Projektas Projekto lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio 3 dalies pakeitimas Papildyti Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, išdėstant ją taip: „3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“
1Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2.
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Justas Džiugelis
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybino socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336
paskatino siekis suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims – slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (toliau – slaugytojai), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (toliau – slaugytinis), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Iki šiol (taip yra nuo 2000 m. sausio 1 d.) valstybės lėšomis yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. Akivaizdu, kad slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis padėtis yra analogiška – dėl būtinumo nuolat prižiūrėti slaugytinį, jie irgi negali įprastai dirbti ir taip patys įgyti socialinio draudimo stažą ir draudžiamųjų pajamų, todėl sukakę senatvės pensijos amžių ar įgiję bedarbio statusą, jie gali neturėti teisės net į minimalią socialinio draudimo išmoką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Justas Džiugelis. Įstatymo projekto rengimo procese dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus atstovai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Kaip minėta 1 punkte, šiuo metu valstybės lėšomis (pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu) yra draudžiami tik tie slaugytojai, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu nustatomos vienodos draudimo socialiniu draudimu valstybės lėšomis sąlygos ir tvarka slaugytojams, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių namuose slaugomiems slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tad pastarųjų slaugytojų socialinės garantijos padidės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
9Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, – kas ir kada juos turi priimti Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) duomenimis, Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti 2019 metais papildomai reikėtų apie 5,3 mln. eurų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Numačius įstatymo įsigaliojimą 2018-07-01, 2018 metais lėšų poreikis būtų maždaug dvigubai mažesnis – apie 2,65 mln. eurų. Fondo valdybos skaičiavimai pagrįsti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos duomenimis apie nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros atvejų skaičius (jie yra daugmaž vienodi) ir prielaida, kad slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, dalyvavimas darbo rinkoje ir jų gaunamas darbo užmokestis yra analogiški slaugytojų, kurių slaugytiniams nustatytas nuolatinės globos poreikis. 13.
išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „socialinė apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Justas Džiugelis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu būtų draudžiami nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. (Past.: čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „<...> projekto rengimą paskatino siekis suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims – slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (toliau – slaugytojai), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (toliau – slaugytinis), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad cituotos įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatos nevisiškai tiksliai apibūdina esamą padėtį ir yra klaidinančios, nes asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, todėl jis nėra slaugytinis, o jį prižiūrintis asmuo nėra slaugytojas.
Vertinant esamą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmens būklė, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė slauga tiek medicininiu – socialiniu, tiek teisiniu požiūriu negali būti laikoma visiškai analogiška padėtimi, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė priežiūra (pagalba). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, o specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatytos tos pačios socialinio draudimo valstybės lėšomis sąlygos asmenims, namuose slaugantiems ir prižiūrintiems neįgalius asmenims, svarstytina, ar neturėtų būti suvienodintos ir pačių slaugomų ar prižiūrimų asmenų teisės, nes būtent iš jiems nustatyto specialiojo poreikio kyla juos slaugančių ar prižiūrinčių asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 16, 18, 19, 20, 21, 23 ir 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1453), kuriame siūloma dar konkrečiau apibrėžti specialiuosius poreikius ir jų nustatymo sąlygas.
Šiame projekte siūloma įtvirtinti, kad nuolatinė slauga, priklausomai nuo lygio, nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga arba nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga, o nuolatinė priežiūra (pagalba) nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba arba ne ilgesnė nei 3 valandų per parą kitų asmenų nuolatinė priežiūra (pagalba). Siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2019 sausio 1 d. 2. Jeigu įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„slaugantys“ reikėtų įrašyti formuluotę „ar nuolat prižiūrintys (teikiantys
pagalbą)“. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų dėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“
žodžio „Vyriausybė“ reikėtų įrašyti žodžius „ar jos įgaliota institucija“. 5. Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos prasme:
1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų braukti perteklinius skaičių ir žodį „3 DALIES“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę reikėtų dėstyti taip: „Pakeisti 6 straipsnio
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 6 STRAIPSNIO 3 DALIES PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP‑1702 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio
pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1702 2018-12-12
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, A. Dumbrava, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, J. Miskis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos l.e.p. direktorius, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
socialiniu draudimu būtų draudžiami nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. (Past.: čia ir toliau – išskirta mūsų).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „<...> projekto rengimą paskatino siekis suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims – slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (toliau – slaugytojai), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (toliau – slaugytinis), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad cituotos įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatos nevisiškai tiksliai apibūdina esamą padėtį ir yra klaidinančios, nes asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, todėl jis nėra slaugytinis, o jį prižiūrintis asmuo nėra slaugytojas. Vertinant esamą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmens būklė, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė slauga tiek medicininiu – socialiniu, tiek teisiniu požiūriu negali būti laikoma visiškai analogiška padėtimi, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė priežiūra (pagalba).
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, o specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatytos tos pačios socialinio draudimo valstybės lėšomis sąlygos asmenims, namuose slaugantiems ir prižiūrintiems neįgalius asmenims, svarstytina, ar neturėtų būti suvienodintos ir pačių slaugomų ar prižiūrimų asmenų teisės, nes būtent iš jiems nustatyto specialiojo poreikio kyla juos slaugančių ar prižiūrinčių asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 16, 18, 19, 20, 21, 23 ir 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1453), kuriame siūloma dar konkrečiau apibrėžti specialiuosius poreikius ir jų nustatymo sąlygas.
Šiame projekte siūloma įtvirtinti, kad nuolatinė slauga, priklausomai nuo lygio, nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga arba nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga, o nuolatinė priežiūra (pagalba) nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba arba ne ilgesnė nei 3 valandų per parą kitų asmenų nuolatinė priežiūra (pagalba). Siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2019 sausio 1 d. Pritarti iš dalies. Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomai įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies redakcijai (suredaguotai), žr. jungtinį projektą Nr. XIIIP-2418(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Jeigu įstatymo projekte siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta,
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio „slaugantys“ reikėtų įrašyti formuluotę „ar nuolat prižiūrintys (teikiantys pagalbą)“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Vyriausybės siūlomai įstatymo įsigaliojimo datai – 2020 m. sausio 1 d. (žr. jungtinį projektą Nr. XIIIP-2418(2). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įrašyti žodžius „ar jos įgaliota institucija“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-221 I, T 5.
Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos prasme:
1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų braukti perteklinius skaičių ir žodį „3 DALIES“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę reikėtų dėstyti taip: „Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. 923. 7. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2018-03-06 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio
pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Dalia Mikalauskaitė, registruota lobistė, 2018-12-11 Nr. g-2018-118071 <<...>>Nuo 2019-01-01 įsigaliojus LR Tikslinių kompensacijų įstatymui Nr.XII-2507, siūlau tikslinti projektus XIIIP-2418 ir
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos arba pirmo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugančiu arba prižiūrinčiu namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“ Iš esmės pritarti. Pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomai įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies redakcijai (suredaguotai), žr. jungtinį projektą Nr. XIIIP-2418(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-12 nutarimas Nr. 9231 ,,<...>.2. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1702 (toliau – įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į šiuos siūlymus:
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymą. 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus nurodytam įstatymui, iš esmės pasikeis specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo tvarka, todėl, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys (teikiantys pagalbą) namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu.
Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“ Pritarti ir suredaguoti. Žr. jungtinį projektą Nr. XIIIP-2418(2). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-09-12 nutarimas Nr. 9232 2.2.
9232
yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“),
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, apie 10,5 mln. eurų metams), siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. ir jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kartu su juo teikiamais 2019–2021 metų finansiniais rodikliais. Pritarti. Žr. jungtinį projektą Nr. XIIIP-2418(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. Iš esmės pritarti. Žr. Komiteto sprendimą ir pasiūlymus (išvados 7 punkte). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2418 ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1702 svarstyti kartu ir juos sujungti, pateikiant Seimui svarstyti vieną bendrą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2418(2) (į šį projektą inkorporuojant pagal Vyriausybės pasiūlymą patobulintą projekto Nr. XIIIP-1702 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies suredaguotą nuostatą ir nustatant įstatymo įsigaliojimo datą - 2020 m. sausio 1 d.). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Juozas Rimkus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-11-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis
Glaveckas, Vytautas Kamblevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ir nedarbo socialiniu draudimu būtų draudžiami nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys namuose šį neįgalų asmenį. (Past.: čia ir toliau – išskirta mūsų).
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „<...> projekto rengimą paskatino siekis suvienodinti socialinio draudimo garantijas iš esmės visiškai analogiškoje padėtyje esantiems asmenims – slaugantiems namuose neįgalų asmenį nesukakusiems senatvės pensijos amžiaus vienam iš to neįgalaus asmens tėvų (įtėvių) arba globėjų ar rūpintojų (toliau – slaugytojai), kurių slaugomam neįgaliam asmeniui (toliau – slaugytinis), nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, ir slaugytojams, kurių slaugomam namuose slaugytiniui nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pažymėtina, kad cituotos įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatos nevisiškai tiksliai apibūdina esamą padėtį ir yra klaidinančios, nes asmuo, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, yra prižiūrimas, o ne slaugomas, todėl jis nėra slaugytinis, o jį prižiūrintis asmuo nėra slaugytojas. Vertinant esamą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmens būklė, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė slauga tiek medicininiu – socialiniu, tiek teisiniu požiūriu negali būti laikoma visiškai analogiška padėtimi, kai reikalinga ir nustatyta nuolatinė priežiūra (pagalba).
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmenims, kuriems yra būtina nuolatinė slauga ir kurių fizinė bei psichinė negalia visiškai apriboja jų galimybes orientuotis, judėti, dirbti ir savarankiškai tvarkyti asmeninį bei socialinį gyvenimą, o specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmenims, kuriems dėl labai didelių organizmo funkcijos sutrikimų reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra (pagalba) namuose, tvarkant asmeninį ir socialinį gyvenimą. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, kuriuo būtų nustatytos tos pačios socialinio draudimo valstybės lėšomis sąlygos asmenims, namuose slaugantiems ir prižiūrintiems neįgalius asmenims, svarstytina, ar neturėtų būti suvienodintos ir pačių slaugomų ar prižiūrimų asmenų teisės, nes būtent iš jiems nustatyto specialiojo poreikio kyla juos slaugančių ar prižiūrinčių asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 16, 18, 19, 20, 21, 23 ir 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1453), kuriame siūloma dar konkrečiau apibrėžti specialiuosius poreikius ir jų nustatymo sąlygas.
Šiame projekte siūloma įtvirtinti, kad nuolatinė slauga, priklausomai nuo lygio, nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga arba nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga, o nuolatinė priežiūra (pagalba) nustatoma, kai asmeniui reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba arba ne ilgesnė nei 3 valandų per parą kitų asmenų nuolatinė priežiūra (pagalba). Siūlomi pakeitimai įsigaliotų 2019 sausio 1 d. Pritarti. Pritarti
redakcijai. 1
pritarta, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje po žodžio „slaugantys“ reikėtų įrašyti formuluotę „ar nuolat prižiūrintys (teikiantys pagalbą)“. Pritarti. 21
3Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų dėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1
d.“ Iš dalies pritarti. Komitetas, atsižvelgdamas į Vyriausybės siūlymą siūlo nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą 2020 m. sausio 1 d. 22
reikėtų įrašyti žodžius „ar jos įgaliota institucija“. Pritarti. 5. Įstatymo projektas tobulintinas teisės technikos prasme:
1) įstatymo projekto pavadinime reikėtų braukti perteklinius skaičių ir žodį „3 DALIES“;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“;
3) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę reikėtų dėstyti taip: „Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti. 6. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomų nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti.
Pritarti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Europos teisės departamentas prie TM, 2018-03-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1702, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I‑1336 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1702 (toliau – įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į šiuos siūlymus: Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo
įstatymui, iš esmės pasikeis specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo tvarka, todėl, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar iki 2018 m. gruodžio 31 d. specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, ar nuo 2019 m. sausio 1 d. pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys (teikiantys pagalbą) namuose šį neįgalų asmenį, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios valstybinės socialinio draudimo pensijos, išskyrus valstybinę socialinio draudimo našlių (maitintojo netekimo) pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.“ 2.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“),
„teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...>
turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų“ 8 straipsnio penktosios dalies ir 19 straipsnio pirmosios dalies normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, apie 10,5 mln. eurų metams), siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. ir jį svarstyti Lietuvos Respublikos Seime kartu su Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu ir kartu su juo teikiamais 2019–2021 metų finansiniais rodikliais. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui tobulinti projektą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų, nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2020 m. sausio 1 d. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė