Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“. 2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,14 straipsnis. Oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos valstybine kalba, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip“. 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,17 straipsnis. Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Valstybinė kalba privaloma visų Lietuvos Respublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Seimo nariai: Dovilė Šakalienė Juozas Olekas Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė Raminta Popovienė Algimantas Salamakinas Algirdas Sysas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Lietuvoje nėra specialaus įstatymo reglamentuojančio tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises. Tautinių mažumų įstatymas, priimtas 1989 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 10 punktu, neteko galios 2010 m. sausio 1 d. Seimo LSDP frakcija pateikė Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) , kuris įstatyminiu lygmeniu reglamentuoja tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį identitetą, atsižvelgiant į tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, įgyvendinti Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. Su šiuo įstatymų atsiranda būtinos LR valstybinės kalbos įstatymo 7, 14 ir 17 straipsnių korekcijos, kurios numato, kad galimos straipsnių reglamentuojamų normų išimtys kai kiti LR įstatymai, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymas, numato kitaip. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis Projektų siūlytojas – Lietuvos socialdemokratų partijos Tautinių bendrijų komitetas. Rengiant Projektus buvo konsultuotasi su nevyriausybinėmis organizacijomis bei įstaigomis, veikiančiomis tautinių mažumų srityje ( pvz., Lenkų diskusijų klubu, VšĮ Kauno įvairių tautų kultūrų centru ir kitomis). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato galimybių kitomis kalbomis aptarnauti asmenis ir/arba skelbti informaciją bei rašyti vietovardžius. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamas LR Valstybinės kalbos įstatymo straipsnių pakeitimas, numatant, jog gyventojai aptarnaujami, oficialios, sunormintos vietovardžių lytys rašomos, viešieji užrašai užrašomi valstybine kalba, jeigu specialūs įstatymai nenustato kitaip. Įstatymo straipsnių pakeitimo projektas nustato valstybės įsipareigojimų užtikrinti tam tikras tautinių mažumų teises nebaigtinį sąrašą ( pvz., tautinių mažumų teisę puoselėti kultūrą, tradicijas, kalbą, religiją, steigti organizacijas, rūpintis kultūros paveldo išsaugojimu). Pataisomis numatoma galimybė, kad atskirais atvejais, gyvenamosios vietovės pavadinimas, joje esančių gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai galėtų būti rašomi valstybine ir tos tautinės mažumos kalba. Tuo pačiu Seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje esančių gyvenamųjų vietovių, gatvių, viešojo administravimo subjektų pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos, atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu, gali būti rašomi ir tos tautinės mažumos kalba.Svarbu pažymėti, kad šie pakeitimai neturės jokios įtakos valstybinės lietuvių kalbos vientisumui ir išlikimui bei jos kaip valstybinės kalbos statusui. Tačiau turės reikšmingos įtakos efektyvesniam žmogaus teisių užtikrinimui, parodys deramą pagarbą tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių kalbiniam ir kultūriniam identitetui, taip praktiškai paliudijant jų svarbą Lietuvos valstybės nacionaliniam identitetui bei padės apsaugoti nacionalinio saugumo interesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslui ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų nuostatų keitimai nenumatomi. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja
bei Europos Sąjungos dokumentams
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
įsigalioti nereikės
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
lėšų nereikės
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: valstybinė kalba 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Dovilė Šakalienė Juozas Olekas Julius Sabatauskas Rasa Budbergytė Raminta Popovienė Algimantas Salamakinas Algirdas Sysas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 7, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1697 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėl to, siekdami teisinio aiškumo, siūlytume atsižvelgti į toliau nurodytą pastabą. Projekto 1 straipsnyje įtvirtinta, jog valstybės ir savivaldos gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas Nr. I-779 neturi pastarosios išlygos (paryškinta). Pasiūlyta išlyga iš esmės reiškia ne tik tai, jog gyventojai galėtų būti aptarnaujami tautinės mažumos kalba, bet ir tai, kad gyventojai galėtų būti neaptarnaujami lietuvių kalba, jeigu taip numatytų kiti įstatymai. Šią formuluotę laikytume ydinga, nes nebūtų išlaikomas įstatymo reikalavimas mokėti lietuvių kalbą. Pastebėtina, jog Projekto pakeitimu siekiama Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 nuostatas suderinti su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos tautinių mažumų įstatymo projektu Nr. XIIIP-1696, kuriame numatytais atvejais, asmeniui pageidaujant, suteikiama galimybė jį aptarnauti ir tautinės mažumos kalba. Atsižvelgdami į tai, siūlytume tikslinti minėtosios Projekto nuostatos formuluotę, pavyzdžiui, atskiru sakiniu numatant, kad gyventojai gali būti aptarnaujami ir kita nei lietuvių kalba.
Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę teikiamo įstatymo projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reguliavimą, kai įtvirtinus bendro pobūdžio nuostatą „jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip“ – kiti įstatymai turėtų viršenybę Valstybinės kalbos įstatymo atžvilgiu iškiltų šio įstatymo (Valstybinės kalbos įstatymo) ir kituose Seimo priimtuose įstatymuose įtvirtintų normų kolizija tam tikrais valstybinės lietuvių kalbos vartojimo viešajame gyvenime reguliavimo klausimais. Toks teisinis reguliavimas, kuriuo gali būti sudaromos teisinės prielaidos kituose įstatymuose nustatyti valstybines kalbos vartojimo viešajame gyvenime išimtis ir taip paneigti konstitucinį valstybinės kalbos statusą, neatitinka Konstitucijos 14 straipsnio. Pagal Konstituciją „<...> konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę Tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, jis turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones.
Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti vartojama visose valstybės ir savivaldos institucijose, visose Lietuvoje esančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose; įstatymai ir kiti teisės aktai turi būti skelbiami valstybine kalba; raštvedyba, apskaitos, atskaitomybės, finansiniai dokumentai privalo būti tvarkomi lietuvių kalba; valstybės ir savivaldos institucijos, įstaigos, įmonės bei organizacijos tarpusavyje susirašinėja valstybine kalba“ (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimas). „Taigi pagal Konstituciją lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų viešosios raiškos ir bendravimo tarpusavyje bei su visuomenės nariais priemonė. Ji yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, nes užtikrina visiems valstybės piliečiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą. Valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga. Kita vertus, konstitucinis valstybinės kalbos statusas reiškia ir tai, kad valstybinė kalba yra privalomai vartojama tik viešajame Lietuvos gyvenime; kitose gyvenimo srityse asmenys nevaržomai gali vartoti bet kokią jiems priimtiną kalbą.
Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pabrėžtina, kad oficialių dokumentų rašymas valstybine kalba nepaneigia tautinėms mažumoms save priskiriančių piliečių teisės rašyti, skaityti ir bendrauti bet kokia kita kalba, jeigu tai nesusiję su Konstitucijos apibrėžta valstybinės kalbos vartojimo sritimi. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucijos 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine kalba, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė dalyvauti tardymo ir teisminiuose veiksmuose per vertėją. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostata reikštų, kad visoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, visoms vietos savivaldos institucijoms ir įstaigoms bei visiems tam tikra ūkine veikla besiverčiantiems ūkio subjektams (ryšių, transporto, prekybos ir kt.) kituose įstatymuose gali būti nustatyti įpareigojimai aptarnauti gyventojus (žodžiu, raštu) ne tik valstybine kalba, bet ir kitomis kalbomis. Atsižvelgiant į tai, kad toks teisinis reguliavimas yra susijęs su papildomomis valstybės išlaidomis, taip pat administracinės naštos didinimu valstybės ir privatiems ūkio subjektams, siūlytina gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, po įstatymo tekstu žodžiai „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą“ turi būti dėstomi pasvirusiomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]