Projektas Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio papildymas Papildyti 2 straipsnį nauja 40 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„Dienos auklėtojas – asmuo vykdantis auklės
veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą.“
Papildyti 7 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„1. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros,
taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius. 2. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir atvejais vaikui ikimokyklinis ugdymas gali būti privalomas. 3. Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo gimimo, iki jam pradedamas teikti priešmokyklinis ugdymas. 4. Ikimokyklinio ugdymo programą, parengtą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. 5. Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdomam ikimokyklinio amžiaus vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) koordinuotai teikiamos švietimo pagalba, socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos švietimo ir mokslo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 6. Ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą savo namuose gali vykdyti dienos auklėtojai. Dienos auklėtojas vienu metu gali prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus. Dienos auklėtojo savo namuose prižiūrimų vaikų tėvams ar globėjams išlaidos už vaikų priežiūrą yra kompensuojamos 50 procentų iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms. 3. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Rita Tamašunienė
1) Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Daugelyje Lietuvos vietovių trūksta vaikų darželių arba vietų juose. Savivaldybės nepakankamai efektyviai sprendžia šią problemą neturėdamos pakankamų finansinių išteklių. Tėvai, kurių vaikams neužteko vietų darželiuose patiria dideles išlaidas leisdami vaikus į privačius darželius, samdydami aukles, kurių paslaugos kainuoja dar brangiau, arba vienas iš tėvų privalo likti namuose vaikui prižiūrėti. Siekdami spręsti tėvų darbo ir vaikų auklėjimo derinimo problemas bei padidinti vaikų priežiūros formas, siūlome Švietimo įstatyme įteisinti galimybę dienos auklėtojams prižiūrėti ikimokyklinio amžiaus vaikus „šeimos darželiuose“. Dienos auklėtojas – asmuo vykdantis auklės veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Asmuo, pavyzdžiui esantis vaiko priežiūros atostogose arba pensininkas prižiūrintis savo anūką(-us) galėtų savo namuose įkurti šeimos darželį (namudinį darželį), priimti dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir dienos metu juos prižiūrėti. Dienos auklėtojas savo namuose vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus. Dienos auklėtojo šeimos darželyje prižiūrimų vaikų tėvams ar globėjams išlaidos už vaikų priežiūrą būtų kompensuojamos 50 procentų iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms. Projektą paskatino rengti jaunų tėvų prašymai. Projektą parengė LLRA-KŠS frakcijos Seimo nariai. 2) Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslai – plėsti vaikų priežiūros, pagalbos tėvams auginantiems vaikus formų įvairovę, taip skatinant šeimas turėti daugiau vaikų ir suteikiant tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą.
Projekto uždavinys - įstatyme numatyti galimybę, jog ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą savo namuose galėtų vykdyti dienos auklėtojai. 3) Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu įstatymai ir poįstatyminiai aktai numato, jog ikimokyklinio amžiaus vaikai gali būti prižiūrimi savo namuose ar darželiuose. Jei vaikui vietos darželyje neliko, tuomet tėvai turi galimybę vaiką leisti į privatų darželį, samdyti auklę arba vienas iš tėvų ilgesniam laikui iškrenta iš darbo rinkos. 4) Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo pakeitimu siūloma įteisinti dienos auklėtojo sąvoką. Dienos auklėtojas – asmuo vykdantis auklės veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą. Ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūrą savo namuose galėtų vykdyti dienos auklėtojai. Dienos auklėtojas vienu metu galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus. Dienos auklėtojo savo namuose prižiūrimų vaikų tėvams ar globėjams išlaidos už vaikų priežiūrą būtų kompensuojamos 50 procentų iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms. Šis sprendimas leistų išspręsti problemas, susijusias su darželių trūkumu Lietuvos didmiesčiuose ir kaimiškose vietovėse, užtikrintų realią pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus, legalizuotų šiuos metu
„šešėlyje“ dirbančias aukles, paskatintų mokėti mokesčius ir užsitikrinti sau
socialines garantijas. 5) Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6) Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7) Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. 8) Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9) Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10) Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11) Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti poįstatyminius teisės aktus.
12) Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo projektas pareikalaus biudžeto lėšų, tačiau šios lėšos grįš į valstybės biudžetą kitų mokesčių pavidalu (dirbančių tėvų su darbo santykiais susiję mokesčiai, pajamų mokesčiai dirbant pagal verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymas). 13) Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektą parengė LLRA-KŠS frakcijos Seimo nariai . 15) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: ,,Auklėtojas, dienos auklėtojas, vaikų priežiūra“
16) Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Rita Tamašunienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-02 Nr. S-2018-1514 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1725 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1725, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 5 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
už vaiko priežiūrą dienos auklėtojo (t.y. asmens, vykdančio auklės veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą) namuose yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms. Siūloma reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kodėl projekte yra išskiriama tik viena ikimokyklinio ugdymo forma, kuria ugdant vaiką tėvai ar globėjai gautų valstybės paramą. Atkreiptinas dėmesys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas gali būti ugdomas ne tik pas dienos auklėtoją, bet ir pas laisvąjį mokytoją, privačioje (nevalstybinėje) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kurioje auklėtojas dirba ne pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, o sudaręs darbo sutartį. Be to, neaišku, kodėl projekte numatyta, kad kompensuojamos vaiko priežiūros išlaidos tik tuo atveju, kai vaikas prižiūrimas auklėtojo namuose, tuo tarpu, kai auklėtojas vaiko priežiūrą vykdo vaiko namuose – išlaidos nekompensuojamos. Antra, projekte iš viso neatskleistas siūlomo reguliavimo įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nenurodyta nei įgaliota institucija, įgyvendinsianti šią įstatyminę nuostatą ir vykdysianti išlaidų kompensavimo funkciją, nei būtini dokumentai, įrodantys dienos auklėtojų ir tėvų tarpusavio santykius vaiko priežiūros srityje, nei pati valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms planavimo, paskirstymo bei išlaidų kompensavimo tvarka, apibrėžianti visus valstybės biudžeto lėšų mokėjimo vaikų tėvams ar globėjams aspektus.
Trečia, manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti tam tikri valstybės paramos tėvams ar globėjams ribiniai dydžiai, nes siūlomas reguliavimas, pagal kurį nenurodytas joks maksimalus valstybės paramos dydis, ne tik nedera su tinkamo ir racionalaus valstybės finansų tvarkymo bei ekonomiškumo principais, tačiau netiesiogiai skatintų ir piktnaudžiavimo gaunant kuo didesnę valstybės paramą galimybę. 2. Svarstytinas projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikto „dienos aulėtojo“ sąvokos apibrėžimo turinys bei jos tikslingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą apibrėžimą į „dienos auklėtojo“ sąvoką iš esmės patektų visi auklės veiklą ne nakties metu vykdantys asmenys, todėl apskritai ginčytina tokios sąvokos, nenustatančios jokių papildomos teisinės reikšmės turinčių normų, įvedimo prasmė. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengėjai mano, kad dienos auklėtoju galėtų būti asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose, arba pensininkas, prižiūrintis savo anūką (-us), kartu su prižiūrimu savo vaiku (-ais) priėmęs dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir dienos metu juos prižiūrintis. Tuo tarpu projekte ši sąvoka apibrėžiama pernelyg plačiai ir iš esmės įgalina dienos auklėtoju laikyti bet kurį asmenį, norintį užsiimti auklės veikla. 3.
ribojama vietos, kurioje veikla būtų vykdoma, atžvilgiu. Pažymėtina, kad auklėtojas savo veiklą gali vykdyti ne tik savo namuose (t.y. savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), tačiau ir kitose patalpose, kurias jis valdytų nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio siūlome atsisakyti kaip perteklinio, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų galimų priežiūros formų bei tą vykdančių asmenų Švietimo įstatymas nereglamentuoja. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai priklauso valstybės biudžeto planavimo ir sudarymo funkcija, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 6. Atsižvelgiant į tai, jog vykdant įstatymą turės būti priimti tam tikri poįstatyminiai teisės aktai, įstatymo projekto 3 straipsnis turi būti papildytas antra dalimi, kurioje atitinkamoms institucijoms būtų pavedama iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kartu pastebėtina, kad įstatymo įsigaliojimą reguliuojančioje 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis dėl antros šio straipsnio dalies įsigaliojimo, kad ji įsigaliotų priėmus ir paskelbus įstatymą ir institucijos turėtų teisinį pagrindą poįstatyminiams teisės aktams priimti. 7. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
būti papildytas ne nauja 40 dalimi, o 2¹ dalimi (nes sąvokos dėstomos abėcėles tvarka).
Be to, 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir išdėstyti ją taip“:
taip: „papildyti 7 straipsni 6 dalimi“;
dėstoma tik pildoma 7 straipsnio dalis, o ne visas įstatymo 7 straipsnis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovi[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-09-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad tėvams ir globėjams išlaidos už vaiko priežiūrą dienos auklėtojo (t.y. asmens, vykdančio auklės veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą) namuose yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms. Siūloma reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kodėl projekte yra išskiriama tik viena ikimokyklinio ugdymo forma, kuria ugdant vaiką tėvai ar globėjai gautų valstybės paramą. Atkreiptinas dėmesys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas gali būti ugdomas ne tik pas dienos auklėtoją, bet ir pas laisvąjį mokytoją, privačioje (nevalstybinėje) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kurioje auklėtojas dirba ne pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, o sudaręs darbo sutartį.
Be to, neaišku, kodėl projekte numatyta, kad kompensuojamos vaiko priežiūros išlaidos tik tuo atveju, kai vaikas prižiūrimas auklėtojo namuose, tuo tarpu, kai auklėtojas vaiko priežiūrą vykdo vaiko namuose – išlaidos nekompensuojamos. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
Antra, projekte iš viso neatskleistas siūlomo reguliavimo įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nenurodyta nei įgaliota institucija, įgyvendinsianti šią įstatyminę nuostatą ir vykdysianti išlaidų kompensavimo funkciją, nei būtini dokumentai, įrodantys dienos auklėtojų ir tėvų tarpusavio santykius vaiko priežiūros srityje, nei pati valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms planavimo, paskirstymo bei išlaidų kompensavimo tvarka, apibrėžianti visus valstybės biudžeto lėšų mokėjimo vaikų tėvams ar globėjams aspektus. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
Trečia, manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti tam tikri valstybės paramos tėvams ar globėjams ribiniai dydžiai, nes siūlomas reguliavimas, pagal kurį nenurodytas joks maksimalus valstybės paramos dydis, ne tik nedera su tinkamo ir racionalaus valstybės finansų tvarkymo bei ekonomiškumo principais, tačiau netiesiogiai skatintų ir piktnaudžiavimo gaunant kuo didesnę valstybės paramą galimybę. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05 Nr.
Svarstytinas projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikto „dienos auklėtojo“ sąvokos apibrėžimo turinys bei jos tikslingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą apibrėžimą į „dienos auklėtojo“ sąvoką iš esmės patektų visi auklės veiklą ne nakties metu vykdantys asmenys, todėl apskritai ginčytina tokios sąvokos, nenustatančios jokių papildomos teisinės reikšmės turinčių normų, įvedimo prasmė. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengėjai mano, kad dienos auklėtoju galėtų būti asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose, arba pensininkas, prižiūrintis savo anūką (-us), kartu su prižiūrimu savo vaiku (-ais) priėmęs dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir dienos metu juos prižiūrintis. Tuo tarpu projekte ši sąvoka apibrėžiama pernelyg plačiai ir iš esmės įgalina dienos auklėtoju laikyti bet kurį asmenį, norintį užsiimti auklės veikla. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
Nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje dienos auklėtojo vykdoma vaikų priežiūros veikla būtų imperatyviai ribojama vietos, kurioje veikla būtų vykdoma, atžvilgiu. Pažymėtina, kad auklėtojas savo veiklą gali vykdyti ne tik savo namuose (t.y. savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), tačiau ir kitose patalpose, kurias jis valdytų nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
Projekto
atsisakyti kaip perteklinio, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų galimų priežiūros formų bei tą vykdančių asmenų Švietimo įstatymas nereglamentuoja. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05 Nr.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai priklauso valstybės biudžeto planavimo ir sudarymo funkcija, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
Atsižvelgiant į tai, jog vykdant įstatymą turės būti priimti tam tikri poįstatyminiai teisės aktai, įstatymo projekto 3 straipsnis turi būti papildytas antra dalimi, kurioje atitinkamoms institucijoms būtų pavedama iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kartu pastebėtina, kad įstatymo įsigaliojimą reguliuojančioje 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis dėl antros šio straipsnio dalies įsigaliojimo, kad ji įsigaliotų priėmus ir paskelbus įstatymą ir institucijos turėtų teisinį pagrindą poįstatyminiams teisės aktams priimti. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
įstatymo 2 straipsnis turi būti papildytas ne nauja 40 dalimi, o 2¹ dalimi (nes sąvokos dėstomos abėcėles tvarka). Be to, 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir išdėstyti ją taip“: Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05
Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-05 Nr.
projekto 2 straipsnio dėstomoje dalyje turi būti dėstoma tik pildoma 7 straipsnio dalis, o ne visas įstatymo 7 straipsnis Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 13 Europos Tesiės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-03-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1725, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 5 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
pasiūlymai: Negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-08-01 nutarimas Nr. 771 Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
12 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1725 (toliau
Pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį švietimas suprantamas kaip ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Švietimo įstatyme nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo tikslai, švietimo sistemos principai, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindai, valstybės įsipareigojimai švietimo srityje (Švietimo įstatymo 1 straipsnis). Ikimokyklinis ugdymas yra vienas iš švietimo sistemos elementų (Švietimo įstatymo 6 straipsnis), kurio paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius, jis vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą. Įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto tikslą „plėsti vaikų priežiūros, pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę, taip skatinant šeimas turėti daugiau vaikų ir suteikiant tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą“ ir atsižvelgiant į Švietimo įstatymo paskirtį, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įteisinimas neturėtų būti Švietimo įstatymo reguliavimo dalykas. 2. Naujojoje Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2018 m. liepos 1 d., numatytas kompleksinės pagalbos vaikui teikimas, kur kompleksinė pagalba apibrėžiama kaip socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemonių derinys, sudarantis sąlygas vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti vaiko saugumą, kokybišką šeimos funkcionavimą ir būtiną jos gerovę (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Minėto įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės institucijos ir įstaigos organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija, o sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas
nevalstybinėse ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas. Taip pat pažymėtina, kad vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas yra reglamentuojamas ir Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr.
A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016 –2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – veiksmų planas). Vaikų priežiūros paslaugos gali būti teikiamos veiksmų plane numatytais atvejais ir suprantamos kaip valandinės vaiko priežiūros paslaugos, kurios gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 4 val. per dieną visiems tėvams (įtėviams, globėjams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) nuo trejų metų iki kol vaikas pradės lankyti bendrojo ugdymo mokyklą. Vaikų priežiūros paslaugos teikiamos paslaugų teikėjo numatytose tam tinkamose patalpose nuo 6 iki 22 val. Veiksmų plane numatyta paslaugų, tarp jų ir vaikų priežiūros, mažinančių darbingo amžiaus žmonių (ypač moterų) riziką iškristi iš darbo rinkos dėl vaikų priežiūros, plėtra. Pagal šį veiksmų planą gali būti finansuojami projektai, užtikrinantys vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą. Šeimos, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, imasi iniciatyvos teikti lanksčias vaikų priežiūros paslaugas: prižiūrimos nedidelės vaikų grupės vieno iš tėvų namuose, bendruomenių centruose ir kt. Veiksmų planas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Veiksmų planui įgyvendinti skirtos lėšos sudaro 21 159 863 eurus Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į aukščiau pateiktų teisės aktų analizę, darytina išvada, kad esantis teisinis reguliavimas yra pakankamas ir sudaro galimybes pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytą tikslą, o galiojantys teisės aktai neriboja tėvų (globėjų) ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą ir teikiančių vaikų priežiūros (auklės) paslaugas už atlyginimą, galimybės susitarti, kad vaikai būtų prižiūrimi tėvų (globėjų) ar auklės namuose ir
(ar) kartu su prižiūrimais kitais keliais vaikais. Todėl manome, kad tokios galimybės papildomas įtvirtinimas Įstatymo projekte pats savaime nėra reikalingas ar tikslingas. 3. Kadangi Įstatymo projektu siekiama numatyti finansinės paramos šeimoms teikimą, nėra aišku, kodėl parama būtų teikiama tik tuo atveju, jei vaiko priežiūra būtų vykdoma paslaugas teikiančio asmens namuose, o ne kitose patalpose ar vaiko gyvenamojoje vietoje, kodėl tik dienos metu (įvertinus, kad tėvams (globėjams), dirbantiems naktinį darbą, tokio pobūdžio paslauga taip pat gali būti reikalinga), kodėl tik vykdant veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą (su aukle gali būti sudaroma ir darbo sutartis, pagal kurią jai (jam) mokamas atlyginimas), kodėl finansinė parama nenumatoma esant kitoms vaikų (nuo gimimo iki privalomo ugdymo pradžios) priežiūros formoms, dėl kurių tėvai (globėjai) taip pat patiria išlaidų (pavyzdžiui, leidžiant vaiką į nevalstybinę ugdymo įstaigą, kuri vykdo ikimokyklinio ugdymo programą ar teikia vaiko priežiūros paslaugas). Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pasiūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus.
Pasiūlyti Seimui skirti pagrindiniu komitetu Socialinių reikalų ir darbo komitetą svarstyti iniciatorių patobuliną įstatymo projektą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-09-26
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Tamašunienė – Seimo narė, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, D. Buivydaitė-Grabštienė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), 2018-03-05 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tėvams ir globėjams išlaidos už vaiko priežiūrą dienos auklėtojo (t.y. asmens, vykdančio auklės veiklą dienos metu pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą) namuose yra kompensuojamos iš valstybės biudžeto skirtų tikslinių dotacijų savivaldybėms. Siūloma reguliavimas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kodėl projekte yra išskiriama tik viena ikimokyklinio ugdymo forma, kuria ugdant vaiką tėvai ar globėjai gautų valstybės paramą.
Atkreiptinas dėmesys, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas gali būti ugdomas ne tik pas dienos auklėtoją, bet ir pas laisvąjį mokytoją, privačioje (nevalstybinėje) ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, kurioje auklėtojas dirba ne pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą, o sudaręs darbo sutartį. Be to, neaišku, kodėl projekte numatyta, kad kompensuojamos vaiko priežiūros išlaidos tik tuo atveju, kai vaikas prižiūrimas auklėtojo namuose, tuo tarpu, kai auklėtojas vaiko priežiūrą vykdo vaiko namuose – išlaidos nekompensuojamos. Antra, projekte iš viso neatskleistas siūlomo reguliavimo įgyvendinimo mechanizmas, t. y. nenurodyta nei įgaliota institucija, įgyvendinsianti šią įstatyminę nuostatą ir vykdysianti išlaidų kompensavimo funkciją, nei būtini dokumentai, įrodantys dienos auklėtojų ir tėvų tarpusavio santykius vaiko priežiūros srityje, nei pati valstybės biudžeto dotacijų savivaldybėms planavimo, paskirstymo bei išlaidų kompensavimo tvarka, apibrėžianti visus valstybės biudžeto lėšų mokėjimo vaikų tėvams ar globėjams aspektus. Trečia, manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinti tam tikri valstybės paramos tėvams ar globėjams ribiniai dydžiai, nes siūlomas reguliavimas, pagal kurį nenurodytas joks maksimalus valstybės paramos dydis, ne tik nedera su tinkamo ir racionalaus valstybės finansų tvarkymo bei ekonomiškumo principais, tačiau netiesiogiai skatintų ir piktnaudžiavimo gaunant kuo didesnę valstybės paramą galimybę. Pritarti. 1.2 Teisės departamentas,
pildomoje įstatymo 2 straipsnio 40 dalyje pateikto „dienos auklėtojo“ sąvokos apibrėžimo turinys bei jos tikslingumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą apibrėžimą į „dienos auklėtojo“ sąvoką iš esmės patektų visi auklės veiklą ne nakties metu vykdantys asmenys, todėl apskritai ginčytina tokios sąvokos, nenustatančios jokių papildomos teisinės reikšmės turinčių normų, įvedimo prasmė. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengėjai mano, kad dienos auklėtoju galėtų būti asmuo, esantis vaiko priežiūros atostogose, arba pensininkas, prižiūrintis savo anūką (-us), kartu su prižiūrimu savo vaiku (-ais) priėmęs dar kelis savo kaimynų, draugų ar pažįstamų vaikus ir dienos metu juos prižiūrintis. Tuo tarpu projekte ši sąvoka apibrėžiama pernelyg plačiai ir iš esmės įgalina dienos auklėtoju laikyti bet kurį asmenį, norintį užsiimti auklės veikla. Pritarti. 1.3 Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje dienos auklėtojo vykdoma vaikų priežiūros veikla būtų imperatyviai ribojama vietos, kurioje veikla būtų vykdoma, atžvilgiu. Pažymėtina, kad auklėtojas savo veiklą gali vykdyti ne tik savo namuose (t. y. savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), tačiau ir kitose patalpose, kurias jis valdytų nuomos, panaudos ar kitu teisėtu pagrindu. Pritarti. 1.4 Teisės departamentas,
straipsnio 6 dalies pirmojo sakinio siūlome atsisakyti kaip perteklinio, nes ikimokyklinio amžiaus vaikų galimų priežiūros formų bei tą vykdančių asmenų Švietimo įstatymas nereglamentuoja. Pritarti. 1.5 Teisės departamentas,
įgyvendinti prireiktų papildomų valstybės biudžeto lėšų bei į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai priklauso valstybės biudžeto planavimo ir sudarymo funkcija, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti.
Pritarti. Gautas Vyriausybės nutarimas, 2018-08-01 Nr. 771 1.6 Teisės departamentas,
turės būti priimti tam tikri poįstatyminiai teisės aktai, įstatymo projekto 3 straipsnis turi būti papildytas antra dalimi, kurioje atitinkamoms institucijoms būtų pavedama iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kartu pastebėtina, kad įstatymo įsigaliojimą reguliuojančioje 3 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatyta išimtis dėl antros šio straipsnio dalies įsigaliojimo, kad ji įsigaliotų priėmus ir paskelbus įstatymą ir institucijos turėtų teisinį pagrindą poįstatyminiams teisės aktams priimti. Pritarti. 1.7 Teisės departamentas, 2018-03-05 1,2
7Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
įstatymo 2 straipsnis turi būti papildytas ne nauja 40 dalimi, o 2¹ dalimi (nes sąvokos dėstomos abėcėles tvarka). Be to, 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir išdėstyti ją taip“:
pakeitimų esmė dėstytina taip: „papildyti 7 straipsni 6 dalimi“;
dėstomoje dalyje turi būti dėstoma tik pildoma 7 straipsnio dalis, o ne visas įstatymo 7 straipsnis. Pritarti. 2. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-03-18 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1725, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 5 d. išvadoje projektui pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, 2018-08-01 Nr. 771 * Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-647 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 12 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1725 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Pritarti. 1.2. Vyriausybės nutarimas,
suprantamas kaip ugdymas ir išsilavinimo teikimas, savišvieta; taip pat mokinių, jų tėvų (globėjų, rūpintojų), švietimo įstaigų, mokytojų ir kitų švietimo teikėjų, švietimo pagalbos specialistų veiklų visuma. Švietimo įstatyme nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo tikslai, švietimo sistemos principai, švietimo sistemos sandaros, švietimo veiklos, švietimo santykių pagrindai, valstybės įsipareigojimai švietimo srityje (Švietimo įstatymo 1 straipsnis). Ikimokyklinis ugdymas yra vienas iš švietimo sistemos elementų (Švietimo įstatymo 6 straipsnis), kurio paskirtis – padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius, jis vyksta šeimoje, o tėvų (globėjų) pageidavimu – pagal ikimokyklinio ugdymo programą.
Įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą Įstatymo projekto tikslą „plėsti vaikų priežiūros, pagalbos tėvams, auginantiems vaikus, formų įvairovę, taip skatinant šeimas turėti daugiau vaikų ir suteikiant tėvams galimybę derinti darbą, karjerą ir vaikų auginimą“ ir atsižvelgiant į Švietimo įstatymo paskirtį, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros įteisinimas neturėtų būti Švietimo įstatymo reguliavimo dalykas. Pritarti. 1.3. Vyriausybės nutarimas,
redakcijoje, įsigaliojusioje 2018 m. liepos 1 d., numatytas kompleksinės pagalbos vaikui teikimas, kur kompleksinė pagalba apibrėžiama kaip socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemonių derinys, sudarantis sąlygas vaiko atstovams pagal įstatymą užtikrinti vaiko saugumą, kokybišką šeimos funkcionavimą ir būtiną jos gerovę (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Minėto įstatymo
įstaigos organizuoja ir finansuoja socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir šeimai prieinamumą ir kompleksiškumą.
Be to, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 punktą ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija, o sprendimų dėl kompensacijų tam tikroms vartotojų grupėms mokėjimo priėmimas, papildomos socialinės paramos, socialinių pašalpų ir kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas, priedo fiziniam asmeniui (globėjui) už vaiko globą dydžio ir mokėjimo iš savivaldybės biudžeto tvarkos nustatymas
nevalstybinėse ugdymo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programas. Taip pat pažymėtina, kad vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas yra reglamentuojamas ir Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016 –2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – veiksmų planas). Vaikų priežiūros paslaugos gali būti teikiamos veiksmų plane numatytais atvejais ir suprantamos kaip valandinės vaiko priežiūros paslaugos, kurios gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 4 val. per dieną visiems tėvams (įtėviams, globėjams), auginantiems vaikus (įvaikius, globotinius) nuo trejų metų iki kol vaikas pradės lankyti bendrojo ugdymo mokyklą.
Vaikų priežiūros paslaugos teikiamos paslaugų teikėjo numatytose tam tinkamose patalpose nuo 6 iki 22 val. Veiksmų plane numatyta paslaugų, tarp jų ir vaikų priežiūros, mažinančių darbingo amžiaus žmonių (ypač moterų) riziką iškristi iš darbo rinkos dėl vaikų priežiūros, plėtra. Pagal šį veiksmų planą gali būti finansuojami projektai, užtikrinantys vaikų priežiūros paslaugų prieinamumą. Šeimos, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis, imasi iniciatyvos teikti lanksčias vaikų priežiūros paslaugas: prižiūrimos nedidelės vaikų grupės vieno iš tėvų namuose, bendruomenių centruose ir kt. Veiksmų planas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Veiksmų planui įgyvendinti skirtos lėšos sudaro
į aukščiau pateiktų teisės aktų analizę, darytina išvada, kad esantis teisinis reguliavimas yra pakankamas ir sudaro galimybes pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte numatytą tikslą, o galiojantys teisės aktai neriboja tėvų (globėjų) ir fizinių asmenų, vykdančių individualią veiklą ir teikiančių vaikų priežiūros (auklės) paslaugas už atlyginimą, galimybės susitarti, kad vaikai būtų prižiūrimi tėvų (globėjų) ar auklės namuose ir
(ar) kartu su prižiūrimais kitais keliais vaikais. Todėl manome, kad tokios galimybės papildomas įtvirtinimas Įstatymo projekte pats savaime nėra reikalingas ar tikslingas. Pritarti. 1.4. Vyriausybės nutarimas,
6 3.
77126
3Kadangi Įstatymo projektu siekiama numatyti finansinės paramos šeimoms teikimą,
nėra aišku, kodėl parama būtų teikiama tik tuo atveju, jei vaiko priežiūra būtų vykdoma paslaugas teikiančio asmens namuose, o ne kitose patalpose ar vaiko gyvenamojoje vietoje, kodėl tik dienos metu (įvertinus, kad tėvams (globėjams), dirbantiems naktinį darbą, tokio pobūdžio paslauga taip pat gali būti reikalinga), kodėl tik vykdant veiklą pagal verslo liudijimą ar individualios veiklos pažymą (su aukle gali būti sudaroma ir darbo sutartis, pagal kurią jai (jam) mokamas atlyginimas), kodėl finansinė parama nenumatoma esant kitoms vaikų (nuo gimimo iki privalomo ugdymo pradžios) priežiūros formoms, dėl kurių tėvai (globėjai) taip pat patiria išlaidų (pavyzdžiui, leidžiant vaiką į nevalstybinę ugdymo įstaigą, kuri vykdo ikimokyklinio ugdymo programą ar teikia vaiko priežiūros paslaugas). Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1725 grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-01 nutarime Nr. 771 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Monika Navickienė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Patarėja A. Dolmantienė