Projekto lyginamasis variantas
2018
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
pat kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimu arba partijos vietos skyriaus prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas. 2. Stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus.
Apie visus atsisakymus išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams. 3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Lietuvos Respublikos Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams. 4. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie sprendimą turi būti iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams. 1. Rinkimų stebėtoju gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis rinkimų teisę, ir kitos valstybės pilietis, turintis rinkimų teisę Lietuvos Respublikoje arba valstybėje, kurios pilietis jis yra.
Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje vyksta rinkimai, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat rinkimų komisijų nariai, kandidatai. 2. Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:
yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
3) tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
4) užsienio valstybės centrinė (ar ją atitinkanti) rinkimų komisija, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių atstovai. 3. Politinės partijos, kandidatai į Seimo narius, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki išankstinio balsavimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį dėl objektyvių priežasčių negalintį būti stebėtoju. 4. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, rinkimų apygardose, rinkimų apylinkėse;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje rinkimų apygardoje arba tos rinkimų apygardos konkrečiose rinkimų apylinkėse. 5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. 6.
komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir jo veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijos, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registraciją, jeigu jis pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registracija gali būti panaikinta jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Suinteresuotas asmuo yra informuojamas apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą. 7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi teisės aktų nustatyti dokumentai. 8. Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus ir pildant teisės aktų nustatytus dokumentus. Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Rinkimų stebėtojai taip pat turi teisę teikti rinkimų komisijoms skundus ir protestus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi kitų šiame įstatyme nustatytų teisių. Rinkimų stebėtojų pastabos, protestai, skundai ir jų nagrinėjimo protokolai pridedami prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais perduodami apygardos rinkimų komisijai. 9. Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
Projekto
lyginamasis variantas
2018
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
pat kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimu arba partijos vietos skyriaus prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas. 2. Stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Negalima atsisakyti išduoti stebėtojo pažymėjimą arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus.
Apie visus atsisakymus išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams. 3. Tarptautinius rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda Vyriausioji rinkimų komisija. Vyriausioji rinkimų komisija turi teisę neregistruoti tarptautinių rinkimų stebėtojų ir neišduoti jiems stebėtojų pažymėjimų, jeigu tokių tarptautinių rinkimų stebėtojų veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Jeigu tarptautiniai rinkimų stebėtojai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Lietuvos Respublikos Konstituciją, jų registracija gali būti panaikinta, o rinkimų stebėtojo pažymėjimas pripažintas negaliojančiu. Tarptautiniai rinkimų stebėtojai turi visas teises, kurios yra numatytos šiame įstatyme rinkimų stebėtojams. 4. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu. Apie sprendimą turi būti iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams. 1. Rinkimų stebėtojais gali būti Lietuvos Respublikos rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys.
Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat asmenys, nurodyti šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje. 2. Rinkimų stebėtojus gali siūlyti:
kandidatai į Seimo narius;
yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga;
teisių apsauga;
4) užsienio valstybėms atstovaujantys asmenys;
5) Vyriausioji rinkimų komisija pagal pateiktus prašymus. 3. Politinės partijos, kandidatai į Seimo narius, nevyriausybinės organizacijos turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Prašymai dėl stebėtojų registravimo turi būti pateikti iki išankstinio balsavimo dienos, išskyrus atvejus, kai yra būtinybė pakeisti asmenį, negalintį būti stebėtoju dėl objektyvių priežasčių. 4. Rinkimų stebėtojus registruoja ir jiems pažymėjimus išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, rinkimų apygardose, rinkimų apylinkėse;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje rinkimų apygardoje arba tos rinkimų apygardos konkrečiose rinkimų apylinkėse. 5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi. 6.
jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ar jo veikla neatitinka Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registraciją, jeigu jis pažeidžia Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registracija gali būti panaikinta jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą. 7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi šiame įstatyme nustatyti dokumentai. 8. Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus ir pildant šiame įstatyme nustatytus dokumentus. Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. 9. Rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją. Už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projektas
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721
rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo IX-2428 10,
administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Projektų tikslas – sudaryti galimybes būti stebėtojais kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam rinkimų teisę, bei kitos valstybės piliečiui, turinčiam rinkimų teisę Lietuvos Respublikoje ar šalyje, kurios pilietis jis yra; konkrečiai apibrėžti terminą iki kada savarankiškas ar atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis gali pervesti lėšas į savo (ar jį atstovaujančio politinės kampanijos dalyvio) sąskaitą prisiimtiems įsipareigojimams padengti; suvienodinti nuostatas tikrinant, ar auka atitinka teisės aktų, reglamentuojančių politinės kampanijos finansavimą ir finansavimo kontrolę, reikalavimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatoriai – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai Šiuo metu vykstančius Lietuvos Respublikoje rinkimus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta, kas gali būti rinkimų stebėtoju. Rinkimų stebėtojo statusas siejamas su rinkimų stebėtojo pažymėjimo turėjimu ar jo netekimu. Nevyriausybinėms organizacijoms nesuteikta teisė siūlyti rinkimų stebėtojus. Neišsamiai reglamentuoti rinkimų stebėtojų protestai ir skundai.
Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme nustatyta, kad pasibaigus rinkimų agitacijos kampanijos etapui, draudžiama priimti aukas politinei kampanijai; nėra nuostatų, detalizuojančių informaciją apie rinkimų programos skelbimą; registruodamas auką, politinės kampanijos iždininkas Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinėje sistemoje privalo patikrinti aukotojo pajamų deklaracijos duomenis, tačiau nenustatyta prievolė įsitikinti, kad aukotojas pateikė turto deklaraciją. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 93 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė aukotojui, jeigu jis suteikė didesnę kaip dvylikos eurų auką tam pačiam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui tos pačios politinės kampanijos metu ir nėra deklaravęs turto ir pajamų. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Rinkimus reglamentuojančiuose įstatymų projektuose:
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo IX-2428 10, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte:
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo IX-2428 10, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte:
įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymus įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymus papildomų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymus Vyriausioji rinkimų komisija pagal kompetenciją turės pakeisti ar priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymams įgyvendinti papildomas biudžeto lėšų poreikis nenumatomas. 13.
Rengiant įstatymų projektus, jie buvo derinami su Vyriausiosios rinkimų komisijos ir nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ atstovais. 14. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Projektą parengė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Rinkimų stebėtojai“, „politinė reklama“, „lėšos prisiimtiems įsipareigojimams padengti“, „auka“, „aukotojas“, „iždininkas“. Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu Komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamas įstatymas) 61 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rinkimų stebėtojo statuso nesuderinamumo su kandidato statusu dubliuoja šiuo metu galiojančio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą apribojimą tam pačiam asmeniui būti kandidatu ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje įtvirtintini tik tie nauji apribojimai rinkimų stebėtojams, kurie neįtvirtinti šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje bei pateiktina nuoroda į minėtą nuostatą. Taip pat apribojimai savivaldybės pareigūnams sietini ne su „savivaldybe, kurios teritorijoje vyksta rinkimai“, o su savivaldybe, kurios teritorijoje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus. 2. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti reikalavimus, kuriuos atitinkantis asmuo gali būti registruojamas rinkimų stebėtoju. Vienas iš nustatomų reikalavimų – būti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės piliečiu ir turėti rinkimų teisę Lietuvos Respublikoje arba valstybėje, kurios pilietis jis yra. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų stebėtojus gali siūlyti „tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga“. Diskutuotina, kaip stebėtojus registruojanti komisija galėtų nustatyti, ar stebėtoju siūlomas kitos valstybės pilietis turi rinkimų teisę savo pilietybės valstybėje, nes tokios patikros mechanizmas nėra numatytas.
Be to, svarstytina, kaip rinkimų teisės turėjimo reikalavimas bei reikalavimas būti kurios nors valstybės piliečiu (t.y. draudimas būti rinkimų stebėtoju asmeniui be pilietybės) derėtų su tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika (pavyzdžiui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos - ESBO), stebėtojų atrankos ir delegavimo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos prisiimtais įsipareigojimais tokiose organizacijose. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą „užsienio valstybės centrinė (ar ją atitinkanti) rinkimų komisija, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių atstovai“ taip pat turėtų teisę siūlyti rinkimų stebėtojus. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai užsienio valstybių ar institucijų, nepaisant jų geopolitinės orientacijos, pasiūlytiems rinkimų stebėtojams (kitų valstybių piliečiams) suteikiamos šio straipsnio 8 dalyje siūlomos įtvirtinti teisės, nesudarytų teisinių prielaidų įtakoti Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių rinkimų komisijų darbą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome apsvarstyti galimybę vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi prašyti Vyriausybės, kaip užsienio politikos vykdytojos (Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 10 punktas), išvados. 3. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma įrašyti naują subjektą, turintį teisę siūlyti rinkimų stebėtojus – Lietuvos Respublikoje registruotas nevyriausybines organizacijas, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nevyriausybinės organizacijos, kaip ir politinės partijos bei kandidatai į Seimo narius, turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje.
Įvertinus galimus praktinius šios normos taikymo aspektus, ji tobulintina. Nėra aišku, ar du stebėtojai kiekvienoje apylinkėje tai didžiausias leistinas skaičius kiekvienai suinteresuotai nevyriausybinei organizacijai, ar nevyriausybinių organizacijų atstovams apskritai. Jeigu turimas omenyje bendras stebėtojų limitas, nėra aišku, kaip stebėtojai bus atrenkami, jei skirtingos nevyriausybinės organizacijos jų pasiūlys daugiau (arba kas turi teisę siūlyti kandidatus visų nevyriausybinių organizacijų vardu). Jeigu turėta omenyje kiekvienos nevyriausybinės organizacijos teisė, būtina atkreipti dėmesį, kad suinteresuotų politinių partijų ir kandidatų rinkimuose skaičius nėra didelis, o susiklosčiusi praktika leidžia teigti, kad į apylinkes stebėtojus dažniausiai siūlo tik kandidatų sąrašus keliančios politinės partijos ir toje vienmandatėje rinkimų apygardoje save išsikėlę kandidatai. Tuo tarpu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų skaičius nėra aiškus, o visų jų deleguotų stebėtojų dalyvavimo kiekvienoje apylinkėje įtaka sklandžiam techninio rinkimų proceso organizavimui nėra prognozuojama. 4. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 6 dalies loginė konstrukcija tikslintina, nes pagal siūlomą nuostatą atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją būtinos abi sąlygos kartu – neatitikimas įstatymo reikalavimams ir veiklos neatitikimas įstatymams bei Konstitucijai. Šios dvi sąlygos turėtų būti jungiamos ne „ir“, o „ar“ logine jungtimi. Be to, šiose sąlygose keistina vietomis ir teisės aktų seka į - „Konstitucijos ar įstatymų“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šios dalies sąlygos dėstymo „pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją <...>“.
Šios dalies nuostata „suinteresuotas asmuo yra informuojamas apie <...>“ yra tikslintina, nurodant, kad „rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie <...>“ ar pan. 5. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalies nuostata „ir surašomi teisės aktų nustatyti dokumentai“ turi būti tikslinama atsižvelgiant į tai, kad rinkimų stebėtojai gali stebėti ne bet kokių „teisės aktų nustatytų dokumentų“ surašymą („pildant teisės aktų nustatytus dokumentus“ – šio straipsnio 8 dalis), o tik šiame įstatyme numatytų rinkimų dokumentų surašymą (pvz., rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo, rinkimų komisijos sprendimo ir kt.). 6. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, kad rinkimų stebėtojas „nustatęs, kad <...> turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti“, „<...> turi teisę teikti rinkimų komisijoms skundus ir protestus dėl šio įstatymo pažeidimų“. Rinkimų stebėtojų pastabos, protestai, skundai ir „jų nagrinėjimo protokolai pridedami prie rinkimų apylinkės rinkimų dokumentų ir perduodami apygardos rinkimų komisijai“. Pažymime, kad šios nuostatos nesuderintos su šiuo metu galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad apylinkės rinkimų komisija, be kita ko, svarsto savo apylinkės stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima sprendimus bei 84 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis rinkimų stebėtojų teises ir jų įgyvendinimą „Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms dirbti.
Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti“. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad šiomis projekto nuostatomis išbalansuojamos rinkimų stebėtojų teisės ir šiame įstatyme nustatyta jų įgyvendinimo tvarka, aptariamos projekto nuostatos yra brauktinos. 7. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 9 dalis yra perteklinė ir brauktina, nes rinkimų stebėtojų veiklos apribojimai (trikdyti komisijos darbą, vykdyti rinkimų agitaciją, atlikti už rinkėją balsavimo veiksmus ir pan.) jau yra įtvirtinti šiame įstatyme, o šios dalies nuostata „už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas“ yra deklaratyvi, nes teisės aktuose nėra nustatyti nei reikalavimai rinkimų stebėtojo pasirengimui, nei atsakomybė už tokį pasirengimą. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-2721 61 STRAIPSNIO pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1680 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1680 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje vartojama netinkama sąvoka „Lietuvos Respublikos rinkėjas“, vietoje jos turėtų būti nurodomas tiesiog rinkėjas, o tai reikštų bet kurį keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį. 2. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalies nuostatoje dėl rinkimų stebėtojo statuso nesuderinamumo turėtų būti nurodomi ne „asmenys, nurodyti šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje“, o „asmenys, kurių statusas nesuderinamas su rinkimų stebėtojo statusu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-10-10
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Teisingumo viceministras Eugenijus Šuliokas, Vyriausiosios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenų apsaugos pareigūnas Rokas Stabingis, Vyriausiosios rinkimų komisijos Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo skyriaus vedėja Lina Petronienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-201
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 61 straipsnio 1 dalies nuostata dėl rinkimų stebėtojo statuso nesuderinamumo su kandidato statusu dubliuoja šiuo metu galiojančio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą apribojimą tam pačiam asmeniui būti kandidatu ir rinkimų stebėtoju, rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju.
Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje įtvirtintini tik tie nauji apribojimai rinkimų stebėtojams, kurie neįtvirtinti šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje bei pateiktina nuoroda į minėtą nuostatą. Taip pat apribojimai savivaldybės pareigūnams sietini ne su „savivaldybe, kurios teritorijoje vyksta rinkimai“, o su savivaldybe, kurios teritorijoje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų stebėtojuais gali būti Lietuvos Respublikos pilietis, turintis rinkimų teisę, ir kitos valstybės pilietis, turintis rinkimų teisę Lietuvos Respublikoje arba valstybėje, kurios pilietis jis yra rinkėjai ir užsienio valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms atstovaujančių subjektų pasiūlyti asmenys. Rinkimų stebėtoju rinkimų apygardoje negali būti tos savivaldybės, kurios teritorija patenka į rinkimų apygardą, kurioje vyksta rinkimai, kurioje stebėtojas turi teisę stebėti rinkimus, meras, administracijos direktorius, jų pavaduotojai, seniūnai ir jų pavaduotojai, taip pat rinkimų komisijų nariai, kandidatai asmenys, nurodyti šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje.“
2018-04-201
reikalavimus, kuriuos atitinkantis asmuo gali būti registruojamas rinkimų stebėtoju. Vienas iš nustatomų reikalavimų – būti Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės piliečiu ir turėti rinkimų teisę Lietuvos Respublikoje arba valstybėje, kurios pilietis jis yra.
Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą rinkimų stebėtojus gali siūlyti „tarptautinės organizacijos, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga“. Diskutuotina, kaip stebėtojus registruojanti komisija galėtų nustatyti, ar stebėtoju siūlomas kitos valstybės pilietis turi rinkimų teisę savo pilietybės valstybėje, nes tokios patikros mechanizmas nėra numatytas. Be to, svarstytina, kaip rinkimų teisės turėjimo reikalavimas bei reikalavimas būti kurios nors valstybės piliečiu (t.y. draudimas būti rinkimų stebėtoju asmeniui be pilietybės) derėtų su tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika (pavyzdžiui Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos - ESBO), stebėtojų atrankos ir delegavimo taisyklėmis bei Lietuvos Respublikos prisiimtais įsipareigojimais tokiose organizacijose. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą „užsienio valstybės centrinė (ar ją atitinkanti) rinkimų komisija, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių atstovai“ taip pat turėtų teisę siūlyti rinkimų stebėtojus. Diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas, kai užsienio valstybių ar institucijų, nepaisant jų geopolitinės orientacijos, pasiūlytiems rinkimų stebėtojams (kitų valstybių piliečiams) suteikiamos šio straipsnio 8 dalyje siūlomos įtvirtinti teisės, nesudarytų teisinių prielaidų įtakoti Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių rinkimų komisijų darbą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlome apsvarstyti galimybę vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi prašyti Vyriausybės, kaip užsienio politikos vykdytojos (Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 10 punktas), išvados. Pritarti Dėl pastabos pirmos dalies žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 1. Dėl pastabos antros dalies.
Dėl pastabos antros dalies. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio
metu galiojančiame įstatyme (užsienio valstybėms atstovaujantys asmenys). Taip pat pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 61 straipsnio 6 dalyje, siekiant išvengti galimos nepageidaujamos ar destruktyvios įtakos rinkimų procesui, yra nustatyti įgaliojimai rinkimų komisijoms atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją arba panaikinti rinkimų stebėtojo registraciją. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 61 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) užsienio valstybės centrinė (ar ją atitinkanti) rinkimų komisija, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių atstovai užsienio valstybėms atstovaujantys asmenys.“
2018-04-201
naują subjektą, turintį teisę siūlyti rinkimų stebėtojus – Lietuvos Respublikoje registruotas nevyriausybines organizacijas, kurių veikla yra susijusi su rinkimais ar žmogaus teisių apsauga. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad nevyriausybinės organizacijos, kaip ir politinės partijos bei kandidatai į Seimo narius, turi teisę siūlyti registruoti stebėtojais ne daugiau kaip du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Įvertinus galimus praktinius šios normos taikymo aspektus, ji tobulintina. Nėra aišku, ar du stebėtojai kiekvienoje apylinkėje tai didžiausias leistinas skaičius kiekvienai suinteresuotai nevyriausybinei organizacijai, ar nevyriausybinių organizacijų atstovams apskritai. Jeigu turimas omenyje bendras stebėtojų limitas, nėra aišku, kaip stebėtojai bus atrenkami, jei skirtingos nevyriausybinės organizacijos jų pasiūlys daugiau (arba kas turi teisę siūlyti kandidatus visų nevyriausybinių organizacijų vardu).
Jeigu turėta omenyje kiekvienos nevyriausybinės organizacijos teisė, būtina atkreipti dėmesį, kad suinteresuotų politinių partijų ir kandidatų rinkimuose skaičius nėra didelis, o susiklosčiusi praktika leidžia teigti, kad į apylinkes stebėtojus dažniausiai siūlo tik kandidatų sąrašus keliančios politinės partijos ir toje vienmandatėje rinkimų apygardoje save išsikėlę kandidatai. Tuo tarpu suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų skaičius nėra aiškus, o visų jų deleguotų stebėtojų dalyvavimo kiekvienoje apylinkėje įtaka sklandžiam techninio rinkimų proceso organizavimui nėra prognozuojama. Pritarti iš dalies Pritarti dėl detalesnio rinkimų stebėtojų registravimo reglamentavimo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.“ Nepritarti abejonėms dėl nevyriausybinių organizacijų siūlomų kandidatų gausos. Didėjant nevyriausybinių organizacijų kaip pilietinės visuomenės subjektų vaidmeniui tvarkant viešuosius reikalus, jų siūlomi rinkimų stebėtojai galėtų tinkamai atstovauti visuomenės grupių interesams. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nei rinkimų komitetai, nei nevyriausybinės organizacijos neturi galimybės deleguoti savo atstovų į rinkimų komisijas. Todėl didesnis nevyriausybinių organizacijų siūlomų stebėtojų skaičius įvestų balansą tarp partijų ir nevyriausybinių organizacijų dalyvių rinkimų stebėjimo procese ir sudarytų prielaidas didesniam rinkimų proceso skaidrumui. 4.
2018-04-201
įstatymo 61 straipsnio 6 dalies loginė konstrukcija tikslintina, nes pagal siūlomą nuostatą atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją būtinos abi sąlygos kartu – neatitikimas įstatymo reikalavimams ir veiklos neatitikimas įstatymams bei Konstitucijai. Šios dvi sąlygos turėtų būti jungiamos ne „ir“, o „ar“ logine jungtimi. Be to, šiose sąlygose keistina vietomis ir teisės aktų seka į - „Konstitucijos ar įstatymų“. Tokia pat pastaba teiktina ir dėl šios dalies sąlygos dėstymo „pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją <...>“. Šios dalies nuostata „suinteresuotas asmuo yra informuojamas apie <...>“ yra tikslintina, nurodant, kad „rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie <...>“ ar pan. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Rinkimų komisijos gali atsisakyti registruoti rinkimų stebėtoją, jeigu jis neatitinka šio įstatymo reikalavimų ir ar jo veikla neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir Konstitucijos ar įstatymų, arba panaikinti rinkimų stebėtojo registraciją, jeigu jis pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus ar Konstituciją ar įstatymus, nesilaiko Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų. Rinkimų stebėtojo registracija gali būti panaikinta jį įregistravusios rinkimų komisijos arba aukštesnės rinkimų komisijos pirmininko. Suinteresuotas asmuo yra informuojamas Rinkimų stebėtoją pasiūliusiam asmeniui pranešama apie atsisakymą išduoti rinkimų stebėtojo pažymėjimą arba apie registravimo panaikinimą.“
2018-04-201
5.
Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalies nuostata „ir surašomi teisės aktų nustatyti dokumentai“ turi būti tikslinama atsižvelgiant į tai, kad rinkimų stebėtojai gali stebėti ne bet kokių „teisės aktų nustatytų dokumentų“ surašymą („pildant teisės aktų nustatytus dokumentus“ – šio straipsnio 8 dalis), o tik šiame įstatyme numatytų rinkimų dokumentų surašymą (pvz., rinkėjų balsų skaičiavimo protokolo, rinkimų komisijos sprendimo ir kt.). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Rinkimų stebėtojams rinkimų apylinkės balsavimo patalpose turi būti sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, kaip skaičiuojami rinkėjų balsai ir surašomi teisės aktų šiame įstatyme nustatyti dokumentai.“
2018-04-201
įstatymo 61 straipsnio 8 dalyje siūloma įtvirtinti, kad rinkimų stebėtojas
„nustatęs, kad <...> turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų
komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti“,
„<...> turi teisę teikti rinkimų komisijoms skundus ir protestus dėl
šio įstatymo pažeidimų“. Rinkimų stebėtojų pastabos, protestai, skundai ir
„jų nagrinėjimo protokolai pridedami prie rinkimų apylinkės rinkimų dokumentų
ir perduodami apygardos rinkimų komisijai“.
Pažymime, kad šios nuostatos nesuderintos su šiuo metu galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame nustatyta, kad apylinkės rinkimų komisija, be kita ko, svarsto savo apylinkės stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima sprendimus bei 84 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis rinkimų stebėtojų teises ir jų įgyvendinimą „Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijoms dirbti. Stebėtojai turi teisę apylinkės rinkimų komisijai raštu pareikšti protestą, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti“. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad šiomis projekto nuostatomis išbalansuojamos rinkimų stebėtojų teisės ir šiame įstatyme nustatyta jų įgyvendinimo tvarka, aptariamos projekto nuostatos yra brauktinos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 61 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, dalyvauti rinkimų komisijai skaičiuojant balsus ir pildant teisės aktų šiame įstatyme nustatytus dokumentus. Rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti.
Rinkimų stebėtojai taip pat turi teisę teikti rinkimų komisijoms skundus ir protestus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi kitų šiame įstatyme nustatytų teisių. Rinkimų stebėtojų pastabos, protestai, skundai ir jų nagrinėjimo protokolai pridedami prie rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais perduodami apygardos rinkimų komisijai.“
2018-04-201
įstatymo 61 straipsnio 9 dalis yra perteklinė ir brauktina, nes rinkimų stebėtojų veiklos apribojimai (trikdyti komisijos darbą, vykdyti rinkimų agitaciją, atlikti už rinkėją balsavimo veiksmus ir pan.) jau yra įtvirtinti šiame įstatyme, o šios dalies nuostata „už rinkimų stebėtojo pasirengimą vykdyti rinkimų stebėtojo veiklą atsako jį pasiūlęs subjektas“ yra deklaratyvi, nes teisės aktuose nėra nustatyti nei reikalavimai rinkimų stebėtojo pasirengimui, nei atsakomybė už tokį pasirengimą. Nepritarti Siūloma nuostata rinkimų stebėtojo veiklos apribojimus reglamentuoja plačiau. Įstatyme yra įtvirtinti tik draudimai rinkimų stebėtojui atlikti už rinkėją balsavimo veiksmus bei netrukdyti komisijos darbui skaičiuojant balsus, tačiau kaip rodo praktika, būtina nustatyti ir kitus (papildomus) draudimus rinkimų stebėtojams. Taip pat tikslinga nustatyti pareigą rinkimų stebėtojus siūlantiems subjektams atsakingiau parinkti savo deleguojamus kandidatus į rinkimų stebėtojus, kad pastarieji sugebėtų tinkamai atlikti jiems suteiktas teises ir nustatytas pareigas. 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-03-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1680(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-10-101
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei derinant šią nuostatą su kituose rinkimų įstatymuose įtvirtintomis panašiomis nuostatomis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) politinės partijos, išsikėlę kandidatai
į Seimo narius;“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-10-101
Siekiant sudaryti galimybes aktyviems piliečiams, kurie pareiškia pageidavimą, stebėti rinkimus jų pasirinktoje rinkimų apylinkėje, siūlome suteikti teisę Vyriausiajai rinkimų komisijai savo nuožiūra vertinti papildomus pareiškimus dėl rinkimų stebėtojų ir, priėmus teigiamą sprendimą, registruoti juos stebėtojais. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Vyriausioji rinkimų komisija pagal pateiktus prašymus.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vanda Kravčionok. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1680(2)
ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė