Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VARTOTOJŲ TEISIŲ GYNIMO ĮSTATYMO Nr. I-657 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nenumato atsisakyti nagrinėti ginčo atsižvelgiant į šio įstatymo 23³ straipsnyje 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 punktuose numatytus atvejus, o vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų trūkumams pašalinti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 (toliau - įstatymas) 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - įstatymo projektas) rengiamas siekiant ištaisyti įstatyme esančią spragą, kai institucija, nagrinėjanti vartojimo ginčus ir ginčo atveju iš vartotojo gavusi ne visus ar netvarkingai užpildytus dokumentus, net ir negavusi pilnų dokumentų, iš anksto žino, jog vartojimo ginčas bus atmestas, tačiau atmesti skundo teisiškai negali, kadangi vartotojas nėra pateikęs visų reikiamų dokumentų. Pavyzdžiui, kilus vartojimo ginčui, kurio suma yra mažesnė negu 10 eurų, vartotojas kreipiasi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją – Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), tačiau su skundu pateikia ne visus privalomus dokumentus, kad VVTAT galėtų pradėti nagrinėti skundą. Tokiu atveju, vadovaudamasi įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, VVTAT prašo pašalinti vartotojo kreipimosi trūkumus (pateikti papildomus dokumentus), taip suteikdami vartotojui viltį, kad jo skundas bus nagrinėjamas. Kai vartotojas trūkstamus dokumentus pateikia, VVTAT, vadovaudamasi LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 8 punktu, informuoja vartotoją, kad ginčo suma yra mažesnė negu 10 eurų, todėl skundas nebus nagrinėjamas (išskyrus atvejus, kai ginčas turi reikšmės formuojant naują vartotojų teisių apsaugos praktiką ir (ar) yra kitų svarbių aplinkybių). Pagal įstatymą, iš karto atmesti skundo negalima, nes kol nepateikti visi privalomi dokumentai, jis nepradedamas nagrinėti.
Todėl įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, jog kilus vartojimo ginčui, kai vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija numato atsisakyti nagrinėti ginčą atsižvelgiant į šio įstatymo 23³ straipsnyje 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 punktuose numatytus atvejus, vartotojui net ir nepateikus visų reikiamų dokumentų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija galėtų iš karto atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo rengėjas – Seimo narys Edmundas Pupinis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nustato ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti. Vartotojui per suteiktą terminą pateikus visus reikiamus dokumentus, skundas, vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalimi, po to gali būti atsisakomas nagrinėti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog kilus vartojimo ginčui, kai vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija numato atsisakyti nagrinėti ginčą atsižvelgiant į šio įstatymo 23³ straipsnyje 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 punktuose numatytus atvejus, vartotojui net ir nepateikus visų reikiamų dokumentų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija iš karto galėtų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą. Laukiami rezultatai: supaprastintos procedūros, mažiau biurokratijos, paprastesnis ir efektyvesnis ginčų sprendimas, atsisakoma nepagrįstų lūkesčių dėl skundo nagrinėjimo suteikimo. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galio:
Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymo projektų parengti nereikės. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
apsauga, vartojimo ginčas
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-31 Nr. S-2018-703 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1629 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Taip pat informuojame, jog pritariame 2018 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-1629 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018 m. spalio 17 d. Nr. 102-P-42
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Vytautas Rastenis, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Aidena Bacevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-261 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma pakeisti įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, papildant šią dalį nuostata, jog vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija, gavusi vartotojo prašymą nagrinėti vartojimo ginčą, gali nustatyti ne trumpesnį kaip 7 dienų terminą trūkumams pašalinti, jeigu jis neatitinka 23 straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų tik tuo atveju, jeigu vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija nenumato atsisakyti nagrinėti ginčo atsižvelgiant į šio įstatymo 23³ straipsnyje 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8 punktuose numatytus atvejus. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal įstatymo 23² straipsnio
vartojimo ginčą priėmimo klausimą turi išspręsti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vartotojo prašymo ir kitų šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Pastebėtina, kad įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytas tinkamai pasirašytas vartotojo prašymas ir kiti dokumentai, patvirtinantys vartotojo teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją. Nesant šių dokumentų, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija negali „numatyti“ ar „nenumatyti“ atsisakyti nagrinėti ginčą. Įstatymo papildymas nuostata dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos teisės reikalauti pašalinti vartotojo prašymo trūkumus tik tada, kai ji
„nenumato“ atsisakyti nagrinėti ginčo atsižvelgiant į šio įstatymo 23³ straipsnyje
priimti sprendimą dėl tokio „nenumatymo“ ir tais atvejais, kai vartotojas nėra pateikęs informacijos, reikalingos išspręsti vartotojo prašymo nagrinėti skundą priėmimo klausimą, pvz. nėra nurodęs, ar nėra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas arba yra įsigaliojęs vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjekto sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba sprendimas nutraukti ginčo nagrinėjimą; vartotojo prašyme nagrinėti vartojimo ginčą nenurodyta vartotojo vardas ir pavardė, adresas arba prašymą vartotojo vardu pateikė neįgaliotas asmuo, bet tai neįmanoma. Taigi dėl siūlomos įstatymo pataisos gali atsirasti neigiamų teisinių pasekmių. Pritarti 2.
2018-01-261 Antra, atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą tuo atveju, jeigu vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija gavo vartotojo kreipimąsi dėl ginčo nagrinėjimo, iš kurio turinio galima daryti išvadą, kad yra keičiamo įstatymo 23³ straipsnyje nustatyti atsisakymo nagrinėti ginčą pagrindai, vartotojo kreipimasis, nepaisant jo trūkumų, neturėtų būti grąžinamas trūkumams pašalinti, bet priimamas sprendimas atsisakyti tokį ginčą nagrinėti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija turi vadovautis ne tik siūlomo keisti įstatymo nuostatomis, bet ir bendraisiais teisės principais. Kitais atvejais, t.y. kai vartojimo ginčą nagrinėjanti institucija iš pateikto kreipimosi turinio negali padaryti galutinės išvados, ar yra pagrindas kreipimąsi nagrinėti, kreipimasis turėtų būti grąžinamas trūkumams šalinti. Atsižvelgus į tai, manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis. Jeigu šiai pastabai nebūtų pritarta, siūlytina apsvarstyti galimybę, vietoj siūlomos taisyklės įrašyti galiojančiame įstatyme įtvirtintos taisyklės išimtį, kad kreipimasis vartotojui negrąžinamas trūkumams šalinti tuo atveju, jeigu iš pateikto kreipimosi turinio darytina išvada, kad yra bent vienas keičiamo įstatymo 23³ straipsnio
Vyriausybė tvirtina Valstybinę vartotojų teisių apsaugos strategiją, o Teisingumo ministerija formuoja valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 557 nepritarė projektui. 4.
ministerijos 2018-02-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1629 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Taip pat informuojame, jog pritariame 2018 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-1629 ,,Dėl Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo Nr. I-657 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2018-06-06 nutarimas Nr.557 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 1.1 ir 1.3 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
gynimo Nr. I-657 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1629 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1629) dėl šių priežasčių:
Respublikos Vyriausybė 2018-06-06 nutarimas Nr.5571
straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokius dokumentus privalo pateikti vartotojas, kreipdamasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją, o šio straipsnio 4 dalyje – kas turi būti nurodyta prašyme nagrinėti vartojimo ginčą.
Jeigu vartotojo kreipimasis neatitinka šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse nustatytų reikalavimų, t. y. vartotojas nepateikia dokumentų arba nenurodo reikalingos informacijos, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija tam tikrais atvejais neturi galimybių nustatyti, ar yra šio įstatymo 23³ straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – atsisakymo nagrinėti ginčą pagrindai. Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1629 siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės įpareigotų vartojimo ginčus nagrinėjančias institucijas, sprendžiant dėl šio įstatymo 23³ straipsnio 1 dalies 1–6 ir 8 punktuose nurodytų aplinkybių „numatymo“, priimti informacija nepagrįstus ir galimai neobjektyvius sprendimus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2018-06-06 nutarimas Nr.5571
įstatymo 23³ straipsniu, vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, jeigu iš vartotojo kreipimosi turinio galima nustatyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, nors vartotojo kreipimasis ir turi formalių trūkumų. Kitaip tariant, tokiu atveju nėra nustatomas terminas trūkumams pašalinti, tačiau jeigu iš pateikto vartotojo kreipimosi turinio vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija negali nustatyti, ar egzistuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, terminas trūkumams pašalinti nustatomas. Taigi, Įstatymo projekte Nr. XIIIP-1629 siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės būtų perteklinis. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2018-06-06 nutarimas Nr.5571
alternatyvi ginčų sprendimo procedūra.
Ji leidžia nesikreipiant į teismą veiksmingai spręsti vartojimo ginčus – iš vartojimo sutarčių kilusius vartotojo ir pardavėjo ar paslaugų teikėjo nesutarimus dėl fakto ir (ar) teisės klausimų, taigi ši procedūra turi teisminio nagrinėjimo elementų. Vartojimo ginčus sprendžiant teisme civilinio proceso tvarka taip pat taikomas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas, o pašalinus trūkumus teismas gali atsisakyti priimti ieškinį ar pareiškimą palikti nenagrinėtą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2018-05-24 * Komitetas, pritardamas LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, mano, kad šiuo įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra perteklinis, todėl siūlo pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento neigiamą nuomonę bei pateiktas pastabas ir argumentus, kad:
sprendimą atsisakyti tokį ginčą nagrinėti, o ne grąžinti kreipimąsi trūkumams pašalinti.
Tuo tarpu terminas trūkumams pašalinti nustatomas tik tuo atveju, jeigu iš pateikto vartotojo kreipimosi turinio vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija negali nustatyti, ar egzistuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23³ straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės;
susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė