Projekto lyginamasis variantas
3, 10,
išdėstyti taip:
„28. Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama valdoma
įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje.“
išdėstyti taip:
„33. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir
nuotekų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama valdoma įmonė.“
straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
Pakeisti 10 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) administracijų direktoriai vykdo viešajam
geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;“. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3. Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba kita savivaldybės kontroliuojama valdoma įmonė.
Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) teisės aktų nustatyta tvarka turėti leidimą tvarkyti paviršines nuotekas;
2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti ir (arba) naudoti paviršinių nuotekų tvarkymui reikalingą infrastruktūrą toje savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.“
2Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Savivaldybės institucija gali inicijuoti
savivaldybės kontroliuojamo valdomo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sujungimą reorganizavimo būdu su kitos tame pačiame viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybės kontroliuojamu valdomu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, kai:
1) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo veikla neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintame Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos apraše nustatytų kriterijų;
2) vartotojų per kalendorinius metus kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas viršija 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutines mėnesio šeimos pajamas ir vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas sumą.“
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės taryba savo sprendimu paskiria viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės kontroliuojamas valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones sujungia reorganizavimo būdu į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Reorganizavimo būdu įsteigtas regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas gali būti paskirtas regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
3, 10,
išdėstyti taip:
„28. Paviršinių nuotekų tvarkytojas – savivaldybės kontroliuojama valdoma
įmonė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje.“
išdėstyti taip:
„33. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir
nuotekų tvarkytojas – valstybės ar savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojama valdoma įmonė.“
straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Kitos šio įstatymo sąvokos suprantamos
taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – Atliekų tvarkymo įstatymas), Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme (toliau – Geriamojo vandens įstatymas), Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme (toliau – Paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
Pakeisti 10 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) administracijų direktoriai vykdo viešajam
geriamojo vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininko arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų valdomų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas;“. 3 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) yra savivaldybei arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamai valdomai įmonei priklausanti naudoti tinkama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra;“. 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3. Savivaldybės teritorijoje paviršines nuotekas savivaldybės tarybos sprendimu tvarko viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas arba kita savivaldybės kontroliuojama valdoma įmonė.
Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu. Paviršinių nuotekų tvarkytojai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) teisės aktų nustatyta tvarka turėti leidimą tvarkyti paviršines nuotekas;
2) nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdyti ir (arba) naudoti paviršinių nuotekų tvarkymui reikalingą infrastruktūrą toje savivaldybės teritorijoje, kurioje planuoja teikti paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas.“
2Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Savivaldybės institucija gali inicijuoti
savivaldybės kontroliuojamo valdomo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo sujungimą reorganizavimo būdu su kitos tame pačiame viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios savivaldybės kontroliuojamu valdomu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, kai:
1) geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo veikla neatitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintame Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos apraše nustatytų kriterijų;
2) vartotojų per kalendorinius metus kiekvieną mėnesį mokama suma už geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas viršija 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų. Toks vertinimas atliekamas atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių asmenų vidutines mėnesio šeimos pajamas ir vartotojų per mėnesį mokamų lėšų už geriamojo vandens tiekėjo ir (arba) nuotekų tvarkytojo suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas sumą.“
Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Savivaldybės taryba savo sprendimu paskiria viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės kontroliuojamas valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones sujungia reorganizavimo būdu į regioninį viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Reorganizavimo būdu įsteigtas regioninis viešasis geriamojo vandens tiekėjas gali būti paskirtas regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. lapkričio
Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
3,
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė (toliau – Valstybės kontrolė), 2017 m. balandžio 25 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-30-1-9 „Ar savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią įmonių veiklą“ (toliau – Valstybinio audito ataskaita) įvertinusi, ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių (toliau – SKĮ) valdysena užtikrina efektyvią ir skaidrią jų veiklą, suformulavo išvadas ir pateikė rekomendacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Ūkio ministerijai. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VSĮ projektas) tikslas – įgyvendinti Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendaciją, kiek ji yra susijusi su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) pakeitimais, t. y.: 1) suvienodinti SKĮ ir valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) reguliavimo srityje taikomus terminus;
2) įtvirtinti informacijos apie SKĮ viešinimą pagrindus, viešinant bent trejų pastarųjų metų informaciją apie SKĮ veiklą ir rezultatus; 3) nustatyti pareigą kompetentingai institucijai periodiškai vertinti SKĮ reikalingumą ir kriterijus. VSĮ projekte taip pat atsižvelgta į Valstybinio audito ataskaitoje pateiktą nuomonę, kad savivaldybės įmonės teisinė forma nėra būtina. Kartu su VSĮ projektu teikiamų Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr.
IX-904 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 48 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 51 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų pagrindinis tikslas – suderinti juose vartojamus terminus su VSĮ projekto terminais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Valstybės kontrolė. Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento (direktorė Milda Kaupelienė, tel. 8 706 64 747, el. p. [email protected]) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė (tel. 8 706 64 879, el. p. [email protected]) valstybės tarnautojai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškus arba iš esmės panašius teisinius santykius, kuriuose dalyvauja valstybė ar savivaldybė, vartojami skirtingi terminai, t. y.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadinamos valstybės valdomomis įmonėmis, o VSĮ 3 straipsnyje savivaldybės įmonės, veikiančios pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, apibrėžiamos kaip savivaldybės kontroliuojamos įmonės. Be to, galiojančiame įstatyme SKĮ sąvokos apibrėžtyje yra įrašytos „ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“. VSĮ įtvirtintas viešumo principas informacijos apie SKĮ skelbimo nesieja su skelbiamos informacijos laikotarpio apimtimi. Valstybinio audito ataskaitoje konstatuota, kad apie 10 proc. SKĮ vykdo ūkinę veiklą, kuri nėra susijusi su savivaldybių funkcijomis. Vietos savivaldos įstatymas nenustato kompetentingoms savivaldybių institucijoms pareigos periodiškai peržiūrėti SKĮ reikalingumą ir spręsti dėl jų veiklos tęstinumo. Įstatymais įtvirtinama juridinio asmens teisinė forma – savivaldybės įmonė. Valstybinio audito ataskaitoje pažymima, kad svarbiausias paslaugas gali teikti uždarosios akcinės bendrovės teisinę formą turinčios SKĮ, o savivaldybės įmonės teisinė forma nėra būtina (savivaldybės įmonės sudaro apie 10 proc. visų SKĮ, daugiau kaip 2/3 savivaldybių jau neturi savivaldybės įmonių). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Valstybinio audito ataskaitoje pažymėta, kad valstybė, siekdama didinti VVĮ veiklos efektyvumą ir skaidrumą, gerino šių įmonių valdyseną, priėmė tam reikalingus teisės aktus, VVĮ valdymo gaires, paremtas gero valdymo principais. Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendacijoje siūloma remtis VVĮ pertvarkoje taikomais principais. Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendacijai įgyvendinti VSĮ projekte siūlomi pakeitimai, susiję su SKĮ sąvokos pakeitimu, viešumo principo sampratos išplėtimu bei SKĮ reikalingumo peržiūra ir sprendimų dėl jų veiklos tęstinumo priėmimu. Pirma, iš esmės įvertinus SKĮ sąvokos turinį VSĮ projekte siūloma SKĮ sąvoką pakeisti į „savivaldybės valdomos įmonės“ (toliau – SVĮ) sąvoką ir ją išdėstyti taip: „savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime“. Taigi, sąvoka ir jos apibrėžtis siūloma keisti dėl keleto aspektų:
1) SVĮ sąvoka būtų suderinta ir su keičiamame įstatyme vartojama sąvoka
„savivaldybės valdomi juridiniai asmenys“. Taip pat sąvokos pakeitimas taikant
analogiją labiau derėtų ir su valstybės valdomų įmonių samprata, įtvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnyje.
2) SKĮ pagal galiojančią apibrėžtį apima akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, tačiau galimi atvejai, kai akcinėje bendrovėje ar uždarojoje akcinėje bendrovėje akcininkės yra kelios savivaldybės, kurių kiekviena valdo akcijas, suteikiančias mažiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, tačiau joms kartu nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūloma tokias akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves laikyti SVĮ. 3) SKĮ apibrėžties dalies „ir įmonės, kuriose savivaldybės gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių“ siūloma atsisakyti, kadangi, be savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, nėra kitų teisinių formų įmonių, kurių dalyvė galėtų būti savivaldybė. Pabrėžtina ir tai, kad įmonių teisinių formų įstatymai nereglamentuoja „administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos“. Antra, Valstybinio audito ataskaitoje pateikto Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1 rekomendacijoje nurodyta, kad savivaldybės turėtų viešinti bent trejų pastarųjų metų informaciją apie SKĮ veiklą ir rezultatus. Pažymėtina, kad Valstybinio audito ataskaitos rengimo laikotarpiu Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9¹ straipsniu įstatymą Nr. XII-2741 (toliau – Įstatymas Nr. XII-2741), kuriuo, be kitų pakeitimų, vietos savivaldos principai papildyti viešumo principu, nustatančiu ir svarbiausios skelbtinos informacijos turinį. Įstatyme Nr.
Įstatyme Nr. XII-2741 įtvirtinta viešumo principo samprata apima ir informacijos apie SKĮ viešinimą. Tad siūloma tik papildomai įterpti laikotarpį, kurį turi apimti skelbiama informacija – ne mažiau kaip trejus paskutinius įmonės finansinius metus. Siekiant didesnio skaidrumo papildomai siūloma viešinti ir savivaldybės valdomų įmonių įstatus. Trečia, VSĮ projekte siūloma įtvirtinti periodišką SKĮ reikalingumo peržiūrą ir nustatyti maksimalų 4 metų periodiškumo laikotarpį. Tai reikštų, kad kiekvienos kadencijos savivaldybės taryba bent kartą turėtų apsvarstyti SVĮ reikalingumą. Įstatymo Nr. XII-2741 9¹ straipsnio, kuris įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., 1 dalis nustato, kad savivaldybės valdomi juridiniai asmenys nevykdo ūkinės veiklos, išskyrus atvejus, kai 1) vykdoma ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir 2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik 3) jeigu dėl to nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės. VSĮ projekte siūloma SVĮ reikalingumo peržiūrą susieti su VSĮ 9¹ straipsnio 1 dalimi ir nustatyti, kad savivaldybės taryba turi svarstyti, ar savivaldybės valdomų įmonių ūkinė veikla atitinka VSĮ 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, ir spręsti dėl šių sąlygų neatitinkančios ūkinės veiklos atsisakymo ir ją vykdančių savivaldybės valdomų įmonių veiklos tęstinumo. Papildomai VSĮ projekte siūlomi šie svarbesni pakeitimai:
sąvoką. Įmonių rūšys, kurios buvo įvardytos jau nebegaliojančiame Lietuvos Respublikos įmonių įstatyme Nr.
I-196,
laikomos teisinėmis formomis;
kurį savivaldybės administracija „per įgaliotus valstybės tarnautojus atstovauja savivaldybei savivaldybės įmonių ir akcinių bendrovių valdymo organuose“. Ši nuostata nesuderinama su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią juridinio asmens valdymo organo nariais gali būti tik fiziniai asmenys, tad atstovavimas valdymo organuose pagal savivaldybės administracijos duotą įgaliojimą nėra galimas. Kai kurioms įstatymo nuostatoms įgyvendinti kompetentingos institucijos turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, tad siūloma nustatyti, kad priimti įstatymai įsigaliotų 2018 m. lapkričio 1 dieną. Atsižvelgiant į siūlomą naują reguliavimą VSĮ projekto 15 straipsnyje numatytos pereinamosios nuostatos:
vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 22¹ punkte nurodytą periodinį savivaldybės valdomų įmonių reikalingumo vertinimą savivaldybės taryba pirmą kartą atliktų iki 2019 m. gruodžio 31 d., t. y. per metus nuo įstatymo įsigaliojimo. Tai turėtų būti pakankamas laikas atlikti savivaldybės valdomų įmonių reikalingumo vertinimą ir priimti sprendimus;
įmonės valdymo prasme Akcinių bendrovių įstatymo reguliavimas yra pažangesnis nei nustatytasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, ir rekomenduoja ūkinę veiklą vykdančias valstybės įmones, veikiančias pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkyti į įmones, veikiančias pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
Pastaruoju metu Vyriausybė svarsto valstybės įmonių pertvarkymo planus, įvertina kiekvienos valstybės įmonės veiklą bei įstatymų nustatytas funkcijas. Atsižvelgus į Valstybinio audito ataskaitoje pateiktą Valstybės kontrolės pastabą, kad savivaldybės įmonės pasirenka skirtingas iš esmės tokią pačią veiklą vykdančių įmonių teisines formas, ir nuomonę, kad savivaldybės įmonės teisinė forma nėra būtina, taip pat įvertinus tai, kad dauguma (daugiau kaip 2/3) savivaldybių jau nebeturi savivaldybės įmonių, ir siekiant kryptingo įmonių teisinių formų pasirinkimo viešosioms paslaugoms teikti visose savivaldybėse, siūloma savivaldybėms apsvarstyti savivaldybės įmonių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, pertvarkymo į kitų teisinių formų juridinius asmenis galimybes, prioritetą teikiant pertvarkymui į įmonę, veikiančią pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą. Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo Nr. VIII-480 2, 3, 4, 10, 11, 12, 13, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma su VSĮ projektu suderinti sąvoką „valstybės (savivaldybės) kontroliuojama įmonė“ ir patikslinti jos apibrėžtį, kartu įvertinus tai, kad akcijas gali išleisti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė, tačiau ne bet kuri įmonė. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 7 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma šio įstatymo nuostatas derinti tiek su VSĮ projektu, tiek su Lietuvos Respublikos valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, pagal kurį privatizuojamos ne įmonės, bet akcijos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. Priimti įstatymai prisidės prie SKĮ valdymo suderinamumo su VVĮ politika, teisinio reguliavimo aiškumo bei SKĮ veiklos efektyvumo ir skaidrumo didinimo. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų priėmimas valstybės mastu kriminogeninei situacijai ir korupcijai reikšmingos įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų pakeitimai tiesioginės esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priimtiems įstatymams įgyvendinti turės būti pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai:
1) Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimas Nr. 567 „Dėl savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse“;
2) Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą ir kandidatų į valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“;
3) Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. 127 „Dėl Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Vyriausybės 2007 m. sausio
Nr. 126 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešosios sutarties standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“. Savivaldybių institucijos turėtų pakeisti savo priimtus teisės aktus, siekdamos juos suderinti su priimtais įstatymais. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Savivaldybės valdomos įmonės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamento išvadoje dėl susijusio įstatymo projekto reg. Nr.XIIIP-1713, kuriuo siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymą, yra išsakytos esminio pobūdžio pastabos dėl pasiūlymo atsisakyti sąvokos „savivaldybės kontroliuojama įmonė“. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl teikiamo įstatymo projekto, kartu jas analogiškai taikant ir dėl sąvokos „valstybės kontroliuojama įmonė“, kurios siekiama atsisakyti teikiamu įstatymo projektu. Be to, šiame kontekste pažymime, jog nors keičiamame įstatyme nenurodoma, kad juo būtų įgyvendinama 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, tačiau siūlomas pakeitimas turėtų būti įvertintas šios direktyvos kontekste. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamento išvadoje dėl susijusio įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-1713(3), kuriuo siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymą, yra išsakytos esminio pobūdžio pastabos dėl pasiūlymo atsisakyti sąvokos „savivaldybės kontroliuojama įmonė“. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl teikiamo įstatymo projekto, kartu jas analogiškai taikant ir dėl sąvokos „valstybės kontroliuojama įmonė“, kurios siekiama atsisakyti teikiamu įstatymo projektu. Be to, šiame kontekste pažymime, jog nors keičiamame įstatyme nenurodoma, kad juo būtų įgyvendinama 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, tačiau siūlomas pakeitimas turėtų būti įvertintas šios direktyvos kontekste. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
3,
2018-03-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministro patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Vida Ablingienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Vietos savivaldos politikos skyriaus vedėja Dalia Masaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamento išvadoje dėl susijusio įstatymo projekto reg. Nr.XIIIP-1713, kuriuo siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymą, yra išsakytos esminio pobūdžio pastabos dėl pasiūlymo atsisakyti sąvokos
„savivaldybės kontroliuojama įmonė“. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl
teikiamo įstatymo projekto, kartu jas analogiškai taikant ir dėl sąvokos „valstybės kontroliuojama įmonė“, kurios siekiama atsisakyti teikiamu įstatymo projektu.
Be to, šiame kontekste pažymime, jog nors keičiamame įstatyme nenurodoma, kad juo būtų įgyvendinama 2006 m. lapkričio
narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, tačiau siūlomas pakeitimas turėtų būti įvertintas šios direktyvos kontekste. Nepritarti Šis įstatymo projektas yra Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 6, 7, 14, 16, 19, 20, 24, 27, 28, 29, 30 ir 51 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1713 lydintysis projektas. Argumentai yra analogiški argumentams, pateiktiems įstatymo projekto Nr. XIIIP-1713 išvadoje prie Teisės departamento pastabų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1714 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-03-286 Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo bei derinant įstatymo projekto įsigaliojimą su kitų tą pačią sritį reglamentuojančių teisės aktų projektų įsigaliojimo terminu. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. liepos
aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintautas Kindurys. Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakEitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-1714 2018-04-11
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, Komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus patarėja Audronė Railaitė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus pavaduotojas Irmantas Valūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-09 Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamento išvadoje dėl susijusio įstatymo projekto reg. Nr.XIIIP-1713, kuriuo siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymą, yra išsakytos esminio pobūdžio pastabos dėl pasiūlymo atsisakyti sąvokos
„savivaldybės kontroliuojama įmonė“. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl
teikiamo įstatymo projekto, kartu jas analogiškai taikant ir dėl sąvokos
„valstybės kontroliuojama įmonė“, kurios siekiama atsisakyti teikiamu
įstatymo projektu. Be to, šiame kontekste pažymime, jog nors keičiamame įstatyme nenurodoma, kad juo būtų įgyvendinama 2006 m. lapkričio 16 d.
Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, tačiau siūlomas pakeitimas turėtų būti įvertintas šios direktyvos kontekste. Nepritarti
Direktyva) taikymo sritis apima įmones, kurioms valdžios (valstybės, vietos valdžios) institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai gali daryti lemiamą įtaką dėl to, kad yra jos savininkės, dėl finansinio dalyvavimo įmonėje arba dėl to, kad tai numato įmonių veiklą reglamentuojančios taisyklės. Pažymėtina, kad Direktyva Lietuvoje taikytina: savivaldybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei. Įstatymo projekte siūloma išplėsti Direktyvos nuostatų taikymą ir toms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso kelioms savivaldybėms. Pastaboje pateikta nuomonė, kad Direktyvos 2 straipsnio b punkto iii papunktis galėtų būti siejamas su akcinėmis bendrovėmis ir uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis, kurių akcijos, suteikiančios 1/2 ar mažiau balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso savivaldybei, ir savivaldybė jose gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros organo narių. Visų pirma, pažymėtina, kad akcijas išleidusioms įmonėms skirtas Direktyvos 2 straipsnio b punkto ii papunktis. Antra, pastaboje apibūdinama situacija iš esmės reikštų galimybę savivaldybei turėti taip vadinamas „auksines akcijas“, o tai yra nesuderinama su Europos Sąjungos teise.
Akcinių bendrovių įstatyme panaikintas specialiųjų akcijų straipsnis, numatęs valstybei ir savivaldybei papildomų neturtinių teisių, atsisakyta visų turėtų „auksinių akcijų“. Pastaboje modeliuojama situacija negalėtų susidaryti, nes pagal galiojančio Akcinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 2 dalį kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, ir esant toms pačioms aplinkybėms visi tos pačios klasės akcijų savininkai turi vienodas teises ir pareigas. Taip pat pažymėtina, kad „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ sąvoka nėra eliminuojama, tačiau tik siūloma joje naudojamą žodį „kontroliuojama“ keisti žodžiu „valdoma“. Šis pakeitimas nuosekliau įgyvendintų Direktyvą, kuri taip pat taikoma valstybės valdomoms įmonėms, skirta reguliuoti teisiniams santykiams, grindžiamiems lemiamos įtakos darymu, ir įmonių neįvardina kaip
„kontroliuojamų“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui NR. XIIIP-1714 ir komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Nevulis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Biuro vedėja Birutė Pūtienė
NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 3, 10, 12, 13 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-1714
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Sinkevičius, D.Kreivys, A.Baura, E.Gentvilas, Z.Jedinskij, R.Kupčinskas, B.Markauskas, B.Matelis, R.Miliūtė, J.Razma, V.Sinkevičius. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Danė, L.Jasiukėnienė, I.Jurkšuvienė. Kviestieji asmenys: ūkio viceministras M.Skuodis, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas R.Čapas, Ūkio ministerijos skyriaus patarėja A.Railaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-09 Atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamento išvadoje dėl susijusio įstatymo projekto reg. Nr.XIIIP-1713, kuriuo siūloma keisti Vietos savivaldos įstatymą, yra išsakytos esminio pobūdžio pastabos dėl pasiūlymo atsisakyti sąvokos „savivaldybės kontroliuojama įmonė“. Analogiškos pastabos išsakytinos ir dėl teikiamo įstatymo projekto, kartu jas analogiškai taikant ir dėl sąvokos „valstybės kontroliuojama įmonė“, kurios siekiama atsisakyti teikiamu įstatymo projektu. Be to, šiame kontekste pažymime, jog nors keičiamame įstatyme nenurodoma, kad juo būtų įgyvendinama 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, tačiau siūlomas pakeitimas turėtų būti įvertintas šios direktyvos kontekste. Nepritarti. Siekiant įstatymų suderinamumo, siūloma „savivaldybės kontroliuojamos įmonės“ sąvokoje naudojamą žodį „kontroliuojama“ keisti žodžiu „valdoma“.
Nors šios sąvokos pagrindinė taikymo sritis – įmonių valdysena, tačiau ji aktuali ir kitoms reguliavimo sritims. Taigi svarbu, kad keičiama sąvoka būtų nuosekliai naudojama įstatymuose, kuriuose ji nėra apibrėžta. Argumentai dėl pastabos dalies, susijusios su Direktyva 2006/111/EB, pateikti prie įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-1713. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-286 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1714 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Argumentai: Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo bei derinant įstatymo projekto įsigaliojimą su kitų tą pačią sritį reglamentuojančių teisės aktų projektų įsigaliojimo terminu. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. liepos
aktus.“ Pritarti. 2. Aplinkos apsaugos komitetas, 2018-04-11 Pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3, 10, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui NR. XIIIP-1714 ir komiteto išvadoms. Pritarti. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris