Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai,
apibrėžiantys atskirų saugomų teritorijų steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir nustatantys jų apsaugos ypatumus arba nustatantys saugomų teritorijų tipų bendrus apsaugos, ir tvarkymo ir statybų reikalavimus, valdymo bei apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus.“
taip: „2) leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius. laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai. Sodybų pastatai statomi ir rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų;“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir
inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);“
3Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 12 punktu:
„12) leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių
ūkinių gyvūnų prieglobsčiui, kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai atitinka draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose) nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis, taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo principai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose).“
4Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat
valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai detalizuojami ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami ar nustatomi atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose).“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio
parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijųomis pagrįstų reikalavimų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;“ 2.
Papildyti 13 straipsnio 3 dalį 13 punktu:
„13) leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių
ūkinių gyvūnų prieglobsčiui, kai žemės sklypo ir jame esančių pievų plotai atitinka valstybinio parko nuostatuose nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo principai nustatomi valstybinio parko nuostatuose.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas,
valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiamia valstybinio parko steigimo tikslai, jo išskirtinė vertė, ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai, ir nustatomi etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, o valstybinio parko nuostatuose ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybos reikalavimai.“
Pakeisti 20 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose
pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane), ganykla, deklaruota pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką. Ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Mažeika Antanas Baura Andriejus Stančikas
Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai,
apibrėžiantys atskirų saugomų teritorijų steigimo tikslus, išskirtinę vertę ir nustatantys jų apsaugos ypatumus arba nustatantys saugomų teritorijų tipų bendrus apsaugos, ir tvarkymo ir statybų reikalavimus, valdymo bei apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus.“
taip: „2) leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius. laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai. Sodybų pastatai statomi ir rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų;“
2Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) leidžiama statyti naujus sodybos pastatus ir
inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);“
3Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 12 punktu:
„12) leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių
ūkinių gyvūnų prieglobsčiui, kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai atitinka draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose) nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis, taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo principai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose).“
4Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat
valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai detalizuojami ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami ar nustatomi atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose).“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio
parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijųomis pagrįstų reikalavimų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;“ 2.
Papildyti 13 straipsnio 3 dalį 13 punktu:
„13) leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių
ūkinių gyvūnų prieglobsčiui, kai žemės sklypo ir jame esančių pievų plotai atitinka valstybinio parko nuostatuose nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo principai nustatomi valstybinio parko nuostatuose.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas,
valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiamia valstybinio parko steigimo tikslai, jo išskirtinė vertė, ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai, ir nustatomi etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, o valstybinio parko nuostatuose ir kiti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybos reikalavimai.“
Pakeisti 20 straipsnio 8 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose
pakrantės dalyse gali būti aptverti statiniai ar įrenginiai dėl jų eksploatavimo saugumo (kai tai numatyta normatyviniuose dokumentuose), paveldo objektai, parkai ir kiti atskirieji želdynai, botanikos, zoologijos sodai, dendrologinės kolekcijos, vaikų poilsiui skirtos teritorijos, teritorijos, kuriose įgyvendinamos gamtotvarkos priemonės (kai tai numatyta saugomos teritorijos gamtotvarkos plane), ganykla, deklaruota pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką. Ganyklos tvoroje pakrantėje privaloma laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Mažeika Antanas Baura Andriejus Stančikas
Projekto Nr. XIIIP-1635(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip:
„37. Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai aktas, apibrėžiantys kuriuo
nustatomi atskiros saugomos teritorijos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai, saugomųos teritorijųos steigimo tikslas, išskirtinė vertė ir nustatantys, taip pat etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai arba kuriuo nustatomi saugomų teritorijų tipų bendri valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo principai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, valdymo bei apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus.“
punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus
sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote.
Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);“. 2. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 12 punktu:
„12) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje
leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kubinių metrų. Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti.
Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose).“
išdėstyti taip:
„7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams,
taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose).“ „7.
Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose). Draustiniams, kuriems nėra patvirtinti individualūs nuostatai, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose.“
1Pakeisti 13 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio
parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijų tradicijomis pagrįstų reikalavimų pagal valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatytus reikalavimus ir rekomendacijas, išskyrus atvejus, kai atkuriami kultūros paveldo objektai pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą ar šios dalies 4 punkte nurodytu atveju atstatomi identiški buvusių sodybų pastatai;“. 2.
2Papildyti 13 straipsnio 3 dalį 13 punktu:
„13) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje
leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kubinių metrų. Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytuose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jei žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Atsižvelgiant į etnografinio regiono architektūros tradicijas,
valstybinio parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiamia valstybinio parko steigimo tikslai, jo išskirtinė vertė, ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai, ir nustatomi etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, o valstybinio parko nuostatuose – šio straipsnio
Papildyti 20 straipsnio 8 dalį 4 punktu:
„4) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos
pakrantės dalys gali būti aptvertos žolėdžiams ūkiniams gyvūnams ganyti, jeigu ganykla deklaruota žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ir joje ganomi Ūkinių gyvūnų registre įregistruoti žolėdžiai ūkiniai gyvūnai. Ganykla gali būti aptveriama tik įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas tik tuo metu, kai ganykloje ganomi žolėdžiai ūkiniai gyvūnai. Šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse ganyklos aptvare privaloma laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų įrengti vartus ar kitas priemones asmenims pereiti per ganyklą.“
straipsnį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas K. Mažeika
projekto tikslai ir uždaviniai Taikant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (toliau – STĮ) paaiškėjo tam tikri šio įstatymo nuostatų įgyvendinimo sunkumai: įstatyme šiuo metu yra teisinis neapibrėžtumas, kokie reikalavimai kuriame dokumente (saugomos teritorijos nuostatuose ar tvarkymo plane) detalizuojami įgyvendinant STĮ. Be to, įstatymas nepakankamai aiškiai apibrėžia galimybes statyti nesudėtingus statinius, kurie reikalingi vystant mėsinę galvijininkystę, kuri padeda tvarkyti saugomų teritorijų kraštovaizdį ir saugoti biologinę įvairovę. Dėl šios priežasties mėsinės galvijininkystės ūkiai negali plėsti veiklos valstybiniuose parkuose ir draustiniuose, dėl to yra sunku užtikrinti gerą saugomų teritorijų būklę. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – tobulinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimą, konkrečiai apibrėžiant, kurie iš ūkinės veiklos reikalavimų nustatomi ar detalizuojami kokiuose STĮ įgyvendinančiuose dokumentuose, suteikiant įgyvendinimo procesui aiškumo, spartos, be to sudaryti teisines sąlygas vystyti saugomų teritorijų būklę palankiai veikiančią mėsinę galvijininkystę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai: Kęstutis Mažeika, Antanas Baura, Andriejus Stančikas. 3.
santykiai 2016-05-01 įsigalioję STĮ pakeitimai sudarė prielaidas atsisakyti vienos iš dokumentų, kuriais reguliuojama veikla saugomose teritorijose, rūšies, tačiau šių pakeitimų įgyvendinimo stadijoje iškilo praktinių sunkumų parengti ir patvirtinti naujos redakcijos saugomų teritorijų nuostatus. STĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, kai valstybiniam ar savivaldybės draustiniui nėra patvirtintų individualių nuostatų, – bendruosiuose gamtinių ar kompleksinių draustinių nuostatuose). STĮ 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose „leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai“. Esant tokiam reglamentavimui, statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius draustiniuose galima tik tuo atveju, jeigu yra patvirtintas draustinio tvarkymo planas arba savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatyti sprendiniai, nurodyti planai numato specifines sąlygas statinių rekonstrukcijai. Pažymėtina, kad maždaug tik 2 proc. valstybinių draustinių turi patvirtintus tvarkymo planus, taip pat atsižvelgiant į lėšų trūkumą, skubus tvarkymo planų parengimas savivaldybių draustiniams kol kas neplanuojamas. Be to, praktikoje savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane sprendiniai, susiję su naujų statinių statyba ar rekonstrukcija draustiniuose, dažniausiai iš viso nenumatomi, paliekant tai spręsti saugomų teritorijų specialiojo planavimo dokumentais.
Dėl etnografinio regionų architektūros reikalavimų taikymo. STĮ nustatyta, kad į šiuos reikalavimus būtina atsižvelgti, kai nauji sodybos statiniai statomi buvusios sodybos vietoje (9 straipsnio 3 dalies 6 punktas), rekonstruojant pastatus statesniuose kaip 15 laipsnių natūraliuose šlaituose, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės ir apatinės briaunos leidžiama didinti esamų pastatų tūrius (jeigu taikomi etnografiniam regionui būdingi tūriai, formos, įrengiami šlaitiniai stogai) (9 straipsnio 3 dalies 7 punktas). Vienodi reikalavimai turėtų būti taikomi ne tik buvusių, bet ir esamų sodybų rekonstruojamiems pastatams, t. y. tiek buvusiose, tiek esamose sodybose pastatai turėtų būti statomi ir rekonstruojami laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Šiuo metu STĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose).“ Taigi tarp šios dalies 2 ir 3 sakinių yra loginė priešprieša, neleidžianti aiškiai suprasti, kokiame įstatymą įgyvendinančiame dokumente turi būti detalizuoti (ar nustatyti) statybų reikalavimai. Analogiškos STĮ nuostatos dėl veiklos valstybiniuose parkuose reikalavimų detalizavimo suformuluotos ir 13 straipsnio
ir draustinių atveju. STĮ 9 straipsnio 3 dalis ir 13 straipsnio 3 dalis reglamentuoja statybas draustiniuose ir valstybiniuose parkuose.
Pagal nurodytų straipsnių ir jų dalių nuostatas leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio ar valstybinio parko steigimo tikslais, tačiau nėra konkrečiai įvardinta, kad leidžiama statyti stogines mėsinių galvijų prieglobsčiui, o tai sukelia problemų ūkininkams auginantiems laisvai laikomus mėsinius galvijus ir norintiems pastatyti jiems skirtas stogines pasislėpti nuo kritulių ar saulės. Ekstensyvus galvijų ganymas pievose (ypač natūraliose) yra naudingiausia gamtotvarkos priemonė pievų biologinės įvairovės išsaugojimui ir atitiktų valstybinių parkų steigimo tikslus. Kita gyvulių ganymo ir saugomų teritorijų kraštovaizdžio apsaugos problema yra susijusi su gyvulių ganymo reguliavimu vandens telkinių pakrantėse. STĮ 20 straipsnio 8 dalis reglamentuoja vandens telkinių pakrančių užtvėrimą. Šiuo metu galiojančiame reglamentavime nenumatyta, kad leidžiama aptverti pakrantėse esančias ganyklas, o tai sukelia problemų ūkininkams, auginantiems laisvai ganomus galvijus, nes žemė lieka nepanaudojama, apauga estetiniu požiūriu nevertinga augalija ir blogina vandens telkinių ekologinę būklę dėl perteklinės biomasės kaupimosi ir vėlesnio maistmedžiagių patekimo į vandens telkinį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Papildant STĮ 2 straipsnio 37 dalį bus aiškiau apibrėžta, ką nustato saugomų teritorijų nuostatai, bus sudarytos teisinės prielaidos saugomų teritorijų nuostatais tinkamai detalizuoti įstatymu numatytus apsaugos reikalavimus. Siūloma patikslinti STĮ 9 straipsnio 7 dalies formuluotę, numatant, kad etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai yra ne detalizuojami draustinio nuostatuose, bet nustatomi.
Siūloma STĮ 9 straipsnio 3 dalies 2, 3 punktų ir 13 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas patikslinti nurodant, kad esamų sodybų pastatai statomi ir rekonstruojami, naujų sodybų pastatai statomi laikantis valstybinio parko nuostatuose nustatytų etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Siūloma papildyti STĮ 9 straipsnio 3 dalį 12 punktu ir 13 straipsnio 3 dalį 13 punktu, kurie sudarytų teisines prielaidas statyti specialias stogines (pasislėpti nuo kritulių ir saulės) mėsinių galvijų prieglobsčiui draustiniuose ir valstybiniuose parkuose. Tai sudarytų sąlygas ekstensyviam galvijų ganymui, kuris yra efektyviausia gamtotvarkos priemonė saugant pievų biologinę įvairovę. Siekiant išvengti piktnaudžiavimų – sąlygos tokių stoginių įrengimui ir ekstensyviam ganymui būtų detalizuojamos valstybinių parkų nuostatuose. Siūloma papildyti STĮ 20 straipsnio 8 dalies 3 punktą sudarant teisines prielaidas ūkininkams aptverti ganyklas, prieinančias prie vandens telkinių. Šiuo papildymu būtų sudarytos sąlygos laisvai ganomų galvijų laikymui, nes ekstensyvus galvijų ganymas yra efektyviausia gamtotvarkos priemonė saugant pievų biologinę įvairovę. Visuomenės teisė naudotis vandens telkinių pakrantėmis užtikrinama iškeliant reikalavimą tvorose pakrantėje įrengti vartus ar sudaryti kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamų pasekmių galvijus auginantiems ūkininkams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų dėl šio projekto priėmimo keisti nereiks. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti valstybinių parkų ir biosferos rezervatų nuostatus, gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatus. Už šių teisės aktų parengimą ir pateikimą tvirtinančiai institucijai (LRV) atsakinga Aplinkos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: saugomos teritorijos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Kęstutis Mažeika Antanas Baura Andriejus Stančikas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 2, 9, 13 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teritorijų įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 37 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų nuostatuose būtų nustatomi statybų reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose). Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais apsektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projektu pakeitus teisinį reguliavimą taip, kad statybos reikalavimai būtų nustatomi saugomų teritorijų nuostatuose, o ne teritorijų planavimo dokumentuose, kartu būtų atsisakoma nustatomų statybos reikalavimų viešinimo procedūrų, kurios yra privalomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiama visuomenės teisė dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje.
Antra, projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad
„kai steigiamos saugomos teritorijos reikiamos apsaugos negalima užtikrinti
teisės aktais ar saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, steigiamos valstybinio parko ir biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) gali būti nurodyti papildomi reglamentai, nustatantys galimas ar ribojamas (draudžiamas) veiklos rūšis, leidžiamus statyti statinius, jų aukštį ir statybos produktus, teritorijos užstatymo tankį, statybos ribas ar statinių statybos zonas“. 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 12 punkte bei projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų prieglobsčiui, kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai (draustinių atveju), ar, kai žemės sklypo ir jame esančių pievų plotai (valstybinių parkų atveju) atitinka draustinio, valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatose nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis, taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo pricipai nustatomi draustinio, valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatose. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto nuostatose, nei galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta sąvoka „stoginė“, todėl nėra pakankamai aiškus šios sąvokos turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6. punktą stogine laikytinas „žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar projekto nuostatose sąvoka „stoginė“ būtų suprantama taip, kaip ji apibrėžta minėtame statybos techniniame reglamente, ar kaip kitaip. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „medžiagiškumas“ turinys. Antra, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar minėtų stoginių statymui būtų taikomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei 13 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas, jog sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų plote. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti pašalinant šį neaiškumą. Trečia, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aiškus stoginių statymo kriterijaus „kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai atitinka <...> nuostatose nustatytus minimalius reikalavimus“ turinys, t. y., nėra aišku, ar stoginių statymas būtų siejamas vien tik su žemės sklypo ir jame esančių pievų plotu nepriklausomai nuo ūkinių gyvūnų skaičiaus, ar būtų atsižvelgiama į kokį nors ūkinių gyvūnų ir žemės sklypo ploto santykį, ar kaip kitaip.
Ketvirta, siekiant aiškumo, reikėtų suderinti projekte vartomas formuluotes tarpusavyje: projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 12 punkto formuluotę „kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai“ su projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 13 punkto formuluote „kai žemės sklypo ir jame esančių pievų plotai“. 3. Svarstytina, ar siekiant suderinti įstatymo nuostatas tarpusavyje ir atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimus, projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punkto, kuriame nustatytas analogiškas teisinis reguliavimas. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos susijusios su statybų reglamentavimo saugomose teritorijoje pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
centre;
pagal Saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 7. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma pakeisti statybų reglamentavimą saugomose teritorijose, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punktu turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 2, 9, 13 IR 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-09-25
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
interpretavimo taikant įstatymą, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 12 punkto ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatose siūlytina tikslinti formuluotę „kai pievų ir ganyklų plotai valdomoje žemėje“, nes iš jos nėra aišku, ar „valdoma žemė“ būtų suprantama vien tik kaip nuosavybės teisėmis valdoma žemė, ar ir kitais teisėtais pagrindais valdoma žemė (pavyzdžiui, sandorių pagrindu įgyta teisė valdyti privačią žemę). 2. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo nuostatų, įsigaliosiančių 2018 m. lapkričio 1 d., įgyvendinimui reikalinga priimti kokius nors poįstatyminius teisės aktus. Jei vis dėlto juos reikėtų priimti, tai projekto 5 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį ir dėl šio straipsnio 3 dalies įsigaliojimo (pavyzdžiui, vietoj formuluotės „ir 4 straipsnį“ įrašant formuluotę „4 straipsnį ir šio straipsnio 3 dalį“). 3. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos, susijusios su stoginių statymo ir vandens telkinių pakrančių užtvėrimo reglamentavimu, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2031) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-2031) ir su juo susijęs Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 5, 7, 9, 11, 12, 13, 18, 19, 20, 20¹, 25, 27 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
kuriuose numatoma priimtų įstatymų įsigaliojimo data taip pat yra 2019 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtuose įstatymų projektuose siūlomas nustatyti, kitoks nei teikiamame projekte, teisinis reglamentavimas: pavyzdžiui, vandens telkinių pakrančių užtvėrimus siūloma laikyti specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis, kurios reglamentuojamos ne Saugomų teritorijų įstatyme, o Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (žr. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2031 99 ir 100 straipsnius). Atsižvelgiant į Įstatymo projekto Nr. XIIIP-2031 ir su juo susijusių įstatymų projektų svarstymo eigą Seime, svarstytina, ar yra tikslingas teikiamo projekto priėmimas Seime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
2017-09-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto nariai: Kęstutis
Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis, Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-02-12)123 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 37 dalyje siūloma nustatyti, kad saugomų teritorijų nuostatuose būtų nustatomi statybų reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje siūloma atsisakyti nuostatos, nustatančios, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose).
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir diskutuotinos šiais apsektais:
teisinį reguliavimą taip, kad statybos reikalavimai būtų nustatomi saugomų teritorijų nuostatuose, o ne teritorijų planavimo dokumentuose, kartu būtų atsisakoma nustatomų statybos reikalavimų viešinimo procedūrų, kurios yra privalomos rengiant teritorijų planavimo dokumentus. Svarstytina, ar tokiu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeidžiama visuomenės teisė dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus aplinkos apsaugos srityje. 1.2. Antra, projekto nuostatos nėra aiškios tarpusavio santykyje su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad „kai steigiamos saugomos teritorijos reikiamos apsaugos negalima užtikrinti teisės aktais ar saugomų teritorijų tipiniais apsaugos reglamentais, steigiamos valstybinio parko ir biosferos rezervato planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) gali būti nurodyti papildomi reglamentai, nustatantys galimas ar ribojamas (draudžiamas) veiklos rūšis, leidžiamus statyti statinius, jų aukštį ir statybos produktus, teritorijos užstatymo tankį, statybos ribas ar statinių statybos zonas“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 37 dalį ir ją išdėstyti taip: „37.
Saugomų teritorijų nuostatai – teisės aktai aktas, apibrėžiantys kuriuo nustatomi atskiros saugomos teritorijos valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo ypatumai, saugomųos teritorijųos steigimo tikslas, išskirtinė vertė ir nustatantys, taip pat etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai arba kuriuo nustatomi saugomų teritorijų tipų bendri valdymo, apsaugos ir tvarkymo organizavimo principai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, valdymo bei apsaugos ir tvarkymo organizavimo principus.“
įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 3. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams,
taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai ir etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo reikalavimai detalizuojami draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose), atsižvelgiant į jo kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir apibrėžtą draustinio išskirtinę vertę, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose, kuriuose reikalavimai detalizuojami atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytas gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybų reikalavimai detalizuojami draustinių tvarkymo planuose (kai draustiniai yra valstybiniuose parkuose ir biosferos rezervatuose, – valstybinių parkų ir biosferos rezervatų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose).“ 7.
Valstybiniams ir savivaldybių draustiniams, taip pat valstybiniuose parkuose ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esantiems draustiniams taikomas šiame straipsnyje nustatytas veiklos reglamentavimas. Atsižvelgiant į šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų gamtinių ir kompleksinių draustinių rūšis ir jų steigimo tikslus, taip pat į kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių ypatumus ir draustinio išskirtinę vertę, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose). Draustiniams, kuriems nėra patvirtinti individualūs nuostatai, apsaugos ir tvarkymo reikalavimai bei etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai nustatomi bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose.“
3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
parko miestelių ir kaimų architektūros, kraštovaizdžio ypatumus, paveldo objektų, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos poreikius, valstybinio parko nuostatuose apibrėžiamia valstybinio parko steigimo tikslai, jo išskirtinė vertė, ir detalizuojami šio straipsnio 2 dalyje nustatyti apsaugos reikalavimai, ir nustatomi etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįsti reikalavimai, o valstybinio parko nuostatuose – šio straipsnio 3 dalyje nustatyti statybos reikalavimai.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-02-12) 2,3
straipsnio 3 dalies 12 punkte bei projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose bei valstybiniuose parkuose leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų prieglobsčiui, kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai (draustinių atveju), ar, kai žemės sklypo ir jame esančių pievų plotai (valstybinių parkų atveju) atitinka draustinio, valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatose nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis, taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo pricipai nustatomi draustinio, valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatose. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: 2. 1. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad nei projekto nuostatose, nei galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta sąvoka „stoginė“, todėl nėra pakankamai aiškus šios sąvokos turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 4.6. punktą stogine laikytinas „žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų).
Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar projekto nuostatose sąvoka „stoginė“ būtų suprantama taip, kaip ji apibrėžta minėtame statybos techniniame reglamente, ar kaip kitaip. Taip pat šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „medžiagiškumas“ turinys. 2.2. Antra, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar minėtų stoginių statymui būtų taikomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte bei
atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų plote. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų tikslinti pašalinant šį neaiškumą. 2. 3.Trečia, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aiškus stoginių statymo kriterijaus „kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai atitinka <...> nuostatose nustatytus minimalius reikalavimus“ turinys, t. y., nėra aišku, ar stoginių statymas būtų siejamas vien tik su žemės sklypo ir jame esančių pievų plotu nepriklausomai nuo ūkinių gyvūnų skaičiaus, ar būtų atsižvelgiama į kokį nors ūkinių gyvūnų ir žemės sklypo ploto santykį, ar kaip kitaip. 2.4. Ketvirta, siekiant aiškumo, reikėtų suderinti projekte vartomas formuluotes tarpusavyje: projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 12 punkto formuluotę „kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai“ su projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 13 punkto formuluote „kai žemės sklypo ir jame esančių pievų plotai“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
ją išdėstyti taip: „2. 1.
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) leidžiama statyti naujus, rekonstruoti esamus
sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose, laikantis etnografinio regiono architektūros ir sodybų planavimo tradicijomis pagrįstų reikalavimų. Sodyboje gali būti tik vienas gyvenamosios paskirties pastatas (namas), kuris gali būti vieno ar dviejų butų. Sodybos ar atstatomi buvusios sodybos pastatai ir jos inžineriniai statiniai išdėstomi viename iki 2 hektarų ploto žemės sklype arba didesnio sklypo dalyje, nesuformuotoje atskiru sklypu ir apimančioje iki 2 hektarų plotą, išskyrus atvejus, kai atstatomi istorinės dvaro sodybos statiniai, kurie (registruoti Kultūros vertybių registre kaip nekilnojamosios kultūros vertybės) buvo išdėstyti didesniame kaip 2 hektarų plote. Jeigu atliekant kadastrinius matavimus vienos sodybos pastatų ir inžinerinių statinių užimama žemė priskiriama keliems gretimiems žemės sklypams dėl to, kad sodybą padalija viešasis kelias ar upė, laikoma, kad sodyba yra išsidėsčiusi keliuose žemės sklypuose (žemės valdoje), ir šiame straipsnyje nustatyta pastatų ir inžinerinių statinių statybos sodybose teisė juose taikoma tol, kol šie žemės sklypai ir juose esantys statiniai priklauso tam pačiam žemės savininkui (bendraturčiams);“
įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. 2. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį 12 punktu:
„12) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje
leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau 1 stoginė nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 m, užstatytas plotas – iki 150 m².
Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jei žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose, o draustinio, kuriam nėra patvirtintų individualių jo nuostatų, – bendruose gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatuose).“
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 13 straipsnio 3 dalį 13 punktu:
„13) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje
leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau 1 stoginė nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 m, užstatytas plotas – iki 150 m². Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytuose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas.
Jei žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.“
(2018-02-12)2
tarpusavyje ir atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūlomus keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimus, projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies 6 punkto, kuriame nustatytas analogiškas teisinis reguliavimas. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte atsisakyta keisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą, todėl netikslinga tikslinti ir 13 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Pasiūlymas:
Nekeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punkto. Atitinkamai buvusias 2-4 dalis laikyti 1-3 dalimis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-02-12)5
oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą reikės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projektas turėtų būti papildytas atskiru straipsniu, kuriame turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Šis pasiūlymas turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos susijusios su statybų reglamentavimo saugomose teritorijoje pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo
veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
ir 4 straipsnį, įsigalioja 2018 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 3 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
(2018-02-12)
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 5.1. įstatymo pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre; 5.2. vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. Pritarti
(2018-02-12)
įstatymo 27 straipsnio 2 dalį Vyriausybė nustato saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimus, o pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį valstybinį aplinkos apsaugos valdymą Lietuvos Respublikoje vykdo Vyriausybė, Aplinkos ministerija, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta. 7.
(2018-02-12)
siūloma pakeisti statybų reglamentavimą saugomose teritorijose, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punktu turėtų būti atliekamas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti STT išvada yra gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“ (2018-05-04)21 Nurodome tas vietas ir siūlome padaryti šiuos pakeitimus:
reglamentavimas:
2) leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, Šis punktas suprantamas kaip leidimas įkurti naujas sodybas. Todėl turėtų būti keičiamas į naujus statinius esamose sodybose arba naikinamas. Taip kaip įkūrimas vykdomas pakeičiant specialiajame (tvarkymo) plane žemės ūkio paskirties žemės paskirtį į gyvenamąją. Tačiau tikslaus reglamentavimo, kokiais atvejais tai galima daryti nėra. Dėl šios priežasties tokį keitimą gali daryti plano rengėjas remdamasis subjektyvia nuomone. Atitinkamai atsiranda galimybės rengėjo nuomonę įtakoti ir korupcinėmis priemonėmis. Taip pat problema, kad gyvenviečių plėtros projektus rengia neprofiliniai specialistai. Urbanizaciją turėtų rengti kraštovaizdžio ir urbanistikos architektūros specialistai o ne geografai. Siekiant neuždaryti galimybių naujoms statyboms turi būti priimtos pataisos kurios taptų saugikliais išvengiant subjektyvaus, neprofiliuoto specialisto sprendinių pasekmių gamtai, kraštovaizdžiui, visuomenei. Turi būti įvedamas būtinas PAV keičiant žemės ūkio paskirtį į gyvenamosios ar rekreacinės paskirties žemę.
Juolab, kad tokia nuostata yra ES direktyvose: ES direktyva 2011/92/ES numato poveikio aplinkai tyrimą jei vykdomi: kaimo valdų pertvarkymo projektai; 2011/92/ES ANNEX II 1. (a) vasarvietės ir viešbučių kompleksai už miestų ribų ir panašūs objektai; 2011/92/ES ANNEX II
12(c) nuolatinės stovyklavietės ir kempingai 2011/92/ES ANNEX II 12. (d). Taip pat nurodėme, kad PAV turi būti atliekamas jei numatomi pokyčiai
geografiniai sričiai, kuriai projektas gali daryti poveikį, jautrumas aplinkosaugos požiūriu turi būti svarstomas būtinai atsižvelgiant į gamtinius parkus ir draustinius: 2011/92/ES ANNEX Iil 2 (C) (iv), saugomose teritorijose 2011/92/ES ANNEX lll 2 (C) (v Dažniausiai PAV atliekamas formaliai, neįtraukiant profilinių specialistų. Todėl turėtų atsirasti dar vienas saugiklis kylant ginčams dėl numatomų užstatymų. Tai nepriklausoma užstatymo ekspertizė. Juolab, kad panašiai yra rekomenduojama tokiais atvejais ES direktyvų: 2014/52/ES direktyvoje /ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 25 punktas, kilus konfliktinei situacijai kokia yra dabar turėtų būti užtikrintas kompetentingos institucijos objektyvumas. Interesų konfliktų galima būtų išvengti, inter alia, atskiriant kompetentingos institucijos funkcijas nuo užsakovo funkcijų. Tais atvejais, kai kompetentinga institucija yra ir užsakovas, valstybės narės turėtų savo administracinių kompetencijų sąrangoje tinkamai atskirti bent tų institucijų, kurios vykdo pareigas, kylančias iš Direktyvos 2011/92/ES, funkcijas, tarp kurių esama konflikto.
Mes rekomenduotumėm sudaryti nepriklausomų ir atsitiktine tvarka renkamų ekspertų grupę, kurioje būtų kraštovaizdžio architektūros (įvertinti poveikį kraštovaizdžiui), urbanistinės architektūros (įvertinti poveikį aplinkiniams gyventojams ir parinkti optimalią užstatymo struktūrą), biologijos ( įvertinti esamas retas rūšis ir numatyti apsaugos kryptis), geologijos ekspertai ( numatyti užstatymų poveikį erozijai, vandenims). Nepritarti Argumentai:
Atsisakyta keisti įstatymo 9 str. 3 d. 2 p. Be to pasiūlyti neproporcingi draudimai padidintų visuomenės priešpriešą saugomoms teritorijoms ir kiltų daug problemų siekiant išsaugoti gamtines ir kultūrines vertybes. Kiti pasiūlymai susiję su kitais įstatymais, kurie nėra keičiami kartu su šiuo projektu, be to nesusiję su šio įstatymo projekto tikslais. 2. Asociacija „Šnieriškių bendruomenė“ (2018-05-04) 3,42
3Statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas:
6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius, statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose, Tie patys argumentai kaip ir 9 straipsnyje
Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos ir veiklos jose reglamentavimas
5) statyti pastatus mažesniu atstumu iki pakrantės apsaugos juostos, negu nustatyta Vyriausybės patvirtintose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, išskyrus pastatus miestuose, miesteliuose ir kaimų kompaktiškai užstatytose teritorijose, sodybose, savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose urbanizuoti teritorijose kaime ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytas pirtis. Tai turėtų būti šalinama kol nėra aiškių reglamentų, kokiais atvejais galima pastatus statyti mažesniu atstumu, bei kaip apibrėžti kas yra urbanizuota teritorija kaime ir kokiais atvejais ji gali būti įnešama į žemėlapį. Šnieriškių atveju urbanizuojama kaimo teritorija buvo pavadintas apie 40 ha Aiseto kraštovaizdžio draustinio plotas esantis žemės ūkio paskirties žemėje. 22 straipsnis. Gamtinio karkaso sudėtis ir nustatymas
2000“ teritorijas) esančiuose rezervatuose, draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose, ekologinės apsaugos zonose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose veiklos apribojimus nustato šis Įstatymas, gamtinio karkaso nuostatai, kiti šio Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys dokumentai.
Gamtinio karkaso rekreacinės, miškų ūkio ir agrarinės paskirties teritorijose draudžiama statyti pramonės įmones, kurioms reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai, ir gyvenamuosius kvartalus. (5 sodybos mažesniu kaip 150 metrų atstumu) Leidžiama tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Patikslinti kas yra kvartalas, pateikiamas senasis apibrėžimas. Tuo pačiu Gamtinio karkaso įstatyme sugrąžinti draudimą statyti gyvenamuosius kvartalus. 31 straipsnis. Žemės nuosavybė saugomose teritorijose
konservacinę žemės naudojimo paskirtį. Draustiniuose, valstybiniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose draudžiama keisti pagrindinę konservacinę ir miškų ūkio žemės naudojimo paskirtį, taip pat paversti miško žemę kitomis naudmenomis, išskyrus atvejus, kai:
5) padalijant miškų ūkio paskirties žemės sklypą atskiriama jo dalis, kurioje yra žemės ūkio naudmenos ir kurioje saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai numato naują statybą; Kaip ir 9 straipsnyje arba panaikinti arba imti reglamentuoti įvedant PAV ir nepriklausomo PAV saugiklius. 9.
priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:
3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas gyvenamasis namas arba gyvenamasis namas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas gyvenamajam namui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;
Išbraukti valstybiniuose nes tokia formuluotė neįtraukia kitos administracinės paskirties draustinių, nors jų saugojimo tikslai ir prioritetai yra vienodi. Remiantis šiuo įstatymo punktu Aiseto kraštovaizdžio draustinyje buvo padalinti sklypai kaip 10 punkte leidžiama Valstybiniuose parkuose. Nėra aiškumo ir ribojimų kokiais atvejais formuojamas sklypas gyvenamajam namui. Todėl turėtų būti arba naikinamas arba aiškiau reglamentuojamas: 10.
Valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:
2) žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose)numatyta nauja statyba, arba kai nauja statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose;
3) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto arba kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir vienoje iš jų valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatyta statybų galimybė; Pašalinti šį punktą taip kaip nėra aiškiai reglamentuojama kokiais atvejais gali būti suformuojamos gyvenamosios paskirties zonos parko planavimo schemoje. Aiseto kraštovaizdžio draustinio atveju pradžioje ant žemės ūkio paskirties sklypų buvo pažymėta gyvenamosios paskirties kraštovaizdžio zona kuri sudalino šiuos sklypus dalimis. Šios pataisos prireikė, kad įteisinti šį padalinimą. Visam sklypui pažymėti gyvenamąja paskirtimi trukdė statybos ribojimai pakrančių apsaugos zonoje ir šlaite. Tačiau nėra jokių reglamentų kurie draustų likusį žemės ūkio paskirties sklypą aptverti tvora taip darkant kraštovaizdį, uždarant gyvūnams migracijos kelius bei ribojant visuomenės patekimą prie ežero. Dėl siūlymo papildyti 13 straipsnio 3 dalį 13 punktu:
„13) leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių
gyvūnų prieglobsčiui, kai žemės sklypo ir jame esančių pievų plotai atitinka valstybinio parko nuostatuose nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo principai nustatomi valstybinio parko nuostatuose.“ Dėl pastogių gyvuliams įrengimo.
Nėra numatyta kas bus su stogine kai
„ūkininkas“ nebelaikys gyvulių. Pats stoginės įrengimo procesas abstrakčiai
reglamentuojamas ir gali būti piktnaudžiaujama priartinant sodybos statinius prie paežerės. Nepritarti Pritarti iš dalies Argumentai: Pasiūlyti neproporcingi draudimai padidintų visuomenės priešpriešą saugomoms teritorijoms ir kiltų daug problemų siekiant išsaugoti gamtines ir kultūrines vertybes. Kiti pasiūlymai susiję su kitais įstatymais, kurie nėra keičiami kartu su šiuo projektu, be to nesusiję su šio įstatymo projekto tikslais. Žr. prie TD išvados komiteto pasiūlymo dėl įstatymo 13 str. 3 d. 13 p. pakeitimo. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2018-05-09)1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo valdybos prašymu atliko Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1635 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jo nuostatos sudarytų tiesiogines sąlygas korupcijai. Tačiau dalis Projektu siūlomų nuostatų gali būti suvokiamos ir taikomos dviprasmiškai, taip pat sudarytų sąlygas sprendimus priimančių asmenų diskrecijai. Be to, Projekto nuostatos dėl vandens telkinių priekrančių saugomose teritorijose užtvėrimo gali riboti visuomenės teisę vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje apsistoti, o žemės sklypų savininkams įrengiant užtvėrimus elgtis nesąžiningai.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsniu (keičiančiu galiojančio Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 37 dalies nuostatas) numatoma, kad statybų saugomose teritorijose reikalavimai bus apibrėžiami teisės aktuose – saugomų teritorijų nuostatose. Taip pat Projekto 2 straipsniu keičiamas galiojančio Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktas panaikinant nuostatas, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose nauji statiniai statomi ir esami statiniai rekonstruojami laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti pasiūlymai svarstytini keliais aspektais: 1.1.Kadangi Projektu naikinamos nuostatos, pagal kurias naujų statinių statyba ir esamų statinių rekonstravimas vykdomi laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, Projekto priėmimo atveju susidarytų situacija, kad statinių statybos ir /ar rekonstrukcijos atveju galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių būtų galima nesilaikyti. Šiuo atveju Projekto nuostatos svarstytinos tuo aspektu, kad galimai būtų naudingos siauroms interesų grupėms, kurios dėl minėtuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių šiuo metu saugomose teritorijose vykdyti statybų negali. 1.2.
tyrimų tarnyba laikosi nuomonės, kad teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir viešinimo procedūros užtikrina, kad teritorijų planavimo dokumentais užtikrinama pusiausvyra tarp suinteresuotų asmenų (valstybės, visuomenės, kitų interesų grupių) teisėtų interesų tenkinimo. Taigi, kadangi Projektu naikinamas reikalavimas atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, Projekto priėmimo atveju kiltų rizika, kad teritorijų planavimo dokumentais pasiektas (suderintas) kompromisas tarp atskirų asmenų interesų užtikrinimo galėtų būti ignoruojamas. 1.3. Atsižvelgiant į ankstesnėje pastaboje paliestą suinteresuotos visuomenės dalyvavimo rengiant teritorijų planavimo dokumentus aspektą lieka neaišku, kaip Projekto priėmimo atveju saugomų teritorijų nuostatose reglamentuojant statybų reikalavimus bus atsižvelgiama ne tik į statytojų ir kitų su veikla saugomose teritorijose susijusių asmenų interesus, bet ir bus užtikrinami kitų visuomenės atstovų teisėti interesai (pavyzdžiui, lankytis saugomose teritorijose ir kt.). Be to, manytume, kad šiuo atveju egzistuoja rizika, kad saugomų teritorijų nuostatose nustatant statybų reikalavimus gali būti siekiama daryti poveikį šiuos teisės aktus rengiantiems ir priimantiems asmenis (kad teisės aktais būtų nustatyti tik atskiriems asmenims palankūs sprendimai). Šiuo aspektu, manytume, faktas, kad visuomenės dalyvavimas rengiant tokius teisės aktus būtų apribotas (lyginant su galimybėmis dalyvauti rengiant teritorijų planavimo dokumentus), gali būti traktuojamas kaip papildomas priimamų sprendimų skaidrumą mažinantis korupcijos rizikos veiksnys. Pritarti
(2018-05-09)23 2.
Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį papildyti 12 punktu nustatant, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose leidžiama statyti stogines laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų prieglobsčiui, kai valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai atitinka draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose) nustatytus minimalius reikalavimus. Stoginės dydis, taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo principai nustatomi draustinio nuostatuose (kai draustinis yra valstybiniame parke ar biosferos rezervate, – valstybinio parko ar biosferos rezervato nuostatuose). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, aplinkybė, kad Projektu išskiriamas atskiras inžinierinių statinių objektas[1] (t.y. stoginės), kurio reikalavimai bus nustatomi saugomų teritorijų nuostatose, leidžia daryti prielaidą, kad Projektu siūloma sudaryti prielaidas specifiniam (netaikant STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713) tokių objektų statybos reikalavimų įteisinimui. Nors Projektas numato, kad tokie objektai galės bus statomi jeigu „valdomos žemės ir joje esančių pievų plotai atitinka draustinio nuostatuose nustatytus minimalius reikalavimus“, o „stoginės dydis, taip pat jos formos, medžiagiškumo ir pastatymo vietos parinkimo principai nustatomi draustinio nuostatuose“, šios nuostatos yra itin abstrakčios ir (teisiniu požiūriu) neaiškios. Taigi, manytume, priėmus Projektą ir įgyvendinant juo siūlomas nuostatas būtų sudaromos sąlygos itin plačioms jų interpretacijoms, o tai išplėstų atitinkamus sprendimus priimančių asmenų diskrecines teises (galimybes veikti nepagrįstai savo nuožiūra).
Atsižvelgdama į tai Specialiųjų tyrimų tarnyba manytų, kad siekiant išvengti sąlygų veikti nesąžiningai Projektu ne tik turėtų atskleidžiama sąvokos „stoginė“ prasmė (atskleidžiant kokio pobūdžio statinys galės būti statomas), bet ir nustatyti aiškūs reikalavimai jų statybai (arba nustatomi aiškiai suvokiami tokių reikalavimų nustatymo kriterijai). Pritarti
(2018-05-09)3
aukščiau išdėstyta pastaba aktuali ir Projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms, numatančioms Įstatymo 13 straipsnio 3 dalies (statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas) papildymą 13 punktu. Pritarti
(2018-05-09)4
straipsniu siūloma pakeisti Įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatas ir nustatyti išimtines minėto 20 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimų dėl pakrančių užtvėrimų netaikymo pagal žemės ūkio ministro nustatytą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo tvarką deklaruotoms ganykloms. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto pasiūlymai svarstytini keliais aspektais: 4.1.Nors galiojančio Įstatymo 20 straipsnio 8 dalies 3 punkto nuostatos ir dabar nustato atvejus, kada minėto 20 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punkto reikalavimai dėl pakrančių užtvėrimo netaikomi, manytume, šie atvejai yra susiję su visuomenės arba viešųjų interesų apsauga, pavyzdžiui: visuomenės saugumu (statinių ir įrenginių aptvėrimas dėl jų eksploatavimo saugumo; zoologijos sodų ir vaikų poilsio teritorijų aptvėrimai) ir jos interesų užtikrinimu (pavyzdžiui: paveldo objektų, botanikos sodų apsauga ir kt.).
Tuo tarpu manytume, kad Projektu siūlomos nuostatos būtų naudingos išskirtinai privačių asmenų grupėms, o visuomenės interesų (pavyzdžiui, lankytis vandens telkinių priekrantėse) tenkinimas būtų apribotas: nors Projektas ir numato, kad visuomenės teisė naudotis vandens telkinių pakrantėmis bus užtikrinama tvorose pakrantėje įrengiant vartus ar sudarant kitas technines galimybes asmenims saugiai pereiti per ganyklą, mūsų nuomone, minėtų nuostatų įgyvendinimas yra sunkiai įsivaizduojamas, pavyzdžiui: sunkiai įsivaizduojame, kaip vartų įrengimas užtikrins, kad asmenys saugiai pereis per ganyklą, kurioje tuo metu bus ganomi gyvuliai. Taigi, manytume, šiuo aspektu Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas gali turėti priešingą efektą (pavyzdžiui: formalus (įrengiant vartus) visuomenės teisėtų interesų užtikrinimas sudarant galimybes pereiti per ganyklą gali sukelti pavojų asmenų sveikatai ar net gyvybei). Kitą vertus, Projekto priėmimo atveju net ir užtikrinus galimybę asmenims saugiai pereiti per ganyklą, šiomis Projekto nuostatomis būtų apribojamas visuomenės interesas naudotis paviršinių vandenų priekrantėmis ir pažeidžiama Įstatymo
pakrantės apsaugos juostą apsistoti. 4. 2.
užtikrinama, kad minėtais Projekto pasiūlymais nebus piktnaudžiaujama nepagrįstai įrengiant užtvėrimus (pavyzdžiui, kad bus užtveriama tik gyvulių ganymui objektyviai reikalinga privataus žemės sklypo priekrantės dalis; kad ganymui nenaudojamuose žemės sklypuose užtvėrimai bus išardomi ir kt.). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Papildyti 20 straipsnio 8 dalį 4 punktu:
„4) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos
pakrantės dalys gali būti aptvertos žolėdžių ūkinių gyvūnų ganymui, jeigu ganykla deklaruota žemės ūkio ministro nustatyta tvarka ir joje ganomi Ūkinių gyvūnų registre registruoti žolėdžiai ūkiniai gyvūnai. Ganykla gali būti aptveriama tik įrengiant vielinį ganyklos aptvarą, įskaitant elektrinį, kuris gali būti laikomas pastatytas tik tuo metu, kai ganykloje ganomi žolėdžiai ūkiniai gyvūnai. Šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose pakrantės dalyse ganyklos aptvare privaloma laikantis aplinkos ministro nustatytų reikalavimų įrengti vartus ar kitas priemones asmenims pereiti per ganyklą.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2018-08-01) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Pritarti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1635 (toliau – projektas) tikslams, tačiau atkreipti dėmesį, kad projektą būtina sistemiškai papildyti teisinio reguliavimo priemonėmis, kurios pašalintų riziką piktnaudžiauti projekte siūlomomis veiklos saugomose teritorijose reguliavimo nuostatomis. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė numato Lietuvos Respublikos Seimui 2018 m. rudens sesijoje pateikti svarstyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame bus pasiūlytos teisinio reguliavimo priemonės, skirtos tobulinti veiklos saugomose teritorijose reglamentavimą, apibrėžiant, kokie ūkinės veiklos reikalavimai nustatomi ar detalizuojami atitinkamuose Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, taip pat sudaryti sąlygas vystyti mėsinę galvijininkystę valstybiniuose parkuose ir draustiniuose. Pritarti iš dalies Argumentai:
Komitetas įvertinęs ir pritaręs gautoms Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms bei suderinęs projektą su Aplinkos ministerija teikia svarstymui patobulintą Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1635 (2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1635
(2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: „už“- 8, „prieš“ – 0, „susilaiko“ – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 2, 9, 13 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1635 (2) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė [1] Pagal STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 4.6 punktą stoginė yra „žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės skirtas inžinerinis statinys, kurį sudaro stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų). Stoginė gali būti atskiras statinys ar kito statinio priestatas“, o pagal 12 punktą
„stoginės“ priskirtos kitos paskirties inžineriniams statiniams.