Projekto Lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
papildymas 17¹ straipsniu Papildyti įstatymą 17¹ straipsniu:
„17¹ straipsnis. Transporto priemonių ir paslaugų pirkimai
Perkančioji organizacija organizuodama transporto priemonių ar paslaugų pirkimus privalo techninėje specifikacijoje ar kituose pirkimo dokumentuose nurodyti, kad:
1Lengvieji automobiliai,
išskyrus transportą, kuris bus naudojamas tiesioginėje specialiųjų tarnybų veikloje ar neįgaliesiems skirtų paslaugų teikimui, būtų varoma varomi elektra ar kita atsinaujinančia energija;
priemonės (autobusai, troleibusai ir kt.), naudojamos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei krovininiai automobiliai varomi elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais;
tiekėjas, kuris bus naudojamas tiesioginėje specialiųjų tarnybų veikloje ar neįgaliesiems skirtų paslaugų teikimui turi teikti paslaugas naudodamas transporto priemones, kurios yra varomos elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2018 m. spalio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Kęstutis Mažeika
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės įstaigos vis dar perka taršias ir galingas transporto priemones, neatsižvelgdamos į realų poreikį ir valstybės bei Europos sąjungos kryptį, siūlomas pakeitimas, kuris nustatytų reikalavimus Perkančiosioms organizacijoms organizuojant transporto priemonių ir paslaugų pirkimus. Pakeitimas sąlygojamas siekiu skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą ir eksploatavimą Lietuvos viešajame sektoriuje. Atsižvelgiant į 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501), taip pat Europos Parlamento rezoliuciją dėl mažataršio judumo strategijos, kuriuose rekomenduojama skatinti elektrinį transportą, nes svarbu Europos Sąjungoje pagerinti oro kokybę ir pasiekti ES aplinkos oro kokybės ribines vertes, taip pat PSO rekomenduojamą lygį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengimą inicijuoja Seimo narė Virginija Vingrienė ([email protected])
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyminis teisinis reglamentavimas nenumato Perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad įsigijamos transporto priemonės ir paslaugas teikiančių įmonių transporto priemonės atitiktų aplinkosauginius reikalavimus. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma nustatyti, kad vykdant visus transporto priemonių ir paslaugų pirkimus, juose būtų nurodyta, kad transporto priemonės būtų varomos: lengvųjų automobilių atveju elektra ar kita atsinaujinančia energija; Viešojo transporto priemonių (autobusai, troleibusai ir kt.) bei krovininių automobiliių atveju elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais. Siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės įvykdys perversmą viešojo sektoriaus pirkimuose ir prisidės prie švaria energija varomų transporto priemonių plėtros. Sumažins neigiamą transporto priemonių poveikį aplinkai ir prisidės prie klimato kaitos mažinimo bei oro užterštumo mažinimo, todėl ir kvėpavimo takų ligų sumažėjimo. Padės sukurti infrastruktūrą netaršių transporto priemonių naudojimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamos Įstatymo projekto priėmimo pasekmės nenumatomos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas turės teigiamos įtakos aplinkai palankaus verslo vykdymo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Visi būtinieji pakeitimai išdėstyti šiame įstatymo projekte. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui bus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai ir juos iki nurodytų įsigaliojimo datų turėtų priimti ir patvirtinti Vyriausybė ir Ūkio ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Realų finansinį poveikį biudžetui nustatyti sudėtinga dėl nuolat pingančių ekologiškų transporto priemonių ir jų efektyvumo didėjimo. Valstybinės įstaigos turės pasikoreguoti savo planus dėl transporto priemonių pirkimo, kad įsitektų į biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Iki šiol išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
transportas, atsinaujinanti energetika, viešieji pirkimai 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kilus neaiškumams galime tiesiogiai kreiptis į Įstatymo projekto iniciatorius. Teikia Seimo nariai: (Parašas) Virginija Vingrienė Kęstutis Mažeika Parašas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lengvuosius automobilius, kurie būtų varomi „elektros ar kita atsinaujinančia energija“, taip pat viešojo transporto priemones Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei krovininius automobilius, kurie būtų varomi
„elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais“. Tokiu
būdu būtų diskriminuojami tiekėjai, tiekiantys kitus degalus naudojančias transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad lygiateisiškumo principas yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, taip pat šis principas yra vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų. Lygiateisiškumo principas nėra absoliutus, nuo jo gali būti nukrypstama, jeigu tai būtina demokratinėje visuomenėje ir jeigu siūlomos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitimas sąlygojamas siekiu „skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą ir eksploatavimą Lietuvos viešajame sektoriuje.“ Toks
„skatinimas“ nėra ir negali būti savitikslis. Jis turėtų būti siejamas su
valstybės prisiimtais įsipareigojimais arba nusistatytais aplinkosaugos siekiais, įskaitant priemones mažinti bendro išmetamo CO₂ kiekį ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, arba su siekiu riboti konkrečiai transporto priemonių išmetamų CO₂, azoto oksidų arba kitų teršalų kiekį valstybės teritorijoje arba konkrečiose urbanizuotose teritorijose.
Pastebėtina, jog mažinti transporto priemonių išmetamo CO₂ bei kitų teršalų kiekį, ypač urbanizuotose teritorijose, kuriose transporto eismo intensyvumas didžiausias, galima ir naudojant kitus degalus, nei nurodyta projekte. Jie vadinami alternatyviaisiais degalais. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 2 straipsnyje nurodyta, kad alternatyvieji degalai – degalai arba energijos šaltiniai, kurie tiekiant energiją transportui bent iš dalies pakeičia degalus, gaunamus iš iškastinės naftos šaltinių, ir kurie gali prisidėti prie transporto dekarbonizacijos bei pagerinti transporto sektoriaus aplinkosauginį veiksmingumą. Prie alternatyviųjų degalų priskiriama, inter alia: elektra, vandenilis, biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio i punkte, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, dujinės (suslėgtosios gamtinės dujos – SGD) ir suskystintos (suskystintosios gamtinės dujos – SkGD) būsenos gamtinės dujos, įskaitant biometaną, ir suskystintosios naftos dujos (SND). Tuo tarpu, siekiant bendro išmetamo CO₂ kiekio sumažinimo, projekto tikslai gali apskritai būti nepasiekti, nes pavyzdžiui, priklausomai nuo gamybos būdo, elektros energijai pagaminti gali būti naudojami iškastiniai energijos šaltiniai, ir suminis išmetamo CO₂ kiekis transporto priemonėms naudojant tokią elektros energiją gali būti ne mažesnis, nei joms naudojant iš iškastinių energijos šaltinių pagamintus tradicinius degalus.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta duomenų, kokių tikslų (taršos kitimo paskaičiavimai) ir kuriose iš minėtų sričių (bendras nacionalinis CO₂išmetimas, bendra tarša, konkrečių teritorijų tarša, transporto priemonių CO2 išmetimas, transporto priemonių kitų teršalų išmetimas) planuojama pasiekti. 2. elektra, Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytą siekį skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą galima įgyvendinti nediskriminuojant tiekėjų, kurie siūlo kitus nei projekte nurodytus alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones. Be to, kadangi pagal projektu siūlomą reguliavimą šis siekis apskritai gali nebūti įgyvendintas, projektu siūlomas lygiateisiškumo ribojimas vertintinas kaip nepagrįstas ir neproporcingas projekto tikslams bei tiek, kiek jis diskriminuoja kitus nei projekte nurodytus alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones tiekiančius tiekėjus bei nenustato naudojamo kuro gamybos būdo, galimai prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir keičiamame įstatyme įtvirtintam lygiateisiškumo principui. 2. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitimas sąlygojamas siekiu „skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą ir eksploatavimą Lietuvos viešajame sektoriuje. Atsižvelgiant į 2016 m. liepos 20 d.
Komisijos komunikatą „Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501), taip pat Europos Parlamento rezoliuciją dėl mažataršio judumo strategijos, kuriuose rekomenduojama skatinti elektrinį transportą, nes svarbu Europos Sąjungoje pagerinti oro kokybę ir pasiekti ES aplinkos oro kokybės ribines vertes, taip pat PSO rekomenduojamą lygį.“ Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimas, kad perkančiosios institucijos, perkantieji subjektai, taip pat tam tikri operatoriai, pirkdami kelių transporto priemones, atsižvelgtų į transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą energiją ir išmetamą CO2 ir kai kurių kitų teršalų kiekį, kad būtų skatinama netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių rinka ir didinamas transporto sektoriaus įnašas į Bendrijos aplinkos, klimato ir energetikos politiką yra nustatytas 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones. Ši direktyva yra įgyvendinta perkeliant atitinkamas jos nuostatas į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą ir į Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą, taip pat į susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-100 patvirtintą Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašą. Pastebėtina, kad Direktyva leidžia rinktis transporto priemones, modernizuotas taip, kad jos atitiktų griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus.
Tačiau tokie kiti atitinkami sutarties sudarymo kriterijai gali būti įtraukti į pirkimus, kuriems taikomos Direktyvos 2004/17/EB arba 2004/18/EB, tik su sąlyga, kad jie yra susiję su sutarties dalyku, nesuteikia perkančiajai institucijai ar perkančiajam subjektui neribotos pasirinkimo laisvės, yra aiškiai išdėstyti ir atitinka pagrindinius Sutartyje išvardytus principus (konstatuojamosios dalies 24 punktas). Direktyva nedraudžia perkančiosioms institucijoms ir perkantiesiems subjektams, perkantiems transporto priemones vežimo viešuoju transportu paslaugoms teikti, pirmenybę teikti naujausioms Euro normoms prieš šiems standartams tampant privalomais. Taip pat ji nedraudžia perkančiosioms institucijoms ir perkantiesiems subjektams pirmenybę teikti alternatyviems degalams, pavyzdžiui, vandeniliui, suskystintosioms naftos dujoms (SND), suslėgtosioms gamtinėms dujoms (SGD) ir biodegalams, jei atsižvelgiama į eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai (konstatuojamosios dalies 28 punktas). Teikiamame projekte nėra nuostatų dėl nurodytų Direktyvoje privalomų sąlygų, kurioms esant gali būti nustatytas kitoks teisinis reguliavimas, todėl abejotina, ar projektas visiškai atitinka nurodytos Direktyvos nuostatas. Be to, pastebėtina, jog projekto aiškinamajame rašte minimame 2016 m. liepos 20 d. Komisijos komunikate
„Europos mažataršio judumo strategija“ (COM(2016)0501) nurodyta,
kad Komisija šiuo metu persvarsto Netaršių transporto priemonių direktyvą, dėl kurios viešuosiuose pirkimuose ES atsirado tvarumo reikalavimai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti prievolę perkančiosioms organizacijoms pirkti automobilius varomus ne tik elektra, bet ir kita atsinaujinančia energija, nedetalizuojant jos rūšių.
Šiame kontekste pastebėtina, jog aukščiau minėtame Komunikate Komisija nurodo, kad maistinės kilmės biodegalų poveikis mažinant transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro yra ribotas ir po 2020 m. neturėtų būti remiamas viešosiomis lėšomis. 3. Keičiamo įstatymo I skyrius reglamentuoja bendruosius įstatymo klausimus – apibrėžia taikymo sritį, pagrindines sąvokas, klasifikaciją. Jo penktasis skirsnis reglamentuoja bendrąsias pirkimų taisykles. Projektu siūlomas konkretus reguliavimas nėra susijęs su bendrosiomis įstatymo nuostatomis ar bendrosiomis visiems pirkimams taikomomis taisyklėmis, todėl turėtų būti dėstomas ne keičiamo įstatymo I skyriaus penktajame skirsnyje, o pavyzdžiui II skyriaus trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame pirkimo dokumentus ir techninę specifikaciją. 4. Keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio punktai projekte turi būti sunumeruoti kaip straipsnio dalies punktai (skaičiumi su skliaustu), o ne kaip straipsnio dalys. Toliau išvadoje šias struktūrines dalis, sunumeruotas kaip dalys, įvardinsime straipsnio punktais. 5. Keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 1 pastraipoje nurodoma, kad reikalavimai transporto priemonėms nurodomi „techninėje specifikacijoje ar kituose pirkimo dokumentuose“. Pagal tokį siūlomą reguliavimą, esminis reikalavimas perkamos prekės ar paslaugos savybėms galėtų būti nurodomas ne techninėje specifikacijoje, o kuriame nors kitame pirkimo dokumente, kaip jie apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje, (pavyzdžiui, viešojo pirkimo kandidatų ir dalyvių dokumentų teikimo tvarkoje). Toks reguliavimas neatitiktų techninės specifikacijos kaip pirkimo dokumento, kuriame nustatomi “produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys” esmės (keičiamo įstatymo 2 straipsnio 34 dalis). 6.
punktuose įvardinama „tiesioginė specialiųjų tarnybų veikla“. Pažymime, kad
„specialiųjų tarnybų“ sąvoka skirtinguose įstatymuose vartojama skirtinga
apimtimi. Siekiant nustatyti išimtį privalomam įstatymo reikalavimui, projekte būtina apibrėžti, kokios institucijos turimos omenyje. Be to, būtina nustatyti, kokia šių institucijų veikla būtų laikoma tiesiogine, nes „tiesioginės veiklos“ sąvoka galiojančiuose įstatymuose apskritai nėra apibrėžta ar vartojama. 7. Keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 1 bei 3 punktuose įvardijama įstatymo taikymo išimtis transportui, kuris bus
„naudojamas <...> neįgaliesiems skirtų paslaugų teikimui“. Pažymime, kad
neįgalieji yra neatsiejama visuomenės dalis, ir viešosios paslaugos, su kurių teikimu dažniausiai ir yra susijusios perkančiosios organizacijos, yra teikiamos ir jiems. Taigi, projektu siūloma išimtis yra iš esmės absoliuti ir gali būti pritaikyta bet kuriam pirkimui. 8. Keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 1-3 punktuose pateikiamos alternatyvios sąlygos, kad transporto priemonės turi būti varomos „elektra (ar) kita atsinaujinančia energija“, yra netinkamos pagal teisinio reguliavimo logiką ir aiškumą. Šios dvi sąlygos yra skirtingos apimties ir turinio, ir negali būti pateikiamos kaip alternatyva. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje
“atsinaujinančių išteklių energija” apibrėžiama kaip “energija iš
atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių”. Šiame įstatyme energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba siejama su elektros ir (ar) šilumos energiją, ir (ar) vėsumos energijos gamyba iš minėtų šaltinių. Taigi, elektros energija pagal savo gamybos būdą gali nebūti energija iš atsinaujinančių šaltinių. 9.
“atsinaujinanti energija” siūlytina atsisakyti kaip nelogiško, nes energija
savaime neatsinaujina. Vietoje jo siūlytina vartoti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką “atsinaujinančių išteklių energija”. 10. Projekte transporto priemones apibrėžiančios konstrukcijos “varomi <…> hibridiniais varikliais” siūlytina atsisakyti kaip netikslios ir nelogiškos. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje apibrėžiama “hibridinė transporto priemonė” nustatant, kad jai energija tiekiama iš “dviejų ar daugiau transporto priemonėje esančių sukauptos energijos šaltinių: sunaudojamų degalų ir elektros energijos kaupiklio”. Kadangi vidaus degimo ir elektros variklių veikimo principas iš esmės skiriasi, tokia transporto priemonė turėtų turėti kelis variklius ir vadintis „hibridinė transporto priemonė“, o ne „hibridiniais varikliais varoma“. 11. Nesuprantama keičiamo įstatymo 17¹ straipsnio 2 punkte dėstoma loginė konstrukcija „dokumentuose nurodyti, kad <...> viešojo transporto priemonės <...> bei krovininiai automobiliai varomi elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais“. Šioje konstrukcijoje išdėstytas tik teiginys, stokojantis pasekmių, todėl nuostata tikslintina. 12.
rūšies transporto priemonių įsigijimo nesuderintos su Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 12 straipsnio 3 punkte savivaldybėms nustatytu tikslu “siekia (čia ir toliau pabraukta mūsų), kad viešajame transporte būtų naudojamos transporto priemonės, naudojančios atsinaujinančių išteklių energiją, elektromobiliai ir hibridinės transporto priemonės”, 36 straipsnio 3 dalimi, nustatančia, kad “Valstybės institucijos, įstaigos, įmonės, nustatyta tvarka vykdydamos viešuosius pirkimus, įvertina galimybes įsigyti transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones” bei 36 straipsnio 5 dalimi, nustatančia, kad savivaldybės “skatina naudoti viešojo transporto sektoriuje, saugomose teritorijose transporto priemones, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, vandenilį, elektromobilius ir hibridines transporto priemones”. Pastebėtina, kad elektros ir atsinaujinančių išteklių energiją vartojančioms transporto priemonėms būtina atitinkama infrastruktūra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, 2017 m. vasario 1 d. priėmė nutarimą Nr. 87 „Dėl 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo įgyvendinimo“. Vadovaudamasis šiuo nutarimu susisiekimo ministras 2017 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3-125 išdėstė nauja redakcija 2015 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 3-173 (1.5 E), kuriuo patvirtino Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gaires.
Šių gairių 7 punkte numatyta šalia kelių, priklausančių transeuropiniam transporto tinklui, ir šalia kitų valstybinės reikšmės kelių iki 2020 m. įrengti ne mažiau kaip 19 veikiančių viešųjų elektromobilių didelės galios įkrovimo prieigų, o iki 2022 m. – ne mažiau kaip 28 vnt.; Lietuvos miestuose ir priemiesčių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų, iki
įkrovimo prieigų. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti nustatyta vėlesnė nei projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data, nes kitu atveju perkančiosios organizacijos galėtų turėti problemų dėl elektra varomų automobilių eksploatavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-03-02 Nr. S-2018-1514 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 papildymo 17¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP1710 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 papildymo 17¹ straipsniu pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP1710, kuriuo siekiama nustatyti pareigą perkančiosioms organizacijoms perkant kelių transporto priemones ar transporto paslaugas pirkimo dokumentuose nurodyti, jog perkamos transporto priemonės ar transporto paslaugų teikimui naudojamos transporto priemonės turi būti varomos elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais, teikiame šias pastabas. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas teisinis reguliavimas derintinas su Europos Sąjungos teise, konkrečiai su 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (toliau – Direktyva 2009/33/EB). 1. Primintina, kad Europos Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklėmis yra nustatoma viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarka, t. y. nurodoma, kaip perkančiosios organizacijos turi organizuoti pirkimą, jog jis atitiktų esminius viešųjų pirkimų principus – lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo. Šių principų laikymasis leidžia užtikrinti viešųjų pirkimų atvėrimą konkurencijai ir efektyvų viešųjų finansų panaudojimą[1].
Tačiau šiomis viešųjų pirkimų taisyklėmis nėra siekiama įtvirtinti, kokias prekes, paslaugas ar darbus perkančiosios organizacijos gali ar negali pirkti. Todėl manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas nėra Viešųjų pirkimų įstatymo reguliavimo dalykas. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto parengimo tikslas skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą ir eksploatavimą. Atkreipiame dėmesį, kad aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi skatinimo tikslai yra įtvirtinti ir Direktyvoje 2014/24/ES. Tačiau šie tikslai skatinami kitomis, proporcingesnėmis priemonėmis, kurios leidžia tarpusavyje suderinti įvairius Europos Sąjungos politinius tikslus ir teisinį reguliavimą. 2.1. Direktyvos 2014/24/ES preambulės
veikimo „11 straipsniu reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos sritis, ypač siekiant skatinti tvarų vystymąsi, būtų atsižvelgta į aplinkos apsaugos reikalavimus. Šioje direktyvoje paaiškinama, kaip perkančiosios organizacijos gali prisidėti prie aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi skatinimo, kartu užtikrinant, kad jos galėtų gauti geriausią savo sutarčių kainos ir kokybės santykį“. Taigi, minėta direktyva nustatoma galimybė perkančiosioms organizacijoms sudarant viešojo pirkimo sutartį derinti aplinkos apsaugą ir ekonominį naudingumą. Pagal Direktyvos 2014/24/ES 42 straipsnį, perkančiosioms organizacijoms techninėse specifikacijose leidžiama nurodyti prekėms, paslaugoms ar darbams keliamus veiksmingumo ir funkcinius reikalavimus, įskaitant aplinkosaugines charakteristikas (pavyzdžiui, prekių ar paslaugų keliama tarša, energetinis naudingumas ir pan.).
Taip pat pagal Direktyvos 2014/24/ES
skyrimo kriterijus, kurie gali būti, be kita ko, susiję su aplinkos apsauga, ir šių kriterijų vertinimo metodus (pavyzdžiui, gyvavimo ciklo sąnaudų metodą). Reikalavimas pirkimo dokumentuose prekėms ar paslaugoms nustatyti su aplinkos apsauga susijusius vertinimo kriterijus, kurie gali būti apskaičiuojami ir išreiškiami tam tikrai dydžiais, perkančiosioms organizacijoms leidžia objektyviai įvertinti įvairiomis degalų rūšimis varomas transporto priemones ir iš jų pasirinkti geriausiai jos poreikius atitinkančią ir ekonomiškai naudingiausią prekę. Nustačius reikalavimą įsigyti tik tam tikra degalų rūšimi varomas transporto priemone, kaip tai yra siūloma Projektu, tokia galimybė būtų prarandama. Pažymėtina, kad Projektu siūlomo nustatyti reikalavimo įtvirtinimas Viešųjų pirkimų įstatyme tam tikrais atvejais užkirstų kelią perkančiosioms organizacijoms siekti vieno iš esminių viešųjų pirkimų tikslų – efektyvaus viešųjų finansų panaudojimo, nes jos būtų įpareigotos pirkti tam tikra degalų rūšimi varomas transporto priemones neatsižvelgiant į tokių prekių ekonominį naudingumą. Pavyzdžiui, svarstytina, ar perkančiajai organizacijai, turinčiai nedidelį ir neintensyviai naudojamą kelių transporto priemonių parką, yra ekonomiškai naudinga įsigyti elektra ar hibridiniu varikliu varomą transporto priemonę. 2.2. Direktyvos 2014/24/ES 95 konstatuojamosios dalies antrojoje pastraipoje nurodyta, kad Europos Sąjungos teisės aktuose jau yra nustatyti privalomieji pirkimų reikalavimai konkretiems kelių transporto sektoriaus tikslams pasiekti.
Direktyva 2009/33/EB[2] nustatytas reikalavimas perkančiosioms institucijoms, perkant kelių transporto priemones, atsižvelgti į transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai, įskaitant suvartojamą energiją ir išmetamą CO₂ ir kai kurių kitų teršalų kiekį, kad būtų skatinama netaršių ir efektyviai energiją vartojančių transporto priemonių rinka bei didinamas transporto sektoriaus įnašas į Europos Sąjungos aplinkos, klimato ir energetikos politiką[3]. Direktyvos 2009/33/EB preambulės 11 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad šia direktyva siekiama plėtoti netaršių ir efektyviai energiją vartojančių kelių transporto priemonių rinką, jog būtų padidintas tokių transporto priemonių paklausos lygis, kuris būtų pakankamas, kad gamintojai ir pramonės atstovai būtų motyvuoti investuoti į energetiškai efektyvias ir mažiau taršias transporto priemones ir jas toliau vystyti. Pažymėtina, kad šia direktyva nėra nustatomas reikalavimas perkančiosioms organizacijoms įsigyti tam tikra kuro rūšimi varomą transporto priemonę, bet reikalaujama nustatyti techninių specifikacijų ar sutarties skyrimo kriterijus (energijos suvartojimo ir išmetamų teršalų kiekiai, gyvavimo ciklo metodo naudojimas ir pan.), kurie leistų atsižvelgti į aplinkos apsaugos reikalavimus[4], nepriklausomai nuo to, kokia degalų rūšimi kelių transporto priemonė yra varoma. Pavyzdžiui, Direktyvos 2009/33/EB
nustatymo būdų – eksploatacinio laikotarpio sąnaudų apskaičiavimo metodika, pagal kurią skaičiuojamos įvairiomis kuro rūšimis (dyzelio, benzino, alternatyvių degalų)[5] varomų kelių transporto priemonių energijos suvartojimo ir išmetamų teršalų kiekio sąnaudos.
Taigi, nurodyta direktyva siekiama skatinti gamintojus investuoti į kelių transporto priemonėms skirtas netaršias ir energetiškai efektyvias technologijas nepriklausomai nuo degalų rūšies. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatytas reikalavimas pirkti tik tam tikra degalų rūšimi varomas kelių transporto priemones, galėtų būti neigiamai paveikta kelių transporto priemonių rinką, nes didžioji dalis naudojamų transporto priemonių vis dar yra varomos iš iškastinių energijos išteklių gaunamais degalais. Baltojoje knygoje dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ įtvirtinta, jog tam, kad gamintojai ir pramonės subjektai galėtų planuoti investicijas, Europos Sąjunga ir nacionalinės vyriausybės turi jiems pateikti aiškią informaciją apie būsimos politikos kryptis. Nuoseklumas Europos Sąjungos lygmeniu itin svarbus, be kita ko, dėl to, kad vienai valstybei narei nusprendus pirmenybę teikti vien tik elektriniams automobiliams, o kitai – biokurui, taptų neįmanoma laisvai keliauti po visą Europą[6]. Taip pat pažymėtina, kad staigus perėjimas tik prie alternatyviais degalai varomų kelių transporto priemonių būtų nepagrįstas, nes mažos taršos ir energiją efektyviai naudojančiam transportui reikalinga tam pritaikyta ir gerai išvystyta infrastruktūra. Tai, kad esama infrastuktūra nėra pakankama, rodo Europos Sąjungos strateginiuose ir teisiniuose dokumentuose įtvirtini tikslai skatinti tokios infrastuktūros plėtrą[7].
Įvertinus Direktyvose 2014/24/ES ir 2009/33/EB įtvirtintas taisykles, manytina, kad Projektu nustatomas reikalavimas įsigyti tik tam tikra degalų rūšimi varomas transporto priemones nėra tinkama priemonė tikslui pasiekti, atsižvelgiant į tai, kad juo nėra užtikrinamas nuoseklus perėjimas prie mažiau taršių ir energiją efektyviai naudojančių kelių transporto priemonių. Staigus ir absoliutus reikalavimas viešajam sektoriui pereiti tik prie minėtų kelių transporto priemonių galėtų daryti neigiamą poveikį transporto priemonių rinkai ir viešųjų pirkimų rinkai (užkertama galimybė ekonominės veiklos vykdytojams, galintiems tiekti alternatyvias aplinkai mažiau taršias transporto priemones, siūlyti savo prekes ar paslaugas, o perkančiosioms organizacijoms – tinkamai įvertinti tokių prekių ekonominį naudingumą). Taip pat svarstytina, ar pagrįsta reikalauti pirkti vien tik tokias transporto priemones, kai alternatyviais degalais varomų transporto priemonių technologijos ir joms reikalinga infrastuktūra dar nėra pakankamai plačiai naudojamos, kad tokios transporto priemonės galėtų būti patogiai ir efektyviai naudojamos. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projektu siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y. perkančiųjų organizacijų įpareigojimas perkant kelių transporto priemones ar transporto paslaugas pirkimo dokumentuose nurodyti, jog perkamos transporto priemonės ar transporto paslaugų teikimui naudojamos transporto priemonės turi būti varomos elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais, nėra suderintas su Europos Sąjungos politiniais tikslais ir teisiniu reglamentavimu. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel.
[1] Direktyvos 2014/24/ES preambulės 1 ir 2 konstatuojamosios dalys. [2] Direktyvos 2009/33/EB nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 12 punktu ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-100 „Dėl Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant kelių transporto priemones, nustatymo ir atvejų, kada juos privaloma taikyti, tvarkos aprašo patvirtinimo“. [3] Direktyvos 2009/33/EB 1 straipsnis ir 5 straipsnio 2 dalis. [4] Ten pat, 5 straipsnio 3 dalis. [5] Ten pat, priedas. [6] KOM(2011) 144 galutinis, 16 punktas. [7] Pavyzdžiui, Baltoji knyga dėl bendros Europos transporto erdvės kūrimo plano
„Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos
kūrimas“, Europos mažataršio judumo strategija, KOM(2016) 501 galutinis, 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narė Virginija Vingrienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įpareigoti perkančiąsias organizacijas pirkti lengvuosius automobilius, kurie būtų varomi „elektros ar kita atsinaujinančia energija“, taip pat viešojo transporto priemones Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose bei krovininius automobilius, kurie būtų varomi „elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais“. Tokiu būdu būtų diskriminuojami tiekėjai, tiekiantys kitus degalus naudojančias transporto priemones.
Atkreiptinas dėmesys, kad lygiateisiškumo principas yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, taip pat šis principas yra vienas pagrindinių viešųjų pirkimų principų. Lygiateisiškumo principas nėra absoliutus, nuo jo gali būti nukrypstama, jeigu tai būtina demokratinėje visuomenėje ir jeigu siūlomos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pakeitimas sąlygojamas siekiu „skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą ir eksploatavimą Lietuvos viešajame sektoriuje.“ Toks „skatinimas“ nėra ir negali būti savitikslis. Jis turėtų būti siejamas su valstybės prisiimtais įsipareigojimais arba nusistatytais aplinkosaugos siekiais, įskaitant priemones mažinti bendro išmetamo CO₂ kiekį ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, arba su siekiu riboti konkrečiai transporto priemonių išmetamų CO₂, azoto oksidų arba kitų teršalų kiekį valstybės teritorijoje arba konkrečiose urbanizuotose teritorijose. Pastebėtina, jog mažinti transporto priemonių išmetamo CO₂ bei kitų teršalų kiekį, ypač urbanizuotose teritorijose, kuriose transporto eismo intensyvumas didžiausias, galima ir naudojant kitus degalus, nei nurodyta projekte. Jie vadinami alternatyviaisiais degalais. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/94/ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo 2 straipsnyje nurodyta, kad alternatyvieji degalai
Prie alternatyviųjų degalų priskiriama, inter alia: elektra, vandenilis, biodegalai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/28/EB 2 straipsnio i punkte, sintetiniai degalai ir parafininis kuras, dujinės (suslėgtosios gamtinės dujos – SGD) ir suskystintos (suskystintosios gamtinės dujos – SkGD) būsenos gamtinės dujos, įskaitant biometaną, ir suskystintosios naftos dujos (SND). Tuo tarpu, siekiant bendro išmetamo CO₂ kiekio sumažinimo, projekto tikslai gali apskritai būti nepasiekti, nes pavyzdžiui, priklausomai nuo gamybos būdo, elektros energijai pagaminti gali būti naudojami iškastiniai energijos šaltiniai, ir suminis išmetamo CO₂ kiekis transporto priemonėms naudojant tokią elektros energiją gali būti ne mažesnis, nei joms naudojant iš iškastinių energijos šaltinių pagamintus tradicinius degalus. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta duomenų, kokių tikslų (taršos kitimo paskaičiavimai) ir kuriose iš minėtų sričių (bendras nacionalinis CO₂išmetimas, bendra tarša, konkrečių teritorijų tarša, transporto priemonių CO2 išmetimas, transporto priemonių kitų teršalų išmetimas) planuojama pasiekti. 2. elektra, Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytą siekį skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją vartojančių transporto priemonių įsigijimą galima įgyvendinti nediskriminuojant tiekėjų, kurie siūlo kitus nei projekte nurodytus alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones.
Be to, kadangi pagal projektu siūlomą reguliavimą šis siekis apskritai gali nebūti įgyvendintas, projektu siūlomas lygiateisiškumo ribojimas vertintinas kaip nepagrįstas ir neproporcingas projekto tikslams bei tiek, kiek jis diskriminuoja kitus nei projekte nurodytus alternatyvius degalus naudojančias transporto priemones tiekiančius tiekėjus bei nenustato naudojamo kuro gamybos būdo, galimai prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir keičiamame įstatyme įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Pritarti Pagal konstitucinę doktriną konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d.). Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai)“.
Europos teisės departamentas savo išvadoje pažymi, kad Projektu siekiamas nustatyti teisinis reguliavimas, t. y. perkančiųjų organizacijų įpareigojimas perkant kelių transporto priemones ar transporto paslaugas pirkimo dokumentuose nurodyti, jog perkamos transporto priemonės ar transporto paslaugų teikimui naudojamos transporto priemonės turi būti varomos elektra, kita atsinaujinančia energija ar hibridiniais varikliais, nėra suderintas su Europos Sąjungos politiniais tikslais ir teisiniu reglamentavimu. 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. kovo 8 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projektu siūlomas reguliavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir keičiamame įstatyme įtvirtintam lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: už –10 , prieš – nėra , susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė