ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato galimybę užsienio valstybei įsigyti privačios ar valstybinės žemės sklypą Lietuvoje šios užsienio valstybės diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti. Taip pat Įstatyme nustatyta, kad užsienio valstybė, įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą Lietuvoje, gali jį perleisti (parduoti, mainyti) Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) sutikimu kitai valstybei – jos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti
Taigi Vyriausybė įgaliota tvirtinti tik tas nuostatas, kurios susijusios su parduodamo valstybinės žemės sklypo kaina ar nuomos mokesčiu, tačiau likusieji procedūros klausimai, nepriskirtini įstatymų reguliavimo lygmeniui, liktų neišspręsti, todėl siekiant reglamentuoti Įstatymo įgyvendinimo procedūrinius klausimus, siūloma nustatyti įgaliojimą tai padaryti Vyriausybei. Žemės ūkio ministerija, įvertinusi siaurą Įstatymo reguliavimo sritį ir apimtį, siūlo aktualias nuostatas, nedubliuojančias kitų įstatymų, perkelti į atskirą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnį. 2. Į statymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – įstatymų projektai) iniciatorė – Žemės ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktoriaus pavaduotoja Aušra Kalantaitė, tel. 8 5 239 1353) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 8 5 239 1346) vyriausioji specialistė Daiva Radzevičiūtė, tel. 8 5 239 1351, el. p. [email protected] . 3.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalį ir 10 straipsnio 11 dalį valstybinės žemės sklypų nuomos ir perleidimo užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarką bei sąlygas nustato Įstatymas. Šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad parduodamų valstybinių žemės sklypų kainą bei nuomos mokestį ir jo mokėjimo sąlygas nustato Vyriausybė, o privačios žemės sklypų kaina nustatoma šalių susitarimu. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė užsienio valstybėms perleisti nuosavybėn neatlygintinai šių valstybių iki 1940 metų nuosavybės teise turėtus žemės sklypus. Tais atvejais, kai turėti žemės sklypai yra perleisti privačion nuosavybėn ar užimti kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų, užsienio valstybėms jų prašymu gali būti perleidžiami neatlygintinai kiti lygiaverčiai turėtiems žemės sklypai. Įstatyme nenumatyta galimybė tais atvejais, kai valstybė nebūtų suinteresuota atpirkti iš užsienio valstybės žemės sklypo, leisti pirkti šį sklypą privatiems asmenims. Dalis Įstatymo nuostatų dubliuoja kitų teisės aktų reguliavimo sritis (pvz., 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas 99 metų nuomos terminas, 4 straipsnyje įtvirtinta pareiga žemės sklypus formuoti pagal žemės valdos projektus ar teritorijų planavimo dokumentus ir kt.). Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms žemė parduodama Įstatymo nustatyta tvarka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 9 ir 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 311 straipsniu įstatymo projektu (toliau – Žemės įstatymo projektas) siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai užsienio valstybė, įgijusi nuosavybės teise žemės sklypą Lietuvoje, pageidauja jį perleisti ir jo įsigyti nepageidauja Lietuvos Respublika, šį žemės sklypą galėtų įsigyti kita užsienio valstybė savo diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti ar kiti subjektai, kuriems nedraudžiama įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje. Užsienio subjektai, kuriems Lietuvoje gali būti leidžiama nuosavybės teise įsigyti žemės, vidaus vandenų ir miškų, taip pat sąlygos, tvarka ir apribojimai, kurių laikydamiesi šie subjektai gali įsigyti nuosavybės teise žemės, vidaus vandenų ir miškų, nustatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Siūloma nustatyti, kad užsienio valstybės įgytas nuosavybės teise žemės sklypas, kuriame yra statinių, turėtų būti perleidžiamas statinių įgijėjui kartu su statiniais. Atsižvelgiant į tai, kad statiniais užstatyto žemės sklypo valdymas, naudojimas ir disponavimas yra apsunkintas, ypač tuo atveju, jeigu statinių ir žemės sklypo savininkas nesutampa, siūloma nustatyti reguliavimą, analogišką valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo atveju, kai statiniai privalo būti perleidžiami kartu su žemės sklypu kaip kompleksas. Tik tuo atveju, jeigu statinių įgijėjas neturėtų teisės įsigyti nuosavybės teise žemės Lietuvoje, žemės sklypą galėtų išpirkti Lietuvos Respublika ar kiti subjektai.
Jeigu susidarytų tokia situacija, kai iki įstatymo įsigaliojimo būtų perleisti statiniai be žemės sklypo, siūlomos pereinamosios nuostatos: užsienio valstybės įgytas nuosavybės teise žemės sklypas, kuriame nėra statinių ir jo nepageidautų įsigyti Lietuvos Respublika, galėtų būti perleidžiamas kitai užsienio valstybei ar kitiems subjektams. Taip būtų galima išvengti atvejų, kai valstybė privalėtų pirkti privatų, t. y. užsienio valstybės anksčiau įgytą, žemės sklypą, kuris vėliau galimai vis tiek būtų parduodamas (jeigu jame bus statinių – ne aukciono būdu šių statinių savininkui). Priėmus siūlomą reguliavimą, nereikėtų vykdyti nebūtinų administracinių procedūrų ir naudoti biudžeto lėšų (pažymėtina, kad diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos paprastai yra prestižinėse miesto vietose), o užsienio valstybė turėtų didesnes galimybes disponuoti jai priklausančiu žemės sklypu. Tuo atveju, jeigu užsienio valstybė pageidautų jai priklausantį žemės sklypą išnuomoti kitai užsienio valstybei šios diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, būtų taikoma nuostata dėl privačios žemės nuomos užsienio valstybėms. Žemės sklypų kainą siūloma nustatyti atliekant individualų turto vertinimą, kurį taikant atsižvelgiama į individualias objekto savybes ir pardavimo momentu esančią rinkos kainą. Masinio vertinimo metu nevertinamos kiekvieno žemės sklypo individualios savybės, žemės verčių žemėlapiai atnaujinami kartą per metus, o individualus turto vertinimas kaip vertės nustatymo būdas šiuo metu yra taikomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.5 papunktį parduodant be aukciono valstybinės žemės sklypus, kurių vertei nustatyti netaikomos tam tikros išimtys ar lengvatos.
Taip pat suformuluota pareiga privačios žemės sklypo savininkui gauti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos sutikimą ne tik dėl žemės perleidimo, bet ir dėl nuomos sandorio su užsienio valstybe sudarymo. Toks sutikimas būtinas dėl to, kad neatsižvelgiant į tai, ar žemė yra įgyta nuosavybėn, ar nuomojama, galioja specialusis teritorijos režimas (privilegijos ir imunitetai) pagal 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių. Be to, keičiamas nuostatas perkėlus į Žemės įstatymą, būtų konsoliduojamos žemės srities teisinės normos ir supaprastinamas reguliavimas. Siūloma atsisakyti Įstatymo
nuosavybėn neatlygintinai šių valstybių iki 1940 metų nuosavybės teise turėtus ar jiems lygiaverčius žemės sklypus. Pažymėtina, kad ši nuostata galioja nuo 1995 m. birželio 28 d. , tačiau Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos informavo, kad nėra informacijos, jog kuri nors užsienio valstybė būtų kreipusis dėl valstybinės žemės sklypo perleidimo nuosavybėn neatlygintinai minėtos nuostatos pagrindu. Tai reiškia, kad net 22 metus šia nuostata praktikoje niekada nebuvo pasinaudota, todėl laikytina, kad ši nuostata prarado aktualumą. Kaip perteklinę nuostatą siūloma panaikinti Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 5 dalį. Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarime yra pažymėta, kad siekis visas pagrindines taisykles įtvirtinti įstatymuose paprastai yra sunkiai įgyvendinamas.
Todėl siūloma nustatyti, kad Vyriausybės tvirtinamu aprašu būtų sureguliuotos žemės sklypo perleidimo ir nuomos procedūros ir kiti techninio pobūdžio klausimai, pvz., kas rengia sandorių projektus perleidžiant ar nuomojant valstybinę žemę, kokia tvarka kreipiamasi į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl sutikimo išdavimo perleidžiant ar nuomojant privačius žemės sklypus ir pan. 5. N umatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Į statymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 182 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 217 „Dėl valstybinės žemės sklypų ir teritorijų, neturinčių nustatytų ribų, užsienio valstybėms jų diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti Vilniaus mieste sąrašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 841 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė visus įstatymams įgyvendinti reikalingus teisės aktus turėtų parengti ir patvirtinti ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki šių įstatymų įsigaliojimo. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „žemės sklypas“,
„sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimo, šio straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS SKLYPŲ PERLEIDIMO IR NUOMOS UŽSIENIO VALSTYBIŲ DIPLOMATINĖMS ATSTOVYBĖMS IR KONSULINĖMS ĮSTAIGOMS TVARKOS BEI SĄLYGŲ ĮSTATYMO NR. I-61 PRIPAŽINIMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
2018-04-11
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-30 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimo, šio straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nebuvo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1624, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas, 2018-04-112 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir tai nebus spėta padaryti iki įstatymų projektuose Nr. XIIIP-1624–1626 numatytos įstatymų įsigaliojimo datos 2018 m. gegužės 1 d., siūloma pagrindiniam komitetui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą 2019 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 2019 m.
sausio 1 d.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: J. Bernatonis, A. Ažubalis. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė
Kaimo reikalų komitetas
DĖL
2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Alfredas Nausėda, Vytautas Rastenis, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Rolandas Juknevičius, Simantė Kairienė, Komiteto biuro padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys:
Saulius Savickis - Žemės ūkio viceministras, Aušra Kalantaitė – Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Aleksandras Muzikevičius – Ministro Pirmininko patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2018-01-30 )2 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje nėra siūloma reglamentuoti įstatymo įgyvendinimo, šio straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai ,,ir įgyvendinimas“ Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Užsienio reikalų komitetas (2018-04-11) * Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1624, patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Užsienio reikalų komiteto pasiūlymą, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. Atsižvelgti. 2. Seimo Užsienio reikalų komitetas (2018-04-11)2 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei reikės parengti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir tai nebus spėta padaryti iki įstatymų projektuose Nr. XIIIP-1624–1626 numatytos įstatymų įsigaliojimo datos
įstatymo įsigaliojimo datą 2019 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja
2019 m. sausio
Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam Žemės sklypų perleidimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo Nr. I-61 pripažinimo netekusius galios įstatymo projektui
624(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurimas Gaidžiūnas, Juozas Baublys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1 624(2) .
624(2) . Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė