Projekto lyginamasis variantas
2016 m. ....... d. Nr. ..... Vilnius1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nuostata neriboja lytinių ląstelių donoro teisės gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas. Kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
2Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donoro lytines ląsteles, taip pat lytinių ląstelių donorui teismo leidimu gali būti suteikta informacija apie atitinkamą lytinių ląstelių donorą ar vaiką, gimusį panaudojant donoro lytines ląsteles, jeigu ši informacija reikalinga dėl vaiko ar lytinių ląstelių donoro sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles , turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoto tapatybę, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą . Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. “
3 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami , išskyrus žmogaus lytines ląsteles ir embrioną, skirtus autologiniam naudojimui. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą.
Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką bei žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.”2 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
į ir ją išdėstyti taip: “
embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų . Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
5 dalyje nustatytais atvejais saugomų embrionų skaičių . ;
7) embrionų, kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais, perkėlimą į moters organizmą.“
į ir ją išdėstyti taip: „5.
Sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Nenumatytų aplinkybių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
"1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m.
sausio liepos 1 d.“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2016
7 m. gruodžio birželio31 0 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Asta Kubilienė Povilas Urbšys Agnė Širinskienė Rima Baškienė Rita Tamašunienė Laurynas Kasčiūnas
Projekto lyginamasis variantas (2) LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO įstatymo Nr. XII-2608 3 IR 10 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMas 2017 m. sausio d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
6Lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas. Ši nuostata neriboja lytinių ląstelių donoro teisės gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas. Kompensacijos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
“
2Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
“
3Pakeisti 3 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Lytinių ląstelių ar embriono recipiento, gyvo žmogaus, savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui skirtas lytines ląsteles, embriono donoro ir vaiko, pradėto panaudojant trečiojo asmens ( donoro ) lytines ląsteles ar embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs. Lytinių ląstelių ar embriono recipientui, jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ir vaikui, gimusiam panaudojant trečiojo asmens ( donoro ) lytines ląsteles ar embrioną, trečiojo asmens ( donoro ) tapatybė neatskleidžiama, o trečiajam asmeniui ( donorui ) neatskleidžiama lytinių ląstelių ar embriono recipiento, jo sutuoktinio (sugyventinio) ir vaiko tapatybė, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus.“ 4.
Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donoro lytines ląsteles, taip pat lytinių ląstelių donorui teismo leidimu gali būti suteikta informacija apie atitinkamą lytinių ląstelių donorą ar vaiką, gimusį panaudojant donoro lytines ląsteles, jeigu ši informacija reikalinga dėl vaiko ar lytinių ląstelių donoro sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles , turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoto tapatybę, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą . Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Informacija apie:
panaudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, gali būti suteikta vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, taip pat trečiajam asmeniui lytinių ląstelių ar embriono donorui teismo leidimu, jeigu ši informacija reikalinga dėl vaiko ar trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro sveikatos ar kitų svarbių priežasčių;
ar embriono donoro tapatybę, donorui sutikus, gali būti suteikta asmeniui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, kai šis sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą.
Šiame punkte numatytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
5Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi:
„
lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami , išskyrus:
naudojimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos;
apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Trečiųjų asmenų (donorų) lytinių ląstelių įvežimą vykdo ir pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kurių metu naudojamos trečiųjų asmenų (donorų) lytinės ląstelės, teikia universiteto ligoninė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą.
Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką, žmogaus lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. “
straipsnį 12 dalimi: „ 12. Asmenys, pasirašę informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, nuo vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, gimimo laikomi šio vaiko tėvais pagal įstatymą. Asmenys, pasirašę informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, tretysis asmuo lytinių ląstelių ar embriono donoras ar vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, neturi teisės reikalauti, kad trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro tėvystė (motinystė) būtų pripažinta ar nustatyta dėl vaiko, pradėto pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną. Trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro ir vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens (donoro) lytines ląsteles ar embrioną, bei jų giminaičių tarpusavio asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos neatsiranda. “
pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų,
kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju.
Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
2) subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
4) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;
5) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;
saugomų embrionų skaičių . ;
7) embrionų, kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, perkėlimą į moters organizmą. “
straipsnį 7 dalimi: „
neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. “
straipsnį 8 dalimi: „
įgyvendina embriono donorystės programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa). Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. “3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3.
Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė
DĖL
PAGALBINIO APVAISINIMO įstatymo Nr. XII-2608 3,
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino tai, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus (įsigaliosiančiame įstatyme garantuojamas donorų, kurie nėra sutuoktiniai (sugyventiniai), anonimiškumas), leidžia teikti kompensacijas donorams, kas sukelia lytinių ląstelių komercializacijos pavojų. Taip pat įsigaliosiantis įstatymas neužtikrina adekvačios embriono apsaugos. Antai, nedraužia embrionų eksporto ir importo, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – LR Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šio metu pagalbinis apvaisinimas reguliuojamas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Seimo priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui įsigaliotų ir tos nuostatos, kurias šiuo projektu bandoma keisti, t.y. kompensacijų lytinių ląstelių donorams galimybė, donorystės anonimiškumas, galimybė eksportuoti lytines ir embrionus bei juos importuoti, būtų neribojamas sukuriamų embrionų šaldymas ir įgalintas neterminuotas jų saugojimas užšaldžius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę arba anksčiau įgijęs visišką veiksnumą, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę). Tikimasi, jog ši įstatymo nuostata užtikrins Vaiko teisių konvencijos garantuojamą apsaugą vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio)) lytines ląsteles.
Taip pat projektu uždraudžiamas embriono ir lytinių ląstelių eksportas/importas, išskyrus importą ar eksportą, kuris vyksta autologinio panaudojimo tikslu, t.y. kai asmuo ląsteles ar embrioną įsiveža/išsiveža savo paties pagalbinio apvaisinimo procedūrai. Įvežimo ir išvežimo tvarkas bei tranzito tvarką tvirtins sveikatos apsaugos ministras. Manytina, jog tokie apribojimai prisidės prie prekybos lytinėmis ląstelėmis ar embrionu prevencijos bei užtikrins didesnį lytinių ląstelių bei embriono judėjimo per sienas skaidrumą. Siekiant embriono apsaugos ir moters/šeimos interesų subalansavimo, projektu apribojamas sukuriamų ir į gimdą įkeliamų embrionų skaičius (ne daugiau trijų embrionų). Tikslų skaičių, bet ne daugiau trijų kaip tai nustato įstatymas, pasirinkti galės patys sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Siekiant išvengti pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, kitoms pagalbinio apvaisinimo procedūroms atlikti galės būti šaldomos lytinės ląstelės. Esant reikalui, jos bus paimamos iš lytinių ląstelių banko ir sukuriami nauji embrionai. Embrionų šaldymas išlieka, tačiau jis bus taikomas tik išimtiniais atvejais, kai, esant nenumatytoms aplinkybėms (pvz. moters hiperstimuliacija), pagalbinio apvaisinimo procedūros tęsti neįmanoma. Toks reguliavimas leis pasinaudoti modernia ir efektyvia kiaušialąsčių šaldymo technologija ir kartu išvengti papildomos naštos moteriai (papildomų hormoninių stimuliacijų, chirurginių intervencijų paimant kiaušialąstes ir t.t.). Taip pat, įvertinus aplinkybę, kad, priėmus projektą, sveikatos apsaugos ministrui reikės priimti projekte nurodytus poįstatyminius aktus bei pataisyti jau parengtus, iki 2017 m. liepos 1 d. nukeliamas įstatymo įsigaliojimo terminas. 5.
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
neturi būti atliktas
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. Tikėtina, jog įstatymo priėmimas mažins prekybos žmogaus lytinėmis ląstelėmis ar embrionu tikimybę. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Sveikatos apsaugos ministras turės priimti įstatymo projekte numatytus poįstatyminius teisės aktus bei pakeisti jau Sveikatos apsaugos ministerijoje derinamus, tačiau dar nepriimtus, poįstatyminius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Europos Sąjungos teisės aktai nereguliuoja sveikatos priežiūros paslaugų apimties bei kitų, į ES kompetencijos sritį nepatenkančių klausimų.
Pvz.embrionų, lytinių ląstelių donorystės leistinumo apimties bei vaiko, kuris gims po pagalbinio apvaisinimo, teisių. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Sveikatos apsaugos ministras iki
poįstatyminius aktus ir atitinkamai pakeisti tuos, kurie jau dabar yra rengiami Sveikatos apsaugos ministerijoje. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Papildomų išlaidų, išskyrus tas, kurias Sveikatos apsaugos ministerija jau yra numačiusi pagalbiniam apvaisinimui kompensuoti, nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Pagalbinis apvaisinimas, embrionas, lytinės ląstelės, donorystė
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Asta Kubilienė Povilas Urbšys Agnė Širinskienė Rima Baškienė Rita Tamašunienė Laurynas Kasčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, kad lytinių ląstelių donoras turi teisę gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas. Projekto aiškinamajame rašte toks reguliavimas grindžiamas vieninteliu argumentu, kad dabartinė redakcija leidžia teikti kompensacijas donorams, kas sukelia lytinių ląstelių komercializacijos pavojų . Vertinant projekto nuostatą bei projekto aiškinamąjį raštą, atkreiptinas dėmesys, kad donoro patirtų išlaidų kompensavimas negali būti vertinamas kaip komercinis sandoris. Komerciniu sandoriu laikytinas toks susitarimas tarp subjektų, pagal kurį už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, t.y. komercinio sandorio esmė yra subjekto gaunama ekonominė, finansinė ar kitokia materialinė nauda. Tuo tarpu patirtų išlaidų kompensavimas traktuotinas ne kaip materialinės naudos teikimas, o kaip patirtos materialinės žalos (išlaidų) atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūloma nuostata dėl donorystės metu patirtų išlaidų nekompensavimo yra proporcinga ir dera su bendruoju principu, kad valstybė skatina donorystę. Galbūt tikslingiau būtų įstatyme ne visai atsisakyti išlaidų kompensacijos instituto, o nustatyti tam tikrus jų skaičiavimo ir mokėjimo pagrindus, paneigiančius bet kokią donorystės komercializavimo galimybę. 2.
straipsnio 2 dalimi siūloma papildyti įstatymo 3 straipsnio 10 dalį, kuri nustato, jog lytinių ląstelių donoro tapatybė, ar vaiko, gimusio iš donoro lytinių ląstelių, tapatybė gali būti atskleista tik teismo leidimu, jeigu ši informacija reikalinga dėl šių asmenų sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių, ir papildomai nustatyti, jog „ Vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles, turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog toks pasiūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas argumentu, jog priimtas teisinis reguliavimas „neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariama įstatymo projekto nuostata nesiekiama reguliuoti vaiko teisės žinoti savo tėvus, nes nuostata reguliuoja pilnamečio asmens, ar asmens, įgijusio veiksnumą, teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro asmenybę. Taigi aptariama nuostata negali būti vertinama kaip reguliuojanti ir užtikrinanti vaiko teisę žinoti savo tėvus, kuriais, pagal įstatymų nuostatas yra laikomi įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudarę asmenys arba registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, jei ši tėvystė įstatymų nustatyta tvarką nėra nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, keltinas klausimas dėl projekto nuostatos atitikimo projekto aiškinamajame rašte keliamiems tikslams. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, jog „Projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę arba anksčiau įgijęs visišką veiksnumą, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę).
Tikimasi, jog ši įstatymo nuostata užtikrins Vaiko teisių konvencijos garantuojamą apsaugą vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio)) lytines ląsteles.“ Vertinant šiuos teiginius, atkreiptinas dėmesys, jog Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnis nustato, jog „ Šioje Konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.“ Taigi aptariama įstatymo projekto nuostata neatitinka Vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatų, nes reguliuoja pilnamečio, ar veiksnumą įgijusio, asmens teises. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Vaiko teisių apsaugos konvencija negarantuoja jokios specialios apsaugos vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio)) lytines ląsteles ir iš viso nereguliuoja jokių teisinių santykių, susijusių su dirbtiniu apvaisinimu. Šioje konvencijoje vaiko teisės reguliuojamos nepriklausomai ir neatsižvelgiant į vaiko gimimo būdą. Taigi, projekto turinys grindžiamas neegzistuojančiomis teisinėmis aplinkybėmis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog pilnamečio ar veiksnumą įgijusio asmens teisė sužinoti lytinių ląstelių donorą yra neatsiejamai susijusi su lytinių ląstelių donoro teisėmis į privatų gyvenimą. Pastebėtina, jog nesant jokių objektyvių priežasčių ir poreikių atskleisti lytinių ląstelių donoro tapatybę, šia teise neturėtų būti piktnaudžiaujama. Noras sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę dažniausiai nėra vien savitikslis dalykas.
Tokio fakto atskleidimas pagalbinio apvaisinimo būdu gimusiam asmeniui gali sutrikdyti lytinių ląstelių donoro privatų ir šeimos gyvenimą, kadangi tokios informacijos panaudojimo būdai ir galimybės niekaip neribojamos, nenustatoma jokia, su šios informacijos naudojimu susijusi atsakomybė. Be to, pastebėtina, jog vertinant šią situaciją pilnamečio ar veiksnumą įgijusio asmens, kuris gimė pagalbinio apvaisinimo būdu, bei kito asmens - lytinių ląstelių donoro, kaip dviejų lygiaverčių visuomenės narių, požiūriu, kelia abejonių, jog vieno iš šių asmenų interesai yra iškeliami aukščiau nei kito, nors tarp šių asmenų iš esmės nėra tokios apimties ir tokio pobūdžio skirtumų, kurie leistų, pavyzdžiui, ignoruoti lytinių ląstelių donoro teisę likti nežinomu, tačiau suabsoliutintų asmens, kuris gimė pagalbinio apvaisinimo būdu, teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Tokiu būdu svarstytina, ar siekiant įgyvendinti vieno asmens kvaziteisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, nesant tam jokio objektyvaus poreikio, nebūtų pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
gyvenimo neliečiamybę.
Be to, pastebėtina, jog šios konvencijos 8 straipsnio 2 dalis nedviprasmiškai nustato, jog „ Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Taigi šių argumentų kontekste teigtina, jog priimta, tačiau dar neįsigaliojusi įstatymo
tiek Vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatas, nes užtikrina vaiko (kai vaiko apibrėžimas atitinka Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnį ) teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, kai tai būtina dėl vaiko sveikatos ir kitų svarbių aplinkybių, tiek atitinka ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nes vaiko teisė yra pagrįstai ribojama, saugant lytinių ląstelių donoro privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, o proceso taikymo skaidrumą visuomet užtikrina teismas. Tuo tarpu siūlomas įstatymo pakeitimas išbalansuotų nustatytą pusiausvyrą ir galimai neatitiktų nei Vaiko teisių apsaugos konvencijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamas įstatymo pakeitimas sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalies pirmuoju sakiniu, kuris numato itin griežtą lytinių ląstelių donoro atskleidimo procedūrą, kai donoro tapatybė gali būti atskleista tik dėl svarbių priežasčių, be to, tokį atskleidimą turi sankcionuoti teismas, priimdamas teismo sprendimą. Tuo tarpu siūloma nuostata įtvirtintų galimybę lytinių ląstelių donorą atskleisti be jokių objektyviai būtinų priežasčių, be to, atskleidimo procesą reguliuotų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Toks skirtingas panašių teisinių santykių reguliavimas išbalansuotų teisės akto nuoseklumą ir sistemiškai nederėtų su keičiamu reguliavimu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ginčytinas įstatymo 3 straipsnio 10 dalies pakeitimo teisinis pagrįstumas. 3. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti imperatyvą, kad žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas yra draudžiami. Vertinant tokį draudimą, svarstytinas jo proporcingumas ir tikslingumas nustatytų įstatymo tikslų įgyvendinimo požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostata užkerta kelią tokias lytines ląsteles įvežti ar išvežti net ir esant kelių valstybių nacionalinių subjektų (pvz., lytinių ląstelių bankų) susitarimui ir kompetentingų institucijų (pvz., sveikatos apsaugos ministro) sprendimui dėl reikalingų lytinių ląstelių įvežimo ar išvežimo. 4. Projekto
nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, kurioms esant į moters organizmą gali būti neperkeliami sukurti embrionai, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.
Vertinant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad nenumatytos aplinkybės, susijusios su moters sveikata, yra tik vienas iš pagrindų, kuriems esant sukurti embrionai gali būti neperkeliami. Tuo tarpu kitokio pobūdžio nenumatytų aplinkybių, kurios gali būti ir nesusijusios su moters sveikata, pagrindus nustatyti paliekama sveikatos apsaugos ministro kompetencijai. Tokia nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar sveikatos apsaugos ministras gali būti laikomas kompetentingu pareigūnu, įgaliotu nustatyti su asmens sveikata nesusijusias aplinkybes. Antra, kadangi aptariamas reguliavimas būtų susijęs su moters ir sutuoktinių ar partnerių teisės perkelti sukurtus embrionus į moters kūną įgyvendinimu, įstatymui leidėjui kyla imperatyvas tokį teisinį reguliavimą (susijusį su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu) nustatyti tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. 5. Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
o vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytinas žodis „įstatymas“;
dėstytini atskirų eilučių centre;
išdėstyti taip“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ; D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-02 Nr. S-2016-7605 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
PAGALBINIO APVAISINIMO įstatymo Nr. XII‑2608 3,
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-169 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma lytinių ląstelių donorui panaikinti teisę gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas. Pažymime, kad į įstatymo 3 straipsnio
[1]
kompensuoti lytinių ląstelių donorui su donoryste susijusias tiesiogines išlaidas. Direktyvos 2004/23/EB 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės turi stengtis užtikrinti savanorišką ir nemokamą audinių ir ląstelių donorystę. Tos pačios dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad donorai gali gauti kompensaciją, kuri yra griežtai apribota išlaidų ir nepatogumų , susijusių su donoryste, kompensavimu. Šiuo atveju, valstybės narės apibrėžia sąlygas, pagal kurias suteikiamos kompensacijos. Vadinasi, pagal Direktyvos 2004/23/EB 12 straipsnio 1 dalies nuostatą donorai kompensacijas gali gauti tik už faktiškai patirtas išlaidas ir tiesioginius nepatogumus, susijusius su lytinių ląstelių donoryste. Tokia nuostata, mūsų nuomone, niekaip nedaro įtakos galimybei komercializuoti lytinių ląstelių donorystę.
Atvirkščiai, manome, kad įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi siekiama sudaryti paskatas savanoriškai donorystei plėtoti, nes šia nuostata užtikrinama, jog donorai gaus jų faktiškai patirtų išlaidų kompensaciją. Įvertinę visa tai manome, kad turėtų būti dar kartą apsvarstytas Projektu siūlomo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimo tikslingumas. 2. Projekto
keičiamas įstatymas įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. Primename, kad 2014 m. liepos 10 d. Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką pradėjo oficialią pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB [2] ir Direktyvos 2006/86/EB [3] nuostatų dėl lytinių ląstelių kokybės ir saugos reikalavimų neperkėlimo į nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. rugsėjo 11 d. rašte buvo nurodžiusi, jog yra tikimasi, kad Lietuvos Respublikos Seimas atitinkamas įstatymo pataisas, perkeliančias Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB ir Direktyvos 2006/86/EB, priims 2014 m. Seimo rudens sesijoje. Kadangi minėtos įstatymo pataisos nebuvo priimtos, 2015 m. liepos
direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę. Pažymime, kad atsakydama į Europos Komisijos pažeidimo procedūrą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2016 m. lapkričio 11 d. rašte nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurio įsigaliojimo data yra 2017 m. sausio 1 d.
Todėl atsižvelgdami į visa tai ir į tai, kad Projektu įstatymo įsigaliojimą siekiama atidėti iki 2017 m. liepos 1 d., pažymime, kad Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, gali nuspręsti klausimą dėl Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB ir Direktyvos 2006/86/EB nuostatų neperkėlimo pagal SESV 258 straipsnį perduoti svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – Teisingumo Teismas). Papildomai atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Komisija prieš Lenkiją , C-29/14, EU:C:2015:379. Teisingumo Teismas nusprendė, kad neįtraukdama Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB ir Direktyvos 2006/86/EB nuostatų dėl lytinių ląstelių ir vaisiaus bei embriono audinių į nacionalinius teisės aktus, Lenkija neįvykdė šiose direktyvose nustatytų pareigų. 3. Projektu siekiama pakeisti įstatymo 3 straipsnio
apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles , turėtų teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą . Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija ne visiškai atitinka Projektu siūlomą įtvirtinti nuostatą, todėl lieka neaišku, ar Projektu siekiama sudaryti sąlygas, kad vaikas (nepilnametis ir visiško veiksnumo neįgavęs asmuo) turėtų teisę sužinoti biologinių tėvų tapatybę, ar siekiama sudaryti sąlygas, kad visišką veiksnumą įgavęs asmuo turėtų teisę susipažinti su informacija dėl lytinių ląstelių donoro tapatybės.
Iš Projektu siūlomos nuostatos spręstina, kad siekiama nustatyti galimybę asmeniui, įgijusiam visišką veiksnumą , susipažinti su informacija apie lytinių ląstelių donoro tapatybę, nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinis įstatymo variantas neužtikrina teisės vaikui žinoti savo tėvus. Be to, Projekto aiškinamajame rašte toks pasiūlymas grindžiamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos apsauga vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų lytines ląsteles. Pažymime, kad, jeigu Projektu siekiama, jog teisę susipažinti su biologinių tėvų tapatybe turėtų pilnametis arba nesulaukęs pilnametystės visišką veiksnumą įgijęs asmuo, toks asmuo nėra laikomas vaiku ir todėl jam Vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatos nėra taikytinos. Be to, net ir pagal Vaiko teisių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalį vaikui nėra garantuojama besąlyginė teisė žinoti savo biologinius tėvus (nuostatoje įtvirtinta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma , teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas). Kita vertus, asmens teisė sužinoti savo biologinius tėvus nagrinėtina vadovaujantis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatomis. Mūsų nuomone, Projektu siūloma nuostata svarstytina dėl jos santykio tarp asmens teisės sužinoti savo biologinius tėvus bei asmenų (lytinių ląstelių donorų) teisės į privatumą, įtvirtintos EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje.
Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje prioritetas teikiamas asmenų teisei sužinoti savo biologinius tėvus [4] , pažymėtina, kad EŽTT dar nėra tiesiogiai sprendęs klausimų dėl asmenų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos partnerio lytines ląsteles, teisės sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Todėl išlieka diskutuotina, ar visais atvejais prioritetas turi būti suteikiamas asmens teisei sužinoti savo biologinius tėvus nevertinant tokio siekio aplinkybės, kad lytinių ląstelių donorystė buvo atlikta medicininiais tikslais ir siekiant padėti natūraliu būdu vaikų susilaukti negalintiems partneriams, tokio siekio proporcingumo, lytinių ląstelių donoro teisės į konfidencialumą ir konkretaus atvejo aplinkybių. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome dar kartą įvertinti, ar yra tikslinga visais atvejais vaikui arba pilnametystės sulaukusiam asmeniui ar asmeniui, kuris nepilnametis įgijo visišką veiksnumą, sudaryti sąlygas susipažinti su lytinių ląstelių donoro tapatybe. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p.
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus.
2006 m. vasario 8 d. Komisijos direktyva 2006/17/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus.
2006 m. spalio 24 d.
Komisijos direktyva 2006/86/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB dėl atsekamumo reikalavimų, pranešimo apie pavojingas nepageidaujamas reakcijas ir reiškinius bei žmogaus audinių ir ląstelių kodavimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo ir paskirstymo tam tikrų techninių reikalavimų. [4] Pavyzdžiui, 1989 m. liepos 7 d. EŽTT Sprendimas byloje Gaskin prieš Jungtinę Karalystę ; 1999 spalio 19 d. Sprendimas byloje Ibrahim Yildirim prieš Austriją ; 2002 m. vasario 7 d. Sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją;
d. Sprendimas byloje Jaggi prieš Šveicariją.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojama formuluotė „gyvo žmogaus, savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui skirtas lytines ląsteles“. Atkreiptinas dėmesys, kad ši formuluotė yra keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos sąvokos
„žmogaus lytinių ląstelių donoras“ apibrėžimas, todėl siekiant teisės akto
aiškumo ir nuoseklumo turėtų būti vartojama būtent ši sąvoka. Tuo tarpu, jeigu šia formuluote siekiama išskirti ir apibrėžti donorus, duodančius lytines ląsteles ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui, reikėtų 3 straipsnio 9 dalies pirmąjį sakinį dėstyti taip: „Lytinių ląstelių ar embriono recipiento, lytinių ląstelių donoro, duodančio lytines ląsteles ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui (toliau – lytinių ląstelių donoras (trečiasis asmuo)), embriono donorų ir vaiko, pradėto panaudojant lytinių ląstelių donoro (trečiojo asmens) lytines ląsteles ar embrionų donorų embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs“. Taip pat reikėtų ir kitose projekto nuostatose vietoj formuluotės „trečiasis asmuo (donoras)“ vartoti tikslesnę ir tinkamesnę formuluotę -„lytinių ląstelių donoras (trečiasis asmuo)“. Be to, pažymėtina, kad projekto nuostatose reikėtų aiškiau atskirti embrionų donorus nuo lytinių ląstelių donorų (trečiųjų asmenų), nes jų statusas skiriasi. 2.
į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad žmogaus embriono donorais būtų laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai), bei siekiant teisės akto nuostatų nuoseklumo, projekto tekste vietoj termino „embriono donoras“ įrašytinas terminas „embriono donorai“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalies 2 punktas skirtas reglamentuoti ne visų lytinių ląstelių, o būtent į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių įvežamų lytinių ląstelių naudojimą, šiame punkte po žodžio „naudojamos“ įrašytinas žodis „įvežtos“. Be to, vietoj žodžio „ligoninė“ įrašytinas žodis „ligoninės“, nes Lietuvos Respublikoje yra ne viena universiteto ligoninė. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalies antroji pastraipa dėstytina atskira straipsnio dalimi. 5. Projektu pildomos įstatymo 3 straipsnio 12 dalies nuostatos, numatančios asmenų, pasirašiusių informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, laikymą vaiko tėvais pagal įstatymą, nedera su galiojančiu įstatymo 12 straipsniu, kuriame nustatyta, kad p agalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko kilmė patvirtinama vadovaujantis Civiliniame kodekse nurodytais bendraisiais vaiko kilmės nustatymo pagrindais (t.y. vadovaujantis nuostatomis, numatančiomis skirtingas vaiko kilmės iš motinos ir iš tėvo pusės nustatymo taisykles). Atsižvelgiant į tai, siūlome keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 dalį, ją derinant su galiojančia įstatymo nuostata, dėstyti būtent 12 straipsnyje, kuriame turėtų būti reglamentuoti visi pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko kilmės nustatymo klausimai. 6.
6Siekiant suderinti projekto nuostatas tarpusavyje,
svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildytas punktu, numatančiu, kad medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie embrionus, kurių raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] ;
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektO NR. XIIIP-169 2017-01-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, S. Šimonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas P. Gradeckas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja A. Urbonienė, sveikatos apsaugos viceministrė G. Šakalytė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė N. Stasiulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vyr. specialistė A. Storpirštienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Ž. Abelienė, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja D. Berūkštienė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Sąjungos teismuose skyriaus l. e. p. vedėja G. Taluntytė, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius L. Griškevičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. V. Mikelėnas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė R. Nadišauskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros vedėja A.
Valančiūtė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Histologijos ir embriologijos katedros lektorė J. Palubinskienė, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto prof. J. Juškevičius, Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė – Sakavičienė, VšĮ Nacionalinio kraujo centro direktorė J. Bikulčienė, VšĮ Nacionalinio kraujo centro patarėja M. Vantens, Lietuvos mokslų akademijos Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas V. Basys, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė D. Ramašauskaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos teisininkas V. Malinauskas, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M. Gedminas, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė S. Stankevičiūtė, Jaunųjų gydytojų asociacijos narys A. Pečkauskas, Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas“ pirmininkė I. Drėgvienė, Vaisingumo asociacijos direktorė R. Vyšniauskaitė, Ateitininkų teisininkų korporacijos „Iustitia“ pirmininkas V. Turonis, ,,Lietuvos sveikata“ vyr. redaktorė J. Babiliūtė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, kad lytinių ląstelių donoras turi teisę gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas. Projekto aiškinamajame rašte toks reguliavimas grindžiamas vieninteliu argumentu, kad dabartinė redakcija leidžia teikti kompensacijas donorams, kas sukelia lytinių ląstelių komercializacijos pavojų .
Vertinant projekto nuostatą bei projekto aiškinamąjį raštą, atkreiptinas dėmesys, kad donoro patirtų išlaidų kompensavimas negali būti vertinamas kaip komercinis sandoris. Komerciniu sandoriu laikytinas toks susitarimas tarp subjektų, pagal kurį už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai, t. y. komercinio sandorio esmė yra subjekto gaunama ekonominė, finansinė ar kitokia materialinė nauda. Tuo tarpu patirtų išlaidų kompensavimas traktuotinas ne kaip materialinės naudos teikimas, o kaip patirtos materialinės žalos (išlaidų) atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūloma nuostata dėl donorystės metu patirtų išlaidų nekompensavimo yra proporcinga ir dera su bendruoju principu, kad valstybė skatina donorystę. Galbūt tikslingiau būtų įstatyme ne visai atsisakyti išlaidų kompensacijos instituto, o nustatyti tam tikrus jų skaičiavimo ir mokėjimo pagrindus, paneigiančius bet kokią donorystės komercializavimo galimybę. Nepritarti Lietuvoje net gyvybę gelbstinčių donacijų kaštai donorams faktiškai nėra kompensuojami. Pvz., kaulų čiulpų, organų, audinių donorams. (galioja ta pati direktyva). Jos nėra mokamos ir neatlygintiniems kraujo donorams. Kompensacijų donorams klausimas turėtų būti sprendžiamas sistemiškai, prioritetą teikiant donorams gelbstintiems gyvybę ir šiuo metu nėra tikslinga išskirti vieną donorų grupę bei suteikti jai kompensacijas išimties tvarka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2.
Projekto
nustato, jog lytinių ląstelių donoro tapatybė, ar vaiko, gimusio iš donoro lytinių ląstelių, tapatybė gali būti atskleista tik teismo leidimu, jeigu ši informacija reikalinga dėl šių asmenų sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių, ir papildomai nustatyti, jog „ Vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles, turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog toks pasiūlymas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas argumentu, jog priimtas teisinis reguliavimas „neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariama įstatymo projekto nuostata nesiekiama reguliuoti vaiko teisės žinoti savo tėvus, nes nuostata reguliuoja pilnamečio asmens, ar asmens, įgijusio veiksnumą, teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro asmenybę. Taigi aptariama nuostata negali būti vertinama kaip reguliuojanti ir užtikrinanti vaiko teisę žinoti savo tėvus, kuriais, pagal įstatymų nuostatas yra laikomi įstatymų nustatyta tvarka santuoką sudarę asmenys arba registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kurių prašymu atliekamas pagalbinis apvaisinimas, jei ši tėvystė įstatymų nustatyta tvarką nėra nuginčyta. Atsižvelgiant į tai, keltinas klausimas dėl projekto nuostatos atitikimo projekto aiškinamajame rašte keliamiems tikslams. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, jog „Projektu siekiama įteisinti vaiko, kuris yra pasiekęs pilnametystę arba anksčiau įgijęs visišką veiksnumą, teisę žinoti savo biologinius tėvus (donoro tapatybę).
Tikimasi, jog ši įstatymo nuostata užtikrins Vaiko teisių konvencijos garantuojamą apsaugą vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio)) lytines ląsteles.“ Vertinant šiuos teiginius, atkreiptinas dėmesys, jog Vaiko teisių konvencijos
Šioje Konvencijoje vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18-os metų, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė nepripažinta anksčiau.“ Taigi aptariama įstatymo projekto nuostata neatitinka Vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatų, nes reguliuoja pilnamečio, ar veiksnumą įgijusio, asmens teises. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys, jog Vaiko teisių apsaugos konvencija negarantuoja jokios specialios apsaugos vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų (ne sutuoktinio (sugyventinio)) lytines ląsteles ir iš viso nereguliuoja jokių teisinių santykių, susijusių su dirbtiniu apvaisinimu. Šioje konvencijoje vaiko teisės reguliuojamos nepriklausomai ir neatsižvelgiant į vaiko gimimo būdą. Taigi, projekto turinys grindžiamas neegzistuojančiomis teisinėmis aplinkybėmis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog pilnamečio ar veiksnumą įgijusio asmens teisė sužinoti lytinių ląstelių donorą yra neatsiejamai susijusi su lytinių ląstelių donoro teisėmis į privatų gyvenimą. Pastebėtina, jog nesant jokių objektyvių priežasčių ir poreikių atskleisti lytinių ląstelių donoro tapatybę, šia teise neturėtų būti piktnaudžiaujama. Noras sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę dažniausiai nėra vien savitikslis dalykas.
Tokio fakto atskleidimas pagalbinio apvaisinimo būdu gimusiam asmeniui gali sutrikdyti lytinių ląstelių donoro privatų ir šeimos gyvenimą, kadangi tokios informacijos panaudojimo būdai ir galimybės niekaip neribojamos, nenustatoma jokia, su šios informacijos naudojimu susijusi atsakomybė. Be to, pastebėtina, jog vertinant šią situaciją pilnamečio ar veiksnumą įgijusio asmens, kuris gimė pagalbinio apvaisinimo būdu, bei kito asmens – lytinių ląstelių donoro, kaip dviejų lygiaverčių visuomenės narių, požiūriu, kelia abejonių, jog vieno iš šių asmenų interesai yra iškeliami aukščiau nei kito, nors tarp šių asmenų iš esmės nėra tokios apimties ir tokio pobūdžio skirtumų, kurie leistų, pavyzdžiui, ignoruoti lytinių ląstelių donoro teisę likti nežinomu, tačiau suabsoliutintų asmens, kuris gimė pagalbinio apvaisinimo būdu, teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Tokiu būdu svarstytina, ar siekiant įgyvendinti vieno asmens kvaziteisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, nesant tam jokio objektyvaus poreikio, nebūtų pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, įtvirtinantis kiekvieno asmens teisę į asmeninio ir jo šeimos gyvenimo neliečiamybę.
Be to, pastebėtina, jog šios konvencijos 8 straipsnio 2 dalis nedviprasmiškai nustato, jog „Valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo numatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.“ Taigi šių argumentų kontekste teigtina, jog priimta, tačiau dar neįsigaliojusi įstatymo 3 straipsnio
užtikrina vaiko (kai vaiko apibrėžimas atitinka Vaiko teisių konvencijos 1 straipsnį ) teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, kai tai būtina dėl vaiko sveikatos ir kitų svarbių aplinkybių, tiek atitinka ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, nes vaiko teisė yra pagrįstai ribojama, saugant lytinių ląstelių donoro privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumą, o proceso taikymo skaidrumą visuomet užtikrina teismas. Tuo tarpu siūlomas įstatymo pakeitimas išbalansuotų nustatytą pusiausvyrą ir galimai neatitiktų nei Vaiko teisių apsaugos konvencijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariamas įstatymo pakeitimas sistemiškai nedera su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 10 dalies pirmuoju sakiniu, kuris numato itin griežtą lytinių ląstelių donoro atskleidimo procedūrą, kai donoro tapatybė gali būti atskleista tik dėl svarbių priežasčių, be to, tokį atskleidimą turi sankcionuoti teismas, priimdamas teismo sprendimą. Tuo tarpu siūloma nuostata įtvirtintų galimybę lytinių ląstelių donorą atskleisti be jokių objektyviai būtinų priežasčių, be to, atskleidimo procesą reguliuotų sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Toks skirtingas panašių teisinių santykių reguliavimas išbalansuotų teisės akto nuoseklumą ir sistemiškai nederėtų su keičiamu reguliavimu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ginčytinas įstatymo 3 straipsnio 10 dalies pakeitimo teisinis pagrįstumas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
imperatyvą, kad žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas yra draudžiami. Vertinant tokį draudimą, svarstytinas jo proporcingumas ir tikslingumas nustatytų įstatymo tikslų įgyvendinimo požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostata užkerta kelią tokias lytines ląsteles įvežti ar išvežti net ir esant kelių valstybių nacionalinių subjektų (pvz., lytinių ląstelių bankų) susitarimui ir kompetentingų institucijų (pvz., sveikatos apsaugos ministro) sprendimui dėl reikalingų lytinių ląstelių įvežimo ar išvežimo. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 4.
Projekto
nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, kurioms esant į moters organizmą gali būti neperkeliami sukurti embrionai, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Vertinant šią nuostatą, galima daryti išvadą, kad nenumatytos aplinkybės, susijusios su moters sveikata, yra tik vienas iš pagrindų, kuriems esant sukurti embrionai gali būti neperkeliami. Tuo tarpu kitokio pobūdžio nenumatytų aplinkybių, kurios gali būti ir nesusijusios su moters sveikata, pagrindus nustatyti paliekama sveikatos apsaugos ministro kompetencijai. Tokia nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, svarstytina, ar sveikatos apsaugos ministras gali būti laikomas kompetentingu pareigūnu, įgaliotu nustatyti su asmens sveikata nesusijusias aplinkybes. Antra, kadangi aptariamas reguliavimas būtų susijęs su moters ir sutuoktinių ar partnerių teisės perkelti sukurtus embrionus į moters kūną įgyvendinimu, įstatymui leidėjui kyla imperatyvas tokį teisinį reguliavimą (susijusį su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu) nustatyti tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Pritarti Pastaba nebeaktuali, nes Komiteto patobulintame variante atsisakyta sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo ir sukurtų, tačiau neperkeltų į moters organizmą, embrionų laikymo apribojimų
kanceliarijos Teisės departamentas,
5Projektas tobulintinas teisės technikos požiūriu:
papildymo“ bei „projektas“, o vietoj žodžio „įstatymo“ įrašytinas žodis „įstatymas“;
Teisės departamentas, 2016-12-05
ir „įstatymas“ dėstytini atskirų eilučių centre; Pritarti 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-05
brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2016-12-13 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-169 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas. 1. Projektu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma lytinių ląstelių donorui panaikinti teisę gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas. Pažymime, kad į įstatymo 3 straipsnio 6 dalį buvo perkelta Direktyvos 2004/23/EB [1]
donorui su donoryste susijusias tiesiogines išlaidas. Direktyvos 2004/23/EB
užtikrinti savanorišką ir nemokamą audinių ir ląstelių donorystę. Tos pačios dalies antroje pastraipoje nurodyta, kad donorai gali gauti kompensaciją, kuri yra griežtai apribota išlaidų ir nepatogumų , susijusių su donoryste, kompensavimu. Šiuo atveju, valstybės narės apibrėžia sąlygas, pagal kurias suteikiamos kompensacijos. Vadinasi, pagal Direktyvos 2004/23/EB
gauti tik už faktiškai patirtas išlaidas ir tiesioginius nepatogumus, susijusius su lytinių ląstelių donoryste. Tokia nuostata, mūsų nuomone, niekaip nedaro įtakos galimybei komercializuoti lytinių ląstelių donorystę. Atvirkščiai, manome, kad įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi siekiama sudaryti paskatas savanoriškai donorystei plėtoti, nes šia nuostata užtikrinama, jog donorai gaus jų faktiška patirtų išlaidų kompensaciją.
Įvertinę visa tai manome, kad turėtų būti dar kartą apsvarstytas Projektu siūlomo įstatymo
iš dalies Būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje net gyvybę gelbstinčių donacijų kaštai donorams faktiškai nėra kompensuojami. Pvz., kaulų čiulpų, organų, audinių donorams. (galioja ta pati direktyva). Jos nėra mokamos ir neatlygintiniems kraujo donorams. Kompensacijų donorams klausimas turėtų būti sprendžiamas sistemiškai, prioritetą teikiant donorams gelbstintiems gyvybę ir šiuo metu nėra tikslinga išskirti vieną donorų grupę bei suteikti jai kompensacijas išimties tvarka. 9. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
Projektu keičiamas įstatymas įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. Primename, kad
oficialią pažeidimo procedūrą dėl Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB [2] ir Direktyvos 2006/86/EB [3] nuostatų dėl lytinių ląstelių kokybės ir saugos reikalavimų neperkėlimo į nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2014 m. rugsėjo 11 d. rašte buvo nurodžiusi, jog yra tikimasi, kad Lietuvos Respublikos Seimas atitinkamas įstatymo pataisas, perkeliančias Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB ir Direktyvos 2006/86/EB, priims 2014 m. Seimo rudens sesijoje. Kadangi minėtos įstatymo pataisos nebuvo priimtos,
pagrįstą nuomonę dėl minėtų direktyvų neperkėlimo į nacionalinę teisę.
Pažymime, kad atsakydama į Europos Komisijos pažeidimo procedūrą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2016 m. lapkričio 11 d. rašte nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas, kurio įsigaliojimo data yra 2017 m. sausio
įsigaliojimą siekiama atidėti iki 2017 m. liepos 1 d., pažymime, kad Europos Komisija, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, gali nuspręsti klausimą dėl Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB ir Direktyvos 2006/86/EB nuostatų neperkėlimo pagal SESV 258 straipsnį perduoti svarstyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – Teisingumo Teismas). Papildomai atkreipiame dėmesį, kad 2015 m. birželio 11 d. Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Komisija prieš Lenkiją , C-29/14, EU:C:2015:379. Teisingumo Teismas nusprendė, kad neįtraukdama Direktyvos 2004/23/EB, Direktyvos 2006/17/EB ir Direktyvos 2006/86/EB nuostatų dėl lytinių ląstelių ir vaisiaus bei embriono audinių į nacionalinius teisės aktus, Lenkija neįvykdė šiose direktyvose nustatytų pareigų. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
siekiama pakeisti įstatymo 3 straipsnio 10 dalį taip, kad vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles, turėtų teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą.
Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija ne visiškai atitinka Projektu siūlomą įtvirtinti nuostatą, todėl lieka neaišku, ar Projektu siekiama sudaryti sąlygas, kad vaikas (nepilnametis ir visiško veiksnumo neįgavęs asmuo) turėtų teisę sužinoti biologinių tėvų tapatybę, ar siekiama sudaryti sąlygas, kad visišką veiksnumą įgavęs asmuo turėtų teisę susipažinti su informacija dėl lytinių ląstelių donoro tapatybės. Iš Projektu siūlomos nuostatos spręstina, kad siekiama nustatyti galimybę asmeniui, įgijusiam visišką veiksnumą , susipažinti su informacija apie lytinių ląstelių donoro tapatybę, nors Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad dabartinis įstatymo variantas neužtikrina teisės vaikui žinoti savo tėvus. Be to, Projekto aiškinamajame rašte toks pasiūlymas grindžiamas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos apsauga vaikams, gimusiems pagalbinio apvaisinimo metu panaudojus donorų lytines ląsteles. Pažymime, kad, jeigu Projektu siekiama, jog teisę susipažinti su biologinių tėvų tapatybe turėtų pilnametis arba nesulaukęs pilnametystės visišką veiksnumą įgijęs asmuo, toks asmuo nėra laikomas vaiku ir todėl jam Vaiko teisių apsaugos konvencijos nuostatos nėra taikytinos. Be to, net ir pagal Vaiko teisių apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalį vaikui nėra garantuojama besąlyginė teisė žinoti savo biologinius tėvus (nuostatoje įtvirtinta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma , teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas).
Kita vertus, asmens teisė sužinoti savo biologinius tėvus nagrinėtina vadovaujantis Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – EŽTK) nuostatomis. Mūsų nuomone, Projektu siūloma nuostata svarstytina dėl jos santykio tarp asmens teisės sužinoti savo biologinius tėvus bei asmenų (lytinių ląstelių donorų) teisės į privatumą, įtvirtintos EŽTK 8 straipsnio 1 dalyje. Nors Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje prioritetas teikiamas asmenų teisei sužinoti savo biologinius tėvus [4] , pažymėtina, kad EŽTT dar nėra tiesiogiai sprendęs klausimų dėl asmenų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos partnerio lytines ląsteles, teisės sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Todėl išlieka diskutuotina, ar visais atvejais prioritetas turi būti suteikiamas asmens teisei sužinoti savo biologinius tėvus nevertinant tokio siekio aplinkybės, kad lytinių ląstelių donorystė buvo atlikta medicininiais tikslais ir siekiant padėti natūraliu būdu vaikų susilaukti negalintiems partneriams, tokio siekio proporcingumo, lytinių ląstelių donoro teisės į konfidencialumą ir konkretaus atvejo aplinkybių. Atsižvelgdami į visa tai, siūlome dar kartą įvertinti, ar yra tikslinga visais atvejais vaikui arba pilnametystės sulaukusiam asmeniui ar asmeniui, kuris nepilnametis įgijo visišką veiksnumą, sudaryti sąlygas susipažinti su lytinių ląstelių donoro tapatybe. Pritarti
mokslų universiteto ekspertinio vertinimo išvada (prof. dr. R. J. Nadišauskienė, prof. dr. A. Valančiūtė, dr. J. Palubinskienė, dr. E.
E. Drejerienė), 2016-12-27 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas teikia ekspertinio įvertinimo išvadą. Objektas – Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-169 ir Seimo narių pasiūlymų dėl šio projekto nepriklausomo ekspertinio įvertinimo paslaugos (toliau – Nepriklausomo eskpertinio įvertinimo paslaugos). Techninės užduoties klausimas (3.1 p.): Ar neanoniminė lytinių ląstelių donorystė egzistuoja kitose Europos sąjungos valstybėse narėse? Jei atsakymas teigiamas, nurodykite, kuriose. G. Cohen et al, 2016 m. publikuoto straipsnio išvadas pradeda teiginiu, kad didelė dalis pasaulio valstybių ima drausti spermos donorystės anonimiškumą [5] . Pirmoji Europos valstybė, 1985 metais perėjusi prie neanoniminės lytinių ląstelių donorystės, buvo Švedija. Išsamiausiai reguliuojama lytinių ląstelių donorystė Jungtinėje karalystėje (JK) – tiek teisės aktų, tiek geros medicinos praktikos gairių lygmeniu. Šioje šalyje lytinių ląstelių donorystės anonimiškumas panaikintas 2005 m. balandžio mėn. [6] Human Reproduction žurnalo straipsnyje K. Berg Brigham et al (2012) pateikia lentelę, kurioje apžvelgiama kai kurių Europos šalių lytinių ląstelių donorystės ir anonimiškumo teisinio reguliavimo praktika 2009 m. [7] Valstybė Gametų donorystė Donorų anonimiškumas Belgija Taip Taip Danija Taip Taip Suomija Taip Ne Prancūzija Taip Taip Vokietija Taip (tik spermos) Ne Graikija Taip Taip Nyderlandai Taip Ne Portugalija Taip Taip Ispanija Taip Taip Švedija Taip Ne JK Taip Ne Pagalbinio apvaisinimo būdu pradėti vaikai turi teisę sužinoti savo kilmę Suomijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, Kroatijoje [8] , taip pat ir kitose Europos valstybėse – Norvegijoje, Šveicarijoje, Liuksemburge.
Suomijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje bei Norvegijoje yra registras arba duomenų bazė, kurioje kaupiami duomenys apie donorą ir vaiko motiną, ir specifinė informaciją gali būti pateikiama, esant poreikiui, bendrosios praktikos gydytojui, vaikui ir tėvams [9] . Pagal šiuo metu galiojančią praktiką JK asmuo, sulaukęs aštuoniolikos metų, gali paskambinti į Registrą ir sužinoti ar jis/ji buvo pradėtas donoro pagalba ir išsiaiškinti donoro tapatybę. Tai užtikrina vaiko teisę žinoti savo tapatybę. IFFS ( International Federation of Fertility Society ) apžvalgoje (IFFS Survailance 2013) [10] , kurioje pateikiami duomenys apie įvairių šalių teisinę praktiką dėl lytinių ląstelių donorystės anonimiškumo, apibendrinama, kad šiuo metu atsitraukiama nuo išskirtinai anoniminės donorystės ir pereinama prie lankstesnės ir atviresnės donorystės. Ten pat nurodoma, kad Baltarusijoje, Bulgarijoje, Slovėnijoje ir Izraelyje neleidžiama atskleisti jokių lytinių ląstelių donorų duomenų. Techninės užduoties klausimas (3.2 p.): Ar embrionų ir lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo į Lietuvos Respubliką draudimas, kai embrionus ir lytines ląsteles įvežti ir išvežti leidžiama autologiniam naudojimui, yra proporcingas ir atitinka nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus?
Daugiausiai duomenų apie pagalbinį apvaisinimą iš Europos šalių sukaupusi organizacija ESHRE ( European Society of Human Reproduction and Embryology)
apibendrina 2012 metų duomenis. Autoriai nurodo, kad duomenys apie lytinių ląstelių ar embrionų eksportą ir importą yra sunkiai gaunami ir fragmentiški, todėl statistika šiuo klausimu yra nepilna [11] . Šiuo metu nėra oficialių statistikos duomenų apie lytinių ląstelių poreikį pagalbinio apvaisinimo procedūroms Lietuvoje. Kol Lietuvoje nėra aiškus donorinių lytinių ląstelių poreikis, atsakyti, ar lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo į/iš Lietuvos Respublikos draudimas yra proporcingas ir ar atitinka nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus, nėra galimybės. Pradėjus funkcionuoti lytinių ląstelių bankams bei atsiradus registrui bus galima objektyviai įvertinti lytinių ląstelių įvežimo/išvežimo tikslingumą ir poreikį. Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis draudžia žmogaus embriono audinių, embriono kamieninių ląstelių ir jų linijų ar vaisiaus audinių ir iš jų paimtų kamieninių ląstelių ir jų linijų įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos. Techninės užduoties klausimas (3.3 p.): Kuris iš dviejų pateiktų variantų geriausiai atitiktų nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus, kartu užtikrinant embriono apsaugą꞉
vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus. 3.3.2.
3.3.2. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Pritariame 3.3.2 punkte išdėstytai nuostatai. Atsižvelgti
universiteto ekspertinio vertinimo išvada (prof. dr. V. Mikelėnas), 2016-12-28 Ši išvada parengta atliekant Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. SV-S-45 patvirtinto viešojo pirkimo dokumentuose suformuluotą užduotį dėl nepriklausomo ekspertinio vertinimo. Viešojo pirkimo dokumentuose nepriklausomų ekspertų vertinimui buvo pateikti tokie klausimai:
ląstelių donorystė egzistuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse? Jeigu atsakymas teigiamas, nurodykite, kuriose. 3.2. Ar embrionų bei lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo į Lietuvos Respubliką draudimas, kai embrionus ar lytines ląsteles įvežti ar išvežti leidžiama antologiniam naudojimui, yra proporcingas ir atitinka nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus? 3.3. Kuris iš dviejų pateiktų variantų geriausiai atitiktų nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus, kartu užtikrinant ir embriono apsaugą:
leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus. 3.3.2.
sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Šia išvada nėra garantuojama ar kitokiu būdu patvirtinama, kad bet kokios valstybės ar kitos institucijos (įskaitant, bet neapsiribojant, teismus, priežiūros institucijas ir kt.) nagrinėjamais klausimais padarytų tokias pačias ar analogiškas išvadas. Išvada apsiriboja teisine nurodytų klausimų analize. Ši išvada parengta išskirtinai pagal Seimo valdybos pateiktus klausimus ir yra skirta išimtinai Lietuvos Respublikos Seimui. 3.1. Ar neanoniminė lytinių ląstelių donorystė egzistuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse? Jeigu atsakymas teigiamas, nurodykite, kuriose. Atsakant į šį klausimą pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į sąvokos „neanonimiškumas“ nevienareikšmiškumą. Donorystės anonimiškumas/neanonimiškumas gali būti analizuojamas kelių skirtingų santykių lygmenyje: tėvai-vaikas; recipientas-donoras; donoras-vaikas. Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio 9 ir 10 dalyse reglamentuojamas donorystės anonimiškumas/ neanonimiškumas tik santykio recipientas-donoras ir donoras-vaikas lygmenyje. Lytinių ląstelių donoro anonimiškumo teisinis reglamentavimas Europos Sąjungos valstybėse labai įvairus. Pagalbinio apvaisinimo teisinio reglamentavimo pradžioje daugumoje valstybių buvo draudžiama vaikams, gimusiems taikant pagalbinio apvaisinimo procedūras, atskleisti donoro tapatybę. Tačiau vėliau kai kurios valstybės atsisakė anonimiškumo.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje iki 2006 m. asmeniui, gimusiam po pagalbinio apvaisinimo procedūrų ir sulaukusiam 18 m. amžiaus, buvo leidžiama sužinoti apie donoro etninę kilmę bei jo genetinė sveikatą. Donoro tapatybė galėjo būti atskleista tik teismo nurodymu ir tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai vaikas pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos jam dar iki jo gimimo, atlyginimo [12] . Tačiau nuo 2006 m. donoro anonimiškumo Jungtinėje Karalystėje atsisakyta ir kiekvienas vaikas, gimęs panaudojus pagalbinio apvaisinimo procedūras, sulaukęs 18 m. amžiaus turi teisę sužinoti donoro tapatybę [13] . Švedijoje donoro anonimiškumas yra panaikintas nuo 1985 m. ir kiekvienas pakankamai subrendęs asmuo turi
Liuksemburge ir Vokietijoje, o Belgijoje ir Danijoje leidžiama tiek anonimiška, tiek ir neanonimiška donorystė [19] . Kai kuriose valstybėse vaiko teisę žinoti donoro tapatybę yra pripažinę teismai. Pavyzdžiui, Vokietijoje 1989 m. Konstitucinis Teismas pripažino vaiko teisę žinoti savo genetinį identitetą, o 2015 m. Vokietijos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus turi prioritetą prieš donoro teisę į anonimiškumą [20] . Portugalijos Konstitucinis Teismas 2009 m. pripažino, kad toks pat reguliavimas kaip yra dabar numatyta Lietuvos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme, t. y. galimybė sužinoti donoro tapatybę teismo keliu, esant svarbioms priežastims, - yra proporcingas [21] . 2004 m. kovo 31 d.
Parlamento ir tarybos direktyvos 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių (įskaitant, reprodukcines ląsteles (kiaušinėlius, spermą), gemalo audinius ir ląsteles bei suaugusių žmonių ir embrionų kamienines ląsteles) donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus [22]
„valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių
užtikrinti, kad visi duomenys, skaitant bendrąją informaciją, sulyginami su šios direktyvos taikymo sritimi ir kuriais gali naudotis trečiosios šalys, būtų anoniminiai, kad nei donorai, nei recipientai nebūtų identifikuoti. 2. Šiam tikslui jos turi užtikrinti, kad:
a) būtų pritaikytos duomenų apsaugos priemonės bei apsaugos įrenginiai, neleidžiantys papildyti, ištrinti arba pakeisti duomenų donorų bylose arba įrašuose apie donorystės sustabdymą bei perkelti informaciją;
b) būtų nustatyta tvarka, padedanti panaikinti duomenų neatitikimus; ir
c) nebūtų informacijos atskleidimo be leidimo atvejų, tuo pačiu metu garantuojant transplantantų sietį. 3. Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad recipiento(ų) tapatybė nebūtų atskleista donorui arba jo šeimai ir atvirkščiai, nepažeidžiant valstybėse narėse galiojančių teisės aktų dėl atskleidimo sąlygų, ypač gametų donorystės atveju.“ Tačiau kartu Direktyva suteikia teisę valstybėms narėms nustatyti ir kitokį teisinį reglamentavimą, todėl dėl šios priežasties valstybių narių teisė šiuo klausimu labai skiriasi. Pastebėtina, kad donorystės anonimiškumas/neanonimiškumas nėra vien teisinė problema. Donorystės anonimiškumo šalininkai ir priešininkai naudoja tiek teisinius, tiek ir moralinius, ekonominius, medicininius, psichologinius argumentus.
Bene pagrindiniu donorystės anonimiškumo priešininkų teisiniu argumentu yra Jungtinių Tautų Vaiko Teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad „vaikas [...] turi teisę [...], kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus [...]“. Jau pats šios normos tekstas leidžia daryti išvadą, kad ši teisė nėra absoliuti. Antra vertus, Konvencija buvo priimta 1989 m. ir nėra aišku, ar jos rengėjai turėjo omenyje ir pagalbinio apvaisinimo atvejus. Pagaliau sąvokos „tėvystė“ ir
„motinystė“ šiuolaikiniame pasaulyje nėra suprantamos vien tik kaip biologinė
tėvystė ar motinystė – skiriama tėvystė ir motinystė teisine, biologine, socialine, psichologine prasme [23] . Kitas tarptautinės teisės šaltinis, naudojamas polemikoje dėl donorystės anonimiškumo/neanonimiškumo yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad Konvencijos 8 straipsnyje įvirtina teisė į šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą apima ir asmens teisę žinoti savo biologinę kilmę [24] . Antra vertus, tas pats straipsnis saugo ir donoro teisę į anonimiškumą. Todėl tokiais atvejais Konvencijos taikymas reiškia ne ką kitą, kaip protingos pusiausvyros tarp dviejų asmenų skirtingų interesų paiešką. Kad ta paieška nėra lengva, patvirtina ir Europos žmogaus teisių teismo praktika. Antai Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, kad ši teisė nėra absoliuti, todėl valstybės turi teisę numatyti atvejus, kai informacija apie asmens biologinę kilmę jam gali būti neatskleidžiama [25] . Taip pat pastebėtina, kad sprendimai tokio pobūdžio bylose Europos žmogaus teisių teisme nėra priimami vienbalsiai, o tai patvirtina, kad ir šiam teismui sunku tokią pusiausvyrą rasti.
Ši Europos žmogaus teismo praktika leidžia daryti išvadą, kad ir nacionalinėje įstatymų leidyboje privalu ieškoti protingos pusiausvyros tarp asmens teisės žinoti savo biologinę kilmę ir donoro teisės į anonimiškumą. Būtent taip šį klausimą rekomenduoja valstybėms spręsti ir Europos Tarybos šeimos teisės ekspertų komitetas [26] . Taigi, absoliutus donoro anonimiškumo įteisinimas vaiko-donoro santykio lygmenyje galėtų būti pripažintas neproporcingu ir galėtų būti vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio pažeidimas. Donorystės anonimiškumo šalininkai taip pat nurodo ir kitas neanoniminės donorystės sukeliamas problemas: neanonimiškos donorystės atveju gali sumažėti donorų skaičius; sumažėjus donorų skaičiui, išauga „vaisingumo“ turizmo atvejų skaičius; klinikos, neturėdamos pakankamo donorų skaičiaus, priverstos nutraukti savo veiklą [27] ; taip pat daugėja psichologinių problemų ir socialinių konfliktų [28] . Savo ruožtu donorystės neanonimiškumo šalininkai nurodo, kad absoliutus donorystės anonimiškumas pažeidžia žmogaus teisę žinoti savo kilmę, kyla santuokų tarp artimų giminaičių pavojus, o kartu pavojus ir visuomenės sveikatai [29] . Kartu pastebėtina, kad donorystės anonimiškumo/neanonimiškumo reglamentavimas santykio vaikas-donoras lygmenyje yra svarbus tik tuo atveju, jeigu vaikas turi teisę, kad jam, sulaukusiam pilnametystės (ar, išimtiniais atvejais, pvz., sudarant santuoką dar iki pilnametystės) tėvai privalėtų atskleisti pagalbinio apvaisinimo faktą. Šis klausimas Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nėra reglamentuotas, todėl jeigu jo 3 straipsnis nebūtų keičiamas, įstatyme būtų spraga [30] .
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 3.221 straipsnio 3 dalis numato atvejus, kuomet teismo leidimu įvaikintam asmeniui gali būti atskleista informacija apie jo biologinius tėvus. Įteisinus absoliutų donoro anonimiškumą, įvaikintų asmenų ir asmenų, gimusių po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, teisės būtų skirtingos, tačiau tokiam skirtingam reglamentavimui vargu ar būtų pagrįstas pateisinimas. Todėl tokia situacija galėtų būti vertinama kaip asmenų, gimusių po pagalbinio apvaisinimo procedūros, diskriminavimas. Apibendrinus aptartus argumentus darytina išvada, kad dabartinis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 straipsnio
interesus ir yra proporcingas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį keisti. 3.2. Ar embrionų bei lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo į Lietuvos Respubliką draudimas, kai embrionus ar lytines ląsteles įvežti ar išvežti leidžiama autologiniam naudojimui, yra proporcingas ir atitinka nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus? Nevaisingų asmenų teisė naudojantis medicinos suteikiamomis galimybėmis turėti vaikų yra sudėtinė asmens teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis, kurią garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis. Todėl šią teisę valstybė gali riboti tik šios Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, o būtent:
Tik pripažinus, kad ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti bent vieną iš nurodytų vertybių, toks ribojimas gali būti pripažįstamas proporcingu teisės ribojimu ir pateisinamas. Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatytas ribojimas niekaip nesusijęs su valstybės ir visuomenės saugumo ar ekonominės gerovės užtikrinimu. Priešingai, toks ribojimas gali ekonominei gerovei pakenkti, nes nevaisingiems asmenims gali tekti pagalbinio apvaisinimo procedūroms atlikti vykti į kitas valstybes. Ribojimas taip pat negali būti pateisinamas kovos su nusikalstamumo argumentais, nes nėra apskritai empirinių duomenų apie nusikalstamumą embrionų ir lytinių ląstelių importo /eksporto srityje. Būtent absoliutūs draudimai paprastai iššaukia nusikalstamus veiksmus tose srityse, kuriose kažkas draudžiama. Todėl importo /eksporto draudimas gali paskatinti nelegalią veiklą – embrionų ir lytinių ląstelių kontrabandą. Ribojimas taip pat niekaip nesusijęs su asmens sveikatos ar kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugojimu. Atvirkščiai, dėl tokio ribojimo nevaisingi asmenys gali laiku negauti sveikatos priežiūros paslaugų Lietuvoje ir bus priversti vykti į užsienio valstybes. Taip pat pažymėtina, kad 2004 m. kovo 31 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių (įskaitant, reprodukcines ląsteles (kiaušinėlius, spermą), gemalo audinius ir ląsteles bei suaugusių žmonių ir embrionų kamienines ląsteles) donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus, įteisino direktyvoje numatytų audinių ir ląstelių importą ir eksportą Europos Sąjungoje (Direktyvos 9 str.) Nors Direktyva leidžia valstybėms narėms nustatyti ir kitokias taisykles, tačiau absoliutus embrionų ir lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo ribojimas gali pažeisti vieną pagrindinių principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pirminėje teisėje – laisvą kapitalo judėjimą. Dėl lytinių ląstelių teisinio statuso nuosavybės teisės požiūriu vienodos nuomonės nėra, t. y. ar jos yra turtas plačiąja prasme, tačiau bent jau Jungtinėje Karalystėje laikomasi požiūrio, kad tai yra turtas plačiąja prasme ir joms gali būti taikomos nuosavybės teisę reglamentuojančios teisės normos [31] . Antra vertus, Civilinio kodekso 2.25 straipsnis suteikia teisę fiziniam asmeniui priimti sprendimus dėl savo kūno audinių bei ląstelių. Jeigu donoras be jokių apribojimų savo lytines ląsteles atiduoda licenciją turinčiai sveikatos priežiūros įstaigai, tai ši įstaiga turėtų turėti teisę jas naudoti savo nuožiūra, įskaitant jų eksportą teisės aktų nustatyta tvarka. Lygiai taip pat sveikatos priežiūros įstaiga, turinti licenciją, turėtų turėti galimybę, esant reikalui, jas importuoti iš kitų valstybių [32] . Taip pat pažymėtina, kad kitokių žmogaus audinių ar organų importas /eksportas nėra draudžiamas. Pavyzdžiui, nėra draudžiamas kraujo ir sudėtinių dalių, žmogaus organų jų transplantacijos tikslais eksportas/importas. Taigi pacientams, kuriems transplantacijai reikalingo organo Lietuvoje nėra, yra galimybė juos gauti iš užsienio valstybės.
Tokiu būdu nevaisingi pacientai atsidurtų nelygiavertėje padėtyje lyginant su kitais pacientais, t. y. būtų diskriminuojami. Kadangi Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija nevaisingumą yra pripažinusi liga, eksporto /importo draudimas pažeistų ir nevaisingų asmenų teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas savo šalyje. Konstitucijos 53 straipsnis garantuoja žmogui teisę į sveikatos apsaugą. Esant donorų stygiui, nevaisingos poros būtų priverstos pagalbinio apvaisinimo procedūrai atlikti vykti į užsienio valstybes ir tokiu būdu plistų „vaisingumo“ turizmas. Pažymėtina, kad 2006 m. Europos Komisijos atliktas tyrimas parodė, kad absoliutus importo /eksporto draudimas buvo tik Slovėnijoje [33] . Šie argumentai leidžia daryti išvadą, kad embrionų bei lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo į Lietuvos Respubliką draudimas, kai embrionus ar lytines ląsteles įvežti ar išvežti leidžiama tik autologiniam naudojimui, yra neproporcingas ir neatitinka nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesų. 3.3. Kuris iš dviejų pateiktų variantų geriausiai atitiktų nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus, kartu užtikrinant ir embriono apsaugą:
leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus. 3.3.2. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną.
Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Atsakant į šį klausimą reikia skirti du dalykus. Pirma, nevaisingų sutuoktinių interesus ir antra, embriono apsaugą. Nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus geriau atitiktų 3.3.2. variantas dėl šių priežasčių. Pirma, Europos Sąjungos valstybėse klausimas, kiek sukurti embrionų, kiek jų perkelti į moters organizmą pirmiausiai yra medicinos, o ne teisės klausimas. Todėl sprendimą dėl šių klausimų, esant visapusiškai informuotam sutikimui, turi priimti pora. Pažymėtina, kad Italijos teisėje iki 2009 m. taip pat galiojo draudimas sukurti daugiau nei tris embrionus. Tačiau 2009 m. gegužės 5 d. Italijos Konstitucinis Teismas tokį ribojimą pripažino antikonstituciniu [34] . Ispanijoje draudimas sukurti daugiau kaip tris embrionus galiojo 2003-2006 m., tačiau po pagrįstos medikų kritikos jis buvo panaikintas ir nuo 2007 m. tokio ribojimo Ispanijoje nebėra [35] . Antra, kaip jau buvo minėta šioje Išvadoje, žmogaus reprodukcinė sveikata, žmogaus teisė turėti vaikų yra garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos
gydymo metodus, kurie yra mažiau žalingi moters sveikatai, tai įstatymų leidėjas neturėtų atimti galimybės iš pacientų pasinaudoti tokiais medicinos pasiekimais. Paciento teisės pasirinkti šiuolaikinės medicinos siūlomas galimybes ribojimas būtų nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnio 2 dalimi ir būtų neproporcingas. Trečia, 3.3.2. variantas yra labiau pagrįstas medicinos požiūriu ir dėl kitų priežasčių.
Jeigu embrionų sukuriama daugiau, nei perkeliama į moters organizmą, likę embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti pagalbinio apvaisinimo procedūroms, jeigu pirmasis nėštumas yra nesėkmingas arba pora po sėkmingo pirmojo nėštumo ateityje norėtų turėti daugiau vaikų. Medicininėje literatūroje nurodoma, kad šaldytų embrionų panaudojimas yra efektyvesnis ir sveikesnis, nei šviežiai sukurtų, tiek moters, tiek ir vaisiaus sveikatai [36] . Kalbant apie embriono apsaugą, 3.3.2. variantas taip pat yra labiau pagrįstas. Varianto 3.3.1. atveju kalbėti apie embrionų apsaugą apskritai nebetenka, nes pagal suformuluotą taisyklę visi sukurti, bet ne daugiau trijų, embrionai yra perkeliami į moters organizmą, taigi nebelieka savarankiško apsaugos objekto. Tuo tarpu 3.3.2. variantas jau nustato minimalias taisykles, ką daryti su likusiais embrionais, kurie nėra perkelti į moters organizmą. Tačiau kartu pažymėtina, kad 3.3.2. variante daugelis svarbių klausimų nėra reglamentuojami. Pavyzdžiui, nėra reglamentuojamas nepanaudotų embrionų šaldymo maksimalus terminas (pvz., Jungtinėje Karalystėje šaldymo terminas yra 10 m. jis gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 55 m. [37] ); nėra reglamentuojama, ką daryti su užšaldytais embrionais pasibaigus maksimaliam jų laikymo terminui [38] ; nėra numatyta poros teisėjų sutikimu embrionus naudoti medicinos mokslo tikslais, kaip, pavyzdžiui, numatyta Prancūzijoje [39] . Pastebėtina, jog labai griežtas embrionų apsaugos reglamentavimas turi itin neigiamų padarinių medicinos mokslo, ypač embriologijos, pažangai [40] . Šias Įstatymo spragas galima būtų užpildyti, papildant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą atitinkamomis normomis. Tačiau tą galima padaryti ir po 2017 m. sausio 1 d., todėl dėl šių pastabų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo atidėti nevertėtų. Atsižvelgti
universiteto ekspertinio vertinimo išvada (prof. habil. dr. W.
W. Kuczynski), 2016-12-28
ląstelių donorystė egzistuoja kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse? Jeigu atsakymas teigiamas, nurodykite, kuriose. Lytinių ląstelių donorystės anonimiškumas yra teisiškai reguliuojamas 23-iose Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyse [41] , [42] . 14-oje ES šalių (Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje) įteisinta anoniminė lytinių ląstelių donorystė, 9-iose ES šalyse (Austrijoje, Vokietijoje, Kroatijoje, Liuksemburge, Maltoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje) ir Norvegijoje reglamentuojama neanoniminė lytinių ląstelių donorystė, trys ES šalys (Airija, Italija ir Lietuva) ir Lichtenšteinas iki šiol neturėjo teisinio lytinių ląstelių donorystės anonimiškumo reguliavimo. Lenkijoje, nors lytinių ląstelių donorystė yra anoniminė, donoro tapatybė esant specialioms aplinkybėms gali būti atskleidžiama pilnametystės sulaukusiam asmeniui, gimusiam panaudojus donoro lytines ląsteles. Belgijoje ir Danijoje taip pat leidžiama neanoniminė lytinių ląstelių donorystė, pavyzdžiui, tuomet, kai vyriškų lytinių ląstelių donoras pasirenka „neanoniminio donoro“ statusą arba pažįsta ląstelių recipientą. Tokiu atveju neanoniminis donoras gali pats susisiekti su savo biologiniu vaiku šiam sulaukus pilnametystės. Taigi, ES egzistuoja įvairus teisinis lytinių ląstelių donorystės anonimiškumo reguliavimas, apimantis tiek absoliutų donorų anonimiškumą, dalinį donorų anonimiškumą, absoliutų neanonimiškumą, tiek ir dvilypę sistemą leidžiančią anoniminę ir neanoniminę lytinių ląstelių donorystę. Lietuvai priimant pasirinkimą dėl lytinių ląstelių donorų anonimiškumo teisinio reguliavimo būtina išsamiai įvertinti ne tik kitų šalių teisinį reguliavimą, bet ir lytinių ląstelių donorystės praktiką Lietuvoje bei kitose pasaulio valstybėse.
Lietuvoje įteisinus absoliutų lytinių ląstelių donorų neanonimiškumą būtų neatsižvelgiama į nevaisingos poros ir donoro interesus ir teises, taip pat vaiko jam sulaukus pilnametystės psichologinę ir emocinę gerovę. 3.2. Ar embrionų bei lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo į Lietuvos Respubliką draudimas, kai embrionus ar lytines ląsteles įvežti ar išvežti leidžiama autologiniam naudojimui, yra proporcingas ir atitinka nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus? Draudimas įvežti į (išvežti iš) Lietuvos Respubliką embrionus bei lytines ląsteles ir leidimas tai atlikti tik autologiniam naudojimui nėra proporcingas ir gali pažeisti nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymu reglamentuojamą dalinį lytinių ląstelių donorystės anonimiškumą ir įstatymo pataisomis numatytą absoliutų lytinių ląstelių donorystės neanonimiškumą ir kompensacijos už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas naikinimą, draudimas įvežti ir išvežti neautologiniam naudojimui skirtus embrionus ir lytines ląsteles turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į kitų šalių praktiką. Jungtinės Karalystės Žmogaus apvaisinimo ir embriologijos tarnyba (anglų k. Human Fertilisation and Embryology Authority, HFEA) [43] ir 2015 m. publikuota Londono Moters Klinikos studija [44] aprašo donorinių lytinių ląstelių paklausos ir pasiūlos santykį, priklausantį nuo Jungtinės Karalystės teisinio donorystės reguliavimo. Sumažinus kompensacijas lytinių ląstelių donorams 2010 m.
Jungtinėje Karalystėje, kurioje įteisinta neanoniminė lytinių ląstelių donorystė, buvo fiksuotas donorinių lytinių ląstelių trūkumas ir poros, kurioms pagalbinis apvaisinimas įmanomas tik panaudojant donoro lytines ląsteles, ilgesnį nei įprasta laiko tarpą negalėjo sulaukti tinkamos medikų pagalbos. Tai paskatino nepageidaujamą Jungtinės Karalystės piliečių medicininį turizmą į tokias šalis kaip Ispanija, kurioje lytinių ląstelių donorystė yra ne tik anoniminė, bet ir kompensuojama. Dėl susidariusio trūkumo net 24% donorinių vyriškų lytinių ląstelių Jungtinės Karalystės pagalbinio apvaisinimo cikluose sudarė lytinės ląstelės iš kitų šalių lytinių ląstelių bankų. Panašios išvados pateikiamos ir Jungtinių Amerikos Valstijų studijoje, kurioje buvo tiriama, kokia būtų anoniminės lytinių ląstelių donorystės panaikinimo įtaka lytinių ląstelių donorų registracijai lytinių ląstelių bankuose. Tyrimo duomenimis lytinių ląstelių donorų skaičius, panaikinus anoniminę donorystę, sumažėtų apie 29%, ir tokiu atveju padidėtų tik padidinus kompensacijas už patirtas išlaidas [45] . 2010 m. Jungtinės Karalystės teisinis lytinių ląstelių donorystės reguliavimas buvo labai panašus į tą, kuris šiuo metu yra siūlomas Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis, tačiau Lietuvos pataisos užkirstų kelią pacientams pasinaudoti ir donorinių ES šalių narių lytinių ląstelių bankų paslaugomis. 2011 m., atsižvelgiant į nevaisingų pacientų interesus, Jungtinė Karalystė padidino kompensacijas už lytinių ląstelių donorų patirtas išlaidas [46] , [47] . Šis sprendimas lėmė donuotų lytinių ląstelių pasiūlos augimą, o kartu su donorinėmis lytinėmis ląstelėmis iš užsienio šalių lytinių ląstelių bankų užtikrino efektyvesnę pagalbą nevaisingiems pacientams.
Būtina pabrėžti, kad Jungtinės Karalystės populiacijai viršijant 64 milijonus [48] gali būti užtikrinama genetinė lytinių ląstelių donorų įvairovė, o, ribojant vieno donoro lytinių ląstelių panaudojimą iki 10-ies nevaisingų porų pagalbiniam apvaisinimui, sumažinama tikimybė viename regione gimti keliems vaikams, turintiems vieną biologinį tėvą ar motiną ir nežinantiems apie savo giminystės ryšį [49] . Toks ribojimas užtikrina vaikų, gimusių panaudojus donorines lytines ląsteles, emocinę ir psichologinę gerovę sulaukus pilnametystės ir sukūrus savo šeimas, o taip pat užkertant kelią kraujomaišai ir su ja susijusioms sveikatos problemoms ateities kartoms. Vadovaujantis Jungtinės Karalystės ir Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiais, Lietuvoje panaikinus lytinių ląstelių donorų anonimiškumą ir įteisinus draudimą kompensuoti patirtas išlaidas, dėl donorų stokos nevaisingoms poroms laiku negalės būti suteiktos efektyvios pagalbinio apvaisinimo paslaugos. Draudimas įvežti į (išvežti iš) Lietuvos Respubliką lytines ląsteles ir leidimas tai atlikti tik autologiniam naudojimui dar labiau sumažintų pagalbos tokiems pacientams galimybę taip pažeidžiant nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus. Dėl šių draudimų būtų fiksuojamas didesnis Lietuvos Respublikos piliečių medicininis turizmas į kitas šalis, kuriose pagalbinio apvaisinimo paslaugos yra pigesnės, bet kokybė neretai neatitinka ES standartų ir gali sukelti sveikatos rizikas. ES nekontroliuojamų pagalbinio apvaisinimo paslaugų sukeltos komplikacijos pacientams grįžus į Lietuvą būtų gydomos Lietuvos Respublikos lėšomis.
Būtina pabrėžti, kad Lietuvos populiacijai siekiant tik apie 2.8 milijonus [50] , Lietuvos Respublikos piliečių galimybės pasinaudoti ES šalių lytinių ląstelių bankų paslaugomis ribojimas neužtikrintų lytinių ląstelių genetinės įvairovės. Lytinių ląstelių donorystė ES šalyse narėse yra reguliuojama Europos Komisijos direktyva 2004/23/EC7. Vienas iš šios direktyvos tikslų yra užtikrinti kokybės ir saugumo standartus išgaunant, saugant, panaudojant ir transportuojant donorines lytines ląsteles. Kiekviena ES šalis narė, kurioje yra leidžiamos lytinių ląstelių donorystės paslaugos, privalo registruoti donorines lytines ląsteles, užtikrinti jų atsekamumą nuo donorystės momento iki panaudojimo pagalbinio apvaisinimo cikle, įskaitant donoro ir recipiento tapatybės atsekamumą. Tokie duomenys privalo būti saugomi bent 30 metų po pagalbinio apvaisinimo ciklo. Direktyva taip pat įpareigoja ES šalis nares užtikrinti, kad lytinių ląstelių donorystė vyktų savanoriškai, būtų draudžiama kaip komercinių sandorių objektas, ir leidžia kompensacijos už donoro patirtas išlaidas skyrimą. Pabrėžtina, kad finansinė kompensacija už donorų patirtas išlaidas yra skiriama 11-oje iš 14-os šalių įteisinusių anoniminę vyriškų lytinių ląstelių donorystę, ir neskiriama tik Slovakijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje [51] . 2004/23/EC direktyva užtikrina, kad licencijuoti ES šalių narių lytinių ląstelių bankai dirbtų pagal aukščiausius kokybės ir saugumo standartus, specialiosiose situacijose užtikrintų lytinių ląstelių donoro ir recipiento tapatybės atsekamumą, nekeltų pavojaus ES šalių narių piliečiams, siekiantiems pasinaudoti lytinių ląstelių bankų paslaugomis, ir atitiktų ES šalių narių piliečių interesus.
Taigi, Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatyme numatyta galimybė Lietuvos piliečiams pasinaudoti ES šalių narių lytinių ląstelių bankų paslaugomis autologinėms ir neautologinėms reikmėms yra rekomenduotina praktika. 3.3. Kuris iš dviejų pateiktų variantų geriausiai atitiktų nevaisingų sutuoktinių (sugyventinių) interesus, kartu užtikrinant ir embriono apsaugą:
leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau kaip tris. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus. 3.3.2. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Nevaisingų porų interesus geriau atitinka antrasis variantas (3.3.2.). Pirmiausia, vertinant abu pateiktus variantus žinotina, kad dažniausiai pagalbinio apvaisinimo procedūrų efektyvumo vertinimui naudojama gyvų naujagimių vienam pagalbinio apvaisinimo ciklui arba vienam embrionų perkėlimui statistika.
Tačiau toks vertinimo būdas yra ribotas: daugiau informacijos apie gydymo būdo efektyvumą gaunama tuomet, kai vertinamas gyvų naujagimių vienai subrendusiai kiaušialąstei skaičius. Šis vertinimo kriterijus yra ypatingai vertingas įstatymų priėmimo procese. Tik apie 5-7% nešaldytų jaunų moterų kiaušialąsčių iš karto po surinkimo turi potencialą išsivystyti į gyvą kūdikį, ir šie skaičiai progresyviai mažėja didėjant moters amžiui (iki 1% 40-ies metų moterims). 2009 m. studijoje [52] , kuria buvo vertinami 572 pagalbinio apvaisinimo ciklai, 95% nešaldytų kiaušialąsčių iš karto po surinkimo neturėjo potencialo išsivystyti į gyvą kūdikį. Tikimybė susilaukti vieno gyvo kūdikio pacientei, kurios pagalbinio apvaisinimo metu panaudota viena subrendusi jaunos donorės kiaušialąstė, buvo 6,8%. Tikimybė susilaukti vieno gyvo kūdikio jaunesnei nei 35 pacientei, kurios pagalbinio apvaisinimo metu panaudota viena subrendusi jos pačios kiaušialąstė, buvo 4,3%, o vyresnei nei
kiaušialąsčių, net ir tuomet, kai jos surinktos iš sveikų ir jaunų donorių, neturi potencialo išsivystyti į gyvą kūdikį. Panašūs rezultatai buvo gauti ir
[53] , kurioje buvo vertinti 23 354 pagalbinio apvaisinimo (ICSI) ciklai panaudojant nešaldytas kiaušialąstes iš karto po surinkimo: tikimybė susilaukti vieno gyvo kūdikio jaunesnei nei 37-erių metų pacientei, kurios pagalbinio apvaisinimo metu panaudota viena subrendusi jos pačios kiaušialąstė, buvo 4,5%, 38 metų pacientei – 3,8%, 43 metų pacientei – 0,8%.
[54] , kurioje pateikiamas gyvų gimusių kūdikių skaičius vienai šaldytai kiaušialąstei, nurodoma tik 2% tikimybė susilaukti vieno gyvo kūdikio pacientei, kurios pagalbinio apvaisinimo metu panaudota viena subrendusi jos pačios kiaušialąstė, ir 6,6% tikimybė, kai kiaušialąstė buvo nešaldyta. Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos (ASMR) 2013 m. meta analizėje [55] gyvų gimusių kūdikių skaičius nepateikiamas, tačiau nurodoma nuo 4,5% iki 12% nėštumų tikimybė panaudojant vieną vitrifikuotą kiaušialąstę, kai apvaisinamos ne mažiau nei 5 užšaldytos kiaušialąstės vienu metu. Būtina pabrėžti, kad pagalbinio apvaisinimo efektyvumo rezultatai naudojant šaldytas ar nešaldytas kiaušialąstes yra priklausomi nuo medicinos centro, taikančio pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių šaldymo paslaugas praktikos. Amerikos akušerių ir ginekologų draugijos 2016 m. pranešime [56] pabrėžiama, kad kiaušialąsčių šaldymas iki šiol negali būti taikomas kaip pagrindinis nevaisingumo gydymo būdas. Pasaulinėje pagalbinio apvaisinimo praktikoje žinoma, kad subrendusių apvaisintų kiaušialąsčių skaičius koreliuoja su tikimybe porai susilaukti vaiko. Taigi, kuo daugiau kiaušialąsčių yra surenkama, tuo didesnė tikimybė, kad jos bus apvaisintos ir iš jų pradės vystytis sveiki embrionai [57] , [58] . Pastarųjų metų studijų duomenimis šie rezultatai yra nepriklausomi nuo pacienčių amžiaus.
Interpretuojant minėtus duomenis būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ne kiaušialąsčių ar embrionų šaldymo efektyvumas, o apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ribojimas ir dėl to mažėjanti tikimybė porai susilaukti vaiko yra pagrindinis faktorius, užkertantis kelią pacientams pasinaudoti efektyviomis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis. Atsižvelgiant į iki šiol nurodytus faktus, antrasis formuluotės variantas (3.3.2) pateiktas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo ekspertiniam vertinimui geriau atitinka nevaisingų pacientų interesus ir užtikrina embriono apsaugą kaip nurodyta 2004/23/EC Europos Komisijos direktyvoje. Apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus neribojimas ir pritaikymas individualiai pacientų situacijai atitinka „auksinį pagalbinio apvaisinimo technologijų standartą“ pagal Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos ir Amerikos reprodukcinės medicinos draugijos rekomendacijas [59] ir užtikrina galimybę kiekvienai nevaisingai porai gauti efektyvų gydymą. Tokia praktika yra taikoma 27 iš 28 ES valstybių narių, išskyrus Maltą. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo ekspertiniam vertinimui pateiktoje formuluotėje (3.3.2) nurodoma ES šalyse narėse nepaplitusi praktika, pagal kurią „pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui“ ir „draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną“. Nors taikant tokią praktiką embrionų donorystės pagalbinio apvaisinimo tikslais leidimas Lietuvoje ir ES šalių narių teritorijose galėtų padėti sumažinti saugomų nepanaudotų embrionų skaičių, tačiau nėra žinoma, kiek šių embrionų būtų saugomi amžinai.
Pirmasis formuluotės variantas (3.3.1) pateiktas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo ekspertiniam vertinimui, kuriame iki trijų ribojamas apvaisinamų kiaušialąsčių skaičius ir visi sukurti embrionai turi būti perkeliami į moters organizmą, riboja pagalbinio apvaisinimo technologijų efektyvumą. Dėl šios priežasties ilgėja nevaisingumo gydymo trukmė, o vyresnėms vaisingo amžiaus moterims tikimybė susilaukti vaiko yra panaikinama. Dar daugiau, tokios praktikos taikymas reikšmingai padidina daugybinių nėštumų riziką ir su tuo susijusias nėštumo komplikacijas, pavojingas tiek moters, tiek ir vaikų sveikatai ir gyvybei. Apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ribojimas padidintų tikimybę moteriai kartoti kiaušidžių stimuliavimo hormoniniais preparatais ciklą, kiaušialąsčių surinkimo procedūrą, gimdos dangalo paruošimo hormoniniais vaistais ciklą, o vyrui – lytinių ląstelių išgavimo ciklą, kuriam neretai praktikoje yra naudojama chirurginė intervencija. Šie faktoriai reikšmingai padidintų fiziologinį ir psichologinį stresą, kurį patiria nevaisingos poros, o taip pat padidintų perteklinių medicininių procedūrų sukeltą sveikatos komplikacijų riziką. Pirmajame variante (3.3.1) pateikti ribojimai taip pat netiesiogiai uždraustų preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD). Pirmasis formuluotės variantas (3.3.1) pateiktas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo ekspertiniam vertinimui yra Italijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, priimto
įstatyme sukuriamų embrionų skaičius taip pat buvo ribojamas iki trijų ir visi sukurti embrionai privalėjo vienu metu būti perkeliami į moters organizmą.
Šis įstatymas draudė embrionų šaldymą, išskyrus medicinines situacijas susijusias su rizika moters sveikatai, ir netiesiogiai draudė preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD). Po išsamios tarptautinės konservatyvaus Italijos įstatymo kritikos ir Italijos Respublikos piliečių teikiamų ieškinių Civiliniam Italijos Teismui, 2009 m. Italijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymas buvo pakeistas ir šiuo metu atitinka ASRM ir ESHRE rekomendacijas. 2012 m. Europos Žmogaus teisių teismo sprendimu pagalbinio apvaisinimo technologijų taikymo įvairioms pacientų grupėms, įskaitant norinčius pasinaudoti PGD, ribojimas, taikytas Italijoje 2004-2009 m., pripažintas pažeidžiančiu Europos Žmogaus teisių konvencijos 8-tą straipsnį. Oficialiais 2012 m. Italijos Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis parodoma, kad po 2009 m. įstatymo pakeitimo reikšmingai daugiau pagalbinio apvaisinimo ciklų vykdoma naudojant nešaldytas kiaušialąstes ir užšaldytus embrionus, pacientai ir medikai reikšmingai rečiau renkasi kiaušialąsčių šaldymą ir konservatyvų apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ribojimą. Po 2009 m. Italijos įstatymo pakeitimo ženkliai daugiau pacientų renkasi PGD paslaugas negalią keliančios ligos perdavimui savo vaikams išvengti [60] . 1991 m. Vokietijoje buvo priimtas „Embriono apsaugos įstatymas“, kuris taip pat ribojo sukuriamų embrionų skaičių iki trijų ir visi sukurti embrionai turėjo būti perkeliami į moters organizmą. Šiuo įstatymu taip pat buvo draudžiamas embrionų šaldymas, išskyrus nenumatytas situacijas, kai kyla pavojus moters sveikatai. 2004 m. ESHRE Pagalbinio apvaisinimo technologijų stebėjimo konsortiumas paskelbė, kad Vokietijoje ženkliai sumažėjo pagalbinio apvaisinimo efektyvumas ir reikšmingai padidėjo daugybinių nėštumų ir su jais susijusių komplikacijų skaičius.
Iš 8500 gimdymų po pagalbinio apvaisinimo procedūrų registruotų Vokietijoje 2004 m., net 2,6% atvejų buvo atliekama medicininė vaisiaus redukcija. Vaisiaus redukcijos metu dėl moteriai ar jos nešiojamiems kūdikiams iškilusios sveikatos komplikacijų grėsmės vienas kūdikių yra abortuojamas. Ši procedūra taip pat atliekama užfiksavus įgimtą ar daugybinio nėštumo sukeltą kūdikių apsigimimą. 2011 m. šis konservatyvus įstatymas buvo atšauktas ir šiuo metu atitinka ESHRE ir ASRM rekomendacijas [61] . Pirmasis formuluotės variantas (3.3.1) pateiktas Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo ekspertiniam vertinimui taip pat panašus į teisinius pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribojimus Maltoje. Malta yra vienintelė ES šalis narė, kurioje visiems pagalbinio apvaisinimo pacientams ribojamas sukuriamų embrionų skaičius, ir visi sukurti embrionai privalo vienu metu būti perkeliami į moters organizmą. Šiuo metu vertinti tokio teisinio reguliavimo įtaką pacientų gerovei būtų netikslu dėl patikimų mokslinių duomenų Maltoje taikomo pagalbinio apvaisinimo metodo įvertinimui trūkumo. Vienintelė šiuo metu visuomenei pasiekiama Maltos duomenų ataskaita nepateikia svarių įrodymų metodo efektyvumui pagrįsti, ir jos išvadų objektyvumas gali būti interpretuojamas kaip ribotas [62] . Dviejose ES šalyse narėse, Vokietijoje ir Lenkijoje, šiuo metu įteisinta oficiali perteklinių embrionų kūrimo mažinimo politika, tačiau sprendimas dėl sukuriamų embrionų skaičiaus yra priimamas paciento pasitarus su mediku: sukuriamų embrionų skaičius ir embrionų šaldymas nėra ribojamas įstatymu [63] , [64] . Nuo 2015 m.
Nuo 2015 m. Lenkijoje jaunoms moterims, kurioms pagalbinio apvaisinimo profesionalas pagal jų medicininį profilį numato gerą procedūrų prognozę, apvaisinamos ne daugiau nei 6-ios kiaušialąstės ir vienas geriausiai besivystantis embrionas perkeliamas į moters organizmą. Kiti sukurti embrionai, jei jų yra, yra užšaldomi ir panaudojami kitų pagalbinio apvaisinimo ciklų metu. Šiuo metu tokios praktikos efektyvumas yra vertinamas Lenkijos apvaisinimo ekspertų, todėl kol kas negalima pateikti jokių galutinių išvadų. Apibendrinant pasaulinę praktiką būtina pabrėžti, kad geriausias spendimas dėl apvaisinamų kiaušialąsčių skaičiaus ir sukurtų embrionų šaldymo visuomet yra priimamas paties paciento pasitarus su mediku . Pasaulinėje pagalbinio apvaisinimo praktikoje ir teisėje egzistuoja daug skirtingų metodo taikymo modelių, tačiau visų šalių įstatymai remiasi visuomenės moraliniais principais ir pagarba gyvybei, būsimo vaiko gerovei, gerosios klinikinės praktikos standartais, įrodymais grįsta ir saugia medicina. Įstatymų skirtumai įvairiose šalyse paprastai priklauso nuo šių vertybių pozicijos vertybinėje visuomenės skalėje, todėl ir ES šalyse narėse galime rasti skirtingų pagalbinio apvaisinimo teisinio reguliavimo modelių. Dauguma šalių prioritetu laiko sveikatos komplikacijų rizikų mažinimą, siekdamos sumažinti daugybinių nėštumų skaičių ir užtikrinti sveiką nėštumą ir sveiko vaiko gimimą, kitos, tokios kaip Malta (ar Vokietija ir Italija iki įstatymo pakeitimo), prioritetizavo moralinį embriono in vitro statusą, iškeldamos jį virš būsimo vaiko(-ų) ar motinos sveikatos gerovės. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ Biomedicinos etikos ir teisės institutas, 2016-12-05 Prašome pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr.
XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui (toliau Projektas). Žemiau pateikiame svarbiausius mūsų poziciją pagrindžiančius argumentus. Norime atkreipti dėmesį, jog kaip ir visoje biomedicinoje, taip ir pagalbinio apvaisinimo procese yra svarbūs ne vien medicininiai klausimai, bet ir etiniai principai. Pagalbinio apvaisinimo procese susiduria pradėto vaiko, jo tėvų, o taip pat ir trečiųjų asmenų teisės ir interesai, tarp kurių reikalinga išlaikyti teisingą pusiausvyrą. Nevaisingos poros patiria stiprius emocinius ir psichologinius sunkumus, tačiau šių sunkumų sprendimo būdai turi atsižvelgti į ateinančio į šį pasaulį vaiko, kurio gyvybe, sveikata ir gyvenimo kokybe yra rizikuojama, interesus. Vaikas negali tapti priemone suaugusių asmenų norams ir interesams tenkinti. Tai atsispindi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kurio 4 str. 1 d. nustato su vaiku susijusių sprendimų priėmimui privalomą vaiko interesų viršenybės principą: „visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus“. Šis principas į Lietuvos teisę yra perkeltas iš Vaiko teisių apsaugos konvencijos (3 str. 1 d.). Įvertinę Projekto nuostatas, darome išvadą, kad jo priėmimas Pagalbinio apvaisinimo įstatyme įtvirtintų teisinga pusiausvyra tarp pradėto vaiko ir nevaisingos poros interesų. Draudimas kurti
„perteklinius“ embrionus ir juos šaldyti (10 str. 1 d.) neprieštarauja
žmogaus teisių doktrinai bei įrodymais grįstai medicinai. Mūsų įsitikinimu, viešoje erdvėje formuojama nuomonė, jog „perteklinių“ embrionų kūrimas ir jų šaldymo draudimas esą turi tik „dogmatinį bažnytinio 'mokslo' pagrindą“ , jog moterims teks patirti daugybinius, kartotinius hormoninės terapijos, chirurginės intervencijos ir pilnos anestezijos ciklus klaidina visuomenę, o kartu ir diskredituoja mokslo ir profesinę etiką.
Europos Žmogaus teisių teismo (toliau EŽTT) doktrina neprilygina embriono daiktui, kuriuo gali būti laisvai disponuojama, pripažįsta, kad embrionui yra reikalinga teisinė apsauga, ir tokiu būdu valstybėms paliekama plati nuožiūros laisvė pačioms nusistatyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto embriono apsaugos lygį ( plg. Parrillo prieš Italiją, §173, 180). Lietuvos teisinėje sistemoje žmogaus gyvybei iki gimimo yra numatyta teisinė apsauga: Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 str. draudžia kurti žmogaus embrionus tyrimų tikslais, o su embrionu leidžiama atlikti tik tokius biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam embrionui viršija riziką. Lietuva taip pat yra ratifikavusi Europos Tarybos Žmogaus teisių ir biomedicinos konvenciją, kurios 27 str. nedraudžia Šaliai imtis didesnių negu numato ši Konvencija apsaugos priemonių biomedicinos taikymo srityse. Žmogaus embrionų perteklinis kūrimas, jų šaldymas ir saugojimas, bei „perteklinių“ embrionų panaudojimas neabejotinai kelia didelių etinių ir teisinių problemų, kurios supriešina visuomenę. Šios problemos veiksmingas, moksliškai pagrįstas ir etiškas sprendimo būdas yra kiaušialąsčių šaldymas, nes jis užtikrina teisingą nevaisingos poros ir pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko interesų pusiausvyrą.
Kiaušialąsčių šaldymas, kurį Amerikos reprodukcinės sveikatos draugija 2012 m. pripažino standartine ir veiksminga procedūra1, suteikia nevaisingoms poroms galimybę gauti ne tik saugias, veiksmingas, bet ir pagarbą gyvybei atitinkančias pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Lietuvoje kai kurios vaisingumo klinikos jau yra įsisavinusios ar įsisavina pažangiausias kiaušialąsčių saugojimo technologijas. Šaldant kiaušialąstes, moterų sveikata ne tik bus tausojama, bet jos yra įgalinamos disponuoti savo prokreaciniais sprendimais, kai dėl onkologinės ligos ar kitokių priežasčių yra užšaldytos kiaušialąstės (skirtingai nei tuo atveju, kai užšaldyti embrionai), jom s suteiks galimybę ateityje išvengti skaudžių teisinių ginčų, kurie kyla skyrybų atveju. Be to, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos įvertina ir tai, kad žvelgiant iš vaiko geriausių interesų perspektyvos, yra svarbu atkreipti dėmesį, jog šiandien mokslas nėra vienareikšmiškai atsakęs į klausimą, ar embrionų šaldymas yra saugus. Mokslinėse studijose paskelbtų duomenų prieštaringumas neabejotinai įrodo, jog egzistuoja didžiulis žinių trūkumas tiek klinikiniuose, tiek fundamentiniuose tyrimuose
DNR vientisumui yra problematiški, nors tyrimai su gyvūnų embrionais įrodo, jog embrionų šaldymas padidina jų mitochondrinę DNR mutaciją. Vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donoro lytines ląsteles teisė žinoti savo tėvus (3 str. 10 d.). Anoniminė lytinių ląstelių donorystė visų pirma pažeistų vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, kurią įtvirtina Vaiko teisių konvencijos 7 str.
Šalys, anksčiau įteisinusios anoniminę donorystę, tokios kaip Jungtinė Karalystė, Norvegija, Nyderlandai ir kt., po Vaiko teisių konvencijos įsigaliojimo ir JT Vaiko teisių komiteto kritikos peržvelgė savo teisinę bazę, eliminuojant donorų anonimiškumo privilegiją. Be to, svarbu pažymėti, kad tokioje nedidelėje šalyje kaip Lietuva dėl donorystės atsirastų užprogramuota kraujomaišos rizika. Taip pat kompensacijos už lytinių ląstelių donorystę pritrauktų atskirų rizikos grupių atstovus, o tai sudaro realias prielaidas tokių asmenų ekonominiam išnaudojimui bei socialinės atskirties gilinimui. Byloje S. H. ir kiti prieš Austriją EŽTT Didžioji kolegija atmetė ankstesnės Kolegijos sprendimą, palikdama nacionalinio reguliavimo diskrecijai lytinių ląstelių ar embriono donorystės reguliavimą (§§92, 97) bei pripažindama, kad donorystės ribojimas nesukelia diskriminacijos ir nepažeidžia asmenų teisės į privataus gyvenimo gerbimą. Pritarti iš dalies
sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, 2016-12-05 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų specialistai, remdamiesi mokslo įrodymų argumentais, pateikiamais Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos rekomendacijose bei gera klinine praktika, laikosi nuostatos, kad Seimo narių naujai registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos: „embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“ – pažeidžia šalies pacientų interesus. Vadovaujantis šia nuostata, nebus galima individualiai parinkti geriausio gydymo būdo, įvertinus kiekvienos nevaisingos poros sveikatos ypatumus, todėl sumažės gydymo efektyvumas. Tai yra reikšmingai sumažės sėkmingo nėštumo ir gimdymo tikimybė.
Moterims prireiks kartotinio hormoninio gydymo bei chirurginių intervencijų, jos patirs fizines ir psichologines kančias. Privalomas trijų embrionų perkėlimas didins daugiavaisio nėštumo tikimybę, o tai kels riziką motinos bei vaiko sveikatai ir gyvybei. Tuo tarpu taikant pagalbinius apvaisinimo būdus, visuotinai priimtu „auksiniu“ gydymo standartu yra – vieno gyvybingiausio embriono perkėlimas. Taip pat pabrėžtina, kad Seimo narių siūloma nuostata užkirs kelią genetinei diagnostikai iki implantacijos, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai neturės galimybės susilaukti sveikų vaikų. Pritarti iš dalies
3A. Valančiūtė ir kt.,
2016-12-05 Pritariame Lietuvos Respublikos Seime svarstomoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms. Pataisomis siekiama uždrausti mokėjimus už žmogaus lytinių ląstelių donorystę. Šios pataisos užtikrina moterų apsaugą. Moterys nebus skatinamos rizikuoti savo sveikata ir už atlygį tapti donorėmis. Pataisomis su stiprinama žmogaus embriono apsauga. Uždraudžiamas embriono eksportas iš Lietuvos, taip užkertant kelią Lietuvoje sukurtų embrionų išvežimui į užsienį eksperimentų tikslu. Pataisomis taip pat įteisinama moderni kiaušialąsčių šaldymo technologija, leidžiama sukurti ir į moters organizmą perkelti ne daugiau kaip tris embrionus. Tokiu būdu bus išvengta embrionų šaldymo bei nepanaudotų užšaldytų embrionų sunaikinimo. Pora, pasitarusi su gydytoju, galės pasirinkti ir mažesnį sukuriamų embrionų skaičių. Taigi, sukuriamos sąlygos mažinti daugiavaisio nėštumo atvejus.
Iš esmės pritardami Seimo narių pasiūlytoms pataisoms, norime atkreipti dėmesį į tai, kad per pastaruosius penkerius metus atlikti klinikiniai tyrimai, metaanalizės bei studijos pagrindžia teiginį, jog kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikavimas) savo efektyvumu nenusileidžia embrionų šaldymui (Cobo A et al., 2001), (Rienzi L et al., 2010), (Parmegiani L et al., 2011). Pastebėtina, kad tais atvejais, kai kiaušialąstės paimamos iš jaunų (<35 metų) moterų, tiek šviežių kiaušialąsčių, tiek ir šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas reikšmingai nesiskiria: pvz. sėkmingai apvaisinama atitinkamai 80,7% ir 78,2% kiaušialąsčių, gimdymų skaičius tenkantis apvaisinimo ciklui yra 38,4% (naudotos šviežios kiaušialąstės) ir 43,4% (naudotos vitrifikuotos kiaušialąstės). Toje pat studijoje atlikus šviežiai sukurtų embrionų ir šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumo palyginimą taip pat gauti panašūs rezultatai: pvz. klinikinių nėštumų skaičius atitinkamai 40,8% (šviežiai sukurti embrionai) ir 33,3% (iš vitrifikuotų kiaušialąsčių sukurti embrionai) (Sole M et al., 2013). Vertinant Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos duomenis, kurie gauti lyginant Europos valstybėse įsisteigusių pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikiančių klinikų rezultatus (duomenys apima visas moterų amžiaus grupes), šaldytų kiaušialąsčių panaudojimo efektyvumas ne tik kad nenusileidžia šaldytų embrionų panaudojimo efektyvumui, bet netgi jį viršija. Europoje klinikinių nėštumų po atšildytų embrionų perkėlimo vidurkis yra 20,3%, o klinikinių nėštumų pagalbiniam apvaisinimui panaudojus šaldytas kiaušialąstes vidurkis - 25,4%. Atitinkamai, gimdymų vidurkis: 14,1 ir 15,5%. (Kupka MS et al., 2016). Panašias išvadas, palankias kiaušialąsčių šaldymui, pateikia Amerikos ginekologų ir akušerių koledžas (American College of Obstetricians and Gynaecologists (Committee on Gynecologic Practice), Opinion 584, 2014).
Kiaušialąsčių šaldymą palankiai įvertina ir kiti naujausi moksliniai tyrimai (Crawford S et al., 2016). Maltoje, kurioje leidžiama šaldyti tik kiaušialąstes ir vienu metu į gimdą perkeliama ne daugiau dviejų embrionų (trijų embrionų perkėlimui Maltoje privalomas specialus leidimas), taip pat stebimas didesnis embrionų, sukurtų iš šaldytų kiaušialąsčių, o ne iš šviežių, panaudojimo efektyvumas (atitinkamai 30,77% ir 27,91% klinikinių nėštumų) ir duomenys apima visas moterų amžių grupes (Embryo Protection Authority. Annual work report and trends and figures of fertility treatments in Malta for 2014). Turimų tyrimų duomenys patvirtina ir tai, kad kiaušialąsčių vitrifikacija nepaveikia iš tokių kiaušialąsčių po jų atšildymo sukurto embriono kokybės (Chamayou S et al., 2015). Apibendrinant, dabarties mokslo duomenimis embrionų šaldymas neturi pranašumų lyginant jį su kiaušialąsčių šaldymu (vitrifikacija). Argumentas, kad tik embrionų šaldymas padeda išvengti papildomos moters kiaušidžių stimuliacijos ir su tuo susijusių rizikų, yra klaidinantis, nes ir kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) padeda išvengti minimų problemų. Po stimuliacijos surinktos kiaušialąstės yra užšaldomos ir vėliau, naudojant jas apvaisinimui, papildoma hormoninė stimuliacija nėra reikalinga. Dar daugiau, kiaušialąsčių šaldymas turi daugiau privalumų, nei embrionų šaldymas, nes jis eliminuoja religines, etines, teisines bei moralines problemas, susijusias su embrionų šaldymu. Kiekvienas dirbtinai sukurtas embrionas yra gyvybė, besivystantis žmogus, nuo pat apvaisinimo.
Lietuva turi istorinę galimybę priimti įstatymą, kuriuo būtų saugoma užsimezgusi žmogaus gyvybė, propaguoti kiaušialąsčių šaldymą ir neturėti nuolat kylančių problemų, susijusių su šaldytų embrionų laikymo trukme bei jų naikinimu saugojimo terminui pasibaigus. Pritarti iš dalies
ir kt., 2016-12-06 Naujos pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos – smurto prieš moterį forma ir grėsmė jos ir kūdikio sveikatai. Įvairių sričių profesionalai, žurnalistai, visuomenininkai ir ekspertai smerkia Seimo narių bandymus taisyti pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris apsunkins ir pabrangins galimybę susilaukti vaikų nevaisingoms poroms. Seimo narių Ramūno Karbauskio, Agnės Širinskienės, Astos Kubilienės, Povilo Urbšio, Dainiaus Kepenio, Algimanto Kirkučio, Aurelijaus Verygos ir kitų siūlomi įstatymo pakeitimai neigia mokslo pasiekimus, atima pacientų teisę rinktis, kelia grėsmę moterų sveikatai ir pasmerkia norinčias susilaukti vaikų moteris didesnėms kančioms ir brangesniam bei pavojingesniam nevaisingumo gydymui. Jis turės neigiamų pasekmių ne tik nevaisingoms poroms, bet ir valstybei. Naujos įstatymo pataisos įteisins eksperimentus su Lietuvos moterimis, akivaizdžiai sumažins nėštumo tikimybę po pagalbinio apvaisinimo, moterims teks kęsti perteklinį gydymą vaistais ir chirurgines intervencijas. Be to, bus užkirsta genetinės diagnostikos galimybė, todėl sunkiomis genetinėmis ligomis sergantys pacientai negalės susilaukti sveikų vaikų. Šių pataisų pasekmė taip pat gali būti daugiavaisis nėštumas. Į moters gimdą perkeliant tris embrionus kas trečia pora rizikuoja daugiavaisiu nėštumu.
Motinai, besilaukiančiai trynukų ir dvynukų, ir naujagimiams tokiu atveju kyla nėštumo komplikacijos, priešlaikinio gimdymo grėsmė, pavojus tiek mamos, tiek kūdikio gyvybei, apsigimimų rizika. Taip pat iškyla cezario pjūvio neišvengiamybė. Pažangiose Europos Sąjungos valstybėse sukuriamų embrionų skaičius nėra ribojamas. Kelią, kuriuo dabar eina Lietuva, jau išbandė ir Italija. Joje konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas priimtas 2004 metais, kuris dėl žalos motinai, naujagimiui ir visuomenei Italijos konstitucinio teismo po dešimtmečio buvo panaikintas. Seimo narių peršamas kiaušialąsčių šaldymo metodas yra laikomas neefektyviu dar ir todėl, kad persileidimų dažnis naudojant kiaušialąstes yra didesnis nei naudojant embrionus. Apie psichologinius tokios baigties padarinius Seimo nariai net nekalba. Be to, procedūros kaštai naudojant užšaldytas kiaušialąstes pagalbiniam apvaisinimui yra didesni. Seimo nariai remiasi poros medikų, kurie apie problemą svarsto tik teoriniame lygmenyje, pasisakymais, o šiai nuomonei prieštarauja absoliuti dauguma medikų bendruomenės. Šios įstatymo pataisos prieštarauja ir Lietuvos Konstitucijai, kurioje įtvirtinta nuostata, kad valstybė rūpinasi Lietuvos žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Šios konservatyviausios Europoje nuostatos skatins gimstamumo mažėjimą ir tolesnį Lietuvos nykimą – Lietuvos piliečiai bus priversti ieškoti gydymo kitur ar tiesiog emigruoti. Nekalbant apie skurdžiau gyvenančius Lietuvos piliečius, kuriems tai būtų didelė finansinė našta.
Mes, žemiau pasirašiusieji, norime išreikšti vieningą poziciją – vienareikšmiškai pasisakome
nepagrįstą, skubotą bei pacientų interesus paminantį priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo keitimą ar jo įsigaliojimo atidėjimą, kviečiame visuomenę reaguoti į tokias tamsuoliškas iniciatyvas, nes jos turės įtakos mūsų sveikatai, gyvenimams ir mūsų būsimiems vaikams. Tai kritinis lūžis Lietuvos gyvenime, parodantis, kokį kelią pasirinks valstybė: ar bus vienodai paisoma visų piliečių interesų, ar jie bus ignoruojami dėl dalies Seimo narių nekompetencijos ir „vertybių“. Pritarti iš dalies
mokslų akademija, 2016-12-07 Svarbiausias medicinos darbuotojo principas, paremtas Hipokrato priesaika („Pirmiausia -nepakenk“), individualizuotos medicinos taktika („Kiekvienam pacientui – individualus gydymas“), bei moksliniais tyrimais pagrįstų diagnostikos ir gydymo metodų taikymas turi būti užtikrintas kiekvienam pacientui, taip pat ir dėl nevaisingumo besikreipiančioms poroms. Dabartinė diskusija tarp medikų dėl Seime priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų, kurias pagal savo žinias, kompetenciją ir tam tikras pažiūras gana skirtingai interpretuoja politikai bei visuomenė, iš esmės vyksta dėl dviejų aspektų:
1) dėl kiaušialąsčių ir embrionų šaldymo;
2) dėl embrionų, sukuriamų pagalbinio apvaisinimo metu, skaičius ribojamo (arba neribojimo). Lietuvos mokslų akademija, įvertinusi mokslininkų diskusijas, taip pat paskelbtas naujausias mokslines publikacijas, pagrįstas pakankama tyrimų apimtimi, reiškia tokias pastabas. Dėl kiaušialąsčių ir embrionų šaldymo Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) tvirtai įeina į pagalbinio apvaisinimo praktiką, tačiau klaidingai pateikta išvada (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto konsultantų), kad kiaušialąsčių vitrifikacija galėtų pakeisti embrionų šaldymą.
Kiaušialąsčių šaldymas nėra embrionų šaldymo alternatyva, nes:
šaldymo-atšildymo efektyvumas tobulėjant technologijoms sparčiai didėja. Naujausi duomenys rodo, kad apvaisinimo dažnis, embrionų gyvybingumas ir klinikinių nėštumų procentas naudojant tiek šviežias, tiek šaldytas kiaušialąstes yra panašus, tačiau besitęsiančių nėštumų dažnis išlieka mažesnis. Nors kiaušialąsčių šaldymo-atšildymo rodikliai teikia vilčių, tačiau didesnis persileidimų skaičius kol kas neleidžia klinikinėje praktikoje įteisinti kiaušialąsčių šaldymo kaip rimtos embrionų šaldymo alternatyvos (Laura Rienzi et all. Embryo development of fresh ‘versus’ vitrified metaphase II oocytes after ICSI: a prospective randomized sibling-oocyte study. Hum. Reprod. (2010) 25 (1): 66-73. Neelam Potdar et all. Oocyte vitrification in the 21st century and post-wanning fertility outcomes: a systematic review and meta-analysis. Reprod Biomed onlie (2014) 29(2): 159-176.). 2. Reikėtų kritiškai vertint literatūros pateikiamus duomenis apie kiaušialąsčių šaldymo rezultatus. Visų pirma, duomenis pateikia didelę patirtį turintys centrai. Kita vertus, skiriasi kiaušialąsčių šaldymo indikacijos - dažniausiai šaldytų kiaušialąsčių naudojama kiaušialasčiu donorystei, mažiau - vaisingumui išsaugoti dėl socialiniu priežasčių (t. y. neturint gyvenimo partnerio ir atidedant vaiko gimimą vėlesniam laikui) ar gonadotoksinio gydymo sergant onkologinėmis ligomis (Mature oocyte cryopreservation: a guideline. The Practice Committees of the American Society for Reproductive Medicine and the Society for Assisted Reproductive Technology Society for Reproductive Medicine and Society for Assisted Reproductive Technology, Birmingham, Alabama.
Prieiga www.sciencedirect.com/science/article/pii/SOO15028212022479 ), bet ne dėl nevaisingumo. O kiaušialąsčių šaldymo rezultatai ribojant sukuriamų embrionų kiekį (kas buvo siūloma inicijuotose įstatymo pataisose Nr. XIIIP-169, 2016-12-01) akivaizdūs G. Scaravelli ir kitų publikacijoje: po kiaušialąsčių atšildymo geros kokybės embrionų yra mažiau, nei apvaisinant šviežias kiaušialąstes (68 proc. ir 77,9 proc. atitinkamai), švieži bei šaldyti embrionai dažniau implantuojasi, nei sukurti po kiaušialąsčių atšildymo (13,5 proc., 8,8 proc. ir 6,9 proc. atitinkamai), klinikinių nėštumų skaičius yra didesnis šviežiai perkeliamų bei šaldytų embrionų cikluose nei atšildžius kiaušialąstes, jas apvaisinus bei embrionus patalpinus į gimdą (24,9 proc., 16,4 proc., 12,5 proc. atitinkamai) (Scaravelli G, Vigiliano V, Mayorga JM, Bolli S, De Luca R, D'Aloja P. Analysis of oocyte cryopreservation in assisted reproduction: the Italian National Register data from 2005 to 2007. Reprod Biomed Online 2010;21:496-500. Level II-2). Pateikus duomenis į Italijos registrą visoms klinikoms, klinikinių nėštumų dažnis pradėtam ciklui lėto kiaušialąsčių šaldymo atvejais yra vidutiniškai 7,7 proc. (min. - 0 proc., maks. - 50 proc.), vitriAkacijos atveju - 6,7 proc. (min. - 0 proc., maks. — 100 proc.) (Levi Setti PE, Porcu E, Patrizio P, Vigiliano V, de Luca R, d'Aloja P, Spoletini R, Scaravelli G. Human oocyte cryopreservation with slow freezing versus vitrification. Results from the National Italian Registry data, 2007-2011. Fertil Steril. 2014 Jul;102(l):90-95.e2. doi: 10.1016/j). 3.
Embrionų, sukuriamų pagalbinio apvaisinimo metu, skaičius neturi būti ribojamas dėl šių priežasčių:
apvaisinimo būdų) siekinys – vienavaisis nėštumas (ESHRE Position Paper: Good Clinical Treatment in Assisted Reproduction, https://www.eshre.eu/Guidelines-and-Legal/ESHRE-Position-Papers.aspx ) . Šis rezultatas gali būti pasiektas atrenkant perkėlimui į moters kūną vieną embrioną, kuris turi didžiausią galimybę implantuotis ir vystytis. Daugiavaisis nėštumas laikomas pagrindine jatrogenine pagalbinio apvaisinimo komplikacija dėl nėštumo ir perinatalinio laikotarpio problemų (priešlaikinio gimdymo, gilaus neišnešiotumo, mažo gimimo svorio, didesnio perinatalinio mirtingumo). Modifikuojant (mažinant) perkeliamų į gimdą embrionų skaičių daugiavaisio nėštumo keliamų komplikacijų galima išvengti. Vieno atrinkto embriono perkėlimo praktika Švedijoje padėjo sumažinti daugiavaisių nėštumų dažnį iki populiacinio (nuo 32 proc. iki 1 proc.). Trijų sukurtų embrionų vieno potencialiai galinčio vystytis embriono atrankai dažnai nepakanka. Pažymėtina, kad po pagalbinio apvaisinimo gimsta tik 25 proc. sukurtų embrionų, 50 proc, jų žūsta iki implantacijos, 15 proc. – iki klinikinės nėštumo raiškos, dar 10 proc. nėštumų baigiasi klinikiniais persileidimais.
Tai paaiškinama didelėmis ankstyvosios stadijos embrionų netektimis, kurias lemia žmogaus genetinės medžiagos pakitimai – genų ir chromosominės anomalijos. Tokie patys procesai vyksta ir natūraliai pastojus – gimsta 25-30 proc. natūraliai susikūrusių embrionų, kiti dėl minėtų priežasčių (natūralios atrankos) žūva ikiimplantacinėse stadijose ar nėštumai baigiasi ankstyvais persileidimais. Šiuo metu kokybiško embriono perkėlimas bei perteklinių embrionų tolesnis saugojimas yra saugiausias ir ekonomiškiausias pagalbinio apvaisinimo variantas. Pertekliniai embrionai perkeliami moteriai vėliau pagal numatytą gydymo planą (ESHRE Position Paper: Good Clinical Treatment in Assisted Reproduction, https://www.eshre.eu/Guidelines~and-legal/ESHRE-Position~Papers.aspx ). 2. Ribojant sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bus užkertamas kelias PGD ir genetinėmis, sunkią negalią sukeliančiomis ligomis sergantys pacientai neturės galimybės susilaukti sveiko vaiko. Remiantis kitų šalių patirtimi, PGD taikymui reikalingi mažiausiai 8-10 embrionų. 3. Sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas iki trijų problematiškas vien dėl pačios PAB technologijos. Kadangi spermijų vaisinimo potencialo neįmanoma numatyti, vaisinant tris kiaušialąstes galima gauti tris, du, vieną arba nei vieno embriono (normaliu reiškiniu laikoma, kai vaisinasi 70 proc. kiaušialąsčių, tačiau nėra metodų, leidžiančių numatyti, kurios būtent kiaušialąstės vaisinsis). Pats apvaisinimo faktas gali būti konstatuojamas ne anksčiau, kaip praėjus 18 val. po lytinių ląstelių susijungimo. Nepavykus gauti embrionų, kitos kiaušialąstės tame cikle jau negali būti vaisinamos (in vitro kiaušialąstei apvaisinti tinkamos 12 val.), todėl tektų kartoti hormoninės stimuliacijos ciklą.
Šaldant perteklines kiaušialąstes ir jas naudojant PAB vis tiek procedūra turėtų būti perkelta į kitą ciklą dėl optimalaus laiko embrionams perkelti praleidimo. Tai labai ištęstų gydymą, padidintų jo kaštus ir sumažintų procedūros efektyvumą. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad kiekvienai šeimai, kiekvienam pacientui, kiekvienam šioje srityje dirbančiam gydytojui turi būti sudarytos galimybes pasirinkti geriausias sąlygas sveikatingumui ir šeimos gausai užtikrinti. Pritarti iš dalies
6Č. Maculevičiūtė,
2016-12-09 Dabar Seime yra svarstomas dirbtinio apvaisinimo įstatymas. Šiuo klausimu yra daug nuomonių, ginčų, prieštaravimų. Tai reiškia, kad problema yra. Norėčiau pareikšti savo nuomonę su pasiūlymu iš žemiau išdėstytų argumentų. Sovietų laikais asmenims, einantiems į santuoką, buvo reikalaujama prieš susituokiant į Civilinės metrikacijos skyrių pristatyti pažymą medicininio patikrinimo dėl venerinių ligų. Manau, dabar kas nors panašaus reikėtų daryti ir dėl vaisingumo nustatymo. Taip pat ir dėl venerinių ligų (būna užkrėtimų). Sudarant santuoką daugumai žmonių labai svarbus dalykas ir norėtinas žinoti būsimo sutuoktinio vaisingumas, kurio jis iš anksto nežino. Sužinojus būsimą sutuoktinį esant nevaisingu, dauguma (ne visi) atsisakytų santuokos ir jų keliai išsiskirtų, nes santuokoje skirtis daug sunkiau. Galima būtų įvesti tvarką, prieš santuoką, mediciniškai patikrinti būsimus sutuoktinius dėl venerinių ligų (būna užkrėtimų) ir dėl vaisingumo, kad prieš santuoką būsimi sutuoktiniai galėtų apsispręsti dėl santuokos kūrimo. Tas nežinojimas iš anksto, ateityje galbūt, kurs daug sunkių problemų, kurių žinant vaisingumo situaciją, galima būtų išvengti.
Todėl prašau apsvarstyti mano pasiūlymą komitete ir Seime ir priimti sprendimą šiuo klausimu. Pritarti iš dalies
7A. Čiučiurka,
2016-12-12 Nėra jokio skirtumo koks bus priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas, svarbu, kad ši veidmainystė nebūtų finansuojama iš valstybės lėšų, nes tai yra vandens sėmimas iš vonios, neužsukus čiaupo: Nevaisingumo priežastis, pasivadinusi visokiais švyturiais, kalnapiliais, stumbrais, balzamais, su valdžios palaiminimu iškilmingai laikoma buteliuose blizgančiom etiketėm maisto parduotuvėse. O kur dar vaisingumo priešai tabakas ir kava? Net vaistinėse prekiaujama vaisingumą naikinančiomis kontraceptinėmis tabletėmis, ligoninėse masiškai vykdomi abortai, net ir didžiausių prekybos centrų kasose brukami prezervatyvai, nors niekas neturi žalio supratimo kaip juos tinkamai vartoti... Keista, kad dar esama vaisingų lietuvių, o kad būtų jų daugiau meldžiuosi taip: Marija, pažadink Jėzų, kad ne tik alus ir kiti vaisingumą naikinantys alkoholiniai gėralai, net žinia apie juos išnyktų visiems laikams žemėj Lietuvos. Amen. Su valančiškais linkėjimais, Alfredas Čiučiurka P. S. Alkoholis yra nuodas, nuo kurio moterys tankiai persileidžia arba tampa visai bevaisėmis, bet iki to laiko vis da spėja pagimdyt draugijai išgamą kokį, idiotą ar galvažudį. Vincas Kudirka
asociacija, 2016-12-13 Pakartotinai kreipiuosi į Jus, prisegtuose failuose siųsdama mokslines pozicijas ir jų pagrindimus, bei pacientų organizacijų poziciją Pagalbinio apvaisinimo įstatymo klausimu. Viliuosi, kad siunčiami laiškai Jus pasiekia, bet norėdama būti tikra, maloniai prašau atsakyti į mano siunčiamą laišką, patvirtinant, kad jį gavote. Šiame laiške prisegami raštai:
akademijos pozicija;
universiteto Santariškių klinikų oficiali pozicija; 3.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų oficiali pozicija; 4. Lietuvos akademikų ir gydytojų kreipimasi į Valstiečių ir žaliųjų sąjungą: „Primum non nocere”; 5. Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos bei atskira jos vadovo oficiali pozicija; 6. Lietuvos akušerių ginekologų draugijos, vienijančios daugiau nei 500 savo srities specialistų, oficiali pozicija; 7. Lietuvos pacientų organizacijų kreipimasis. Visi raštai taip pat yra adresuoti Seimui arba jam prieinami. Tikimės Jūsų supratimo ir pritarimo, dėl šios jautrios pacientams situacijos. Jeigu Jums iškiltų papildomų klausimų ar pritrūktų informacijos - labai prašau nedelsiant kreiptis. Pritarti iš dalies
žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (ESHRE), 2016-12-05 Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugija (toliau – ESHRE) palaiko šiuo metu priimtą Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir nepritaria Lietuvos Respublikos Seimo narių pateiktoms įstatymo pataisoms. Numatytomis įstatymo pataisomis įteisinami gydymo metodo apribojimai sustabdys pagalbinio apvaisinimo technologijų pažangą Lietuvoje, ribos pacientų galimybę pasinaudoti nevaisingumo gydymo paslaugomis, ženkliai padidins sveikatos komplikacijų riziką. Vadovaujantis numatytomis įstatymo pataisomis, kiekvienas embrionas, susidaręs po pagalbinio apvaisinimo procedūrų, turėtų būti perkeltas į moters organizmą, draudžiant šaldyti perteklinius embrionus. Visų brandžių kiaušialąsčių apvaisinimas ir susidariusių perteklinių embrionų šaldymas šiuo metu yra vienintelė efektyvi pagalbinio apvaisinimo metodika. Todėl drausdama embrionų šaldymą Lietuva užkirstų kelią pacientams pasinaudoti efektyviu gydymu.
Numatytomis įstatymo pataisomis taip pat būtų užkertamas kelias pacientams pasinaudoti preimplantacinės genetinės diagnostikos procedūromis siekiant išvengti sunkią negalią ar mirtį sukeliančios genetinės ligos perdavimo būsimiems vaikams. Galiausiai, numatytos įstatymo pataisos itin apribotų nevaisingumo gydymą naudojant donorų lytines ląsteles. ESHRE ragina Lietuvos Respublikos Seimą nekeisti efektyvų ir etišką nevaisingumo gydymą užtikrinančių Pagalbinio apvaisinimo įstatymo straipsnių siekiant užtikrinti, kad visame pasaulyje taikomos efektyvios technologijos būtų panaudojamos ir Lietuvoje. ESHRE nuomone, numatytomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis Lietuva pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintą teisę į asmeninio ir šeimos gyvenimo gerbimą, apribotų Europos Sąjungos ir Pasaulio Sveikatos Organizacijos tvirtinamas Lietuvos piliečių teises į šeimą. Vadovaujantis numatytomis Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisomis, nevaisingumo gydymas Lietuvoje taptų ženkliai mažiau efektyvus ir saugus pacientų ir būsimų vaikų sveikatai. Embrionų šaldymo technologija yra saugių pagalbinio apvaisinimo technologijų ašis, pagrindinė nevaisingumo gydymo progreso esmė visame pasaulyje. Draudimas apvaisinti visas subrendusias kiaušialąstes ir šaldyti perteklinius embrionus ženkliai sumažins nevaisingumo gydymo metu registruojamų nėštumų skaičių, padidins pagalbinio apvaisinimo ciklų skaičių, kai moteriai taikoma hormoninė stimuliacija, reikšmingai padidins daugiavaisių nėštumų skaičių. Daugiavaisiai nėštumai kelia didžiausią riziką motinos ir vaiko sveikatai ir gyvybei. Todėl pažangios šalys siekia riboti į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičių iki vieno embriono, pasinaudodamos embrionų, turinčių didžiausią potencialą išsivystyti į sveiką vaiką, pasirinkimu ir perteklinių embrionų šaldymu.
ESHRE misija yra nuolat skatinti saugių, efektyvių, etiškų ir prieinamų nevaisingumo gydymo technologijų plėtrą Europoje ir pasaulyje. Tačiau ne gydymo būdai ar specialistų ugdymas yra pagrindiniai ESHRE tikslai: ESHRE atstovauja pacientų, siekiančių nevaisingumo gydymo, interesus. Šiandien tai, kad beveik visoms nevaisingumo priežastims galima pritaikyti efektyvų gydymą, yra didžiausias moderniosios medicinos laimėjimas, todėl nei viena gydymo siekianti pora neturėtų būti diskriminuojama pagal savo padėtį ar gyvenamąją vietą. ESHRE išreiškia visapusę paramą Lietuvos Respublikos reprodukcinės medicinos specialistams ir Lietuvos piliečiams, pasirašiusiems peticiją prieš diskriminuojančias ir sveikatą žalojančias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. ESHRE palaiko Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, užtikrinantį aukštų nevaisingumo gydymo standartų išlaikymą Lietuvoje ir gerbiantį Lietuvos piliečių teisę į šeimą ir efektyvų gydymą. Pritarti iš dalies
10Prof. R. Jankauskas, prof. dr. A. Utkus, prof. R. J. Nadišauskienė,
prof. dr. G. Drąsutienė ir kt. (130 Lietuvos akademikų ir gydytojų), 2016-12-15 Mes atidžiai stebėjome jūsų rinkiminę kampaniją, kurios metu deklaravote „Darnios Lietuvos“ kūrimą. Daugelis jūsų pareiškimų kvietė pokyčiams, tačiau juose matėme ir žmonių rūšiavimo, medicinos pasiekimų, mokslo bei progreso menkinimo daigus. Dabar esate mus valdantys Seimo ir Vyriausybės nariai. Svarbiausia – esate mūsų pacientus, jų likimus valdantys Seimo ir Vyriausybės nariai. Todėl sakome jums: „Pirmiausia – nepakenkti“.
Pritariame, kad Lietuvai reikalingi pokyčiai, kad išliekanti didelė atskirtis menkina žmonių orumą, įsigalėję žalingi įpročiai verčia Lietuvą ligota, silpna valstybe. Siekdami gerinti Lietuvos žmonių sveikatą, raginame jus:
įpročius, skatinti sveikatinimą;
centralizuoti sudėtingas sveikatos technologijas, reformuoti vaistų kompensavimą;
priežiūros prieinamumą;
didinti žeminančiai mažus atlyginimus, naikinti nelegalius mokėjimus;
laisves. Džiaugiamės, kad bent dalinai pakeitėte sprendimą dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų skuboto priėmimo, nes jos neišvengiamai būtų turėjusios ilgalaikių neigiamų pasekmių moterų ir vaikų sveikatai. Mes – Lietuvos akademikai ir gydytojai – pasisakome už pagalbinio apvaisinimo reglamentavimą, grindžiamą nešališkais mokslo įrodymais, gera klinikine praktika ir pacientų lūkesčiais. Kartu kviečiame Valstiečių ir žaliųjų sąjungą išgirsti kitą progresyvią nuomonę, taip užtikrinant požiūrių pliuralizmą. Esame įsitikinę, kad pacientų, medikų ir sveikatos politikų bendradarbiavimas turi būti grindžiamas bendromis vertybėmis, kurios užtikrina kiekvieno paciento orumą, lygiateisiškumą bei teisę į visapusišką pagalbą, nežiūrint ligos, lyties, negalios, šeiminės padėties, lytinės orientacijos, politinių pažiūrų ar tikėjimo. Kviečiame vadovautis šiais esminiais principais bei mokslo įrodymais grįsta sveikatos priežiūra ir siekti bendrų tikslų. Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto patobulintam įstatymo projektui 11.
Lietuvos akušerių ginekologų draugija, 2016-12-01 Lietuvos akušerių ginekologų draugija, vienijanti daugiau kaip 500 specialistų, reiškia susirūpinimą dėl Seimo narių naujai registruotų Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatų, kuriomis „embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų“. Šia nuostata:
Seimo narius vadovautis pacientų interesais bei mokslo įrodymais ir pacientų labui nepalaikyti siūlomų įstatymo pataisų, bei sudaryti sąlygas 2017 m. sausio 1 d. įsigalioti Prezidentės pasiūlytam ir LR Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. priimtam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui be pakeitimų. Pritarti iš dalies
Chair of ESHRE on behalf of the Executive Committee & Membership, 2016-12-05 As defined by WHO, infertility is a complex pathology that requires appropriate investigation and treatment. One of the most effective treatments is IVF and related techniques which cannot be replaced by any other procedure and has resulted in the birth of more than 6 million babies all over the world.
Denying the effectiveness and the provision of these treatments to infertile couples in advanced countries is not only unethical, but it is also against evidence-based medicine and good medical practice on a global scale. All treatment options available should be offered to patients and they should be given the possibility to make informed reproductive choices on the basis of sound scientific data. Pritarti iš dalies
projektui
Vaisingumo asociacija, Huntingtono ligos asociacija, Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų-raumenų ligomis asociacija „Sraunija“, Lietuvos vaikų vėžio asociacija „Paguoda“, Onkohematologinių ligonių bendrija „Kraujas“, Kauno bendrija „Likimas“, Lietuvos diabeto sąjunga, Stomuotų žmonių asociacija „Diena“, ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija, Hemofilijos asociacija, Šilutės rajono moterų, sergančių onkologinėmis ligomis draugija „Viva Femina“, Šiaulių apskrities sergančių epilepsija ir jų globėjų draugija, Kolorektalinio vėžio asociacija, Bechterevo liga sergančių draugija „Judesys“, Draugija „Eivena“, Vaikų retų ligų asociacija, Birštono onkologinių ligų klubas „Viltis“), 2016-12-05
Respublikos Seimas priėmė Prezidentės pasiūlytą pažangų, medicinos mokslu grįstą ir pacientų lūkesčius atitinkantį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigalios 2017 m. sausio 1 d. Lietuvos nevaisingos poros šio įstatymo laukė daugiau kaip dešimtmetį.
Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės siūlomi įstatymo pakeitimai neigia mokslo pasiekimus ir turės neigiamų pasekmių ne tik nevaisingoms poroms bet ir šaliai, nes:
Lietuvos moterimis, versdami gydytojus taikyti mažiai efektyvius gydymo metodus bei perteklinį gydymą;
sudaro sąlygas daugiavaisiam nėštumui ;
Lietuvos nykimą. Lietuvos pacientus atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos palaiko Prezidentės pasiūlytą ir 2017 sausio 1 d. įsigaliosiantį pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuris:
Dėl pažangaus pagalbinio apvaisinimo įstatymo“.
Pritarti iš dalies
su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis, 2016-12-14 Žmogaus teisių organizacijų koalicija (toliau - ŽTOK) ir kitos nevyriausybinės organizacijos (viso - 50), kurių sąrašas pateikiamas žemiau, teikia nuomonę dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-169 (toliau - Projektas). Dėl lytinių ląstelių donoro teisės gauti kompensaciją ir anonimiškumo : Projektu siekiama pakeisti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 6 dalį, išbraukiant nuostatą, įtvirtinančią donoro teisę gauti kompensaciją už lytinių ląstelių donorystės metu patirtas išlaidas. Projekto iniciatoriai Aiškinamajame rašte teigia, kad Įstatymas „leidžia teikti kompensacijas donorams, kas sukelia lytinių ląstelių komercializacijos pavojų". Tačiau komercinis sandoris neturėtų būti tapatinamas su kompensacija už patirtas išlaidas ar materialinės žalos (išlaidų) atlyginimu. Donorystės metu fiziniai asmenys nėra ekonominės, finansinės ar kitokios naudos gavėjai. Jie neparduoda prekės, neteikia paslaugos ar neatlieka darbų, kurie yra komercinio sandorio objektas. Įstatymo nuostata dėl kompensacijos yra įgyvendinama remiantis Europos Sąjungos Direktyvos 12 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog valstybės narės turi stengtis užtikrinti savanorišką ir nemokamą audinių ir ląstelių donorystę. Direktyvos 12 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog donorai gali gauti kompensaciją, kuri yra griežtai apribota išlaidų ir nepatogumų, susijusių su donoryste, kompensavimu, o valstybės narės apibrėžia sąlygas, pagal kurias suteikiamos kompensacijos.
Pažymėtina, kad siūlomas pakeitimas netinkamai įgyvendintų Direktyvą, yra netikslingas ir nedera su Įstatyme įtvirtintu principu, jog valstybė skatina donorystę. Projektu taip pat norima papildyti 3 straipsnio 10 dalį - įtvirtinant vaiko teisę, sulaukus pilnametystės ar įgijus visišką veiksnumą, sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymas „neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus (įsigaliosiančiame įstatyme garantuojamas donorų, kurie nėra sutuoktiniai (sugyventiniai), anonimiškumas).“ Šis Įstatymo papildymas svarstytinas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vaiko tėvais remiantis šiuo Įstatymu ir kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nėra laikomi donorai. Šio Įstatymo rėmuose tėvais laikomi apvaisinama moteris ir lytinių ląstelių donoras, su ja gyvenantis įstatymų nustatyta tvarka sutuoktinis ar sugyventinis, kurie yra laikomi vaiko tėvais net ir tuomet, jei pagalbinio apvaisinimo metu naudojamos kito - anoniminio donoro - lytinės ląstelės. Teisė „pakankamai subrendusiam“ vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo pagalba, esant anoniminiam donorui, sužinoti savo genetinę kilmę egzistuoja Švedijoje nuo 1985 metų. Tačiau ši teisė nesuteikia teisės vaikui sužinoti konkretaus donoro vardo ir pavardės ar kitos informacijos, pažeidžiančios donoro anonimiškumą. Įstatyme įtvirtinta galimybė vaikui, sulaukus pilnametystės ar įgijus visišką veiksnumą, sužinoti donoro tapatybę, gali sumažinti donorais norinčių tapti asmenų skaičių, atsižvelgiant į jų interesą apsaugoti savo asmeninio ir šeimos gyvenimo privatumą.
Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaikų teisė žinoti savo tėvus ir jos įgyvendinamas tais atvejais, kai asmenys yra įvaikinami, neturėtų būti tapatinama su teise žinoti donoro tapatybę. Todėl atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, siūlome nekeisti Įstatyme įtvirtintų 3 straipsnio 6 dalies ir 10 dalies nuostatų. Dėl draudimo įvežti ar išvežti lytines ląsteles :
Projekte siūloma Įstatymą papildyti 3 straipsnio 11 dalimi – drausti įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti žmogaus lytines ląsteles ir embrioną. Nėra aiškus šio draudimo tikslas. Aiškinamajame rašte, teigiama, kad
„įsigaliosiantis įstatymas neužtikrina adekvačios embriono apsaugos. Antai,
nedraudžia embrionų eksporto ir importo“. Tačiau nėra aišku, kodėl būtinas toks draudimas įvežti ir išvežti visas lytines ląsteles. Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta „Lytinės ląstelės ir embrionai negali būti komercinių sandorių objektas“, o 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta „Embriono donorystė yra draudžiama“, todėl patys embrionai net ir galiojant esamai Įstatymo redakcijai negalėtų būti naudojami niekieno kito apvaisinimui. Kitų lytinių ląstelių įvežimo ir išvežimo galimybė turėtų būti paliekama, atsižvelgiant į tai, kad ji gali būti vykdoma teisėtai sudarius susitarimus tarp skirtingų šalių lytinių ląstelių bankų. Esant tokiam draudimui, sumažėja donorų pasirinkimo galimybės, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų skaičių ir gali susidaryti donorų trūkumas, dėl ko asmenys, turintys problemų dėl vaisingumo negalėtų įgyvendinti savo teisės į pagalbinį apvaisinimą. Todėl siūlomas įtvirtinti draudimas laikytinas pertekliniu ir neproporcingu.
Dėl leidžiamo sukurti embrionų skaičiaus ribojimo : Projektu siūloma keisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus". Toks teisinis reguliavimas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygybės ir diskriminacijos draudimo principą, moterų teisę į jų kūno integralumą ir tinkamą sveikatos apsaugą ir pacientų teisę į mokslu grįstą, kokybišką, jų poreikius atitinkantį nevaisingumo gydymą. Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta „Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasidarę su gydytoju". Toks reguliavimas leidžia asmenims pasirinkti embrionų skaičių pagal savo įsitikinimus, atsižvelgiant į savo sveikatos būklę bei reikalingas gydymo procedūras. Moterų teisė į kūno integralumą ir tinkamą sveikatos apsaugą būtų pažeidžiama : Įpareigojimas riboti embrionų skaičių ir visus sukurtus embrionus perkelti į moters organizmą kelia pavojų moters sveikatai ir prieštarauja kitam Įstatymo įtvirtintam „moters sveikatos prioriteto" principui (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Iš įpareigojimo perkelti į moters organizmą visus sukurtus embrionus seka išvada, kad į moters organizmą turėtų būti implantuojami netgi negyvybingi embrionai, arba, tuo atveju, jeigu būtų sukurti trys embrionai, visi turėtų būti perkeliami. Tačiau imperatyvi nuostata implantuoti visus tris sukurtus embrionus sukeltų realų pavojų moters sveikatai, nes didintų daugiavaisio nėštumo riziką.
Be to, nesant galimybės sukurti daugiau nei tris embrionus ir juos šaldyti, nepavykus pagalbiniam apvaisinimui ir panaudojus turimas užšaldytas kiaušialąstes, tektų vėl kartoti visą pagalbinio apvaisinimo ciklą: stimuliuoti kiaušides, taip moteriai patiriant daugybinę pakartotinę hormonų terapiją, chirurgines intervencijas ir anesteziją (intraveninę arba vietinę nejautrą). Toks moters vertimas iškęsti skausmingas procedūras, siekiant sėkmingo pagalbinio apvaisinimo, gali būti prilygintas moters kankinimui, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui su ja, remiantis Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalimi ir Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsniu. Pažymėtina, kad 2009 m. Italijos Konstitucinis teismas identiškas Italijoje 2004 m. priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nuostatas pripažino antikonstitucinėmis, pažeidžiančiomis moterų teisę į lygybę, orumą, jų interesus atitinkančias sveikatos paslaugas ir veiksmingiausią gydymą. 2011 m. atliktas lyginamasis tyrimas, vertinęs pagalbinio apvaisinimo efektyvumą prieš ir po Italijos Konstitucinio teismo sprendimo, nustatė, kad panaikinus įstatyminį apribojimą sukuriamų embrionų skaičiui ir įpareigojimą implantuoti visus sukurtus embrionus, 15 procentų išaugo sėkmingo apvaisinimo per vieną ciklą lygis, o daugiavaisių nėštumų ėmė mažėti [65] . Privaloma visų sukurtų embrionų implantacija pažeistų ir moters teisę į reprodukcinę autonomiją, kurią jai garantuoja Jungtinių Tautų Konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1979). Konvencijos 16 str. e) dalis užtikrina moterims teisę „laisvai ir atsakingai spręsti klausimą dėl vaikų skaičiaus ir laiko tarpų tarp jų gimimo ir naudotis informacija, švietimu ir priemonėmis, leidžiančiomis jiems įgyvendinti šias teises“.
Ši moterų teisė būtų nepagrįstai apribota, kadangi įstatyminė pareiga implantuoti visus sukurtus embrionus didina daugiavaisio nėštumo riziką ir neleidžia moteriai pačiai apsispręsti, kiek ir kokiu metu ji nori susilaukti vaikų. Atkreiptinas dėmesys į Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atliktą Tarptautinės vaisingumo asociacijų federacijos Pasaulinę ataskaitą ir joje nurodytą šalių apžvalgą - dėl embrionų, kurie implantuojami į gimdą vienos procedūros metu, skaičiaus ribojimo. Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiamoje Pasaulinėje vaisingumo apžvalgoje teigiama, kad vis daugiau
„vaisingumo klinikų pasaulyje vieno apvaisinimo metu perkeliamų embrionų
skaičių apribojo iki vieno ar daugiausiai dviejų“, tačiau rengiantis dirbtiniam apvaisinimui, paruošiama didesnis skaičius embrionų, nei reikalinga vienai apvaisinimo procedūrai, atsižvelgiant į daugybę medicininių priežasčių: embrionų tinkamumą implantavimui, procedūros sėkmę po pirmos embrionų perkėlimo procedūros ir kt. Pasaulinėje apžvalgoje rašoma: „Dėl kelių embrionų implantavimo, vaisingumą skatinančių vaistų vartojimo, moters, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas, amžiaus, ir kitų faktorių, dažniau pasitaiko dvynukai, trynukai ar keturinukai, su šiomis rizikomis taip pat susijusios ir kitos rizikos: ligos, didesnis priešgimdyvinio mirtingumo lygis ir kt. Per paskutiniuosius 10 metų šios rizikos vis plačiau pripažįstamos pasaulyje ir šalys nustato ribotą galimų perkelti vieno pagalbinio apvaisinimo metu embrionų skaičių įstatyminiu reguliavimu arba tam tikrų gairių priėmimu.
Studijos iš Švedijos, Danijos, Nyderlandų ir Belgijos parodė, kad vieno embriono perkėlimas į gimdą, ypatingai jeigu naudojamas kartu su sušaldytų/atšildytų embrionų perkėlimu tolesnių gydymo ciklų metu, savo nėštumų ir gimstamumo lygiu prilygsta atvejams, kai perkeliami du ar netgi trys embrionai, tuo pačiu išvengiant komplikacijų, susijusių su dvynukų ar daugiau vaisių išnešiojimu ir gimdymu. Dėl to kai kurios šalys priėmė gana griežtas gaires ir reguliavimą, leidžiantį tik vieno embriono perkėlimą tam tikroms kategorijoms pacienčių“ [66] . Siūlomas įstatyminis reguliavimas pažeistų konstitucinę pacientų teisę į kokybišką gydymą ir asmenų teisę į privatų ir šeimos gyvenimą : Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalis nustato
„Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei
paslaugas žmogui susirgus“. Moters ar vyro nevaisingumas yra laikomas liga (Tarptautinė ligų klasifikacija Nr. TLK-10-AM, kodai: N46, N97). Naujas reguliavimas neleistų moteriai ir jos sutuoktiniui (sugyventiniui) pasirinkti tinkamiausio mokslu grįsto gydymo. Konstitucijos 53 straipsnį įgyvendinančio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 str. 8 d. numato, kad sveikatos priežiūros specialistai teikia sveikatos priežiūros paslaugas
„pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį,
atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami“. Toks įstatyminis reguliavimas, ribojantis sukuriamų embrionų skaičių ir įpareigojantis implantuoti visus sukurtus embrionus, faktiškai užkirstų kelią genetinei diagnostikai iki implantacijos, todėl genetinėmis ligomis sergantiems pacientams galimybė pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu būtų apribota.
Tokiu reguliavimu būtų pažeista ir asmenų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne vienoje byloje yra pateikęs išaiškinimą, kad ši teisė apima ir pagalbinį apvaisinimą. Byloje Costa and Pavan v. Italy (pareiškimo nr. 54270/10), EŽTT vienbalsiai nutarė, kad Italijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pažeidė EŽTK 8 str., kadangi pertekliniai, nenuoseklūs įstatyminiai apribojimai, draudžiantys preimplantacinę diagnostiką, kuri užtikrintų, jog tik sveiki embrionai bus implantuoti, prilygo neproporcingam valstybės kišimuisi į asmens šeimos ir privatų gyvenimą. EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, kad Konvencija interpretuojama ir taikoma atsižvelgiant į esančias sąlygas (žr. Rees v. the United Kingdom,
tikėtina, kad atsižvelgiant į akivaizdžius įrodymus, jog embrionų skaičiaus ribojimas ir privaloma visų sukurtų embrionų implantacija neleidžia pacientams pasirinkti jų poreikius atitinkančio gydymo, verčia moteris kęsti nereikalingas, perteklines ir skausmingas procedūras, sumažina sėkmingo apvaisinimo ir padidina žalos sveikatai riziką, toks įstatyminis apribojimas prieštarautų Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. Dėl įstatymo įsigaliojimo : Įstatymas buvo priimtas 2016 m. rugsėjo 14 d. Kaip nustatoma jo 17 straipsnio 1 dalyje, „šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“, jo 3 dalyje nustatoma:
„3. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2016 m. gruodžio 31 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus".
Tačiau Projekte siūloma Įstatymo įsigaliojimo datą perkelti į 2017 m. liepos 1 d., o įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki 2017 m. birželio 30 d. Nors Įstatymas dar neįsigaliojęs, tačiau jo priėmimas po daugybės metų svarstymų, suteikė asmenims teisėtus lūkesčius, kad nuo 2017 m. sausio 1 d., jie galės įgyvendinti savo, kaip asmenų teisę į privatų ir šeimos gyvenimą, apimančią teisę į sprendimą tapti tėvais, pasinaudojant pagalbiniu apvaisinimu. Todėl siūlome atsižvelgti į asmenų teisėtų lūkesčių principą ir palikti Įstatymo įsigaliojimo datą, nustatytą Įstatyme. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome:
apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-169. 2. Užtikrinti, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliotų Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Nr. XII-2608. Pritarti iš dalies
15Laisvos visuomenės institutas,
2016-12-19 Lietuvos Respublikos Seimo narių grupė registravo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr. XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr . XIIIP-169 (toliau - Projektas). Šiam Projektui 2016-12-06 ir 2016-12-15 pasiūlymus pateikė Seimo narys Ramūnas Karbauskis, o 2016-12-15 pasiūlymus pateikė Seimo nariai Darius Kaminskas, Antanas Matulas ir Irena Degutienė. Laisvos visuomenės institutas atliko Projekto ir jam pateiktų pasiūlymų analizę ir pateikia dėl jų teisinius ir mokslinius argumentus. Visų pagalbinio apvaisinimo procedūrų tikslas yra padėti nevaisingai porai susilaukti vaiko. Šio vaiko gyvybė, sveikata ir gyvenimo kokybė priklauso nuo pagalbinio apvaisinimo procedūrų, atliktų pažeidžiamiausioje jo gyvenimo stadijoje.
Taip pat pagalbinio apvaisinimo būdu pradėto vaiko gyvenimo kokybei įtakos turi pagalbinio apvaisinimo tvarkos bei jame dalyvaujančių asmenų teisių ir interesų teisinis reguliavimas. Nors nevaisingos poros patiria stiprius emocinius ir psichologinius sunkumus, jie negali būti iškeliami aukščiau vaiko interesų, kurio gyvybe, sveikata ir gyvenimo kokybe yra rizikuojama. Vaikas negali tapti priemone suaugusių asmenų norams ir interesams tenkinti. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. nustato tėvams ir visiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims privalomą vaiko interesų viršenybės principą: “visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus”. Sis principas yra perkeltas iš Vaiko teisių apsaugos konvencijos ( 3 str. 1 d.). Taigi Pagalbinio apvaisinimo įstatyme yra svarbu teisingai subalansuoti pradėto vaiko ir nevaisingos poros interesus. Atsižvelgdami į vaiko interesų viršenybės principą, pritariame Projekto nuostatai, pagal kurią nesiekiama drausti lytinių ląstelių donorystės, tačiau numatoma, kad sulaukęs pilnametystės vaikas turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoro tapatybę. Visiškas donorų anonimiškumas pažeistų geriausius vaiko interesus ir prieštarautų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7(1) straipsnyje įtvirtintai vaiko teisei žinoti savo tėvus. Vadovaujantis šia Vaiko teisių konvencijos nuostata, donoro anonimiškumas nuo 1990 m. negarantuojamas Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje (pastarojoje įtvirtinta pareiga gydytojams išaiškinti spermos donorams teisines pasekmes - vaiko teisę žinoti donoro tapatybę, vaiko teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės pripažinimo). Po pakartotinių Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijų anonimiškumo atsisakyta Norvegijoje (2005 m.), Nyderlanduose (2004 m.), Jungtinėje Karalystėje (2005 m.), Suomijoje (2005).
Sveikintina Projekto nuostata, pagal kurią būtų leidžiama in vitro (mėgintuvėlyje) sukurti tiek embrionų, kiek jų vienu kartu bus perkelta į moters gimdą, bet ne daugiau trijų. Mūsų žiniomis, tokia praktika atitinka naujausius biomedicinos mokslo pasiekimus kiaušialąsčių šaldymo srityje; yra etiškai priimtina, nes nenaikintų pradėtos žmogiškos gyvybės; geriausiai subalansuotų nevaisingos poros ir pradėto vaiko interesus. Tačiau pritariame ir kompromisinei, Seimo narių pasiūlymais patikslintai nuostatai, pagal kurią embrionų gali būti sukuriama tiek, “kiek pavyksta”, bet yra draudžiamas jų naikinimas, panaudojimas kitiems (ne apvaisinimo) tikslams, eksportas ar eksperimentai su embrionais. Šios gyvybės iki gimimo apsaugos garantijos atitinka dabar galiojantį teisinį reguliavimą Lietuvoje ir jį papildo. LR Konstitucijos 19 str. nustato, kad žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 str. 20 d. žmogaus embrionas apibrėžiamas, kaip „ besivystantis žmogaus organizmas nuo apvaisinimo m o m e n to Taigi Lietuvos teisė pripažįsta, kad žmogiška gyvybė prasideda apvaisinimo momentu ir nuo tada tolygiai vystosi į kitas raidos stadijas. Lietuvos teisinėje sistemoje žmogiškai gyvybei iki gimimo yra numatyta teisinė apsauga, nes nuo 1996 m. galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 4 d. nustato, kad kiekvienam vaikui iki gimimo turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. Ši nuostata yra perkelta iš JT Vaiko teisių konvencijos (Lietuva ją ratifikavo 1995 m. liepos 3 d.), kurioje įvardintas aiškus siekis užtikrinti vaikui apsaugą ne tik po, bet ir prieš gimimą.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės pačiai reguliuoti gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos klausimus neriboja jokie tarptautiniai įsipareigojimai. Projekte numatyta embriono apsauga neprieštarauja ir Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) jurisprudencijai. Nors teisės doktrinoje ir tarptautinėje bendruomenėje nėra vieningos nuomonės dėl embrionų kaip teisių subjektų statuso, visuotinai pripažįstama, kad teisė turi suteikti jiems tam tikro lygio apsaugą. Štai 2016 m. rugpjūčio 27 d. sprendime byloje Parrillo prieš Italiją Nr. 46470/11 EZTT konstatavo, kad in vitro būdu pradėtas embrionas negali būti redukuojamas iki „daikto“ (prekės, nuosavybės) ir patvirtino atskirų ET valstybių teisę pačioms spręsti dirbtinio apvaisinimo būdu sukurto embriono apsaugos klausimus. 2004 m. liepos 8 d. EŽTT sprendime byloje Foprieš Prancūziją Nr. 53924/00 pripažino, kad nesant tarp Europos valstybių konsensuso, atsakymas į klausimą, nuo kada žmogaus gyvybė turi būti saugoma, yra paliekamas pačių valstybių nuožiūrai. EŽTT taip pat pažymėjo, jog
„žmogaus embriono/vaisiaus priklausomybė žmonių giminei gali būti laikoma
sutarimu tarp valstybių ir žmogaus orumo vardan gali būti reikalinga apsaugos“. Pritariame embrionų donorystės įteisinimui, jeigu lytinių ląstelių banke saugomų embrionų atsisako sutuoktiniai ar partneriai, kurie dalyvavo pagalbinio apvaisinimo procedūrose (tokia nuostata numatyta tiek R. Karbauskio, tiek D.Kaminsko, A.Matulo ir I.Degutienės pasiūlymuose).
Tokia praktika yra taikoma kai kuriose valstybėse, siekiant išvengti „perteklinių“ embrionų (sukurtų, tačiau nepanaudotų apvaisinimui) neriboto saugojimo problemos; suteikti galimybę pradėtoms žmogiškoms gyvybės vystytis, gimti ir augti; sudaryti sąlygas nevaisingoms poroms, kurios negalėtų susilaukti vaikų panaudojant jų lytines ląsteles, įsivaikinti biobankuose laikomus embrionus. Tačiau labai svarbu, kad nuo embriono sukūrimo iki jo atsisakymo praeitų pakankamai laiko, per kurį biologiniai tėvai galėtų atsakingai apsispręsti, ar tikrai nenorės patys auginti iš jų lytinių ląstelių pradėtų vaikų. Šis laiko tarpas (bent 2 metai) reikalingas ir todėl, kad užkirstų kelią neskaidriems sandoriams dėl embrionų prekybos ar surogacijos. Todėl atitinkamam R. Karbauskio pasiūlymui pritariame, o D. Kaminsko, A. Matulo ir I. Degutienės pasiūlymas turėtų būti atmestas arba patikslintas, numatant bent 2 metų terminą nuo embriono sukūrimo (arba pagalbinio apvaisinimo pradžios) iki jo atsisakymo. A. Kubilienė:
Kauno klinikos, 2017-01-04 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos (toliau – Kauno klinikos) planuoja teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Šių licencijuojamų paslaugų teikimui jau esame pradėję rengtis. Norime atkreipti Jūsų dėmesį j tai, kad, siekiant užtikrinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą pacientams klinikinėse ligoninėse, yra reikalingas kaip įmanoma didesnis teisės aktų stabilumas bei teisinis tikrumas, kad, Kauno klinikoms pasirengus ir pradėjus vykdyti licencijuojamą veiklą, esminės tos veiklos sąlygos nesikeis. Prašome Jūsų kaip įmanoma greičiau svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą ir, atsižvelgus į mūsų ekspertų jau pateiktą ekspertinį vertinimą, apsispręsti dėl pagalbinio apvaisinimo paslaugų reguliavimo. Pritarti 17.
17Jaunųjų gydytojų asociacija,
2017-01-06 Kaip ir teigėme ankstesnėse viešose pozicijose, 2016 m. gruodžio 1 d. registruotos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisos (reg. Nr. XIIIP-169) negarantuoja moderniausio ir kokybiškiausio gydymo galimybės Lietuvos piliečiams, kenčiantiems dėl nevaisingumo ir neatitinka įrodymais grįstos medicinos principų. Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimas iki trijų nėra suderinamas su gydytojų įpareigojimu nevaisingai šeimai pasiūlyti patį geriausią ir pažangiausią gydymo būdą. Primename, kad natūraliomis sąlygomis tik apie 30 proc. apvaisinimo atvejų baigiasi gimdymu: apie 50 proc. apvaisintų embrionų savaime nunyksta prieš implantaciją moters gimdoje, dar 20 proc. atvejų įvyksta savaiminiai persileidimai [67] . Net ir po sėkmingo apvaisinimo, dėl chromosomų skaičiaus pokyčių ar kitų genetinių pakitimų, embrionai gana dažnai toliau nesivysto. Šie atvejai baigiasi nesėkminga implantacija ar persileidimu. Kitais atvejais embrionas gali virsti vėžinėmis ląstelėmis, keliančiomis pavojų motinos gyvybei. Modernaus pagalbinio apvaisinimo atveju klinikinių nėštumų skaičius siekia 25 proc [68] . Įstaigose, kuriose vykdomas kiaušialąsčių šaldymas, sėkmingų gimdymų dažnis siekia apie 5 proc. per apvaisintą kiaušialąstę [69] . Uždraudžiant embrionų šaldymą yra pažeidžiami teisėti pacientų lūkesčiai gauti pažangiausią gydymą poroms, siekiančioms susilaukti vaikų [70] . Siūlomoje pataisoje nurodytos nuostatos ženkliai prailgintų vidutinį laiką iki sėkmingo nėštumo ir išnešiojimo. Uždraudus embrionų šaldymą bei ribojant sukuriamų embrionų skaičių ženkliai padidėtų moterims skiriamų medikamentų kiekis bei taikomų procedūrų skaičius. Tai padidintų miego sutrikimų, endokrininės sistemos ligų, svorio prieaugio ir daugelio kitų komplikacijų riziką. Jaunųjų gydytojų asociacija, rūpindamasi gyventojų sveikata, ragina LR Seimo narius atmesti pasiūlytas pataisas.
Mes pritariame gruodžio 6 d. seimo nario Ramūno Karbauskio įregistruotoms įstatymo pataisoms, kuriomis:
1) Neribojamas sukuriamų embrionų skaičius;
2) Nedraudžiamas sukuriamų embrionų šaldymas;
3) Užtikrinama preimplantacinės diagnostikos galimybė. Įstatymiškai užtikrinus tokias sąlygas, būtų apginta Lietuvos piliečių teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, gerbiama pasirinkimo laisvė ir nepažeidžiamos moralinės nuostatos. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narė A. Širinskienė, 2016-12-013 Argumentai: Siekiant užtikrinti pacientų interesus bei teisėtus lūkesčius, nes pacientai laukia Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo nuo 2017 m. sausio 1 d., siūlau išbraukti 3 straipsnį, kuris numato vėlesnę Pagalbinio apvaisinimo įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
Išbraukti 3 straipsnį: „3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m.
liepos 1 d.“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”
Nepritarti Pasiūlymas nebeaktualus. 2. Seimo narys R.
Seimo narys R. Karbauskis,
1 Argumentai: įvertinus tai, kad: -- Lietuvos medikų bendruomenė ir Lietuvos visuomenė dar per mažai žino apie Europoje taikomą kiaušialąsčių šaldymo metodą; -- yra būtina žmogaus embrionui užtikrinti apsaugą; siūlytina nustatyti tokią tvarką, kuri apsaugotų pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą žmogaus embrioną nuo sunaikinimo ar panaudojimo kitais, ne moters pagalbinio apvaisinimo, tikslais. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų . Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus . Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
2) subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
4) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;
5) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;
6) šio straipsnio 5 dalyje nustatyt ais u atvej ais u saugomų embrionų skaičių;
7) embrionų, kurie buvo saugomi šio
Seimo narys R. Karbauskis, 2016-12-06 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Nenumatytų aplinkybių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad šio pasiūlymo nuostata identiška šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatai, jos priimti nebereikia, todėl siūloma iš projekto ją išbraukti. 4. Seimo narys R. Karbauskis,
2 N Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Papildyti 10 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.
Galimi atvejai, kai abu sutuoktiniai (sugyventiniai) yra nevaisingi ir dėl to jų apvaisinimui yra reikalinga embriono donorystė, kuri Lietuvoje iki šiol yra negalima. Ji draudžiama ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme. Embriono donorystės įteisinimas padėtų spręsti šių nevaisingų žmonių problemas;
bei saugomi ir tie embrionai, kurių sutuoktiniai (sugyventiniai) yra atsisakę, nes daugiau neplanuoja pagalbinio apvaisinimo procedūrų ar dėl kitų priežasčių.
Būtų tikslinga šiuos embrionus leisti panaudoti kitų nevaisingų asmenų pagalbiniam apvaisinimui (embriono donorystei), taip pradėtai žmogaus gyvybei – embrionui – suteikiant galimybę toliau vystytis ir gimti;
sutuoktiniai (sugyventiniai) įgytų teisę atsisakyti embrionų, taip juos atiduodant donorystei. Manytina, kad mažiausiai dveji metai nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios yra pakankamas laiko tarpas sutuoktiniams (sugyventiniams) apsispręsti panaudoti saugomus embrionus arba ne. Antra vertus, tokio minimalaus apsisprendimo laiko nustatymas užtikrintų, kad nebūtų apsimestinių sandorių perleidžiant embrionus donorystei iš karto po to, kai jie yra sukuriami pagalbinio apvaisinimo metu. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Embriono donorystė yra draudžiama , išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje . Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dviems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. “ Pritarti iš dalies Argumentai: yra būtina nustatyti ir embrionų, kurie paliekami donorystei, naudojimo tvarką. Pasiūlymas: papildyti projekto 1 straipsnį nauja 2 dalimi (atitinkamai pakeisti kitų dalių numeraciją): „2. Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Dėl donoro anonimiškumo. Kaip pažymėta Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016-12-05 išvadoje Nr. XIIIP-169, asmens, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro lytines ląsteles, teisė žinoti donoro tapatybę negali būti suabsoliutinta paneigiant donoro konstitucinę teisę į privatumą (Konstitucijos 22 str. 1 d.). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pažymėjo, kad privatus žmogaus gyvenimas apima individo santykius su kitais žmonėmis, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Pripažinta, kad savavališkai ir neteisėtai kišantis į žmogaus privatų gyvenimą kartu yra kėsinamasi į jo garbę bei orumą. Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalies nuostata „informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą“, taip pat Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalies nuostata „įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą“ yra vienos svarbiausių žmogaus privataus gyvenimo neliečiamybės garantijų. Jomis žmogaus privatus gyvenimas saugomas nuo valstybės, kitų institucijų, jų pareigūnų, kitų asmenų neteisėto kišimosi (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
Ginant teisę į privatumą 2016-09-14 priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 str. 9 ir 10 d. įtvirtintas Lytinių ląstelių recipiento, lytinių ląstelių donoro ir vaiko duomenų konfidencialumas, kuris gali būti paneigtas tik teismo sprendimu ir tik esant svarbioms priežastims (pvz., pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro lytines ląsteles pradėtam asmeniui siekiant įsitikinti, ar būsimas sutuoktinis nėra artimas giminaitis). Siūlymas numatyti asmeniui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro lytines ląsteles, teisę bet kada sulaukus pilnametystės ar įgijus veiksnumą sužinoti donoro tapatybę be teisminio donoro tapatybės atskleidimo poreikio ir donoro privatumo interesų įvertinimo, sudaro sąlygas donoro konstitucinių teisių paneigimui. Donoro konstitucinių teisių paneigimas būtų neproporcingas ir nepateisinamas. Nei tarptautiniai, nei nacionaliniai teisės aktai asmeniui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu, absoliučios teisės žinoti donoro (biologinio tėvo) tapatybę nenumato. JT Vaiko teisių apsaugos konvencija 7 straipsnis 1 d. nurodo, kad „Vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas.“ Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str., saugantis privatų ir šeimos privatumą buvo išaiškintas kaip suderinamas su nacionaline teise draudžiančia atskleisti biologinio tėvo tapatybę suaugusiam asmeniui, kuris vaikystėje buvo įvaikintas (2003 m. vasario 13 d. EŽTT sprendimas byloje Odievre prieš Prancūziją, Appl. No. 42326/98). Lietuvos teisėje numatyta, kad tiek vaiko (CK 3.161 str.), tiek vaiko, kurio tėvai negyvena kartu (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įst. 24 ), tiek įvaikinto vaiko (CK 3.221 str.
teisė žinoti tėvus nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama tik esant tam tikroms numatytoms sąlygoms. Dėl to nėra jokios objektyvios priežasties nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro lytines ląsteles gimusio vaiko teisė žinoti biologinius tėvus būtų absoliuti. Absoliučios teisės žinoti biologinį tėvą donoro anonimiškumo sąskaita nenumato ir dauguma Europos valstybių – remiantis Europos Komisijos pateiktais 2014 m. duomenimis net 16 ES valstybių narių (Belgija, Bulgarija, Kipras, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Suomija, Prancūzija, Vengrija, Latvija, Portugalija, Rumunija, Švedija, Slovėnija, Slovakija) ir Norvegija savo įstatymuose numato lytinių ląstelių donorystės anonimiškumą. Tuo tarpu 7 ES valstybės narės (Austrija, Vokietija, Kroatija, Liuksemburgas, Malta, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė) donoro tapatybės anonimiškumo nesuteikia (žr., Commission Staff Working Document on the implementation of the principle of voluntary and unpaid donation for human tissues and cells, 21.4.2016, SWD (2016) 128 final). Siekiant užtikrinti tapačias anonimiškumo garantijas embriono donorams bei tapačias galimybes žinoti savo tėvus asmenims, gimusiems pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donuotą embrioną, siūloma atitinkamai keisti priimto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 3 str. 9 d. Siekiant atskirti lytinių ląstelių donorus, donuojančius sutuoktinio (sugyventinio) ir donuojančius kito asmens pagalbiniam apvaisinimui, apibrėžiamas trečiojo asmens lytinių ląstelių donoras. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Lytinių ląstelių ar embriono recipiento, gyvo žmogaus, savanoriškai duodančio ne sutuoktinio (sugyventinio) pagalbiniam apvaisinimui skirtas lytines ląsteles (toliau – tretysis asmuo lytinių ląstelių donoras), embriono donoro ir vaiko, pradėto panaudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, asmens duomenys yra konfidencialūs. Lytinių ląstelių ar embriono recipientui, jo sutuoktiniui (sugyventiniui) ir vaikui, gimusiam panaudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, trečiojo asmens donoro tapatybė neatskleidžiama, o trečiajam asmeniui donorui neatskleidžiama lytinių ląstelių ar embriono recipiento, jo sutuoktinio (sugyventinio) ir vaiko tapatybė, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus atvejus.“
D. Kaminskas, A. Matulas, I. Degutienė,
4 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2
3. Pakeisti 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant donoro lytines ląsteles, taip pat lytinių ląstelių donorui teismo leidimu gali būti suteikta informacija apie atitinkamą lytinių ląstelių donorą ar vaiką, gimusį panaudojant donoro lytines ląsteles, jeigu ši informacija reikalinga dėl vaiko ar lytinių ląstelių donoro sveikatos ar kitų svarbių priežasčių. Vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant ne apvaisinamos moters ar jos sutuoktinio (sugyventinio) lytines ląsteles , turi teisę sužinoti lytinių ląstelių donoto tapatybę, kai sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą . Šios teisės įgyvendinimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Informacija apie:
1) trečiąjį asmenį lytinių ląstelių ar embriono donorą ar vaiką, gimusį panaudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, gali būti suteikta vaikui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant trečiojo asmens lytines ląsteles ar embrioną, taip pat trečiajam asmeniui lytinių ląstelių ar embriono donorui teismo leidimu, jeigu ši informacija reikalinga dėl vaiko ar trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro sveikatos ar kitų svarbių priežasčių;
2) trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro tapatybę, donorui sutikus, gali būti suteikta asmeniui, gimusiam pagalbinio apvaisinimo būdu panaudojant trečiojo asmens lytines ląsteles ar embrioną, kai šis sulaukia pilnametystės ar įgyja visišką veiksnumą. Šiame papunktyje numatytos teisės įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. “
D. Kaminskas, A. Matulas, I. Degutienė,
5 Argumentai: Tais atvejais, kai dėl sunkaus pažeidimo asmens lytinės ląstelės yra negrįžtamai pažeistos ar jos nesigamina (pvz., onkologiniams pacientams po vėžio gydymo), pagalbiniam apvaisinimui yra reikalingos trečiųjų asmenų donoro lytinės ląstelės. Lietuvoje lytinių ląstelių bankų, kuriuose saugomos trečiųjų asmenų lytinės ląstelės, nėra. Nėra žinoma, ar įsigaliojus Pagalbinio apvaisinimo įstatymui su pataisomis, Lietuvoje pavyks sutelkti pakankamą trečiųjų asmenų lytinių ląstelių donorų skaičių poreikiui patenkinti. Europos Sąjungoje trečių šalių lytinių ląstelių bankai gyvuoja jau daugelį dešimtmečių. Jiems taikomi griežti saugos, geros medicinos praktikos bei neatlygintinos donorystės reikalavimai, todėl jų sukauptos trečiųjų asmenų lytinės ląstelės yra saugios bei atitinka etikos reikalavimus.
Siekiant užtikrinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumą asmenims, kurių lytinės ląstelės yra pažeistos, siūloma leisti žmogaus lytinių ląstelių įvežimą pagalbinio apvaisinimo tikslu iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Turint pakankamai trečiųjų asmenų lytinių ląstelių, pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų teikiamos Lietuvos Respublikoje ir būtų išvengta nepageidaujamo medicininio turizmo, neturint šeimai (sugyventiniams) tinkamo trečiųjų asmenų donoro. Be to, lytines ląsteles leidžiant tik įvežti bei tą daryti tik iš Europos Sąjungos bei Europos ekonominės erdvės valstybių ir tik pagalbinio apvaisinimo tikslu, būtų užkirstas kelias prekybai lytinėmis ląstelėmis. Siekdama užtikrinti asmenų konstitucines teises, privatumą bei siekiant užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui, trečiųjų asmenų donorystę siektina koncentruoti valstybės įstaigose. Embriono donorystę (prenatalinį įvaikinimą) turėtų koordinuoti valstybės institucija, o kaštus padengti valstybė. Trečiųjų šalių lytinių ląstelių ir ne sugyventinių embriono tvarkymas bei donorsytė reikalauja specialios ekspertinės patirties atsekamumui, konfidencialumui bei kokybiškai ir sėkmingai pagalbinio apvaisinimo procedūrai užtikrinti. Dėl to pagalbinio apvaisinimo procedūras naudojant trečiųjų asmenų lytines ląsteles ar donuotą embrioną siūloma atlikti tik universiteto lygio klinikose, turinčiose organų bei audinių transplantacijų bei su jais susijusios teisinės reguliacijos patirties ir infrastruktūrą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3
4. Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip: „11.
Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami , išskyrus : žmogaus lytines ląsteles ir embrioną, skirtus autologiniam naudojimui. 1) žmogaus lytinių ląstelių ir (ar) embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimą į ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos;
įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Trečiųjų asmenų lytinių ląstelių donorų įvežimą vykdo bei pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kurių metu naudojamos trečiųjų šalių donorų lytinės ląstelės teikia universiteto ligoninė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono , skirtų autologiniam naudojimui, tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką , žmogaus lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.“ Pritarti iš dalies Argumentai: siūlomos nuostatos tikslintinos. Pasiūlymas: projekto 3 dalį laikyti 5 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „5. Papildyti 3 straipsnį 11 dalimi: „ 11.
Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami, išskyrus:
naudojimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos;
apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Trečiųjų asmenų (donorų) lytinių ląstelių įvežimą vykdo ir pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kurių metu naudojamos trečiųjų asmenų (donorų) lytinės ląstelės, teikia universiteto ligoninė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką, žmogaus lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.
Dėl teisinių santykių tarp vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant donoro lytines ląsteles, ir lytinių ląstelių donoro. CK 3.154 str. numato, kad kiti teisės aktai reguliuoja vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus. Dėl to Pagalbinio apvaisinimo įstatyme galima numatyti turtinių ir neturtinių santykių tarp lytinių ląstelių donoro ir pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko reguliavimą. Pagal analogiją su įvaikinimo teisinių pasekmių reguliavimu (CK 3.227 str.
laikomi pagalbinio apvaisinimo procedūra atliekanti sutuoktinių (partnerių) pora. Atsižvelgiant į donoro anonimiškumo garantijas ir donorystės tikslus, lytinių ląstelių donoro ir vaiko tarpusavio teisės ir pareigos (tėvų valdžia, tarpusavio išlaikymas, pavardės suteikimas, paveldėjimas, t.t.) neturi atsirasti. Priimtame pagalbinio apvaisinimo įstatyme šie santykiai palikti nesureguliuoti. Siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams asmenų, gimusių pagalbinio apvaisinimo būdu, atžvilgiu ir atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento 2016-07-11 išvadą Nr. XIP-2502GR, siekiama šią spragą panaikinti. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
išdėstyti taip:
„12. Asmenys, pasirašę informuoto paciento
sutikimą pagalbiniam apvaisinimui, nuo vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, gimimo laikomi šio vaiko tėvais pagal įstatymą. Asmenys, pasirašę informuoto paciento sutikimą pagalbiniam apvaisinimui, tretysis asmuo lytinių ląstelių ar embriono donoras ar vaikas, gimęs pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, neturi teisės reikalauti, kad trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro tėvystė (motinystė) būtų pripažinta ar nustatyta vaiko, pradėto pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, atžvilgiu. Trečiojo asmens lytinių ląstelių ar embriono donoro ir vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu naudojant trečiojo asmens donoro lytines ląsteles ar embrioną, bei jų giminaičių tarpusavio asmeninės neturtinės ir turtinės teisės bei pareigos neatsiranda.“
D. Kaminskas, A. Matulas, I. Degutienė,
1 Argumentai: Pritariame Seimo nario R. Karbauskio 2016-12-06 pasiūlymui dėl Pagalbinio apvaisinimo įstatymo Nr.
XII-2608 3, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, kuriuo siekiama apsaugoti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą žmogaus embrioną nuo sunaikinimo ar panaudojimo ne pagalbinio apvaisinimo tikslais. Siekiant saugoti žmogaus embrioną nuo sunaikinimo ir sudaryti sąlygas kuo daugiau embrionų panaudoti pagalbiniam apvaisinimui, siūlome numatyti sąlygas, kai galimas embriono prenatalinis įvaikinimas (panaudojimas kitos sutuoktinių (sugyventinių) poros pagalbiniam apvaisinimui). Taip pat siūlome pavesti valstybės institucijai embriono donorystės programos priežiūrines funkcijas. Siekiant numatyti lytinių ląstelių ir embriono donorystės priežiūrą ir išvengti piktnaudžiavimų lytinių ląstelių ir embriono panaudojimo pagalbiniam apvaisinimui procese, siūlome numatyti šios veiklos įgyvendinimo programą. Lytinių ląstelių ir embriono donorystės paslaugų prieinamumui užtikrinti siūlome numatyti programos finansavimą valstybės lėšomis. Programos įgyvendinimą siūloma pavesti tik universiteto ligoninėms, sukaupusioms ląstelių, audinių ir organų tvarkymo ir panaudojimo transplantacijai patirties. Tokiu būdu bus sumažintos su lytinių ląstelių ir embriono donoro atsekamumu, ląstelių ir embriono gyvybingumu susijusios rizikos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju.
Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų . Embrionų sukurti leidžiama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų. Abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju, priima galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
2) subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;
4) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;
5) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;
6) šio straipsnio 5 dalyje nustatyt ais u atvej ais u saugomų embrionų skaičių;
7) embrionų, kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatyt ais u atvej ais u , perkėlimą į moters organizmą.“ Pritarti
2 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Nenumatytų aplinkybių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad šio pasiūlymo nuostata identiška šiuo metu galiojančio įstatymo nuostatai, jos priimti nebereikia, todėl siūloma iš projekto ją išbraukti. 12. Seimo nariai D. Kaminskas, A. Matulas, I. Degutienė, 2016-12-152
3 N Argumentai: Tie patys.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
išdėstyti taip: „7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui.“
D. Kaminskas, A. Matulas, I. Degutienė, 2016-12-152 Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
išdėstyti taip:
„8. Šio įstatymo 3 straipsnio 8 dalis netaikoma,
kai, gavus abiejų sutuoktinių (sugyventinių) sutikimą, jų pagalbiniam apvaisinimui nepanaudoti embrionai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra panaudojami kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai).“ Nepritarti Komitetas pritarė Komiteto patobulintai projekto 1 straipsnio 2 daliai (Komitetas patobulino Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymą)
D. Kaminskas, A. Matulas, I. Degutienė,
3 N Argumentai: Tie patys. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
išdėstyti taip:
„9. Valstybė įgyvendina embriono donorystės
programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa). Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato programos finansavimą valstybės lėšomis. Programą vykdo universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.“
A. Širinskienė, 2017-01-063 Argumentai: tikslinga pakeisti įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas.
Atsižvelgiant į tai, kad Prenatalinio įvaikinimo programos įgyvendinimui reikalingas finansavimas, siūlytina jos įsigaliojimo datą nustatyti 2018 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“
išdėstyti taip:
„3. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras
iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ „
šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo
m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė irLietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti Nuostatos tikslintinos, atsižvelgiant į pasikeitusią Komiteto patobulinto projekto straipsnių dalių numeraciją. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2017-01-10 I Argumentai: tikslintinas įstatymo pavadinimas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
įstatymo Nr. XII-2608 3 IR 10 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMas “ Pritarti 2.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo nario R. Karbauskio 2016 m. gruodžio 15 d. pasiūlymą dėl išimties embriono donorystės draudimui, taip pat Seimo narių D. Kaminsko, A. Matulo ir I. Degutienės 2016 m. gruodžio 15 d. siūlomas nuostatas donuojamo žmogaus embriono donorais laikyti abu sutuoktinius (sugyventinius), siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalį. Pasiūlymas: papildyti 1 straipsnį nauja 2 dalimi (atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją) ir ją išdėstyti taip: „
2Pakeisti 3 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Embriono donorystė yra draudžiama, išskyrus atvejus, kai donorystei yra naudojamas lytinių ląstelių banke laikomas embrionas, kurio raštu atsisakė asmenys, nurodyti šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje. Šiuo atveju žmogaus embriono donorais laikomi abu sutuoktiniai (sugyventiniai). Embriono atsisakymas yra galimas ne anksčiau kaip praėjus dvejiems metams nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios. Embriono atsisakymo ir jo panaudojimo kitų sutuoktinių (sugyventinių) pagalbiniam apvaisinimui tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. “
3Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
5 Argumentai: siūlomos nuostatos tikslintinos. Pasiūlymas: projekto 1 straipsnio 3 dalį laikyti 5 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:
10 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„11. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono
įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami, išskyrus žmogaus lytines ląsteles ir embrioną, skirtus autologiniam naudojimui. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą.
Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką bei žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.” „
3 straipsnį 11 dalimi: „
lytinių ląstelių ir embriono įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimas iš jos yra draudžiami, išskyrus:
naudojimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką ir išvežimą iš jos;
apvaisinimui, įvežimą į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos ir (ar) Europos ekonominės erdvės valstybių. Trečiųjų asmenų (donorų) lytinių ląstelių įvežimą vykdo ir pagalbinio apvaisinimo paslaugas, kurių metu naudojamos trečiųjų asmenų (donorų) lytinės ląstelės, teikia universiteto ligoninė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzitas per Lietuvos Respublikos teritoriją yra galimas tik gavus sveikatos apsaugos ministro leidimą. Žmogaus lytinių ląstelių ir embriono, skirtų autologiniam naudojimui, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos tvarką, žmogaus lytinių ląstelių, skirtų pagalbiniam apvaisinimui, įvežimo į Lietuvos Respubliką bei žmogaus lytinių ląstelių ir embriono tranzito per Lietuvos Respublikos teritoriją tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. “
4Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2017-01-102 Argumentai: pritarus seimo narių R. Karbauskio ir D. Kaminsko, A. Matulo bei I.
Matulo bei I. Degutienės pasiūlymams dėl sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimo atsisakymo, siūlomos keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatos taptų identiškomis šiuo metu galiojančio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina iš projekto jas išbraukti. Pasiūlymas: išbraukti projekto 2 straipsnio 2 dalį (atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją):
į ir ją išdėstyti taip: „5. Sukurti, tačiau dėl embrionų kūrimo metu nenumatytų aplinkybių, įskaitant moters sveikatos būklę, į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Nenumatytų aplinkybių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
5Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2017-01-103 Argumentai: atsižvelgiant Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymą bei pasikeitusią Komiteto patobulinto projekto straipsnių dalių numeraciją, tikslintinos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybė ir sveikatos apsaugos ministras iki 2017 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ „
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2017 m. vasario 1 d. 2. Šio įstatymo
m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė, D.
Kubilienė, D. Kaminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Vesta Valainytė [1] 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/23/EB, nustatanti žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus. [2]
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus. [3]
Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/23/EB, nustatančią žmogaus audinių ir ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo, konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartus. [4] Pavyzdžiui, 1989 m. liepos 7 d. EŽTT Sprendimas byloje Gaskin prieš Jungtinę Karalystę ; 1999 spalio 19 d. Sprendimas byloje Ibrahim Yildirim prieš Austriją ; 2002 m. vasario 7 d. Sprendimas byloje Mikulić prieš Kroatiją;
Jaggi prieš Šveicariją. [5] G. Cohen, T Coan, M. Ottey, C.Boyd Sperm donor anonymity and compensation: an experiment with American sperm donors. Journal of Law and Bioscience, 1-21;doi:
[6] http://www.hfea.gov.uk/3411.html [7] K. Berg Brigham, B. Cadier, K. Chevreul The diversity of regulation and public financing of IVF in Europe and its impact on utilization. Human Reproduction 2012; Volume 28, Issue 3 Pp.
666-675. [8] Commission staff working document. SWD (2016) 128 final; Brussels, 21.4.2016 [9] Commission staff working document. SWD (2016) 128 final; Brussels, 21.4.2016 [10] http://c.ymcdn.com/sites/www.iffs-reproduction.org/resource/resmgr/iffs_surveillance_09-19-13.pdf [11] Assisted reproductive technology in Europe, 2012: results generated from European registers by ESHRE. Hum Reprod. 2016 Aug;31(8):1638-52. doi: 10.1093/humrep/dew151. Epub 2016 Jun 19 [12] Price D. Medical Law. England / Intenational Encyclopedia od Laws, ed. Nys H. Wolter Kluwers, 2002, p. 231 [13] http://www.hfea.gov.uk/1973.html [14] Weterhäll L.V. Medical Law. Sweden / Intenational Encyclopedia od Laws , ed. Nys H. Wolter Kluwers 2005, p. 90 [15] http://www.wunschbaby.at/en/infertility-causes-and-treatment/sperm-donation.html [16] Zyberaj J. Ikonomi E. The Complications of Donor Assisted Reproduction Anonymity/Academia Journal of interdisciplinary Studies, 2013, Vol. 2(9). [17] André den Exter, Buijsen M. Medical Law. The Netherlands / Intenational Encyclopedia od Laws, ed. Nys H. W olter Kluwers, 2013, p. 111-114; http://news.bbc.co.Uk/2/hi/europe/3555202.stm [18] Allan S. Donor Conception and the Search for Information: From Secrecy and Anonymity to Openness. London, Routledge, 2016; [19] Commission Staff Working Document on the Implementation of the Principle of Voluntary and Unpaid Donation for Human Tissues and Cells, 21.4.2016, SWD (2016) 128 final) [20] http://www.dw.com/en/court-rules-sperm-donors-children-have-right-to-know/a-16580116 ; https://www.thelocal.de/20161018/court-reaffirms-no-anonymity-rights-for-sperm-donors [21] http://www.cnpma.org.pt/Docs/Legislacao_AcordaoTC_101_2009.pdf ; Lobato de Faria. Medical Law. Portugal./ Intenational Encyclopedia od Laws, ed. Nys H. Wolter Kluwers, 2009, p. 137-142; [22] OJ, 2004, L102/48 [23] Callus Th.
A New Parenthood Paradigm for Twenty-First Century Family Law in England and Wales? / Legal Studies, 2012, Vol.32(3), p. 347-368; Meyer D.D. Parenthood in a Time of Transition: Tensions Between Legal, Biological, and Social Conception of Parenthood / The American Journal of Comparative Law, 2006, Vol. 54, p. 125-144 [24] žr. pvz., 2006 m. liepos 13 d. sprendimą Jaggiv. Šveicarija byloje [25] žr., pvz. 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Odiėvre v. Prancūzija byloje [26] http://www.coe.lnt/t/dghl/standardsetting/family/CJ-FA%20_2011_%206%20E%2022.7.2011.pdf [27] Harper J.C., Kennett D., Reisel D. The End of Donor Anonymity: How Genetic Testing is Likely to Drive Anonymous Gemete Donation out of Businees / Human Reproduction, 2016, Vol. 31 (11), p. 2416-2420; https://www.theguardian.com/uk-news/2014/oct/09/-sp-desperately-seeking-sperm-donors [28] Frith L. Gamete Donation and Anonymity. The Ethical and Legal Debate // Human Reproduction, 2001, Vol.16(5), p. 818-824;
Cohen G. Sperm and Egg Donor Anonymity: Legal and Ethical Issues / OXFORD HANDBOOK OF REPRODUCTIVE ETHICS, Leslie Francis ed., Oxford University Press, 2016, 516-548 [29] Zyberaj J. Ikonomi E. The Complications of Donor Assisted Reproduction Anonymity / Academia Journal of Interdisciplinary Studies, 2013, Vol. 2(9). [30] Dėmesys į šią problemą jau buvo atkreiptas užsienio valstybių teisės doktrinoje, žr., pvz.: Cowden M. „No Harm, No Foul“:
A Child's Right to Know Their Genetic Parents / International Journal of Law, Policy and Kamily, 2012, Vol. 26(1), p. 102-126 [31] Hardcastle R. Law and the Human Body. Property Rights, Ownership and Control. Oxford, Hart Publishing, 2009 [32] Zagrafou S.A., Koniaris V. Th. Medical Law. Greece// Intenational Encyclopedia od Laws , ed. Nys H. Wolter Kluwers 2015, p. 141-149 [33] Health & Consumer Protection Direktorate-General.
Report on the Regulation of Reproductive Cell Donaton in The European Union, February, 2006/https://ec.europa.eu/health/ph__threats/human_substance/documents/tissues_frep_en.pdf;
EUROPEAN UNION, Paper for Workshop no. 7. Sexual and reproductive rights: liberty, dignity and equality of the IXth World Congress of the IACL CONSTITUTIONAL CHALLENGES: GLOBAL AND LOCAL Oslo, Norway, 16-20 June 2014 Nelleke R. Koffeman; http://www.familiesandsocieties.eu/wp-content/uploads/2015/09AA/P43PragMills2015.pdf [34] Comande G. Medical Law. Italy / Intenational Encyclopedia od Laws, ed. Nys H. W olter Kluwers, 2014, p. 268 [35] Romeo-Casabona C., Mora A.U., Meriain I.M., Armoza E.J.A., Romeo-Malanda S. Medical Law. Spain. / Intenational Encyclopedia od Laws, ed. Nys H. Wolter Kluwers, 2016, p. 176-182 [36] Evans J., Mannan N. J., Edgell T., Vollenhoven B.J., Lutjen P.J., Osianlis T., Salamonsen L. A., Rombants L. J. F. Fresh versus Frozen Embryo Transfer: Backing Clinical Decisions with Scientific and Clinical Evidence / Human reproduction, 2004, Vol. 20(6), p. 808-821 [37] Gomez D. The Special Status of the Human Embryo in the Regulation of assisted Conception and Research in the United Kingdom I Medico-legal Journal of Ireland, 2011, Vol. 17(1), p. 6-18 ; Blyth E., Frith L., Paul M.S., Berger R. Embryo Relinquishment for Family Building: How Should it be Conceptualised? / International Journal of Law, Policy and the family, 2011, Vol. 25, p. 260-280 [38] Anglijos Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad embrionas neturi teisės į gyvybę ir pasibaigus jo saugojimo terminui ar donorui atšaukus savo sutikimą dėl embriono naudojimo pagalbinio apvaisinimo procedūrai, embrionas gali būti sunaikinamas Evans v. Am inus Healthcare and others [2004] A ll E.R. (D) 309 (Jun) [39] Duguet A.-M. Medical Law. France / Intenational Encyclopedia od Laws, ed.
Nys H. Wolter Kluwers, 2014, p. 118-124 [40] Beier H.M., Beckan J.O. Implications and Consequences of the German Embryo Protection Act / Human Reproduction, 1991, Vo. 6(4), p. 607-608 [41] European Commission, Brussels, 21.4.2016 SWD (2016) 128 final. COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT on the implementation of the principle of voluntary and unpaid donation for human tissues and cells. Accompanying the document REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN
COMMITTEE OF THE REGIONS on the implementation of Directives 2004/23/EC, 2006/17/EC and 2006/86/EC setting standards of quality and safety for human tissues and cells. [42] Nordfosk: Legislation on biotechnology in the Nordic countries – an overview 2016. [43] HFEA, 2011. A review of the HFEA’s sperm and egg donation policies. [44] Ahuja K.K., 2015. Patient pressure: is the tide of cross-border reproductive care beginning to turn? Reprod Biomed Online, 30(5): 447-450. [45] Cohen G., Coan T., Ottey M., Boyd C., 2016. Sperm donor anonymity and compensation: an experiment with American sperm donors. J Law Biosci: doi:10.1093/jlb/lsw052 [46] HFEA, 2011. A review of the HFEA’s sperm and egg donation policies. [47] Ahuja K. K., 2015. Patient pressure: is the tide of cross-border reproductive care beginning to turn? Reprod Biomed Online, 30(5): 447-450. [48] Humby P., UK Office for National Statistics,
population, its size, characteristics and the causes of population change including national and regional variation. [49] Ahuja K. K., 2015. Patient pressure: is the tide of cross-border reproductive care beginning to turn? Reprod Biomed Online, 30(5): 447-450. [50] Lietuvos Statistikos Departamentas, 2016. https://osp.stat.gov.lt/ [51] European Commission, Brussels, 21.4.2016 SWD (2016) 128 final.
COMMISSION STAFF WORKING DOCUMENT on the implementation of the principle of voluntary and unpaid donation for human tissues and cells. Accompanying the document REPORT FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN
COMMITTEE OF THE REGIONS on the implementation of Directives 2004/23/EC, 2006/17/EC and 2006/86/EC setting standards of quality and safety for human tissues and cells. [52] Patrizio P., Sakkas D., 2009. From oocyte to baby: a clinical evaluation of the biological efficiency of in vitro fertilization. Fertil Steril. 91(4): 1061-6. [53] Stoop D., Ermini B., Polyzos N.P., Haentjens P., De Vos M., Verheyen G., Devroey P., 2012. Reproductive potential of a metaphase II oocyte retrieved after ovarian stimulation: an analysis of 23 354 ICSI cycles. Hum Reprod. 27(7): 2030-5. [54] Oktay K., Cil A.P., Bang H., 2006. Efficiency of oocyte cryopreservation: a meta-analysis. Fertil Steril. 86(1): 70-80. [55] Practice Committees of American Society for Reproductive Medicine; Society for Assisted Reproductive Technology, 2013. Mature oocyte cryopreservation: a guideline. Fertil Steril. 99(1): 37-43. [56] The American College of Obstetricians and Gynecologists. Women’s health care physicians, 2014 (reaffirmed 2016). Committee opinion on Oocyte cropreservation. Committee on Gynecologic practice, opinion no 584: 1-2. [57] van Loendersloot L.L., van Wely M., Limpens J., Bossuyt P.M., Repping S., van der Veen F., 2010. Predictive factors in in vitro fertilization (IVF): a systematic review and meta-analysis. Hum Reprod Update. 16(6): 577-89. [58] Cai Q., Wan F., Huang K., Zhang H., 2013. Does the number of oocytes retrieved influence pregnancy after fresh embryo transfer? PLoS One.
PLoS One. 8(2): e56189. [59] Gianaroli L., Racowsky C., Geraedts J., Cedars M., Makrigiannakis A., Lobo R., 2012. Best practices of ASRM and ESHRE: a journey through reproductive medicine. Hum. Reprod. 27(12): 3365-79. [60] Riezzo I., Neri M., Bello S., Pomara C., Turillazzi E., 2016. Italian law on medically assisted reproduction: do women's autonomy and health matter? BMC Womens Health. 16: 44. [61] Bundesministerium der Justiz und fur Verbraucherschutz, 2011. Act for the Protection of Human Embryos, 1990. [62] Embryo Protection Authority at the Parliament of Malta, 2015. Annual work report and trends and figures of fertility treatments for 2014. [63] Bundesministerium der Justiz und fur Verbraucherschutz, 2011. Act for the Protection of Human Embryos, 1990. [64] Cupisti S., Muller A., Hildebrandt T., Hackl J., Beckmann MW., Dittrich R., 2014. Culture of Individually Required Number of 2-Pronuclei-Stage Oocytes - Patient Participation in Decision-Making is in Accordance with the Aim of Avoiding Surplus Embryo Freezing. Geburtshilfe Frauenheilkd. 74(2): 157-160. [65] P. E. Levi Setti1,, E. Albani, A. Cesana, P.V. Novara, E. Zannoni, A.M. Baggiani, E. Morenghi, V. Arfuso, and G. Scaravelli, Italijos Konstitucinio teismo įstatyminių apribojimų pakeitimai reikšmingai pagerino sėkmingų nėštumų lygį, Human Reproduction, 26, Nr.2, pp. 376-381, 2011 [66] Pasaulinės sveikatos organizacijos puslapis: http://www.who.int/reproductivehealth/topics/infertility/new/en/, 2013 m. pasaulinė apžvalga. [67] Macklon NS, Geraedts JP, Fauser BC. Conception to ongoing pregnancy: the 'black box' of early pregnancy loss. Hum Reprod Update. 2002 Jul-Aug;8(4):333-43. [68] European Society of Human Reproduction and Embryology. Focus on Reproduction, September, 2016. [69] Scaravelli G1, Vigiliano V, Mayorga JM, Bolli S, De Luca R, D'Aloja P. Analysis of oocyte cryopreservation in assisted reproduction: the Italian National Register data from 2005 to 2007. Reprod Biomed Online.
Reprod Biomed Online. 2010 Oct;21(4):496-500. [70] Society for Reproductive Medicine and Society for Assisted Reproductive Technology. Mature oocyte cryopreservation: a guideline. The Practice Committees of the American Society for Reproductive Medicine and the Society for Assisted Reproductive Technology.