Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Krašto apsaugos sistemos institucijos valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas
savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadai (viršininkai). Karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių karinių teritorijų yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Krašto apsaugos ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1720(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Krašto apsaugos sistemos institucijos valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba tam deleguotus įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadai (viršininkai). Karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu nei 2 km spinduliu aplink šias teritorijas yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2018 m. birželio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija parengė šiuos įstatymų pakeitimų projektus: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – KASOKTĮ projektas), Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statuto 8, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Statuto projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 393, 589 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 557¹ straipsniu įstatymo projektą (toliau – ANK projektas) (toliau visi kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, kurioje pažymima, kad karinių objektų stebėjimo, fotografavimo ir filmavimo atvejų skaičius Lietuvoje itin padidėjęs nuo 2014 metų, taip pat daugėja ir bepiločių orlaivių skrydžių virš karinių teritorijų ir Lietuvos kariuomenės padalinių pratybų vietų ir toks skaičius sistemingai auga. Objektų stebėjimas ir vaizdo fiksavimas visiškai atitinka užsienio valstybių karinės žvalgybos veiklos metodus.
Surenkama informacija gali būti naudojama užsienio valstybių kariniams veiksmams, nukreiptiems prieš Lietuvos nacionaliniam saugumui reikšmingus karinės paskirties objektus, kurie yra arba gali būti pasirinkti kaip taikiniai, planuoti, taip pat karinės infrastruktūros pokyčiams Lietuvos teritorijoje stebėti. Krašto apsaugos sistemai nustatytų užduočių vykdymas sąlygoja krašto apsaugos sistemos institucijoms ar jų padaliniams (kariams) butinybę veikti tiek karinėje teritorijoje, tiek ir teritorijoje, neturinčioje karinės teritorijos statuso. Krašto apsaugos sistemai nustatytų užduočių sėkmingam įvykdymui kelia grėsmę bepiločių orlaivių panaudojimas žvalgybos tikslais ar kaip ginklo siekiant padaryti žalą turtui ar asmenų gyvybei bei sveikatai. Siekiant tinkamo ir saugaus krašto apsaugos sistemai nustatytų užduočių įgyvendinimo, būtina sudaryti sąlygas krašto apsaugos sistemos institucijoms ir jų padaliniams (kariams), vykdantiems nustatytas užduotis, panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius, kurių skrydžiai vykdomi pažeidžiant jiems nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų projektais siekiama nustatyti draudimą asmenims, neturintiems atitinkamos teisės filmuoti, fotografuoti ar kitokiu būdu vizualizuoti (sudaryti žemėlapius, planus, piešti ir kt.) karines teritorijas, vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų ir nustatyti atsakomybę už nurodyto draudimo nesilaikymą, taip pat suteikti teisę krašto apsaugos sistemos institucijoms ar jų padaliniams (kariams), vykdantiems jiems nustatytus uždavinius, panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius, pažeidžiančius bepiločių orlaivių skrydžiams nustatytus reikalavimus.
Statuto projekto uždavinys – Lietuvos Respublikos karinės jėgos naudojimo statute įtvirtinti teisę persekioti ir sulaikyti asmenis, neteisėtai vizualizuojančius karines teritorijas, taip pat panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius, kuriais gali būti kėsinamasi neteisėtai rinkti informaciją apie krašto apsaugos sistemą, taip pat kitais atvejais, kai nesilaikoma KASOKTĮ projekte, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 285 „Dėl Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklių patvirtinimo“, Bepiločių orlaivių naudojimo taisyklėse, patvirtintose Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. sausio
patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų bepiločių orlaivių skrydžiams. ANK projekto uždavinys – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyti atsakomybę už karinių objektų ar karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar kitokį jų vizualizavimą, neturint tam teisės, ir už neteisėtą bepiločių orlaivių skridimą virš karinių teritorijų, pavedant Karo policijai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
Taip pat numatyti teisę konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, kai vykdomas neteisėtas filmavimas, fotografavimas, vizualizavimas ar vizualinės informacijos perdavimas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Įstatymų projektų rengėjai – Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės Teisės departamento (direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis, tel. (8 5) 278 5016, el. p. [email protected]) Teisės aktų vertinimo ir rengimo skyriaus (vedėja Žydrė Abourida, tel. (8 5) 278 5011, el. p. [email protected]) patarėjas kpt. Raimondas Ramonas (tel. (8 5) 264 8521, el. p. [email protected]) ir vyr. specialistė Rasa Leonavičienė (tel. (8 5) 264 8522, el. p. [email protected]). 3. Dabartinis teisinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas apibrėžia karinės teritorijos sąvoką, tačiau įstatyme nenumatytas draudimas filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karinių teritorijų, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš karinių teritorijų.
Karinės jėgos naudojimo statute nenurodoma galimybė persekioti ar sulaikyti asmenis, neteisėtai vizualizuojančius karines teritorijas, nenurodoma galimybė panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius, kurių skrydžiai yra vykdomi nesilaikant nustatytų reikalavimų. Šiuo metu galiojanti Administracinių nusižengimų kodekso redakcija nenumato teisinės atsakomybės už neteisėtą karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą ir sankcijų už tokius pažeidimus. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus KASOKTĮ projektą, įstatymu būtų įtvirtinta nuostata, draudžianti neteisėtai filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius. Šias veikas teisėtai būtų galima atlikti, jei tai numatyta tarptautiniuose susitarimuose ar įstatymuose, taip pat jei tam būtų išduoti leidimai krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Priėmus Statuto projektą, įstatymu būtų įtvirtinta nuostata panaudoti karinę jėgą prieš bepiločius orlaivius, kai bepiločio orlaivio skrydis vykdomas pažeidžiant jų skrydžiams nustatytus reikalavimus. Taip pat būtų įtvirtinta teisė persekioti ir sulaikyti asmenis, neteisėtai vizualizuojančius karines teritorijas.
Priėmus siūlomą ANK projektą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas būtų papildytas 557¹ straipsniu, kuriame numatytos baudos už neteisėtą karinių teritorijų filmavimą, fotografavimą ar kitokį vizualizavimą, taip pat numatyta galimybė konfiskuoti surinktą informaciją ir tam naudotas priemones, įskaitant kai tai priklauso ir ne pažeidėjui, o pakeitus 589 straipsnio 34 punktą, Karo policijai būtų suteikta teisė pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus. Tai suteiks galimybę taikyti administracines poveikio priemones asmenims už karinių teritorijų neteisėtą filmavimą, fotografavimą ar kitokį jų vizualizavimą (piešimą, žemėlapių, planų sudarymą ir pan.) ir už neteisėtą bepiločių orlaivių skridimą. Pažymėtina, kad administracinę teiseną dėl neteisėtų bepiločių orlaivių skrydžių galės vykdyti Civilinės aviacijos administracija ir Karo policija. Jų kompetencija atliekant šią administracinę teiseną atsiriboja per jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Karo policija, vadovaudamasi Karo policijos įstatymo 5 straipsniu, atliks administracinę teiseną dėl padarytų administracinių nusižengimų karinėje teritorija ar prieš karius, o Civilinės aviacijos administracija - visais kitais atvejais. Baudų dydžiai nustatyti taikant analogiją. Analogiški dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 557 straipsnyje ,,Patekimas be leidimo į karinę teritoriją“. Minėtame straipsnyje baudos nustatytos už administracinius nusižengimus, susijusius su krašto apsaugos tarnyba. Taip pat siekiant užtikrinti karinių teritorijų saugumą numatyta galimybė konfiskuoti neteisėtai surinktą informaciją ir tam naudotas priemones. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymų projektai nėra skirti verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti KASOKTĮ projekto nuostatoms įgyvendinti:
karinių teritorijų, kurias draudžiama filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti, sąrašai, parengta krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens leidimų filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti karines teritorijas išdavimo tvarka;
būti pakeistas Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus 2014 m. sausio
patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra: „administracinis nusižengimas“, „karinė teritorija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų), jokių išlygų nenumatoma. Vadinasi, 2018 m. liepos 1 d. įsigaliotų ir projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „Krašto apsaugos ministras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, t.y. pareiga krašto apsaugos ministrui priimti atitinkamus teisės aktus atsirastų vėliau, nei pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį šie aktai turėtų būti priimti, todėl reiktų atitinkamai tikslinti projekto įsigaliojimą reglamentuojančias nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a
pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Komiteto, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Lietuvos kariuomenės Departamento direktorius plk. ltn. Teisutis Jasiulionis, KAM Gynybos planavimo departamento Plėtros skyriaus vedėja Kristina Šapkinaitė, KAM patarėja Greta Tučkutė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad „Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“ (čia ir toliau – išskirta mūsų), jokių išlygų nenumatoma. Vadinasi, 2018 m. liepos 1 d. įsigaliotų ir projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad „Krašto apsaugos ministras iki 2018 m. birželio
krašto apsaugos ministrui priimti atitinkamus teisės aktus atsirastų vėliau, nei pagal projekto 2 straipsnio 2 dalį šie aktai turėtų būti priimti, todėl reiktų atitinkamai tikslinti projekto įsigaliojimą reglamentuojančias nuostatas. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymus. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. NSGK, 2018-03-081 Argumentai:
Bepiločių orlaivių skrydžiai kelia grėsmę ne tik įskridę į karinę teritoriją, bet ir skrisdami karinės teritorijos prieigose. Pasinaudojant aukštos rezoliucijos filmavimo, fotografavimo kameromis, pakėlus jas į atitinkamą aukštį galima rinkti vizualinę informaciją karinėje teritorijoje. Todėl, atsižvelgiant į teritorijos reljefą ir kitas reikšmingas aplinkybes, karinių teritorijų prieigose būtina nustatyti apsaugines zonas, virš kurių būtų draudžiama skristi bepiločiais orlaiviais. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekte 1 straipsniu keičiamą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatytmo 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Krašto apsaugos sistemos institucijos valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams.
Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadai (viršininkai). Karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu nei 2 km spinduliu aplink šias teritorijas yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą.“
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bakas. Komiteto
pirmininkas Vytautas Bakas