391 Įstatymo projektas Administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Mindaugas Puidokas XIIIP-1643 2018-01-26 Senas variantas (kai užregistruotas kitas variantas)

Lithuania · XIIIP-1643 · 2018-01-26 · Senas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2018-01-26
  2. Lyginamasis variantas · 2018-07-20
  3. Aiškinamasis raštas · 2018-01-26
  4. Aiškinamasis raštas · 2018-07-20
  5. Teisės departamento išvada · 2018-01-26
  6. Teisės departamento išvada · 2018-01-26
  7. Teisės departamento išvada · 2018-07-20
  8. Teisės departamento išvada · 2018-07-20

Lyginamasis variantas

2018-01-26 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 416

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 50 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „416 straipsnis. Nustatyto greičio viršijimas

1. Nustatyto greičio viršijimas iki dešimt kilometrų per

valandą užtraukia įspėjimą vairuotojams. 2. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. 3. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 4. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 5. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 6. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip

9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti

transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. 1. Nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą užtraukia įspėjimą vairuotojams. 2. Nustatyto greičio gyvenvietėse viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių iki penkiolikos eurų. 3. Nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiolikos iki keturiasdešimt penkių eurų. 4. Nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių iki penkiolikos eurų. 5. Nustatyto greičio gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. 6.

6. Nustatyto greičio gyvenamojoje

zonoje viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimt penkių eurų iki šimto dvidešimt eurų. 7. Nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. 8. Nustatyto greičio gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 9. Nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 10. Nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 11. Nustatyto greičio gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 12. Nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 13. Nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 14. Nustatyto greičio gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 15.

15. Nustatyto greičio gyvenamojoje

zonoje viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 16. Nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 17. Nustatyto greičio gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 18. Nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 19. Už šio straipsnio 11 − 13 dalyse numatytus administracinius nusižengimus pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 14 ir 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip

9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti

transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Už šio straipsnio 15, 17 ir 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:

Seimo nariai: Mindaugas Puidokas

Lyginamasis variantas

2018-07-20 · the official register ↗

Projekto XIIIP-1643 (2) lyginamasis variantas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 416 IR

589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2018 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 12 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio

2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima

įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Šio straipsnio nuostatos gali būti taikomos asmeniui padarius šio kodekso 79 straipsnio 5 dalyje, 108 straipsnyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 1 dalyje, 152 straipsnio 1 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, 155 straipsnio 1 dalyje, 212 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnyje, 247 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 278 straipsnyje, 279 straipsnio 1 dalyje, 283 straipsnyje, 284 straipsnio 1 dalyje,

287 straipsnyje, 294 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 295 straipsnio 3 dalyje, 296

straipsnio 1 dalyje, 297 straipsnio 1 dalyje, 299 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 340 straipsnyje, 346 straipsnio 1 dalyje, 366 straipsnio 1 dalyje, 368 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 375 straipsnio 1 dalyje, 402, 404 straipsniuose, 406 straipsnio 6 dalyje, 409 straipsnyje, 413 straipsnio 1 dalyje, 416 straipsnio 1 dalyje 1−4 dalyse, 417 straipsnio 8 dalyje, 428 straipsnio 6 dalyje, 445 straipsnio 1 dalyje, 477 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, 492 straipsnio 1 dalyje, 519 straipsnio 1 dalyje, 520 straipsnyje, 523 straipsnio 1 dalyje, 525 straipsnio 1 dalyje, 526 straipsnio 1 dalyje, 528 straipsnio 1 dalyje, 530 straipsnio 1 dalyje, 548 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų požymių turinčias veikas.“

2 straipsnis. 416 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 416 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „416 straipsnis.

Nustatyto greičio viršijimas

1. Nustatyto greičio viršijimas iki dešimt

kilometrų per valandą užtraukia įspėjimą vairuotojams. 2. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. 3. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 4. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 5. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 6. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 7. Už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Už šio straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių. 1. Nustatyto greičio viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą užtraukia įspėjimą vairuotojams. 2. Nustatyto greičio gyvenvietėse, kuriose galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys kelio ženklai (išskyrus gyvenamąsias zonas), viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo penkių iki penkiolikos eurų. 3. Nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiolikos iki keturiasdešimt penkių eurų. 4. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo penkių iki penkiolikos eurų. 5. Nustatyto greičio gyvenvietėse, kuriose galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys kelio ženklai (išskyrus gyvenamąsias zonas), viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. 6. Nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimt penkių eurų iki šimto dvidešimt eurų. 7.

7. Nustatyto

greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo dvylikos iki trisdešimt eurų. 8. Nustatyto greičio gyvenvietėse, kuriose galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys kelio ženklai (išskyrus gyvenamąsias zonas), viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 9. Nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 10. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. 11. Nustatyto greičio gyvenvietėse, kuriose galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys kelio ženklai (išskyrus gyvenamąsias zonas), viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 12. Nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 13. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto dvidešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. 14. Nustatyto greičio gyvenvietėse, kuriose galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys kelio ženklai (išskyrus gyvenamąsias zonas), viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 15.

15. Nustatyto

greičio gyvenamojoje zonoje viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 16. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt, bet ne daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. 17. Nustatyto greičio gyvenvietėse, kuriose galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys kelio ženklai (išskyrus gyvenamąsias zonas), viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 18. Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. 19. Už šio straipsnio 11 − 13 dalyse numatytus administracinius nusižengimus pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Už šio straipsnio 14 ir 16 dalyse numatytus administracinius nusižengimus pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Už šio straipsnio 15, 17 ir 18 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, motociklų vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų ir šešių mėnesių.“

3 straipsnis. 589 straipsnio

pakeitimas Pakeisti 589 straipsnio 55 punktą ir jį išdėstyti taip: „55) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – dėl šio kodekso 47 straipsnio 3 dalyje, 65 straipsnio 3 dalyje, 115, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 214, 224, 266 straipsniuose, 282 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnio 1 dalyje, 373 straipsnio 1 dalyje, 374 straipsnyje, 406 straipsnio 1, 2, 3, 5 dalyse, 408 straipsnyje, 410 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 416 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 1−18 dalyse, 417 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6, 8 dalyse, 420 straipsnio 1, 2 dalyse, 421, 422, 424 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje,

431 straipsnio 1, 2 dalyse, 432, 436, 438 straipsniuose, 439 straipsnio 2

dalyje, 450, 481, 484 straipsniuose, 506 straipsnio 4 dalyje, 508, 536, 537, 538, 539, 543 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“

4 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas ir įgyvendinimas

įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertina

galiojantį teisinį reglamentavimą ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2018-01-26 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 416 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS

1. Įstatymų projektų

rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio

13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti

tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse yra nustatytos baudos už greičio viršijimą, kurios priklauso nuo viršytų kilometrų skaičiaus, tačiau yra neatsižvelgiama į visuomenei tuo metu keliama grėsmę. Gyvenvietėse bei gyvenamosiose žmonose, kur daugiau pėsčiųjų, didėja rizika, jog įvykio metu bus padaryta didesnė žala. Tuo tarpu užmiestyje toks pėsčiųjų judėjimas, kaip gyvenvietėse nevyksta, todėl viršijus greitį tiek pat kilometrų, kiek ir gyvenvietėje yra tikimybė, jog patirta žala bus mažesnė.

Todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą atsižvelgiant į vietą, kurioje viršijamas greitis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai

(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti

teisiniai santykiai Šiuo metu skiriamos baudos dydis yra vienodas, nepaisant ar greitis buvo viršytas gyvenamojoje zonoje, gyvenvietėje ar už gyvenvietės ribų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projektu siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą, atsižvelgiant į vietą, kurioje viršijamas greitis. t.y. į tai, kokia grėsmė visuomenei buvo iškilusi. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“

(toliau – KET) nustato specialių eismo režimą gyvenamojoje zonoje – joje neribojamas dviračių vairuotojų amžius (KET 55 punktas), gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones (KET 175 punktas), šioje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 176.1 punktas), todėl net ir kelių kilometrų per valandą greičio viršijamas šioje zonoje yra kur kas pavojingesnis negu bet kurioje kitoje vietoje – šioje zonoje gali būti nepatyrusių ir neatsargių mažamečių dviratininkų, be to pėstiesiems turint pirmumo teisę prieš transporto priemones, net kelių kilometrų per valandą viršijamas transporto priemonių greitis kliudytų šią teisę įgyvendinti ir sukeltų pavojų pėsčiųjų sveikatai ir gyvybei.

Manytina, kad visiškai kitokia situacija yra tuomet, kai greitis viršijamas ne gyvenvietėse – esant mažesniam pėsčiųjų eismui, žala jų gyvybei ir sveikatai, viršijus greitį (palyginus su greičio viršijimu gyvenamojoje zonoje ar gyvenvietėse) yra mažesnė, todėl esant mažesniam pavojui visuomenei, atsakomybė už greičio apribojimo pažeidimus švelnintina. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.

9. Ar įstatymų projektai parengtas

laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymui įgyvendinti nereikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Bauda“, „greitis“ „gyvenvietė“, „užmiestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra Teikia: Seimo nariai: Mindaugas Puidokas

Aiškinamasis raštas

2018-07-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 416 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO

AIŠKINAMASIS

RAŠTAS (2)

1. Įstatymų projektų

rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Nustatant sankcijas už teisės pažeidimus privalu paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia protingumo, teisingumo, proporcingumo reikalavimų. Iš Konstitucijos kylantis proporcingumo principas reiškia, kad nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų (inter alia ir tokių jų dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Tad įstatymuose sankcijos turi būti konstruojamos taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, idant skiriama bausmė arba nuobauda nebūtų neteisinga, neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse yra nustatytos baudos už greičio viršijimą, kurios priklauso nuo viršytų kilometrų skaičiaus, tačiau yra neatsižvelgiama į visuomenei tuo metu keliama grėsmę. Gyvenvietėse[1] bei gyvenamosiose zonose[2], kur daugiau pėsčiųjų, didėja rizika, jog įvykio metu bus padaryta didesnė žala. Tuo tarpu užmiestyje toks pėsčiųjų judėjimas, kaip gyvenvietėse nevyksta, todėl viršijus greitį tiek pat kilometrų, kiek ir gyvenvietėje yra tikimybė, jog patirta žala bus mažesnė.

Todėl šiuo įstatymo projektu yra siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą atsižvelgiant į vietą, kurioje viršijamas greitis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu skiriamos baudos dydis yra vienodas, nepaisant ar greitis buvo viršytas gyvenamojoje zonoje, gyvenvietėje ar už gyvenvietės ribų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projektu siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą, atsižvelgiant į vietą, kurioje viršijamas greitis, t. y. į tai, kokia grėsmė visuomenei buvo iškilusi. Kelių eismo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių

patvirtinimo“ (toliau – KET nustato specialų eismo režimą gyvenamojoje zonoje – joje neribojamas dviračių vairuotojų amžius (KET 55 punktas), gyvenamojoje zonoje pėstieji turi pirmumo teisę prieš transporto priemones (KET 175 punktas), šioje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu (KET 176.1 punktas), todėl net ir kelių kilometrų per valandą greičio viršijamas šioje zonoje yra kur kas pavojingesnis negu bet kurioje kitoje vietoje – šioje zonoje gali būti nepatyrusių ir neatsargių mažamečių dviratininkų, be to pėstiesiems turint pirmumo teisę prieš transporto priemones, net kelių kilometrų per valandą viršijamas transporto priemonių greitis kliudytų šią teisę įgyvendinti ir sukeltų pavojų pėsčiųjų sveikatai ir gyvybei.

Manytina, kad visiškai kitokia situacija yra tuomet, kai greitis viršijamas ne gyvenvietėse – esant mažesniam pėsčiųjų eismui, žala jų gyvybei ir sveikatai, viršijus greitį (palyginus su greičio viršijimu gyvenamojoje zonoje ar gyvenvietėse) yra mažesnė, todėl esant mažesniam pavojui visuomenei, atsakomybė už greičio apribojimo pažeidimus švelnintina. Atsižvelgiant į tai manytina, kad tikslinga už greičio viršijimą gyvenamosiose zonose atsakomybę nustatyti 4 dalyse (4 dalyje nustatant atsakomybės „lubas“), gyvenvietėse – 5 dalyse (taip kaip yra ir šiuo metu), o užmiestyje, sutinkant su prielaida, kad greičio viršijimas yra ne toks pavojingas, kaip aukščiau minėtose teritorijose, atsakomybę tikslinga išskaidyti 6 dalyse (atsakomybės

„lubas“ numatant papildomoje 6 dalyje). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps

verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Turės būti tikslinamos KET. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Bauda“, „greitis“ „gyvenvietė“, „užmiestis“. 15.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Įstatymo projekte straipsnio dalis siūloma nuosekliai dėstyti pagal sankcijoje numatytą baudos dydžio vidurkį, tačiau tuo pat metu, pažeidimus grupuoti pagal kitą kriterijų, t. y. pažeidimo padarymo vietą. Tokia konstrukcija aiškesnė ir pabrėžia ne tik administracinio nusižengimo sunkumą vertinant pagal viršytų kilometrų per valandą kriterijų, bet ir pagal naujai siūlomą kriterijų – nusižengimo padarymo vietą. [1] Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 20 dalis [2] Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių

patvirtinimo“ 3.6. papunktis

Teisės departamento išvada

2018-01-26 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 416 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-02-08 Nr. XIIIP-1643

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Aiškinamajame rašte teigiama, jog teikiamu įstatymo

projektu yra siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą, atsižvelgiant į vietą (ar greitis buvo viršytas gyvenamojoje zonoje, gyvenvietėje ar už gyvenvietės ribų), kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra „neatsižvelgiama į visuomenei tuo metu keliamą grėsmę“ (past. – citata, kalba neredaguota). Pateikiama nuomonė, kad gyvenvietėse bei gyvenamosiose zonose, kur yra daugiau pėsčiųjų, „didėja rizika, jog įvykio metu bus padaryta didesnė žala“, o užmiestyje, kur toks intensyvus pėsčiųjų judėjimas nevyksta – „žalos tikimybė yra mažesnė“. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsniu, „Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). 2. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas teisėkūros sistemiškumo principas numato, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamame Įstatymo pakeitimo projekte atskira nuostata nereikėtų pasiūlyti Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms parengti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų. Be to, siūlytina įstatyme numatyti konkrečią jo įsigaliojimo datą. 3.

3. Teikiamu

projektu siekiama pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK; kodeksas) 416 straipsnį, todėl tiek įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime, tiek jo pakeitimų esmėje nurodytas straipsnio numeris „50“ keistinas į „416“. 4. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 1 straipsniu pakeitus ANK 416 straipsnio dalių eiliškumą, turėtų būti atitinkamai pakoreguota (peržiūrėta) ir ANK 589 straipsnio 55 punkto nuoroda į kodekso 416 straipsnio konkrečias dalis. 5. Be to, svarstytina, ar projektu pakeitus ANK 416 straipsnį, atskiromis jo dalimis (pavyzdžiui, 2 ir (ar) 3 dalimi) nereikėtų papildyti kodekso 12 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto veikų, kurios gali būti pripažįstamos mažai pavojingomis, sąrašo. 6. Teikiamu projektu keičiama ANK 416 straipsnio struktūra neatitinka ANK sistemos. Siekiant išlaikyti ANK 416 straipsnio nuoseklumą, rekomenduotina jo dalis dėstyti pagal sankcijoje numatytą baudos dydžio vidurkį. 7. Svarstytina, ar teikiamo projekto 416 straipsnio 1, 4, 7, 10, 13, 16 ir 18 dalyse žodžiai „ne gyvenvietėse“ nėra pertekliniai. Jeigu būtų nuspręsta, kad šie žodžiai atitinkamose sudėtyse yra reikalingi (pavyzdžiui, dėl aiškumo[1]), keltinas klausimas, ar terminas „gyvenvietė“ visais be išimčių atvejais apima

„gyvenamąją zoną“; o jeigu neapima – ar tokiu būdu

nėra sukuriamos teisės spragos, minimose ANK 416 straipsnio dalyse vartojant formuluotę – „ne gyvenvietėse“[2]. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad

„gyvenvietės“ ir „gyvenamosios zonos“ terminai yra apibrėžti skirtinguose

teisės aktuose. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, jog „Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje –

„Gyvenvietės pabaiga““. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d.

nutarimu Nr.

1950 patvirtintose Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3.6. papunktyje apibrėžta, kad „Gyvenamoji zona – teritorija ar kelias, kurių pradžia pažymėta kelio ženklu „Gyvenamoji zona“, o pabaiga – „Gyvenamosios zonos pabaiga““. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas nėra tikslus ir aiškus į ANK įrašomo naujo termino

„gyvenvietė“ turinio prasme. Pabrėžtina, kad vadovaujantis KET, „gyvenvietės“

gali turėti dvejopą statusą: 1) gyvenvietės, kuriose galioja eismo tvarką gyvenvietėse nustatantys KET reikalavimai (žr. KET V skyriaus

„Nurodomieji kelio ženklai“ – 550 ir 551 kelio ženklus); 2) gyvenvietės, kuriose

negalioja KET reikalavimai, nustatantys eismo tvarką gyvenvietėse (žr. KET VI skyriaus „Informaciniai kelio ženklai“ – 612 ir 613 kelio ženklus). Konstatuotina, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, ar nustatyto greičio viršijimo kvalifikuojantis požymis – „gyvenvietėse“ – apima tik gyvenvietes, kuriose galioja specialią eismo tvarką jose nustatantys KET reikalavimai; ar taip pat apima gyvenvietes, kuriose tokia tvarka negalioja. 9. Kvalifikuotos nustatyto greičio viršijimo administracinių nusižengimų sudėtys konstruojamos, remiantis dviem požymiais:

1) greičio viršijimo dydžiu; 2) teritorija, kur greitis buvo viršytas (ne gyvenvietėje; gyvenvietėje; gyvenamojoje zonoje). Diskutuotina, ar tai yra vieninteliai kriterijai, rodantys galimai didesnį nustatyto greičio viršijimo veikos pavojingumą. Siūlytina diskutuoti ir dėl kitų kriterijų – pavyzdžiui, administracinės atsakomybės diferencijavimo už nustatyto greičio viršijimą pagal paros laiką. Keltina prielaida, kad nustatyto greičio viršijimas gyvenvietėje nakties metu yra mažiau pavojinga veika nei atitinkama veika, padaryta gyvenvietėje dienos metu. 10.

10. Atsižvelgiant į siūlomą ANK 416 straipsnio

konstravimo logiką, jo 18 dalyje turėtų būti įtvirtinta nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą administracinio nusižengimo sudėtis; atitinkamai pernumeruojant po jos einančias dalis. 11. Pastebėtina, kad ANK 416 straipsnyje įtvirtinant veiką kvalifikuojantį požymį, jog greičio viršijimas padarytas gyvenamojoje zonoje, sukuriama šio straipsnio konkurencija su ANK 417 straipsnio 2 dalimi („Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.“). KET 176 punkto 1 papunktyje numatytas vienas iš važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose reikalavimų – draudimas gyvenamojoje zonoje važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. 12. Teikiamu projektu keičiamo ANK

416 straipsnio 18 dalies, išskiriančios naują nustatyto greičio viršijimo „padalą“

  • „daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų per valandą“ – pagrįstumas yra abejotinas. Visų pirma, nėra aišku, kodėl šis kriterijus yra susietas tik su „ne gyvenvietėmis“, bet nesiejamas su „gyvenvietėmis“ ir „gyvenamosiomis zonomis“. Antra, ANK 416 straipsnio 18 dalį lyginant su šio straipsnio 16 dalimi (past. – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą), sankcijos vidurkis didinamas nenuosekliai – net 2,5 karto[3]. Trečia, šios dalies sankcijoje įrašomas papildomas specialus subjektas – neturintis teisės vairuoti transporto priemonę asmuo. 13.

13. Be to, ANK 416 straipsnio 18

dalyje išskyrus naują nustatyto greičio viršijimo „padalą“ – „daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų per valandą“, būtina nuosekliai koreguoti ir šio straipsnio 16 dalį: po žodžių „daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų“ įterpiant skyrybos ženklą „kablelį“ ir žodžius – „bet ne daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5)

239 6353, el. p. [email protected]

E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] [1] Past. – analogiškas terminas yra vartojamas KET. [2] Past. – bet kartu nevartojant formuluotės – „ne gyvenamosiose zonose“. [3] Kita vertus, ANK 416 straipsnio 16 dalies sankcijos vidurkis yra tik 1,38 karto didesnis už 13 dalies (past. – nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą) sankcijos vidurkį.

Teisės departamento išvada

2018-01-26 · the official register ↗

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

  • el. p. [email protected]. Duomenys

kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-01-31 Nr. S-2018-703 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-1643 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1643, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-07-20 · the official register ↗

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,

  • el. p. [email protected]. Duomenys

kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-08- Nr. Į 2018-08-09 Nr. S-2018-5968 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 416 ir 589

straipsnių pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIIP-1643(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 416 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1643(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2018-07-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ

NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 12, 416 IR 589 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2018-08-01 Nr. XIIIP-1643(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Seime yra

svarstomas Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK; kodeksas) pakeitimo projektas Reg. Nr. XIIIP-2207(2) (past. – sujungti projektai Reg. Nr. XIIIP-1484 ir XIIIP-2207), kuriuo taip pat yra keičiamas ANK 12 straipsnis, nustatantis mažai pavojingų veikų sąrašą. Be to, teikiamo projekto numatoma įsigaliojimo data sutampa su projekto Reg. Nr. XIIIP-2207(2) numatoma įsigaliojimo data (past. – 2019 m. sausio 1 d.). Atsižvelgiant į tai, projektų Reg. Nr. XIIIP-1643(2) ir XIIIP-2207(2) nuostatos turėtų būti tarpusavyje suderintos. 2. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog teikiamu įstatymo projektu yra siūloma diferencijuoti baudas už greičio viršijimą, atsižvelgiant į vietą (ar greitis buvo viršytas gyvenamojoje zonoje, gyvenvietėje ar už gyvenvietės ribų), kadangi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą yra „neatsižvelgiama į visuomenei tuo metu keliamą grėsmę“ (past. – citata, kalba neredaguota). Pateikiama nuomonė, kad gyvenvietėse bei gyvenamosiose zonose, kur yra daugiau pėsčiųjų, „didėja rizika, jog įvykio metu bus padaryta didesnė žala“, o užmiestyje, kur toks intensyvus pėsčiųjų judėjimas nevyksta – „žalos tikimybė yra mažesnė“. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 straipsniu, „Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja, Valstybinę eismo saugumo programą ir šios programos įgyvendinimo priemonių planą tvirtina Vyriausybė“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, dėl teikiamo projekto rekomenduotina prašyti Vyriausybės išvados. 3.

3. Projekto 1 straipsniu keičiama ANK 12 straipsnio 1

dalis, papildant mažai pavojingų veikų sąrašą ANK „416 straipsnio 1 – 4 dalimis“ (vietoje buvusios ANK 416 straipsnio 1 dalies). Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad dėl šio pasiūlymo projekto aiškinamajame rašte rengėjas nepateikia jokių argumentų ar motyvų. Nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis į mažai pavojingų veikų sąrašą papildomai yra įtraukiamos 416 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys (past. – projektu siūloma net 19 atitinkamo straipsnio dalių). Jeigu dėl 2 ir 3 straipsnio dalių įtraukimo į šį sąrašą galima diskutuoti, dėl 4 dalies įrašymo – nepritartina. Atkreiptinas dėmesys, kad mažai pavojingos veikos yra vertinamasis požymis, o kriterijus, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai (ANK 12 straipsnio 2 dalis). ANK nustato kiekybinį greičio viršijimo kriterijų, parodantį didesnį šios veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, nustatyto greičio viršijimas daugiau nei dešimt, bet ne daugiau nei dvidešimt kilometrų per valandą, įstatymų leidėjo yra įvertinama kaip pavojingesnė veika nei greičio viršijimas iki dešimt kilometrų per valandą. Dėl tos priežasties teisės taikytojas negalėtų peržengti savo diskrecijos ir nustatyto greičio viršijimo daugiau nei dešimt, bet ne daugiau nei dvidešimt kilometrų per valandą vertinti kaip mažai pavojingos veikos. Antra, atsižvelgiant į tai, kad ANK straipsnio dalys gali būti papildomos dalimis su novela, rekomenduotina vietoje projekte vartojamos konstrukcijos – „1 – 4 dalyse“ – tiksliai nurodyti visas straipsnio dalis – „1, 2, 3 ir 4 dalyse“. 4. Projekto 2 straipsniu keičiama ANK 416 straipsnio struktūra neatitinka ANK sistemos. Siekiant išlaikyti ANK 416 straipsnio nuoseklumą, jo dalys turi būti dėstomos pagal sankcijoje numatytą baudos dydžio vidurkį. 5.

5. Kvalifikuotos nustatyto greičio viršijimo

administracinių nusižengimų sudėtys projekte konstruojamos, remiantis dviem požymiais: 1) greičio viršijimo dydžiu; 2) teritorija, kur greitis buvo viršytas (ne gyvenvietėje; gyvenvietėje; gyvenamojoje zonoje). Diskutuotina, ar tai yra vieninteliai kriterijai, rodantys galimai didesnį nustatyto greičio viršijimo veikos pavojingumą. Siūlytina diskutuoti ir dėl kitų kriterijų – pavyzdžiui, administracinės atsakomybės diferencijavimo už nustatyto greičio viršijimą pagal paros laiką. Keltina prielaida, kad nustatyto greičio viršijimas gyvenvietėje nakties metu yra mažiau pavojinga veika nei atitinkama veika, padaryta gyvenvietėje dienos metu. 6. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu švelninamos šiuo metu nustatytos galiojančio ANK 416 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių sankcijos už nustatyto greičio viršijimą daugiau nei dešimt kilometrų per valandą. Konstatuotina, kad atitinkamoms pataisoms, atsižvelgiant į eismo įvykių, kuriuos nulėmė nustatyto greičio viršijimas, kasmetinį mastą ir padarinius Lietuvoje, trūksta pagrįstumo. 7. Atsižvelgiant į siūlomą ANK 416 straipsnio konstravimo logiką, jo naujoje 18 dalyje turėtų būti įtvirtinta nustatyto greičio gyvenamojoje zonoje viršijimo daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą administracinio nusižengimo sudėtis; atitinkamai pernumeruojant po jos einančias dalis. 8. Pastebėtina, kad ANK 416 straipsnyje įtvirtinant veiką kvalifikuojantį požymį – greičio viršijimas padarytas gyvenamojoje zonoje, sukuriama šio straipsnio konkurencija su ANK

417 straipsnio 2 dalimi („Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių

eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.“).

KET[1]

176 punkto 1 papunktyje numatytas vienas iš važiavimo tvarkos gyvenamosiose

zonose reikalavimų – draudimas gyvenamojoje zonoje važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu. 9. Teikiamu projektu keičiamo ANK

416 straipsnio 18 dalies, išskiriančios naują nustatyto greičio viršijimo

„padalą“ – „daugiau kaip šešiasdešimt kilometrų per valandą“ – pagrįstumas yra

abejotinas. Visų pirma, nėra aišku, kodėl šis kriterijus yra susietas tik su

„ne gyvenvietėmis“, bet nesiejamas su „gyvenvietėmis“ ir „gyvenamosiomis

zonomis“. Antra, ANK 416 straipsnio 18 dalį lyginant su šio straipsnio 16 dalimi (past. – nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą), sankcijos vidurkis didinamas nenuosekliai – net 2,5 karto[2]. Trečia, šios dalies sankcijoje įrašomas papildomas specialus subjektas – neturintis teisės vairuoti transporto priemonę asmuo. 10. Projekto 3 straipsniu keičiamame ANK 589 straipsnio

55 punkte vartojami skaičiai ir žodžiai „416 straipsnio 1 – 18 dalyse“ keistini

į – „416 straipsnyje“. 11.

kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė įvertina galiojantį teisinį reglamentavimą ir prireikus priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi: „Teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais ir šiame įstatyme nustatytais teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliamais reikalavimais.“ Atsižvelgiant į tai, projekto rengėjas, prieš teikdamas projektą, turi būti įvertinęs siūlomų įstatymo pakeitimų sistemiškumą, o kartu ir poreikį priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, bet neužkrauti šios pareigos Vyriausybei (cituojama projekto nuostata – „<...> Vyriausybė įvertina galiojantį teisinį reglamentavimą ir prireikus priima <...>“). Rengėjui įvertinus, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priimti yra reikalinga, rekomenduotina į atitinkamo straipsnio 2 dalį įtraukti sąlygą, jog Vyriausybė įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki šio įstatymo įsigaliojimo. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530). [2] Kita vertus, ANK 416 straipsnio 16 dalies sankcijos vidurkis yra tik 1,38 karto didesnis už 13 dalies (past. – nustatyto greičio ne gyvenvietėse viršijimas daugiau kaip keturiasdešimt, bet ne daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą) sankcijos vidurkį.