aiškinamasis raštas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas (toliau – statuto projektas) buvo parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, numatytą darbą – nuosekliai kasmet didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų (toliau – pareigūnai) darbo užmokestį, didinti vidaus tarnybos sistemos patrauklumą ir skatinti pareigūnus siekti aukštesnių pareigų; sudaryti galimybes vidaus reikalų statutinėms įstaigoms kaip įmanoma efektyviau vykdyti joms pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas. Statuto projekto tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, paliekant kai kuriuos skirtingoms statutinių įstaigų sistemoms būdingus ypatumus, sukurti teisines prielaidas palaipsniui didinti pareigūnų darbo užmokestį. Taip pat kartu su statuto projektu teikiami Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir kitų susijusių įstatymų projektai (toliau – susiję įstatymų projektai).
Susiję įstatymų projektai parengti atsižvelgus į statuto projekte įtvirtintas atitinkamas teisės normas ir į Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statute (toliau
Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute (toliau – Tarnybos muitinėje statutas) nustatytą veiklos specifiką apibrėžiantį reguliavimą . 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Statuto projektą ir susijusius įstatymų projektus parengė vidaus reikalų ministro 2017 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 1V-620 sudaryta tarpžinybinė darbo grupė įstatymo, kuriuo būtų reglamentuojamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos ir jam pavaldžiose įstaigose tarnaujančių pataisos pareigūnų ir muitinės pareigūnų darbo apmokėjimas, tarnybos teisiniai santykiai, rengimo sistema ir kiti su jų tarnyba susiję klausimai, projektui parengti. Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai
statutinių įstaigų pareigūnų tarnybos teisinius santykius ir darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – Vidaus tarnybos statutas). Pataisos pareigūnų tarnybos teisinius santykius ir darbo užmokestį reglamentuoja Tarnybos KD statutas.
Muitinės pareigūnų tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Tarnybos muitinėje statutas, o darbo užmokestį – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas). Taip pat visiems minėtiems pareigūnams be išlygų yra taikomos atitinkamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos. Todėl esant poreikiui sureguliuoti tam tikrus visoms statutinių įstaigų sistemoms būdingus pareigūnų tarnybos teisinius santykius tenka rengti kelių įstatymų pakeitimų projektus, o tai nėra efektyvu. 3.2. Tarnybos muitinėje ir Tarnybos KD statutuose įtvirtintas atitinkamai muitinės pareigūno ir pataisos pareigūno sąvokų teisinis reglamentavimas lemia, kad muitinės ir pataisos pareigūnų pareigas eina ir tie asmenys, kurių atliekamos funkcijos nėra susijusios su statutinei įstaigai teisės aktuose nustatytų uždavinių įgyvendinimu ir kurie neturi viešojo administravimo įgaliojimų sau nepavaldžių asmenų atžvilgiu (pvz., personalo, finansų, teisės ir kt. srityse). 3.3. Vidaus tarnybos sistemos ir pataisos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, kuri nustatoma atitinkamai pagal Vidaus tarnybos statute ir Tarnybos KD statute nustatytus pareiginės algos koeficientus, priedai už stažą ir laipsnį (rangą) bei priemokos. Šiuo metu pataisos pareigūnams yra nustatyti mažesni priedai už rangus negu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už laipsnius, tačiau jų dydis bus suvienodintas nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101 , 161 ,291 , 351 , 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIII-697 19 straipsnio
.
Muitinės pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, kuri nustatoma vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, priedai už kvalifikacinę kategoriją, pareiginį laipsnį ir stažą bei priemokos. Pažymėtina, kad muitinės pareigūnams nustatyti mažesni nei vidaus tarnybos sistemos pareigūnų priedai už pareiginius laipsnius. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamas priedas už stažą apskaičiuojamas atsižvelgiant į jų vidaus tarnybos stažą, o muitinės ir pataisos pareigūnams – į jų tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis, į vidaus tarnybos stažą yra įskaitomi papildomi laikotarpiai, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokami didesni priedai už stažą. Skiriasi skirtingose statutinių įstaigų sistemose tarnaujantiems pareigūnams mokamų priedų teisinis reglamentavimas. Taigi, akivaizdu, kad darbo užmokesčio reglamentavimas skirtinguose įstatymuose sąlygoja tai, jog skirtingose statutinių įstaigų sistemose lygiavertes pareigas einančių pareigūnų darbo užmokestis yra nevienodas, o šio reglamentavimo tobulinimas yra netolygus ir nevienodas. 3.4. Statutuose nustatytas skirtingas pareigūno statuso įgijimo teisinis reglamentavimas. Pagal Vidaus tarnybos statuto nuostatas, asmenys, pretenduojantys į vidaus tarnybą, turi būti baigę vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar centrinės vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovo siuntimu kitą švietimo įstaigą arba vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus. Tarnybos KD statute nustatyta, kad į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose priimami asmenys, baigę profesinio mokymo programą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje, taip pat atrankos metu atrinkti asmenys.
Pataisos pareigūnams, į tarnybą priimtiems atrankos būdu, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių, jo pavaduotoją ir Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos direktorių, nuo skyrimo į pareigas dienos nustatomas 6 mėnesių išbandymo terminas, jie prieš pradėdami eiti pareigas turi išklausyti įvadinį mokymą pataisos pareigūnų švietimo įstaigoje. Esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, pareigūnai atleidžiami. Tarnybos muitinėje statute nustatyta, kad į tarnybą muitinėje priimama konkurso būdu. Priimtam į pareigas muitinės pareigūnui, išskyrus Muitinės departamento generalinį direktorių, jo pavaduotojus, muitinės įstaigų vadovus ir jų pavaduotojus, nustatoma nuo vieno iki aštuonių mėnesių stažuotė. Stažuotę sudaro įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Jeigu stažuotės rezultatai nepatenkinami, pareigūnas atleidžiamas. 3.5. Tarnybos muitinėje ir Tarnybos KD statutuose įtvirtintas pakaitinio pareigūno institutas. Šie pareigūnai priimami į pareigas vietoj negalinčio eiti pareigų pareigūno ir šiam grįžus atleidžiami. 3.6. Statutuose nustatyta skirtinga centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo tvarka, statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų rotacija nustatyta tik Vidaus tarnybos statute. Taip pat pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo, kasmetinių atostogų nutraukimo ir kt. su jų tarnyba susijusiais klausimais priima asmuo, skiriantis į pareigas. Atsižvelgiant į tai, minėtus sprendimus dėl centrinių statutinių įstaigų vadovų turi priimti Vyriausybė, o dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro – Lietuvos Respublikos Prezidentas. 3.7.
sistemos. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnams nuosekliai, atsižvelgiant į ištarnautus metus, suteikiami vidaus tarnybos ir policijos laipsniai. Laipsnio netenkama tik netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Pataisos pareigūnams nuosekliai, atsižvelgiant į ištarnautus metus, išskyrus Kalėjimų departamento direktorių, suteikiami tarnybiniai rangai. Perkėlus į žemesnes pareigas, suteikiamas žemesnis rangas, rango netenkama atleidus pareigūną iš tarnybos. Muitinės pareigūnams suteikiami jų pareigas atitinkantys pareiginiai laipsniai. Pareiginio laipsnio netenkama atleidus pareigūną iš tarnybos. 3.8. Vidaus tarnybos statuto 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami ne didesne kaip pareigūno 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartine pinigine išmoka. Ši nuostata įgyvendinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1575 „Dėl Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Kadangi šio nutarimo preambulėje nurodyti įstatymai skirtingai reglamentuoja vienkartinių piniginių išmokų dydį (pvz., Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas vienkartinės piniginės išmokos dydžio nenustato, Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas ir Prokuratūros įstatymas nustato galimybę skirti iki vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę piniginę išmoką, o Vidaus tarnybos statutas nustato galimybę skirti iki 4 vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartinę piniginę išmoką), už nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, išaiškinimą (ištyrimą) sudaromos prielaidos valstybės tarnautojams mokėti skirtingo dydžio vienkartines pinigines išmokas, o tai galimai neatitinka lygiateisiškumo principo. 3.9. Statutuose skirtingai reglamentuojami darbo ir poilsio laiko ypatumai. Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad pareigūnui gali būti pavedama dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę, o jeigu pareigūnas sutinka – iki 24 valandų viršvalandžių per savaitę (7 dienų laikotarpį). Viršvalandžiai per kalendorinius metus negali viršyti 250 valandų. Pareigūnams, dirbantiems pamainomis, nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ilgesnė kaip 12 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip iki nepertraukiamo poilsio buvusios pamainos kartu su viršvalandžiais trukmė. Kitų pareigūnų nepertraukiamo poilsio laikas nėra nustatytas. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje – ne mažiau kaip pusei darbo laiko. Už budėjimą suteikiamas poilsio laikas arba apmokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.
Vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu pareigūnui gali būti skiriama budėti iki 96 valandų per mėnesį, tačiau faktiškai galima skirti tik tiek budėjimo valandų, kad pareigūno visas darbo laikas kartu su viršvalandžiais ir budėjimo laiku (skaičiuojamas visas budėjimo laikas įstaigoje arba ne mažiau kaip pusė budėjimo laiko namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) neviršytų maksimalaus darbo laiko kartu su viršvalandžiais, t. y. kad susidarytų ne daugiau kaip 24 valandos viršvalandžių per savaitę, ir iš viso susidarytų ne daugiau kaip 250 valandų viršvalandžių per metus. Toks darbo laiko ir poilsio reglamentavimas neatitinka realių vidaus reikalų įstaigų poreikių. Be to, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką, toks budėjimas negali trukti ilgesnį kaip nepertraukiamą vienos savaitės per keturias savaites laikotarpį ir už jį mokama ne mažesnė kaip dvidešimties procentų dydžio vidutinio darbo užmokesčio per mėnesį priemoka. Tarnybos KD statute darbo ir poilsio laikas reglamentuojamas panašiai kaip ir Vidaus tarnybos statute, išskyrus šias nuostatas: pataisos pareigūnui galima pavesti dirbti tik iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę, viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų; nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos; pataisos pareigūnams budėti galima pavesti ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o pataisos pareigūno sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Tarnybos muitinėje statute nustatyta, kad muitinės pareigūnų darbo ir poilsio režimo ypatumus (taikant suminę darbo laiko apskaitą, nustatant nepertraukiamojo poilsio trukmę ir kt.) nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, vadovaudamasis Darbo kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais. 3.10. Statutuose nustatytos panašios p areigūnų socialinės garantijos, tačiau yra ir skirtumų. Vidaus tarnybos statute ir Tarnybos KD statute nustatyta, kad pareigūnai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šios pensijos skyrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal Tarnybos muitinėje statutą teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Vidaus tarnybos statute nustatytos šios socialinės garantijos: gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimas; pareigūnų, jų šeimos narių ir nuosavybės apsauga; grąžinimas į tarnybą. Muitinės ir pataisos pareigūnams minėtos socialinės garantijos nenustatytos . Pagal Vidaus tarnybos statutą ir Tarnybos KD statutą, pareigūnams įtvirtintas vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumo kompensavimas, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiama pareigūnų sveikatos priežiūra. Muitinės pareigūnams šios socialinės garantijos nenustatytos.
Vadovaujantis Vidaus tarnybos statutu ir Tarnybos KD statutu pareigūnams, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybą ir iš jos, kompensuojamos važiavimo išlaidos. Tarnybos muitinėje statute minėta socialinė garantija nustatyta tik muitinės postų pareigūnams. Vidaus tarnybos statute nustatyta, kad kompensacijos pareigūno žūties atveju išmokamos tik tuo atveju, jeigu pareigūnas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Vadovaujantis Tarnybos KD statute minėta kompensacija mokama tuo atveju, jei pataisos pareigūnas žuvo eidamas tarnybines pareigas arba jeigu tai susiję su tarnyba Kalėjimų departamente arba jam pavaldžiose įstaigose. Tarnybos muitinėje statute nustatyta, kad kompensacija išmokama pareigūnui žuvus vykdant tarnybines pareigas arba ne tarnybos metu, bet dėl priežasčių, susijusių su tarnyba. Visuose statutuose kasmetinių atostogų trukmė nustatyta kalendorinėmis dienomis. Vidaus tarnybos statute ir Tarnybos KD statute kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į ištarnautus metus: iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų, nuo 10 iki 15 metų – 40 kalendorinių dienų, 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos. Tarnybos muitinėje statute nustatyta kitokia kasmetinių atostogų apskaičiavimo tvarka: muitinės pareigūnui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos muitinėje stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos muitinėje stažą suteikiamos papildomos 3 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų. 3.11.
pareigūnai gali tarnauti tol, kol jiems sukaks 55 metai, vidurinės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 60 metų, aukštesniosios ir aukščiausios grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 65 metais. Tarnybos trukmės pratęsimai nenustatyti. Pagal Tarnybos KD statutą, pataisos pareigūnai gali tarnauti tol, kol sukaks 55 metus, jų tarnyba gali būti pratęsta ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius. Vadovaujantis Tarnybos muitinėje statuto nuostatomis, muitinės pareigūnai gali tarnauti tol, kol sukaks 65 metus, o muitinės mobiliosios grupės pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, – kol sukaks 62 metus ir 6 mėnesius. Muitinės pareigūnų tarnyba gali būti pratęsta iki vienų metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti trejų metų. 3.12. Statutai nereglamentuoja pareigūnų, tarnaujančių skirtingose statutinių įstaigų sistemose, tarnybinio kaitumo teisinių santykių, taip pat nustato skirtingą karjeros principo įgyvendinimą statutinėse įstaigose. 3.13. Tarnybos KD statute nustatytos prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos, taip pat reglamentuotas šaunamojo ginklo naudojimas ir kt. su pataisos pareigūnų veikla susiję klausimai. Tarnybos muitinėje statute nustatytas personalo valdymas, pareigūnų tarnybos vietos specifika ir kt. 3.14. L ietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nustatytos atitinkamos nuostatos, susijusios su pataisos pareigūnų profesiniu mokymu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 4.1.
Statuto projekte siūloma šiuo metu vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybą reglamentuojančio Vidaus tarnybos statuto pagrindu suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos teisinius santykius, darbo užmokestį ir socialines garantijas, paliekant kai kuriuos ypatumus, o Tarnybos KD statutą ir Tarnybos muitinėje statutą pripažinti netekusiais galios. 4.2. Statuto projekte įtvirtinama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka, analogiška dabar galiojančiame Vidaus tarnybos statute nustatytai pareigūno sąvokai. Siekiant užtikrinti muitinės ir pataisos sistemų pareigūnų tarnybos teisinių santykių tęstinumą, statuto projekte siūloma nustatyti, kad iki jo įsigaliojimo minėtose įstaigose tarnaujantys pareigūnai yra laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais pagal statuto projektą, todėl iki projekto įsigaliojimo turi būti įgyvendintas muitinės ir pataisos sistemų pareigūnų, einančių pareigas, kurios neatitinka naujos pareigūno sąvokos, statuso pakeitimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto
Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose nustatoma nauja vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka ir įtvirtinamos vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvokos neatitinkančių pareigūnų statuso keitimo nuostatos.
Įgyvendinant minėtų pareigūnų statuso keitimą, siūloma pareigūnus perkelti į kitas pareigūnų pareigas, taip pat nustatyti, kad minėti pareigūnai gali būti jų rašytiniu sutikimu perkelti į esančias ar įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas be konkurso, o tuo atveju, kai vietoj pareigūno sąvokos neatitinkančios pareigybės steigiama karjeros valstybės tarnautojų pareigybės, kuriai priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir naikinamos pareigybės funkcijos, pareigūno sąvokos neatitinkančias pareigas ėjusiam asmeniui turi būti siūloma eiti šias karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir, jeigu jis sutinka, jis turi būti be konkurso perkeltas į šias įsteigtas naujas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. . Taip pat siekiant kompensuoti statutinio valstybės tarnautojo statuso praradimą siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeliamo pareigūno pareiginė alga su priedu už pareiginį laipsnį ir kvalifikacinę kategoriją buvo didesnė negu nustatyta pareiginė alga perkėlus jį į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jam nustatomas šio darbo užmokesčio skirtumo dydžio priedas, mokamas tol, kol karjeros valstybės tarnautojui Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka bus nustatytas didesnis ar mažesnis darbo užmokestis. 4.3. Statuto projekte siūloma šiuo metu Vidaus tarnybos statute nustatytos darbo užmokesčio sistemos pagrindu nustatyti vienodą darbo užmokesčio sistemą, kurią sudarytų pareiginė alga, priedai už laipsnį ir vidaus tarnybos stažą bei priemokos.
Statuto p rojekte siūloma nustatyti, kad pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų (atsisakant Vidaus tarnybos statute nustatytų 8 koeficientų kiekvienai pareigybių grupei). Siekiant aiškumo, siūloma nustatyti, kad priimamo į pareigūno pareigas asmens pareiginė alga būtų nustatoma taikant ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, po kablelio nustatant vieną skaičių, o pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas, pareiginė alga nustatoma taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jo iki paskyrimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento. Tai padėtų užtikrinti, kad pareigūną perkeliant į aukštesnes pareigas arba pareigūno tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai jam realiai, o ne tik formaliai, padidėtų pareiginė alga, ir tai motyvuotų pareigūnus siekti aukštesnių pareigų. Siūlomas pareiginės algos teisinis reglamentavimas, pagal kurį yra nustatomi ne konkretūs koeficientai, o jų intervalas, sudarytų teisines prielaidas lanksčiau spręsti pareigūnų darbo užmokesčio didinimo problemą, atsižvelgiant į statutinių įstaigų galimybes vykdant struktūrinius pertvarkymus ir didinant veiklos efektyvumą sutaupytas lėšas skirti darbo užmokesčiui didinti. Statuto projektu taip pat siūloma padidinti kiekvienai pareigybių grupei nustatytą maksimalų galimą pareiginės algos koeficientą, kad įstaigai turint lėšų prireikus galima būtų padidinti pareigūno pareiginę algą.
Pagal projektą žemiausias pareigas einančio pirminės grandies pareigūno pareiginė alga galės būti padidinta iki 1000 eurų neatskaičius mokesčių (be priedų, priemokų, be papildomo apmokėjimo už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis). Nustatant minimalius koeficientus atsižvelgta į Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 10(1), 16(1), 29(1), 35(1), 38(1) straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme Nr. XIII-697 nustatytus minimalius pataisos pareigūnų pareiginės algos koeficientus. Nustatant maksimalius koeficientus atsižvelgta į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekte siūlomus nustatyti koeficientus ir jie yra mažesni nei minėtame projekte. Įtvirtinus vienodą minėtų statutinių įstaigų sistemų pareigūnų darbo užmokesčio sistemą siekiama užtikrinti, kad pareigūnai, tarnaujantys statutinėse įstaigose, gautų darbo užmokestį, apskaičiuojamą pagal vienodus kriterijus, ir vienos statutinės įstaigos nebūtų privilegijuotos kitų institucijų atžvilgiu. 4.4. Statuto projekte siūloma palikti esamą priėmimo į vidaus reikalų ministro valdymo srities statutines įstaigas tvarką ir nustatyti priėmimo į vidaus tarnybą teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutines įstaigas ypatumus: ne tik baigus statutinę profesinio mokymo įstaigą ar kitą švietimo įstaigą centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bet ir konkurso būdu.
Siekiant užtikrinti, kad pareigūno pareigas eitų tik atitinkamai parengti pareigūnai, siūloma asmenims, į vidaus tarnybą priimtiems konkurso būdu, nustatyti iki 6 mėnesių stažuotę, kurią sudarytų įvadinis mokymas ir stažuotės vadovo prižiūrimas praktinis darbas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas pareigas. Taip pat siūloma nustatyti, kad esant nepatenkinamiems stažuotės rezultatams pareigūnas iš vidaus tarnybos būtų atleidžiamas. 4.5. Statuto projekte siūloma suvienodinti reikalavimus teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų personalui, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti įstaigoms pavestų užduočių ir funkcijų tinkamą vykdymą. Muitinės sulaikytų prekių valdymo ir administravimo procedūras muitinėje vykdo ir po statuto projekto įsigaliojimo vykdys darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ir karjeros valstybės tarnautojai. Šių procesų metu valdomos ne tik labai didelės vertės, siekiančios keliasdešimt milijonų eurų, prekės, bet ir saugomi įrodymai baudžiamosiose ir administracinio nusižengimo bylose, narkotinės medžiagos ir kitos didelę reikšmę turinčios prekės, vertybės ar daiktai, todėl, siekiant užtikrinti valstybės ir visuomenės interesų apsaugą, tokias funkcijas vykdančių darbuotojų reputacijai taip pat turi būti keliami griežtesni reikalavimai.
Šie darbuotojai, atsižvelgiant į jų atsakomybės mastą, tiesioginį kontaktą su iš pažeidėjų konfiskuotomis prekėmis, narkotinėmis medžiagomis, su saugomais daiktiniais įrodymais, turėtų būti tikrinami ir dėl statuto projekto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 10 straipsnio
reikalavimų, kaip ir Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2016 m. spalio 3 d. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 4-01-7344 „Dėl Darbo kodekso 41 straipsnio
viešajame sektoriuje“. 4.6. Statuto projekte siūloma atsisakyti pakaitinio pareigūno instituto, kuris buvo nustatytas Tarnybos KD statute ir Tarnybos muitinėje statute. Šie pareigūnai buvo priimami vietoj laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno, jie turėjo atitikti nustatytus reikalavimus, skiriamas finansavimas jų parengimui, aprūpinimui tarnybine uniforma, tačiau pareigūno statusą įgydavo tik trumpam terminui, nes grįžus laikinai negalinčiam eiti pareigų pareigūnui būdavo atleidžiami. 4.7. Statuto projekte siūloma suvienodinti centrinių statutinių įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų skyrimo tvarką.
Siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovus į pareigas skiria Vyriausybė, jeigu šių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitaip, ir vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmę susieti su centrinių statutinių įstaigų vadovų kadencija. Taip pat siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų statutinių įstaigų, išskyrus centrinių statutinių įstaigų, vadovams ir pavaduotojams taikoma rotacija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal statuto projekto nuostatas centrinių statutinių įstaigų vadovai pavaldūs ir atskaitingi ministrui, siekiant, kad teisinis reglamentavimas, susijęs su visų vadovų tarnybos santykiais (išskyrus skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų), būtų vienodas, siūlytina statuto projekte nustatyti, kad visais statute nustatytais atvejais sprendimus dėl vadovų tarnybos santykių (išskyrus skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų bei tarnybinių nuobaudų skyrimą), neatsižvelgiant į tai, kas juos paskyrė į pareigas, priima ministras. 4.8. Statuto projekte siūloma suvienodinti pareigūnų laipsnių sistemą – pataisos ir muitinės pareigūnams vietoj rangų ir pareiginių laipsnių bus suteikiami vidaus tarnybos laipsniai, nustatomas tarnaujančių pareigūnų turimų rangų ir pareiginių laipsnių pervardijimo mechanizmas. Taip pat siekiant užtikrinti, kad perėjimas prie naujos laipsnių sistemos nepareikalautų papildomų biudžeto lėšų, statuto projekto įgyvendinimo nuostatose siūloma nustatyti, kad finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai dėvi iki įstatymo įsigaliojimo išduotas tarnybines uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol bus išduotos naujos tarnybinės uniformos su skiriamaisiais ženklais. 4.9.
areigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami Vyriausybės nustatyto dydžio pinigine išmoka. Pritarus pasiūlymui būtų sukurtos prielaidos pareigūnams skirti tokio paties dydžio kaip ir kitiems valstybės tarnautojams pinigines išmokas už tos pačios rūšies nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų išaiškinimą (ištyrimą). 4.10. Atsižvelgiant į vidaus tarnybos specifiką, statuto projekte siūloma nustatyti, kad darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 24 valandos per darbo dieną (pamainą) ir 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 16 straipsnio b punktą, kuriame nustatyta, kad per ketvirtį (3 mėnesių laikotarpį) šių pareigūnų vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, statuto projekte siūloma nustatyti, kad pareigūnų, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų. Pažymėtina, kad pareigūnų darbo laiko norma – 40 valandų per savaitę – nėra keičiama, o daugiau viršvalandžių dirbantiems pareigūnams bus tinkamai atlyginama – papildomai apmokama arba esant galimybei suteikiamas poilsio laikas. Be to, projekto 46 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodytų pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kada šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą.
Tai reiškia, kad viršvalandžiai bus skaičiuojami ne tik kai per visą apskaitos laikotarpį pareigūnai išdirbs daugiau valandų, nei nustatyta pagal jų darbo grafiką, bet ir tais atvejais, kai projekto 47 straipsnyje nustatytais atvejais pareigūnui bus pavesta dirbti viršvalandžius (pavyzdžiui, pareigūną iškvietus dirbti jo poilsio dieną ar pavedus dirbti viršvalandžius), šis papildomai dirbtas laikas bus apmokamas kaip viršvalandžiai net ir tais atvejais, kai pakoregavus grafiką faktiškai per apskaitos laikotarpį viršvalandžiai nesusidarys. Šiuo metu tokius viršvalandžius įstaigos neretai „išlygina“ koreguodamos grafikus ir nustatydamos mažiau darbo valandų. Siekiant teisinio aiškumo siūloma nustatyti, kad visiems pareigūnams, taip pat ir dirbantiems pamainomis, kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per septynių paeiliui einančių dienų laikotarpį pareigūnui turi būti suteiktas ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Taip pat siūloma nustatyti, kad kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų, tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą. Siūlomas reglamentavimas užtikrintų tinkamą statutinei įstaigai nustatytų uždavinių įgyvendinimą esant ypatingoms sąlygoms, kai užduoties vykdymas sutriktų ar ji iš viso būtų neįgyvendinta ją nutraukus dėl būtinybės pareigūnui suteikti poilsį.
Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas atitinka Direktyvos nuostatas. Direktyvos 17 straipsnyje nustatyta, kad, deramai laikydamosi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos bendrųjų principų, valstybės narės gali nukrypti nuo minimalaus poilsio laiko su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo, kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, įvykus nelaimingam atsitikimui arba, kai gresia jo pavojus ir kt. Leidžiančios nukrypti nuostatos gali būti priimtos įstatymais ir kitais teisės aktais su sąlyga, kad darbuotojams suteikiamas lygiavertis kompensuojamojo poilsio laikas, arba išskirtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių suteikti lygiavertį kompensuojamojo poilsio laiką neįmanoma, suinteresuotiems darbuotojams suteikiama atitinkama apsauga. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Darbo kodekse nustatyta, kad darbuotojo buvimas ne darbovietėje, bet esant pasirengusiam atlikti tam tikrus veiksmus ar atvykti į darbovietę kilus būtinybei įprastiniu poilsio laiku (pasyvusis budėjimas namie), nelaikomas darbo laiku, išskyrus faktiškai atliktų veiksmų laiką. Atsižvelgus į tai, siūloma nustatyti, kad p areigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas . Už pareigūno budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio .
Už budėjimą įstaigoje , kai viršijama pareigūnui nustatyta darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu jam per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą . Pritarus siūlomam reglamentavimui statutinės įstaigos nebesusidurtų su viršvalandžių viršijimo problema, kai pareigūnams iki 96 valandų per mėnesį gali būti pavedama budėti namuose ar iš anksto aptartoje vietoje, ir turėtų galimybę palaikyti nuolatinę pareigūnų parengtį reaguoti į galimus teroristinius aktus ir kitas grėsmes bei tinkamai įgyvendinti joms pavestus uždavinius. 4.11. Statuto projekte siūloma nustatyti, kad vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams taikomos šios socialinės garantijos: vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumo kompensavimas, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiama pareigūnų sveikatos priežiūra; gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimas; pareigūnų, jų šeimos narių ir nuosavybės apsauga; grąžinimas į tarnybą. Atsižvelgiant į tai, muitinės pareigūnams bus nustatytos šios naujos socialinės garantijos: gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimas; pareigūnų, jų šeimos narių ir nuosavybės apsauga; grąžinimas į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumo kompensavimas, kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu; papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiama pareigūnų sveikatos priežiūra; galimybė kompensuoti važiavimo išlaidas visiems muitinės pareigūnams (šiuo metu ši socialinė garantija taikoma tik muitinės postų pareigūnams).
Pataisos pareigūnams bus nustatytos šios naujos socialinės garantijos: gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidų kompensavimas; pareigūnų, jų šeimos narių ir nuosavybės apsauga; grąžinimas į tarnybą. Siekiant nemažinti šiuo metu pataisos ir muitinės pareigūnams nustatytų socialinių garantijų, siūloma nustatyti, kad kompensacijos pareigūno žūties atveju išmokamos, jeigu pareigūnas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba jo mirties priežastis yra susijusi su jo tarnybinių pareigų atlikimu, arba kuris nužudytas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Analogiškas reglamentavimas yra nustatytas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statute bei Žvalgybos įstatyme. Projekte išeitinių kompensacijų dydžiai nustatomi tokie patys, kaip ir šiuo metu. Analogiški minėtų kompensacijų dydžiai yra nustatyti ir Specialiųjų tyrimų tarnybos statute bei Žvalgybos įstatyme. Išeitinių kompensacijų dydžiai ir mokėjimas pareigūnams, iš vidaus tarnybos atleidžiamiems šalių susitarimu, nustatomas atsižvelgiant į naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūlomą analogišką reglamentavimą. 4.12. Statuto projekte siūloma pareigūnų kasmetinių atostogų trukmę susieti su ištarnautais metais. Toks reglamentavimas šiuo metu nustatytas Vidaus tarnybos statute, Tarnybos KD statute, Specialiųjų tyrimų tarnybos statute ir Žvalgybos įstatyme.
Taip pat atsižvelgiant į naujos redakcijos Darbo kodekso atitinkamas nuostatas, siūloma pareigūnų kasmetines atostogas skaičiuoti darbo dienomis. 4.13. Statuto projekte siūloma atsisakyti muitinės ir pataisos pareigūnų tarnybos pratęsimų ir nustatyti tarnybos trukmę priklausomai nuo turimo laipsnio: pirminės grandies pareigūnams – kol sukaks 55 metus, vidurinės grandies pareigūnams – kol sukaks 60 metų, aukštesniosios ir aukščiausios grandies pareigūnams – kol sukaks 65 metus. 4.14. Statuto projekte siūloma įtvirtinti mentorystės institutą. Toks pasiūlymas leistų įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 121.4 punkte įtvirtintą siekį – valstybės tarnyboje įvesti mentoriaus etatą. Toks etatas, skirtas iš tarnybos dėl amžiaus atleidžiamiems pareigūnams, leistų jiems savo patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus. 4.15. Siekiant efektyviau įvertinti vidaus tarnybos specifiką ir išvengti praktikoje pasitaikančių problemų, kai reikia spręsti dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir vidaus tarnybą reglamentuojančio įstatymo nuostatų santykio, o kartais net prieštaravimų, siūloma nustatyti, kad Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams netaikomos, išskyrus kriterijus, kuriais vadovaujantis statutinės įstaigos skirstomos į grupes, ir aktualias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas reglamentuoti statuto projekte. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervo teisinio reguliavimo, nustatant garantijas pareigūnams, įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą vidaus reikalų ministro įsakymu iki statuto projekto įsigaliojimo. 4.16.
klausimus, taip pat prievartos priemones ir jų naudojimo sąlygas bei šaunamojo ginklo naudojimą reglamentuoti Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo projekte. 4.17. Į gyvendinus Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymą ir statuto projekto nuostatas, atsižvelgiant į priėmimo į muitinę, pareigūnų mokymo darbui muitinėje ir jų kvalifikacijos tobulinimo ypatumus (būtinas specializuotas įvadinis mokymas ir pareigūnų, atliekančių muitinį tikrinimą ir įforminimą muitinės poste ar vykdančių mobiliųjų grupių pareigūnų, tarifų, muitinės procedūrų ir kitų statutinių padalinių pareigūnų funkcijas , kvalifikacijos palaikymas, kurį šiuo metu gali įgyvendinti tik Muitinės mokymo centras), iškils poreikis tvirtinti atitinkamas kvalifikacijos tobulinimo programas. Muitinės departamento generalinis direktorius negali tvirtinti muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo programų, kurių trukmė ilgesnė kaip 8 akademinės valandos ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1575 patvirtinto Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo 4 punkt
įvertinti tik muitinėje dirbantys šios srities specialistai . Užtikrinant nuolatinį muitinės personalo kvalifikacijos tobulinimą, kartu teikiamame Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo projekte užtikrinamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 18.15 papunktyje nustatytos Muitinės departamento generalinio direktoriaus funkcijos įgyvendinimas.
Taip pat į minėtą projektą perkeltos Tarnybos muitinėje statuto 51 straipsnio, 12 straipsnio 2 dalies nuostatos, užtikrinančios nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojusio 2011 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 4, 5, 12, 13, 25, 27, 28, 281 , 29, 32, 34, 49, 51, 52, 53, 531 , 54,551 straipsnių pakeitimo ir statuto papildymo 51 straipsniu įstatymo Nr. XI-1903 įgyvendinimą, galiojantį muitinės postų pareigūnų tarnybos vietos ir pareigų atlikimo vietos nustatymą ir pakeitimą, susijusį su Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme nustatyta teritorinės muitinės veiklos zona, taip pat muitinėje vykdomos korupcijos prevencijos, informacijos apie galimai neteisėtas muitinės personalo veikas tikrinimo priemonės, reguliuojamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 18.13, 18.19 papunkčiais ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymais. 4.18. L ietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo ir L ietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais , atsižvelgiant į statuto projektą, tikslinamos nuostatos, susijusios su pataisos pareigūnų profesiniu mokymu. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami statuto projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus statuto projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Statuto projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Statuto projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su statuto projektu teikiami jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai: Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto
Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1635 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.
VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, L ietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, L ietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. Taip pat pažymėtina, kad statuto projektas ir su juo susiję įstatymų projektai turi būti svarstomi kartu su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektu. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Statuto projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Statuto projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Statuto projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus statuto projektą, ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio
teisės aktus:
1991 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr.
Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“;
2002 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 228 „Dėl Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo“;
2002 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 346 „Dėl Pataisos pareigūno ir jo šeimos persikėlimo išlaidų kompensavimo tvarkos nustatymo“;
išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Dėl Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2003 m. rugsėjo 5 d. nutarimą Nr. 1134 „ Dėl Pareigūnų, žuvusių vykdant tarnybines pareigas arba mirusių dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, ir kursantų, mirusių dėl priežasčių, susijusių su profesiniu ar įvadiniu mokymu, valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr. 1149 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams apmokėjimo tvarkos nustatymo“;
2003 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 1426 „Dėl Vidaus reikalų pareigūnų registro įsteigimo ir Vidaus reikalų pareigūnų registro nuostatų patvirtinimo“;
9Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 2 d.
nutarimą Nr. 1510 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutą“;
2003 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr.
mokymosi kitose valstybėse laiko įskaitymo į pataisos pareigūno tarnybos stažą tvarkos nustatymo“;
2004 m. sausio 2 d. nutarimą Nr. 1 „ Dėl Lietuvos Respublikos muitinės garbės ženklų ir atminimo medalių pavyzdžių patvirtinimo“;
12Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 9 d.
nutarimą Nr. 258 „Dėl butpinigių vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dydžių sąrašo patvirtinimo ir mokėjimo“;
2004 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 309 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“;
tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“;
2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. 1130 „ Dėl Pataisos pareigūno, vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo taisyklių ir Pataisos pareigūnų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašo patvirtinimo“;
Dėl priemokos vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, tarnaujantiems misijose užsienyje, nustatymo“;
27
laikinu Lietuvos Respublikos muitinės pareigūno perkėlimu, apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
2013 m. kovo 20 d. nutarimą Nr.
vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo vidaus tarnybos sistemos, pataisos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kurių laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems aktyviojo rezervo kariams, parengtojo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo“;
2015 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. 1057 „Dėl Vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodikos patvirtinimo“;
2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1339 „Dėl Studijų kainos apmokėjimo ir paramos teikimo asmenims, kurie mokosi švietimo įstaigose pagal vidaus tarnybos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
21Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 10 d.
nutarimą Nr. 129 „Dėl Kenksmingųjų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nr. 476 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų aprūpinimo tarnybiniu butu (tarnybine gyvenamąja patalpa) tvarkos aprašo ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo ir važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2016 m. lapkričio 23 d. nutarimą Nr.
specifikacijos ir Specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Dėl Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Statuto projekto nuostatoms, susijusioms su pareigūnų pareiginių algų mažiausių koeficientų atitinkamose pareigybių grupėse padidinimu, įgyvendinti vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms preliminariu vertinimu papildomai reikės apie 4,88 mln. eurų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Nuostatoms, susijusioms su priedo už tarnybos stažą didinimu kasmet po 1 procentą, įgyvendinti preliminariu vertinimu papildomai kasmet reikės apie 1,7 mln. eurų (įskaitant socialinio draudimo įmokas). Teisingumo ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms nuostatoms, susijusioms su didesnių priedų už laipsnius nustatymu, įgyvendinti papildomai reikės 2404,2 tūkst. eurų (kartu su socialinio draudimo įmokomis), šis lėšų poreikis buvo nurodytas priimant Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 101 , 161 , 291 , 351 ,381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-697. Papildomų lėšų statuto projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės.
Finansų ministro valdymo srities statutinėms įstaigoms Vidaus tarnybos statuto nuostatoms įgyvendinti papildomai reikės 2887,4 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus (iš jų darbo užmokesčiui – 2090,3 tūkst. eurų, socialinio draudimo įmokoms – 637,1 tūkst. eurų, papildomoms socialinėms garantijoms, išskyrus pareigūnų sveikatos priežiūrą, – 160 tūkst. eurų). Atsižvelgiant į tai, kad statuto projekte finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujantiems pareigūnams siūloma nustatyti naują socialinę garantiją – papildomai per programas iš valstybės biudžeto remiamą pareigūnų sveikatos priežiūrą, papildomai reikės apie 20 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus, šias lėšas skiriant Vidaus reikalų ministerijai. Įgyvendinant siūlomą priimti Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto
srities statutinėse įstaigose tarnaujančių statutinių valstybės tarnautojų statusas turėtų būti keičiamas į karjeros valstybės tarnautojų statusą. Visiems minėtiems statutiniams valstybės tarnautojams, nesutikusiems būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar kitas jiems pasiūlytas statutinio valstybės tarnautojo pareigas , išeitinėms kompensacijoms reikėtų apie 804,9 tūkst. eurų (kartu su socialinio draudimo įmokomis), tačiau pažymėtina, kad minėtos kompensacijos bus mokamos iš Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.
Įgyvendinant siūlomą priimti Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą apie 588 finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose tarnaujančių statutinių valstybės tarnautojų statusas turėtų būti keičiamas į karjeros valstybės tarnautojų statusą, šių asmenų darbo užmokesčiui (dėl didesnių priedų už kvalifikacines klases ir kompensacinio priedo sumažėjus darbo užmokesčiui) papildomai reikės 241,2 tūkst. eurų (kartu su socialinio draudimo įmokomis) per metus. Visiems minėtiems statutiniams valstybės tarnautojams, nesutikusiems būti perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojų pareigas ar kitas jiems pasiūlytas statutinio valstybės tarnautojo pareigas , išeitinėms kompensacijoms reikėtų apie 3357,9 tūkst. eurų (kartu su socialinio draudimo įmokomis), tačiau pažymėtina, kad minėtos kompensacijos bus mokamos iš Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Statuto projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Statuto projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „vidaus tarnyba“, „pareigūnas“. 15.
paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 1 straipsnio pavadinime („Įstatymo paskirtis“) vietoje žodžio „įstatymo“ rašytinas žodis
„statuto“. 2. Keičiamo statuto 1 straipsnyje numatyta, kad statutas, be kita ko,
nustato „socialines ir kitas garantijas“. Šią nuostatą siūlytina tarpusavyje derinti su keičiamo statuto vienuoliktojo skirsnio pavadinimu. Šio straipsnio nuostatos tikslintinos ir tuo aspektu, kad valstybės tarnautojai priimami į pareigas, o darbuotojai įprastai priimami į darbą. Šiame straipsnyje teksto
„taip pat kitų“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. 3. Keičiamo statuto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas sąvokos
„lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte
apibrėžiant pareigūno statuso ypatumus, be minėtosios sąvokos, taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo statuto 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos. Taip pat siūlytina nurodyti, kad šioje dalyje minimos pareigūnų pareigybių grupės yra nustatytos šio statuto priede. 4. Keičiamo statuto 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka. Šioje dalyje siūlytina patikslinti formuluotę „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas“, nes neaišku, kam įstatymuose nustatytos funkcijos – pareigūnui ar įstaigai, čia turimos omeny.
Tikslinant šios dalies formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad toliau šioje dalyje nurodyti įstaigai įstatymuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos, o keičiamo statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose pareigūnams nustatytas pareigas. 5. Keičiamo statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, kuris reiškia, kad pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Galima preziumuoti, kad šioje dalyje apibrėžtos pareigūno pareigos yra bendrosios ir specialiosios (specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos), todėl jos taip ir turėtų būti nurodytos, tačiau, jeigu specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos taip pat yra bendrosios, formuluotės „ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Šiame kontekste kelia abejonių ir pareigų klasifikavimas į bendrąsias ir specialiąsias, neaišku, kokiu tikslu tai daroma ir kokiais kriterijais vadovaujantis pareigos būtų priskirtos vienai ar kitai grupei. 6. Keičiamo statuto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio pavadinimo. Be to, svarstytina, ar pareigūnams nustatomi tarnybinės etikos principai neturėtų būti vienodi ir juos turėtų nustatyti ne kiekvienos centrinės statutinės įstaigos vadovas, bet vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame statute teisė priimti daugelį poįstatyminių teisės aktų suteikta vidaus reikalų ministrui, suderinus su finansų ir teisingumo ministrais. 7.
klasifikacija „kitos statutinės įstaigos - <...> kitos statutinės įstaigos“ apibrėžta idem per idem , todėl ją reikėtų tikslinti. 8. Keičiamo statuto 5 straipsnio 2 dalyje nuostata „Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, reikėtų braukti žodį „konkrečius“, nes nekonkrečių reikalavimų negali būti. Antra, reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą nustatomas pareigybės aprašyme, todėl neaiškus formuluotės „reikalavimas dėl pareigūno išsilavinimo“ turinys. Trečia, po žodžio ,,ministras“ siūlytina įrašyti žodžius ,,kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos (toliau – ministras)“ ir atitinkamai patikslinti keičiamo statuto 6 straipsnio 1 dalį. 9. Keičiamo statuto 6 straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes pareigybių aprašymų tvirtinimo sąsaja su darbo užmokesčiui nustatytomis lėšomis yra nesuprantama. 10. Keičiamo statuto 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad čia nurodytiems karjeros valstybės tarnautojams papildomai taikomos atitinkamos statuto normos, tačiau neaišku kuriuos reikalavimus (nurodytus šio straipsnio 4 dalyje ar kitur) papildo 5 dalies norma. 11. Keičiamo statuto 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnyje vietoj žodžio „pageidaujantis“ siūlytina įrašyti žodį „norintis“ atitinkamu linksniu. 12. Keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali pretenduoti į vidaus tarnybą – „<...> jeigu jis pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos: 12.1.
Du kartus vartojama formuluotė „pripažintas kaltu už“ keistina į formuluotę
„pripažintas kaltu dėl“ arba į – „pripažintas kaltu, padaręs <...>“,
atitinkamai keičiant ir po to dėstomų žodžių gramatinę raišką. 12.2. Po žodžio „nuosprendžio“ skliausteliuose parašytas žodis – „(nutarties)“ – brauktinas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 2 dalimi, asmuo kaltu pripažįstamas tik teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 1 ir 2 dalimis: „Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.“
absoliutaus pobūdžio sąlyga, panaikinanti asmens galimybę pretenduoti į vidaus tarnybą – jeigu jis yra pripažintas kaltu už bet kokio tyčinio nusikaltimo padarymą (past. – ne tik sunkaus ar labai sunkaus), nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas :
proporcinga keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai antrajai nepriekaištingą reputaciją ribojančiai sąlygai – „<...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai
<...>“
. Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vis tiek yra pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Be to, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, bet ir nesunkų
ar apysunkį (tyčinį) nusikaltimą (past. – žr. BK 18, 38 arba 40 straipsnį) [1] .
Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog nėra lygiateisiška ir pagrįsta, kai vienas asmuo, padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą bei suradęs laiduotoją arba susitaikęs su nukentėjusiuoju – po penkerių metų galės pretenduoti į vidaus tarnybą; palyginus su kitu analogišką veiką padariusiu asmeniu, negalinčiu pretenduoti į vidaus tarnybą, vien dėl tos priežasties, kad baudžiamojo proceso metu neturėjo laiduotojo arba nesusitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
ribojantis pagrindas yra ne tik neproporcingas, bet ir sistemiškai nesuderintas su nepriekaištingos reputacijos pagrindais, numatytais kituose įstatymuose.
Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog
„asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir
negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“ ; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog
„asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo , nepaisant to, ar išnyko teistumas“ ; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis, „ pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ 12.4.
Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog
„asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir
negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“ ; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog
„asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo , nepaisant to, ar išnyko teistumas“ ; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis, „ pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“
keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama kita asmens nepriekaištingos reputacijos ribojimo alternatyva – „<...> kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ :
dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu, o už baudžiamąjį nusižengimą teistumas apskritai nekyla.
Teigtina, kad nustatytas 5 metų po nuosprendžio už tokias nusikalstamas veikas įsiteisėjimo terminas yra pernelyg ilgas ir neproporcingas. Atitinkamas terminas viršija BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus teistumo terminus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ir prilygsta teistumo terminui už sunkų nusikaltimą. Kita vertus, šis terminas nėra sistemiškai suderintas su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas trumpesnis – trejų metų – terminas.
kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ neatitinka konteksto, kuriame yra vartojama. Pastebėtina, jog pagal projektu siūlomą reguliavimą, jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, jis nebegali pretenduoti į vidaus tarnybą, nesvarbu, ar jis turi teistumą už tą nusikaltimą, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas. Jeigu asmuo padaro neatsargų nusikaltimą, teistumas galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu (
negalėtų pretenduoti į vidaus tarnybą).
padarius neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, reikėtų susieti ne su formaliu terminu po apkaltinamojo nuosprendžio už atitinkamą veiką įsiteisėjimo, o su paskirtos bausmės už padarytą neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą įvykdymo sąlyga. 12.5.
12.5. Svarstytina, ar analogiškai Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsniui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsniui, šalia nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltės formos kriterijų, nereikėtų nustatyti papildomo asmens nepriekaištingą reputaciją ribojančio kriterijaus – pavyzdžiui – nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo .
nustatyta kita asmens nepriekaištingą reputaciją ribojanti sąlyga – „jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
minėta ankstesnėje pastaboje, ginčytinas atitinkamos nuostatos proporcingumas. Taip pat keltina prielaida dėl asmenų, padariusių tyčinius nusikaltimus ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmenų dėl analogiškų nusikaltimų nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų, lygiateisiškumo pažeidimo. 13.2. Cituojamos nuostatos išimčiai – „ išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą“
siejamas su nustatytu 5 metų terminu; ar priešingai – tai yra vienintelis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kuris neprivilegijuoja asmens padėties (t. y. veikai praradus pavojingumą, asmeniui turėtų būti taikomi keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai). 13.3.
to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 36 straipsniu, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne tik tuo atveju, kai pavojingumą praranda jo padaryta veika, bet ir atveju, kai jis pats tampa nepavojingu:
„padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo
baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.“
6 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. 15. Keičiamo statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę . Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio (
proporcinga. Pastebėtina, kad Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog:
„Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis,
Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 punktą –
„Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis
tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo “.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, jog „Kitos valstybės tarnyba – tarnyba, kai kitos valstybės institucijose einamos tos valstybės politiko, pareigūno ar kitos pareigos, susijusios su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei. Kitos valstybės tarnyba apima karo tarnybą ir kitokią statutinę tarnybą. Kitos valstybės tarnyba neapima politiko pareigų vietos savivaldos institucijose, į kurias Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas pagal Europos Sąjungos teisę.“
straipsnio 3 dalies bei 67 straipsnio nuostatos, susijusias su šioms įstaigoms skiriamais valstybės biudžeto asignavimais tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį centrinių statutinių įstaigų vadovai nebus asignavimų valdytojai (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra tos įstaigos vadovas, kurį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas arba įstaiga yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui (pagal keičiamo statuto 28 straipsnio 8 dalį, centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skirs ir iš jų atleis Vyriausybė ministro teikimu). 17.
reikalavimus, tikslintinos keičiamo statuto 17 straipsnio 8 dalyje bei 18 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos į įstatymo pavadinimą (pirmą kartą rašomas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. su žodžiais ,,Lietuvos Respublika“, o antrą kartą vartojant jo pavadinimą žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nebereikia). 18. Keičiamo statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę į statuto bei kitų įstatymų nustatytas atostogas. Ši norma tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, teisė į kitų įstatymų nustatytas atostogas gali būti įvairiai interpretuojama. Atsižvelgiant į šio punkto ir keičiamo statuto 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, praktikoje gali kilti neaiškumų dėl aptariamų nuostatų taikymo. Be to, keičiamo statuto 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnams gali būti suteiktos kitos Darbo kodekse numatytos tikslinės atostogos“. Atsižvelgiant į keičiamo statuto 48 ir 50 straipsnių turinį, neaišku, kokias atostogas siūloma nustatyti keičiamo statuto 50 straipsnio 1-5 ir 7 dalyse, nes straipsnio pavadinime šios atostogos nurodytos kaip „kitos“, o atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies formuluotę, jos gali būti suprantamos kaip tikslinės atostogos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius teisę į kitas Darbo kodekse numatytas tikslines atostogas ir keičiamame statute aiškiai neapibrėžus atostogų rūšių (žr. – Darbo kodekso 125 straipsnį) , atostogų teisinis reguliavimas būtų prieštaringas ir neaiškus. 19. Keičiamo statuto 22 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius ,,ar atlyginimą“, kadangi visas keičiamo statuto 22 straipsnis reguliuoja pareigūno teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis. 20. Keičiamo statuto 22 straipsnio 5 dalyje reguliuojama dviejų rūšių sprendimų apskundimo tvarka.
Vienas iš jų – sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį – nurodytas šios dalies turinyje, o nurodant kitą sprendimą (dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukimo) teikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Tokia normos konstrukcija yra nenuosekli, todėl vietoj nuorodos į šio straipsnio 4 dalį reikėtų nurodyti sprendimą atšaukti leidimą ir taip suvienodinti šios dalies formuluotes. 21. Atsižvelgiant į keičiamo statuto 70 straipsnyje nustatytą individualių tarnybinių ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarką, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 22 straipsnio 5 dalyje numatyti teisę sprendimą skųsti tarnybinių ginčų komisijai, kurios sprendimas vėliau galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 22. Keičiamo statuto 23 straipsnio 8 punkto žodžių
„neblaiviems“ ir „apsvaigusiems“ rašybą reikėtų susieti su šio straipsnio nuostata
„Pareigūnui draudžiama“. 23. Keičiamo statuto 27 straipsnio 9 dalyje nustatyti
draudimai perkelti pareigūną į kitas pareigas, kai tarp jo ir sutuoktinio bei kitų šioje dalyje nurodytų asmenų susiklosto tiesioginio pavaldumo santykiai. Svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nustatyti ir draudimo perkelti pareigūną į kitas pareigas, jeigu keičiamo statuto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisinė padėtis susiklostytų jo tarnybos metu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo statuto 29 straipsnio 7 dalies, 30 straipsnio 10 dalies, 31 straipsnio 4 dalies. 24. Keičiamo statuto 28 straipsnio 6 dalies norma nevisiškai suprantama, joje reikėtų aiškiau nurodyti bent tarnybos santykių sritis, dėl kurių sprendimus prima ministras. 25.
sakinys tikslintinas, nes keičiamame statute nevartojama sąvoka ,,darbdavys“, be to, vietoj žodžio ,,krūtimi maitinanti motina“ įrašytini žodžiai ,, krūtimi maitinanti pareigūnė“. 26. Keičiamo statuto 33 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu <...> ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai <...>“. Šios dalies nuostata, pagal kurią pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai, jo tiesioginis vadovas turi derinti su savo tiesioginiu vadovu, kelia abejonių, nes išvada turi būti derinama tik tuo atveju, jeigu pareigūno veikla įvertinta gerai. Be to, vertinimo išvada turi būti teikiama tarnybinės veiklos vertinimo komisijai dėl nesutarimo dėl išvados tarp tiesioginio vadovo ir jo tiesioginio vadovo, nors vertinama pareigūno tarnybinė veikla ir, galimai, vertinamasis su tokia išvada sutinka. 27. Atsižvelgiant į keičiamo statuto 70 straipsnio 5 dalies nuostatas, keičiamo statuto 33 straipsnio 24 dalyje vietoj žodžių
„teismui įstatymų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo“. 28. Keičiamo statuto 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas.“ Šioje dalyje reikėtų atsisakyti nuostatų, numatančių darbo tarybos atstovo skyrimą ir jo dalyvavimą vertinimo komisijos nariu. Pažymėtina, kad darbo taryba nėra profesinėms sąjungoms alternatyvus subjektas.
Profesinės sąjungos kuriasi ir veikia vadovaujantis asociacijų laisvės principu, o darbo tarybos steigiamos vadovaujantis įstatymo imperatyvu įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. [3] Profesinių sąjungų ir darbo tarybų tikslai, paskirtis ir funkcijos nėra tapačios. Be to, pagal Darbo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, 171 ir kitus straipsnius, darbo tarybos nariais gali būti renkami darbuotojai, kuriuos su darbdaviu sieja darbo santykiai, taigi, neatsisakius siūlomų nuostatų, pareigūnų tarnybinę veiklą vertintų darbuotojai, todėl galėtų kilti abejonių dėl darbo tarybos nario kompetencijos tinkamai vykdyti šias funkcijas. 29. Keičiamo statuto 38 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje prieš skaičių ir žodį ,,9 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“. 30. Keičiamo statuto 38 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai ,,be to“. 31. Keičiamo statuto 38 straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje žodžiai „pradėtas baudžiamasis procesas“ keistini į žodžius „pradėtas ikiteisminis tyrimas“. Atsižvelgtina į tai, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. (2017 m. liepos 11 d. įstatymas Nr. XIII-626) BPK XXX skyrius („Privataus kaltinimo bylų procesas“) neteko galios. 32. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo statuto 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos yra tarnybinė nuobauda, siūlytina keičiamo statuto 38 straipsnio 10 dalyje kaip perteklinius braukti žodžius ,,arba sprendimą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima“. 33. Tikslintinas keičiamo statuto 39 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kadangi pagal siūlomą formuluotę, kad „tarnybinį nusižengimą padarė pareigūnė dėl nėštumo
“ galima suprasti, kad tarnybinio nusižengimo
tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo
(veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai.
Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė. 34. Svarstytina, ar keičiamo statuto 39 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir BK 59 straipsnio 2 dalis. 35. Keičiamo statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė „tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidus viešąjį interesą“ savo logine konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, viešieji interesai apibrėžiami kaip
„visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje,
visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, o bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik priėmus neteisingą sprendimą (dėl savo veiksmų ar neveikimo), taigi, pažeidžiant viešąjį interesą. 36. Keičiamo statuto 41 straipsnyje siūloma nustatyti atsakomybę už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti dirbti kito darbo padaryta žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šios dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes keičiamo statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų (o neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo yra statutinės įstaigos neteisėtas veiksmas), atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalies nuostatos savo esme yra analogiškos keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl perteklinio teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti. Aptariamą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes neaišku, koks sprendimas turimas omeny keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo ar neteisėtas sprendimas leisti pareigūnui dirbti kitą darbą, ar vienas ir kitas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė reikalauti panaikinti tik neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą ir spręsti statutinės įstaigos vadovo atsakomybės klausimą, kas suponuoja išvadą, kad teisė reikalauti ir pareiga atlyginti žalą kiltų tik dėl neteisėto sprendimo leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Be to, svarstytina, ar keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalies nuostatos neturėtų būti suformuluotos keičiamo statuto 22 straipsnyje. Keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų tikslinti ir nustatyti, kad žala atlyginama statuto 42 straipsnyje nustatyta tvarka arba šiame sakinyje po žodžių „iš pareigūno“ įrašyti žodžius „darbo užmokesčio“. Taip pat svarstytina, ar keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nereikėtų atsisakyti, nes jis yra blanketinio pobūdžio, be to, žalos atlyginimo išieškojimą regreso tvarka reguliuoja ir keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalis, kuri taip pat taikytina įstaigos vadovui. 37. Keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodžius „sunkų arba labai sunkų nusikaltimą“ žodis „tyčinį“ brauktinas kaip perteklinis.
Vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi: „Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.“
nustatomas delspinigių dydis ir jo indeksavimo tvarka, siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „delspinigiai už šią sumą“ teisė požiūriu tikslintina ( past. – žr. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125, 6.71, 6.258 straipsnius). 39. Keičiamo statuto 45 straipsnio 6 dalies nuostatos, susijusios su pareigūnų viršvalandiniu darbu, turėtų būti reglamentuojamos keičiamo statuto 46 straipsnyje (pareigūnų viršvalandinis darbas). 40. Keičiamo statuto 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.“ Ši nuostata tobulintina. Samprata „suteikimo tvarka“ suprantama kaip tam tikros teisės (šiuo atveju teisės į kasmetines atostogas) įgyvendinimo taisyklė, tačiau „suteikimo tvarka“ neapima pačios teisės į atostogas turinio, todėl nevisiškai aišku kokios kitokios kasmetinių atostogų suteikimo taisyklės gali būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 48 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti ir joje nurodyti, kuri šiame straipsnyje nustatytą atostogų suteikimo tvarką reguliuojanti taisyklė gali kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje reguliuoti kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. 41.
straipsnio 3 dalyje ir kitur nustatytos taisyklės, pagal kurias tam tikras keičiamame statute nustatytas teisinis reguliavimas gali būti reguliuojamas kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje, svarstytinas, nes kolektyvinės sutartys ar susitarimai gali būti sudaromi įvairiais lygiais ir taikomi tuos susitarimus sudariusioms šalims, todėl keičiamame statute numatyta teisė susitarti dėl kitokių sąlygų tik šakos kolektyvinėje sutartyje vertintina kaip prieštaraujanti sutarčių laisvės principui ir kolektyvinius teisinius santykius reguliuojančioms normoms. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo statuto 60 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią statutinės įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis, suponuoja išvadą, kad šakos kolektyvinėje sutartyje tokios sąlygos gali būti sulygtos, tačiau, tiek šakos, tiek įstaigos ar kitu lygmeniu gali būti sudaryti susitarimai dėl palankesnių tarnybos ar darbo sąlygų ir tik nustatytų biudžeto asignavimų ribose. 42. Keičiamo statuto 51 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio ,,statutinės“ įrašytinas praleistas žodis ,,įstaigos“. 43. Keičiamo statuto 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Tačiau keičiamame statute nenumatyta, koks subjektas pagal nurodytus kriterijus tvirtins statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes, t. y. kas nuspręs, kuri įstaiga priskirtina II įstaigų grupei, o kuri – III įstaigų grupei. 44.
nustatyta taisyklė, pagal kurią apskaičiuojamas pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga – ji turėtų būti apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijus iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal pareigūnui nustatytą darbo laiko normą, bet ne pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį. 45. Keičiamo statuto 52 straipsnio 5 dalį reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių (pavyzdžiui, viršvalandžiai, darbas poilsio ir švenčių dienomis). 46. Keičiamo statuto 55 straipsnio 2 dalyje siūlomos priemokų mokėjimo taisyklės svarstytinos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti skirtingi pareigų vykdymo ypatumai. Šios dalies 1 punkte numatyta priemoka už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, t. y. pavedamos ad hoc , o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priemoka už tęstinio pobūdžio įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, todėl šio straipsnio 2 dalyje siūloma priemokos už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, mokėjimo tvarka turėtų būti patikslinta ir nesusieta su vienų metų terminu nuo jos paskyrimo. 47. Keičiamo statuto 55 straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nes neaiški šio straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktuose nurodytų priemokų dydžio ribojimo taisyklė, neaišku, ar šios priemokos kartu negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, ar kiekviena atskirai. 48. Keičiamo statuto 55 straipsnio 5 dalies normos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. 49. Keičiamo statuto 56 straipsnyje numatyta, kad pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso
darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis . Tačiau keičiamo statuto 51 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas pareigūnams už minėtą darbą . 50. Keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalies nuostatos derintinos su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos 2009 m. įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato). 51. Keičiamo statuto 58 straipsnio 10 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nesuprantamas. Nesuprantama ir formuluotė „atgaline tvarka“. Jeigu čia turėta omeny atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisė, normos reikėtų atsisakyti, nes atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisiniams santykiams reguliuoti pakanka keičiamo statuto 43 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatytos 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis aiškiai neapibrėžta, todėl neaišku, kokius praradimus ji kompensuoja.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto 58 straipsnyje siūloma reguliuoti kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, galima preziumuoti, kad čia siūloma nustatyti žalos dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo teisinius santykius, o šio straipsnio 10 dalyje – regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatytos 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis neapibrėžta, ir į tai, kad ji mokama kaip papildoma išmoka, nepaisant to, kad žala atlyginama nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokomis, regreso teisės į keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją, kaip į atlygintinos žalos išmoką, įtvirtinimas kelia abejonių, nes nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo, padaręs žalos pareigūnui, regreso tvarka turėtų atlyginti daugiau, nei asmuo, padaręs žalos ne pareigūnui. Be to, tokiu būdu gali būti pažeistas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jis reiškia, jog „<...> žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.
Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Ir atvirkščiai, - ne visiškas žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes civilinė atsakomybė nevisiškai atliktų kompensavimo funkciją.”
reikėtų įrašyti žodį „sudaro“. 53. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 65 straipsnio 4 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. 54. Keičiamo statuto 68 straipsnio 9 dalį reikėtų patikslinti ir nurodyti kaip (kokiu dydžiu) apmokamas šioje dalyje nurodytas mokamas poilsio laikas. 55. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo statuto 69 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. 56. Keičiamo statuto 70 straipsnyje siūloma nustatyti ginčų vidaus tarnyboje teisinio reguliavimo institutą. Iš šio straipsnio bei keičiamo statuto normų turinio galima preziumuoti, kad šiame straipsnyje siūloma reguliuoti individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu. Antra, iš šio straipsnio bei kitų keičiamo statuto straipsnių (pvz., 33 straipsnio 24 dalis) turinio darytina išvada, kad individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimas tarnybinių ginčų komisijoje nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, todėl tokio instituto įtvirtinimas kelia abejonių.
Trečia, jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, keičiamo statuto 70 straipsnio formuluotes reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad komisija nagrinėja ginčą (ne prašymą), taip pat reikėtų nustatyti kokias teisines pasekmes ginčo šalims sukelia tarnybinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kas ir kokia tvarka juos įgyvendina. 57. Keičiamo statuto 71 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas („<...> kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“) turėtų būti proporcingai suderintas su keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis asmens nepriekaištingą reputaciją apibrėžiančiomis sąlygomis (ypač dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos traktuotės). Atitinkamame kontekste atsižvelgtina į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų. 58. Keičiamo statuto 76 straipsnio pavadinimas ir jo turinys tikslintini dėl kelių priežasčių. Keičiamo statuto 76 straipsnyje siūloma reguliuoti išeitines kompensacijas atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-1596 (toliau – projektas XIIIP-1596) 47 straipsnio nuostatas, atleidimo iš tarnybos ar darbo atveju mokama išeitinė išmoka, todėl vienarūšės išmokos turi būti apibrėžtos vienodomis sąvokomis. Toks išmokos apibrėžimas svarbus reguliuojant vienarūšių išmokų dydžio apskaičiavimo, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir kitus teisinius santykius, todėl nuostatos tikslintinos. 59. Keičiamo statuto 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinių kompensacijų didinimo tvarka ir šio straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą , atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo ir projekto Nr. XIIIP-1596 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertintina kaip galimai pažeidžianti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnį, išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 60. Siūlytina suvienodinti projekte vartojamos sąvokos ,,pareigūną į pareigas skiriantis vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo“, ,,vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“. 61. Keičiamo statuto priedo 6 eilutėje reikėtų patikslinti pareigybių pavadinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. 1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP- 1616 apibrėžtas probuotojas. Jeigu čia apibrėžta pareigūno pareigybė, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo statuto priedas. 62. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje numatyta taisyklė tikslintina atsižvelgiant į keičiamo statuto 77 straipsnio normas. 63.
statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė susiejama su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme, svarstytina pagal santykį su šio straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse nustatytais pareigų ėjimo laikotarpiais. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti nustatytas bent minimalus centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų pereinamasis laikas. 64. Įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalies nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku ką apima samprata „suteikiamos“ – atostogų dienų skaičių, atostoginių apskaičiavimo tvarką ar dar ką kitą. Neaišku, kodėl pasirinktas siūlomas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar tokia taisyklė praktikoje nesukels normų taikymo problemų. 65. Įstatymo projekto 2 straipsnio 21 dalies nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl jos turėtų būti nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Be to, šios nuostatos nevisiškai suprantamos. Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 – 19 dalyse nustatytas pareigūnų amžius iki kurio jie gali tarnauti, todėl neaišku, kodėl taisyklės būtų taikomos ne tik skiriant, bet ir mokant (jau paskirtas) valstybines pensijas. 66. Įstatymo projekto 2 straipsnio 27 dalies nuostatas siūlytina formuluoti subjektus apibrėžiant daugiskaita, nes šio straipsnio 26 dalyje kalbama apie pareigūnus. 67. Įstatymo projekto 2 straipsnio 28 dalies formuluotė „nuostatos taikomos <...> žalai“ teisės požiūriu nepriimtina, ji turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į keičiamo statuto 42 ir 43 straipsniuose reguliuojamus teisinius santykius. 68. Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti dviem aspektais.
Pirma, atsisakyti taisyklių, kurios reguliuoja neformalias procedūras (peržiūrėti), antra, nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datą nei 2018 m. gruodžio 31 d., kad vidaus tarnybos sistemos įstaigos turėtų protingą laikotarpį pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 391 straipsnio atveju asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės net už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – priklausymą nusikalstamam susivienijimui (BK 249 straipsnis). [2] Pastebėtina, kad atitinkamas kriterijus yra išskirtas ir keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo remiantis, „pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis <...> įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ [3]
įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 5 skyrius, 4 tomas, p. 98),
ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas , 5 skyrius, 4 tomas, p. 219) [4] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (1). Justitia, Vilnius, 2003, P.346
2018-06-29
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 48 straipsnio
pareigūno budėjimo statutinėje įstaigoje laikas prilyginamas darbo laikui, o reikalavimai pareigūnų darbo laikui, įskaitant ir poilsio laikui, jau yra nustatyti šio statuto 46 straipsnyje. Jeigu būtų nepritarta šiai pastabai, šioje dalyje vartojama sąvoka ,,budėjimo grafikas“ tarpusavyje derintina su šio straipsnio 1 dalimi. 2. Keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga, panaikinanti asmens galimybę pretenduoti į vidaus tarnybą
(past. – ne tik sunkaus ar labai sunkaus), nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas
nuostata nėra suderinta su keičiamo statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis – „ pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą (
arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“
absoliutus (neterminuotas) asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra nesuderintas su nepriekaištingos reputacijos pagrindais, numatytais kituose įstatymuose [1] . 2.3.
nuostata nėra proporcinga ir sistemiškai suderinta su keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta antrąja nepriekaištingą reputaciją ribojančia sąlyga –
„<...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas
nuo baudžiamosios atsakomybės <...> ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai <...>“ [2] . Trūksta pagrįstumo, kodėl identišką nusikalstamą veiką padarę asmenys šio įstatymo kontekste būtų traktuojami iš esmės skirtingai, priklausomai nuo (ne)pritaikytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės. Pavyzdžiui, nesunkaus ar apysunkio (
vienas – suradęs laiduotoją arba susitaikęs su nukentėjusiuoju, – po penkerių metų galės pretenduoti į vidaus tarnybą; kitas –atsisakęs taikytis, arba neturėjęs laiduotojo, – niekada negalės net pretenduoti į vidaus tarnybą. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, rekomenduotinos šios alternatyvos:
nekurti absoliutaus (neterminuoto) reputaciją ribojančio pagrindo, o analogiškai Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 nuostatoms, atitinkamą ribojimą susieti su konkrečiu terminu (
teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą );
Specialiųjų tyrimų tarnybos ar Žvalgybos įstatymų nuostatoms absoliutų reputaciją ribojantį pagrindą susieti tik su sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais ir (ar) nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo faktu [3] . 3. Keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga „<...> kuris pripažintas kaltu dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo ir nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“
Atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu, o už baudžiamąjį nusižengimą teistumas apskritai nekyla. Teigtina, kad nustatytas 5 metų po nuosprendžio už tokias nusikalstamas veikas įsiteisėjimo terminas yra pernelyg ilgas, viršijantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus teistumo terminus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ir prilygstantis teistumo terminui už sunkų nusikaltimą. Vis dėlto nusprendus, kad šis terminas yra būtinas, rekomenduotina, kad jis neviršytų
. 3.2. Cituojama nuostata – „<...> turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ yra perteklinė [4] . 4. Keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta kita asmens nepriekaištingą reputaciją ribojanti sąlyga – „jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
minėta ankstesnėje pastaboje, ginčytinas atitinkamos nuostatos proporcingumas ir santykis su 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu. 4.2. Cituojamos nuostatos išimčiai – „ išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą“
Iš keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nėra aišku, ar asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą (
siejamas su nustatytu 5 metų terminu; ar priešingai – tai yra vienintelis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kuris neprivilegijuoja asmens padėties (t. y. veikai praradus pavojingumą, asmeniui turėtų būti taikomi keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 36 straipsniu, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne tik tuo atveju, kai pavojingumą praranda jo padaryta veika, bet ir atveju, kai jis pats tampa nepavojingu. 5. Tikslintina keičiamo statuto 63 straipsnio 1 dalis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kada, kokio dydžio ir kuriais atvejais pareigūnams turėtų būti mokama kompensacija, jeigu jie negalės būti aprūpinami valstybės lėšomis tarnybine uniforma. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo statuto 77 straipsnio 3 dalį, atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos šalių susitarimu, jiems gali būti mokamos išeitinės išmokos, keičiamo statuto 75 straipsnyje vietoj žodžių ,,išeitinės kompensacijos“ įrašytini žodžiai ,,išeitinės išmokos“. 7. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje pateiktą nuorodą į statuto 1 priedą, kadangi statutas turi tik vieną priedą ir jis yra nenumeruojamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P.
Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“;
Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar išnyko teistumas“; Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Reg. Nr. XIIIP-1596(3) 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad „Valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą “. [2] Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vis tiek yra pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką . Be to, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, bet ir nesunkų (past. – žr. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsnį) ar apysunkį (tyčinį) nusikaltimą (past. – žr.
BK 18, 38 arba 40 straipsnį) . [3] Pastebėtina, kad atitinkamas kriterijus yra išskirtas ir keičiamo statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo remiantis, „pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis <...> įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ [4] Pagal projektu siūlomą reguliavimą, jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, jis nebegali pretenduoti į vidaus tarnybą, nesvarbu, ar jis turi teistumą už tą nusikaltimą, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas. Jeigu asmuo padaro neatsargų nusikaltimą, teistumas galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu (
vidaus tarnybą).
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė. Kviestieji asmenys:
Darius Urbonas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministras, Irina Malukienė VRM Valdymo skyriaus vedėja, Robertas Krikštaponis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (KD) direktorius, Aleksandras Zinovičius KD Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėjas, Vygantas Paigozinas Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (MD) generalinio direktoriaus pavaduotojas, Julija Kuncevičienė MD Imuniteto tarnybos vyriausioji tyrėja, Aivaras Danusas MD Teisės skyriaus vyriausiasis inspektorius-juriskonsultas, Donatas Matuiza Ministro Pirmininko patarėjas, Jurgita Domeikienė Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja, Jūrius Bruklys Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkas, Vladimir Banel Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, Rima Kisielienė Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 1 straipsnio pavadinime
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad statutas, be kita ko, nustato „socialines ir kitas garantijas“. Šią nuostatą siūlytina tarpusavyje derinti su keičiamo statuto vienuoliktojo skirsnio pavadinimu. Šio straipsnio nuostatos tikslintinos ir tuo aspektu, kad valstybės tarnautojai priimami į pareigas, o darbuotojai įprastai priimami į darbą. Šiame straipsnyje teksto „taip pat kitų“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojančioje Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) redakcijoje yra analogiškos nuostatos ir nėra kilę jų praktinio taikymo problemų, nurodytas nuostatas keisti netikslinga. Juolab socialinės garantijos pagal reguliavimo dalyką yra išdėstytos ne tik 11 skirsnyje, bet ir kituose straipsniuose, pavyzdžiui,
garantijas, 76 straipsnis – išeitines kompensacijas. Į kitus pastabos techninio pobūdžio aspektus siūlome atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalyje apibrėžiamas sąvokos „lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte apibrėžiant pareigūno statuso ypatumus, be minėtosios sąvokos, taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo statuto 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos.
Taip pat siūlytina nurodyti, kad šioje dalyje minimos pareigūnų pareigybių grupės yra nustatytos šio statuto priede. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
dalyje apibrėžiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka. Šioje dalyje siūlytina patikslinti formuluotę „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas“, nes neaišku, kam įstatymuose nustatytos funkcijos – pareigūnui ar įstaigai, čia turimos omeny. Tikslinant šios dalies formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad toliau šioje dalyje nurodyti įstaigai įstatymuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos, o keičiamo statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose pareigūnams nustatytas pareigas. Nepritarti Šioje dalyje yra aiškiai nustatyta kokias funkcijas atlieka: „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas“. Analogiška formuluotė yra šiuo metu galiojančiame Statute. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
dalies 8 punkte nurodytas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, kuris reiškia, kad pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Galima preziumuoti, kad šioje dalyje apibrėžtos pareigūno pareigos yra bendrosios ir specialiosios (specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos), todėl jos taip ir turėtų būti nurodytos, tačiau, jeigu specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos taip pat yra bendrosios, formuluotės „ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
Šiame kontekste kelia abejonių ir pareigų klasifikavimas į bendrąsias ir specialiąsias, neaišku, kokiu tikslu tai daroma ir kokiais kriterijais vadovaujantis pareigos būtų priskirtos vienai ar kitai grupei. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojančioje Statuto redakcijoje yra analogiškos nuostatos ir nėra kilę jų praktinio taikymo problemų, įstatymo projektą keisti netikslinga. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio pavadinimo. Be to, svarstytina, ar pareigūnams nustatomi tarnybinės etikos principai neturėtų būti vienodi ir juos turėtų nustatyti ne kiekvienos centrinės statutinės įstaigos vadovas, bet vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame statute teisė priimti daugelį poįstatyminių teisės aktų suteikta vidaus reikalų ministrui, suderinus su finansų ir teisingumo ministrais. Iš dalies pritarti Atkreipiame dėmesį, jog tarnyba kiekvienoje statutinių įstaigų sistemoje turi savo ypatumus. Atskiroje institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje „savo“ tarnybinę etiką reglamentuojančio vidaus teisės akto priėmimas yra efektyvi priemonė vadovui padedanti užtikrinant gerą pareigūno vardą ir įstaigos reputaciją. Svarbu paminėti, jog policijos ir muitinės sistemose etikos kodeksai sėkminga veikia ir yra susiformavusi jų taikymo praktika. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 7.
Keičiamo statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte teikiama įstaigų klasifikacija „kitos statutinės įstaigos -
reikėtų tikslinti. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje nuostata „Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, reikėtų braukti žodį „konkrečius“, nes nekonkrečių reikalavimų negali būti. Antra, reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą nustatomas pareigybės aprašyme, todėl neaiškus formuluotės
„reikalavimas dėl pareigūno išsilavinimo“ turinys. Trečia, po žodžio
,,ministras“ siūlytina įrašyti žodžius ,,kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos (toliau – ministras)“ ir atitinkamai patikslinti keičiamo statuto 6 straipsnio 1 dalį. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes pareigybių aprašymų tvirtinimo sąsaja su darbo užmokesčiui nustatytomis lėšomis yra nesuprantama. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje numatyta, kad čia nurodytiems karjeros valstybės tarnautojams papildomai taikomos atitinkamos statuto normos, tačiau neaišku kuriuos reikalavimus (nurodytus šio straipsnio 4 dalyje ar kitur) papildo 5 dalies norma. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalyje, 10 straipsnyje vietoj žodžio „pageidaujantis“ siūlytina įrašyti žodį „norintis“ atitinkamu linksniu. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 12.
Keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali pretenduoti į vidaus tarnybą –
„<...> jeigu jis pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą,
nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“. Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
„pripažintas kaltu už“ keistina į formuluotę „pripažintas kaltu dėl“ arba į –
„pripažintas kaltu, padaręs <...>“, atitinkamai keičiant ir po to
dėstomų žodžių gramatinę raišką. Pritarti 12.1 12.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
skliausteliuose parašytas žodis – „(nutarties)“ – brauktinas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 2 dalimi, asmuo kaltu pripažįstamas tik teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 1 ir 2 dalimis: „Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.“ Pritarti 12.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 12.3.
Diskutuotina absoliutaus pobūdžio sąlyga, panaikinanti asmens galimybę pretenduoti į vidaus tarnybą – jeigu jis yra pripažintas kaltu už bet kokio tyčinio nusikaltimo padarymą (past.
Visų pirma, akcentuotina, kad ši nuostata nėra sistemiškai suderinta ir proporcinga keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai antrajai nepriekaištingą reputaciją ribojančiai sąlygai – „<...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vis tiek yra pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Be to, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, bet ir nesunkų (past. – žr. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsnį) ar apysunkį (tyčinį) nusikaltimą (past. – žr. BK 18, 38 arba 40 straipsnį) . Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog nėra lygiateisiška ir pagrįsta, kai vienas asmuo, padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą bei suradęs laiduotoją arba susitaikęs su nukentėjusiuoju – po penkerių metų galės pretenduoti į vidaus tarnybą; palyginus su kitu analogišką veiką padariusiu asmeniu, negalinčiu pretenduoti į vidaus tarnybą, vien dėl tos priežasties, kad baudžiamojo proceso metu neturėjo laiduotojo arba nesusitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
Antra, cituojamas absoliutus asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra ne tik neproporcingas, bet ir sistemiškai nesuderintas su nepriekaištingos reputacijos pagrindais, numatytais kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio
reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar išnyko teistumas“; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
Pastebėtina, kad atitinkama nuostata nedera ir su keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis, „pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ Spręsti pagrindiniam Komitetui 12.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 12.4.
Diskutuotina keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama kita asmens nepriekaištingos reputacijos ribojimo alternatyva – „<...> kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“:
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu, o už baudžiamąjį nusižengimą teistumas apskritai nekyla. Teigtina, kad nustatytas
yra pernelyg ilgas ir neproporcingas. Atitinkamas terminas viršija BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus teistumo terminus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ir prilygsta teistumo terminui už sunkų nusikaltimą. Kita vertus, šis terminas nėra sistemiškai suderintas su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas trumpesnis – trejų metų – terminas. Be to, cituojama nuostata –
„<...> kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ neatitinka
konteksto, kuriame yra vartojama. Pastebėtina, jog pagal projektu siūlomą reguliavimą, jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, jis nebegali pretenduoti į vidaus tarnybą, nesvarbu, ar jis turi teistumą už tą nusikaltimą, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas.
Jeigu asmuo padaro neatsargų nusikaltimą, teistumas galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu (past. – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis ir praktiškai negalėtų pretenduoti į vidaus tarnybą). Keltina prielaida, kad asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantį terminą padarius neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, reikėtų susieti ne su formaliu terminu po apkaltinamojo nuosprendžio už atitinkamą veiką įsiteisėjimo, o su paskirtos bausmės už padarytą neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą įvykdymo sąlyga. Spręsti pagrindiniam Komitetui 12.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsniui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsniui, šalia nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltės formos kriterijų, nereikėtų nustatyti papildomo asmens nepriekaištingą reputaciją ribojančio kriterijaus – pavyzdžiui – nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo. Spręsti pagrindiniam Komitetui
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
dalies 2 punkte nustatyta kita asmens nepriekaištingą reputaciją ribojanti sąlyga – „jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai“. Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
pastaboje, ginčytinas atitinkamos nuostatos proporcingumas.
Taip pat keltina prielaida dėl asmenų, padariusių tyčinius nusikaltimus ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmenų dėl analogiškų nusikaltimų nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų, lygiateisiškumo pažeidimo. 13.2. Cituojamos nuostatos išimčiai –
„išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika
prarado pavojingumą“ – trūksta aiškumo. Iš keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nėra aišku, ar asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą (past. – BK 36 straipsnis), neužkerta jam kelio pretenduoti į vidaus tarnybą ir nėra siejamas su nustatytu 5 metų terminu; ar priešingai – tai yra vienintelis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kuris neprivilegijuoja asmens padėties (t. y. veikai praradus pavojingumą, asmeniui turėtų būti taikomi keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai). 13.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 36 straipsniu, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne tik tuo atveju, kai pavojingumą praranda jo padaryta veika, bet ir atveju, kai jis pats tampa nepavojingu: „padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.“
pagrindiniam Komitetui
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę. Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio (past. – be jokių išimčių) nuostata yra pagrįsta ir proporcinga. Pastebėtina, kad Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog: „Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 punktą – „Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo“. Šio įstatymo
tarnyba, kai kitos valstybės institucijose einamos tos valstybės politiko, pareigūno ar kitos pareigos, susijusios su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei.
Kitos valstybės tarnyba apima karo tarnybą ir kitokią statutinę tarnybą. Kitos valstybės tarnyba neapima politiko pareigų vietos savivaldos institucijose, į kurias Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas pagal Europos Sąjungos teisę.“
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
ir 6 dalies, 19 straipsnio 3 dalies bei 67 straipsnio nuostatos, susijusias su šioms įstaigoms skiriamais valstybės biudžeto asignavimais tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo
valdytojai (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra tos įstaigos vadovas, kurį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas arba įstaiga yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui (pagal keičiamo statuto 28 straipsnio 8 dalį, centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skirs ir iš jų atleis Vyriausybė ministro VRM teikimu). Nepritarti Minėtose projekto dalyse nėra nustatoma, kas yra asignavimų valdytojas. Siūloma formuluotė „ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“ yra universali ir atspindi nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį policijos generalinį komisarą į pareigas skirią ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas, o ši norma galios iki 2019 m. spalio 31 d. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8 17.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus, tikslintinos keičiamo statuto 17 straipsnio 8 dalyje bei 18 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos į įstatymo pavadinimą (pirmą kartą rašomas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. su žodžiais ,,Lietuvos
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę į statuto bei kitų įstatymų nustatytas atostogas. Ši norma tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, teisė į kitų įstatymų nustatytas atostogas gali būti įvairiai interpretuojama. Atsižvelgiant į šio punkto ir keičiamo statuto 7 straipsnio
nuostatų taikymo. Be to, keičiamo statuto 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnams gali būti suteiktos kitos Darbo kodekse numatytos tikslinės atostogos“. Atsižvelgiant į keičiamo statuto 48 ir 50 straipsnių turinį, neaišku, kokias atostogas siūloma nustatyti keičiamo statuto 50 straipsnio 1-5 ir 7 dalyse, nes straipsnio pavadinime šios atostogos nurodytos kaip
„kitos“, o atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies formuluotę, jos gali būti
suprantamos kaip tikslinės atostogos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius teisę į kitas Darbo kodekse numatytas tikslines atostogas ir keičiamame statute aiškiai neapibrėžus atostogų rūšių (žr. – Darbo kodekso
neaiškus. Nepritarti Galiojančiame Statute yra analogiška nuostata, o jos praktinio taikymo problemų nekyla. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 19.
Keičiamo statuto 22 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius ,,ar atlyginimą“, kadangi visas keičiamo statuto 22 straipsnis reguliuoja pareigūno teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis. Nepritarti Projekto 22 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą būtina vertinti sistemiškai su 23 straipsnio 4 punkte nustatytais draudimais. 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareigūnų teisė dirbti kitą darbą plačiąja prasme (ne tik pagal darbo sutartį) ir už jį gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, jei toks darbas nesukelia šioje straipsnio dalyje nustatytų situacijų (viešųjų ir privačių interesų konflikto, tarnybos diskreditavimo, kliudo atlikti pareigas ir kt.). Kitose straipsnio dalyse yra nustatyta tvarka, kaip asmeniui išduodamas leidimas dirbti pagal darbo sutartį . Leidimo išdavimo procedūra kitais darbo (ne pagal darbo sutartį) atvejais nėra numatyta. Tiek pagal galiojantį VTĮ (šiuo metu taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams), tiek naujos redakcijos VTĮ projekte yra analogiškos nuostatos, kurių praktinio taikymo problemų nekyla. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje reguliuojama dviejų rūšių sprendimų apskundimo tvarka. Vienas iš jų – sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį – nurodytas šios dalies turinyje, o nurodant kitą sprendimą (dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukimo) teikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Tokia normos konstrukcija yra nenuosekli, todėl vietoj nuorodos į šio straipsnio 4 dalį reikėtų nurodyti sprendimą atšaukti leidimą ir taip suvienodinti šios dalies formuluotes. Pritarti Žr. Komiteto pastabas prie Teis ės departamento pastabos Nr. 21 . 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 21.
Atsižvelgiant į keičiamo statuto
nagrinėjimo tvarką, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 22 straipsnio
sprendimas vėliau galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Įstatymo projekto 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog visi individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje, jos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 22 straipsnio 5 dalyje ar 25 straipsnio 24 dalyje nustatytos specialios ginčų, kylančių iš šių straipsnių taikymo apskundimo tvarkos, tačiau jos yra analogiškos bendrajai ginčų nagrinėjimo tvarkai. Siūlome įstatymo projekte pasirinkti vienodą teisėkūros stilių ir nekartoti bendros apskundimo tvarkos prie kiekvienos skųstinos nuostatos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
punkto žodžių „neblaiviems“ ir „apsvaigusiems“ rašybą reikėtų susieti su šio straipsnio nuostata „Pareigūnui draudžiama“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
dalyje nustatyti draudimai perkelti pareigūną į kitas pareigas, kai tarp jo ir sutuoktinio bei kitų šioje dalyje nurodytų asmenų susiklosto tiesioginio pavaldumo santykiai. Svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nustatyti ir draudimo perkelti pareigūną į kitas pareigas, jeigu keičiamo statuto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisinė padėtis susiklostytų jo tarnybos metu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo statuto 29 straipsnio 7 dalies,
24.
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalies norma nevisiškai suprantama, joje reikėtų aiškiau nurodyti bent tarnybos santykių sritis, dėl kurių sprendimus prima ministras. Nepritarti Numatant, jog ministras negalės priimti sprendimų dėl skyrimo, atleidimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo, visi kiti tarnybos santykių aspektai yra priskiriami šios normos reguliavimo dalykui (atostogų, komandiruočių, tarnybinės veiklos vertinimo ir kt.). 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes keičiamame statute nevartojama sąvoka ,,darbdavys“, be to, vietoj žodžio ,,krūtimi maitinanti motina“ įrašytini žodžiai ,,krūtimi maitinanti pareigūnė“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
dalyje numatyta, kad „Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu <...> ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai <...>“. Šios dalies nuostata, pagal kurią pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai, jo tiesioginis vadovas turi derinti su savo tiesioginiu vadovu, kelia abejonių, nes išvada turi būti derinama tik tuo atveju, jeigu pareigūno veikla įvertinta gerai. Be to, vertinimo išvada turi būti teikiama tarnybinės veiklos vertinimo komisijai dėl nesutarimo dėl išvados tarp tiesioginio vadovo ir jo tiesioginio vadovo, nors vertinama pareigūno tarnybinė veikla ir, galimai, vertinamasis su tokia išvada sutinka. Nepritarti Visais atvejais, išskyrus kai tarnybinė veikla įvertinama gerai, pareigūno tarnybinė veikla vertinama komisijoje.
Siekiant užtikrinti pareigūnų, kuriuos tiesioginis vadovas įvertina gerai, teisę būti įvertintam objektyviai, tokia išvada derinama su tiesioginio vadovo tiesioginiu vadovu. Taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju pareigūno veikla gali būti įvertinta nebūtinai gerai, todėl siekiant objektyvumo galutinis siūlymas dėl vertinimo ir bus priimtas komisijoje. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
vietoj žodžių „teismui įstatymų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo“. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje numatyta, kad „Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas.“ Šioje dalyje reikėtų atsisakyti nuostatų, numatančių darbo tarybos atstovo skyrimą ir jo dalyvavimą vertinimo komisijos nariu. Pažymėtina, kad darbo taryba nėra profesinėms sąjungoms alternatyvus subjektas. Profesinės sąjungos kuriasi ir veikia vadovaujantis asociacijų laisvės principu, o darbo tarybos steigiamos vadovaujantis įstatymo imperatyvu įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. Profesinių sąjungų ir darbo tarybų tikslai, paskirtis ir funkcijos nėra tapačios. Be to, pagal Darbo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, 171 ir kitus straipsnius, darbo tarybos nariais gali būti renkami darbuotojai, kuriuos su darbdaviu sieja darbo santykiai, taigi, neatsisakius siūlomų nuostatų, pareigūnų tarnybinę veiklą vertintų darbuotojai, todėl galėtų kilti abejonių dėl darbo tarybos nario kompetencijos tinkamai vykdyti šias funkcijas.
Nepritarti Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant užtikrinti vertinimo procedūrų skaidrumą tikslinga kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos veikloje dalyvautų darbuotojų atstovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad profesinės sąjungos atstovu, kuris dalyvauja tarnybinės veiklos vertinimo komisijos veikloje, taip pat gali būti įstaigos pareigūnas ar darbuotojas. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalies pirmajame sakinyje prieš skaičių ir žodį ,,9 dalyje“ įrašytini žodžiai
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
dalyje brauktini žodžiai ,,be to“. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
dalies antrajame sakinyje žodžiai „pradėtas baudžiamasis procesas“ keistini į žodžius „pradėtas ikiteisminis tyrimas“. Atsižvelgtina į tai, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. (2017 m. liepos 11 d. įstatymas Nr. XIII-626) BPK XXX skyrius
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
keičiamo statuto 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos yra tarnybinė nuobauda, siūlytina keičiamo statuto 38 straipsnio 10 dalyje kaip perteklinius braukti žodžius ,,arba sprendimą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima“.
Nepritarti Pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą nėra tarnybinė nuobauda. Projekte tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo sąvokos nėra tapatinamos, jos apibrėžtos skirtingose teisės normose: pareigūno vardo pažeminimas – projekto 2 str. 4 d., o tarnybinis nusižengimas – projekto 2 str. 6 d. Atsižvelgiant į tai, skirtingi yra ir atleidimo pagrindai: atleidžiant taikant tarnybinę nuobaudą – projekto 71 str. 1 d. 14 p., o atleidžiant už pareigūno vardo pažeminimą – projekto 71 str. 1 d. 7 p. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies 6 punktas, kadangi pagal siūlomą formuluotę, kad
„tarnybinį nusižengimą padarė pareigūnė dėl nėštumo“ galima suprasti, kad
tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė. Iš dalies pritarti Nėštumas pats savaime neturėtų būti laikomas lengvinančia aplinkybe. Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad lengvinanti aplinkybė yra kai administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui. Siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projektą. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 34.
Svarstytina, ar keičiamo statuto
sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
dalies 5 punkte nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė
„tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidus viešąjį interesą“ savo logine
konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, viešieji interesai apibrėžiami kaip „visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, o bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik priėmus neteisingą sprendimą (dėl savo veiksmų ar neveikimo), taigi, pažeidžiant viešąjį interesą. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti atsakomybę už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti dirbti kito darbo padaryta žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šios dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes keičiamo statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų (o neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo yra statutinės įstaigos neteisėtas veiksmas), atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalies nuostatos savo esme yra analogiškos keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl perteklinio teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti. Aptariamą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes neaišku, koks sprendimas turimas omeny keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo ar neteisėtas sprendimas leisti pareigūnui dirbti kitą darbą, ar vienas ir kitas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė reikalauti panaikinti tik neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą ir spręsti statutinės įstaigos vadovo atsakomybės klausimą, kas suponuoja išvadą, kad teisė reikalauti ir pareiga atlyginti žalą kiltų tik dėl neteisėto sprendimo leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Be to, svarstytina, ar keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalies nuostatos neturėtų būti suformuluotos keičiamo statuto 22 straipsnyje. Keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų tikslinti ir nustatyti, kad žala atlyginama statuto
įrašyti žodžius „darbo užmokesčio“. Taip pat svarstytina, ar keičiamo statuto
blanketinio pobūdžio, be to, žalos atlyginimo išieškojimą regreso tvarka reguliuoja ir keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalis, kuri taip pat taikytina įstaigos vadovui. Spręsti pagrindiniam Komitetui
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13 37.
Keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodžius „sunkų arba labai sunkų nusikaltimą“ žodis
„tyčinį“ brauktinas kaip perteklinis. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 2
dalimi: „Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalies nuostatą, pagal kurią statute nustatomas delspinigių dydis ir jo indeksavimo tvarka, siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė
„delspinigiai už šią sumą“ teisė požiūriu tikslintina (past. – žr. Civilinio
kodekso (toliau – CK) 1.125, 6.71, 6.258 straipsnius). Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
dalies nuostatos, susijusios su pareigūnų viršvalandiniu darbu, turėtų būti reglamentuojamos keičiamo statuto 46 straipsnyje (pareigūnų viršvalandinis darbas). Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
dalyje numatyta, kad „Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.“ Ši nuostata tobulintina. Samprata „suteikimo tvarka“ suprantama kaip tam tikros teisės (šiuo atveju teisės į kasmetines atostogas) įgyvendinimo taisyklė, tačiau „suteikimo tvarka“ neapima pačios teisės į atostogas turinio, todėl nevisiškai aišku kokios kitokios kasmetinių atostogų suteikimo taisyklės gali būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 48 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti ir joje nurodyti, kuri šiame straipsnyje nustatytą atostogų suteikimo tvarką reguliuojanti taisyklė gali kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje reguliuoti kasmetinių atostogų suteikimo tvarką.
Nepritarti Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, o ne jų trukmė. Analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Statute. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
dalyje, 49 straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje ir kitur nustatytos taisyklės, pagal kurias tam tikras keičiamame statute nustatytas teisinis reguliavimas gali būti reguliuojamas kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje, svarstytinas, nes kolektyvinės sutartys ar susitarimai gali būti sudaromi įvairiais lygiais ir taikomi tuos susitarimus sudariusioms šalims, todėl keičiamame statute numatyta teisė susitarti dėl kitokių sąlygų tik šakos kolektyvinėje sutartyje vertintina kaip prieštaraujanti sutarčių laisvės principui ir kolektyvinius teisinius santykius reguliuojančioms normoms. Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo statuto 60 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią statutinės įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis, suponuoja išvadą, kad šakos kolektyvinėje sutartyje tokios sąlygos gali būti sulygtos, tačiau, tiek šakos, tiek įstaigos ar kitu lygmeniu gali būti sudaryti susitarimai dėl palankesnių tarnybos ar darbo sąlygų ir tik nustatytų biudžeto asignavimų ribose. Nepritarti Darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos turi būti vienodos visiems atitinkamos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnams, todėl turėtų būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje.
Pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Statute, vidaus reikalų statutinėse įstaigose veikiančios profesinės sąjungos siūlymų jas keisti nepateikė. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalies paskutiniame sakinyje po žodžio ,,statutinės“ įrašytinas praleistas žodis ,,įstaigos“. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje numatyta, kad statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Tačiau keičiamame statute nenumatyta, koks subjektas pagal nurodytus kriterijus tvirtins statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes, t. y. kas nuspręs, kuri įstaiga priskirtina II įstaigų grupei, o kuri – III įstaigų grupei. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
tikslintina nustatyta taisyklė, pagal kurią apskaičiuojamas pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga – ji turėtų būti apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijus iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal pareigūnui nustatytą darbo laiko normą, bet ne pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalį reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių (pavyzdžiui, viršvalandžiai, darbas poilsio ir švenčių dienomis). Pritarti 46.
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje siūlomos priemokų mokėjimo taisyklės svarstytinos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti skirtingi pareigų vykdymo ypatumai. Šios dalies 1 punkte numatyta priemoka už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, t. y. pavedamos ad hoc, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priemoka už tęstinio pobūdžio įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, todėl šio straipsnio 2 dalyje siūloma priemokos už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, mokėjimo tvarka turėtų būti patikslinta ir nesusieta su vienų metų terminu nuo jos paskyrimo. Nepritarti Statuto projekte nustatyta darbo užmokesčio struktūra yra pagrįsta statutinės tarnybos ypatumais. Priedų ir priemokų mokėjimo atvejus, dydžius ir terminus tikslinti nėra reikalo. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalį reikėtų patikslinti, nes neaiški šio straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktuose nurodytų priemokų dydžio ribojimo taisyklė, neaišku, ar šios priemokos kartu negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, ar kiekviena atskirai. Nepritarti
taikytojams yra aiškus. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-07555
dalies normos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 144 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Tačiau keičiamo statuto 51 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas pareigūnams už minėtą darbą. Pritarti
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalies nuostatos derintinos su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos 2009 m. įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato). Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nesuprantamas. Nesuprantama ir formuluotė „atgaline tvarka“. Jeigu čia turėta omeny atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisė, normos reikėtų atsisakyti, nes atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisiniams santykiams reguliuoti pakanka keičiamo statuto 43 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatytos 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis aiškiai neapibrėžta, todėl neaišku, kokius praradimus ji kompensuoja.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto 58 straipsnyje siūloma reguliuoti kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, galima preziumuoti, kad čia siūloma nustatyti žalos dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo teisinius santykius, o šio straipsnio 10 dalyje – regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto
užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis neapibrėžta, ir į tai, kad ji mokama kaip papildoma išmoka, nepaisant to, kad žala atlyginama nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokomis, regreso teisės į keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją, kaip į atlygintinos žalos išmoką, įtvirtinimas kelia abejonių, nes nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo, padaręs žalos pareigūnui, regreso tvarka turėtų atlyginti daugiau, nei asmuo, padaręs žalos ne pareigūnui. Be to, tokiu būdu gali būti pažeistas Konstitucijos 30 straipsnio
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jis reiškia, jog „<...> žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado.
Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Ir atvirkščiai, - ne visiškas žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes civilinė atsakomybė nevisiškai atliktų kompensavimo funkciją.” Nepritarti 2016-09-19 valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-40-1-12 „Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“ konstatuota, kad saugant ir ginant asmens interesus ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalą paprastai turi atlyginti ją padaręs arba už jo veiksmus atsakingas asmuo. Įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus ir siekiant apsaugoti žalą patyrusių asmenų interesus, tam tikrais atvejais valstybė įsipareigojo atlyginti kitų asmenų padarytą žalą. Valstybė, atlyginusi kitų asmenų padarytą žalą, įgyja teisę reikalauti iš už žalą atsakingų asmenų grąžinti tai, kas už juos sumokėta (įgyja regreso teisę). Šiuo metu Vidaus tarnybos statute nustatytas analogiškas reglamentavimas. Teisės departamento pastaboje nurodytus aspektus dėl atlygintinos žalos dydžio ir įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį sprendžia teismai. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalyje vietoj žodžio „pasirašo“ reikėtų įrašyti žodį „sudaro“. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 65 straipsnio 4 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. Pritarti 54.
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
dalį reikėtų patikslinti ir nurodyti kaip (kokiu dydžiu) apmokamas šioje dalyje nurodytas mokamas poilsio laikas. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
55Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo statuto 69 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Nepritarti Terminuotų darbo sutarčių sudarymą reglamentuoja Darbo kodeksas, todėl papildomai detalizuoti šį institutą Statuto projekte netikslinga. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti ginčų vidaus tarnyboje teisinio reguliavimo institutą. Iš šio straipsnio bei keičiamo statuto normų turinio galima preziumuoti, kad šiame straipsnyje siūloma reguliuoti individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu. Antra, iš šio straipsnio bei kitų keičiamo statuto straipsnių (pvz.,
ginčų nagrinėjimas tarnybinių ginčų komisijoje nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, todėl tokio instituto įtvirtinimas kelia abejonių. Trečia, jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, keičiamo statuto
nagrinėja ginčą (ne prašymą), taip pat reikėtų nustatyti kokias teisines pasekmes ginčo šalims sukelia tarnybinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kas ir kokia tvarka juos įgyvendina. Nepritarti Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas tarnybinių ginčų nagrinėjimo institutas galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. ir jis sėkmingai užtikrina vidaus reikalų statutinių įstaigų poreikius. Dėl galiojančio reguliavimo praktinio taikymo problemų nekyla.
Svarbu paminėti, jog šio instituto paskirtis – sutaikyti ginčo šalis, rasti kompromisinį sprendimą ir spręsti kylančias problemas įstaigoje. Atsižvelgiant į nurodytą instituto paskirtį, pasirinktas būtent toks teisinis reguliavimas, kuomet pareigūnas pats sprendžia ar jam kreiptis į įstaigoje veikiančią komisiją ar tiesiai į teismą. Atsižvelgiant į tai, keisti esamą teisinį reguliavimą netikslinga. Atkreipiame dėmesį, jog iš profesinių sąjungų taip pat nėra gauta pasiūlymų tobulinti šį reguliavimą. Taip pat svarbu paminėti, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyrius reglamentuoja išankstinį skundų (prašymų, pareiškimų) nagrinėjimą ne teismo tvarka ir šiuo atveju taikomas sistemiškai. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19
dalies 9 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas („<...> kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“) turėtų būti proporcingai suderintas su keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis asmens nepriekaištingą reputaciją apibrėžiančiomis sąlygomis (ypač dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos traktuotės). Atitinkamame kontekste atsižvelgtina į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų. Spręsti pagrindiniam Komitetui
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinimas ir jo turinys tikslintini dėl kelių priežasčių. Keičiamo statuto
pareigūnus iš vidaus tarnybos.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – projektas XIIIP-1596) 47 straipsnio nuostatas, atleidimo iš tarnybos ar darbo atveju mokama išeitinė išmoka, todėl vienarūšės išmokos turi būti apibrėžtos vienodomis sąvokomis. Toks išmokos apibrėžimas svarbus reguliuojant vienarūšių išmokų dydžio apskaičiavimo, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir kitus teisinius santykius, todėl nuostatos tikslintinos. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje nustatyta išeitinių kompensacijų didinimo tvarka ir šio straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo ir projekto Nr. XIIIP-1596 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertintina kaip galimai pažeidžianti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnį, išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Nepritarti Reguliavimas yra pagrįstas statutinės tarnybos ypatumais ir taikomais suvaržymais, dėl kurių statutiniams valstybės tarnautojams yra numatytos papildomos socialinės garantijos. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamos sąvokos ,,pareigūną į pareigas skiriantis vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo“, ,,vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
eilutėje reikėtų patikslinti pareigybių pavadinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. 1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP- 1616 apibrėžtas probuotojas. Jeigu čia apibrėžta pareigūno pareigybė, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo statuto priedas.
Nepritarti Probuotojas nėra pareigybė, o šia sąvoka apibūdinimas veiklos pobūdis. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalies paskutiniame sakinyje numatyta taisyklė tikslintina atsižvelgiant į keičiamo statuto 77 straipsnio normas. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
dalies nuostata, pagal kurią centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė susiejama su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme, svarstytina pagal santykį su šio straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse nustatytais pareigų ėjimo laikotarpiais. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti nustatytas bent minimalus centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų pereinamasis laikas. Pritarti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
dalies nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku ką apima samprata
„suteikiamos“ – atostogų dienų skaičių, atostoginių apskaičiavimo tvarką ar
dar ką kitą. Neaišku, kodėl pasirinktas siūlomas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar tokia taisyklė praktikoje nesukels normų taikymo problemų. Pritarti
65Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
dalies nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl jos turėtų būti nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Be to, šios nuostatos nevisiškai suprantamos. Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 – 19 dalyse nustatytas pareigūnų amžius iki kurio jie gali tarnauti, todėl neaišku, kodėl taisyklės būtų taikomos ne tik skiriant, bet ir mokant (jau paskirtas) valstybines pensijas. Nepritarti Įgyvendinant 2015 m. birželio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr.
XII-1855 buvo nustatytas analogiškas reguliavimas. Šios nuostatos būtinos tam, kad priimant sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo būtų taikoma kitokia vidaus tarnybos trukmė, nei galiojančiame įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad iki įstatymo įsigaliojimo atleistiems pareigūnams, kurie yra ištarnavę 5 ir daugiau metų tačiau nėra ištarnavę pensijai skirti laiko, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu pensija bus paskirta kai jie sukaks Vidaus tarnybos statute nustatytą amžių. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti šių asmenų teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnio 21 dalyje ir yra siūlomos atitinkamos nuostatos. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
dalies nuostatas siūlytina formuluoti subjektus apibrėžiant daugiskaita, nes šio straipsnio 26 dalyje kalbama apie pareigūnus. Pritarti
28
dalies formuluotė „nuostatos taikomos <...> žalai“ teisės požiūriu nepriimtina, ji turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į keičiamo statuto 42 ir
Minėtuose straipsniuose reglamentuojami padarytos materialinės žalos atlyginimo ir regreso klausimai. Minima 28 dalies formuluotė apima abiejų straipsnių reguliavimo dalyką. 68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatas siūlytina tikslinti dviem aspektais. Pirma, atsisakyti taisyklių, kurios reguliuoja neformalias procedūras (peržiūrėti), antra, nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datą nei 2018 m. gruodžio 31 d., kad vidaus tarnybos sistemos įstaigos turėtų protingą laikotarpį pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)231 Formuluotė „Įmonė“ yra bendrai naudojimas terminas, kuriuo apibūdinami visų formų juridiniai asmenys. Tokia nuostatos formuluotė sudaro sąlygas ją taikyti ir kaip ribojimą statutiniams valstybės tarnautojams būti renkamais (skiriamais) profesinių sąjungų ar kitų visuomeninių organizacijų organų nariais. Siekiant išvengti tokio negatyvaus šios nuostatos taikymo, kas lemtų profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų diskriminaciją ir tiesioginį asociacijų laisvės (Konstitucijos 35 str. 1 d., Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 "Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo" (Žin., 1996-03-22, Nr. 27-653) 2,3 str.) ribojimą, siūlome šioje nuostatoje atskirti pareigūno veiklą privačiose įmonėse nuo visuomeninių pareigų vykdymo. Tiek šiuo metu galiojantis reguliavimas, tiek Projekte siūlomas įtvirtinti, jog statutiniam valstybės tarnautojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis atleidžiamas iš tarnybos, faktiškai įtvirtina diskriminaciją dėl galimybių pareigūnui užsiimti papildoma visuomenine veikla ir už tai gauti atlygį. Tokia diferenciacija dėl veiklos pobūdžio yra akivaizdi, kadangi, pvz. saugos tarnyboje ar taksi įmonėje galima dirbti gavus atitinkamą leidimą ir tuo pat metu tarnauti statutinėje valstybės tarnyboje, o sudarius darbo sutartį su profesinėmis sąjungomis, tarnybos santykiai turi nutrūkti. Pastebėtina, kad Vakarų Europos valstybėse jau seniai atsisakyta reguliavimo, kad darbuotojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis eliminuojamas iš darbo santykių.
Siekiant panaikinti diferencijavimą dėl galimybių užsiimti papildoma veikla ir už tai gauti pajamas, siūlome įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl profesinės sąjungos vadovo pareigų ėjimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projekto 23 str. 1 p., ir jį išdėstyti taip: „ . 1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis ribojimas neapima visuomeninių pareigų vykdymo profesinėse sąjungose, viešosiose įstaigose, įvairiose bendrijose, asociacijose, kooperatinėse bendrovėse, jeigu nėra sudaroma darbo sutartis atitinkamoms pareigoms eiti. Šis draudimas netaikomas ir profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “ Atitinkamai siūlome naikinti Projekto 60 str. 6 d. Iš dalies pritarti
pasiūlymą Nr. 4
susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)237 Pažymėtina, jog viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Todėl manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz.
Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projekto 23 str. 7 p. ir 61 str. 1 p. ir juos išdėstyti taip: „7 ) streikuoti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “
organizuoti streikus ir juose dalyvauti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “
pagrindiniam Komitetui
susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)273 Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, planuojama komisijos (tiek atrankos, tiek ir vertinimo) nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Pažymėtina, kad esminė darbo tarybos funkcija (funkcijos), neįskaitant ir kitų funkcijų, susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu. Tokiu būdu, keltinas klausimas, kaip tinkamai profesinei sąjungai užtikrinti jos narių teisių ir interesų apsaugą, jei komisijos nariu bus paskirtas ne profesinės sąjungos narys. Papildomai pastebėtina, kad iš pateikto teisinio reguliavimo visiškai neaišku, kada į komisijos narius skiriamas darbo tarybos, o kada profesinės sąjungos atstovas. Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo. Analogišką nuostatą siūlome išdėstyti ir Projekto 34 str. 2 d. Nuostatą siūlome išdėstyti:
pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija).
Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, į atrankos komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į atrankos komisijos narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. 34 str. 2 d. 2. Vertinimo komisija sudaroma
motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, į vertinimo komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į vertinimo komisijos narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. Nepritarti Pažymėtina, kad profesinių sąjungų ir darbo tarybų įgaliojimus bei jų santykį nustato Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad sudarant atrankos ir vertinimo komisijas, sprendžiant klausimą dėl darbuotojų atstovų įtraukimo į jas turėtų būti vadovaujamasi būtent Darbo kodekso nuostatomis. 4. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr.
NP17-38(18)332 NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (statutini7 valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau. Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manome, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projekto 33 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „
vadovų, skiriamų statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.
Statutinių įstaigų vadovų tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį. “ Nepritarti Projekto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Vadovaujantis to paties straipsnio 23 punktu, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Siūlymas vidaus reikalų įstaigos vadovo veiklą vertinti atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo lygį yra susijęs su tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, todėl atitinkamos nuostatos diskutuotinos rengiant minėtą tvarką, t. y. nėra įstatyminio reguliavimo dalykas. 5. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(1845 2,5 Projekte numatoma, kad asmenims, esant Statuto 46 str. numatytiems atvejams, gali būti pavedama dirbti viršvalandžius. Esant tokioms sąlygoms gali būti nukrypstama nuo poilsio rėžimo reikalavimų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str. 4 d. „ dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai “.
Profesinė sąjunga laikosi nuomonės, kad vienodas poilsio laiko rėžimas privalo būti taikomas tiek ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek ir vidaus tarnybos pareigūnams, tokį nuostatų taikymą ne mažesne apimtimi, nei tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinant nuostatas, kurios suponuoja sąlygas pareigūnams pavesti dirbti iki 30 val. viršvalandžių, manytina, kad 45 str. 5 d. numatyta nuostata turi būti keistina iš jos pašalinant galimybę nukrypti nuo poilsio laiko rėžimo reikalavimų . Kartu norime akcentuoti, kad Projekto 45 str. 2 d. ir 46 str. 1 d. 11 p. numačius galimybę dirbti viršvalandinį darbą, kai yra neatidėliotinai užtikrinti statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, gali sąlygoti įstaigų vadovų piktnaudžiavimą Projekto 46 str. 1 d. 11 p. numatyta galimybe. Tokiu būdu manome, kad papildomi saugikliai, tokie kaip minimalus poilsio laikas, leistų teisėtomis priemonėmis užtikrinti vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, išsaugoti jų darbinį pajėgumą ir sveikatą. Nepritarti Projekto 45 straipsnio 5 dalyje nustatyti išimtiniai nukrypimai tik nuo poilsio laiko , tačiau nukrypimai nuo maksimalaus darbo laiko (t. y. vidutiniškai 48 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį) nėra numatyti, vadinasi yra negalimi. Tokiu būdu nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina, jog pareigūnas nebūtų skiriamas dirbti ilgiau, nei leidžia jo fizinės galimybės.
Projekte nustatyta, kad kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų , tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą. Siūlomas reglamentavimas užtikrintų tinkamą statutinei įstaigai nustatytų uždavinių įgyvendinimą esant itin išskirtinėms situacijoms, kai užduoties vykdymas sutriktų ar ji iš viso būtų neįgyvendinta ją nutraukus dėl būtinybės pareigūnui suteikti poilsį. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas atitinka ES direktyvos 2003/88/EB nuostatas. Direktyvos 17 straipsnyje nustatyta, kad, deramai laikydamosi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos bendrųjų principų, valstybės narės gali nukrypti nuo minimalaus poilsio laiko su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo, kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, įvykus nelaimingam atsitikimui arba, kai gresia jo pavojus ir kt. Atkreipiame dėmesį, jog Statuto projekto 45 straipsnio pavadinimas yra „Pareigūnų darbo laikas“, o straipsnio 5 dalyje kalbama ir apie minimalius poilsio laiko reikalavimus, dėl ko turėtų būti patikslintas ir straipsnio pavadinimas. 6. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)472 Akcentuotina, kad Projekte, aptariat budėjimo ypatumus, nėra numatomi jokie ribojimai, padėsiantys užtikrinti asmenų poilsį ir jėgų atgavimą. Dėl to siūlome, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 118 str. 4 d., papildyti Projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „ Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį.
Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Pareigūnas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip dvylika valandų iš eilės .“ Iš dalies pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 45 str. 5 d. nustatyta
dienų (pamainų) trukmė ir
nepertraukiamas poilsio laikas , taip pat atvejai, kai galima nukrypti nuo šio minimalaus poilsio laiko . Atsižvelgus į tai, kad budėjimo laikas yra nustatomas pagal iš anksto patvirtintą grafiką, šį grafiką sudarant bus privaloma atsižvelgti į pareigūno pamainų grafiką ir į nustatytą minimalią poilsio trukmę . Siekiant teisinio aiškumo projekto 47 str. 2 d. galėtų būti papildyta sakiniu ir ši dalis išdėstyta taip: „2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Tvirtinant budėjimo grafikus turi būti atsižvelgiama į Statuto 45 straipsnio 5 dalyje nustatytą nepertraukiamojo poilsio trukmę .“
susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)481 Projektu, be kita ko, siūloma vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį skaičiuoti ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nėra suderinamas su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str.
Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Nors minėta Direktyva nėra taikoma kai kurioms viešojo reglamentavimo sritims, tokioms, kaip policija, vis dėlto, suponuoja, kad įvertinant, kokio ilgumo minimalus poilsis privalo būti suteiktas darbuotojams, kad jie galėtų tinkamai ir visiškai atgauti darbo jėgas. Pažymėtina, kad nuo šios praktikos 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nukrypo tokiu būdu sutrumpindamas kasmetinių atostogų trukmę darbuotojams. Šiuo pavyzdžiu vadovaujantis parengtas ir siūlomas Projektas. Vis dėlto, manytina, kad vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu nebūtų teisinga vadovautis ydingu teisiniu reguliavimu ir numatyti jų padėti prastinantį reguliavimą, kiek tai susiję su kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgdami į tai, bei siekdami pusiausvyros Projekte, siūlome numatyti pareigūnų padėties nebloginantį teisinį reguliavimą, kurio pasekoje vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinis poilsio laikas netrumpės. Siūlome pakeisti Projekto 48 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų
trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) iki 10 metų –2226
susivienijimas, 2018-04-10 Nr.
NP17-38(18)608 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 60 str. 8 d. jį išdėstyti taip: „
8. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
300 narių skiriama 10 valandų;
ir daugiau narių skiriama 100 valandų. 7.
kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiama teisė iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį (iki 120 val. per metus) dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pritarus siūlymui didinti profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičių profesinių sąjungų atstovai, kurių skaičius įstatymuose neribotas, galės nevykdyti statutinių valstybės tarnautojų funkcijų net 12,5 darbo dienų per mėn., tuo tarpu už šį laiką jiems būtų mokamas atlyginimas, o jų funkcijas turės vykdyti kiti statutiniai valstybės tarnautojai. Pažymėtina, kad pagal projektą dėl didesnio profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičiaus gali būti susitarta šakos kolektyvinėje sutartyje. 9. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)71 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 62 str. 2 d. numato atleidimo pagrindą, kai pareigūnas serga daugiau kaip 120 d. iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių. Kartu šiuo teisiniu reguliavimu numatytos ir socialinės garantijos sergantiems valstybės tarnautojams Projekte tokio atleidimo pagrindo ir garantijų statutiniams pareigūnams jau nelieka. NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Projektu numatyti analogiškas socialines garantijas statutiniams pareigūnams, kurie laikinai nedarbingi ar yra susirgę profesine liga . Atsižvelgus į tai, siūlome papildyti Projekto 71 str.
3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant pareigūno funkcijas. Atleisti pareigūną dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių galima, jeigu atleidimo iš pareigų dieną pareigūnas tebeserga ir neatsirado pagrindas jį atleisti pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą “. Nepritarti Analogiško atleidimo pagrindo nebeliko naujos redakcijos Darbo kodekse, jo siūloma atsisakyti ir Valstybės tarnybos įstatymo projekte. Manytina, šio atleidimo pagrindo atsisakymas kaip tik apsaugo pareigūnų interesus, kadangi pasveikęs pareigūnas, nepaisant to, kiek laiko truko jo nedarbingumas, galės grįžti tęsti tarnybą. Tuo tarpu pareigūnai, kurie dėl sveikatos būklės nebegalės tęsti tarnybos, bus atleidžiami pagal projekto 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą (pagrindas - Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvada). 10. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)21 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. siūloma numatyti Projekto įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. NPPSS nori atkreipti ypatingą dėmesį, kad šiuo metu vidaus tarnybos sistemoje egzistuojanti situacija, susijusi su darbo užmokesčio didinimu pareigūnų bendruomenę neramina jau kuris laikas.
Egzistuojantis darbo užmokesčio didinimas, paremtas laikino pobūdžio priemonėmis, o ne nuolatiniu stabiliu ir ateityje garantuojančiu garantuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, priemonių planu, ne tik finansiniu požiūriu neigiamai veikia vidaus tarnybos pareigūnų motyvaciją, bet ir suponuoja diskriminacinio pobūdžio atmosferą vidaus tarnybos pareigūnų tarpe. Be to, šiuo metu gana „nelankstaus“ reglamentavimo, numatyto galiojančiame Vidaus tarnybos statute, dėka, centrinės įstaigos net ir turėdamos laisvų darbo užmokesčio lėšų, jų negali panaudoti pilna apimtimi. Tokia situacija verčia imtis neatidėliotinų priemonių esamai situacijai gerinti, o vidaus tarnybą paversti prestižine tarnyba. Atsižvelgiant į tai, siūlome Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įsigaliojimo datą keisti ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu siūlomas Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d. ir Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. pakeisti bei išdėstyti taip: „
įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 20198
liepos
Nepritarti Būtina užtikrinti, jog visi pakete teikiami valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymų projektai (XIIIP-1596, XIIIP-1622 ir kiti) įsigaliotų vienu metu. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektu siekiama reglamentuoti ne tik vidaus reikalų ministro, bet ir teisingumo bei finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos santykius, todėl kartu teikiami Tarnybos Kalėjimų departamente prie TM statuto bei Tarnybos muitinėje statuto pakeitimų projektai, kuriuose numatytas pareigūnų „išstatutinimas“.
Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įspėjimo apie naikinamą pareigybę terminus, numatyti Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d., nėra galimybių. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-04-253 Argumentai: Nors valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra pateikta statutinio valstybės tarnautojo sąvoka, kurioje jis apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojas ir nurodomi tarnybos ypatumai. Komitetas, atsižvelgdamas į Komiteto sudarytos valstybės tarnautojų tarnybinės etikos klausimus nagrinėjusios darbo grupės surinktą informaciją, siūlo užtikrinti, kad vidaus tarnybos pareigūnams būtų taikomi ir bendrieji Valstybės tarnybos įstatymo projekte įtvirtinti (planuojami įtvirtinti) valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai.
Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, netikslinga juos perrašinėti ir Vidaus tarnybos statute (skirtame statutinių valstybės tarnautojų specifinių santykių reglamentavimui). Taigi Komitetas siūlo Vidaus tarnybos statute įtvirtinti principą, jog Valstybės tarnybos įstatyme numatyti valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams. Atkreipiame dėmesį, jog siekiant teisėkūros ekonomiškumo, Vidaus tarnybos statuto projekte yra nuorodų į Valstybės tarnybos įstatymą, pavyzdžiui, reglamentuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimą (54 straipsnio 2 dalis) ir įstaigų priskyrimo įstaigų grupėms kriterijus (52 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai kaip ir kituose valstybės tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose (Valstybės tarnybos įstatyme, Diplomatinės tarnybos įstatyme) siūlome nustatyti, jog statutinės įstaigos ar centrinės statutinės įstaigos vadovas yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą statutinėje įstaigoje ar statutinių įstaigų sistemoje ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Taip pat siūlome numatyti, jog formuojant tarnybinės etikos politiką yra priimamas atitinkamas vidaus teisės aktas (etikos kodeksas, taisyklės ar kt.). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindiniai vidaus tarnybos principai
idaus tarnybos principai:
1) įstatymų viršenybės principas. Pareigūno statusas, reglamentuotas statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) lygiateisiškumo principas.
Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą , o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis;
3) politinio neutralumo principas. Pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje;
4) skaidrumo principas. Bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus;
5) karjeros principas. Skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti;
6) vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas. Pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;
7) teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visą jų tarnybos laiką;
8) bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas;
9) tarnybinio pavaldumo principas. Pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. 2.
Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai . Specialius pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato statutinių įstaigų ar centrinių statutinių įstaigų vadovai. 3. Statutinės įstaigos ar centrinės statutinės įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą statutinėje įstaigoje ar statutinių įstaigų sistemoje ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Šiam tikslui priimamas atitinkamas vidaus teisės aktas (etikos kodeksas, taisyklės ar kt.). “
komitetas, 2018-04-255 Argumentai : Įstatymo projekto 5 straipsnį siūlome tobulinti įvertinę Teisės departamento 3 ir 8 pastabas. Statuto 2 straipsnio
tarnybos sistemos pareigūnų grupei priklausančios pareigos. Įvertinę analogišką reguliavimą Diplomatinės tarnybos įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projekto 5 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, jog pareigūnų pareigybės skirstomos į 15 grupių, kurių aukščiausia yra 1 grupė, o žemiausia – 15 grupė. Nustačius siūlomą reguliavimą ir sistemiškai aiškinant 2 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, reguliavimas dėl aukštesnių ir žemesnių pareigų bus aiškus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Pareigūnų pareigybės
skirstomos į 15 grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 15 grupė. 1. 2. Pareigūnų pareigybių grupės, ir joms priskirtos pareigūnų pareigybės ir pareiginių algų koeficientų intervalai nustatytos nustatyti statuto priede. 2. 3.
ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus laivo vado pareigybę) – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos (toliau – ministras) , centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. 3. 4. Centrinių statutinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus.“
komitetas, 2018-04-25926 Argumentai: Įvertinę Teisės departamento 14 pastabą ir siekdami teisinio reguliavimo proporcingumo, siūlome nustatyti 3 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo narystės uždraustoje organizacijos pabaigos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys , jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai .“
komitetas, 2018-04-252311 Argumentai: Įvertinę profesinių sąjungų pasiūlymus ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisę būti visateisiais profesinių sąjungų atstovais, siūlome sudaryti galimybę sudaryti darbo sutartį profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti. Šiuo atveju pareigūną į pareigas priimantis asmuo turės išduoti leidimą dirbti kitą darbą.
Atkreipiame dėmesį, jog išduodant leidimą dirbti kitą darbą, vertinama visa eilė kriterijų siekiant užtikrinti, kad kitas darbas nekliudytų tinkamai atlikti pareigūno pareigas. Taigi toks kitas darbas profesinės sąjungos vadovu galės būti dirbamas po tarnybos valandų, arba darbo metu pasinaudojant Statuto projekto 60 straipsnio 8 dalyje nustatytomis profsąjungos atstovui suteiktomis garantijomis (dalyvauti su profsąjungos veikla susijusiose veiklose iki 120 valandų tarnybos laiko per metus mokant jam darbo užmokestį). Atitinkamai tikslintina ir Statuto projekto 60 straipsnio 6 dalis, numatant jog profesinių sąjungų nariai gali būti atleisti iš tarnybos jų prašymų tik tuo atveju, kai nėra išduodamas leidimas dirbti kitą darbą. Tokiu atveju išlaikoma teisė grįžti į minėtame Statuto straipsnyje numatytas pareigas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis draudimas netaikomas profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “
komitetas, 2018-04-25481 Argumentai: Įvertinę Nacionalinio profesinio sąjungų susivienijimo pasiūlymą Nr. 7 ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisėtų lūkesčių apsaugą, siūlome kasmetines atostogas perskaičiuoti darbo dienomis, netrumpinant šiuo metu galiojančiame Statute nustatytos maksimaliai galimos kasmetinių atostogų trukmės.
Pareigūnams nustatyta socialinių garantijų apimtis neturi būti siaurinama. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) iki 10 metų –22 26 darbo dienos;
2) nuo 10 iki 15 metų –25 31 darbo dienos diena ;
3) nuo 15 iki 20 metų –29 36 darbo dienos;
4) 20 metų ir daugiau –33
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
2018-05-30
posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Misiūnas – vidaus reikalų ministras, V. Banel – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, S. Džiautas – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo valdybos narys, A. Jakutis – Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos teisininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 1 straipsnio pavadinime
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)1
statuto 1 straipsnyje numatyta, kad statutas, be kita ko, nustato „socialines ir kitas garantijas“. Šią nuostatą siūlytina tarpusavyje derinti su keičiamo statuto vienuoliktojo skirsnio pavadinimu. Šio straipsnio nuostatos tikslintinos ir tuo aspektu, kad valstybės tarnautojai priimami į pareigas, o darbuotojai įprastai priimami į darbą. Šiame straipsnyje teksto „taip pat kitų“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)23 3.
Keičiamo statuto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas sąvokos „lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte apibrėžiant pareigūno statuso ypatumus, be minėtosios sąvokos, taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo statuto 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos. Taip pat siūlytina nurodyti, kad šioje dalyje minimos pareigūnų pareigybių grupės yra nustatytos šio statuto priede. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)211
statuto 2 straipsnio 11 dalyje apibrėžiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka. Šioje dalyje siūlytina patikslinti formuluotę „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas“, nes neaišku, kam įstatymuose nustatytos funkcijos – pareigūnui ar įstaigai, čia turimos omeny. Tikslinant šios dalies formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad toliau šioje dalyje nurodyti įstaigai įstatymuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos, o keičiamo statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose pareigūnams nustatytas pareigas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)318
statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, kuris reiškia, kad pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Galima preziumuoti, kad šioje dalyje apibrėžtos pareigūno pareigos yra bendrosios ir specialiosios (specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos), todėl jos taip ir turėtų būti nurodytos, tačiau, jeigu specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos taip pat yra bendrosios, formuluotės „ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinės.
Šiame kontekste kelia abejonių ir pareigų klasifikavimas į bendrąsias ir specialiąsias, neaišku, kokiu tikslu tai daroma ir kokiais kriterijais vadovaujantis pareigos būtų priskirtos vienai ar kitai grupei. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)32
statuto 3 straipsnio 2 dalies nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio pavadinimo. Be to, svarstytina, ar pareigūnams nustatomi tarnybinės etikos principai neturėtų būti vienodi ir juos turėtų nustatyti ne kiekvienos centrinės statutinės įstaigos vadovas, bet vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame statute teisė priimti daugelį poįstatyminių teisės aktų suteikta vidaus reikalų ministrui, suderinus su finansų ir teisingumo ministrais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)412
statuto 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte teikiama įstaigų klasifikacija „kitos statutinės įstaigos - <...> kitos statutinės įstaigos“ apibrėžta idem per idem
Teisės departamentas (2018-03-07)5621
statuto 5 straipsnio 2 dalyje nuostata „Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, reikėtų braukti žodį „konkrečius“, nes nekonkrečių reikalavimų negali būti. Antra, reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą nustatomas pareigybės aprašyme, todėl neaiškus formuluotės „reikalavimas dėl pareigūno išsilavinimo“ turinys.
Trečia, po žodžio ,,ministras“ siūlytina įrašyti žodžius ,,kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos (toliau – ministras)“ ir atitinkamai patikslinti keičiamo statuto 6 straipsnio 1 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)65
statuto 6 straipsnio 5 dalies formuluotę reikėtų tikslinti, nes pareigybių aprašymų tvirtinimo sąsaja su darbo užmokesčiui nustatytomis lėšomis yra nesuprantama. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)75
statuto 7 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad čia nurodytiems karjeros valstybės tarnautojams papildomai taikomos atitinkamos statuto normos, tačiau neaišku kuriuos reikalavimus (nurodytus šio straipsnio 4 dalyje ar kitur) papildo 5 dalies norma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)8103
statuto 8 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnyje vietoj žodžio „pageidaujantis“ siūlytina įrašyti žodį „norintis“ atitinkamu linksniu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)921
statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali pretenduoti į vidaus tarnybą – „<...> jeigu jis pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo
. Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
formuluotė „pripažintas kaltu už“ keistina į formuluotę „pripažintas kaltu dėl“ arba į – „pripažintas kaltu, padaręs <...>“, atitinkamai keičiant ir po to dėstomų žodžių gramatinę raišką.
skliausteliuose parašytas žodis – „(nutarties)“ – brauktinas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 2 dalimi, asmuo kaltu pripažįstamas tik teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 1 ir 2 dalimis: „Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.“
absoliutaus pobūdžio sąlyga, panaikinanti asmens galimybę pretenduoti į vidaus tarnybą – jeigu jis yra pripažintas kaltu už bet kokio tyčinio nusikaltimo padarymą (past. – ne tik sunkaus ar labai sunkaus), nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas :
kad ši nuostata nėra sistemiškai suderinta ir proporcinga keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai antrajai nepriekaištingą reputaciją ribojančiai sąlygai – „<...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai <...>“ . Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vis tiek yra pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką
. Be to, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, bet ir nesunkų (past. – žr. Baudžiamojo kodekso (toliau
[1] .
Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog nėra lygiateisiška ir pagrįsta, kai vienas asmuo, padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą bei suradęs laiduotoją arba susitaikęs su nukentėjusiuoju – po penkerių metų galės pretenduoti į vidaus tarnybą; palyginus su kitu analogišką veiką padariusiu asmeniu, negalinčiu pretenduoti į vidaus tarnybą, vien dėl tos priežasties, kad baudžiamojo proceso metu neturėjo laiduotojo arba nesusitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
absoliutus asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra ne tik neproporcingas, bet ir sistemiškai nesuderintas su nepriekaištingos reputacijos pagrindais, numatytais kituose įstatymuose.
Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog
„asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir
negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“ ; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo , nepaisant to, ar išnyko teistumas“ ; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio
„asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
nuostata nedera ir su keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis,
„pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu
jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ 12.4.
Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog
„asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir
negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“ ; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo , nepaisant to, ar išnyko teistumas“ ; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio
„asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
nuostata nedera ir su keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis,
„pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu
jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“
statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama kita asmens nepriekaištingos reputacijos ribojimo alternatyva – „<...> kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ :
dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu, o už baudžiamąjį nusižengimą teistumas apskritai nekyla.
Teigtina, kad nustatytas
yra pernelyg ilgas ir neproporcingas. Atitinkamas terminas viršija BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus teistumo terminus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ir prilygsta teistumo terminui už sunkų nusikaltimą. Kita vertus, šis terminas nėra sistemiškai suderintas su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas trumpesnis – trejų metų – terminas.
„<...> kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ neatitinka konteksto, kuriame yra vartojama. Pastebėtina, jog pagal projektu siūlomą reguliavimą, jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, jis nebegali pretenduoti į vidaus tarnybą, nesvarbu, ar jis turi teistumą už tą nusikaltimą, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas. Jeigu asmuo padaro neatsargų nusikaltimą, teistumas galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu (
atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis ir praktiškai negalėtų pretenduoti į vidaus tarnybą).
asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantį terminą padarius neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, reikėtų susieti ne su formaliu terminu po apkaltinamojo nuosprendžio už atitinkamą veiką įsiteisėjimo, o su paskirtos bausmės už padarytą neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą įvykdymo sąlyga. 12.5.
analogiškai Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsniui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsniui, šalia nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltės formos kriterijų, nereikėtų nustatyti papildomo asmens nepriekaištingą reputaciją ribojančio kriterijaus – pavyzdžiui – nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo .
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)922
statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta kita asmens nepriekaištingą reputaciją ribojanti sąlyga – „jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
ankstesnėje pastaboje, ginčytinas atitinkamos nuostatos proporcingumas. Taip pat keltina prielaida dėl asmenų, padariusių tyčinius nusikaltimus ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmenų dėl analogiškų nusikaltimų nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų, lygiateisiškumo pažeidimo. 13.2. Cituojamos nuostatos išimčiai – „ išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą“
pretenduoti į vidaus tarnybą ir nėra siejamas su nustatytu 5 metų terminu; ar priešingai – tai yra vienintelis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kuris neprivilegijuoja asmens padėties (t. y. veikai praradus pavojingumą, asmeniui turėtų būti taikomi keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai). 13.3.
dėmesys, kad vadovaujantis BK 36 straipsniu, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne tik tuo atveju, kai pavojingumą praranda jo padaryta veika, bet ir atveju, kai jis pats tampa nepavojingu: „padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)926
keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)1514
statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę . Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio (
be jokių išimčių) nuostata yra pagrįsta ir proporcinga. Pastebėtina, kad Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog: „Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 punktą – „Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo
“. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, jog „Kitos
valstybės tarnyba – tarnyba, kai kitos valstybės institucijose einamos tos valstybės politiko, pareigūno ar kitos pareigos, susijusios su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei. Kitos valstybės tarnyba apima karo tarnybą ir kitokią statutinę tarnybą. Kitos valstybės tarnyba neapima politiko pareigų vietos savivaldos institucijose, į kurias Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas pagal Europos Sąjungos teisę.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)171967436 16.
Keičiamo statuto 17 straipsnio 4 ir 6 dalies, 19 straipsnio 3 dalies bei 67 straipsnio nuostatos, susijusias su šioms įstaigoms skiriamais valstybės biudžeto asignavimais tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį centrinių statutinių įstaigų vadovai nebus asignavimų valdytojai (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra tos įstaigos vadovas, kurį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas arba įstaiga yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui (pagal keičiamo statuto 28 straipsnio 8 dalį, centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skirs ir iš jų atleis Vyriausybė ministro teikimu). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)171886
į teisės technikos taisyklių reikalavimus, tikslintinos keičiamo statuto 17 straipsnio 8 dalyje bei 18 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos į įstatymo pavadinimą (pirmą kartą rašomas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. su žodžiais ,,Lietuvos Respublika“, o antrą kartą vartojant jo pavadinimą žodžių
„Lietuvos Respublikos“ vartoti nebereikia). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)2112
statuto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad pareigūnai turi teisę į statuto bei kitų įstatymų nustatytas atostogas. Ši norma tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, teisė į kitų įstatymų nustatytas atostogas gali būti įvairiai interpretuojama. Atsižvelgiant į šio punkto ir keičiamo statuto 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, praktikoje gali kilti neaiškumų dėl aptariamų nuostatų taikymo. Be to, keičiamo statuto 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnams gali būti suteiktos kitos Darbo kodekse numatytos tikslinės atostogos“.
Atsižvelgiant į keičiamo statuto 48 ir 50 straipsnių turinį, neaišku, kokias atostogas siūloma nustatyti keičiamo statuto 50 straipsnio 1-5 ir 7 dalyse, nes straipsnio pavadinime šios atostogos nurodytos kaip „kitos“, o atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies formuluotę, jos gali būti suprantamos kaip tikslinės atostogos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius teisę į kitas Darbo kodekse numatytas tikslines atostogas ir keičiamame statute aiškiai neapibrėžus atostogų rūšių (žr. – Darbo kodekso 125 straipsnį)
ir neaiškus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)221
statuto 22 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius ,,ar atlyginimą“, kadangi visas keičiamo statuto 22 straipsnis reguliuoja pareigūno teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)225
statuto 22 straipsnio 5 dalyje reguliuojama dviejų rūšių sprendimų apskundimo tvarka. Vienas iš jų – sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį – nurodytas šios dalies turinyje, o nurodant kitą sprendimą (dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukimo) teikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Tokia normos konstrukcija yra nenuosekli, todėl vietoj nuorodos į šio straipsnio 4 dalį reikėtų nurodyti sprendimą atšaukti leidimą ir taip suvienodinti šios dalies formuluotes. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)225 21.
Atsižvelgiant į keičiamo statuto 70 straipsnyje nustatytą individualių tarnybinių ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarką, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 22 straipsnio 5 dalyje numatyti teisę sprendimą skųsti tarnybinių ginčų komisijai, kurios sprendimas vėliau galėtų būti skundžiamas Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)238
statuto 23 straipsnio 8 punkto žodžių „neblaiviems“ ir „apsvaigusiems“ rašybą reikėtų susieti su šio straipsnio nuostata „Pareigūnui draudžiama“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)2729303197104
statuto 27 straipsnio 9 dalyje nustatyti draudimai perkelti pareigūną į kitas pareigas, kai tarp jo ir sutuoktinio bei kitų šioje dalyje nurodytų asmenų susiklosto tiesioginio pavaldumo santykiai. Svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nustatyti ir draudimo perkelti pareigūną į kitas pareigas, jeigu keičiamo statuto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisinė padėtis susiklostytų jo tarnybos metu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo statuto 29 straipsnio 7 dalies, 30 straipsnio 10 dalies, 31 straipsnio 4 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)286
statuto 28 straipsnio 6 dalies norma nevisiškai suprantama, joje reikėtų aiškiau nurodyti bent tarnybos santykių sritis, dėl kurių sprendimus prima ministras. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)304
statuto 30 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes keičiamame statute nevartojama sąvoka ,,darbdavys“, be to, vietoj žodžio
pareigūnė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)338 26.
Keičiamo statuto 33 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad „Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu <...> ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai <...>“. Šios dalies nuostata, pagal kurią pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai, jo tiesioginis vadovas turi derinti su savo tiesioginiu vadovu, kelia abejonių, nes išvada turi būti derinama tik tuo atveju, jeigu pareigūno veikla įvertinta gerai. Be to, vertinimo išvada turi būti teikiama tarnybinės veiklos vertinimo komisijai dėl nesutarimo dėl išvados tarp tiesioginio vadovo ir jo tiesioginio vadovo, nors vertinama pareigūno tarnybinė veikla ir, galimai, vertinamasis su tokia išvada sutinka. Pritarti
Teisės departamentas (2018-03-07)3324
į keičiamo statuto 70 straipsnio 5 dalies nuostatas, keičiamo statuto 33 straipsnio 24 dalyje vietoj žodžių „teismui įstatymų“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)342
statuto 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas.“ Šioje dalyje reikėtų atsisakyti nuostatų, numatančių darbo tarybos atstovo skyrimą ir jo dalyvavimą vertinimo komisijos nariu. Pažymėtina, kad darbo taryba nėra profesinėms sąjungoms alternatyvus subjektas.
Profesinės sąjungos kuriasi ir veikia vadovaujantis asociacijų laisvės principu, o darbo tarybos steigiamos vadovaujantis įstatymo imperatyvu įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. [3] Profesinių sąjungų ir darbo tarybų tikslai, paskirtis ir funkcijos nėra tapačios. Be to, pagal Darbo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, 171 ir kitus straipsnius, darbo tarybos nariais gali būti renkami darbuotojai, kuriuos su darbdaviu sieja darbo santykiai, taigi, neatsisakius siūlomų nuostatų, pareigūnų tarnybinę veiklą vertintų darbuotojai, todėl galėtų kilti abejonių dėl darbo tarybos nario kompetencijos tinkamai vykdyti šias funkcijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)384
statuto 38 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje prieš skaičių ir žodį ,,9 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)388
statuto 38 straipsnio 8 dalyje brauktini žodžiai ,,be to“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)389
statuto 38 straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje žodžiai „pradėtas baudžiamasis procesas“ keistini į žodžius „pradėtas ikiteisminis tyrimas“. Atsižvelgtina į tai, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. (2017 m. liepos 11 d. įstatymas Nr. XIII-626) BPK XXX skyrius („Privataus kaltinimo bylų procesas“) neteko galios. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)3810
į tai, kad pagal keičiamo statuto 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos yra tarnybinė nuobauda, siūlytina keičiamo statuto 38 straipsnio 10 dalyje kaip perteklinius braukti žodžius ,,arba sprendimą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)3916 33.
Tikslintinas keičiamo statuto 39 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kadangi pagal siūlomą formuluotę, kad „tarnybinį nusižengimą padarė pareigūnė dėl nėštumo
“ galima suprasti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis
subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)391
34Svarstytina,
ar keičiamo statuto 39 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir BK
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)3925
statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė „tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidus viešąjį interesą“ savo logine konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, viešieji interesai apibrėžiami kaip „visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, o bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik priėmus neteisingą sprendimą (dėl savo veiksmų ar neveikimo), taigi, pažeidžiant viešąjį interesą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)414322 36.
Keičiamo statuto 41 straipsnyje siūloma nustatyti atsakomybę už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti dirbti kito darbo padaryta žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šios dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes keičiamo statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų (o neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo yra statutinės įstaigos neteisėtas veiksmas), atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalies nuostatos savo esme yra analogiškos keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl perteklinio teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti. Aptariamą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes neaišku, koks sprendimas turimas omeny keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo ar neteisėtas sprendimas leisti pareigūnui dirbti kitą darbą, ar vienas ir kitas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė reikalauti panaikinti tik neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą ir spręsti statutinės įstaigos vadovo atsakomybės klausimą, kas suponuoja išvadą, kad teisė reikalauti ir pareiga atlyginti žalą kiltų tik dėl neteisėto sprendimo leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Be to, svarstytina, ar keičiamo statuto
sakinį reikėtų tikslinti ir nustatyti, kad žala atlyginama statuto 42 straipsnyje nustatyta tvarka arba šiame sakinyje po žodžių „iš pareigūno“ įrašyti žodžius „darbo užmokesčio“.
Taip pat svarstytina, ar keičiamo statuto
blanketinio pobūdžio, be to, žalos atlyginimo išieškojimą regreso tvarka reguliuoja ir keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalis, kuri taip pat taikytina įstaigos vadovui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)4413
statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodžius „sunkų arba labai sunkų nusikaltimą“ žodis „tyčinį“ brauktinas kaip perteklinis. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi: „Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)446
statuto 44 straipsnio 6 dalies nuostatą, pagal kurią statute nustatomas delspinigių dydis ir jo indeksavimo tvarka, siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „delspinigiai už šią sumą“ teisė požiūriu tikslintina ( past. – žr. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125,
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)456
statuto 45 straipsnio 6 dalies nuostatos, susijusios su pareigūnų viršvalandiniu darbu, turėtų būti reglamentuojamos keičiamo statuto 46 straipsnyje
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)487
statuto 48 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.“ Ši nuostata tobulintina.
Samprata „suteikimo tvarka“ suprantama kaip tam tikros teisės (šiuo atveju teisės į kasmetines atostogas) įgyvendinimo taisyklė, tačiau
„suteikimo tvarka“ neapima pačios teisės į atostogas turinio, todėl
nevisiškai aišku kokios kitokios kasmetinių atostogų suteikimo taisyklės gali būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 48 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti ir joje nurodyti, kuri šiame straipsnyje nustatytą atostogų suteikimo tvarką reguliuojanti taisyklė gali kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje reguliuoti kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)487
kitur nustatytos taisyklės, pagal kurias tam tikras keičiamame statute nustatytas teisinis reguliavimas gali būti reguliuojamas kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje, svarstytinas, nes kolektyvinės sutartys ar susitarimai gali būti sudaromi įvairiais lygiais ir taikomi tuos susitarimus sudariusioms šalims, todėl keičiamame statute numatyta teisė susitarti dėl kitokių sąlygų tik šakos kolektyvinėje sutartyje vertintina kaip prieštaraujanti sutarčių laisvės principui ir kolektyvinius teisinius santykius reguliuojančioms normoms.
Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo statuto
kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis, suponuoja išvadą, kad šakos kolektyvinėje sutartyje tokios sąlygos gali būti sulygtos, tačiau, tiek šakos, tiek įstaigos ar kitu lygmeniu gali būti sudaryti susitarimai dėl palankesnių tarnybos ar darbo sąlygų ir tik nustatytų biudžeto asignavimų ribose. Įvertinti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)512
statuto 51 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje po žodžio ,,statutinės“ įrašytinas praleistas žodis ,,įstaigos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)522
statuto 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Tačiau keičiamame statute nenumatyta, koks subjektas pagal nurodytus kriterijus tvirtins statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes, t. y. kas nuspręs, kuri įstaiga priskirtina II įstaigų grupei, o kuri – III įstaigų grupei. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)525 44.
Keičiamo statuto 52 straipsnio 5 dalyje tikslintina nustatyta taisyklė, pagal kurią apskaičiuojamas pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga – ji turėtų būti apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijus iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal pareigūnui nustatytą darbo laiko normą, bet ne pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)525
statuto 52 straipsnio 5 dalį reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)552
statuto 55 straipsnio 2 dalyje siūlomos priemokų mokėjimo taisyklės svarstytinos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti skirtingi pareigų vykdymo ypatumai. Šios dalies 1 punkte numatyta priemoka už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, t. y. pavedamos ad hoc , o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priemoka už tęstinio pobūdžio įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, todėl šio straipsnio 2 dalyje siūloma priemokos už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, mokėjimo tvarka turėtų būti patikslinta ir nesusieta su vienų metų terminu nuo jos paskyrimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)553
statuto 55 straipsnio 3 dalį reikėtų patikslinti, nes neaiški šio straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktuose nurodytų priemokų dydžio ribojimo taisyklė, neaišku, ar šios priemokos kartu negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, ar kiekviena atskirai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)555
statuto 55 straipsnio 5 dalies normos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Pritarti 49.
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)56
statuto 56 straipsnyje numatyta, kad pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 144 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis . Tačiau keičiamo statuto 51 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas pareigūnams už minėtą darbą
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)581
statuto 58 straipsnio 1 dalies nuostatos derintinos su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos 2009 m. įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)5810
formuluotė „atgaline tvarka“. Jeigu čia turėta omeny atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisė, normos reikėtų atsisakyti, nes atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisiniams santykiams reguliuoti pakanka keičiamo statuto 43 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatytos 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis aiškiai neapibrėžta, todėl neaišku, kokius praradimus ji kompensuoja. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto 58 straipsnyje siūloma reguliuoti kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, galima preziumuoti, kad čia siūloma nustatyti žalos dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo teisinius santykius, o šio straipsnio 10 dalyje – regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatytos 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis neapibrėžta, ir į tai, kad ji mokama kaip papildoma išmoka, nepaisant to, kad žala atlyginama nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokomis, regreso teisės į keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją, kaip į atlygintinos žalos išmoką, įtvirtinimas kelia abejonių, nes nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo, padaręs žalos pareigūnui, regreso tvarka turėtų atlyginti daugiau, nei asmuo, padaręs žalos ne pareigūnui.
Be to, tokiu būdu gali būti pažeistas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jis reiškia, jog „<...> žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas. Ir atvirkščiai, - ne visiškas žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes civilinė atsakomybė nevisiškai atliktų kompensavimo funkciją.”
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)603
statuto 60 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „pasirašo“ reikėtų įrašyti žodį „sudaro“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)654 53.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 65 straipsnio 4 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)689
statuto 68 straipsnio 9 dalį reikėtų patikslinti ir nurodyti kaip (kokiu dydžiu) apmokamas šioje dalyje nurodytas mokamas poilsio laikas. Pritarti
Teisės departamentas (2018-03-07)695
teisinio aiškumo, keičiamo statuto 69 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)70
statuto 70 straipsnyje siūloma nustatyti ginčų vidaus tarnyboje teisinio reguliavimo institutą. Iš šio straipsnio bei keičiamo statuto normų turinio galima preziumuoti, kad šiame straipsnyje siūloma reguliuoti individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu. Antra, iš šio straipsnio bei kitų keičiamo statuto straipsnių (pvz., 33 straipsnio 24 dalis) turinio darytina išvada, kad individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimas tarnybinių ginčų komisijoje nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, todėl tokio instituto įtvirtinimas kelia abejonių. Trečia, jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, keičiamo statuto 70 straipsnio formuluotes reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad komisija nagrinėja ginčą (ne prašymą), taip pat reikėtų nustatyti kokias teisines pasekmes ginčo šalims sukelia tarnybinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kas ir kokia tvarka juos įgyvendina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)7119 57.
Keičiamo statuto 71 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas („<...> kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“) turėtų būti proporcingai suderintas su keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis asmens nepriekaištingą reputaciją apibrėžiančiomis sąlygomis (ypač dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos traktuotės). Atitinkamame kontekste atsižvelgtina į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)76
statuto 76 straipsnio pavadinimas ir jo turinys tikslintini dėl kelių priežasčių. Keičiamo statuto 76 straipsnyje siūloma reguliuoti išeitines kompensacijas atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos. Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – projektas XIIIP-1596) 47 straipsnio nuostatas, atleidimo iš tarnybos ar darbo atveju mokama išeitinė išmoka, todėl vienarūšės išmokos turi būti apibrėžtos vienodomis sąvokomis. Toks išmokos apibrėžimas svarbus reguliuojant vienarūšių išmokų dydžio apskaičiavimo, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir kitus teisinius santykius, todėl nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)761 59.
Keičiamo statuto 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinių kompensacijų didinimo tvarka ir šio straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą , atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo ir projekto Nr. XIIIP-1596 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertintina kaip galimai pažeidžianti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnį, išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
suvienodinti projekte vartojamos sąvokos ,,pareigūną į pareigas skiriantis vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas“,
asmuo ar jo įgaliotas asmuo“, ,,vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
statuto priedo 6 eilutėje reikėtų patikslinti pareigybių pavadinimus.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. 1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP- 1616 apibrėžtas probuotojas. Jeigu čia apibrėžta pareigūno pareigybė, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo statuto priedas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 2 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje numatyta taisyklė tikslintina atsižvelgiant į keičiamo statuto 77 straipsnio normas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 2 straipsnio 8 dalies nuostata, pagal kurią centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė susiejama su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme, svarstytina pagal santykį su šio straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse nustatytais pareigų ėjimo laikotarpiais. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti nustatytas bent minimalus centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų pereinamasis laikas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 2 straipsnio 16 dalies nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku ką apima samprata „suteikiamos“ – atostogų dienų skaičių, atostoginių apskaičiavimo tvarką ar dar ką kitą. Neaišku, kodėl pasirinktas siūlomas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar tokia taisyklė praktikoje nesukels normų taikymo problemų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 2 straipsnio 21 dalies nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl jos turėtų būti nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Be to, šios nuostatos nevisiškai suprantamos.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 – 19 dalyse nustatytas pareigūnų amžius iki kurio jie gali tarnauti, todėl neaišku, kodėl taisyklės būtų taikomos ne tik skiriant, bet ir mokant (jau paskirtas) valstybines pensijas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 2 straipsnio 27 dalies nuostatas siūlytina formuluoti subjektus apibrėžiant daugiskaita, nes šio straipsnio 26 dalyje kalbama apie pareigūnus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 2 straipsnio 28 dalies formuluotė „nuostatos taikomos <...> žalai“ teisės požiūriu nepriimtina, ji turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į keičiamo statuto 42 ir 43 straipsniuose reguliuojamus teisinius santykius. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2018-03-07)
projekto 3 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti dviem aspektais. Pirma, atsisakyti taisyklių, kurios reguliuoja neformalias procedūras (peržiūrėti), antra, nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datą nei 2018 m. gruodžio 31 d., kad vidaus tarnybos sistemos įstaigos turėtų protingą laikotarpį pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
(2018-05-04)221 Neaišku, apie kokias kitas aplinkybes, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, kalbama. Pastebėtina, kad esminė šios normos nuostata - viešų ir privačių interesų konfliktas, asmeninių interesų, vidaus tarnybos diskreditavimo užkardymas. Todėl neaišku, ar tos kitos aplinkybės taip pat susijusios su šiais aspektais, ar yra visiškai neapibrėžtos ir iš esmės priklausančios tik nu geros įstaigos vadovo valios.
Nepritarti Praktikoje gali atsirasti tokių aplinkybių, kurių visų nustatyti įstatyme neįmanoma. 2. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2018-04-10)23 Formuluotė „Įmonė“ yra bendrai naudojimas terminas, kuriuo apibūdinami visų formų juridiniai asmenys. Tokia nuostatos formuluotė sudaro sąlygas ją taikyti ir kaip ribojimą statutiniams valstybės tarnautojams būti renkamais (skiriamais) profesinių sąjungų ar kitų visuomeninių organizacijų organų nariais. Siekiant išvengti tokio negatyvaus šios nuostatos taikymo, kas lemtų profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų diskriminaciją ir tiesioginį asociacijų laisvės (Konstitucijos 35 str. 1 d., Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 "Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo" (Žin., 1996-03-22, Nr. 27-653) 2,3 str.) ribojimą, siūlome šioje nuostatoje atskirti pareigūno veiklą privačiose įmonėse nuo visuomeninių pareigų vykdymo. Tiek šiuo metu galiojantis reguliavimas, tiek Projekte siūlomas įtvirtinti, jog statutiniam valstybės tarnautojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis atleidžiamas iš tarnybos, faktiškai įtvirtina diskriminaciją dėl galimybių pareigūnui užsiimti papildoma visuomenine veikla ir už tai gauti atlygį. Tokia diferenciacija dėl veiklos pobūdžio yra akivaizdi, kadangi, pvz. saugos tarnyboje ar taksi įmonėje galima dirbti gavus atitinkamą leidimą ir tuo pat metu tarnauti statutinėje valstybės tarnyboje, o sudarius darbo sutartį su profesinėmis sąjungomis, tarnybos santykiai turi nutrūkti. Pastebėtina, kad Vakarų Europos valstybėse jau seniai atsisakyta reguliavimo, kad darbuotojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis eliminuojamas iš darbo santykių.
Siekiant panaikinti diferencijavimą dėl galimybių užsiimti papildoma veikla ir už tai gauti pajamas, siūlome įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl profesinės sąjungos vadovo pareigų ėjimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projekto 23 str. 1 p., ir jį išdėstyti taip: „ . 1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis ribojimas neapima visuomeninių pareigų vykdymo profesinėse sąjungose, viešosiose įstaigose, įvairiose bendrijose, asociacijose, kooperatinėse bendrovėse, jeigu nėra sudaroma darbo sutartis atitinkamoms pareigoms eiti. Šis draudimas netaikomas ir profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “ Atitinkamai siūlome naikinti Projekto 60 str. 6 d. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą 23 straipsniui. 3. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2018-04-10)2361 Pažymėtina, jog viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Todėl manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz.
Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projekto 23 str. 7 p. ir 61 str. 1 p. ir juos išdėstyti taip: „7 ) streikuoti, neužtikrinant minimalaus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “
organizuoti streikus ir juose dalyvauti, neužtikrinant minimalaus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys į tai, kad draudimas streikuoti yra nustatytas ne tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, bet ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, prokurorams, taip pat karjeros valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Darbo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad d raudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiesiems ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio teisinio reglamentavimo prielaidos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje, numatančiame, kad darbuotojų teisės streikuoti apribojimus nustato įstatymas. Manytina, kad siūlymas suteikti teisę streikuoti pareigūnams nesuderinamas su statutinių įstaigų veiklos specifika. Įstatymai įpareigoja v idaus reikalų įstaigas užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą, saugoti valstybės sieną, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą ir t. t. Taip pat svarbu pažymėti, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos turi būti nuolatinėje parengtyje užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais , krašto gynybą, nes karo metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl teisės streikuoti pareigūnams suteikimas neabejotinai turėtų neigiamą įtaką tiek viešajam, tiek ir nacionaliniam saugumui. 4.
susivienijimas (2018-04-10)2734 Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, planuojama komisijos (tiek atrankos, tiek ir vertinimo) nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Pažymėtina, kad esminė darbo tarybos funkcija (funkcijos), neįskaitant ir kitų funkcijų, susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu. Tokiu būdu, keltinas klausimas, kaip tinkamai profesinei sąjungai užtikrinti jos narių teisių ir interesų apsaugą, jei komisijos nariu bus paskirtas ne profesinės sąjungos narys. Papildomai pastebėtina, kad iš pateikto teisinio reguliavimo visiškai neaišku, kada į komisijos narius skiriamas darbo tarybos, o kada profesinės sąjungos atstovas. Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo. Analogišką nuostatą siūlome išdėstyti ir Projekto 34 str. 2 d. Nuostatą siūlome išdėstyti: 27 str. 3. p. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, į atrankos komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į atrankos komisijos narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. 34 str. 2 d. 2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių.
Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, į vertinimo komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į vertinimo komisijos narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. Iš dalies pritarti. Žr. komiteto sprendimą dėl TD 28 pastabos. 5. Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (2018-05-04)273 Projekte planuojama atrankos komisijos nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Atkreiptinas dėmesys, kad esminės darbo tarybos funkcijos susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu ir skiriasi nuo profesinių sąjungų paskirties ir suteiktų teisių atstovauti savo narius , ginti jų teises, interesus bei atstovauti konkrečius profesinės sąjungos narius ir ginti jų interesus (individualus atstovavimas). Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant: darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Siūlome 27 str. 3. p. išdėstyti: ,, 27.3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovas.
Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia atrankos komisijos sudarymo tvarka .“ Iš dalies pritarti. Žr. komiteto sprendimą dėl TD 28 pastabos. 6. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (2018-05-04)273 Įsigaliojus naujam LR Darbo kodeksui ir policijos įstaigose įsteigus darbo tarybas, atsirado galimybė eliminuoti profesinių sąjungų atstovus iš įstaigose sudaromų pareigūnų atrankos komisijų, į jas skiriant įstaigų administracijos atstovus, išrinktus į darbo tarybas. Dėl to ženkliai apribojamos darbuotojų atstovų galimybės kontroliuoti vykdomų atrankų skaidrumą ir teisėtumą. Pažymėtina, kad vienas iš Lietuvos darbo kodekso autorių, komentuodamas kodekso 169 straipsnį teigia, kad asmenys, kurių santykiai kyla iš valstybės tarnybos (valstybės tarnautojai) nėra atstovaujami darbo tarybos ir jos nerenka. Atsižvelgiant į tai, siūlome 27 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų
ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau - atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius.
Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas.“
(2018-05-04)302 Siūlome pareigūno perkėlimą į kitas pareigas be jo sutikimo apriboti tarnybos vietovės teritorija, o ne apskrities teritorija. Pritarti
susivienijimas (2018-04-10)33 NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (statutini7 valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau. Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manome, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projekto 33 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „
2Statutinių įstaigų vadovų,
skiriamų statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui.
Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus. Statutinių įstaigų vadovų tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį. “ Spręsti pagrindiniam komitetui. Siūlymas vidaus reikalų įstaigos vadovo veiklą vertinti atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo lygį yra susijęs su tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, todėl atitinkamos nuostatos diskutuotinos rengiant minėtą tvarką, t. y. nėra įstatyminio reguliavimo dalykas. 9. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (2018-05-04)33 Siūlome tikslinti tarnybinės veiklos vertinimą, siejant ne su 6 mėnesių tarnybos laikotarpiu konkrečioje statutinėje įstaigoje, konkrečiose pareigose, kadangi tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - įvertinti pareigūno tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. T. y., vertinimas turėtų būti siejamas su konkrečių pareigų ėjimu, o ne su stažu įstaigoje. Pritarti
susivienijimas (2018-05-04)342 Projekte planuojama vertinimo komisijos nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą.
Atkreiptinas dėmesys, kad esminės darbo tarybos funkcijos susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu ir skiriasi nuo profesinių sąjungų paskirties ir suteiktų teisių atstovauti savo narius , ginti jų teises, interesus bei atstovauti konkrečius profesinės sąjungos narius ir ginti jų interesus (individualus atstovavimas). Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant: darbo tarybos atstovo skyrimą į vertinimo komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Siūlome 34 str. 2 d. išdėstyti:
<...>
,,2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia vertinimo komisijos sudarymo tvarka .“ Iš dalies pritarti. Žr. komiteto sprendimą dėl TD 28 pastabos. 11. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (2018-05-04)342 Atsižvelgiant į motyvus, išdėstytus dėl projekto 27 straipsnio 3 dalies, siūlome atitinkamai pakeisti ir projekto 34 straipsnio 2 dalį: „2. Vertinimo komisija sudaroma
motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama, nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos.
Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.“
susivienijimas (2018-05-04)383 Projekte nustatyta tarnybinės atsakomybė tvarka. 38 straipsnio 3 dalyje reglamentuota pareigūnų galimo atleidimo iš tarnybos tvarka ir nustatytas nusižengimų pobūdis, tačiau sąrašas nėra baigtinis. Siūlome papildyti punktą ir šakos kolektyvinėje sutartyje numatyti papildomų nusižengimų sąrašą. Siūlome 38 str. 3 d.10 p. išdėstyti: 38 str. 3 d. 10 p. ,, 3. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už: <…>
tarnybinės etikos principams, šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka .“
(2018-05-04)384 Neaiškus tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą taikymo 3 metų senaties termino pagrįstumas. Be to, svarstytina, ar pagal esamą teisinį reguliavimą
vardo pažeminimas apskritai yra tarnybinės atsakomybės taikymas. Pritarti
susivienijimas (2018-04-10)45 Projekte numatoma, kad asmenims, esant Statuto 46 str. numatytiems atvejams, gali būti pavedama dirbti viršvalandžius. Esant tokioms sąlygoms gali būti nukrypstama nuo poilsio rėžimo reikalavimų.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str. 4 d. „ dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai
“. Profesinė sąjunga laikosi nuomonės, kad
vienodas poilsio laiko rėžimas privalo būti taikomas tiek ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek ir vidaus tarnybos pareigūnams, tokį nuostatų taikymą ne mažesne apimtimi, nei tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinant nuostatas, kurios suponuoja sąlygas pareigūnams pavesti dirbti iki 30 val. viršvalandžių, manytina, kad 45 str. 5 d. numatyta nuostata turi būti keistina iš jos pašalinant galimybę nukrypti nuo poilsio laiko rėžimo reikalavimų . Kartu norime akcentuoti, kad Projekto 45 str. 2 d. ir 46 str. 1 d. 11 p. numačius galimybę dirbti viršvalandinį darbą, kai yra neatidėliotinai užtikrinti statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, gali sąlygoti įstaigų vadovų piktnaudžiavimą Projekto 46 str. 1 d. 11 p. numatyta galimybe. Tokiu būdu manome, kad papildomi saugikliai, tokie kaip minimalus poilsio laikas, leistų teisėtomis priemonėmis užtikrinti vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, išsaugoti jų darbinį pajėgumą ir sveikatą. Pritarti
(2018-05-04)46 Manome, kad nepagrįstai projekte siūloma nustatyti nebaigtinį privalomo viršvalandinio darbo atvejų sąrašą, nes tai reiškia, kad praktiškai bet kokiu įstaigos vadovo nustatytu atveju viršvalandžiai bus privalomi. Nepritarti
yra nustatyta, kad viršvalandžiai yra privalomi „kitais neatidėliotinais atvejais, kai nepavedus dirbti viršvalandžių nebūtų užtikrintas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas“, o ne
„bet kokiu įstaigos vadovo nustatytu atveju“. 16.
susivienijimas (2018-04-10)47 Akcentuotina, kad Projekte, aptariat budėjimo ypatumus, nėra numatomi jokie ribojimai, padėsiantys užtikrinti asmenų poilsį ir jėgų atgavimą. Dėl to siūlome, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 118 str. 4 d., papildyti Projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „ Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Pareigūnas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip dvylika valandų iš eilės .“
(2018-05-04)47 Abejojame, ar apskirtai yra reikalingas toks institutas, kaip budėjimo laikas įstaigoje ir kuo jis savo turiniu ir apskaita skiriasi nuo darbo laiko. Iš esmės tai yra faktinis darbo laikas, kuris kompensuojamas kaip viršvalandinis darbas, taigi, atitinka viršvalandžio sampratą. Įvertinti
susivienijimas (2018-04-10)48 Projektu, be kita ko, siūloma vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį skaičiuoti ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nėra suderinamas su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir
(arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.
Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Nors minėta Direktyva nėra taikoma kai kurioms viešojo reglamentavimo sritims, tokioms, kaip policija, vis dėlto, suponuoja, kad įvertinant, kokio ilgumo minimalus poilsis privalo būti suteiktas darbuotojams, kad jie galėtų tinkamai ir visiškai atgauti darbo jėgas. Pažymėtina, kad nuo šios praktikos 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nukrypo tokiu būdu sutrumpindamas kasmetinių atostogų trukmę darbuotojams. Šiuo pavyzdžiu vadovaujantis parengtas ir siūlomas Projektas. Vis dėlto, manytina, kad vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu nebūtų teisinga vadovautis ydingu teisiniu reguliavimu ir numatyti jų padėti prastinantį reguliavimą, kiek tai susiję su kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgdami į tai, bei siekdami pusiausvyros Projekte, siūlome numatyti pareigūnų padėties nebloginantį teisinį reguliavimą, kurio pasekoje vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinis poilsio laikas netrumpės. Siūlome pakeisti Projekto 48 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų
trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) iki 10 metų –2226
Atsiėmė svarstymo Komitete metu. 19.
(2018-05-04)48 Siūlome patikslinti, kokios pasekmės kyla. kai dėl nedarbingumo atostogos yra nukeliamos, o ne pratęsiamos (kiek laiko nukeliamos, ar darbuotojas turi teisę pasirinkti bet kokį laiką ir pan.) Atsiėmė svarstymo Komitete metu. 20. Muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas (2018-05-04)591 Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo statuto projekto tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, siūlome 59 str. 1 d.2 p. pakeisti ir išdėstyti: ,,2) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija .“ Spręsti pagrindiniam komitetui. 21. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2018-04-10)60 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 60 str.
8 d. jį išdėstyti taip: „
8. Pareigūnai , kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki
užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
valandų;
valandų;
skiriama 100 valandų. 7. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“ Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiama teisė iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį (iki 120 val. per metus) dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pritarus siūlymui didinti profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičių profesinių sąjungų atstovai, kurių skaičius įstatymuose neribotas, galės nevykdyti statutinių valstybės tarnautojų funkcijų net 12,5 darbo dienų per mėn., tuo tarpu už šį laiką jiems būtų mokamas atlyginimas, o jų funkcijas turės vykdyti kiti statutiniai valstybės tarnautojai. Pažymėtina, kad pagal projektą dėl didesnio profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičiaus gali būti susitarta šakos kolektyvinėje sutartyje. 22. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (2018-05-04)695 Diskutuotina, ar vidaus tarnyboje pagrįstai siūloma įtvirtinti atskirą nuo Darbo kodekso darbo sutarties rūšį.
Darbo sutartis sąlygoja darbuotojo darbo teisinius santykius, kurių esminiai principai yra numatyti įstatymo lygiu - Darbo kodekse. Todėl siūlome arba atsisakyti naujos Darbo kodekse nenustatytos darbo sutarties rūšies, arba papildyti Statuto projektą nuostatomis apibrėžiančiomis šią darbo sutartį ir esmines jos sąlygas. Nepritarti Tai yra terminuota darbo sutartis. 23. Lietuvos policijos veteranų asociacija (2018-05-15)695 Valstybės tarnybos įstatymo projekto 48 str. 7d. nurodyta, kad su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems suėjo 65 metai ir kurie atleidžiami iš pareigų suėjus nustatytam amžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Panaši nuostata yra ir Vidaus tarnybos statuto projekto 69 str. 5 d. tik ten nenurodomas amžiaus cenzas. Mentorystės sutartis gali būti sudaroma su į pensiją išeinančiu pareigūnu sukakus nustatytam amžiui. Šiais įstatymais nustatomos mentorystės sąlygos ir tapimo mentoriumi aplinkybės nepagrįstai susiaurina mentorystės institutą:
a) mentorystės galimybė suteikiama asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus ir prieš išeinant į pensiją užėmusiems įstaigos vadovo, karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio tarnautojo pareigas. Šiuo atveju mentorystė yra faktinis įstatymų projektuose nenumatytas valstybės tarnybos pratęsimas.
b) mentoriais gali būti tik iš atskirų valstybės tarnybos kategorijų pareigų į pensiją išeinantys asmenys.
Pagal pateiktus projektus, mentoriais negali būti nei politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nei pakaitiniai valstybės tarnautojai, nežiūrint jų kompetencijos ir patirties.
c) tiesioginė šių įstatymų blanketinė nuoroda į Vyriausybės tvirtinamą darbo sutarties dėl mentorystės sudarymo tvarką, kuria teisinę situaciją, kad kitos kategorijos asmenys, tokie kaip anksčiau dirbę valstybės tarnyboje; didelę kompetenciją turintys privataus sektoriaus specialistai; viešąsias paslaugas teikiantys specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis; jau išėję į senatvės ar gaunantys pareigūno valstybinę pensiją; valstybės įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir t.t. negalės būti pritraukiami mentorystei. Atsiėmė svarstymo Komitete metu. 24. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2018-04-10)71
pažymi, kad šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 62 str. 2 d. numato atleidimo pagrindą, kai pareigūnas serga daugiau kaip 120 d. iš eilės arba
reguliavimu numatytos ir socialinės garantijos sergantiems valstybės tarnautojams Projekte tokio atleidimo pagrindo ir garantijų statutiniams pareigūnams jau nelieka. NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Projektu numatyti analogiškas socialines garantijas statutiniams pareigūnams, kurie laikinai nedarbingi ar yra susirgę profesine liga. Atsižvelgus į tai, siūlome papildyti Projekto 71 str.
3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant pareigūno funkcijas. Atleisti pareigūną dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių galima, jeigu atleidimo iš pareigų dieną pareigūnas tebeserga ir neatsirado pagrindas jį atleisti pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą
“. Atsiėmė svarstymo Komitete metu. 25. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų
susivienijimas (2018-04-10)2 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. siūloma numatyti Projekto įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. NPPSS nori atkreipti ypatingą dėmesį, kad šiuo metu vidaus tarnybos sistemoje egzistuojanti situacija, susijusi su darbo užmokesčio didinimu pareigūnų bendruomenę neramina jau kuris laikas. Egzistuojantis darbo užmokesčio didinimas, paremtas laikino pobūdžio priemonėmis, o ne nuolatiniu stabiliu ir ateityje garantuojančiu garantuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, priemonių planu, ne tik finansiniu požiūriu neigiamai veikia vidaus tarnybos pareigūnų motyvaciją, bet ir suponuoja diskriminacinio pobūdžio atmosferą vidaus tarnybos pareigūnų tarpe. Be to, šiuo metu gana
„nelankstaus“ reglamentavimo, numatyto galiojančiame Vidaus tarnybos statute,
dėka, centrinės įstaigos net ir turėdamos laisvų darbo užmokesčio lėšų, jų negali panaudoti pilna apimtimi. Tokia situacija verčia imtis neatidėliotinų priemonių esamai situacijai gerinti, o vidaus tarnybą paversti prestižine tarnyba.
Atsižvelgiant į tai, siūlome Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įsigaliojimo datą keisti ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu siūlomas Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d. ir Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. pakeisti bei išdėstyti taip: „
Atsiėmė svarstymo Komitete metu. 26. Aleksandr Koren 2018-04-30 Manau, kad dabar egzistuojanti ir naujajame Statuto projekte siūloma VT pareigūnų laipsnių sistema nėra visiškai logiška: pirminės grandies VT pareigūnai yra puskarininkai, tačiau Statutė nėra numatyta sąvoka "karininkai', yra tik pirminės, vidurinės, aukštesniosios bei aukščiausiosios grandžių pareigūnai, todėl gaunasi taip, kad karininkų nėra, o puskarininkai yra. Be to, pradinis VT pirminės grandies pareigūnų laipsnis yra "grandinis", t. y. "grandies vadas" nors realiai taip nėra, tai tik pradedančio tarnybą pareigūno pirminis laipsnis. Lietuvos Kariuomenėje taip pat yra grandinio laipsnis, tačiau tai nėra pirminis karių laipsnis, pirminiai yra eilinių laipsniai, o LK grandinio laipsnis traktuojamas kaip Vakarų šalių kapralo laipsnis (angl. "corporal"), tarp eilinių kareivių ir seržantų. Siūlau:
laipsnius pervadinti į jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio, vyresniojo puskarininkio ir vyriausiojo puskarininkio laipsnius (kaip variantas - į jaunesniojo seržanto, seržanto, vyresniojo seržanto bei vyriausiojo seržanto laipsnius). 2. Pirminės, vidurinės, aukštesniosios, bei aukščiausiosios grandžių VT pareigūnų laipsnius pervadinti į puskarininkių, karininkų, vyresniųjų karininkų bei generolų laipsnius. 3.
taikyti ir policijos pareigūnams, nes mano manymu yra keista vienoje Vidaus reikalų sistemoje turėti skirtingas policijos bei VT laipsnių sistemas. Mūsų kaimynai Latvijos bei Estijos pareigūnai turi vienodas laipsnių sistemas, ten nėra atskirai policijos bei Vidaus tarnybos pareigūnų laipsnių. Spręsti pagrindiniam komitetui
Argumentai:
departamento:
pareigybę hierarchijoje, bet su vyriausiais ugniagesiais gauna vienodą atlyginimo galimybę. Atitinkamai su jaunesniojo specialisto pareigybe, kuri Bendrajame pagalbos centre yra labai nepatraukli. Būtina atskirti šias pareigybes į skirtingas grupes ir skyrininko bei jaunesniojo specialisto pareigybes perkelti į 12 grupę;
būrio vadas (11 pareigybių grupė), yra vienintelis nepertraukiamai funkcijas vykdantis vidaus tarnybos karininkas, organizuojantis padalinio (pamainos) darbą bei vadovaujantis gelbėjimo darbams, atsižvelgiant į analogišką abiejų pareigybių darbo organizavimo pobūdį, pamainos vado pareigybę siūlytina ir tikslinga priskirti 11 pareigybių kategorijai. Be to, panaikinus PGT viršininkų pavaduotojų ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos poskyrių viršininkų pareigybes, jų funkcijos atitinkamai paskirstytos specialistams, pamainų vadams ir inspektoriams, todėl tikslinga visas šias pareigybes perkelti į 11 pareigybių grupę.
perkelta iš 11 pareigybių grupės į 10 pareigybių grupę - prie visų sistemos vyresniųjų pareigūnų, taip būtų sumažintas atotrūkis, skiriantis vyriausiąjį ir vyresnįjį inspektorių. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą vyresnysis inspektorius yra 11 pareigybių grupėje, o vyriausias – 9-oje pareigybių grupėje. 2.
nuostatas ir pateisinti pareigūnų lūkesčius bei „ Programos 1000 “ tikslus, kuriais norima tarnybą pradedančiam vidaus tarnybos pareigūnui 2020 metais mokėti ne mažesnę kaip 1000 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, būtina sudaryti tam galimybes. Manome, kad pareigybių grupių pareigybių koeficientų maksimalios ribos keltinos būtent nurodytam tikslui pasiekti. Norint, kad eilinis postinis, patrulis, pasienietis, ugniagesys gelbėtojas gautų su apmokėjimu už darbą naktį 1000 eurų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, koeficientas turi būti ne mažesnis nei 8. Tokiu būdu, šiuo metu įstatymo projekte siūlomos pareigybių koeficientų maksimalūs dydžiai, atsižvelgus į sparčiai augantį darbo užmokestį privačiajame sektoriuje ir kylantį bendrą pragyvenimo lygį, būtina numatyti aukštesnius maksimalius pareiginių algų koeficientus, nei pateiktame projekte. Papildomai manytina, kad pareiginės algos koeficientų maksimalaus dydžio atitinkamai pareigybių grupei didinimas sudarys prielaidas ateityje pareigūnų darbo užmokestį didinti ne per laikinas darbo užmokesčio didinimo priemones, o per stabilias ir pareigūnų ir karių pensijos dydį garantuojančias priemones. Pasiūlymas:
1Siūlome pakeisti įstatymo projekto priedą ir išdėstyti jį taip:
Pareigybių grupė Pareigybės pavadinimas Įstaigų grupė II III Koeficientas Koeficientas 1.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, policijos generalinis komisaras, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius, Kalėjimų departamento prie
sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas
(įstaigos vadovas), direktorius (įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (įstaigos vadovas) 13–17,5 13–17,5 4.
Dalinio vadas, štabo viršininkas, viršininko pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas), direktoriaus pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vado pavaduotojas, mokyklos viršininko pavaduotojas, patarėjas (įstaigos patarėjas), biuro viršininko pavaduotojas, vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), rinktinės vado pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas)
pavaduotojas, valdybos viršininkas, patarėjas
viršininkas, užkardos vadas tarnybos viršininkas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), valdybos viršininko pavaduotojas, posto viršininkas 9–15 8–14
(taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), centro viršininkas, eskadrilės vadas, rinktinės vadas, posto
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), poskyrio viršininkas, vyriausiasis tyrėjas, vyriausiasis detektyvas, vyriausiasis agentas, vyriausiasis lakūnas, orlaivio vadas, laivo vadas, tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, komandos viršininkas, specialusis atašė,
Skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), nuovados viršininkas, kuopos vadas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas, vyriausiasis specialistas, komandos viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininko pavaduotojas, posto pamainos viršininkas 7–12 13,5 6–
lakūnas, vyresnysis laivavedys, vyresnysis tyrėjas, vyresnysis detektyvas, vyresnysis agentas, kuopos vado pavaduotojas, vyresnysis specialistas,
lakūnas, laivavedys, tyrėjas, detektyvas, agentas,
, sargybos viršininkas, būrininkas,
postinis, skyrininkas, jaunesnysis specialistas , vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, viršila, jaunesnysis budėtojas, vyresnysis kovotojas 4,5–9 11,5 4–
14Vyresnysis postinis,
vyresnysis patrulis, dispečeris, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, vyresnysis pasienietis, kovotojas 3,9– 8,511 3,8–
15Postinis, patrulis, pasienietis,
Papildomų biudžeto lėšų pataisos nepareikalaus. Pareigybės bus perkeltos su turimais koeficientais ir per eilinius (taip pat ir neeilinius) vertinimus, įstaiga pareigūnams diferencijuos atlyginimus pagal atsakomybę ir pareigas. Pritarti 4.
ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
A.Palionis, V. Ąžuolas (2018-05-08)52 Argumentai: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) užtikrina valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, vykdo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą,
savo darbą orientuoja į rezonansinių, tarptautinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių ir didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą . Tai veikos, susijusios su nacionaliniu/tarptautiniu pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu; nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (pinigų plovimu); neteisėtu praturtėjimu; taip pat veikos, susijusios su sukčiavimu bei turto pasisavinimu ar iššvaistymu finansų įstaigose, aplinkos apsaugos srityje, neteisėtu manipuliavimu kainomis energetikos sektoriuje. FNTT kompetencijai priskirti ūkinės finansinės veiklos tyrimai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencinė veikla ir ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo prevencinė veikla (per 2017 metus finansų įstaigų sąskaitose buvo sustabdyta daugiau kaip 12,7 mln. Eurų). FNTT yra pagrindinė valstybės institucija, koordinuojanti visų Lietuvoje pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų bendradarbiavimą .
Ji turi finansinės žvalgybos padalinio statusą [1] ir vykdo centrinės įstaigos, per kurią vykdomas bendradarbiavimas su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais, funkcijas. FNTT pareigūnams keliami aukšti reikalavimai dėl specializacijos bei kompetencijos: jie turi turėti ne tik teisinį ar ekonominį išsilavinimą, bet ir specialių žinių finansų, buhalterijos, bankininkystės ar ES ir užsienio valstybių paramos ir kitose srityse; praktinių įgūdžių; išskirtinių analitinių gebėjimų; būti susipažinę su naujausių ir inovatyvių (hi-tech) technologijų ir inovacijų progreso naujovėmis. Dėl savo kompetencijos ir žinių lygio yra paklausūs ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Tačiau galiojantis pareiginės algos nustatymo mechanizmas padaro FNTT finansiškai nekonkurencinga. Vadovybės apsaugos departamento (toliau VAD) pareigūnams taip pat keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų objektų apsaugą . Siekiant išlaikyti tarnyboje dirbančius specialistus, kurie turi ilgalaikę patirtį, kompetenciją saugomų asmenų ir objektų apsaugos srityse, tampa akivaizdu, kad atsižvelgiant į veiklos ypatingumą, iškyla būtinybė didinti VAD pareigūnų darbo užmokestį. Tai pagrindžia ir didelė pareigūnų kaita, t. y. nemaža dalis pareigūnų palieka VAD, o dažnu atveju VAD tampa vis sunkiau išlikti patrauklia ir konkurencinga darbo rinkoje. Manytina, jog tokiai pareigūnų kaitai daro įtaką gerėjanti šalies ekonominė situacija, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir kitos socialinės garantijos kitose teisėsaugos institucijose, privačiame sektoriuje. Sėkmingas ir rezultatyvus darbas VAD reikalauja didelio asmens įdirbio, keliamo profesionalumo bei tęstinės praktikos.
Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių tiesiogiai atsiliepia tiek VAD atliekamoms funkcijoms, tiek visos valstybės įvaizdžiui. Atsižvelgiant į FNTT vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant tinkamą valstybės finansų sistemos funkcionavimą bei stabilumą, apsaugant ją nuo nusikalstamo ar neteisėto poveikio, kovojant su šešėliu, ES pinigų grobstymu, vykdant PPTFP ir siekdami užtikrinti FNTT veiklos efektyvų tęstinumą ir realų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinkimą, ir VAD vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų svarbių valstybės objektų apsaugą, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 52 str. 1 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
taip: „
statuto priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams nuo 5 iki 6 pareigybių grupės taikomas papildomas koeficientas 1, nuo 7 iki 11 pareigybių grupės – papildomas koeficientas 1,2. Papildomas koeficientas pridedamas prie statuto priede nurodytų pareigūnų pareiginės algos koeficientų, atitinkamai keičiant pareiginės algos koeficiento minimalaus ir maksimalaus intervalo ribas. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis ).
Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.“ Nepritarti Visų vidaus tarnybos institucijų pareigūnų darbo užmokestis turėtų būti reglamentuojamas sistemiškai, neišskiriant FNNT ir VAD. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas : pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, profesinių sąjungų pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir šiuos Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-05-30)211 2 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 18 pastabą siūlome patikslinti projekto 21 ir 50 straipsnius. Pasiūlymas: 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) į statuto bei kitų įstatymų Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogas;
231 1 Argumentai: Įvertinę profesinių sąjungų pasiūlymus ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisę būti visateisiais profesinių sąjungų atstovais, siūlome sudaryti galimybę sudaryti darbo sutartį profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis draudimas netaikomas profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “
(2018-05-30)446 Argumentai: Siekiant suderinti projekto nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis siūlome tikslinti projekto 44 straipsnį. Pasiūlymas: 44 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. 6 .
6. Kai šio straipsnio 1 dalies 3 punktu nušalinus pareigūną nuo pareigų, pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, jis toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir 0,07 procento delspinigiai už šią sumą delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras . Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Statuto nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu) . “
(2018-05-30)506 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 18 pastabą siūlome patikslinti projekto 21 ir 50 straipsnius. Pasiūlymas: 50 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6.
Pareigūnams gali būti suteikiamos kitos Darbo kodekse numatytos tikslinės nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogos.“ Pritarti
52 5 Pasiūlymas: 52 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį pareigūnui nustatytą darbo laiko normą ;
gautas darbo valandos atlygis padauginamas iš pareigūno faktiškai dirbtų valandų skaičiaus.“ Pritarti
55 3 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 47 pastabą siūlome patikslinti projekto 55 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: 55 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyręs asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, o 1 dalies 3–5 punktuose nurodytos priemokos nurodyta kiekviena iš priemokų negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“ Pritarti
56 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 49 pastabą siūlome patikslinti projekto 56 straipsnį. Pasiūlymas: 56 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„ Pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant pareigūno apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priemokos.
“ Pritarti 8.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2018-05-30)76 Argumentai: Siekiant suvienodinti Valstybės tarnybos įstatymo ir projekto Nr. XIIIP-1596 nuostatas su šio projekto nuostatomis siūlome pakeisti projekto 76 straipsnį. Pasiūlymas: 76 išdėstyti taip: „76 straipsnis. Išeitinės kompensacijos išmokos atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos
1. Pagal statuto 71 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15 ir 17 punktus atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija išmoka . Ši kompensacija išmoka pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų – du kartus, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų – tris kartus. 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė kompensacija išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo pareigūno atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išeitinės kompensacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą , pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą, pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki grąžinimo į vidaus tarnybą dienos, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 3.Pagal statuto 71 straipsnio 1 dalies 18 punktą atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui gali būti mokama ne didesnė nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė kompensacija išmoka ir kuri išmokama tokiam pareigūnui jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Regina Molienė
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XIIIP-1609
: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas (Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas nusišalino nuo pirmininkavimo dėl ankstesnės veiklos, susijusios su pastabas ir pasiūlymus svarstomam įstatymo projektui pateikusiu Nacionaliniu pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu), Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Jolita Vasiliauskaitė, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Valdymo skyriaus vedėja, atliekanti departamento direktoriaus funkcijas Irina Malukienė, Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Muitinės departamento Personalo administravimo skyriaus viršininkas Irmantas Lideikis, Muitinės departamento Teisės skyriaus vyriausiasis inspektorius-juriskonsultas Aivaras Danusas, Ministro Pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkė Donata Gaižiūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-071 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 1 straipsnio pavadinime („Įstatymo paskirtis“) vietoje žodžio „įstatymo“ rašytinas žodis „statuto“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad statutas, be kita ko, nustato „socialines ir kitas garantijas“. Šią nuostatą siūlytina tarpusavyje derinti su keičiamo statuto vienuoliktojo skirsnio pavadinimu. Šio straipsnio nuostatos tikslintinos ir tuo aspektu, kad valstybės tarnautojai priimami į pareigas, o darbuotojai įprastai priimami į darbą. Šiame straipsnyje teksto „taip pat kitų“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Iš dalies pritarti Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojančioje Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) redakcijoje yra analogiškos nuostatos ir nėra kilę jų praktinio taikymo problemų, nurodytas nuostatas keisti netikslinga. Juolab socialinės garantijos pagal reguliavimo dalyką yra išdėstytos ne tik 11 skirsnyje, bet ir kituose straipsniuose, pavyzdžiui, 60 straipsnis, reglamentuojantis pareigūnų profesinių sąjungų narių veiklos garantijas, 76 straipsnis – išeitines kompensacijas. Į kitus pastabos techninio pobūdžio aspektus siūlome atsižvelgti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
apibrėžiamas sąvokos „lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte apibrėžiant pareigūno statuso ypatumus, be minėtosios sąvokos, taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo statuto 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos. Taip pat siūlytina nurodyti, kad šioje dalyje minimos pareigūnų pareigybių grupės yra nustatytos šio statuto priede.
Iš dalies pritarti Projekte apibrėžtų sąvokų pataisos galimos, tačiau nėra būtinos. Projekte apibrėžus sąvoką „lygiavertės pareigos“ ir nurodžius, kad tokios yra tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos, nėra būtina atskirai pateikti sąvokų „aukštesnės pareigos“ bei „žemesnės pareigos“ apibrėžimų, nurodant, kad tai yra atitinkamai aukštesnei ir žemesnei pareigūnų pareigybių grupei priskiriamos pareigos. Kadangi teisės aktų aiškinimui taikomi ne tik gramatinis, bet ir sisteminis, loginis ir kiti teisės aiškinimo metodai, manytina, kad praktinių problemų neturėtų kilti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
apibrėžiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka. Šioje dalyje siūlytina patikslinti formuluotę „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas“, nes neaišku, kam įstatymuose nustatytos funkcijos – pareigūnui ar įstaigai, čia turimos omeny. Tikslinant šios dalies formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad toliau šioje dalyje nurodyti įstaigai įstatymuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos, o keičiamo statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose pareigūnams nustatytas pareigas. Nepritarti Šioje dalyje yra aiškiai nustatyta kokias funkcijas atlieka: „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas“. Analogiška formuluotė yra šiuo metu galiojančiame Statute. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18 5.
Keičiamo statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, kuris reiškia, kad pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Galima preziumuoti, kad šioje dalyje apibrėžtos pareigūno pareigos yra bendrosios ir specialiosios (specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos), todėl jos taip ir turėtų būti nurodytos, tačiau, jeigu specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos taip pat yra bendrosios, formuluotės „ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Šiame kontekste kelia abejonių ir pareigų klasifikavimas į bendrąsias ir specialiąsias, neaišku, kokiu tikslu tai daroma ir kokiais kriterijais vadovaujantis pareigos būtų priskirtos vienai ar kitai grupei. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu galiojančioje Statuto redakcijoje yra analogiškos nuostatos ir nėra kilę jų praktinio taikymo problemų, įstatymo projektą keisti netikslinga. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatos neišplaukia iš šio straipsnio pavadinimo. Be to, svarstytina, ar pareigūnams nustatomi tarnybinės etikos principai neturėtų būti vienodi ir juos turėtų nustatyti ne kiekvienos centrinės statutinės įstaigos vadovas, bet vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame statute teisė priimti daugelį poįstatyminių teisės aktų suteikta vidaus reikalų ministrui, suderinus su finansų ir teisingumo ministrais. Nepritarti Siūloma 3 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtina šiuo metu galiojantį reglamentavimą, pagal kurį policijos pareigūnų etikos kodeksą nustato policijos generalinis komisaras (2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr.
V-347), muitinės pareigūnų – Muitinės departamento direktorius (2006 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 1B-888) ir kt. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
punkte teikiama įstaigų klasifikacija „kitos statutinės įstaigos -
reikėtų tikslinti. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostata „Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, reikėtų braukti žodį „konkrečius“, nes nekonkrečių reikalavimų negali būti. Antra, reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą nustatomas pareigybės aprašyme, todėl neaiškus formuluotės
„reikalavimas dėl pareigūno išsilavinimo“ turinys. Trečia, po žodžio
,,ministras“ siūlytina įrašyti žodžius ,,kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos (toliau – ministras)“ ir atitinkamai patikslinti keičiamo statuto 6 straipsnio 1 dalį. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
formuluotę reikėtų tikslinti, nes pareigybių aprašymų tvirtinimo sąsaja su darbo užmokesčiui nustatytomis lėšomis yra nesuprantama. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
numatyta, kad čia nurodytiems karjeros valstybės tarnautojams papildomai taikomos atitinkamos statuto normos, tačiau neaišku kuriuos reikalavimus
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 11.
Keičiamo statuto 8 straipsnio 3 dalyje,
„norintis“ atitinkamu linksniu. Pritarti
21
nepriekaištingos reputacijos ir negali pretenduoti į vidaus tarnybą –
„<...> jeigu jis pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą,
nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“. Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
„pripažintas kaltu už“ keistina į formuluotę „pripažintas kaltu dėl“ arba į –
„pripažintas kaltu, padaręs <...>“, atitinkamai keičiant ir po to
dėstomų žodžių gramatinę raišką. Pritarti 12.1 12.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
skliausteliuose parašytas žodis – „(nutarties)“ – brauktinas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 2 dalimi, asmuo kaltu pripažįstamas tik teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BPK 336 straipsnio 1 ir 2 dalimis: „Pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos.“ Pritarti 12.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 12.3.
Diskutuotina absoliutaus pobūdžio sąlyga, panaikinanti asmens galimybę pretenduoti į vidaus tarnybą – jeigu jis yra pripažintas kaltu už bet kokio tyčinio nusikaltimo padarymą (past.
Visų pirma, akcentuotina, kad ši nuostata nėra sistemiškai suderinta ir proporcinga keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai antrajai nepriekaištingą reputaciją ribojančiai sąlygai – „<...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vis tiek yra pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Be to, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, bet ir nesunkų (past. – žr. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsnį) ar apysunkį (tyčinį) nusikaltimą (past. – žr. BK 18, 38 arba 40 straipsnį) . Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog nėra lygiateisiška ir pagrįsta, kai vienas asmuo, padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą bei suradęs laiduotoją arba susitaikęs su nukentėjusiuoju – po penkerių metų galės pretenduoti į vidaus tarnybą; palyginus su kitu analogišką veiką padariusiu asmeniu, negalinčiu pretenduoti į vidaus tarnybą, vien dėl tos priežasties, kad baudžiamojo proceso metu neturėjo laiduotojo arba nesusitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
Antra, cituojamas absoliutus asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra ne tik neproporcingas, bet ir sistemiškai nesuderintas su nepriekaištingos reputacijos pagrindais, numatytais kituose įstatymuose. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog „asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies
reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo, nepaisant to, ar išnyko teistumas“; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
Pastebėtina, kad atitinkama nuostata nedera ir su keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis, „pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ Spręsti pagrindiniam Komitetui 12.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 12.4.
Diskutuotina keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojama kita asmens nepriekaištingos reputacijos ribojimo alternatyva – „<...> kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“:
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog, remiantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu, o už baudžiamąjį nusižengimą teistumas apskritai nekyla. Teigtina, kad nustatytas 5 metų po nuosprendžio už tokias nusikalstamas veikas įsiteisėjimo terminas yra pernelyg ilgas ir neproporcingas. Atitinkamas terminas viršija BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus teistumo terminus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ir prilygsta teistumo terminui už sunkų nusikaltimą. Kita vertus, šis terminas nėra sistemiškai suderintas su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas trumpesnis – trejų metų – terminas. Be to, cituojama nuostata – „<...> kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ neatitinka konteksto, kuriame yra vartojama. Pastebėtina, jog pagal projektu siūlomą reguliavimą, jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, jis nebegali pretenduoti į vidaus tarnybą, nesvarbu, ar jis turi teistumą už tą nusikaltimą, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas.
Jeigu asmuo padaro neatsargų nusikaltimą, teistumas galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu (past. – atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis ir praktiškai negalėtų pretenduoti į vidaus tarnybą). Keltina prielaida, kad asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantį terminą padarius neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, reikėtų susieti ne su formaliu terminu po apkaltinamojo nuosprendžio už atitinkamą veiką įsiteisėjimo, o su paskirtos bausmės už padarytą neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą įvykdymo sąlyga. Spręsti pagrindiniam Komitetui 12.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
tarnybos įstatymo 31 straipsniui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsniui, šalia nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltės formos kriterijų, nereikėtų nustatyti papildomo asmens nepriekaištingą reputaciją ribojančio kriterijaus – pavyzdžiui – nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo. Spręsti pagrindiniam Komitetui
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
„jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai“. Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos: 13.1. Kaip minėta ankstesnėje pastaboje, ginčytinas atitinkamos nuostatos proporcingumas.
Taip pat keltina prielaida dėl asmenų, padariusių tyčinius nusikaltimus ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmenų dėl analogiškų nusikaltimų nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų, lygiateisiškumo pažeidimo. 13.2. Cituojamos nuostatos išimčiai –
„išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika
prarado pavojingumą“ – trūksta aiškumo. Iš keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nėra aišku, ar asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą (past. – BK 36 straipsnis), neužkerta jam kelio pretenduoti į vidaus tarnybą ir nėra siejamas su nustatytu 5 metų terminu; ar priešingai – tai yra vienintelis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kuris neprivilegijuoja asmens padėties (t. y. veikai praradus pavojingumą, asmeniui turėtų būti taikomi keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai). 13.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 36 straipsniu, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne tik tuo atveju, kai pavojingumą praranda jo padaryta veika, bet ir atveju, kai jis pats tampa nepavojingu: „padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.“
pagrindiniam Komitetui
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys , jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai .“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę. Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio (past. – be jokių išimčių) nuostata yra pagrįsta ir proporcinga. Pastebėtina, kad Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog: „Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 punktą – „Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo“.
Šio įstatymo
tarnyba, kai kitos valstybės institucijose einamos tos valstybės politiko, pareigūno ar kitos pareigos, susijusios su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei. Kitos valstybės tarnyba apima karo tarnybą ir kitokią statutinę tarnybą. Kitos valstybės tarnyba neapima politiko pareigų vietos savivaldos institucijose, į kurias Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas pagal Europos Sąjungos teisę.“
4
dalies, 19 straipsnio 3 dalies bei 67 straipsnio nuostatos, susijusias su šioms įstaigoms skiriamais valstybės biudžeto asignavimais tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo
valdytojai (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra tos įstaigos vadovas, kurį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas arba įstaiga yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui (pagal keičiamo statuto 28 straipsnio 8 dalį, centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skirs ir iš jų atleis Vyriausybė ministro VRM teikimu). Nepritarti Minėtose projekto dalyse nėra nustatoma, kas yra asignavimų valdytojas.
Siūloma formuluotė „ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“ yra universali ir atspindi nustatytą teisinį reguliavimą, pagal kurį policijos generalinį komisarą į pareigas skirią ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas, o ši norma galios iki 2019 m. spalio 31 d. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
taisyklių reikalavimus, tikslintinos keičiamo statuto 17 straipsnio 8 dalyje bei 18 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos į įstatymo pavadinimą (pirmą kartą rašomas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. su žodžiais ,,Lietuvos
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
nustatytas atostogas. Ši norma tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, teisė į kitų įstatymų nustatytas atostogas gali būti įvairiai interpretuojama. Atsižvelgiant į šio punkto ir keičiamo statuto 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, praktikoje gali kilti neaiškumų dėl aptariamų nuostatų taikymo. Be to, keičiamo statuto 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad „Pareigūnams gali būti suteiktos kitos Darbo kodekse numatytos tikslinės atostogos“. Atsižvelgiant į keičiamo statuto 48 ir 50 straipsnių turinį, neaišku, kokias atostogas siūloma nustatyti keičiamo statuto 50 straipsnio 1-5 ir 7 dalyse, nes straipsnio pavadinime šios atostogos nurodytos kaip „kitos“, o atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies formuluotę, jos gali būti suprantamos kaip tikslinės atostogos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius teisę į kitas Darbo kodekse numatytas tikslines atostogas ir keičiamame statute aiškiai neapibrėžus atostogų rūšių (žr. – Darbo kodekso 125 straipsnį), atostogų teisinis reguliavimas būtų prieštaringas ir neaiškus. Nepritarti Galiojančiame Statute yra analogiška nuostata, o jos praktinio taikymo problemų nekyla. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūlytina išbraukti žodžius ,,ar atlyginimą“, kadangi visas keičiamo statuto
sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis. Nepritarti Projekto 22 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą būtina vertinti sistemiškai su 23 straipsnio 4 punkte nustatytais draudimais. 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareigūnų teisė dirbti kitą darbą plačiąja prasme (ne tik pagal darbo sutartį) ir už jį gauti darbo užmokestį ar atlyginimą, jei toks darbas nesukelia šioje straipsnio dalyje nustatytų situacijų (viešųjų ir privačių interesų konflikto, tarnybos diskreditavimo, kliudo atlikti pareigas ir kt.). Kitose straipsnio dalyse yra nustatyta tvarka, kaip asmeniui išduodamas leidimas dirbti pagal darbo sutartį . Leidimo išdavimo procedūra kitais darbo (ne pagal darbo sutartį) atvejais nėra numatyta. Tiek pagal galiojantį VTĮ (šiuo metu taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams), tiek naujos redakcijos VTĮ projekte yra analogiškos nuostatos, kurių praktinio taikymo problemų nekyla. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 20.
Keičiamo statuto 22 straipsnio 5 dalyje reguliuojama dviejų rūšių sprendimų apskundimo tvarka. Vienas iš jų – sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį – nurodytas šios dalies turinyje, o nurodant kitą sprendimą (dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukimo) teikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Tokia normos konstrukcija yra nenuosekli, todėl vietoj nuorodos į šio straipsnio 4 dalį reikėtų nurodyti sprendimą atšaukti leidimą ir taip suvienodinti šios dalies formuluotes. Nepritarti Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas yra pateiktas kartu su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuriame yra nustatyta analogiška nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios nuostatos VTĮ projekte pastaba nėra pateikta, siūlytina neatsižvelgti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnyje nustatytą individualių tarnybinių ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarką, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 22 straipsnio 5 dalyje numatyti teisę sprendimą skųsti tarnybinių ginčų komisijai, kurios sprendimas vėliau galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Vadovaujantis 70 str. 1 dalimi visi individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje, jos sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į tai, manome kad siūlymas yra perteklinis. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
žodžių „neblaiviems“ ir „apsvaigusiems“ rašybą reikėtų susieti su šio straipsnio nuostata „Pareigūnui draudžiama“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 23.
Keičiamo statuto 27 straipsnio 9 dalyje nustatyti draudimai perkelti pareigūną į kitas pareigas, kai tarp jo ir sutuoktinio bei kitų šioje dalyje nurodytų asmenų susiklosto tiesioginio pavaldumo santykiai. Svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nustatyti ir draudimo perkelti pareigūną į kitas pareigas, jeigu keičiamo statuto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisinė padėtis susiklostytų jo tarnybos metu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo statuto 29 straipsnio 7 dalies,
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
norma nevisiškai suprantama, joje reikėtų aiškiau nurodyti bent tarnybos santykių sritis, dėl kurių sprendimus prima ministras. Nepritarti Numatant, jog ministras negalės priimti sprendimų dėl skyrimo, atleidimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo, visi kiti tarnybos santykių aspektai yra priskiriami šios normos reguliavimo dalykui (atostogų, komandiruočių, tarnybinės veiklos vertinimo ir kt.). 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
paskutinis sakinys tikslintinas, nes keičiamame statute nevartojama sąvoka
žodžiai ,,krūtimi maitinanti pareigūnė“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
numatyta, kad „Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu <...> ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai <...>“.
Šios dalies nuostata, pagal kurią pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai, jo tiesioginis vadovas turi derinti su savo tiesioginiu vadovu, kelia abejonių, nes išvada turi būti derinama tik tuo atveju, jeigu pareigūno veikla įvertinta gerai. Be to, vertinimo išvada turi būti teikiama tarnybinės veiklos vertinimo komisijai dėl nesutarimo dėl išvados tarp tiesioginio vadovo ir jo tiesioginio vadovo, nors vertinama pareigūno tarnybinė veikla ir, galimai, vertinamasis su tokia išvada sutinka. Nepritarti Visais atvejais, išskyrus kai tarnybinė veikla įvertinama gerai, pareigūno tarnybinė veikla vertinama komisijoje. Siekiant užtikrinti pareigūnų, kuriuos tiesioginis vadovas įvertina gerai, teisę būti įvertintam objektyviai, tokia išvada derinama su tiesioginio vadovo tiesioginiu vadovu. Taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju pareigūno veikla gali būti įvertinta nebūtinai gerai, todėl siekiant objektyvumo galutinis siūlymas dėl vertinimo ir bus priimtas komisijoje. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
straipsnio 5 dalies nuostatas, keičiamo statuto 33 straipsnio 24 dalyje vietoj žodžių „teismui įstatymų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo“. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
numatyta, kad „Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas.“ Šioje dalyje reikėtų atsisakyti nuostatų, numatančių darbo tarybos atstovo skyrimą ir jo dalyvavimą vertinimo komisijos nariu.
Pažymėtina, kad darbo taryba nėra profesinėms sąjungoms alternatyvus subjektas. Profesinės sąjungos kuriasi ir veikia vadovaujantis asociacijų laisvės principu, o darbo tarybos steigiamos vadovaujantis įstatymo imperatyvu įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. Profesinių sąjungų ir darbo tarybų tikslai, paskirtis ir funkcijos nėra tapačios. Be to, pagal Darbo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, 171 ir kitus straipsnius, darbo tarybos nariais gali būti renkami darbuotojai, kuriuos su darbdaviu sieja darbo santykiai, taigi, neatsisakius siūlomų nuostatų, pareigūnų tarnybinę veiklą vertintų darbuotojai, todėl galėtų kilti abejonių dėl darbo tarybos nario kompetencijos tinkamai vykdyti šias funkcijas. Nepritarti Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojų atstovais laikomi profesinė sąjunga, darbo taryba ar darbuotojų patikėtinis. Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant užtikrinti vertinimo procedūrų skaidrumą tikslinga kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos veikloje dalyvautų darbuotojų atstovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad profesinės sąjungos atstovu, kuris dalyvauja tarnybinės veiklos vertinimo komisijos veikloje, taip pat gali būti įstaigos pareigūnas ar darbuotojas. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
pirmajame sakinyje prieš skaičių ir žodį ,,9 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
brauktini žodžiai ,,be to“. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 31.
Keičiamo statuto 38 straipsnio 9 dalies antrajame sakinyje žodžiai „pradėtas baudžiamasis procesas“ keistini į žodžius „pradėtas ikiteisminis tyrimas“. Atsižvelgtina į tai, kad nuo 2017 m. spalio 1 d. (2017 m. liepos 11 d. įstatymas Nr. XIII-626) BPK XXX skyrius
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
statuto 38 straipsnio 2 dalies 6 punktą, atleidimas iš vidaus tarnybos yra tarnybinė nuobauda, siūlytina keičiamo statuto 38 straipsnio 10 dalyje kaip perteklinius braukti žodžius ,,arba sprendimą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima“. Nepritarti Pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą nėra tarnybinė nuobauda. Projekte tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo sąvokos nėra tapatinamos, jos apibrėžtos skirtingose teisės normose: pareigūno vardo pažeminimas – projekto 2 str. 4 d., o tarnybinis nusižengimas
d. 14 p., o atleidžiant už pareigūno vardo pažeminimą – projekto 71 str. 1 d. 7 p. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalies 6 punktas, kadangi pagal siūlomą formuluotę, kad
„tarnybinį nusižengimą padarė pareigūnė dėl nėštumo“ galima suprasti, kad
tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė.
Iš dalies pritarti Nėštumas pats savaime neturėtų būti laikomas lengvinančia aplinkybe. Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad lengvinanti aplinkybė yra kai administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui. Siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projektą. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
nusižengimas padarytas pažeidus viešąjį interesą“ savo logine konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, viešieji interesai apibrėžiami kaip „visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, o bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik priėmus neteisingą sprendimą (dėl savo veiksmų ar neveikimo), taigi, pažeidžiant viešąjį interesą. Pritarti
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti atsakomybę už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, pareigūnui neteisėtu sprendimu neleisti dirbti kito darbo padaryta žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Svarstytina, ar šios dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes keičiamo statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų (o neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo yra statutinės įstaigos neteisėtas veiksmas), atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalies nuostatos savo esme yra analogiškos keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl perteklinio teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti. Aptariamą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes neaišku, koks sprendimas turimas omeny keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo ar neteisėtas sprendimas leisti pareigūnui dirbti kitą darbą, ar vienas ir kitas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė reikalauti panaikinti tik neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą ir spręsti statutinės įstaigos vadovo atsakomybės klausimą, kas suponuoja išvadą, kad teisė reikalauti ir pareiga atlyginti žalą kiltų tik dėl neteisėto sprendimo leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Be to, svarstytina, ar keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalies nuostatos neturėtų būti suformuluotos keičiamo statuto 22 straipsnyje. Keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų tikslinti ir nustatyti, kad žala atlyginama statuto
įrašyti žodžius „darbo užmokesčio“. Taip pat svarstytina, ar keičiamo statuto
blanketinio pobūdžio, be to, žalos atlyginimo išieškojimą regreso tvarka reguliuoja ir keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalis, kuri taip pat taikytina įstaigos vadovui.
pagrindiniam Komitetui
37Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
brauktinas kaip perteklinis. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi:
„Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į
nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.“
38Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nuostatą, pagal kurią statute nustatomas delspinigių dydis ir jo indeksavimo tvarka, siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė
„delspinigiai už šią sumą“ teisė požiūriu tikslintina (past. – žr. Civilinio
kodekso (toliau – CK) 1.125, 6.71, 6.258 straipsnius). Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nuostatos, susijusios su pareigūnų viršvalandiniu darbu, turėtų būti reglamentuojamos keičiamo statuto 46 straipsnyje (pareigūnų viršvalandinis darbas). Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
numatyta, kad „Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.“ Ši nuostata tobulintina.
Samprata
„suteikimo tvarka“ suprantama kaip tam tikros teisės (šiuo atveju teisės į
kasmetines atostogas) įgyvendinimo taisyklė, tačiau „suteikimo tvarka“ neapima pačios teisės į atostogas turinio, todėl nevisiškai aišku kokios kitokios kasmetinių atostogų suteikimo taisyklės gali būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 48 straipsnio
atostogų suteikimo tvarką reguliuojanti taisyklė gali kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje reguliuoti kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Nepritarti Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, o ne jų trukmė. Analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Statute. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
dalyje, 49 straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje ir kitur nustatytos taisyklės, pagal kurias tam tikras keičiamame statute nustatytas teisinis reguliavimas gali būti reguliuojamas kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje, svarstytinas, nes kolektyvinės sutartys ar susitarimai gali būti sudaromi įvairiais lygiais ir taikomi tuos susitarimus sudariusioms šalims, todėl keičiamame statute numatyta teisė susitarti dėl kitokių sąlygų tik šakos kolektyvinėje sutartyje vertintina kaip prieštaraujanti sutarčių laisvės principui ir kolektyvinius teisinius santykius reguliuojančioms normoms.
Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo statuto 60 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią statutinės įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis, suponuoja išvadą, kad šakos kolektyvinėje sutartyje tokios sąlygos gali būti sulygtos, tačiau, tiek šakos, tiek įstaigos ar kitu lygmeniu gali būti sudaryti susitarimai dėl palankesnių tarnybos ar darbo sąlygų ir tik nustatytų biudžeto asignavimų ribose. Nepritarti Darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos turi būti vienodos visiems atitinkamos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnams, todėl turėtų būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje. Pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Statute, vidaus reikalų statutinėse įstaigose veikiančios profesinės sąjungos siūlymų jas keisti nepateikė. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
paskutiniame sakinyje po žodžio ,,statutinės“ įrašytinas praleistas žodis
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 43.
Keičiamo statuto 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Tačiau keičiamame statute nenumatyta, koks subjektas pagal nurodytus kriterijus tvirtins statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes, t. y. kas nuspręs, kuri įstaiga priskirtina II įstaigų grupei, o kuri – III įstaigų grupei. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
tikslintina nustatyta taisyklė, pagal kurią apskaičiuojamas pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga – ji turėtų būti apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijus iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal pareigūnui nustatytą darbo laiko normą, bet ne pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pritarti
45Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių (pavyzdžiui, viršvalandžiai, darbas poilsio ir švenčių dienomis). Pritarti
46Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
siūlomos priemokų mokėjimo taisyklės svarstytinos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti skirtingi pareigų vykdymo ypatumai.
Šios dalies 1 punkte numatyta priemoka už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, t. y. pavedamos ad hoc, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priemoka už tęstinio pobūdžio įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, todėl šio straipsnio 2 dalyje siūloma priemokos už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, mokėjimo tvarka turėtų būti patikslinta ir nesusieta su vienų metų terminu nuo jos paskyrimo. Nepritarti Statuto projekte nustatyta darbo užmokesčio struktūra yra pagrįsta statutinės tarnybos ypatumais. Priedų ir priemokų mokėjimo atvejus, dydžius ir terminus tikslinti nėra reikalo. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
reikėtų patikslinti, nes neaiški šio straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktuose nurodytų priemokų dydžio ribojimo taisyklė, neaišku, ar šios priemokos kartu negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, ar kiekviena atskirai. Nepritarti Nustatytas teisinis reguliavimas normos taikytojams yra aiškus. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
normos nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatyta, kad pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 144 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Tačiau keičiamo statuto 51 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas pareigūnams už minėtą darbą. Pritarti 50.
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatos derintinos su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos 2009 m. įsigaliojęs Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato). Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
dalyje siūlomas teisinis reguliavimas nesuprantamas. Nesuprantama ir formuluotė „atgaline tvarka“. Jeigu čia turėta omeny atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisė, normos reikėtų atsisakyti, nes atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisiniams santykiams reguliuoti pakanka keičiamo statuto 43 straipsnio nuostatų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatytos 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis aiškiai neapibrėžta, todėl neaišku, kokius praradimus ji kompensuoja. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto 58 straipsnyje siūloma reguliuoti kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, galima preziumuoti, kad čia siūloma nustatyti žalos dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo teisinius santykius, o šio straipsnio 10 dalyje – regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto
užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis neapibrėžta, ir į tai, kad ji mokama kaip papildoma išmoka, nepaisant to, kad žala atlyginama nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokomis, regreso teisės į keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją, kaip į atlygintinos žalos išmoką, įtvirtinimas kelia abejonių, nes nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo, padaręs žalos pareigūnui, regreso tvarka turėtų atlyginti daugiau, nei asmuo, padaręs žalos ne pareigūnui. Be to, tokiu būdu gali būti pažeistas Konstitucijos 30 straipsnio
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jis reiškia, jog „<...> žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas.
Ir atvirkščiai, - ne visiškas žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes civilinė atsakomybė nevisiškai atliktų kompensavimo funkciją.” Nepritarti 2016-09-19 valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-40-1-12 „Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“ konstatuota, kad saugant ir ginant asmens interesus ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalą paprastai turi atlyginti ją padaręs arba už jo veiksmus atsakingas asmuo. Įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus ir siekiant apsaugoti žalą patyrusių asmenų interesus, tam tikrais atvejais valstybė įsipareigojo atlyginti kitų asmenų padarytą žalą. Valstybė, atlyginusi kitų asmenų padarytą žalą, įgyja teisę reikalauti iš už žalą atsakingų asmenų grąžinti tai, kas už juos sumokėta (įgyja regreso teisę). Šiuo metu Vidaus tarnybos statute nustatytas analogiškas reglamentavimas. Teisės departamento pastaboje nurodytus aspektus dėl atlygintinos žalos dydžio ir įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį sprendžia teismai. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
vietoj žodžio „pasirašo“ reikėtų įrašyti žodį „sudaro“. Pritarti
53Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 65 straipsnio 4 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. Pritarti
54Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
reikėtų patikslinti ir nurodyti kaip (kokiu dydžiu) apmokamas šioje dalyje nurodytas mokamas poilsio laikas. Pritarti
55Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 55.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo statuto 69 straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Nepritarti Terminuotų darbo sutarčių sudarymą reglamentuoja Darbo kodeksas, todėl papildomai detalizuoti šį institutą Statuto projekte netikslinga. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti ginčų vidaus tarnyboje teisinio reguliavimo institutą. Iš šio straipsnio bei keičiamo statuto normų turinio galima preziumuoti, kad šiame straipsnyje siūloma reguliuoti individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu. Antra, iš šio straipsnio bei kitų keičiamo statuto straipsnių (pvz.,
ginčų nagrinėjimas tarnybinių ginčų komisijoje nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, todėl tokio instituto įtvirtinimas kelia abejonių. Trečia, jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, keičiamo statuto
nagrinėja ginčą (ne prašymą), taip pat reikėtų nustatyti kokias teisines pasekmes ginčo šalims sukelia tarnybinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kas ir kokia tvarka juos įgyvendina. Nepritarti Pažymėtina, kad iš esmės analogiškas tarnybinių ginčų nagrinėjimo institutas galioja nuo 2016 m. sausio 1 d. ir jis sėkmingai užtikrina vidaus reikalų statutinių įstaigų poreikius. Dėl galiojančio reguliavimo praktinio taikymo problemų nekyla. Svarbu paminėti, jog šio instituto paskirtis – sutaikyti ginčo šalis, rasti kompromisinį sprendimą ir spręsti kylančias problemas įstaigoje.
Atsižvelgiant į nurodytą instituto paskirtį, pasirinktas būtent toks teisinis reguliavimas, kuomet pareigūnas pats sprendžia ar jam kreiptis į įstaigoje veikiančią komisiją ar tiesiai į teismą. Atsižvelgiant į tai, keisti esamą teisinį reguliavimą netikslinga. Atkreipiame dėmesį, jog iš profesinių sąjungų taip pat nėra gauta pasiūlymų tobulinti šį reguliavimą. Taip pat svarbu paminėti, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyrius reglamentuoja išankstinį skundų (prašymų, pareiškimų) nagrinėjimą ne teismo tvarka ir šiuo atveju taikomas sistemiškai. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
19
įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“) turėtų būti proporcingai suderintas su keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis asmens nepriekaištingą reputaciją apibrėžiančiomis sąlygomis (ypač dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos traktuotės). Atitinkamame kontekste atsižvelgtina į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų. Spręsti pagrindiniam Komitetui
58Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pavadinimas ir jo turinys tikslintini dėl kelių priežasčių. Keičiamo statuto
pareigūnus iš vidaus tarnybos.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – projektas XIIIP-1596) 47 straipsnio nuostatas, atleidimo iš tarnybos ar darbo atveju mokama išeitinė išmoka, todėl vienarūšės išmokos turi būti apibrėžtos vienodomis sąvokomis. Toks išmokos apibrėžimas svarbus reguliuojant vienarūšių išmokų dydžio apskaičiavimo, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir kitus teisinius santykius, todėl nuostatos tikslintinos. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nustatyta išeitinių kompensacijų didinimo tvarka ir šio straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo ir projekto Nr. XIIIP-1596 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertintina kaip galimai pažeidžianti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnį, išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Nepritarti Reguliavimas yra pagrįstas statutinės tarnybos ypatumais ir taikomais suvaržymais, dėl kurių statutiniams valstybės tarnautojams yra numatytos papildomos socialinės garantijos. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamos sąvokos ,,pareigūną į pareigas skiriantis vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo“, ,,vadovas, turintis teisę skirti į pareigas“. Pritarti
61Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
reikėtų patikslinti pareigybių pavadinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. 1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP- 1616 apibrėžtas probuotojas. Jeigu čia apibrėžta pareigūno pareigybė, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo statuto priedas.
Nepritarti Probuotojas nėra pareigybė, o šia sąvoka apibūdinimas veiklos pobūdis. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
paskutiniame sakinyje numatyta taisyklė tikslintina atsižvelgiant į keičiamo statuto 77 straipsnio normas. Pritarti
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
nuostata, pagal kurią centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė susiejama su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme, svarstytina pagal santykį su šio straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse nustatytais pareigų ėjimo laikotarpiais. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti nustatytas bent minimalus centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų pereinamasis laikas. Nepritarti Pereinamasis laikotarpis nereikalingas, kadangi įsigaliojus Statutui centrinių įstaigų vadovų pavaduotojai ir toliau eis savo pareigas tol, kol baigsis centrinės įstaigos vadovo kadencija ir bus paskirti nauji pavaduotojai. Be to, įgyvendinant 2015 m. birželio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855 buvo nustatyta analogiška vidaus reikalų ministro valdymo sričių centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
dalies nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku ką apima samprata
„suteikiamos“ – atostogų dienų skaičių, atostoginių apskaičiavimo tvarką ar
dar ką kitą. Neaišku, kodėl pasirinktas siūlomas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar tokia taisyklė praktikoje nesukels normų taikymo problemų. Nepritarti Analogiška nuostata yra VTĮ projekte, dėl jos LRS Teisės departamentas pastabos neteikė. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-07221 65.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 21 dalies nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl jos turėtų būti nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme. Be to, šios nuostatos nevisiškai suprantamos. Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 – 19 dalyse nustatytas pareigūnų amžius iki kurio jie gali tarnauti, todėl neaišku, kodėl taisyklės būtų taikomos ne tik skiriant, bet ir mokant (jau paskirtas) valstybines pensijas. Nepritarti Įgyvendinant 2015 m. birželio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855 buvo nustatytas analogiškas reguliavimas. Šios nuostatos būtinos tam, kad priimant sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo būtų taikoma kitokia vidaus tarnybos trukmė, nei galiojančiame įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad iki įstatymo įsigaliojimo atleistiems pareigūnams, kurie yra ištarnavę 5 ir daugiau metų tačiau nėra ištarnavę pensijai skirti laiko, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu pensija bus paskirta kai jie sukaks Vidaus tarnybos statute nustatytą amžių. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti šių asmenų teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnio 21 dalyje ir yra siūlomos atitinkamos nuostatos. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
dalies nuostatas siūlytina formuluoti subjektus apibrėžiant daugiskaita, nes šio straipsnio 26 dalyje kalbama apie pareigūnus. Pritarti
67Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
28
dalies formuluotė „nuostatos taikomos <...> žalai“ teisės požiūriu nepriimtina, ji turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į keičiamo statuto 42 ir
68Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-03-073 68.
Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti dviem aspektais. Pirma, atsisakyti taisyklių, kurios reguliuoja neformalias procedūras (peržiūrėti), antra, nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datą nei 2018 m. gruodžio 31 d., kad vidaus tarnybos sistemos įstaigos turėtų protingą laikotarpį pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)231 Formuluotė „Įmonė“ yra bendrai naudojimas terminas, kuriuo apibūdinami visų formų juridiniai asmenys. Tokia nuostatos formuluotė sudaro sąlygas ją taikyti ir kaip ribojimą statutiniams valstybės tarnautojams būti renkamais (skiriamais) profesinių sąjungų ar kitų visuomeninių organizacijų organų nariais. Siekiant išvengti tokio negatyvaus šios nuostatos taikymo, kas lemtų profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų diskriminaciją ir tiesioginį asociacijų laisvės (Konstitucijos 35 str. 1 d., Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 "Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo" (Žin., 1996-03-22, Nr. 27-653) 2,3 str.) ribojimą, siūlome šioje nuostatoje atskirti pareigūno veiklą privačiose įmonėse nuo visuomeninių pareigų vykdymo. Tiek šiuo metu galiojantis reguliavimas, tiek Projekte siūlomas įtvirtinti, jog statutiniam valstybės tarnautojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis atleidžiamas iš tarnybos, faktiškai įtvirtina diskriminaciją dėl galimybių pareigūnui užsiimti papildoma visuomenine veikla ir už tai gauti atlygį.
Tokia diferenciacija dėl veiklos pobūdžio yra akivaizdi, kadangi, pvz. saugos tarnyboje ar taksi įmonėje galima dirbti gavus atitinkamą leidimą ir tuo pat metu tarnauti statutinėje valstybės tarnyboje, o sudarius darbo sutartį su profesinėmis sąjungomis, tarnybos santykiai turi nutrūkti. Pastebėtina, kad Vakarų Europos valstybėse jau seniai atsisakyta reguliavimo, kad darbuotojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis eliminuojamas iš darbo santykių. Siekiant panaikinti diferencijavimą dėl galimybių užsiimti papildoma veikla ir už tai gauti pajamas, siūlome įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl profesinės sąjungos vadovo pareigų ėjimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projekto 23 str. 1 p., ir jį išdėstyti taip: „ . 1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis ribojimas neapima visuomeninių pareigų vykdymo profesinėse sąjungose, viešosiose įstaigose, įvairiose bendrijose, asociacijose, kooperatinėse bendrovėse, jeigu nėra sudaroma darbo sutartis atitinkamoms pareigoms eiti. Šis draudimas netaikomas ir profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “ Atitinkamai siūlome naikinti Projekto 60 str. 6 d.
dalies pritarti Argumentai: Įvertinę profesinių sąjungų pasiūlymus ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisę būti visateisiais profesinių sąjungų atstovais, siūlome sudaryti galimybę sudaryti darbo sutartį profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti. Šiuo atveju pareigūną į pareigas priimantis asmuo turės išduoti leidimą dirbti kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, jog išduodant leidimą dirbti kitą darbą, vertinama visa eilė kriterijų siekiant užtikrinti, kad kitas darbas nekliudytų tinkamai atlikti pareigūno pareigas. Taigi toks kitas darbas profesinės sąjungos vadovu galės būti dirbamas po tarnybos valandų, arba darbo metu pasinaudojant Statuto projekto 60 straipsnio 8 dalyje nustatytomis profsąjungos atstovui suteiktomis garantijomis (dalyvauti su profsąjungos veikla susijusiose veiklose iki 120 valandų tarnybos laiko per metus mokant jam darbo užmokestį). Atitinkamai tikslintina ir Statuto projekto 60 straipsnio 6 dalis, numatant jog profesinių sąjungų nariai gali būti atleisti iš tarnybos jų prašymų tik tuo atveju, kai nėra išduodamas leidimas dirbti kitą darbą. Tokiu atveju išlaikoma teisė grįžti į minėtame Statuto straipsnyje numatytas pareigas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis draudimas netaikomas profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “
susivienijimas, 2018-04-10 Nr.
NP17-38(18)236171 Pažymėtina, jog viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Todėl manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projekto 23 str. 7 p. ir 61 str. 1 p. ir juos išdėstyti taip: „7 ) streikuoti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “
organizuoti streikus ir juose dalyvauti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “ Nepritarti Draudimas streikuoti nustatytas ne tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, bet ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, prokurorams, taip pat karjeros valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Darbo kodekso 248 str. 1 d. nustatyta, kad d raudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiesiems ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio teisinio reglamentavimo prielaidos yra įtvirtintos Konstitucijos 51 str., numatančiame, kad darbuotojų teisės streikuoti apribojimus nustato įstatymas. Manytina, kad siūlymas suteikti teisę streikuoti pareigūnams nesuderinamas su statutinių įstaigų veiklos specifika. Įstatymai įpareigoja v idaus reikalų įstaigas užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą, saugoti valstybės sieną, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą ir t. t.
V idaus reikalų statutinės įstaigos turi būti nuolatinėje parengtyje užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais , krašto gynybą, nes karo metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl teisės streikuoti pareigūnams suteikimas neabejotinai turėtų neigiamą įtaką tiek viešajam, tiek ir nacionaliniam saugumui. 3. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)273432 Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, planuojama komisijos (tiek atrankos, tiek ir vertinimo) nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Pažymėtina, kad esminė darbo tarybos funkcija (funkcijos), neįskaitant ir kitų funkcijų, susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu. Tokiu būdu, keltinas klausimas, kaip tinkamai profesinei sąjungai užtikrinti jos narių teisių ir interesų apsaugą, jei komisijos nariu bus paskirtas ne profesinės sąjungos narys. Papildomai pastebėtina, kad iš pateikto teisinio reguliavimo visiškai neaišku, kada į komisijos narius skiriamas darbo tarybos, o kada profesinės sąjungos atstovas. Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo. Analogišką nuostatą siūlome išdėstyti ir Projekto 34 str. 2 d. Nuostatą siūlome išdėstyti:
pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas.
Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, į atrankos komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į atrankos komisijos narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. 34 str. 2 d. 2. Vertinimo komisija sudaroma
motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, į vertinimo komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į vertinimo komisijos narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. Nepritarti Profesinių sąjungų ir darbo tarybų įgaliojimus bei jų santykį nustato Darbo kodeksas. Todėl, manytina, kad sudarant atrankos ir vertinimo komisijas, sprendžiant klausimą dėl darbuotojų atstovų įtraukimo į jas turėtų būti vadovaujamasi DK nuostatomis. 4. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-05-16 Nr. G-2018-5185273 Projekte planuojama atrankos komisijos nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą.
Atkreiptinas dėmesys, kad esminės darbo tarybos funkcijos susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu ir skiriasi nuo profesinių sąjungų paskirties ir suteiktų teisių atstovauti savo narius , ginti jų teises, interesus bei atstovauti konkrečius profesinės sąjungos narius ir ginti jų interesus (individualus atstovavimas). Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant: darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Siūlome 27 str. 3. p. išdėstyti: ,, 27.3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia atrankos komisijos sudarymo tvarka .“ Nepritarti Profesinių sąjungų ir darbo tarybų įgaliojimus bei jų santykį nustato Darbo kodeksas. Todėl, manytina, kad sudarant atrankos ir vertinimo komisijas, sprendžiant klausimą dėl darbuotojų atstovų įtraukimo į jas turėtų būti vadovaujamasi DK nuostatomis. 5. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-05-16 Nr. G-2018-5185342 Projekte planuojama vertinimo komisijos nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą.
Atkreiptinas dėmesys, kad esminės darbo tarybos funkcijos susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu ir skiriasi nuo profesinių sąjungų paskirties ir suteiktų teisių atstovauti savo narius, ginti jų teises, interesus bei atstovauti konkrečius profesinės sąjungos narius ir ginti jų interesus (individualus atstovavimas). Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant: darbo tarybos atstovo skyrimą į vertinimo komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Siūlome 34 str. 2 d. išdėstyti:
<...>
,,2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia vertinimo komisijos sudarymo tvarka.“ Nepritarti Profesinių sąjungų ir darbo tarybų įgaliojimus bei jų santykį nustato Darbo kodeksas. Todėl, manytina, kad sudarant atrankos ir vertinimo komisijas, sprendžiant klausimą dėl darbuotojų atstovų įtraukimo į jas turėtų būti vadovaujamasi DK nuostatomis. 6. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)332 NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (statutini7 valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau.
Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manome, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projekto 33 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „
vadovų, skiriamų statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus. Statutinių įstaigų vadovų tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį. “ Nepritarti Projekto 33 str.
pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Vadovaujantis to paties straipsnio 23 punktu, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Siūlymas vidaus reikalų įstaigos vadovo veiklą vertinti atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo lygį yra susijęs su tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, todėl atitinkamos nuostatos diskutuotinos rengiant minėtą tvarką, t. y. nėra įstatyminio reguliavimo dalykas. 7. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-05-16 Nr. G-2018-518538310 Projekte nustatyta tarnybinės atsakomybė tvarka. 38 straipsnio 3 dalyje reglamentuota pareigūnų galimo atleidimo iš tarnybos tvarka ir nustatytas nusižengimų pobūdis, tačiau sąrašas nėra baigtinis. Siūlome papildyti punktą ir šakos kolektyvinėje sutartyje numatyti papildomų nusižengimų sąrašą. Siūlome 38 str. 3 d.10 p. išdėstyti: 38 str. 3 d. 10 p. ,, 3. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už: <…>
10) kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams, šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka .“ Nepritarti siūlomas papildymas suponuoja išvadą, kad šakos kolektyvinėje sutartyje turės būti (1) ir vardijami kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams bei (2) ir nustatyta tvarka (procedūra), kuria turės būti taikytina atsakomybė.
Kam nepritartina, nes: Pirma, nusižengimai, už kuriuos gali būti taikytina atsakomybė turi būti nustatyti tik įstatyme, o ne poįstatyminiame akte. Antra, išvardinti visus nusižengimus, kurie turi būti laikytini „šiurkščiais“ iš esmės neįmanoma, to ir nereikia, nes
„pažeidimo šiurkštumas“ yra vertinamasis kriterijus, t. y. jis priklauso nuo
kiekvieno pažeidimo padarymo konkrečių aplinkybių. Trečia, minėta norma (Projekto 38 straipsnio 3 dalies 10 punktas) yra materialinė, todėl joje negali būti nuostatų dėl procedūrų, kaip siūloma šiuo atveju. Ketvirta, siūloma formuluotė suponuoja išvadą, kad kolektyvinės sutarties sudarymas yra privalomas ir imperatyvus, nes priešingu atveju ši nuostata niekada negalės būti įgyvendinama, jei šakos kolektyvinės sutartis nebus sudaryta, o sudaryti tokias sutartis yra teisė, o ne pareiga. Be to, tarnybinės atsakomybės taikymo tvarka negali priklausyti nuo darbdavių bei jų atstovų „susitarimo“. 8. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(1845 2,5 Projekte numatoma, kad asmenims, esant Statuto 46 str. numatytiems atvejams, gali būti pavedama dirbti viršvalandžius. Esant tokioms sąlygoms gali būti nukrypstama nuo poilsio rėžimo reikalavimų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str. 4 d. „ dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai “.
Profesinė sąjunga laikosi nuomonės, kad vienodas poilsio laiko rėžimas privalo būti taikomas tiek ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek ir vidaus tarnybos pareigūnams, tokį nuostatų taikymą ne mažesne apimtimi, nei tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinant nuostatas, kurios suponuoja sąlygas pareigūnams pavesti dirbti iki 30 val. viršvalandžių, manytina, kad 45 str. 5 d. numatyta nuostata turi būti keistina iš jos pašalinant galimybę nukrypti nuo poilsio laiko rėžimo reikalavimų . Kartu norime akcentuoti, kad Projekto 45 str. 2 d. ir 46 str. 1 d. 11 p. numačius galimybę dirbti viršvalandinį darbą, kai yra neatidėliotinai užtikrinti statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, gali sąlygoti įstaigų vadovų piktnaudžiavimą Projekto 46 str. 1 d. 11 p. numatyta galimybe. Tokiu būdu manome, kad papildomi saugikliai, tokie kaip minimalus poilsio laikas, leistų teisėtomis priemonėmis užtikrinti vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, išsaugoti jų darbinį pajėgumą ir sveikatą. Nepritarti Projekto 45 str. 5 dalyje nustatyti išimtiniai nukrypimai tik nuo poilsio laiko , tačiau nukrypimai nuo maksimalaus darbo laiko (t. y. vidutiniškai 48 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį) nėra numatyti, vadinasi, nėra galimi. Tokiu būdu nustatytas teisinis reguliavimas užtikrina, jog pareigūnas nebūtų skiriamas dirbti ilgiau, nei leidžia jo fizinės galimybės.
Projekte nustatyta, kad kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų , tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą. Siūlomas reglamentavimas užtikrintų tinkamą statutinei įstaigai nustatytų uždavinių įgyvendinimą esant itin išskirtinėms situacijoms, kai užduoties vykdymas sutriktų ar ji iš viso būtų neįgyvendinta ją nutraukus dėl būtinybės pareigūnui suteikti poilsį. Siūlomas reglamentavimas atitinka ES direktyvos 2003/88/EB nuostatas: direktyvos 17 str. nustatyta, kad, deramai laikydamosi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos bendrųjų principų, valstybės narės gali nukrypti nuo minimalaus poilsio laiko su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo, kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, įvykus nelaimingam atsitikimui arba, kai gresia jo pavojus ir kt. 9. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)472 Akcentuotina, kad Projekte, aptariat budėjimo ypatumus, nėra numatomi jokie ribojimai, padėsiantys užtikrinti asmenų poilsį ir jėgų atgavimą. Dėl to siūlome, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 118 str. 4 d., papildyti Projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „ Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas.
Pareigūnas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip dvylika valandų iš eilės .“ Iš dalies pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 45 str. 5 d. nustatyta
dienų (pamainų) trukmė ir
nepertraukiamas poilsio laikas , taip pat atvejai, kai galima nukrypti nuo šio minimalaus poilsio laiko . Atsižvelgus į tai, kad budėjimo laikas yra nustatomas pagal iš anksto patvirtintą grafiką, sudarant šį grafiką, bus privaloma atsižvelgti į pareigūno pamainų grafiką ir į nustatytą minimalią poilsio trukmę . Siekiant teisinio aiškumo, projekto 47 str. 2 d. galėtų būti išdėstyta taip: „2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Tvirtinant budėjimo grafikus, turi būti atsižvelgiama į Statuto 45 straipsnio 5 dalyje nustatytą nepertraukiamojo poilsio trukmę .“
susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)481 Projektu, be kita ko, siūloma vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį skaičiuoti ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nėra suderinamas su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str.
Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Nors minėta Direktyva nėra taikoma kai kurioms viešojo reglamentavimo sritims, tokioms, kaip policija, vis dėlto, suponuoja, kad įvertinant, kokio ilgumo minimalus poilsis privalo būti suteiktas darbuotojams, kad jie galėtų tinkamai ir visiškai atgauti darbo jėgas. Pažymėtina, kad nuo šios praktikos 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nukrypo tokiu būdu sutrumpindamas kasmetinių atostogų trukmę darbuotojams. Šiuo pavyzdžiu vadovaujantis parengtas ir siūlomas Projektas. Vis dėlto, manytina, kad vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu nebūtų teisinga vadovautis ydingu teisiniu reguliavimu ir numatyti jų padėti prastinantį reguliavimą, kiek tai susiję su kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgdami į tai, bei siekdami pusiausvyros Projekte, siūlome numatyti pareigūnų padėties nebloginantį teisinį reguliavimą, kurio pasekoje vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinis poilsio laikas netrumpės. Siūlome pakeisti Projekto 48 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų
trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) iki 10 metų –2226 darbo dienos;
2) nuo 10 iki 15 metų –25
socialinės garantijos, taip pat ir atostogų trukmė, nėra mažinamos.
Projekte siūlomas nustatyti atostogų darbo dienomis skaičius gautas iš šiuo metu Vidaus tarnybos statute nustatytų atostogų kalendorinėmis dienomis atėmus išeigines dienas. 11. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-05-16 Nr. G-2018-51855912 Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo statuto projekto tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, siūlome 59 str. 1 d.2 p. pakeisti ir išdėstyti: ,,2) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija .“ Nepritarti Projekte nustatytas šiuo metu vidaus reikalų sistemoje taikomas modelis, kuris yra efektyvus. Argumentų dėl siūlymo keisti šiuo metu esamą reglamentavimą nepateikta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad muitinės pareigūnams tai yra nauja socialinė garantija. 12. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)608 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių.
Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 60 str. 8 d. jį išdėstyti taip: „
8. Pareigūnai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
300 narių skiriama 10 valandų;
ir daugiau narių skiriama 100 valandų. 7. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“ Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo projekte XIIIP-1596 siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiama teisė iki
dalyvauti profesinių sąjungų veikloje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pritarus siūlymui didinti profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičių profesinių sąjungų atstovai, kurių skaičius įstatymuose neribotas, galės nevykdyti statutinių valstybės tarnautojų funkcijų net 12,5 darbo dienų per mėn., tuo tarpu už šį laiką jiems būtų mokamas atlyginimas, o jų funkcijas turės vykdyti kiti statutiniai valstybės tarnautojai. Pažymėtina, kad pagal projektą dėl didesnio profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičiaus gali būti susitarta šakos kolektyvinėje sutartyje. 9. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)71 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 62 str. 2 d. numato atleidimo pagrindą, kai pareigūnas serga daugiau kaip 120 d. iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių. Kartu šiuo teisiniu reguliavimu numatytos ir socialinės garantijos sergantiems valstybės tarnautojams Projekte tokio atleidimo pagrindo ir garantijų statutiniams pareigūnams jau nelieka. NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Projektu numatyti analogiškas socialines garantijas statutiniams pareigūnams, kurie laikinai nedarbingi ar yra susirgę profesine liga . Atsižvelgus į tai, siūlome papildyti Projekto 71 str.
3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant pareigūno funkcijas. Atleisti pareigūną dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių galima, jeigu atleidimo iš pareigų dieną pareigūnas tebeserga ir neatsirado pagrindas jį atleisti pagal šio straipsnio 1 dalies 4 punktą “. Nepritarti Tokio atleidimo pagrindo nebeliko naujos redakcijos Darbo kodekse, jo siūloma atsisakyti ir Valstybės tarnybos įstatymo projekte. Manytina, šio atleidimo pagrindo atsisakymas kaip tik apsaugo pareigūnų interesus, kadangi pasveikęs pareigūnas, nepaisant to, kiek laiko truko jo nedarbingumas, galės grįžti tęsti tarnybą. Tuo tarpu pareigūnai, kurie dėl sveikatos būklės nebegalės tęsti tarnybos, bus atleidžiami pagal projekto 71 str. 1 d. 4 punktą: „kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą);“. 10. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, 2018-04-10 Nr. NP17-38(18)21 Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. siūloma numatyti Projekto įsigaliojimo datą – 2019 m. sausio 1 d. NPPSS nori atkreipti ypatingą dėmesį, kad šiuo metu vidaus tarnybos sistemoje egzistuojanti situacija, susijusi su darbo užmokesčio didinimu pareigūnų bendruomenę neramina jau kuris laikas.
Egzistuojantis darbo užmokesčio didinimas, paremtas laikino pobūdžio priemonėmis, o ne nuolatiniu stabiliu ir ateityje garantuojančiu garantuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, priemonių planu, ne tik finansiniu požiūriu neigiamai veikia vidaus tarnybos pareigūnų motyvaciją, bet ir suponuoja diskriminacinio pobūdžio atmosferą vidaus tarnybos pareigūnų tarpe. Be to, šiuo metu gana „nelankstaus“ reglamentavimo, numatyto galiojančiame Vidaus tarnybos statute, dėka, centrinės įstaigos net ir turėdamos laisvų darbo užmokesčio lėšų, jų negali panaudoti pilna apimtimi. Tokia situacija verčia imtis neatidėliotinų priemonių esamai situacijai gerinti, o vidaus tarnybą paversti prestižine tarnyba. Atsižvelgiant į tai, siūlome Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įsigaliojimo datą keisti ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu siūlomas Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d. ir Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. pakeisti bei išdėstyti taip: „
įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 20198
liepos
Nepritarti Būtina užtikrinti, jog visi pakete teikiami valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymų projektai (XIIIP-1596, XIIIP-1622 ir kiti) įsigaliotų vienu metu. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektu siekiama reglamentuoti ne tik vidaus reikalų ministro, bet ir teisingumo bei finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos santykius, todėl kartu teikiami Tarnybos Kalėjimų departamente prie TM statuto bei Tarnybos muitinėje statuto pakeitimų projektai, kuriuose numatytas pareigūnų „išstatutinimas“.
Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įspėjimo apie naikinamą pareigybę terminus, numatyti Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d., nėra galimybių. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narių A. Palionio, V. Ąžuolo 2018-05-08 pasiūlymas521 Argumentai: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) užtikrina valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, vykdo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, t. y. savo darbą orientuoja į rezonansinių, tarptautinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių ir didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą . Tai veikos, susijusios su nacionaliniu/tarptautiniu pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu; nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (pinigų plovimu); neteisėtu praturtėjimu; taip pat veikos, susijusios su sukčiavimu bei turto pasisavinimu ar iššvaistymu finansų įstaigose, aplinkos apsaugos srityje, neteisėtu manipuliavimu kainomis energetikos sektoriuje.
FNTT kompetencijai priskirti ū kinės finansinės veiklos tyrimai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencinė veikla ir ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo prevencinė veikla (per 2017 metus finansų įstaigų sąskaitose buvo sustabdyta daugiau kaip 12,7 mln. Eurų). FNTT yra pagrindinė valstybės institucija, koordinuojanti visų Lietuvoje pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų bendradarbiavimą . Ji turi finansinės žvalgybos padalinio statusą [1] ir vykdo centrinės įstaigos, per kurią vykdomas bendradarbiavimas su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais, funkcijas. FNTT pareigūnams keliami aukšti reikalavimai dėl specializacijos bei kompetencijos: jie turi turėti ne tik teisinį ar ekonominį išsilavinimą, bet ir specialių žinių finansų, buhalterijos, bankininkystės ar ES ir užsienio valstybių paramos ir kitose srityse; praktinių įgūdžių; išskirtinių analitinių gebėjimų; būti susipažinę su naujausių ir inovatyvių (hi-tech) technologijų ir inovacijų progreso naujovėmis. Dėl savo kompetencijos ir žinių lygio yra paklausūs ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Tačiau galiojantis pareiginės algos nustatymo mechanizmas padaro FNTT finansiškai nekonkurencinga.
Vadovybės apsaugos departamento (toliau VAD) pareigūnams taip pat keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų objektų apsaugą . Siekiant išlaikyti tarnyboje dirbančius specialistus, kurie turi ilgalaikę patirtį, kompetenciją saugomų asmenų ir objektų apsaugos srityse, tampa akivaizdu, kad atsižvelgiant į veiklos ypatingumą, iškyla būtinybė didinti VAD pareigūnų darbo užmokestį. Tai pagrindžia ir didelė pareigūnų kaita, t. y. nemaža dalis pareigūnų palieka VAD, o dažnu atveju VAD tampa vis sunkiau išlikti patrauklia ir konkurencinga darbo rinkoje. Manytina, jog tokiai pareigūnų kaitai daro įtaką gerėjanti šalies ekonominė situacija, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir kitos socialinės garantijos kitose teisėsaugos institucijose, privačiame sektoriuje. Sėkmingas ir rezultatyvus darbas VAD reikalauja didelio asmens įdirbio, keliamo profesionalumo bei tęstinės praktikos. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių tiesiogiai atsiliepia tiek VAD atliekamoms funkcijoms, tiek visos valstybės įvaizdžiui. Atsižvelgiant į FNTT vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant tinkamą valstybės finansų sistemos funkcionavimą bei stabilumą, apsaugant ją nuo nusikalstamo ar neteisėto poveikio, kovojant su šešėliu, ES pinigų grobstymu, vykdant PPTFP ir siekdami užtikrinti FNTT veiklos efektyvų tęstinumą ir realų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinkimą, ir VAD vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų svarbių valstybės objektų apsaugą, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 52 str. 1 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
1.
taikant statuto priede pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams nuo 5 iki 6 pareigybių grupės taikomas papildomas koeficientas 1, nuo 7 iki 11 pareigybių grupės – papildomas koeficientas 1,2. Papildomas koeficientas pridedamas prie statuto priede nurodytų pareigūnų pareiginės algos koeficientų, atitinkamai keičiant pareiginės algos koeficiento minimalaus ir maksimalaus intervalo ribas. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis ). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.“ Nepritarti Statuto projekto tikslas –suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų inter alia darbo užmokesčio, teisinį reglamentavimą. Todėl dviejų statutinių įstaigų pareigūnams siūloma skirtinga pareiginės algos nustatymo tvarka nesuderinama su projekto tikslu. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1609 ir koreguoti jį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas ir Komiteto pastabas ir pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-05-168
tarnybą asmenims taikomi reikalavimai
1Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:
1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 60 metų;
3) būti nepriekaištingos reputacijos;
4) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;
5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
6) būti tokio fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. 2. Asmenys, pretenduojantys į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, taip pat turi būti baigę vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinę profesinio mokymo įstaigą ar kitą profesinio mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą (toliau
įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose. Pritarti Užtikrinti, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju ginkluotosioms pajėgoms priskiriamose statutinėse įstaigose, t. y. šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM, Viešojo saugumo tarnyba prie VRM, tarnautų pareigūnai, tinkamai pasirengę ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu vykdyti kariuomenės uždavinius. Prireikus, Komiteto pasiūlymas gali būti papildytas pereinamuoju laikotarpiu , nuo kada asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, K rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, ginkluotosioms pajėgoms priskiriamose statutinėse įstaigose bus taikomas reikalavimas būti atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigus bazinius karinius mokymus. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2018-05-16234
dirbti kitą darbą 1.
Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja vidaus tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigūno pareigas, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. Tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose nėra laikoma kitu darbu. 2. Sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima pareigūną į pareigas priėmęs asmuo pareigūno prašymu. Pareigūnų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais. 3. Sprendimas dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl pareigūno kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose , leidimas galioja iki projekto pabaigos. Pareigūnas, perkeltas į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. 4.
dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukiami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais. 5. Sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka. 23 straipsnis. Pareigūnui taikomi apribojimai Pareigūnui draudžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą;
2) statutinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis; draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal statuto 35 straipsnio 1 dalį perkeltam pareigūnui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, išskyrus atlyginimą už savanorių karo tarnybos atlikimą , steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienas pareigas valstybės tarnyboje, dirbti pagal darbo sutartį statutinėje įstaigoje , kurioje jis eina pareigūno pareigas ;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;
7) streikuoti;
8) būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
9) tarnybos metu turėti daiktų, įrašytų į centrinės statutinės įstaigos vadovo patvirtintą sąrašą.
Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą;
2) statutinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis; draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal statuto 35 straipsnio 1 dalį perkeltam pareigūnui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, išskyrus atlyginimą už savanorių karo tarnybos atlikimą , steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienas pareigas valstybės tarnyboje, dirbti pagal darbo sutartį statutinėje įstaigoje , kurioje jis eina pareigūno pareigas ;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;
7) streikuoti;
8) būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
9) tarnybos metu turėti daiktų, įrašytų į centrinės statutinės įstaigos vadovo patvirtintą sąrašą. Pritarti Sudaryti sąlygas vidaus tarnybos pareigūnams tarnauti kariais savanoriais Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
saugumo ir gynybos komitetas, 2018-05-16
apribojimai
1Į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo:
1) kuris neatitinka statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;
3) kuris pateikia žinias, žinodamas, kad jos neteisingos, apie save ar savo privačius interesus;
4) kuris turi kitos valstybės pilietybę;
5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės))) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
6) kai yra statuto 23 straipsnio 1, 4–6 punktuose nurodytų aplinkybių;
7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų , duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad asmuo nėra lojalus Lietuvos valstybei arba asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais . Tokiu atveju dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai sprendžia centrinės statutinės įstaigos vadovas. 2.
pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama priimti asmenį, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Pritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
dirbti tik Lietuvos valstybei lojalūs asmenys: “Pagal Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės.“. Lojalumas Lietuvos valstybei yra ypatingai svarbus kalbant apie vidaus tarnybos sistemoje dirbančius pareigūnus, nes jie turi įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų, neretai turi teisę turėti, nešiotis ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones. Praktikoje esant nustatytų faktų, kad vidaus tarnybos sistemoje tarnauja asmenys, nelojalūs Lietuvos valstybei, siūlytina priėmimo į vidaus tarnybą apribojimus papildyti atitinkamu lojalumo kriterijumi. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rasa Juknevičienė.
Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė [1] Užsienio šalių ekspertams įvertinus FNTT vykdomą veiklą pinigų plovimo prevencijos srityje ir nustačius, kad FNTT atitinka FŽP apibrėžimą, 1999 m. gegužės 26–28 d. Bratislavoje VII Egmonto grupės plenarinio posėdžio metu FNTT pripažinta visateise grupės nare.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-06-20
: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovai: Ministro pirmininko patarėjas teisės ir teisėsaugos klausimais Donatas Matuiza, Politikos įgyvendinimo grupės patarėja Aušra Genienė, Vidaus reikalų ministerijos atstovai: ministras Eimutis Misiūnas, viceministras Darius Urbonas, Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Valdymo skyriaus vedėja Irina Malukienė, Teisingumo ministerijos atstovai: Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, patarėjas Rimvydas Laukis, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisininkė Donata Gaižiūnienė, Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 1 straipsnio pavadinime („Įstatymo paskirtis“) vietoje žodžio
„įstatymo“ rašytinas žodis „statuto“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2Keičiamo statuto 1 straipsnyje numatyta, kad statutas, be kita ko,
nustato „socialines ir kitas garantijas“. Šią nuostatą siūlytina tarpusavyje derinti su keičiamo statuto vienuoliktojo skirsnio pavadinimu. Šio straipsnio nuostatos tikslintinos ir tuo aspektu, kad valstybės tarnautojai priimami į pareigas, o darbuotojai įprastai priimami į darbą. Šiame straipsnyje teksto
„taip pat kitų“ siūlytina atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad ir šiuo metu galiojančioje Vidaus tarnybos statuto redakcijoje yra išdėstytos analogiškos nuostatos ir nėra kilę jų praktinio taikymo problemų, šias nuostatas keisti yra netikslinga. Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto projekto (toliau – Statuto projektas) 1 straipsnyje vartojama nuostata „socialinės ir kitos garantijos“ vartojama plačiąja prasme, nes socialinės garantijos yra išdėstytos ne tik 11 skirsnyje, bet ir kituose straipsniuose, pvz., 60 straipsnyje yra reglamentuojamos pareigūnų profesinių sąjungų narių veiklos garantijos, 76 straipsnyje išeitinės kompensacijos. Pritarta Teisės departamento redakcinei pastabai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
„lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte
apibrėžiant pareigūno statuso ypatumus, be minėtosios sąvokos, taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos.
Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo statuto 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos. Taip pat siūlytina nurodyti, kad šioje dalyje minimos pareigūnų pareigybių grupės yra nustatytos šio statuto priede. Pritarti iš dalies Projekte apibrėžus sąvoką „lygiavertės pareigos“ ir nurodžius, kad tokios yra tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pareigybių grupei priklausančios pareigos, nėra būtina atskirai pateikti sąvokų „aukštesnės pareigos“ bei „žemesnės pareigos“ apibrėžimų, nurodant, kad tai yra atitinkamai aukštesnei ir žemesnei pareigūnų pareigybių grupei priskiriamos pareigos. Kadangi teisės aktų aiškinimui taikomi ne tik gramatinis, bet ir sisteminis, loginis ir kiti teisės aiškinimo metodai, manytina, kad siūlomos pataisos nėra būtinos. Pritarta Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymui įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti nuostatomis, kad pareigūnų pareigybės skirstomos į 15 grupių, kurių aukščiausia yra 1 grupė, o žemiausia – 15 grupė. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
apibrėžiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka. Šioje dalyje siūlytina patikslinti formuluotę „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas“, nes neaišku, kam įstatymuose nustatytos funkcijos – pareigūnui ar įstaigai, čia turimos omeny. Tikslinant šios dalies formuluotę atkreiptinas dėmesys į tai, kad toliau šioje dalyje nurodyti įstaigai įstatymuose nustatyti uždaviniai ir funkcijos, o keičiamo statuto 20 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai privalo atlikti kitas specialiuose įstatymuose pareigūnams nustatytas pareigas.
Nepritarti Šioje dalyje yra pateikiama vidaus tarnybos sistemos pareigūno sąvoka ir aiškiai nustatoma kokias funkcijas jis atlieka: „atliekantis įstatymuose nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrinamas statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
nurodytas vienas iš pagrindinių vidaus tarnybos principų – bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas, kuris reiškia, kad pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas. Galima preziumuoti, kad šioje dalyje apibrėžtos pareigūno pareigos yra bendrosios ir specialiosios (specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos), todėl jos taip ir turėtų būti nurodytos, tačiau, jeigu specialiuose įstatymuose nustatytos pareigos taip pat yra bendrosios, formuluotės „ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas“ reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Šiame kontekste kelia abejonių ir pareigų klasifikavimas į bendrąsias ir specialiąsias, neaišku, kokiu tikslu tai daroma ir kokiais kriterijais vadovaujantis pareigos būtų priskirtos vienai ar kitai grupei. Nepritarti Bendrosios pareigos yra nustatytos projekto 20 straipsnyje, jos yra bendros visiems pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad statutas reglamentuos 8 statutinių centrinių įstaigų pareigūnų statusą, garantijas, tarnybos teisinių santykius, todėl statute nustatomos bendrosios šių įstaigų pareigūnų pareigos ir teisės, o Policijos įstatyme, Valstybės sienos apsaugos įstatyme, Muitinės įstatyme ir kt. įstatymuose, nustatomos pareigos ir teisės, susijusios su šių įstaigų veiklos specifika.
G aliojančioje Vidaus tarnybos statuto redakcijoje yra nustatytas analogiškas reglamentavimas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio pavadinimo. Be to, svarstytina, ar pareigūnams nustatomi tarnybinės etikos principai neturėtų būti vienodi ir juos turėtų nustatyti ne kiekvienos centrinės statutinės įstaigos vadovas, bet vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamame statute teisė priimti daugelį poįstatyminių teisės aktų suteikta vidaus reikalų ministrui, suderinus su finansų ir teisingumo ministrais. Nepritarti Siūloma 3 straipsnio 2 dalies nuostata įtvirtinamas šiuo metu galiojantis reglamentavimas, pagal kurį centrinių statutinių įstaigų vadovai nustato pareigūnų tarnybinės etikos principus, pvz., policijos pareigūnų etikos kodeksą nustato policijos generalinis komisaras (2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-347), muitinės pareigūnų – Muitinės departamento direktorius (2006 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 1B-888) ir kt. Todėl šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kuriuo atsižvelgiama į kiekvienos institucijos atliekamų funkcijų specifiką, tinkamai užtikrina tarnybos etikos funkcionavimą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
teikiama įstaigų klasifikacija „kitos statutinės įstaigos - <...> kitos statutinės įstaigos“ apibrėžta idem per idem , todėl ją reikėtų tikslinti. Pritarti 8.
kanceliarijos Teisės departamentas
3
reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, reikėtų braukti žodį „konkrečius“, nes nekonkrečių reikalavimų negali būti. Antra, reikalavimas turėti tam tikrą išsilavinimą nustatomas pareigybės aprašyme, todėl neaiškus formuluotės „reikalavimas dėl pareigūno išsilavinimo“ turinys. Trečia, po žodžio ,,ministras“ siūlytina įrašyti žodžius ,,kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos (toliau – ministras)“ ir atitinkamai patikslinti keičiamo statuto 6 straipsnio 1 dalį. Pritarti Pasiūlymas:
„...Kitus papildomus reikalavimus, taikomus
pretenduojant eiti pareigūnų pareigybes, nustato ministras, kurio valdymo sričiai priskirta statutinė įstaiga (toliau – ministras), centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.“
3 Į 2018-05-16 d. Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymus dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1609 Seimo narės argumentai: Siūloma nauja Vidaus tarnybos organizavimo koncepcija, kurioje būtų orientuojamasi ne į formalų išsilavinimą, o į gebėjimus atlikti funkcijas, konkrečias asmenų kompetencijas. Siūloma sumažinti išsilavinimo reikalavimus 11-12 pareigybių grupėms ir 8-9 pareigybių grupėms. Siūlymas pagrįstas tuo, kad konkrečiose pareigybėse kompetencijos įgyjamos dirbant, šioms funkcijoms vykdyti nebūtinas specifinis formalus išsilavinimas. Konkretūs išsilavinimo reikalavimai būtų formuojami siūlomose ribose nustatant specialųjį reikalavimą, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 5 str. 2 d. išdėstyti taip:
Seimo narės pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „
pareigybės
11.
11. 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 8, 9 ir 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–97 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus laivo vado pareigybę) – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.“ Pastabos dėl Seimo narės pasiūlymo:
Lietuvos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „ Policijos pareigūnas (toliau – pareigūnas) – Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyta tvarka į pareigūno pareigas priimtas statutinis valstybės tarnautojas, atliekantis įstatymuose nustatytas policijos funkcijas, kuriomis užtikrinamas policijos uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas, turintis įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų ir (ar) vadovaujantis policijos pareigūnams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seimo narė siūlo mažinti išsilavinimo reikalavimus pareigūnams neatsižvelgdama į aukščiau paminėto teisės akto suteikiamus išskirtinius įgaliojimus policijos pareigūnams. Neatsižvelgiama į šiuo metu didėjantį visuomenės nepasitenkinimą dėl pareigūnų kompetencijos stokos, tame tarpe pareigūnų negebėjimo aiškiai dėstyti minčių ir savo reikalavimų asmenims, rašybos įgūdžių nebuvimo, negebėjimo paaiškinti asmenims jų padarytų nusižengimų esmės, bendravimo ir kultūros stokos.
Pažymėtina ir tai, kad Policijos departamento prie LR VRM vykdoma personalo politika, menkina policijos kaip institucijos įvaizdį, nes ir į policijos komisariatų vadovus yra skiriami asmenys visiškai neturintys aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo. Akivaizdu, kad policijos veikla yra vykdoma teisės, plačiąją prasme, taikymo srityje ir teisės teorijos žinios administruojant ir užtikrinant įstaigų veiklą būtinos. Pasiūlymas pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
Statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus laivo vado pareigybę) – aukštasis universitetinis (socialinių mokslų teisės krypties) arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Nepritarti Vidaus tarnybos sistemai yra aktualus ne tik teisinis išsilavinimas, bet ir kitų krypčių išsilavinimai, pvz., viešojo saugumo, inžinierinis ir kt. išsilavinimai. Atsižvelgiant į tai, Statuto projekte ir siūloma nustatyti, kad kitus papildomus reikalavimus pareigūnų pareigybėms užimti nustatys ministras, kurio valdymo sričiai priskirta statutinė įstaiga, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys.
Be to, ir galiojančiame Vidaus tarnybos statute, ir projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašą nustato centrinių įstaigų vadovai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
reikėtų tikslinti, nes pareigybių aprašymų tvirtinimo sąsaja su darbo užmokesčiui nustatytomis lėšomis yra nesuprantama. Pritarti Išbraukti Projekto 6 straipsnio 5 dalies formuluotę „darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir“. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
45
10Keičiamo statuto 7 straipsnio 5 dalyje numatyta,
kad čia nurodytiems karjeros valstybės tarnautojams papildomai taikomos atitinkamos statuto normos, tačiau neaišku kuriuos reikalavimus (nurodytus šio straipsnio 4 dalyje ar kitur) papildo 5 dalies norma. Pritarti Sujungti 7 straipsnio 4 ir 5 dalis. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
113
straipsnyje vietoj žodžio „pageidaujantis“ siūlytina įrašyti žodį „norintis“ atitinkamu linksniu. Nepritarti Taip yra ir šiuo metu galiojančiame Statute, be to, pritarus nereikšmingai redakcinei pastabai, atsirastų poreikis keisti įgyvendinančiuosius teisės aktus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21 12.
Keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš sąlygų, kuriai esant asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negali pretenduoti į vidaus tarnybą – „<...> jeigu jis pripažintas kaltu už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas, arba kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
kaltu už“ keistina į formuluotę „pripažintas kaltu dėl“ arba į – „pripažintas kaltu, padaręs <...>“, atitinkamai keičiant ir po to dėstomų žodžių gramatinę raišką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
parašytas žodis – „(nutarties)“ – brauktinas. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 2 dalimi, asmuo kaltu pripažįstamas tik teismo nuosprendžiu. Vadovaujantis BPK
įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas. Jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21 12.3.
Diskutuotina absoliutaus pobūdžio sąlyga, panaikinanti asmens galimybę pretenduoti į vidaus tarnybą – jeigu jis yra pripažintas kaltu už bet kokio tyčinio nusikaltimo padarymą (past. – ne tik sunkaus ar labai sunkaus), nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas :
sistemiškai suderinta ir proporcinga keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytai antrajai nepriekaištingą reputaciją ribojančiai sąlygai – „<...> įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės <...> ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai <...>“ . Atkreiptinas dėmesys, kad kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vis tiek yra pripažįstama, kad jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) . Be to, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ne tik padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, bet ir nesunkų (past. – žr. Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39 straipsnį) ar apysunkį (tyčinį) nusikaltimą (past. – žr. BK 18, 38 arba 40 straipsnį) [1] . Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog nėra lygiateisiška ir pagrįsta, kai vienas asmuo, padaręs nesunkų ar apysunkį nusikaltimą bei suradęs laiduotoją arba susitaikęs su nukentėjusiuoju – po penkerių metų galės pretenduoti į vidaus tarnybą; palyginus su kitu analogišką veiką padariusiu asmeniu, negalinčiu pretenduoti į vidaus tarnybą, vien dėl tos priežasties, kad baudžiamojo proceso metu neturėjo laiduotojo arba nesusitaikė su nukentėjusiu asmeniu.
cituojamas absoliutus asmens nepriekaištingą reputaciją ribojantis pagrindas yra ne tik neproporcingas, bet ir sistemiškai nesuderintas su nepriekaištingos reputacijos pagrindais, numatytais kituose įstatymuose.
Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog
„asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir
negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“ ; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo , nepaisant to, ar išnyko teistumas“ ; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies
„asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis, „ pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ Nepritarti Pažymėtina, kad normos, kurias siūloma įtvirtinti Statuto projekto 9 straipsnio 2 dalyje yra analogiškos įtvirtintoms Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, statuto papildymo 101 ,161 , 291 , 351 , 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme Nr.
Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog
„asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos ir
negali būti skiriamas į tarnybą Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo arba tyčinės nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo, neatsižvelgiant į tai, kad teistumas išnyko ar buvo panaikintas arba teistumas nekyla“ ; Žvalgybos įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog „asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu buvo pripažintas kaltu dėl labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo padarymo , nepaisant to, ar išnyko teistumas“ ; Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies
„asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos
reputacijos ir eiti valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą“ ir kt.
straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriuo remiantis, „ pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ Nepritarti Pažymėtina, kad normos, kurias siūloma įtvirtinti Statuto projekto 9 straipsnio 2 dalyje yra analogiškos įtvirtintoms Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto antrojo skirsnio ir 10, 11, 13, 16, 18, 23, 24, 29, 30, 33, 34, 36, 37, 38, 40, 43, 44, 46, 47 straipsnių pakeitimo, statuto papildymo 101 ,161 , 291 , 351 , 381 straipsniais ir priedu ir 48 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatyme Nr. XIII-697, kuris priimtas Seimo 2017 m. spalio 19 d. ir įsigaliojo 2017 m. gruodžio 1 d.
G aliojančiame Vidaus tarnybos statute Nr. XII-1855, priimtame 2015 m. birželio 25 d., yra nustatytas analogiškas reglamentavimas. Atsižvelgdami į tai, kad naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto normos bus taikomos ir Kalėjimų departamento pareigūnams, ir į Seimo išreikštą valią priimant Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855 ir pirmiau minėtą įstatymą Nr. XIII-697, pritarti pateiktoms pastaboms netikslinga. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
dalies 1 punkte vartojama kita asmens nepriekaištingos reputacijos ribojimo alternatyva –
„<...> kuris pripažintas kaltu už kitos nusikalstamos
veikos padarymą ir nuo teismo nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo dienos nepraėjo 5 metai, arba kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ :
dalies 2 punktu, teistumas už neatsargų nusikaltimą galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu, o už baudžiamąjį nusižengimą teistumas apskritai nekyla. Teigtina, kad nustatytas 5 metų po nuosprendžio už tokias nusikalstamas veikas įsiteisėjimo terminas yra pernelyg ilgas ir neproporcingas. Atitinkamas terminas viršija BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytus teistumo terminus už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus ir prilygsta teistumo terminui už sunkų nusikaltimą. Kita vertus, šis terminas nėra sistemiškai suderintas su kitais įstatymais. Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas trumpesnis – trejų metų – terminas.
kuris turi teistumą dėl padaryto nusikaltimo“ neatitinka konteksto, kuriame yra vartojama.
Pastebėtina, jog pagal projektu siūlomą reguliavimą, jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, jis nebegali pretenduoti į vidaus tarnybą, nesvarbu, ar jis turi teistumą už tą nusikaltimą, ar teistumas išnyko, ar buvo panaikintas. Jeigu asmuo padaro neatsargų nusikaltimą, teistumas galioja tik bausmės atlikimo laikotarpiu (
bausmę jis ir praktiškai negalėtų pretenduoti į vidaus tarnybą).
terminą padarius neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, reikėtų susieti ne su formaliu terminu po apkaltinamojo nuosprendžio už atitinkamą veiką įsiteisėjimo, o su paskirtos bausmės už padarytą neatsargų nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą įvykdymo sąlyga. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabos. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
įstatymo 31 straipsniui ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 18 straipsniui, šalia nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltės formos kriterijų, nereikėtų nustatyti papildomo asmens nepriekaištingą reputaciją ribojančio kriterijaus – pavyzdžiui – nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo . [2] Nepritarti Statuto projekte siūloma formuluotė apimtų visas tyčines veikas, kurias padariusį asmenį pripažinus kaltu, jis nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, pritarus pasiūlymui nusikalstamų veikų ratas susiaurėtų. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22 13.
Keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta kita asmens nepriekaištingą reputaciją ribojanti sąlyga – „jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 5 metai“ . Dėl cituojamos nuostatos teiktinos šios pastabos:
proporcingumas. Taip pat keltina prielaida dėl asmenų, padariusių tyčinius nusikaltimus ir atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, bei asmenų dėl analogiškų nusikaltimų nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų, lygiateisiškumo pažeidimo. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabos. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą“
aišku, ar asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą (
kelio pretenduoti į vidaus tarnybą ir nėra siejamas su nustatytu 5 metų terminu; ar priešingai – tai yra vienintelis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, kuris neprivilegijuoja asmens padėties (t. y. veikai praradus pavojingumą, asmeniui turėtų būti taikomi keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai). 13.3.
13.3. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 36 straipsniu, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleidžiamas ne tik tuo atveju, kai pavojingumą praranda jo padaryta veika, bet ir atveju, kai jis pats tampa nepavojingu:
„padaręs nusikalstamą veiką asmuo atleidžiamas nuo
baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.“ Nepritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26
dalies 6 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys , jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai .“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
įtvirtinta nuostata, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę . Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio (
ir proporcinga. Pastebėtina, kad Pilietybės įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog: „Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“ Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 4 punktą – „Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo “. Šio įstatymo
tarnyba, kai kitos valstybės institucijose einamos tos valstybės politiko, pareigūno ar kitos pareigos, susijusios su teisingumo ar viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimu, ir toms pareigoms eiti reikalaujama turėti tos valstybės pilietybę ir (ar) duoti priesaiką tai valstybei. Kitos valstybės tarnyba apima karo tarnybą ir kitokią statutinę tarnybą. Kitos valstybės tarnyba neapima politiko pareigų vietos savivaldos institucijose, į kurias Lietuvos Respublikos pilietis gali būti renkamas pagal Europos Sąjungos teisę.“ Pritarti Išbraukti Statuto projekto 16 straipsnio 1 dalies
kanceliarijos Teisės departamentas
63 16.
Keičiamo statuto 17 straipsnio 4 ir 6 dalies, 19 straipsnio 3 dalies bei 67 straipsnio nuostatos, susijusias su šioms įstaigoms skiriamais valstybės biudžeto asignavimais tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo
valdytojai (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra tos įstaigos vadovas, kurį skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimas arba įstaiga yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui (pagal keičiamo statuto 28 straipsnio 8 dalį, centrinių statutinių įstaigų vadovus 5 metams į pareigas skirs ir iš jų atleis Vyriausybė ministro teikimu). Nepritarti Keičiamo statuto projekto 18 straipsnio 4 ir 6 dalių, 20 straipsnio 3 dalies bei 68 straipsnio nuostatose nėra nustatoma, kas yra asignavimų valdytojas. Siūloma formuluotė „ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų valstybės biudžeto asignavimų“ yra universali ir atspindi įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos policijos generalinį komisarą į pareigas skirią ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas, norma galios iki
kanceliarijos Teisės departamentas
6
reikalavimus, tikslintinos keičiamo statuto 17 straipsnio 8 dalyje bei 18 straipsnio 6 dalyje pateiktos nuorodos į įstatymo pavadinimą (pirmą kartą rašomas pilnas įstatymo pavadinimas, t. y. su žodžiais ,,Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas
12
pareigūnai turi teisę į statuto bei kitų įstatymų nustatytas atostogas. Ši norma tikslintina dėl kelių priežasčių.
Pirma, teisė į kitų įstatymų nustatytas atostogas gali būti įvairiai interpretuojama. Atsižvelgiant į šio punkto ir keičiamo statuto 7 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, praktikoje gali kilti neaiškumų dėl aptariamų nuostatų taikymo. Be to, keičiamo statuto
Darbo kodekse numatytos tikslinės atostogos“. Atsižvelgiant į keičiamo statuto 48 ir 50 straipsnių turinį, neaišku, kokias atostogas siūloma nustatyti keičiamo statuto 50 straipsnio 1-5 ir 7 dalyse, nes straipsnio pavadinime šios atostogos nurodytos kaip „kitos“, o atsižvelgiant į šio straipsnio 6 dalies formuluotę, jos gali būti suprantamos kaip tikslinės atostogos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius teisę į kitas Darbo kodekse numatytas tikslines atostogas ir keičiamame statute aiškiai neapibrėžus atostogų rūšių (žr. – Darbo kodekso 125 straipsnį) , atostogų teisinis reguliavimas būtų prieštaringas ir neaiškus. Pritarti Statuto projekto nuostatos patikslintos, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą: „2) į šiame statute nustatytas atostogas ir Darbo kodekse kituose įstatymuose nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogas;“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
išbraukti žodžius ,,ar atlyginimą“, kadangi visas keičiamo statuto 22 straipsnis reguliuoja pareigūno teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis. Nepritarti
dirbti kitą darbą ne tik pagal darbo sutartį ir už jį gauti darbo užmokestį arba atlyginimą. Tiek dabar galiojančiame VTĮ, tiek nauja redakcija dėstomame VTĮ Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte yra nustatytos analogiškos nuostatos, kurios nesukelia praktinio taikymo problemų. 26.
teisėsaugos pareigūnų federacija
1 Neaišku, apie kokias kitas aplinkybes , dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, kalbama. Pastebėtina, kad esminė šios normos nuostata – viešų ir privačių interesų konfliktas, asmeninių interesų, vidaus tarnybos diskreditavimo užkardymas. Todėl neaišku, ar tos kitos aplinkybės taip pat susijusios su šiais aspektais, ar yra visiškai neapibrėžtos ir iš esmės priklausančios tik nuo geros įstaigos vadovo valios. Nepritarti Pažymėtina, kad tiek dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, tiek nauja redakcija dėstomame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte nėra numatomas baigtinis sąrašas pagrindų dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, kadangi kiekvienu individualiu atveju, siekiant užtikrinti pareigūno galimumą dirbti kitą darbą, kitos aplinkybės bus vertinamos atskirai. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
reguliuojama dviejų rūšių sprendimų apskundimo tvarka. Vienas iš jų – sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį – nurodytas šios dalies turinyje, o nurodant kitą sprendimą (dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukimo) teikiama nuoroda į šio straipsnio 4 dalį. Tokia normos konstrukcija yra nenuosekli, todėl vietoj nuorodos į šio straipsnio 4 dalį reikėtų nurodyti sprendimą atšaukti leidimą ir taip suvienodinti šios dalies formuluotes. Nepritarti Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas yra pateiktas kartu su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuriame yra nustatyta analogiška nuostata. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios nuostatos VTĮ projekte pastaba nėra pateikta, siūlytina neatsižvelgti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 21.
Atsižvelgiant į keičiamo statuto 70 straipsnyje nustatytą individualių tarnybinių ginčų vidaus tarnyboje nagrinėjimo tvarką, svarstytina, ar nereikėtų keičiamo statuto 22 straipsnio 5 dalyje numatyti teisę sprendimą skųsti tarnybinių ginčų komisijai, kurios sprendimas vėliau galėtų būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Vadovaujantis 71 straipsnio 1 dalimi visi individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje, jos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į tai, manome kad siūlymas yra perteklinis. 29. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
1 Formuluotė „Įmonė“ yra bendrai naudojimas terminas, kuriuo apibūdinami visų formų juridiniai asmenys. Tokia nuostatos formuluotė sudaro sąlygas ją taikyti ir kaip ribojimą statutiniams valstybės tarnautojams būti renkamais (skiriamais) profesinių sąjungų ar kitų visuomeninių organizacijų organų nariais. Siekiant išvengti tokio negatyvaus šios nuostatos taikymo, kas lemtų profesinių sąjungų ir kitų visuomeninių organizacijų diskriminaciją ir tiesioginį asociacijų laisvės (Konstitucijos 35 str. 1 d., Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 1 d., Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr.87 "Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo" (Žin., 1996-03-22, Nr. 27-653) 2,3 str.) ribojimą, siūlome šioje nuostatoje atskirti pareigūno veiklą privačiose įmonėse nuo visuomeninių pareigų vykdymo. Tiek šiuo metu galiojantis reguliavimas, tiek Projekte siūlomas įtvirtinti, jog statutiniam valstybės tarnautojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis atleidžiamas iš tarnybos, faktiškai įtvirtina diskriminaciją dėl galimybių pareigūnui užsiimti papildoma visuomenine veikla ir už tai gauti atlygį.
Tokia diferenciacija dėl veiklos pobūdžio yra akivaizdi, kadangi, pvz. saugos tarnyboje ar taksi įmonėje galima dirbti gavus atitinkamą leidimą ir tuo pat metu tarnauti statutinėje valstybės tarnyboje, o sudarius darbo sutartį su profesinėmis sąjungomis, tarnybos santykiai turi nutrūkti. Pastebėtina, kad Vakarų Europos valstybėse jau seniai atsisakyta reguliavimo, kad darbuotojui sudarius darbo sutartį su profesine sąjunga jis eliminuojamas iš darbo santykių. Siekiant panaikinti diferencijavimą dėl galimybių užsiimti papildoma veikla ir už tai gauti pajamas, siūlome įtvirtinti reguliavimą, kad nėra draudžiama pareigūnui, profesinės sąjungos nariui, su profesine sąjunga sudaryti darbo sutartį dėl profesinės sąjungos vadovo pareigų ėjimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projekto 23 str. 1 p., ir jį išdėstyti taip: „ . 1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis ribojimas neapima visuomeninių pareigų vykdymo profesinėse sąjungose, viešosiose įstaigose, įvairiose bendrijose, asociacijose, kooperatinėse bendrovėse, jeigu nėra sudaroma darbo sutartis atitinkamoms pareigoms eiti. Šis draudimas netaikomas ir profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “ Atitinkamai siūlome naikinti Projekto 60 str. 6 d.
Draudimas būti renkamu įmonės organo nariu nustatytas atsižvelgus į vidaus tarnybos, kuri grindžiama statutiniais pagrindais, ypatumus, taip pat atsižvelgus į projekto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtintą draudimą atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje. Buvimas įmonės organo nariu yra susijęs ir su atstovavimu tai įmonei. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pareigūnų, kurie buvo atleisti iš vidaus tarnybos dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, interesus Projekto 60 straipsnio 6 dalyje nustatyta papildoma socialinė garantija – galimybė grąžinti juos į iki išrinkimo eitas pareigas. 30. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
6271 Pažymėtina, jog viena iš asociacijų laisvės principo turinio sudedamųjų dalių yra teisė streikuoti. Ši teisė yra garantuojama pagal darbo sutartis dirbantiems darbuotojams. Todėl manytina, jog šios teisės ribojimo statutiniams valstybės tarnautojams nustatymas pažeidžia asmenų lygiateisiškumo principą bei sudaro diskriminacinę situaciją socialinės padėties pagrindu. Be to, kitose Europos sąjungos valstybėse narėse (pvz. Suomijoje, Švedijoje) statutiniams valstybės tarnautojams yra leidžiama streikuoti, jei streiko metu užtikrinamas minimalus paslaugų gyventojams teikimas. Todėl siūlytina tokios praktikos laikytis ir Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projekto 23 str. 7 p. ir 61 str. 1 p. ir juos išdėstyti taip: „7 ) streikuoti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “ 61 str. 1 p.
organizuoti streikus ir juose dalyvauti, neužtikrinant minimalus gyventojams būtinų paslaugų teikimo; “ Nepritarti Pažymėtina, kad draudimas streikuoti yra nustatytas ne tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, bet ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, prokurorams, taip pat karjeros valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Darbo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad d raudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiesiems ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio teisinio reglamentavimo prielaidos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje, numatančiame, kad darbuotojų teisės streikuoti apribojimus nustato įstatymas. Manytina, kad siūlymas suteikti teisę streikuoti pareigūnams nesuderinamas su statutinių įstaigų veiklos specifika. Įstatymai įpareigoja v idaus reikalų įstaigas užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą, saugoti valstybės sieną, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą ir t. t. Taip pat svarbu pažymėti, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos turi būti nuolatinėje parengtyje užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais , krašto gynybą, nes karo metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl teisės streikuoti pareigūnams suteikimas neabejotinai turėtų neigiamą įtaką tiek viešajam, tiek ir nacionaliniam saugumui. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
„neblaiviems“ ir „apsvaigusiems“ rašybą reikėtų susieti su šio straipsnio
nuostata „Pareigūnui draudžiama“. Pritarti 32.
Koren 2018-04-3025 Manau, kad dabar egzistuojanti ir naujajame Statuto projekte siūloma VT pareigūnų laipsnių sistema nėra visiškai logiška: pirminės grandies VT pareigūnai yra puskarininkai, tačiau Statutė nėra numatyta sąvoka „karininkai“, yra tik pirminės, vidurinės, aukštesniosios bei aukščiausiosios grandžių pareigūnai, todėl gaunasi taip, kad karininkų nėra, o puskarininkai yra. Be to, pradinis VT pirminės grandies pareigūnų laipsnis yra „grandinis“, t. y. "grandies vadas" nors realiai taip nėra, tai tik pradedančio tarnybą pareigūno pirminis laipsnis. Lietuvos Kariuomenėje taip pat yra grandinio laipsnis, tačiau tai nėra pirminis karių laipsnis, pirminiai yra eilinių laipsniai, o LK grandinio laipsnis traktuojamas kaip Vakarų šalių kapralo laipsnis (angl. „corporal“), tarp eilinių kareivių ir seržantų. Siūlau:
pareigūnų laipsnius pervadinti į jaunesniojo puskarininkio, puskarininkio, vyresniojo puskarininkio ir vyriausiojo puskarininkio laipsnius (kaip variantas - į jaunesniojo seržanto, seržanto, vyresniojo seržanto bei vyriausiojo seržanto laipsnius). 2. Pirminės, vidurinės, aukštesniosios, bei aukščiausiosios grandžių VT pareigūnų laipsnius pervadinti į puskarininkių, karininkų, vyresniųjų karininkų bei generolų laipsnius. 3. Vidaus tarnybos pareigūnų laipsnių sistemą taikyti ir policijos pareigūnams, nes mano manymu yra keista vienoje Vidaus reikalų sistemoje turėti skirtingas policijos bei VT laipsnių sistemas. Mūsų kaimynai Latvijos bei Estijos pareigūnai turi vienodas laipsnių sistemas, ten nėra atskirai policijos bei Vidaus tarnybos pareigūnų laipsnių. Nepritarti Netikslinga šiuo metu keisti tinkamai veikiančią laipsnių sistemą, pagal kurią vidaus tarnybos ir policijos laipsniai turi kitą, nei kariuomenėje, reikšmę bei paskirti. 33.
Kurmis 2018-05-2226 Seimo narės argumentai dėl Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio pakeitimo: Siūloma iš esmės peržiūrėti ir pakeisti vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepciją. Siūloma, kad pareiginis laipsnis būtų susiejamas su konkrečiomis pareigybėmis, suteikiamas paskiriant į pareigas. Panaši tarnybinių rangų sistema šiuo metu yra nustatyta Specialiųjų tyrimų tarnyboje (specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo
policijos laipsnių suteikimo sistema yra išsiderinusi, nutolta nuo pirminės laipsnių idėjos (žymėti hierarchiją, patirtį), laipsnio suteikimas iš esmės yra automatizuotas, laipsnio reikšmė tam tikra prasme devalvuota, nustačius horizontaliąją karjeros sistemą laipsnių sistema iš esmės nebuvo pertvarkyta, bet buvo padidinti priedai už laipsnius, tokiu būdu padidinamas darbo užmokesčio skirtumas tarp naujai priimamo ir patyrusio pareigūno nepriklausomai nuo gebėjimų ir atliekamo darbo. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti perdėtai formalizuotos vidaus tarnybos laipsnio ar policijos laipsnio suteikimo procedūros ir nustatyti pareiginius laipsnius, kurie suteikiami skiriant į pareigas. Siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 25 str. išdėstyti taip:
Seimo narės pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
suteikimas
jaunesniojo policininko laipsnis suteikiamas po pirminio profesinio mokymo baigimo arba po įvadinio mokymo kursų baigimo statutinėje profesinio mokymo įstaigoje centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos statutinės įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, suteikiamas vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio arba policininko laipsnis. 1.
asmuo, skirdamas jį į pareigas suteikia jo pareigybę atitinkantį laipsnį pagal Statuto priede nurodytas pareigybių grupes:
1) vidaus tarnybos generolo, generalinio komisaro - 1 pareigybių grupių pareigybėms;
2) vidaus tarnybos pulkininko, vyriausiojo komisaro – 2 ir 3 pareigybių grupių pareigybėms;
3) vidaus tarnybos pulkininko leitenanto, vyresniojo komisaro – 4, 5, 6 pareigybių grupių pareigybėms;
4) vidaus tarnybos majoro, komisaro - 7 ir 8 pareigybių grupių pareigybėms;
5) vidaus tarnybos kapitono, komisaro inspektoriaus - 9 pareigybių grupės pareigybėms;
6) vyresniojo leitenanto, vyresniojo inspektoriaus - 10 pareigybių grupės pareigybėms;
7) vidaus tarnybos leitenanto, inspektoriaus – 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms;
8) vyresniojo puskarininkio, viršilos - 13 pareigybių grupės pareigybėms;
9) vidaus tarnybos puskarininkio, vyresniojo policininko - 14 pareigybių grupės pareigybėms;
10) vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio, policininko - 15 pareigybių grupės pareigybėms. 2. Perkeliant pareigūną į kitas pareigas, pareigūnui suteikiamas pareigybę, į kurią yra perkeltas, atitinkantis laipsnis. Pastabos dėl Seimo narės pasiūlymo: Projekto autorė siūlo iš esmės grįžti prie 1990 metų gruodžio 11 d. Policijos įstatymo Nr. I-851, 27 straipsnio redakcijos, pagal kurią policijos pareiginiai laipsniai buvo suteikiami, skiriant į atitinkamas pareigas. Minėtas teisinis reguliavimas buvo pakeistas priėmus 2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 Vidaus tarnybos statutą, (13 straipsnis). Tai yra pareigūnų tarpusavio tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams, vidaus tarnybos stažui, kvalifikacijai žymėti nustatyti specialūs pareigūnų nekariniai laipsniai. Pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės.
Galima vienareikšmiškai teigti, kad labiau motyvuojanti pareigūnus tobulėti, kaupti patirtį ir vidaus tarnybos stažą, įgyti atitinkamą aukštesnę kvalifikaciją, būti lojaliam, motyvacinė sistema yra kai pareigūno turimas laipsnis nėra susietas tik su einamomis pareigūno pareigomis. Priėmus projekto autorės siūlymą nepagristai būtų pažeisti didelę patirtį, stažą ir aukštesnę kvalifikaciją turinčių pareigūnų teisėti lūkesčiai, bei tai paskatintų didelę patirtį ir kompetenciją turinčius pareigūnus dar labiau palikti tarnybą vidaus reikalų sistemoje. Autorė argumentuoja, kad padidinus priedus už laipsnius, tokiu būdu padidintas darbo užmokesčio skirtumas tarp naujai priimamo ir patyrusio pareigūno, nepriklausomai nuo gebėjimų ir atliekamo darbo. Pažymėtina, kad priėmus autorės pataisas minėtas teisinis reguliavimas dar labiau būtų iškreiptas ir nemotyvuojantis, nes neturintis patirties, aukštesnės kvalifikacijos, kompetencijos pareigūnas tik paskyrus jį į aukštesnes pareigas, nepagrįstai įgis darbo užmokesčio pranašumą ir dėl pareiginio laipsnio, kuris jam būtų suteikiamas iš karto tik paskyrus, prieš ilgametę patirtį ir kompetenciją turinčius kolegas. Pasiūlymas:
Atmesti Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymą pritariant 2018-01-19 d. pateiktam Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos) 24 ir 25 straipsnių redakcijoms. Nepritarti Pritarta Seimo narės A. Širinskienės teikiamam siūlymui. 34. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
3532 Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, planuojama komisijos (tiek atrankos, tiek ir vertinimo) nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Pažymėtina, kad esminė darbo tarybos funkcija (funkcijos), neįskaitant ir kitų funkcijų, susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu.
Tokiu būdu, keltinas klausimas, kaip tinkamai profesinei sąjungai užtikrinti jos narių teisių ir interesų apsaugą, jei komisijos nariu bus paskirtas ne profesinės sąjungos narys. Papildomai pastebėtina, kad iš pateikto teisinio reguliavimo visiškai neaišku, kada į komisijos narius skiriamas darbo tarybos, o kada profesinės sąjungos atstovas. Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo. Analogišką nuostatą siūlome išdėstyti ir Projekto 34 str. 2 d. Nuostatą siūlome išdėstyti:
nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, į atrankos komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į atrankos komisijos narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. 34 str. 2 d. 2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip
komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos.
Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, į vertinimo komisijos narius skiriamas darbo tarybos atstovas. Jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba darbo tarybos, į vertinimo komisijos „narius profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas neskiriamas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete priimtą sprendimą Valstybės tarnybos įstatymo projekte Nr. XIIIP-1596(2) nustatyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinimas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas, o kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas, Komitete priimtas sprendimas nustatyti analogišką reglamentavimą ir Statuto projekto 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje ir šių straipsnių nuostatas išdėstyti taip:
Pasiūlymas: 28 straipsnio 3 dalis:
„3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus
reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“ 35 straipsnio 2 dalis:
„2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių.
Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“
susivienijimas
3532 Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu, planuojama komisijos (tiek atrankos, tiek ir vertinimo) nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Pastebėtina, kad vadovaujantis Profesinių sąjungų įstatymo 10 sr. 4 d., „ Profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu. Profesinės sąjungos gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus . “. Šiam tikslui pasiekti profesinės sąjungos įsipareigoja asmenims, kurie Profesinių sąjungų įstatymo ir profesinių sąjungų įstatų nustatyta tvarka yra priimti į profesines sąjungas ir yra jų nariai, imtis visų teisėtų priemonių, kurios leistų ginti ir atstovauti jų darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas, priešingai nei galiojęs, nubrėžė takoskyrą tarp informavimo ir konsultavimosi procedūrų šalių ir kolektyvinių sutarčių šalių, tokiu būdu nuošaly informavimo ir konsultavimo palikdama profesines sąjungas. Kaip jau minėjom, profesinių sąjungų esmė – imtis visų galimų veiksmų, kurie leistų ginti ir atstovauti jų darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus.
Vis dėlto, esminių profesinės sąjungos funkcijų vykdymas, 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai, tapo kone neįmanomas, dėl darbo tarybų funkcijų privalomo išplėtimo informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymo aspektu. Akcentuotina, kad informavimas ir konsultavimas, vadovaujantis Darbo kodekso
informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. “ Ir „ pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas “. Akivaizdu, kad šie veiksmai leidžia darbuotojų atstovui gauti ženklią informacijos apie būsimus darbdavio sprendimus, kurie iš esmės gali paliesti darbuotojus, dalį. Vis dėlto, profesines sąjungas eliminuojant iš informavimosi ir konsultavimosi procedūrų, kai ji neturi ženklaus narių skaičiaus, ir tokiu būdu nesudarant realių sąlygų gauti atitinkamą darbo taryboms suteikiamą informaciją, profesinės sąjungos praranda realias galimybes tinkamai vykdyti savo esmines funkcijas ir tokiu būdu atstovauti savo nari darbo, ekonominėms socialinėms teisėms. Atsižvelgus į tai, manome, kad profesinės sąjungos, būdamos aktyvios, iš esmės turi teisę ne tik gauti pilną informaciją, kitaip sakant nesant privalomam darbo tarybų institutui vidaus tarnyboje, bet ir dalyvauti informavimo ir konsultavimosi procedūrose, darbo tarybų instituto neįteisinant Vidaus tarnybos statute. Atitinkamai manome, kad profesinių sąjungų teisės dalyvauti nario teisėmis atrankos ir vertinimo komisijose Projektu ir vėliau įsigaliosiančiu Vidaus tarnybos statutu turėtų būti užtikrinamos ne prasčiau, nei tai šiuo metu daroma galiojančiame Vidaus tarnybos statute.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekdami tinkamai atstovauti vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, manome, kad pateiktas Pasiūlymas, jų nekoreguojant ir taikant pilna apimtimi, nesudarys prielaidų vidaus tarnybos pareigūnams gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir sąžiningai siekti karjeros. Įvertinus tai, siūlome atsižvelgti į NPPSS aukščiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus,
Vyriausybės nutarimu patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane aiškiai ir nuosekliai išreiškiamus tikslus dėl darbuotojų derybinių galių didinimo, ir juos įvertinti svarstant Projektą. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete priimtą sprendimą Valstybės tarnybos įstatymo projekte Nr. XIIIP-1596(2) nustatyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinimas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas, o kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas, Komitete priimtas sprendimas nustatyti analogišką reglamentavimą ir Statuto projekto 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje ir šių straipsnių nuostatas išdėstyti taip:
Pasiūlymas: 28 straipsnio 3 dalis:
„3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus
reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija).
Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“ 35 straipsnio 2 dalis:
„2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario
motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“
teisėsaugos pareigūnų federacija
3 Įsigaliojus naujam LR Darbo kodeksui ir policijos įstaigose įsteigus darbo tarybas, atsirado galimybė eliminuoti profesinių sąjungų atstovus iš įstaigose sudaromų pareigūnų atrankos komisijų, į jas skiriant įstaigų administracijos atstovus, išrinktus į darbo tarybas. Dėl to ženkliai apribojamos darbuotojų atstovų galimybės kontroliuoti vykdomų atrankų skaidrumą ir teisėtumą. Pažymėtina, kad vienas iš Lietuvos darbo kodekso autorių, komentuodamas kodekso 169 straipsnį teigia, kad asmenys, kurių santykiai kyla iš valstybės tarnybos (valstybės tarnautojai) nėra atstovaujami darbo tarybos ir jos nerenka . Atsižvelgiant į tai, siūlome 27 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija).
Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas.“ Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie 34 pastabos. 37. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas
3 Projekte planuojama atrankos komisijos nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Atkreiptinas dėmesys, kad esminės darbo tarybos funkcijos susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu ir skiriasi nuo profesinių sąjungų paskirties ir suteiktų teisių atstovauti savo narius , ginti jų teises, interesus bei atstovauti konkrečius profesinės sąjungos narius ir ginti jų interesus (individualus atstovavimas). Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant: darbo tarybos atstovo skyrimą į komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Siūlome 27 str. 3. p. išdėstyti: ,,27.3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir darbo taryba , vienu atrankos komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius.
Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į atrankos komisijos narius neskiriamas. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia atrankos komisijos sudarymo tvarka .“ Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie 34 pastabos. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
30313297104
draudimai perkelti pareigūną į kitas pareigas, kai tarp jo ir sutuoktinio bei kitų šioje dalyje nurodytų asmenų susiklosto tiesioginio pavaldumo santykiai. Svarstytina, ar šiame straipsnyje nereikėtų nustatyti ir draudimo perkelti pareigūną į kitas pareigas, jeigu keičiamo statuto 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta teisinė padėtis susiklostytų jo tarnybos metu. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo statuto 29 straipsnio 7 dalies, 30 straipsnio 10 dalies, 31 straipsnio 4 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
nevisiškai suprantama, joje reikėtų aiškiau nurodyti bent tarnybos santykių sritis, dėl kurių sprendimus prima ministras. Nepritarti Norma yra visiškai suprantama
sprendimų dėl centrinių statutinių įstaigų vadovų skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo, o galės dėl visų kitų su vadovų tarnyba susijusių santykių, pvz. atostogų, komandiruočių, tarnybinės veiklos vertinimo ir pan. 40. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
2 Siūlome pareigūno perkėlimą į kitas pareigas be jo sutikimo apriboti tarnybos vietovės teritorija, o ne apskrities teritorija. Nepritarti Nepagrįstai siūloma keisti galiojančią normą, kuri tinkamai įgyvendinama apskrities principu. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 25.
Keičiamo statuto 30 straipsnio 4 dalies paskutinis sakinys tikslintinas, nes keičiamame statute nevartojama sąvoka
žodžiai ,,krūtimi maitinanti pareigūnė“. Pritarti
susivienijimas
2 NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (statutinių valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau. Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manome, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projekto 33 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „
2Statutinių įstaigų vadovų,
skiriamų statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus.
Statutinių įstaigų vadovų tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį. Nepritarti Projekto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Vadovaujantis to paties straipsnio 23 dalimi, pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. Manytina, kad siūlymas vidaus reikalų įstaigos vadovo veiklą vertinti atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų tarnybinės veiklos vertinimo lygį yra susijęs su tarnybinės veiklos vertinimo kriterijais, todėl atitinkamos nuostatos diskutuotinos rengiant minėtą tvarką, o ne Statuto projektą. 43. Aurimas Kalvelis 2018-05-1434 Esu statutinis valstybės tarnautojas Aurimas Kalvelis, dirbantis VAD prie VRM. Mano tarnybos stažas 17 metų. VAD dirbu 10 metų. Esu baigęs teisės magistrą. Taigi, dirbau tiek galiojant Vidaus tarnybos statutui (toliau VTS) iki 2016 m., tiek dirbu galiojant naujajai redakcijai nuo 2016 m. Taip pat teko susipažinti su naujojo VTS projektu, todėl turiu tam tikrų pastebėjimų bei pasiūlymų dėl jo. Šį laišką išsiųsiu visiems LRS Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams bei NPPSS pirmininkui V.Banel. Tikiuosi, jog įdėmiai įsigilinsite į mano pastabas bei konstruktyviai nuspręsite bent į dalį iš jų atsižvelgti. Aš suinteresuotas kokybiškomis įstatymų pataisomis, kurios atneš naudos valstybei ateityje.
VTS 33 str. numatytas siekis pareigūno vertinimo metu komisijai spręsti , kokiose ribose nuo 0,5 iki 1,5 koef. pagal konkrečiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą pakelti pareigūnui koeficientą. Ši naujovė skatintų dar didesnę socialinę atskirtį bei ateityje pasimatytų jos taikymo šalutinės pasekmės, nes po keleto metų tose pačiose pareigose analogišką darbą dirbantiems pareigūnams kyla grėsmė gauti ženkliai skirtingus darbo užmokesčius, kas sąlygos mikroklimato pablogėjimą įstaigoje, bereikalingas intrigas bei motyvacijos stoką tiems pareigūnams, kurie bus įvertinami tik gerai bei tiems, kurie bus įvertinti labai gerai, tačiau tik pakeliant 0,5 koef!!! Kodėl? Paaiškinimas paprastas: įsivaizduokite tarkim Vad prie VRM Pastatų skyriaus 3 specialistus : nuo 2019 m. sausio 1d. jų visų koeficientai tokie patys 6,0 . Vienam iš jų, kad ir gerai dirbančiam, tačiau dėl subjektyvių priežasčių tiesioginio vadovo įvertintam per du metus du kartus „gerai“, jo koeficientas išliks 6,0 ! Antrojo padėtis tarkim geresnė: jis per du metus abu kartus įvertinamas „labai gerai“ pakeliant koef po 0,5 . Tokiu būdu po 2 metų jo koeficientas bus 7,0 . O trečiasis pareigūnas tarkim taip pat dirba labai gerai, yra ypatingai mėgstamas tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos narių, todėl jam du kartus koef. pakeliamas po 1,5 . Tokiu būdu jo koef po 2 metų bus jau net 9,0 , kai maksimali riba specialisto pareigybei yra 10. Aš jau nekalbu apie neeilinių vertinimų galimybę itin lojaliems ir mylimiems pavaldiniams. Taigi, akivaizdu, jog per keletą metų įmanoma sukurti labai didelį disbalansą darbo užmokestyje toje pačioje pareigybėje analogišką darbą dirbantiems pareigūnams.
Paminėtina, kad per pastaruosius du metus galiojant naujai VTS redakcijai, jau yra susiduriama su kasmetinių vertinimų problemomis, kurios pasireiškia „myliu nemyliu“,
„lojalus nelojalus“ principais, neobjektyvumu, neprofesionalumu iš komisijų
pusės, kai vertinami net ne pareigūno darbo rezultatai, o jo asmenybės bruožai, charakteris ir pan. Daugiau šiuo klausimu galėtų papasakoti pareigūnų profesinių sąjungų atstovai. Todėl siūlau atsisakyti dabartiniame VTS esančių pakopų , tačiau į naująją redakciją įtraukti vieną dydį, t.y. 1,0 koeficiento pakėlimo ribą be teisės komisijai manipuliuoti skaičiais renkantis nuo 0,5 iki 1,5 koef ribose!!! Taip pat siūlau įtraukti į naująjį VTS projektą nuostatą, jog du kartus iš eilės įvertinus pareigūną
“gerai”, automatiškai jo koeficientas pakyla 1,0 dydžiu. Žinant, kiek
dabartiniuose vertinimuose yra neobjektyvumo, “myliu nemyliu” principo, ši galimybė neleistų įstaigoms piktybiškai skriausti savo darbuotojų jiems nekeliant atlyginimo eilę metų, nors jų darbas įvertinamas “gerai”, o ne
“patenkinamai”. įvertinimas “gerai” yra taip pat gerai atlikto darbo
įvertinimas, nes juk negali visi 17000 Lietuvos statutinių tarnautojų dirbti įspūdingai vien tik “labai gerai”. Esu tikras, kad neįtraukus šios galimybės į VTS, įstaigos naudosis tuo kaip susidorojimo priemone su drąsesniais, savo teises žinančiais bei nuomonės pareikšti nebijančiais pareigūnais. Pats dabar susiduriu su savo įstaigos neobjektyvumu per vertinimus, visomis išgalėmis ginu savo teisę į didesnį atlyginimą (laukiu tarnybinių ginčų komisijos), kurio nusipelniau, tačiau įstatymų spragos leidžia įstaigai piktnaudžiauti bei jaustis nebaudžiamai.
Esant reikalui galiu ne tik laiškais, bet Teisės ir teisėtvarkos komitete gyvai visiems nariams išdėstyti egzistuojančias spragas bei problemas, susijusias su kasmetiniais pareigūnų vertinimais. Nepritarti Atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus, Statuto projekte siūloma nustatyti galimybę lanksčiai didinti darbo užmokestį. 44. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
3421 Siūlome tikslinti tarnybinės veiklos vertinimą, siejant ne su 6 mėnesių tarnybos laikotarpiu konkrečioje statutinėje įstaigoje, o konkrečiose pareigose , kadangi tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pareigūno tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms . T. y., vertinimas turėtų būti siejamas su konkrečių pareigų ėjimu, o ne su stažu įstaigoje. Nepritarti Statuto projektu siūloma sudaryti platesnę galimybę vertinti pareigūno kvalifikaciją, nesusiejant su konkrečių pareigų ėjimu. Be to, siūloma nuostata yra palankesnė pareigūnui, sudaro teisines prielaidas objektyviai vertinti pareigūnų veiklą toje pačioje įstaigoje, neatsižvelgiant į konkrečių pareigų atlikimo laikotarpį. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
26Keičiamo statuto 33 straipsnio 8 dalyje numatyta,
kad „Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu <...> ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai <...>“.
Šios dalies nuostata, pagal kurią pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kai pareigūno tarnybinė veikla įvertinta gerai, jo tiesioginis vadovas turi derinti su savo tiesioginiu vadovu, kelia abejonių, nes išvada turi būti derinama tik tuo atveju, jeigu pareigūno veikla įvertinta gerai. Be to, vertinimo išvada turi būti teikiama tarnybinės veiklos vertinimo komisijai dėl nesutarimo dėl išvados tarp tiesioginio vadovo ir jo tiesioginio vadovo, nors vertinama pareigūno tarnybinė veikla ir, galimai, vertinamasis su tokia išvada sutinka. Nepritarti Visais atvejais, išskyrus kai tarnybinė veikla įvertinama gerai, pareigūno tarnybinė veikla vertinama komisijoje. Siekiant užtikrinti pareigūnų, kuriuos tiesioginis vadovas įvertina gerai, teisę būti įvertintam objektyviai, tokia išvada derinama su tiesioginio vadovo tiesioginiu vadovu. Taip pat pažymėtina, kad tokiu atveju pareigūno veikla gali būti įvertinta nebūtinai gerai, todėl siekiant objektyvumo galutinis siūlymas dėl vertinimo ir bus priimtas komisijoje. Analogiškas reglamentavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Statute. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
24
27Atsižvelgiant į keičiamo statuto 70 straipsnio 5 dalies nuostatas,
keičiamo statuto 33 straipsnio 24 dalyje vietoj žodžių „teismui įstatymų“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 28.
Keičiamo statuto 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas.“ Šioje dalyje reikėtų atsisakyti nuostatų, numatančių darbo tarybos atstovo skyrimą ir jo dalyvavimą vertinimo komisijos nariu. Pažymėtina, kad darbo taryba nėra profesinėms sąjungoms alternatyvus subjektas. Profesinės sąjungos kuriasi ir veikia vadovaujantis asociacijų laisvės principu, o darbo tarybos steigiamos vadovaujantis įstatymo imperatyvu įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. [3] Profesinių sąjungų ir darbo tarybų tikslai, paskirtis ir funkcijos nėra tapačios. Be to, pagal Darbo kodekso 170 straipsnio 2 dalį, 171 ir kitus straipsnius, darbo tarybos nariais gali būti renkami darbuotojai, kuriuos su darbdaviu sieja darbo santykiai, taigi, neatsisakius siūlomų nuostatų, pareigūnų tarnybinę veiklą vertintų darbuotojai, todėl galėtų kilti abejonių dėl darbo tarybos nario kompetencijos tinkamai vykdyti šias funkcijas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete priimtą sprendimą ‑ Valstybės tarnybos įstatymo projekte Nr. XIIIP-1596(2) nustatyti, kad jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinimas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas, o kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas, Komitete priimtas sprendimas nustatyti analogišką reglamentavimą ir Statuto projekto 28 straipsnio 3 dalyje ir 35 straipsnio 2 dalyje bei šių straipsnių nuostatas išdėstyti taip:
Pasiūlymas: 28 straipsnio 3 dalis:
„3. Atrankos į laisvas pareigūno pareigas tvarką nustato vidaus
reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais.
Atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos į laisvas pareigūno pareigas komisija (toliau – atrankos komisija). Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais atrankos komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“ 35 straipsnio 2 dalis:
„2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario
motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas.“
teisėsaugos pareigūnų federacija
2 Atsižvelgiant į motyvus, išdėstytus dėl projekto
2 dalį : „2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama, nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga arba darbo taryba , vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius.
Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.“ Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie 47 pastabos. 49. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas
2 Projekte planuojama vertinimo komisijos nariu skirti arba profesinės sąjungos arba darbo tarybos atstovą. Atkreiptinas dėmesys, kad esminės darbo tarybos funkcijos susijusios su informavimo ir konsultavimosi procedūrų vykdymu ir skiriasi nuo profesinių sąjungų paskirties ir suteiktų teisių atstovauti savo narius , ginti jų teises, interesus bei atstovauti konkrečius profesinės sąjungos narius ir ginti jų interesus (individualus atstovavimas). Dėl to manome, kad ši nuostata koreguotina, numatant: darbo tarybos atstovo skyrimą į vertinimo komisiją, tik jei įstaigoje nėra veikiančios profesinės sąjungos arba profesinės sąjungos nesutaria dėl bendro atstovo arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Siūlome 34 str. 2 d. išdėstyti:
<...>
,,2. Vertinimo komisija sudaroma 2 metams iš ne mažiau kaip 5 narių. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus 2 metams nuo sudarymo dienos. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia profesinė sąjunga ir darbo taryba, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos ir darbo tarybos atstovas. Jeigu statutinėje įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia vertinimo komisijos sudarymo tvarka .“ Pritarti iš dalies Argumentai išdėstyti prie 47 pastabos. 50. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas
310 Projekte nustatyta tarnybinės atsakomybė tvarka.
pareigūnų galimo atleidimo iš tarnybos tvarka ir nustatytas nusižengimų pobūdis, tačiau sąrašas nėra baigtinis. Siūlome papildyti punktą ir šakos kolektyvinėje sutartyje numatyti papildomų nusižengimų sąrašą. Siūlome 38 str. 3 d.10 p. išdėstyti: 38 str. 3 d. 10 p. ,, 3. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos gali būti skiriama už: <…>
tarnybinės etikos principams, šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka .“ Nepritarti Profsąjungos siūlomas papildymas „ šakos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka“ suponuoja išvadą, kad šioje teisės normoje – šakos kolektyvinėje sutartyje – turės būti vardijami ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama pareigūno pareigoms ar tarnybinės etikos principams bei nustatyta tvarka (procedūra), kuria turės būti taikytina atsakomybė. Pirma, nusižengimai, už kuriuos gali būti taikytina atsakomybė turi būti nustatyti tik įstatyme, o ne poįstatyminiame akte;
Antra, išvardinti visus nusižengimus, kurie turi būti laikytini
„šiurkščiais“ iš esmės neįmanoma, to ir nereikia, nes „pažeidimo šiurkštumas“
yra vertinamasis kriterijus, t. y. jis priklauso nuo kiekvieno pažeidimo padarymo konkrečių aplinkybių. Trečia, minėta norma (Projekto 38 straipsnio 3 dalies 10 punktas) yra materialinė, todėl joje negali būti nuostatų dėl procedūrų, kaip siūloma šiuo atveju. Ketvirta, siūloma formuluotė suponuoja išvadą, kad kolektyvinės sutarties sudarymas yra privalomas ir imperatyvus, nes priešingu atveju ši nuostata niekada negalės būti įgyvendinama, jei šakos kolektyvinės sutartis nebus sudaryta, o sudaryti tokias sutartis yra teisė, o ne pareiga. Be to, tarnybinės atsakomybės taikymo tvarka negali priklausyti nuo darbdavių bei jų atstovų „susitarimo“. 51.
kanceliarijos Teisės departamentas
4
sakinyje prieš skaičių ir žodį ,,9 dalyje“ įrašytini žodžiai ,,šio straipsnio“. Pritarti
teisėsaugos pareigūnų federacija
3984 Neaiškus tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą taikymo 3 metų senaties termino pagrįstumas. Be to, svarstytina, ar pagal esamą teisinį reguliavimą (savarankišką atleidimo pagrindą) ir suformuotą teismų praktiką pareigūno vardo pažeminimas apskritai yra tarnybinės atsakomybės taikymas. Nepritarti Senaties termino didinimas už vardo pažeminimą pareigūnams yra netgi labai pagrįstas, nes šis pažeidimas visiems laikams užkerta kelią pareigūnams grįžti į tarnybą (9 str. 2 d. 3 p.). Pagal teismų praktiką, beje, vardo pažeminimas yra prilyginamas tarnybiniam nusižengimui ir tarnybinei atsakomybei plačiąja prasme, tik išskirtas atleidimo pagrindas į atskirą punktą dėl pasekmių. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
žodžiai ,,be to“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
sakinyje žodžiai „pradėtas baudžiamasis procesas“ keistini į žodžius
„pradėtas ikiteisminis tyrimas“. Atsižvelgtina į tai, kad nuo 2017 m. spalio
kanceliarijos Teisės departamentas
10
nuobauda, siūlytina keičiamo statuto 38 straipsnio 10 dalyje kaip perteklinius braukti žodžius ,,arba sprendimą atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima“. Nepritarti Pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą nėra tarnybinė nuobauda.
Statutas tarnybinio nusižengimo ir pareigūno vardo pažeminimo sąvokų netapatina, jos apibrėžtos skirtingose teisės normose: pareigūno vardo pažeminimas – Statuto 2 str. 4 d., o tarnybinis nusižengimas – Statuto 2 str. 6 d. Atsižvelgiant į tai, skirtingi yra ir atleidimo pagrindai: atleidžiant taikant tarnybinę nuobaudą – Statuto
str. 1 d. 7 p. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
dalies 6 punktas, kadangi pagal siūlomą formuluotę, kad „tarnybinį nusižengimą padarė pareigūnė dėl nėštumo “ galima suprasti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia pareigūnė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir BK 59 straipsnio 2 dalis. Pritarti Numatyti analogiškai kaip rekomenduojama pagal ANK ir BK, pvz. papildant 40 str. 1 dalį nauju 8 punktu:
Pasiūlymas : „8) k itos aplinkybės, kurias skiriantis tarnybinę nuobaudą vadovas pripažįsta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis“ . 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25 35.
Keičiamo statuto 39 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė „tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidus viešąjį interesą“ savo logine konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, viešieji interesai apibrėžiami kaip „visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, o bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik priėmus neteisingą sprendimą (dėl savo veiksmų ar neveikimo), taigi, pažeidžiant viešąjį interesą. Pritarti Siūlytina išbraukti 40 straipsnio 2 dalies
kanceliarijos Teisės departamentas
442
atsakomybę už neteisėtą sprendimą neleisti pareigūnui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Pagal šio straipsnio
žala atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Svarstytina, ar šios dalies nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes keičiamo statuto 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl statutinės įstaigos neteisėtų veiksmų (o neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo yra statutinės įstaigos neteisėtas veiksmas), atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalies nuostatos savo esme yra analogiškos keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl perteklinio teisinio reguliavimo reikėtų atsisakyti.
Aptariamą teisinį reguliavimą reikėtų tikslinti, nes neaišku, koks sprendimas turimas omeny keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo ar neteisėtas sprendimas leisti pareigūnui dirbti kitą darbą, ar vienas ir kitas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo statuto 41 straipsnio 3 dalyje numatyta teisė reikalauti panaikinti tik neteisėtą sprendimą leisti pareigūnui dirbti kitą darbą ir spręsti statutinės įstaigos vadovo atsakomybės klausimą, kas suponuoja išvadą, kad teisė reikalauti ir pareiga atlyginti žalą kiltų tik dėl neteisėto sprendimo leisti pareigūnui dirbti kitą darbą. Be to, svarstytina, ar keičiamo statuto
tikslinti ir nustatyti, kad žala atlyginama statuto 42 straipsnyje nustatyta tvarka arba šiame sakinyje po žodžių „iš pareigūno“ įrašyti žodžius „darbo užmokesčio“. Taip pat svarstytina, ar keičiamo statuto 43 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nereikėtų atsisakyti, nes jis yra blanketinio pobūdžio, be to, žalos atlyginimo išieškojimą regreso tvarka reguliuoja ir keičiamo statuto 41 straipsnio 2 dalis, kuri taip pat taikytina įstaigos vadovui. Nepritarti Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas yra pateiktas kartu su Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuriame yra nustatyta analogiškas reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, kad tokia pastaba dėl VTĮ siūlomo reglamentavimo nepateikta, siūlytina neatsižvelgti. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 37.
Keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodžius „sunkų arba labai sunkų nusikaltimą“ žodis „tyčinį“ brauktinas kaip perteklinis. Vadovaujantis BK 11 straipsnio 2 dalimi: „Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.“
kanceliarijos Teisės departamentas
6
38Keičiamo statuto 44 straipsnio 6 dalies nuostatą,
pagal kurią statute nustatomas delspinigių dydis ir jo indeksavimo tvarka, siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluotė „delspinigiai už šią sumą“ teisė požiūriu tikslintina ( past. – žr. Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125, 6.71, 6.258 straipsnius). Pritarti Statuto projekto nuostatos patikslintos, atsižvelgiant į Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą. 62. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
1 Pasiūlymo 12.1. p. siekiama numatyti 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį) vidutinę darbo laiko normą. NPPSS mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės sąlygotų pareigūnams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita numatyti tokį darbo laiko pasiskirstymą per savaitę, kuris savo ruožtu negarantuotų nuoseklaus ir pastovaus darbo laiko pasiskirstymo per savaitę, sudarant sąlygas darbo laiko normą skaidyti per kelias savaites. Be to, nėra aiškus terminas, per kurį vidutiniška darbo laiko norma būtų paskaičiuojama ir vertinama, mat taikant suminę darbo laiko apskaitą, pareigūnams nustatomas apskaitinio laikotarpio terminas, kai tuo tarpu dirbant nekintančiu darbo laiko per savaitę ir dieną režimu, apskaitinis laikotarpis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, siekia 1 savaitę (7 dienas). Tokiu būdu, vidutinė ir nevidutinė savaitės (7 dienų) darbo laiko norma bus lygi – 40 val.
aišku, ar siūlomas reglamentavimas pagrįstas ir racionalus. Pritarti
susivienijimas
3 NPPSS pažymi, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus Vidaus tarnybos statuto redakcijai, galiojančiai ir šiuo metu, buvo pakeistos sąlygos suminei darbo laiko apskaitai įvesti ir neliko vienos esminių sąlygų – nustatytų funkcijų nepertraukiamumo reikalavimo. NPPSS primena, kad iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusio Vidaus tarnybos statuto 29 str. 3 d. buvo numatoma, kad „ Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė . “
laikosi nuomonės, kad nepertraukiamas funkcijų vykdymas iš esmės yra būtina suminės darbo laiko apskaitos įvedimo sąlyga ir turėtų būti numatyta naujos redakcijos Vidaus tarnybos statute. Pažymime, kad įvertinus Projektą, matomas akivaizdus darbo sąlygų, susijusių su darbo laiko normos nustatymu, keitimas pareigūno ne naudai, kaip antai viršvalandžių ribojimo panaikinimas, papildomų atvejų, kada galimas viršvalandinis darbas numatymas bei kt. Tokie siūlymai sukuria pareigūno pareigų ir teisių disproporciją, kiek tai susiję su apmokėjimu ir darbo sąlygomis, ir suponuoja pareigūnų padėties bloginimą.
Atsižvelgus į tai, manome, kad naujos redakcijos Vidaus tarnybos statute, siekiant interesų pusiausvyros, būtina numatyti tokias sąlygas, kurios iš esmės sudarytų sąlygas pareigūnams gauti tinkamą apmokėjimą už tarnybą. Kartu akcentuotina, kad pastaruoju metu vis dažniau pastebima tendencija suminę darbo laiko apskaitą taikyti tiems pareigūnams, kurių vykdomos funkcijos nėra susijusius su būtinumu jas vykdyti tokiu mastu, kuris sudarytų neproporcingai didelius tarnybos organizavimo nepatogumus. NPPPS laikosi nuomonės, kad suminė darbo laiko apskaita gali būti įvesta tik tokiu atveju, jei pareigūnų tarnybos vykdymo ypatumai yra tokie nenuspėjami ir sąlygoti netikėtumo faktorių, kad tarnyba, taikant pvz. vienodos savaitės ir dienos darbo laiką, netenkintų vidaus tarnybos interesų ir neleistų įvykdyti pavestų funkcijų. Manytina, kad nepertraukiamumo faktorius puikiai iliustruoja ir objektyviai įvertina faktorius, lemiančius suminės darbo laiko apskaitos taikymą. Be to, tai yra gana racionalus ir aiškus kriterijus, galintis apsaugoti pareigūnus nuo neaiškių įstaigų vadovų sprendimų, kai kurias darbo sąlygas darbo (tarnybos) sąlygas laikyti būtinomis. Atsižvelgus į išdėstytą, prašome papildyti Projekto 45 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: 45 str. 3 d. „Pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, esant būtinybei užtikrinti tinkamą statutinės nepertraukiamų įstaigos funkcijų vykdymą gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų.
Nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ne trumpesnė kaip 24 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos, išskyrus statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kada šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo priima statutinės įstaigos vadovas.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad darbas pamainomis ir suminė darbo laiko apskaita susijusi ne vien su vykdomų funkcijų nepertraukiamumu. Tai daugiau susiję su tuo, kad funkcijas reikia vykdyti ne tik įprastu darbo laiku, bet ir po jų darbo dienomis, naktį bei savaitgaliais. Net ir Darbo kodekse nėra nustatyta tokios sąlygos, kad suminė darbo laiko apskaita būtų taikoma tik kai tam tikros funkcijos turi būti vykdomos nepertraukiamai. Darbo kodekso
suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui . Be to, jau nuo 2016 m. lapkričio 9 d. Vidaus tarnybos statuto 37 str. nebeliko reikalavimo, kad pamainomis gali būti dirbama tik kai nustatytos funkcijos turi būti vykdomos nepertraukiamai. 64. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
25 Projekte numatoma, kad asmenims, esant Statuto 46 str. numatytiems atvejams, gali būti pavedama dirbti viršvalandžius. Esant tokioms sąlygoms gali būti nukrypstama nuo poilsio rėžimo reikalavimų. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str. 4 d.
dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai
“. Profesinė sąjunga laikosi nuomonės, kad
vienodas poilsio laiko rėžimas privalo būti taikomas tiek ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek ir vidaus tarnybos pareigūnams, tokį nuostatų taikymą ne mažesne apimtimi, nei tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinant nuostatas, kurios suponuoja sąlygas pareigūnams pavesti dirbti iki 30 val. viršvalandžių, manytina, kad 45 str. 5 d. numatyta nuostata turi būti keistina iš jos pašalinant galimybę nukrypti nuo poilsio laiko rėžimo reikalavimų . Kartu norime akcentuoti, kad Projekto 45 str. 2 d. ir 46 str. 1 d. 11 p. numačius galimybę dirbti viršvalandinį darbą, kai yra neatidėliotinai užtikrinti statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, gali sąlygoti įstaigų vadovų piktnaudžiavimą Projekto 46 str. 1 d. 11 p. numatyta galimybe. Tokiu būdu manome, kad papildomi saugikliai, tokie kaip minimalus poilsio laikas, leistų teisėtomis priemonėmis užtikrinti vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, išsaugoti jų darbinį pajėgumą ir sveikatą. Nepritarti Projekte nustatyta, kad kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų, tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą. Siūlomas reglamentavimas užtikrintų tinkamą statutinei įstaigai nustatytų uždavinių įgyvendinimą esant ypatingoms sąlygoms, kai užduoties vykdymas sutriktų ar ji iš viso būtų neįgyvendinta ją nutraukus dėl būtinybės pareigūnui suteikti poilsį. Pažymėtina, kad siūlomas reglamentavimas atitinka ES direktyvos 2003/88/EB nuostatas.
Direktyvos 17 straipsnyje nustatyta, kad, deramai laikydamosi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos bendrųjų principų, valstybės narės gali nukrypti nuo minimalaus poilsio laiko su apsauga ir sekimu susijusiai veiklai, reikalaujančiai nuolatinio buvimo , kad būtų apsaugotas turtas ir asmenys, įvykus nelaimingam atsitikimui arba, kai gresia jo pavojus ir kt. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 46 straipsnio 5 dalyje nustatyti leistini tam tikri nukrypimai tik nuo poilsio laiko, tačiau nukrypimai nuo maksimalaus darbo laiko (t. y. vidutiniškai 48 valandos per kiekvieną 7 dienų laikotarpį) yra neleistini, todėl šie nukrypimai bus galimi tik ypatingais atvejais, nustatytais projekto 47 straipsnyje, vėliau suteikiant pakankamą poilsį. 65. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
25 Kitas svarbus aspektas, išdėstytas Projekte – darbo laikas, tiksliau
Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 24 valandos per darbo dieną (pamainą), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams taikomas išimtis, ir 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
<...>
“. Esant aukščiau nurodytoms sąlygoms gali būti
nukrypstama nuo poilsio rėžimo reikalavimų, kai tai numato Projekto 45 str. 5 d.
5 d. „ Pareigūnams kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį pareigūnui turi būti suteiktas ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas. Statuto 46 straipsnyje nustatytais atvejais, kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų, tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimo.
“. Tokiu būdu siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės įteisina galimybę
pareigūnams, esant poreikiui, kuris gali pasireikšti ir kasdien bei išimtinai priklausyti nuo gana subjektyvių sąlygų, dirbti iki 70 val. per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, net nesudarant sąlygų pailsėti bent 11 val. tarp pamainų, kai pamainos ilgis neviršija 24 val. NPPSS laikosi nuomonės kad vienodas poilsio laiko rėžimas privalo būti taikomas tiek ir asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis, tiek ir vidaus tarnybos pareigūnams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str. 4 d. „ dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai
“. Šių nuostatų taikymą ne mažesne apimtimi, nei tai numatyta
Lietuvos Respublikos darbo kodekse, siūlome įtvirtinti ir naujos redakcijos Vidaus tarnybos statute. Juolab, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 119 str. 4 d. „ dirbant viršvalandžius, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai “. Tokiu būdu, NPPSS laikosi nuomonės, kad atsižvelgus į nuostatas, kurios suponuoja sąlygas pareigūnams pavesti dirbti iki 30 val. viršvalandžių, manytina, kad 45 str.
iš jos pašalinant galimybę nukrypti nuo poilsio laiko rėžimo reikalavimų . Kartu norime akcentuoti, kad Projekto 45 str. 2 d. ir 46 str. 1 d. 11 p. numačius galimybę dirbti viršvalandinį darbą, kai yra neatidėliotinai užtikrinti statutinei įstaigai įstatymuose nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, gali sąlygoti įstaigų vadovų piktnaudžiavimą Projekto 46 str. 1 d. 11 p. numatyta teise. Nepritarti
4 Dar vieną problemėlę įžvelgiu VTS projekto 45 str. 4 dalyje, kur numatyta, jog į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). Problema egzistuoja tame, jog nėra užsiminta apie „nusiginklavimą“, „ginklo pridavimą, grąžinimą“. Atrodo, logiškai mąstant, jei yra įpareigojimas pasiimti ginklą prieš tarnybą, tai akivaizdu, kad po tarnybos jis turi būti grąžintas. Tačiau realybė yra kitokia. VAD prie VRM teisminiuose ginčuose dėl neišmokėtų viršvalandžių dėl apsiginklavimo bei nusiginklavimo, gindami savo poziciją, jog viršvalandžių nebuvo, tiesmukai traktuoja sąvoką „apginkluoti“ aiškindami, jog apginklavimas į darbo laiką turi įeiti pagal VTS, nes toks žodis ten egzistuoja. O VAT tokio žodžio kaip „nusiginklavimas“ VTS nėra, todėl VAD pozicija tokia, kad įskaityti į darbo laiką nusiginklavimo nereikia. Todėl reikėtų patikslinti formuluotę šiuo klausimu, kad ateityje nebūtų panašių manipuliacijų. Nepritarti Vadovaujantis Darbo kodekso 111 straipsnio 2 dalies 1 punktu į darbo laiką įskaitomas pasirengimas darbui darbo vietoje. Atsižvelgiant į tai, nepritarta siūlymui papildyti projekto nuostatas dėl nusiginklavimo įskaičiavimo į darbo laiką. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 39.
Keičiamo statuto 45 straipsnio 6 dalies nuostatos, susijusios su pareigūnų viršvalandiniu darbu, turėtų būti reglamentuojamos keičiamo statuto 46 straipsnyje (pareigūnų viršvalandinis darbas). Pritarti
teisėsaugos pareigūnų federacija
111 Manome, kad nepagrįstai projekte siūloma nustatyti nebaigtinį privalomo viršvalandinio darbo atvejų sąrašą, nes tai reiškia, kad praktiškai bet kokiu įstaigos vadovo nustatytu atveju viršvalandžiai bus privalomi. Nepritarti Pagal projekto 47 straipsnio 1 dalies 11 punktą viršvalandinis darbas kitais atvejais galės būti pavestas pareigūnui tik tuomet, kai nepavedus dirbti viršvalandžių nebus užtikrintas statutinei įstaigai nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimas. Be to, Statuto projekto 46 straipsnio 2 dalyje yra nustatomas reglamentavimas, kuriuo aiškiai nurodomas pareigūnų darbo laikas įskaitant viršvalandžius, t.y. koks jis gali būti per 24 val., 7 dienų laikotarpyje, per ketvirtį. Be to, pažymėtina, kad viršvalandžiai yra apmokami. 69. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija
12 Abejojame, ar apskirtai yra reikalingas toks institutas, kaip budėjimo laikas įstaigoje ir kuo jis savo turiniu ir apskaita skiriasi nuo darbo laiko. Iš esmės tai yra faktinis darbo laikas, kuris kompensuojamas kaip viršvalandinis darbas, taigi, atitinka viršvalandžio sampratą. Nepritarti Atsižvelgiant į statutinių įstaigų veiklos specifiką budėjimo namuose institutas yra reikalingas. 70. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
2 Akcentuotina, kad Projekte, aptariat budėjimo ypatumus, nėra numatomi jokie ribojimai, padėsiantys užtikrinti asmenų poilsį ir jėgų atgavimą. Dėl to siūlome, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 118 str. 4 d., papildyti Projekto 47 str. 2 d. ir ją išdėstyti taip: „ Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį.
Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Pareigūnas negali būti skiriamas pasyviam budėjimui namie tą dieną, kurią jis nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip dvylika valandų iš eilės .“ Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 46 str. 5 d. nustatyta
minimali nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė ir35 valandų minimalus savaitės nepertraukiamas poilsio laikas , taip pat atvejai, kai galima nukrypti nuo šio minimalaus poilsio laiko . Atsižvelgus į tai, kad budėjimo laikas yra nustatomas pagal iš anksto patvirtintą grafiką, šį grafiką sudarant bus privaloma atsižvelgti į pareigūno pamainų grafiką ir į nustatytą minimalią poilsio trukmę. Siekiant teisinio aiškumo projekto 48 str. 2 d. galėtų būti papildyta sakiniu ir ši dalis išdėstyta taip:
„2. Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas
namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. Tvirtinant budėjimo grafikus turi būti atsižvelgiama į Statuto 46 straipsnio 5 dalyje nustatytą nepertraukiamojo poilsio trukmę .“
susivienijimas
3 Pasiūlyme, priešingai nei tai numatyta Projekte, siūloma už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokėti ne mažiau kaip 20 proc. pareigūno vidutinio darbo užmokesčio. Pažymime, kad šiuo metu galiojančiame Vidaus tarnybos statute iš esmės numatomas ženkliai palankesnis apmokėjimo už budėjimą namuose ar iš anksto aptartoje vietoje variantas, kuris iš esmės atkartotas ir Projekte.
NPPSS palaiko Projektu išdėstytą siūlymą už budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokėti ne mažiau kaip 50 proc. pareigūno vidutinio darbo užmokesčio ir prašo į tai atsižvelgti. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės teiktas Pasiūlymas dėl budėjimo apmokėjimo vertintinas kaip nepalankus vidaus tarnybos pareigūnams. Akcentuotina, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis; darbo užmokestį gali sudaryti ir kelios sudedamosios dalys; atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, įstatymų leidėjas taip pat turi diskreciją nustatyti vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus ( teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas byloje Nr. KT29-N15/2016) . Tokiu būdu, įstatymų leidėjas, gali nustatyti kitokio dydžio apmokėjimą už budėjimą vidaus tarnybos pareigūnams. Dėl to, NPPSS įvertinęs pasiūlymą pateiktos informacijos kontekste, laikosi nuomonės, kad šiuo metu Projekto 47 str. 2 ir 3 d. pateikiamas siūlymas dėl apmokėjimo už budėjimą ir jo reglamentavimo laikytinas ženkliai palankesniu vidaus tarnybos pareigūnams ir atitinkantis šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, numatytą Vidaus tarnybos statute. Atsižvelgus į tai, siūlytina nepritarti šiai Pasiūlymo daliai, nurodytai 12.2. p. 72.
susivienijimas
1 Projektu, be kita ko, siūloma vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį skaičiuoti ne kalendorinėmis, o darbo dienomis. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas, mūsų nuomone, nėra suderinamas su 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Nors minėta Direktyva nėra taikoma kai kurioms viešojo reglamentavimo sritims, tokioms, kaip policija, vis dėlto, suponuoja, kad įvertinant, kokio ilgumo minimalus poilsis privalo būti suteiktas darbuotojams, kad jie galėtų tinkamai ir visiškai atgauti darbo jėgas. Pažymėtina, kad nuo šios praktikos 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Darbo kodeksas nukrypo tokiu būdu sutrumpindamas kasmetinių atostogų trukmę darbuotojams. Šiuo pavyzdžiu vadovaujantis parengtas ir siūlomas Projektas. Vis dėlto, manytina, kad vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu nebūtų teisinga vadovautis ydingu teisiniu reguliavimu ir numatyti jų padėti prastinantį reguliavimą, kiek tai susiję su kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgdami į tai, bei siekdami pusiausvyros Projekte, siūlome numatyti pareigūnų padėties nebloginantį teisinį reguliavimą, kurio pasekoje vidaus tarnybos pareigūnų kasmetinis poilsio laikas netrumpės. Siūlome pakeisti Projekto 48 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) iki 10 metų –2226
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui ir pasiūlė ilginti valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų maksimalią trukmę iki 37 darbo dienų. Atsižvelgiant į vidaus tarnybos specifiką, pareigūnų kasmetinių atostogų maksimali trukmė neturėtų būti trumpesnė nei siūloma nustatyti VTĮ projekte, todėl siūlytina Statuto projekte nustatyti tokią kasmetinių atostogų trukmę:
Pasiūlymas: „49 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1Pareigūnams nustatomos tokios trukmės kasmetinės atostogos,
atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) 22 darbo dienos – ištarnavusiems iki105 metų;
2) 25 darbo dienų – ištarnavusiems nuo105 iki1510 metų;
3) 29 darbo dienų – ištarnavusiems nuo1510 iki2015 metų;
4) 33 darbo dienų – ištarnavusiems
nuo 15 iki 20 metų;
5) 37 darbo dienų – ištarnavusiems 20 metų ir daugiau.“
teisėsaugos pareigūnų federacija
5 Siūlome patikslinti, kokios pasekmės kyla, kai dėl nedarbingumo atostogos yra nukeliamos, o ne pratęsiamos (kiek laiko nukeliamos, ar darbuotojas turi teisę pasirinkti bet kokį laiką ir pan.) Nepritarti Bus aptarta ir nustatyta šakos kolektyvinėje sutartyje. 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
40Keičiamo statuto 48 straipsnio 7 dalyje numatyta,
kad „Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.“ Ši nuostata tobulintina.
Samprata „suteikimo tvarka“ suprantama kaip tam tikros teisės (šiuo atveju teisės į kasmetines atostogas) įgyvendinimo taisyklė, tačiau „suteikimo tvarka“ neapima pačios teisės į atostogas turinio, todėl nevisiškai aišku kokios kitokios kasmetinių atostogų suteikimo taisyklės gali būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, keičiamo statuto 48 straipsnio 7 dalį reikėtų patikslinti ir joje nurodyti, kuri šiame straipsnyje nustatytą atostogų suteikimo tvarką reguliuojanti taisyklė gali kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje reguliuoti kasmetinių atostogų suteikimo tvarką. Nepritarti Analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Statute. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia kasmetinių atostogų suteikimo tvarka, o ne jų trukmė. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5061743
straipsnio 4 dalyje, 60 straipsnio 3 dalyje ir kitur nustatytos taisyklės, pagal kurias tam tikras keičiamame statute nustatytas teisinis reguliavimas gali būti reguliuojamas kitaip šakos kolektyvinėje sutartyje, svarstytinas, nes kolektyvinės sutartys ar susitarimai gali būti sudaromi įvairiais lygiais ir taikomi tuos susitarimus sudariusioms šalims, todėl keičiamame statute numatyta teisė susitarti dėl kitokių sąlygų tik šakos kolektyvinėje sutartyje vertintina kaip prieštaraujanti sutarčių laisvės principui ir kolektyvinius teisinius santykius reguliuojančioms normoms.
Šiame kontekste pažymėtina, kad keičiamo statuto 60 straipsnio 3 dalyje numatyta taisyklė, pagal kurią statutinės įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ar savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis, suponuoja išvadą, kad šakos kolektyvinėje sutartyje tokios sąlygos gali būti sulygtos, tačiau, tiek šakos, tiek įstaigos ar kitu lygmeniu gali būti sudaryti susitarimai dėl palankesnių tarnybos ar darbo sąlygų ir tik nustatytų biudžeto asignavimų ribose. Nepritarti Manytina, kad atitinkamos darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos turi būti vienodos visiems atitinkamos viešojo administravimo veiklos srities pareigūnams, todėl turi būti nustatytos šakos kolektyvinėje sutartyje. Pažymėtina, kad analogiškas reglamentavimas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Statute, vidaus reikalų statutinėse įstaigose veikiančios profesinės sąjungos siūlymų jas keisti neteikė. 76. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
paskutiniame sakinyje po žodžio ,,statutinės“ įrašytinas praleistas žodis ,,įstaigos“. Pritarti 77.
susivienijimas 2018-05-2353 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - NPPSS), susipažino su Seimo narės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės 2018 m. gegužės 16 d. užregistruotais pasiūlymais (toliau - Pasiūlymas) Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XTIIP-1609 (toliau - pakeisti susijusias Projekto nuostatas. NPPSS, atsižvelgdamas į Pasiūlymą, reiškia savo nuomonę ir prašo į ją atsižvelgti svarstant Projektą ir su juo susijusius kitus įstatymų projektus. Taip pat prašome įvertinti neproporcingą Pasiūlymų svarbai jų pateikimo laiką. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į esminę Pasiūlymo dalį - darbo užmokesčio sistemos pakeitimą. Kaip teigia Pasiūlymo teikėja, „ Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą iš esmės. Pakeisti darbo užmokesčio formavimo principus , pagrindinių darbo užmokesčio dalių sudedamąsias dalis. Darbo užmokestis tam tikros pareigybės pareigūnams būtų nustatomas centrinės įstaigos vadovo sprendimu tam tikrame intervale. Nebūtų galima nustatyti žemesnio darbo užmokesčio koeficiento nei turimas (įgyvendinimo įstatymo nuostata, faktiškai nemažinamas tiems, kurie turi aukštesnę, nei bendrai nustatomą, taip pat užtikrinamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas). Pareiginė alga nebūtų siejama su vertinimais
akcentuoja, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo nustatymo esminis susiejimas išimtinai su įstaigos vadovo diskrecija, nesudaro prielaidų teigti, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimas bus sąžiningas ir atspindės kiekvieno iš jų indėlį į vidaus tarnybą ir tarnybos vykdymo kokybę.
NPPSS pažymi, kad atsižvelgus į Projekto (tiek ir šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto) esminius vidaus tarnybos principus, teikiamas Pasiūlymas, susijęs su darbo užmokesčio nustatymu, vertintinas prieštaringai ir viena vertus reikalauja tobulinimo, kita vertus - papildomų saugiklių, kurie padėtų užtikrinti sąžiningą darbo užmokesčio nustatymo sistemą. Pažymime, kad Projekto 3 str. 1 d. 5 p., įtvirtinamas karjeros principas, kuris, anot minėto teisinio reglamentavimo (kaip ir šiuo metu galiojančio), aiškinamas, kaip „sk yrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti;“. Be to, tarnybinės veiklos vertinimo ar bet kokio kito individualaus pareigūno veiklos peržiūrėjimo ir nuo to priklausančių rezultatų įgyvendinimo (per pareiginės algos koeficientų didinimą ir pan.) atsisakymas sąlygos ir ne tik vertikaliosios, bet ir horizontalios karjeros galimybių sumažėjimą. Kartu tokie pokyčiai, NPPSS nuomone, neigiamai paveiks pareigūnų motyvaciją ir lojalumą. Tad būtina įvesti aiškius ir nedviprasmiškus saugiklius, kurie leistų ne tik užtikrinti tinkamą vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio nustatymą, bet ir kiek įmanoma labiau eliminuotų galimą įstaigų vadovų savivalę. Atsižvelgus į tai, siūlytina, nutarus atsižvelgti į A.
Širinskienės Pasiūlymą, sudaryti galimybę vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus laikyti vienu iš kriterijų, galinčių įtakoti vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio pastoviąją dalį, t.y. pareiginę algą (Projekto 33 str.). Kartu siūlome Projekto 52 str. numatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo vadovaujantis šakos lygiu veikiančios profesinės sąjungos turėtų teisę dalyvauti ir išreikšti privalomą atsižvelgti nuomonę dėl centrinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento kiekvienai Projekto priede numatytai pareigybei nustatymo. Tokiu būdu siūlome, nutarus pritarti A. Širinskienės Pasiūlymui dalyje dėl darbo užmokesčio nustatymo, papildyti Pasiūlymo 12.4 p., ir Projekto 52 str. 2 d. išdėstyti taip:
„Centrinės įstaigos vadovas, suderinęs su šakos lygiu veikiančia
profesine sąjunga, kiekvienais metais iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų tvirtina pareiginės algos koeficientą kiekvienai statuto priede numatytai pareigybei Pareigūno pareiginėalga pareiginės algos koeficientas nustatomas nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas. Statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijus ir tvarką nustato centrinės įstaigos vadovas.“ NPPSS papildomai pažymi, kad „pagal oficialiąją konstitucinę doktriną teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra konstitucinė žmogaus teisė, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbų, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus.
Pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, viršydamas nustatytą darbo laiko trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo
. nutarimas byloje Nr. KT29-N15/2016 ). Tad darytina išvada, kad Pasiūlymu nurodomas teisinis reguliavimas dėl vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo naktį ir/ar švenčių dienomis iš esmės užprogramuotų pareigūnų teisių pažeidimą ir galimus ginčus dėl šios teisės gynimo. Atsižvelgus į tai, nepritariame šiam siūlymui. NPPSS taip pat akcentuoja, kad siūlymai dėl vidaus tarnybos laipsnių suteikimo išimtinai priklausomai tik nuo einamų pareigų taip pat vertintini kritiškai. Visų pirma pažymime, kad vadovaujantis Projekto 24 str. 1 d., „pareigūnų tarnybos santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai, įgaliojimams žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai“. Tokiu būdu laipsnio išimtinis susiejimas tik su užimamomis pareigomis neatitiktų vidaus tarnybos pareigūnų laipsnių esmės ir neatspindėtų pareigūnų tarnybos patirties bei įgaliojimų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės teiktas Pasiūlymas dėl budėjimo apmokėjimo vertintinas kaip nepalankus vidaus tarnybos pareigūnams.
Akcentuotina, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis; darbo užmokestį gali sudaryti ir kelios sudedamosios dalys; atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, įstatymų leidėjas taip pat turi diskreciją nustatyti vienos ar kelių darbo užmokesčio sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus ( teigiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas byloje Nr. KT29-N15/2016). Tokiu būdu, įstatymų leidėjas, gali nustatyti kitokio dydžio apmokėjimą už budėjimą vidaus tarnybos pareigūnams. Dėl to, NPPSS įvertinęs pasiūlymą pateiktos informacijos kontekste, laikosi nuomonės, kad šiuo metu Projekto 47 str. 2 ir
laikytinas ženkliai palankesniu vidaus tarnybos pareigūnams ir atitinkantis šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, numatytą Vidaus tarnybos statute. Atsižvelgus į tai, siūlytina nepritarti šiai Pasiūlymo daliai, nurodytai
(7 dienų laikotarpį) vidutine darbo laiko normą. NPPSS mano, kad siūlomas teisinis reguliavimas iš esmės sąlygotų pareigūnams, kuriems netaikoma suminė darbo laiko apskaita numatyti tokį darbo laiko pasiskirstymą per savaitę, kuris savo ruožtu negarantuotų nuoseklaus ir pastovaus darbo laiko pasiskirstymo per savaitę, sudarant sąlygas darbo laiko normą skaidyti per kelias savaites.
Be to, nėra aiškus terminas, per kurį vidutiniška darbo laiko norma būtų paskaičiuojama ir vertinama, mat taikant suminę darbo laiko apskaitą, pareigūnams dieną režimu, apskaitinis laikotarpis, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse, siekia 1 savaitę (7 dienas). Tokiu būdu, vidutinė ir nevidutinė savaitės (7 dienų) darbo laiko norma bus lygi – 40 val. NPPSS nėra visiškai aišku, ar siūlomas reglamentavimas pagrįstas ir racionalus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir siekdami tinkamai atstovauti vidaus tarnybos pareigūnų teises ir teisėtus interesus, manome, kad pateikti siūlymai, jų nekoreguojant ir taikant pilna apimtimi, nesudarys prielaidų vidaus tarnybos pareigūnams gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir sąžiningai siekti karjeros. Papildomai pažymime, kad Pasiūlymas teikiamas argumentuojant ir siūlant, cituojama, pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą iš esmės“. NPPSS primena, kad tiek darbo užmokesčio, tiek ir paties Vidaus tarnybos statuto pakeitimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Seime jau ne pirmą mėnesį. Projektas ir jį lydintys teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos Seime registruoti dar 2018 m. sausio 19 d., kas suteikė daugiau kaip 4 mėnesius Projekto įvertinimui ir pastabų bei pasiūlymų rengimui ir pateikimui. Vis dėlto, Seimo narės A. Širinskienės registruoti Pasiūlymai (2018-05-16) dėl jų svarbos ir esminio poveikio vidaus tarnybai, negali būti įvertinami per itin trumpą laiko tarpą - vos vieną savaitę ir reikalauja detalaus įvertinimo, nuomonių pateikimo, juolab, kad ankstesni Vidaus tarnybos statuto esminiai pakeitimai taip pat nebuvo įvykdyti per savaitę.
Atsižvelgus į tai, siūlome tinkamai ir atidžiai įvertinti Pasiūlymo turinį, j į derinti su visomis suinteresuotomis šalimis bei atsižvelgti į
susivienijimas 2018-06-1953 Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS), susipažino su Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1609 (toliau – Projektas) ir Seimo narės, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės, 2018 m. gegužės 16 d. užregistruotais pasiūlymais (toliau – Pasiūlymas) minėtam Projektui. NPPSS pažymi, kad Projekte iš esmės numatytas darbo užmokesčio sistemos tobulinimas, vidaus tarnybos pareigūnų, pataisos įstaigų pareigūnų ir muitinės pareigūnų teisinio reguliavimo suvienodinimas, aiškesnis ir sistemingas vidaus tarnybos reglamentavimas. NPPSS iš esmės, su kai kuriomis išimtimis, pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlytam ir Lietuvos Respublikos Seime registruotam Projektui, kuris, mūsų nuomone, neprieštaraudamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams, gerina vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas ir sudaro galimybę nuolatinio pobūdžio priemonėmis didinti pastarųjų darbo užmokestį, kuris iš esmės leis įgyvendinti Programos 1000 , o kartu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės , nuostatas. Tuo tarpu pateiktu Pasiūlymu iš esmės siekiama pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą ir atitinkamai pakeisti susijusias Projekto nuostatas. NPPSS, atsižvelgdamas į Projektą ir Pasiūlymą, reiškia savo nuomonę ir prašo į ją atsižvelgti svarstant Projektą ir su juo susijusius lydinčiuosius įstatymų projektus.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys į esminę Pasiūlymo dalį - darbo užmokesčio sistemos pakeitimą. Kaip teigia Pasiūlymo teikėja, „ Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą iš esmės. Pakeisti darbo užmokesčio formavimo principus, pagrindinių darbo užmokesčio dalių sudedamąsias dalis. Darbo užmokestis tam tikros pareigybės pareigūnams būtų nustatomas centrinės įstaigos vadovo sprendimu tam tikrame intervale. Nebūtų galima nustatyti žemesnio darbo užmokesčio koeficiento nei turimas (įgyvendinimo įstatymo nuostata, faktiškai nemažinamas tiems, kurie turi aukštesnę, nei bendrai nustatomą, taip pat užtikrinamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas). Pareiginė alga nebūtų siejama su vertinimais “. NPPSS akcentuoja, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo nustatymo esminis susiejimas išimtinai su įstaigos vadovo diskrecija, nesudaro prielaidų teigti, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimas bus sąžiningas ir atspindės kiekvieno iš jų indėlį į vidaus tarnybą ir tarnybos vykdymo kokybę, nebus įmanoma nustatyti teisingo apmokėjimo už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimo lygio. NPPSS pažymi, kad atsižvelgus į Projekto (tiek ir šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto) esminius vidaus tarnybos principus, teikiamas Pasiūlymas, susijęs su darbo užmokesčio nustatymu, vertintinas prieštaringai ir viena vertus reikalauja tobulinimo, kita vertus – papildomų saugiklių, kurie padėtų užtikrinti sąžiningą darbo užmokesčio nustatymo sistemą. Pažymime, kad Projekto 3 str. 1 d.
1 d. 5 p., įtvirtinamas karjeros principas, kuris, anot minėto teisinio reglamentavimo (kaip ir šiuo metu galiojančio), aiškinamas, kaip „ skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti; “. Be to, tarnybinės veiklos vertinimo ar bet kokio kito individualaus pareigūno veiklos peržiūrėjimo ir nuo to priklausančių rezultatų įgyvendinimo (per pareiginės algos koeficientų didinimą ir pan.) atsisakymas sąlygos ir ne tik vertikaliosios, bet ir horizontalios karjeros galimybių sumažėjimą. Kartu tokie pokyčiai, NPPSS nuomone, neigiamai paveiks pareigūnų motyvaciją ir lojalumą. NPPSS papildomai pažymi, kad „ pagal oficialiąją konstitucinę doktriną teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra konstitucinė žmogaus teisė, todėl negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, viršydamas nustatytą darbo laiko trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai . “ ( Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarimas byloje Nr. KT29-N15/2016 ).
KT29-N15/2016 ). Tad darytina išvada, kad Pasiūlymu nurodomas teisinis reguliavimas dėl vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo naktį ir/ar švenčių dienomis iš esmės užprogramuotų pareigūnų teisių pažeidimą ir galimus ginčus dėl šios teisės gynimo, juolab, kad vidaus tarnybos pareigūnų darbo specifika ir tikslai nėra tapatūs pvz. kariuomenei keliamiems tikslams, kur nenumatytas atskiras apmokėjimas už darbą, dirbant esant nukrypimams nuo įprastinių darbo sąlygų. Įvertinus tai, kas nurodyta aukščiau, NPPSS laikosi nuoseklios nuomonės ir pažymi, kad iš esmės antikonstitucinis Pasiūlymas, kiek tai susiję su darbo užmokesčio sistemos keitimu, iš esmės blogina vidaus tarnybos pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, negarantuoja aiškaus ir skaidraus darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo mechanizmo bei nesudaro sąlygų individualizuoti kiekvieno pareigūno indėlio į tarnybą. Įvertinus tai, NPPSS prašo laikytis darbo apmokėjimo sistemos, numatytos Projekte, kaip teisingos ir sąžiningos vidaus tarnybos pareigūnų atžvilgiu. Pažymime, kad su darbo užmokesčio keitimo sistema iš esmės siūlyta keisti ir pareigūnų laipsnių suteikimo koncepciją ir apmokėjimą už tai dydį. Siūlymu planuojama pareiginių laipsnių suteikimą iki esmės sieti ne su pareigūno ištarnavimo laikotarpiu, o su jo einamomis pareigomis, apmokėjimą skaičiuojant nuo pareigūno pareiginės algos. NPPSS informuoja, kad neprieštarautų pareiginių laipsnių susisiejimui su vidaus tarnybos pareigūnų pareigomis, tik su sąlyga, kad teisinė vidaus tarnybos pareigūnų padėtis, kiek tai susiję su jiems jau suteiktų vidaus tarnybos laipsnių galiojimu, po Projekto su Pasiūlymais įsigaliojimo nesikeis. Kalbant apie apmokėjimo lygį,
vidaus tarnybos pareigūnams ir sudarytų sąlygas darbo užmokesčio augimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 43.
Keičiamo statuto 52 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Tačiau keičiamame statute nenumatyta, koks subjektas pagal nurodytus kriterijus tvirtins statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes, t. y. kas nuspręs, kuri įstaiga priskirtina II įstaigų grupei, o kuri
Siūlytina nustatyti, kad statutinių įstaigų sąrašą pagal grupes tvirtina Vyriausybė, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo grupes kriterijus. 80. Aurimas Kalvelis 2018-05-1553
nustatyti tą patį vienodą dydį: lygiai 1,0 koef. Nepritarti Atsižvelgiant į turimus valstybės biudžeto asignavimus, Statuto projekto nuostatomis siūloma nustatyti lankstesnę darbo užmokesčio sistemą. 81. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
tikslintina nustatyta taisyklė, pagal kurią apskaičiuojamas pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga – ji turėtų būti apskaičiuojama pareiginės algos dydį padalijus iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal pareigūnui nustatytą darbo laiko normą, bet ne pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
patikslinti ir aiškiau apibrėžti koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių (pavyzdžiui, viršvalandžiai, darbas poilsio ir švenčių dienomis). Pritarti Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „2.
Darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus :
1) viršvalandžius;
2) darbo laiką švenčių dieną;
3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką;
4) darbo laiką naktį;
5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.“ Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, koks laikas turi būti įtrauktas į darbuotojo darbo laiko apskaitą, Statuto projekte siūlome to nenustatyti. Atsižvelgiant į pateiktas kitas pastabas Statuto projekto 53 straipsnio 5 daliai, siūlome šią dalį patikslinti ir išdėstyti ją taip:
„5. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne
visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį pareigūnui nustatytą darbo laiko normą ir gautas darbo valandos atlygis padauginamas iš pareigūno faktiškai dirbtų valandų skaičiaus.“
15
yra protekcionistinio pobūdžio, perteklinis bei iššaukiantis diskriminacinio pobūdžio kitų grupių pareigūnų nuvertinimą. Negalima išskirti konkrečios įstaigos, konkrečios pareigūnų grupės kaip teisėtos galimų priemokų gavėjos vien todėl, kad jie dirba būtent tokio pobūdžio darbą bei tai įtvirtinti įstatyme. Jei jau taip, tai tuomet kodėl neįtvirtinam „už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su viešosios tvarkos palaikymu...arba kriminalinės žvalgybos funkcijomis ar pan“???? Kas ir kodėl apskritai per filtrą praleido šį VAD Asmenų apsaugos skyriuje dirbantiems pareigūnams išskirtinę privilegiją suteikiantį punktą VTS projekte?? Nesunku suvokti, kas ir kaip vyksta šiuo klausimu.
Tačiau privalau paminėti, jog Asmenų apsaugos skyriuje dirbančių pareigūnų (o ten visi yra ir taip vyresnieji bei vyriausieji agentai, kai, tarkim, pastatų apsaugoje dirbantys pareigūnai yra dauguma specialistai bei jaunesnieji specialistai, išskyrus vadovaujančias pareigas užimančius pareigūnus) atlygimai yra vieni didžiausių ir ženkliai viršija pastatuose dirbančių pareigūnų uždarbį. Viso to fone negaliu nepaminėti praėjusią savaitę pasirodžiusios informacijos, jog FNTT bei VAD pareigūnams norima kelti atlyginimus. Tačiau ar kas nors iš seimo narių atkreips dėmesį, jog kaip priežastis nurodoma neva VAD dėl menko atlygio palieka pareigūnai, tačiau siūloma kelti atlyginimus imtinai iki 11 pareigybių grupės. O tai reiškia, kad Pastatų apsaugos skyriuje dirbantys specialistai bei jaunesnieji specialistai, kurių pareigybių grupės yra 12 bei 13, jokio padidėjusio atlyginimo negaus, o tik galės pavydėti ir toliau dar labiau didėjančia atskirtimi nuo kituose skyriuose dirbančių kolegų, nes ten žemiausios pareigybių grupės yra vyresnysis specialistas bei vyresnysis agentas, kurios įeina į minėtas ribas. Paminėtina, kad Pastatų apsaugos skyrius yra didžiausias Vad įstaigoje ir jame dirba beveik 200 statutinių valstybės tarnautojų, kai viso departamento darbuotojų skaičius kartu su karjeros tarnautojais bei sutartininkais šiek tiek viršija 400 ribą. Kodėl norima kelti atlyginimus ir taip daugiausiai uždirbantiems, o mažiausiai uždirbančius Vad Pas pareigūnus norima palikti užribyje, išlieka didelis klaustukas, į kurį abejoju, kad logiškai galės atsakyti net ir patys šio pasiūlymo iniciatoriai Andrius Palionis bei Valius Ąžuolas. Nepritarti Projekto 56 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta priemoka už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga, yra ir šiuo metu galiojančiame Vidaus tarnybos statute.
Šios priemokos tikslas – motyvuoti saugomų asmenų fizinę apsaugą vykdančius pareigūnus, kuriems yra keliami itin aukšti reikalavimai. Objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų tikslinga iš visų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų išskirti VAD pareigūnus, kurių funkcijos susijusios su pastatų apsauga, nėra. 85. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
priemokų mokėjimo taisyklės svarstytinos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti skirtingi pareigų vykdymo ypatumai. Šios dalies 1 punkte numatyta priemoka už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, t. y. pavedamos ad hoc , o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta priemoka už tęstinio pobūdžio įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, todėl šio straipsnio 2 dalyje siūloma priemokos už papildomų užduočių, kurios pareigūnui suformuluojamos raštu, mokėjimo tvarka turėtų būti patikslinta ir nesusieta su vienų metų terminu nuo jos paskyrimo. Pritarti Pritarus Seimo narės pasiūlymui, į pastabą yra atsižvelgta. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
patikslinti, nes neaiški šio straipsnio 1 dalies 3 – 5 punktuose nurodytų priemokų dydžio ribojimo taisyklė, neaišku, ar šios priemokos kartu negali viršyti 20 procentų pareiginės algos, ar kiekviena atskirai. Nepritarti
viršyti 20 procentų pareiginės algos, t.y. kiekviena iš jų. 87. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame Statute yra taip pat. 88.
kanceliarijos Teisės departamentas
pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 144 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis . Tačiau keičiamo statuto 51 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas pareigūnams už minėtą darbą . Pritarti iš dalies Nustatyti pagal galiojantį VTĮ - apmokėjimas už viršvalandinį darbą yra apskaičiuojamas nuo pareiginės algos kartu su priedais. Pasiūlymas:
„2. Apskaičiuojant pareigūno apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių
dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
derintinos su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos
kanceliarijos Teisės departamentas
10
teisinis reguliavimas nesuprantamas. Nesuprantama ir formuluotė „atgaline tvarka“. Jeigu čia turėta omeny atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisė, normos reikėtų atsisakyti, nes atgręžtinio reikalavimo (regreso) teisiniams santykiams reguliuoti pakanka keičiamo statuto 43 straipsnio nuostatų.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vidaus tarnybos statutiniai valstybės tarnautojai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, taip pat nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje numatytos 120 mėnesių pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis aiškiai neapibrėžta, todėl neaišku, kokius praradimus ji kompensuoja. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto 58 straipsnyje siūloma reguliuoti kompensacijas pareigūno ar kursanto mirties arba sveikatos sutrikdymo atvejais, galima preziumuoti, kad čia siūloma nustatyti žalos dėl gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo teisinius santykius, o šio straipsnio 10 dalyje – regreso teisę į žalą padariusį asmenį.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo statuto
užmokesčio dydžio vienkartinės kompensacijos (ar šios kompensacijos ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam dydžio skirtumas) paskirtis neapibrėžta, ir į tai, kad ji mokama kaip papildoma išmoka, nepaisant to, kad žala atlyginama nelaimingų atsitikimų darbe (tarnyboje) ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokomis, regreso teisės į keičiamo statuto 58 straipsnio 1 dalyje nustatytą kompensaciją, kaip į atlygintinos žalos išmoką, įtvirtinimas kelia abejonių, nes nustačius siūlomą teisinį reguliavimą, asmuo, padaręs žalos pareigūnui, regreso tvarka turėtų atlyginti daugiau, nei asmuo, padaręs žalos ne pareigūnui. Be to, tokiu būdu gali būti pažeistas Konstitucijos 30 straipsnio
straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jis reiškia, jog „<...> žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tiesų prarado. Jeigu atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, šis principas pažeidžiamas, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Tai, ką nukentėjusysis gavo daugiau, nei jam padaryta nuostolių, gali būti kvalifikuojama kaip nepagrįstas praturtėjimas.
Ir atvirkščiai, - ne visiškas žalos atlyginimas taip pat pažeistų aptariamą principą, nes civilinė atsakomybė nevisiškai atliktų kompensavimo funkciją.” [4] Nepritarti 2016 m. rugsėjo 19 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-P-40-1-12 „Valstybės biudžeto lėšų apsauga, įstatymų nustatytais atvejais atlyginus kitų asmenų padarytą žalą“ konstatuota, kad saugant ir ginant asmens interesus ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalą paprastai turi atlyginti ją padaręs arba už jo veiksmus atsakingas asmuo. Įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus ir siekiant apsaugoti žalą patyrusių asmenų interesus, tam tikrais atvejais valstybė įsipareigojo atlyginti kitų asmenų padarytą žalą. Valstybė, atlyginusi kitų asmenų padarytą žalą, įgyja teisę reikalauti iš už žalą atsakingų asmenų grąžinti tai, kas už juos sumokėta (įgyja regreso teisę). Šiuo metu Vidaus tarnybos statute nustatytas analogiškas reglamentavimas. 91. Lietuvos muitinės darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimas
12 Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo statuto projekto tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, siūlome 59 str. 1 d.2 p. pakeisti ir išdėstyti: ,,2) pareigūnų medicininė reabilitacija, sveikatos grąžinamasis ir antirecidyvinis gydymas, prevencinė medicininė ir psichologinė reabilitacija, vykdoma įstaigose, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vidaus reikalų ministerija .“ Nepritarti Projekte nustatytas šiuo metu vidaus reikalų sistemoje taikomas modelis, kuris yra efektyvus. Argumentų dėl siūlymo keisti šiuo metu esama reglamentavimą nepateikta. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad muitinės pareigūnams tai yra nauja socialinė garantija. 92.
kanceliarijos Teisės departamentas
3
žodžio „pasirašo“ reikėtų įrašyti žodį „sudaro“. Pritarti
susivienijimas
8 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 60 str. 8 d. jį išdėstyti taip: „
8. Pareigūnai , kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, tam skiriama iki 100 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
valandų;
valandų;
skiriama 100 valandų. 7.
numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“ Nepritarti Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiama teisė iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį (iki 120 val. per metus) dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pritarus siūlymui didinti profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičių profesinių sąjungų atstovai, kurių skaičius įstatymuose neribotas, galės nevykdyti statutinių valstybės tarnautojų funkcijų net 12,5 darbo dienų per mėn., tuo tarpu už šį laiką jiems būtų mokamas atlyginimas, o jų funkcijas turės vykdyti kiti statutiniai valstybės tarnautojai. Pažymėtina, kad pagal projektą dėl didesnio profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų skaičiaus gali būti susitarta šakos kolektyvinėje sutartyje . 94. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 65 straipsnio 4 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
9
patikslinti ir nurodyti kaip (kokiu dydžiu) apmokamas šioje dalyje nurodytas mokamas poilsio laikas. Pritarti Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalyje nustatyta:
viršvalandinio darbo laikas, padauginti iš šio straipsnio 1–4 dalyse nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedami prie kasmetinių atostogų laiko . Darbo kodekso 107 straipsnio 4 dalyje nustatyta:
darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas.
Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbuotojo darbo užmokestį . Atsižvelgus į Darbo kodekse nustatytą reglamentavimą, Statuto projekto 69 straipsnio 9 dalį tikslinti taip:
„9. Už viršvalandinį darbą pareigūno prašymu vietoj statuto 57
straipsnyje nustatyto apmokėjimo gali būti kompensuojama suteikiant jam per mėnesį mokamą poilsio laiką, kurio trukmė apskaičiuojama viršvalandinio darbo laiką padauginus iš skaičiaus 1,5, jeigu tai nesutrikdys statutinės įstaigos veiklos. Už šioje dalyje nustatyta tvarka suteiktą poilsio laiką paliekamas pareigūno darbo užmokestis. “
kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Nepritarti Su buvusiais statutiniais pareigūnais sudarytas terminuotas darbo sutartis reglamentuos Darbo kodeksas, o detaliau mentorystės institutas bus apibrėžtas poįstatyminiame reglamentavime. 97. Lietuvos policijos veteranų asociacija
5 Vyriausybės programoje numatyta įdiegti mentoriaus institutą, kuriuo siekiama pritraukti didelę patirtį turinčius pensinio amžiaus asmenis pagal darbo sutartį vykdyti konsultacinio pobūdžio funkcijas valstybės įstaigose. Mentoriaus instituto įteisinimas numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano 3.4.2. darbo 4 priemonėje. Už priemonę atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Vyriausybė pateikė Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto projektus, kuriuose numatyta mentorystė. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 48 str.
suėjo 65 metai ir kurie atleidžiami iš pareigų suėjus nustatytam amžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Panaši nuostata yra ir Vidaus tarnybos statuto projekto 69 str. 5 d. tik ten nenurodomas amžiaus cenzas. Mentorystės sutartis gali būti sudaroma su į pensiją išeinančiu pareigūnu sukakus nustatytam amžiui. Šiais įstatymais nustatomos mentorystės sąlygos ir tapimo mentoriumi aplinkybės nepagrįstai susiaurina mentorystės institutą:
a) mentorystės galimybė suteikiama asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus ir prieš išeinant į pensiją užėmusiems įstaigos vadovo, karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio tarnautojo pareigas. Šiuo atveju mentorystė yra faktinis įstatymų projektuose nenumatytas valstybės tarnybos pratęsimas.
b) mentoriais gali būti tik iš atskirų valstybės tarnybos kategorijų pareigų į pensiją išeinantys asmenys. Pagal pateiktus projektus, mentoriais negali būti nei politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nei pakaitiniai valstybės tarnautojai, nežiūrint jų kompetencijos ir patirties.
c) tiesioginė šių įstatymų blanketinė nuoroda į Vyriausybės tvirtinamą darbo sutarties dėl mentorystės sudarymo tvarką, kuria teisinę situaciją, kad kitos kategorijos asmenys, tokie kaip anksčiau dirbę valstybės tarnyboje; didelę kompetenciją turintys privataus sektoriaus specialistai; viešąsias paslaugas teikiantys specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis; jau išėję į senatvės ar gaunantys pareigūno valstybinę pensiją; valstybės įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir t.t. negalės būti pritraukiami mentorystei. Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas ir siūlymus bei juos išnagrinėti. Nepritarti Statuto projekte ir Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekt e siūloma diegti iki šiol valstybės tarnyboje įstatyminiu lygmeniu nereglamentuotą mentoriaus institutą, kurio paskirtis ‑ sudaryti galimybę didelę patirtį sukaupusiems buvusiems valstybės tarnautojams, statutiniams pareigūnams savo turimą patirtį, žinias ir ryšių tinklą perduoti jauniems kolegoms, tokiu būdu tiesiogiai, greitai ir efektyviai ugdant ir motyvuojant jaunuosius kolegas. Tikimasi, kad mentoriaus institutas padės įstaigai sklandžiai tęsti ilgalaikius darbus keičiantis darbuotojams. Priėmus įstatymų projektus ir praktikoje pasiteisinus mentoriaus institutui, kiti viešajame ar privačiame sektoriuje dirbę ir pensinio amžiaus sulaukę asmenys, esant poreikiui, viešojo administravimo institucijose ir įstaigose galės būti įdarbinami pagal darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka. Manytina, kad klausimas dėl mentoriaus instituto plėtimo, įtraukiant ir kitus viešajame ar privačiame sektoriuje dirbusius ir pensinio amžiaus sulaukusius asmenis, galėtų būti vertinamas ateityje, įvertinus mentoriaus instituto naudą valstybės tarnybai
teisėsaugos pareigūnų federacija
5 Diskutuotina, ar vidaus tarnyboje pagrįstai siūloma įtvirtinti atskirą nuo Darbo kodekso darbo sutarties rūšį. Darbo sutartis sąlygoja darbuotojo darbo teisinius santykius, kurių esminiai principai yra numatyti įstatymo lygiu – Darbo kodekse. Todėl siūlome arba atsisakyti naujos Darbo kodekse nenustatytos darbo sutarties rūšies, arba papildyti Statuto projektą nuostatomis apibrėžiančiomis šią darbo sutartį ir esmines jos sąlygas. Nepritarti Su buvusiais statutiniais pareigūnais sudarytas terminuotas darbo sutartis reglamentuos Darbo kodeksas, o detaliau mentorystės institutas bus apibrėžtas poįstatyminiame reglamentavime. 99. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-0871 56.
Keičiamo statuto 70 straipsnyje siūloma nustatyti ginčų vidaus tarnyboje teisinio reguliavimo institutą. Iš šio straipsnio bei keičiamo statuto normų turinio galima preziumuoti, kad šiame straipsnyje siūloma reguliuoti individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, straipsnio pavadinimas tarpusavyje derintinas su jo turiniu. Antra, iš šio straipsnio bei kitų keičiamo statuto straipsnių (pvz., 33 straipsnio 24 dalis) turinio darytina išvada, kad individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimas tarnybinių ginčų komisijoje nėra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija, todėl tokio instituto įtvirtinimas kelia abejonių. Trečia, jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, keičiamo statuto
nagrinėja ginčą (ne prašymą), taip pat reikėtų nustatyti kokias teisines pasekmes ginčo šalims sukelia tarnybinių ginčų komisijos priimti sprendimai, kas ir kokia tvarka juos įgyvendina. Nepritarti Pažymėtina, kad tarnybinių ginčų sprendimo institutas galioja nuo
įstaigų poreikius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio instituto misija – sutaikyti ginčo šalis, rasti kompromisinį sprendimą ir spręsti kylančias problemas įstaigoje. Atsižvelgiant į tai, keisti esamą teisinį reguliavimą netikslinga. 100. Aurimas Kalvelis 2018-05-15 Kita aktuali problema slypi VTS projekto
informacija. Mano įsitikinimu, kas liečia kasmetinius tarnybinės veiklos vertinimus, Tarnybinių ginčų komisija turėtų būti organizuojama aukštesnėje pagal pavaldumą įstaigoje (pvz VAD prie VRM vertinimų komisijos sprendimą turėtų nagrinėti Vidaus reikalų ministerijoje sudaryta ginčų komisija).
Analogiškai policijoje ( policijos komisariato vertinimo komisijos sprendimą nagrinėtų VPK, o VPK nagrinėtų Policijos departamente sudaryta ginčų komisija ir t.t.). Ši naujovė , esu tikras, užkirstų kelią piktnaudžiavimui įstaigų viduje bei prisidėtų prie vertinimų objektyvumo, nes įstaigų vadovai nenorėtų diskredituoti savo įstaigos. Dabartinė praktika, kai dėl vertinimo komisijos priimto sprendimo pareigūnas gali motyvuotu prašymu kreiptis į toje pačioje įstaigoje sudarytą ginčų komisiją yra absoliučiai nelogiškas ir jokių prošvaisčių pareigūnui neduodanti galimybė, nes akivaizdu, jog didelė tikimybė , kad ginčų komisija visomis išgalėmis „pridenginės“ vertinimų komisijos sprendimą. Juk niekas nepjaus šakos, ant kurios pats sėdi. Teismų problematika taip pat egzistuoja, nes teismai nagrinėja teisėtumo bei procedūrinių pažeidimų problematiką, tačiau nepriima sprendimų pakeisti vertinimų komisijos sprendimą įvertinti „ gerai“ pakeisti į „labai gerai“. Sprendimas, nustačius pažeidimus, būna tiesiog dar kartą pervertinti pareigūną komisijoje. Tačiau nebūna jokio įpareigojimo įvertinti „labai gerai“. Todėl natūralu, kad įstaiga formaliai gali atlikti procedūrą dar kartą nepakeisdama sprendimo. Plius nepamirškime apeliacijos galimybės. Ko pasekoje per 2 metus nukenčia pareigūnas, nes būna patekęs į nelogiškos tvarkos pinkles, pagal kurias net ir būdamas teisus tik sugaišta daug laiko, nervų, tačiau rezultato, kurio yra vertas, nepasiekia. Todėl teismas, kaip šiuo metu egzistuojanti alternatyva vertinimų apskundimui, deja, yra tik laiko gaišimas.
Todėl yra svarbu ne tik įstatyme įtvirtinti galimybę apskųsti savo įstaigos vertinimo komisijos išvadą aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos ginčų komisijai, bet ir tai, jog ginčų komisijos galioje būtų ne tik konstatuoti neteisėto sprendimo ar procedūrinių pažeidimų faktą, bet ir nuodugniai, išsamiai išnagrinėti visas pareigūno vertinimo faktines aplinkybes iš esmės bei priimti sprendimą arba palikti esamą įvertinimą, arba pakelti įvertinimą per vieną pakopą, t.y. įvertinimą „gerai“, kuris yra skundžiamas, pakeisti į įvertinimu „labai gerai“ ir tas ginčų komisijos sprendimas turi būti privalomas vykdyti žemesnės įstaigos, kurioje dirba į ginčų komisiją kreipęsis pareigūnas, vadovui. Galima dar , kaip alternatyvą, palikti galimybę kreiptis į ginčų komisiją dėl vertinimų toje pačioje įstaigoje, tačiau būtina sekančiai įtraukti punktą, jog savos įstaigos ginčų komisijos sprendimą pareigūnas gali skųsti aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos ginčų komisijai, kurios sprendimas bus privalomas vykdyti įstaigos vadovui ( paraleliai nurodyti, kad aukštesnės pagal pavaldumą įstaigos ginčų komisijos sprendimą pareigūnas ar žemesnė įstaiga gali apskųsti teismui). Tačiau, aš labiau už pirminį variantą, kai iš karto skundžiama išvada aukštesnės įstaigos ginčų komisijai, nes bus sutaupyta daug laiko. Nepritarti Pažymėtina, kad pagal Vidaus tarnybos statutą įstaigos vadovo sprendimai gali būti skundžiami teismui. Tarnybinių ginčų sprendimo vidaus tarnyboje instituto tikslas – objektyviai ir greitai statutinėje įstaigoje išspręsti kilusį individualų tarnybinį ginčą, esant galimybei – sutaikinti abi šalis, taip prisidedant prie pareigūnų teisių gynimo, taip pat, siekiant taupyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, didinti pareigūnų pasitenkinimą darbu, formuoti pasitikėjimu ir pagarba grįstą kultūrą.
Atsižvelgiant į tai, manome, kad projekte įtvirtinti naują privalomą neteisminio nagrinėjimo institutą netikslinga. 101. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-04-1172 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 62 str. 2 d. numato atleidimo pagrindą, kai pareigūnas serga daugiau kaip 120 d. iš eilės arba 140 dienų per paskutinius 12 kalendorinių mėnesių. Kartu šiuo teisiniu reguliavimu numatytos ir socialinės garantijos sergantiems valstybės tarnautojams Projekte tokio atleidimo pagrindo ir garantijų statutiniams pareigūnams jau nelieka. NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Projektu numatyti analogiškas socialines garantijas statutiniams pareigūnams, kurie laikinai nedarbingi ar yra susirgę profesine liga. Atsižvelgus į tai, siūlome papildyti Projekto 71 str. 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „ Pareigūnas gali būti atleistas iš vidaus tarnybos, kai jis yra laikinai nedarbingas daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką, ir jeigu neatvykimas į tarnybą nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu atliekant pareigūno funkcijas. Atleisti pareigūną dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių galima, jeigu atleidimo iš pareigų dieną pareigūnas tebeserga ir neatsirado pagrindas jį atleisti pagal šio straipsnio
“.
Nepritarti Pažymėtina, kad tokio atleidimo pagrindo nebeliko naujos redakcijos Darbo kodekse, jo siūloma atsisakyti ir Valstybės tarnybos įstatymo projekte. Manytina, šio atleidimo pagrindo atsisakymas kaip tik apsaugo pareigūnų interesus, kadangi pasveikęs pareigūnas, nepaisant to, kiek laiko truko jo nedarbingumas, galės grįžti tęsti tarnybos. Tuo tarpu pareigūnai, kurie dėl sveikatos nebegalės tęsti tarnybos, galės būti atleidžiami vadovaujantis atitinkama CMEK išvada pagal projekto 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
19
numatytas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas („<...> kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka“) turėtų būti proporcingai suderintas su keičiamo statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytomis asmens nepriekaištingą reputaciją apibrėžiančiomis sąlygomis (ypač dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos traktuotės). Atitinkamame kontekste atsižvelgtina į šioje išvadoje teikiamas pastabas dėl statuto 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų. Nepritarti Argumentai dėl nepriekaištingos reputacijos išdėstyti prie 15 pastabos. 103. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
turinys tikslintini dėl kelių priežasčių. Keičiamo statuto 76 straipsnyje siūloma reguliuoti išeitines kompensacijas atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos.
Pažymėtina, kad pagal Darbo kodekso 56 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – projektas XIIIP-1596) 47 straipsnio nuostatas, atleidimo iš tarnybos ar darbo atveju mokama išeitinė išmoka, todėl vienarūšės išmokos turi būti apibrėžtos vienodomis sąvokomis. Toks išmokos apibrėžimas svarbus reguliuojant vienarūšių išmokų dydžio apskaičiavimo, gyventojų pajamų mokesčio, valstybinio socialinio draudimo ir kitus teisinius santykius, todėl nuostatos tikslintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
išeitinių kompensacijų didinimo tvarka ir šio straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią išeitinės kompensacijos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą , atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo ir projekto Nr. XIIIP-1596 47 straipsnio 4 dalies nuostatas, vertintina kaip galimai pažeidžianti konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 60 straipsnį, išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke.
Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Nepritarti Tai yra pareigūnų socialinė garantija, kuri yra nustatyta ir šiuo metu galiojančiame Statute. Projektu nėra siekiama mažinti pareigūnų socialines garantijas. 105. Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga 2018-05-16 Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga), susipažino su 2018 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime registruotu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1609 (toliau - Projektas). Atstovaudama Lietuvos Respublikos ugniagesių gelbėtojų pareigūnų, Profesinės sąjungos narių, teisėms ir teisėtiems interesams, siunčiame Jums Profesinės sąjungos pasiūlymus Projektui ir prašome atsižvelgti į Profesinės sąjungos teikiamus pasiūlymus Projektui. Pareigūnų bendruomenė tikisi, kad teikiamos pastabos ir pasiūlymai bus atidžiai įvertinti ir sudarys realias sąlygas skaidrios, prestižinės ir gebančios realiai padėti visuomenei vidaus tarnybos kūrimui ir ugdymui. Dėkojame už bendradarbiavimą. Argumentai: 1.
Argumentai:
1Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento:
Programos 1000 “ tikslus, kuriais norima tarnybą pradedančiam vidaus tarnybos pareigūnui 2020 metais mokėti ne mažesnę kaip 1000 eurų atlyginimą neatskaičius mokesčių, būtina sudaryti tam galimybes. Manome, kad pareigybių grupių pareigybių koeficientų maksimalios ribos keltinos būtent nurodytam tikslui pasiekti.
Norint, kad eilinis postinis, patrulis, pasienietis, ugniagesys gelbėtojas gautų su apmokėjimu už darbą naktį 1000 eurų darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, koeficientas turi būti ne mažesnis nei 8. Tokiu būdu, šiuo metu įstatymo projekte siūlomos pareigybių koeficientų maksimalūs dydžiai, atsižvelgus į sparčiai augantį darbo užmokestį privačiajame sektoriuje ir kylantį bendrą pragyvenimo lygį, būtina numatyti aukštesnius maksimalius pareiginių algų koeficientus, nei pateiktame projekte. Papildomai manytina, kad pareiginės algos koeficientų maksimalaus dydžio atitinkamai pareigybių grupei didinimas sudarys prielaidas ateityje pareigūnų darbo užmokestį didinti ne per laikinas darbo užmokesčio didinimo priemones, o per stabilias ir pareigūnų ir karių pensijos dydį garantuojančias priemones. Pasiūlymas:
1Siūlome pakeisti įstatymo projekto priedą ir išdėstyti jį taip:
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priedas
Pareigybių grupė Pareigybės pavadinimas Įstaigų grupė II III
Vidaus reikalų ministerijos vadas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, policijos generalinis komisaras, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 15–19 2.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas
vadovas), direktorius (įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (įstaigos vadovas) 13–17,5 13–17,5 4.
Dalinio vadas, štabo viršininkas, viršininko pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas), direktoriaus pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vado pavaduotojas, mokyklos viršininko pavaduotojas, patarėjas (įstaigos patarėjas), biuro viršininko pavaduotojas, vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), rinktinės vado pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas)
pavaduotojas, valdybos viršininkas, patarėjas
6Komisariato viršininkas,
užkardos vadas tarnybos viršininkas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), valdybos viršininko pavaduotojas, posto viršininkas 9–15 8–14
viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), centro viršininkas, eskadrilės vadas, rinktinės vadas, posto viršininko pavaduotojas 8,5–14 14,5 7,5–1314
viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), poskyrio viršininkas, vyriausiasis tyrėjas, vyriausiasis detektyvas, vyriausiasis agentas, vyriausiasis lakūnas, orlaivio vadas, laivo vadas, tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, komandos viršininkas, specialusis atašė,
Skyriaus viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), nuovados viršininkas, kuopos vadas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas, vyriausiasis specialistas, komandos viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininko pavaduotojas, posto pamainos viršininkas 7–12 13,5 6–
lakūnas, vyresnysis laivavedys, vyresnysis tyrėjas, vyresnysis detektyvas, vyresnysis agentas, kuopos vado pavaduotojas, vyresnysis specialistas,
lakūnas, laivavedys, tyrėjas, detektyvas, agentas,
, sargybos viršininkas, būrininkas,
postinis, skyrininkas, jaunesnysis specialistas , vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, viršila, jaunesnysis budėtojas, vyresnysis kovotojas 4,5–9 11,5 4–
postinis, vyresnysis patrulis, dispečeris, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, vyresnysis pasienietis, kovotojas 3,9– 8,511 3,8–
15Postinis, patrulis, pasienietis,
Papildomų biudžeto lėšų pataisos nepareikalaus. Pareigybės bus perkeltos su turimais koeficientais ir per eilinius (taip pat ir neeilinius) vertinimus, įstaiga pareigūnams diferencijuos atlyginimus pagal atsakomybę ir pareigas.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas perkelti skyrininko, jaunesniojo specialisto pareigybę iš 13 į 12 pareigybių grupę, o pamainos vado, specialisto ir inspektoriaus pareigybes – iš 12 į 11 pareigybių grupę yra susijęs su darbo užmokesčio didinimu (pareiginės algos pritraukimu prie mažiausio galimo koeficiento naujai nustatomoje pareigybės grupėje). Atkreiptinas dėmesys, kad teikiami pakeitimai paliestų ne tik Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnus, bet ir kitų statutinių įstaigų pareigūnus. Preliminariais skaičiavimais vien tik vidaus tarnybos sistemos įstaigose skyrininko ir jaunesniojo specialisto pareigybių perkėlimas į aukštesnę pareigybių grupę papildomai per vienerius metus pareikalautų 5,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų; specialisto ir inspektoriaus pareigybių perkėlimas į aukštesnę pareigybių grupę per vienerius metus pareikalautų 0,649 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Papildomų lėšų vidaus reikalų įstaigoms neprireiktų tik vyresniojo inspektoriaus pareigybės perkėlimui iš 11 į 10 pareigybių grupę. Šis ženklus papildomas asignavimų poreikis Vyriausybėje vertintas nebuvo, todėl komitete pritarta tik siūlymui padidinti pareigūnų pareiginės algos maksimalius koeficientus, kurių padidinimas sudarys galimybę ateityje pakelti darbo užmokestį pareigūnams. 106. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
sąvokos ,,pareigūną į pareigas skiriantis vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis statutinės įstaigos vadovas“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo“, ,,pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo“,
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-08 61.
Keičiamo statuto priedo 6 eilutėje reikėtų patikslinti pareigybių pavadinimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu teikiamame Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. 1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP- 1616 apibrėžtas probuotojas. Jeigu čia apibrėžta pareigūno pareigybė, atitinkamai turėtų būti patikslintas keičiamo statuto priedas. Nepritarti Tai nėra pareigybė. 108. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-04-112
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str. 1 d. siūloma numatyti Projekto įsigaliojimo datą –
vidaus tarnybos sistemoje egzistuojanti situacija, susijusi su darbo užmokesčio didinimu pareigūnų bendruomenę neramina jau kuris laikas. Egzistuojantis darbo užmokesčio didinimas, paremtas laikino pobūdžio priemonėmis, o ne nuolatiniu stabiliu ir ateityje garantuojančiu garantuotą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, priemonių planu, ne tik finansiniu požiūriu neigiamai veikia vidaus tarnybos pareigūnų motyvaciją, bet ir suponuoja diskriminacinio pobūdžio atmosferą vidaus tarnybos pareigūnų tarpe. Be to, šiuo metu gana „nelankstaus“ reglamentavimo, numatyto galiojančiame Vidaus tarnybos statute, dėka, centrinės įstaigos net ir turėdamos laisvų darbo užmokesčio lėšų, jų negali panaudoti pilna apimtimi. Tokia situacija verčia imtis neatidėliotinų priemonių esamai situacijai gerinti, o vidaus tarnybą paversti prestižine tarnyba. Atsižvelgiant į tai, siūlome Vidaus tarnybos statuto naujos redakcijos įsigaliojimo datą keisti ir numatyti, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu siūlomas Vidaus tarnybos statutas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d. ir Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 str.
1 d. pakeisti bei išdėstyti taip: „
įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja 20198
liepos 1 d. “ Nepritarti Pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto pakeitimo projektu siekiama reglamentuoti ne tik vidaus reikalų ministro, bet ir teisingumo bei finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose tarnaujančių pareigūnų tarnybos santykius, todėl kartu teikiami Tarnybos Kalėjimų departamente prie TM statuto bei Tarnybos muitinėje statuto pakeitimų projektai, kuriuose numatytas pareigūnų „išstatutinimas“. Atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus įspėjimo apie naikinamą pareigybę terminus, numatyti Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d., nėra galimybių. 109. Aurimas Kalvelis 2018-05-152
po pareigybių bei koeficientų lentele yra 2 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas bei įgyvendinimas“. Siekiant nuo 2020 m. įgyvendinti valstybės prisiimtą įsipareigojimą pirminės grandies pareigūnui mokėti 1000 eur neto ( planas „1000“), būtina įtraukti ne tik esamą nuostatą, jog nuo 2019 m. visi pareigūnai, kurių koeficientai nesiekia lentelėje mažiausio esamo, automatiškai nuo sausio 1 d. gauna jiems aukštesnį lentelėje esantį startinį apatinį koeficientą, bet ir įtraukti naują nuostatą, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. visiems pareigūnams, kurie yra koef. riboje nuo žemiausio iki 0,99 už jį didesnio, automatiškai koef dydis prilyginamas didesniam per 1,0 koef nei startinis apatinis koef.
Kaip pvz. paminėsiu tarkim II įstaigų grupės 12 pareigybių grupės specialisto pareigybę: tiems pareigūnams, kuriems koeficientas iki 2020 m. sausio 1 d. būtų 6,0 6,3 6,5 6,9 6,99 ir t.t. automatiškai koeficientas patampa lygiai 7,0 !!!. Kieno koef tai dienai viršija 7,0 , jų padėtis nesikeičia ir jie lieka su savo asmeniniu koef iki sekančių vertinimų. Ir analogiškai visose pareigybių grupėse taip padaryti. Tokiu būdu realiai padidės pareigūnų atlyginimai ne per visokius budėjimus namuose, priemokas už papildomą darbą, viršvalandžius ir t.t. bei bus įgyvendintas planas „1000“. Taip pat bus išvengta didelio koeficientų disbalanso toje pačioje pareigybių grupėje esantiems pareigūnams, kuris jau yra atsiradęs dėl kasmetinių vertinimų trūkumų bei piktnaudžiavimo atvejų. Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra susijęs su darbo užmokesčio didinimu. Komitete nutarta nepritarti naujai teikiamiems, su darbo užmokesčio didinimu susijusiems, siūlymams, nes jie reikalauja papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto, kurie yra Vyriausybės neįvertinti. Pažymėtina, kad projektu sudaromos sąlygos pareigūnų darbo užmokestį didinti palaipsniui, atsižvelgiant į turimus asignavimus. 110. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-082
paskutiniame sakinyje numatyta taisyklė tikslintina atsižvelgiant į keičiamo statuto 77 straipsnio normas.
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-082
63Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies nuostata,
pagal kurią centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė susiejama su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme, svarstytina pagal santykį su šio straipsnio 7, 9 ir 10 dalyse nustatytais pareigų ėjimo laikotarpiais. Svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje neturėtų būti nustatytas bent minimalus centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų pereinamasis laikas. Nepritarti Pereinamasis laikotarpis nereikalingas, kadangi įsigaliojus Statutui centrinių įstaigų vadovų pavaduotojai ir toliau eis savo pareigas tol, kol baigsis centrinės įstaigos vadovo kadencija ir bus paskirti nauji pavaduotojai. Be to, įgyvendinant 2015 m. birželio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855 buvo nustatyta analogiška vidaus reikalų ministro valdymo sričių centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojų įgaliojimų trukmė. 112. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-082
reikėtų tikslinti, nes neaišku ką apima samprata „suteikiamos“ – atostogų dienų skaičių, atostoginių apskaičiavimo tvarką ar dar ką kitą. Neaišku, kodėl pasirinktas siūlomas teisinis reguliavimas, svarstytina, ar tokia taisyklė praktikoje nesukels normų taikymo problemų. Nepritarti Analogiška nuostata yra VTĮ, dėl jos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabos neteikė. 113. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-082
nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl jos turėtų būti nustatytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme.
Be to, šios nuostatos nevisiškai suprantamos. Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 – 19 dalyse nustatytas pareigūnų amžius iki kurio jie gali tarnauti, todėl neaišku, kodėl taisyklės būtų taikomos ne tik skiriant, bet ir mokant (jau paskirtas) valstybines pensijas. Nepritarti Įgyvendinant 2015 m. birželio 25 d. priimtą Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą Nr. XII-1855 buvo nustatytas analogiškas reguliavimas. Šios nuostatos būtinos tam, kad priimant sprendimą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo būtų taikoma kitokia vidaus tarnybos trukmė, nei galiojančiame įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad iki įstatymo įsigaliojimo atleistiems pareigūnams, kurie yra ištarnavę 5 ir daugiau metų tačiau nėra ištarnavę pensijai skirto laiko, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu pensija bus paskirta kai jie sukaks Vidaus tarnybos statute nustatytą amžių. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti šių asmenų teisėtus lūkesčius, projekto 2 straipsnio 23 dalyje ir yra siūlomos atitinkamos nuostatos. 114. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-082
nuostatas siūlytina formuluoti subjektus apibrėžiant daugiskaita, nes šio straipsnio 26 dalyje kalbama apie pareigūnus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-082
formuluotė „nuostatos taikomos <...> žalai“ teisės požiūriu nepriimtina, ji turėtų būti tikslinama atsižvelgiant į keičiamo statuto 42 ir
VTĮ yra analogiška nuostata, dėl jos pastaba nepateikta. 116. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-083
Įstatymo projekto 3 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti dviem aspektais. Pirma, atsisakyti taisyklių, kurios reguliuoja neformalias procedūras (peržiūrėti), antra, nustatyti ankstesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų įsigaliojimo datą nei 2018 m. gruodžio 31 d., kad vidaus tarnybos sistemos įstaigos turėtų protingą laikotarpį pasirengti įstatymo įgyvendinimui. Nepritarti Projekto 3 straipsnyje yra nustatytas galutinis terminas, iki kurio turi būti parengti ir priimti reikiami teisės aktai, tačiau tai gali būti padaryta ir anksčiau. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Agnės
2 Argumentai: Siūloma nauja Vidaus tarnybos organizavimo koncepcija, kurioje būtų orientuojamasi ne į formalų išsilavinimą, o į gebėjimus atlikti funkcijas, konkrečias asmenų kompetencijas. Siūloma sumažinti išsilavinimo reikalavimus 11-12 pareigybių grupėms ir 8-9 pareigybių grupėms. Siūlymas pagrįstas tuo, kad konkrečiose pareigybėse kompetencijos įgyjamos dirbant, šioms funkcijoms vykdyti nebūtinas specifinis formalus išsilavinimas. Konkretūs išsilavinimo reikalavimai būtų formuojami siūlomose ribose nustatant specialųjį reikalavimą, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 5 str. 2 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „
11.
11. 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 8, 9 ir 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki
specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–97 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus laivo vado pareigybę) – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. “ Pritarti Pritarta pateikto pasiūlymo esmei sumažinti išsilavinimo reikalavimus 11-12 pareigybių grupėms ir 8-9 pareigybių grupėms, tačiau k eičiamo Statuto projekto 5 straipsnio 2 dalies paskutinio sakinio nuostatos patikslintos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą:
Pasiūlymas: „
11, 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 8, 9 ir 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki
vidurinis išsilavinimas, 1–97 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus laivo vado pareigybę) – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius papildomus reikalavimus , taikomus pretenduojant eiti pareigūnų pareigybes , dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, kurio valdymo sričiai priskirta statutinė įstaiga (toliau – ministras), centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. “ 2.
Seimo narys Algirdas
1 Pasiūlymas : Patikslinti Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose,
nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja vidaus tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigūno pareigas, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos . , ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo. “ Nepritarti Pažymėtina, kad tiek dabar galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, tiek nauja redakcija dėstomame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte nėra numatomas baigtinis sąrašas pagrindų dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo, kadangi kiekvienu individualiu atveju, siekiant užtikrinti pareigūno galimumą dirbti kitą darbą, kitos aplinkybės bus vertinamos atskirai. 3.
narys Algirdas
7 Pasiūlymas : Patikslinti Įstatymo projekto 23 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) streikuoti; “ Nepritarti Pažymėtina, kad draudimas streikuoti yra nustatytas ne tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, bet ir kitiems statutiniams valstybės tarnautojams, prokurorams, taip pat karjeros valstybės tarnautojams, einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas. Darbo kodekso 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad d raudžiama skelbti streiką greitosios medicinos pagalbos tarnybose dirbantiesiems ir kitiems darbuotojams, kuriems teisę streikuoti riboja įstatymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio teisinio reglamentavimo prielaidos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 51 straipsnyje, numatančiame, kad darbuotojų teisės streikuoti apribojimus nustato įstatymas. Manytina, kad siūlymas suteikti teisę streikuoti pareigūnams nesuderinamas su statutinių įstaigų veiklos specifika. Įstatymai įpareigoja v idaus reikalų įstaigas užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą, saugoti valstybės sieną, užtikrinti svarbių valstybės objektų apsaugą ir t. t. Taip pat svarbu pažymėti, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos turi būti nuolatinėje parengtyje užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais , krašto gynybą, nes karo metu tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi, todėl teisės streikuoti pareigūnams suteikimas neabejotinai turėtų neigiamą įtaką tiek viešajam, tiek ir nacionaliniam saugumui. 4. Seimo narė Agnė Širinskienė 2018-05-1625 Argumentai:
Siūloma iš esmės peržiūrėti ir pakeisti vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepciją. Siūloma sumažinti pareiginių laipsnių skaičių, taip pat atsisakyti nuostatos dėl laipsnio netekimo – ši nuostata keičiama kitomis, kai laipsnis susiejamas su pareigomis. S iūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 24 str.
5,11 d., panaikinti 15 d. ir straipsnį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 5, 11 d., panaikinti 15 d. ir straipsnį išdėstyti taip:
žymėti nustatomi nekariniai pareigūnų laipsniai (toliau – laipsniai). 2. Laipsniai skirstomi į vidaus tarnybos ir policijos laipsnius. 3. Vidaus tarnybos laipsniai suteikiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Kalėjimų departamento, Muitinės departamento ir šioms centrinėms statutinėms įstaigoms pavaldžių statutinių įstaigų ir statutinių profesinio mokymo įstaigų pareigūnams. 4. Vidaus tarnybos laipsniai yra:
1) vidaus tarnybos grandinis;21 ) vidaus tarnybos jaunesnysis puskarininkis;32 ) vidaus tarnybos puskarininkis;43 ) vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis. 6. Vidurinės grandies pareigūnų vidaus tarnybos laipsniai yra:
tarnybos generolas. 9. Policijos laipsniai suteikiami policijos pareigūnams. 10. Policijos laipsniai yra:
11Pirminės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
1) jaunesnysis policininkas;21
) viršila. 12. Vidurinės grandies pareigūnų policijos laipsniai yra:
komisaras. 15. Pareigūnas laipsnio gali netekti tik netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės. Netarnaujančių buvusių pareigūnų laipsniai yra atsargos laipsniai. Pritarti Komitete pritarta pasiūlymams, susijusiems su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu. 5. Seimo narė Agnė Širinskienė 2018-05-1626 Argumentai:
Siūloma iš esmės peržiūrėti ir pakeisti vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepciją. Siūloma, kad pareiginis laipsnis būtų susiejamas su konkrečiomis pareigybėmis, suteikiamas paskiriant į pareigas. Panaši tarnybinių rangų sistema šiuo metu yra nustatyta Specialiųjų tyrimų tarnyboje (specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 30 str.). Šiuo metu galiojanti vidaus tarnybos laipsnių ar specialiųjų policijos laipsnių suteikimo sistema yra išsiderinusi, nutolta nuo pirminės laipsnių idėjos (žymėti hierarchiją, patirtį), laipsnio suteikimas iš esmės yra automatizuotas, laipsnio reikšmė tam tikra prasme devalvuota, nustačius horizontaliąją karjeros sistemą laipsnių sistema iš esmės nebuvo pertvarkyta, bet buvo padidinti priedai už laipsnius, tokiu būdu padidinamas darbo užmokesčio skirtumas tarp naujai priimamo ir patyrusio pareigūno nepriklausomai nuo gebėjimų ir atliekamo darbo. Dėl šių priežasčių siūlome atsisakyti perdėtai formalizuotos vidaus tarnybos laipsnio ar policijos laipsnio suteikimo procedūros ir nustatyti pareiginius laipsnius, kurie suteikiami skiriant į pareigas.
S iūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 25 str. išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti 25 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „25 straipsnis. Laipsnių suteikimas
po pirminio profesinio mokymo baigimo arba po įvadinio mokymo kursų baigimo statutinėje profesinio mokymo įstaigoje centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto atitinkamos statutinės įstaigos vadovo įsakymu, paskyrus pareigūną į atitinkamas pareigas, o pareigūnui, turinčiam aukštąjį išsilavinimą, suteikiamas vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio arba policininko laipsnis. 1. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, skirdamas jį į pareigas suteikia jo pareigybę atitinkantį laipsnį pagal Statuto priede nurodytas pareigybių grupes:
1) vidaus tarnybos generolo, generalinio komisaro - 1 pareigybių grupių pareigybėms;
2) vidaus tarnybos pulkininko, vyriausiojo komisaro – 2 ir 3 pareigybių grupių pareigybėms;
3) vidaus tarnybos pulkininko leitenanto, vyresniojo komisaro – 4, 5, 6 pareigybių grupių pareigybėms;
4) vidaus tarnybos majoro, komisaro - 7 ir 8 pareigybių grupių pareigybėms;
5) vidaus tarnybos kapitono, komisaro inspektoriaus - 9 pareigybių grupės pareigybėms;
6) vyresniojo leitenanto, vyresniojo inspektoriaus - 10 pareigybių grupės pareigybėms;
7) vidaus tarnybos leitenanto, inspektoriaus – 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms;
8) vyresniojo puskarininkio, viršilos - 13 pareigybių grupės pareigybėms;
9) vidaus tarnybos puskarininkio, vyresniojo policininko - 14 pareigybių grupės pareigybėms;
10) vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio, policininko - 15 pareigybių grupės pareigybėms. 2. Perkeliant pareigūną į kitas pareigas, pareigūnui suteikiamas pareigybę, į kurią yra perkeltas, atitinkantis laipsnis. 2.
pareigūnui, einančiam atitinkamas pareigas ir ištarnavusiam:
1) vidaus tarnybos grandiniu, jaunesniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus;
2) vidaus tarnybos jaunesniuoju puskarininkiu, policininku – ne mažiau kaip 3 metus;
3) vidaus tarnybos puskarininkiu, vyresniuoju policininku – ne mažiau kaip 3 metus. 3. Aukštesnį pirminės grandies pareigūnų laipsnį suteikia centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas. Vidaus tarnybos grandiniui ar jaunesniajam policininkui viena pakopa aukštesnis laipsnis nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto reikalavimo suteikiamas, kai pareigūnas įgyja aukštąjį išsilavinimą. Vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui ar viršilai aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas tik tada, kai jie patobulina kvalifikaciją, įgyja aukštąjį išsilavinimą ir yra paskiriami į atitinkamas pareigas. 4. Vidaus tarnybos leitenanto ar inspektoriaus laipsnis centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto statutinės įstaigos vadovo įsakymu suteikiamas atitinkamas pareigas einantiems asmenims, įgijusiems aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančią pareigybės aprašyme nustatytus reikalavimus. 5. Aukštesnis vidurinės grandies pareigūnų laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ištarnauja:
1) vidaus tarnybos leitenantu, inspektoriumi – ne mažiau kaip 2 metus;
2) vidaus tarnybos vyresniuoju leitenantu, vyresniuoju inspektoriumi
statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas. 7. Vidaus tarnybos majoro ar komisaro laipsnis suteikiamas pareigūnui, kai jis ne mažiau kaip 3 metus ištarnauja vidaus tarnybos kapitonu ar komisaru inspektoriumi. 8. Vidaus tarnybos majoro ir komisaro laipsnius suteikia centrinės statutinės įstaigos vadovas. 9.
pareigūnui, kai jis ištarnauja:
1) vidaus tarnybos majoru, komisaru – ne mažiau kaip 4 metus;
2) vidaus tarnybos pulkininku leitenantu, vyresniuoju komisaru – ne mažiau kaip 4 metus. 10. Vidaus tarnybos pulkininko leitenanto ir vidaus tarnybos pulkininko, vyriausiojo komisaro ir vyresniojo komisaro laipsnius suteikia ministras centrinės statutinės įstaigos vadovo teikimu. 11. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas turinčiam vidaus tarnybos pulkininko laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas Kalėjimų departamento direktoriumi, Muitinės departamento generaliniu direktoriumi, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriumi, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi, Vadovybės apsaugos departamento direktoriumi, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu ar Viešojo saugumo tarnybos vadu, ir yra ištarnavęs vidaus tarnybos pulkininku arba vyriausiuoju komisaru ne mažiau kaip 4 metus. Vidaus tarnybos generolo laipsnis suteikiamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko (toliau – Ministras Pirmininkas) potvarkiu ministro teikimu. 12. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas turinčiam vyriausiojo komisaro laipsnį pareigūnui, kuris paskirtas policijos generaliniu komisaru ir yra ištarnavęs vyriausiuoju komisaru arba vidaus tarnybos pulkininku ne mažiau kaip 4 metus. Generalinio komisaro laipsnis suteikiamas Ministro Pirmininko potvarkiu vidaus reikalų ministro teikimu. 13. Už ypač didelius nuopelnus tarnyboje aukštesnis laipsnis anksčiau, negu nustatyta, suteikiamas tik vieną kartą per pareigūno tarnybą. Ypač reikšmingais nuopelnais laikytini nuopelnai, kurie turėjo didelės reikšmės viešajam saugumui, bausmių ir probacijos vykdymui, muitinės veiklai. 14. Pareigūnui, kuris turi galiojančią tarnybinę nuobaudą arba kurio tarnybinė veikla paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta patenkinamai ar nepatenkinamai, aukštesnis laipsnis nesuteikiamas. 15.
nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa. Centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto statutinės įstaigos vadovo suteiktą laipsnį pažemina centrinės statutinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas statutinės įstaigos vadovas. Ministro suteiktą laipsnį pažemina ministras centrinės statutinės įstaigos vadovo teikimu. Ministro Pirmininko suteiktą laipsnį pažemina Ministras Pirmininkas ministro teikimu. Buvęs laipsnis grąžinamas po vienų metų, o panaikinus tarnybinę nuobaudą – laipsnio pažeminimą viena pakopa, – nesuėjus šiam terminui. 3 . 16. Pareigūnų laipsnių priklausymą nuo pareigūno einamų pareigų, pareigūnų laipsnių suteikimo, pervardijimo ir grąžinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. 4 . 17. Perkelto į policijos įstaigą iš kitos vidaus reikalų ministro, teisingumo ministro ar finansų ministro valdymo sričių statutinės įstaigos arba perkelto į kitą vidaus reikalų ministro arba teisingumo ministro valdymo sričių statutinę įstaigą iš policijos įstaigos pareigūno iki perkėlimo turėtas vidaus tarnybos ar policijos laipsnis pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu. 5. 18. Grąžinto į vidaus tarnybą buvusio pareigūno turimas atsargos laipsnis nuo pareigūno grąžinimo į vidaus tarnybą dienos tampa pareigūno laipsniu arba pervardijamas atitinkamu tos pačios grandies policijos ar vidaus tarnybos laipsniu. 6.19. Priimamam į vidaus tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiui, tarnavusiam valstybės tarnyboje statutiniu valstybės tarnautoju ir turėjusiam specialų pareiginį laipsnį arba rangą, atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir tarnybos stažą, šio straipsnio 3 16 dalyje nustatyta tvarka suteikiamas policijos ar vidaus tarnybos laipsnis. “ Pritarti Komitete pritarta pasiūlymams, susijusiems su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu. 6.
narė Agnė
4 Argumentai: Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą (išsamesni argumentai pateikiami prie esminių pakeitimų). Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su centrinės įstaigos vadovo tolimesne tarnyba, todėl siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 28 str. 4 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„28 straipsnis. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų
skyrimo tvarka
4. Jeigu asmenys prieš paskiriant juos centrinių statutinių įstaigų vadovais ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojais ėjo pareigūno pareigas, pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo tarnybos einant šias pareigas laikotarpiui, šių pareigūnų rašytiniu sutikimu jie gali būti paskirti į laisvas pareigūno pareigas, kurias ėjo iki paskyrimo į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, o jų nesant – į kitas joms lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje arba kitoje statutinėje įstaigoje. Pareigūnui, paskirtam į laisvas pareigas, kurias jis ėjo iki paskyrimo į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, o tokių pareigų nesant paskirtam į kitas joms lygiavertes ar žemesnes pareigas, nustatoma pareiginė alga pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam einant centrinės statutinės įstaigos vadovo ar centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas. Nepritarti Komitete pasiūlymams, susijusiems su darbo užmokesčio sistemos pertvarkymu nepritarta.
Komitete konstatuota, kad darbo užmokesčio sistemos keitimo koncepcija turi būti aptarta su visomis suinteresuotomis institucijomis, įvertinant visas jos teigiamas ir neigiamas puses ir galutinis sprendimas gali būti priimtas įsitikinus, kad siūlomas reglamentavimas sudarys palankias sąlygas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio pagerinimui. Komitete nutarta pritarti tik tiems pasiūlymams, kurie susiję su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu. 7. Seimo narė Agnė
5 Argumentai: Siūloma pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą (išsamesni argumentai pateikiami prie esminių pakeitimų). Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su laikinai perkelto pareigūno darbo užmokesčio nustatymu, todėl, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 29 str. 5 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „29 straipsnis. Tarnybinis kaitumas
ar žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga, atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui pareiginė alga nustatoma pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas.“ Nepritarti Komitete pasiūlymams, susijusiems su darbo užmokesčio sistemos pertvarkymu nepritarta.
Komitete konstatuota, kad darbo užmokesčio sistemos keitimo koncepcija turi būti aptarta su visomis suinteresuotomis institucijomis, įvertinant visas jos teigiamas ir neigiamas puses ir galutinis sprendimas gali būti priimtas įsitikinus, kad siūlomas reglamentavimas sudarys palankias sąlygas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio pagerinimui. Komitete nutarta pritarti tik tiems pasiūlymams, kurie susiję su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu. 8. Seimo
Siūlome nustatyti galimybę įstaigų vadovams užtikrinti tarnybos funkcijų vykdymą neatidėliotinais atvejais. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas iš esmės yra nustatytas ir dabar (pareigūno sutikimu jis gali būti perkeltas į kitas pareigas). S iūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 30 str. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 30 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1. Tarnybinio būtinumo atveju pareigūnas be jo rašytinio sutikimo gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes arba žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), esančioje vienoje statutinių įstaigų sistemoje, ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui.
Bendras pareigūno perkėlimo į kitas pareigas tarnybinio būtinumo atvejais be jo rašytinio sutikimo laikotarpis per 3 jo tarnybos metus negali būti ilgesnis negu 6 mėnesiai. 2. Be rašytinio sutikimo pareigūnai pagal šio straipsnio 1 dalį perkeliami į tos pačios apskrities teritorijoje esančią statutinę įstaigą (padalinį) . 3. Kitais atvejais pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejus, ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui per 5 jo tarnybos metus, išskyrus šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus. 4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos dėl pareigūno perkėlimo į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje negali būti taikomos nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką
(įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. Neseniai pagimdžiusia laikoma motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieni metai. Krūtimi maitinančia laikoma motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką. 5. Pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas aukštesnes, lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas toje pačioje ar kitoje statutinėje įstaigoje (padalinyje), kol grįš negalintis eiti pareigų pareigūnas. 65 .
6
5. Pareigūnas, kuris, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, negali eiti savo pareigų nesinaudodamas tokia informacija, jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje. Šioje dalyje nurodytu atveju perkeltam į lygiavertes ar žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga, atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. iki perkėlimo pagal eitas pareigas gauta pareiginė alga, o perkeltam į žemesnes pareigas pareigūnui nustatoma pareiginė alga pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas. 76
65 dalį, perkeltam į kitas pareigas pareigūnui mokama ne mažesnė kaip iki perkėlimo gauta jo pareiginė alga. Šiame straipsnyje numatytais atvejais į aukštesnes pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma pareiginė alga , atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento. Į lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas perkeliamam pareigūnui nustatoma jo iki perkėlimo gauta pareiginė alga. 87 .
8
7. Pagal šį straipsnį pareigūną galima perkelti į kitas pareigas kitoje tarnybos vietovėje tik tuo atveju, kai atsižvelgiant į šeimos sudėtį jam suteikiamos teisės aktuose nustatyto ploto tarnybinės gyvenamosios patalpos (arba kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos) ir Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamos kelionės, turto perkėlimo išlaidos. Šie reikalavimai netaikomi karo, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejais, ar kai yra pareigūno rašytinis sutikimas. 98 . Pasibaigus pareigūno perkėlimo dėl tarnybinio būtinumo laikotarpiui, pareigūnas grąžinamas į iki perkėlimo eitas pareigas ir jam nustatoma iki perkėlimo gauta pareiginė alga. Tuo atveju, jeigu pareigūno laikino perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiu buvo vertinta jo tarnybinė veikla ir jam buvo nustatyta didesnė pareiginė alga pagal statuto priede jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, pareigūnui, grąžintam į iki perkėlimo eitas pareigas, jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas didinamas tokiu dydžiu, kokiu jo laikino perkėlimo metu vykusio (-ių) tarnybinės veiklos vertinimo (-ų) metu buvo padidintas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne daugiau negu tai pareigybei nustatytas didžiausias pareiginės algos koeficientas. 109 . Draudžiama pareigūną perkelti į pareigas statutinėje įstaigoje (padalinyje), kurioje (kuriame) pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas.“ Pritarti iš dalies Nepritarti nuostatoms, susijusioms su darbo užmokesčio sistemos keitimu. Pritarti siūlymui neriboti pareigūno perkėlimo laikotarpio į kitas pareigas pareigūno sutikimu (šio straipsnio 3 dalis). Pasiūlymas: „ 3.
Pasiūlymas: „
pareigūną laikinai perkelti į kitas pareigas galima tik turint jo rašytinį sutikimą, išskyrus karo padėties, nepaprastosios padėties ar kitų ekstremaliųjų situacijų atvejus, ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui per 5 jo tarnybos metus, išskyrus šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus
Siūloma pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą (išsamūs argumentai pateikiami vėliau, prie esminių pakeitimų). Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su rotuojamų pareigūnų darbo užmokesčio peržiūrėjimu, todėl siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 31 str. 3 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 31 straipsnio ir išdėstyti jį taip: „
centrines statutines įstaigas, vadovams ir vadovų pavaduotojams. Kituose įstatymuose gali būti nustatyti kiti pareigūnų rotacijos atvejai. 2. Pareigūnų tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, tarnybos šiose pareigose laikotarpis – 5 metai, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. 3.
ne mažiau negu 3 mėnesiams iki pareigūno tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos ir jo veiklą paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinus:
1) labai gerai, gali pratęsti tarnybos einant šias pareigas laikotarpį ne ilgiau kaip 5 metams ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet nedaugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti ne mažiau kaip 0,5, bet ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento ;
ar kitoje centrinei statutinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje;
3) patenkinamai, gali perkelti šį pareigūną į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje ar kitoje centrinei įstaigai pavaldžioje statutinėje įstaigoje ir nustatyti 0,5 mažesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, taip pat įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;43 ) nepatenkinamai, gali šį pareigūną perkelti į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją arba atleisti iš vidaus tarnybos , jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės. 4.
statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar su juo svainystės ryšiais susijęs asmuo, jeigu pagal einamas pareigas tarp jų būtų tiesioginis pavaldumas. 5. Pareigūno, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jo šeimos narių kelionės ir turto perkėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Pareigūnų rotacijos tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. “ Nepritarti Siūlymas susijęs su darbo užmokesčio sistemos keitimu. 10. Seimo narė Agnė
3 Argumentai: Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą. Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su darbo užmokesčiu perkeliant į žemesnes pareigas – pareiginė alga nustatoma vienoda visoms tos grupės pareigybėms, todėl, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 32 str. 3 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
alga , atsižvelgiant į šio Statuto 52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei, į kurią perkeltas pareigūnas, nustatytą pareiginės algos koeficientą. pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir mažiausias koeficientas .“ Nepritarti Siūlymas susijęs su darbo užmokesčio sistemos keitimu. 11. Seimo
Siūloma pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą.
Pakeitus darbo užmokesčio sistemą tampa neaktualios nuostatos susijusios su pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimu, kiek tai apima pareiginės algos peržiūrėjimą. Vertinimą, kaip tam tikrą grįžtamąjį ryšį apie pareigūno tarnybą, siūlome palikti, kaip reikšmingą kitoms pareigūno teisėms, taip pat numatyti galimybę skirti vienkartinę išmoką. Kasmetinis vertinimas liktų kaip svarbi pačiam pareigūnui procedūra (kaip grįžtamasis ryšys ir uždavinių formavimas), todėl, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 33 str. išdėstyti taip:
Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
vertinimas
objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. 2. Statutinių įstaigų vadovų, skiriamų statute nustatytai kadencijai, taip pat statutinių įstaigų vadovų ir pavaduotojų, kuriems taikoma rotacija, paskutinis iki jų kadencijos ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas laikomas ir vertinimu baigiantis jų kadencijai ar tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpiui. Šio vertinimo tikslas – įvertinti kvalifikaciją, pastarųjų (praėjusių) metų tarnybinės veiklos rezultatus ir per kadenciją ar per tarnybos einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpį buvusių kasmetinių tarnybinės veiklos vertinimų rezultatus. 3. Pareigūno tarnybinė veikla vertinama, jei pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 4.
atostogų, tarnybinė veikla gali būti vertinama jo prašymu, jei šis pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje. 5. Nėščių, neseniai pagimdžiusių ar krūtimi maitinančių pareigūnių tarnybinė veikla gali būti vertinama tik jų prašymu. 6. Pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. 7. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;43 ) nepatenkinamai. 8. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tiesioginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas skiriantis asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybines veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai (toliau – vertinimo komisija). Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga . 9. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, derina vertinimo išvadą su tiesioginiu vadovu ir vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 15 dalyje nurodytų siūlymų. pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
1) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas;
2) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) skirti pareigūnui padėką. 10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytu pasiūlymu. 1110 .
11
10. Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, derina vertinimo išvadą su tiesioginiu vadovu ir vertinimo komisijai teikia vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 18 dalyje nurodytų pasiūlymų. Šio straipsnio 18 dalies 2 punkte nurodytas pasiūlymas gali būti teikiamas, jei paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo metu pareigūno tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir tiesioginis vadovas einamaisiais metais pareigūno tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai. pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;
2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės. 1211 . Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant. 1312 . Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo apie būsimą pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša pareigūnui. 1413 . Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) patenkinamai;43 ) nepatenkinamai. 1514 . Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 9 dalyje nurodytų siūlymų. siūlo:
1) nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento ;
2) perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas;
3) skirti pareigūnui ne didesnę kaip jo vidutinis darbo užmokestis vienkartinę piniginę išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ši išmoka mokama tais atvejais, kai pareigūnui pagal einamas pareigas jau nustatyta aukščiausia galima pareiginė alga. 1615 . Vertinimo komisijai įvertinus pareigūno tarnybinę veiklą gerai, iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia, vertinimo komisija pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui gali siūlyti pareigūnui skirti padėką. 17. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą patenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui siūlo:
1) įpareigoti pareigūną tobulinti kvalifikaciją;
2) nustatyti pareigūnui 0,5 mažesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą , tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją. 1816 . Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio 10 dalyje nurodytų siūlymų. siūlo:
1) perkelti pareigūną į žemesnes pareigas ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją;
2) atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, jei jo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės. 1917 . Kai pareigūno tarnybinė veikla, kurią tiesioginis vadovas įvertino gerai, vertinama vertinimo komisijoje jo prašymu, vertinimo komisija šio pareigūno veiklą gali įvertinti gerai arba labai gerai.
Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui pasiūlymų neteikia ir iki vertinimo buvusi pareigūno teisinė padėtis nesikeičia. Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūno tarnybinę veiklą labai gerai, pareigūną į pareigas skiriančiam asmeniui teikia vieną iš šio straipsnio159 dalyje nurodytų siūlymų. 2018 . P areigūną į pareigas skiriančio vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, kai yra:
funkcijas;
į aukštesnes pareigas arba nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento ;
didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą. 2119 . Neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas rengiamas ne dažniau kaip kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo pareigūno kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu pareigūnas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje įstaigoje, kurioje vertinama jo tarnybinė veikla. 2220 . Galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo priima jį į pareigas skiriantis vadovas. 2321 . Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais . 2422 .
24
22. Pareigūnai sprendimus dėl tarnybinės veiklos vertinimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su šiais sprendimais dienos gali skųsti tarnybinių ginčų komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka. “ Nepritarti Siūlymas susijęs su darbo užmokesčio sistemos keitimu. 12. Seimo
Siūlome keisti laipsnių suteikimo sistemą, todėl reikia atsisakyti nuostatos susijusios su laipsnio suteikimu paskatinimo tvarka. Siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 36 str. 2 d., panaikinti 9 d. ir išdėstyti straipsnį taip: Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio 2 dalies 5 punktą, panaikinti 9 punktą ir straipsnį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Pareigūnų skatinimas ir apdovanojimai
pareigūnai gali būti skatinami ir apdovanojami. 2. Pareigūnai gali būti skatinami:
1) padėka;
2) ne didesne kaip pareigūno 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio (išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį) vienkartine pinigine išmoka, mokama Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) suteikiant papildomas mokamas atostogas statuto 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka;
4) vardine dovana;
5) suteikiant aukštesnį laipsnį statuto 25 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Pareigūnai gali būti apdovanojami:
1) žinybiniu ženklu;
2) vardiniu ginklu. 4. Pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę atskleidžiant ar ištiriant nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta ar galėjo būti padaryta turtinė žala valstybei, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti skatinami Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartine pinigine išmoka. 5. Pareigūnai už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei gali būti pristatomi valstybės apdovanojimui gauti. 6. Ministras turi teisę skatinti ir apdovanoti pareigūnus visais šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais, statutinės įstaigos vadovas – šio straipsnio 2 dalyje, 3 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nurodytais skatinimo būdais ir apdovanojimais.
neapdovanojami. 8. Apdovanojimas ministro nustatyta tvarka gali būti atimtas, kai paaiškėja aplinkybės, dėl kurių pareigūnas negalėjo būti apdovanotas arba kai pareigūnas pažemina pareigūno vardą. 9. Pareigūnų skatinimo ir apdovanojimo tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. “ Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui dėl šio straipsnio 9 dalies išbraukimo, manytina techninė klaida. 13. Seimo narė Agnė
24 Argumentai: Siūlome keisti laipsnių suteikimo sistemą, todėl reikia atsisakyti nuostatos susijusios su laipsnio pažeminimu, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 38 str. 2 d. išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir išdėstyti dalį taip: „
2Pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
4) laipsnio pažeminimas viena pakopa;
6) atleidimas iš vidaus tarnybos.“ Pritarti Siūlymas susijęs su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcija. 14. Seimo narė Agnė Širinskienė 2018-05-1646 1,3 Siūlome pertvarkyti darbo užmokesčio sistemą iš esmės. Pakeisti darbo užmokesčio formavimo principus, pagrindinių darbo užmokesčio dalių sudedamąsias dalis. Darbo užmokestis tam tikros pareigybės pareigūnams būtų nustatomas centrinės įstaigos vadovo sprendimu tam tikrame intervale.
Nebūtų galima nustatyti žemesnio darbo užmokesčio koeficiento nei turimas (įgyvendinimo įstatymo nuostata, faktiškai nemažinamas tiems, kurie turi aukštesnę, nei bendrai nustatomą, taip pat užtikrinamas teisėtų lūkesčių apsaugos principas). Pareiginė alga nebūtų siejama su vertinimais, tai sumažintų dirbtinę įtampą, susijusią su kasmetiniu vertinimu. Antras svarbus siūlymo elementas - atsisakyti nuostatų, susijusių su papildomu apmokėjimu už darbo laiką specialiomis aplinkybėmis (pavyzdžiui darbu naktį, darbu poilsio ir švenčių dienomis). Iš esmės panaši sistema yra nustatyta žvalgybos pareigūnams (Žvalgybos įstatymo 45 str. 3 d.). Apmokėjimas už darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis būtų įskaitomas į pareiginę algą. Siūlytina diferencijuoti pareigybes ir nustatant tą pačią funkciją vykdančios pareigybės koeficientą nustatyti proporcingai didesnį tam, kuris dirba naktį – šį sprendimą realizuotų centrinės įstaigos vadovas nustatydamas koeficientus skirtingoms pareigybėms. Trečias svarbus elementas – laipsnių sistemos pertvarkymas (nustatant konkretų pareiginį laipsnį tam tikrai pareigybių grupei) ir numatant procentinio dydžio priedą už laipsnį. Taip pat būtina suderinti Vidaus tarnybos statuto ir Darbo kodekso nuostatas, kurios reglamentuoja darbo laiko normą, viršvalandinį darbą – Darbo kodeksas nustato, kad vidutiniškai dirbama
nei įprastuose darbo/tarnybos santykiuose. Svarbu nustatyti ir tai, kad viršvalandinis darbas atsiranda viršijus pamainos ar apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmę (akcentas iš savaitės darbo laiko trukmės perkeliamas į pamainos trukmės viršijimą ir į apskaitinio laikotarpio darbo laiko trukmės viršijimą). Tikslintinos nuostatos susijusios budėjimu.
Siūlymų esmė: Darbo užmokesčio dedamosios: Dabartinė sistema Darbo užmokesčio dedamosios: Siūloma sistema Pareiginė alga Įstatymu nustatomas intervalas, Nustatoma individuali priėmimo metu, po vertinimo ir kt. Pareiginė alga apima pareigybės specifiką (darbą naktį ir poilsio/švenčių dienomis). Nustatomos pareigybės kurios dirba tam tikrą dalį laiko naktį, švenčių dienomis, pagal tai nustatomi koeficientai, pavyzdžiui: tyrėjas (tenka iki 20 proc. viso darbo laiko dirbti naktį) – x koeficientas; detektyvas (tenka dirbti nakti išimtiniais atvejais, iki 5 proc. viso darbo laiko) – y koeficientas;
Apmokėjimas už darbą naktį, švenčių dienomis. Apskaičiuojamas pagal faktą, taikant koeficientą. Apmokėjimas už viršvalandinį darbą: (Pareiginė alga + priedai)* 1,5 Apmokėjimas už viršvalandinį darbą: (Vidutinis DU) * 1,5 Priedai: Už stažą ir už laipsnį Priedai: Už stažą ir už laipsnį (suvienodinami priedai už laipsnį tos pačios grupės pareigybėms, laipsnis susiejamas su pareigomis). Priemokos Priemokos (pagrindų keisti nesiūloma) Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siūlomi žemiau išvardinti pakeitimai. Pasiūlymas:
Pakeisti 45 straipsnio 1 ir 3 dalis ir išdėstyti straipsnį taip: „
yra vidutiniškai40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) . Pareigūnų tarnyba organizuojama pagal statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką. 2. Statutinės įstaigos vadovas ar jo įgalioti asmenys gali statuto 46 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti pareigūnui dirbti viršvalandžius. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, negali būti ilgesnis kaip 24 valandos per darbo dieną (pamainą), išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems pareigūnams taikomas išimtis, ir 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.
Per ketvirtį (3 mėnesių laikotarpį) pareigūno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus, vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų. 3. Pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, esant būtinybei užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų vykdymą gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per kiekvieną 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų. Nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ne trumpesnė kaip 24 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos, išskyrus statuto 46 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kada šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo priima statutinės įstaigos vadovas. 4. Į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti). 5. Pareigūnams kasdienio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o per 7 paeiliui einančių dienų laikotarpį pareigūnui turi būti suteiktas ne mažiau kaip 35 valandų nepertraukiamojo poilsio laikas.
Statuto 46 straipsnyje nustatytais atvejais, kai tarnybinė užduotis nebūtų įvykdyta dėl suteikto poilsio, gali būti nukrypta nuo poilsio režimo reikalavimų, tačiau vadovas privalo atsiradus galimybei iš karto suteikti pareigūnui ne trumpesnį nei šioje dalyje nurodytą nepertraukiamą poilsį, o jeigu dėl objektyvių priežasčių minėtos trukmės poilsio laiko suteikti neįmanoma, privalo suteikti poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą. 6. Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ir krūtimi maitinančioms pareigūnėms, pareigūnams, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 3 metų, pareigūnams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir pareigūnams, slaugantiems neįgalųjį asmenį, galima pavesti dirbti viršvalandžius tik jų rašytiniu sutikimu. “ Pritarti iš dalies Komitete pasiūlymams, susijusiems su darbo užmokesčio sistemos pertvarkymu nepritarta. Komitete konstatuota, kad darbo užmokesčio sistemos keitimo koncepcija turi būti aptarta su visomis suinteresuotomis institucijomis, įvertinant visas jos teigiamas ir neigiamas puses ir galutinis sprendimas gali būti priimtas įsitikinus, kad siūlomas reglamentavimas sudarys palankias sąlygas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio gerinimui. Komitete nutarta pritarti tik tiems pasiūlymams, kurie susiję su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu. Taip pat komitete nepritarta siūlymui, kuriuo būtų vykdomas laipsnių sistemos pertvarkymas nustatant konkretų pareiginį laipsnį tam tikrai pareigybių grupei ir numatant procentinio dydžio priedą už šį laipsnį. Teikiamu siūlymu būtų pareikalauta papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto, kurie nebuvo įvertinti Vyriausybės.
Pasiūlymui Statuto projekto 46 straipsnio 1 dalyje prieš žodžius „40 valandų per savaitę“ įrašyti žodį „ vidutiniškai “ pritarta iš dalies dėl šių priežasčių: Darbo kodekso 112 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojo darbo laiko norma yra 40 valandų per savaitę . Pagal Darbo kodekso 113 straipsnio 3 dalį, jeigu nenustatyta kitaip, laikoma, kad darbo laiko norma įvykdoma per apskaitinį vienos savaitės laikotarpį , kai dirbama penkias dienas per savaitę, o kiekvienos savaitės darbo dienomis valandų skaičius yra vienodas . Statuto projekto 45 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad pareigūnų darbo laiko norma yra vidutiniškai40 valandų per savaitę , reikštų, kad darbo laikas per savaitę yra kintantis, t. y. vieną savaitę didesnis, kitą mažesnis, ir tam tikro laikotarpio vidutinis savaitės darbo valandų skaičius yra 40 valandų. Tuomet visiems pareigūnams be išimties taikytume suminę darbo laiko apskaitą . Tokiu atveju, siekiant aiškumo, Statuto 46 straipsnio 1 dalyje turėtų būti nustatytas apskaitinis laikotarpis, per kurį būtų skaičiuojamas vidutinis savaitės darbo laikas , o tai atitiktų to paties straipsnio 3 dalyje nustatytą suminę darbo laiko apskaitą . Nustačius, kad pareigūnų darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę, bet nenustačius apskaitinio laikotarpio, galimi dideli nukrypimai nuo darbo laiko normos ar net piktnaudžiavimai (pvz., vidutinį darbo laiką galima būtų skaičiuoti per 12 ar 24 mėn.), be to, tuomet netektų prasmės to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta suminė darbo laiko apskaita , kai skaičiuojamas vidutinis darbo laikas per apskaitinį laikotarpį, kuris gali būti ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai. Siūlytina iš dalies pritarti pasiūlymui ir 46 straipsnio 1 ir 3 dalis išdėstyti taip: „
Pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, esant būtinybei užtikrinti tinkamą statutinės įstaigos funkcijų vykdymą gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, darbo laiko norma yra vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį), vidutinis darbo laikas per kiekvieną
laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų. Nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ne trumpesnė kaip 24 valand ų os , privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos, išskyrus statuto 47 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kada šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą, suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmę tvirtina centrinės statutinės įstaigos vadovas. Sprendimą dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo priima statutinės įstaigos vadovas.
Pakeisti 47 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėti gali būti skiriami visi Statuto priede nurodytas pareigybes užimantys pareigūnai. 2.
2Budėjimo laikas negali trukti ilgiau kaip 96 valandas per mėnesį. Pareigūno budėjimo laikas įstaigoje prilyginamas darbo laikui, o budėjimas
namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje į darbo laiką neįskaičiuojamas. 3. Už pareigūno budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokama
dydžio vidutinio darbo užmokesčio
. 4. Už budėjimą įstaigoje, kai viršijama pareigūnui nustatyta darbo dienos (pamainos), darbo savaitės ar, kai taikoma suminė darbo laiko apskaita, vidutinė 7 dienų laikotarpio darbo laiko trukmė, pareigūno pasirinkimu jam per artimiausią mėnesį privalo būti suteiktas poilsio laikas tokios pat trukmės kaip viršytas darbo laikas arba šis poilsio laikas gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų, arba apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Už suteiktą poilsio laiką pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis. Už budėjimą suteiktas poilsio laikas negali sutapti su paros ar savaitės nepertraukiamo poilsio laiku. 5. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios pareigūnės, pareigūnai, auginantys vaiką (įvaikį) iki 3 metų, ir pareigūnai, vieni auginantys vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, neįgalųjį slaugantys pareigūnai budėti gali būti skiriami tik jų rašytiniu sutikimu.“ Pritarti iš dalies Pritarti Statuto projekto 48 straipsnio 1 dalyje siūlomų nuostatų pakeitimams. Nepritarti Statuto projekto 48 straipsnio 3 dalies siūlymui u ž pareigūno budėjimo namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje laiką mokėti
vidutinio darbo užmokestį. Nepritarta siūlymui, susijusiam su darbo užmokesčio sistemos keitimu, kuriuo būtų atsisakyta nuostatų susijusių su papildomu apmokėjimu už darbo laiką specialiosiomis aplinkybėmis (darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis). Pasiūlymas:
1 ir 3 dalies nuostatas išdėstyti taip: „1.
Pareigūno budėjimo laikas yra laikas, kurį jis pagal iš anksto statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą grafiką turi būti iš anksto aptartoje vietoje (statutinėje įstaigoje, namuose ar iš anksto aptartoje tarnybos vietovės vietoje) įprastiniu poilsio laiku tam, kad statutinės įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ar budėtojų tarnyba galėtų jį iškviesti atlikti neatidėliotinų veiksmų. Budėti gali būti skiriami visi šio statuto priede nurodytas pareigybes užimantys pareigūnai.
<...>
laiką mokama 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio.“
narė Agnė Širinskienė
1Pareigūnų darbo užmokestį sudaro:
5 ) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą ir budėjimą. 2. Pareigūnui už dalyvavimą statutinės įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal statutinės įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su statutinės įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas, gali būti apmokama už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis.
Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato statutinės įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus pareigūno pareiginė alga neviršydamas projektui nustatyto biudžeto. Už laiką, kurį pareigūnas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gauna apmokėjimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš statutinės lėšų pareigūnui nemokamas. 3. Pareigūnams netaikomos Darbo kodekso nuostatos dėl apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties darbą.“ Pritarti iš dalies Nepritarta siūlymui toje apimtyje, kuri susijusi su darbo užmokesčio sistemos keitimu, kuriuo būtų atsisakyta nuostatų susijusių su papildomu apmokėjimu už darbo laiką specialiosiomis aplinkybėmis (darbas naktį, poilsio ir švenčių dienomis) 17.
Seimo narė Agnė Širinskienė 2018-05-1653 Pasiūlymas: Pakeisti 52 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
nustatyta tvarka pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Pareigūno pareiginė alga nustatoma taikant statuto pried e pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų . Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis ). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. 2. Centrinės įstaigos vadovas kiekvienais metais iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų tvirtina pareiginės algos koeficientą kiekvienai statuto priede numatytai pareigybei Pareigūno pareiginė alga pareiginės algos koeficientas nustatomas nustatoma atsižvelgiant į įstaigų grupę, kuriai priskirta statutinė įstaiga, kurioje pareigūnas eina pareigas. Statutinės įstaigos skirstomos į grupes vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijais. Pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijus ir tvarką nustato centrinės įstaigos vadovas. 3.
taikant ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu statuto priede pareigūno pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, po kablelio nustatant vieną skaičių. 4. Pareigūnui, paskirtam į aukštesnes pareigas tarnybinės veiklos vertinimo ar atrankos būdu, taip pat pagal statuto 28 straipsnio 1 ir 3 dalis, pareiginė alga nustatoma pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jo iki paskyrimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento. 5
darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį; gautas darbo valandos atlygis padauginamas iš pareigūno dirbtų valandų skaičiaus.“ Nepritarti Komitete pasiūlymams, susijusiems su darbo užmokesčio sistemos pertvarkymu nepritarta. Komitete konstatuota, kad darbo užmokesčio sistemos keitimo koncepcija turi būti aptarta su visomis suinteresuotomis institucijomis, įvertinant visas jos teigiamas ir neigiamas puses ir galutinis sprendimas gali būti priimtas įsitikinus, kad siūlomas reglamentavimas sudarys palankias sąlygas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio gerinimui. Komitete nutarta pritarti tik tiems pasiūlymams, kurie susiję su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu. 18.
nariai Andrius Palionis, Valius
1 Argumentai: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) užtikrina valstybės finansų sistemos apsaugą nuo nusikalstamo poveikio, vykdo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų finansų sistemai ir su jais susijusių kitų nusikaltimų ar teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą, t. y. savo darbą orientuoja į rezonansinių, tarptautinių, platų atgarsį visuomenėje sukėlusių ir didelę žalą valstybės finansų sistemai darančių nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą . Tai veikos, susijusios su nacionaliniu/tarptautiniu pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu; Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu; nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu (pinigų plovimu); neteisėtu praturtėjimu; taip pat veikos, susijusios su sukčiavimu bei turto pasisavinimu ar iššvaistymu finansų įstaigose, aplinkos apsaugos srityje, neteisėtu manipuliavimu kainomis energetikos sektoriuje. FNTT kompetencijai priskirti ū kinės finansinės veiklos tyrimai, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencinė veikla ir ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimo ir iššvaistymo prevencinė veikla (per 2017 metus finansų įstaigų sąskaitose buvo sustabdyta daugiau kaip 12,7 mln. Eurų). FNTT yra pagrindinė valstybės institucija, koordinuojanti visų Lietuvoje pinigų plovimo prevenciją vykdančių institucijų bendradarbiavimą . Ji turi finansinės žvalgybos padalinio statusą [5] ir vykdo centrinės įstaigos, per kurią vykdomas bendradarbiavimas su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais, funkcijas.
FNTT pareigūnams keliami aukšti reikalavimai dėl specializacijos bei kompetencijos: jie turi turėti ne tik teisinį ar ekonominį išsilavinimą, bet ir specialių žinių finansų, buhalterijos, bankininkystės ar ES ir užsienio valstybių paramos ir kitose srityse; praktinių įgūdžių; išskirtinių analitinių gebėjimų; būti susipažinę su naujausių ir inovatyvių (hi-tech) technologijų ir inovacijų progreso naujovėmis. Dėl savo kompetencijos ir žinių lygio yra paklausūs ne tik viešajame, bet ir privačiame sektoriuje. Tačiau galiojantis pareiginės algos nustatymo mechanizmas padaro FNTT finansiškai nekonkurencinga. Vadovybės apsaugos departamento (toliau VAD) pareigūnams taip pat keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jų darbo pobūdis reikalauja atitinkamos kompetencijos užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų objektų apsaugą . Siekiant išlaikyti tarnyboje dirbančius specialistus, kurie turi ilgalaikę patirtį, kompetenciją saugomų asmenų ir objektų apsaugos srityse, tampa akivaizdu, kad atsižvelgiant į veiklos ypatingumą, iškyla būtinybė didinti VAD pareigūnų darbo užmokestį. Tai pagrindžia ir didelė pareigūnų kaita, t. y. nemaža dalis pareigūnų palieka VAD, o dažnu atveju VAD tampa vis sunkiau išlikti patrauklia ir konkurencinga darbo rinkoje. Manytina, jog tokiai pareigūnų kaitai daro įtaką gerėjanti šalies ekonominė situacija, taip pat didėjantis darbo užmokestis ir kitos socialinės garantijos kitose teisėsaugos institucijose, privačiame sektoriuje. Sėkmingas ir rezultatyvus darbas VAD reikalauja didelio asmens įdirbio, keliamo profesionalumo bei tęstinės praktikos. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių tiesiogiai atsiliepia tiek VAD atliekamoms funkcijoms, tiek visos valstybės įvaizdžiui.
Atsižvelgiant į FNTT vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant tinkamą valstybės finansų sistemos funkcionavimą bei stabilumą, apsaugant ją nuo nusikalstamo ar neteisėto poveikio, kovojant su šešėliu, ES pinigų grobstymu, vykdant PPTFP ir siekdami užtikrinti FNTT veiklos efektyvų tęstinumą ir realų įplaukų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą surinkimą, ir VAD vykdomų funkcijų svarbą užtikrinant saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų svarbių valstybės objektų apsaugą, siūloma Vidaus tarnybos statuto projekto 52 str. 1 d. išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
1Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„52 straipsnis. Pareiginė alga
pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą iš atitinkamos pareigybių grupės pareigybėms nustatytų pareiginės algos koeficientų intervalų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams nuo 5 iki 6 pareigybių grupės taikomas papildomas koeficientas 1, nuo 7 iki 11 pareigybių grupės – papildomas koeficientas 1,2. Papildomas koeficientas pridedamas prie statuto priede nurodytų pareigūnų pareiginės algos koeficientų, atitinkamai keičiant pareiginės algos koeficiento minimalaus ir maksimalaus intervalo ribas. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis ).
Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.“ Nepritarti Pateiktu pasiūlymu būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnis - Konstitucinis asmenų lygybės principas, nes nepagrįstai siūloma FNTT ir VAD pareigūnus traktuoti skirtingai lyginant su kitais Vidaus tarnybos pareigūnais, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas galėtų būti objektyviai pateisinamas. Pažymėtina, kad Projekto 55 straipsnio 1 dalies
asmenų fizine apsauga, taip yra ir šiuo metu galiojančiame Vidaus tarnybos statute. Šios priemokos tikslas – motyvuoti saugomų asmenų fizinę apsaugą vykdančius pareigūnus, kuriems yra keliami itin aukšti reikalavimai. 19. Seimo narė Agnė Širinskienė 2018-05-1654 Pasiūlymas:
Pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai Pareigūnams nustatomi tokie pareiginės algos priedų už statuto 24 straipsnyje nurodytus laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai dydžiai nuo pareiginės algos:
1) grandiniui, jaunesniajam policininkui – 0,5 bazinio dydžio;
2) jaunesniajam puskarininkiui, policininkui – 0,6 bazinio dydžio;
3) puskarininkiui, vyresniajam policininkui – 0,7 bazinio dydžio;
4) vyresniajam puskarininkiui, viršilai – 0,8 bazinio dydžio;
5) leitenantui, inspektoriui – 0,9 bazinio dydžio;
6) vyresniajam leitenantui, vyresniajam inspektoriui – 1,0 bazinio dydžio;
7) kapitonui, komisarui inspektoriui – 1,1 bazinio dydžio;
8) majorui, komisarui – 1,2 bazinio dydžio;
9) pulkininkui leitenantui, vyresniajam komisarui – 1,3 bazinio dydžio;
10) pulkininkui, vyriausiajam komisarui – 1,4 bazinio dydžio ;
11) generolui, generaliniam komisarui – 1,5 bazinio dydžio. 1) jaunesniajam puskarininkiui, policininkui, puskarininkiui, vyresniajam policininkui, vyresniajam puskarininkiui, viršilai – 10 procentų;
2) leitenantui, inspektoriui, vyresniajam leitenantui, vyresniajam inspektoriui – 15 procentų;
3) kapitonui, komisarui inspektoriui, majorui, komisarui – 20 procentų;
4) pulkininkui leitenantui, vyresniajam komisarui, pulkininkui, vyriausiajam komisarui – 25 procentai;
5) generolui, generaliniam komisarui – 30 procentų. “ Nepritarti Komitete nepritarta siūlymui, kuriuo būtų vykdomas laipsnių sistemos pertvarkymas nustatant konkretų pareiginį laipsnį tam tikrai pareigybių grupei ir numatant procentinio dydžio priedą už šį laipsnį. Teikiamu siūlymu būtų pareikalauta papildomų asignavimų iš valstybės biudžeto, kurie nebuvo įvertinti Vyriausybės. 20. Seimo narė Agnė
2 Pasiūlymas: Pakeisti 55 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
1.
1Pareigūnams mokamos šios priemokos:
užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu;
atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
parengimu tarnybinėms užduotims atlikti;
atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienus metus nuo jų paskyrimo, išskyrus atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienus metus, vykdymą. Jei pareigūnui ilgiau negu vienus metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytomis sąlygomis, išskyrus projektų, trunkančių ilgiau negu vienus metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Šiuo atveju papildomas pareigūno pareigybės aprašymas ir atliekamas pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, siekiant perkelti pareigūną į aukštesnes pareigas ar nustatyti pareigūnui ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą pagal statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, ir gali būti patikslinami struktūrinio padalinio uždaviniai ir funkcijos . 32 . Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyręs asmuo.
Šio straipsnio 1 dalies
procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, o
viršyti 20 procentų pareiginės algos , o 1 dalies 6 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 100 procentų pareiginės algos . 43 . Pareigūnams, tarnaujantiems statuto 35 straipsnio 1 dalyje nurodytose misijose užsienyje, mokama priemoka. Šios priemokos dydį nustato Vyriausybė. 54 . Kenksmingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarką nustato Vyriausybė.“
narė Agnė Širinskienė 2018-05-1657 Pasiūlymas: Pakeisti 56 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „56 straipsnis. Apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą Pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. 1. Viršvalandinis darbas – laikas, kai pareigūnas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. 2. Už viršvalandinį darbą mokamas pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio užmokestis.“ Nepritarti Siūlymas susijęs su darbo užmokesčio sistemos keitimu, kuriuo būtų atsisakyta nuostatų susijusių su papildomu apmokėjimu už darbo laiką specialiosiomis aplinkybėmis (darbas naktį, poilsio ir švenčių dienmis). Komitete pasiūlymams, susijusiems su darbo užmokesčio sistemos pertvarkymu nepritarta. Komitete konstatuota, kad darbo užmokesčio sistemos keitimo koncepcija turi būti aptarta su visomis suinteresuotomis institucijomis, įvertinant visas jos teigiamas ir neigiamas puses ir galutinis sprendimas gali būti priimtas įsitikinus, kad siūlomas reglamentavimas sudarys palankias sąlygas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio gerinimui.
Komitete nutarta pritarti tik tiems pasiūlymams, kurie susiję su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu. 22. Seimo narė
1 Argumentai: Galiojanti vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo uniformomis sistema kai kuriomis aplinkybėmis yra neefektyvi – kai kuriais atvejais uniforma nebuvo išduodama, dėvima, tačiau buvo priteistos kompensacijos. Siekdami išspręsti tokias pavienes situacijas, siūlome numatyti alternatyvą tarnybinės uniformos išdavimui. Pasiūlymas:
Papildyti 62 straipsnio 1 d. ir išdėstyti ją taip:
tarnybine uniforma arba jiems išmokama kompensacija pagal centrinių statutinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Pritarti23 Seimo narė Agnė Širinskienė 2018-05-16 Pr Pasiūlymas: Pakeisti priedo II įstaigų grupėje nurodytus koeficientus ir išdėstyti priedą taip: Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto priedas
Pareigybių grupė Pareigybės pavadinimas Įstaigų grupė II III Koeficientas Koeficientas 1.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius, policijos generalinis komisaras, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinis direktorius, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktorius 15–19
reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado pavaduotojas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas, policijos generalinio komisaro pavaduotojas, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas 13–18 3.
Viršininkas (įstaigos vadovas), direktorius (įstaigos vadovas), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vadas, mokyklos viršininkas, vyriausiojo policijos komisariato viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), biuro viršininkas, rinktinės vadas (įstaigos vadovas) , Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas
pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas), direktoriaus pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pasienio rinktinės vado pavaduotojas, mokyklos viršininko pavaduotojas, patarėjas (įstaigos patarėjas), biuro viršininko pavaduotojas, vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), rinktinės vado pavaduotojas (įstaigos vadovo pavaduotojas) , Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas
5Dalinio vado pavaduotojas, valdybos viršininkas,
patarėjas, specialusis atašė 11–15,5 10–15 6.
Komisariato viršininkas, užkardos vadas tarnybos viršininkas, skyriaus viršininkas (taikoma struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), valdybos viršininko pavaduotojas, posto viršininkas , eskadrilės vadas, orlaivio vadas
struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), nuovados viršininkas, kuopos vadas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas, vyriausiasis specialistas, komandos viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininko pavaduotojas, posto pamainos viršininkas , vyriausiasis laivavedys, lakūnas
struktūriniam padaliniui, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje), poskyrio viršininkas, vyriausiasis tyrėjas, vyriausiasis detektyvas, vyriausiasis agentas, vyriausiasis lakūnas, orlaivio vadas, laivo vadas, tarnybos viršininko pavaduotojas, centro viršininko pavaduotojas, komandos viršininkas, specialusis atašė, užkardos vado pavaduotojas , vyresnysis lakūnas
struktūriniam padaliniui, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje), nuovados viršininkas, kuopos vadas, vyriausiasis inspektorius, vyriausiasis budėtojas, vyriausiasis specialistas, komandos viršininko pavaduotojas, poskyrio viršininko pavaduotojas, posto pamainos viršininkas , vyriausiasis laivavedys, lakūnas
lakūnas, vyresnysis laivavedys, vyresnysis tyrėjas, vyresnysis detektyvas, vyresnysis agentas, kuopos vado pavaduotojas, vyresnysis specialistas
11Būrio vadas, vyresnysis inspektorius,
lakūnas, laivavedys, tyrėjas, detektyvas, agentas
vadas, specialistas, vyriausiasis kovotojas 6–10 5–9,5 13.
Vyriausiasis patrulis, vyriausiasis postinis, skyrininkas, jaunesnysis specialistas, vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, viršila, jaunesnysis budėtojas, vyresnysis kovotojas
14Vyresnysis postinis, vyresnysis patrulis,
dispečeris, vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, vyresnysis pasienietis, kovotojas
15. Postinis, patrulis, pasienietis, ugniagesys gelbėtojas 3,6–8 3,6–8“ Pritarti iš dalies Nepritarta siūlymui keisti 1 ir 2 pareigybių grupių koeficientus, kuris yra susijęs su darbo užmokesčio sistemos keitimu ir kuriuo būtų atsisakoma tarnybinės veiklos vertinimo mechanizmo didinant darbo užmokestį. Pritarta pasiūlymui tikslinti pareigybių grupei priskiriamus pareigybių pavadinimus. Pakoreguotas pateiktas klaidingas siūlymas ‑ vietoj 7 pareigybių grupės, antrą kartą buvo nurodyta 9 pareigybių grupė. 24. Seimo narė Agnė Širinskienė 2018-05-16
Argumentai: Projekto pakeitimas reikalauja išspręsti kai kurias pereinamojo laikotarpio situacijas, todėl siūlytina pakeisti įstatymo įsigaliojimo normas. Pasiūlymas: Pakeisti 2 str. ir išdėstyti jį taip:
d. 2. Pareigūnai, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo ėjo pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose, laikomi vidaus tarnybos sistemos pareigūnais, tarnaujančiais šio įstatymo
vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pakaitinio pareigūno pareigas teisingumo ar finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose priimti asmenys šias pareigas eina iki paskyrimo į laikinai negalinčio eiti pareigų pareigūno pareigas laikotarpio pabaigos ir yra atleidžiami iš vidaus tarnybos.
Atleidžiami pareigūnai privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį pažymėjimą, identifikavimo ženklą, kitus dokumentus, anspaudą, tarnybinę uniformą, išduotą tarnybinį šaunamąjį ginklą ir specialiąsias priemones bei kitas darbo priemones, kurias jie turėjo eidami tarnybines pareigas. Atleidžiamam pareigūnui jo atleidimo dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos. 4. Pareigūnams, tarnaujantiems vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, ir toliau taikomos Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855
dalių nuostatos. 5.
įstaigų pareigūnų tarnybiniai rangai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį:
1) pataisos generalinio pareigūno rangas – vidaus tarnybos generolo laipsniu;
2) pataisos vyriausiojo pareigūno rangas – vidaus tarnybos pulkininko laipsniu;
3) pataisos vyresniojo pareigūno I rangas – vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;
4) pataisos vyresniojo pareigūno II rangas – vidaus tarnybos majoro laipsniu;
5) pataisos vyresniojo pareigūno III rangas – vidaus tarnybos kapitono laipsniu;
6) pataisos pareigūno I rangas – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsniu;
7) pataisos pareigūno II rangas – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;
8) pataisos pareigūno III rangas – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu;
9) pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas – vidaus tarnybos puskarininkio laipsniu;
10) pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas – vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio laipsniu;
11) pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas – vidaus tarnybos grandinio jaunesniojo puskarininkio laipsniu. 6.
įstaigų pareigūnų pareiginiai laipsniai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį:
1) vyriausiojo valstybės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos generolo laipsniu;
2) vyresniojo muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos pulkininko laipsniu;
3) I rango muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;
4) II rango muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos majoro laipsniu;
5) III rango muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos kapitono laipsniu;
6) I klasės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsniu;
7) II klasės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;
8) III klasės muitininko pareiginis laipsnis – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu. 7. Vidaus reikalų ministro valdymo srities pareigūnams suteikti laipsniai, taip pat vadovaujantis šio straipsnio 5 ir 6 dalimi pervardinti laipsniai paliekami tol, kol jiems šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatyta tvarka galės būti suteikti aukštesni laipsniai.
Teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnų tarnybiniai rangai, kuriuos pareigūnai turėjo iki šio Įstatymo įsigaliojimo, prilyginami pareigūnų nekariniams vidaus tarnybos laipsniams ir pervardijami pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 24 straipsnį:
1) pataisos generalinio pareigūno rangas – vidaus tarnybos generolo laipsniu;
2) pataisos vyriausiojo pareigūno rangas – vidaus tarnybos pulkininko laipsniu;
3) pataisos vyresniojo pareigūno I rangas – vidaus tarnybos pulkininko leitenanto laipsniu;
4) pataisos vyresniojo pareigūno II rangas – vidaus tarnybos majoro laipsniu;
5) pataisos vyresniojo pareigūno III rangas – vidaus tarnybos kapitono laipsniu;
6) pataisos pareigūno I rangas – vidaus tarnybos vyresniojo leitenanto laipsniu;
7) pataisos pareigūno II rangas – vidaus tarnybos leitenanto laipsniu;
8) pataisos pareigūno III rangas – vidaus tarnybos vyresniojo puskarininkio laipsniu;
9) pataisos jaunesniojo pareigūno I rangas – vidaus tarnybos puskarininkio laipsniu;
10) pataisos jaunesniojo pareigūno II rangas – vidaus tarnybos jaunesniojo puskarininkio laipsniu;
11) pataisos jaunesniojo pareigūno III rangas – vidaus tarnybos grandinio jaunesniojo puskarininkio laipsniu. 8.
reikalų ministro valdymo srities pareigūnui suteiktas laipsnis, taip pat vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi pervardintas laipsnis yra žemesnis, nei šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis, pareigūnui per 1 mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo suteikiamas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 25 straipsnyje nustatytas jo einamas pareigas atitinkantis laipsnis. 79 . Teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių c entrinių statutinių įstaigų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti į pareigas nustatytai kadencijai (laikotarpiui), toliau eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai paskirti, pabaigos. 810 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai paskirti teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių centrinių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojai toliau eina šias pareigas ir jų įgaliojimų trukmė susiejama su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme. 911 . Teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų vadovai, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirti į pareigas nustatytai kadencijai (laikotarpiui), toliau eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai paskirti, pabaigos, ir jiems taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 31 straipsnyje nustatyta rotacija. 1012 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotai paskirti į pareigas teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų vadovų pavaduotojai toliau eina pareigas, kurioms pagal šio įstatymo
straipsnio 1 dalį taikoma rotacija, ir jiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatomas 5 metų laikotarpis eiti pareigas, kurioms taikoma rotacija. 1113 .
11
13. Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo vidaus reikalų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga buvo mažesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto52 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą,
nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią pareiginę algą, pareigūnui nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto
nustatytas pareiginės algos koeficientas
pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esanti žemiausia pareiginė alga . 1214 . Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo finansų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose pareigūno pareigas ėjusio pareigūno gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę kategoriją buvo mažesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto
algos koeficientą
nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią pareiginę algą , pareigūnui nustatomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto
dalyje nustatyta tvarka pareigybei nustatytas pareiginės algos koeficientas1 priede pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esanti žemiausia pareiginė alga. 1315 . Teisingumo ir finansų ministro valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, jį privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
14
16. Per šio straipsnio1315 dalyje nurodytą laiką būtino išsilavinimo neįgiję pareigūnai, jeigu nėra galimybės jų sutikimu juos perkelti į kitas lygiavertes pareigūno pareigas arba jų prašymu į žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje ar, statutinių įstaigų vadovams suderinus, kitoje statutinėje įstaigoje, atleidžiami iš vidaus tarnybos. 1517
gauti visą senatvės pensiją atsiradimo liko ne daugiau negu 5 metai. 1618 . Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios pareigūnui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius atitinkamus statutus. 1719 . Teisingumo ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnai, į tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti kol jiems sukaks 55 metai, priimti iki 2015 m. kovo 1 d. gali tarnauti iki 50 metų. 1820 . Finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnai, į tarnybą muitinėje priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, gali tarnauti:
kol jiems sukaks 65 metai;
pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą – kol jiems sukaks 62 metai ir 6 mėnesiai. 1921 . Teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo pratęsta tarnybos trukmė ir kurių amžius šiam įstatymui įsigaliojus viršija atitinkamai šio straipsnio1719 arba1820 dalyje nustatytą amžių, turi teisę tarnauti, iki jiems sukaks sprendime dėl tarnybos trukmės pratęsimo nustatytas amžius. 2022 .
20
22. Šio straipsnio 17–19 19–21 dalyse nurodytiems pareigūnams jų rašytiniu prašymu, pateiktu per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 straipsnyje nustatyta vidaus tarnybos trukmė. 2123 . Šio straipsnio 17–19 19–21 dalyse nurodytiems pareigūnams ir iki šio įstatymo įsigaliojimo atleistiems teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnams, kurie atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies
pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atitinkamai taikomos šio straipsnio1719 arba1820 dalies nuostatos dėl tarnybos trukmės. 2224 . Finansų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnai, kurių sveikata juos priimant į tarnybą nebuvo patikrinta Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje, per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi būti siunčiami į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją. Pareigūnai, neatitinkantys nustatytų sveikatos būklės reikalavimų, atleidžiami iš vidaus tarnybos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 1 dalies 4 punktą. 2325 . Finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai dėvi iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotas tarnybines uniformas su skiriamaisiais ženklais tol, kol bus išduotos naujos tarnybinės uniformos su skiriamaisiais ženklais. 2426 . Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 25. Į vidaus tarnybą grąžinamų iki šio įstatymo įsigaliojimo tarnavusių finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose pareigūnų atleidimo dieną turėtas tarnybinis rangas ar pareiginis laipsnis pervardijamas pagal šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas. 2627 .
26
27. Pareigūnams, iki šio įstatymo įsigaliojimo perkeltiems į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Vidaus reikalų ministerijoje arba nusiųstiems eiti karjeros valstybės tarnautojų pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir vidaus reikalų ministro įsakymu įtrauktiems į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, iki vidaus reikalų ministro įsakyme nurodyto pareigūnų įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą termino pabaigos toliau taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto
ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855
2627 dalyje nurodytas pareigūnas, nustojęs eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, grąžinamas į jo iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą eitas pareigas. Tokių pareigų nesant pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje, o šių pareigų nesant pareigūnas laikinai, kol atsiras laisvos lygiavertės pareigos, jo rašytiniu sutikimu gali būti skiriamas į žemesnes pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje. Visais atvejais jam mokamas ne mažesnis kaip iki įtraukimo į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą nustatytas darbo užmokestis. Pareigūnas, kuris nesutinka eiti jam pasiūlytų kitų lygiaverčių arba žemesnių pareigų, atleidžiamas iš vidaus tarnybos pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 71 straipsnio 1 dalies 12 punktą. 2829 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 42 ir 43 straipsnių nuostatos taikomos tik materialinei žalai, atsiradusiai dėl veikos, padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo.
Pritarti iš dalies Komitete nutarta pritarti tik tiems pasiūlymams, kurie susiję su vidaus tarnybos laipsnių suteikimo koncepcijos keitimu, atsižvelgiant į priimtus pakeitimus, pakoreguotos ir įstatymo įgyvendinamosios nuostatos. Komitete pasiūlymams, susijusiems su darbo užmokesčio sistemos pertvarkymu nepritarta. Komitete konstatuota, kad darbo užmokesčio sistemos keitimo koncepcija turi būti aptarta su visomis suinteresuotomis institucijomis, įvertinant visas jos teigiamas ir neigiamas puses ir galutinis sprendimas gali būti priimtas įsitikinus, kad siūlomas reglamentavimas sudarys palankias sąlygas vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio gerinimui. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2018-05-16 * Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1609 ir koreguoti jį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas ir Komiteto pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti
saugumo ir gynybos komitetas 2018-05-168 Argumentai: Užtikrinti, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju ginkluotosioms pajėgoms priskiriamose statutinėse įstaigose, t. y. šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM, Viešojo saugumo tarnyba prie VRM, tarnautų pareigūnai, tinkamai pasirengę ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu vykdyti kariuomenės uždavinius.
Prireikus, Komiteto pasiūlymas gali būti papildytas pereinamuoju laikotarpiu , nuo kada asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, K rašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, ginkluotosioms pajėgoms priskiriamose statutinėse įstaigose bus taikomas reikalavimas būti atlikus privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigus bazinius karinius mokymus. Pasiūlymas:
reikalavimai
1Pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi:
1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti lietuvių kalbą;
2) būti sukakęs ne mažiau kaip 18 metų ir ne daugiau kaip 60 metų;
3) būti nepriekaištingos reputacijos;
4) turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą;
5) būti tokios sveikatos būklės, kuri leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai;
6) būti tokio fizinio pasirengimo, kuris leistų eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimus nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais. 2.
2. Asmenys, pretenduojantys į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, taip pat turi būti baigę vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinę profesinio mokymo įstaigą ar kitą profesinio mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą (toliau – kita švietimo įstaiga) ministro nustatyta tvarka išduotu siuntimu arba vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursus. Asmenys, pretenduojantys į vidaus tarnybą vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, ginkluotosioms pajėgoms priskiriamose statutinėse įstaigose, turi būti atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigę bazinius karinius mokymus. 3. Ministras ar jo įgalioti centrinių statutinių įstaigų vadovai gali nustatyti papildomų reikalavimų, taikomų asmenims, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje švietimo įstaigoje arba pretenduojantiems tarnauti tam tikruose statutinių įstaigų padaliniuose. Šie papildomi reikalavimai siejami su asmens intelektiniais, fiziniais ir praktiniais gebėjimais, moraliniu ir psichologiniu tinkamumu vidaus tarnybai ar tinkamumu eiti pareigas tam tikruose padaliniuose. Nepritarti Krašto apsaugos ministerijos nuomone, siūlymas yra perteklinis. Vidaus tarnybos pareigūnai ir karo metu vykdys jiems būdingas funkcijas, todėl nėra jokio poreikio jų rengti kaip karius. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas nenumato vidaus tarnybos pareigūnų naudojimo kaip karinių vienetų ar atskirų kovotojų, todėl šiuo metu galiojančio reglamentavimo, nustatyto 2011 metais, keisti nereikėtų.“ 3.
Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra pasisakęs, kad valstybės tarnyboje gali dirbti tik Lietuvos valstybei lojalūs asmenys: “Pagal Konstituciją valstybės tarnyba – tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir/arba kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės.“. Lojalumas Lietuvos valstybei yra ypatingai svarbus kalbant apie vidaus tarnybos sistemoje dirbančius pareigūnus, nes jie turi įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus dėl sau nepavaldžių asmenų, neretai turi teisę turėti, nešiotis ir panaudoti šaunamąjį ginklą bei specialiąsias priemones. Praktikoje esant nustatytų faktų, kad vidaus tarnybos sistemoje tarnauja asmenys, nelojalūs Lietuvos valstybei, siūlytina priėmimo į vidaus tarnybą apribojimus papildyti atitinkamu lojalumo kriterijumi. Pasiūlymai:
1.
Į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo:
1) kuris neatitinka statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu;
3) kuris pateikia žinias, žinodamas, kad jos neteisingos, apie save ar savo privačius interesus;
4) kuris turi kitos valstybės pilietybę;
5) kuris skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), asmens artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės))) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
6) kai yra statuto 23 straipsnio 1, 4–6 punktuose nurodytų aplinkybių;
7) apie kurį yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų , duomenų, sudarančių pagrindą manyti, kad asmuo nėra lojalus Lietuvos valstybei arba asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesais . Tokiu atveju dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai sprendžia centrinės statutinės įstaigos vadovas. 2.
tarnybą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose statutinėse įstaigose taip pat draudžiama priimti asmenį, kurio sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo yra laikomas tardymo izoliatoriuje arba pataisos įstaigoje arba jo priežiūrą vykdo probacijos tarnyba ir tai gali sukelti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą. Pritarti Pasiūlymo formuluotė patikslinta, atsižvelgus į Valstybės saugumo departamento, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Vidaus reikalų ministerijos argumentus. Teikiamu nauju siūlymu yra sistemiškai koreguojamos Statuto projekto nuostatos. Pasiūlymas :
8 straipsnio nuostatos, nustatant, kad pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys turi būti lojalūs Lietuvos valstybei. Statuto projekto nuostatos patikslinamos, nustatant naują reglamentavimą kas yra lojalumas Lietuvos valstybei:
„10 straipsnis. Lojalumas Lietuvos valstybei
lojalūs Lietuvos valstybei. 2.
2Asmuo nelaikomas lojaliu Lietuvos valstybei, jeigu jis:
interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;
2) dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;
valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
4) ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
ryšių, ar yra kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai, sudarantys pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.“ Koreguojamas Statuto projekto 11 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos, nustatant, kad asmens pageidaujančio mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, kitoje švietimo įstaigoje ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose tikriniams vyksta statutinės įstaigos prašymu Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pateikia informaciją dėl šio statuto 10 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo. Šio straipsnio 4 dalis papildoma nuostata, kad asmens atitiktis statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytam reikalavimui įvertinama per
asmuo tinkamas vidaus tarnybai, gavimo statutinėje įstaigoje dienos. Taip pat, kiek tai susiję su lojalumo sąvoka, sistemiškai tikslinamos ir Statuto projekto 12, 13, 15, 16 straipsnių nuostatos. 4.
saugumo ir gynybos komitetas
1 Argumentai: Sudaryti sąlygas vidaus tarnybos pareigūnams tarnauti kariais savanoriais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Pasiūlymas:
1Pareigūnams leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose,
organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau
Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose , leidimas galioja iki projekto pabaigos.
Pareigūnas, perkeltas į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. 4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo pareigūnui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukiami vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, suderinta su finansų ir teisingumo ministrais. 5. Sprendimas neleisti pareigūnui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka. Nepritarti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – KASOKTĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu . Pareigūno tarnybos suderinamumo su savanorių karo tarnyba klausimu jau yra suformuota teismų praktika, kuri paskelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) biuletenyje Nr. 25 (2013 sausis – birželis).
sausis – birželis). Minėtame LVAT biuletenyje nurodoma, kad administracinėje byloje Nr. A62 -309/2011 pareiškėjos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VAD) Pastatų apsaugos skyriaus jaunesniosios specialistės, galimybė dirbti kitą darbą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose (dalyvauti bazinių kario savanorio įgūdžių kursuose) buvo vertinama pagal Valstybės tarnybos įstatymo161 straipsnyje (2005 m. gruodžio 22 d. redakcija) įtvirtintus reikalavimus ( valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau
Minėtame LVAT biuletenyje taip pat nurodoma, kad LVAT, atsižvelgdamas į Vadovybės apsaugos įstatyme (2006 m. birželio 8 d. redakcija), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme (2009 m. liepos 23 d. redakcija) bei Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 284 (2011 m. sausio
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatuose įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl šios institucijos veiklos tikslų bei uždavinių, pažymėjo, jog VAD veikla grindžiama specifiniais principais bei jo veiklai keliami ypatingi uždaviniai. Buvo pabrėžta, kad pagal Vadovybės apsaugos įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, VAD jam priskirtus uždavinius, atsižvelgiant į tarptautinėse sutartyse ir kituose teisės aktuose įtvirtintus ypatumus, įgyvendina ir karo atveju. LVAT pažymėjo, kad VAD įgyvendinamos funkcijos yra nacionalinės svarbos, vykdomos nuolatos ir nepertraukiamai net ir karo atveju, ir teisėjų kolegija nurodė, kad jos negali būti vertinamos kaip mažiau reikšmingos nei tos, kurias įgyvendina Krašto apsaugos savanorių pajėgos valstybės gynybos srityje. Atsižvelgdama į tai, nagrinėtu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, jog pareiškėjos, kaip statutinės VAD tarnautojos, dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose gali kliudyti jai atlikti jos tiesiogines funkcijas (pvz., karo atveju gali tekti vykdyti tiek kario savanorio, tiek VAD pareigūno pareigas).
Taigi buvo konstatuota, kad atsakovo (VAD) Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisija pagrįstai nusprendė, kad kario savanorio tarnyba yra nesuderinama su pareiškėjos, kaip statutinės valstybės tarnautojos, statusu, ir atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti leidimą dirbti kitą darbą (LVAT 2011 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62 -309/2011). Taigi, remiantis suformuota teismų praktika ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu konstatuotina, kad statutinėms įstaigoms (darbdaviams) nėra privaloma KASOKTĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostata ( darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių ), t. y. jie neprivalo visais atvejais atleisti nuo tarnybos pareigūnus, kurie yra kariai savanoriai, karių savanorių pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Todėl pareigūnas, norintis tarnauti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose, turi kreiptis dėl leidimo dirbti kitą darbą gavimo. Įstaigoje kiekvienu atveju turi būti vertinama, ar kario savanorio tarnyba yra suderinama su pareigūno tarnyba ir ar nekliudys pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
4 Argumentai: Sudaryti sąlygas vidaus tarnybos pareigūnams tarnauti kariais savanoriais Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
Pareigūnui draudžiama:
1) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą;
2) statutinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis; draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal statuto 35 straipsnio 1 dalį perkeltam pareigūnui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, išskyrus atlyginimą už savanorių karo tarnybos atlikimą , steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienas pareigas valstybės tarnyboje, dirbti pagal darbo sutartį statutinėje įstaigoje , kurioje jis eina pareigūno pareigas ;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;
7) streikuoti;
8) būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
9) tarnybos metu turėti daiktų, įrašytų į centrinės statutinės įstaigos vadovo patvirtintą sąrašą.
Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą;
2) statutinės įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais, taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis (partneris), artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su pareigūnu svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;
3) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis; draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal statuto 35 straipsnio 1 dalį perkeltam pareigūnui;
4) dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, išskyrus atlyginimą už savanorių karo tarnybos atlikimą , steigti individualias įmones ar verstis individualia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, sudaro prielaidas tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo pareigūnui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai yra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu pareigūnas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai yra kitų aplinkybių, dėl kurių pareigūnai negali dirbti kito darbo ir gauti už jį darbo užmokesčio ar atlyginimo;
5) eiti daugiau negu vienas pareigas valstybės tarnyboje, dirbti pagal darbo sutartį statutinėje įstaigoje , kurioje jis eina pareigūno pareigas ;
6) būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje;
7) streikuoti;
8) būti tarnyboje neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
9) tarnybos metu turėti daiktų, įrašytų į centrinės statutinės įstaigos vadovo patvirtintą sąrašą. Nepritarti Argumentai išdėstyti prie Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 4 pasiūlymo.
reikalų ir darbo komitetas 2018-05-30 * Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, profesinių sąjungų pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir šiuos Komiteto pasiūlymus. Atsižvelgti
reikalų ir darbo komitetas
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 18 pastabą siūlome patikslinti projekto 21 ir 50 straipsnius. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „2) į statuto bei kitų įstatymų Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogas;
reikalų ir darbo komitetas
11 Argumentai: Įvertinę profesinių sąjungų pasiūlymus ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisę būti visateisiais profesinių sąjungų atstovais, siūlome sudaryti galimybę sudaryti darbo sutartį profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą.
Šis draudimas netaikomas profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “ Nepritarti Draudimas būti renkamu įmonės organo nariu nustatytas atsižvelgus į vidaus tarnybos, kuri grindžiama statutiniais pagrindais, ypatumus, taip pat atsižvelgus į projekto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtintą draudimą atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje. Buvimas įmonės organo nariu yra susijęs ir su atstovavimu tai įmonei. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pareigūnų, kurie buvo atleisti iš vidaus tarnybos dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, interesus Projekto 61 straipsnio 6 dalyje nustatyta papildoma socialinė garantija – galimybė grąžinti juos į iki išrinkimo eitas pareigas. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
6 Argumentai: Siekiant suderinti projekto nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis siūlome tikslinti projekto 44 straipsnį. Pasiūlymas:
taip: „6. 6.
6Kai šio straipsnio 1 dalies 3 punktu nušalinus pareigūną nuo pareigų,
pasibaigus baudžiamajam procesui, nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, ir pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai pasibaigus pareigūno, kuris nušalintas nuo pareigų šio straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatyta tvarka, nušalinimo terminui neatsirado pagrindas atleisti jį iš pareigų, jis toliau eina pareigas ir per 10 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam sumokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir 0,07 procento delspinigiai už šią sumą delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras . Delspinigiai nemokami, jeigu pareigūnui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Statuto nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu) . “
reikalų ir darbo komitetas
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 18 pastabą siūlome patikslinti projekto 21 ir 50 straipsnius. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „6.
Pareigūnams gali būti suteikiamos kitos Darbo kodekse numatytos tikslinės nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogos.“ Pritarti
5 Pasiūlymas: 52 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
„5. Pareigūnų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal statutinės įstaigos darbo laiko apskaitos žiniaraštį pareigūnui nustatytą darbo laiko normą ; gautas darbo valandos atlygis padauginamas iš pareigūno faktiškai dirbtų valandų skaičiaus.“ Pritarti
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 47 pastabą siūlome patikslinti projekto 55 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: 55 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Priemokos dydį nustato pareigūną į pareigas paskyręs asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali viršyti 50 procentų pareiginės algos ir tuo pačiu metu pareigūnui gali būti skiriama tik viena iš šių priemokų, o 1 dalies 3–5 punktuose nurodytos priemokos nurodyta kiekviena iš priemokų negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“ Pritarti
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 49 pastabą siūlome patikslinti projekto 56 straipsnį. Pasiūlymas: 56 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„ Pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Apskaičiuojant pareigūno apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priemokos. “ Pritarti iš dalies Siūloma pritarti iš dalies ir nustatyti pagal galiojantį VTĮ - apmokėjimas už viršvalandinį darbą yra apskaičiuojamas nuo pareiginės algos kartu su priedais. Pasiūlymas:
„2. Apskaičiuojant pareigūno apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių
dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro pareigūno pareiginė alga, priedas už laipsnį, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.“
reikalų ir darbo komitetas 2018-05-3077 Argumentai: Siekiant suvienodinti Valstybės tarnybos įstatymo ir projekto Nr. XIIIP-1596 nuostatas su šio projekto nuostatomis siūlome pakeisti projekto 76 straipsnį. Pasiūlymas: 76 išdėstyti taip: „
kompensacijos išmokos atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos
tarnybos pareigūnui išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija išmoka . Ši kompensacija išmoka pareigūnams, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, nepertraukiamai ištarnavusiems daugiau kaip 10 metų
Išeitinės kompensacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą , pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo grąžinamas į vidaus tarnybą, pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki grąžinimo į vidaus tarnybą dienos, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 3.Pagal statuto 71 straipsnio 1 dalies 18 punktą atleidžiamam iš vidaus tarnybos pareigūnui gali būti mokama ne didesnė nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išeitinė kompensacija išmoka ir kuri išmokama tokiam pareigūnui jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną.“ Pritarti iš dalies Pritarta Teisės departamento siūlymui suvienodinti teisės aktuose naudojamas sąvokas, nustatant, kad atleidimo iš tarnybos ar darbo atveju mokama išeitinė išmoka. Valstybės tarnybos įstatymo projektu Nr. XIIIP-1596 ir Statuto projektu siekiama atskirti statutinės tarnybos reguliavimą, todėl nuostatos neturi būti vienodos. Pažymėtina, kad pasiūlymu yra atsisakoma jau dabar esančios socialinės garantijos. 15.
valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-04-25 * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
ir pasiūlymus. Atsižvelgti
valdymo ir savivaldybių komitetas 2018-04-253 Argumentai: Nors valstybės tarnybos įstatymas nėra taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio
apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojas ir nurodomi tarnybos ypatumai. Komitetas, atsižvelgdamas į Komiteto sudarytos valstybės tarnautojų tarnybinės etikos klausimus nagrinėjusios darbo grupės surinktą informaciją, siūlo užtikrinti, kad vidaus tarnybos pareigūnams būtų taikomi ir bendrieji Valstybės tarnybos įstatymo projekte įtvirtinti (planuojami įtvirtinti) valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, netikslinga juos perrašinėti ir Vidaus tarnybos statute (skirtame statutinių valstybės tarnautojų specifinių santykių reglamentavimui). Taigi Komitetas siūlo Vidaus tarnybos statute įtvirtinti principą, jog Valstybės tarnybos įstatyme numatyti valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra taikomi ir statutiniams valstybės tarnautojams. Atkreipiame dėmesį, jog siekiant teisėkūros ekonomiškumo, Vidaus tarnybos statuto projekte yra nuorodų į Valstybės tarnybos įstatymą, pavyzdžiui, reglamentuojant tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimą (54 straipsnio 2 dalis) ir įstaigų priskyrimo įstaigų grupėms kriterijus (52 straipsnio 2 dalis).
Sistemiškai kaip ir kituose valstybės tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose (Valstybės tarnybos įstatyme, Diplomatinės tarnybos įstatyme) siūlome nustatyti, jog statutinės įstaigos ar centrinės statutinės įstaigos vadovas yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą statutinėje įstaigoje ar statutinių įstaigų sistemoje ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Taip pat siūlome numatyti, jog formuojant tarnybinės etikos politiką yra priimamas atitinkamas vidaus teisės aktas (etikos kodeksas, taisyklės ar kt.). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
principai
idaus tarnybos principai:
1) įstatymų viršenybės principas. Pareigūno statusas, reglamentuotas statute ir kituose įstatymuose, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu;
2) lygiateisiškumo principas. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi lygias teises stoti į vidaus tarnybą , o pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis;
3) politinio neutralumo principas. Pareigūnas privalo, nepaisydamas asmeninių politinių pažiūrų, nešališkai tarnauti žmonėms ir teisėtai valstybės valdžiai, nedalyvauti politinių partijų ar politinių organizacijų veikloje;
4) skaidrumo principas. Bet kokia pareigūno veikla atliekant pareigas turi būti vieša, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus;
5) karjeros principas.
Skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti;
6) vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principas. Pareigūnų tarnybos ypatumai (didesnis pavojus gyvybei ar sveikatai, griežtesnė atsakomybė ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami statute ir kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis;
7) teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas. Preziumuojama, kad asmenys, pasirinkdami vidaus tarnybą, yra įsitikinę, kad valstybė užtikrins jos pačios nustatytas pareigūnų teises ir socialines garantijas, dėl to pagal statutą ir kitus įstatymus pareigūnų teisėtai įgyta teisė į tam tikras socialines garantijas turi būti taikoma visą jų tarnybos laiką;
8) bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas. Pareigūnas privalo vykdyti bendrąsias pareigas ir specialiuose įstatymuose nustatytas pareigas;
9) tarnybinio pavaldumo principas. Pareigūnai yra pavaldūs savo tiesioginiams vadovams ir privalo vykdyti vadovų teisėtus nurodymus. 2. Pareigūnams yra taikomi Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai . Specialius pareigūnų tarnybinės etikos principus nustato statutinių įstaigų ar centrinių statutinių įstaigų vadovai. 3. Statutinės įstaigos ar centrinės statutinės įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą statutinėje įstaigoje ar statutinių įstaigų sistemoje ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
Šiam tikslui priimamas atitinkamas vidaus teisės aktas (etikos kodeksas, taisyklės ar kt.). “ Nepritarti Atsižvelgiant į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų veiklos, statuso specifiką, projektų rengėjų tikslas yra kuo aiškiau atriboti statutinio valstybės tarnautojo – pareigūno ir valstybės tarnautojo statusus, jų kompetencijas, funkcijas reikalavimus nepriekaištingai reputacijai ir kt., todėl projektų rengėjų tikslas ir numatyta koncepcija – išgryninti šias tarnybas, projekte pateikiant kuo mažiau nuorodų į Valstybės tarnybos įstatymą. Be to, siūloma
reglamentavimas, pagal kurį centrinių statutinių įstaigų vadovai nustato pareigūnų tarnybinės etikos principus, pvz., policijos pareigūnų etikos kodeksą nustato policijos generalinis komisaras (2004 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. V-347), muitinės pareigūnų – Muitinės departamento direktorius (2006 m. gruodžio 27 d. įsakymas Nr. 1B-888) ir kt. Todėl šiuo metu galiojantis reglamentavimas, kuriuo atsižvelgiama į kiekvienos institucijos atliekamų funkcijų specifiką, užtikrina tinkamą tarnybos etikos funkcionavimą
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-04-255 Argumentai : Įstatymo projekto 5 straipsnį siūlome tobulinti įvertinę Teisės departamento 3 ir 8 pastabas. Statuto 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad lygiavertėmis pareigomis laikomos tai pačiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnų grupei priklausančios pareigos.
Įvertinę analogišką reguliavimą Diplomatinės tarnybos įstatyme ir Valstybės tarnybos įstatyme ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, įstatymo projekto 5 straipsnį siūlome papildyti nuostatomis, jog pareigūnų pareigybės skirstomos į 15 grupių, kurių aukščiausia yra 1 grupė, o žemiausia – 15 grupė. Nustačius siūlomą reguliavimą ir sistemiškai aiškinant 2 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnio 1 dalį, reguliavimas dėl aukštesnių ir žemesnių pareigų bus aiškus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Pareigūnų pareigybės
1Pareigūnų pareigybės skirstomos į 15 grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 15 grupė. 1. 2. Pareigūnų pareigybių grupės,
ir joms priskirtos pareigūnų pareigybės ir pareiginių algų koeficientų intervalai nustatytos nustatyti statuto priede. 2. 3. Statuto priede nurodytų 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms ir vyriausiojo kovotojo pareigybei būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija, 10, 11 ir 12 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus vyriausiojo kovotojo pareigybę) ir laivo vado pareigybei – ne žemesnis kaip aukštasis koleginis išsilavinimas, iki 2009 metų įgytas aukštesnysis išsilavinimas arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, 1–9 pareigybių grupių pareigybėms (išskyrus laivo vado pareigybę) – aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas. Kitus konkrečius reikalavimus dėl pareigūnų išsilavinimo nustato ministras, kurio valdymo srityje veikia statutinė įstaiga arba įstaigos (toliau – ministras) , centrinių statutinių įstaigų vadovai ar jų įgalioti asmenys. 3. 4. Centrinių statutinių įstaigų vadovai tvirtina pareigūnų pareigybių, kurioms eiti būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas, sąrašus.“ Pritarti 18.
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-04-25926 Argumentai: Įvertinę Teisės departamento 14 pastabą ir siekdami teisinio reguliavimo proporcingumo, siūlome nustatyti 3 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo narystės uždraustoje organizacijos pabaigos. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys , jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai .“
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-04-252411 Argumentai: Įvertinę profesinių sąjungų pasiūlymus ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisę būti visateisiais profesinių sąjungų atstovais, siūlome sudaryti galimybę sudaryti darbo sutartį profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti. Šiuo atveju pareigūną į pareigas priimantis asmuo turės išduoti leidimą dirbti kitą darbą. Atkreipiame dėmesį, jog išduodant leidimą dirbti kitą darbą, vertinama visa eilė kriterijų siekiant užtikrinti, kad kitas darbas nekliudytų tinkamai atlikti pareigūno pareigas. Taigi toks kitas darbas profesinės sąjungos vadovu galės būti dirbamas po tarnybos valandų, arba darbo metu pasinaudojant Statuto projekto 60 straipsnio 8 dalyje nustatytomis profsąjungos atstovui suteiktomis garantijomis (dalyvauti su profsąjungos veikla susijusiose veiklose iki 120 valandų tarnybos laiko per metus mokant jam darbo užmokestį). Atitinkamai tikslintina ir Statuto projekto 60 straipsnio 6 dalis, numatant jog profesinių sąjungų nariai gali būti atleisti iš tarnybos jų prašymų tik tuo atveju, kai nėra išduodamas leidimas dirbti kitą darbą. Tokiu atveju išlaikoma teisė grįžti į minėtame Statuto straipsnyje numatytas pareigas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
nariu jis yra išrinktas ar paskirtas statutinei įstaigai įgaliojus, taip pat gauti atlyginimą ar kitų išmokų už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pareigūnui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą. Šis draudimas netaikomas profesinės sąjungos nariui dėl darbo sutarties sudarymo su profesine sąjunga profesinės sąjungos vadovo pareigoms užimti; “ Nepritarti Draudimas būti renkamu įmonės organo nariu nustatytas atsižvelgus į vidaus tarnybos, kuri grindžiama statutiniais pagrindais, ypatumus, taip pat atsižvelgus į projekto 24 straipsnio 3 punkte įtvirtintą draudimą atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje. Buvimas įmonės organo nariu yra susijęs ir su atstovavimu tai įmonei. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti pareigūnų, kurie buvo atleisti iš vidaus tarnybos dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, interesus Projekto 61 straipsnio 6 dalyje nustatyta papildoma socialinė garantija – galimybė grąžinti juos į iki išrinkimo eitas pareigas. 20. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-04-25491 Argumentai:
Įvertinę Nacionalinio profesinio sąjungų susivienijimo pasiūlymą Nr. 7 ir siekdami užtikrinti pareigūnų teisėtų lūkesčių apsaugą, siūlome kasmetines atostogas perskaičiuoti darbo dienomis, netrumpinant šiuo metu galiojančiame Statute nustatytos maksimaliai galimos kasmetinių atostogų trukmės. Pareigūnams nustatyta socialinių garantijų apimtis neturi būti siaurinama. Pasiūlymas :
Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnams nustatoma tokia kasmetinių atostogų trukmė, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) iki 10 metų –22 26 darbo dienos;
2) nuo 10 iki 15 metų –25 31 darbo dienos diena ;
3) nuo 15 iki 20 metų –29 36 darbo dienos;
4) 20 metų ir daugiau –33 41 darbo dienos diena .“ Pritarti iš dalies Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Valstybės tarnybos įstatymo projektui ir pasiūlė ilginti valstybės tarnautojų kasmetinių atostogų maksimalią trukmę iki 37 darbo dienų. Atsižvelgiant į vidaus tarnybos specifiką, pareigūnų kasmetinių atostogų maksimali trukmė neturėtų būti trumpesnė nei siūloma nustatyti VTĮ projekte, todėl siūlytina VTS nustatyti tokią kasmetinių atostogų trukmę: „49 straipsnis. Kasmetinės atostogos
1Pareigūnams nustatomos tokios trukmės kasmetinės atostogos, atsižvelgiant į pareigūnų vidaus tarnybos stažą:
1) 22 darbo dienos – ištarnavusiems iki10 5 metų;
2) 25 darbo dienų – ištarnavusiems nuo10
15 10 metų;
3) 29 darbo dienų – ištarnavusiems nuo15
20 15 metų;
4) 33 darbo dienų – ištarnavusiems 20 metų ir daugiau nuo 15 iki 20 metų;
5) 37 darbo dienų – ištarnavusiems 20 metų ir daugiau.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1609(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai:
už – 9; prieš – nėra; susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 391 straipsnio atveju asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės net už labai sunkaus nusikaltimo padarymą – priklausymą nusikalstamam susivienijimui (BK 249 straipsnis). [2] Pastebėtina, kad atitinkamas kriterijus yra išskirtas ir keičiamo statuto 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kuriuo remiantis, „pareigūnas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu jis <...> įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams.“ [3]
įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas , 5 skyrius, 4 tomas, p. 98),
ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL 2004 m. specialusis leidimas , 5 skyrius, 4 tomas, p. 219) [4] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Šeštoji knyga. Prievolių teisė (1). Justitia, Vilnius, 2003, P.346 [5] Užsienio šalių ekspertams įvertinus FNTT vykdomą veiklą pinigų plovimo prevencijos srityje ir nustačius, kad FNTT atitinka FŽP apibrėžimą, 1999 m. gegužės 26–28 d. Bratislavoje VII Egmonto grupės plenarinio posėdžio metu FNTT pripažinta visateise grupės nare.