P rojekto lyginamasis variantas
2018 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Papildyti 141 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „
6) 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip po 1 žvejybos vietą ir neviršijant ūkio subjekto turėtos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Čimbaras
P rojekto
lyginamasis variantas
2018 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama
aukciono ir ne aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo .
metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ungurių žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje (išskyrus Kuršių marias) turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į ungurių žvejybos kvotą, vienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 pasirinktą žvejybos vietą, kurioje turėjo žvejybos kvotą per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, ir neviršijant aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito; “. 3. Papildyti 141 straipsnio 3 dalį 6 punktu: „
kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, išreikštą galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje tos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip 10 procentų aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito, neviršijant ūkio subjekto turėtų tos rūšies žuvų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m.
lapkričio 1 d. 2.
iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino vidaus vandens telkinių žvejų kreipimaisi dėl nevienodos galimybės gauti teisę į žvejybos kvotą, kadangi pagal istoriškumą vidaus vandens telkinių žvejai diskriminuojami lyginant su Kuršių marių žvejais, nes Kuršių marių žvejai gauna tam tikrą dalį teisių į žvejybos kvotas be aukciono. Projekto tikslas – panaikinti diskriminacines nuostatas tarp Kuršių mariose ir kituose vidaus vandens telkinuose žvejojančių žvejų. Projekto uždavinys – vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojusiems ūkio subjektams suteikti teisę į žvejybos kvotą be aukciono. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius Seimo narys Petras Čimbaras. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Projekte aptarti teisniai santykiai reguliuojami bendra tvarka, teisė į žvejybos kvotą suteikiama neišskiriant vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojusių ūkio subjektų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojusiems ūkio subjektams suteikti teisę į žvejybos kvotą be aukciono. Laukiama teigiamų rezultatų, kadangi bus išsaugomos darbo vietos daugelį metų žvejojusiems žvejams ir nebus sunaikinta tradicinė žvejyba, kuri vertinga ne tik ekonomine, bet pažinimo prasme bei kaip paveldas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas skatins neatsisakyti tradicinio verslo, kuris vertingas pažinimo prasme ir kaip paveldas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikės papildyti žemės ūkio ministro įsakymus nustatant, kaip turi būti atrenkami ūkio subjektai, kurie turi teisę gauti teisę į žvejybos kvotą be aukciono. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų savokų projekte nepateikiama. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Žemės ūkio ministras, iki įstatymo įsigaliojimo, papildo įsakymus kaip bus atrenkami ūkio subjektai norint jiems suteikti teisę į žvejybos kvotą be aukciono. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „žuvininkystė“, „žvejybos kvota“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų pagrindimų ir paaiškinimų negauta. Teikia Seimo narys Petras Čimbaras Teikia
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad „3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip po 1 žvejybos vietą ir neviršijant ūkio subjekto teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus
diskutuotinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 2 dalis nuostato, kad teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu. Šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodytuose) vidaus vandenyse . Pažymėtina, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio struktūrinių dalių konstrukciją projektu siūlomas reguliavimas nustatytų dar vieną apribojimą, į kurį turėtų būti atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t.y., ne ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose) vidaus vandenyse . Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar būtent toks yra projektu siūlomų nuostatų tikslas.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalį žvejybos vidaus vandenyse limitus (vidaus vandens telkiniui nustatytą arba didžiausią galimą sugauti žuvų kiekį) aplinkos ministras nustato tik remdamasis žuvų išteklių tyrimų duomenimis. Pažymėtina, kad, pagal projektu siūlomą teisės į žvejybos kvotą suteikimo tvarką, galimos situacijos, kai ūkio subjektų turimi žvejybos kvotos vidurkiai gali viršyti aplinkos ministro tam vidaus vandens telkiniui nustatytą žvejybos limitą (pavyzdžiui, atlikus žuvų išteklių tyrimus nustatyta, kad žuvų ištekliai sumažėjo), arba atvirkščiai – ūkio subjektų turimi žvejybos kvotų vidurkiai gali būti mažesni nei aplinkos ministro tam vidaus vandens telkiniui nustatytas žvejybos limitas (pavyzdžiui, atlikus žuvų išteklių tyrimus nustatyta, kad žuvų ištekliai padidėjo). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip tokiais atvejais ūkio subjektams būtų suteikiamos teisės į žvejybos kvotą (pavyzdžiui, ar atsižvelgus į žvejybos limitą ūkio subjektų turimi žvejybos kvotų vidurkiai būtų proporcingai didinami ar mažinami ir pan.). Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus atskaitos momentas, iki kurio skaičiuojami paskutiniai 5 kalendoriniai metai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad paskutiniai 5 kalendoriniai metai skaičiuojami iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos kvotą. Ketvirta, nėra aiški formuluotė „neviršijant ūkio subjekto teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio “, t. y., manytina, kad galėtų būti skaičiuojamas ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkis, o ne teisės į žvejybos kvotą vidurkis.
Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomas reguliavimas būtų taikomas ūkio subjektams suteikiant teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose ir, jeigu taip, tai koks tokiu atveju būtų šios projektu siūlomos nuostatos tarpusavio santykis su Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis, taip pat nustatančiomis tam tikrus apribojimus suteikiant teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ir (ar) jos įgaliotoms institucijoms iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos susijusios su teisės į žvejybos kvotą suteikimo ūkio subjektams pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. 3 . Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo tvarką, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-03- Nr. Į 2018-02-20 Nr. S-2018-1233 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII‑1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1670 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame šias pastabas. Pažymime, kad abejotina, ar Įstatymo projekto nuostatos būtų suderinamos su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuria buvo perkelta Paslaugų direktyvos [1]
8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad tais atvejais, kai dėl gamtinių išteklių išduodamas ribotas skaičius leidimų verstis tam tikros rūšies veikla, turi būti taikoma nešališka ir skaidri atrankos procedūra, o tokie leidimai negali būti pratęsiami automatiškai. Kadangi nuo teisės į žvejybos kvotą suteikimo priklauso, ar asmeniui bus išduodamas leidimas verstis versline žvejyba vidaus vandenyse, manytina, kad teisės į žvejybos kvotą suteikimo procedūra laikytina leidimu pagal Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, o jo suteikimo procedūra atitiktų Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 6 punkte pateiktą apibrėžimą. Paminėtina ir tai, kad nuo šios teisės suteikimo priklauso, ar asmuo turės teisę vykdyti veiklą, t. y. šios teisės nesuteikimas gali apriboti asmenų įsisteigimo laisvę. Tad žvejybos kvotų paskirstymui turėtų būti taikomos Paslaugų įstatyme įtvirtintos nuostatos.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomas modelis, kai dalis žvejybos kvotų būtų skirstoma ne aukciono būdu, bet pratęsiamos automatiškai pagal žvejybos istorinius rodiklius. Europos teisės departamento nuomone, toks modelis galimai neatitinka Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią tokio tipo leidimų pratęsti automatiškai negalima. Taip pat paminėtina, kad Įstatymo projektu siūlomu modeliu mažinant teisių į žvejybos kvotas skirstymą aukciono būdu būtų ribojama konkurencija ir mažinamos galimybės naujiems veiklos vykdytojams veikti rinkoje. Atsižvelgdami į tai, kad šiuo pasiūlymu būtų ribojama konkurencija, siūlytume įstatymo projektą derinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Laima Bendoraitytė, tel. 706 63 891, el. p. [email protected] [1]
2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36).
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą – ne daugiau kaip 1 pasirinktame tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje neviršijant ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus, ir aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų.“ Šios projekto diskutuotinos šiuo aspektu:
Pažymėtina, kad šiose projekto nuostatose siūloma nustatyti didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose: priklausomai nuo vidaus vandens telkinio dydžio, nuo 1 ik 3 ūkio subjektų.
Siūlomu teisiniu reguliavimu šis ūkio subjektų skaičiaus apribojimas būtų taikomas ir aukciono, ir ne aukciono būdu suteikiant teises į žvejybos kvotas. Todėl, jei minėtuose vidaus vandens telkiniuose ūkio subjektai anksčiau turėjo žvejybos kvotas, tai pasiekus įstatymo nustatytą maksimalų ūkio subjektų skaičių ne aukciono būdu suteikus teises į žvejybos kvotas, aukcionas nebūtų skelbiamas. Tokiu būdu būtų sumažintos galimybės anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos rinką vidaus vandenyse. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatose nėra aiškios antrojo sakinio nuostatos, nes keičiamo įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai taikomi ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, tuo tarpu keičiamo įstatymo 141 straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodytuose) vidaus vandenyse . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
DĖL
straipSNIo
2018-09-19
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Petras Čimbaras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Mickuvienė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-261 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad „3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip po 1 žvejybos vietą ir neviršijant ūkio subjekto teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
141 straipsnio 2 dalis nuostato, kad teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu. Šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne įstatymo 141 straipsnio 2 dalyje nurodytuose) vidaus vandenyse . Pažymėtina, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio struktūrinių dalių konstrukciją projektu siūlomas reguliavimas nustatytų dar vieną apribojimą, į kurį turėtų būti atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t.y., ne ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose) vidaus vandenyse . Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar būtent toks yra projektu siūlomų nuostatų tikslas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalį žvejybos vidaus vandenyse limitus (vidaus vandens telkiniui nustatytą arba didžiausią galimą sugauti žuvų kiekį) aplinkos ministras nustato tik remdamasis žuvų išteklių tyrimų duomenimis.
Pažymėtina, kad, pagal projektu siūlomą teisės į žvejybos kvotą suteikimo tvarką, galimos situacijos, kai ūkio subjektų turimi žvejybos kvotos vidurkiai gali viršyti aplinkos ministro tam vidaus vandens telkiniui nustatytą žvejybos limitą (pavyzdžiui, atlikus žuvų išteklių tyrimus nustatyta, kad žuvų ištekliai sumažėjo), arba atvirkščiai – ūkio subjektų turimi žvejybos kvotų vidurkiai gali būti mažesni nei aplinkos ministro tam vidaus vandens telkiniui nustatytas žvejybos limitas (pavyzdžiui, atlikus žuvų išteklių tyrimus nustatyta, kad žuvų ištekliai padidėjo). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip tokiais atvejais ūkio subjektams būtų suteikiamos teisės į žvejybos kvotą (pavyzdžiui, ar atsižvelgus į žvejybos limitą ūkio subjektų turimi žvejybos kvotų vidurkiai būtų proporcingai didinami ar mažinami ir pan.). Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus atskaitos momentas, iki kurio skaičiuojami paskutiniai 5 kalendoriniai metai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad paskutiniai 5 kalendoriniai metai skaičiuojami iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos kvotą. Ketvirta, nėra aiški formuluotė „neviršijant ūkio subjekto teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio “, t. y., manytina, kad galėtų būti skaičiuojamas ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkis, o ne teisės į žvejybos kvotą vidurkis.
Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomas reguliavimas būtų taikomas ūkio subjektams suteikiant teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose ir, jeigu taip, tai koks tokiu atveju būtų šios projektu siūlomos nuostatos tarpusavio santykis su Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis, taip pat nustatančiomis tam tikrus apribojimus suteikiant teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose. Pritarti
siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ir (ar) jos įgaliotoms institucijoms iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos susijusios su teisės į žvejybos kvotą suteikimo ūkio subjektams pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti
Teisės departamentas 2018-02-263 .
Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma pakeisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo tvarką, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta. 4. Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2018-03-08 Išnagrinėjome Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII‑1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1670 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikiame šias pastabas. Pažymime, kad abejotina, ar Įstatymo projekto nuostatos būtų suderinamos su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuria buvo perkelta Paslaugų direktyvos [1]
nuostata. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 8 straipsnio
išteklių išduodamas ribotas skaičius leidimų verstis tam tikros rūšies veikla, turi būti taikoma nešališka ir skaidri atrankos procedūra, o tokie leidimai negali būti pratęsiami automatiškai. Kadangi nuo teisės į žvejybos kvotą suteikimo priklauso, ar asmeniui bus išduodamas leidimas verstis versline žvejyba vidaus vandenyse, manytina, kad teisės į žvejybos kvotą suteikimo procedūra laikytina leidimu pagal Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, o jo suteikimo procedūra atitiktų Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 6 punkte pateiktą apibrėžimą. Paminėtina ir tai, kad nuo šios teisės suteikimo priklauso, ar asmuo turės teisę vykdyti veiklą, t. y. šios teisės nesuteikimas gali apriboti asmenų įsisteigimo laisvę. Tad žvejybos kvotų paskirstymui turėtų būti taikomos Paslaugų įstatyme įtvirtintos nuostatos.
Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomas modelis, kai dalis žvejybos kvotų būtų skirstoma ne aukciono būdu, bet pratęsiamos automatiškai pagal žvejybos istorinius rodiklius. Europos teisės departamento nuomone, toks modelis galimai neatitinka Paslaugų įstatymo
automatiškai negalima. Taip pat paminėtina, kad Įstatymo projektu siūlomu modeliu mažinant teisių į žvejybos kvotas skirstymą aukciono būdu būtų ribojama konkurencija ir mažinamos galimybės naujiems veiklos vykdytojams veikti rinkoje. Atsižvelgdami į tai, kad šiuo pasiūlymu būtų ribojama konkurencija, siūlytume įstatymo projektą derinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Spręsti pagrindiniam komitetui 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-06-191 Šiuo projektu siekiama vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojusiems ūkio subjektams suteikti teisę į žvejybos kvotą be aukciono ir dėl to siūloma atitinkamai papildyti šiuo metu galiojančio Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalį 6 punkte nustatytu apribojimu:
metus žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip po 1 žvejybos vietą ir neviršijant ūkio subjekto turėtos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus . Susipažinę su Žuvininkystės įstatymo projektu Nr.
XIIIP-1670 ir jį lydimaisiais dokumentais, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. vasario 26 d. išvados [1] 1 punkte pateiktomis pastabomis dėl siūlomo reglamentavimo neaiškumų, dėl:
Žuvininkystės įstatyme nėra apibrėžta „žvejybos vietos“ sąvoka, todėl svarstytina, ar ji praktikoje negali būti suprantama ir aiškinama plečiamai, pavyzdžiui, kaip tam tikras geografinis taškas, dalis vandens telkinio, keli vandens telkiniai ir pan. T eisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių ( Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d.,
). Siūlytumėme patikslinti Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1670 nuostatas pagal aukščiau pateiktas pastabas, o jų svarstymo metu atsižvelgti į Žuvininkystės įstatymo projektą Nr. XIIIP-1205, kuriuo siūlomas iš esmės priešingas verslinės žvejybos vidaus vandenų telkiniuose reguliavimas. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-08-29 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1670 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
įstatymo 141 straipsnio nuostatos turi būti suderinamos su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, perkeliančia 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva) 12 straipsnio 2 dalį. Paslaugų įstatymo
gamtinių išteklių išduodamas ribotas skaičius leidimų verstis tam tikros rūšies veikla, turi būti taikoma nešališka ir skaidri atrankos procedūra, tokie leidimai negali būti pratęsiami automatiškai. Pažymėtina, kad nuo perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) suteikimo priklauso, ar asmeniui bus išduodamas leidimas verstis versline žvejyba vidaus vandenyse, tai yra, teisės į žvejybos kvotą nesuteikimas gali apriboti asmenų įsisteigimo laisvę. Tokiu atveju teisės į žvejybos kvotą suteikimo procedūra laikytina leidimu pagal Paslaugų įstatymo
direktyvos 4 straipsnio 6 punkte pateiktą apibrėžimą, todėl teisė į žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje negali būti automatiškai suteikiama dėl to, kad ūkio subjektas anksčiau turėjo žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje.
Nepritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti pagal gautas išvadas bei pasiūlymus. 2. Lietuvos Respublikos
atveju svarbu įvertinti, kad Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio
būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičius ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose (priklausomai nuo vidaus vandenų telkinio dydžio, nuo 1 iki 3 ūkio subjektų). Siūlomu teisiniu reguliavimu šis ūkio subjektų skaičiaus apribojimas būtų taikomas ir aukciono, ir ne aukciono būdu suteikiant teises į žvejybos kvotas. Darytina išvada, kad pasiekus šį maksimalų ūkio subjektų skaičių ne aukciono būdu suteikus teises į žvejybos kvotas, aukcionas nebūtų skelbiamas. Tokiu būdu būtų neobjektyviai sumažintos galimybės anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas subjektams patekti į rinką. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas ežerų, polderių ar tvenkinių atveju (skirtingai nei Kuršių marių ar upių atveju) nenumato tokių konkurenciją apsaugančių kriterijų, kaip pavyzdžiui, maksimalus ne aukciono būdu paskirstomų teisių į žvejybos kvotas procentas nuo nustatyto bendro žvejybos limito (Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktai).
Tad, nors siūlomu teisiniu reguliavimu būtų panaikinama diskriminacija tarp Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenų telkiniuose žvejojančių žvejų tuo aspektu, kad ir kituose vidaus vandenų telkiniuose numatoma galimybė teises į žvejybos kvotas skirstyti pagal istorinius žvejybos duomenis, tokiu reguliavimu galimai būtų sukurtos labiau konkurenciją ribojančios sąlygos ūkio subjektams, norintiems pradėti žvejoti kituose nei Kuršių marios vidaus vandenų telkiniuose. Nepritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį tobulinti pagal gautas išvadas bei pasiūlymus. 6. Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1670 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kęstutis Mažeika. Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Patarėja Jolita Jakučionytė [1] Prieiga internete : https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/c6487fc0205111e88a05839ea3846d8e?jfwid=qjs00crue .
Kaimo reikalų komitetas
2018-09-26
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Gintarė Remeikienė, l. e. p. padėjėja Renata Činskienė; žemės ūkio viceministras Darius Liutikas, Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėja Agnė Razmislavičiūtė-Palionienė ir vyriausioji specialistė Ramunė Mickuvienė, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento vyresnioji patarėja Romualda Masiulionienė, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Vytautas Kesminas, Asociacijų sąjungos „Žuvininkų rūmai“ prezidentas Leonas Kerosierius, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis, Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ Tarybos pirmininkė Siga Stanislava Jakubauskienė ir Tarybos narys Modestas Griciūnas, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos pirmininkas Danius Pumputis, UAB
„SLP žuvis“ direktorius Stanislovas Papievis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-26. 1 (14(1))
1.
straipsnio 3 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad „3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip po 1 žvejybos vietą ir neviršijant ūkio subjekto teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 2 dalis nuostato, kad teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono būdu. Šio įstatymo 141 straipsnio 3 dalis nustato apribojimus, į kuriuos atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne įstatymo141 straipsnio 2 dalyje nurodytuose) vidaus vandenyse. Pažymėtina, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio struktūrinių dalių konstrukciją projektu siūlomas reguliavimas nustatytų dar vieną apribojimą, į kurį turėtų būti atsižvelgiama suteikiant teisę į žvejybos kvotą kituose (t. y., ne ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose) vidaus vandenyse. Iš projekto aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, ar būtent toks yra projektu siūlomų nuostatų tikslas. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalį žvejybos vidaus vandenyse limitus (vidaus vandens telkiniui nustatytą arba didžiausią galimą sugauti žuvų kiekį) aplinkos ministras nustato tik remdamasis žuvų išteklių tyrimų duomenimis.
Pažymėtina, kad, pagal projektu siūlomą teisės į žvejybos kvotą suteikimo tvarką, galimos situacijos, kai ūkio subjektų turimi žvejybos kvotos vidurkiai gali viršyti aplinkos ministro tam vidaus vandens telkiniui nustatytą žvejybos limitą (pavyzdžiui, atlikus žuvų išteklių tyrimus nustatyta, kad žuvų ištekliai sumažėjo), arba atvirkščiai – ūkio subjektų turimi žvejybos kvotų vidurkiai gali būti mažesni nei aplinkos ministro tam vidaus vandens telkiniui nustatytas žvejybos limitas (pavyzdžiui, atlikus žuvų išteklių tyrimus nustatyta, kad žuvų ištekliai padidėjo). Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip tokiais atvejais ūkio subjektams būtų suteikiamos teisės į žvejybos kvotą (pavyzdžiui, ar atsižvelgus į žvejybos limitą ūkio subjektų turimi žvejybos kvotų vidurkiai būtų proporcingai didinami ar mažinami ir pan.). Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aiškus atskaitos momentas, iki kurio skaičiuojami paskutiniai 5 kalendoriniai metai. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nustatant, kad paskutiniai 5 kalendoriniai metai skaičiuojami iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui suteikiama teisė į žvejybos kvotą. Ketvirta, nėra aiški formuluotė „neviršijant ūkio subjekto teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio“, t. y., manytina, kad galėtų būti skaičiuojamas ūkio subjekto turėtų žvejybos kvotų vidurkis, o ne teisės į žvejybos kvotą vidurkis.
Penkta, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar siūlomas reguliavimas būtų taikomas ūkio subjektams suteikiant teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose ir, jeigu taip, tai koks tokiu atveju būtų šios projektu siūlomos nuostatos tarpusavio santykis su Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalies 1 ir 4 punktų nuostatomis, taip pat nustatančiomis tam tikrus apribojimus suteikiant teisę į žvejybos kvotą Kuršių mariose. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-26. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ir (ar) jos įgaliotoms institucijoms iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos susijusios su teisės į žvejybos kvotą suteikimo ūkio subjektams pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-26. 3.
pakeisti teisės į žvejybos kvotą suteikimo tvarką, taip pat į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą atlieka Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijos, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti4 Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-03-08. Pažymime, kad abejotina, ar Įstatymo projekto nuostatos būtų suderinamos su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuria buvo perkelta Paslaugų direktyvos 12 straipsnio 2 dalies nuostata. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad tais atvejais, kai dėl gamtinių išteklių išduodamas ribotas skaičius leidimų verstis tam tikros rūšies veikla, turi būti taikoma nešališka ir skaidri atrankos procedūra, o tokie leidimai negali būti pratęsiami automatiškai. Kadangi nuo teisės į žvejybos kvotą suteikimo priklauso, ar asmeniui bus išduodamas leidimas verstis versline žvejyba vidaus vandenyse, manytina, kad teisės į žvejybos kvotą suteikimo procedūra laikytina leidimu pagal Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalį, o jo suteikimo procedūra atitiktų Paslaugų direktyvos 4 straipsnio 6 punkte pateiktą apibrėžimą. Paminėtina ir tai, kad nuo šios teisės suteikimo priklauso, ar asmuo turės teisę vykdyti veiklą, t. y. šios teisės nesuteikimas gali apriboti asmenų įsisteigimo laisvę. Tad žvejybos kvotų paskirstymui turėtų būti taikomos Paslaugų įstatyme įtvirtintos nuostatos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūlomas modelis, kai dalis žvejybos kvotų būtų skirstoma ne aukciono būdu, bet pratęsiamos automatiškai pagal žvejybos istorinius rodiklius. Europos teisės departamento nuomone, toks modelis galimai neatitinka Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią tokio tipo leidimų pratęsti automatiškai negalima.
Nepritarti Išduodant leidimą verstis versline žvejyba vidaus vandenyse bus taikoma nešališka ir skaidri atrankos procedūra ir tokie leidimai nebus pratęsiami automatiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nustatoma teisė į žvejybos kvotą, o ne į žvejybos leidimą. Pagal Žuvininkystės įstatymo 2 str. Žvejybos kvota (51 d.) yra ne tas pats kas Žvejybos leidimas (53 d.). Paslaugų įstatymo 8 str. 2 d. nustatomas leidimų, o ne kvotų, išdavimo apribojimas. 5 Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-03-08. Taip pat paminėtina, kad Įstatymo projektu siūlomu modeliu mažinant teisių į žvejybos kvotas skirstymą aukciono būdu būtų ribojama konkurencija ir mažinamos galimybės naujiems veiklos vykdytojams veikti rinkoje. Atsižvelgdami į tai, kad šiuo pasiūlymu būtų ribojama konkurencija, siūlytume įstatymo projektą derinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba. Nepritarti Konkurencijos taryba pateikė pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-06-19. 3. Dėl Žuvininkystės įstatymo projekto Nr.
Šiuo projektu siekiama vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojusiems ūkio subjektams suteikti teisę į žvejybos kvotą be aukciono ir dėl to siūloma atitinkamai papildyti šiuo metu galiojančio Žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio 3 dalį 6 punkte nustatytu apribojimu:
žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip po 1 žvejybos vietą ir neviršijant ūkio subjekto turėtos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus . Susipažinę su Žuvininkystės įstatymo projektu Nr. XIIIP-1670 ir jį lydimaisiais dokumentais, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. vasario 26 d. išvados 1 punkte pateiktomis pastabomis dėl siūlomo reglamentavimo neaiškumų, dėl:
Žuvininkystės įstatyme nėra apibrėžta „žvejybos vietos“ sąvoka, todėl svarstytina, ar ji praktikoje negali būti suprantama ir aiškinama plečiamai, pavyzdžiui, kaip tam tikras geografinis taškas, dalis vandens telkinio, keli vandens telkiniai ir pan. Teisinio reguliavimo trūkumai leidžia savo nuožiūra interpretuoti teisės normas, nepagrįstai apsunkina asmens galimybes pasinaudoti teisinės priemonėmis siekiant apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus ir tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Be to, Konstitucinis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų yra teisinis tikrumas ir teisinis aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių ( Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai ). Siūlytumėme patikslinti Žuvininkystės įstatymo projekto Nr. XIIIP-1670 nuostatas pagal aukščiau pateiktas pastabas, o jų svarstymo metu atsižvelgti į Žuvininkystės įstatymo projektą Nr. XIIIP-1205, kuriuo siūlomas iš esmės priešingas verslinės žvejybos vidaus vandenų telkiniuose reguliavimas. Pritarti2 Konkurencijos taryba, 2018-07-03.
(2) Nutarimo projektu siūloma iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 141 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1670 (toliau – Įstatymo projektas) bei pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo.
(3) Įstatymo projekto tikslas – panaikinti diskriminacines nuostatas tarp Kuršių mariose ir kituose vidaus vandens telkiniuose žvejojančių žvejų, nustatant, kad: „3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje, bet kiekvienos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai
(4) Įvertinusi tai, kad Nutarimo projektu iš esmės pritariama Įstatymo projektui, kuriuo siūloma vidaus vandens telkiniuose tam tikrą laiką žvejojusiems ūkio subjektams suteikti teisę į žvejybos kvotą be aukciono, Konkurencijos taryba pažymi, kad teisių į žvejybos galimybes suteikimas vadovaujantis istoriškumo principu, sukuria prielaidas sąžiningos konkurencijos iškraipymui. Konkurencijos tarybos nuomone, nėra objektyvių priežasčių, kurios pateisintų išskirtinių sąlygų suteikimą tam tikriems subjektams (šiuo atveju – tam tikrą laiką rinkoje veikiantiems ūkio subjektams). Teisės į žvejybos galimybes suteikimas, atsižvelgiant į ankstesnių metų žvejybos kvotą, gali privilegijuoti ilgiau šioje rinkoje veikiančius (žvejojančius) ūkio subjektus kitų subjektų, siekiančių dar tik pradėti vykdyti verslinę žvejybą, atžvilgiu.
Dėl šių priežasčių siūlomas reglamentavimas gali varžyti ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją atitinkamoje rinkoje, kadangi tokiu būdu galimai užkertamas kelias naujiems ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą, tačiau negalintiems pasiremti istoriškumo principu, patekimas į rinką.
(5) Primename, kad Konkurencijos taryba dar 2014 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 2S-7/2014 konstatavo, jog perleidžiamosios žvejybos teisės dydžio, nuo kurio priklauso ūkio subjektui skiriamų žvejybos kvotų Baltijos jūroje dydis, apskaičiavimo tvarka, kai remiamasi tik konkretaus ūkio subjekto istoriniais žuvų sugavimo rodikliais, negali būti objektyvi. Teisinis reguliavimas, kai žvejybos kvotos paskirstomos ne konkurencingos procedūros būdu, o vadovaujantis tik ūkio subjektų istoriniais žuvų sugavimo rodikliais, lemia, kad tik didžiausius istorinius žuvų sugavimo rodiklius turintis ūkio subjektas gali pretenduoti į didžiausią kvotų dalį, atitinkamai mažesnius istorinius žuvų sugavimo rodiklius turintys ūkio subjektai galėtų gauti tik nedidelę atitinkamos žuvų rūšies kvotų dalį, priklausomai nuo jų istorinių žuvų sugavimo rodiklių. Tokia tvarka, kai nustatant kvotų dydį buvo atsižvelgiama į istorinius ūkio subjektų žuvų sugavimo rodiklius, ribojo konkurenciją atitinkamoje verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinkoje ir sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas tarp atitinkamoje rinkoje veikiančių bei galinčių joje veikti ūkio subjektų.
(6) Atsižvelgdama į tai, Konkurencijos taryba pakartotinai pažymi, kad teisės į žvejybos galimybes suteikimas vadovaujantis istoriškumo principu, sukuria prielaidas sąžiningos konkurencijos iškraipymui.
Teisės į žvejybos galimybes suteikimas, atsižvelgiant į ankstesnių metų žvejybos kvotą, gali privilegijuoti ilgiau šioje rinkoje veikiančius (žvejojančius) ūkio subjektus kitų subjektų, siekiančių dar tik pradėti vykdyti verslinę žvejybą, atžvilgiu. Dėl šių priežasčių siūlomas reglamentavimas gali varžyti ūkio subjektų ūkinės veiklos laisvę ir konkurenciją atitinkamoje rinkoje, kadangi tokiu būdu galimai užkertamas kelias naujiems ūkio subjektams, norintiems pradėti vykdyti atitinkamą ūkinę veiklą, tačiau negalintiems pasiremti istoriškumo principu, patekimas į rinką.
(7) Konkurencijos tarybos nuomone, verslinė žvejyba nepasižymi tokia išskirtine specifika, kad šioje rinkoje konkurencija dėl galimybės gauti žvejybos kvotas negalėtų vykti įgyvendinant konkurencingą procedūrą, pavyzdžiui, organizuojant aukcioną. Tokiu būdu ūkio subjektams būtų sudaromos objektyvios galimybės varžytis dėl norimo kvotų kiekio, o norintys gauti daugiau kvotų ūkio subjektai, atitinkamai, siūlytų didesnę kainą arba kitais būdais (pavyzdžiui, aktyviai investuodami į išteklių atsinaujinimą) turėtų pranašumą kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
Tokiu būdu ūkio subjektams būtų sudarytos galimybės veiksmingai ir vienodomis sąlygomis konkuruoti tarpusavyje.
(8) Atsižvelgdami į išdėstytą ir į tai, kad Žuvininkystės įstatyme yra įtvirtintas žvejybos kvotų suteikimas aukciono būdu, siūlome sistemiškai keisti Žuvininkystės įstatymą, atsisakant istoriškumo principo ir teisių į žvejybos galimybes įgijimą organizuoti tik aukciono būdu.
(9) Primename, kad Konkurencijos taryba yra paskelbusi Sprendimų poveikio konkurencijai vertinimo gaires, siekdama padėti teisės aktų projektų rengėjams įvertinti rengiamo projekto galimą įtaką konkurencijai ir pasirinkti tinkamiausias sprendimų alternatyvas. Nepritarti Verslinė žvejyba, kai ji paremta istoriškumo principu, skatina tausiai naudoti žuvų išteklius, laikytis aplinkosauginių reikalavimų, panaudoti tinkamiausius ir ekonomiškiausius žvejybos įrankius, vietos gyventojų įtraukimą į teisėtą veiklą, jų užimtumą, žvejybos tradicijų išsaugojimą, pageidaujančiųjų supažindinimą su ja ir kita. Žvejyba, vertinama tik pagal ekonominę naudą (didesnė kaina, konkurencingumas), skatina žuvų išteklių pereikvojimą ir jų populiacijų sunaikinimą bei kitus neigiamus socialinius reiškinius. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-08-29 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr.
SV-S-752 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 1.5 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1670 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
straipsnio nuostatos turi būti suderinamos su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, perkeliančia 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) (toliau – Paslaugų direktyva) 12 straipsnio 2 dalį. Paslaugų įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai dėl gamtinių išteklių išduodamas ribotas skaičius leidimų verstis tam tikros rūšies veikla, turi būti taikoma nešališka ir skaidri atrankos procedūra, tokie leidimai negali būti pratęsiami automatiškai. Pažymėtina, kad nuo perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą (toliau – teisė į žvejybos kvotą) suteikimo priklauso, ar asmeniui bus išduodamas leidimas verstis versline žvejyba vidaus vandenyse, tai yra, teisės į žvejybos kvotą nesuteikimas gali apriboti asmenų įsisteigimo laisvę. Tokiu atveju teisės į žvejybos kvotą suteikimo procedūra laikytina leidimu pagal Paslaugų įstatymo
straipsnio 6 punkte pateiktą apibrėžimą, todėl teisė į žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje negali būti automatiškai suteikiama dėl to, kad ūkio subjektas anksčiau turėjo žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje. Nepritarti Išduodant leidimą verstis versline žvejyba vidaus vandenyse bus taikoma nešališka ir skaidri atrankos procedūra ir tokie leidimai nebus pratęsiami automatiškai.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nustatoma teisė į žvejybos kvotą, o ne į žvejybos leidimą. Pagal Žuvininkystės įstatymo 2 str. Žvejybos kvota (51 d.) yra ne tas pats kas Žvejybos leidimas (53 d.). Paslaugų įstatymo 8 str. 2 d. nustatomas leidimų, o ne kvotų, išdavimo apribojimas. 2
įstatymo 14(1) straipsnio 2 dalimi yra nustatytas didžiausias ūkio subjektų, kuriems aukciono būdu gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičius ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose (priklausomai nuo vidaus vandenų telkinio dydžio, nuo 1 iki 3 ūkio subjektų). Siūlomu teisiniu reguliavimu šis ūkio subjektų skaičiaus apribojimas būtų taikomas ir aukciono, ir ne aukciono būdu suteikiant teises į žvejybos kvotas. Darytina išvada, kad pasiekus šį maksimalų ūkio subjektų skaičių ne aukciono būdu suteikus teises į žvejybos kvotas, aukcionas nebūtų skelbiamas. Tokiu būdu būtų neobjektyviai sumažintos galimybės anksčiau neturėjusiems teisės į žvejybos kvotas subjektams patekti į rinką. Pažymėtina, kad siūlomas teisinis reguliavimas ežerų, polderių ar tvenkinių atveju (skirtingai nei Kuršių marių ar upių atveju) nenumato tokių konkurenciją apsaugančių kriterijų, kaip pavyzdžiui, maksimalus ne aukciono būdu paskirstomų teisių į žvejybos kvotas procentas nuo nustatyto bendro žvejybos limito (Žuvininkystės įstatymo 14(1) straipsnio 3 dalies 1, 2, 4 punktai).
Tad, nors siūlomu teisiniu reguliavimu būtų panaikinama diskriminacija tarp Kuršių mariose ir kituose vidaus vandenų telkiniuose žvejojančių žvejų tuo aspektu, kad ir kituose vidaus vandenų telkiniuose numatoma galimybė teises į žvejybos kvotas skirstyti pagal istorinius žvejybos duomenis, tokiu reguliavimu galimai būtų sukurtos labiau konkurenciją ribojančios sąlygos ūkio subjektams, norintiems pradėti žvejoti kituose nei Kuršių marios vidaus vandenų telkiniuose. Nepritarti Verslinė žvejyba, kai ji paremta istoriškumo principu, skatina tausiai naudoti žuvų išteklius, laikytis aplinkosauginių reikalavimų, panaudoti tinkamiausius ir ekonomiškiausius žvejybos įrankius, vietos gyventojų įtraukimą į teisėtą veiklą, jų užimtumą, žvejybos tradicijų išsaugojimą, pageidaujančiųjų supažindinimą su ja ir kita. Žvejyba, vertinama tik pagal ekonominę naudą (didesnė kaina, konkurencingumas), skatina žuvų išteklių pereikvojimą ir jų populiacijų sunaikinimą bei kitus neigiamus socialinius reiškinius. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2018-09-19 Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1670 ir jį tobulinti, atsižvelgiant į gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Europos teisės departamentas prie LR teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
komiteto patobulintam Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-1670(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Kaimo reikalų komitetas, 2018-09-26 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto išvadas siūloma patikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas:
„1. Pakeisti 14(1) straipsnio 2 dalį ir ją
išdėstyti taip: „2. Teisė į žvejybos kvotą ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose suteikiama aukciono ir ne aukciono būdu atitinkamam ūkio subjektų skaičiui, atsižvelgiant į didžiausią ūkio subjektų, kuriems gali būti suteikta teisė į žvejybos kvotą, skaičių: ežeruose, polderiuose ir tvenkiniuose, kurių plotas iki 499 ha, – 1; nuo 500 iki 999 ha – 2; nuo 1 000 iki 7 000 ha – 3. Ūkio subjektams 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, turėjusiems žvejybos kvotą tam tikrame ežere, polderyje ar tvenkinyje, be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą
Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šioje dalyje nustatytų apribojimų. “ Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2018 m. nebeteko aktualumo 14(1) straipsnio 3 dalies 3 punktas, Įstatymo projekte siūlome pakeisti šį punktą: „2. Pakeisti 14(1) straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) ūkio subjektams, iki 2013 m. pagal tuo metu galiojusias ungurių įveisimo normas savo lėšomis nustatyta tvarka įveisusiems ungurius, teisė į žvejybos kvotą suteikiama ne aukciono būdu iš tų vandens telkinių ištekančiuose upeliuose iš eilės 5 metus po ungurių įveisimo .
kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, ungurių žvejybos kvotą tam tikrame vidaus vandenų telkinyje (išskyrus Kuršių marias) turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į ungurių žvejybos kvotą, vienam ūkio subjektui skiriant ne daugiau kaip po 1 pasirinktą žvejybos vietą, kurioje turėjo žvejybos kvotą per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, ir neviršijant aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito; “ Atsižvelgiant į tai, kad Žuvininkystės įstatymo 14(1) straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kuriais teisės į žvejybos kvotą suteikiamos ne aukciono būdu, kai žvejybos limitas išreikštas žvejybos įrankių arba žvejybos vietų skaičiumi, reikia nustatyti ir kada teisės į žvejybos kvotą suteikiamos ne aukciono būdu, kai žvejybos limitas išreikštas galimu sugauti žuvų kiekiu. Siūloma 14(1) straipsnio 3 dalį papildyti 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „3.
Papildyti 14(1) straipsnio 3 dalį 6 punktu: „
paskutinius 5 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiama teisė į žvejybos kvotą, žvejybos kvotą, išreikštą galimu sugauti tam tikros rūšies žuvų kiekiu, tam tikrame vidaus vandenų telkinyje turėjusiems ūkio subjektams be aukciono suteikiama teisė į žvejybos kvotą tame vandens telkinyje tos rūšies žuvų specializuotajai žvejybai – ne daugiau kaip 10 procentų aplinkos ministro nustatyto žvejybos limito, neviršijant ūkio subjekto turėtų tos rūšies žuvų žvejybos kvotų tame vidaus vandenų telkinyje vidurkio per pasirinktus 3 kalendorinius metus per paskutinius 5 kalendorinius metus, suapvalinto iki sveiko skaičiaus. Likusios nesuteiktos teisės į žvejybos kvotą tame vidaus vandenų telkinyje ūkio subjektams suteikiamos aukciono būdu, neviršijant šio straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų. “ Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, turi įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną , ir į tai, kad įgaliotos institucijos iki Įstatymo projekto įsigaliojimo turi priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma Įstatymo projektą papildyti 2 straipsniu, nustatančiu Įstatymo projekto įsigaliojimo datą: „
dalį, įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras iki 2019 m. rugpjūčio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Žuvininkystės įstatymo Nr.
VIII-1756 14(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1670(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius