Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti Dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos priemonės
priemonės prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka. 2. Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys neišduodami. 3. Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
medicinos pagalba;
vadovui. 4. Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:
medžiagų;
pasinaudoti;
apsaugos priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka. 55 straipsnis.
sąlygos
prievarta, specialiosios priemonės šiame įstatyme suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. 2. Prokuroras turi teisę panaudoti fizinę ir psichinę prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Prokuroras naudoti psichinę ir fizinę prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Psichinę prievartą Prokuroras turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 dalyje arba šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 4. Fizinę prievartą Prokuroras turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
3) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis jose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas;
5) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 6.
neišvengiamo pavojaus Prokurorų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Prokurorui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei Prokurorui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Prokurorui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 7. Prokuroras, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Prokuroro panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama aukštesniam prokurorui. 8. Prokurorai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Prokurorų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 9. Prokuroras turi teisę turėti specialiąsias priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas ir įgyvendinimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka panaudojimas 1.
Prokuroras gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra galimybės:
pavojingo gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
veiksmais vengiantį sulaikymo;
metu;
pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą. 1. Generaliniam prokurorui išdavus leidimą, jo nustatyta tvarka Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą. Šaunamasis ginklas gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Prokuroras turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
neišvengiamas pavojus Prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
neišvengiamą pavojų Prokuroro arba kito asmens gyvybei. 3. Prokuroras, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus Prokuroro arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4.
apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Prokuroro arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Prokuroras, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus Prokuroro arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis draudžiama:
galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Prokuroras, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Prokuroro panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama aukštesniam prokurorui. 8. Prokurorai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Prokurorų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Mindaugas Puidokas
Projekto Nr. XIIIP-1644 (2) lyginamasis variantas
Pakeisti dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Specialiosios prokurorų asmens apsaugos priemonės
priemonės prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka. 2. Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys neišduodami. 3. Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
medicinos pagalba;
vadovui. 4. Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:
medžiagų;
pasinaudoti;
apsaugos priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
naudojimo sąlygos
prievartos, fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių sąvokos mutatis mutandis šiame įstatyme suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. 2. Prokuroras turi teisę panaudoti fizinę ir psichinę prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Prokuroras naudoti psichinę ir fizinę prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, nusikalstamos veikos pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Psichinę prievartą prokuroras turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 dalyje arba šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 4. Fizinę prievartą prokuroras turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
3) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis jose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas;
5) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais); 5.
Prokuroras turi teisę kaip specialiąją priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus prokurorų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba prokurorui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei prokurorui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba prokurorui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 7. Prokuroras, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Prokuroro panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama aukštesniajam prokurorui. 8.
būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Prokurorų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 9. Prokuroras turi teisę turėti specialiąsias priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 3 straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka naudojimas
galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra galimybės:
pavojingo gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
veiksmais vengiantį sulaikymo;
metu;
pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą. 1. Generaliniam prokurorui išdavus leidimą, jo nustatyta tvarka prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2.
turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
neišvengiamas pavojus prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
neišvengiamą pavojų prokuroro arba kito asmens gyvybei. 3. Prokuroras, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus prokuroro arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4. Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, prokuroras privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų prokuroro arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Prokuroras, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus prokuroro arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą draudžiama:
galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Prokuroras, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie prokuroro panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama aukštesniam prokurorui. 8.
turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Prokurorų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnyje („Teisė į gyvybę“) nustatyta, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu. Negalima tyčia atimti niekieno gyvybės, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, už kurį tokią bausmę nustato įstatymas. Gyvybės atėmimas nėra laikomas šio straipsnio pažeidimu, jeigu tai padaroma panaudojant ne daugiau jėgos, negu neišvengiamai būtina: a) ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto; b) siekiant teisėtai sulaikyti arba sutrukdyti teisėtai kalinamam asmeniui pabėgti; c) imantis teisėtų veiksmų siekiant numalšinti riaušes ar sukilimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje nustatytas žmogaus teisės į gyvybę apsaugos principas; 21 straipsnyje garantuojamas žmogaus asmens neliečiamumas. Šių vertybių gynimas susijęs ir su Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pagal Konvenciją įgyvendinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pagal Konvencijos 2 straipsnį (pvz., Giuliani and Gaggio v. Italy, no. 23458/02, judgment of 24 March 2011) nustatyta, kad pagal šią nuostatą valstybėms kyla tiek negatyvioji, tiek pozityvioji pareiga. Negatyvioji pareiga draudžia prokurorams neteisėtai atimti gyvybę. Pozityvioji pareiga pagal Konvencijos 2 straipsnį reikalauja, kad valstybės ne tik susilaikytų nuo neteisėto gyvybės atėmimo, bet ir imtųsi reikiamų priemonių apsaugoti jų jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybes: nustatytų tinkamą teisinę ir administracinę bazę apibrėžiant ribotas aplinkybes, kuriomis prokurorai gali panaudoti jėgą ir šaunamąjį ginklą, taip pat tinkamų ir veiksmingų garantijų nuo savivalės bei piktnaudžiavimo jėga ir net nuo išvengiamų atsitiktinumų sistemą. EŽTT sprendimuose (Giuliani and Gaggio v. Italy, no.
Italy, no. 23458/02, judgment of 24 March 2011) nustatyta, kad Konvencijos 2 straipsnio 2 dalies nuostatos rodo, jog tam tikromis aplinkybėmis prokurorų mirtiną grėsmę keliančios jėgos panaudojimas gali būti pateisinamas, tačiau turi būti panaudota ne daugiau jėgos, negu neišvengiamai būtina siekiant vieno iš a, b ar c punktuose nustatytų tikslų. Jėgos panaudojimas turi būti griežtai proporcingas šiems tikslams. Aplinkybės, kuriomis gyvybės atėmimas gali būti pateisinamas, turi būti aiškinamos griežtai (siaurai). Prokurorų jėgos panaudojimas siekiant vieno Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų gali būti pateisinamas tuo atveju, kai remiasi sąžiningu įsitikinimu, kuris, esant svarių priežasčių, laikomas priimtinu įvykių metu, bet vėliau pasirodo buvęs klaidingas. Priešingu atveju kiltų nereali našta valstybei ir jos prokurorams vykdantiems pareigas, galbūt pakenkiant jų ar kitų asmenų gyvybėms. Potencialiai mirtinų ginklų panaudojimas neišvengiamai sukelia pavojų žmogaus gyvybei, net kai yra taisyklės šiam pavojui sumažinti. Remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, darytina išvada, kad jame nedetalizuotos prievartos rūšys (fizinė, psichinė), nėra specialiųjų priemonių sąvokų, baigtinio specialiųjų priemonių sąrašo, nėra tiksliai nustatyti šaunamojo ginklo ir sprogstamųjų medžiagų panaudojimo pagrindai. Šiuo Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 55 ir 56 straipsnių pakeitimo projektu siekiama, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimas nuolat tobulino šaunamojo ginklo ir prievartos naudojimo reglamentavimą atskiruose įstatymuose ir tas nuostatas vienodino, o prokurorų veiklą reglamentuojančiame teisės akte nuostatos liko nepakeistos, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių (šaunamųjų ginklų, sprogmenų) naudojimo teisėtumo sąlygos. 2.
teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme prievartos priemonių (šaunamųjų ginklų, sprogmenų) naudojimo teisėtumo sąlygos apibrėžiamos taip:
specialiosios asmens apsaugos priemonės prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka. 2. Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys neišduodami. 3. Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos pagalba;
2) organizuoti įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui. 4. Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:
1) nešioti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti. 5. Neteisėtai panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka 1.
Prokuroras gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį sulaikymo;
3) sulaikydamas suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas žmogų nuo puolančio gyvūno. 2. Prokuroras turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama:
galimybės; aiškiai nustatyti pagrindus, kada prokurorai gali panaudoti psichinė prievarta, o kokiais atvejais galima naudoti ir fizinę prievartą. Siūloma nustatyti, kad prokuroras naudoti psichinę ir fizinę prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 2. Tikslinti šaunamojo ginklo panaudojimo galimybes. Siūloma generaliniam prokurorui išdavus leidimą, įstatymo nustatyta tvarka Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą. Šaunamasis ginklas gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 3.
konvencijos 2 straipsnio („Teisė į gyvybę“), Lietuvos Respublikos Konstitucijos
asmens neliečiamumo principus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus; reglamentuoti, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus Prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 4. Užtikrinti, kad Prokuroras, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, suteiktų asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtūsi kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Prokuroro panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama aukštesniam prokurorui. 5. Užtikrinti, jog Prokurorai būtų specialiai parengiami ir reguliariai tikrinami jų gebėjimai, veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės nustatyti:
sugebėjimo veikti situacijose susijusiose su psichinės, fizinės prievartos bei šaunamojo ginklo ir sprogmenų panaudojimu tikrinimo tvarką. 2. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Prievarta“, ,,specialiosios priemonės“, ,,šaunamasis ginklas“, ,,prokurorai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo narys Mindaugas Puidokas
ir uždaviniai Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 2 straipsnyje („Teisė į gyvybę“) nustatyta, kad kiekvieno asmens teisė į gyvybę saugoma įstatymu. Negalima tyčia atimti niekieno gyvybės, nebent yra vykdomas teismo nuosprendis dėl nusikaltimo, už kurį tokią bausmę nustato įstatymas. Gyvybės atėmimas nėra laikomas šio straipsnio pažeidimu, jeigu tai padaroma panaudojant ne daugiau jėgos, negu neišvengiamai būtina: a) ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto; b) siekiant teisėtai sulaikyti arba sutrukdyti teisėtai kalinamam asmeniui pabėgti; c) imantis teisėtų veiksmų siekiant numalšinti riaušes ar sukilimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 straipsnyje nustatytas žmogaus teisės į gyvybę apsaugos principas; 21 straipsnyje garantuojamas žmogaus asmens neliečiamumas. Šių vertybių gynimas susijęs ir su Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų pagal Konvenciją įgyvendinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau
nuostatą valstybėms kyla tiek negatyvioji, tiek pozityvioji pareiga. Negatyvioji pareiga draudžia prokurorams neteisėtai atimti gyvybę. Pozityvioji pareiga pagal Konvencijos 2 straipsnį reikalauja, kad valstybės ne tik susilaikytų nuo neteisėto gyvybės atėmimo, bet ir imtųsi reikiamų priemonių apsaugoti jų jurisdikcijoje esančių asmenų gyvybes: nustatytų tinkamą teisinę ir administracinę bazę apibrėžiant ribotas aplinkybes, kuriomis prokurorai gali panaudoti jėgą ir šaunamąjį ginklą, taip pat tinkamų ir veiksmingų garantijų nuo savivalės bei piktnaudžiavimo jėga ir net nuo išvengiamų atsitiktinumų sistemą. EŽTT sprendimuose (Giuliani and Gaggio v. Italy, no.
Italy, no. 23458/02, judgment of 24 March 2011) nustatyta, kad Konvencijos 2 straipsnio 2 dalies nuostatos rodo, jog tam tikromis aplinkybėmis prokurorų mirtiną grėsmę keliančios jėgos panaudojimas gali būti pateisinamas, tačiau turi būti panaudota ne daugiau jėgos, negu neišvengiamai būtina siekiant vieno iš a, b ar c punktuose nustatytų tikslų. Jėgos panaudojimas turi būti griežtai proporcingas šiems tikslams. Aplinkybės, kuriomis gyvybės atėmimas gali būti pateisinamas, turi būti aiškinamos griežtai (siaurai). Prokurorų jėgos panaudojimas siekiant vieno Konvencijos 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų gali būti pateisinamas tuo atveju, kai remiasi sąžiningu įsitikinimu, kuris, esant svarių priežasčių, laikomas priimtinu įvykių metu, bet vėliau pasirodo buvęs klaidingas. Priešingu atveju kiltų nereali našta valstybei ir jos prokurorams vykdantiems pareigas, galbūt pakenkiant jų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Potencialiai mirtinų ginklų panaudojimas neišvengiamai sukelia pavojų žmogaus gyvybei, net kai yra taisyklės šiam pavojui sumažinti. Remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymu, darytina išvada, kad jame nedetalizuotos prievartos rūšys (fizinė, psichinė), nėra specialiųjų priemonių sąvokų, baigtinio specialiųjų priemonių sąrašo, nėra tiksliai nustatyti šaunamojo ginklo medžiagų panaudojimo pagrindai. Šiuo Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 55 ir 56 straipsnių pakeitimo projektu siekiama, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos Seimas nuolat tobulino šaunamojo ginklo ir prievartos naudojimo reglamentavimą atskiruose įstatymuose ir tas nuostatas vienodino, o prokurorų veiklą reglamentuojančiame teisės akte nuostatos liko nepakeistos, suvienodinti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus, kad būtų užtikrintas prievartos priemonių (šaunamųjų ginklų) naudojimo teisėtumo sąlygos. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme prievartos priemonių (šaunamųjų ginklų) naudojimo teisėtumo sąlygos apibrėžiamos taip:
specialiosios asmens apsaugos priemonės prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka. 2. Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys neišduodami. 3. Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos pagalba;
2) organizuoti įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui. 4. Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:
1) nešioti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti. 5. Neteisėtai panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka 1.
Prokuroras gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį sulaikymo;
3) sulaikydamas suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas žmogų nuo puolančio gyvūno. 2. Prokuroras turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siekiama:
1Tikslinti psichinės ir fizinės prievartos sąvokas bei jų panaudojimo galimybes;
aiškiai nustatyti pagrindus, kada prokurorai gali panaudoti psichinę prievartą, o kokiais atvejais galima naudoti ir fizinę prievartą. Siūloma nustatyti, kad prokuroras naudoti psichinę ir fizinę prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. 2. Tikslinti šaunamojo ginklo panaudojimo galimybes. Siūloma generaliniam prokurorui išdavus leidimą, įstatymo nustatyta tvarka prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą. Šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 3.
į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 2 straipsnio („Teisė į gyvybę“), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 ir 21 straipsniuose nustatytus žmogaus teisės į gyvybę apsaugos ir žmogaus asmens neliečiamumo principus, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatyti aiškius ir nedviprasmiškus šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindus; reglamentuoti, kad šaunamasis ginklas gali būti panaudotas tik išimtiniais atvejais, kai kyla neišvengiamas pavojus prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 4. Užtikrinti, kad prokuroras, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, suteiktų asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtųsi kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Nustatyti, kad apie prokuroro panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, būtų nedelsiant pranešama aukštesniam prokurorui. 5. Užtikrinti, jog prokurorai būtų specialiai parengiami ir reguliariai tikrinami jų gebėjimai, veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės nustatyti:
sugebėjimo veikti situacijomis susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos bei šaunamojo ginklo panaudojimu tikrinimo tvarką. 2. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,Prievarta“, ,,specialiosios priemonės“, ,,šaunamasis ginklas“, ,,prokurorai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Mindaugas Puidokas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. gegužės 19 d. Seimas priėmė Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių
pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-2366, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-2367, Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-2368, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą XII-2369, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11, 2, 5, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2370 ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-2371; 2017 m. spalio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-674 ir kt. Šių įstatymų iniciatorė – Vyriausybė. Jais siekiama visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti vienodus ir aiškius prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo naudojimo pagrindus, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo atvejų. Be to, Policijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2366 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 1 d. įvertina galiojantį
teisinį reglamentavimą ir prireikus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šiuo įstatymu derintinų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados (past. – pabraukta mūsų). 2. Atsižvelgiant į prokuroro ir policijos pareigūno teisinių statusų, taip pat prokuratūros ir policijos institucijų paskirties skirtumus, diskutuotina, ar policijos pareigūno bei prokuroro prievartos panaudojimo sąlygos ir pagrindai turi būti vienodinami. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Policijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi: „Policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistema“. Pagrindinės policijos funkcijos, numatytos Policijos įstatymo 6 straipsnyje, esmingai skiriasi nuo prokuratūros funkcijų, nustatytų Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje. Pavyzdžiui, policija vykdo asmens ir jo turto apsaugą nuo nusikalstamo poveikio; organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones; atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose; nustatyta tvarka užtikrina policijos įstaigose laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą; nustatyta tvarka atlieka sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų konvojavimą; ir kitas funkcijas, susijusias su didesniu poreikiu naudoti prievartą, kaip vieną iš policijos veiklos metodų. 3. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Prokuratūros įstatymo (toliau – įstatymo; keičiamo įstatymo) dešimtojo skirsnio pavadinimą į „Psichinės, fizinės prievartos ir šaunamojo ginklo naudojimas“; projekto 3 straipsniu keičiamas įstatymo 56 straipsnio pavadinimas į „Šaunamojo ginklo panaudojimas“.
Tačiau šie pavadinimai nėra suderinti su įstatymo 56 straipsnio 4, 6 ir 7 dalimis, kuriose nustatomos ne tik šaunamojo ginklo, bet ir sprogmenų naudojimo sąlygos ir tvarka. 4. Dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio teiktinos šios pastabos:
2 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalis koreguotina kalbiškai (pavyzdžiui:
„Psichinės, fizinės prievartaos, specialiosiosųjų
priemonėsių sąvokos šiame įstatyme suprantamios taip, kaip jieos apibrėžtios Lietuvos Respublikos policijos įstatyme“). 4.2. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nepateikiama nuorodos į bendrąją prievartos sąvoką, kuri yra apibrėžta Policijos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje („Prievarta – policijos veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti policijai pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Pareigūnas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali naudoti psichinę ar (ar) fizinę prievartą“). Viena vertus, čia pateikiamas apibrėžimas nebūtų tinkamas prokurorų atveju. Kita vertus, bendroji prievartos (ne tik psichinės ar fizinės prievartos, ar specialiųjų veiksmų) samprata turėtų būti atskleista ir keičiamo įstatymo kontekste. 4.3. Keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nustatyta, kad „prokuroras naudoti psichinę ir fizinę prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes“.
Sistemiškai lyginant teikiamas įstatymo 55 ir 56 straipsnio pataisas, manytina, kad žodžiai
„teisės pažeidimo“ turėtų būti pakeisti į žodžius „nusikalstamos veikos“. 4.4. Keičiamo įstatymo 55 straipsnio 7 dalyje žodis
„aukštesniam“ keistinas žodžiu „aukštesniajam“. Ši pastaba teiktina ir dėl
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 56 straipsnio 7 dalies. 5. Dėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio teiktinos šios pastabos:
skaičiumi „56“; o žodžiai „ir įgyvendinimas“ – brauktini. 5.2. Keičiamo įstatymo 56 straipsnio pavadinime žodis „panaudojimas“ keistinas žodžiu „naudojimas“. 5.3. Keičiamo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje žodis „panaudoti“ keistinas žodžiu „panaudotas“. 5.4. Projekto
tik šaunamojo ginklo, bet ir sprogmenų naudojimo sąlygos ir tvarka. Pabrėžtina, kad sprogmenų naudojimas ne tik neatsispindi keičiamo įstatymo 56 straipsnio pavadinime, bet nėra proporcingas ir suderinamas su prokuratūros funkcijomis bei uždaviniais, taip pat prokuroro įgaliojimais. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 56 straipsnio 4 , 6 ir 7 dalyse žodžiai „ar sprogmenis“ brauktini. 6. Visame įstatymo projekte žodis „Prokuroras“ rašytinas iš mažosios raidės (past. - išskyrus, jeigu šiuo žodžiu pradedamas naujas sakinys). 7. Teikiamame projekte tikslintina įstatymo priėmimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-01-31 Nr. S-2018-703 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Prokuratūros įstatymo NR. I-599 55 IR 56 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1644 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 55 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1644 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. gegužės 19 d. Seimas priėmė Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2, 6, 27 ir 28 straipsnių
pakeitimo ir 26 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-2366, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 3, 7, 15, 17 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 16, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-2367, Policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 2 ir 17 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XII-2368, Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 12, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir 24, 25, 26 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą XII-2369, Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 11, 2, 5, 22 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-2370 ir Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 2, 7, 12, 14 straipsnių pakeitimo ir 13, 15 ir 16 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą Nr. XII-2371; 2017 m. spalio 12 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 2, 9, 48, 49 straipsnių ir devintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-674 ir kt. Šių įstatymų iniciatorė – Vyriausybė. Jais siekiama visoms teisėsaugos institucijoms nustatyti vienodus ir aiškius prievartos, specialiųjų priemonių ir šaunamojo ginklo naudojimo pagrindus, kad būtų išvengta perteklinio šaunamojo ginklo ir specialiųjų priemonių naudojimo atvejų. Be to, Policijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2366 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
„Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. gruodžio 1 d. įvertina galiojantį
teisinį reglamentavimą ir prireikus pateikia Lietuvos Respublikos Seimui su šiuo įstatymu derintinų įstatymų pakeitimo įstatymų projektus“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. 2. Atsižvelgiant į prokuroro ir policijos pareigūno teisinių statusų, taip pat prokuratūros ir policijos institucijų paskirties skirtumus, diskutuotina, ar policijos pareigūno bei prokuroro prievartos panaudojimo sąlygos ir pagrindai turi būti vienodinami. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Policijos įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi: „Policija – asmens, visuomenės saugumą ir viešąją tvarką užtikrinanti policijos įstaigų ir policijos pareigūnų sistema“. Pagrindinės policijos funkcijos, numatytos Policijos įstatymo 6 straipsnyje, esmingai skiriasi nuo prokuratūros funkcijų, nustatytų Prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje. Pavyzdžiui, policija vykdo asmens ir jo turto apsaugą nuo nusikalstamo poveikio; organizuoja ir įgyvendina viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo priemones; atlieka eismo automobilių keliais priežiūrą ir patruliuoja viešose vietose; nustatyta tvarka užtikrina policijos įstaigose laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą; nustatyta tvarka atlieka sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų konvojavimą; ir kitas funkcijas, susijusias su didesniu poreikiu naudoti prievartą, kaip vieną iš policijos veiklos metodų. 3. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamo projekto 4 straipsnio 2 dalyje žodžių junginys „generalinis prokuroras“ rašomas mažosiomis raidėmis, o projekto lyginamajame variante – pradedamas rašyti didžiąja raide. Šiame straipsnyje rekomenduotina rašyti pilną pareigūno pavadinimą – „Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras“. 4.
skyrybos ženklas „kablelis“. 5. Teisės akto projekte ir jo lyginamajame variante virš teisės akto pavadinimo, dešinėje lapo pusėje greta žymų „Projektas“ ir
„Projekto lyginamasis variantas“ nereikia rašyti projekto numerio. Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-06- Nr. Į 2018-06-04 Nr. S-2018-4471 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Prokuratūros įstatymo NR. I-599 55 IR 56 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP-1644(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 55 ir 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1644(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]