių (teisinės gynybos priemonės ir teisinė pagalba pranešėjams) nuostatos, siūlytume nustatyti, kad antrinė teisinė pagalba 12 straipsnyje nustatytomis sąlygomis teikiama ne tik pranešėjams, bet ir jų šeimos nariams. Pritarti Patikslinti Projekto 3 straipsnio 6 dalimi pildomą įstatymo 12 straipsnio 18 punktą:
Pasiūlymas:
18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymą.“ Atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 13 straipsnio 17 dalį Pasiūlymas: „17. Šio įstatymo 12 straipsnio 1518 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse kompetentingos institucijos sprendimas pripažinti asmenį pranešėju, o kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi pranešėjo šeimos narys, ir dokumentas, įrodantis, kad pareiškėjas yra šeimos narys.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-084 3.
Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13 straipsnio 20 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai Tarnyba gali reikalauti pateikti atitinkamus dokumentus tik tada, kai informacijos ji negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis informacinėmis sistemomis. Svarstytina, ar ši taisyklė neturėtų būti taikoma ir vertinamo straipsnio 11 dalyje nurodytu atveju, kai Tarnybai turi būti pateiktas nepilnamečio asmens amžių patvirtinantis dokumentas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pakeisti įstatymo 18 straipsnį, turėtų būti papildytas nuostatomis dėl įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 ir 10 punktų, kuriuose yra pateiktos nuorodos į įstatymo 12 straipsnio 6 ir 3 punktus, pakeitimo, nes projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma buvusius 12 straipsnio 2-17 punktus laikyti atitinkamai 3-18 punktais. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
advokatūra
2 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 (toliau-VGTP įstatymas) 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1729 (toliau - Projektas) bei jį lydinčiais dokumentais, iš esmės pritaria šiam Projektui, tačiau, pasitelkusi Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos komiteto įžvalgas, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. I. PROJEKTO 3 STRAIPSNIO 2 DALIS 1.
Dėl VGTP įstatymo 12 straipsnio pakeitimo, papildant 2 punktu Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siekiama pakeisti VGTP įstatymo 12 straipsnį, papildant nauju 2 punktu: „nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.“ Taigi, Projekto 3 straipsnio 2 dalimi yra išplečiamas subjektų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ratas, neabejotinai pareikalausiantis papildomų lėšų šiam naujam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. Pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau - Teisėkūros pagrindų įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 3 dalis nustato, kad įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Tačiau, kaip pabrėžė Valstybės kontrolė Valstybinio audito 2018 m. kovo 16 d. ataskaitoje Nr. VA-2018-P-40-6-2, teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Lietuvos Respublikos Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Analizuotuose (10 proc. naujos redakcijos įstatymų, priimtų per 4 metus) aiškinamuosiuose raštuose buvo nurodyta, jog planuojamas nustatyti teisinis reguliavimas nesukels neigiamų pasekmių reguliuojamai sričiai ir asmenims, kuriems jis bus taikomas, neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai, neatsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nepareikalaus papildomu valstybės biudžeto lėšų. Šie vertinimai nepagrįsti ir neargumentuoti. Iš Projekto aiškinamojo rašto (toliau - Aiškinamasis raštas) turinio matyti, kad Projekto rengėjas šiuo atveju taip pat neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio tinkamo vertinimo. Aiškinamojo rašto 12 punkte yra nurodyta, kad siūlomi VGTP įstatymo pakeitimai bus įgyvendinami iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, patvirtintų biudžeto lėšų.
Tačiau Lietuvos advokatūrai kyla pagrįstų abejonių dėl Aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų, kad
„nukentėjusiųjų rato išplėtimas turės nežymią įtaką, kadangi ir pagal dabar
galiojantį teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba teikiama nukentėjusiesiems neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, tačiau tik siauresne apimtimi, t.y. tik dėl žalos atlyginimo“. Lietuvos advokatūros teigimu, nukentėjusiojo teisių apimtis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose, yra itin reikšminga, todėl svarstytina, ar Projekto rengėjas, rengdamas VGTP įstatymo pakeitimus, tinkamai tai įvertino. Ši abejonė dėl Aiškinamojo rašto vertintina kartu su Projekto 3 straipsniu, kuriuo VGTP įstatymo 12 straipsnis papildomas nauju 2 punktu, be kita ko, numatančiu ir valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą visiems (neatsižvelgiant į asmens turto ir pajamų lygius) nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 10.968 nusikaltimai.2 Lietuvos advokatūra atkreipia dėmesį, jog
pagalba, tais atvejais, kada gynėjo dalyvavimas yra privalomas, buvo suteikta 24.295 baudžiamosiose bylose.3 Akivaizdu, kad pakeitus teisinį reguliavimą, antrinės teisinės pagalbos apimtys ženkliai pasikeis. Atitinkamai, būtina įvertinti, ar siūlomi VGTP įstatymo pakeitimai iš tikrųjų nepareikalaus papildomų lėšų jų įgyvendinimui. Lietuvos advokatūra pritaria teisės į teisminę gynybą pažeidžiamoms visuomenės grupėms užtikrinimui, kadangi teisė į gynybą ir asmens teisė kreiptis į teismą yra konstitucinės vertybės, tačiau pagrįstai abejoja, ar šiems siūlomiems pokyčiams bus užtikrintas pakankamas finansavimas.
Vertinant skiriamų lėšų antrinei teisinei pagalbai poreikį, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į nežymų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančių advokatų užmokesčio bazinio dydžio pakeitimą nuo 11, 58 iki 13,00 eurų (Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 702 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“). Lietuvos advokatūra, atsižvelgdama į ekonominių rodiklių pokyčius, ketina ir toliau siekti, kad atlyginimas už teikiamas teisines paslaugas advokatams būtų padidintas, o tai tiesiogiai susiję su lėšų, skirtinų antrinei teisinei pagalbai, poreikiu. Pažymėtina ir tai, kad nors pastaraisiais metais įsiskolinimų advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir nėra, tačiau dar 2013 m. šis įsiskolinimas viršijo 1,6 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos advokatūrai kelia susirūpinimą, kad valstybės pareiga užtikrinti antrinę teisinę pagalba nebūtų pasiekta šią teisinę pagalbą teikiančių advokatų užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas sąskaita. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi yra išplečiamas subjektų, turinčių teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ratas, todėl šiam naujam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikės papildomų lėšų. Siekiant užtikrinti siūlomų pokyčių finansavimą, Komitete vykusių klausymų metu nutarta nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos advokatūra
1 II.
Dėl VGTP Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pakeitimo Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siekiama pakeisti VGTP įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, ją papildant:
„Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo
priimti iš karto, civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose - iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.“ Pažymėtina, kad siūlant tokį teisinį reguliavimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau - Tarnyba) suteikiama galimybė paskutinę procesinio veiksmo atlikimo dieną priimti sprendimą dėl advokato skyrimo baudžiamojoje byloje, o tai sudarytų pagrindą nepagrįstam bylos vilkinimui arba, dėl laiko stokos, nekvalifikuotos teisinės pagalbos byloje teikimui. Pabrėžtina, kad Tarnyba, organizuodama ir koordinuodama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, privalo sudaryti tinkamas sąlygas teisinei pagalbai teikti, įskaitant terminus, per kuriuos advokatai turėtų galimybę suteikti kvalifikuotą teisinę pagalbą. Tarnybai baudžiamojoje byloje skyrus advokatą paskutinę procesinio veiksmo atlikimo dieną, suteikti kokybiškas teisines paslaugas būtų neįmanoma, kadangi advokatas dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl laiko stokos, neturėtų galimybės tą pačią dieną nuvykęs į teismą susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, susitikti su savo ginamuoju bei tinkamai pasirengti teisminei gynybai.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, siūlytina palikti šiuo metu galiojantį VGTP įstatymo 18 straipsnio 2 dalies reguliavimą, nustatantį, kad: „Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos.“ Nepritarti VGTP įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies papildymas skirtas operatyvesniam sprendimų baudžiamosiose bylose priėmimui užtikrinti, proceso veiksmų atlikimo data gali būti ankstesnė nei 5 darbo dienos. Be to. pastebėtina, kad siūlomas papildymas nekeičia bendrosios šioje dalyje įtvirtintos taisyklės, kad „sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi.“ Tik, jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, siūloma išskirti sprendimo priėmimo terminus atsižvelgiant į bylos rūšį (civilinė, administracinė, administracinių nusižengimų). Tačiau bet kuriuo atveju sprendimas bus priimamas ne vėliau kaip per 5 dienas. Advokatūros siūlymu nekeičiant šios nuostatos nebūtų sudaryta galimybė priimti sprendimą anksčiau nei per 5 darbo dienas, kai proceso veiksmų atlikimo terminas yra ankstesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. spalio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1919 (toliau
N
Dėl VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalies pakeitimo Projekto 7 straipsniu siekiama pakeisti VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalį, ją papildant: „Advokatas turi nedelsdamas nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie interesų konfliktą arba kitas aplinkybes, dėl kurių negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje, informuoti apie tai tarnybą”. Lietuvos advokatūra neprieštarauja siūlomiems pakeitimams, tačiau atkreipia dėmesį, kad advokato pareiga nedelsiant pranešti Tarnybai apie galimą interesų konfliktą, dėl kurio antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama, neturi būti absoliuti, nenumatant atvejų, kai pačiai Tarnybai tenka atsakomybė dėl galimo interesų konflikto tarp kliento (-ų) ir Tarnybos sprendimu skiriamo advokato. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiant VGTP įstatymo 18 straipsnio 8 dalį kartu būtina papildyti taip pat ir 18 straipsnio 5 dalį. Pagal šiuo metu galiojantį VGTP įstatymo 18 straipsnio 5 dalies reguliavimą numatyta: „Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes.“.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal Advokatūros įstatymo 25 straipsnio, reguliuojančio advokato veiklos apribojimus, 2 dalį, advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Tarnyba, kaip institucija, koordinuojanti VGTP teikimą, ir, be kitų šiai Tarnybai pavestų funkcijų, priimanti sprendimus dėl bylų advokatams skyrimo, turi centralizuotą advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, duomenų bazę bei prieigą prie teismų informacinės sistemos LITEKO, todėl tikslinga numatyti Tarnybai pareigą, prieš skiriant advokatui bylą, patikrinti, ar naujai skiriamoje byloje nekils interesų konflikto dėl atstovavimo ar gynimo kito kliento toje pačioje ir pan. Pabrėžtina, kad interesų konflikto prevencijos pareigos nustatymas Tarnybai, užkirstų kelią nereikalingiems administraciniams procesams - sprendimų priėmimui skirti naują advokatą, kai to galima išvengti bylų skyrimo metu, Tarnybai patikrinus ar naujai skiriamoje byloje nėra pagrindo kilti akivaizdžiam interesų konfliktui. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, siūlytina keisti VGTP įstatymo 18 straipsnio 5 dalies straipsnį, jį papildant: „Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes bei patikrina, ar skiriamas advokatas byloje vienos šalies atstovu arba gynėju, nėra šioje arba nebuvo kitoje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.“.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, Komiteto posėdyje nutarta patikslinti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasiūlymas:
„5. Tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl
konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo gali būti neatsižvelgta dėl advokato darbo krūvio arba kitų aplinkybių, dėl kurių pasirinktas advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Be to, parinkdama advokatą, tarnyba pagal prieinamus duomenis, teisingumo ministro nustatyta tvarka suderinta su Lietuvos advokatūra, įvertina, ar nėra galimo interesų konflikto.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada 2018-06-042 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 (toliau
straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1729 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jo nuostatos sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai, tačiau dalis Projektu siūlomų nuostatų gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai, o taip pat sudarytų sąlygas per plačiai sprendimus priimančių asmenų diskrecijai. Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsniu keičiamo VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) teisė išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinus konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisant to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11 ir 13 punktuose nurodyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. To paties straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir asmens turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimas neigiamas pasekmes pareiškėjui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šis siūlymas numatomas atsižvelgiant į direktyvą 2016/1919 bei į EŽTT sprendimą byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą (peticijos Nr. 16580/09), kurioje konstatuota, jog pareiškėjų teisė kreiptis į teismą buvo apribota neproporcingai, kadangi teisinę pagalbą suteikti jiems atsisakyta griežtai taikant nacionalines nuostatas ir nepaisant jų individualių aplinkybių.
Mūsų nuomone, nors analizuojamose nuostatose esantys individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijai nustatyti atsižvelgiant į EŽTT praktiką ir į tarptautinius teisės aktus, tačiau yra itin abstraktūs ir teisiniu požiūriu neaiškūs, kadangi neatskleidžiamas jų turinys bei taikymo aspektai, pavyzdžiui, pagal ką turės būti vertinamas gyvenimo lygis, bylos sudėtingumas, asmens galimybės savarankiškai sau atstovauti, kokią įtaką sprendimui turės atitinkama pareiškėjo procesinė padėtis, koks yra galimų neigiamų pasekmių turinys ir t. t. Dėl šių priežasčių manome, kad priėmus Projektą ir įgyvendinant siūlomas nuostatas būtų sudaromos sąlygos itin plačioms jų interpretacijoms, o tai išplėstų atitinkamus sprendimus priimančių asmenų diskrecines teises (galimybes veikti nepagrįstai savo nuožiūra). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimus dėl teisinės pagalbos teikimo priima VGTPT atitinkamų skyrių vedėjai (VGTPT darbo reglamento 24, 25, 27 punktai), tačiau neatmestina galimybė, jog praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai esant dideliam darbo krūviui skyrių vedėjai taip pat rengs šių sprendimų projektus. Taigi, nesant aiškiems vertinimo kriterijams ir visais atvejais neužtikrinant keturių akių principo įgyvendinimo, manome, kad Projekte šie kriterijai turėtų būti konkretinami arba numatyti papildomi saugikliai, prisidėsiantys prie skaidresnės sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo priėmimo procedūros. Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome Projekte labiau detalizuoti individualios pareiškėjo situacijos vertinimo kriterijus arba įtvirtinti, kad esant minėtoms situacijoms sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo būtų priimami kolegialiai.
Pritarti iš dalies Patikslinti VGTP įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą 11 straipsnio 11 dalį: „Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“ Poįstatyminiuose teisės aktuose bus įtvirtinta, kad nurodytais atvejais sprendimus dėl teisinės pagalbos suteikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada
2Projekto 13 straipsniu keičiamame VGTPĮ 29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kitose Europos
Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, VGTPT privalo nustatyti, ar pareiškėjas gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Nors aptariama nuostata yra šiuo metu galiojančiame VGTPĮ ir Projektu keičiama tik dalis VGTPĮ 29 straipsnio, manytumėme, kad aptariamas teisinis reguliavimas yra tobulintinas, kadangi jame pilnai neatskleidžiama kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvenančių asmenų galimybės sumokėti bylinėjimo išlaidas nustatymo tvarka.
Dėl šios priežasties praktikoje gali kilti įvairių klausimų, kaip ir į ką konkrečiai tokiais atvejais reikėtų atsižvelgti priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą (ar turėtų būti iš pareiškėjo gautų pajamų atimamos kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patirtos pragyvenimo išlaidos, ar atsižvelgiama į tos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta ar vieta, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, nustatytus turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti, ar kt.). Nepakankamai aiškus teisinis reguliavimas sprendimų priėmimo procedūroje laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. Siekdami išvengti neaiškumų ir galimai neobjektyvaus sprendimus priimančių asmenų elgesio, siūlytume Projekte detalizuoti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų, kurių turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti, galimybės sumokėti bylinėjimosi išlaidas nustatymo tvarką arba ją nustatyti poįstatyminiame teisės akte.
Pritarti Pasiūlymas: Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų turtas ir pajamos viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas paprastai daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba įvertina, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo turtą ir pajamas, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje jis daugiausia gyvena, teisės aktus.“
garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2018-06-082 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) siūlo sekančius LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekto XIIIP-1729 pakeitimus: Dėl VGTPĮ 11 str. 8 d. pakeitimo VGTPĮ 11 str. 8 d. numatyta, kad šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose. Praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet asmenys prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, kreipimosi į EŽTT parengimui, nors tokios peticijos pateikimui nėra jokio teisinio pagrindo.
Konkrečiai, jie siekia kreiptis į EŽTT neišnaudoję visų vidaus gynybos priemonių arba praleidę 6 mėnesių terminą peticijai EŽTT paduoti. Esant galiojančiam teisiniam reglamentavimui, Tarnyba negali priimti sprendimo atsisakyti teikti asmeniui antrinę teisinę pagalbą, nežiūrint į tai, kad asmens kreipimasis į tarptautines institucijas neatitinka tokiam kreipimuisi nustatytų priimtinumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti VGTPĮ 11 str. 8 d.:
dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose, išskyrus atvejus, kai kreipimasis į tarptautines institucijas neatitinka tarptautinėse sutartyse nustatytų priimtinumo kriterijų. Pritarti Atsižvelgiant į teisės technikos reikalavimus, siūlytina tokia formuluotė:
Pasiūlymas: „<...> Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10, 13 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose, tik kai vertinama, ar kreipimasis į tarptautines institucijas atitinka nustatytus priimtinumo kriterijus. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
teisių komitetas 2018-06-06 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui
atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Pritarti
ir pasiūlymas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1729(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė