Projekto lyginamasis variantas
Vyriausybės įstatymo NR. I-464 6, 22, 26, 29¹, 30 IR 31¹ straipsnių PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3
mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą šios programos nuostatų įgyvendinimo prioritetines priemones.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos
nuostatų įgyvendinimo planą ir prioritetinių darbų sąrašą, kasmetinius savo veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams pavestose valdymo srityse, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą;“. 3 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai
priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano ir prioritetinių darbų kasmetinių Vyriausybės jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą;“. 2. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) siūlo Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš pareigų jam
pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų pareigūnus, suteikia šiems pareigūnams atostogas, siunčia juos į komandiruotes, skiria pašalpas; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Vyriausybės priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, dėl jų skatinimo. Jeigu Vyriausybės įstaigos veikla yra susijusi su keliems ministrams pavestomis valdymo sritimis, šiuos įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras;“. 4 straipsnis.
Pakeisti 29¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29¹ straipsnis. Vyriausybės įstaigos
politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti. 2. Vyriausybės įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu. 3. Vyriausybės įstaiga yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įstaiga veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 5. Specialus Vyriausybės įstaigos veiklą reglamentuojantis įstatymas Vyriausybės įstaigai gali suteikti specialias teises, užtikrinančias jai pavestų funkcijų atlikimo nepriklausomumą. 6. Vyriausybės įstaiga, kurios veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, Vyriausybės sprendimu gali turėti kolegiją. Šios kolegijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė. 7. Vyriausybės įstaiga veikia pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus strateginį ir metinį veiklos planus. Vyriausybės įstaigos strateginį veiklos planą tvirtina atitinkamos valdymo srities ministras ar atitinkamų valdymo sričių ministrai bendru įsakymu, o metinį veiklos planą – Vyriausybės įstaigos vadovas, suderinęs su atitinkamos valdymo srities ministru ar atitinkamų valdymo sričių ministrais. 8. Vyriausybės įstaigai vadovauja jos vadovas, – valstybės pareigūnas. Vyriausybės įstaigos vadovą Vyriausybės paskirto atitinkamos valdymo srities ministro teikimu ketveriems metams priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Asmuo, priimamas į Vyriausybės įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir specialiuosius reikalavimus, kuriuos gali nustatyti Vyriausybės veiklą reglamentuojantis įstatymas.
Vyriausybės įstaigos vadovas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Jeigu įstatymai nenustato kitaip, Vyriausybės įstaigos vadovas yra atsakingas Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingas Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla. priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu). 9. Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų:
1) savo noru;
2) kai praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pasibaigus kadencijai;
4) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
6) kai jis šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;
7) kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai. 10. Vyriausybės įstaigos vadovas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, gali būti atleistas iš pareigų. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį Vyriausybės įstaigos vadovas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. 11 9.
nustatyta tvarka Vyriausybės įstaigos vadovas atsiskaito už įstaigos veiklą, Vyriausybės ar atsakingo už pavestą valdymo sritį ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą. 12. Vyriausybės priimamų Vyriausybės įstaigų pareigūnų (išskyrus šių Vyriausybės įstaigų vadovus) priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. 13. Vyriausybės įstaigos vadovui ir kitiems Vyriausybės įstaigų pareigūnams darbo užmokestis mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Vyriausybės įstaigos vadovui ir Vyriausybės įstaigų pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą veiklą, materialinę atsakomybę ir kasmetines atostogas. Kitus jų darbo (tarnybos) santykius ir socialines garantijas nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio
taip: „5. Įstaigos prie ministerijos vadovą ketverių metų kadencijai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iš jų atitinkamos valdymo srities ministras. Įstaigos prie ministerijos vadovas gali būti skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstaigos prie ministerijos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas atitinkamos valdymo srities ministrui. Įstatymai gali nustatyti kitokį įstaigų prie ministerijų vadovų priėmimą, kadencijos trukmę, pavaldumą ir atskaitomybę.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas.
Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras. Ministerijos kancleris gali būti priimamas eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.“
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems ministerijų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma ketverių metų kadencija eiti atitinkamos ministerijos kanclerio pareigas ir laikoma pirma kadencija. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Vyriausybės įstatymo NR. I-464 6, 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45 ir 46 straipsnių PAKEITIMO
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kai Seimas pritaria Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo per 3 mėnesius patvirtinti Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą šios programos nuostatų įgyvendinimo prioritetines priemones.“
Pakeisti 13 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Vyriausybės nariai turi teisę į 28 kalendorinių 20 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti, nemokamos. Vyriausybės narys gali būti atleidžiamas nuo tarnybinių pareigų, kai tai būtina visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti, šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Vyriausybės nariai turi teisę į Darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus.“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Ministras Pirmininkas arba ministras, kuriam Seimo sesijoje yra pateiktas Seimo nario paklausimas dėl Vyriausybės, ministerijų, ar kitų Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerija, veiklos, privalo atsakyti žodžiu ar raštu Seimo statuto nustatyta tvarka.“
1.
1Pakeisti 22 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) įgyvendina Vyriausybės programą, tvirtina Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą ir prioritetinių darbų sąrašą, kasmetinius savo veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams pavestose valdymo srityse, koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, veiklą;“. 2. Pakeisti 22 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,8) steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybės įstaigas, steigia įstaigas prie ministerijų ir paveda ministerijoms įgyvendinti įstaigų prie ministerijų savininko teises ir pareigas (išskyrus sprendimų sutikimų dėl tokių įstaigų reorganizavimo ir likvidavimo priėmimą), steigia, reorganizuoja ir likviduoja kitas biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija;“. 3. Pakeisti 22 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovo tarnybos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus, Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos arba kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos vadovui; tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos;“. 4.
išdėstyti taip: ,,14) priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės atstovus, Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją, Vyriausybės įstaigų vadovus, kitus įstatymų nustatytus valstybės tarnautojus ir pareigūnus, juos skatina; atitinkamos valdymo srities ministro teikimu Vyriausybės priimtiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams skiria tarnybines ar drausmines nuobaudas, juos skatina.“
Pakeisti 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) skiria Ministro Pirmininko priimtiems į pareigas valstybės tarnautojams ir pareigūnams tarnybines ar drausmines nuobaudas, skatina Ministro Pirmininko priimtus į pareigas valstybės tarnautojus ir pareigūnus, skiria jiems pašalpas, suteikia jiems atostogas ir siunčia juos į komandiruotes, jeigu įstatymai nenustato kitaip; gali pavesti Vyriausybės kancleriui skatinti Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, skirti jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, suteikti jiems atostogas ir siųsti juos į komandiruotes;“. 6 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys. Pavaduojantis ministras neatlieka šio straipsnio 3 dalies 6, 9, 13, 14, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytų funkcijų, išskyrus atvejus, kai pavaduojamas ministras negali atlikti savo funkcijų ilgiau negu 30 dienų.“
straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano ir prioritetinių darbų kasmetinių Vyriausybės jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą;“. 3.
straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo arba šias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui;“. 4. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip: „14) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip;“. 5. Pakeisti 26 straipsnio 3 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) siūlo Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš pareigų jam pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų pareigūnus, suteikia šiems pareigūnams atostogas, siunčia juos į komandiruotes, skiria pašalpas; teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl Vyriausybės priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo, dėl jų skatinimo. Jeigu Vyriausybės įstaigos veikla yra susijusi su keliems ministrams pavestomis valdymo sritimis, šiuos įgaliojimus įgyvendina Vyriausybės paskirtas atitinkamos valdymo srities ministras;“. 7 straipsnis. 29¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 29¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29¹ straipsnis. Vyriausybės įstaigos
įstaiga steigiama dalyvauti formuojant politiką ministrui pavestose valdymo srityse ir ją įgyvendinti. 2.
įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su valstybės herbu bei savo pavadinimu. 3. Vyriausybės įstaiga yra iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga, kuriai lėšos skiriamos ir administruojamos Biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės įstaiga veikia pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. 5. Specialus Vyriausybės įstaigos veiklą reglamentuojantis įstatymas Vyriausybės įstaigai gali suteikti specialias teises, užtikrinančias jai pavestų funkcijų atlikimo nepriklausomumą. 6. Vyriausybės įstaiga, kurios veikla susijusi su keliems ministrams pavestomis atitinkamomis valdymo sritimis, Vyriausybės sprendimu gali turėti kolegiją. Šios kolegijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė. 7. Vyriausybės įstaiga veikia pagal Vyriausybės nustatyta tvarka parengtus strateginį ir metinį veiklos planus. Vyriausybės įstaigos strateginį veiklos planą tvirtina atitinkamos valdymo srities ministras ar atitinkamų valdymo sričių ministrai bendru įsakymu, o metinį veiklos planą – Vyriausybės įstaigos vadovas, suderinęs su atitinkamos valdymo srities ministru ar atitinkamų valdymo sričių ministrais. 8. Vyriausybės įstaigai vadovauja jos vadovas, – valstybės pareigūnas. Vyriausybės įstaigos vadovą Vyriausybės paskirto atitinkamos valdymo srities ministro teikimu ketveriems metams priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybė, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Asmuo, priimamas į Vyriausybės įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir specialiuosius reikalavimus, kuriuos gali nustatyti Vyriausybės veiklą reglamentuojantis įstatymas. Vyriausybės įstaigos vadovas gali būti skiriamas eiti šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Jeigu įstatymai nenustato kitaip, Vyriausybės įstaigos vadovas yra atsakingas Vyriausybei ir atitinkamos valdymo srities ministrui ir atskaitingas Vyriausybei ir ministrams, kuriems pavestos valdymo sritys yra susijusios su Vyriausybės įstaigos veikla. priimamas į pareigas ir atleidžiamas iš jų Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. 9. Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų:
1) savo noru;
2) kai praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) pasibaigus kadencijai;
4) išrinkus arba paskyrus į kitas pareigas;
5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai ar finansų sistemai arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
6) kai jis šiurkščiai pažeidžia savo pareigas;
7) kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai. 10. Vyriausybės įstaigos vadovas, dėl laikinojo nedarbingumo nedirbantis ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius
laikas, per kurį Vyriausybės įstaigos vadovas gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti bei ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. 11 9. Vyriausybės nustatyta tvarka Vyriausybės įstaigos vadovas atsiskaito už įstaigos veiklą, Vyriausybės ar atsakingo už pavestą valdymo sritį ministro reikalavimu atsiskaito už savo veiklą. 12. Vyriausybės priimamų Vyriausybės įstaigų pareigūnų (išskyrus šių Vyriausybės įstaigų vadovus) priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. 13.
užmokestis mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą. Vyriausybės įstaigos vadovui ir Vyriausybės įstaigų pareigūnams taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamą veiklą, materialinę atsakomybę ir kasmetines atostogas. Kitus jų darbo (tarnybos) santykius ir socialines garantijas nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai.“
1Pakeisti 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įstaigos prie ministerijos vadovą ketverių metų kadencijai Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka (ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) priima į pareigas ir atleidžia iš jų atitinkamos valdymo srities ministras. Įstaigos prie ministerijos vadovas gali būti skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstaigos prie ministerijos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas atitinkamos valdymo srities ministrui. Įstatymai gali nustatyti kitokį įstaigų prie ministerijų vadovų priėmimą, kadencijos trukmę, pavaldumą ir atskaitomybę.“
straipsnį 6 dalimi: ,,6. Įstaiga prie ministerijos gali turėti kolegiją. Šios kolegijos sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Vyriausybė.“
išdėstyti taip:
„1. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos
administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas.
Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras arba, kai Užsienio reikalų ministerijos kancleriu skiriamas diplomatas, – jį ketverių metų kadencijai Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir iš jų atšaukia užsienio reikalų ministras. Ministerijos kancleris gali būti priimamas (ar skiriamas) eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.“
straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria pašalpas, skiria valstybės tarnautojams jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo ar pašalpas;“. 10 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Vyriausybei teikiamas teisės akto projektas, susijęs ne tik su jį parengusios (teikiančios) institucijos kompetencija, bet ir su kitų institucijų kompetencija, turi būti suderintas su jomis derintas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai teisės akto projektas teikiamas Vyriausybei karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio metu ar kai teisės akto projektu būtina neatidėliotinai spręsti klausimus, būtinus valstybės karinės gynybos ir kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms užtikrinti, ir jeigu minėtais atvejais teisės akto projekto nepriėmimas nedelsiant lemtų neigiamų pasekmių valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui atsiradimą, taip pat kai teisės akto projektu siūloma skelbti gedulą.
Vyriausybei teikiamų nutarimų projektų pagal Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą derinimo su kitomis institucijomis tvarką nustato Vyriausybė.“
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Vyriausybės kancleris
1Vyriausybės kancleris yra Vyriausybės kanceliarijos vadovas, pavaldus Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministras Pirmininkas. 2.
2Vyriausybės kancleris:
1) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju, Ministro Pirmininko patarėjais ir kitais Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais padeda Ministrui Pirmininkui įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Ministro Pirmininko politines nuostatas ir prioritetus, sprendimus;
2) organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pateiktų teisės aktų projektų analizę, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka prireikus organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;
3) padeda Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui koordinuoti ir įgyvendinti bendruosius valstybės valdymo efektyvumo didinimo klausimus;
4) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju padeda Ministrui Pirmininkui koordinuoti strateginių Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimą;
5) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina Vyriausybės kanceliarijos strateginį veiklos planą, padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus, Vyriausybės programą ir sprendžiant kitus krašto reikalus;
6) kartu su Vyriausybės kanclerio pavaduotoju organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, priimami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos;
7) užtikrina Europos Sąjungos dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą, kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms; 8 7) pritarus Ministrui Pirmininkui tvirtina Vyriausybės kanceliarijos struktūrą ir Vyriausybės kanceliarijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės kanceliarijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus; 9 8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas ar priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo, tvirtina jų pareigybių aprašymus; Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, suteikia jiems atostogas ir siunčia į komandiruotes; 10 9) saugo Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą; 1110) Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimus); 1211) atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas.“
Vyriausybės kancleris:
1) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju, Ministro Pirmininko patarėjais ir kitais Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais padeda Ministrui Pirmininkui įgyvendinti Vyriausybės programos nuostatas, dalyvauja formuojant ir įgyvendinant Ministro Pirmininko politines nuostatas ir prioritetus, sprendimus;
2) organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui pateiktų teisės aktų projektų analizę, Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka prireikus organizuoja Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui teikiamų teisės aktų projektų, kurių rengėjams nepavyko suderinti su suinteresuotomis institucijomis, derinimą;
3) padeda Vyriausybei ir Ministrui Pirmininkui koordinuoti ir įgyvendinti bendruosius valstybės valdymo efektyvumo didinimo klausimus;
4) kartu su Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju padeda Ministrui Pirmininkui koordinuoti strateginių Europos Sąjungos politikos klausimų įgyvendinimą;
5) vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Strateginio planavimo metodika rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina Vyriausybės kanceliarijos strateginį veiklos planą, padeda Vyriausybei koordinuoti ministerijų ir kitų valstybės institucijų veiklą įgyvendinant strateginio planavimo dokumentus, Vyriausybės programą ir sprendžiant kitus krašto reikalus;
6) kartu su Vyriausybės kanclerio pavaduotoju organizuoja Vyriausybės posėdžių rengimą, dalyvauja juose ir užtikrina, kad būtų rašomi posėdžių protokolai, priimami ir įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Vyriausybės nutarimai, Ministro Pirmininko potvarkiai, Vyriausybės sprendimai ir Vyriausybės rezoliucijos;
7) užtikrina Europos Sąjungos dokumentų (taip pat ir siunčiamų elektroniniu paštu) gavimą, registravimą, kaupimą ir paskirstymą atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms; 8 7) pritarus Ministrui Pirmininkui tvirtina Vyriausybės kanceliarijos struktūrą ir Vyriausybės kanceliarijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Vyriausybės kanceliarijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus; 9 8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas ar priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo, tvirtina jų pareigybių aprašymus; Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, suteikia jiems atostogas ir siunčia į komandiruotes; 10 9) saugo Vyriausybės antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą; 1110) Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka gali organizuoti ministerijų atstovų (viceministrų, ministerijų kanclerių) pasitarimus); 1211) atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Ministro Pirmininko pavestas funkcijas.“
Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vyriausybės kanceliarijoje saugomi Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų ir Ministro Pirmininko potvarkių projektai ir pasirašyti Vyriausybės nutarimai, Vyriausybės sprendimai, Vyriausybės rezoliucijos ir Ministro Pirmininko potvarkiai, taip pat Vyriausybės posėdžių ir Vyriausybės pasitarimų protokolai.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, 4 straipsnio 4 dalį, 5 straipsnį, 6 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 9 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems ministerijų kancleriams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma ketverių metų kadencija eiti atitinkamos ministerijos kanclerio pareigas ir laikoma pirma kadencija. 4. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios Vyriausybės nariui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 9 dalį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
aiškinamasis raštas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių yra darnus valstybės valdymas – tai atsakingas politikų ir valstybės tarnautojų darbas, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas – piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir atstovavimas nacionaliniams interesams užsienio politikoje. Darnus valstybės valdymas reikalauja politikų ir valstybės tarnautojų atskaitomybės už veiklos rezultatus visuomenei, visų valstybės valdymo grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atvirumo, valstybės subsidiarumo ir piliečių solidarumo. Projektu siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi. Kartu su Projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimo projektai:
Nr.
I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Susijusiuose įstatymų projektuose tikslinamos atitinkamų įstatymų nuostatos, susijusios su Vyriausybės įstaigų vadovų skyrimu, darbo apmokėjimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūlomos pataisos, susijusios su viešojo administravimo įstaigų struktūros optimizavimu. Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas ir kuris yra pavaldus Respublikos Prezidentui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22, 26, 29¹,
parengtas, siekiant panaikinti pareigą rengti du vienas kitą iš dalies dubliuojančius dokumentus – Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetines priemones ir kasmetinius Vyriausybės veiklos prioritetus, o vietoj jų siūloma rengti vieną dokumentą – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama įteisinti Vyriausybės pareigą tvirtinti prioritetinių darbų sąrašą, kuris yra reikalingas viešajame valdyme diegiant pokyčių valdymo principus ir užtikrinant efektyvų šių darbų įgyvendinimą, stebėseną bei tęstinumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Ministro Pirmininko 2017 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 84 sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektui ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektams parengti ir Vidaus reikalų ministerija, susijusius įstatymų projektus – Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais. Per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje yra įvykę nemažai esminių pokyčių reglamentuojant atranką į valstybės tarnybą, tarnautojų veiklos vertinimą, tačiau atsiskleidė ir naujų teisinio reguliavimo trūkumų, kurie neleidžia užtikrinti deramo valstybės tarnybos efektyvumo.
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad valstybės tarnyba yra nepagrįstai išplėsta, valstybės tarnautojų kategorijai priskiriami ir asmenys, kurių tarnybinės veiklos didelę dalį sudaro ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų atlikimas. Be to, nors gyventojų Lietuvoje mažėja, dirbančiųjų valstybės tarnyboje skaičius nesikeičia:
Asmenų atranka į valstybės tarnybą pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą prasideda centralizuotu bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų tikrinimu Valstybės tarnybos departamente, o paskui organizuojamas konkursas į konkrečias pareigas ir atitiktis nepriekaištingos reputacijos kriterijams vertinama konkrečioje institucijoje ar įstaigoje. Tokia sudėtinga, daugiapakopė valstybės tarnautojų atrankos sistema visgi neleidžia užtikrinti atrankos proceso skaidrumo, efektyvumo, negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje, be to, daro pačią valstybės tarnybą nepatrauklią jauniems specialistams. Taigi pagrindinės problemos, susijusios su asmenų atranka į valstybės tarnybą, yra šios: į atrankas nepritraukiama pakankamai kvalifikuotų kandidatų, atrankos metodai nepritaikyti įvertinti kandidato kompetencijas ir gebėjimus, atrankos komisijos narių kompetencijos dažnai yra nepakankamos. Kas lemia, kad į valstybės tarnybą ateina vis mažiau pretendentų, o išeinančiųjų skaičius auga:
Vienas labiausiai kritikuojamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų – darbo užmokestis.
Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigybės kategorija, priedas už kvalifikacinę klasę, priedas už tarnybos stažą, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį ir viršvalandinį darbą, budėjimą. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Priemokų suma negali viršyti 60 procentų. Galiojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema kritikuojama dėl pareiginės algos ir priedų bei priemokų dydžių santykio, dėl neaiškios ir dažnai neskaidrios priedų ir priemokų skyrimo tvarkos, taip pat ir dėl to, kad galiojanti darbo užmokesčio sistema neskatina valstybės tarnautojų siekti gerų darbo rezultatų, jų nemotyvuoja. Šiuo metu galiojanti darbo užmokesčio sistema nesudaro prielaidų lanksčiai reaguoti į ekonomikos ir rinkos tendencijas, valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemas. Nors darbo užmokestis valstybės tarnyboje augo, jis išlieka žemesnis nei atitinkamos kvalifikacijos darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemesnis už kitų šalių valstybės tarnautojų darbo užmokestį, pavyzdžiui, už Latvijos – žemesnis
kartus. Kitas kritikuojamas aspektas – vadinamasis valstybės tarnautojų rezervas.
Šiuo metu buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudariusiam šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Kaip parodo patirtis, tai yra nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, kuris vilkina konkurso organizavimo procesą bei dažnai trukdo pritraukti naujus bei inovatyvius darbuotojus į valstybės tarnybą. Kritikuojamas ir valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės reguliavimas, kadangi nėra efektyviai užtikrinamas realus padarytos žalos atlyginimas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojas atlygina savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, kurią jis padarė vykdydamas vidaus administravimo veiklą. Nėra numatoma atsakomybė už žalą, padarytą vykdant viešąjį administravimą, kuri dažnai gali būti reikšmingesnė nei ta, kuri padaryta vykdant vidaus administravimą. Taip pat galiojančiame įstatyme trūksta reguliavimo aiškumo išieškant žalą neteismine tvarka bei sprendžiant klausimą, kam būtent priklauso teisė įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad rengti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas ir pagal parengtas programas mokyti valstybės tarnautojus gali tik viešoji įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutas. Šis teisinis reguliavimas sukuria išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, o tai trukdo užtikrinti efektyvų, įvairiapusišką, aukščiausio lygio valstybės tarnautojų mokymą.
Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų skatinimo priemonių pasirinkimas yra nedidelis, esamos skatinimo priemonės yra neveiksmingos. Reikšmingiausia skatinimo priemone galima laikyti vienkartinę piniginę išmoką. Tačiau piniginiam motyvavimui trūksta aiškių kriterijų, jis nėra aiškiai susietas tik su veiklos rezultatais. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dažnai praktikoje vertinamas kaip formali, pernelyg biurokratiška procedūra, užimanti daug laiko, ir neleidžianti tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybei nustatytas funkcijas. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas detaliai nustato valstybės tarnybos valdymo mechanizmą ir konkrečiai aprašo Valstybės tarnybos departamento statusą ir funkcijas. Tai iš esmės riboja valstybės tarnybos valdymo lankstumą. Be to, pagal susiformavusią praktiką kitų Vyriausybės įstaigų statusas nėra taip detaliai aprašomas įstatymų lygmens teisės aktuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos sąvoką nepatenka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos, t. y. pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais nebūtų laikomi asmenys, atliekantys ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Įstatymo projekte siūloma visus su statutinių valstybės tarnautojų tarnyba susijusius klausimus (t. y., priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas sąlygas) reglamentuoti įstatymais patvirtintuose statutuose bei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme.
Tai leistų efektyviau įvertinti statutinės valstybės tarnybos specifiką, be to, išvengti praktikoje pasitaikančių problemų, kai reikia spręsti dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir statutinę valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų nuostatų santykio, o kartais net prieštaravimų. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje. Tai leistų valstybės tarnautojų atrankai taikyti naujausias ir moderniausias žmogiškųjų išteklių valdymo praktikoje taikomas darbuotojų atrankos sistemas, lanksčiai reaguoti į pokyčius šioje srityje. Centralizuota valstybės tarnautojų atranka leistų užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą ir nešališkumą. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų veiksmingiau užtikrinamas Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintos teisės piliečiams lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimas. Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga). Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Centrinė įstaiga būtų įgaliota parinkti reikiamus atrankos metodus.
Jie būtų parenkami pagal pareigybės lygmenį, veiklos sritį ir kitas pareigybės charakteristikas bei keliamus reikalavimus: pokalbis (interviu); praktinės užduotys; įvertinimo centro metodas (aukščiausio lygmens vadovų atrankai); jei reikia konkrečiai pareigybei, gali būti įtraukti papildomi psichometriniai, gebėjimų, asmenybiniai ir kiti testai. Į centralizuotos atrankos procedūras būtų įtraukti atitinkamų įstaigų, į pareigas kuriose organizuojama atranka, atstovai, atitinkamų sričių ekspertai. Tokios atrankos būdu būtų patikrintos pretendentų turimos žinios, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, kompetencijos. Projekte siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Projekte pareiginės algos koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, todėl į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė taikyti koeficientą iš Projekte nurodyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Aukščiausias pareigas einantiems asmenims (Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris) būtų mokama fiksuota pareiginė alga (be intervalo). Fiksuotos algos nustatymas leistų išvengti subjektyvumo ir neskaidrumo sumokant šiems valstybės tarnautojams už darbą, taip pat nepageidaujamos neigiamos įtakos jų atliekamoms funkcijoms. Pažymėtina, kad šiuo metu fiksuota pareiginė alga pagal teisės aktus nustatoma valstybės pareigūnams, politikams, teisėjams, prokurorams. Projekte siūloma vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti palikti skirstymą į 3 grupes.
Projekte siūloma atsisakyti visų priemokų ir priedų, kurie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti skiriami valstybės tarnautojams, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas). Pagal Projekte siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojui galėtų būti mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu būtų pavesta laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustatytų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negalėtų viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudarytų 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negalėtų viršyti 30 procentų pareiginės algos. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui gali būti apmokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas.
Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų būtų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nebūtų nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustatytų įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvautų projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gautų apmokėjimą, valstybės tarnautojui nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų būtų nemokamas. Projekte siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Toks procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, daugiau diskrecijos būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris geriausiai pažįsta valstybės tarnautoją ir gali įvertinti jo darbo kokybę.
Projekte numatyta, kad įstaigose sudaromos komisijos, kurios tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, taip pat kitais atvejais – į pareigas priimančiam asmeniui pareikalavus, pateiktų išvadą dėl valstybės tarnautojų veiklos vertinimo, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeistų ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas būtų baigiamas. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinta labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui galėtų būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui galėtų būti taikomos įstatymo nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, galėtų būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinta nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui galėtų būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
2) valstybės tarnautojas galėtų būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Projekte siūloma atsisakyti valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, taip pat kitų teisėtų lėšų šaltinių. Projekte siekiama pakeisti pačią kvalifikacijos tobulinimo paradigmą vietoj esamos, kurioje valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas yra pirmiausia institucijos, kurioje dirba atitinkamas valstybės tarnautojas, interesas (jos atsakomybė), į tokią, kur šia atsakomybe institucija dalinasi su pačiu valstybės tarnautoju, t. y. ne tik darbdavys, bet ir pats darbuotojas turi aktyviai dėti pastangas, būti suinteresuotas tobulinti savo kvalifikaciją. Nauja valstybės tarnautojų mokymo sistema turėtų apimti mokymąsi darbo vietoje, savarankišką mokymąsi, vidinius mokymus. Ypatingą reikšmę turėtų įgyti nuotoliniai mokymai (e. mokymai). Taip nemaža dalis žinių valstybės tarnautojams būtų pateikiama paprastesniu ir lankstesniu būdu – nepaliekant darbo vietos, suteikiant galimybę tas žinias gauti tuo metu, kai tai yra reikalinga arba kai gali tarnautojas (t. y. nebūtinai visa tikslinė grupė vienu metu), taip pat užtikrinant suteikiamų žinių vienodumą. Be to, valstybės tarnautojams būtų paliekama galimybė dalyvauti išoriniuose mokymuose (konferencijose, seminaruose ir pan.), kurie būtų tiesiogiai susiję su jų vykdomomis funkcijomis. Projekte siūloma nustatyti nuotolinio darbo galimybė, t. y. sudaryti galimybę valstybės tarnautojui jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinus su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti nuotoliniu būdu (kitoje suderintoje vietoje, naudojantis informacinėmis technologijomis).
Projekte siūloma numatyti naujas skatinimo priemones:
1) 1–2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
2) iki 5 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Pasirinktos skatinimo priemonės (tiek savo pobūdžiu, tiek dydžiu) turėtų prisidėti prie valstybės tarnautojų motyvacijos didinimo, skatinti juos siekti geresnių savo ir įstaigos veiklos rezultatų, įgyvendinti jiems pavestus uždavinius. Projekte siūlomas mentorystės institutas vietoj tarnybos pratęsimo asmenims, sulaukusiems 65 metų. Toks siūlymas leistų įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 121.4 p. įtvirtintą siekį – valstybės tarnyboje įvesti mentoriaus etatą. Toks etatas, skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems senjorams – buvusiems valstybės tarnautojams, specialistams, ekspertams, leistų jiems savo patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus. Projekte taip pat siūloma tikslinti kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, derinant jas su naujos redakcijos Darbo kodeksu, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis; siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinus valstybės tarnybos specifiką). Projekte siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto (rezervo).
Šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka. Siekiant užtikrinti realų žalos išieškojimą, Projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos atlyginimo priklauso įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui. Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais. Kartu teikiamuose susijusiuose įstatymų projektuose tikslinamos atitinkamų įstatymų nuostatos, susijusios su Vyriausybės įstaigų vadovų skyrimu, darbo užmokesčiu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūlomos pataisos, susijusios su viešojo administravimo įstaigų struktūros optimizavimu. Siekdama sumažinti administracinę naštą viešajame valdyme, 2017 m. XVII Vyriausybė vietoje vienas kitą iš dalies dubliuojančių dokumentų – Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių ir Vyriausybės veiklos prioritetų – patvirtino vieną dokumentą – XVII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Atsižvelgiant į įvykusius pokyčius, siūloma patikslinti Vyriausybės įstatymą. Tikimasi, kad šis patikslinimas pasitarnaus optimizuojant strateginio planavimo dokumentų skaičių, planavimo procesas taps efektyvesnis, o atsiskaitymo už pasiektus veiklos rezultatus procesas – aiškesnis ir paprastesnis.
Prioritetinių darbų sąrašo patvirtinimas Vyriausybės lygiu pasitarnaus diegiant pokyčių valdymo principus viešajame valdyme ir tuo pačiu sudarys sąlygas užtikrinti efektyvų prioritetinių darbų įgyvendinimą, stebėseną ir tęstinumą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22, 26, 29¹, 30 ir 31¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams, kadangi ministerijos kancleris pagal įstatymą yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę-ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma nustatyti kadencijas visiems įstaigų vadovams, kadencijas reikėtų nustatyti ir ministerijų kancleriams. Tai leistų vykdyti dažnesnę ministerijų kanclerių rotaciją, atleisti iš pareigų pasibaigus pirmajai kadencijai, tačiau ministerijų kancleriai galėtų dalyvauti konkurse siekdami eiti pareigas antrą kadenciją. Taip pat būtų sudarytos sąlygos kitiems gerai pareigas atliekantiems tarnautojams kilti karjeros laiptais. Siekiant nepažeisti šiuo metu ministerijų kanclerių funkcijas einančių asmenų teisėtų interesų, įstatymo projekte nustatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems ministerijų kancleriams 4 metų kadencija nustatoma nuo teikiamo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 dienos, ir tai laikoma pirmąją kadencija. Lietuvos Respublikos prezidento įstatymo Nr.
I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas ir kuris yra pavaldus Respublikos Prezidentui. Tiek Prezidento, tiek Vyriausybės kanceliarijoms vadovaujantys įstaigų vadovai – kancleriai – užtikrina sklandų šias valstybės valdžios institucijas aptarnaujančio aparato darbą, glaudžiai bendradarbiauja su juos į pareigas priėmusiais politikais – Respublikos Prezidentu ir Ministru Pirmininku. Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, atsakomybę ir darbo su juos priimančiais politikais pobūdį, jų paskyrimas į pareigas turėtų vykti tokia pačia tvarka, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Projektu teikiami jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai:
VIII-1234 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr.
IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 18¹ ir 18² straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1635 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. . Kartu su Projektu turėtų būti svarstomos ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. bus būtina atsižvelgiant į Projekto nuostatas pakeisti šiuos teisės aktus:
„Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“;
2Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1344 „Dėl Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės
tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“;
„Dėl Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės
tarnautojui taisyklių patvirtinimo“;
6Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr.
780
„Dėl Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar
savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Pavyzdinių personalo administravimo tarnybų nuostatų patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1329 „Dėl Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių
pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos
patvirtinimo“;
12Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų, kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines
pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
14Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“;
15Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 978 „Dėl Valstybės tarnautojo, žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba
mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašo patvirtinimo“;
16Vyriausybės 2002 m. liepos 4 d. nutarimą Nr.
1051
„Dėl Persikėlimo išlaidų dėl karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“;
„Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“;
18Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį
nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės
tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“;
21Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1414 „Dėl Pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos
Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“;
„Dėl Valstybės tarnautojo pripažinimo žuvusiu ar sužalotu atliekant tarnybines
pareigas ir kompensacijų dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
23Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja 2018 m. pradėti viešojo sektoriaus įstaigų sistemos pertvarką. Teikiamos įstatymų pataisos turėtų lemti įstaigų struktūros pertvarkas ir valstybės tarnautojų funkcijų peržiūrą bei skaičiaus optimizavimą.
Dalis lėšų taip pat galės būti sutaupyta atsisakius priemokų už įprasto darbo krūvį viršijimą ir papildomas užduotis. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad Projektui įgyvendinti papildomų lėšų (kiek tai susiję su darbo užmokesčio sistemos pertvarka) neprireiks. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat Europos žodyno „Eurovoc“ terminai, temos bei sritys Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Siūloma formuluotė suponuoja, kad jeigu įstatyme nenumatytas specialus priėmimo pagrindas, įstaigų vadovai į pareigas yra priimami bendrais pagrindais, numatytais Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu“. 2. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras <...>“. Pažymėtina, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnį diplomatams Valstybės tarnybos įstatymas apskritai nebūtų taikomas, o Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-1622) kokia nors speciali Užsienio reikalų ministerijos kanclerio, turinčio diplomato statusą, priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka nesiūloma. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.
Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas <...> jį ketverių metų kadencijai Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir iš jų atšaukia užsienio reikalų ministras <...>“. Pažymėtina, kad Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-1622(2)) jokia Užsienio reikalų ministerijos kanclerio skyrimo į pareigas ir atšaukimo iš jų tvarka nenustatoma, šis kancleris viso labo įvardijamas Diplomatinės tarnybos įstatymo projekto 1 priede, todėl situacija vertintina kaip teisinio reguliavimo spraga, o projekto 9 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatos – kaip klaidinančios. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-05-30
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Misiūnas – vidaus reikalų ministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-064 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Siūloma formuluotė suponuoja, kad jeigu įstatyme nenumatytas specialus priėmimo pagrindas, įstaigų vadovai į pareigas yra priimami bendrais pagrindais, numatytais Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas.
Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras <...>“. Pažymėtina, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 6 dalį ir
taikomas, o Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-1622) kokia nors speciali Užsienio reikalų ministerijos kanclerio, turinčio diplomato statusą, priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka nesiūloma. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
6, 22, 26, 29¹,
2018-05-16
Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų ministerijos atstovai: vyriausioji patarėja Indrė Žvaigždinienė, vyriausiasis patarėjas Dainius Žilinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-064 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Siūloma formuluotė suponuoja, kad jeigu įstatyme nenumatytas specialus priėmimo pagrindas, įstaigų vadovai į pareigas yra priimami bendrais pagrindais, numatytais Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29¹ straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu“. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad „<...> Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras <...>“. Pažymėtina, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnį diplomatams Valstybės tarnybos įstatymas apskritai nebūtų taikomas, o Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-1622) kokia nors speciali Užsienio reikalų ministerijos kanclerio, turinčio diplomato statusą, priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka nesiūloma. Pritarti Pakeisti 31¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos
administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras arba, kai Užsienio reikalų ministerijos kancleriu skiriamas diplomatas, - jį ketverių metų kadencijai Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir iš jų atšaukia užsienio reikalų ministras. Ministerijos kancleris gali būti priimamas (ar skiriamas) eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.“
teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė 2018-05-16 Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruoti Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1808, kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. sausio 1 d., Vyriausybės įstatymo Nr.
I-464 22 ir 29¹straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2102, kurio įsigaliojimas numatytas 2018 m. gegužės 25 d., todėl į tai atsižvelgtina realizuojant šių įstatymų projektų teisėkūros procedūras. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-1597 ir tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Taip pat atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad yra įregistruoti Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIIIP-1808, Nr. XIIIP-2102, todėl būtina į tai atsižvelgti realizuojant šių įstatymų projektų teisėkūros procedūras. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras , Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-06-13
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės vyriausioji patarėja Jurgita Domeikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-03-067 (29 ¹)
projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
šiuo projektu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Siūloma formuluotė suponuoja, kad jeigu įstatyme nenumatytas specialus priėmimo pagrindas, įstaigų vadovai į pareigas yra priimami bendrais pagrindais, numatytais Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 291 straipsnio 8 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu“.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras <...>“. Pažymėtina, kad pagal kartu su šiuo projektu teikiamo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-1596) 1 straipsnyje dėstomos Valstybės tarnybos įstatymo naujos redakcijos 2 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnį diplomatams Valstybės tarnybos įstatymas apskritai nebūtų taikomas, o Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-1622) kokia nors speciali Užsienio reikalų ministerijos kanclerio, turinčio diplomato statusą, priėmimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka nesiūloma. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamą 31(1) straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos administracijos vadovas, pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras arba, kai Užsienio reikalų ministerijos kancleriu skiriamas diplomatas, - jį ketverių metų kadencijai Diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka į pareigas skiria ir iš jų atšaukia užsienio reikalų ministras. Ministerijos kancleris gali būti priimamas (ar skiriamas) eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Algirdas Sysas, 2017-12-04 (pateiktas į įstatymo projektą Nr. XIIIP-973)81 Argumentai: Įstatymo projekto 8 ir 10 straipsniais keičiamuose Vyriausybės įstatymo atitinkamai 30 ir 31¹ straipsniuose nustatoma, kad įstaigos vadovai ir ministerijų kancleriai gali būti priimami eiti tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Aiškinamajame rašte pateikta informacija leidžia manyti, kad siūlomos teisės normos reiškia, kad antrai kadencijai iš eilės asmuo priimamas konkurso būdu, nors vadovaujantis galiojančia Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio redakcija, įstaigos vadovas antrai kadencijai iš eilės skiriamas be konkurso (skyrimas suprantamas kaip kitas nei priėmimo konkurso būdu institutas). Siūlomas pakeitimas, manytina, neatitinka racionalaus ir efektyvaus valdymo metodų, t.y. nepaisant tiesioginio vadovo – ministro – valios atitinkamose pareigose turėti tą asmenį, kurio darbo rezultatai jį tenkina, turėtų būti organizuojamas žmogiškųjų ir finansinių valstybės išteklių panaudojimo reikalaujantis konkursas. Manytina, kad ministras, siekdamas užtikrinti strateginių veiklos planų vykdymo tęstinumą (pažymėtina, kad ministerijų kancleriai organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų įgyvendinimą) ir institucinės atminties bei kompetencijų, reikalingų užtikrinti šiuose planuose nustatytų užduočių įgyvendinimą išsaugojimą, turi turėti teisę pats priimti sprendimą (ne konkurso būdu) konkretų vadovą skirti antrai kadencijai iš eilės.
Atsižvelgiant į tai, kad konstitucinėje doktrinoje įtvirtinta ministro atsakomybė už ministerijos personalą (Konstitucinis Teismas 1999 m. lapkričio 23 d. nutarime pasisakė inter alia kad „Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalies nuostatos „ministras vadovauja ministerija“ turinį sudaro šie elementai: ministras turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ministerijos darbuotojus ir priimti juos į darbą bei atleisti iš darbo; ministras turi teisę organizuoti ministerijos darbuotojų darbą, kad būtų vykdomos įstatymais ir kitais teisės aktais ministerijai nustatytos funkcijos...“), siūlytina įstatymo projekte nustatyti ministro diskreciją antrai iš eilės kadencijai asmenį skirti be konkurso. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamą Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įstaigos prie ministerijos vadovą konkurso būdu Valstybės
tarnybos įstatymo nustatyta tvarka ketverių metų kadencijai priima į pareigas ir atleidžia iš jų atitinkamos valdymo srities ministras. Įstaigos prie ministerijos vadovas atitinkamos valdymo srities ministro sprendimu gali būti priimamas be konkurso skiriamas eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstaigos prie ministerijos vadovas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas atitinkamos valdymo srities ministrui. Įstatymai gali nustatyti kitokį įstaigų prie ministerijų vadovų priėmimą, kadencijos trukmę, pavaldumą ir atskaitomybę“.
Nepritarti Komiteto patobulintame Valstybės tarnybos įstatymo projekte Nr. XIIIP-1596(2) numatyta įstaigų vadovų, tame tarpe ir įstaigų prie ministerijų vadovų, bendra skyrimo tvarka (5 metų kadencijai, ne daugiau nei 2 kadencijoms iš eilės ir po 1 kadencijos teisė vėl dalyvauti konkurse antrai kadencijai). Sujungus įstatymų projektus XIIIP-973 ir XIIIP-1597, šiame patobulintame Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte XIIIP-1597(2) siekiant teisėkūros ekonomiškumo pateikiama, tik nuoroda į Valstybės tarnybos įstatymą. 2. Seimo narys Algirdas Sysas, 2017-12-04 (pateiktas į įstatymo projektą Nr. XIIIP-973)91 Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamą Vyriausybės įstatymo 31¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, ministerijos
administracijos vadovas., pavaldus ministrui. Užsienio reikalų ministerijos kancleris gali būti ir diplomatas. Ministerijos kanclerį ketverių metų kadencijai konkurso būdu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministras. Ministerijos kancleris ministro sprendimu gali būti priimamas be konkurso skiriamas eiti tos pačios ministerijos kanclerio pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog ministerijos kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas iš dalies atliekantis ir įstaigos vadovo funkcijas, netikslinga jam nustatyti specialios (skirtingos nei įstaigos vadovų) skyrimo antrai kadencijai tvarkos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-12-18 (pateikta prie įstatymo projekto Nr. XIIIP-973)
Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 13, 18, 22, 24, 26, 29¹, 30, 31¹, 38, 45, 46 straipsnių pakeitimo, aštuntojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymo projektui Nr.
XIIIP-973 (toliau – Vyriausybės įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 2, 18, 19, 20,
Valstybės tarnybos įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti pagal pateikiamas pastabas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 900 „Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 48¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10³ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 48¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektams (toliau – Projektai) ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Seimui. Projektuose siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti daugiau valstybės viešojo administravimo subjektų į vidaus administravimo funkcijų konsolidavimą ir aiškiau reglamentuoti viešojo administravimo subjektų kai kurių vidaus administravimo funkcijų centralizuotą atlikimą negu Vyriausybės įstatymo projekte. Be to, 2017 m. gruodžio 7 d.
Be to, 2017 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 papildymo 30¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 papildymo 9¹ straipsniu įstatymo bei Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428
įstatymo projektai, kuriuose taip pat, bet plačiau siūloma reguliuoti klausimus, susijusius su biudžetinės įstaigos, kuri centralizuotai atliktų bendrąsias funkcijas, steigimu arba paskyrimu. Atsižvelgiant į tai pasiūlyti
straipsniu pildomą 30¹straipsnį ir patikslinti 15 straipsnį. Pritarti
projekto Nr. XIIIP-973)
nustatyti vėlesnį šio nutarimo 1 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytų Vyriausybės įstatymo projekto ir Valstybės tarnybos įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo terminą – 2018 m. kovo
įsigaliojimo turės priimti jų įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2018-05-16 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-1597 ir tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Taip pat atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį, kad yra įregistruoti Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIIIP-1808, Nr. XIIIP-2102, todėl būtina į tai atsižvelgti realizuojant šių įstatymų projektų teisėkūros procedūras. Atsižvelgti 2.
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-05-30 Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
įstatymo projektui Nr. XIIIP-1597(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-1343 Argumentai: Vyriausybės įstatymas papildytinas nuostatomis dėl kitų biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimo, kai tokių kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos. Pasiūlymas: Pakeisti sujungto įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi keičiamą 22 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,9) tvirtina ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Vyriausybės atstovo tarnybos, kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerijos, nuostatus, Vyriausybės įstaigų bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė, administracijos struktūrą arba paveda ją tvirtinti Vyriausybės įstaigos arba kitos Vyriausybės įsteigtos biudžetinės įstaigos vadovui; tvirtinti įstaigų prie ministerijų nuostatus ir jų administracijos struktūrą Vyriausybė gali pavesti atitinkamos valdymo srities ministrui, jei kiti įstatymai nenustato kitos jų tvirtinimo tvarkos;“ Pritarti 2.
komitetas, 2018-06-1363 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog ministerijose dalis asmenų dirba pagal darbo sutartis, Vyriausybės įstatyme būtina numatyti, jog ministras priima sprendimus ir dėl darbo pareigų pažeidimo. Pasiūlymas: Pakeisti sujungto įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalimi keičiamą įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas arba priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo arba šias funkcijas gali pavesti vykdyti ministerijos kancleriui;“. Pritarti
komitetas, 2018-06-1364 Argumentai: Vyriausybės įstatymas papildytinas nuostatomis dėl kitų biudžetinių įstaigų vadovų skyrimo, kai tokių kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerijos.
Pasiūlymas: Pakeisti sujungto įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalimi keičiamą įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų
įstaigų prie ministerijos bei kitų Vyriausybės įsteigtų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministerija, vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, jei įstatymai nenustato kitaip;“. Pritarti
komitetas, 2018-06-1392 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog ministerijose dalis asmenų dirba pagal darbo sutartis, Vyriausybės įstatyme būtina numatyti, jog kai šios funkcijos yra pavestos ministerijos kancleriui, jis priima sprendimus ir dėl darbo pareigų pažeidimo. Pasiūlymas: Pakeisti sujungto įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymo 31¹straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas ar priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo;“. Pritarti
komitetas, 2018-06-13
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, jog Vyriausybės kanceliarijoje dalis asmenų dirba pagal darbo sutartis, Vyriausybės įstatyme būtina numatyti, jog Vyriausybės kancleris priima sprendimus ir dėl darbo pareigų pažeidimo.
Pasiūlymas: Pakeisti sujungto įstatymo projekto 11 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 45 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Vyriausybės kanceliarijos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems pašalpas, skiria valstybės tarnautojams tarnybines nuobaudas ar priima sprendimus dėl darbo pareigų pažeidimo, tvirtina jų pareigybių aprašymus; Ministro Pirmininko pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų Ministro Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines nuobaudas ir pašalpas, tvirtina jų pareigybių aprašymus, suteikia jiems atostogas ir siunčia į komandiruotes;“. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirta pranešėja: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1597(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė