Projekto lyginamasis variantas
civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 570 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prarastą teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atkurti pagal
dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusio vykdomąją bylą teismo antstolio pareiškimą, taip pat savo iniciatyva.“
Papildyti 629 straipsnio 1 dalį 11 punktu:
„11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi
išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė, nei šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.“
1Pakeisti 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti
išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį;“. 2. Pakeisti 631 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį
būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija dviejų tūkstančių trisdešimt eurų (išieškoti iš šio būsto draudžia šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis) dalies nuostatos;“. 4 straipsnis. 663 straipsnio pakeitimas Pakeisti 663 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
1.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus įvykdytas išieškotos. 2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. 3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, Išieškoti išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija du keturis tūkstančius trisdešimt eurų. Šioje dalyje nustatytas ribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. 4.
gyvenamasis namas skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, ir interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Šiame straipsnyje Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.“
Pakeisti 668 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti
nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko kuris būtinas skolininkui ar jo šeimos pragyvenimui šeimai gyventi, darbui dirbti pagal jo profesiją ar mokymuisi mokytis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.“
Pakeisti 688 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„688 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko
pinigų sumas ir kitokį turtą, esantį pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų
gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą. 3. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų bei kitokio turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.“
Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio
straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“
Pakeisti 736 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt trisdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio
kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.“
Papildyti 739 straipsnį 9 punktu: „9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio
Pakeisti 746 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus prašymu priverstinai realizavęs hipoteka skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynėse pardavęs įkeistą daiktą ir surašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša Hipotekos registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.“
Pakeisti 749 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio Kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą.
Jeigu reikalavimų teisės yra susijusios su piniginėmis išmokomis, išieškojimas iš tokių išmokų vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“ 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 5, 7 ir 8 straipsnius, įsigalioja 2018 m.
liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 3. Šio įstatymo 5 ir 7 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 2–11 straipsniai taikomi ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šių straipsnių įsigaliojimo. 5. Antstoliai išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų skolininko pajamų darantiems asmenims iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia patvarkymus daryti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 570 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prarastą teismo ar vykdomąją bylą teismas gali atkurti pagal
dalyvavusių byloje asmenų ar vykdžiusio vykdomąją bylą teismo antstolio pareiškimą, taip pat savo iniciatyva.“
Papildyti 629 straipsnio 1 dalį 11 punktu:
„11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi
išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma.“
1Pakeisti 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti
išieškoma, išskyrus šio Kodekso 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį;“. 2. Pakeisti 631 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus paskutinį
būstą, kuriame gyvena, ir išieškoma suma neviršija dviejų tūkstančių trisdešimt eurų (išieškoti iš šio būsto draudžiama pagal šio Kodekso 663 straipsnio 3 dalis) dalies nuostatas;“. 4 straipsnis. 663 straipsnio pakeitimas Pakeisti 663 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
1.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymusas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus įvykdytas išieškotos. 2. Tiesiogiai iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų taip pat išieškomos periodinės išmokos, jeigu jas galima išieškoti darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas. 3. Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, Išieškoti išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu kai išieškoma išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija du keturis tūkstančius trisdešimt eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. 4.
gyvenamasis namas skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, ir interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. 5. Šiame straipsnyje Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto.“
Pakeisti 668 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti
nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko kuris būtinas skolininkui ar jo šeimos pragyvenimui šeimai gyventi, darbui dirbti pagal jo profesiją ar mokymuisi mokytis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių Šio turto ir reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.“
Pakeisti 688 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„688 straipsnis. Išieškojimo nukreipimas į skolininko
pinigų sumas ir kitokį turtą, esantįčius pas kitus asmenis ar priklausantį skolininkui iš kitų asmenų
gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei ir kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą. 3. Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto arba kad kiti asmenys privalo išmokėti skolininkui priklausančias sumas ar duoti kitą turtą, antstolis jį juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti.“
Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio
straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“
Pakeisti 736 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt trisdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos.“
išdėstyti taip:
negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso
mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.“
punktu: „9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio
Pakeisti 746 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu skolininkas, gavęs antstolio raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, per raginime nurodytą terminą neįvykdo hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis nustato įkeisto turto administravimą arba įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka. Hipotekos ar įkeitimo kreditoriaus prašymu priverstinai realizavęs hipoteka skolininko pasiūlytam pirkėjui ar varžytynėse pardavęs įkeistą daiktą ir surašęs turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša Hipotekos registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus.“
Pakeisti 749 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje numatytame patvarkyme, be šio Kodekso 613 straipsnyje nurodytų reikalavimų, antstolis nurodo skolininkui, jog kad šis neturi teisės priimti jokio reikalavimo įvykdymo arba valdyti ar disponuoti turtine teise, o prievolės skolininkui nurodo prievolę įvykdyti antstoliui arba pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu reikalavimų teisės yra susijusios su piniginėmis išmokomis, iš šių išmokų išieškoma Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.“ 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2018 m. spalio 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2018 m. gruodžio 1 d. 3. Šio įstatymo 5 ir 7 straipsniai įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 4. Šio įstatymo 2–11 straipsniuose išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šių straipsnių įsigaliojimo. 5. Antstoliai išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų skolininko pajamų darantiems asmenims iki 2018 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia patvarkymus daryti šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2018 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo ir lietuvos respublikos darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamasis raštas
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2017 m. spalio 1 d. buvo vykdomas priverstinis išieškojimas iš 292 612 skolininkų fizinių asmenų, iš kurių net 181 559 asmenų atžvilgiu buvo vykdoma daugiau nei viena vykdomoji byla. Taigi 181 559 skolininkams iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnio nuostatomis, išskaitoma po 50 procentų, o iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA (jeigu skolininkas uždirba daugiau nei MMA), išskaitoma 70 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis dirbančiųjų uždirba tik MMA (nuo 2018 m. sausio 1 d. tai atitinka 361 Eur atskaičius mokesčius), atlikus CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas, skolininkui lieka 288,80 Eur (jeigu vykdoma tik viena vykdomoji byla) arba 180,50 Eur (jeigu vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų, taip pat – jeigu vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai). Taigi tie skolininkai, kurie uždirba tik MMA, ypač tie, kuriems išskaitoma po 50 procentų, iš esmės neturi jokių galimybių patenkinti bent minimalius poreikius ir dažniausiai tai sąlygoja naujų skolų atsiradimą, nes skolininkas negali apmokėti einamųjų sąskaitų (pvz., sumokėti už komunalines paslaugas) ir tokiu būdu pradedami šių naujų įsiskolinimų priverstinio išieškojimo procesai, o skolininkas patenka į tam tikrą užburtą ratą.
Šios priežastys skatina skolininką slėpti pajamas ar apskritai vengti oficialaus darbo, nes nedirbdamas ir gaudamas įvairias socialines išmokas, iš kurių nėra išieškoma, bei kitą paramą iš esmės turi panašias pajamas. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 114 punkte nurodyta, kad, Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, su skurdo ar socialinės atskirties rizika susiduria 29,3 proc. mūsų šalies piliečių (t. y. skurdo sąlygomis Lietuvoje gyvena beveik 857 tūkstančiai žmonių), o 117.1 papunktyje įsipareigota įgyvendinti aktyvias skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Įgyvendinant šias Vyriausybės programos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – CPK projektas) numatoma sumažinti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius ir tokiu būdu suteikti skolininkams galimybę patenkinti bent minimalius poreikius. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 150 straipsnio 4-6 dalyse nurodyti išskaitų dydžiai atitinka CPK 736 nurodytus išskaitų dydžius, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir DK 150 straipsnis. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas taip pat nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas gali turėti kelias banko sąskaitas, o antstoliui nežinoma, kiek šiose sąskaitose yra lėšų ir neįmanoma užtikrinti, kad, vykdant išieškojimą, skolininko sąskaitose būtų paliekama suma, lygi MMA, praktikoje ši įstatyminė nuostata neveikia ir iš skolininko banko sąskaitos išieškoma bet kokia suma, reikalinga skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, nepriklausomai nuo to, kiek sąskaitoje (sąskaitose) yra lėšų. Tačiau, jeigu iš skolininko banko sąskaitos nurašomos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, CPK 689 straipsnio 7 dalies nuostatos nurodymą priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas pateikusį antstolį, pareigūną ar instituciją įpareigoja tokias lėšas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinti skolininkui. Taigi esamas teisinis reguliavimas ne tik nesuteikia skolininkui galimybės banko sąskaitoje turėti lėšų bent minimaliems poreikiams patenkinti, bet ir sukelia jam papildomą naštą bei nepatogumus, nes sukuria pareigą išieškojimą vykdančiam antstoliui, pareigūnui ar institucijai pateikti lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus, taip pat skolininkas turi laukti kol antstolis, pareigūnas ar institucija išieškotas lėšas grąžins. Atsižvelgiant į tai, CPK projekte numatyta, kad, vykdant priverstinį išieškojimą, iš skolininko sąskaitos bus nurašomos tik Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį (nuo 2018 m. sausio 1 d. šis dydis yra 245 Eur) viršijančios lėšos.
CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur. Ši suma buvo nustatyta dar 2006 metais, tuo tarpu, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 metų pirmojo ketvirčio iki 2017 metų antrojo ketvirčio būstų kainos Lietuvoje, priklausomai nuo vietovės ir būsto būklės (naujas ar senas būstas), padidėjo 11,64 – 49,68 procento. Taigi CPK 663 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta skolininko būsto apsauga nebeatitinka per vienuolika metų pasikeitusių ekonominių ir socialinių sąlygų. Taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti vertinama CPK 663 straipsnyje naudojama sąvoka „išieškoma suma“, nes kituose vykdymo procesą reguliuojančiuose CPK straipsniuose vartojama sąvoka „išieškotina suma ir vykdymo išlaidos“ (pvz., CPK 675 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti).
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis CPK 753 straipsniu, iš išieškotų lėšų pirmiausia padengiamos vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamoms atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, taip pat – kitos vykdymo išlaidos ir tik tada proporcingai paskirstomos išieškotos sumos išieškotojams ir atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą, CPK 663 straipsnyje numatyta įtvirtinti sąvoką „išieškotina suma ir vykdymo išlaidos“, taip pat numatyta CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytą 2 030 Eur sumą pakeisti į
dėl apsaugos skolininko būstui, kuriame skolininkas gyvena, taikymo būtų atsižvelgiama į visas sumas, kurias reikia išieškoti – išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad paskutinio būsto netekimas skolininkui gali turėti ypač didelių neigiamų socialinių, emocinių ir kitų pasekmių, CPK projektu taip pat numatyta CPK 663 straipsnio 1 dalį papildyti nuostatomis, draudžiančiomis išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per 18 mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų ir išieškojimas šiuo būdu yra vykdomas.
Toks teisinis reguliavimas ne tik skatintų skolininką būti aktyviu ir įvykdyti prievoles, bet ir suteiktų galimybę išsaugoti paskutinį būstą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų teisė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Priklausomai nuo to, kokiai grupei priskiriamas nuteistasis, kiekvieną mėnesį jis gali apsipirkti už sumą, neviršijančią 2 – 4 bazinių socialinių išmokų (76 – 152 Eur). Pažymėtina, kad nuteistiesiems draudžiama turėti grynųjų pinigų, todėl piniginės lėšos, už kurias nuteistiesiems leidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, laikomos pataisos įstaigoje atidarytose asmeninėse nuteistųjų sąskaitose (paprastai tai yra lėšos, kurias nuteistiesiems perveda jų artimieji). Taigi tais atvejais, kai antstolis vykdo išieškojimą iš pataisos įstaigoje esančio asmens, iš skolininko išieškomos visos pataisos įstaigoje atidarytoje jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos ir pataisos įstaigoje esantis asmuo negali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, paskambinti telefonu, įsigyti rašymo priemonių, pašto vokų ir ženklų, kitų reikmenų, kuriais jis nėra aprūpinamas valstybės.
Atsižvelgiant į tai, kad laisvėje ir pataisos įstaigoje gyvenančių asmenų poreikiai skiriasi iš esmės (pataisos įstaigoje gyvenantiems asmenims nemokamai tiekiamas fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, užtikrinamos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, jie aprūpinami patalyne, nepatiria jokių būsto išlaikymo išlaidų ir pan.), užtikrinant nuteistųjų teisę įsigyti paminėtų prekių ir reikmenų, CPK projekte numatyta CPK 739 straipsnį papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad iš pataisos įstaigoje atidarytos nuteistojo sąskaitos gali būti išieškomos tik lėšos, viršijančios pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, t. y. nuteistasis, iš kurio vykdomas išieškojimas, galės turėti pusę lėšų (ir jas išleisti paminėtoms prekėms ar reikmenims įsigyti), kurias galėtų turėti, jeigu iš jo nebūtų vykdomas išieškojimas. CPK projektu taip pat sprendžiamos kitos su vykdymo procesu susijusios praktinės problemos:
1) 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojo CPK 96 straipsnio
nepriteisiamos, jeigu jų bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimo išlaidų sumą (nuo 2015 m. sausio 1 d. nepriteistina suma yra 3 Eur).
Praktikoje yra dažni atvejai, kai iki 2011 m. spalio 1 d. priimtu teismo sprendimu iš asmens buvo priteista mažesnė nei 3 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą suma, tačiau ši suma neišieškota dėl to, kad skolininkas nedirba ir neturi piniginių lėšų, todėl, vadovaudamasis CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktu, vykdomąjį dokumentą su išieškojimo negalimo aktu antstolis grąžina išieškotojui Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuri šiuos vykdomuosius dokumentus turi administruoti ir pakartotinai teikti vykdyti antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotina suma yra mažesnė nei 3 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos patiriamos sąnaudos, susijusios su šių vykdomųjų dokumentų administravimu ir pakartotiniu pateikimu vykdyti, yra didesnės, nei galima nauda, jei vykdomasis dokumentas bus įvykdytas, todėl tikslinga CPK 629 straipsnio 1 dalį papildyti 11 punktu, numatančiu, kad vykdomoji byla, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, nutraukiama, jeigu likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta nepriteistina suma, ir skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma. Vykdomąją bylą nutraukus, vykdomasis dokumentas būtų grąžinamas ne išieškotojui, bet jį išdavusiai institucijai ir nebūtų teikiamas vykdyti pakartotinai. 2) CPK 688 straipsnyje numatyta, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.
Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad šias lėšas arba turtą antstolis aprašo arba surašo turto arešto aktą. Pažymėtina, kad išieškojimo nukreipimas į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, savo esme yra išieškojimas iš turtinių teisių, nes išieškoma iš pinigų sumų ir kitokio turto, kuriuos skolininkas turi teisę gauti iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimo iš turtinių teisių (įskaitant išieškojimą iš piniginių išmokų) tvarka nustatyta CPK 749 straipsnyje, kuriame be kita ko taip pat nustatyta, kad antstolis surašo ne turto arešto aktą, bet patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, siekiant panaikinti šią koliziją, CPK 688 straipsnyje tikslinga panaikinti nuostatas, susijusias su išieškojimu iš pinigų sumų ir kitokio turto, kuriuos skolininkas turi gauti iš kitų asmenų. 3) CPK 746 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus prašymu realizavęs hipoteka įkeistą daiktą antstolis apie tai praneša Hipotekos registrui, tačiau nei šiame, nei kituose CPK straipsniuose nėra nuostatų, numatančių antstolio pareigą Hipotekos registrui taip pat pranešti ir apie įkeitimu įkeisto daikto priverstinį realizavimą. 4) Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos iškėlė problemą, kad kiekvienais metais gauna beveik 1 000 antstolių patvarkymų dėl turtinių teisių arešto (agentūros administruojamų išmokų, kurios turės būti išmokėtos asmenims, iš kurių antstoliai vykdo išieškojimą, arešto).
Atsižvelgiant į didelį antstolių patvarkymų kiekį, agentūra patiria dideles darbo laiko ir materialines sąnaudas, nes antstolių patvarkymai gaunami iš anksto ir juos reikia administruoti iki išmokų išmokėjimo momento, o tais atvejais, kai dėl tos pačios išmokos arešto gaunami kelių antstolių patvarkymai, areštuotą išmoką reikia paskirstyti pagal CPK 754 straipsnyje nustatytą reikalavimų patenkinimo eilę, proporcingai kiekvienam tos pačios eilės išieškotojui priklausančiai sumai. Su analogiškomis problemomis susiduria ir Valstybinė mokesčių inspekcija, gaunanti antstolių patvarkymus dėl mokesčių permokų arešto. Taip pat pažymėtina, kad toks išieškojimo iš turtinių teisių procesas neužtikrina visų kreditorių lygiateisiškumo, nes tokiu būdu išieškoti iš turtinių teisių gali tik antstoliai, o išieškojimą vykdančios valstybės institucijos tokios galimybės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad prievolės skolininku (asmeniu, privalančiu išmokėti skolininkui pinigų sumas) gali būti ne tik paminėtos valstybės institucijos, bet ir privatūs asmenys, taip pat įvertinus tai, kad valstybės institucijos, skirtingai nei privatūs asmenys, paprastai turi tam tikras informacines sistemas ir šios sistemos galėtų būti pritaikytos išieškojimui vykdyti elektroninių ryšių priemonėmis, numatyta pakeisti CPK 749 straipsnio 3 dalį nustatant, kad išieškojimas iš reikalavimų teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka.
Toks teisinis reguliavimas suteiktų galimybę Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti skirtingus išieškojimo iš turtinių teisių procesus, pvz., privatiems asmenims antstolis pateiktų rašytinį patvarkymą, kuriame nurodytų skolininkui priklausančias sumas pervesti į skolininko banko sąskaitą ir išieškojimą iš tokių lėšų per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą galės vykdyti visi priverstinį išieškojimą vykdantys subjektai (tiek antstoliai, tiek valstybės institucijos), o išieškojimas iš valstybės institucijų administruojamų išmokų galėtų būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis: modernizavus Antstolių informacinę sistemą ir Mokesčių administravimo informacinę sistemą (toliau – MAIS), per jau šiuo metu sukurtą šių sistemų integracinę sąsają, antstoliai galėtų elektroninių ryšių priemonėmis gauti ir naudoti MAIS informaciją, ar skolininkas turi mokesčių permokų ir, tik esant tokioms permokoms, elektroninių ryšių priemonėmis teiktų į MAIS patvarkymą dėl išieškojimo iš mokesčių permokų. Valstybinė mokesčių inspekcija permoką pervestų į skolininko sąskaitą ir išieškojimas iš šių lėšų taip pat būtų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. p. [email protected]) Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus (vedėjas Igor Golubajev, tel. 266 2855, el. p. [email protected]) patarėjas Artūras Remeikis, tel. 266 2872, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Neradęs skolininkui priklausančio turto ar lėšų, nepriklausomai nuo to, kas yra išieškotojas ir kokia suma išieškoma, antstolis surašo išieškojimo negalimumo aktą, vykdomąją bylą užbaigia ir vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui (CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Išieškotojas (Aiškinamajame rašte aptariamu atveju – Valstybinė mokesčių inspekcija) turi teisę ir pareigą per penkerius metus vykdomąjį dokumentą pateikti antstoliui vykdyti pakartotinai. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 Eur.
CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą (pvz., 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017) ši apsauga yra vienkartinė ir taikoma lėšoms, kurias skolininkas turi tik pradėjus vykdymo procesą. CPK 688 straipsnyje nustatyta, kad išieškojimas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti nukreipiamas ne tik į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, bet ir pinigų sumas bei kitokį turtą skolininkui priklausančius iš kitų asmenų. Išieškojimo iš turtinių teisių, įskaitant pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, tvarka taip pat nustatyta ir CPK 749 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 736 straipsniu, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki
nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų. Iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
CPK 746 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad hipotekos kreditoriaus prašymu priverstinai realizavęs hipoteka įkeistą daiktą ir surašęs turto pardavimo iš varžytynių aktą, antstolis nedelsdamas apie tai praneša Hipotekos registrui ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Nuostatų, numatančių analogišką pareigą pranešti Hipotekos registrui kai realizuojamas įkeitimu įkeistas daiktas, CPK nėra. Išieškodamas iš turtinių teisių, antstolis, vadovaudamasis CPK 749 straipsnio 3 dalimi, prievolės skolininkui nurodo pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą ir išieškotos lėšos paskirstomos tik tiems kreditoriams, kurių naudai išieškojimą vykdo antstolis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama CPK 629 straipsnį papildžius CPK projekte numatytomis nuostatomis, vykdomoji byla dėl bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškojimo bus ne užbaigiama, bet nutraukiama, jeigu skolininkas neturi lėšų ar turto, iš kurių būtų galima išieškoti, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė nei CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta nepriteistina suma. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, Valstybinei mokesčių inspekcijai nereikės administruoti antstolio grąžintų vykdomųjų dokumentų, nes jie bus grąžinami išdavusiai institucijai, taip pat nereikės šių vykdomųjų dokumentų teikti vykdyti pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos patiriamos sąnaudos, susijusios su šių vykdomųjų dokumentų administravimu ir pakartotiniu pateikimu vykdyti yra didesnės, nei likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma, ne tik sumažės administracinė našta Valstybinei mokesčių inspekcijai, bet taip pat bus taupomos biudžeto lėšos. CPK 663 straipsnyje vartojama sąvoka „išieškoma suma“ keičiama sąvoka „išieškotina suma ir vykdymo išlaidos“.
Toks sąvokų pakeitimas bus ne tik aiškesnis, bet ir atitiks CPK 753 straipsnyje nustatytą išieškotų lėšų paskirstymo tvarką. Siekiant paskatinti skolininką aktyviais veiksmais siekti prievolės įvykdymo, o tuo pačiu suteikti jam galimybę išsaugoti būstą, kuriame skolininkas gyvena, CPK 663 straipsnio 1 dalis papildoma nuostatomis, numatančiomis, kad išieškojimas iš skolininko paskutinio būsto nevykdomas, jeigu skolininkas antstoliui pateikia įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per aštuoniolika mėnesių darant CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų. Šis aštuoniolikos mėnesių terminas buvo apskaičiuotas įvertinus išskaitų iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio skolininko dydį ir laikotarpį, per kurį šiomis išskaitomis būtų padengiama išieškotina suma ir vykdymo išlaidos:
1) 2017 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje sudarė 661,70 Eur, todėl, įvertinus CPK projekte numatytus naujus išskaitų dydžius (CPK 736 straipsnis), iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens, turinčio vieną vykdomąją bylą, per mėnesį būtų išskaičiuojama 222,55 Eur;
2) CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatytas draudimas išieškoti iš paskutinio būsto, jeigu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršija 4000 Eur, taikomas nepriklausomai nuo skolininko darbo užmokesčio dydžio ir šioje dalyje paminėtu atveju skolininkas neturi teikti antstoliui įrodymų, kad 4 000 Eur dydžio išieškotiną ir vykdymo išlaidų sumą galima išieškoti per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta paskutinio skolininko būsto apsauga iš esmės būtų taikoma išieškant didesnes nei 4000 Eur išieškotinos ir vykdymo išlaidų sumas.
Atsižvelgiant į tai, CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta skolininko paskutinio būsto apsauga turi būti ne mažesnė, nei CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta apsauga: jeigu
dydžiu, iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio asmens būtų išieškota per 18 mėnesių (4 000 / 222,55 = 17,97), tai CPK 663 straipsnio 1 dalyje taip pat tikslinga nustatyti 18 mėnesių terminą.
Projektų rengėjų nuomone, CPK 663 straipsnio 1 dalies pakeitimo projekte nustatytas 18 mėnesių terminas yra optimalus ir pagrįstas objektyviais skaičiavimais, suteikiantis skolininkui galimybę išsaugoti paskutinį būstą, o išieškotojui garantuojantis, kad įsiskolinimas bus išieškotas per ne ilgesnį kaip 18 mėnesių terminą (pvz., 6 000 Eur suma iš 1 000 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius gaunančio asmens būtų išieškota per 16 mėnesių). Taip pat paminėtina, kad CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytas 18 mėnesių terminas nereiškia, kad visais atvejais, kai skolininkas pateiks antstoliui šioje dalyje nurodytus dokumentus, iš turto bus išieškoma tik suėjus
antstolis gali nukreipti išieškojimą į paskutinį būstą, jeigu paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per 18 mėnesių nebus išieškotos (jeigu išieškojimas realiai nėra vykdomas taip, kokius įvykdymo įrodymus pateikė skolininkas). Be to, siūlomas teisinis reguliavimas yra skaidresnis ir stabilesnis: jeigu išieškant iš darbo užmokesčio procesas yra paprastas ir ginčų tikimybė yra minimali, tai išieškant iš turto proceso šalys dažnai ginčija turto įvertinimą, varžytynių rezultatus ir pan. Išieškojimo iš turto procesas taip pat yra ilgas, o CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu net ir praėjus vienerių metų terminui po varžytynių ir dėl pritaikytos restitucijos išieškotojas gali būti įpareigotas grąžinti išieškotas lėšas.
Įvertinus visas šias aplinkybes galima teigti, kad maksimalus 18 mėnesių terminas, per kurį visa išieškotina suma ir vykdymo išlaidos būtų išieškotos iš skolininko darbo užmokesčio, nėra nepagrįstas ar iš esmės pažeidžiantis išieškotojo interesus. Atsižvelgus į per vienuolika metų padidėjusias būstų kainas, taip pat įvertinus tai, kad, vadovaujantis CPK 663 straipsniu, bus atsižvelgiama ne tik į išieškotinos sumos, bet ir vykdymo išlaidų sumą, CPK 663 straipsnio 3 dalyje numatoma 2 030 Eur išieškomą sumą keisti į 4 000 Eur išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumą, kuri buvo apskaičiuota taip:
1) Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo 2006 metų pirmojo ketvirčio (kuomet buvo nustatyta 2 030 Eur suma) iki 2017 metų antrojo ketvirčio būstų kainos Lietuvoje, priklausomai nuo vietovės ir būsto būklės (naujas ar senas būstas), padidėjo iki 49,68 procento, todėl apsauga išieškotinai sumai šiuo metu sudarytų: 2 030 + 49,68 % = 3 038,50 Eur;
2) vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 1 lentele, išieškant 3 038,50 Eur skolą, skaičiuojamas 13 % atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą, 63,99 Eur būtinos vykdymo išlaidos, taip pat skaičiuojamos papildomos vykdymo išlaidos, susijusios su konkrečių veiksmų atlikimu vykdomojoje byloje (antstolio dokumentų parengimu, areštuoto turto ekspertize, varžytynių paskelbimu, varžytynių vykdymu ir kt.). Preliminariais skaičiavimais bendra vykdymo išlaidų suma gali siekti iki 1 000 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad būsto kainos didmiesčiuose ir atokesnėse vietovėse gali skirtis keletą ar keliolika kartų, praktikoje galimos situacijos, kai skolininko būsto vertė bus mažesnė, nei CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyta 4 000 Eur suma, CPK projekte numatyta, kad CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas išieškoti iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, netaikomas, jeigu skolininko būsto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Nepriėmus tokios išieškotojų interesus saugančios nuostatos skolininkas turėtų galimybę piktnaudžiauti, nes, žinodamas, kad iš jo būsto nebus išieškoma, kol išieškotina suma ir vykdymo išlaidos neviršys 4 000 Eur, ne tik nebus skatinamas vykdyti esamų prievolių, kurios jau išieškomos priverstinai, bet gali nevykdyti ir kitų prievolių (pvz., nemokėti už komunalines paslaugas). Tokiu būdu išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms pasiekus 4 000 Eur ir skolininko būstą realizavus priverstine tvarka, gautų lėšų nepakaktų išieškotojų reikalavimams patenkinti ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad sąžiningas ir aktyvus skolininkas, turintis realias galimybes įvykdyti savo prievoles, turės teisę pasinaudoti CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir per 18 mėnesių apmokėti išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas net ir tuo atveju, jeigu jo būsto vertė yra mažesnė nei išieškotina suma ir vykdymo išlaidos. Taigi, sistemiškai vertinant CPK projekte pateiktas CPK 663 straipsnio nuostatas, galima teigti, kad jos suteiks skolininkui realias galimybes išsaugoti būstą, kuriame jis gyvena, bet tuo pačiu nepažeis ir išieškotojų interesų, nes išieškojimas bus realiai vykdomas, o skolos išieškojimą garantuos skolininko turimas turtas (būstas, kuriame skolininkas gyvena).
CPK 688 straipsnyje panaikinus nuostatą, kad antstolis šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali areštuoti pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, teisinis reguliavimas taps aiškesnis, taip pat bus pašalinta CPK 688 ir CPK 749 straipsnių kolizija: CPK 688 straipsnyje nustatyta tvarka antstolis areštuos skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, o CPK 749 straipsnyje nustatyta tvarka vykdys išieškojimą iš skolininkui priklausančių turtinių teisių (įskaitant išieškojimą iš reikalavimo teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.2 papunktyje numatyta socialines išmokas susieti su minimaliu vartojimo krepšeliu. Šių nuostatų įgyvendinimui Lietuvos Respublikos Seime 2017 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymas.
Atsižvelgiant į tai, kad teisinėje sistemoje atsirado naujas institutas – minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD), kurio paskirtis nustatyti asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, CPK projektu skolininko interesų apsaugą taip pat numatoma sieti ne su MMA, bet su MVPD:
1) naikinama CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA;
2) CPK 689 straipsnio 6 dalis papildoma nuostata, kad per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą vykdant nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas, iš skolininko sąskaitos bus nurašomos tik MVPD viršijančios lėšos. Ši nuostata užtikrins, kad skolininko sąskaitoje kiekvieną mėnesį bus paliekama suma, būtina skolininko esminiams poreikiams patenkinti. Toks teisinis reguliavimas ne tik užtikrins skolininko interesų apsaugą, nes jo sąskaitoje bus paliekama suma, reikalinga minimaliems maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti, bet tuo pačiu nebus iš esmės pažeidžiami ir išieškotojo interesai, nes paminėta apsauga bus skirta tik minimaliems skolininko poreikiams patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad šių nuostatų įgyvendinimui reikės modernizuoti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į šią sistemą teikiančių subjektų informacines sistemas (Antstolių informacinę sistemą, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros ir muitinės informacines sistemas), CPK projekte numatyta, kad šie pakeitimai įsigalios 2020 m. liepos 1d., o iki 2018 m. liepos 1 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti tvarką:
1) nustatančią MVPD apsaugos automatinį pritaikymą Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje iki CPK 689 straipsnio 6 dalies naujų nuostatų įsigaliojimo į šią sistemą pateiktiems nurodymams nurašyti pinigines lėšas;
2) užtikrinančią, kad tais atvejais, kai skolininkas turi kelias sąskaitas, MVPD būtų pritaikyta tik vieną kartą, t. y. vienai iš skolininko sąskaitų (pvz., vėliausiai atidarytai);
3) užtikrinančią skolininko teisę bet kuriam iš nurodymus nurašyti pinigines lėšas teikiančių subjektų pateikti prašymą pakeisti sąskaitą, kuriai būtų taikoma MVPD apsauga.
Šio punkto įgyvendinimui informacinės sistemos turėtų būti modernizuotos taip, kad nurodymų nurašyti pinigines lėšas teikėjai savo informacinėse sistemose matytų, kuriai skolininko sąskaitai taikoma MVPD apsauga; esant skolininko prašymui – pakeisti sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga; galėtų padidinti arba sumažinti skolininko sąskaitai taikomą apsaugą, pvz.: 1) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama 100 Eur dydžio socialinė pašalpa, pašalpos gavimo terminui MVPD sumažinamas 100 Eur (socialinė pašalpa būtų įskaitoma į MVPD apsaugą ir tokiu būdu skolininkui ir toliau būtų taikoma įstatymo nustatyta MVPD apsauga); 2) MVPD apsauga padidinama 100 Eur, jeigu turima duomenų, kad į sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga, kiekvieną mėnesį pervedamas 100 Eur dydžio vaikui priteistas išlaikymas; 3) turint duomenų, kad į skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga padidinama, kad atitiktų į sąskaitą pervedamų lėšų, iš kurių išieškoti draudžiama, sumą; 4) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga būtų panaikinta, nes į kitą sąskaitą skolininkas gauna lėšas, iš kurių nėra išieškoma ir šių lėšų suma viršija MVPD.
Šio punkto įgyvendinimui informacinės sistemos turėtų būti modernizuotos taip, kad nurodymų nurašyti pinigines lėšas teikėjai savo informacinėse sistemose matytų, kuriai skolininko sąskaitai taikoma MVPD apsauga; esant skolininko prašymui – pakeisti sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga; galėtų padidinti arba sumažinti skolininko sąskaitai taikomą apsaugą, pvz.: 1) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama 100 Eur dydžio socialinė pašalpa, pašalpos gavimo terminui MVPD sumažinamas 100 Eur (socialinė pašalpa būtų įskaitoma į MVPD apsaugą ir tokiu būdu skolininkui ir toliau būtų taikoma įstatymo nustatyta MVPD apsauga); 2) MVPD apsauga padidinama 100 Eur, jeigu turima duomenų, kad į sąskaitą, kuriai taikoma ši apsauga, kiekvieną mėnesį pervedamas 100 Eur dydžio vaikui priteistas išlaikymas; 3) turint duomenų, kad į skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga padidinama, kad atitiktų į sąskaitą pervedamų lėšų, iš kurių išieškoti draudžiama, sumą; 4) turint duomenų, kad į kitą skolininko sąskaitą pervedama CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos, iš kurių išieškoti draudžiama, ir šių lėšų suma viršija MVPD, nurodytų lėšų gavimo laikotarpiu MVPD apsauga būtų panaikinta, nes į kitą sąskaitą skolininkas gauna lėšas, iš kurių nėra išieškoma ir šių lėšų suma viršija MVPD. CPK projektu numatyta sumažinti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir kitų jam prilyginamų skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, būtų išskaitoma:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, kaip ir šiuo metu, galiotų 20 procentų dydžio išskaita;
3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 procentų. Iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų dalies, viršijančios MMA dydį, būtų išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. Vertinant išieškojimą iš didesnį nei MMA uždirbančių skolininkų pažymėtina, kad tokie asmenys paprastai turi būsto paskolas ar kitų finansinių įsipareigojimų, todėl pajamomis, likusiomis atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, skolininkas galėtų patenkinti minimalius poreikius, o pajamomis, likusiomis atlikus išskaitas iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, galėtų apmokėti kitas sąskaitas. Tuo tarpu išieškotojui tenkanti skolininko darbo užmokesčio dalis išliktų didelė, nes sudarytų pusę skolininko darbo užmokesčio, viršijančio MMA. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai neužtikrina skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros, pvz., jeigu vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų, vidutinį 661,70 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį gaunančiam skolininkui lieka 270,71 Eur (suma, tik nežymiai viršijanti šiuo metu nustatytą 245 Eur MVPD), tuo tarpu išskaitoma net 390,99 Eur ir kuo skolininko atlyginimas yra didesnis, tuo ši disproporcija taip pat didesnė (žiūrėti 1 paveikslą).
apie šiuo metu daromas išskaitas, kai vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų CPK projekte numatyta tvarka sumažinus išskaitų dydžius, tais atvejais, kai vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų, bus atsižvelgiama tiek į skolininko, tiek į išieškotojo interesus: mažesnį darbo užmokestį gaunančiam skolininkui teks didesnė procentinė darbo užmokesčio dalis, nei išieškotojui ir taip bus užtikrinama, kad net ir tik MMA uždirbančiam skolininkui liks lėšų minimaliems poreikiams patenkinti (skolininkui liekanti dalis viršys MVPD), o skolininko darbo užmokesčiui didėjant, palaipsniui didės ir išieškotojui tenkanti procentinė skolininko darbo užmokesčio dalis (žiūrėti 2 paveikslą). 2 paveikslas. Informacija apie CPK projekte numatytas išskaitas, kai vykdomos dvi ir daugiau vykdomųjų bylų CPK projekte numatytas teisinis reguliavimas taip pat leis patenkinti bent minimalius poreikius net ir minimalias pajamas turintiems asmenims, pvz., MMA uždirbančiam ir vieną vykdomąją bylą turinčiam skolininkui, atlikus CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas, kaip ir šiuo metu, liks 288,80 Eur, o daugiau kaip vieną vykdomąją bylą turinčiam skolininkui liks 252,70 Eur (šiuo metu jam lieka 180,50 Eur), t. y., nepriklausomai nuo to, kiek vykdomųjų bylų vykdoma, po išskaitų atlikimo skolininkui likusi darbo užmokesčio dalis viršys šiuo metu nustatytą 245 Eur MVPD.
Padidėję pajamos taip pat suteiks skolininkui galimybę vykdyti einamuosius mokėjimus ir dėl to sumažės naujų priverstinių išieškojimų tikimybė (dabartinių ir CPK projekte numatytų išskaitų iš MMA ir vidutinio darbo užmokesčio palyginimai pateikti 3 ir 4 paveiksluose). 3 paveikslas. Išieškojimas iš MMA atitinkančio darbo užmokesčio4 paveikslas. Išieškojimas iš vidutinio darbo užmokesčio Prognozuojant galimas neigiamas tokio teisinio reguliavimo pasekmes tiek skolininkui, tiek išieškotojui, buvo analizuojama laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2017 m. spalio 1 d. užvestų naujų vykdomųjų bylų statistika:
1) Neigiamos CPK projekte numatyto teisinio reguliavimo pasekmės skolininkui gali kilti tada, kai su skola kartu išieškomos ir palūkanos – dėl sumažėjusių išskaitų dydžių išieškojimas trunka ilgiau ir dėl skaičiuojamų palūkanų bendra išieškoma suma padidėja, todėl buvo vertinama, kokioje dalyje
buvo išieškomos ir palūkanos: šiuo laikotarpiu buvo užvestos 380 733 naujos vykdomosios bylos dėl piniginių sumų išieškojimo iš fizinių asmenų, iš jų 28 693 vykdomosiose bylose arba 7,5 procento visų piniginių išieškojimų kartu su skola buvo išieškomos ir palūkanos.
Pažymėtina, kad 66 procentais atvejų (18 978 vykdomosios bylos), kai buvo išieškomos ir palūkanos, palūkanų dydis buvo santykinai nedidelis – 5-6 procentų dydžio metinės palūkanos (detali informacija apie palūkanų išieškojimą pateikiama 5 paveiksle). 5 paveikslas. Informacija apie vykdomąsias bylas, kuriose išieškomos palūkanos
paveiksle geltona, mėlyna ir raudona spalvomis pažymėtos vykdomosios bylos, kuriose skolininkui gali kilti ne tik teigiamų, bet ir neigiamų pasekmių, nes skaičiuojamos palūkanos. Įvertinus šiuos duomenis prognozuojama, kad ilgiau trunkantis išieškojimo procesas esminės neigiamos įtakos skolininkams neturės, nes palūkanos išieškomos tik 7,5 procento visų piniginių išieškojimų atvejų, o ir išieškomų palūkanų dydis dažniausiai nėra didelis.
2) Vertinant kokią įtaką sumažėję išskaitų dydžiai turės išieškotojų interesams svarbu pažymėti, kad socialiai pažeidžiamais laikytini tik išieškotojai fiziniai asmenys, nes tiek valstybė, kaip išieškotojas, tiek juridiniai asmenys (biudžetinės įstaigos, komunalinių ir komunikacijų paslaugų teikėjai, kredito įstaigos ir t. t.) laikytini finansiškai pajėgesniais subjektais ir ilgesnį laikotarpį trunkantis išieškojimo procesas esminės neigiamos įtakos jų veiklos finansiniam stabilumui neturėtų daryti. Priešingai, siūlomas teisinis reguliavimas ilgalaikėje perspektyvoje gali turėti teigiamos įtakos tokiems išieškotojams, kaip valstybė ar komunalinių paslaugų teikėjai, nes dėl sumažėjusių išskaitų dydžių skolininkai, tikėtina, galės ne tik patenkinti būtinus poreikius, bet ir apmokėti einamąsias sąskaitas, t. y. sumažės naujų įsiskolinimo ir priverstinio jų išieškojimo atvejų. Vertinant siūlomo teisinio reguliavimo galimas neigiamas pasekmes išieškotojams fiziniams asmenims pažymėtina, kad iš laikotarpyje nuo laikotarpyje nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2017 m. spalio 1 d. užvestų 380 733 vykdomųjų bylų, išieškojimai fizinių asmenų naudai sudarė tik 11 642 atvejų arba 3 procentus visų piniginių išieškojimų.
Taip pat pažymėtina, kad maždaug pusė šių atvejų (5 826 vykdomosios bylos) sudarė vykdomosios bylos dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo ir CPK projektu siūlomas teisinis reguliavimas išlaikymo išieškojimui jokios įtakos neturės, nes, vadovaujantis CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išieškant išlaikymą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų pajamų išskaitoma ne paminėtame straipsnyje nustatyta procentinė darbo užmokesčio dalis, bet tokia suma, kokią nustatė teismas ir nurodė vykdomajame rašte. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas neigiamą įtaką galėtų turėti tik likusioms 5 816 iš 380 733 arba tik 1,53 procento paminėtu laikotarpiu užvestų vykdomųjų bylų, o įvertinus tai, kad ne visi išieškotojai fiziniai asmenys yra socialiai pažeidžiami, realus neigiamas poveikis galėtų paliesti dar mažesnį skaičių išieškotojų (informacija apie vykdomųjų bylų skaičių pagal išieškotojų tipus pateikiama 6 paveiksle). 6 paveikslas. Vykdomųjų bylų skaičius pagal išieškotojo tipą
paveiksle raudona spalva pažymėtos vykdomosios bylos, kuriose išieškotojai yra fiziniai asmenys ir CPK projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamų pasekmių, jeigu šie išieškotojai taip pat būtų socialiai pažeidžiami asmenys.
Atsižvelgiant į tai, kad naujų CPK 736 straipsnio nuostatų įgyvendinimui antstoliai turės pakeisti skolininkų darbdaviams anksčiau pateiktus patvarkymus, CPK projekte numatyta, kad naujos CPK 736 straipsnio nuostatos įsigalioja po dviejų mėnesių po įstatymo įsigaliojimo ir per šį terminą antstoliai skolininkų darbdaviams turės pateikti patvarkymus daryti išskaitas, atitinkančias naujas CPK 736 straipsnio nuostatas. CPK 739 straipsnį papildžius nuostatomis, numatančiomis, kad iš pataisos įstaigoje atidarytos nuteistojo sąskaitos bus išieškomos tik lėšos, viršijančios pusę BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių, nuteistasis, iš kurio vykdomas išieškojimas, pataisos įstaigos parduotuvėje galės įsigyti maisto produktų, galės paskambinti telefonu, įsigyti rašymo priemonių, pašto vokų ir ženklų, kitų reikmenų, kuriais jis nėra aprūpinamas valstybės. Papildžius CPK 746 straipsnio 3 dalį, įkeitimo kreditoriaus prašymu pardavęs įkeistą turtą, antstolis nedelsdamas praneš Hipotekos registrui ir įkeitimas bus išregistruotas. Pakeitus CPK 749 straipsnio 3 dalies nuostatas, išieškojimas iš turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, bus vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą: antstolis prievolės skolininkui (lėšas skolininkui turinčiam išmokėti asmeniui) nurodys pinigines lėšas pervesti ne į antstolio depozitinę sąskaitą, bet į skolininko sąskaitą. Toks išieškojimo procesas ne tik supaprastins antstolių patvarkymų administravimą, bet ir suteiks galimybę išieškojimą iš tokių lėšų vykdyti ne tik antstoliams, bet ir valstybės institucijoms.
Atsižvelgiant į tai, kad išieškant iš turtinių teisių prievolės skolininku gali būti tiek valstybės institucijos (pvz., mokesčių permokas administruojanti Valstybinė mokesčių inspekcija ar išmokas administruojanti Nacionalinė mokėjimo agentūra), tiek fiziniai ar privatūs juridiniai asmenys ir šios įstaigos bei asmenys naudoja skirtingas priemones ar informacines sistemas antstolių patvarkymams administruoti, CPK projektu numatyta pakeisti CPK 749 straipsnio 3 dalį nustatant, kad išieškojimas iš turtinių teisių, susijusių su piniginėmis išmokomis, vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Tokiu būdu Sprendimų vykdymo instrukcijoje skirtingiems asmenims būtų nustatyta skirtinga išieškojimo tvarka, pvz.: jeigu prievolės skolininkas yra fizinis arba privatus juridinis asmuo, antstolis jam pateiktų rašytinį patvarkymą, kuriame nurodytų, kad prievolės skolininkas lėšas turi pervesti į skolininko sąskaitą; jeigu prievolės skolininkas yra valstybės institucija, išmokas administruojanti informacinių sistemų pagalba, komunikacija ir išieškojimas tarp valstybės institucijos ir antstolio vyktų elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad išieškojimas iš darbo užmokesčio vykdomas CPK nustatyta tvarka, DK 150 straipsnyje atsisakius nuostatų, susijusių su konkrečių išskaitų iš darbo užmokesčio dydžių nustatymu, bet pateikus nuorodą į CPK, DK ir CPK nuostatos, susijusios su išieškojimu iš darbo užmokesčio, bus ne tik suderintos, bet taip pat bus užtikrinamas ir DK, kaip teisės akto, stabilumas, nes DK nuostatų nereikės keisti, jeigu ateityje CPK nuostatos, susijusios su išskaitų dydžiais, būtų pakeistos. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus nenumatomas joks poveikis kriminogeninei situacijai ir kovai su korupcija. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Dviejų mėnesių laikotarpyje po įstatymų įsigaliojimo padidės administracinė našta verslo subjektams, nes antstoliai per šį laikotarpį skolininkų darbdaviams turės pateikti patvarkymus, pakeičiančius anksčiau pateiktus patvarkymus dėl išskaitų iš skolininkų darbo užmokesčio. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. 11.
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti turės būti priimti įgyvendinamieji teisės aktai:
Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. liepos 1 d. turės patvirtinti tvarką, nustatančią MVPD apsaugos pritaikymą iki CPK 689 straipsnio 6 dalies naujų nuostatų įsigaliojimo į Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateiktiems nurodymams nurašyti pinigines lėšas, taip pat nustatančią sąskaitos, kuriai turi būti taikoma MVPD apsauga pakeitimą skolininko pageidavimu. 2. Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
patvirtinta išieškojimo iš turtinių teisių tvarka. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti reikės modernizuoti Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą ir nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į šią sistemą teikiančių subjektų informacines sistemas (Antstolių informacinę sistemą, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Sodros ir muitinės informacines sistemas). Preliminari lėšų suma, reikalinga informacinių sistemų modernizavimui: Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai – 500 000 Eur, Antstolių informacinei sistemai – 80 000 Eur, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinei sistemai – 60 000 Eur, muitinės informacinei sistemai – 60 000 Eur, Sodros informacinei sistemai – 15 000 Eur (Sodra informavo, kad papildomo finansavimo nereikės ir reikiamus pakeitimus atliks turimomis lėšomis). 13.
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Prieš rengiant įstatymų projektus buvo konsultuojamasi su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Teisėjų taryba, Lietuvos antstolių rūmais, VĮ Registrų centru, Vilniaus universitetu, Mykolo Romerio universitetu, Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos teisės institutu, Lietuvos bankų asociacija, Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu. Galimos CPK nuostatų, susijusių su skolininko interesų apsauga, tobulinimo kryptys buvo pristatytos visuomenei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą patalpinus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: skolininko turto areštas, turto areštas, uždarbio areštas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teisingumo ministrė Milda Vainiutė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 1 dalį, formuluotę. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriuo metu antstolis privalo vertinti skolininko pateiktus įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas būtų galima (ar negalima) išieškoti per tam tikrą laikotarpį, o ne iš skolininko turto. Žodžiai „šiuo atveju“ suponuoja, jog tai turėtų būti daroma proceso pradžioje, skolininkui tik pateikus įrodymus, tačiau manytina, kad ginant kreditorių interesus, pasikeitusių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas viso išieškojimo proceso metu, t.y. paaiškėjus, jog išieškojimas periodinėmis išskaitomis nebėra veiksmingas, turėtu būti išieškoma iš skolininko turto. Pastebėtina ir tai, jog pagal siūlomą formuluotę, antstolis „gali“ realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog per nustatytą terminą išieškotina suma ir išlaidos nebus išieškotos. Manytina, jog ginant kreditoriaus interesus, minėtu atveju antstoliui turėtų būti įtvirtinama ne galimybė, o prievolė priimti sprendimą išieškoti iš turto. 2.
straipsniu siūloma pakeisti CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nustatyti, kad išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: trisdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato penkiasdešimties procentų ribą. Atsižvelgiant į tai, apie kokius išieškojimo atvejus keičiamoje nuostatoje kalbama, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas yra socialiai teisingas, ar šiuo atveju pakankamai atsižvelgiama į nukentėjusios šalies interesus, pavyzdžiui, asmens netekusio maitintojo, interesus, kai toks asmuo gali neturėti jokių kitų lėšų šaltinių, išskyrus išieškomas lėšas. 3. Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir straipsnio
užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma trisdešimt procentų, o iš dalies viršijančios MMA – penkiasdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų ir septyniasdešimt procentų, atitinkamai. Vertinant tokį pasiūlymo turinį, pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių interesus. Šiame kontekste norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros.
Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti. Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte neanalizuojama galimybė, kad padidinus skolininkams liekančias sumas, šie asmenys galės papildomai pasiskolinti ir taip dar pabloginti savo kreditorių padėtį. Svarstytina, ar tokia galimybė ir kreditorių interesų užtikrinimas neturėtų būti įvertinti, teikiant įstatymo projektą. 4. Projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo projekto 2-11 straipsniai taikomi ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šių straipsnių įsigaliojimo. Šiam kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su teisės aktų galiojimu laike. Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime konstatavo, kad
„Teisės teorijoje neabejojama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja
taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo.
Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos
ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė. Tokie įstatymai turi ir atgalinio veikimo galią. Tai atitinka teisės doktrinos taisyklę lex benignior retro agit. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tačiau visais atvejais reikės atsižvelgti į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.“ (pabraukta mūsų). Be to, Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.
Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“. Atsižvelgiant į išdėstytas doktrinines nuostatas ir į tai, jog pakeitus išieškojimo iš skolininkų tvarką, jų padėtis bus pagerinta, tačiau kreditorių padėtis bus pabloginta, nes jie turės ilgiau laukti pažeistos prievolės įvykdymo, svarstytina, ar siūloma įstatymo projektų nuostatų taikymo tvarka, kai nuostatos įsiterps į jau susiformavusius teisinius santykius ir pakeis šių teisinių santykių dalyvių teisinę padėtį, vieniems ją pagerinant, o kitiems pabloginant, atitinka Konstitucinio Teismo doktrinines nuostatas, susijusias su teisės aktų galiojimu laike, su teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumu ir tvirtumu, su teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 IR 749 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-28 Nr. XIIIP-1653(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2018 m. birželio 6 d. Nr. 103-P-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus,
A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos prezidentės patarėja, J. Juzonienė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento vyr. valstybinė auditorė, D. Šlamienė – Visuomenės gerovės audito departamento vyr. specialistė, R. Kalinauskaitė – Seimo nario N. Puteikio padėjėja-sekretorė, J. Sinkevičiūtė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė, A. Remeikis – Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas, K. Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, V. Struckienė – Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyr. specialistė, D. Satkauskienė – Lietuvos antstolių rūmų valdytoja, V. Nekrošius – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, R. Skyrienė – Investuotojų forumo vykdomoji direktorė, G. Duoblys – Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas, L. Bliujienė – Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos „Galiu gyventi“ teisinių veiklų koordinatorė, J. Navickė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos narė, A. Adomavičienė – Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė, R. Čilinskaitė –Visocnik – asociacijos „Vartotojų balsas“ pirmininkė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-02-20)4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 4 straipsnio, keičiančio Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 1 dalį, formuluotę. Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriuo metu antstolis privalo vertinti skolininko pateiktus įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas būtų galima (ar negalima) išieškoti per tam tikrą laikotarpį, o ne iš skolininko turto. Žodžiai „šiuo atveju“ suponuoja, jog tai turėtų būti daroma proceso pradžioje, skolininkui tik pateikus įrodymus, tačiau manytina, kad ginant kreditorių interesus, pasikeitusių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas viso išieškojimo proceso metu, t.y. paaiškėjus, jog išieškojimas periodinėmis išskaitomis nebėra veiksmingas, turėtu būti išieškoma iš skolininko turto. Pastebėtina ir tai, jog pagal siūlomą formuluotę, antstolis „gali“ realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog per nustatytą terminą išieškotina suma ir išlaidos nebus išieškotos. Manytina, jog ginant kreditoriaus interesus, minėtu atveju antstoliui turėtų būti įtvirtinama ne galimybė, o prievolė priimti sprendimą išieškoti iš turto. Atsižvelgti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-02-20) 2.
Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nustatyti, kad išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: trisdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato penkiasdešimties procentų ribą. Atsižvelgiant į tai, apie kokius išieškojimo atvejus keičiamoje nuostatoje kalbama, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas yra socialiai teisingas, ar šiuo atveju pakankamai atsižvelgiama į nukentėjusios šalies interesus, pavyzdžiui, asmens netekusio maitintojo, interesus, kai toks asmuo gali neturėti jokių kitų lėšų šaltinių, išskyrus išieškomas lėšas. Įvertinta Įstatymo projektu siekiama tobulinti išieškojimo procesą, nes šiai diena būtent skolininko interesai nėra pakankamai užtikrinami (žr. projekto aiškinamąjį raštą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-02-20)
punktą ir straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma trisdešimt procentų, o iš dalies viršijančios MMA – penkiasdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų ir septyniasdešimt procentų, atitinkamai. Vertinant tokį pasiūlymo turinį, pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių interesus. Šiame kontekste norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas.
Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros. Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti. Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK
socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte neanalizuojama galimybė, kad padidinus skolininkams liekančias sumas, šie asmenys galės papildomai pasiskolinti ir taip dar pabloginti savo kreditorių padėtį. Svarstytina, ar tokia galimybė ir kreditorių interesų užtikrinimas neturėtų būti įvertinti, teikiant įstatymo projektą. Atsižvelgti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2018-02-20)
vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šių straipsnių įsigaliojimo. Šiam kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su teisės aktų galiojimu laike. Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime konstatavo, kad „Teisės teorijoje neabejojama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios.
Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos 15 d., gruodžio 1 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė. Tokie įstatymai turi ir atgalinio veikimo galią. Tai atitinka teisės doktrinos taisyklę lex benignior retro agit. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tačiau visais atvejais reikės atsižvelgti į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.“ (pabraukta mūsų).
Be to, Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“. Atsižvelgiant į išdėstytas doktrinines nuostatas ir į tai, jog pakeitus išieškojimo iš skolininkų tvarką, jų padėtis bus pagerinta, tačiau kreditorių padėtis bus pabloginta, nes jie turės ilgiau laukti pažeistos prievolės įvykdymo, svarstytina, ar siūloma įstatymo projektų nuostatų taikymo tvarka, kai nuostatos įsiterps į jau susiformavusius teisinius santykius ir pakeis šių teisinių santykių dalyvių teisinę padėtį, vieniems ją pagerinant, o kitiems pabloginant, atitinka Konstitucinio Teismo doktrinines nuostatas, susijusias su teisės aktų galiojimu laike, su teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumu ir tvirtumu, su teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Įvertinta
teisėtvarkos komitetui
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisėjų taryba (2018-03-05) Dėl CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654 Teisėjų taryba pastabų ir pasiūlymų neturi, projektams iš esmės pritaria. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)4
Siūlytina procesinį terminą dėl išieškojimo iš turto reguliuoti palaipsniui, prailginti du kartus iki 12 mėnesių ir stebėti, koks numatomo reguliavimo poveikis skolų išieškojimo sistemai. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas aiškių pagrindų termino trukmei nustatyti nėra apibrėžęs, taip pat nenumatoma ir jokių papildomų aplinkybių vertinimo (skolos kiekis, dydis, mokėjimo istorija ir pan.). Todėl Projekte iš esmės koreguotinas siūlymas net tris kartus iki 18 mėnesių prailginti terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:4 straipsnis. 663 straipsnio pakeitimas Pakeisti 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto
išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena,
Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus įvykdytas išieškotos. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 2. Seimo nariai A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)8
Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymas numato, kad minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, yra taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti, todėl skolų išieškojimo procese reguliuojant išieškotinų sumų dydžius šio dydžio taikymas yra abejotinas. Siūlytina vykdymo process vartoti minimalios mėnesinės algos rodiklį) (MMA), tačiau numatyti, kad išieškojimas pinginių lešų informacinėje sisetmje vykdomas iš sumų, kurio viršija pusę MMA. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:7 straipsnis. 689 straipsnio pakeitimas Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, viršijančios Vyriausybės nustatos pusę MMA, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“ Šio Kodekso nustatyta tvarka priėmus sprendimą nukreipti išieškojimą į piniginių lėšų dalį, neviršijančią Vyriausybės nustatytos pusės MMA, antstolio patvarkymas dėl išieškojimo nukreipimo į šią sumą vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 3. Seimo nariai A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)8
CPK 736 str. nustatytos išskaitos makslimaliai neapsaugo nuo finansinių sunkumų skolingų socialinės grupės asmenų, kurie gauna mažiausias pajamas, t.y., nesiekiančias MMA, pvz. vidutinė senatvės pensija, invalidumo, netekto darbingumo išmokos ir pan.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvesti CPK 736 str. papildomą procentinį išskaitų dydį asmenų pajamos, kurios yra mažesnės nei Vyriausybės nustatytas darbo užmokestis per mėnesį. Visais atvejais skolingam asmeniui būtų užtikrinama minimalaus dydžio poreikių suma 230 ar 240 eurų suma. Išieškant iki MMA pagal galiojantį reglamentavimą nuo vidutinės pensijos (dydis 287 eur) atskaičius maksimaliai leidžiamas sumas, asmeniui pragyvenimui lieka 143 eur, pagal šį teikiamą siūlymą asmeniui liktų 229 eur., t.y. asmens pajamos padidėtų 86 eurais. Pagal nustatytą reglamentavimą atskaičius 30 proc. nuo Vyriausybės nustatytos MMA (361 neto), asmeniui palieka 180 eurų, o pagal teikiamą siūlymą asmuo galėtų disponuoti 252 eurais, t.y. 72 eurais jo pajamos padidėja. Jei asmeuo gauna daugiau pajamų nei Vyriausybės nustatyta MMA, asmeniui atskaičius nuo MMA 30 proc. ir 70 proc. nuo dalies, viršijančios MMA, liktų 361 eurai, t.y., 72 eurais daugiau nei pagal dabat galiojantį reglamentavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:8 straipsnis. 736 straipsnio pakeitimas Pakeisti 736 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 736 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio
ir kitų jo pajamų dydis 1.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu, ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, arba išieškant tris ir daugiau baudų už administracinius nusižengimus – iki penkiasdešimt trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, iš pajamų iki vieno Vyriausybės nustatos MMA – dvidešimt procentų, iš Vyriausybės nustatytos MMA – trisdešimt procentų. 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt trisdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Tais atvejais, kai pateikiama pažyma dėl skolininko lėtinės ligos ar (ar) dalyvavimo reabilitacijos programoje, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali sumažint iki penkiasdešimt procentų dydžio. 4.
administracinius nusižengimus išieškojimą nustatoma, kad skolininkas gauna šio kodekso 738 straipsnyje ir 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pinigų sumas, antstolis skolininkui siunčia pranešimą pasiūlydamas atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos negavus prašymo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus, iš skolininko gaunamų pajamų išskaitoma iki dešimt procentų. Šiuo atveju išskaitų dydį, atsižvelgus į skolininko išlaikomus nedarbingus asmenis, nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“ Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 4. Seimo nariai A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)12 Argumentai:
Įstatymo pakeitimas sukels administracinę naštą išskaitas atliekantiems asmenims ir proceso dalyviams. Siekiant, kad skolininkas patirtų kuo mažiau piniginių kaštų, siūlytina numatyti, kad valstybės įstaigos ir institucijos, įsigaliojus įstatymo pakeitimamas koreguoja išskaitų dydžius iš asmens pajamų, išmokų be papildomų antstolio patvarkymų. Analogiša situacija buvo ir tada, kai buvo įgyvendinimas draudimas išieškoti tam tikras sumas iš našlaičių pensijos.Taip pat būtina įvertinus vykdomųjų bylų kiekie (keli šimtai tūkstančių) siūlytina koreguoti įgyvendinimo terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
skolininko pajamų darantiems asmenims, išskyrus valstybės įstaigas ir institucijas, iki 20189 m. rugsėjo sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia patvarkymus daryti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 6.
pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį papildomai įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Seimo narių Civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1249, Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1539, Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Tomas Tomilinas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė
TEISIŲ komitetas
PROCESO KODEKSO 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 STRAIPSNIų PAKEITIMO ĮSTATYMO
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Naglis Puteikis, Seimo nario N,Puteikio padėjėja Rasa Kalinauskaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Sinkevičiūtė, Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai, anstoliai - Aleksandras Selezniovas, Vitalis Milevičius ir Svetlana Kastanauskienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento auditoriai Denis Voišnis, Neringa Mecutaitė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai - Jūratė Juškaitė, Rokas Keršys, Aistė Adomavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-204 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnio, keičiančio Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 1 dalį, formuluotę.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriuo metu antstolis privalo vertinti skolininko pateiktus įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas būtų galima (ar negalima) išieškoti per tam tikrą laikotarpį, o ne iš skolininko turto. Žodžiai „šiuo atveju“ suponuoja, jog tai turėtų būti daroma proceso pradžioje, skolininkui tik pateikus įrodymus, tačiau manytina, kad ginant kreditorių interesus, pasikeitusių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas viso išieškojimo proceso metu, t.y. paaiškėjus, jog išieškojimas periodinėmis išskaitomis nebėra veiksmingas, turėtu būti išieškoma iš skolininko turto. Pastebėtina ir tai, jog pagal siūlomą formuluotę, antstolis „gali“ realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog per nustatytą terminą išieškotina suma ir išlaidos nebus išieškotos. Manytina, jog ginant kreditoriaus interesus, minėtu atveju antstoliui turėtų būti įtvirtinama ne galimybė, o prievolė priimti sprendimą išieškoti iš turto. Iš esmės pritarti8 Projekto
nustatyti, kad išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: trisdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato penkiasdešimties procentų ribą.
Atsižvelgiant į tai, apie kokius išieškojimo atvejus keičiamoje nuostatoje kalbama, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas yra socialiai teisingas, ar šiuo atveju pakankamai atsižvelgiama į nukentėjusios šalies interesus, pavyzdžiui, asmens netekusio maitintojo, interesus, kai toks asmuo gali neturėti jokių kitų lėšų šaltinių, išskyrus išieškomas lėšas. Atsižvelgti8 Projekto
straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma trisdešimt procentų, o iš dalies viršijančios MMA – penkiasdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų ir septyniasdešimt procentų, atitinkamai. Vertinant tokį pasiūlymo turinį, pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių interesus. Šiame kontekste norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros. Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti.
Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte neanalizuojama galimybė, kad padidinus skolininkams liekančias sumas, šie asmenys galės papildomai pasiskolinti ir taip dar pabloginti savo kreditorių padėtį. Svarstytina, ar tokia galimybė ir kreditorių interesų užtikrinimas neturėtų būti įvertinti, teikiant įstatymo projektą. 124 Projekto 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo projekto 2-11 straipsniai taikomi ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šių straipsnių įsigaliojimo. Šiam kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su teisės aktų galiojimu laike. Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime konstatavo, kad „Teisės teorijoje neabejojama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos 15 d., gruodžio 1 d. nutarimai).
Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė. Tokie įstatymai turi ir atgalinio veikimo galią. Tai atitinka teisės doktrinos taisyklę lex benignior retro agit. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tačiau visais atvejais reikės atsižvelgti į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.“ (pabraukta mūsų). Be to, Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius.
Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“. Atsižvelgiant į išdėstytas doktrinines nuostatas ir į tai, jog pakeitus išieškojimo iš skolininkų tvarką, jų padėtis bus pagerinta, tačiau kreditorių padėtis bus pabloginta, nes jie turės ilgiau laukti pažeistos prievolės įvykdymo, svarstytina, ar siūloma įstatymo projektų nuostatų taikymo tvarka, kai nuostatos įsiterps į jau susiformavusius teisinius santykius ir pakeis šių teisinių santykių dalyvių teisinę padėtį, vieniems ją pagerinant, o kitiems pabloginant, atitinka Konstitucinio Teismo doktrinines nuostatas, susijusias su teisės aktų galiojimu laike, su teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumu ir tvirtumu, su teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Pritarti
departamentas 2018-02-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2018
Nevyriausybinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu taikomos praktikos, kai vykdomi įsiskolinimų išieškojimai iš minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų.
Dabartinė skolų išieškojimo tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Dabartinė tvarka prisideda prie skurdo ir neaktyvumo spąstų kūrimo - t.y. situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pakankamą pragyvenimui pajamų sumą. Dažnai žmonės, turintys įsiskolinimų, netenka vilties įsidarbinti ir yra linkę likti paramos sistemoje. Dabartinė tvarka skatina žmones slėptis nuo išieškojimų traukiantis į šešėlį, dėl ko nukenčia ir kreditoriai, ir skolininkai, ir valstybė. 2018 m. pavasario sesijoje Seimas pritarė Teisingumo ministerijos ir atskirų Seimo narių CPK pakeitimų pateikimui. Remiantis ilgamete NVO patirtimi, palaikome Teisingumo ministerijos[¹] ir D. Šakalienės[²] pateiktus CPK pakeitimus, kuriais siekiama keisti dabartinę skolų išieškojimo tvarką.
D. Šakalienės siūlomus nustatytus išskaitų dydžius iš MMA keisti į 20 procentų, jei asmuo turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taip pat - jeigu vykdomi socialiai jautrūs išieškojimai. Visiems kitiems išieškojimams nustatyti 10 procentų išskaitų dydį. Darbo užmokesčio daliai, viršijančiai MMA, išskaitas sumažinti iki 50 procentų. NVO atkreipia dėmesį, jog Teisingumo ministerija siūlo išskaityti 30 procentų nuo MMA ir jam prilygstamų pajamų. Esame įsitikinę, jog siekiant LR Vyriausybėje programoje numatyto skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslo, pakeitimai turėtų būti reikšmingesni.
įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 Eur.
Palaikome siūlymus šią sumą padidinti iki 4000 Eur ir numatyti apsaugą, kad iš tokio būsto negalima išieškoti, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog skolą galima išieškoti per 24 mėnesius darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas.
vartojimo poreikių dydžio (2017 m. - 245, Eur). Manome, kad tai, ar išskaitos atliekamos ar ne, turi priklausyti ne nuo to, iš kur pajamos gaunamos, o nuo jų sumos.
sumažėtų administraciniai kaštai, o suma, skiriama skolai padengti, padidėtų. Šiuo metu darbdaviai (ypač nedidelės įmonės) vengia įdarbinti skolininkus, turinčius daug bylų, kurias vykdo skirtingi antstoliai. Darbdaviui įdarbinti skolininką, turintį skolų tik pas vieną antstolį, būtų paprasčiau dėl sumažėjusios biurokratijos. NVO patirtį dėl neaktyvumo ir skurdo spąstų patvirtina ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau - Tinklas) atlikti tyrimai. 2016 m. Tinklas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu (toliau
Į klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą / arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų NVO klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t. y. skolos yra grąžinamos. Net 26,4 procentai apklaustųjų teigė, kad 80-100 procentų jų klientų įsiskolinimo problemos nėra išsprendžiamos. Taigi, didelė dalis skurstančiųjų skolų kreditoriams negrąžina. Pagrindiniai įsiskolinimų turinčių NVO klientų pajamų šaltiniai yra socialinės išmokos (88,5 proc.), nelegalus darbas (50 proc.), legalus darbas (48,1 proc.), artimųjų išlaikymas (36,5 proc.). Respondentai (NVO socialiniai darbuotojai) taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimų turintys klientai nedirba legaliai. Pagal procentinį dažnį, labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio arba bendra skolų suma (75 proc), taip pat įsiskolinę žmonės mano, kad iš pašalpų arba nelegalių pajamų gyventi labiau apsimoka (64 proc.). Tai patvirtino ir Tinklo, kartu su VU, atlikta Piniginės socialinės paramos studija[⁴], kuri atskleidė, jog dabartinė skolų išieškojimo tvarka yra glaudžiai susijusi ir su socialinės paramos teikimu bei paramos gavėjų motyvacijos stoka. Paramos gavėjai teigia, kad dėl didelių išskaitymų iš atlyginimo darbo ieškotis tiesiog neverta. 2017 m. Tinklo užsakymu buvo atliktas tyrimas „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“[⁵] (tyrimą parengė dr. Sandra Krutulienė, dr. Arūnas Pocius, dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, programuotojas R. Junevičius). Tyrimo metu buvo apklausti darbo biržos ir NVO klientai.
Iš tyrime dalyvavusių 557 respondentų (sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų) net 63,5 nuošimčių teigė, jog jų norą įsidarbinti paskatintų mažesni atskaitymai nuo darbo užmokesčio antstoliams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir atliktus tyrimus, raginame Seimo narius balsuoti ir pritarti aukščiau aprašytiems ir Seime svarstomiems įstatymų projektams. Iš esmės pritarti
įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)4
Siūlytina procesinį terminą dėl išieškojimo iš turto reguliuoti palaipsniui, prailginti du kartus iki 12 mėnesių ir stebėti, koks numatomo reguliavimo poveikis skolų išieškojimo sistemai. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas aiškių pagrindų termino trukmei nustatyti nėra apibrėžęs, taip pat nenumatoma ir jokių papildomų aplinkybių vertinimo (skolos kiekis, dydis, mokėjimo istorija ir pan.). Todėl Projekte iš esmės koreguotinas siūlymas net tris kartus iki 18 mėnesių prailginti terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens
turto 1.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena,
Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 2. Seimo nariai A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)8
Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymas numato, kad minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, yra taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti, todėl skolų išieškojimo procese reguliuojant išieškotinų sumų dydžius šio dydžio taikymas yra abejotinas. Siūlytina vykdymo process vartoti minimalios mėnesinės algos rodiklį) (MMA), tačiau numatyti, kad išieškojimas pinginių lešų informacinėje sisetmje vykdomas iš sumų, kurio viršija pusę MMA. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, viršijančios Vyriausybės nustatos pusę MMA, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“ Šio Kodekso nustatyta tvarka priėmus sprendimą nukreipti išieškojimą į piniginių lėšų dalį, neviršijančią Vyriausybės nustatytos pusės MMA, antstolio patvarkymas dėl išieškojimo nukreipimo į šią sumą vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 3. Seimo nariai A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)8
CPK 736 str. nustatytos išskaitos makslimaliai neapsaugo nuo finansinių sunkumų skolingų socialinės grupės asmenų, kurie gauna mažiausias pajamas, t.y., nesiekiančias MMA, pvz. vidutinė senatvės pensija, invalidumo, netekto darbingumo išmokos ir pan.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvesti CPK 736 str. papildomą procentinį išskaitų dydį asmenų pajamos, kurios yra mažesnės nei Vyriausybės nustatytas darbo užmokestis per mėnesį. Visais atvejais skolingam asmeniui būtų užtikrinama minimalaus dydžio poreikių suma 230 ar
pagal galiojantį reglamentavimą nuo vidutinės pensijos (dydis 287 eur) atskaičius maksimaliai leidžiamas sumas, asmeniui pragyvenimui lieka 143 eur, pagal šį teikiamą siūlymą asmeniui liktų 229 eur., t.y. asmens pajamos padidėtų 86 eurais. Pagal nustatytą reglamentavimą atskaičius 30 proc. nuo Vyriausybės nustatytos MMA (361 neto), asmeniui palieka 180 eurų, o pagal teikiamą siūlymą asmuo galėtų disponuoti 252 eurais, t.y. 72 eurais jo pajamos padidėja. Jei asmeuo gauna daugiau pajamų nei Vyriausybės nustatyta MMA, asmeniui atskaičius nuo MMA 30 proc. ir 70 proc. nuo dalies, viršijančios MMA, liktų 361 eurai, t.y., 72 eurais daugiau nei pagal dabat galiojantį reglamentavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 736 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 736 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo
užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis 1.
Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu, ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, arba išieškant tris ir daugiau baudų už administracinius nusižengimus – iki penkiasdešimt trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, iš pajamų iki vieno Vyriausybės nustatos MMA – dvidešimt procentų, iš Vyriausybės nustatytos MMA – trisdešimt procentų. 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt trisdešimt procentų. 2. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Tais atvejais, kai pateikiama pažyma dėl skolininko lėtinės ligos ar (ar) dalyvavimo reabilitacijos programoje, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali sumažint iki penkiasdešimt procentų dydžio. 4.
administracinius nusižengimus išieškojimą nustatoma, kad skolininkas gauna šio kodekso 738 straipsnyje ir 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pinigų sumas, antstolis skolininkui siunčia pranešimą pasiūlydamas atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos negavus prašymo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus, iš skolininko gaunamų pajamų išskaitoma iki dešimt procentų. Šiuo atveju išskaitų dydį, atsižvelgus į skolininko išlaikomus nedarbingus asmenis, nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“ Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 4. Seimo nariai A. Palionis, R. Šalaševičiūtė (2018-06-05)12 Argumentai:
Įstatymo pakeitimas sukels administracinę naštą išskaitas atliekantiems asmenims ir proceso dalyviams. Siekiant, kad skolininkas patirtų kuo mažiau piniginių kaštų, siūlytina numatyti, kad valstybės įstaigos ir institucijos, įsigaliojus įstatymo pakeitimamas koreguoja išskaitų dydžius iš asmens pajamų, išmokų be papildomų antstolio patvarkymų. Analogiša situacija buvo ir tada, kai buvo įgyvendinimas draudimas išieškoti tam tikras sumas iš našlaičių pensijos.Taip pat būtina įvertinus vykdomųjų bylų kiekie (keli šimtai tūkstančių) siūlytina koreguoti įgyvendinimo terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
prilygintų skolininko pajamų darantiems asmenims, išskyrus valstybės įstaigas ir institucijas, iki 20189 m. rugsėjo sausio
nustatyta tvarka pateikia patvarkymus daryti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Nepritarti Komitete pritarta projekto iniciatorių pasiūlytam teisiniam reguliavimui. 6.
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
projektą Nr. XIIIP-1249, Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1539, Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652. 7. Balsavimo rezultatai: „ už “ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik [¹] Nuoroda į CPK projektą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/2a3c7040ff5011e7a2469c61d7bb0a92 [²] Nuoroda į CPK projektą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/459cee00b31f11e79583aefa27fdb44b [³] 2017. Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje. Prieiga per internetą: https://goo.gl/woCcin [⁴] 2017. Piniginės socialinės paramos reformos poveikio vertinimas. Prieiga per internetą: https://goo.gl/pHsDy7 [⁵] 2017. Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas. Prieiga per internetą: https://goo.gl/kNpYA6
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2018-06-20
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, „Galiu gyventi“ nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos advokacijos vadovas Girvydas Duoblys. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-204 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsnio,
keičiančio Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 663 straipsnio 1 dalį, formuluotę.
Iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriuo metu antstolis privalo vertinti skolininko pateiktus įrodymus, jog išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas būtų galima (ar negalima) išieškoti per tam tikrą laikotarpį, o ne iš skolininko turto. Žodžiai „šiuo atveju“ suponuoja, jog tai turėtų būti daroma proceso pradžioje, skolininkui tik pateikus įrodymus, tačiau manytina, kad ginant kreditorių interesus, pasikeitusių aplinkybių vertinimas turėtų būti atliekamas viso išieškojimo proceso metu, t.y. paaiškėjus, jog išieškojimas periodinėmis išskaitomis nebėra veiksmingas, turėtu būti išieškoma iš skolininko turto. Pastebėtina ir tai, jog pagal siūlomą formuluotę, antstolis
„gali“ realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog per nustatytą terminą
išieškotina suma ir išlaidos nebus išieškotos. Manytina, jog ginant kreditoriaus interesus, minėtu atveju antstoliui turėtų būti įtvirtinama ne galimybė, o prievolė priimti sprendimą išieškoti iš turto. Nepritarti Pažymėtina, kad projektu didinama apsauga paskutiniam skolininko būstui, kuriame jis gyvena, tačiau nekeičiama šiuo metu galiojanti CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytos apsaugos taikymo tvarka: tiek šiuo metu, tiek priėmus projektą, dėl priverstinio poveikio priemonių (įskaitant išieškojimo nukreipimo į būstą) sprendžia antstolis, t. y. tik antstolis sprendžia kada ir kokias priverstinio poveikio priemones, atsižvelgiant į CPK
ir kitas CPK nuostatas, tikslinga taikyti.
Praktikoje dažnos situacijos, kai skolininkas pateikia prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis ir išieškotojas tam neprieštarauja, todėl CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustačius ne antstolio teisę, bet pareigą išieškojimą nukreipti į skolininko turtą, būtų nepagrįstai ribojamos skolininko teisės, jeigu jo pasiūlytas skolos apmokėjimo terminas, kuriam neprieštarauja išieškotojas, būtų ilgesnis, nei nustatytas CPK 663 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Taigi šios nuostatos įpareigoja antstolį būti aktyviu, nevilkinti išieškojimo proceso, bet tuo pačiu užtikrinti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko teises. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-208 2.
Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nustatyti, kad išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: trisdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato penkiasdešimties procentų ribą. Atsižvelgiant į tai, apie kokius išieškojimo atvejus keičiamoje nuostatoje kalbama, svarstytina, ar siūlomas pakeitimas yra socialiai teisingas, ar šiuo atveju pakankamai atsižvelgiama į nukentėjusios šalies interesus, pavyzdžiui, asmens netekusio maitintojo, interesus, kai toks asmuo gali neturėti jokių kitų lėšų šaltinių, išskyrus išieškomas lėšas. Nepritarti Pažymėtina, kad CPK 736 straipsnio 1 dalyje nustatytas penkiasdešimties procentų išskaitų dydis netaikomas išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis: priteisdamas išlaikymą teismas nustato periodinės išskaitos dydį ir kiekvieną mėnesį, kaip nurodyta CPK 736 straipsnio 1 dalyje, išskaitoma teismo nustatytas išskaitos dydis nepriklausomai nuo to, koks yra skolininko darbo užmokestis. 2018 m. vasario 1 d. duomenimis, buvo vykdomos 1 203 863 vykdomosios bylos dėl išieškojimo iš fizinių asmenų, šiame skaičiuje vykdomosios bylos dėl žalos, padarytos suluošinimu ar maitintojo netekimu, sudarė tik 218 atvejų arba 0,018 procento. Taigi tokio pobūdžio išieškojimai yra ypač reti, todėl projektu siūlomos nuostatos didesnio neigiamo poveikio neturės. Taip pat pažymėtina, kad projekto tikslas užtikrinti skolininkui minimaliems poreikiams patenkinti reikalingas pajamas.
Esamas reguliavimas, kai iš skolininko išskaitoma penkiasdešimt procentų, skatina skolininką slėpti gaunamas pajamas ar apskritai nedirbti, nes po išskaitų liekančių pajamų nepakanka net minimaliems poreikiams patenkinti. Nedirbantis skolininkas gautų socialinę paramą, kuri būtų artima pajamoms, likusioms po išskaitų atlikimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš socialinių išmokų išieškoti draudžiama, išieškotojo interesai būtų pažeidžiami kur kas labiau, nes iš skolininko apskritai nebūtų išieškoma. Taip pat pastebėtina, kad tais atvejais, kai išieškotojas yra nedarbingas, jis taip pat turi teisę gauti socialinę paramą, todėl iš skolininko išieškotos sumos nėra jo vienintelės gaunamos pajamos ir projektu siūlomas reguliavimas ne tik užtikrins geresnę skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, bet ir skatins skolininką dirbti bei neslėpti pajamų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pakeisti CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad išieškant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma trisdešimt procentų, o iš dalies viršijančios MMA – penkiasdešimt procentų. Galiojantis reguliavimas nustato ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų ir septyniasdešimt procentų, atitinkamai. Vertinant tokį pasiūlymo turinį, pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių interesus. Šiame kontekste norime pastebėti, kad skolos išieškojimas yra ilgai trunkantis procesas.
Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės teisminės ir ne teisminės skolos išieškojimo procedūros. Taigi svarstytina, ar siūlomas įstatymo pakeitimas neišbalansuos kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyros, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti. Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog įstatymo projekto aiškinamajame rašte neanalizuojama galimybė, kad padidinus skolininkams liekančias sumas, šie asmenys galės papildomai pasiskolinti ir taip dar pabloginti savo kreditorių padėtį. Svarstytina, ar tokia galimybė ir kreditorių interesų užtikrinimas neturėtų būti įvertinti, teikiant įstatymo projektą. Nepritarti Sprendžiant, ar skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra yra tinkama, turėtų būti vertinami ne projektu siūlomi pokyčiai, automatiškai preziumuojant, kad šiuo metu nustatyti išskaitų dydžiai šią pusiausvyrą užtikrina, bet vertinant objektyvias aplinkybes: koks yra skolininko darbo užmokestis, koks yra minimalių vartojimo poreikių dydis, kokios sumos po išskaitų atlikimo tenka skolininkui ir kokios – išieškotojui.
Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, esant šiuo metu nustatytiems penkiasdešimties ir septyniasdešimties procentų išskaitų dydžiams, skolininkui tenkanti dalis yra nepalyginamai mažesnė, nei išieškotojui tenkanti dalis. Be to, išieškotojas gali turėti ir kitų pajamų, todėl jo turtinė padėtis iš esmės visada bus geresnė nei skolininko ir tai niekaip neužtikrina skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros (šią disproporciją labai aiškiai galima pamatyti projekto Aiškinamajame rašte pateiktuose paveikslėliuose). Priėmus projektu siūlomus pakeitimus, skolininko ir interesų pusiausvyros balansas bus tolygesnis: net ir MMA uždirbančiam skolininkui tenkanti darbo užmokesčio dalis viršys nustatytą minimalių vartojimo poreikių dydį, o skolininko darbo užmokesčiui didėjant, išieškotojui tenkanti skolininko darbo užmokesčio dalis taip pat didės, todėl toks reguliavimas užtikrins tiek skolininko, tiek išieškotojo interesų pusiausvyrą. Be to pastebėtina, kad Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius 2016 metais atliko kai kurių ES valstybių (Airijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir kt.) išieškojimo iš darbo užmokesčio apžvalgą, kurioje nurodyta, kad absoliučioje daugumoje valstybių iš darbo užmokesčio išskaitoma ne daugiau kaip 20-30 proc., o iš minimalaus atlyginimo kai kuriose šalyse apskritai neišieškoma. Taigi, nors projekte siūloma išskaitų dydžius sumažinti, jie vis tiek bus 1,5-2 karto didesni nei paminėtose valstybėse.
Dėl pastaboje pateiktos informacijos, kad pasitaiko atvejų kai iki priverstinio išieškojimo proceso pradžios teisminis ar neteisminis procesas trunka ir keletą metų pažymėtina, kad ilgesnį laiko tarpą bylinėjimosi procesas teismuose trunka tais atvejais, kai byloje yra ginčytinos aplinkybės, tuo tarpu dėl neginčijamų reikalavimų (pvz., skolos už neapmokėtas komunalines paslaugas) paprastai išduodamas teismo įsakymas ir išieškotojas turi galimybę į greitą procesą. Tuo tarpu ginčo teisenoje turi būti ginamos tiek kreditoriaus, tiek skolininko teisės. Taip pat pastebėtina, kad dėl ilgiau trunkančio proceso dažnai kaltas pats kreditorius, nes dėl neįvykdytos prievolės delsia kreiptis į teismą, priteisus skolą delsia kreiptis į antstolį ir pan. Dėl pastaboje iškeltos abejonės, ar projekte siūlomu reguliavimu nebus bloginama kreditoriaus padėtis tuo aspektu, kad skolininkui liks daugiau lėšų ir jis galės papildomai pasiskolinti, pažymėtina, kad, kredito, lizingo ir kitų finansavimo paslaugų teikėjai, prieš suteikdami finansinę paslaugą, Lietuvos Banko nustatyta tvarka privalo patikrinti, ar dėl finansinės paslaugos suteikimo besikreipiantis asmuo galės įvykdyti esamus ir naujus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad Antstolių informacinės sistemos informacija apie asmens atžvilgiu vykdomą išieškojimą teikiama kreditingumo vertinimo paslaugas teikiantiems asmenims, skolininkas iš esmės neturi galimybės papildomai pasiskolinti. 4. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė 9,8 Klausymų metu diskutuojant dėl galimų CPK 739 straipsnio pakeitimų buvo pritarta siūlymui leisti iš išeitinių išmokų išieškoti išlaikymą periodinėmis išmokomis nustatant, kad išlaikymas apskaičiuojamas CPK 736 straipsnyje nustatyta tvarka, atskirai už kiekvieną išeitinės išmokos mėnesį.
Įvertinus tai, kad kiti CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti išieškojimai - žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu yra ne mažiau socialiai jautrūs nei išlaikymo išieškojimas, tikslinga nustatyti, kad išieškojimo iš išeitinių išmokų tvarka būtų taikoma visiems CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems išieškojimams, tačiau, iš šio punkto turėtų būti pašalintas nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, nes šie išieškojimai pagal CPK 754 straipsnį yra ne pirmos, bet trečios eilės ir tenkinami paskiausiai. Pritarti Pakeisti 739 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi šio Kodekso
išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant šio Kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, šio Kodekso 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos išskaitomos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos.“
4
straipsniai taikomi ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki šių straipsnių įsigaliojimo. Šiam kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo doktriną, susijusią su teisės aktų galiojimu laike. Konstitucinis Teismas 1998 m. kovo 25 d. nutarime konstatavo, kad „Teisės teorijoje neabejojama, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios.
Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Tai ne kartą savo nutarimuose yra pabrėžęs ir Konstitucinis Teismas (pvz., Konstitucinio Teismo 1994 m. kovo 16 d., balandžio 21 d., liepos 15 d., gruodžio 1 d. nutarimai). Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė. Tokie įstatymai turi ir atgalinio veikimo galią. Tai atitinka teisės doktrinos taisyklę lex benignior retro agit. Darytina prielaida, kad kitose teisės šakose atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame įstatyme ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties. Tačiau visais atvejais reikės atsižvelgti į tai, kad privatinėje teisėje pagerinus vienos teisinių santykių šalies padėtį kitos šalies padėtis paprastai gali pablogėti.“ (pabraukta mūsų).
Be to, Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarime pažymėta, kad „<...> su konstituciniu teisinės valstybės principu susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“. Atsižvelgiant į išdėstytas doktrinines nuostatas ir į tai, jog pakeitus išieškojimo iš skolininkų tvarką, jų padėtis bus pagerinta, tačiau kreditorių padėtis bus pabloginta, nes jie turės ilgiau laukti pažeistos prievolės įvykdymo, svarstytina, ar siūloma įstatymo projektų nuostatų taikymo tvarka, kai nuostatos įsiterps į jau susiformavusius teisinius santykius ir pakeis šių teisinių santykių dalyvių teisinę padėtį, vieniems ją pagerinant, o kitiems pabloginant, atitinka Konstitucinio Teismo doktrinines nuostatas, susijusias su teisės aktų galiojimu laike, su teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumu ir tvirtumu, su teisinės valstybės ir asmenų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principais. Nepritarti Pastaboje minimame Konstitucinio Teismo
galiojimo klausimas, t.y., ar naują reguliavimą nustatančios materialinės teisės normos gali būti taikomos santykiams, prasidėjusiems iki šių normų įsigaliojimo.
Kaip teisingai nurodyta pastaboje, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą“. Vertinant projektą šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo kontekste pažymėtina, kad CPK projektas nekeičia materialinių teisinių santykių, t. y. nedidina ir nemažina skolininko prievolės dydžio, taip pat nėra taikomas pasibaigusiems teisiniams santykiams. Priešingai, projektu siūlomas reguliavimas būtų taikomas po įstatymo įsigaliojimo vykstantiems teisiniams santykiams – reguliuotų materialinių santykių įgyvendinimo tvarką nebaigtose vykdyti vykdomosiose bylose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CPK projekte numatytos įstatymo įsigaliojimo nuostatos, numatančios, kad jos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki įstatymo įsigaliojimo, nėra naujovė, pvz.: 2006-06-22 įsigaliojo CPK 663 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios draudimą išieškoti iš būsto, jeigu skola neviršija 7000 Lt (iki tol buvo nustatyta 3000 Lt suma), 2011-10-01 įsigaliojo CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostata nuo dešimties iki penkerių metų sutrumpinanti senaties terminą vykdomajam dokumentui pateikti, taip pat įsigaliojo CPK 739 straipsnio nuostata, draudžianti išieškoti iš išeitinių išmokų, 2017-01-01 įsigaliojo to paties straipsnio nuostatos, draudžiančios išieškoti iš įvairių rūšių našlaičių pensijų ir kt.
Visos šios naujos nuostatos, kaip numatyta ir CPK projekte, buvo taikomos vykdomosioms byloms, pradėtoms iki atitinkamų įstatymų įsigaliojimo. Taigi CPK projektu siūlomas teisinis reguliavimas ne tik neprieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, bet ir atitinka iki šiol taikytus teisinio reguliavimo tobulinimo principus. 6. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė12 Klausymų metu diskutuojant dėl projekto įsigaliojimo buvo pritarta pasiūlymams, kad projekto 12 straipsnio 1 dalis įsigaliotų 2018 m. spalio 1 dieną, o 2 dalis
2018-03-05 Dėl CPK 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654 Teisėjų taryba pastabų ir pasiūlymų neturi, projektams iš esmės pritaria. Pritarti
skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2018-05-14 Lietuvos „Caritas“ 2018-05-14 Nevyriausybinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu taikomos praktikos, kai vykdomi įsiskolinimų išieškojimai iš minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų.
Dabartinė skolų išieškojimo tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Dabartinė tvarka prisideda prie skurdo ir neaktyvumo spąstų kūrimo – t.y. situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pakankamą pragyvenimui pajamų sumą. Dažnai žmonės, turintys įsiskolinimų, netenka vilties įsidarbinti ir yra linkę likti paramos sistemoje. Dabartinė tvarka skatina žmones slėptis nuo išieškojimų traukiantis į šešėlį, dėl ko nukenčia ir kreditoriai, ir skolininkai, ir valstybė. 2018 m. pavasario sesijoje Seimas pritarė Teisingumo ministerijos ir atskirų Seimo narių CPK pakeitimų pateikimui. Remiantis ilgamete NVO patirtimi, palaikome Teisingumo ministerijos1 ir D. Šakalienės2 pateiktus CPK pakeitimus, kuriais siekiama keisti dabartinę skolų išieškojimo tvarką. * Ypač palaikome siūlymą mažinti atskaitymus iš darbo užmokesčio. Palaikome D. Šakalienės siūlomus nustatytus išskaitų dydžius iš MMA keisti į 20 procentų, jei asmuo turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taip pat – jeigu vykdomi socialiai jautrūs išieškojimai. Visiems kitiems išieškojimams nustatyti 10 procentų išskaitų dydį. Darbo užmokesčio daliai, viršijančiai MMA, išskaitas sumažinti iki 50 procentų. NVO atkreipia dėmesį, jog Teisingumo ministerija siūlo išskaityti 30 procentų nuo MMA ir jam prilygstamų pajamų.
Esame įsitikinę, jog siekiant LR Vyriausybėje programoje numatyto skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslo, pakeitimai turėtų būti reikšmingesni. * Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 Eur. Palaikome siūlymus šią sumą padidinti iki 4000 Eur ir numatyti apsaugą, kad iš tokio būsto negalima išieškoti, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog skolą galima išieškoti per 24 mėnesius darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas. * Palaikome siūlymus labiau apsaugoti pajamas, kurios neviršija minimalių vartojimo poreikių dydžio (2017 m. – 245, Eur). Manome, kad tai, ar išskaitos atliekamos ar ne, turi priklausyti ne nuo to, iš kur pajamos gaunamos, o nuo jų sumos. * Palaikome siūlymus bylų administravimą pavesti vienam antstoliui, nes taip sumažėtų administraciniai kaštai, o suma, skiriama skolai padengti, padidėtų. Šiuo metu darbdaviai (ypač nedidelės įmonės) vengia įdarbinti skolininkus, turinčius daug bylų, kurias vykdo skirtingi antstoliai. Darbdaviui įdarbinti skolininką, turintį skolų tik pas vieną antstolį, būtų paprasčiau dėl sumažėjusios biurokratijos. NVO patirtį dėl neaktyvumo ir skurdo spąstų patvirtina ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau
Lietuvoje“3. Iš 53 apklaustų nevyriausybinių organizacijų atstovų iš visos Lietuvos 95 proc. teigė, jog jų klientai turi įsiskolinimų. Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar dabar galiojanti įsiskolinimų grąžinimo tvarka sudaro realias sąlygas grąžinti skolas žmonėms.
Į klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą /arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų NVO klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t. y. skolos yra grąžinamos. Net 26,4 procentai apklaustųjų teigė, kad 80-100 procentų jų klientų įsiskolinimo problemos nėra išsprendžiamos. Taigi, didelė dalis skurstančiųjų skolų kreditoriams negrąžina. Pagrindiniai įsiskolinimų turinčių NVO klientų pajamų šaltiniai yra socialinės išmokos (88,5 proc.), nelegalus darbas (50 proc.), legalus darbas (48,1 proc.), artimųjų išlaikymas (36,5 proc.). Respondentai (NVO socialiniai darbuotojai) taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimų turintys klientai nedirba legaliai. Pagal procentinį dažnį labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio arba bendra skolų suma (75 proc.), taip pat įsiskolinę žmonės mano, kad iš pašalpų arba nelegalių pajamų gyventi labiau apsimoka (64 proc.). Tai patvirtino ir Tinklo, kartu su VU, atlikta Piniginės socialinės paramos studija4, kuri atskleidė, jog dabartinė skolų išieškojimo tvarka yra glaudžiai susijusi ir su socialinės paramos teikimu bei paramos gavėjų motyvacijos stoka. Paramos gavėjai teigia, kad dėl didelių išskaitymų iš atlyginimo darbo ieškotis tiesiog neverta. 2017 m. Tinklo užsakymu buvo atliktas tyrimas „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“5 (tyrimą parengė dr. Sandra Krutulienė, dr. Arūnas Pocius, dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, programuotojas R. Junevičius). Tyrimo metu buvo apklausti darbo biržos ir NVO klientai.
Iš tyrime dalyvavusių 557 respondentų (sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų) net 63,5 nuošimčių teigė, jog jų norą įsidarbinti paskatintų mažesni atskaitymai nuo darbo užmokesčio antstoliams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir atliktus tyrimus, raginame Seimo narius balsuoti ir pritarti aukščiau aprašytiems ir Seime svarstomiems įstatymų projektams. Pritarti iš dalies * Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžiai turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, t. y. ne tik garantuoti skolininkui pajamas, reikalingas esminiams poreikiams patenkinti, bet ir nepagrįstai neriboti išieškotojo teisių į prievolės įvykdymą. Vyriausybės pateiktame projekte siūlomi išskaitų dydžiai yra pagrįsti ekonominiais skaičiavimais – siūlomi išskaitų dydžiai mažina šiuo metu nustatytus dydžius ir užtikrina, kad net ir MMA uždirbančiam skolininkui, nepriklausomai nuo to, kiek skolų išieškoma, atlikus išskaitas liktų minimalių vartojimo poreikių dydį viršijanti suma, t. y. šiuo projektu esama išieškotojo padėtis būtų bloginama tik tiek, kiek reikia objektyviam tikslui pasiekti – garantuoti skolininkui minimalių vartojimo poreikių dydį viršijančias lėšas. Tuo tarpu Seimo narių siūlomu projektu būtų nustatyti mažesni išskaitų dydžiai ir dėl to MMA uždirbančiam skolininkui liktų ženkliai didesnė suma, nei minimalių vartojimo poreikių dydis, kiekvieną mėnesį būtų išskaitoma ypač maža suma (36 Eur) ir dėl to išieškotojas būtų diskriminuojamas. Taip pat pažymėtina, kad iš esmės analogiškas reguliavimas buvo numatytas ir pirminiame Vyriausybės projekte, kuris buvo patikslintas atsižvelgiant į Vyriausybės tikslą pasiekti objektyvaus ir pagrįsto balanso tarp skolininko ir išieškotojo interesų. * Išieškotojo interesai turėtų būti ribojami tik tiek, kiek tokį ribojimą galima pagrįsti objektyviais kriterijais ir tikslais.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
problemų, o per tokį laikotarpį padidintų tikimybę stabilizuoti savo ekonominę padėtį ir gražinti skolą, tačiau nenurodyta kokiais duomenimis remiantis ir kriterijais buvo nustatytas šis terminas. Nesant ekonomiškai pagrįstų skaičiavimų abejotina, ar šiuo metu numatyto 6 mėnesių termino prailginimas 4 kartus nebus neproporcingas išieškotojo atžvilgiu. Tuo tarpu Vyriausybės pateikto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomas 18 mėnesių terminas buvo nustatytas įvertinus laikotarpį, per kurį vidutinį darbo užmokestį gaunantis asmuo galėtų sumokėti 4000 Eur skolą. * Siūlymas nepagrįstai ribotų išieškotojų teises ir iškreiptų skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą, nes iš mažesnes nei MVPD pajamas gaunančio skolininko nebūtų išieškomos ne tik įvairios paskolos ir įsiskolinimai komunalinių paslaugų teikėjams, bet ir socialiai jautrūs įsiskolinimai – išlaikymas, žala, padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu arba maitintojo gyvybės atėmimu, taip pat nebūtų išieškoma žala, padaryta nusikalstama veika, bei administracinės baudos. Tai iš dalies reikštų tokių skolininkų teisinės atsakomybės paneigimą. Taip pat galimi atvejai, kai išieškotojo pajamos bus dar mažesnės nei skolininko, tačiau išieškojimas vis tiek nebus vykdomas.
Taip pat paminėtinas ir išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio vykdymo praktinis aspektas: antstolis CPK 733 straipsnyje nustatyta tvarka skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikia patvarkymą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių išskaityti CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Taigi ne antstolis, bet tik lėšas skolininkui išmokantis asmuo žino, ar išmokamų lėšų suma viršija MVPD, todėl, priėmus pastaboje pateiktą pasiūlymą, tais atvejais, kai skolininkas dirbs daugiau nei vienoje darbovietėje, skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių santykis su MVPD bus lyginamas kiekvienoje darbovietėje atskirai ir nebus išieškoma, jei toje darbovietėje gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai neviršys MVPD, nors bendras visose darbovietėse skolininko gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai gali ženkliai viršyti
* Siūlomas teisinis reguliavimas apsunkintų vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti procesą, nes išieškotojas iš pradžių turėtų kreiptis informacijos į antstolį, kad sužinotų, ar antstoliai jau vykdo išieškojimą iš to skolininko ir tik gavę šią informaciją galėtų pasirinkti antstolį, jeigu išieškojimas nevykdomas arba teiktų vykdomąjį dokumentą vykdyti tam antstoliui, kuris jau vykdo išieškojimą iš to skolininko. Pažymėtina, kad informacija apie asmens atžvilgiu vykdomą išieškojimą yra ypatingi asmens duomenys, todėl tokią informaciją antstolis išieškotojui galėtų teikti, tik įsitikinęs asmens teise ją gauti: antstolis turėtų įsitikinti, kad asmuo turi vykdomąjį dokumentą (asmuo turėtų pateikti antstoliui vykdomojo dokumento originalą), todėl informacija apie asmens atžvilgiu vykdomas bylas negalėtų būti teikiama nei telefonu, nei elektroniniu paštu.
Atsižvelgiant į tai, toks informacijos patikrinimas pareikalautų materialinių ir laiko sąnaudų tiek iš išieškotojo, tiek iš antstolio. CPK 610 straipsnio 1 dalyje nustatyta išieškotojo pareiga apmokėti antstoliui visas vykdymo išlaidas. Priėmus siūlomą teisinį reguliavimą išieškotojas negalėtų pasirinkti antstolio, derėtis su juo kada ir kokias vykdymo išlaidas jis apmokės, kaip tai yra numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 punkte. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas nepagrįstai ribotų išieškotojų teises. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas iš dalies jau yra įgyvendintas, nes vykdomuosius dokumentus dėl administracinių baudų išieškojimo Valstybinė mokesčių inspekcija antstoliams vykdyti teikia elektroninių ryšių priemonėmis ir vykdomasis dokumentas yra teikiamas vykdyti tam antstoliui, kuris jau vykdo išieškojimą iš to skolininko. Šiuo metu vykdomieji dokumentai dėl administracinių baudų išieškojimo sudaro daugiau kaip trečdalį visų vykdomųjų dokumentų, poreikį vykdomuosius dokumentus antstoliams teikti elektroninių ryšių priemonėmis yra išreiškusios ir kitos valstybės institucijos, todėl, įvertinus tai, kad išieškojimai valstybės naudai sudaro daugiau kaip 60 proc. visų išieškojimų, pastabos rengėjų siūlymai didžiąja dalimi yra įgyvendinami ir nekeičiant teisinio reguliavimo, taip pat neribojant privačių išieškotojų teisių. 9. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2018-06-12 Teisingumo ministerijos duomenimis, beveik 10 proc. žmonių Lietuvoje turi bent vieną įsiskolinimą antstoliams.
Pusė iš jų turi dvi arba daugiau bylų. Dabartinė tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima išskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Dabartinė skolų išieškojimo tvarka prisideda prie skurdo ir neaktyvumo spąstų kūrimo - t.y. situacijos, kai skolas turintiems asmenims nepaliekama jokių finansinių paskatų dirbti ar galimybių dirbant pasilikti pakankamą pragyvenimui pajamų sumą. Kartu su dar 100 nevyriausybinių organizacijų ir daugiau nei 2500 Lietuvos gyventojų, pasirašiusių peticiją, raginame Jus paremti tas Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios numato:
Andriaus Palionio registruotiems Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 590, 629, 631, 663, 668,688, 736, 739, 74 6 ir 7 4 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 siūlymams. Dėl žemiau išvardintų priežasčių, ypatingai susirūpinimą kelia 73 6 straipsnio pakeitimai:
išlaiko status quo ir neprisideda prie realių skolininkų galimybės grąžinti skolas. 2. Išskaitos nuo atlyginimo dalies, viršijančios MMA, toliau liktų 70 proc., kas ir toliau neprisidėtų prie realių galimybių grąžinti skolas bei skatintų žmones slėpti pajamas. 3. Socialinė piniginė parama šiuo metu siekia 122 Eur, o LR SADM duomenimis 2017 m. vidutinis socialinės piniginės paramos dydis vienam asmeniui siekė 65,50.
Vykdant baudas už administracinius nusižengimus, siūlomais pakeitimais būtų leidžiama nuo socialinės paramos išskaičiuoti iki 10 proc., jei per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos antstolis negavus prašymo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Tarp įsiskolinimų turinčių ir socialinę paramą gaunančių žmonių yra daug benamių, priklausomybių turinčių žmonių, kurie sunkiai patiria sunkumų integruojantis, dažnai net neturi gyvenamosios vietos. Tikėtina, kad antstolių siunčiamas vienintelis raštas jų nepasieks arba dėl socialinių įgūdžių ar raštingumo stokos nebus suvoktas jo turinys. Tai reiškia, kad antstoliai galės nuskaičiuoti iki 12,20 Eur (nuo 122 Eur) sumą. Pažymėtina, kad ypatingai mažas pajamas gaunantiems asmenims, toks pajamų sumažėjimas yra itin reikšmingas ir skaudus. Be to, pagal dabar galiojančią tvarką pirmiausia, ši suma bus skiriama skolos administravimui. Vadinasi, išskaitos bus vykdomos, tačiau realiai skola reikšmingai nesumažės. Atkreiptinas dėmesys, kad EK ir EBPO ataskaitose Lietuvai, socialinių išmokų dydžiai įvardinami kaip kritiniai, vertinant jų įtaką skurdo ir nelygybės mažinimui. Taigi, kategoriškai nepritariame, kad būtų taikomos išskaitos iš ir taip neadekvačios socialinės paramos. Tokie siūlymai, be realios socialinių darbuotojų pagalbos įsiskolinusiems žmonėms, yra būdas iš valstybės skiriamos socialinės paramos išlaikyti antstolius, o ne grąžinti skolas ir mažinti skurdą ir socialinę atskirtį. Nevyriausybinės organizacijos laikosi pozicijos, kad skolas reikia grąžinti, tačiau tai būtina daryti vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais.
LR Seimo kanceliarijos atlikta lyginamoji analizė parodė, kad Lietuvoje galiojanti skolų išieškojimo tvarka yra viena griežčiausių ES, tokie atskaitymai netaikomi nė vienoje į palyginamąją analizę įtrauktoje valstybėje - Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir Danijoje. Pritarti iš dalies Žiūrėti argumentus Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo 2018-05-14 pastaboms. 10. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2018-05-18 Informuojame, kad klausimas dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvadų pateikimo dėl Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668. 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 ir Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654 buvo svarstytas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos posėdyje 2018 m. gegužės 15 d. Teikiame posėdžio protokolo išrašą. 5. SVARSTYTA. Dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvadų pateikimo dėl Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 ir Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654. NUTARTA. Fiksuoti skirtingos nuomones dėl Lietuvos Respublikos trišalės tarybos išvadų pateikimo dėl Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688. 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653 ir Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654: · Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai nepritaria Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui; · Vyriausybės atstovai pritaria Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui.
Atsižvelgti Darbo kodekso 150 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1654 Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė 2018-05-10 posėdyje. 11. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija 2018-06-04 Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (toliau — LBAA)
buhalterius, auditorius, buhalterines ir audito paslaugas teikiančias įmones. Siekdami atstovauti LBAA narių poreikius ir interesus norime kreiptis į Jus, pateikiant pasiūlymą dėl CPK 733 straipsnio pakeitimo. Pagal dabar galiojantį CPK 733 straipsnį išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų atlieka ne antstolis, bet tokias pajamas išmokantis asmuo, t.y. darbdavys. Vykdant šio straipsnio nuostatą yra sukuriama didelė administracinė našta verslui. Dažnu atveju vykdomieji raštai iš antstolių darbdavį pasiekia pavėluotai arba prašoma atlikti išskaitymus atgaline data, antstoliai neinformuoja įmonių apie galimybę atlikti lėšų pervedimą vienam antstoliui iš visos antstolių grupės, taip sukurdami papildomą naštą įmonėms ir ypatingai buhalteriams, kurie turi atliktu lėšų paskirstymą tarp antstolių. Tai milžiniškas, sunkiai prognozuojama našta verslui. Atkreiptinas dėmesys, kad skolų išieškojimas nėra susijęs su įmonių, pagrindine veikla bei jų kuriama pridėtine verte. PASIŪLYMAS .
PASIŪLYMAS . Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu informaciją galima gauti iš SODROS apie skolininko gaunamą mėnesinį darbo užmokestį, taip pat yra įdiegta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema, kurią naudoja vykdant išieškojimus iš skolininkų sąskaitų kredito įstaigose, LBĄA siūlo atsisakyti CPK 733 straipsnyje numatytos prievolės atlikti išieškojimus darbdaviui numatant tik įsipareigojimą Darbdaviui skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas skolininkui mokėti per banką į antstolio nurodytą skolininko sąskaitą kredito įstaigoje. Siūlymas teisės aktuose nustatyti, kad darbo užmokestis gali būti pervedamas tik į sąskaitą ir ribojant darbo užmokestį išmokėti grynais pinigais nepagrįstai ribotų asmenų teises, nes asmenys būtų prievarta verčiami naudotis verslo subjektų – bankų ir kitų kredito įstaigų paslaugomis, kurios yra mokamos. Be to, atokesniuose regionuose paprastai nėra bankų padalinių, taip pat yra ribota galimybė už prekes ir paslaugas atsiskaityti mokėjimo kortele, todėl asmenys turėtų ribotas galimybes įsigyti prekių ir paslaugų. Taip pat pažymėtina, kad Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema sukurta taip, kad iš skolininko sąskaitos nurašoma konkreti pinigų suma ir šioje sistemoje nėra funkcionalumo, suteikiančio galimybę iš sąskaitos išieškoti ne konkrečia, bet procentine išraiška nurodytos pinigų sumos. Tokio funkcionalumo įgyvendinimas būtų ypač sudėtingas ar apskritai neįmanomas, be to, tektų keisti ne tik Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą, bet ir visų kredito įstaigų informacines sistemas. Taip pat pažymėtina, kad, kaip nurodyta 8 pastaboje , pasiūlyme aptariama problema jau sprendžiama kitomis priemonėmis – vykdomieji dokumentai dėl administracinių baudų išieškojimo teikiami vykdyti tam pačiam antstoliui, kuris jau vykdo baudos išieškojimą iš to paties antstolio.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinės baudos sudaro daugiau kaip 40 procentų visų išieškojimų, šios priemonės ženkliai mažina vykdomųjų dokumentų sklaidą išieškant iš to paties skolininko. Tikėtina, kad šiuo būdu antstoliams ateityje bus teikiami ir kitų rūšių vykdomieji dokumentai dėl išieškojimų valstybės naudai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai: Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė 2018-06-054 Argumentai: Siūlytina procesinį terminą dėl išieškojimo iš turto reguliuoti palaipsniui, prailginti du kartus iki 12 mėnesių ir stebėti, koks numatomo reguliavimo poveikis skolų išieškojimo sistemai. Pažymėtina, kad įstatymo leidėjas aiškių pagrindų termino trukmei nustatyti nėra apibrėžęs, taip pat nenumatoma ir jokių papildomų aplinkybių vertinimo (skolos kiekis, dydis, mokėjimo istorija ir pan.). Todėl Projekte iš esmės koreguotinas siūlymas net tris kartus iki 18 mėnesių prailginti terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 663 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„663 straipsnis. Apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens
turto 1.
Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per dvylika aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju išieškotojo prašymu antstolis gali areštuoti pradedamą realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų sprendimas išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus įvykdytas išieškotos. Nepritarti Pasiūlymas motyvuojamas tuo, kad Projekte siūlomas tris kartus ilgesnis terminas, nei šiuo metu galiojantis ir siūloma nustatyti trumpesnį – 12 mėnesių terminą, tačiau nepateikiami objektyviai pagrįsti argumentai, kodėl siūlomas būtent toks terminas. Vertinant projekte siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti lyginamas ne santykis su šiuo metu galiojančiu terminu, bet vertinamas tiek šiuo metu galiojančio, tiek projekte siūlomo terminų pagrįstumas. Pažymėtina, kad projekte numatytas 18 mėnesių terminas neatsiejamai susijęs su to pateis straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti 4000 Eur skolos suma, kurios neviršijus apskritai draudžiama išieškoti iš paskutinio būsto nepriklausomai nuo to, koks yra skolininko darbo užmokestis. Taigi CPK 663 straipsnio 1 dalyje siūlomas 18 mėnesių terminas yra orientuotas į didesnį nei 4000 Eur įsiskolinimą.
Kaip nurodyta projekto aiškinamajame rašte, 18 mėnesių terminas buvo apskaičiuotas įvertinus tai, per kokį laikotarpį būtų išieškota 4000 Eur suma iš vidutinį darbo užmokestį gaunančio skolininko. pritarus siūlymui nustatyti 12 mėnesių terminą, galimybe atsiskaityti šiuo būdu ir išsaugoti paskutinį būstą galėtų pasinaudoti tik nedidelė skolininkų dalis, nes tam, kad 4000 Eur skolą būtų galima išieškoti per 12 mėnesių, skolininko darbo užmokestis turi sudaryti 1000 Eur atskaičius mokesčius. 2. Seimo nariai:
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė 2018-06-057 Argumentai: Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymas numato, kad minimalių vartojimo poreikių dydis (toliau – MVPD) – rodiklis, nurodantis asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį, yra taikomas bazinės socialinės išmokos, šalpos pensijų bazės, tikslinių kompensacijų bazės ir valstybės remiamų pajamų dydžiams nustatyti, todėl skolų išieškojimo procese reguliuojant išieškotinų sumų dydžius šio dydžio taikymas yra abejotinas. Siūlytina vykdymo process vartoti minimalios mėnesinės algos rodiklį) (MMA), tačiau numatyti, kad išieškojimas pinginių lešų informacinėje sisetmje vykdomas iš sumų, kurio viršija pusę MMA. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, viršijančios Vyriausybės nustatos pusę MMA, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir (ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“ Šio Kodekso nustatyta tvarka priėmus sprendimą nukreipti išieškojimą į piniginių lėšų dalį, neviršijančią Vyriausybės nustatytos pusės MMA, antstolio patvarkymas dėl išieškojimo nukreipimo į šią sumą vykdomas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Nepritarti Minimali mėnesinė alga pati savaime nenusako, ar jos pakanka asmens poreikiams patenkinti, tuo tarpu minimalių vartojimo poreikių dydis yra būtent šiam tikslui kiekvienais metais apskaičiuojamas dydis, nustatantis sumą, reikalingą minimaliems maisto ir ne maisto prekių ir paslaugų poreikiams patenkinti per mėnesį. Įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytas aktyvias skurdo mažinimo priemones, projekte numatyta, kad iš skolininko sąskaitoje esančių lėšų nebūtų išieškoma minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga suma.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio CPK
lėšų. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šią nuostatą tikslinga panaikinti, o skolininko lėšų apsaugą perkelti į 689 straipsnį, reguliuojantį išieškojimą iš lėšų, taip pat nurodyta, kad apsaugą tikslinga sieti ne su MMA, bet su MVPD. Pasiūlymo rengėjai nepasisakė dėl poreikio palikti CPK 668 straipsnio 1 dalyje šiuo metu nustatytą 1 MMA apsaugą, todėl, priėmus pastaboje pateiktą siūlymą apsaugą taikyti tik ½ MMA šiuo metu galiojanti skolininko apsauga būtų ne padidinama, bet du kartus mažinama ir toks reguliavimas neatitiktų nei Vyriausybės programos, nei projektu siekiamų tikslų mažinti socialinę atskirtį ir įgyvendinti aktyvias skurdo mažinimo priemones. 3. Seimo nariai:
Andrius Palionis, Rimantė Šalaševičiūtė 2018-06-058 Argumentai: CPK 736 str. nustatytos išskaitos makslimaliai neapsaugo nuo finansinių sunkumų skolingų socialinės grupės asmenų, kurie gauna mažiausias pajamas, t.y., nesiekiančias MMA, pvz. vidutinė senatvės pensija, invalidumo, netekto darbingumo išmokos ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvesti CPK 736 str. papildomą procentinį išskaitų dydį asmenų pajamos, kurios yra mažesnės nei Vyriausybės nustatytas darbo užmokestis per mėnesį. Visais atvejais skolingam asmeniui būtų užtikrinama minimalaus dydžio poreikių suma 230 ar
pagal galiojantį reglamentavimą nuo vidutinės pensijos (dydis 287 eur) atskaičius maksimaliai leidžiamas sumas, asmeniui pragyvenimui lieka 143 eur, pagal šį teikiamą siūlymą asmeniui liktų 229 eur., t.y. asmens pajamos padidėtų 86 eurais.
Pagal nustatytą reglamentavimą atskaičius 30 proc. nuo Vyriausybės nustatytos MMA (361 neto), asmeniui palieka 180 eurų, o pagal teikiamą siūlymą asmuo galėtų disponuoti 252 eurais, t.y. 72 eurais jo pajamos padidėja. Jei asmeuo gauna daugiau pajamų nei Vyriausybės nustatyta MMA, asmeniui atskaičius nuo MMA 30 proc. ir 70 proc. nuo dalies, viršijančios MMA, liktų 361 eurai, t.y., 72 eurais daugiau nei pagal dabat galiojantį reglamentavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 736 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pakeisti 736 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„736 straipsnis. Išskaitų iš skolininko darbo
užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis
ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:
1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu, ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, arba išieškant tris ir daugiau baudų už administracinius nusižengimus – iki penkiasdešimt trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas;
2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, iš pajamų iki vieno Vyriausybės nustatos MMA – dvidešimt procentų, iš Vyriausybės nustatytos MMA – trisdešimt procentų. 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt trisdešimt procentų. 2.
bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis. Mažinant išskaitų dydį, neatsižvelgiama į išlaikytinius, kuriems išlaikyti iš skolininko darbo užmokesčio daromos išskaitos. Tais atvejais, kai pateikiama pažyma dėl skolininko lėtinės ligos ar (ar) dalyvavimo reabilitacijos programoje, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali sumažint iki penkiasdešimt procentų dydžio. 4. Jeigu vykdant baudos už administracinius nusižengimus išieškojimą nustatoma, kad skolininkas gauna šio kodekso 738 straipsnyje ir 739 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas pinigų sumas, antstolis skolininkui siunčia pranešimą pasiūlydamas atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus. Per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo skolininkui dienos negavus prašymo atlikti visuomenei naudingą veiklą ir (arba) viešuosius darbus, iš skolininko gaunamų pajamų išskaitoma iki dešimt procentų. Šiuo atveju išskaitų dydį, atsižvelgus į skolininko išlaikomus nedarbingus asmenis, nustato Sprendimų vykdymo instrukcija.“ Nepritarti Pasiūlymo rengėjai nurodo, kad, įgyvendinus pasiūlymą, skolininkui visais atvejais bus garantuojama 230 ar 240 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymas nenumato draudimo išieškoti iš MVPD (245 Eur) neviršijančių lėšų, abejotina tokio siūlymo pagrįstumu, nes iš 240 Eur dydžio pajamas gaunančio skolininko išskaičius projektu siūlomas 20-50 proc. sumas, skolininkui liks tik 120-192 Eur.
Tiek šiuo metu galiojančios, tiek projektu siūlomos nuostatos yra orientuotos į išieškotojo socialinį aspektą, t. y. vykdant socialiai jautresnius išieškojimus (išlaikymas, maitintojo gyvybės atėmimas ir pan.), išskaitomos didesnės sumos, nei išieškant kitų rūšių skolas, tuo tarpu pasiūlyme prie šių socialiai jautrių išieškojimų būtų priskirtos ir administracinės baudos, kurios socialiniu aspektu negali būti priskirtos prie tokio pobūdžio išieškojimų. Be to,i baudžiamojo proceso tvarka paskirtoms baudoms, kurios savo esme yra pavojingesnės visuomenei, panašios nuostatos nesiūlomos. Toks reguliavimas galėtų būti laikomas diskriminuojančiu, nes iš esmės asmuo už tą patį pažeidimą būtų baudžiamas du kartus. Nėra aišku kokiais objektyviais kriterijais galėtų būti grindžiamas siūlymas didesnius išskaitų dydžius taikyti tik tris ir daugiau baudų nesumokėjusiems asmenims, o vienos ar dviejų baudų nesumokėjusiems asmenims šios nuostatos nebūtų taikomos. Šios nuostatos taip pat nebūtų taikomos ir pvz., dešimt ar daugiau kitų rūšių skolų nesumokėjusiems asmenims. Taigi nėra argumentų kuo ypatingos administracinės baudos, kad jų išieškojimui reiktų taikyti specialų ir išskirtinį reguliavimą. Taip pat neaišku kaip tokį reguliavimą reiktų taikyti praktikoje, nes skolininkui, turinčiam tris baudas ir kitų skolų, galiotų 50 procentų išskaita baudoms ir 20-30 procentų išskaita kitoms skoloms, tuo tarpu pagal CPK 754 straipsnio 5 dalį visi tos pačios reikalavimai turi būti tenkinami proporcingai.
Be to, siūlomas reguliavimas padidintų administracinę naštą darbdaviams, kurie, atlikdami išskaitymus, ne tik turėtų taikyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų dydžius, skaičiuoti kokią proporciją sudaro kiekvieno išieškotojo reikalavimas, bet ir vertinti kokia skolos kilmė, t. y. vertinti, ar skola nėra administracinė bauda, kiek administracinių baudų yra išieškoma, nes tai įtakos išskaitų dydžius. Šiuo metu galiojančio CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad išieškant kitų rūšių, nei 1 punkte nurodyti socialiai jautrūs išieškojimai, skolą, išskaitoma 20 procentų. Pasiūlyme numatyta, kad 20 procentų išskaita būtų taikoma tik tais atvejais, jeigu skolininko pajamos mažesnės, nei MMA, tuo tarpu iš MMA atitinkančių pajamų siūlo išskaityti 30 procentų, t. y. šiuo metu galiojantį 20 procentų išskaitą siūlo didinti 1,5 karto, tačiau nėra argumentų, kuriais grindžiamas siūlymas ir todėl jis neatitinka minėtų Vyriausybės programos ir projekto tikslų. Pasiūlymo rengėjai taip pat siūlo nemažinti šiuo metu nustatyto 70 procentų išskaitų dydžio (projekte siūloma išskaitą mažinti iki 50 procentų), tačiau siūlymą paskatinusių aplinkybių ir tikslų nepateikia. Kaip matyti iš projekto aiškinamajame rašte pateiktų diagramų, esant 70 procentų išskaitų dydžiui, išieškotojui tenkanti dalis visada viršija skolininkui liekančią pajamų dalį ir dėl to neužtikrinama skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyra.
Atsižvelgiant į tai, kad išieškotojas gali turėti ir kitų pajamų (net ir būdamas nedarbingas – gauti socialinę paramą), o skolininkas kitų pajamų iš esmės jau nebeturi, realus interesų disbalansas yra dar didesnis, todėl tikslinga 70 procentų išskaitą keisti į
pusiausvyrą. Pasiūlymo rengėjai siūlo CPK 736 straipsnį papildyti 4 dalimi, numatančia, kad tais atvejais, kai administracinė bauda neišieškoma ir ji nepakeičiama viešaisiais darbais, skolą būtų galima išieškoti iš CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodytų sumų, iš kurių išieškoti draudžiama, tačiau nepateikia argumentų, kuo ypatingos administracinės baudos, kad jas būtų galima išieškoti netgi iš socialinių išmokų, našlaičių pensijų, motinystės išmokų ir t. t. Pažymėtina, kad socialinės išmokos skiriamos siekiant užtikrinti asmens galimybę išgyventi ir jas skiriant neatsižvelgiama į tai, asmuo yra padaręs administracinių nusižengimų ir nesumokėjęs baudų. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK
antstoliui, todėl atlikus siūlomą maksimalią 10 procentų išskaitą iš socialinės išmokos, kuri šiuo metu vidutiniškai neviršija 60 Eur, būtų išskaityti 6 Eur – skolininkui tenkanti parama sumažėtų, tačiau jo skola nesumažėtų, ar net padidėtų, nes prisidėtų vykdymo išlaidos, susijusios su šios skolos administravimu. 4. Seimo nariai:
5 Argumentai: Įstatymo pakeitimas sukels administracinę naštą išskaitas atliekantiems asmenims ir proceso dalyviams.
Siekiant, kad skolininkas patirtų kuo mažiau piniginių kaštų, siūlytina numatyti, kad valstybės įstaigos ir institucijos, įsigaliojus įstatymo pakeitimamas koreguoja išskaitų dydžius iš asmens pajamų, išmokų be papildomų antstolio patvarkymų. Analogiša situacija buvo ir tada, kai buvo įgyvendinimas draudimas išieškoti tam tikras sumas iš našlaičių pensijos. Taip pat būtina įvertinus vykdomųjų bylų kiekie (keli šimtai tūkstančių) siūlytina koreguoti įgyvendinimo terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnį 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
prilygintų skolininko pajamų darantiems asmenims, išskyrus valstybės įstaigas ir institucijas, iki 20189 m. rugsėjo sausio 1 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733 straipsnyje nustatyta tvarka pateikia patvarkymus daryti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitas. Nepritarti Pažymėtina, kad administracinė našta skolininkų darbdaviams ir kitiems išskaitas iš skolininkų pajamų darantiems asmenims būtų vienkartinė. Kaip numatyta projekte, nuostatos su naujais išskaitų dydžiais įsigaliotų 2 mėnesiais vėliau ir per šį laiko tarpą antstoliai turėtų pateikti patvarkymus su naujais išskaitų dydžiais. CPK 733 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad antstolio patvarkyme dėl išskaitų atlikimo turi būti nurodyta išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų ir davinių dydis, periodiškumas, kaip turi būti pasielgta su išskaitytais pinigais, darbdavio atsakomybė už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kiti sprendimui vykdyti būtini nurodymai. Taigi ne darbdavys turi spręsti kokio dydžio išskaitas reikia atlikti, bet tai savo patvarkyme turi nurodyti antstolis. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-06-06 Įstatymo projektui iš esmės pritarti, tačiau siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį papildomai įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Seimo narių Civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1249, Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1539, Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652. Pritarti
2018-06-13 Įstatymo projektui iš esmės pritarti; siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Seimo narių Civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1249, Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė