Projekto lyginamasis variantas
PILIETYBĖS įstatymo nr. XI-1196 7, 26 straipsniŲ pakeitimo
straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 11 punktu: „11) yra asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka
Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir,
piliečiai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
Projekto lyginamasis variantas
PILIETYBĖS įstatymo nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 IR 42 straipsniŲ pakeitimo
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis iki tol, kol jam sukako 18 metų, yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) arba jei vienas iš įtėvių yra Lietuvos Respublikos pilietis iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) arba jei vienas iš įtėvių yra užsienio valstybės pilietis ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka, taip pat įvaikinant ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–4, 6 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnio 8 punktą. „8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.“
Pakeisti 32 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis;“. 5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus – teikimus šiais klausimais;“. 6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
42 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–4, 6 ir 7 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;“
42 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1–4, 6 ir 7 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
Projekto lyginamasis variantas
PILIETYBĖS įstatymo nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 IR 42 straipsniŲ pakeitimo
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis
yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;“
punktą ir jį išdėstyti taip: „7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–4 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“3 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnio 8 punktą. „8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.“4 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis;“. 5 straipsnis.
5 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus – teikimus šiais klausimais;“. 6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
42 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–4 ir 7 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;“
42 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1–4 ir 7 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
Projekto lyginamasis variantas
PILIETYBĖS įstatymo nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 IR 42 straipsniŲ pakeitimo
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;“. 2 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta arba suteikta supaprastinta tvarka ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jeigu jis nėra kitos valstybės pilietis. Šis reikalavimas netaikomas asmeniui, kuris pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3 4 ir 7 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 24 straipsnio 8 punktą. „8) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis, būdamas kartu ir kitos valstybės pilietis pagal šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktus, sukakus 21 metams nėra atsisakęs kitos valstybės (valstybių) pilietybės.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis;“. 5 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo jos atsisakius, įgijus kitos valstybės pilietybę ar stojus į kitos valstybės tarnybą be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, taip pat pagal šio įstatymo 24 straipsnio 8 punktą, 28 straipsnio 2 ir 4 dalis ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus – teikimus šiais klausimais;“. 6 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 7 punktus asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis;“. 2. Pakeisti 42 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir
pilietis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Leonard Talmont
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą (toliau – Pilietybės įstatymas) susiduriama su problema, kuomet Lietuvos Respublikos piliečiai kartu su užsienio valstybės pilietybę turinčiu asmeniu (toliau – Mišri šeima), įsivaikina vaiką – Lietuvos Respublikos pilietį. Pagal dabartinį reglamentavimą, tokios Mišrios šeimos įvaikintas vaikas patenka į Pilietybės įstatymo 7 str. 7 p. reguliavimo atvejus ir iki 21 metų privalo pasirinkti, kurią pilietybę pasilikti, ar Lietuvos Respublikos, kurią įgijo dar gimdamas, ar užsienio valstybės pilietybę, kurią įgijo nuo momento, kuomet buvo įvaikintas. Susidaro kuriozinė situacija, kuomet Lietuvos Respublikos piliečio įvaikintas vaikas privalo pasirinkti, o kartais net atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, nes tam tikrais atvejais atsisakyti užsienio pilietybės yra labai sudėtingas teisinis procesas, o jos neatsisakius – lietuviška pilietybė, pagal Pilietybės įstatymą, suėjus 21 metams, pranyksta automatiškai. Pažymėtina, kad tokio atvejo, kai Mišri šeima įsivaikina Lietuvos Respublikos pilietybę turintį vaiką, Pilietybės įstatymas, kaip išimties, nenumato ir Mišrios šeimos patenka tarp Pilietybės įstatymo 7 str. 7 p. reguliuojamų atvejų, kuris iš esmės taikomas tada, kai Lietuvos Respublikos pilietį įsivaikina tik užsienio piliečiai (pilietis). Būtina paminėti, kad Pilietybės įstatyme esančios nuostatos (Pilietybės įstatymo 3 str. 9 d., 14 str. 1 d.) aiškiai įtvirtina principus, kurie aiškiai suponuoja, kad tais atvejais, kai vaikas Lietuvos Respublikos pilietybę įgyja gimdamas ir kai bent vienas iš tėvų yra lietuvis, neatsižvelgiant į kito tėvo pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė išlieka.
Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nenumatyta pareiga pilietybės pasirinkti asmenims, kurie Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimę šeimoje (Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, neturėtų būti diskriminuojami ir įvaikinti asmenys, kurie šeimoje atsirado ne nuo gimimo, o nuo įvaikinimo momento. Taigi, šiuo metu Pilietybės įstatyme vyrauja teisinis neapibrėžtumas, kadangi įstatymas nereglamentuoja aprašyto atvejo, kuomet Lietuvos Respublikos pilietį įsivaikina ne tik užsienio valstybės piliečiai (pilietis), tačiau užsienio valstybės pilietis kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu. Mišrios šeimos atvejo reglamentavimas po Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 7 punktu yra neteisingas ir pažeidžiantis pačiame įstatyme įtvirtintus principus, todėl Pilietybės įstatymas turi būti tobulinamas, kas ir paskatino šio projekto iniciavimą. Parengto projekto tikslai: įtvirtinti, kad iki 18 metų Mišrios šeimos įvaikintam Lietuvos Respublikos piliečiui kaip ir iškart šeimoje gimusiam vaikui būtų įtvirtinta teisė Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės pilietybę turėti visą gyvenimą. Parengto projekto uždaviniai: Pilietybės įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kurį iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Remiantis Pilietybės įstatymo 7 str.
vaikas gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos bei kitos valstybės pilietybę, dviguba pilietybė jam išlieka visą gyvenimą. Tuo tarpu, kai vaiką, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikina Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu, dėl ko vaikas įgyja dvigubą pilietybę, jam jau taikomas kitas reglamentavimas ir vaikas, suėjus 21 metams, privalo pasirinkti arba atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės. Šis atvejis patenka į Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 7 punkto taikymo sritį, kas iš esmės yra netikslinga ir ydinga, kadangi minėtas punktas yra (turi būti) taikomas tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietį įsivaikina išimtinai tik užsienio piliečiai (pilietis), tarp kurių, kaip įtėvių, nėra Lietuvos Respublikos piliečio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti iki šiol Pilietybės įstatymo nereguliuojamą atvejį ir suteikti Mišrios šeimos įvaikintam vaikui lygiai tokias pačias teises turėti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip ir iškart šeimoje gimusiam ir taip dvigubą pilietybę įgijusiam vaikui. Tuo tikslu siūloma Pilietybės įstatymo 7 straipsnį papildyti 11 punktu, nustatant, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę. Siūlomos pataisos panaikins ydingą reguliavimą, kuomet Mišrios šeimos įvaikintam vaikui taikomos Pilietybės įstatymo nuostatos, skirtos tik užsienio piliečių įvaikintų vaikų reglamentavimui, pilietybės pasirinkimo atžvilgiu. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Dviguba pilietybė, Lietuvos Respublikos pilietybė ir kitos valstybės pilietybė, įvaikintas Lietuvos Respublikos pilietis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys: Robertas Šarknickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: 2018-01-25 buvo registruotas Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1639 (toliau – Pirminis projektas). Pirminio projekto pateikimą paskatinusios priežastys buvo nevienodos Mišrių šeimų įvaikintų bei Mišriose šeimose gimusių vaikų teisės į dvigubą pilietybę, kadangi Mišrioje Šeimoje gimusiam vaikui yra taikomas Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p. ir dvigubą pilietybę jis gali turėti visą gyvenimą, o įvaikintam vaikui taikomas Pilietybės įstatymo 7 str. 7 p. ir dvigubą pilietybę jis gali turėti tik iki 21 metų. Siekiant suvienodinti šių vaikų teises, buvo siekiama Pilietybės įstatymo 7 str. įtvirtinti naują 11 punktą, kuris reglamentuoja Mišrių šeimų įvaikintų vaikų (Lietuvos Respublikos piliečių) atvejus, kadangi iki šiol šis atvejis nėra tiesiogiai reglamentuojamas ir jam yra plečiamai taikomas Pilietybės įstatymo 7 str. 7 p., kuris turėtų iš esmės būti taikomas tik atvejais, kuomet vaiką įsivaikina išimtina užsienio valstybės piliečiai arba pilietis. Visgi, įvertinus minėtą Pirminį projektą, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas nustatė trūkumus bei pateikė pastabas, kurios buvo aptartos ir 2018-03-14 Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio metu. Minėtų subjektų buvo nustatyta, kad Pirminis projektas galimai prieštarauja lygybės įstatymų atžvilgiu principui (7 str. 6 p., 7 str. 7 p. bei siūlytame 7 str. 11 p. atžvilgiu), taip pat teisinio aiškumo principui. Nevertinant pateiktų pastabų pagrįstumo, atsižvelgus į jas, taip pat siekiant maksimaliai užtikrinti teisės akto nuostatų aiškumą, lygybės principą, teiktinas naujas patobulintas projektas.
Parengto Pirminio projekto tikslai: suvienodinti Mišrioje šeimoje gimusių bei Mišrios šeimos įvaikintų vaikų teises į dvigubą pilietybę bei suteikti teisę dvigubą pilietybę išlaikyti visą gyvenimą; Parengto patobulinto projekto tikslai: suvienodinti šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų teises į dvigubą pilietybę bei suteikti dvigubą pilietybę įvaikinimo metu įgijusiems vaikams teisę dvigubą pilietybę išlaikyti visą gyvenimą. Parengto Pirminio parengto uždaviniai: Pilietybės įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kurį iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę. Parengto Pirminio parengto uždaviniai: Pilietybės įstatyme įtvirtinti nuostatas, kad: · tais atvejais, kai vaiką, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikino užsieniečiai, užsienietis arba Mišri šeima, dėl ko jis įgijo dvigubą pilietybę, teisę į dvigubą pilietybę jis išlaikytų visą gyvenimą. · tais atvejais, kai vaiką, kuris yra užsienio valstybės pilietis, įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietis arba Mišri šeima, dėl ko jis įgijo dvigubą pilietybę, teisę į dvigubą pilietybę jis išlaikytų visą gyvenimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu, teisės į dvigubą pilietybę kontekste yra diferencijuojami šeimoje gimę ir įvaikinti vaikai. Tie, kurie gimė šeimoje ir taip įgijo dvigubą pilietybę, ją išlaiko visą gyvenimą (Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p.).
vaikai teisę į dvigubą pilietybę turi tik iki 21 metų, kuomet jie turi pasirinkti, kurią vieną iš dviejų pilietybių pasilikti (Pilietybės įstatymo 7 str. 6 ir 7 p.). Atvejis, kuomet vaiką įvaikina Mišri šeima apskritai nėra įtvirtintas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti, kad įvaikinimo metu dvigubą pilietybę įgiję vaikai teisę į dvigubą pilietybę turėtų visą gyvenimą, o ne tik iki 21 metų. Siūlomos pataisos panaikins šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų diferencijavimą dvigubos pilietybės atžvilgiu ir abi šios vaikų grupės teisę į dvigubą pilietybę išlaikys visą savo gyvenimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Dviguba pilietybė, įvaikinimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys: Robertas Šarknickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: 2018-01-25 buvo registruotas Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1639 (toliau – Pirminis projektas). Pirminio projekto pateikimą paskatinusios priežastys buvo nevienodos Mišrių šeimų įvaikintų bei Mišriose šeimose gimusių vaikų teisės į dvigubą pilietybę, kadangi Mišrioje Šeimoje gimusiam vaikui yra taikomas Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p. ir dvigubą pilietybę jis gali turėti visą gyvenimą, o įvaikintam vaikui taikomas Pilietybės įstatymo 7 str. 7 p. ir dvigubą pilietybę jis gali turėti tik iki 21 metų. Siekiant suvienodinti šių vaikų teises, buvo siekiama Pilietybės įstatymo 7 str. įtvirtinti naują 11 punktą, kuris reglamentuoja Mišrių šeimų įvaikintų vaikų (Lietuvos Respublikos piliečių) atvejus, kadangi iki šiol šis atvejis nėra tiesiogiai reglamentuojamas ir jam yra plečiamai taikomas Pilietybės įstatymo 7 str. 7 p., kuris turėtų iš esmės būti taikomas tik atvejais, kuomet vaiką įsivaikina išimtina užsienio valstybės piliečiai arba pilietis. Visgi, įvertinus minėtą Pirminį projektą, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas nustatė trūkumus bei pateikė pastabas, kurios buvo aptartos ir 2018-03-14 Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio metu. Minėtų subjektų buvo nustatyta, kad Pirminis projektas galimai prieštarauja lygybės įstatymų atžvilgiu principui (7 str. 6 p., 7 str. 7 p. bei siūlytame 7 str. 11 p. atžvilgiu), taip pat teisinio aiškumo principui. Nevertinant pateiktų pastabų pagrįstumo, atsižvelgus į jas, taip pat siekiant maksimaliai užtikrinti teisės akto nuostatų aiškumą, lygybės principą, teiktinas naujas patobulintas projektas.
Parengto Pirminio projekto tikslai: suvienodinti Mišrioje šeimoje gimusių bei Mišrios šeimos įvaikintų vaikų teises į dvigubą pilietybę bei suteikti teisę dvigubą pilietybę išlaikyti visą gyvenimą; Parengto patobulinto projekto tikslai: suvienodinti šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų teises į dvigubą pilietybę bei suteikti dvigubą pilietybę įvaikinimo metu įgijusiems vaikams teisę dvigubą pilietybę išlaikyti visą gyvenimą. Parengto Pirminio projekto uždaviniai: Pilietybės įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra asmuo, kurį iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę. Parengto patobulinto projekto uždaviniai: Pilietybės įstatyme įtvirtinti nuostatas, kad: · tais atvejais, kai vaiką, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, įvaikino užsieniečiai arba Mišri šeima, dėl ko jis įgijo dvigubą pilietybę, teisę į dvigubą pilietybę jis išlaikytų visą gyvenimą. · tais atvejais, kai vaiką, kuris yra užsienio valstybės pilietis, įvaikino Lietuvos Respublikos piliečiai arba Mišri šeima, dėl ko jis įgijo dvigubą pilietybę, teisę į dvigubą pilietybę jis išlaikytų visą gyvenimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu, teisės į dvigubą pilietybę kontekste yra diferencijuojami šeimoje gimę ir įvaikinti vaikai. Tie, kurie gimė šeimoje ir taip įgijo dvigubą pilietybę, ją išlaiko visą gyvenimą (Pilietybės įstatymo 7 str. 1 p.).
vaikai teisę į dvigubą pilietybę turi tik iki 21 metų, kuomet jie turi pasirinkti, kurią vieną iš dviejų pilietybių pasilikti (Pilietybės įstatymo 7 str. 6 ir 7 p.). Atvejis, kuomet vaiką įvaikina Mišri šeima apskritai nėra įtvirtintas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti, kad įvaikinimo metu dvigubą pilietybę įgiję vaikai teisę į dvigubą pilietybę turėtų visą gyvenimą, o ne tik iki 21 metų. Siūlomos pataisos panaikins šeimoje gimusių bei įvaikintų vaikų diferencijavimą dvigubos pilietybės atžvilgiu ir abi šios vaikų grupės teisę į dvigubą pilietybę išlaikys visą savo gyvenimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12.
kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Dviguba pilietybė, įvaikinimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys: Robertas Šarknickas
2018-02-01
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 punkte siūloma įtvirtinti naują dvigubos pilietybės atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Tai būtų „asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę“. Aiškinamajame rašte rašoma, kad
„šis atvejis patenka į Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 7 punkto taikymo sritį,
kas iš esmės yra netikslinga ir ydinga, kadangi minėtas punktas yra (turi būti) taikomas tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietį įsivaikina išimtinai tik užsienio piliečiai (pilietis), tarp kurių, kaip įtėvių, nėra Lietuvos Respublikos piliečio“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punkto nuostata „asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę“ apima siūlomą įtvirtinti 11 punkte atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietį įvaikina įtėviai, kurių pilietybė yra skirtinga ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas - užsienio valstybės (valstybių) pilietis - būtent šio įtėvio turima kitos valstybės (valstybių) pilietybė nulemia tai, kad įvaikintas Lietuvos Respublikos pilietis įgyja savo įtėvio pilietybę (nes kitos valstybės pilietybė neįgyjama, jeigu įvaikinto vaiko įtėvis yra Lietuvos Respublikos pilietis).
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punktas apima ir kitus atvejus: kai Lietuvos Respublikos pilietį įvaikina įtėviai, kurie yra tos pačios valstybės ar skirtingų valstybių (ne Lietuvos Respublikos) piliečiai; kai Lietuvos Respublikos pilietį įvaikina vienas įtėvis, kuris yra kitos (ne Lietuvos Respublikos) valstybės (valstybių) pilietis. Pažymime, kad visi nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl jų įvaikinimo įgiję kitos valstybės (valstybių) pilietybę, sukakus 21 metų amžiaus, turi apsispręsti dėl savo pilietybės. Jeigu toks Lietuvos Respublikos pilietis, sukakus
Respublikos pilietybės (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 8 punktas). Toks reikalavimas nebūtų taikomas projekto 7 straipsnio 11 punkte nurodytam asmeniui, ir jis galėtų būti Lietuvos Respublikos pilietis ir kartu kitos valstybės pilietis be jokių apribojimų. Vadinasi, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų nustatomi skirtingi pagrindai ir sąlygos būti Lietuvos Respublikos piliečiu ir kartu kitos valstybės piliečiu.
Įvaikinto Lietuvos Respublikos piliečio teisę būti Lietuvos Respublikos piliečiu ir kartu kitos valstybės piliečiu be jokių apribojimų (netaikant įstatymo 24 straipsnio 8 punkte įtvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindo) nulemtų skirtinga jo įtėvių pilietybė, nes vienas iš jų turėtų būti Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – kitos valstybės pilietis. Atsižvelgus į tai, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas ir prieštaringas. Juo sukuriami skirtingi ir vienas kitą paneigiantys dvigubos pilietybės teisiniai pagrindai ir sąlygos, taikomos tai pačiai asmenų kategorijai priklausantiems asmenims – įvaikintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos, teisinės valstybės principo, kuris, kaip nurodoma Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarime „<...> suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui: įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai)“.
Be to, įtvirtinus keičiamo įstatymo
palankesnį teisinį reguliavimą, lyginant jį su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu
pastarųjų asmenų nėra jokių objektyvių skirtumų, kurias galima būtų pagrįsti tokio teisinio reguliavimo diferencijavimą, įvaikintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nurodytiems keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 ir 11 punktuose, būtų sudaromos skirtingos sąlygas būti Lietuvos Respublikos piliečiu ir kartu kitos valstybės piliečiu. Antai, 7 punkte nurodyti asmenys, kai jiems sukaks 21 metai, turėtų atsisakyti kitos valstybės pilietybės, kitaip jie neteks Lietuvos Respublikos pilietybės, o nurodyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 punkte – neturėtų, ir jie galėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir kartu kitos valstybės (valstybių) piliečiai be jokių apribojimų. Toks teisinis reguliavimas neatitiktų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės įstatymui principo.
Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai). Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai) <...> Konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 22 d. nutarimai)“. 2. Projekto pavadinime po skaičiaus
„7“ įrašytinas žodis „ir“, o projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26
straipsnio 1 dalyje po žodžių „ir kitos valstybės piliečiai“ turi būti dedamos kabutės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5)
L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-02- Nr. Į 2018-01-31 Nr. S-2018-703 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS įstatymo nr. XI-1196 7, 26 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1639 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1639 pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktoms pastaboms dėl projekto. Papildomai atkreipiame dėmesį, jog asmenų lygiateisiškumo principas, kuris galėtų būti pažeistas Projektu įtvirtinus palankesnį teisinį reglamentavimą, taikomą Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečio kartu su kitos valstybės piliečiu, lyginant jį su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 7 punkte, taikomu Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo įvaikinti kitų valstybių piliečių ar piliečio, nors tarp pastarųjų asmenų nėra jokių objektyvių skirtumų, kuriais būtų galima pagrįsti tokio teisinio reguliavimo diferencijavimą, taip pat yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2018-04-03
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 7 straipsnio 6 punkte siūloma įvirtinti nuostata „arba jei vienas iš įtėvių yra Lietuvos Respublikos pilietis“ nesukuriama naujas teisinis reguliavimas, ir ji patenka į šiame punkte nurodytų asmenų apibrėžtį „yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio)“, aptariama projekto nuostata yra brauktina. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punkte siūloma įtvirtinti nuostata „arba jei vienas iš įtėvių yra užsienio valstybės pilietis“ nesukuriama naujas teisinis reguliavimas, ir ji patenka į šiame punkte nurodytų asmenų apibrėžtį „jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis)“, aptariama projekto nuostata yra brauktina. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo „įvaikinant“ (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punktas) ir kuris po to jos neteko, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, netaikant reikalavimo atsisakyti kitos valstybės (valstybių) pilietybės. Taigi, toks asmuo kartu gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės (valstybių) piliečiu (įvaikinimo metu turėtos valstybės (valstybių) pilietybė).
Diskutuotinas šios nuostatos santykis su galiojančio Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis Lietuvos Respublikos pilietybė taip pat gali būti grąžinama Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiam asmeniui, kuris buvo įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę iki jam sukako 18 metų dėl to, kad jo tėvai ar vienas iš tėvų buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka“. Ši nuostata apima Lietuvos Respublikos pilietybę, įgytą asmens iki jam sukako 18 metų dėl to, kad jo tėvai ar vienas iš tėvų buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka, turėjusius ir jos netekusius asmenis, kuriems Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinama, jeigu asmuo atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas:
1) nėra kitos valstybės pilietis arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė;
2) pastaruosius 5 metus teisėtai nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
3) prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pateikimo ir sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo priėmimo metu turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
4) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;
5) nėra šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytų aplinkybių.
Diskutuotina, kuo yra pagrįstas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki 18 metų įvaikintam kitos valstybės (valstybių) piliečiui, įgijusiam Lietuvos Respublikos pilietybę (projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 punktas) ir po to jos netekusiam, ši pilietybė gali būti grąžinta, netaikant reikalavimo atsisakyti kitos valstybės pilietybės, o Lietuvos Respublikos pilietybę (įgytą asmens iki jam sukako 18 metų dėl to, kad jo tėvai ar vienas iš tėvų buvo įgiję Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos tvarka) turėjusiems ir jos netekusiems asmenims, ši pilietybė gali būti grąžinta taikant įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-03-27 Nr. S-2018-2305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS įstatymo nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1639(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1639(2) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatoje kečiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nurodyti asmens požymiai „yra asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį“ atitinka apibrėžtį „Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį“, siūlytina šią punkto nuostatą pakeisti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-04- Nr. Į 2018-04-16 Nr. S-2018-2927 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS įstatymo nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo projekto nr. XIIIP‑1639(3) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1639(3) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO NR. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Seime įregistruotas iš esmės analogiškas Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. nr. XIIIP-1815(2)). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
AR
7,
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narys Robertas Šarknickas, Seimo nario padėjėjas Edgaras Aganauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja Ona Buišienė, Respublikos Prezidentės patarėja Indrė Pukanasytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 punkte siūloma įtvirtinti naują dvigubos pilietybės atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Tai būtų „asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki tol, kol jam sukako 18 metų, įvaikino Lietuvos Respublikos pilietis kartu su kitos valstybės piliečiu ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę“.
Aiškinamajame rašte rašoma, kad „šis atvejis patenka į Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 7 punkto taikymo sritį, kas iš esmės yra netikslinga ir ydinga, kadangi minėtas punktas yra (turi būti) taikomas tik tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos pilietį įsivaikina išimtinai tik užsienio piliečiai (pilietis), tarp kurių, kaip įtėvių, nėra Lietuvos Respublikos piliečio“. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punkto nuostata „asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę“ apima siūlomą įtvirtinti 11 punkte atvejį, kai Lietuvos Respublikos pilietį įvaikina įtėviai, kurių pilietybė yra skirtinga ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas - užsienio valstybės (valstybių) pilietis - būtent šio įtėvio turima kitos valstybės (valstybių) pilietybė nulemia tai, kad įvaikintas Lietuvos Respublikos pilietis įgyja savo įtėvio pilietybę (nes kitos valstybės pilietybė neįgyjama, jeigu įvaikinto vaiko įtėvis yra Lietuvos Respublikos pilietis). Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punktas apima ir kitus atvejus: kai Lietuvos Respublikos pilietį įvaikina įtėviai, kurie yra tos pačios valstybės ar skirtingų valstybių (ne Lietuvos Respublikos) piliečiai; kai Lietuvos Respublikos pilietį įvaikina vienas įtėvis, kuris yra kitos (ne Lietuvos Respublikos) valstybės (valstybių) pilietis. Pažymime, kad visi nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, dėl jų įvaikinimo įgiję kitos valstybės (valstybių) pilietybę, sukakus 21 metų amžiaus, turi apsispręsti dėl savo pilietybės.
Jeigu toks Lietuvos Respublikos pilietis, sukakus 21 metams neatsisakys kitos valstybės (valstybių) pilietybės – jis neteks Lietuvos Respublikos pilietybės (Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 8 punktas). Toks reikalavimas nebūtų taikomas projekto 7 straipsnio 11 punkte nurodytam asmeniui, ir jis galėtų būti Lietuvos Respublikos pilietis ir kartu kitos valstybės pilietis be jokių apribojimų. Vadinasi, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 ir 11 punktuose nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų nustatomi skirtingi pagrindai ir sąlygos būti Lietuvos Respublikos piliečiu ir kartu kitos valstybės piliečiu. Įvaikinto Lietuvos Respublikos piliečio teisę būti Lietuvos Respublikos piliečiu ir kartu kitos valstybės piliečiu be jokių apribojimų (netaikant įstatymo 24 straipsnio 8 punkte įtvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindo) nulemtų skirtinga jo įtėvių pilietybė, nes vienas iš jų turėtų būti Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – kitos valstybės pilietis. Atsižvelgus į tai, projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas ir prieštaringas. Juo sukuriami skirtingi ir vienas kitą paneigiantys dvigubos pilietybės teisiniai pagrindai ir sąlygos, taikomos tai pačiai asmenų kategorijai priklausantiems asmenims – įvaikintiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos, teisinės valstybės principo, kuris, kaip nurodoma Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarime
„<...> suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui: įstatymuose
ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius (inter alia Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai)“. Pažymėtina, kad projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra prieštaringas ir juo sukuriami skirtingi ir vienas kitą paneigiantys dvigubos pilietybės teisiniai pagrindai ir sąlygos, taikomos tai pačiai asmenų kategorijai priklausantiems asmenims – įvaikintiems Lietuvos Respublikos piliečiams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-052 Be to, įtvirtinus keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 punkte nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams žymiai palankesnį teisinį reguliavimą, lyginant jį su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu 7 straipsnio 7 punkte nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nors tarp pastarųjų asmenų nėra jokių objektyvių skirtumų, kurias galima būtų pagrįsti tokio teisinio reguliavimo diferencijavimą, įvaikintiems Lietuvos Respublikos piliečiams, nurodytiems keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 ir 11 punktuose, būtų sudaromos skirtingos sąlygas būti Lietuvos Respublikos piliečiu ir kartu kitos valstybės piliečiu.
Antai, 7 punkte nurodyti asmenys, kai jiems sukaks 21 metai, turėtų atsisakyti kitos valstybės pilietybės, kitaip jie neteks Lietuvos Respublikos pilietybės, o nurodyti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 punkte – neturėtų, ir jie galėtų būti Lietuvos Respublikos piliečiai ir kartu kitos valstybės (valstybių) piliečiai be jokių apribojimų. Toks teisinis reguliavimas neatitiktų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto visų asmenų lygybės įstatymui principo. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Pagal konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą reikalaujama, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai (inter alia Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. kovo 29 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).
Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės
pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (inter alia Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. gruodžio 14 d.,
konstitucinę doktriną konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos būtų įtvirtintos visiems vienodai. Šis principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2012 m. vasario 6 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. birželio 4 d., 2013 m. gegužės 24 d. nutarimai).
Europos teisės departamentas taip pat atkreipia dėmesį, jog asmenų lygiateisiškumo principas, kuris galėtų būti pažeistas projektu įtvirtinus palankesnį teisinį reglamentavimą, taikomą Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečio kartu su kitos valstybės piliečiu, lyginant jį su teisiniu reguliavimu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 7 punkte, taikomu Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo įvaikinti kitų valstybių piliečių ar piliečio, nors tarp pastarųjų asmenų nėra jokių objektyvių skirtumų, kuriais būtų galima pagrįsti tokio teisinio reguliavimo diferencijavimą, taip pat yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte. 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. vasario 05 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas projekto svarstyme nusprendė daryti pertrauką, kol projekto iniciatorius pateiks patobulintą projekto variantą. 4. Balsavimo rezultatai: už –9 , prieš – nėra, susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Užsienio reikalų komitetas
2018-06-13
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Linkevičius, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Julius Sabatauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatoje kečiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nurodyti asmens požymiai „yra asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį“ atitinka apibrėžtį „Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį“, siūlytina šią punkto nuostatą pakeisti. Pritarti
teisingumo ministerijos, 2018-04-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32,
pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1639(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti iniciatorių pateiktus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus Nr. XIIIP-1639(3) ir Nr. XIIIP-1815, jų nuostatas patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas atitinkamiems įstatymų projektams, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Puidokas, Ž. Pavilionis. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018 m. birželio 20 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont, Komiteto nariai: Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: – . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatoje kečiamo įstatymo 7 straipsnio 7 punkte nurodyti asmens požymiai „yra asmuo, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį“ atitinka apibrėžtį „Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį“, siūlytina šią punkto nuostatą pakeisti. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2018-04-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1639(3) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LRS Užsienio reikalų komitetas Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1639(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti iniciatorių pateiktus Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus Nr. XIIIP-1639(3) ir Nr. XIIIP-1815, jų nuostatas patobulinus pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas atitinkamiems įstatymų projektams, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. Pritarti
pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 7, 21, 24, 32, 33 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektus Nr. XIIIP-1639(3) ir Nr. XIIIP-1815, už pagrindą imant įstatymo projektą Nr. XIIIP-1815. 8. Balsavimo rezultatai: „už“ - bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.Simulik. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1639(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont J. Savickienė, 239 6808, [email protected]