Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Lyginamasis variantas
2018
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnio 5 dalį, o buvusias 6-11 dalis atitinkamai laikyti 5-10 dalimis ir jas išdėstyti taip: „5. Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų. 5. 6. Pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu atveju, Vyriausybės nariui išmokama dviejų Vyriausybės nario vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija, o pasibaigus Vyriausybės nario įgaliojimams šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose numatytais atvejais, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.. 6. 7. Šio straipsnio 6 dalyje numatytos kompensacijos nemokamos Vyriausybės nariams, kai jie paskiriami Ministru Pirmininku ar ministrais naujai sudarytoje Vyriausybėje, taip pat jei jie yra išrinkti Seimo nariais. 7. 8. Lėšos šiame straipsnyje numatytoms garantijoms skiriamos iš valstybės biudžeto. 8. 9. Vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. 9. 10. Vyriausybės narys, kuris yra įstatymų nustatyta tvarka paskelbiamas kandidatu į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę būti atleistas nuo tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos kampanijos metu, bet ne ilgiau kaip 10 dienų. Rašytinis prašymas atleisti nuo tarnybinių pareigų pateikiamas asmeniui, turinčiam teisę suteikti atostogas.
Toks Vyriausybės narys nuo tarnybinių pareigų neatleidžiamas, o atleistas atšaukiamas, jeigu Vyriausybės posėdyje nebūtų galima užtikrinti reikalingos Vyriausybės narių daugumos, būtinos sprendimams priimti. Už laikotarpį, kuriuo Vyriausybės narys yra atleistas nuo tarnybinių pareigų, Vyriausybės nariui darbo užmokestis ar kitos išmokos nemokamos. 10. 11. Vyriausybės nariai gali turėti tik teisės aktuose nustatytas garantijas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Jurgis Razma
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto tikslas – taupyti valstybės institucijų išlaikymui naudojamas mokesčių mokėtojų lėšas ir panaikinti galimybę ministrui pirmininkui turėti rezidenciją. Šiuo metu Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų. Kaip matyti, rezidencijos skyrimas yra ne prievolė, o galimybė, todėl beveik kiekvienos naujos vyriausybės kadencijos pradžioje viešojoje erdvėje kyla „audringi“ debatai, ar naujasis ministras pirmininkas kelsis į jam numatytą rezidenciją Turniškėse. Įvertinus tai, kad mokesčių mokėtojams 2017 m. šios nenaudojamos rezidencijos išlaikymas kainavo 8,4 tūkst. eurų, o jame per pastaruosius metus, kaip informavo Vyriausybės kancleris, įvyko vienas diplomatinis renginys - Lietuvos ir Slovėnijos premjerų pietūs - siūlau pasinaudoti tokių ES valstybių kaip Latvija, Estija, Lenkija, Austrija, Graikija, Ispanija ir Slovakija pavyzdžiu bei panaikinti galimybę Lietuvos Ministrui Pirmininkui turėti rezidenciją. Teikdamas šį projektą tikiuosi, kad ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis asmeniškai prisidės prie valstybės lėšų taupymo ir paragins savo frakcijos kolegas palaikyti šią mano siūlymą. Atsisakant Ministro Pirmininko rezidencijos galima bus sutaupyti ženklią sumą valstybės biudžete. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Vyriausybės įstatyme nustatyta, kad Ministras Pirmininkas gali turėti rezidenciją, išlaikomą iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės biudžete numatytų lėšų. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Teikiamu projektu siūloma atsisakyti privilegijos ministrui pirmininkui turėti rezidenciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. Numatomos kaip tik teigiamos pasekmės – valstybės biudžeto lėšų taupymas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslui. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu, priešingai – jo įgyvendinimas leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausybė, ministras pirmininkas, rezidencija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Jurgis Razma
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-01-31 Nr. S-2018-703 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO Nr. I-464 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-1647 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1647, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams, pastabų neturime. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio tekstas redaguotinas: siūlymas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios dėstytinas kaip 1 straipsnio 1 dalis; siūlymas atitinkamai pernumeruoti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6-11 dalis – kaip 1 straipsnio 2 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]