Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad ,,šiame straipsnyje nustatyta tvarka išskaitant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, skolininkui privalo būti palikta suma, lygi minimaliam vartojimo poreikių dydžiui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, ši suma yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Pasiūlymo turinys diskutuotina. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota. Akcentuojama, kad įstatymo projektas būtinas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, išieškant iš MMA dydžio ir mažesnių pajamų, kai iš jų gali būti atliekami iki 50 procentų dydžio išskaitymai, paliekama suma neužtikrina skolininko minimalaus išgyvenimo. Šiame kontekste pastebėtina, jog išieškojimas iki 50 procentų pagal CPK 736 straipsnio nuostatas galimas tik dviem atvejais, t. y. „išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą“ ir „pagal kelis vykdomuosius dokumentus“. Visais kitais atvejais išieškojimo riba yra žemesnė.
Vertinant tokį teisinio reguliavimo pobūdį pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių. Pavyzdžiui, turėtų būti svarstoma, ar nustačius įstatymo saugomą pajamų sumą, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą, būtų teisinga, jog asmuo atėmęs maitintojo gyvybę, suluošinęs kitą asmenį ir pan., turėtų daugiau pajamų, nei nukentėjęs asmuo. Kitu atveju – jei iš asmens vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Viena vertus, svarstytina, ar kreditoriai turi būti atsakingi už tai, kad skolininkas nerūpestingai skolinosi iš keleto kreditorių arba darė nusikaltimus ir dėl to įgijo daug skolų, ar dėl to kreditorių interesai turėtų būti paneigiami. Kita vertus, turėtų būti įvertinama tai, kad tuo atveju, kai kreditoriams nustatytu terminu negrąžinama skola, pirmiausia yra pažeidžiamos jų teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar net dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės skolos išieškojimo procedūros, nes kai skolininkas neįvykdė savo skolinio įsipareigojimo nustatytu terminu, kreditorius kreipėsi į teismą, vyko teisminis procesas (galimai keliose teisminėse instancijose), vėliau kreditorius kreipėsi į antstolį, kad šis priverstinai išieškotų skolą. Taigi svarstytina, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą dar atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti.
Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino kreipimaisi žmonių, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą, pragyvenimui paliekamos ypač mažos sumos. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pragyvenimo šaltinio, todėl gyvena negalėdami tenkinti net minimalių savo poreikių. Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik aukščiau nurodytų skolininkų atžvilgiu, tačiau ir kitų skolininkų, kurių amžius ir sveikatos būklė leistų pastariesiems ieškotis geriau apmokamo darbo ar papildomo darbo, kad iš gaunamų pajamų greičiau patenkintų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad, priėmus įstatymą, galimos situacijos, kai iš mažas pajamas gaunančių skolininkų, išlaikančių ne vieną nedarbingą šeimos narį, pajamų išskaitos kreditoriams išvis taptų neįmanomos. Tokiu atveju pastarieji skolininkai nebūtų suinteresuoti savo pajamų augimu, nes joms viršijus kiekvienam išlaikytiniui tenkančią minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, likusi suma (jos dalis) būtų skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, išieškojimo procese tarp skolininkų ir kreditorių interesų turėtų būti pusiausvyra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą. 2. Projekto nepateikiama jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Projekto nepapildžius siūlomu būdu, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos nuostatoms. 3. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininkų gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų galėtų tapti neįmanomu ar pasunkėtų. Pažymėtina, kad minėtų skolininkų kreditoriumi gali būti valstybė. Tokiu būdu projektu siūlomas reguliavimas galėtų atitinkamai turėti įtakos valstybės biudžeto lėšų surinkimui. Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. 4.
4Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 61 65, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-20
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovė Aistė Adomavičienė, „Galiu gyventi“ nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos advokacijos vadovas Girvydas Duoblys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad ,,šiame straipsnyje nustatyta tvarka išskaitant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, skolininkui privalo būti palikta suma, lygi minimaliam vartojimo poreikių dydžiui.
Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, ši suma yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Pasiūlymo turinys diskutuotina. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota. Akcentuojama, kad įstatymo projektas būtinas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, išieškant iš MMA dydžio ir mažesnių pajamų, kai iš jų gali būti atliekami iki 50 procentų dydžio išskaitymai, paliekama suma neužtikrina skolininko minimalaus išgyvenimo. Šiame kontekste pastebėtina, jog išieškojimas iki 50 procentų pagal CPK 736 straipsnio nuostatas galimas tik dviem atvejais, t. y. „išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą“ ir „pagal kelis vykdomuosius dokumentus“. Visais kitais atvejais išieškojimo riba yra žemesnė. Vertinant tokį teisinio reguliavimo pobūdį pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių. Pavyzdžiui, turėtų būti svarstoma, ar nustačius įstatymo saugomą pajamų sumą, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą, būtų teisinga, jog asmuo atėmęs maitintojo gyvybę, suluošinęs kitą asmenį ir pan., turėtų daugiau pajamų, nei nukentėjęs asmuo.
Kitu atveju – jei iš asmens vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Viena vertus, svarstytina, ar kreditoriai turi būti atsakingi už tai, kad skolininkas nerūpestingai skolinosi iš keleto kreditorių arba darė nusikaltimus ir dėl to įgijo daug skolų, ar dėl to kreditorių interesai turėtų būti paneigiami. Kita vertus, turėtų būti įvertinama tai, kad tuo atveju, kai kreditoriams nustatytu terminu negrąžinama skola, pirmiausia yra pažeidžiamos jų teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar net dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės skolos išieškojimo procedūros, nes kai skolininkas neįvykdė savo skolinio įsipareigojimo nustatytu terminu, kreditorius kreipėsi į teismą, vyko teisminis procesas (galimai keliose teisminėse instancijose), vėliau kreditorius kreipėsi į antstolį, kad šis priverstinai išieškotų skolą. Taigi svarstytina, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą dar atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti. Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga.
Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino kreipimaisi žmonių, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą, pragyvenimui paliekamos ypač mažos sumos. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pragyvenimo šaltinio, todėl gyvena negalėdami tenkinti net minimalių savo poreikių. Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik aukščiau nurodytų skolininkų atžvilgiu, tačiau ir kitų skolininkų, kurių amžius ir sveikatos būklė leistų pastariesiems ieškotis geriau apmokamo darbo ar papildomo darbo, kad iš gaunamų pajamų greičiau patenkintų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad, priėmus įstatymą, galimos situacijos, kai iš mažas pajamas gaunančių skolininkų, išlaikančių ne vieną nedarbingą šeimos narį, pajamų išskaitos kreditoriams išvis taptų neįmanomos. Tokiu atveju pastarieji skolininkai nebūtų suinteresuoti savo pajamų augimu, nes joms viršijus kiekvienam išlaikytiniui tenkančią minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, likusi suma (jos dalis) būtų skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, išieškojimo procese tarp skolininkų ir kreditorių interesų turėtų būti pusiausvyra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą. Pritarti iš dalies Siūloma svarstomą projektą atmesti ir pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai.
Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. Siūloma projekto XIIIP-1653 7 straipsnio redakcija:
Pakeisti 689 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Piniginių lėšų apribojimų informacinėje sistemoje gavus visus šio
straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytiems nustatytiems nurodymams vykdyti reikalingus duomenis, piniginės lėšos, viršijančios pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir šio Kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstomos pagal reikalavimų patenkinimo eilę ir reikalaujamos sumos elektroninių ryšių priemonėmis išsiunčiamos į kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas nurodymams vykdyti. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos, gavusios nurodymus dėl piniginių lėšų nurašymo, privalo nurodytas sumas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pervesti į šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka pateiktuose nurodymuose nurodytą antstolio depozitinę ir
(ar) institucijos, turinčios teisę duoti nurodymus nurašyti skolininko pinigines lėšas iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), sąskaitą.“
jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo.
Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Projekto nepapildžius siūlomu būdu, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 3. Seimo kanceliarijos
kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininkų gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų galėtų tapti neįmanomu ar pasunkėtų. Pažymėtina, kad minėtų skolininkų kreditoriumi gali būti valstybė. Tokiu būdu projektu siūlomas reguliavimas galėtų atitinkamai turėti įtakos valstybės biudžeto lėšų surinkimui. Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti
4Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“. Pritarti 5.
2018-02-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
skurdo mažinimo organizacijų tinklas 2018-05-14 Lietuvos „Caritas“ 2018-05-14 Nevyriausybinės organizacijos reiškia susirūpinimą dėl šiuo metu taikomos praktikos, kai vykdomi įsiskolinimų išieškojimai iš minimalaus darbo užmokesčio, pensijų ir kitų periodinių pajamų. Dabartinė skolų išieškojimo tvarka, kai iš minimalaus darbo užmokesčio galima atskaičiuoti iki 50 procentų atlygio, nesuteikia žmonėms realių galimybių grąžinti skolas ir neskatina jų dirbti legaliai. Dabartinė tvarka prisideda prie skurdo ir neaktyvumo spąstų kūrimo
Ypač palaikome siūlymą mažinti atskaitymus iš darbo užmokesčio. Palaikome D.
Palaikome D. Šakalienės siūlomus nustatytus išskaitų dydžius iš MMA keisti į 20 procentų, jei asmuo turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taip pat – jeigu vykdomi socialiai jautrūs išieškojimai. Visiems kitiems išieškojimams nustatyti 10 procentų išskaitų dydį. Darbo užmokesčio daliai, viršijančiai MMA, išskaitas sumažinti iki 50 procentų. NVO atkreipia dėmesį, jog Teisingumo ministerija siūlo išskaityti 30 procentų nuo MMA ir jam prilygstamų pajamų. Esame įsitikinę, jog siekiant LR Vyriausybėje programoje numatyto skurdo ir socialinės atskirties mažinimo tikslo, pakeitimai turėtų būti reikšmingesni. · Dabar galiojantys įstatymai leidžia išieškoti skolą iš paskutinio būsto, jeigu skola didesnė nei 2030 Eur. Palaikome siūlymus šią sumą padidinti iki 4000 Eur ir numatyti apsaugą, kad iš tokio būsto negalima išieškoti, jei skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, jog skolą galima išieškoti per 24 mėnesius darant nustatyto dydžio išskaitas iš darbo užmokesčio ir išieškojimas šiuo būdu yra realiai vykdomas. · Palaikome siūlymus labiau apsaugoti pajamas, kurios neviršija minimalių vartojimo poreikių dydžio (2017 m. – 245, Eur). Manome, kad tai, ar išskaitos atliekamos ar ne, turi priklausyti ne nuo to, iš kur pajamos gaunamos, o nuo jų sumos. · Palaikome siūlymus bylų administravimą pavesti vienam antstoliui, nes taip sumažėtų administraciniai kaštai, o suma, skiriama skolai padengti, padidėtų. Šiuo metu darbdaviai (ypač nedidelės įmonės) vengia įdarbinti skolininkus, turinčius daug bylų, kurias vykdo skirtingi antstoliai. Darbdaviui įdarbinti skolininką, turintį skolų tik pas vieną antstolį, būtų paprasčiau dėl sumažėjusios biurokratijos. NVO patirtį dėl neaktyvumo ir skurdo spąstų patvirtina ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (toliau – Tinklas) atlikti tyrimai. 2016 m. Tinklas, bendradarbiaudamas su Vilniaus universitetu (toliau – VU), atliko studiją
„Skurstančių žmonių įsiskolinimų ir jų priverstinio išieškojimo per antstolius problema Lietuvoje“3.
Iš 53 apklaustų nevyriausybinių organizacijų atstovų iš visos Lietuvos 95 proc. teigė, jog jų klientai turi įsiskolinimų. Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti, ar dabar galiojanti įsiskolinimų grąžinimo tvarka sudaro realias sąlygas grąžinti skolas žmonėms. Į klausimą, kokiai daliai Jūsų klientų per pastaruosius metus pavyko sėkmingai išspręsti skolų problemą / arba problema yra sėkmingai sprendžiama, net 39,6 procentų respondentų atsakė, kad tik iki 10 procentų NVO klientų problema yra sėkmingai sprendžiama, t. y. skolos yra grąžinamos. Net 26,4 procentai apklaustųjų teigė, kad 80-100 procentų jų klientų įsiskolinimo problemos nėra išsprendžiamos. Taigi, didelė dalis skurstančiųjų skolų kreditoriams negrąžina. Pagrindiniai įsiskolinimų turinčių NVO klientų pajamų šaltiniai yra socialinės išmokos (88,5 proc.), nelegalus darbas (50 proc.), legalus darbas (48,1 proc.), artimųjų išlaikymas (36,5 proc.). Respondentai (NVO socialiniai darbuotojai) taip pat buvo kviečiami atsakyti, kokios jų nuomone, yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įsiskolinimų turintys klientai nedirba legaliai. Pagal procentinį dažnį labiausiai skolas grąžinti demotyvuoja dideli atskaitymai iš darbo užmokesčio arba bendra skolų suma (75 proc.), taip pat įsiskolinę žmonės mano, kad iš pašalpų arba nelegalių pajamų gyventi labiau apsimoka (64 proc.). Tai patvirtino ir Tinklo, kartu su VU, atlikta Piniginės socialinės paramos studija4, kuri atskleidė, jog dabartinė skolų išieškojimo tvarka yra glaudžiai susijusi ir su socialinės paramos teikimu bei paramos gavėjų motyvacijos stoka. Paramos gavėjai teigia, kad dėl didelių išskaitymų iš atlyginimo darbo ieškotis tiesiog neverta. 2017 m.
atliktas tyrimas „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“5 (tyrimą parengė dr. Sandra Krutulienė, dr. Arūnas Pocius, dr. Boguslavas Gruževskis, dr. Laima Okunevičiūtė Neverauskienė, programuotojas R. Junevičius). Tyrimo metu buvo apklausti darbo biržos ir NVO klientai. Iš tyrime dalyvavusių 557 respondentų (sunkiai į darbo rinką integruojamų asmenų) net 63,5 nuošimčių teigė, jog jų norą įsidarbinti paskatintų mažesni atskaitymai nuo darbo užmokesčio antstoliams. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir atliktus tyrimus, raginame Seimo narius balsuoti ir pritarti aukščiau aprašytiems ir Seime svarstomiems įstatymų projektams. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2018-03-05 Teisėjų taryba, įvertinusi pateiktus įstatymų projektus Nr. XIIIP-1652, Nr. XIIIP-1653, Nr. XIIIP-1654, Nr. XIIIP-283 ir Nr. XIIP-4370(2), teikia pastabas dėl juose siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. 1. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad ,,šiame straipsnyje nustatyta tvarka išskaitant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, skolininkui privalo būti palikta suma, lygi minimaliam vartojimo poreikių dydžiui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, ši suma yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”.
Atsižvelgiant į tai, kad siūlomo teisinio reguliavimo nuostatos yra imperatyvios, kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininko gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų tam tikrais atvejais gali tapti neįmanomu ar iš esmės pasunkėtų. Taip pat galimos situacijos, kuomet dėl įstatyme nustatyto saugomo pajamų dydžio mažas arba jokių pajamų neturintis kreditorius atsidurs blogesnėje padėtyje nei skolininkas. Pažymėtina, kad išieškojimo procese turėtų būti siekiama skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros, todėl svarstytina, ar visais atvejais siūlomas teisinis reguliavimas, ypač įtvirtintas imperatyvia teisės norma, atitiks proporcingumo principą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, atsižvelgdamas į skolininko ypač blogą turtinę padėtį, vadovaudamasis CPK 284 straipsniu, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Taigi esamas teisinis reguliavimas šiuo metu leidžia kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, pagerinti skolininko padėtį, nepažeidžiant kreditoriaus teisių ir teisėtų lūkesčių. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-05-30 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: 1.
Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627, 663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 tikslui didinti skolininko interesų apsaugą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1653, kuriuo sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų, išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų, ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti šio projekto svarstymo procedūrą. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, susijusius su skolininko interesų apsaugos didinimu, dėl kurių Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti svarstymo procedūrą, svarstyti kartu ir užtikrinti kompleksinį skolininko interesų apsaugos įvertinimą bei tinkamą skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Pritarti 2.
Naglis Puteikis 2018-06-121 Argumentai: Įstatymo projektu, kuriam teikiamas šis pasiūlymas, keičiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnį, reglamentuojantį išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydį, siekiama užtikrinti, kad vykdant skolų išieškojimą skolininkui būtų paliekama lėšų bent minimaliam išgyvenimui, socialiai priimtino poreikių minimumo patenkinimui. Ypač tokia apsauga aktuali tais atvejais, kai išieškoma iš mažesnių nei MMA pajamų, pvz., senatvės ar neįgalumo pensijų, kurios yra per mažos, nepakankamos esminių, gyvybiškai svarbių žmogaus poreikių patenkinimui, o iš tokių sumų dar vykdant ir išieškojimą, seni ar sergantys žmonės, kurie dėl objektyvių priežasčių negali susirasti kito pragyvenimo šaltinio, paliekami gyvena pusbadžiu, neįstengiantys tinkamai apšildyti būsto, nusipirkti būtinų vaistų, nuvykti pas gydytoją ir kt. Tačiau šiam projektui sulaukta pastabų, kad jam įsigaliojus kai kuriais atvejais pablogėtų kitų socialiai pažeidžiamų grupių padėtis, o būtent, kai vykdomas alimentų, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas – šie atvejai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
užtikrinti, kad įstatyme įtvirtinus draudimą nukreipti išieškojimą į minimaliam pragyvenimui būtiną pajamų bei išmokų dalį nepablogėtų padėtis kitų socialiai pažeidžiamų grupių, tokių kaip nepilnose šeimose augantys vaikai ar nusikaltimų metu sužaloti asmenys, Seimo narys Naglis Puteikis siūlo papildyti savo įregistruotą įstatymo projektą išlyga dėl tokių atvejų.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsniu papildant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 4 dalį, numatyti išlygą dėl šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų atvejų, kai išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimas, ir išdėstyti šį straipsnį taip: „4. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka išskaitant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, skolininkui privalo būti palikta suma, lygi minimaliam vartojimo poreikių dydžiui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, ši suma yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma.” Nepritarti Siūloma pritarti Vyriausybės teikiamam Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektui XIIIP-1653. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2018-06-06 Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir kuriam komitete pritarta, tačiau įvertinus įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 socialinį aspektą bei Vyriausybės išvadą dėl jo, siūlyti pagrindiniam
kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653. Pritarti
komitetas 2018-06-13 Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir Komitetas jam iš esmės pritarė bei Vyriausybės 2018 05 30 išvadą, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652 svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653. Pritarti
atmesti, atsižvelgiant į jam pateiktas pastabas ir į tai, kad siūloma pritarti Vyriausybės teikiamo Civilinio proceso kodekso pakeitimo projekto XIIIP-1653 7 straipsnyje išdėstytai Civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies redakcijai. Minėtu projektu sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė
TEISIŲ komitetas
Valerijus Simulik, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė, Leonard Talmont; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Naglis Puteikis, Seimo nario N,Puteikio padėjėja Rasa Kalinauskaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorė Jolita Sinkevičiūtė, Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus patarėjas Artūras Remeikis, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Liutauras Vičkačka, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Strateginės analizės skyriaus vedėja Vaida Budzevičienė, Lietuvos antstolių rūmų valdytoja Dovilė Satkauskienė, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nariai, anstoliai - Aleksandras Selezniovas, Vitalis Milevičius ir Svetlana Kastanauskienė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento auditoriai Denis Voišnis, Neringa Mecutaitė, Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovai - Jūratė Juškaitė, Rokas Keršys, Aistė Adomavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projektu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 736 straipsnį 4 dalimi ir nustatyti, kad ,,šiame straipsnyje nustatyta tvarka išskaitant iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, skolininkui privalo būti palikta suma, lygi minimaliam vartojimo poreikių dydžiui. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, ši suma yra didinama kiekvienam išlaikytiniui tenkančia minimalių vartojimo poreikių dydžio suma”. Pasiūlymo turinys diskutuotina. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal CPK 736 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą vykdant išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilyginamų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), periodiškai gaunamų lėšų dalis, būtina minimaliam išgyvenimui, niekaip nėra apsaugota. Akcentuojama, kad įstatymo projektas būtinas atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, išieškant iš MMA dydžio ir mažesnių pajamų, kai iš jų gali būti atliekami iki 50 procentų dydžio išskaitymai, paliekama suma neužtikrina skolininko minimalaus išgyvenimo. Šiame kontekste pastebėtina, jog išieškojimas iki 50 procentų pagal CPK 736 straipsnio nuostatas galimas tik dviem atvejais, t. y. „išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą“ ir „pagal kelis vykdomuosius dokumentus“. Visais kitais atvejais išieškojimo riba yra žemesnė. Vertinant tokį teisinio reguliavimo pobūdį pastebėtina, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į skolininkų teisinę padėtį, tačiau ir į kreditorių.
Pavyzdžiui, turėtų būti svarstoma, ar nustačius įstatymo saugomą pajamų sumą, į kurią draudžiama nukreipti išieškojimą, būtų teisinga, jog asmuo atėmęs maitintojo gyvybę, suluošinęs kitą asmenį ir pan., turėtų daugiau pajamų, nei nukentėjęs asmuo. Kitu atveju – jei iš asmens vykdomas išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Viena vertus, svarstytina, ar kreditoriai turi būti atsakingi už tai, kad skolininkas nerūpestingai skolinosi iš keleto kreditorių arba darė nusikaltimus ir dėl to įgijo daug skolų, ar dėl to kreditorių interesai turėtų būti paneigiami. Kita vertus, turėtų būti įvertinama tai, kad tuo atveju, kai kreditoriams nustatytu terminu negrąžinama skola, pirmiausia yra pažeidžiamos jų teisės, teisėti lūkesčiai ir interesai. Pastebėtina, kad tuo metu, kai vykdomoji byla patenka pas antstolį, kreditorius skolos išieškojimui jau gali būti skyręs nuo pusmečio iki trejų metų ar net dar daugiau laiko - priklausomai nuo to, kiek laiko užtruko visos ankstesnės skolos išieškojimo procedūros, nes kai skolininkas neįvykdė savo skolinio įsipareigojimo nustatytu terminu, kreditorius kreipėsi į teismą, vyko teisminis procesas (galimai keliose teisminėse instancijose), vėliau kreditorius kreipėsi į antstolį, kad šis priverstinai išieškotų skolą. Taigi svarstytina, ar yra pagrįsta skolos išieškojimą dar atidėti, nustatant papildomas sumas, iš kurių negalima išieškoti.
Kartu pažymėtina ir tai, kad jog skolininkai turi galimybę teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, nes pagal CPK 284 straipsnį teismas, siekdamas socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, gali byloje dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Paprastai toks sprendimas priimamas konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis ypač bloga. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto rengimą paskatino kreipimaisi žmonių, iš kurių senatvės ar neįgalumo pensijų vykdant išieškojimą, pragyvenimui paliekamos ypač mažos sumos. Dažniausiai tokie žmonės dėl objektyvių priežasčių – amžiaus ar ligos – nėra pajėgūs susirasti kito pragyvenimo šaltinio, todėl gyvena negalėdami tenkinti net minimalių savo poreikių. Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas būtų taikomas ne tik aukščiau nurodytų skolininkų atžvilgiu, tačiau ir kitų skolininkų, kurių amžius ir sveikatos būklė leistų pastariesiems ieškotis geriau apmokamo darbo ar papildomo darbo, kad iš gaunamų pajamų greičiau patenkintų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad, priėmus įstatymą, galimos situacijos, kai iš mažas pajamas gaunančių skolininkų, išlaikančių ne vieną nedarbingą šeimos narį, pajamų išskaitos kreditoriams išvis taptų neįmanomos. Tokiu atveju pastarieji skolininkai nebūtų suinteresuoti savo pajamų augimu, nes joms viršijus kiekvienam išlaikytiniui tenkančią minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, likusi suma (jos dalis) būtų skiriama kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, išieškojimo procese tarp skolininkų ir kreditorių interesų turėtų būti pusiausvyra. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas atitinka proporcingumo principą. Iš esmės pritarti
jokių nuostatų dėl įstatymo taikymo. Nesant reguliavimo dėl įstatymo taikymo, pažymėtina, jog teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. kad teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, o teisės normos galiojimas yra nukreiptas į ateitį, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Tuo tarpu projektu siūlomomis nuostatomis būtų prailginami skolų išieškojimo terminai, taip pabloginant esamų kreditorių teisinę padėtį. Teigtina, jog siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, projektą reikia papildyti nuostatomis, reguliuojančiomis įstatymo taikymą ir jose nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdant išieškojimą pagal tuos skolinius įsipareigojimams, kurie atsiras po įstatymo įsigaliojimo. Projekto nepapildžius siūlomu būdu, turėtų būti svarstoma projekto nuostatų atitiktis Konstitucijos nuostatoms. Pritarti
teisinis reguliavimas, pagal kurį kreditorių reikalavimų tenkinimas iš skolininkų gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų galėtų tapti neįmanomu ar pasunkėtų. Pažymėtina, kad minėtų skolininkų kreditoriumi gali būti valstybė. Tokiu būdu projektu siūlomas reguliavimas galėtų atitinkamai turėti įtakos valstybės biudžeto lėšų surinkimui.
Atsižvelgus į tai, kad pagal įstatymus Vyriausybė yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, svarstytina, ar dėl teikiamo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti
technikos taisykles, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“. Pritarti
departamentas 2018-02-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-658 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2, 9 ir 10 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
1Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 590, 627,
663, 736 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1249, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1593 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1652 tikslui didinti skolininko interesų apsaugą, tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. balandžio 19 d.
Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir
Nr. XIIIP-1653, kuriuo sistemiškai ir kompleksiškai tobulinamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos, reguliuojančios išieškojimą iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, išieškojimą iš sąskaitose esančių piniginių lėšų, išieškojimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigose bausmę atliekančių nuteistųjų, ir Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti šio projekto svarstymo procedūrą. 2. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui visus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymų projektus, susijusius su skolininko interesų apsaugos didinimu, dėl kurių Lietuvos Respublikos Seimas nutarė pradėti svarstymo procedūrą, svarstyti kartu ir užtikrinti kompleksinį skolininko interesų apsaugos įvertinimą bei tinkamą skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Atsižvelgti
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė yra pateikusi Seimui Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1653, kuriame sistemiškai siūlo tobulinti CPK nuostatas, reguliuojančias skolininko interesų apsaugą, ir Komitetas jam iš esmės pritarė bei Vyriausybės 2018 05 30 išvadą, siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1652 svartyti kartu su Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu Nr. XIIIP-1653. 7. Balsavimo rezultatai: „ už “ – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valerijus Simulik. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik