Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas. Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų neskundžiamumas apskundimas Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundžiami gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertina galiojantį teisinį reglamentavimą ir prireikus iki 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šiuo įstatymu suderintą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Puidokas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Peticijų įstatymo aktualioje redakcijoje yra numatyta, jog Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo yra galutiniai ir neskundžiami. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas 1996 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, kad konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr. pvz. Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimus), šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, jog asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; pagal Konstituciją asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas). Konstitucinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į tesimą, o Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas teigia „<...> tokia pozicija, kai nepaliekama galimybių sprendimą ginčyti teisme, nesiderina su teisinės valstybės koncepcija ir konstitucine asmens teisių apsaugos doktrina.“ Iš to, kas išdėstyta darytina išvada, kad jog ši Peticijų įstatymo nuostata yra antikonstitucinė ir nesuteikia Lietuvos Respublikos piliečiams konstitucinės jų teisės kreiptis į teismą dėl jų netenkinančio Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimo dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ar siūlymų.
Pagrindinis šio įstatymo tikslas yra pašalinti Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančias Peticijų įstatymo nuostatas ir užtikrinti Konstitucinę absoliučią visų asmenų teisę kreiptis į teismą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai
santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme yra numatytas 16 straipsnis, kuris nesuteikia galimybės kreiptis į teismą dėl Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų dėl peticijose išdėstytų reikalavimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymo pakeitimo projektu siūloma 16 straipsnyje įtvirtinti blanketinę nuorodą nustatančią, kad Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokios nuostatos suteiks Lietuvos Respublikos gyventojams galimybę kreiptis į teismą dėl Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų dėl peticijose išdėstytų reikalavimų. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, galimai reikėtų koreguoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, todėl įstatymu siūloma pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei įvertinti galiojantį teisinį reglamentavimą ir prireikus iki 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikti Lietuvos
administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektą
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatyui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Peticijos“,
„konstitucinė teisė“, „Konstitucija“, „skundas“, „teismas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra Teikia Seimo narys Mindaugas Puidokas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-02 Nr. S-2018-1514 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS peticijų įstatymo nr. viii-1313 16 straipsnio PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIIP-1724 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo Nr. VIII-1313 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1724 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto nuostata, kuria siūloma Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo 16 straipsnyje numatyti, kad Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, kelia abejonių dėl savo tikslingumo. Pažymėtina, kad peticijos institutas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtina teisę kreiptis į valdžios institucijas visuomenei ar individui svarbiais klausimais, tačiau neįtvirtina pareigos valdžios institucijoms vykdyti pareiškėjo reikalavimą ar siūlymą. Atitinkamai manytume, kad valdžios institucijų sprendimas netenkinti peticijoje nurodyto reikalavimo neturi būti skundžiamas teismui, jeigu Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai neįpareigoja valdžios institucijų veikti konkrečiu atveju.
Pagal analogiją pažymime, kad vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 20 ir 227 straipsniais bei Europos pagrindinių teisių chartijos 44 straipsniu, kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis fizinis arba juridinis asmuo turi teisę pateikti Europos Parlamentui peticiją dėl bet kokio su Sąjungos veiklos sritimis susijusio klausimo, turinčio jam ar jai tiesioginį poveikį. Pateiktą peticiją, nagrinėja Europos Parlamento Peticijų komitetas, vadovaudamasis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 201-203 straipsniais. Peticiją pateikęs asmuo informuojamas apie komiteto priimtus sprendimus, jam pateikiamos sprendimą pagrindžiančios priežastys. Pažymėtina, jog teisės apskųsti teismui Peticijų komiteto priimtą sprendimą nėra numatyta. Taigi, iš esmės peticija yra būdas Europos Sąjungos piliečiams būti išgirstiems. Tuo tarpu norėdami apskųsti Europos Sąjungos institucijų ar įstaigų veiksmus ir/ar jų neveikimą, piliečiai gali pateikti skundą Europos ombudmenui (SESV 20 ir 228 straipsnis, Europos pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnis), taip pat kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl jų atžvilgiu priimtų arba su jais susijusių teisės aktų (SESV 263 straipsnis) arba skųsti institucijų neveikimą tik tuo atveju, kai ES institucijų neveikimas pažeistų ES teisę (SESV
Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 16 straipsnyje įtvirtinti, kad Seimo, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimai dėl peticijose išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Peticijos teisės samprata išdėstyta Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarime „<...> Konstitucinė peticijos teisė – viena iš teisių, kurias įgyvendindami piliečiai gali dalyvauti valdant savo šalį. Lietuvos, kaip ir daugelio Europos valstybių, teisės sistemose peticija paprastai suprantama kaip individualus ar kolektyvinis kreipimasis į viešosios valdžios institucijas, kuriame yra išdėstytas reikalavimas (siūlymas) spręsti tam tikrą ne tik pareiškėjui, bet ir visai visuomenei ar jos daliai svarbų klausimą, kai reikia pakeisti, papildyti ar pripažinti netekusiu galios galiojantį arba priimti naują teisės aktą”. Pažymėtina, kad peticijos esmę sudaro ne teisės akto projekto teikimas, bet reikalavimas (siūlymas) spręsti tam tikrą klausimą (svarbų jam ar visai visuomenei, ar jos daliai) – žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ar įgyvendinimo, valstybės ir savivaldybės institucijų reformavimo. Peticijos teikėjas neprivalo išmanyti teisės aktų rengimo tvarkos, taip pat pats parinkti išdėstytos problemos sprendimo būdą (pvz. pakeisti konkretų teisės aktą). Peticijos teisė nėra tapati įstatymų leidybos iniciatyvos teisei, Konstitucijos keitimo teisei ir jų įgyvendinimui. Šios teisės įgyvendinimą reglamentuoja Konstitucija, Seimo statutas, Referendumo įstatymas ir kiti norminiai teisės aktai.
Peticijos teisės įgyvendinimas atribotas nuo kitų konstitucinių teisių (įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, Konstitucijos keitimo, referendumo) ir jų įgyvendinimo, nustatyto kituose įstatymuose. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 26 d. nutarime konstatavo: „Konstitucijoje įtvirtinta, kad Seimas, Vyriausybė, savivaldybių tarybos turi teisę savarankiškai spręsti, kokie piliečių peticijoje iškelti reikalavimai (siūlymai) yra tenkintini, o kokie – netenkintini. Konstitucinė peticijos teisės samprata suponuoja tai, kad piliečio konstitucinė peticijos teisė yra laikoma įgyvendinta tada, kai atitinkamus įgaliojimus turinti viešosios valdžios institucija apsvarsto pateiktą peticiją ir priima sprendimą dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų (siūlymų) tenkinimo ar netenkinimo. <...> Pagal Peticijų įstatymo 16 straipsnį Seimo, Vyriausybės, savivaldybės tarybos sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas būtent tais atvejais, kai Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba apsvarsto peticiją ir priima sprendimą dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo. Priėmus minėtą Seimo, Vyriausybės, savivaldybės tarybos sprendimą piliečio konstitucinė peticijos teisė yra įgyvendinta <...>. Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, piliečiai turi teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Pabrėžtina, kad, Konstitucijos
įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus negalima tapatinti su Konstitucijos 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta piliečių peticijos teise, todėl Peticijų įstatymo 16 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas nepaneigia piliečių konstitucinės teisės kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, nesuvaržo jos įgyvendinimo <...>“.
Be to, pažymėtina, kad Konstitucijos 105 straipsnyje nustatyta, kad sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Seimo, priimti įstatymai ir kiti aktai bei Vyriausybės priimti aktai nagrinėja ir priima Konstitucinis teismas. Konstitucijos 106 straipsnyje nustatyta, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Seimo priimtų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, teismai, o dėl Vyriausybės priimtų aktų
numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad „Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos <...>“.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, kad „pažymėtina, jog iš Seimo ir Vyriausybės poįstatyminių teisės aktų leidyboje susiklosčiusios praktikos (kaip antai: Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos, Seimo 2007 m. liepos 4 d. nutarimu „Dėl Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos, Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr.
įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos) matyti: koncepcijos tvirtinamos teisėkūros subjekto išleistais norminiais poįstatyminiais teisės aktais; pati koncepcija savo pobūdžiu ir esme nėra toks norminis dokumentas, kuris tiesiogiai daro įtaką teisiniams santykiams; joje nėra įtvirtinta teisinio reguliavimo (teisės normų), tiesiogiai darančio įtaką teisiniams santykiams ir reguliuojančio teisinių santykių subjektų elgesį; koncepcijos nuostatomis išreiškiama teisėkūros subjekto valia dėl tam tikrų visuomenės ir valstybės gyvenimo sričių politikos ar numatomo rengti (keisti) norminio teisės akto (norminių teisės aktų) pagrindinių krypčių, tikslų, uždavinių ir nuostatų, kurių pagrindu turėtų vykti teisėkūros procesai. Taigi, kaip matyti iš minėtos teisėkūros praktikos, koncepcija yra teisėkūros subjekto valią išreiškiantis dokumentas, kuriuo inicijuojami ir kurio pagrindu valstybėje turėtų vykti tam tikri procesai, jame yra nurodomos pagrindinės jų kryptys, tikslai ir uždaviniai“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]