aiškinamasis raštas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių yra darnus valstybės valdymas – tai atsakingas politikų ir valstybės tarnautojų darbas, vadovaujantis aukščiausiais etikos ir veiksmingumo standartais. Darnaus valstybės valdymo tikslas – piliečių gerovė, teisingumas, valstybės saugumas ir atstovavimas nacionaliniams interesams užsienio politikoje. Darnus valstybės valdymas reikalauja politikų ir valstybės tarnautojų atskaitomybės už veiklos rezultatus visuomenei, visų valstybės valdymo grandžių priimamų sprendimų skaidrumo ir atvirumo, valstybės subsidiarumo ir piliečių solidarumo. Projektu siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi. Kartu su Projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimo projektai:
Nr.
I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Susijusiuose įstatymų projektuose tikslinamos atitinkamų įstatymų nuostatos, susijusios su Vyriausybės įstaigų vadovų skyrimu, darbo apmokėjimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-123411 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūlomos pataisos, susijusios su viešojo administravimo įstaigų struktūros optimizavimu. Lietuvos Respublikos p rezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas ir kuris yra pavaldus Respublikos Prezidentui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22, 26, 291 ,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas be kita ko parengtas, siekiant panaikinti pareigą rengti du vienas kitą iš dalies dubliuojančius dokumentus – Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetines priemones ir kasmetinius Vyriausybės veiklos prioritetus, o vietoj jų siūloma rengti vieną dokumentą – Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Šiuo pakeitimu taip pat siekiama įteisinti Vyriausybės pareigą tvirtinti prioritetinių darbų sąrašą , kuris yra reikalingas viešajame valdyme diegiant pokyčių valdymo principus ir užtikrinant efektyvų šių darbų įgyvendinimą, stebėseną bei tęstinumą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Ministro Pirmininko 2017 m. balandžio 27 d. potvarkiu Nr. 84 sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projektui ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektams parengti ir Vidaus reikalų ministerija, susijusius įstatymų projektus – Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Valstybės tarnybos santykiai reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu, kuris nauja redakcija išdėstytas 2002 metais. Per daugiau nei dešimtmetį šioje srityje yra įvykę nemažai esminių pokyčių reglamentuojant atranką į valstybės tarnybą, tarnautojų veiklos vertinimą, tačiau atsiskleidė ir naujų teisinio reguliavimo trūkumų, kurie neleidžia užtikrinti deramo valstybės tarnybos efektyvumo.
Pirmiausia reikėtų paminėti, kad valstybės tarnyba yra nepagrįstai išplėsta , valstybės tarnautojų kategorijai priskiriami ir asmenys, kurių tarnybinės veiklos didelę dalį sudaro ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų atlikimas. Be to, n ors gyventojų Lietuvoje mažėja, dirbančiųjų valstybės tarnyboje skaičius nesikeičia:
Asmenų atranka į valstybės tarnybą pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą prasideda centralizuotu bendrųjų gebėjimų ir vadovavimo gebėjimų tikrinimu Valstybės tarnybos departamente, o paskui organizuojamas konkursas į konkrečias pareigas ir atitiktis nepriekaištingos reputacijos kriterijams vertinama konkrečioje institucijoje ar įstaigoje. Tokia sudėtinga, daugiapakopė valstybės tarnautojų atrankos sistema visgi neleidžia užtikrinti atrankos proceso skaidrumo, efektyvumo, negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje, be to, daro pačią valstybės tarnybą nepatrauklią jauniems specialistams. Taigi pagrindinės problemos, susijusios su asmenų atranka į valstybės tarnybą, yra šios: į atrankas nepritraukiama pakankamai kvalifikuotų kandidatų, atrankos metodai nepritaikyti įvertinti kandidato kompetencijas ir gebėjimus, atrankos komisijos narių kompetencijos dažnai yra nepakankamos. Kas lemia, kad į valstybės tarnybą ateina vis mažiau pretendentų, o išeinančiųjų skaičius auga:
Vienas labiausiai kritikuojamų ir daugiausiai diskusijų sukeliančių valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų
Šiuo metu galiojančiame V alstybės tarnybos įstatyme nustatytą darbo užmokestį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, kuri yra tiesiogiai susijusi su pareigybės kategorija, priedas už kvalifikacinę klasę, priedas už tarnybos stažą, priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, naktinį ir viršvalandinį darbą, budėjimą. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų. Priemokų suma negali viršyti 60 procentų. Galiojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema kritikuojama dėl pareiginės algos ir priedų bei priemokų dydžių santykio, dėl neaiškios ir dažnai neskaidrios priedų ir priemokų skyrimo tvarkos, taip pat ir dėl to, kad galiojanti darbo užmokesčio sistema neskatina valstybės tarnautojų siekti gerų darbo rezultatų, jų nemotyvuoja. Šiuo metu galiojanti darbo užmokesčio sistema nesudaro prielaidų lanksčiai reaguoti į ekonomikos ir rinkos tendencijas, v alstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemas . Nors darbo užmokestis valstybės tarnyboje augo, jis išlieka žemesnis nei atitinkamos kvalifikacijos darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemesnis už kitų šalių valstybės tarnautojų darbo užmokestį, pavyzdžiui, už Latvijos – žemesnis
kartus. Kitas kritikuojamas aspektas – vadinamasis valstybės tarnautojų rezervas .
Š iuo metu buvusiam karjeros valstybės tarnautojui, atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudariusiam šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Kaip parodo patirtis, tai yra nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, kuris vilkina konkurso organizavimo procesą bei dažnai trukdo pritraukti naujus bei inovatyvius darbuotojus į valstybės tarnybą. Kritikuojamas ir valstybės tarnautojų materialinės atsakomybės reguliavimas, kadangi nėra efektyviai užtikrinamas realus padarytos žalos atlyginimas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės tarnautojas atlygina savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, kurią jis padarė vykdydamas vidaus administravimo veiklą. Nėra numatoma atsakomybė už žalą, padarytą vykdant viešąjį administravimą, kuri dažnai gali būti reikšmingesnė nei ta, kuri padaryta vykdant vidaus administravimą. Taip pat galiojančiame įstatyme trūksta reguliavimo aiškumo išieškant žalą neteismine tvarka bei sprendžiant klausimą, kam būtent priklauso teisė įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą tuo atveju, jei žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais. Šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 45 straipsnio 2 dalis nustato, kad rengti 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas ir pagal parengtas programas mokyti valstybės tarnautojus gali tik viešoji įstaiga Lietuvos viešojo administravimo institutas. Šis teisinis reguliavimas sukuria išskirtines sąlygas vienai kvalifikacijos tobulinimo įstaigai, o tai trukdo užtikrinti efektyvų, įvairiapusišką, aukščiausio lygio valstybės tarnautojų mokymą.
Valstybės tarnybos įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų skatinimo priemonių pasirinkimas yra nedidelis, esamos skatinimo priemonės yra neveiksmingos. Reikšmingiausia skatinimo priemone galima laikyti vienkartinę piniginę išmoką. Tačiau piniginiam motyvavimui trūksta aiškių kriterijų, jis nėra aiškiai susietas tik su veiklos rezultatais. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą dažnai praktikoje vertinamas kaip formali, pernelyg biurokratiška procedūra, užimanti daug laiko, ir neleidžianti tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybei nustatytas funkcijas. Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas detaliai nustato valstybės tarnybos valdymo mechanizmą ir konkrečiai aprašo Valstybės tarnybos departamento statusą ir funkcijas. Tai iš esmės riboja valstybės tarnybos valdymo lankstumą. Be to, pagal susiformavusią praktiką kitų Vyriausybės įstaigų statusas nėra taip detaliai aprašomas įstatymų lygmens teisės aktuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos sąvoką nepatenka ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos, t. y. pagal siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojais nebūtų laikomi asmenys, atliekantys ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Įstatymo projekte siūloma visus su statutinių valstybės tarnautojų tarnyba susijusius klausimus (t. y., priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas sąlygas) reglamentuoti įstatymais patvirtintuose statutuose bei Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme.
Tai leistų efektyviau įvertinti statutinės valstybės tarnybos specifiką, be to, išvengti praktikoje pasitaikančių problemų, kai reikia spręsti dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir statutinę valstybės tarnybą reglamentuojančių įstatymų nuostatų santykio, o kartais net prieštaravimų. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą , atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje. Tai leistų valstybės tarnautojų atrankai taikyti naujausias ir moderniausias žmogiškųjų išteklių valdymo praktikoje taikomas darbuotojų atrankos sistemas, lanksčiai reaguoti į pokyčius šioje srityje. Centralizuota valstybės tarnautojų atranka leistų užtikrinti maksimalų proceso skaidrumą ir nešališkumą. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų veiksmingiau užtikrinamas Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtintos teisės piliečiams l ygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimas. Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga). Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Centrinė įstaiga būtų įgaliota parinkti reikiamus atrankos metodus.
Jie būtų parenkami pagal pareigybės lygmenį, veiklos sritį ir kitas pareigybės charakteristikas bei keliamus reikalavimus: pokalbis (interviu); praktinės užduotys; įvertinimo centro metodas (aukščiausio lygmens vadovų atrankai); jei reikia konkrečiai pareigybei, gali būti įtraukti papildomi psichometriniai, gebėjimų, asmenybiniai ir kiti testai. Į centralizuotos atrankos procedūras būtų įtraukti atitinkamų įstaigų, į pareigas kuriose organizuojama atranka, atstovai, atitinkamų sričių ekspertai. Tokios atrankos būdu būtų patikrintos pretendentų turimos žinios, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, kompetencijos. Projekte siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Projekte pareiginės algos koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, todėl į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė taikyti koeficientą iš Projekte nurodyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Aukščiausias pareigas einantiems asmenims (Seimo kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Vyriausybės kancleris) būtų mokama fiksuota pareiginė alga (be intervalo). Fiksuotos algos nustatymas leistų išvengti subjektyvumo ir neskaidrumo sumokant šiems valstybės tarnautojams už darbą, taip pat nepageidaujamos neigiamos įtakos jų atliekamoms funkcijoms. Pažymėtina, kad šiuo metu fiksuota pareiginė alga pagal teisės aktus nustatoma valstybės pareigūnams, politikams, teisėjams, prokurorams. Projekte siūloma vietoj įstaigų skirstymo į 5 grupes valstybės tarnautojų pareiginei algai nustatyti palikti skirstymą į 3 grupes.
Projekte siūloma atsisakyti visų priemokų ir priedų, kurie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti skiriami valstybės tarnautojams, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) . Pagal Projekte siūlomą teisinį reguliavimą valstybės tarnautojui galėtų būti mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu būtų pavesta laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas . Priemokos už pavadavimą dydį nustatytų valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negalėtų viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudarytų 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negalėtų viršyti 30 procentų pareiginės algos. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui gali būti apmokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas.
Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų būtų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nebūtų nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustatytų įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvautų projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gautų apmokėjimą, valstybės tarnautojui nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų būtų nemokamas. Projekte siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką , atsisakant valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo. Toks procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, daugiau diskrecijos būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris geriausiai pažįsta valstybės tarnautoją ir gali įvertinti jo darbo kokybę.
Projekte numatyta, kad įstaigose sudaromos komisijos, kurios tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, taip pat kitais atvejais – į pareigas priimančiam asmeniui pareikalavus, pateiktų išvadą dėl valstybės tarnautojų veiklos vertinimo, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeistų ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas būtų baigiamas. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinta labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui galėtų būti nustatoma didesnė pareiginė alga , taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui galėtų būti taikomos įstatymo nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, galėtų būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.
Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų įvertinta nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui galėtų būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga , taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
2) valstybės tarnautojas galėtų būti atleistas iš pareigų ( išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus) . Projekte siūloma atsisakyti valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustatytų Vyriausybė.
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai v alstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, taip pat kitų teisėtų lėšų šaltinių. Projekte siekiama pakeisti pačią kvalifikacijos tobulinimo paradigmą vietoj esamos, kurioje valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas yra pirmiausia institucijos, kurioje dirba atitinkamas valstybės tarnautojas, interesas (jos atsakomybė), į tokią, kur šia atsakomybe institucija dalinasi su pačiu valstybės tarnautoju, t. y. ne tik darbdavys, bet ir pats darbuotojas turi aktyviai dėti pastangas, būti suinteresuotas tobulinti savo kvalifikaciją. Nauja valstybės tarnautojų mokymo sistema turėtų apimti mokymąsi darbo vietoje, savarankišką mokymąsi, vidinius mokymus. Ypatingą reikšmę turėtų įgyti nuotoliniai mokymai (e. mokymai). Taip nemaža dalis žinių valstybės tarnautojams būtų pateikiama paprastesniu ir lankstesniu būdu – nepaliekant darbo vietos, suteikiant galimybę tas žinias gauti tuo metu, kai tai yra reikalinga arba kai gali tarnautojas (t. y. nebūtinai visa tikslinė grupė vienu metu), taip pat užtikrinant suteikiamų žinių vienodumą. Be to, valstybės tarnautojams būtų paliekama galimybė dalyvauti išoriniuose mokymuose (konferencijose, seminaruose ir pan.), kurie būtų tiesiogiai susiję su jų vykdomomis funkcijomis. Projekte siūloma nustatyti nuotolinio darbo galimybė , t. y. sudaryti galimybę valstybės tarnautojui jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinus su tiesioginiu vadovu Vyriausybės nustatyta tvarka atlikti nuotoliniu būdu (kitoje suderintoje vietoje, naudojantis informacinėmis technologijomis).
Projekte siūloma numatyti naujas skatinimo priemones :
1) 1–2 pareiginių algų dydžio piniginė išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);2 ) iki 5 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Pasirinktos skatinimo priemonės (tiek savo pobūdžiu, tiek dydžiu) turėtų prisidėti prie valstybės tarnautojų motyvacijos didinimo, skatinti juos siekti geresnių savo ir įstaigos veiklos rezultatų, įgyvendinti jiems pavestus uždavinius. Projekte siūlomas mentorystės institutas vietoj tarnybos pratęsimo asmenims, sulaukusiems 65 metų. Toks siūlymas leistų įgyvendinti Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 121.4 p. įtvirtintą siekį – valstybės tarnyboje įvesti mentoriaus etatą. Toks etatas, skirtas pensinio amžiaus sulaukusiems senjorams – buvusiems valstybės tarnautojams, specialistams, ekspertams, leistų jiems savo patirtį perduoti jauniems kolegoms, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus. Projekte taip pat siūloma tikslinti kai kurias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, derinant jas su naujos redakcijos Darbo kodeksu, pavyzdžiui, valstybės tarnautojų atostogas siūloma skaičiuoti darbo dienomis; siūloma valstybės tarnautojams numatomų išeitinių išmokų dydžius artinti prie naujos redakcijos Darbo kodekse numatytų išeitinių išmokų dydžių (įvertinus valstybės tarnybos specifiką). Projekte siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto (rezervo).
Šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą. Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą , jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka. Siekiant užtikrinti realų žalos išieškojimą, Projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos atlyginimo priklauso įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui. Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įstaigų vadovai būtų laikomi valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais. Kartu teikiamuose susijusiuose įstatymų projektuose tikslinamos atitinkamų įstatymų nuostatos, susijusios su Vyriausybės įstaigų vadovų skyrimu, darbo užmokesčiu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-123411 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūlomos pataisos, susijusios su viešojo administravimo įstaigų struktūros optimizavimu. Siekdama sumažinti administracinę naštą viešajame valdyme, 2017 m. XVII Vyriausybė vietoje vienas kitą iš dalies dubliuojančių dokumentų – Vyriausybės programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių ir Vyriausybės veiklos prioritetų – patvirtino vieną dokumentą – XVII Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Atsižvelgiant į įvykusius pokyčius, siūloma patikslinti Vyriausybės įstatymą. Tikimasi, kad šis patikslinimas pasitarnaus optimizuojant strateginio planavimo dokumentų skaičių, planavimo procesas taps efektyvesnis, o atsiskaitymo už pasiektus veiklos rezultatus procesas – aiškesnis ir paprastesnis.
Prioritetinių darbų sąrašo patvirtinimas Vyriausybės lygiu pasitarnaus diegiant pokyčių valdymo principus viešajame valdyme ir tuo pačiu sudarys sąlygas užtikrinti efektyvų prioritetinių darbų įgyvendinimą, stebėseną ir tęstinumą. Be to, Lietuvos Respublikos V yriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22, 26, 291 , 30 ir 311 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti kadencijas ministerijų kancleriams, kadangi ministerijos kancleris pagal įstatymą yra ministerijos administracijos vadovas, kontroliuoja ministerijos administracinę-ūkinę veiklą, ministro pavedimu priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, atlieka kitas ministro nustatytas funkcijas, taigi iš esmės vykdo įstaigos vadovo veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma nustatyti kadencijas visiems įstaigų vadovams, kadencijas reikėtų nustatyti ir ministerijų kancleriams. Tai leistų vykdyti dažnesnę ministerijų kanclerių rotaciją, atleisti iš pareigų pasibaigus pirmajai kadencijai, tačiau ministerijų kancleriai galėtų dalyvauti konkurse siekdami eiti pareigas antrą kadenciją. Taip pat būtų sudarytos sąlygos kitiems gerai pareigas atliekantiems tarnautojams kilti karjeros laiptais. Siekiant nepažeisti šiuo metu ministerijų kanclerių funkcijas einančių asmenų teisėtų interesų, įstatymo projekte nustatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimtiems ministerijų kancleriams 4 metų kadencija nustatoma nuo teikiamo įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 dienos, ir tai laikoma pirmąją kadencija. Lietuvos Respublikos p rezidento įstatymo Nr.
I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas ir kuris yra pavaldus Respublikos Prezidentui. Tiek Prezidento, tiek Vyriausybės kanceliarijoms vadovaujantys įstaigų vadovai – kancleriai – užtikrina sklandų šias valstybės valdžios institucijas aptarnaujančio aparato darbą, glaudžiai bendradarbiauja su juos į pareigas priėmusiais politikais – Respublikos Prezidentu ir Ministru Pirmininku. Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, atsakomybę ir darbo su juos priimančiais politikais pobūdį, jų paskyrimas į pareigas turėtų vykti tokia pačia tvarka, t. y. politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Laukiami teigiami Projekto rezultatai aptarti 4 punkte. Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai nesusiję su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Projektu teikiami jam įgyvendinti reikalingi kitų įstatymų pakeitimo projektai:
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. I-1115 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo Nr. X-1262 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14, 15, 17 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
Nr. I-270 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr.
IX-2183 3, 7, 15, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 ir 182 straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. VIII-1631 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1635 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo Nr. XI-1860 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1986 pripažinimo netekusiu galios įstatymo, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo, L ietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18, 26, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, L ietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. . Kartu su Projektu turėtų būti svarstomos ir Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 1 d. bus būtina atsižvelgiant į Projekto nuostatas pakeisti šiuos teisės aktus:
„Dėl Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo
patvirtinimo“;
2Vyriausybės 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 1344 „Dėl Atrankos į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės
tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“;
„Dėl Valstybės tarnautojo statuso atkūrimo ir pareigų siūlymo buvusiam valstybės
tarnautojui taisyklių patvirtinimo“;
6Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimą Nr.
780
„Dėl Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar
savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Pavyzdinių personalo administravimo tarnybų nuostatų patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
9Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1329 „Dėl Didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių
pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos
patvirtinimo“;
12Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 910 „Dėl Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų, kurie žuvo arba mirė užsienyje atlikdami tarnybines
pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
14Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“;
15Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. 978 „Dėl Valstybės tarnautojo, žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba
mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašo patvirtinimo“;
16Vyriausybės 2002 m. liepos 4 d. nutarimą Nr.
1051
„Dėl Persikėlimo išlaidų dėl karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į kitas
pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“;
„Dėl Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“;
18Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 10 d. nutarimą Nr. 1255 „Dėl Valstybės tarnautojų registro nuostatų patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį
nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir atšaukimo taisyklių patvirtinimo“;
„Dėl Valstybės tarnautojo perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitas valstybės
tarnautojo pareigas taisyklių patvirtinimo“;
21Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1414 „Dėl Pretendentų į laisvas pareigas ar pareigybes tarptautinėse ir Europos
Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose ir pretendentų į delegavimo rezervą atrankos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“;
„Dėl Valstybės tarnautojo pripažinimo žuvusiu ar sužalotu atliekant tarnybines
pareigas ir kompensacijų dėl valstybės tarnautojo žūties ar sužalojimo išmokėjimo taisyklių patvirtinimo“;
23Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“ . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė planuoja 2018 m. pradėti viešojo sektoriaus įstaigų sistemos pertvarką. Teikiamos įstatymų pataisos turėtų lemti įstaigų struktūros pertvarkas ir valstybės tarnautojų funkcijų peržiūrą bei skaičiaus optimizavimą.
Dalis lėšų taip pat galės būti sutaupyta atsisakius priemokų už įprasto darbo krūvį viršijimą ir papildomas užduotis. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad Projektui įgyvendinti papildomų lėšų (kiek tai susiję su darbo užmokesčio sistemos pertvarka) neprireiks. 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat Europos žodyno „Eurovoc“ terminai, temos bei sritys Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc : „valstybės tarnautojas“, „valstybės tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokos „lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte apibrėžiant valstybės tarnautojo statuso ypatumus šalia minėtosios sąvokos taip pat vartojamos ir
„aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto
nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos. Taip pat siūlome nurodyti, kad šioje dalyje minimos įstaigos vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupės yra nustatytos šio Įstatymo 1 priede. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes dabartinė jos redakcija suponuoja, kad pakaitinis valstybės tarnautojas gali būti priimtas į bet kokias valstybės tarnautojo pareigas (įskaitant ir įstaigos vadovo). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pakaitiniai valstybės tarnautojai gali būti priimami tik į politinio (asmeninio) pasitikėjimo bei karjeros valstybės tarnautojų pareigas. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoka apibrėžiama ydingai.
Šią valstybės tarnautojų kategoriją apibrėžiant tik per juos į pareigas priimančius subjektus – valstybės politikus bei kolegialias valstybės institucijas, bei nurodant, kad jie gali būti priimami ir „kituose įstatymuose nustatytam laikui“, nenustatomi jokie esminiai skiriamieji požymiai nuo karjeros valstybės tarnautojų, kurie į pareigas taip pat gali būti skiriami minėtųjų subjektų sprendimu ir įstatymuose nustatytai kadencijai (pvz., Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme). Be to, ne visi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai į pareigas priimami valstybės politiko ar kolegialios institucijos sprendimu (pvz. Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima įstaigos vadovas – Seimo kancleris, Respublikos Prezidento institucijoje – gali priimti Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo) ar pasirinkimu (Seimo frakcijos referentai nesiejami nei su konkretaus valstybės politiko, nei su kolegialios institucijos, kuria frakcija nelaikytina, pasirinkimu). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ir toliau įstatyme su šia sąvoka vartojama skirtinga terminija – nurodomi ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją „pasirinkę“, ir „į pareigas priėmę/priimantys“ subjektai. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, apibrėžiančioje „statutinio valstybės tarnautojo“ sąvoką, nėra aiškūs papildomos šį statusą lemiančios sąlygos „valstybės tarnautojas <...> ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) turinys ir tikslas. Tokia nuostata yra neaiški dėl kelių priežasčių.
Pirma, ji suponuoja, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, kurio statusą nors ir reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, neturi viešojo administravimo įgaliojimų jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu, jis negalės būti laikomas statutiniu valstybės tarnautoju. Antra, ši nuostata suponuoja ir tai, kad karjeros tarnautojai, kuriems būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu (pvz., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai), turėtų būti laikomi statutiniais valstybės tarnautojais. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti nuostatos „ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“. kaip perteklinės bei klaidinančios. 4. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje Seimo Pirmininko kaip valstybės politiko išskyrimas iš Seimo narių yra prasmingas. Pažymėtina, kad Seimo Pirmininku išrinktas asmuo nepraranda savo kaip Seimo nario statuso, tiesiog įgyja tam tikrus Seimo statute nustatytus įgaliojimus. Todėl jo išskyrimas kaip atskiros kategorijos valstybės politiko nėra tikslingas. Analogiška pastaba pareikština ir dėl savivaldybių merų pavaduotojų, kuriais skiriami savivaldybės tarybos nariai, išskyrimo. 5. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pirmą kartą vartojamą politiko pareigybę reikėtų įvardinti jo statusą atitinkančiu terminu „savivaldybės tarybos narys – meras“ ir pateikti toliau įstatyme vartojamą santrumpą „savivaldybės meras“. 6. Atsižvelgiant į tai, kad fizinis asmuo eina ne valstybės tarnybos, o valstybės tarnautojo pareigas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje vietoj formuluotės „einantis valstybės tarnybos pareigas“ reikėtų įrašyti formuluotę „einantis pareigas valstybės tarnyboje“. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatos siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes terminas „statusas“ ir reiškia „asmens teisinę padėtį“.
Todėl ši nuostata yra idem per idem pobūdžio. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „valstybės tarnyba“ turinį, išskiriama, kad valstybės tarnyba nelaikoma profesinė veikla valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuria vykdomos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra esminė (ir iš esmės vienintelė) sąlyga, įgalinsianti asmenis, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, priskirti arba valstybės tarnautojų, arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kategorijai, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kriterijai, apibrėžiantys kokios funkcijos ar veikla institucijose ir įstaigose yra laikoma „ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio“. 9. Projekte, pradedant keičiamo įstatymo 2 straipsniu, tam pačiam subjektui įvardinti naudojama dvejopa terminija – „priimantis į pareigas“ ir „priėmęs į pareigas“. Terminija vienodintina pasirenkant pirmąjį, abstraktesnį ir logikos požiūriu tinkamesnį terminą, reiškiantį subjektą, turintį teisę priimti į tam tikras pareigas, nes
„priėmęs į pareigas“ suponuotų ne teisės turėjimą, bet konkretų vadovą (ar
kolegialią instituciją), kuris priėmė į pareigas konkretų valstybės tarnautoją. 10. Nėra aišku, koks yra skirtumas tarp keičiamo įstatymo 3 straipsnyje išskiriamų „valstybės tarnybos“ ir „valstybės tarnautojų profesinės veiklos“ principų grupių, nes projekto sąvokų logikos prasme šios grupės yra identiškos. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje
„valstybės tarnyba“ ir yra apibrėžiama kaip „<...> pareigas einančių
asmenų <...> profesinė veikla <...>“. 11. Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje siūloma nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus bei valstybės tarnautojų profesinės veiklos principus.
Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose 3 straipsnio 2 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnio 1 dalies punktuose tik išvardijami, plačiau neatskleidžiant jų turinio. Atsižvelgiant į tai, jie gali būti suprantami ir vertinami tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pvz., 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte pateikiamas atvirumo principo ar 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikiamas kūrybingumo principo apibrėžimas grindžiamas vertinamojo pobūdžio kriterijais, todėl nepritaikomas praktikoje. Nėra aišku kas tai yra „kitoks požiūris“, kas yra
„pozityvi iniciatyva“, „dialogas“, „naujovės“. Taip pat nėra aišku, kokiais
konkrečiai veiksmais ir sprendimais valstybės tarnautojas įgyvendintų šiuos principus. 12. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 3 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 31 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „veiklos“ įrašytinas žodis „profesinės“. 13. Nėra aišku, kuo skiriasi viešumo kaip valstybės tarnybos principo, numatyto keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turinys, nuo šio straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto viešumo kaip valstybės tarnautojo profesinės veiklos principo turinio. 14. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų arba atskleisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojamos formuluotės „su valstybės tarnautoju susiję asmenys“ turinį, arba nurodyti įstatymą, kuriame apibrėžiamas tokios formuluotės turinys taip pat suprantamas ir šiame įstatyme. 15.
dalies 1 punkte brauktinas perteklinis žodis „tyčinio“, nes jau nusikaltimo sunkumo laipsnio (labai sunkus, sunkus, apysunkis, nesunkus) nurodymas suponuoja, kad tai yra tyčinis, o ne neatsargus nusikaltimas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūloma 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). 16. Atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo sąvokas, apibrėžiant sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“ turinį, nurodomos ne tik konkrečios veikos, bet ir apibrėžiami konkretūs požymiai, įgalinantys tam tikras veikas priskirti prie turinčių korupcinio pobūdžio, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies
įstatyme“ įrašyti žodžius „kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 4 punktui. 17. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma naudoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo santrumpą – Korupcijos prevencijos įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir atskirai nenurodant trumpinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pilni įstatymų ar institucijų pavadinimai, t.y. antrą kartą vartojant minėtus pavadinimus žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nebereikia. 18.
dalies 7 punkte asmens nelaikymo esančiu nepriekaištingos reputacijos pagrindu yra tai, kaip jis buvo „atleistas iš skiriamų“ (pareigų) arba „pašalintas iš renkamų pareigų“. Nėra aišku, kodėl iš šio pagrindo eliminuoti atvejai, kai asmuo buvo pašalintas (o ne atleistas) iš skiriamų pareigų. Pažymime, kad Konstitucijos 74 straipsnyje įtvirtinta, kad „ <...> Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, <...> šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas <...> gali pašalinti iš užimamų pareigų“. Konstitucijoje minimi teisėjai yra skiriami, o ne renkami, todėl asmenys, pašalinti iš minėtų pareigų, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos. 19. Svarstytinas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas. Atkreipiame dėmesį, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. 20. Derinant keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 31 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatas tarpusavyje, 4 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti dėstoma kaip valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareiga, o ne kaip traukimą atsakomybėn lemianti sąlyga, t.y. vietoj žodžių „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako“ reikėtų įrašyti žodžius „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama nuostata dėl atsakomybės, kai valstybės tarnautojas į pareigas priimamas kolegialios institucijos, pvz. Vyriausybės, sprendimu. 21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies antrasis sakinys nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, nustatantį kitokias turimos minėtos informacijos teikimo ar net neteikimo sąlygas. Siekiant išvengti galimo netinkamo įstatymo taikymo, siūlome nustatyti, kad išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti ne bet kokios galios teisės aktai, o būtent įstatymai. 22. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes, mūsų nuomone, jokie privatūs juridiniai asmenys, o taip pat ir viešieji juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė kaip savininkas ar dalyvis neturi valdymo kontrolės, neturi pareigos teikti jų turimą informaciją apie į valstybės tarnybą priimamų asmenų asmens duomenis. 23.
dalis prieštarauja šio straipsnio 4 dalies 10 punktui, t.y. nors 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kad šis įstatymas be išlygų taikomas visiems valstybės tarnautojams, 4 dalies 10 punkte nurodoma, kad įstatymas netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams, nors keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodoma, kad „Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas <...>‘ . 24. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų aiškiau nurodyti įstatymo taikymo santykį šiose dalyse nurodytų Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų įstaigų vadovų bei valstybės pareigūnų ar valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų bei narių požiūriu, t.y. reikėtų arba aiškiai nurodyti, kad jų atžvilgiu įstatymas netaikomas, išskyrus įstatymo 36 ir 37 straipsnius, arba aiškiai nustatyti kitokias įstatymo taikymo taisykles. 25. Siekiant keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų nuoseklumo, šioje dalyje siūlome arba atsisakyti perteklinės nuostatos dėl įstatymo be išlygų taikymo Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui, arba nustatyti įstatymo taikymo sąlygas ir Vyriausybės kanceliarijos kancleriui. Taip pat siūlome šioje dalyje pirma dėstyti bendrąsias nuostatas dėl įstatymo taikymo be išlygų kanclerių atžvilgiu (su tam tikromis išlygomis Seimo kanclerio atžvilgiu), o po to specialiąsias įstatymo taikymo išimtis kitų Seimo, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės skiriamų institucijų vadovų ir valstybės pareigūnų atžvilgiu. 26.
kolizijos, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba nustatyti Seimo statuto viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, t.y. nurodyti, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereguliuoja Seimo statutas. 27. Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje vietoj žodžių „nereglamentuoti šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai
„nereglamentuoja šis įstatymas“. 28. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti, kad minimos
tarpu 7 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį reikėtų redaguoti, nes įstatymo priedas ne pats priskiria koeficientus grupėms, o koeficientai grupėms yra priskirti įstatymo 1 priede. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis sakinys. Taip pat pažymėtina, kad dėstant nuorodą į konkretų įstatymo priedą, ji dėstoma ne kaip nuoroda į įstatymą, skliausteliuose nurodant priedo numerį, o kaip nuoroda į šį priedą, t.y. vietoj nuorodos į „įstatymą (1 priedas) turėtų būti pateikiama nuoroda į „įstatymo 1 priedą“. 29. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatomos tokios institucijų kategorijos kaip
„Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos
institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti „atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. 30. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje minima Respublikos Prezidento institucija ir siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių šioje institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu. Terminas „Respublikos Prezidento institucija“ vartojamas ir 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte, kurio redakciją taip pat reikėtų tikslinti. 31. Keičiamo įstatymo
nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų“ ydinga. Manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti konkrečias institucijas ir įstaigas arba duoti nuorodą, kur tokios institucijos ir įstaigos yra numatytos. 32.
Biudžetinių įstaigų įstatymu, įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „su steigėju“ įrašytini žodžiai „su savininkės teises ir pareigas įgyvendinančia institucija“. 33. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio
„aukštąjį“ įrašytini žodžiai „aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį“. 34. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4
dalyje brauktini žodžiai „be to“. 35. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies pirmasis ir antrasis sakiniai nedera tarpusavyje, nes pirmame sakinyje kalbama apie specialiuosius reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o antrasis sakinys jau suponuoja, kad į pareigas su tokiais specialiaisiais reikalavimais būtų priimami ir asmenys, kuriems suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atkreipiame dėmesį, kad teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turintys asmenys neturi teisės dirbti ar susipažinti su aukštesne slaptumo žymą turinčia informacija, todėl tokios teisės turėjimas negali būti laikomas sąlyga, atitinkančia reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 36. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose yra išskiriamos Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija bei Respublikos Prezidento kanceliarija, nurodant, kad šiose įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų kancleriai, kai šios dalies 5 punkte yra įtvirtinta bendroji norma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių institucijų ir įstaigų vadovai. Kitaip sakant ir minėtųjų trijų valstybės įstaigų atveju į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų vadovai. 37.
Vyriausybės kanceliarijoje yra tik vienas įstaigos vadovas – Vyriausybės kancleris, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte reikėtų nurodyti, kad Ministras Pirmininkas į pareigas priima ne įstaigos vadovus Vyriausybės kanceliarijoje, o tiesiog – Vyriausybės kanclerį. 38. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima Seimo kancleris šio įstatymo
Seimo statute nustatyta tvarka , tačiau Seimo statute jokia speciali Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų priėmimo tvarka nenustatyta, o tik įvardijami pareigybių pavadinimai bei kai kurių iš jų skaičius, todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos redakcija tikslintina. 39. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 10 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti ir Seimo statute nustatytų specialių Seimo kanclerio priėmimo sąlygų viršenybę šio įstatymo atžvilgiu. 40. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatos, nustatančios, kad priėmimą į valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, nedera su šio straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, kurios suponuoja, kad daugelio valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų) priėmimą į pareigas organizuoja ne Vyriausybės įgaliota institucija, o patys juos į pareigas priimantys asmenys. 41. Keičiamo įstatymo
su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo 11 dalies redakcija, nebelieka nuostatos „ Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ .
Pastebėtina, kad priėmus siūlomą pakeitimą, tokia lengvata liktų įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti įstatymų nuostatas. Be to, manytume, kad jeigu tokia lengvata išliktų, ji turėtų būti numatoma Valstybės tarnybos įstatyme. 42. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje konkurso skelbimas siejamas tik su valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimu, t.y. kalbama tik apie jau egzistavusią pareigybę. Todėl lieka neaišku, ar čia nustatyta taisyklė būtų taikoma ir naujai įsteigtai pareigybei. Analogiška pastaba išsakytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, kuri neapima naujos įstaigos ir, atitinkamai, naujos įstaigos vadovo pareigybės. 43. Keičiamo įstatymo projekto 11 straipsnio 4 dalyje pateikta netiksli nuoroda į įstatymo 48 straipsnio 10 dalį, nes minėtoje dalyje nenustatyti jokie atvejai ir tvarka, pagal kurią i karjeros valstybės tarnautojų pareigas asmenys gali būti priimami ir be konkurso, o tik išdėstyta blanketinio turinio nuostata. 44. Nėra aišku, kokio pobūdžio atsakomybė būtų taikoma valstybės politikui ar kolegialios valstybės institucijos vadovui, pvz., Ministrui Pirmininkui, už keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos užtikrinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atitiktį įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams nevykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės politikams negalės būti taikomos tarnybinės atsakomybės priemonės, numatytos įstatymo projekto 31 straipsnyje (jos galėtų būti taikomos tik įstaigų vadovams
(darbo) laiką kitiems tikslams, jei dirbamas kitas darbas turint keičiamo įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduotą leidimą. Svarstytina, ar analogiškos sąlygos neturėtų būti nustatytos ir funkcijoms, atliekamoms 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, c ir d papunkčiuose numatytais pagrindais. 48.
dalies 1 punkto b papunkčiu siūloma suteikti valstybės tarnautojui teisę gauti darbo užmokestį, įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą „už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis) “. Jei turima mintyje darbo sutartis su čia nurodytais subjektais ir šios sutarties pagrindu gaunamas darbo užmokestis, tokia sutartis būtų sudaroma ir užmokestis gaunamas vadovaujantis bendrosiomis keičiamame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, o teisė būti rinkimų, referendumo ir kitų komisijų tarybų nariu (bei gauti už tai atlyginimą) jau yra nustatyta 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje. Todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos atsisakytina kaip perteklinės. 49. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 papunktyje, atsižvelgiant į Socialinio draudimo pensijų įstatyme (2018 m. sausio 1 d. redakcija) vartojamas sąvokas, brauktinas perteklinis žodis „valstybinio“. 50. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „ar įstatymo nustatytai kadencijai“ siūlome įrašyti žodžius „kituose įstatymuose nustatytai kadencijai“, nes paties keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi įstaigos vadovai į pareigas priimami 4 metų kadencijai, todėl palikus esamą formuluotę, tai suponuotų, kad valstybės tarnautojų teise – atkurti įstaigos vadovo statusą, negalėtų iš esmės pasinaudoti joks įstaigos vadovas, nes visiems jiems Valstybės tarnybos įstatymu yra nustatyta 4 metų kadencija. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos, numatančios „įstatymo nustatytą kadenciją“. 51.
atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. 52. Svarstytinas keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios, kad teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą turi asmuo, kuris dėl darbo užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydina iš pareigų, pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė suponuoja, kad net ir tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojas atsistatydina dėl darbo, pavyzdžiui, bet kurios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje, jam pabaigus tarnybą šioje užsienio valstybės institucijoje paliekama teisė atkurti valstybės tarnautojo statusą Lietuvos Respublikoje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui, kuriame kaip pagrindas atkurti valstybės tarnautojo statusą yra atsistatydinimas iš pareigų dėl sutuoktinio darbo užsienyje (pavyzdžiui, statybų bendrovėje Moldovos Respublikoje). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkto pirmojoje dalyje kalbama apie išvykimą kartu su priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu, o antrojoje – tik apie perkėlimo laikotarpio pabaigą. Todėl vertinant šių nuostatų tarpusavio santykį, nėra iki galo aiškus tikrasis šių normų turinys.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad visose keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatose kalbama apie tos pačios kategorijos asmenis bei jų teisės atkurti valstybės tarnautojų statusą įgyvendinimą, siūlome vartoti tą pačią šiuos asmenis apibrėžiančią formuluotę, t.y. vartoti arba formuluotę „šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti asmenys“, arba formuluotę „asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą“. 53. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią profesinių sąjungų atstovams jų veiklai būtų skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką būtų mokamas darbo užmokestis. Pastebėtina, kad Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje profesinių sąjungų atstovams jų pareigoms atlikti yra garantuojama ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomas įtvirtinti reguliavimas neturėtų būti derinamas su Darbo kodekso nuostatomis arba jo apskritai atsisakyta. 54. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatos stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje s iūlytina išbraukti žodžius ,,ir atlyginimą“ (kadangi visas keičiamo įstatymo 17 straipsnis reguliuoja valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis). Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 17 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio „teismui“ įrašytini žodžiai
„Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo“. 55. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1
dalis nustato besąlyginę valstybės tarnautojo prievolę tobulinti kvalifikaciją.
Kadangi kvalifikacijos tobulinimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei nenustatant įstatyme jokių kvalifikacijos tobulinimo kriterijų, įmanoma situacija, kad minėta prievolė galėtų būti įgyvendinama tik rinkoje siūlomomis mokamomis priemonėmis. Kadangi šios valstybės tarnautojo prievolės finansavimas iš institucijos ar įstaigos lėšų numatomas tik kaip galimybė, visas šis straipsnis vertintinas kaip nepagrįstai bloginantis valstybės tarnautojų padėtį nustatant su jo statusu susijusią prievolę, galinčią pareikalauti papildomų finansinių sąnaudų. 56. Nors analogiškas terminas nustatytas dabar galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, siūlytina svarstyti, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas 17 kalendorinių dienų terminas yra objektyviai pagrįstas ir būtinas, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose įstatymuose panašaus pobūdžio terminai nustatomi dažniausiai siejant juos su kitokia trukme – 14 kalendorinių dienų, 15 kalendorinių dienų, dviem savaitėmis ir pan. 57. Keičiamo įstatymo
laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. 58. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies formuluotė „toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje“ yra ydinga.
Pažymėtina, kad formaliai valstybės institucijos ir įstaigos yra toje pačioje vietoje (pagal buveinės adresą), o skirtingose gyvenamosiose vietovėse gali būti institucijos ar įstaigos padaliniai arba konkreti valstybės tarnautojo tarnybos vieta gali skirtis nuo gyvenamosios vietovės, kurioje esančiu adresu registruota valstybės institucija ar įstaiga. 59. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje dėstomas pavyzdinis bei nebaigtinis valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas „Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje “ yra perteklinis ir netikslingas. 60. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją siūlytina patikslinti, aiškiai nurodant, kad ši nuostata netaikytina įstaigos vadovui, priimtam į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 61. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies loginė struktūra tikslintina – sąlyga laikinam valstybės tarnautojo perkėlimui turėtų būti atitikimas ne jo (esamos) pareigybės, o pareigybės, į kurią jis perkeliamas, specialiesiems reikalavimams. Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis. 62. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (ar kitose įstatymo projekto nuostatose) reikėtų aptarti atvejus, kada valstybės tarnautojas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesutinka patikrinimo laikotarpiui laikinai būti perkeltas į kitas pareigas (galbūt tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindą). 63.
įstatymo 23 straipsnio 4 dalis pildytina, reglamentuojant atvejus, sąlygas ar tvarką, kada pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ilgiau nei trejus metus. 64. Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatas įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų vertinimą vykdytų tik jų vadovai (5 dalis), o vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas nešališkumo ir skaidrumo principų aspektu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatas analogišką pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t.y. profesinėmis sąjungomis. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nustatantis blogesnę valstybės tarnautojų padėtį (palyginus su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis). 65. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalis neturėtų būti papildyta punktu, numatančiu galimybę karjeros valstybės tarnautoją, kurio kasmetinė tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nes gali būti situacijų, kada tiesiog objektyviai pareiginės algos koeficientas negalėtų būti sumažintas net 0,5 (jei iki tarnybinės veiklos vertinimo jam jau ir taip būtų nustatytas minimalus tai pareigybei taikomas koeficientas). 66.
tikrumo reglamentuojant valstybės tarnautojo statusą bei santykį su tiesioginiu vadovu, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kokiais pagrindais (motyvais) tiesioginis vadovas gali siūlyti atlikti neeilinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.67. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viena sudėtinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalių yra apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Kaip ši darbo užmokesčio sudėtinė dalis apskaičiuojama, nenustatyta, tikriausiai preziumuojant, kad būtų taikomos Darbo kodekso nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 144 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis . Tačiau keičiamo įstatymo 26 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas už minėtą darbą . 67. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti konkretų įstatymo priedą, kuriame yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. 68. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Vertinant šios imperatyvios nuostatos turinį, nėra aiškus jos praktinis įgyvendinimas bei iš to galinčios kilti teisinės pasekmės. Atkeiptinas dėmesys, kad Seimas, vykdydamas savo konstitucines įstatymų leidybos funkcijas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai.
Seimo, kaip kolegialios institucijos, savo įgaliojimus įgyvendinančio visiems Tautos atstovams laisvai balsuojant dėl visų Seime svarstomų klausimų, sprendimas negali būti varžomas ar ribojamas išankstinių trečiųjų subjektų priimamų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ir minėtu klausimu, t.y. dėl nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygto bazinio dydžio, Seimas balsuos laikantis tų pačių procedūrų bei tvarkos, kaip ir dėl bet kurio kito jo priimamo teisės akto, todėl balsavimo rezultatai gali būti įvairūs, įskaitant ir sprendimą nepatvirtinti sulygto bazinio dydžio. Be to, Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis. Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. 69.
įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis papildytina ir nuostatomis, kada pareiginė alga nustatoma, ją keliant ar mažinant valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai. 70. Atsižvelgiant į Darbo kodekso 40 straipsnyje nustatytą ne viso darbo laiko apskaičiavimo reguliavimą, siūlytina keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą“. Be to, šią dalį reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti, koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių, pvz., viršvalandžiai, darbas poilsio dienomis ir švenčių dienomis. 71. Nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje turima omenyje tai, kad priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesiui per kalendorinius metus laikotarpiui, ar, vis dėlto, turima omenyje tai, kad per visą valstybės tarnautojo tarnybos tam tikroje institucijoje ar įstaigoje laiką priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 72. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo VI skyrius pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. 73. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnį, reglamentuojantį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, 29 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti valstybės tarnautojų skatinimą, tikslintina vartojama terminologija ir įvardytinas įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, skatinimas.
Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nes ji suponuoja, kad, pavyzdžiui, savivaldybės meras gali skatinti valstybės tarnautojus, kuriuos į pareigas priima Vyriausybė. 74. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoje skaičių „1-2“ įrašytini skaičiai ir žodis „1 arba 2“. 75. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies nuostatos „arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams“ yra perteklinės, nes valstybės tarnautojo pareigos nustatomos keičiamo įstatymo 15 straipsnyje, veiklos principai – 3 straipsnyje, o keičiamo įstatymo pažeidimas jau yra laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu pagal ankstesnes šio punkto nuostatas. 76. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje dėstomas beveik baigtinis šiurkščių pažeidimų sudėčių sąrašas, svarstytinas šio straipsnio 5 dalies, kurioje bendrai apibrėžiami šiurkštaus pažeidimo požymiai, tikslingumas. Galbūt tikslinga šios dalies nuostatas dėstyti šio straipsnio 6 dalies 12 punkte, numatančiame bei apibrėžiančiame ir kitus galimus šiurkščius pažeidimus, neišvardintus šios dalies 1-11 punktuose. 77. Keičiamo įstatymo 32 straipsnis tikslintinas aiškiai nurodant subjektą, kurio sprendimu pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas.
Šis asmuo nurodomas straipsnio 2 dalies 2 punkte (jam nustatoma pareiga priimti sprendimą dėl nusižengimo), tačiau apibrėžiant pačią tyrimo pradžią, nurodoma subjektų iniciatyva, o ne sprendimas (1 dalis), informacijos gavimas kaip tyrimo pradžios pagrindas (1, 2 dalys), o konkretus subjektas ir jo sprendimas nėra įvardijami. 78. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei 38 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „Seimo Pirmininko“ įrašytinas žodis „atitinkamai“. 79. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje vartojama buitinio pobūdžio formuluotė „iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą“ keistina procesinėse teisės normose vartojamais terminais. Juolab, kad aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojami ir terminai „baudžiamasis procesas“, „administracinio nusižengimo teisena“. 80. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir BK 59 straipsnio 2 dalis. 81. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punkte, kaip tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, traktuotina tai, kad „tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo
“ (išskirta – mūsų). Nors analogiška nuostata yra galiojančioje keičiamo
įstatymo redakcijoje, siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktą tikslinti, nes pagal išdėstytą formuluotę galima suprasti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja.
straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė „tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą“ savo logine konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Kaip jau buvo minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, viešieji interesai apibrėžiami kaip „visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, taigi bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik pažeidžiant viešąjį interesą. 83. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima pats įstaigos vadovas, nėra aiškus keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, pagal kurią sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens žalos atlyginimo, įgyvendinimas. Manytume, kad tokiu atveju ne pati įstaiga, kurios vadovas priėmė neteisėtą sprendimą neleisti tarnautojui dirbti kito darbo, o įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo (ar jo įgaliotas asmuo) turi regreso tvarka reikalauti iš įstaigos vadovo žalos atlyginimo. 84. Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina materialinę žalą tik tuo atveju, jeigu jis ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Kitaip sakant, įstatymo projektas nereguliuoja atvejų, kai valstybės tarnautojas institucijai ar įstaigai padarytų materialinę žalą ne vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, o padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. 85.
85Siekiant teisinio aiškumo,
siūlome keičiamo įstatymo 35-37 straipsniuose nurodyti, kokio įstatymo nustatyta tvarka valstybės tarnautojų ir įstaigų ginčai dėl materialinės žalos atlyginimo nagrinėjami teisme. 86. Manytume, kad keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į įstatymo 36 straipsnio 4-7 dalis, o į 36 straipsnio 3-6 dalis, nes būtent šiose dalyse reglamentuojama žalos atlyginimo išieškojimo tvarka. 87. Svarstytina, kodėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra nustatyta, kad į nušalinimo terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo nedarbingumo ar atostogų laikas, kaip tai numatyta šios dalies 1 punkte, kuriame reglamentuojama iš esmės analogiškas nušalinimo nuo pareigų pagrindas. 88. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje nėra įtvirtinta deleguotoji įstatymų leidyba, todėl nėra aiškus keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, turinys. Pažymėtina, kad nors ir Vyriausybei indeksavus šį dydį, tam, kad šis naujas indeksuotas dydis būtų taikomas, jis turi būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, minėtoji nuostata tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar šis delspinigių dydis vienkartinis, o jei ne – už kokį laikotarpį taikomas (dieną, savaitę, mėnesį ar pan.). 89. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 46 straipsnio 1 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. 90.
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, jei jis atleidžiamas pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės . Atkreiptinas dėmesys, kad ne visų valstybės politikų ar kolegialių valstybės institucijų įgaliojimai siejami su apibrėžtos trukmės kadencija (Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, ministrai), todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas šiuo aspektu. Be to, pažymėtina, kad valstybės politikų ir kolegialių valstybės institucijų kadencijų (įgaliojimų) trukmė yra skirtinga, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą de facto ilgiau ėjęs pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas tokios garantijos neįgytų, tačiau į ją turėtų teisę trumpiau pareigas ėjęs tarnautojas (pavyzdžiui, Respublikos Prezidento patarėjas ir mero patarėjas). 91. Siūlytina suderinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato). 92. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. 93. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje vietoj santrumpos „MMA“ vartotina pilna formuluotė – „minimalių mėnesinių algų“. 94.
straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, koks terminas čia turimas mintyje – 7 kalendorinių dienų ar 7 darbo dienų, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šio straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje terminai apibrėžiami aiškiai (14 kalendorinių dienų, 3 darbo dienos). 95. Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatyta garantija tikriausiai taikytina ne tik valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką (vaikus) iki trejų metų, bet ir tarnautojui, auginančiam tokio amžiaus įvaikį (įvaikius) (atsižvelgiant į keičiamo įstatymo
traktuojami vienodai). 96. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie „asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų <...> už pareigūno vardo pažeminimą“ diskutuotina. „Valstybės tarnautojo“ ir „pareigūno“ sąvokos nėra tapačios ir apima skirtingus subjektų ratus, todėl nėra aišku, ar siekiama kaupti duomenis tik apie tuos pareigūnus, kurie atleidimo metu turėjo valstybės tarnautojo statusą, ar apie visus pareigūnus, kurie, ir nebūdami valstybės tarnautojais, buvo atleisti iš pareigų šiuo pagrindu. 97. Pagal keičiamo įstatymo 1 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: teismo kancleris ir vyriausiasis patarėjas – 4 grupei, skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, ir patarėjas – 7 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai).
Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai tiesioginiam vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Svarstytina, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus. 98. Nėra aiški keičiamo įstatymo 1 priedo 7 eilutėje minimo skyriaus vedėjo kategorija. Atkreiptinas dėmesys, kad 6 eilutėje minimas skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, o 7 eilutėje – skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas. Todėl lieka neaišku, kas turima omenyje nurodant trečią skyriaus, kuris nei priklauso, nei nepriklauso kitam struktūriniam padaliniui, vedėjo kategoriją. 99. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 priedas neturėtų būti papildytas pareigybėmis, nurodytomis kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo projekto 11 straipsnyje – valdybos viršininkas; biuro, tarnybos viršininkas. 100. Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 eilutėje vartojamos skirtingos formuluotės: „Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas“, „ pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas“, „teismų savivaldos institucijų aptarnavimas “, „ pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas“. Svarstytina, ar nereikėtų šias formuluotes vienodinti atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą įtvirtinti formuluotę „<...> kuria vykdomos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas“. 101.
įstaigos veiklos pobūdžių yra numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas. Pažymėtina, kad Lietuvoje administruojami ne tik Europos Sąjungos struktūriniai fondai, bet ir Europos Sąjungos investiciniai fondai, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Svarstytina, ar vienų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus) išskyrimas kitų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos investicinius fondus) atžvilgiu yra pagrįstas. Visos institucijos, administruojančios Europos Sąjungos fondus, atlieka iš esmės tapačias ir vienodai svarbias funkcijas. 102. Manytume, kad projekto 3 straipsnio 5 dalyje turėtų būti pateikta nuoroda į šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, nes būtent šioje, o ne 4 dalyje reglamentuojama kompensacijos mokėjimo tvarka. 103. Projekto 3 straipsnio 11 dalyje nurodoma, kad valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos „<...>įvertina šių pareigybių atitiktį šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtai valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos turinio neatitinkančių pareigybių sąrašus<...>“. Siūloma nuostata svarstytina. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareigybių aprašymus (išskyrus įstaigų vadovų) tvirtina įstaigų vadovai, kurie atsako ir už pareigybės aprašymo turinį, todėl valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos sudarymo tikslas neaiškus. Jeigu šios dalies nuostatas būtų nuspręsta įtvirtinti, siūlytina nustatyti, kad valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija peržiūri ne valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, o valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir/ar funkcijas. 104. Projekto 3 straipsnio 12 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Neaišku, kas ir kokia tvarka nustatys, kad vienos pareigybės funkcijos yra to paties pobūdžio kaip kitos pareigybės funkcijos. Pažymėtina, kad pareigos užimamos ar asmuo į kitas pareigas perkeliamas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, o ne įvertinus pareigybės funkcijų pobūdį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisę užimti ar būti perkeltam gali turėti keli valstybės tarnautojai, todėl perkeliant tarnautojus iš vienų pareigų į kitas turi būti laikomasi ir kitų įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai siūlomos nuostatos tobulintinos. 105. Projekto 3 straipsnio 13 dalyje vietoje formuluotės „ tampa valstybės tarnautojais“ siūlytina vartoti labiau keičiamame įstatyme vartojamą terminologiją atitinkančią formuluotę „įgyja valstybės tarnautojo statusą“. 106. Projekto 3 straipsnio 15 dalies nuostatos yra neaiškios ir neišbaigtos. Siekiama aptarti atvejus, kai iki projekto įsigaliojimo valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė nei maksimali jo pareigybei nustatyto koeficientų intervalo riba (pagal keičiamo įstatymo 1 priedą). Tokiu atveju siūloma nustatyti individualų koeficientą. Tačiau šio koeficiento nustatymas ir jo taikymas reglamentuojamas prieštaringai. Viena vertus, akivaizdu, kad paisant teisėtų lūkesčių ir darbo užmokesčio nemažinimo principų, individualus koeficientas turėtų būti didesnis nei maksimali koeficientų intervalo riba, tačiau projekte tai aiškiai nepasakoma, nurodoma, kad „valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su <....> 1 priede <...> nustatytais pareiginės algos koeficientais“, kas interpretuotina įvairiai.
Kita vertus, šioje projekto nuostatoje, reguliuojant individualaus koeficiento taikymo trukmę, nurodoma, kad individualiai nustatyta pareiginė alga
„<...> būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir kol šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“ (išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju pareiginė alga ir taip būtų didesnė nei pagal pareigybę priklausančio koeficientų intervalo maksimali riba, bei į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytą koeficiento didinimo taisyklę aptariamoje projekto 3 straipsnio 15 dalies nuostatoje siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatai ir praktiškai negalės būti taikomas. 107.
straipsnis pildytinas nuostatomis, numatančiomis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusių valstybės tarnautojų pareiginių koeficientų, kurie bus taikomi pagal naująją redakciją, nustatymo tvarką (nes projekte aptarti tik tie atvejai, kada gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė arba didesnė už šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią didžiausią pareiginę algą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el.
P.Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatoma pareiga valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas einantiems valstybės tarnautojams sustabdyti veiklą politinėse partijose ir organizacijose. Konstitucijos
ko, į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tai yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro, be kita ko, teisė dalyvauti politinių partijų veikloje (Konstitucinio Teismo
). Konstitucinis Teismas savo 2006 m. balandžio 14 d. nutarime nurodo, kad „ Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia politines partijas ir politines organizacijas (kuri, kaip minėta, apima piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje) nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. <...> draudžiant piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, privalu paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo. <... > Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje “.
Šiame nutarime Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai teisės dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje ribojimą, kuris nebuvo nei expressis verbis nustatytas Konstitucijoje, nei iš jos nuostatų galėjo būti kildinamas. Šiame kontekste manome, kad draudimas valstybės tarnautojų grupei pagal užimamas pareigas dalyvauti politinių partijų veikloje nėra nustatytas Konstitucijoje, negali būti kildinamas iš jos nuostatų ir todėl yra nepagrįstas bei prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje siūloma apibrėžti piktnaudžiavimo tarnyba sąvoką. Pagal šios sąvokos apibrėžtį piktnaudžiavimu tarnyba būtų laikoma ir valstybės tarnautojo veika, kai tarnybinė padėtis būtų naudojama „dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t.t.)“. Neaišku, kaip praktikoje būtų nustatoma, kad tarnybine padėtimi buvo naudojamasi, pvz., keršto, pavydo sumetimais.
Pastebėtina, kad piktnaudžiavimas tarnyba pagal keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalį laikomas šiurkščiu pažeidimu, o 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šiurkštų pažeidimą gali būti pritaikyta t arnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, todėl piktnaudžiavimo tarnyba apbrėžimas ir šio nusižengimo sudėties sąsajos su subjektyviai vertintinais ir kebliai įrodomais dalykais – kerštu, pavydu, karjerizmu, viena vertus, gali sudaryti prielaidas piktnaudžiauti šiomis keičiamo įstatymo nuostatomis tiesiog siekiant atleisti iš pareigų neįtinkantį valstybės tarnautoją, kita vertus, gali apsunkinti patį tarnybinio nusižengimo tyrimą, sukelti prielaidas skųstis teismui. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiant sąvokos „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas“ apibrėžimą nurodoma, kad tai – tarnautojas „<...> priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko, Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos seniūno ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui“. Neaišku, dėl kokių motyvų iš kitų valstybės politikų tarpo išskiriamas Seimo narys, einantis Seimo frakcijos seniūno pareigas, t.y. greta abstraktaus termino „valstybės politikas“ įvardijamas konkretus valstybės politikas. Jei būtų siekiama nustatyti, kad Seimo frakcijos seniūno referentas į pareigas priimamas ne visos frakcijos, o jos vadovo frakcijos seniūno pasirinkimu ir jo kaip frakcijos seniūno pareigų ėjimo laikotarpiui, tokia nuostata dėstytina, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 10 straipsnyje, reguliuojančiame konkrečius politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas teisinius santykius, o ne sąvokos definicijoje 4.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūloma įtvirtinti valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principą – pavyzdingumą – ir, be kita ko, nurodoma, kad jo paisydamas valstybės tarnautojas turi „<...> konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad konfliktas gali kilti ne tarp kokių nors dviejų pusių, o tarp paties valstybės tarnautojo ir, pavyzdžiui, asmens, teikiančio kokį nors prašymą, arba konfliktuojančių pusių gali būti daugiau nei dvi. Principas audiatur et altera pars (tebūnie bus išklausyta antroji pusė) labiau tinkamas teismo proceso nešališkumo, rungtyniškumo principams apibūdinti, o ne valstybės tarnautojo veiklai reglamentuoti. Kartu pažymėtina, kad šio principo apibrėžtis iš esmės atkartoja 3 straipsnio 1 dalies 2, 8, 13, 14 punktuose įtvirtintų principų turinį, be to, valstybės tarnautojo pareiga būti nepriekaištingos reputacijos yra įtvirtinta įstatymo 4 projekto straipsnyje, todėl šis teisinis reguliavimas vertintinas ir kaip perteklinis. 5. Pastebėtina, kad teisės aktuose nėra vartojama sąvoka „valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įstaigos“, todėl nevisiškai suprantama, kokios įstaigos turimos omenyje keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Vietos savivaldos įstatymo redakcijoje, V alstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymo redakcijoje, kurios įsigalios 2019 m. sausio 1 d., vartojamos sąvokos „savivaldybės valdoma įmonė“, „valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės“. Todėl siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiant subjektų ratą šioje dalyje siūlytina vartoti bendresnio pobūdžio formuluotę – „ir kitas valstybės ar savivaldybės institucijas, įstaigas ar įmones“. 6. Manytina, kad įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalis yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, o reikalavimai asmenų, dirbančių valstybės ar savivaldybių įstaigose pagal darbo sutartis, nepriekaištingai reputacijai turėtų būti įtvirtinti specialiuose įstatymuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnį A2 lygio pareigybėms prilyginamos baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės, todėl svarstytina, ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimas šiems asmenims būtų proporcingas. Toks teisinis reguliavimas svarstytinas ir teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo aspektais, nes jis būtų taikomas asmenims, kurie jau užima 5 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, todėl būtų neaišku, kaip nepriekaištingos reputacijos reikalavimai būtų taikomi tokių asmenų atžvilgiu, t. y. kaip po įstatymo įsigaliojimo būtų vertinama, ar asmenys atitinka šiuos reikalavimus ir ar jie galėtų toliau eiti užimamas pareigas, jei tokių reikalavimų neatitiktų. 7.
straipsnio 2 – 4 dalys yra perteklinės šio straipsnio 1 dalies atžvilgiu, nes darbo santykiai apima ir kolektyvinius darbo santykius, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, todėl siūlytina jų atsisakyti. 8. Manytume, kad keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintas reguliavimas, pagal kurį yra išskiriamos Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija bei Respublikos Prezidento kanceliarija, nurodant, kad šiose įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų kancleriai, yra perteklinis, nes šios dalies 5 punkte yra įtvirtinta bendroji norma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių institucijų ir įstaigų vadovai. Kitaip sakant ir minėtųjų trijų valstybės įstaigų atvejų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų vadovai. 9. Nors analogiškas reguliavimas nustatytas dabar galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, keičiamo įstatymo
laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė piktnaudžiauti įgyta, bet jokiu terminu neapibrėžta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Norime pažymėti, kad argumentas, kad praktinių taikymo problemų kol kas nebuvo, nėra pakankamas pagrindas palikti teisės spragą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 22 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimą į kitas valstybės tarnautojo pareigas. 10. Siekiant teisinio aiškumo bei derinant nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 9 dalies 4 punkte po žodžių „tarnybinę veiklą“ įrašytinas žodis „neeilinio vertinimo metu“. 11.
teisinio aiškumo bei tikrumo reglamentuojant valstybės tarnautojo statusą bei santykį su tiesioginiu vadovu, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 11 dalies 1 punktas pildytinas, nustatant, kokiais motyvais tiesioginis vadovas gali siūlyti atlikti neeilinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. 12. Nėra aišku, kokiu pagrindu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skaičiuojant valstybės tarnautojui apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, susidedantis tik iš valstybės tarnautojui mokamų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų darbo užmokesčio dalių, t.y. nebūtų įskaičiuojamos priemokos už pavadavimą bei papildomų užduočių atlikimą. Manome, kad šitos priemokos, mokamos nuolatiniu pagrindu už konkrečiai suformuluotas užduotis, turėtų būti laikomos sudėtine valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos įvairios išmokos, dalimi. 13. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Vertinant šios imperatyvios nuostatos turinį, nėra aiškus jos praktinis įgyvendinimas bei iš to galinčios kilti teisinės pasekmės. Atkeiptinas dėmesys, kad Seimas, vykdydamas savo konstitucines įstatymų leidybos funkcijas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Seimo, kaip kolegialios institucijos, savo įgaliojimus įgyvendinančio visiems Tautos atstovams laisvai balsuojant dėl visų Seime svarstomų klausimų, sprendimas negali būti varžomas ar ribojamas išankstinių trečiųjų subjektų priimamų sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ir minėtu klausimu, t.y. dėl nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygto bazinio dydžio, Seimas balsuos laikantis tų pačių procedūrų bei tvarkos, kaip ir dėl bet kurio kito jo priimamo teisės akto, todėl balsavimo rezultatai gali būti įvairūs, įskaitant ir sprendimą nepatvirtinti sulygto bazinio dydžio. Be to, Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje vietoje nuostatos „Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos“ siūlome įrašyti nuostatą, kad „Seimo iki Seimo pavasario sesijos pabaigos tvirtina bazinį dydį, kuris negali būti mažesnis nei sulygtas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje“. 14. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Ginčai dėl valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 51 straipsnio 7 daliai. 15. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje vartojamas terminas „šiurkštus pažeidimas“ tikslintinas ir derintinas su tiek 33 straipsnio 4 dalyje, tiek kitose projekto nuostatose vartojamais terminais „tarnybinis nusižengimas“, „šiurkštus tarnybinis nusižengimas“. 16.
dalies 11 punkto nuostatos „arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės etikos principams“ yra perteklinės, nes valstybės tarnautojo pareigos nustatomos keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo pažeidimas jau yra laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu pagal ankstesnes šio punkto nuostatas. 17. Keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, jei jis atleidžiamas pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės . Atkreiptinas dėmesys, kad ne visų valstybės politikų ar kolegialių valstybės institucijų įgaliojimai teisės aktuose siejami su apibrėžtos trukmės kadencija (Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, ministrai), todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas šiuo aspektu. Be to, pažymėtina, kad valstybės politikų ir kolegialių valstybės institucijų teisės aktuose nustatytų kadencijų (įgaliojimų) trukmė yra skirtinga, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą de facto ilgiau ėjęs pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas tokios garantijos neįgytų, tačiau į ją turėtų teisę trumpiau pareigas ėjęs tarnautojas (pavyzdžiui, lyginant Respublikos Prezidento patarėją ir mero patarėją). 18.
dalies 10 punktu siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai jie dalijasi specialiomis profesinėmis žiniomis su kitais valstybės tarnautojais ar viešojo sektoriaus darbuotojais. Dalijimosi specialiomis žiniomis procesas projekte nėra detalizuotas, todėl reikėtų atkreipti dėmesį, kad ši norma būtų taikoma (t.y. mokamas nustatytas darbo užmokestis) ne tik tais atvejais, kai valstybės tarnautojas dalinasi specialiomis profesinėmis žiniomis savo institucijos pavedimu, bet ir, pavyzdžiui, komerciniais pagrindais skaitydamas paskaitas valstybės tarnautojams ar viešojo sektoriaus darbuotojams. 19. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Jeigu turima omenyje tiesiog terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui, kurios sudarymui ir turiniui taikomos išimtinai Darbo kodekso nuostatos, siūlytume išbraukti perteklinius bei neatskleisto turinio žodžius
„dėl mentorystės“. 20. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 4
daleis formuluotė „Valstybės ir savivaldybių <...> įstaigos bei kitos biudžetinės įstaigos“ tikslintina, nes pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį biudžetinės įstaigos savininkas gali būti arba valstybė, arba savivaldybė, taigi, kitos, nei valstybės ar savivaldybių biudžetinės įstaigos neegzistuoja. 21. Pagal keičiamo įstatymo 1 priedą galima situacija (pavyzdžiui, Seimo kanceliarijoje), kai vadovų pareigybės priskiriamos žemesnei grupei, nei neturinčių vadovavimo funkcijų ir tokiam vadovui galinčių būti pavaldžių valstybės tarnautojų pareigybės: skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas priskiriamas 7 grupei, tuo tarpu vyresnysis patarėjas priskiriamas 6.1 grupei.
Vadovo priskyrimas žemesnei pareigybių grupei, nei jam galinčių būti pavaldžių valstybės tarnautojų, reiškia, kad šiems vadovams taikytini žemesni minimalūs ir maksimalūs pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Svarstytina, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus. Svarstytina, ar toks siūlomas reguliavimas užtikrintų tarnautojų atlyginimų dydžių tinkamą diferencijavimą. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas savo 2016-10-27 nutarime yra konstatavęs, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų <...>. 22. Keičiamo įstatymo 1 priedu siūloma Seimo kanclerį priskirti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. Toks siūlymas abejotinas ir svarstytinas šiais aspektais. Pirma. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kokie valstybės politikai ir kokios kolegialios institucijos priima į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus; 1 priede nustatomas išsamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių sąrašas. Pažymėtina, kad didžioji dalis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priimami į pareigas vienasmeniu valstybės politiko (Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko, ministro ir kitų) pasirinkimu ir sprendimu, vienintelė kolegiali institucija, priimanti į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu yra Vyriausybė, į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skirianti Vyriausybės įgaliotinį ir jo pavaduotoją (10 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Pagal susijusį Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 6, 22, 26, 291 , 30 ir 311 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Reg. Nr. XIIIP-1597(2)) net ir Vyriausybės įstaigų vadovai, įstaigų prie ministerijų vadovai ir ministerijų kancleriai skiriami į pareigas ne politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu tam tikros trukmės kadencijai. Antra. Nors ir Seimas, ir Vyriausybė yra kolegialios institucijos, tačiau jų prigimtis, veiklos principai ir esmė yra skirtingi.
Pagal susiklosčiusią europinę tradiciją ir galiojančius teisės aktus (Konstituciją, įstatymus) Vyriausybę kartu su Respublikos Prezidentu formuoja tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės (Seimo dauguma), Vyriausybės nariai ministrai į pareigas skiriami Ministro Pirmininko teikimu, Vyriausybė veikia pagal savo programą, t.y. tarp Vyriausybės narių – Ministro Pirmininko ir ministrų – nėra ideologinės, politinės priešpriešos. Tuo tarpu Seimas ideologiškai ir politiškai nėra vienalytis. Kaip jau buvo minėta, daugiau kaip pusę visų Seimo narių vienijančios Seimo frakcijos sudaro Seimo daugumą (Seimo statuto 40 straipsnio
sudaro Seimo mažumą (Seimo statuto 40 straipsnio 2 dalis); Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis, opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos, opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas (Seimo statuto 41 straipsnio 1-3 dalys). Apibendrinant nurodytas nuostatas, galima būtų teigti, kad Seimas kaip Tautos atstovybė yra ideologiškai ir politiškai nevienalytis, jame vyksta ideologinė konfrontacija, todėl viso Seimo politinis (asmeninis) pasitikėjimas į pareigas skiriamu įstaigos vadovu, koks yra Seimo kancleris, būtų nelogiškas ir neįmanomas. Trečia. Kaip galima suprasti iš keičiamo įstatymo 1 priedo, siekiama suvienodinti Seimo kanclerio statusą su Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio ir Vyriausybės kanclerio statusu.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai neatitinka skirtingos Seimo, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kaip institucijų prigimties. Respublikos Prezidento institucija yra vienasmenė, todėl logiška, kad šią instituciją aptarnaujančios įstaigos Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovą - Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerį – į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu skiria Respublikos Prezidentas. Nors Vyriausybė yra kolegiali institucija, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, Vyriausybės kanceliarija de facto daugiausiai padeda savo įgaliojimus realizuoti ne visiems Vyriausybės nariams, o Ministrui Pirmininkui, nes ministrams jų įgaliojimus realizuoti padeda kitos institucijos
pareigas skiria Ministras Pirmininkas, vertintina kaip logiška ir proporcinga. Tuo tarpu Seimo kanceliarija pagal Seimo statuto 79 straipsnio 1 dalį užtikrina viso Seimo veiklą, sprendžia visų Seimo narių buities klausimus , o, kaip jau buvo minėta, Seimas kaip institucija nėra ideologiškai ir politiškai vienalytė, todėl Seimo kanceliarijos vadovo – Seimo kanclerio – skyrimas į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu vertintinas kaip neatitinkantis Seimo prigimties, nepagrįstas. Ketvirta. Seimo kanclerio statusas, jo skyrimo į pareigas ir atleidimo iš jų tvarka buvo nagrinėta konstitucinėje justicijoje (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimas). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „<...> Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo santykių reguliavimas nėra aiškus, darnus <...>“, tačiau nepadarė išvados, kad Seimo kancleris iš esmės yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas įstaigos vadovas.
Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarime taip pat konstatuota, kad „<...> Valstybės tarnybos įstatymas Seimo kancleriui taikomas su Seimo statute numatytomis taisyklėmis. Valstybės tarnybos įstatyme yra nustatyti tik bendrieji priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai: išsilavinimo, darbo stažo ir pan. Seimo statute jokių reikalavimų pretendentui į Seimo kanclerio pareigas nenustatyta <...> Iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kyla reikalavimas nustatyti aiškius reikalavimus pretendentui į Seimo kanclerio pareigas, inter alia išsilavinimo <...> Seimo kanclerio skyrimo ir atleidimo teisinis reguliavimas taisytinas, tikslintinas taip, kad būtų nustatyti aiškūs reikalavimai pretendentui į Seimo kanclerius, aiški, nedviprasmiška jo atleidimo iš pareigų tvarka <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 20 d. nutarimas tiesiogiai nebuvo įgyvendintas, šiuo projektu jis taip pat pilna apimtimi neįgyvendinamas. 23. Dalis įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) pagal šiuo metu galiojančius specialius įstatymus yra paskirti į pareigas kadencijai (pavyzdžiui, įstaigų prie ministerijų vadovai). Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto 3 straipsnyje šiems asmenims nenustatytos kadencijų, kurioms jie yra paskirti, baigimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projektu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įstaigų vadovų kadencijų trukmė pailginta nuo 4 iki 5 metų, todėl siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti šios nuostatos taikymo taisykles minėtai asmenų grupei. 24. Projekto 3 straipsnio 16 dalies nuostatos tikslintinos.
Siekiama aptarti atvejus, kai iki projekto įsigaliojimo valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė nei maksimali jo pareigybei nustatyto koeficientų intervalo riba (pagal keičiamo įstatymo 1 priedą). Tokiu atveju siūloma nustatyti individualų koeficientą. Toliau šioje projekto nuostatoje, reguliuojant individualaus koeficiento taikymo trukmę, nurodoma, kad individualiai nustatyta pareiginė alga „<...> būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir kol šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“ (išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju pareiginė alga ir taip būtų didesnė nei pagal pareigybę priklausančio koeficientų intervalo maksimali riba, bei į keičiamo įstatymo 27 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytą koeficiento didinimo taisyklę, galima daryti išvadą, kad aptariamoje projekto 3 straipsnio 16 dalies nuostatoje siūlomas teisinis reguliavimas dėl pareiginės algos padidinimo yra negalimas tol, kol valstybės tarnautojas užims tas pačias, o ne aukštesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, šios dalies priešpaskutiniame sakinyje vietoj žodžių „ir kol šio įstatymo“ įrašytini žodžiai „ir (ar) kol šio įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el.
P.Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-05-30
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Misiūnas – vidaus reikalų ministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-202 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokos „lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte apibrėžiant valstybės tarnautojo statuso ypatumus šalia minėtosios sąvokos taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos. Taip pat siūlome nurodyti, kad šioje dalyje minimos įstaigos vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupės yra nustatytos šio Įstatymo 1 priede. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes dabartinė jos redakcija suponuoja, kad pakaitinis valstybės tarnautojas gali būti priimtas į bet kokias valstybės tarnautojo pareigas (įskaitant ir įstaigos vadovo).
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pakaitiniai valstybės tarnautojai gali būti priimami tik į politinio (asmeninio) pasitikėjimo bei karjeros valstybės tarnautojų pareigas
kanceliarijos Teisės departamentas2018-02-2025
dalyje „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoka apibrėžiama ydingai. Šią valstybės tarnautojų kategoriją apibrėžiant tik per juos į pareigas priimančius subjektus – valstybės politikus bei kolegialias valstybės institucijas, bei nurodant, kad jie gali būti priimami ir „kituose įstatymuose nustatytam laikui“, nenustatomi jokie esminiai skiriamieji požymiai nuo karjeros valstybės tarnautojų, kurie į pareigas taip pat gali būti skiriami minėtųjų subjektų sprendimu ir įstatymuose nustatytai kadencijai (pvz., Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme). Be to, ne visi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai į pareigas priimami valstybės politiko ar kolegialios institucijos sprendimu (pvz. Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima įstaigos vadovas – Seimo kancleris, Respublikos Prezidento institucijoje – gali priimti Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo) ar pasirinkimu (Seimo frakcijos referentai nesiejami nei su konkretaus valstybės politiko, nei su kolegialios institucijos, kuria frakcija nelaikytina, pasirinkimu). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ir toliau įstatyme su šia sąvoka vartojama skirtinga terminija – nurodomi ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją „pasirinkę“, ir „į pareigas priėmę/priimantys“ subjektai Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 3.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, apibrėžiančioje „statutinio valstybės tarnautojo“ sąvoką, nėra aiškūs papildomos šį statusą lemiančios sąlygos „valstybės tarnautojas <...> ir
atžvilgiu“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) turinys ir tikslas. Tokia nuostata yra neaiški dėl kelių priežasčių. Pirma, ji suponuoja, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, kurio statusą nors ir reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, neturi viešojo administravimo įgaliojimų jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu, jis negalės būti laikomas statutiniu valstybės tarnautoju. Antra, ši nuostata suponuoja ir tai, kad karjeros tarnautojai, kuriems būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu (pvz., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai), turėtų būti laikomi statutiniais valstybės tarnautojais. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti nuostatos „ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“. kaip perteklinės bei klaidinančios. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje Seimo Pirmininko kaip valstybės politiko išskyrimas iš Seimo narių yra prasmingas. Pažymėtina, kad Seimo Pirmininku išrinktas asmuo nepraranda savo kaip Seimo nario statuso, tiesiog įgyja tam tikrus Seimo statute nustatytus įgaliojimus. Todėl jo išskyrimas kaip atskiros kategorijos valstybės politiko nėra tikslingas. Analogiška pastaba pareikština ir dėl savivaldybių merų pavaduotojų, kuriais skiriami savivaldybės tarybos nariai, išskyrimo. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 5.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pirmą kartą vartojamą politiko pareigybę reikėtų įvardinti jo statusą atitinkančiu terminu „savivaldybės tarybos narys – meras“ ir pateikti toliau įstatyme vartojamą santrumpą „savivaldybės meras“ Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos
9
6Atsižvelgiant į tai,
kad fizinis asmuo eina ne valstybės tarnybos, o valstybės tarnautojo pareigas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje vietoj formuluotės
„einantis valstybės tarnybos pareigas“ reikėtų įrašyti formuluotę „einantis
pareigas valstybės tarnyboje“ Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
straipsnio 10 dalies nuostatos siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes terminas „statusas“ ir reiškia „asmens teisinę padėtį“. Todėl ši nuostata yra idem per idem pobūdžio. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
straipsnio 11 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „valstybės tarnyba“ turinį, išskiriama, kad valstybės tarnyba nelaikoma profesinė veikla valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuria vykdomos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra esminė (ir iš esmės vienintelė) sąlyga, įgalinsianti asmenis, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, priskirti arba valstybės tarnautojų, arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kategorijai, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kriterijai, apibrėžiantys kokios funkcijos ar veikla institucijose ir įstaigose yra laikoma „ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 2 straipsniu, tam pačiam subjektui įvardinti naudojama dvejopa terminija – „priimantis į pareigas“ ir „priėmęs į pareigas“.
Terminija vienodintina pasirenkant pirmąjį, abstraktesnį ir logikos požiūriu tinkamesnį terminą, reiškiantį subjektą, turintį teisę priimti į tam tikras pareigas, nes „priėmęs į pareigas“ suponuotų ne teisės turėjimą, bet konkretų vadovą (ar kolegialią instituciją), kuris priėmė į pareigas konkretų valstybės tarnautoją. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
skirtumas tarp keičiamo įstatymo 3 straipsnyje išskiriamų „valstybės tarnybos“ ir „valstybės tarnautojų profesinės veiklos“ principų grupių, nes projekto sąvokų logikos prasme šios grupės yra identiškos. Keičiamo įstatymo
„<...> pareigas einančių asmenų <...> profesinė veikla
<...>“. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnyje siūloma nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus bei valstybės tarnautojų profesinės veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose 3 straipsnio 2 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnio 1 dalies punktuose tik išvardijami, plačiau neatskleidžiant jų turinio. Atsižvelgiant į tai, jie gali būti suprantami ir vertinami tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pvz., 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte pateikiamas atvirumo principo ar 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikiamas kūrybingumo principo apibrėžimas grindžiamas vertinamojo pobūdžio kriterijais, todėl nepritaikomas praktikoje. Nėra aišku kas tai yra „kitoks požiūris“, kas yra „pozityvi iniciatyva“, „dialogas“, „naujovės“.
Taip pat nėra aišku, kokiais konkrečiai veiksmais ir sprendimais valstybės tarnautojas įgyvendintų šiuos principus. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo nuostatas tarpusavyje, 3 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje,
„veiklos“ įrašytinas žodis „profesinės“. Pritarti. 13. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
13
skiriasi viešumo kaip valstybės tarnybos principo, numatyto keičiamo įstatymo
punkte įtvirtinto viešumo kaip valstybės tarnautojo profesinės veiklos principo turinio. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27
aiškumo, reikėtų arba atskleisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojamos formuluotės „su valstybės tarnautoju susiję asmenys“ turinį, arba nurodyti įstatymą, kuriame apibrėžiamas tokios formuluotės turinys taip pat suprantamas ir šiame įstatyme. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktinas perteklinis žodis „tyčinio“, nes jau nusikaltimo sunkumo laipsnio (labai sunkus, sunkus, apysunkis, nesunkus) nurodymas suponuoja, kad tai yra tyčinis, o ne neatsargus nusikaltimas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūloma 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22 16.
Atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo sąvokas, apibrėžiant sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“ turinį, nurodomos ne tik konkrečios veikos, bet ir apibrėžiami konkretūs požymiai, įgalinantys tam tikras veikas priskirti prie turinčių korupcinio pobūdžio, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nurodyto Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“ įrašyti žodžius „kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma naudoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo santrumpą – Korupcijos prevencijos įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir atskirai nenurodant trumpinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pilni įstatymų ar institucijų pavadinimai, t.y. antrą kartą vartojant minėtus pavadinimus žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nebereikia. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27
straipsnio 2 dalies 7 punkte asmens nelaikymo esančiu nepriekaištingos reputacijos pagrindu yra tai, kaip jis buvo „atleistas iš skiriamų“ (pareigų) arba „pašalintas iš renkamų pareigų“. Nėra aišku, kodėl iš šio pagrindo eliminuoti atvejai, kai asmuo buvo pašalintas (o ne atleistas) iš skiriamų pareigų.
Pažymime, kad Konstitucijos 74 straipsnyje įtvirtinta, kad „ <...> Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, <...> šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas <...> gali pašalinti iš užimamų pareigų“. Konstitucijoje minimi teisėjai yra skiriami, o ne renkami, todėl asmenys, pašalinti iš minėtų pareigų, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
28
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas. Atkreipiame dėmesį, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalių bei 31 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatas tarpusavyje, 4 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti dėstoma kaip valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareiga, o ne kaip traukimą atsakomybėn lemianti sąlyga, t.y. vietoj žodžių „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako“ reikėtų įrašyti žodžius
„valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti“.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama nuostata dėl atsakomybės, kai valstybės tarnautojas į pareigas priimamas kolegialios institucijos, pvz. Vyriausybės, sprendimu. Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalies antrasis sakinys nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, nustatantį kitokias turimos minėtos informacijos teikimo ar net neteikimo sąlygas. Siekiant išvengti galimo netinkamo įstatymo taikymo, siūlome nustatyti, kad išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti ne bet kokios galios teisės aktai, o būtent įstatymai. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalis tikslintina, nes, mūsų nuomone, jokie privatūs juridiniai asmenys, o taip pat ir viešieji juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė kaip savininkas ar dalyvis neturi valdymo kontrolės, neturi pareigos teikti jų turimą informaciją apie į valstybės tarnybą priimamų asmenų asmens duomenis. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 23.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis prieštarauja šio straipsnio 4 dalies 10 punktui, t.y. nors
visiems valstybės tarnautojams, 4 dalies 10 punkte nurodoma, kad įstatymas netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams, nors keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodoma, kad „Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas <...>‘ . Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų aiškiau nurodyti įstatymo taikymo santykį šiose dalyse nurodytų Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų įstaigų vadovų bei valstybės pareigūnų ar valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų bei narių požiūriu, t.y. reikėtų arba aiškiai nurodyti, kad jų atžvilgiu įstatymas netaikomas, išskyrus įstatymo 36 ir 37 straipsnius, arba aiškiai nustatyti kitokias įstatymo taikymo taisykles. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatų nuoseklumo, šioje dalyje siūlome arba atsisakyti perteklinės nuostatos dėl įstatymo be išlygų taikymo Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui, arba nustatyti įstatymo taikymo sąlygas ir Vyriausybės kanceliarijos kancleriui. Taip pat siūlome šioje dalyje pirma dėstyti bendrąsias nuostatas dėl įstatymo taikymo be išlygų kanclerių atžvilgiu (su tam tikromis išlygomis Seimo kanclerio atžvilgiu), o po to specialiąsias įstatymo taikymo išimtis kitų Seimo, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės skiriamų institucijų vadovų ir valstybės pareigūnų atžvilgiu. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 26.
Siekiant išvengti galimos įstatymų kolizijos, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba nustatyti Seimo statuto viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, t.y. nurodyti, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereguliuoja Seimo statutas. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje vietoj žodžių „nereglamentuoti šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai
„nereglamentuoja šis įstatymas“. Pritarti. 28. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti, kad minimos 10 valstybės tarnautojų pareigybių grupių yra nurodytos šio įstatymo 1 priede. Tuo tarpu 7 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį reikėtų redaguoti, nes įstatymo priedas ne pats priskiria koeficientus grupėms, o koeficientai grupėms yra priskirti įstatymo 1 priede. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis sakinys. Taip pat pažymėtina, kad dėstant nuorodą į konkretų įstatymo priedą, ji dėstoma ne kaip nuoroda į įstatymą, skliausteliuose nurodant priedo numerį, o kaip nuoroda į šį priedą, t.y. vietoj nuorodos į „įstatymą (1 priedas) turėtų būti pateikiama nuoroda į „įstatymo 1 priedą“. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
821
straipsnio 2 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatomos tokios institucijų kategorijos kaip „Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų.
Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti
„atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų
atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
821
Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių šioje institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo
Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė
„Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su Lietuvos
Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu.
Terminas
„Respublikos Prezidento institucija“ vartojamas ir 10 straipsnio 3 dalies 3
punkte, kurio redakciją taip pat reikėtų tikslinti Pritarti. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų“ ydinga. Manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti konkrečias institucijas ir įstaigas arba duoti nuorodą, kur tokios institucijos ir įstaigos yra numatytos. Pritarti. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nuostatas su Biudžetinių įstaigų įstatymu, įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „su steigėju“ įrašytini žodžiai
„su savininkės teises ir pareigas įgyvendinančia institucija“. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos
14
keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio „aukštąjį“ įrašytini žodžiai „aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį“. Pritarti. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „be to“. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalies pirmasis ir antrasis sakiniai nedera tarpusavyje, nes pirmame sakinyje kalbama apie specialiuosius reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o antrasis sakinys jau suponuoja, kad į pareigas su tokiais specialiaisiais reikalavimais būtų priimami ir asmenys, kuriems suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Atkreipiame dėmesį, kad teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turintys asmenys neturi teisės dirbti ar susipažinti su aukštesne slaptumo žymą turinčia informacija, todėl tokios teisės turėjimas negali būti laikomas sąlyga, atitinkančia reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pritarti. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose yra išskiriamos Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija bei Respublikos Prezidento kanceliarija, nurodant, kad šiose įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų kancleriai, kai šios dalies 5 punkte yra įtvirtinta bendroji norma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių institucijų ir įstaigų vadovai. Kitaip sakant ir minėtųjų trijų valstybės įstaigų atveju į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų vadovai. Pritarti. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
26
37Atsižvelgiant į tai,
kad Vyriausybės kanceliarijoje yra tik vienas įstaigos vadovas – Vyriausybės kancleris, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte reikėtų nurodyti, kad Ministras Pirmininkas į pareigas priima ne įstaigos vadovus Vyriausybės kanceliarijoje, o tiesiog – Vyriausybės kanclerį. Pritarti. 38. Seimo kanceliarijos
32 38.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima Seimo kancleris šio įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka , tačiau Seimo statute jokia speciali Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų priėmimo tvarka nenustatyta, o tik įvardijami pareigybių pavadinimai bei kai kurių iš jų skaičius, todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos redakcija tikslintina. Pritarti. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
įstatymo nuostatas tarpusavyje, 10 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti ir Seimo statute nustatytų specialių Seimo kanclerio priėmimo sąlygų viršenybę šio įstatymo atžvilgiu. Pritarti. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalies nuostatos, nustatančios, kad priėmimą į valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, nedera su šio straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, kurios suponuoja, kad daugelio valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų) priėmimą į pareigas organizuoja ne Vyriausybės įgaliota institucija, o patys juos į pareigas priimantys asmenys. Pritarti. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo 11 dalies redakcija, nebelieka nuostatos „ Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ .
Pastebėtina, kad priėmus siūlomą pakeitimą, tokia lengvata liktų įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti įstatymų nuostatas. Be to, manytume, kad jeigu tokia lengvata išliktų, ji turėtų būti numatoma Valstybės tarnybos įstatyme. Pritarti. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
skelbimas siejamas tik su valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimu, t.y. kalbama tik apie jau egzistavusią pareigybę. Todėl lieka neaišku, ar čia nustatyta taisyklė būtų taikoma ir naujai įsteigtai pareigybei. Analogiška pastaba išsakytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, kuri neapima naujos įstaigos ir, atitinkamai, naujos įstaigos vadovo pareigybės Pritarti. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
projekto 11 straipsnio 4 dalyje pateikta netiksli nuoroda į įstatymo 48 straipsnio 10 dalį, nes minėtoje dalyje nenustatyti jokie atvejai ir tvarka, pagal kurią i karjeros valstybės tarnautojų pareigas asmenys gali būti priimami ir be konkurso, o tik išdėstyta blanketinio turinio nuostata. Pritarti. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 44.
Nėra aišku, kokio pobūdžio atsakomybė būtų taikoma valstybės politikui ar kolegialios valstybės institucijos vadovui, pvz., Ministrui Pirmininkui, už keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos užtikrinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atitiktį įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės politikams negalės būti taikomos tarnybinės atsakomybės priemonės, numatytos įstatymo projekto 31 straipsnyje (jos galėtų būti taikomos tik įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams, priimantiems į pareigas valstybės tarnautojus). Todėl ši 12 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip deklaratyvi. Pritarti. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje prieš žodžius ir skaičių „likus 6 mėnesiams“ įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip“, nes dėl objektyvių priežasčių paskelbti konkursą likus lygiai
neįmanoma. Pritarti. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo 14 straipsnio dėstymo nuoseklumo, šio straipsnio 1 dalis dėstytina po bendrosios nuostatos, nustatančios pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas pagrindus, t.y. iš pradžių turėtų būti dėstomos bendrosios nuostatos dėl pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo pagrindų, o tik paskui nuostatos dėl pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo į atitinkamai pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų bei pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas tvarkų. Pritarti. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
110 47.
Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkto konstrukcija leidžia valstybės tarnautojui naudoti tarnybos (darbo) laiką kitiems tikslams, jei dirbamas kitas darbas turint keičiamo įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduotą leidimą. Svarstytina, ar analogiškos sąlygos neturėtų būti nustatytos ir funkcijoms, atliekamoms 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, c ir d papunkčiuose numatytais pagrindais. Pritarti. 48. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu siūloma suteikti valstybės tarnautojui teisę gauti darbo užmokestį, įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą „už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis)
“. Jei turima mintyje darbo sutartis su čia nurodytais
subjektais ir šios sutarties pagrindu gaunamas darbo užmokestis, tokia sutartis būtų sudaroma ir užmokestis gaunamas vadovaujantis bendrosiomis keičiamame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, o teisė būti rinkimų, referendumo ir kitų komisijų tarybų nariu (bei gauti už tai atlyginimą) jau yra nustatyta 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje. Todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos atsisakytina kaip perteklinės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
13
straipsnio 1 dalies 3 papunktyje, atsižvelgiant į Socialinio draudimo pensijų įstatyme (2018 m. sausio 1 d. redakcija) vartojamas sąvokas, brauktinas perteklinis žodis „valstybinio“. Pritarti. 50. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 50.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „ar įstatymo nustatytai kadencijai“ siūlome įrašyti žodžius „kituose įstatymuose nustatytai kadencijai“, nes paties keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi įstaigos vadovai į pareigas priimami 4 metų kadencijai, todėl palikus esamą formuluotę, tai suponuotų, kad valstybės tarnautojų teise
nuostatos, numatančios „įstatymo nustatytą kadenciją“. Pritarti. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Pritarti. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios, kad teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą turi asmuo, kuris dėl darbo užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydina iš pareigų, pagrįstumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė suponuoja, kad net ir tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojas atsistatydina dėl darbo, pavyzdžiui, bet kurios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje, jam pabaigus tarnybą šioje užsienio valstybės institucijoje paliekama teisė atkurti valstybės tarnautojo statusą Lietuvos Respublikoje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui, kuriame kaip pagrindas atkurti valstybės tarnautojo statusą yra atsistatydinimas iš pareigų dėl sutuoktinio darbo užsienyje (pavyzdžiui, statybų bendrovėje Moldovos Respublikoje). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkto pirmojoje dalyje kalbama apie išvykimą kartu su priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu, o antrojoje – tik apie perkėlimo laikotarpio pabaigą. Todėl vertinant šių nuostatų tarpusavio santykį, nėra iki galo aiškus tikrasis šių normų turinys. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad visose keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatose kalbama apie tos pačios kategorijos asmenis bei jų teisės atkurti valstybės tarnautojų statusą įgyvendinimą, siūlome vartoti tą pačią šiuos asmenis apibrėžiančią formuluotę, t.y. vartoti arba formuluotę „šio straipsnio 2, 3,
įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą“. Pritarti. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 53.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią profesinių sąjungų atstovams jų veiklai būtų skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką būtų mokamas darbo užmokestis. Pastebėtina, kad Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje profesinių sąjungų atstovams jų pareigoms atlikti yra garantuojama ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomas įtvirtinti reguliavimas neturėtų būti derinamas su Darbo kodekso nuostatomis arba jo apskritai atsisakyta. Pritarti. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio nuostatos stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje s iūlytina išbraukti žodžius ,,ir atlyginimą“ (kadangi visas keičiamo įstatymo 17 straipsnis reguliuoja valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis). Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 17 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio
„teismui“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo“. Pritarti. 55. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalis nustato besąlyginę valstybės tarnautojo prievolę tobulinti kvalifikaciją. Kadangi kvalifikacijos tobulinimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei nenustatant įstatyme jokių kvalifikacijos tobulinimo kriterijų, įmanoma situacija, kad minėta prievolė galėtų būti įgyvendinama tik rinkoje siūlomomis mokamomis priemonėmis.
Kadangi šios valstybės tarnautojo prievolės finansavimas iš institucijos ar įstaigos lėšų numatomas tik kaip galimybė, visas šis straipsnis vertintinas kaip nepagrįstai bloginantis valstybės tarnautojų padėtį nustatant su jo statusu susijusią prievolę, galinčią pareikalauti papildomų finansinių sąnaudų. Pritarti. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
terminas nustatytas dabar galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, siūlytina svarstyti, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas 17 kalendorinių dienų terminas yra objektyviai pagrįstas ir būtinas, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose įstatymuose panašaus pobūdžio terminai nustatomi dažniausiai siejant juos su kitokia trukme – 14 kalendorinių dienų, 15 kalendorinių dienų, dviem savaitėmis ir pan Pritarti. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kiek laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Pritarti. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalies formuluotė „toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje“ yra ydinga.
Pažymėtina, kad formaliai valstybės institucijos ir įstaigos yra toje pačioje vietoje (pagal buveinės adresą), o skirtingose gyvenamosiose vietovėse gali būti institucijos ar įstaigos padaliniai arba konkreti valstybės tarnautojo tarnybos vieta gali skirtis nuo gyvenamosios vietovės, kurioje esančiu adresu registruota valstybės institucija ar įstaiga. Pritarti. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
straipsnio 11 dalyje dėstomas pavyzdinis bei nebaigtinis valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas „Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje
“ yra perteklinis ir netikslingas. Pritarti. 60. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
13
straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją siūlytina patikslinti, aiškiai nurodant, kad ši nuostata netaikytina įstaigos vadovui, priimtam į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Pritarti. 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2423
straipsnio 2 dalies loginė struktūra tikslintina – sąlyga laikinam valstybės tarnautojo perkėlimui turėtų būti atitikimas ne jo (esamos) pareigybės, o pareigybės, į kurią jis perkeliamas, specialiesiems reikalavimams. Analogiškai tikslinama ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis. Pritarti. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 62.
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (ar kitose įstatymo projekto nuostatose) reikėtų aptarti atvejus, kada valstybės tarnautojas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesutinka patikrinimo laikotarpiui laikinai būti perkeltas į kitas pareigas (galbūt tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindą). Pritarti. 63. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
aiškumo, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis pildytina, reglamentuojant atvejus, sąlygas ar tvarką, kada pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ilgiau nei trejus metus. Pritarti. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 25 straipsnio nuostatas įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų vertinimą vykdytų tik jų vadovai (5 dalis), o vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas nešališkumo ir skaidrumo principų aspektu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatas analogišką pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t.y. profesinėmis sąjungomis. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nustatantis blogesnę valstybės tarnautojų padėtį (palyginus su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis). Pritarti. 65.
kanceliarijos Teisės departamentas
9
keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalis neturėtų būti papildyta punktu, numatančiu galimybę karjeros valstybės tarnautoją, kurio kasmetinė tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nes gali būti situacijų, kada tiesiog objektyviai pareiginės algos koeficientas negalėtų būti sumažintas net 0,5 (jei iki tarnybinės veiklos vertinimo jam jau ir taip būtų nustatytas minimalus tai pareigybei taikomas koeficientas). Pritarti. 66. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
aiškumo bei tikrumo reglamentuojant valstybės tarnautojo statusą bei santykį su tiesioginiu vadovu, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kokiais pagrindais (motyvais) tiesioginis vadovas gali siūlyti atlikti neeilinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Pritarti. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
dalies 4 punkte nustatyta, kad viena sudėtinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalių yra apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Kaip ši darbo užmokesčio sudėtinė dalis apskaičiuojama, nenustatyta, tikriausiai preziumuojant, kad būtų taikomos Darbo kodekso nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso
darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis . Tačiau keičiamo įstatymo 26 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas už minėtą darbą. Pritarti. 68. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 68.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti konkretų įstatymo priedą, kuriame yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Pritarti. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Vertinant šios imperatyvios nuostatos turinį, nėra aiškus jos praktinis įgyvendinimas bei iš to galinčios kilti teisinės pasekmės. Atkeiptinas dėmesys, kad Seimas, vykdydamas savo konstitucines įstatymų leidybos funkcijas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Seimo, kaip kolegialios institucijos, savo įgaliojimus įgyvendinančio visiems Tautos atstovams laisvai balsuojant dėl visų Seime svarstomų klausimų, sprendimas negali būti varžomas ar ribojamas išankstinių trečiųjų subjektų priimamų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ir minėtu klausimu, t.y. dėl nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygto bazinio dydžio, Seimas balsuos laikantis tų pačių procedūrų bei tvarkos, kaip ir dėl bet kurio kito jo priimamo teisės akto, todėl balsavimo rezultatai gali būti įvairūs, įskaitant ir sprendimą nepatvirtinti sulygto bazinio dydžio. Be to, Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis. Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės.
Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Pritarti. 70. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis papildytina ir nuostatomis, kada pareiginė alga nustatoma, ją keliant ar mažinant valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai. Pritarti. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
apskaičiavimo reguliavimą, siūlytina keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą“. Be to, šią dalį reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti, koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių, pvz., viršvalandžiai, darbas poilsio dienomis ir švenčių dienomis. Pritarti. 72. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 72.
Nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje turima omenyje tai, kad priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesiui per kalendorinius metus laikotarpiui, ar, vis dėlto, turima omenyje tai, kad per visą valstybės tarnautojo tarnybos tam tikroje institucijoje ar įstaigoje laiką priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Pritarti. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą Pritarti. 74. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo 25 straipsnį, reglamentuojantį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, 29 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti valstybės tarnautojų skatinimą, tikslintina vartojama terminologija ir įvardytinas įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, skatinimas. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nes ji suponuoja, kad, pavyzdžiui, savivaldybės meras gali skatinti valstybės tarnautojus, kuriuos į pareigas priima Vyriausybė. Pritarti. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
75Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte vietoje skaičių „1-2“ įrašytini skaičiai ir žodis „1 arba 2“. Pritarti. 76. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies nuostatos „arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams“ yra perteklinės, nes valstybės tarnautojo pareigos nustatomos keičiamo įstatymo
pažeidimas jau yra laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu pagal ankstesnes šio punkto nuostatas. Pritarti. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
77Atsižvelgiant į tai,
kad keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalyje dėstomas beveik baigtinis šiurkščių pažeidimų sudėčių sąrašas, svarstytinas šio straipsnio 5 dalies, kurioje bendrai apibrėžiami šiurkštaus pažeidimo požymiai, tikslingumas. Galbūt tikslinga šios dalies nuostatas dėstyti šio straipsnio 6 dalies 12 punkte, numatančiame bei apibrėžiančiame ir kitus galimus šiurkščius pažeidimus, neišvardintus šios dalies 1-11 punktuose. Pritarti. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis tikslintinas aiškiai nurodant subjektą, kurio sprendimu pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Šis asmuo nurodomas straipsnio 2 dalies 2 punkte (jam nustatoma pareiga priimti sprendimą dėl nusižengimo), tačiau apibrėžiant pačią tyrimo pradžią, nurodoma subjektų iniciatyva, o ne sprendimas (1 dalis), informacijos gavimas kaip tyrimo pradžios pagrindas (1,
kanceliarijos Teisės departamentas
3813
straipsnio 1 dalyje bei 38 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „Seimo Pirmininko“ įrašytinas žodis „atitinkamai“. Pritarti. 80. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje vartojama buitinio pobūdžio formuluotė „iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą“ keistina procesinėse teisės normose vartojamais terminais.
Juolab, kad aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojami ir terminai „baudžiamasis procesas“, „administracinio nusižengimo teisena“. Pritarti. 81. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
1 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir BK 59 straipsnio 2 dalis. Pritarti. 82. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
straipsnio 1 dalies 6 punkte, kaip tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, traktuotina tai, kad „tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo
“ (išskirta – mūsų). Nors analogiška nuostata yra galiojančioje
keičiamo įstatymo redakcijoje, siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktą tikslinti, nes pagal išdėstytą formuluotę galima suprasti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja. Pritarti. 83. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė „tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą“ savo logine konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams.
Kaip jau buvo minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, viešieji interesai apibrėžiami kaip „visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, taigi bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik pažeidžiant viešąjį interesą. Pritarti. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
84Atsižvelgiant į tai,
kad sprendimus dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima pats įstaigos vadovas, nėra aiškus keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, pagal kurią sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens žalos atlyginimo, įgyvendinimas. Manytume, kad tokiu atveju ne pati įstaiga, kurios vadovas priėmė neteisėtą sprendimą neleisti tarnautojui dirbti kito darbo, o įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo (ar jo įgaliotas asmuo) turi regreso tvarka reikalauti iš įstaigos vadovo žalos atlyginimo. Pritarti. 85. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina materialinę žalą tik tuo atveju, jeigu jis ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Kitaip sakant, įstatymo projektas nereguliuoja atvejų, kai valstybės tarnautojas institucijai ar įstaigai padarytų materialinę žalą ne vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, o padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Pritarti. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-2037 86.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome keičiamo įstatymo 35-37 straipsniuose nurodyti, kokio įstatymo nustatyta tvarka valstybės tarnautojų ir įstaigų ginčai dėl materialinės žalos atlyginimo nagrinėjami teisme. Pritarti. 87. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 37 straipsnio 2 dalies paskutiniajame sakinyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į įstatymo 36 straipsnio 4-7 dalis, o į 36 straipsnio 3-6 dalis, nes būtent šiose dalyse reglamentuojama žalos atlyginimo išieškojimo tvarka. Pritarti. 88. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nėra nustatyta, kad į nušalinimo terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo nedarbingumo ar atostogų laikas, kaip tai numatyta šios dalies 1 punkte, kuriame reglamentuojama iš esmės analogiškas nušalinimo nuo pareigų pagrindas. Pritarti. 89. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Lietuvos Respublikoje nėra įtvirtinta deleguotoji įstatymų leidyba, todėl nėra aiškus keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, turinys. Pažymėtina, kad nors ir Vyriausybei indeksavus šį dydį, tam, kad šis naujas indeksuotas dydis būtų taikomas, jis turi būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, minėtoji nuostata tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar šis delspinigių dydis vienkartinis, o jei ne – už kokį laikotarpį taikomas (dieną, savaitę, mėnesį ir pan.). Pritarti. 90. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-20 90.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 46 straipsnio 1 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. Pritarti. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, jei jis atleidžiamas pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės . Atkreiptinas dėmesys, kad ne visų valstybės politikų ar kolegialių valstybės institucijų įgaliojimai siejami su apibrėžtos trukmės kadencija (Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, ministrai), todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas šiuo aspektu. Be to, pažymėtina, kad valstybės politikų ir kolegialių valstybės institucijų kadencijų (įgaliojimų) trukmė yra skirtinga, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą de facto ilgiau ėjęs pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas tokios garantijos neįgytų, tačiau į ją turėtų teisę trumpiau pareigas ėjęs tarnautojas (pavyzdžiui, Respublikos Prezidento patarėjas ir mero patarėjas). Pritarti. 92. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
keičiamo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato). Pritarti. 93. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7 93.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Pritarti. 94. Seimo kanceliarijos
8
straipsnio 8 dalyje vietoj santrumpos „MMA“ vartotina pilna formuluotė –
„minimalių mėnesinių algų“. Pritarti. 95. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, koks terminas čia turimas mintyje –
straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje terminai apibrėžiami aiškiai (14 kalendorinių dienų, 3 darbo dienos). Pritarti. 96. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalyje nustatyta garantija tikriausiai taikytina ne tik valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką (vaikus) iki trejų metų, bet ir tarnautojui, auginančiam tokio amžiaus įvaikį (įvaikius) (atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 41 ir 48 straipsniais siūlomą reguliavimą, pagal kurį vaikai ir įvaikiai traktuojami vienodai). Pritarti. 97. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, kad Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie „asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų <...> už pareigūno vardo pažeminimą“ diskutuotina. „Valstybės tarnautojo“ ir „pareigūno“ sąvokos nėra tapačios ir apima skirtingus subjektų ratus, todėl nėra aišku, ar siekiama kaupti duomenis tik apie tuos pareigūnus, kurie atleidimo metu turėjo valstybės tarnautojo statusą, ar apie visus pareigūnus, kurie, ir nebūdami valstybės tarnautojais, buvo atleisti iš pareigų šiuo pagrindu. Pritarti. 98. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-20 1P 98.
Pagal keičiamo įstatymo 1 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: teismo kancleris ir vyriausiasis patarėjas – 4 grupei, skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, ir patarėjas – 7 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai tiesioginiam vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Svarstytina, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus. Pritarti. 99. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 1 priedo 7 eilutėje minimo skyriaus vedėjo kategorija. Atkreiptinas dėmesys, kad 6 eilutėje minimas skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, o 7 eilutėje – skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas. Todėl lieka neaišku, kas turima omenyje nurodant trečią skyriaus, kuris nei priklauso, nei nepriklauso kitam struktūriniam padaliniui, vedėjo kategoriją. Pritarti. 100. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
neturėtų būti papildytas pareigybėmis, nurodytomis kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo projekto 11 straipsnyje – valdybos viršininkas; biuro, tarnybos viršininkas. Pritarti. 101. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-02-20 2P 101.
Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 eilutėje vartojamos skirtingos formuluotės: „Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas“, „ pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas“, „teismų savivaldos institucijų aptarnavimas “, „ pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas“. Svarstytina, ar nereikėtų šias formuluotes vienodinti atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą įtvirtinti formuluotę „<...> kuria vykdomos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas“. Pritarti. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priedo 1.2 eilutėje vienas iš valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdžių yra numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas. Pažymėtina, kad Lietuvoje administruojami ne tik Europos Sąjungos struktūriniai fondai, bet ir Europos Sąjungos investiciniai fondai, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Svarstytina, ar vienų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus) išskyrimas kitų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos investicinius fondus) atžvilgiu yra pagrįstas. Visos institucijos, administruojančios Europos Sąjungos fondus, atlieka iš esmės tapačias ir vienodai svarbias funkcijas. Pritarti. 103. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
projekto 3 straipsnio 5 dalyje turėtų būti pateikta nuoroda į šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, nes būtent šioje, o ne 4 dalyje reglamentuojama kompensacijos mokėjimo tvarka. Pritarti. 104. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 104.
Projekto 3 straipsnio
„<...>įvertina šių pareigybių atitiktį šio Įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtai valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos turinio neatitinkančių pareigybių sąrašus<...>“. Siūloma nuostata svarstytina. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareigybių aprašymus (išskyrus įstaigų vadovų) tvirtina įstaigų vadovai, kurie atsako ir už pareigybės aprašymo turinį, todėl valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos sudarymo tikslas neaiškus. Jeigu šios dalies nuostatas būtų nuspręsta įtvirtinti, siūlytina nustatyti, kad valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija peržiūri ne valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, o valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir/ar funkcijas. Pritarti. 105. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Neaišku, kas ir kokia tvarka nustatys, kad vienos pareigybės funkcijos yra to paties pobūdžio kaip kitos pareigybės funkcijos. Pažymėtina, kad pareigos užimamos ar asmuo į kitas pareigas perkeliamas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, o ne įvertinus pareigybės funkcijų pobūdį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisę užimti ar būti perkeltam gali turėti keli valstybės tarnautojai, todėl perkeliant tarnautojus iš vienų pareigų į kitas turi būti laikomasi ir kitų įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai siūlomos nuostatos tobulintinos. Pritarti. 106. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
vartoti labiau keičiamame įstatyme vartojamą terminologiją atitinkančią formuluotę „įgyja valstybės tarnautojo statusą“. Pritarti.
Pritarti. 107. Seimo kanceliarijos
15
15 dalies nuostatos yra neaiškios ir neišbaigtos. Siekiama aptarti atvejus, kai iki projekto įsigaliojimo valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė nei maksimali jo pareigybei nustatyto koeficientų intervalo riba (pagal keičiamo įstatymo 1 priedą). Tokiu atveju siūloma nustatyti individualų koeficientą. Tačiau šio koeficiento nustatymas ir jo taikymas reglamentuojamas prieštaringai. Viena vertus, akivaizdu, kad paisant teisėtų lūkesčių ir darbo užmokesčio nemažinimo principų, individualus koeficientas turėtų būti didesnis nei maksimali koeficientų intervalo riba, tačiau projekte tai aiškiai nepasakoma, nurodoma, kad „valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su <....> 1 priede <...> nustatytais pareiginės algos koeficientais“, kas interpretuotina įvairiai. Kita vertus, šioje projekto nuostatoje, reguliuojant individualaus koeficiento taikymo trukmę, nurodoma, kad individualiai nustatyta pareiginė alga „<...> būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir kol šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“ (išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju pareiginė alga ir taip būtų didesnė nei pagal pareigybę priklausančio koeficientų intervalo maksimali riba, bei į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytą koeficiento didinimo taisyklę aptariamoje projekto
keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatai ir praktiškai negalės būti taikomas. Pritarti. 108.
kanceliarijos Teisės departamentas
pildytinas nuostatomis, numatančiomis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusių valstybės tarnautojų pareiginių koeficientų, kurie bus taikomi pagal naująją redakciją, nustatymo tvarką (nes projekte aptarti tik tie atvejai, kada gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė arba didesnė už šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią didžiausią pareiginę algą). Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai pagrindžiantys nuomonę
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
2018-03-14 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, o būtent jo 51 straipsnyje, yra pateikiama kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje samprata ir tikslai. Tuo tarpu pateikiame Projekte minėto teisinio reguliavimo jau nėra. NPPSS pažymi, kad kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje yra neatsiejama socialinio dialogo skatinimo forma, kuri ne tik padeda siekti valstybės tarnautojų darbo sąlygų gerinimo, bet ir kuria sveiką ir socialiai saugią aplinką tarnybos aplinką. Ir nors tiek ir įsigaliojęs Darbo kodeksas, tiek ir Profesinių sąjungų įstatymas sistemingai numato kolektyvinių sutarčių galimybę valstybės tarnyboje, manome, kad suderinta su šiuo metu galiojančiu darbo kodeksu, profesinių sąjungų išimtinė teisė sudaryti kolektyvinės sutartis turėtų būti aptarta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgti. 2.
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-167 N Argumentai: Projekte atsisakoma reglamentuoti kolektyvinių sutarčių sudarymo specifiką valstybės tarnyboje, nors projekto 27 straipsnio 2 dalyje kalbama apie minimaliosios mėnesinės algos dydžiui ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomą nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Todėl svarbu, kad kolektyvinių sutarčių sudarymas būtų aiškiai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme, nes kolektyvinės derybos valstybės tarnyboje yra susijusios su mokesčių mokėtojų pinigais. Palikus kolektyvinių derybų reglamentavimą pagal Darbo kodekso nuostatas bus neaišku dėl ko galima tartis. Tuo tarpu Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135 nurodo, kad valstybė turi skatinti kolektyvines derybas, pirmiausia nustatydama aiškų jų teisinį reguliavimą, nes teisinio reguliavimo neaiškumai yra viena iš pagrindinių kliūčių kolektyvinėms deryboms. Pagrindinės problemos nustatant kolektyvinių sutarčių turinį valstybės tarnyboje susijusios su tuo, jog valstybės tarnautojams keliami specialūs reikalavimai, valstybės tarnautojų atlyginimas ir kitos su finansine padėtimi susijusios valstybės tarnautojų įdarbinimo sąlygos turi būti numatytos valstybės biudžete, sunku nustatyti svarstytinus derybų klausimus ir jų pasiskirstymą pagal įvairius teritorinius ir funkcinius valstybės struktūros lygmenis, taip pat nustatyti derybų atitinkamu lygmeniu šalis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje pagrindiniai ypatumai kolektyvinėms deryboms valstybės tarnyboje susieti su galimybe derėtis dėl darbo užmokesčio, nes šie klausimai yra reglamentuojami teisės aktais ir dažniausiai nei įstaigos vadovas, nei valstybės tarnautojas neturi galimybių derėtis. Todėl siūlome Projekte numatyti nuostatas dėl kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje.
Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 7 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius: „7 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos
(darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.“ Pritarti. 3. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
6 Papildomai pažymime, kad Projekto 10 str. nesiūloma į tarnautojų konkurso vertinimo komisijos darbą įtraukti profesinės sąjungos ar kelių profesinių sąjungų atstovo.
Pažymime, kad valstybės tarnautojų konkurso objektyvumo užtikrinimas, įvertinus supaprastintą vertinimo ir konkursų procedūrą, privalo būti laikomas prioritetiniu tikslu. Dėl to siūlome arba papildyti Projekto 10 str. 6 d. ir numatyti, kad vienu komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos narys, arba tokią nuostatą numatyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkoje, kuri bus tvirtinama Vyriausybės. Pritarti. 4. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-05-0811 Atkreipiame dėmesį, jog aiškinamajame rašte plačiai aprašoma centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą, tačiau įstatymo projekte ši atranka nėra įtvirtinta. Teigiama, jog galiojanti tvarka negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo. Su šia nuomone negalime sutikti, manome, jog tik tos įstaigos, į kurią priimamas valstybės tarnautojas, atstovai, tarp jų - į pareigas priimantis asmuo bei tiesioginis vadovas - gali objektyviai įvertinti asmens tinkamumą eiti pareigas (11 str.). Spręsti pagrindiniame komitete
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
6 Argumentai: Profesinių sąjungų atstovų teisė tam tikra apimtimi panaudoti darbo (tarnybos) laiką su profesinių sąjungų veikla susijusioms funkcijoms vykdyti, išsaugant nustatytą darbo užmokestį, yra svarbi profesinių sąjungų veiklos garantija. Svarbu, kad šia garantija būtų galima naudotis praktiškai, nekiltų techninių kliūčių jos taikymui. Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalyje numatytas 10 valandų per mėnesį limitas kai kuriais atvejais gali trukdyti tinkamam minėtos garantijos įgyvendinimui ir nepagrįstai apriboti profesinių sąjungų atstovų teises.
Pvz., profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas tarptautiniame renginyje, trunkančiame dvi dienas, pagal projekte numatytą reglamentavimą dažniausiai būtų negalimas. Todėl nustatytinas lankstesnis reglamentavimas, kuris leistų profesinių sąjungų atstovams efektyviau išnaudoti profesinių sąjungų organizacinei veiklai skirtą laiką. Pasiūlymas:
Projekto 16 str. 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi
teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10120 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 6. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
6 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį.
Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai valstybės tarnautojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalyvauja komitetų, komisijų ar kitų darbdavio organizuojamų grupių veikloje, būtų laikomas darbo laiku, taip sudarant sąlygas 120 val. per metus naudoti profesinės sąjungos veiklom ir reikmėm. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 16 str. 6 d. jį išdėstyti taip: „
6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Darbas komisijų, komitetų, grupių ir kitoje darbdavio organizuojamoje patariamųjų komisijų veikloje nario teisėmis laikomas darbo laiku už tai valstybės tarnautojui mokant vidutinį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, veiklai profesinėje sąjungoje skiriama iki 100 valandų tarnybos
(darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
iki 100 narių skiriama 10 valandų;
30 valandų;
skiriama 50 valandų;
tstovaujant 500 ir daugiau narių skiriama 100 valandų. 7. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“
„
6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
Tam
skiriama iki 1020 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Darbas komisijų, komitetų, grupių ir kitoje darbdavio organizuojamoje patariamųjų komisijų veikloje nario teisėmis laikomas darbo laiku už tai valstybės tarnautojui mokant vidutinį darbo užmokestį. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 7.
institucijų asociacija 2018-03-2919 Pateikta koncepcija nėra realiai egzistuojančių problemų sprendimas, tai greičiau teorinis siūlymas, neturintis nieko bendro su Lietuvos ir tarptautine praktika valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija 2018-03-2919 Pateikta koncepcija nėra realiai egzistuojančių problemų sprendimas, tai greičiau teorinis siūlymas, neturintis nieko bendro su Lietuvos ir tarptautine praktika valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
Artimiausioje ateityje tai gali sukelti sunkiai įveikiamą nacionalinio lygmens problemą, o sumenkusiam valstybės tarnybos potencialui atstatyti reikės milžiniškų pastangų ir finansinių išteklių. Siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.VIII-1316 pakeitimo redakcija:
tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas
kvalifikacijai keliami ypatingi reikalavimai - nuolat tobulėti, dirbti efektyviai, kūrybingai ir profesionaliai. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas vykdomas taikant sisteminį požiūrį: užtikrinant mokymo ir kompetencijų sistemų darną. 2. Visi valstybės tarnautojai privalo tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 60 akad. val. per metus pagal visuotinai pripažintus mokymosi visą gyvenimą principus. Naujai priimti į darbą valstybės tarnautojai privalo per pirmuosius 6 mėnesius išklausyti aktualizuoto įvadinio mokymo kursą ir gauti teigiamą kursų baigimo įvertinimą. 3. Įvadinį mokymą sudaro: bendroji dalis (vienoda visiems valstybės tarnautojams) ir specialioji dalis (skirta pagal valstybės valdymo sritis, kuriose dirba valstybės tarnautojai). Bendroji dalis gali būti užskaitoma valstybės tarnautojams, baigusiems universitetines viešojo valdymo arba viešojo administravimo studijas ne vėliau kaip prieš 3 metus. 4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką numatant santykį tarp bendrųjų ir specifinių kompetencijų pagal valstybės valdymo sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų.
Lėšos kvalifikacijai tobulinti turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus nuo metinių institucijos ar įstaigos asignavimų mokos fondui. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui. 8. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
92 NPPSS pažymi, kad galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos užtikrina valstybės tarnautojo teisę pagerinti savo tarnybinės veiklos rezultatus po to kai pirmą kartą jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai. Manome, kad po pirmo neigiamo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo neturėtų būti imamasi drastiškų priemonių ir taikoma pati griežčiausia sankcija – atleidimas iš valstybės tarnybos. Net liberaliomis nuostatomis pasižymintis Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui pagerinti savo darbo rezultatus, šio kodekso 57 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti Projekto 25 str. 9 d. 2 p. taip:
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų du kartus iš eilės valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Nepritarti. Komitetas pritarė Seimo narių A.Papirtienės, T.Tomilino ir G.Vasiliausko 2018-05-15 d. siūlymui. 9.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-03-1425 5,12,13 NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau. Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manome, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projekto 25 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „
vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Įstaigos vadovo tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.“ Projekte siūloma numatyti neprivalomą vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Tokiu būdu valstybės tarnautojo veikla tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje vertinama tik tada, jei pats valstybės tarnautojas pateikia prašymą atlikti tokį vertinimą. NPPSS laikosi nuomonės, kad neprivalomas vertinimas tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, nors ir laikytinas teigiamu pokyčiu, privalo būti bent minimaliai reglamentuotas įstatymu.
Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, vertinimas tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje gali būti neorganizuojamas tik tada, kai valstybės tarnautoją jo tiesioginis vadovas įvertina gerai. Tokiu atveju valstybės tarnautojas gali per nustatytą gana trumpą (5 darbo dienų) laikotarpį pateikti prašymą dėl jo veiklos vertinimo komisijoje. Praktika rodo, kad šis terminas neretai yra praleidžiamas. Tai sąlygoja šio termino reglamentavimas ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu - Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis. Įvertindami tai siūlome papildyti Projekto 25 str. 12 d. numatant, kad nesutikus su tiesioginio vadovo vertinimu, kreipimasis dėl vertinimo tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje būtų pateiktas per
Projekto 25 str. 12 d. r ją išdėstyti taip:
„Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos
vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, pateiktu per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su išvada dienos, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma.“ Papildomai pažymime, kad Projekto 25 str. nesiūloma į tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos darbą įtraukti profesinės sąjungos ar kelių profesinių sąjungų atstovo.
Pažymime, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo užtikrinimas, įvertinus supaprastintą vertinimo procedūrą, privalo būti laikomas prioritetiniu tikslu. Dėl to siūlome arba papildyti Projekto 25 str. 13 d. ir numatyti, kad vienu komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos narys, arba tokią nuostatą numatyti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkoje, kuri bus tvirtinama Vyriausybės. Siūlome papildyti Projekto 25 str. 13 d. r ją išdėstyti taip: „ Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
5 Argumentai: Įstatymo projekto
sistema. Nors Projekto 16 straipsnyje minima profesinių sąjungų atstovų teisė dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo klausimus, tačiau Projekto 25 str., kuris specialiai skirtas tarnybinės veiklos vertinimo reglamentavimui, apie profesinių sąjungų ar apskritai tarnautojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų dalyvavimą vertinimo procese net neužsimenama.
Kartu pažymėtina, kad naujoji tarnybinės veiklos vertinimo sistema, nors tai niekaip neargumentuota, iš esmės skiriasi nuo valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytos darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos ir statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarkos, numatytos naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sistema, kurios esminis elementas yra glaudus tiesioginio vertinamo darbuotojo vadovo ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų bendradarbiavimas vertinimo procese, jau praktiškai patikrinta ir yra užsirekomendavusi kaip sėkminga. Siūlytina ją iš esmės perkelti ir į naująjį Valstybės tarnybos įstatymą. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 5 dalį išdėstyti taip: „
pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas kartu su įstaigos profesinių sąjungų atstovu.“ Pritarti. 11. Savivaldybių kontrolierių asociacija
92 Dėl savivaldybių kontrolierių veiklos vertinimo sistemos keitimo Esamas reglamentavimas Savivaldybės kontrolierius – įstaigos vadovas, išskyrus Šilalės rajono savivaldybę – karjeros valstybės tarnautojas. Privalomo veiklos vertinimo tvarką, procedūras, subjektus apibrėžia: VSĮ 20 str. 2 d.
2 d. 16 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas [3] (toliau – ir VTĮ), Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai [4] . Kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, kai SK metines veiklos užduotis nustato, siūlymus dėl kvalifikacijos tobulinimo teikia ir tarnybinės veiklos kokybę bei užduočių atlikimą įvertina savivaldybės meras kelia tam tikras rizikas dėl kvalifikacijos ir politinių preferencijų. Kitas, mūsų nuomone, negatyvus vertinimo procedūros aspektas yra valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų sudėtis. VTĮ221 str. 4 d ., be kita ko, nustatyta, kad SK tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija, o į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas. Toks reguliavimas, kai vertinimo komisijos narių kompetencija ir užimamos pareigos neapibrėžtos teisės akte savivaldybės tarybai suteikia beveik visišką apsisprendimo laisvę dėl komisijos narių kandidatūrų parinkimo. Nuostata, kad „gali būti“ įtraukiamas Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) bei Finansų ministerijos (toliau
FM) atstovas realybėje įgyvendinama retai, nes savivaldybių vadovai į šias institucijas dėl atstovų delegavimo kreipiasi irgi retai. Siūlome pakeisti VTĮ 221 str. 4 d , numatant savivaldybių kontrolierių ir jų tarnybų valstybės tarnautojų vertinimo komisijose privalomą Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovų dalyvavimą. Numatomas reglamentavimas VTĮ projekto 50 straipsnio 1 d.
tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindą – „po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus)“. VTĮ projekto 25 straipsnis 9 d. 2 p. nustatyta (Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu); valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Numatomą teisinį reguliavimą, kai į pareigas priimantis asmuo (SK atveju – meras) įgis teisę atleisti valstybės tarnautoją iš užimamų pareigų vieną kartą jo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, manome esant perdėtai griežtu ir kuriančiu sąlygas atsirasti politinėms bei korupcinėms rizikoms. Siūlome pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 25 str. 9 d. 2 p. „2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).“ Pritarti. 12. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
9 Argumentai: Įstatymo projekto
tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai. Viena iš galimų pasekmių – atleidimas iš pareigų.
Pagal Projektą atleidimas galimas jau pirmą kartą įvertinus tarnautojo veiklą nepatenkinamai. Pažymėtina, kad galimybė atleisti asmenį po pirmojo jo veiklos nepatenkinamo vertinimo nėra numatyta nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo tvarką reglamentuojančiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme. Statutinių valstybės tarnautojų atleidimas po pirmo nepatenkinamo vertinimo nenumatytas nei galiojančioje Vidaus tarnybos statuto versijoje, nei naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Taigi, galimybės atleisti valstybės tarnautoją jau po pirmojo nepatenkinamo įvertinimo įteisinimas reikštų niekaip nepagrįstą valstybės tarnautojų diskriminaciją kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir galimai paskatintų kai kuriuos vadovus tarnybinės veiklos vertinimą subjektyviai naudoti kaip įrankį atsikratant nepageidaujamų tarnautojų. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 9 dalį išdėstyti taip: „9. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus), jei valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.“ Nepritarti.
Komitetas pritarė Seimo narių A.Papirtienės, T.Tomilino ir G.Vasiliausko 2018-05-15 d. siūlymui. 13. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
12 Projekto 25 str. 12 dalį išdėstyti taip: „12. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma. Tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo (pakaitinio valstybės tarnautojo) tarnybinę veiklą ir profesinių sąjungų atstovui nesutikus su vertinimu, valstybės tarnautojo sutikimu jo veiklos vertinimo procedūra vykdoma pakartotinai, tiesioginio vadovo pokalbyje su valstybės tarnautoju dalyvaujant profesinių sąjungų atstovui.
Jeigu ir po pakartotinės vertinimo procedūros profesinių sąjungų atstovas nesutinka su vertinimu, jis apie tai informuoja valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį.“
projekto iniciatorių pateiktam variantui
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
28 1,1 Pažymėtina, kad siūlomu valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimu, atsisakoma iš esmės visų šiuo metu mokamų priemokų, išskyrus priemokos už pavadavimą. Akcentuotina, kad Projekto 28 str. 1 d. numatyta, kad „ Valstybės tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas .
“ Tai suponuoja situaciją, kad net r tais atvejais, kai yra
padidėjęs darbų mastas, o valstybės tarnautojui pavedamos funkcijos, kurios iš esmės nėra kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytos, nesudarys prielaidų už didesnį darbo krūvį gauti atlyginimą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, dar 209 m. gruodžio 11 d. nutarime aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą apmokėjimą, yra agentavęs, kad „ Minėta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai .“ Tad, atsižvelgiant į išdėstytą, manome, kad priemokos už padidėjusį darbų krūvį, darbą pavojingomis ir/ar kenksmingomis sąlygomis privalo būti įtraukiamos į valstybės tarnautojų teisino reguliavimo sritį ir į Projektą, taip nepaneigiant teisingo apmokėjimo už darbą principo. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyto Projekto 26 str. 1 d. ir jį išdėstyti taip:
tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos už pavadavimą ;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. redakciją su išimtimi dėl priemokų statutiniams valstybės tarnautojams. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui 15.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
1 Argumentai: Įstatymo projekto
tarnautojui būtų mokama už laikinai atliekamas kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas (iki 40 proc. pareiginės algos). Nustačius maksimalią šios priemokos ribą, bet nenustačius minimalios ribos, sudaromos prielaidos faktiniam priemokos už pavadavimą nemokėjimui, nustatant itin mažą jos dydį (pvz. 1 proc. pareiginės algos). Užtikrinant teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą, siūlytina numatyti minėtos priemokos „grindis“. Pasiūlymas:
Projekto 28 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 20 procentų ir didesnė kaip viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto siūlymą Nr. 5. 16. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
2 Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalies
algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus). Tai svari paskatinamoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma objektyviai, išvengiant galimo vadovų palankumo ar nepalankumo konkrečių tarnautojų atžvilgiu apraiškų. Siekiant užtikrinti minėtos išmokos skyrimo objektyvumą, siūlytinos jos skyrimo viešumą didinančios priemonės.
Pasiūlymas: Projekto 29 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Apie išmokų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 3 punkte skyrimą valstybės tarnautojams ir jų skyrimo pagrindus informuojama įstaigos, kurioje dirba paskatinti valstybės tarnautojai, interneto svetainėje.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 17. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-03-1441 1,2 Projektu numatoma, kad kasmetinės valstybės tarnautojų atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis ir valstybės tarnautojai, jei jie neturės pakankamo stažo, turės teisę gauti 20 d. d. kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas mūsų nuomone prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas.
Pažymėtina, kad pagal siūlomą reglamentavimą minimalus kasmetinių atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų. Akivaizdu, kad tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu yra iš esmės bloginama valstybės tarnautojų padėtis, nėra laikomasi imperatyvių Direktyvos nuostatų ir atitinkamai darbuotojams nėra sudaroma galimybė tinkamai pasinaudoti Direktyvos nustatytu minimaliu laiku prarastam darbingumui atstatyti. Atsižvelgiant į tai, siūlome kasmetines valstybės tarnautojų atostogas skaičiuoti ir suteikti ne darbo, o kalendorinėmis dienomis, numatant šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme kasmetinių atostogų ilgumą ir proporcijas, atsižvelgus į tarnybos stažą. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui. 18. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
2 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, o būtent jo 44 str. 2 d. yra numatyta tvarka, detalizuojanti laikinai nedarbingo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų tvarka, o taip pat galimybė valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, išsaugoti darbo vietą ir pareigas, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme svarbu numatyti analogiškas socialines garantijas valstybės tarnautojams, kurie laikinai nedarbingi ar susirgę profesine liga. Spręsti pagrindiniame komitete. 19.
tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
1 Argumentai: Įstatymo projekto 47 straipsnio 1 dalyje numatoma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis negali eiti pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo. Pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą (41 str. 1 dalis) minėtais pagrindais atleidžiamam tarnautojui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Būtų nehumaniška mažinti išeitines išmokas tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis atleidžiamiems valstybės tarnautojams, o ir valstybės lėšų būtų sutaupyta labai nedaug. Pažymėtina, kad ir pagal naujojo Vidaus tarnybos statuto projektą iš vidaus tarnybos atleidžiamiems pareigūnams, kurie negali tarnauti dėl sveikatos būklės, numatyta jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (76 str. 1 dalis). Pasiūlymas:
Projekto 47 str. 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12
ir 13 punkt e uose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“ Pritarti. 20. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-05-0847 Abejojame, ar pagrįstai siūloma mažinti valstybės tarnautojų socialines garantijas (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos) (47 str.) Atsižvelgti. 21.
savivaldybių asociacija 2018-05-0848 Projektu siekiama atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams Aiškinamajame rašte pateikiama nuomonė, kad tai nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, trukdantis pritraukti naujus, inovatyvius darbuotojus. Savivaldybės informavo turinčios priešingą patirtį - paskelbus konkursą laisvai valstybės tarnautojo pareigybei užimti, Valstybės tarnybos departamentas pasiūlo kompetentingus asmenis. Asmenys dirbę valstybės tarnyboje turi viešojo administravimo įgūdžių, greičiau įsilieja į įstaigos veiklą, prisidėdami prie įstaigos uždavinių įgyvendinimo, tikslų siekimo. Pateiktai projekto nuostatai nepritariame (48 str.). Asmenims, sulaukusiems 65 metų vietoje tarnybos pratęsimo siūloma įteisinti mentorystę. Manome, jog atvejais, kai toks asmuo gali ir nori eiti savo pareigas ir jas atlieka tinkamai, sukauptos patirties perdavimas ir darbų tęstinumas butų užtikrinamas pratęsiant tarnybos laiką (48 st.). Atsižvelgti. 22. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
19 NPPSS pažymi, kad atleidžiant valstybės tarnautoją nurodytu pagrindu svarbu numatyti įspėjimo terminus, bei darbdavio pareigą siūlyti kitas pareigas. Siūlome papildyti Projekto 50 str. 7 d. pakeisti šio straipsnio 8 d. ir šias nuostatas išdėstyti taip:
nurodytu pagrindu valstybės tarnautojas atleidžiamas, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami valstybės tarnautojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir valstybės tarnautojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems valstybės tarnautojams, o taip pat kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Įspėjimas apie galimą atleidimą iš valstybės tarnybos netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Atleisti valstybės tarnautoją šio straipsnio 1 dalies 9, 13, 14 punktų pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba valstybės tarnautojo rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. 7. . 8. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. NPPSS be kita ko pažymi, kad būtų racionalu naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatyti i ndividualių tarnybinių ginčų sprendimo institutą, pagal kurį tam tikri individualūs ginčai galėtų būti sprendžiami ne teismo tvarka sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, kuri būtų sudaroma tam tikram laikotarpiui iš vienodo skaičiaus darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų. Spręsti pagrindiniame komitete. 23. Savivaldybių kontrolierių asociacija 2018-03-15
Savivaldybės kontrolieriaus (toliau-SK) statusas pagal Valstybės tarnybos įstatymą Numatomas reglamentavimas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme [1] (toliau – VTĮ projektas) 2 str.
perkeliant būtinumą atlikti viešojo administravimo veiklą: „Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis valstybės tarnybos pareigas“ į VTĮ projekto 2 str. 11 d., o įstaigos vadovo apibrėžimas nesikeičia, todėl nėra aišku, kuo grindžiamas SK statuso dualizmas VTĮ projekto 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“, kurio 3 eilutėje savivaldybės kontrolierius gali būti ir mūsų vertinimu turi būti prilygintas direktoriui (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), taikant pareiginės algos koeficientą 16,2-21,0 (II ir III įstaigų grupė), o 5 eilutėje įrašytas savivaldybės kontrolierius (prilyginamas departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktoriui, taikant pareiginės algos koeficientą 9,5-17,5 (II ir III įstaigų grupė). Dabar dalyje SKAT esančios vyriausiųjų patarėjų pareigybės įrašytos 4 eilutėje numatant taikyti jiems 14,5-19 (II ir III įstaigų grupė) pareiginės algos koeficientą, todėl sunku rasti paaiškinimą, kodėl savivaldybės kontrolieriaus pareigos vertinamos kaip žemesnio lygio. VTĮ projekto aiškinamajame rašte apie konkrečių pareigybių suskirstymą nepaaiškinama. VTĮ projekto 13 str. numatoma, kad ne politinio pasitikėjimo tarnautojai – įstaigų vadovai skiriami tik konkurso tvarka ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, todėl nėra žinoma, kaip vertinti SK, kuris yra įstaigos vadovas ir savivaldybės kontrolierius tuo pačiu metu (pagal VTĮ projekto 1-ą priedą).
Numatant SK taikyti kadencijas kaip ir kitiems įstaigų vadovams (išskyrus, matyt, lygesnius už kitus sveikatos priežiūros įstaigų vadovus , nes „LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu. LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.) [2] Vadovaujantis esamu išimčių dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimu būtų pagrįsta taikyti išimtį ir Savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms (toliau-SKAT), kuriose audito ir kontrolės funkcijas vykdo ne daugiau, kaip 10 valstybės tarnautojų bei kitoms valstybės ir savivaldybių biudžetinėms bei viešosioms įstaigoms, kuriose dirba mažiau nei dešimt specialistų. Manome, jog įstatymų leidėjas turi vienareikšmiškai apibrėžti savivaldybės kontrolieriaus, kaip biudžetinės įstaigos vadovo statusą ir nuspręsti, kokia tvarka (kadencijomis ar be jų) vyksta SKAT vadovo tarnyba. Nusprendus taikyti kadencijų reikalavimą naikintinos ir esamos išimtys. Siūlome pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 1 priedą iš priedo 5 eilutės išbraukiant žodžius „Savivaldybės kontrolierius“. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui. 24.
24Daiva Bružienė,
Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė 2018-03-21 Siūlymas: „politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams-savivaldybių administracijų direktoriams-einant į pareigas, numatyti reikalavimą būti išsilaikiusiems kompetencijų ir vadovavimo egzaminus.“ Spręsti pagrindiniame |komitete. 25. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba 2018-03-21
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba (toliau - VSVAA) susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtu ir užregistruotu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) (Reg. Nr. XIIIP-1596, 2018-01-19; https://eseimas. lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/39868b90fcf711e796a2c6c63add27e9) (toliau – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (projektas)) teikia pastabas dėl šio teisės akto (projekto) 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai nuostatų:
reglamentuojama savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija. T. y. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės priskyrimas Politinio (asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eik Nr. 4*) ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 4) neatitinka: 1) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statuso, reglamentuoto teisės aktuose, t y. savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija; savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str.
1, 2 d.); 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo, t. y. savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės vykdomoji institucija) yra viena iš už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingų institucijų, t.y. viena iš institucijų atsakingų už savivaldybės atliekamas funkcijas, jų vykdymą: savivaldybių savarankiškąsias funkcijas (daugiau nei 43 funkcijos) ir valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijas (37 funkcijos ir kt.) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7 str.). Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija yra žemiau (Eil. Nr. 4) nei direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) pareigybės pozicija (Eil. Nr. 3), nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai (t.y. įstaigai veikiančiai ne visoje valstybės teritorijoje) ir jis yra įstaigos vadovas. Siūlome, įvertinant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statusą, reglamentuotą teisės aktuose, bei savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose Eil. Nr. 4 *; visais atvejais tekste nurodant Eil. Nr. 4 ar Eil. Nr. 5, ar kt. Eil. Nr. - Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos jstatymo Nr.VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (Reg. Nr.XIIIP-1596, 2018-01-19) 1 priedas.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai. priskiriamų funkcijų sudėtingumą , savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės poziciją priskirti Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3), prilyginti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil Nr. 3);
Spręsti pagrindiniame komitete. 26. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba 2018-03-21
Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicija. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicijos neišskyrimas ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 5; 6) neatitinka Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo: nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų; patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai; teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo; vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 p.). T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamos funkcijos: vertinti viešojo juridinio asmens vadovo veiklą ir teikti rekomendacijas viešojo juridinio asmens veiklos gerinimui.
Taip pat neįvertinama tai, kad, išskirtinai nei kiti karjeros valstybės tarnautojai, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį, jam pavaldžius arba jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str. 6 d.), t. y. dalyvauti savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; pavaduoti įstaigos kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus; dalyvauti darbo grupėse ir kt. T.y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) numatytą darbo užmokesčio dalį: 1) gauti priedą už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis;
2) gauti priemoką už pavadavimą, t. y. teisės aktai draudžia Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovui ir vidaus auditoriams pavaduoti kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai yra taikoma praktika mokėti priemoką už pavadavimą tik tais atvejais, kai pavaduojamo darbuotojo darbo funkcijų pobūdis yra skirtingas nei pavaduojančio darbuotojo darbo funkcijų pobūdis; 3) gauti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, kadangi Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditorių atliekamos funkcijos/darbo pobūdis nėra susijęs su darbu poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandiniu darbu ir budėjimu. Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai (priešingai, nei kiti valstybės tarnautojai) turi teisę gauti darbo užmokestį, kurį sudaro: 1) pareiginė alga, t. y. nustatytas (fiksuotas) pareiginės algos koeficientas (Įstatymo (projekto) 26 str. 1 d. 1 p.); 2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus, ir šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos (Įstatymo (projekto) 28 str. 2 d.). T. y.
T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti: 1) 40 procentų pareiginės algos priemokos už pavadavimą; 2) gauti apmokėjimą už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir tai apmokama pagal sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius arba, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti šio apmokėjimo įkainių dydis gali būti dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga (Įstatymo (projekto) 26 str. 2 d.). Vadinasi, esant dabartiniam reglamentavimui, t. y. taip kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte)), Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams nėra galimybės gauti darbo užmokestį atitinkantį teisės aktuose reglamentuotų darbo funkcijų sudėtingumui, t. y. pagal reglamentuotą darbo užmokesčio sistemą Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai realiai turės galimybę gauti darbo užmokestį susidedantį tik iš: 1) pareiginės algos ir 2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t.y. tų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurios privalomos mokėti visiems valstybės tarnautojams. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, realiai neturės galimybės gauti darbo užmokesčio dalies, kurią turi teisę gauti kiti valstybės tarnautojai, t. y.: 1) 40 procentų pareiginės algos (priemoka už pavadavimą);
2) ir daugiau, kai dalyvaujama projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis (galimybė gauti dvigubą konkretaus valstybės tarnautojo pareiginę algą). Vadinasi, Vidaus audito tarnybos.
Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitu valstybės tarnautoju. Siūlome, įvertinant Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir išvengiant situacijos, kai Vidaus audito tarnybos , Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų, įvesti/reglamentuoti Vidaus audito tarnybos , Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės poziciją. Ją priskiriant Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil Nr. 4);
Spręsti pagrindiniame komitete. 27. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba
reglamentuojamos vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės pozicijos, nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) yra reglamentuojamos kitos audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijos: vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, savivaldybės kontrolierius. Siekiant išvengti diskriminacinio aspekto išskiriant tik kai kurias (tam tikras) audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijas ir atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte išdėstytas pastabas, siūlome: 1) vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 7 (kaip ir vyriausiojo valstybinio auditoriaus);
2) vyresniojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr.
valstybinio auditoriaus);
3) vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 9 (kaip ir valstybinio auditoriaus);
4) vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 10 (kaip ir valstybinio auditoriaus padėjėjo). Prašome, svarstant Komitete Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija), atsižvelgti į VSVAA pateiktus pasiūlymus ir jiems pritarti, t. y. VSVAA pateiktus pasiūlymus perkelti į šio teisės akto 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai nuostatas. Spręsti pagrindiniame komitete. 28. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba 2018-03-21
Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas įrašyti: savivaldybės administracijos direktorius 18,7-21,5 17,9-21 16,2-20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, įrašyti:
Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis Išbraukti: savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 17,8-19,5 16,2-19 14,5-18 Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 7.
7skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, įrašyti:
vyriausiasis vidaus auditorius vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis ataše mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, Irašvti: vyresnysis vidaus auditorius prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7-13,5 7,1-13 6,4-12 9. 10. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Irašvti: vidaus auditorius specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas Įrašyti: vidaus auditoriaus padėjėjas teismo posėdžių sekretorius Seimo nario padėjėjas sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7-12 4,6-11 5,3-11,5 4,3-10,5 4,8-10,5 4-9,5 Spręsti pagrindiniame komitete. 29. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-05-08 2P Projekto 2 priede numatyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai. Skirstant savivaldybių institucijas ir įstaigas, vieninteliu kriterijumi pasirinktas savivaldybių gyventojų skaičius.
Nuo priskyrimo vienai ar kitai grupei priklauso valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas, nors visos savivaldybės vykdo tokias pačias funkcijas, joms galioja vienodi įstatymai. Ne kartą esame siūlę tokio savivaldybių skirstymo atsisakyti. Žemesnei grupei priskirtoje savivaldybėje, kurioje personalo skaičius nedidelis, valstybės tarnautojai vykdo platesnes funkcijas, nei aukštesnės grupės valstybės tarnautojai, kurie dažnai specializuojasi siauroje srityje. Manytume, jog visos savivaldybės turėtų būti priskirtos II grupei, todėl siūlome tikslinti įstatymo projekto 1 ir 2 priedus. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto autorių iniciatorių pateiktam variantui. 30. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-27
Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga, išnagrinėjusi gautą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą, teikia pastabas šiam projektui:
sutikti su įstatyme planuojama nuostata, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) priklauso nuo institucijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus. Būtent pagal tai institucijos skirstomos į grupes, kaip kad yra nustatyta įstatymo projekto 2 priede „V alstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“. Tai ydinga nuostata, nes, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, konkretus valstybės tarnautojas privalo kokybiškai atlikti jam pavestas funkcijas. Be to, institucijose, aptarnaujančiose didesnę teritoriją, būna daugiau tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų. Ir priešingai, mažesnę teritoriją aptarnaujančios institucijos visada turi mažiau darbuotojų, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų teikiamos visos viešosios paslaugos ir vykdomos kitos konkrečiai institucijai pavestos funkcijos.
Tokiu būdu, mažesnėse (mažesnį skaičių gyventojų aptarnaujančiose) institucijose vienam darbuotojui būna pavedama vykdyti daugiau ir įvairesnių funkcijų ir pareigų, kurios reikalauja didesnės specifinių žinių ir gebėjimų įvairovės. Siūlome apskritai atsisakyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes , juolab, kad net ir toje pačioje grupėje esančių valstybės tarnautojų algų koeficientams (baziniais dydžiais) nustatomos intervalo ribos. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui. 31. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-27
2.Siūlome siaurinti v alstybės tarnautojų algų koeficientų (baziniais dydžiais) intervalus , nes tai sudaro galimybes labai smarkai diferencijuoti algas tas pačias funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Kokiu principu tokia diferenciacija bus vykdoma, įstatymas nenustato, todėl praktiškai bus taikoma praktika „patinka – nepatinka“, savas – ne savas“, „partijos narys – nepartinis – ne tos partijos narys“ ir t.t. Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui. 32. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-27
3.Ypač kritikuotina įstatyme numatoma nuostata, kad kuo žemesnė pareigybė, tuo didesnis algų koeficientų intervalas (pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus algos koeficiento intervalo ribos yra 16,2–20, skirtumas tik 1,23 karto, tuo tarpu eilinio specialisto algos koeficiento intervalo ribos yra 4
Siūlome: 3.1. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientų intervalus, kad didžiausia ir mažiausia pareigybei taikomos algos koeficiento reikšmės skirtųsi ne daugiau, kaip 1,5 karto; 3.2. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientus, kad daugiausiai (koeficientas
23) ir mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų algų skirtumas būtų ne didesnis, nei 2,5 karto (mažiausias koeficientas tada būtų 9,2). Dabartiniame įstatymo projekto variante numatyta, kad skirtumas sudaro net 5,75 karto (23/4). Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui. 33. Lietuvos savivaldybių asociacija 2018-05-083 Projektu keičiamas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimas ir teigiama, jog pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Esame gavę vienos savivaldybių skaičiavimus, kurie rodo galimą dalies pareiginių algų mažėjimą. Manome, jog įstatymas turi užtikrinti, kad šiuo metu gaunamas darbo užmokestis (įskaitant gaunamas priemokas ir priedus), įsigaliojus naujam reglamentavimui, nesumažėtų (pakeitimo įstatymo 3 str.) Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
ir energetikos kontrolės komisija
6 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), kurį numatoma priimti artimiausioje Lietuvos Respublikos Seimo sesijoje ir pradėti įgyvendinti nuo 2019 m. sausio 1 d., teikia savo nuomonę dėl kai kurių Projekte įtvirtintų nuostatų.
Dėl centralizuotos darbuotojų atrankos Projekte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje. Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Aiškinamajame rašte dėl Projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodoma, kad Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 8 dalis numato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje.
To paties straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, statutai, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad dabartinė tvarka suteikia teisę institucijai, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, organizuoti darbuotojų atranką į institucijoje esančias laisvas darbo vietas valstybės tarnyboje. Tokių įgaliojimų suteikimas institucijai yra būtinas ir reikalingas, kadangi tik institucijoje veikianti atrankos komisija kompetentinga suformuluoti kandidatams klausimus, įvertinti jų gebėjimus, atsižvelgiant tiek į institucijos veiklos pobūdį bei sritis, tiek ir į kitus būtinus reikalavimus galimoms pareigoms užimti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad rinkos priežiūros institucijoms yra būtini specialiųjų žinių, o ne vien tik bendrųjų gebėjimų ir viešojo administravimo žinių turintys darbuotojai, tad kelia abejonių centralizuotų darbuotojų atrankos komisijų narių gebėjimas ir turima kvalifikacija įvertinti pretendentų specialiąsias žinias valstybės institucijų veiklos srityse. Manytina, kad įtvirtinant centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, nebūtų tinkamai patikrintos pretendentų turimos žinios, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei kompetencijos. Akcentuotina, kad tiek Europos Sąjungos teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose Komisijai nustatytų funkcijų vykdymas reikalauja ypatingai kvalifikuotų specialistų, gebančių kokybiškai ir operatyviai įgyvendinti valstybinio reguliavimo užduotis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Komisijos darbuotojai turi būti kompetentingi, kvalifikuoti rinkos reguliavimo, teisės, industrinės organizacijos ir kitų specifinių sričių ekspertai, turintys žinių specifinėse srityse, kurios leistų tinkamai įvertinti prižiūrimų ūkio subjektų veiksmus, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, bei pritaikyti tinkamas reguliavimo priemones (kainų reguliavimas, energetikos objektų prijungimo įkainių tvirtinimas, valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo kontrolė ir kt.). Pakankamų žmogiškųjų resursų, reikalingų veiklai vykdyti, principas aiškiai nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/73/EB 8 skyriaus 39 straipsnio 5 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/72/EB 9 skyriaus 35 straipsnio 5 dalyje. Įvertinus Projektu keičiamą valstybės tarnybos santykių reguliavimą, Komisijos nuomone, centralizuotos atrankos procedūros perdavimas Vyriausybės įgaliotai institucijai, nepaisant to, kad į atrankos procedūrą būtų įtraukiami ir Komisijos atstovai (kurie galimai net neturėtų balsavimo teisės, o tik patariamąją) , apribotų Komisijos galimybę savarankiškai pasirinkti kompetentingus darbuotojus, tuo užtikrinant institucijai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Tokie pakeitimai taip pat galimai pažeistų kertinį nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumo principą, kildinamą iš Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra pakankamas žmogiškųjų resursų (personalo) užtikrinimas.
Tuo pačiu akcentuotina, kad centralizuotos atrankos vykdymo suteikimas įgaliotai institucijai, darant prielaidą, kad institucija savo veiklą vykdytų Vilniaus mieste, taip pat būtų vienas iš argumentų, įtakojančių asmenų apsisprendimą dirbti valstybės tarnyboje. Iš tolimesnių Lietuvos Respublikos miestų ar rajonų asmenys, vargu, ar būtų suinteresuoti dalyvauti atrankoje. Ši aplinkybė niekaip neprisidėtų prie žmonių, ypatingai jaunų, pritraukimo į valstybės tarnybą. Spręsti pagrindiniame Komitete. Siūlome nustatyti įstatyme išimtis tam tikroms institucijų grupėms. 2. Lietuvos
6 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau - Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. X1IIP-I596 (toliau - Projektas), norėtų atkreipti dėmesį į kai kurias Projekto nuostatas, kurios kelia abejonių dėl jų atitikties Europos Sąjungos (toliau - ES) teisei. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad „priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, kurią vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga).
Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, j pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Centrinė įstaiga būtų įgaliota parinkti reikiamus atrankos metodus, kurie būtų parenkami pagal pareigybės lygmenį, veiklos sritį ir kitas pareigybės charakteristikas bei keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į Projekto 5 straipsnyje siūlomą įtvirtinti įstatymo taikymo sritį, Projekto nuostatos dėl centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą būtų taikomos ir Tarnybai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su ES teisės aktuose rinkos reguliavimo institucijoms keliamu nepriklausomumo ir savarankiškumo reikalavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau - ERĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau - PĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau - GTK) 7 straipsnio 4 dalimi, Tarnyba yra nacionalinė elektroninių ryšių, pašto paslaugos ir geležinkelių transporto rinkos reguliavimo institucija. Tarnyba
Pagrindų direktyvos1 3 straipsnio 3 dalis numato valstybių narių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų išteklių jom s paskirtoms užduotims vykdyti. Geležinkelių direktyvos2 55 straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinė reguliavimo institucija „yra savarankiška institucija, kuri organizavimo, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu teisiškai atskira ir nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų “, o 55 straipsnio 3 dalies ketvirtoji pastraipa tiesiogiai įtvirtina reikalavimą, kad asmenys, atsakingi už sprendimus, kuriuos turi priimti reguliavimo institucija, turi turėti visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl reguliavimo institucijos personalo įdarbinimo ir valdymo. Tarnybos vertinimu, Projektu siūlomas įtvirtinti centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą mechanizmas, dalį sprendimų dėl personalo įdarbinimo perduodant Vyriausybės įgaliotai institucijai (centrinei įstaigai), apribotų Tarnybos vadovo įgaliojimus priimti sprendimus dėl reguliavimo institucijos personalo įdarbinimo ir valdymo, tokiu būdu suponuojant ES direktyvų nuostatų, reikalaujančių užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą bei reikalingus žmogiškuosius išteklius, pažeidimą. Papildomai Tarnyba norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, Tarnyba nedalyvauja Vyriausybės vykdomame buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo procese ir nėra įtraukta į Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr.
apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ priede pateiktą Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, vyriausybės įstaigų, vyriausybės atstovų tarnybų, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ar pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kurių buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos centralizuotai atliekamos nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre, sąrašą. atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir įvertinę tarnybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, statusą, jos veiklos specifiką, taip pat pagal es teisės aktus tarnybai keliamus nepriklausomumo ir savarankiškumo reikalavimus, manome, kad tarnybai, kaip ir kitiems nacionaliniams atitinkamų rinkų reguliuotojams, neturėtų būti taikoma centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą. siūlytina projekte numatyti, kad priėmimą į valstybės tarnybą tarnyba ir kitos nacionalinės reguliavimo institucijos vykdytų savarankiškai teisės aktų nustatyta tvarka. Spręsti pagrindiniame komitete. Siūlome nustatyti įstatyme išimtis tam tikroms institucijų grupėms. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba
1 Projekto 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose) .
Iš siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais klausimais sudarytose kitose komisijose (tarybose) dirbantis valstybės tarnautojas turi teisę gauti atlygį: nėra aišku, ar valstybės tarnautojas turės teisę gauti atlygį už darbą kitų komisijų (tarybų) veikloje, kurioje valstybės tarnautojas turi dalyvauti vykdydamas savo tiesiogines, pareigybės instrukcijoje numatytas, funkcijas. Siekdami išvengti interpretacijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumu, siūlome detalizuoti, už kokių kitų komisijų (tarybų) darbe dalyvavimą valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį ar gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą. Pritarti. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba
1 Projekto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr.
VIII-1443 nuostatose įvardintos aplinkybės, kurioms esant neišduodamas ar panaikinamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (17 str., 20 str.), yra itin reikšmingos sprendžiant dėl valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos, kuri yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, taikomų įstaigos vadovo pareigybei. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Projekto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išbraukiant galimybę uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikinai perkelti į įstaigos vadovo pareigas. Pritarti. 5. Specialiųjų tyrimų tarnyba
2 Projekto 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti galimybę valstybės tarnautojui apmokėti už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis. Už dalyvavimą minėtoje veikloje būtų apmokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius, o tuo atveju, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti – įkainius nustatytų įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Projekto nuostatoje įstaigos vadovui suteikta diskrecijos teisė nustatyti apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje įkainius, tačiau nedetalizuoti konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (nenumatyta, kaip būtų diferencijuojamas atlygis: ar nustatant konkretų atlygį būtų atsižvelgiama į projekto trukmę, sudėtingumą, specialių žinių reikiamumą projekto vykdymui ir pan.), todėl gali pasitaikyti atvejų, kai bus neobjektyviai už dalyvavimą projektinėje veikloje paskiriamas didesnis atlygis.
Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome Projekto 26 straipsnio 2 dalyje patikslinti, kad tuo atveju, kai sąlygos ir įkainiai už dalyvavimą projektinėje veikloje nėra nustatyti, juos nustato įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į projekto trukmę, sudėtingumą, apimtį ir kitus įstaigoje patvirtintus kriterijus, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Atsižvelgti. 6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
1 Dėl pareiginių algų koeficientų dydžių taikymo Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus valstybės tarnautojų grupėms nustatyti Projekto 1 priede, kuriame nustatyti koeficientų intervalai. Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti nuostatą, numatančią įstaigos vadovo diskrecijos teisę priimamiems į įstaigą valstybės tarnautojams taikyti minėtų koeficientų dydžius, t. y. jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų suteikiami konkretūs koeficientai, įžvelgiama subjektyvumo ir šališkumo regimybė.
Asmenys, pretenduojantys į valstybės tarnybą, turi turėti aiškius kriterijus, kuriais remiantis jie gali įsivertinti savo būsimos karjeros valstybės tarnyboje perspektyvas bei atlyginimo galimybes. atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, komisija siūlo objektyviai įvertinti pateiktas pastabas dėl įstaigos vadovo diskrecijos teisės taikyti pareiginės algos koeficientų intervalus bei projekte neįtvirtinti centralizuotos darbuotojų atrankos į valstybės tarnybą, kurią atliktų vyriausybės įgaliota institucija, tačiau palikti šiuo metu galiojančio valstybės tarnybos įstatymo numatytą priėmimo į valstybės tarnybą organizavimo tvarką. Spręsti pagrindiniame komitete. 7. Specialiųjų tyrimų tarnyba
23 Projekto
tarnautojai gali būti skatinami 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus). Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nenu statomi aiškūs ir objektyviai pamatuojami valstybės tarnautojo asmeninio išskirtinio indėlio įgyvendinant tiesiogines funkcijas kriterijai, todėl, pavyzdžiui, esant nesąžiningiems susitarimams, gali susidaryti situacija, kad tas pats valstybės tarnautojas bus skatinamas maksimalaus dydžio (šiuo atveju
pareiginių algų) pinigine išmoka kasmet po du kartus per metus. Todėl, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo suteikta diskrecija galimybę, siūlome tikslinti minėtą Projekto nuostatą. Atsižvelgti. 8.
tarnyba
7 Projekto 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė, tačiau nėra plačiau paaiškintos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančių asmenų funkcijos, teisės ir pareigos, taip pat tarnybinių nusižengimų prevencijos aspektai. Siekdami tinkamos tarnybinių nusižengimų prevencijos, atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumo, siūlome nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti paskirti už pažeidimų prevenciją ir tyrimą atsakingi asmenys, taip pat nustatyti šių asmenų pagrindines funkcijas, teises ir pareigas. Atsižvelgti. 9. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-04-23 Ankstesnio projekto antikorupcinio vertinimo išvadoje [1] STT yra pažymėjusi, kad nėra aišku , kas kontroliuos žalą atlyginusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso teisės į žalos padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimą, siekiant išieškoti valstybės patirtus nuostolius ir koks subjektas priims projekto nuostatų įgyvendinamąjį teisės aktą. Naujausios redakcijos Projekte šis aspektas taip pat nėra išsamiai aptartas, todėl siūlome atitinkamai patikslinti Projekto nuostatas. Atsižvelgti. 10. Specialiųjų tyrimų tarnyba
6 Projekto 47 straipsnio
sudarant šalių susitarimą dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, šiems asmenims gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė nei šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną .
STT turimais duomenimis, pasitaiko atvejų, kai šalių susitarimu atleistas ir išeitinę išmoką gavęs asmuo po labai trumpo laiko vėl pradeda dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje. Siekiant sumažinti nesąžiningų susitarimų galimybes, siūlome nustatyti, kad visais atvejais, kuriais pagal keičiamo įstatymo Projekto nuostatas atleidžiamam valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui priklausytų išeitinė išmoka, ji būtų pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą pagal darbo sutartį toje pačioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje. Atsižvelgti. 11. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018-03-2348 Seime pateikta Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija. Jūsų vadovaujamas komitetas paskirtas papildomu. Labai prašau atkreipti dėmesį į nuostatą, kad asmenys, sulaukę 65 metų, galės dirbti mentoriais, tai yra mokyti kitus. Tiek mano tarnyboje, tiek kitose įstaigose, turime vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvių ir labai kvalifikuotų, vykdančių funkcijas tokias kaip patikrinimai, akreditavimas, licencijavimas. Jie mums labai reikalingi, tiesiog nepakeičiami, tokioms funkcijoms vykdyti, todėl siūlytume palikti buvusią nuostatą, kad vadovas gali pratęsti kasmet tokio darbuotojo veiklą.
Tuo labiau, kad vadovo diskrecijai naujoje įstatymo redakcijoje priskirti atlyginimo skyrimo klausimai pagal nustatytas žirkles. Vadovas galėtų pats spręsti kurį darbuotoją pasilieka (ir ar pasilieka) mentorystei, kurį tolesnei veiklai vykdyti. Tiek vadovai, tiek darbuotojai labai vertintų, jei būtų įgyvendintas šis pasiūlymas. „Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems suėjo 65 metai ir pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleidžiami iš pareigų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęsta veikla 2 metams arba gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui. „ Pritarti. 12. Druskininkų savivaldybės administracija 2018-04-031 P Lietuvos Respublikos v alstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodyta, kad V alstybės tarnybos įstatymą numatoma keisti, siekiant įgyvendinti s eptynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi. Aiškinamajame rašte taip pat pabrėžiama, kad v ienas iš V alstybės tarnybos įstatym o pakeitimo tikslų – pakeisti darbo užmokesčio sistemą, kadangi š iuo metu galiojanti darbo užmokesčio sistema nesudaro prielaidų lanksčiai reaguoti į ekonomikos ir rinkos tendencijas, v alstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemas. Aiškinamajame rašte yra teigiama, kad Įstatymo projekte p areiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Naujos redakcijos įstatymas)
alstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemoka už pavadavimą;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra pateiktos Naujos redakcijos įstatymo taikymo nuostatos, tačiau nėra konkrečiai reglamentuojama, kokia tvarka bus nustatomi šiuo metu pareigas einančių valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai (toliau – koeficientai) pagal Naujos redakcijos įstatymą. Įstatymo 3 straipsnio 14 ir 15 dalyse yra paaiškinami tik atvejai, kaip turėtų būti nustatomi koeficientai, kada valstybės tarnautojo iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę būtų mažesnė arba didesnė už Naujos redakcijos į statymo
pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią ar didžiausią pareiginę algą. Laikydamasi prielaidos, kad valstybės tarnautojų, ėjusių pareigas iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo, nauji pareiginių algų koeficientai bus nustatomi taikant Įstatymo projekto 3 straipsnio 14 ir 15 dalyse aptartą koeficientų nustatymo tvarką, Druskininkų savivaldybės administracija, siekdama išsiaiškinti būsimus darbo užmokesčio pokyčius pagal Naujos redakcijos įstatymą, atliko Druskininkų savivaldybės valstybės tarnautojų konkrečius būsimo darbo užmokesčio skaičiavimus ir palygino su šiuo metu gaunamu atitinkamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčiu.
Valstybės tarnautojo naujosios pareiginės algos koeficientas buvo nustatomas taip: susumuojami 2 dydžiai - šiuo metu valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę klasę (jei klasė yra suteikta); suma padalijama iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis). Gautas pareiginės algos koeficientas palyginamas su Naujos redakcijos įstatymo 1 priede nurodytais atitinkamai pareigybių grupei nustatytais koeficientais. Jei paskaičiuotas pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo minimalią ribą, valstybės tarnautojui nustatomas koeficientų ribose esantis minimalus pareiginės algos koeficientas. Jei paskaičiuotas pareiginės algos koeficientas yra atitinkamai pareigybių grupei nustatyto koeficientų intervalo ribose, tuomet valstybės tarnautojui nustatomas paskaičiuotasis pareiginės algos koeficientas. V alstybės tarnautojo pareiginė alga buvo apskaičiuojama naująjį pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio, o naujasis darbo užmokestis – prie naujos pareiginės algos pridėjus priedą už stažą.
Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo:
1) beveik pusės (46 %) valstybės tarnautojų naujasis pareiginės algos koeficientas nesiektų konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo minimaliosios ribos;
2) likusiai daliai (54 %) valstybės tarnautojų naujasis pareiginės algos koeficientas būtų atitinkamai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo ribose;
3) nė vieno valstybės tarnautojo naujasis darbo užmokestis neviršytų konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo maksimalios ribos. Atlikus apskaičiuoto naujojo darbo užmokesčio ir dabartinio darbo užmokesčio dydžių analizę, nustatyta:
1) daugiau kaip ¾ (77 %) valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis taptų mažesnis už šiuo metu jų gaunamą darbo užmokestį;
2) beveik ¼ (23 %) valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis taptų didesnis už šiuo metu jų gaunamą darbo užmokestį. Skaičiuojant nuo skaičiaus valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis mažėtų, mažėjimo dydžiai pasiskirstytų taip:
1) 34 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų iki 5 %;
2) 20 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 10 %;
3) 20 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 %;
4) 18 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 15 %, bet ne daugiau kaip 20 %;
5) 6 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau 25 %;
6) 2 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų daugiau kaip 30 %.
Išanalizavus darbo užmokesčio mažėjimo atvejus, darytina išvada, kad apskaičiuotas naujasis darbo užmokestis nesiektų dabartinio darbo užmokesčio tokiais atvejais, kai:
1) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nevertinama ir tarnautojui nėra suteikta kvalifikacinė klasė arba karjeros valstybės tarnautojui iš viso nėra suteikta kvalifikacinė klasė, tuo tarpu šiais atvejais yra paskirtos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, o pagal Naujos redakcijos įstatymą priemoka nėra įskaitoma nustatant naująjį pareiginės algos koeficientą;
2) valstybės tarnautojas neturi tarnybos stažo ir jam nemokamas priedas už stažą, tuo tarpu mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;
3) valstybės tarnautojui yra nustatyta 10-60 % priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Pastebėtina, kad Naujos redakcijos į statymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta darbo užmokesčio didinimo tvarka Druskininkų savivaldybės administracijoje nebūtų efektyvi, nes labai gerai įvertintiems valstybės tarnautojams nustačius ne minimaliai 0,5 didesnį, o maksimaliai 1,5 didesnį koeficientą, jų darbo užmokestis dar nepasiektų dabartinio jų darbo užmokesčio.
Be to, sumažėjus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, Druskininkų savivaldybės administracijoje susidarytų situacija, kai nemažos dalies darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis būtų didesnis nei valstybės tarnautojų, o tai pažeistų darbo užmokesčio nustatymo principus ir iškreiptų įstaigos darbo užmokesčio sistemą. Skaičiuojant nuo skaičiaus valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis didėtų, didėjimo dydžiai pasiskirstytų taip:
1) 33 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų ne daugiau kaip 3 %;
2) 33 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 8 %;
3) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 13 %;
4) 13 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 19 %;
5) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 27 %;
6) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų beveik 50 %. Išanalizavus darbo užmokesčio didėjimo atvejus, darytina išvada, kad naujasis darbo užmokestis viršytų dabartinį darbo užmokestį tokiais atvejais, kai:
1) apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas nesiektų atitinkamai pareigybei nustatyto minimalaus koeficiento ir tektų nustatyti nurodytą minimalųjį koeficientą;
2) apskaičiuoto pareiginės algos koeficiento šimtąsias dalis tektų suapvalinti dešimtosios dalies tikslumu į didesnę pusę;
3) šiuo metu valstybės tarnautojui nėra paskirta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba minėtos priemokos dydis yra iki 5 %;
4) valstybės tarnautojui yra suteikta pirma kvalifikacinė klasė ir jis turi didesnį nei 24 % tarnybos stažą.
Taip pat pastebėta, kad esant tokiam pareigybių grupavimui, koks yra pateiktas Naujos redakcijos įstatymo 1 priede, praktiškai bus neįmanoma išvengti atvejų, kai valstybės tarnautojų pareigybėms, kurios yra toje pačioje pareigybių grupėje, bus taikomi tie patys pareiginės algos koeficientai, o dėl tarnybos stažo skirtumo žemesnes pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo užmokestis bus didesnis už aukštesnes pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Druskininkų savivaldybės administracijoje tokia situacija atsitiktų su politinio (asmeninio ) pasitikėjimo valstybės tarnautojais – savivaldybės administracijos direktoriumi ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Jų abiejų naujieji pareiginių algų koeficientai būtų vienodi - žemiausi iš nurodyto intervalo, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokestis būtų beveik 10 procentų didesnis už savivaldybės administracijos direktoriaus, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas turi beveik 10 metų didesnį tarnybos Lietuvos valstybei stažą nei savivaldybės administracijos direktorius.
Panašių atvejų būtų ir kai kuriuose padaliniuose:
1) žemesnes pareigas einančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis būtų didesnis už kituose padaliniuose aukštesnes pareigas einančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį;
2) tame pačiame padalinyje pavaldinio darbo užmokestis būtų didesnis už tiesioginio vadovo darbo užmokestį. Todėl siūlytume nustatyti tokią Naujos redakcijos į statymo įgyvendinimo tvarką, kad asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas, galėtų nustatyti valstybės tarnautojo, ėjusio pareigas iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo, naująjį pareiginės algos koeficientą, atsižvelgdamas į dabartinį valstybės tarnautojo darbo užmokestį, ir galėtų parinkti koeficientą iš Naujos redakcijos įstatymo 1 priede nurodytų atitinkamos pareigybių grupės pareiginių algų koeficientų intervalo artimiausią galimą koeficientą, pagal kurį paskaičiuota pareiginė alga kartu su priedu už stažą atitiktų iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui mokėto darbo užmokesčio lygmenį. Taip pat siūlome koreguoti Naujos redakcijos į statymo
išlaikyta pareigybių apmokėjimo hierarchija:
1) atskirti hierarchiškai viena kitai pavaldžias pareigybes, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų atsakomybės už priimtus sprendimus ir veiklos rezultatus lygmenis;
2) nustatyti papildomus pareiginių algų intervalus pareigybių grupėse, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų priimamų sprendimų reikšmę ir įtaką, komunikacijos lygį, inovacijų poreikį ir pan. faktorius. Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam variantui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys str. str. d. p. Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Argumentai : Teoriškai k iekvienas žmogus gali siekti karjeros valstybės tarnyboje. Bet Valstybės tarnybos įstatymas turi reglamentuoti, kaip tai daryti. Nesant tokios nuostatos, Valstybės tarnybos įstatymas netenka prasmės. Pasiūlymas: Pataisyti Įstatymo projekto (toliau – Projektas) 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio Įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje “. Pritarti. 2. Seimo narė Gintarė Skaistė 2018-05-043
2 1 Argumentai: Ne tik valstybės tarnautojo veiksmai, bet ir tyčinis neveikimas gali nulemti reikšmingas neigiamas pasekmes. Pasiūlymas: Siūlau papildyti į statymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti jį taip: ,,1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų ir/ar tyčinio neveikimo pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;
Pritarti iš dalies. Siūlome išdėstyti taip: ,,1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų ir /ar tyčinio neveikimo pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;“. 3. Seimo narys Algirdas Sysas 2018-05-0732 1 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų profesinės veiklos principai
2Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;“ Nepritarti.
22 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
tarnybos ir valstybės tarnautojų profesinės veiklos principai
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;“ Pritarti iš dalies. Siūlome išdėstyti taip:
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms , dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;“
2 3,4,11 Argumentai: Keičiamo įstatymo
valstybės tarnautojų profesinės veiklos principus. Tačiau tam tikri valstybės tarnautojų veiklos principai yra neaiškūs ir nekonkretūs. Tokiu būdu, esant neaiškioms teisės akto nuostatoms, tam tikrais atvejais atsiranda galimybė jas interpretuoti antikorupciniu požiūriu bei yra ydingos. Pvz. 3 str. 2 d. 3 punktas reglamentuojantis, kad „efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai“. Pagal tokią formuluotę nėra aišku kaip konkrečiai turi būti vertinamas valstybės tarnautojo efektyvumo lygis, koks mato vienetas, sunaudota el. energija, popierius, transporto paslaugos ar pan. įtakoja valstybės tarnautojo efektyvumą ir su kuo tai gali būti palyginama. Be kita ko, 3 str. 2 d. 4 ir 11 punktuose nustatyti
„kūrybingumo“ ir „profesionalumo“ veiklos principai yra nekonkretūs ir
sunkiai įvertinami. Manoma, kad punktai yra pertekliniai bei neturintys teisinio aiškumo.
Įstatymo nuostatos turi būti aiškios, suprantamos, palyginamos ir pamatuojamos, todėl šiuos punktus siūloma išbraukti. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų bei reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims;
8) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei.
Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
12) viešumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises
projekto iniciatorių pateiktam variantui
212 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „
tarnybos ir valstybės tarnautojų profesinės veiklos principai
12) viešumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. “ Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai. 7. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-147 N Argumentai :
Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos buvo įvesti tam, kad valstybės tarnautojai turėtų galimybę nuosekliai, sąžiningai ir kuo labiau nepriklausomai nuo subjektyvaus vadovo vertinimo siekti karjeros valstybės tarnyboje. Tuo tarpu lygių ir kategorijų panaikinimas, paliekant tik 10 grupių, nustatomų faktiškai pagal įstaigas, kuriose valstybės tarnautojas dirba, smarkiai apriboja šią galimybę. Todėl siūloma palikti smulkesnį karjeros valstybės tarnyboje gradavimą.
Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 7 straipsnį, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti susijusios Projekto straipsnius bei priedus: „
tarnautojų pareigybių grupės lygiai, kategorijos ir pareiginių algų koeficientai
skirstomos į10 grupių
: Aukščiausia yra
2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija. 2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija. N. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus valstybės tarnautojų pareigybių grupėms priskiria šis Įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas). 3. Seimas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingųinstitucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes
“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto
nuostatai 8.
Seimo nariai Aušra Papirtienė, Tomas Tomilinas, Gediminas Vasiliauskas 2018-05-04 7N Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad socialinė partnerystė ir kolektyvinės derybos valstybiniame sektoriuje yra labai ribotos dėl akivaizdaus lėšų trūkumo, sudarytos kolektyvinės sutartys yra daugiau deklaratyvios ir neatlieka savo pagrindinės funkcijos – gerinti darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines garantijas, projekte siūloma nustatyti, kad dalis įstaigos biudžeto lėšų skiriama tiesiogiai kolektyvinės sutartie sudarymui ir vykdymui. Tokia nuostata paskatins kolektyvines derybas valstybės tarnyboje, įgalins valstybės tarnautojus derėtis dėl geresnių sąlygų nei nustatyta įstatyme. Pažymėtina, kad Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 154 nustato, kad valstybė turi teisę imtis priemonių, kurios skatintų kolektyvines derybas ir apibrėžia, kad skatinimo priemonėmis kolektyvinių derybų galimybės būtų suteikiamos visiems darbdaviams ir visoms darbuotojų grupėms. Kadangi valstybė yra suinteresuota kolektyvinių derybų skatinimu, darbuotojų įgalinimu derėtis dėl savo garantijų ir gerintis darbo, ekonomines ir socialines sąlygas per kolektyvines sutartis, tikslinga numatyti finansines galimybes valstybes tarnyboje, kurios padėtų išjudinti kolektyvines derybas šioje srityje. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „
sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos
kiekvieniems metams turi būti skiriama ne mažiau kaip 3 procentai metinių įstaigos biudžeto lėšų “ . Pritarti. 9. Seimo narys Algirdas
1 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai
ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių) ; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių) ; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba. Nacionalinės teismų administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, suderinęs su steigėju, tvirtina Nacionalinės teismų administracijos direktorius.“ Nepritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1 dėl šio 8 straipsnio pavadinimo patikslinimo. 10. Seimo narys Algirdas
2 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai 2.
Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių poreikis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais kriterijais. Nepritarti. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 11. Seimo narė Virginija Vingrienė
6 N Argumentai: Būtina sudaryti sąlygas ir jaunų žmonių pritraukimui, jų kvotoms tarnyboje ir deramai motyvacijai, ypač stiprinant bendrą valstybės tarnybą ir talentų auginimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,
tarnautojų įstaigoje privalo būti jaunesni nei 30 metų . Nepritarti. Toks reikalavimas pažeistų konstitucinį asmenų lygybės principą. 12. Seimo narė Virginija Vingrienė 2018-05-078 7N Argumentai: Sudaryti galimybę, karjerą valstybės tarnyboje baigusiems aktyviems, veikliems tarnautojams dirbti visuomeniniais pagrindais mentoriais – konsultantais, naujai atėjusiems tarnautojams, perduodant savo patirtį, konsultuojant, patariant. Tokiu atveju būtų užtikrintas profesionalių senjorų užimtumas ir įgyta patirtis racionaliai perduodama naujai ruošiamai tarnautojų kartai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,, 7.Baigę valstybės tarnautojo karjerą gali tęsti savo veiklą mentorystės programoje, perduodami savo patirtį valstybės tarnyboje naujiems į valstybės tarnybą atėjusiems tarnautojams, vykdyti mokymus bei konsultacijas . Nepritarti. Mentorystė yra numatyta projekto 48 straipsnyje. 13.
narė Virginija Vingrienė
15 Argumentai: Pakeitimo tikslas – nukreipti valstybės tarnautojo veiklą, prioritetą teikiant tarnavimo visuomenei, viešajam interesui ir rezultato siekiui link, kas ir yra valstybės tarnybos ir tarnautojo pagrindinė pareiga, o ne vien asmeninės karjeros kryptimi ar įgyvendinant interesų grupių interesus. Tai – vienas kertinių Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų, kurio neatitinkantys net neprimarmami į valstybės tarnybą. Todėl ir Lietuva, siekdama užtikrinti profesionalią Valstybės tarnybos veiklą, privalo iškelti reikalavimų kartelę valstybės tarnautojams, kad viešojo intereso prioritetas ir socialinis jautrumas bei atsakingumas būtų neatsiejama valstybės tarnautojo asmenybės profesinės veiklos savybė. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Būti socialiai atsakingu.“
nuostatai
narys Algirdas Sysas
25 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų pareigas reikalavimai
5) kitų įstatymų nustatytais atvejais. “ Nepritarti. Specialiuose įstatymuose gali būti įtvirtinti atvejai, kuomet bus draudžiama būti valstybės tarnautoju. 15. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
6 Argumentai : Iš Projekto nuostatų nebe aišku, kokia institucija tikrins pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus, kaip tai bus daroma, kas skelbs viešuosius konkursus ir kaip apskritai vyks valstybės tarnautojų atrankos procesas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos departamentas buvo sukurtas būtent tam, kad sistema būtų kuo vieningesnė, visi vienodomis ir aiškiomis sąlygomis pretenduotų į valstybės tarnybą. Neaišku, kodėl reikia ardyti vieną instituciją (Valstybės tarnybos departamentą), jeigu numatoma įgalioti kitą instituciją.
Norint taisyti egzistuojančius Valstybės tarnybos departamento trūkumus, tą galima daryti neardant šios ir vėliau iš naujo nekuriant kitos institucijos. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Jeigu Vyriausybė nesilaikytų įstatymų, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija
“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
narė Gintarė Skaistė
6 Argumentai: Ankstesnė redakcija neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir skaidrumo principų.
Pagal anksčiau galiojusį aprašą teismų sprendimai dėl atrankų skaidrumo yra prieštaringi. Pasiūlymas: Siūlau papildyti į statymo projekto 10 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,6. Priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka , atsižvelgiant į objektyvumo principą bei patvirtintus vertinimo metodus ir iš anksto paskelbtus vertinimo kriterijus, organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies. Pritarta Seimo narių Agnės Bilotaitės ir Gintarės Skaistės 2018-05-15 d. pasiūlymui dėl 10 str. 6 d. 17. Seimo narės Agnė Bilotaitė, Gintarė Skaistė
6 Argumentai : Ankstesnė įstatymo redakcija neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir skaidrumo principų. Pagal anksčiau galiojusį aprašą, teismų sprendimai dėl atrankų skaidrumo yra prieštaringi, todėl būtina, kad įstatymų leidėjas aiškiau išreikštų savo poziciją ir reikalavimą dėl valstybės tarnautojų atrankų skaidrumo. Vyriausybė turėtų įsipareigoti priimti tokią tvarką, kuri užtikrintų valstybės tarnautojų atrankų skaidrumą siekiant gerinti valstybės tarnybos kokybę. Pasiūlymas :
Papildyti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas
Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtinus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus.“ Pritarti. 18. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
2 Argumentai : Pastebėtina, kad priėmus siūlomą pakeitimą, tokia lengvata liktų įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti įstatymų nuostatas. Be to, manytina, kad ši lengvata turėtų išlikti ir būti numatyta Valstybės tarnybos įstatyme.
Dabartinė Projekto nuostata mažintų sistemos skaidrumą, kadangi tampa nebe aišku, kaip atrenkamas konkursą laimėjęs kandidatas, jeigu keli kandidatai surenka vienodą balų skaičių, be to, atsisakoma stebėtojų iš suinteresuotų institucijų ir darbuotojus atstovaujančių struktūrų. Todėl siūloma nesudaryti prielaidų neskaidriai valstybės tarnautojų atrankai ir papildyti Projektą tam reikalingomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai “. Pritarti. 19. Seimo narė Aušrinė Armonaitė
2 Argumentai : Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo 11 dalies redakcijoje numatyta nuostata – „Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“.
Pažymėtina, kad naujai siūlomoje redakcijoje šios nuostatos nelieka, tačiau ji palikta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiandien tokia nuostata, viena vertus, skatina į valstybės tarnybą priimti valstybei tarnavusius žmones, tačiau, kita vertus, ji atmeta ir diskriminuoja neįgaliuosius bei moteris, kurie nedalyvauja privalomojoje karinėje tarnyboje arba rečiau renkasi bazinius karinius mokymus ir kt. Šiais pasiūlymais yra siekiama išplėsti šią dabar galiojančią nuostatą, prioritetą suteikiant ir asmenims, kurie neatlygintinai savanoriavo nevyriausybinėje (-ėse) organizacijoje (-ose) (NVO). Pateikiami įstatymo pasiūlymai užtikrintų, jog susiklosčius situacijai, kai pretendentai surenka vienodą balų skaičių, konkurso nugalėtojas būtų atrinktas skaidriu būdu, pirmenybę teikiant pretendentui, kuris neatlygintinai savanoriavo nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigė bazinius karinius mokymus, ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 1 pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, neatlygintinai savanoriavusiam nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus , atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą .
“. Pritarti iš dalies. Nepritarti dėl pirmenybės savanoriavus neatlygintinai NVO. 20. Seimo
narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai : Kadencijos įstaigų vadovams yra visiškai praktikoje nepasiteisinusi nuostata, dėl kurios valstybės tarnyboje gali nebelikti kompetentingų tarnautojų. Mažai valstybei, kokia yra Lietuva, ypač patiriančiai demografinius nuostolius, nėra lengva surasti paankamai tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos vadovų ir specialistų. Gerai dirbusiam vadovui turi būti suteikta galimybė kandidatuoti tęsti veiklą, nes taip jis motyvuojamas dirbti ir sieti savo ateitį su karjera valstybės tarnyboje. Verčiau reikia geriau reglamentuoti reikalavimus vadovų peratestavimui, jeigu manoma, kad sudaroma galimybė sekančioms kadencijoms būti perrinktiems nekvalifikuotiems vadovams, bet ne atimti praktiškai vienintelį viešojo sektoriaus siūlomą privalumą – sąlyginį stabilumą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pareigas priimama
konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu “. Nepritarti.
Ričardas Juška, Rasa Budbergytė,
131 Argumentai : Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 4 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Taip pat siūloma nustatyti, kad asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas reguliavimas neužtikrina savivaldybių kontrolieriaus nepriklausomumo jam atliekant įstatymų numatytas funkcijas ir priimant sprendimus, bei į tai, kad gali kilti politinės ir korupcinės rizikos dėl nustatomos 4 metų kadencijos sutapimo su savivaldybių rinkimais, ir į tai, kad šiuo metu trūksta kvalifikuotų specialistų savivaldybių kontrolierių pareigoms užimti, darbo grupė sudaryta 2017 m. gegužės 24 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-268, siūlo projekte nustatyti išimtį, kad savivaldybės kontrolieriui – įstaigos vadovui nebūtų taikomas kadencijų ribojimas, t. y. numatyti išimtis specialiuose įstatymuose. Atitinkamai darbo grupė teikia siūlymus ir dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1606. Pažymėtina, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių veiklos ataskaitų pateikimo, svarstymo ir sprendimų dėl jų priėmimo tvarka užtikrina pakankamą savivaldybės kontrolieriaus tarnybinės veiklos, kiek tai susiję su savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinio veiklos plano rengimu ir vykdymu, įvertinimo galimybe, nes savivaldybių Kontrolės komitetas ir savivaldybių tarybos turi galimybes vertinimą atlikti bei sprendimą dėl vertinimo rezultatų priimti. Pasiūlymas :
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama 4 metų kadencijai konkurso
būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso.
Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės (jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip) . Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.“ Spręsti pagrindiniame komitete. 22. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
2 Argumentai : Siūloma Projekto nuostata mažintų sistemos skaidrumą, kadangi tampa nebe aišku, kaip atrenkamas konkursą laimėjęs kandidatas, jeigu keli kandidatai surenka vienodą balų skaičių, be to, atsisakoma stebėtojų iš suinteresuotų institucijų ir darbuotojus atstovaujančių struktūrų. Siūloma nesudaryti prielaidų neskaidriai valstybinių įstaigų vadovų atrankai ir papildyti Projektą tam reikalingomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai “. Pritarti. 23.
narė Aušrinė Armonaitė
2 2 pasiūlymas: Pataisyti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, neatlygintinai savanoriavusiam nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus , atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . “ Pritarti iš dalies. Nepritarti dėl pirmenybės savanoriavus neatlygintinai NVO. 24. Seimo narys Algirdas Sysas
3 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarnautojų priėmimas
tarnautojų pareigas, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, priimami iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą. Nepriėmus Nesant reikalavimus atitinkančių asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.
Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pritarti. 25. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 N Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, Projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 15 straipsnio
punktų numeraciją: „1.
Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba ;
6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; N) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka;
8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
šio Įstatymo 18 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai ne trukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas , taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą“. Pritarti. 26.
narė Virginija Vingrienė
15 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu (ankstesnius 5-10 punktus atitinkamai laikant 6-11) ir jį išdėstyti taip: „
5) būti socialiai atsakingam - dirbti, prioritetą teikiant tarnavimui visuomenei, viešajam interesui ir savo veiklai, o ne karjeros galimybėms“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
narė Virginija Vingrienė
1 11N Argumentai: Nuolatinis mokymasis, įtraukiant ir privalomas pusmečio stažuotes užsienio šalyse pagal estų pavyzdį, kompetencijų auginimas turi būti ne formalumu, o neatsiejamu valstybės tarnybos atributu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį naujais 11 punktu ir juos išdėstyti taip: ,,
11) ne mažiau kaip vieną kartą per ketverius metus būti išsiųstas į pusmečio stažuotėms užsienio valstybėje;“
nuostatai
narė Virginija Vingrienė
1 12N Argumentai Norint paskatinti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir visapusišką tobulėjimą, privalomas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „
12) nuolat mokytis, tobulėti ir kelti savo profesinę
: Esminės karjeros valstybės tarnautojo nuostatos – teisės į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją – atsisakymas yra valstybei žalinga nuostata, galinti sąlygoti nekvalifikuotų ar netinkamai kvalifikuotų tarnautojų vykdomą valstybės valdymą. Manytina, kad kvalifikacijos atitikimo pareigoms reikalavimas yra būtinas ir turėtų būti grąžintas į Projektą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 16 straipsnio
punktų numeraciją: „ 1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją.
Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais “.
Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais “. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Siūlome šią nuostatą išdėstyti taip: „ N) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją. Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės
Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo.
Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai turi teisę į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas . Pasiūlymas: Papildyti Projekto 16 straipsnio
punktų numeraciją: „ 1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
savivaldybių biudžetų lėšas “.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
savivaldybių biudžetų lėšas “. Pritarti iš dalies Siūlyti šį pasiūlymą tikslinti ir išdėstyti taip: „
nustatyta tvarka ir už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas “.
narys Rimantas Jonas Dagys
7 Argumentai : Praktika rodo, kad neretai pakaitiniai valstybės tarnautojai vienoje ar keliose viešojo sektoriaus institucijose išdirba nemenką laiką. Jų įgyta patirtis turėtų būti panaudojama valstybės tarnyboje, todėl būtų racionaliu daliai pakaitinių valstybės tarnautojų pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ir tvarką sudaryti galimybę būti įtrauktiems į valstybės tarnautojų rezervą ir turėti daugiau galimybių siekti karjeros valstybės tarnyboje. Turėtų būti nustatyta aiški tvarka, kaip valstybės tarnautojų rezervas veikia, kokius įsipareigojimus valstybė gali prisiimti į jį įtrauktų žmonių atžvilgiu. Tai geriausia numatyti Vyriausybės nutarimu, kad su rezervu būtų galima elgtis lanksčiau nei reglamentavus įstatymu. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
alstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro asmenys, kurie šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės nustatyta tvarka numatytus kriterijus į valstybės tarnautojų rezervą gali būti įtraukti ir pakaitiniai valstybės tarnautojai
“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys
1 N Argumentai : Susiaurinus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamų veiklų sąrašą sudaromos prielaidos valstybės tarnautojų neskaidriai, galimai korupcinio pobūdžio veiklai, kadangi nuostatos, kurių Projekto rengėjai siūlo atsisakyti (lyginant su galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymų), nėra apibrėžtos kitame įstatyme.
Jų nebelikus Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės tarnautojas galėtų bandyti ginčyti, kad, pavyzdžiui, darbas Sveikatos apsaugos ministerijoje ir buvimas farmacija užsiimančios įmonės valdybos nariu arba darbas urėdijoje ir miškų priežiūrai reikalingos technikos pirkimas iš jo artimiesiems priklausančių įmonių nesukelia interesų konflikto. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 18 straipsnio 1 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „
tarnautojui neleidžiama:
1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje;
2) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje , kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos , kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų . ;
N) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
N) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) , taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu
; N) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
N) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) , taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu
; N) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui“. Spręsti pagrindiniame Komitete. 33.
narė Virginija Vingrienė
1 Argumentai: Nuolatinis valstybės tarnautojų kompetencijų auginimas turi būti ne formalumu, o neatsiejamu valstybės tarnybos atributu. Tai labai svarbus valstybės tarnautojų kompetencijos, aukšto profesionalumo auginimo ir tarnautojo profesijos prestižiškumo auginimo garantų. Taip būtų didinama tarnautojų kompetencija, didinamas darbo našumas bei mažinama biurokratija. Pasiūlymas: įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojai turi privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys
2 Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai užtikrinamas kvalifikacijos tobulinimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kvalifikacijos tobulinimas
1Valstybės tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė. 2. Valstybės tarnautoj ų ui užtikrinimas kvalifikacijos tobulinimas gali būti , finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų“. Pritarti. 35. Seimo narė Virginija Vingrienė
2 Argumentai: Tarnautojo kvalifikacijos tobulinimas yra ne tik tarnautojo asmeninis reikalas, bet ir įstaigos kurioje jis dirba, todėl gera idėja, kad valstybės tarnautojas galėtų prisidėti prie kvalifikacijos tobulinimo savo lėšomis gali tapti įdinga siekiant sutaupyti ir priversti tarnautoją susimokėti už kvalifikacijos tobulinimą. . Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos turi būti privalomai numatytos kiekvienos institucijos biudžete atskira biudžeto eilute.
Pasiūlymas: įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ”2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų.“ Pritarti. 36. Seimo narė Gintarė Skaistė 2018-05-0419 2 Argumentai:
Pasiūlymas: Siūlau pakeisti į statymo projekto 19 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Pritarti. 37. Seimo narys Algirdas Sysas 2018-05-0720 4 Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 20 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas, diplomatų laikinas perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas
4Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo , esant rašytiniam valstybės tarnautojo sutikimui, turi teisę gali jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.“ Pritarti. 38. Seimo narys Algirdas Sysas 2018-05-0720
5 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas, diplomatų laikinas perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas
priėmęs asmuo , esant rašytiniam valstybės tarnautojo sutikimui, turi teisę gali jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.“ Pritarti. 39. Seimo narė Virginija Vingrienė 2018-05-0720 8N Argumentai:
Norint paskatinti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir visapusišką tobulėjimą, privaloma nuolatinė rotacija ne vien aukščiausių vadovų, bet ir ekspertiniame lygmenyje. Tai taptų ir aiškiu saugikliu tarnautojo biurokratinės galios įsitvirtinimui, ir neišvengiamu tarnautojo auginimo, tobulėjimo, jo akiračio plėtros garantu. Šios nuostatos privalumai grindžiami sėkminga kitų šalių, taip pat Europos Sąjungos institucijų patvirtinta praktika. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 20 straipsnį nauja 8 dalimi (ankstesnes 8-11 dalis atitinkamai laikant 9-13 dalimis) ir ją išdėstyti taip: „8. N e rečiau kaip kas 7 metus karjeros valstybės tarnautojas privalo keisti kuruojamą veiklos sritį toje pačioje įstaigoje arba tarnybinio kaitumo būdu turi būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje. Veikla toje pačioje srityje gali būti pratęsiama atskiru susitarimu, esant būtinybei, ar kai tarnautojo išskirtinė kompetencija ir profesionalumas yra būtini konkrečioms pareigoms atlikti.“` Nepritarti.
narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-14 20N Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekte reglamentuoti valstybės tarnautojų mokymą.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „
valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. 2. Valstybės tarnautojų mokymo rūšys:
valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas;
studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. 3. Valstybės tarnautojų įvadinis mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka “. Pritarti iš dalies
Valstybės tarnautojų įvadinis mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka “. 41. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1421 N Argumentai : Kvalifikacijos klasės leidžia sukurti valstybės tarnautojų skatinimo sistemą už jų pastangas mokytis ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų kvalifikacinės klasės
kvalifikacinės klasės yra trys; aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė. 2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo terminas “. Nepritarti.
nuostatai
narys Algirdas Sysas
1 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija
aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas gali būti laikinai perkeltas perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:“ Pritarti. 43. Seimo narė Virginija Vingrienė
6 N Argumentai: Norint paskatinti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir visapusišką tobulėjimą, privaloma nuolatinė rotacija ne vien aukščiausių vadovų, bet ir ekspertiniame lygmenyje. Tai taptų ir aiškiu saugikliu tarnautojo biurokratinės galios įsitvirtinimui, ir neišvengiamu tarnautojo auginimo, tobulėjimo, jo akiračio plėtros garantu. Šios nuostatos privalumai grindžiami sėkminga kitų šalių, taip pat Europos Sąjungos institucijų praktika. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės tarnautojas ne rečiau kaip kas 7 metus privalo keisti
kuruojamą veiklos sritį toje pačioje įstaigoje arba tarnybinio kaitumo būdu turi būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje.
Veikla toje pačioje srityje gali būti pratęsiama atskiru susitarimu, esant būtinybei, ar kai tarnautojo išskirtinė kompetencija ir profesionalumas yra būtini konkrečioms pareigoms atlikti.“
departamento teigimu, „Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatas įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų vertinimą vykdytų tik jų vadovai (5 dalis), o vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas nešališkumo ir skaidrumo principų aspektu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatas analogišką pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t.y. profesinėmis sąjungomis. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nustatantis blogesnę valstybės tarnautojų padėtį (palyginus su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis)“. Siekiant skaidrumo, nešališkumo ir valstybės tarnautojų komforto darbo aplinkoje, jų vertinimą turėtų atlikti ne galimai tam tikrą asmeninį nusistatymą turintis vienas asmuo, nepaisant to, ar šis nusistatymas būtų nepagrįstai neigiamas ar nepagrįstai teigiamas, bet kelių asmenų vertinimo komisija.
Šios komisijos turėtų būti ne atsisakoma, ji kaip tik turėtų tapti viena iš pagrindinių priemonių valstybės tarnybą apsaugant nuo nekompetentingų darbuotojų. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalis turėtų būti papildyta punktu, numatančiu galimybę karjeros valstybės tarnautoją, kurio kasmetinė tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nes gali būti situacijų, kada tiesiog objektyviai pareiginės algos koeficientas negalėtų būti sumažintas net 0,5 (jei iki tarnybinės veiklos vertinimo jam jau ir taip būtų nustatytas minimalus tai pareigybei taikomas koeficientas). Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 25 straipsnio 7-13 dalis bei papildyti straipsnį nauja dalimi ir jas išdėstyti taip: „
gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas , išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija. 8.
labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens vertinimo komisijos sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga , taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio Įstatymo
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 9. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens vertinimo komisijos sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga , taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
tarnautojas gali būti perkelti į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). 10.
10Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu arba,
esant valstybės tarnautojo prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas , kurį atlieka vertinimo komisija . 11. Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla ir jeigu:
1) iškyla abejonių dėl įstaigos padalinio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos vykdant jo vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis arba
2) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis, arba
3) vertinimo komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertino nepatenkinamai, arba
4) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę, arba
5) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba
6) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę. 12.
savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma. N. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. 13. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir veiklos vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė“. Nepritarti. Nepritarti. Nepritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. 45. Seimo narys Algirdas Sysas
8 1,2,3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „
tarnybinės veiklos vertinimas
veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nustatytos skatinimo priemonės , arba .
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. “
nariai Aušra Papirtienė, Tomas Tomilinas, Gediminas Vasiliauskas
92 Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Valstybės tarnybos įstatymo projekto 25 str. 9 d. 2 p. redakcija leidžia vadovui piktnaudžiauti atleidžiant valstybės tarnautoją iš darbo, siūloma numatyti Darbo kodekse nustatytą garantiją, kada darbuotojas nepasiekia jam keliamų rezultatų, tačiau darbdavys prieš nutraukdamas su juo sutartį, privalo nustatyti rezultatų gerinimo planą ir tik jo neįgyvendinus, darbuotojas gali būti atleistas. Tokiu atveju, jei tarnautojas visą laiką pareigas atliko tinkamai, vienkartinis jo darbų neatlikimas neleistų vadovui atleisti tarnautojo, o įpareigotų tarnautojui padėti siekti geresnių rezultatų. Ir tik jų nepasiekus, galima būtų atleisti š pareigų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 25 str. 9 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip: 9.
2 p. ir jį išdėstyti taip:
9Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai,
tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus), jeigu jam buvo raštu nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.“ Pritarti. 47. Seimo nariai Ričardas Juška, Rasa Budbergytė, Ingrida Šimonytė
92 Argumentai : Projekto 50 straipsnio 1 dalies 10 punktu siūloma įtvirtinti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindą – „po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus)“. Pagal siūlomą reguliavimą po tarnybinės veiklos vertinimo nebus galima atleisti įstaigų, kurioms turi būti užtikrintas nepriklausomumas, vadovų. Pažymėtina, kad savivaldybės kontrolierius taip pat turėtų būti priskirtinas prie tokių vadovų.
Projekto 25 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta: „Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu); valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus)“. Atsižvelgdami į tai, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priimantis asmuo yra savivaldybės meras ir pagal siūlomą reglamentavimą gali kilti politinės ir korupcinės rizikos bei neužtikrinamas kontrolieriaus nepriklausomumas, jeigu būtų leista savivaldybės kontrolierių atleisti iš užimamų pareigų vieną kartą jo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, darbo grupė siūlo projekte nustatyti išimtį savivaldybės kontrolieriui, siekiant užtikrinti jo nepriklausomumą atliekant įstatymu nustatytas funkcijas ir pareigas. Pasiūlymas :
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus
Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).“ Spręsti pagrindiniame komitete. 48. Seimo narė Gintarė Skaistė
12 Argumentai: Pasiūlymas: Siūlau pakeisti į statymo projekto 25 straipsnio 12 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,12.
Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma .“ Spręsti pagrindiniame Komitete. 49. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1426 N Argumentai : Siekiant skaidrumo, nešališkumo ir valstybės tarnautojų komforto darbo aplinkoje, jų vertinimą turėtų atlikti ne galimai tam tikrą asmeninį nusistatymą turintis vienas asmuo, nepaisant to, ar šis nusistatymas būtų nepagrįstai neigiamas ar nepagrįstai teigiamas, bet kelių asmenų vertinimo komisija. Šios komisijos turėtų būti ne atsisakoma, ji kaip tik turėtų tapti viena iš pagrindinių priemonių valstybės tarnybą apsaugant nuo nekompetentingų darbuotojų. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija. 2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.
Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos . 3. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų. 4. Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas. 5. Valstybės tarnybos departamento vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. 6. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą
“. Spręsti pagrindiniame Komitete. 50. Seimo
narys Rimantas Jonas Dagys
13 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas).
Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“. Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios. Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą. Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas)
“. Posėdžio metu pasiūlymas atsiimtas. 51. Seimo
narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai : Projekto nuostata leistų subjektyviai padidinti darbdavio galias, kadangi neaišku, kuo remiantis būtų nustatoma valstybės tarnautojo alga iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Straipsnis taip pat nenurodo, kad tai turi būti nustatyta ir darbdavio bei darbuotojo sutarta prieš įsidarbinant, taigi paliekama galimybė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga galės būti keičiama jam jau dirbant. Tokiu atveju algos iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo nustatymas sudarytų sąlygas šališkam darbuotojų protegavimui arba baudimui. Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas).
Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, tačiau neaišku, kaip bus nustatoma, kokio intervale esančio dydžio atlyginimo tarnautojas nusipelnė. Siekiant skaidrumo, aiškumo ir nešališkumo, Projekto nuostatą siūloma tobulinti. Be to, toks reglamentavimas reikštų grįžimą prie įstatyminių nuostatų, kurias Seimas jau yra ištaisęs, t.y. būtų sudaromos sąlygos tą patį darbą dirbantiems valstybės tarnautojams mokėti skirtingą atlyginimą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
šio Įstatymo priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą , laikantis nuostatos, kad už tą pačią valstybės tarnautojo pareigybę skirtingose institucijose negali būti mokama skirtinga pareiginė alga arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo
“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto
nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys
4 Argumentai : Sudarant darbo sutartį kiekvienam valstybės tarnautojui kartu su pareigomis priskiriama ir pareiginė alga. Jeigu keičiasi valstybės tarnautojo pareigos, atitinkamai susijusiai turėtų keistis ir jo pareiginė alga. Projekto 27 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatomos situacijos, kai keičiasi tarnautojo pareigos. Tokiu atveju jis tiesiog turėtų gauti su naujomis pareigomis susijusią pareiginę algą. Taip garantuojama, kad valstybės tarnautojas gauna iš anksto žinoma atlyginimą.
Tuo tarpu pasirinkus Projekto autorių siūlomą mechanizmą, taps galima dirbtinai didinti kai kurių valstybės tarnautojų algą, nors pagal pareigas ji jam nepriklausys. Pasiūlymas: Išbraukti projekto 27 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai pataisyti straipsnio numeraciją: „
straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 didesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas ;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
3) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma jo turėta pareiginė alga;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas
“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto
nuostatai
narė Virginija Vingrienė 2018-04-1927
Argumentai: Kompetencija grįsta ekspertų motyvacija, jų atlyginimams lenkiant viduriniosios grandies vadovų algas, sumažintų karjeros siekį tik postų kryptimi. Taip atsivers keliai į vadovų pozicijas lyderystės, galimybės priimti ryžtingus sprendimus, didesnės atsakomybės galimybe motyvuotiems plataus požiūrio žmonėms. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 27 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Įstaigos struktūriniame padalinyje turi būti ne mažiau kaip 2 Valstybės tarnautojai, kurių kategorija yra aukštesnė nei struktūrinio padalinio vadovas.“
nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-14
Argumentai : Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Vis dėlto daugiau projektas nedetalizuoja, kaip skaičiuojamas užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, todėl siūloma nurodyti, jog tai daroma Darbo kodekse numatyta tvarka. Kitu atveju paliekama reguliavimo spraga. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „ N straipsnis. Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka “. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 55. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1428 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“. Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios.
Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą. Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai: „
už tarnybos stažą
priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas . Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 2. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;
3) už laipsnį arba tarnybinį rangą;
4) už diplomatinį rangą;
5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. 3. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio įstatymo 26 straipsnio
dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio straipsnio 4 dalyje nustatytas priedas. 4. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 5. Priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 6.
nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 7. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. 8. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
narė Virginija Vingrienė
1 Argumentai: Siekiant efektyvesnės valstybės tarnybos reikia nustatyti konkrečius kriterijus, kurie būtų pamatuojami ir nustatomi. Tokiais kriterijais remiantis galima būtų nešališkai ir objektyviai skatinti valstybės tarnautojus Pasiūlymas: Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų
atlikimą , konkrečius pasiektus veiklos rezultatus, valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-14
Argumentai : Priemokos yra priemonė, kuri gali valstybės tarnautojo darbą padaryti lankstesnį. Priemokos leidžia tuos valstybės tarnautojus, kurie sugeba dirbti objektyviai daugiau ir geriau, teisėtai skatinti, o ne priklausyti nuo subjektyvios vadovo nuomonės. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „ N straipsnis. Priemokos 1.
mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. 4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies
negu vienerius metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį “. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymo 1 dalies 1 punktui ir 3 punktui (išbraukiant „labai kenksmingomis“). Pasiūlymo 2 dalį tikslinti atitinkamai. 58. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
23 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“. Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios.
Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą. Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas:
Pataisyti projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
“. Nepritarti Pritarta iš dalies Seimo narės G.Skaistės siūlymui su papildymu. 59. Seimo narė Gintarė Skaistė 2018-05-0429
2 3 Argumentai: Pasiūlymas: Siūlau pakeisti į statymo projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: ,,3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus 1 kartą per kalendorinius metus);.“ Pritarti iš dalies Siūlome 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: ,,3) jei tai nustatyta kolektyvinėje sutartyje arba pritarus darbo tarybai - 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip
6 2 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
6Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
2) valstybės , ar tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;“ Pritarti. 61.
6 3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
6Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika , kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme susijusi os su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;“ Pritarti. 62. Seimo narys Algirdas Sysas 2018-05-07316 12 Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 31 straipsnio 6 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
6Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
12) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams.“ Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 35 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą
1Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“ Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 35 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą 3.
Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.“
nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys
4 Argumentai : Valstybės tarnyboje sprendimai dažnai priimami kolektyviai, todėl ne visada būtų aišku, kas faktiškai atsakingas už padarytą žalą. Kita vertus, valstybės tarnyboje priimami sprendimai dažnai nėra tyčia žalingi, greičiau – sąlygoti neteisingų politinių apsisprendimų. Projekto siūloma formuluotė kelia grėsmę, kad valstybės tarnautojai verčiau rinksis dirbti mažiausiai, kiek įmanoma nepažeidžiant numatytų funkcijų, kad rizikuotų kuo mažiau suklysti. Todėl siūloma palikti galimybę, kad žala gali būti ir neišskaitoma, pavyzdžiui, šalims susitarus, kad sprendimas buvo ne asmeninis, lemtas politinių sprendimų ir pan. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių
susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, jeigu valstybės tarnautojas žalą sukėlė tyčia . Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio.
Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris vieną mėnes ius į nuo žalos paaiškėjimo dienos“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai
narys Algirdas Sysas
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „44 straipsnis. Nemokamos atostogos
per vienerius darbo metus dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 7. 67. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai : 50 straipsnio 1 dalies 13 punktas reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų. Pastebėtina, kad Darbo kodeksas numato, kad kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos ar neįgalumo, nutraukiant darbo sutartį jam turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Negalią turintys valstybės tarnautojai neturėtų būti diskriminuojami, todėl siūloma jų išeitinę išmoką grąžinti iki šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio – dviejų tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio .
Taip pat siūloma atsisakyti Projekto nuostatos, kad kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Nelogiška Valstybės tarnybos įstatyme numatyti normą, kuri darbuotojų atžvilgiu yra blogesnė nei Darbo kodekso nuostatos, kurios nustato garantijų minimumą. Net ir Darbo kodekse nėra numatyti panašūs papildomi reikalavimai išeitinei išmokai gauti, kaip siūloma šio Projekto aptariama nuostata. Valstybės tarnautojai negali būti diskriminuojami. Be to, tokia nuostata gali neadekvačiai įvertinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo darbo trukmę, kadangi faktiškai jis gali būti išdirbęs kelias kadencijas, tačiau į darbą iš naujo yra priimamas kiekvienos kadencijos pradžioje, todėl „ant popieriaus“ išdirbto laiko terminas gali būti trumpesnis nei pusė jį į darbą priėmusio darbdavio kadencijos, nors faktiškai kur kas ilgesnis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 ir 13
punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės . Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos“. Pritarti. 68. Seimo narė Virginija Vingrienė
8 N Argumentai: Darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, turi būti sudaromos sąlygos persikvalifikuoti arba gauti paramą įkurti verslo įmonę. Tai grindžiu 1993 m.
Tai grindžiu 1993 m. Kanados premjero Žano Kretjeno reformos praktika, kai buvo išvengta intrigų ir socialinio sprogimo, žmonėms suteikus galimybę persikvalifikuoti ir šansą susikurti darbo vietą pačiam. Šiai reformai išleisti 4,7 mlrd. Kanados dolerių atsipirko per pusantrų metų, nes šeštadaliu sumažėjęs darbuotojų skaičius, leido sutaupyti lėšų jų atlyginimų ir privilegijų sąskaita. O ir atleisti žmonės neliko be pajamų. Tai – išmintingiausio ir veiksmingiausio kelio pavyzdys Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 47 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Atleistiems valstybės tarnautojams, kuriems nėra pasiūloma kita
darbo vieta yra suteikiama galimybė pasinaudoti parama, kuri skirta persikvalifikuoti arba pradėti verslą.“
nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1447 N Argumentai : Priklausomai nuo darbo specifikos valstybės tarnautojams gali būti reikalingas netarnybinio automobilio naudojimas tarnybos reikmėms. Jo naudojimas turėtų būti kolektyvinės sutarties dalimi, tačiau turėtų būti numatyta galimybę už asmeninio turto naudojimą kompensuoti. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 47 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „ N . Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje
“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto
nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai : Pareigybių naikinimas, kuris gali baigtis valstybės tarnautojo perkėlimu į žemesnes (tikėtina, prasčiau apmokamas) pareigas arba atleidimu, vyksta nesant valstybės tarnautojo kaltės, todėl turėtų sudaryti prielaidas valstybės tarnautojui turėti pakankamai laiko apmąstyti galimus profesinius pasirinkimus, galbūt susirasti kitą darbą, jei valstybės tarnautojas yra atleidžiamas arba jo netenkina žemesnės pareigos.
Kvalifikaciją atitinkančio darbo paieška įprastai trunka ilgesnį laiko tarpą, todėl siūloma valstybės tarnautojui apie pareigų naikinimą pranešti likus 2 mėnesiams iki naikinimo, o socialiai jautresnėms valstybės tarnautojų grupėms
Pataisyti projekto 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
naikinama, jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį du mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), A a smeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip penkeri metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų , asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip dveji metai
prieš keturis mėnesius .
Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo “. Pritarti. 71. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1448 N Argumentai : Pareigybių naikinimas, kuris gali baigtis valstybės tarnautojo perkėlimu į žemesnes (tikėtina, prasčiau apmokamas) pareigas arba atleidimu, vyksta nesant valstybės tarnautojo kaltės, siūloma į Projektą įtraukti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatytus atvejus, kai atleistiems tarnautojams gali būti siūlomos kitos pareigos. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 48 straipsnį naujomis dalimis, jas išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių dalių numeraciją: „ N.
Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu), taip pat buvusiam pakaitiniam valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. N.
N. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas
“. Spręsti pagrindiniame komitete. 73. Seimo
narys Rimantas Jonas Dagys
3 N Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis).
Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, Projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Pagal projektą gaunasi, kad valstybės tarnautojas kvalifikaciją turės kelti iš savo lėšų ir dar už tai negaus atlyginimo. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka kad tokiu atveju jam yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 48 straipsnio 3 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „
ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą;
siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos pareigos ir:
1) visas nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;
2) ne mažiau kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30 kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu
“. Spręsti pagrindiniame komitete. 74. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 N Argumentai : Pagal Projekto nuostatas Vidaus reikalų ministro vadovaujama ministerija taptų pagrindine įstaiga, nustatančia valstybės tarnautojų darbo politiką. Nėra priežasčių manyti, kad Vidaus reikalų ministras ar jo vadovaujamos ministerijos darbuotojai yra pakankamai kompetentingi socialinio draudimo, paveldosaugos, energetikos ir visose kitose srityse, į kurias reikia atrinkinėti valstybės tarnautojus. Valstybės tarnybos departamentas yra reikalingas kaip neutrali institucija, kuri užtikrina bendruosius valstybės tarnybos realizavimo principus, realiai prižiūri Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą. Tuo tarpu sunkiai tikėtina, kad viena politikų valdoma institucija galėtų nešališkai rūpintis valstybės tarnyba kitose, galimai kitokių siekių turinčiose, institucijose.
Projekte neįtvirtinus tokios įstaigos, kuri atliktų valstybės tarnybos tvarkymo, šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros, jos uždavinių bei teisių, nebūtų galimybės tai nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 51 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „
1Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras ;
“. Nepritarti. Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto
nuostatai
narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1453 N Argumentai : Vadinamosios e-sveikatos sistema yra pavyzdys, kuris iliustruoja, kad nenumačius, jog informacinės sistemos nuostatai yra tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka, mažinamas skaidrumas, sudaromos prielaidos korupcinei veiklai. Nesant Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamų nuostatų, kiltų rizika, kad kiekvienos institucijos informacinė sistema veiks pagal tos institucijos supratimą, nederės su kitomis, iš to kils valstybės tarnybos veiklos trukdžiai. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 53 straipsnį nauja dalimi, ją išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti straipsnio dalių numeraciją: „
tarnybos valdymo informacinė sistema
informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, personalo valdymo sprendimams priimti, kitoms šiame Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti . N) Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka “. Pritarti. 76. Seimo narys Edmundas Pupinis 2018-03-151 P Argumentai:
Pasiūlymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas) siekiama suvienodinti skirtingose seniūnijų teisinėse formose dirbančių seniūnų kaip biudžetinės įstaigos vadovų ir seniūnų kaip savivaldybės administracijos filialo vadovų pareiginės algos koeficientų dydžius. Seniūnų darbo apimtis tik didėja, o dėl didelių kvalifikacijos reikalavimų ir mažo darbo užmokesčio tampa vis sunkiau surasti kandidatą į laisvą kaimiškos seniūnijos seniūno vietą. Norint keistą esamą situaciją, motyvuojanti darbo užmokesčio sistema reikalinga abiejų teisinių formų seniūnijoms, todėl seniūno – savivaldybės administracijos filialo vadovo pareiginės algos koeficientai turi būti prilyginami seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 priedo 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip: Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas ar savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 Nepritarti. Komitetas pritarė projekto autorių pateiktam variantui. 77. Seimo narys Robertas Šarknickas 2018-03-201 P Argumentai :
Pasiūlymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas) Nr. XIIIP-1596 siekiama suvienodinti skirtingose teisinėse formose dirbančių valstybės tarnautojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius ir pasiekti, kad kiekvienam valstybės tarnautojui už atliekamą darbą būtų skirtas teisingas atlygis.
Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius atlieka sudėtingą, atsakingą darbą, reikalaujantį didelės atsakomybės. Šioms pareigybėms užimti keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl būtina didinti pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais). Seimo nario padėjėjas-sekretorius, kaip ir Seimo komitetų, komisijų biurų vadovai, patarėjai, rengia ar dalyvauja rengiant Seimo nario teikiamus teisės aktų projektus, pasiūlymus, dalyvauja rengiant medžiagą plenariniams posėdžiams. Taip pat rengia Seimo nario inicijuojamus parlamentinės kontrolės klausimus, padeda rengti paklausimus Vyriausybės nariams, kitų valstybės institucijų vadovams, analizuoja gautus prašymus, skundus, vykdo kitus atsakingus Seimo nario pavedimus. Tam reikalingas kvalifikuotas specialistas. Tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 1 priedą Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padėjėjui skirtas žemas pareiginės algos koeficientas, todėl sunku rasti kompetentingą asmenį šioms pareigoms užimti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 priedo 5, 6, 8 ir 9 eilutes ir jas išdėstyti taip: Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas 11,5-18 10,5-17,5 9,5-16,5
6Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas Ministro atstovas spaudai Seimo nario padėjėjas-sekretorius 10-16 9-15,5 8,1-14,5 8.
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7-13,5 7,1-13 6,4-12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7-12 5,3-11,5 4,8-10,5 Nepritarti. Komitetas pritarė Seimo narių grupės 2018-05-29 siūlymui (pasiūlymo numeris išvadoje Nr. 83) 78.
narys Rimantas Jonas Dagys 2018-04-091 P Argumentai : V alstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos tarybos teigimu:
reglamentuojama savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija. T. y. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės priskyrimas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (1 priedo Eil. Nr. 4*) ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 4) neatitinka:
1) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statuso, reglamentuoto teisės aktuose, t.y. savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija; savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1, 2 d.);
2) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo, t. y. savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės vykdomoji institucija) yra viena iš už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingų institucijų, t.y. viena iš institucijų atsakingų už savivaldybės atliekamas funkcijas, jų vykdymą: savivaldybių savarankiškąsias funkcijas (daugiau nei
funkcijas (37 funkcijos ir kt.) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7 str.). Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija yra žemiau (Eil. Nr. 4) nei direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) pareigybės pozicija (Eil. Nr. 3), nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai (t. y. įstaigai veikiančiai ne visoje valstybės teritorijoje) ir jis yra įstaigos vadovas .
Todėl įvertinant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statusą, reglamentuotą teisės aktuose, bei savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą, siūloma savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės poziciją priskirti Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3), prilyginti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3). 2. Projekte nėra reglamentuojama Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicija. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicijos neišskyrimas ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (1 priedo Eil. Nr. 5; 6) neatitinka Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo: nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų; patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai; teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo; vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 p.). T. y.
T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamos funkcijos: vertinti viešojo juridinio asmens vadovo veiklą ir teikti rekomendacijas viešojo juridinio asmens veiklos gerinimui. Taip pat neįvertinama tai, kad, išskirtinai nei kiti karjeros valstybės tarnautojai, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį, jam pavaldžius arba jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str. 6 d.), t. y. dalyvauti savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; pavaduoti įstaigos kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus; dalyvauti darbo grupėse ir kt. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) numatytą darbo užmokesčio dalį: 1) gauti priedą už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; 2) gauti priemoką už pavadavimą, t. y. teisės aktai draudžia Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovui ir vidaus auditoriams pavaduoti kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai yra taikoma praktika mokėti priemoką už pavadavimą tik tais atvejais, kai pavaduojamo darbuotojo darbo funkcijų pobūdis yra skirtingas nei pavaduojančio darbuotojo darbo funkcijų pobūdis; 3) gauti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, kadangi Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditorių atliekamos funkcijos/darbo pobūdis nėra susijęs su darbu poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandiniu darbu ir budėjimu. Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai (priešingai, nei kiti valstybės tarnautojai) turi teisę gauti darbo užmokestį, kurį sudaro: 1) pareiginė alga, t. y. nustatytas (fiksuotas) pareiginės algos koeficientas (Įstatymo (projekto) 26 str. 1 d. 1 p.); 2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus, ir šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos (Įstatymo (projekto) 28 str. 2 d.). T. y.
T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti: 1) 40 procentų pareiginės algos priemokos už pavadavimą; 2) gauti apmokėjimą už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir tai apmokama pagal sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius arba, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti šio apmokėjimo įkainių dydis gali būti dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga (Įstatymo (projekto)
reglamentuota Projekte, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams nėra galimybės gauti darbo užmokestį atitinkantį teisės aktuose reglamentuotų darbo funkcijų sudėtingumui, t. y. pagal reglamentuotą darbo užmokesčio sistemą Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai realiai turės galimybę gauti darbo užmokestį susidedantį tik iš:
1) pareiginės algos ir 2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t.y. tų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurios privalomos mokėti visiems valstybės tarnautojams. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, realiai neturės galimybės gauti darbo užmokesčio dalies, kurią turi teisę gauti kiti valstybės tarnautojai, t. y.: 1) 40 procentų pareiginės algos (priemoka už pavadavimą); 2) ir daugiau, kai dalyvaujama projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis (galimybė gauti dvigubą konkretaus valstybės tarnautojo pareiginę algą).
Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų. Todėl įvertinant Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir išvengiant situacijos, kai Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų, siūloma įvesti/reglamentuoti Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės poziciją. Ją priskiriant Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 4). 3. Projekte nėra reglamentuojamos vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės pozicijos, nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) yra reglamentuojamos kitos audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijos: vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, savivaldybės kontrolierius.
Todėl siekiant išvengti diskriminacinio aspekto išskiriant tik kai kurias (tam tikras) audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijas ir atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte išdėstytas pastabas, siūloma:
1) vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 7 (kaip ir vyriausiojo valstybinio auditoriaus);
2) vyresniojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 8 (kaip ir vyresniojo valstybinio auditoriaus);
3) vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 9 (kaip ir valstybinio auditoriaus);
4) vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 10 (kaip ir valstybinio auditoriaus padėjėjo). Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „
vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė
įstaigų grupė
23 2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20
įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18
komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiasis vidaus auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, vyresnysis vidaus auditorius , prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas,
padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, vidaus auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Spręsti pagrindiniame komitete.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20
įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18
komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiasis vidaus auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, vyresnysis vidaus auditorius , prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas,
padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, vidaus auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Spręsti pagrindiniame komitete. 79.
narės Rimantė Šalaševičiūtė, Guoda Burokienė 2018-05-15 „ Argumentai : Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Visos minėtos valstybės valdžios institucijos turi jų paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai (įstatymų leidžiamajai, įstatymus vykdomajai ar vykdančiai teisingumą) ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d.,
m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d.,
d. sprendimas). Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės vykdoma politika – tai šių valstybės valdžios institucijų kompetentinga veikla, skirta atitinkamiems reikšmingiems tikslams pasiekti ir uždaviniams spręsti.
Šiame politinės valdžios lygmenyje priimtų sprendimų sėkmę sąlygoja įvairūs veiksniai, bet visais atvejais ypač svarbus vaidmuo tenka būtent šiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų korpusui. Pagal valstybės tarnybos konstitucinę sampratą <...> valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Seimui pavestų konstitucinių įgaliojimų vykdymą ir svarbą, taip pat Seimui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį bei tenkančią atsakomybę už tų funkcijų tinkamą vykdymą, užimamų pareigybių ypatumą, valstybės tarnautojų profesinį lygį, kvalifikaciją, nėra konstitucinio pagrindo šios institucijos funkcijas įgyvendinti padedantiems valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientus prilyginti prie vykdomosios valdžios institucijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų. Siekiant efektyvesnės ir kokybiškos įstatymų leidybos, taip pat vykdomosios valdžios parlamentinės kontrolės Seimas kaip institucija, taip pat Seimo kanceliarija turi išlaikyti ir pritraukti labiausiai kompetentingus ir patyrusius valstybės tarnautoju
vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 1.
23
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20
įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18
komisijos administracijos direktorius, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Pritarti.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20
įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18
komisijos administracijos direktorius, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Pritarti. 80.
narys Andrius Palionis 2018-05-17 1P Argumentai : Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Visos minėtos valstybės valdžios institucijos turi jų paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai (įstatymų leidžiamajai, įstatymus vykdomajai ar vykdančiai teisingumą) ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d.,
. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas). Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės vykdoma politika – tai šių valstybės valdžios institucijų kompetentinga veikla, skirta atitinkamiems reikšmingiems tikslams pasiekti ir uždaviniams spręsti.
Šiame politinės valdžios lygmenyje priimtų sprendimų sėkmę sąlygoja įvairūs veiksniai, bet visais atvejais ypač svarbus vaidmuo tenka būtent šiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų korpusui. Pagal valstybės tarnybos konstitucinę sampratą <...> valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Seimui pavestų konstitucinių įgaliojimų vykdymą ir svarbą, taip pat Seimui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį bei tenkančią atsakomybę už tų funkcijų tinkamą vykdymą, užimamų pareigybių ypatumą, valstybės tarnautojų profesinį lygį, kvalifikaciją, nėra konstitucinio pagrindo šios institucijos funkcijas įgyvendinti padedantiems valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientus prilyginti prie vykdomosios valdžios institucijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų. Siekiant efektyvesnės ir kokybiškos įstatymų leidybos, taip pat vykdomosios valdžios parlamentinės kontrolės Seimas kaip institucija, taip pat Seimo kanceliarija turi išlaikyti ir pritraukti labiausiai kompetentingus ir patyrusius valstybės tarnautojus. Pasiūlymas:
Projekto 1 priedą išdėstyti taip:
Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
23
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20
įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5-18 10,5–17,5 9,5–16,5
padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20
įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5-18 10,5–17,5 9,5–16,5
padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip
skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius. Seimo nario padėjėjas-sekretorius
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Pritarti iš dalies.
Komitetas pritarė Seimo narių grupės 2018-05-29 siūlymui (pasiūlymo numeris išvadoje Nr.83)
nariai Ričardas Juška, Rasa Budbergytė, Ingrida Šimonytė 2018-05-17 1P Argumentai : Darbo grupė, siekdama užtikrinti savivaldybių kontrolierių nepriklausomumą ir darbo kokybę, siūlo Vietos savivaldos įstatyme numatyti, kad visose savivaldybėse turi būti steigiama savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kurios vadovas – savivaldybės kontrolierius. Taip pat, atsižvelgiant į savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovo veiklos specifiką, kad įstaigos vadovo statusas ir vadovavimo (administracinės) funkcijos nėra esminis kontrolieriaus ir įstaigos vadovo veiklą bei atsakomybes skiriantis veiksnys, siūlo savivaldybės kontrolierių prilyginti direktoriui (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje). Pažymėtina, kad šiuo metu savivaldybės kontrolieriaus atsakomybė ir darbo užmokestis nesuderinti, todėl sunku rasti specialistus atitinkančius bent minimalius reikalavimus ir užtikrinti tinkamą darbo kokybę. Pasiūlymas :
išdėstyti taip:
3Seimo kanclerio pavaduotojas,
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovas Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 2.
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 1 priedo 5 eilutę ir ją išdėstyti taip:
komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 Nepritarti. Komitetas pritarė projekto iniciatorių pateiktam projektui. 82. Seimo narys Andrius Palionis 2018-05-29 1P Argumentai :
reglamentuojama teismo kanclerio pareigybės pozicija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis reglamentuoja, kad
„Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir
Vyriausybė, Teismas.“ Teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti nepriklausoma institucija. Teisminės valdžios visavertiškumas atspindėtas LR Konstitucijoje. Nepaisant to, kad teismus aptarnauja Nacionalinė teismų administracija, tačiau kokybiškam ir greitam bylų nagrinėjimui sąlygas savo kompetencijos ribose sudaro ir teismų administracijos. Pavyzdžiui, Konstitucinio teismo kanclerio pareigybės pozicijos priskyrimas bendrai prie visų kitų teismų kanclerių (Eil. Nr. 4), kai Vyriausybės kancleris, Respublikos prezidento kancleris, Seimo kancleris trimis pozicijomis aukščiau (Eil. Nr. 1), neatspindi tinkamo ir deramo dėmesio šiai pozicijai, atsižvelgiant į vykdomų funkcijų ir atsakomybės lygį, ir teisminei valdžiai apskritai.
Tai pasakytina ir apie Aukščiausiojo teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų kanclerius. 2. Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras plės savo kompetenciją ir taps visas Lietuvos Respublikos ministerijos aptarnaujančiu centru vykdomojoje valdžioje, analogiškai teismų sistemoje tai atlieka Nacionalinės teismų administracija, tačiau kiekvienos atskiros ministerijos kanclerio, kuris nėra įstaigos vadovas ir jo kuravimo sritys ministerijose paprastai nustatomos sąlyginai siauros apimties, pareigybė yra antrojoje pozicijoje (Eil. Nr. 2). Atsižvelgiant į teismų, kaip bendros valdžios sistemos dalies svarbą, šioje pozicijoje taip pat turi atsirasti teismo kanclerio pareigybė. 3. Teismo kancleris yra vadovaujanti pareigybė, paprastai turinti institucijos asignavimų valdytojo statusą (Teismo pirmininkui įgaliojus) bei su tuo sietiną atsakomybę. Teismo kanclerio pareigybė yra išskirta ir Teismų įstatyme. Vadovaujantis Teismų įstatymo 106 str., Teismo kancleris koordinuoja ir kontroliuoja visų teismo administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant teismo strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai, organizuoja ir koordinuoja teismo strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą, tvirtina teismo administracijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus. Teismo kancleris, vadovaujantis Teisėjų tarybos rekomendacijomis, yra pareigybė, atsakanti už saugumo užtikrinimo priemones, teismo finansinį, techninį ir informacinį aptarnavimą, teismo administracijos personalo valdymą. 4.
ir negali būti prilygintina, pavyzdžiui, vadovavimo funkcijų neatliekančio ir už jokio padalinio veiklą neatsakančio ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigybei (vyriausiojo patarėjo pareigybė nėra vadovaujanti pareigybė). Teismo kanclerio pareigybė taip pat nėra ir negali būti prilyginama struktūrinio padinio, pavyzdžiui, grupės vadovo, pareigybei arba siauros apimties funkcijos vykdymą vykdančio valstybės tarnautojo pareigybei (pavyzdžiui, generalinio inspektoriaus pareigybei dažniausiai pavedama spręsti tarnybinės, drausminės atsakomybės klausimus). 5. Įvertinant Teismo kanclerio pareigybei priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir atsakomybės lygį bei siekiant išvengti situacijos, kai teismo administracijos vadovo – teismo kanclerio - pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei analogiškas pareigas vykdančių vykdomojoje ar įstatymų leidžiamojoje valdžios srityse dirbančių valstybės tarnautojų, siūloma įvesti kitoms valdžioms, kaip reglamentuoja Konstitucijos
teisminių institucijų deramą (ne žemesnį) statusą. Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip: Eil. nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris23 2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris , teismo kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Spręsti pagrindiniame komitete.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Spręsti pagrindiniame komitete. 83.
Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Levutė Staniuvienė, Guoda Burokienė, Juozas Olekas , Dovilė Šakalienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Rima Baškienė, Arvydas Nekrošius 2018-05-29 1P Argumentai : Konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius. Valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, jam tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Pasiūlymas:
Projekto 1 priedą išdėstyti taip: Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris23 2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje) , ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22
3Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4.
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas, departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas , 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5.
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje) departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius , tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas , savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas),
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–1516 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius.
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje) departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius , tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas , savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5-18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 17 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 16 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius. Seimo nario padėjėjas-sekretorius , ministro padėjėjas , mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Pritarti.
84Seimo narys Algirdas Sysas 2018-05-22 2P Argumentai:
Atsižvelgiant į ypatingą mokesčių administravimo ir socialinės apsaugos srities svarbą valstybės gyvenime, siūlau institucijoms, dalyvaujančioms formuojant šių sričių politiką ir ją įgyvendinant, nustatyti didesnį balų skaičių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 2 priedą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ ir jį išdėstyti taip:
„ Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos Savivaldybių institucijos ir įstaigos Balai
1Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:
1.1.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką mokesčių administravimo ir (arba) esminių žmogaus socialinės apsaugos teisių užtikrinimo srityje ir jos įgyvendinimas ir (arba) šių sričių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijų vykdymas, vieningos praktikos formavimas ir užtikrinimas – 100 1.2.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką mokesčių administravimo ir (arba) esminių žmogaus socialinės apsaugos teisių užtikrinimo srityje ir jos įgyvendinimas ir (arba) šių sričių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijų vykdymas, vieningos praktikos formavimas ir užtikrinimas – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų;
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260); II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200); III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų) (200>x);
II grupė jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų „ Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-05-308 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 8 projekto straipsnis reglamentuoja ne tik valstybės tarnautojų, bet ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, siūlome tikslinti 8 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Siūlome tikslinti 8 straipsnio pavadinimą jį išdėstant taip: „ Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį bei gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičius , bei pareigybių aprašymai ir sąrašai.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-3026 2N Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 67 pastabą siūlome patikslinti projekto 26 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti 26 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant valstybės tarnautojo apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, priemoka už pavadavimą ir priedas už tarnybos stažą . “ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 70 pastabą, siūlome tikslinti 27 straipsnio 5 dalį, derinant ją su Darbo kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: Papildyti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “ 5.
Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką tarnautojui nustatytą darbo laiko normą ; gautas darbo valandos arba darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“ Pritarti. 4. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekte nustatyta, kad už pavadavimą priemokos dydis negali viršyti 40 procentų pareiginės algos. Tačiau nėra nustatyta apatinė riba, kiek mažiausiai gali būti skiriama už kito asmens pavadavimą pareiginės algos procentų. Pasiūlymas: Siūlome 28 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas . Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
22 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 87 pastabą, siūlome tikslinti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Papildyti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo nedarbingumo ar atostogų laikas) . “ Pritarti. 6.
6Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Siekiant suderinti projekto nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 88 pastabą, siūlome tikslinti projekto 39 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras . Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu) . “ Pritarti. 7. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: Iš dalies pritariant seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl nemokamų atostogų iš dėstymo laike, siūlome tikslinti 44 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1 .
Nemokamos atostogos iki ne ilgiau
per vienerius darbo metus dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė [3] Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) Nr. IX-855 [4] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimas Nr. 909 „Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių bei valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų“ (2007 m. spalio 17 d. redakcija Nr. 1106) [1] Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596 [2] Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 1996 m. birželio 6 d. Nr. I-1367 (1998 m. lapkričio 24 d. redakcija Nr. VIII-940) 15 str. 1 d. [1] 2017 m. spalio 2 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7354.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2018-05-09
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas , Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, Ryšių reguliavimo tarnybos departamento direktorius Linas Bakutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-062 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokos „lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte apibrėžiant valstybės tarnautojo statuso ypatumus šalia minėtosios sąvokos taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos.
Taip pat siūlome nurodyti, kad šioje dalyje minimos įstaigos vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupės yra nustatytos šio Įstatymo 1 priede. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes dabartinė jos redakcija suponuoja, kad pakaitinis valstybės tarnautojas gali būti priimtas į bet kokias valstybės tarnautojo pareigas (įskaitant ir įstaigos vadovo). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pakaitiniai valstybės tarnautojai gali būti priimami tik į politinio (asmeninio) pasitikėjimo bei karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje „politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoka apibrėžiama ydingai. Šią valstybės tarnautojų kategoriją apibrėžiant tik per juos į pareigas priimančius subjektus – valstybės politikus bei kolegialias valstybės institucijas, bei nurodant, kad jie gali būti priimami ir „kituose įstatymuose nustatytam laikui“, nenustatomi jokie esminiai skiriamieji požymiai nuo karjeros valstybės tarnautojų, kurie į pareigas taip pat gali būti skiriami minėtųjų subjektų sprendimu ir įstatymuose nustatytai kadencijai (pvz., Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme). Be to, ne visi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai į pareigas priimami valstybės politiko ar kolegialios institucijos sprendimu (pvz. Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima įstaigos vadovas – Seimo kancleris, Respublikos Prezidento institucijoje – gali priimti Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo) ar pasirinkimu (Seimo frakcijos referentai nesiejami nei su konkretaus valstybės politiko, nei su kolegialios institucijos, kuria frakcija nelaikytina, pasirinkimu).
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ir toliau įstatyme su šia sąvoka vartojama skirtinga terminija – nurodomi ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją „pasirinkę“, ir „į pareigas priėmę/priimantys“ subjektai. Pritarti Tikslinti 5 dalies formuluotę, taip pat tikslinti ir 12 straipsnį. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalyje, apibrėžiančioje „statutinio valstybės tarnautojo“ sąvoką, nėra aiškūs papildomos šį statusą lemiančios sąlygos „valstybės tarnautojas <...> ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) turinys ir tikslas. Tokia nuostata yra neaiški dėl kelių priežasčių. Pirma, ji suponuoja, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, kurio statusą nors ir reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, neturi viešojo administravimo įgaliojimų jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu, jis negalės būti laikomas statutiniu valstybės tarnautoju. Antra, ši nuostata suponuoja ir tai, kad karjeros tarnautojai, kuriems būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu (pvz., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai), turėtų būti laikomi statutiniais valstybės tarnautojais. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti nuostatos „ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“. kaip perteklinės bei klaidinančios.
Pritarti Tikslinga sakinio pabaigoje atsisakyti nuostatos „ ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje Seimo Pirmininko kaip valstybės politiko išskyrimas iš Seimo narių yra prasmingas. Pažymėtina, kad Seimo Pirmininku išrinktas asmuo nepraranda savo kaip Seimo nario statuso, tiesiog įgyja tam tikrus Seimo statute nustatytus įgaliojimus. Todėl jo išskyrimas kaip atskiros kategorijos valstybės politiko nėra tikslingas. Analogiška pastaba pareikština ir dėl savivaldybių merų pavaduotojų, kuriais skiriami savivaldybės tarybos nariai, išskyrimo. Nepritarti Seimo Pirmininko ypatingas teisinis statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Seimo Statute ir kituose teisės aktuose. Atkreiptinas dėmesys, kad apibrėžiant sąvoką „valstybės politikai“, Seimo Pirmininkas buvo išskirtas nuo pat įstatymo pirmosios redakcijos priėmimo (nuo 1999 m.). 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
straipsnio 8 dalyje pirmą kartą vartojamą politiko pareigybę reikėtų įvardinti jo statusą atitinkančiu terminu „savivaldybės tarybos narys – meras“ ir pateikti toliau įstatyme vartojamą santrumpą „savivaldybės meras“. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
fizinis asmuo eina ne valstybės tarnybos, o valstybės tarnautojo pareigas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje vietoj formuluotės „einantis valstybės tarnybos pareigas“ reikėtų įrašyti formuluotę „einantis pareigas valstybės tarnyboje“. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10 7.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatos siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes terminas „statusas“ ir reiškia „asmens teisinę padėtį“. Todėl ši nuostata yra idem per idem pobūdžio. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
straipsnio 11 dalyje, apibrėžiančioje sąvokos „valstybės tarnyba“ turinį, išskiriama, kad valstybės tarnyba nelaikoma profesinė veikla valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuria vykdomos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijos. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra esminė (ir iš esmės vienintelė) sąlyga, įgalinsianti asmenis, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, priskirti arba valstybės tarnautojų, arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kategorijai, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kriterijai, apibrėžiantys kokios funkcijos ar veikla institucijose ir įstaigose yra laikoma „ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio“. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 2 straipsniu, tam pačiam subjektui įvardinti naudojama dvejopa terminija – „priimantis į pareigas“ ir „priėmęs į pareigas“. Terminija vienodintina pasirenkant pirmąjį, abstraktesnį ir logikos požiūriu tinkamesnį terminą, reiškiantį subjektą, turintį teisę priimti į tam tikras pareigas, nes „priėmęs į pareigas“ suponuotų ne teisės turėjimą, bet konkretų vadovą
tarnautoją. Pritarti10 Seimo kanceliarijos
skirtumas tarp keičiamo įstatymo 3 straipsnyje išskiriamų „valstybės tarnybos“ ir „valstybės tarnautojų profesinės veiklos“ principų grupių, nes projekto sąvokų logikos prasme šios grupės yra identiškos.
Keičiamo įstatymo
„<...> pareigas einančių asmenų <...> profesinė veikla
11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje siūloma nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus bei valstybės tarnautojų profesinės veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose 3 straipsnio 2 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnio 1 dalies punktuose tik išvardijami, plačiau neatskleidžiant jų turinio. Atsižvelgiant į tai, jie gali būti suprantami ir vertinami tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pvz., 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte pateikiamas atvirumo principo ar 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikiamas kūrybingumo principo apibrėžimas grindžiamas vertinamojo pobūdžio kriterijais, todėl nepritaikomas praktikoje. Nėra aišku kas tai yra „kitoks požiūris“, kas yra „pozityvi iniciatyva“, „dialogas“,
„naujovės“. Taip pat nėra aišku, kokiais konkrečiai veiksmais ir sprendimais
valstybės tarnautojas įgyvendintų šiuos principus. Pritarti Tačiau valstybės tarnybos konstitucinėje doktrinoje yra atskleistas valstybės tarnybos pagrindinių principų turinys, todėl įstatyme to kartoti gal būtų ir netikslinga. Tačiau įstatyme tikslinga atskleisti valstybės tarnautojų profesinės veiklos principų turinį. 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1531215 12.
Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 3 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 31 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „veiklos“ įrašytinas žodis „profesinės“. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
312312
viešumo kaip valstybės tarnybos principo, numatyto keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turinys, nuo šio straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto viešumo kaip valstybės tarnautojo profesinės veiklos principo turinio. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27
14Siekiant teisinio aiškumo,
reikėtų arba atskleisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojamos formuluotės „su valstybės tarnautoju susiję asmenys“ turinį, arba nurodyti įstatymą, kuriame apibrėžiamas tokios formuluotės turinys taip pat suprantamas ir šiame įstatyme. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktinas perteklinis žodis „tyčinio“, nes jau nusikaltimo sunkumo laipsnio (labai sunkus, sunkus, apysunkis, nesunkus) nurodymas suponuoja, kad tai yra tyčinis, o ne neatsargus nusikaltimas. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūloma 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius
16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42224 16.
Atkreipiame dėmesį, kad Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo sąvokas, apibrėžiant sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“ turinį, nurodomos ne tik konkrečios veikos, bet ir apibrėžiami konkretūs požymiai, įgalinantys tam tikras veikas priskirti prie turinčių korupcinio pobūdžio, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių
„nurodyto Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“ įrašyti
žodžius „kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma naudoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo santrumpą – Korupcijos prevencijos įstatymas. Atkreiptinas dėmesys, kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir atskirai nenurodant trumpinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pilni įstatymų ar institucijų pavadinimai, t.y. antrą kartą vartojant minėtus pavadinimus žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nebereikia. Pritarti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27
straipsnio 2 dalies 7 punkte asmens nelaikymo esančiu nepriekaištingos reputacijos pagrindu yra tai, kaip jis buvo „atleistas iš skiriamų“ (pareigų) arba „pašalintas iš renkamų pareigų“. Nėra aišku, kodėl iš šio pagrindo eliminuoti atvejai, kai asmuo buvo pašalintas (o ne atleistas) iš skiriamų pareigų.
Pažymime, kad Konstitucijos 74 straipsnyje įtvirtinta, kad „ <...> Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, <...> šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas <...> gali pašalinti iš užimamų pareigų“. Konstitucijoje minimi teisėjai yra skiriami, o ne renkami, todėl asmenys, pašalinti iš minėtų pareigų, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
28
įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas. Atkreipiame dėmesį, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. Pritarti Įvertinus Teisės departamento pastabą ir siekiant teisinio reguliavimo proporcingumo, siūlytina nustatyti 3 metų terminą, kuris skaičiuojamas nuo narystės uždraustoje organizacijoje pabaigos. 20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 20.
Derinant keičiamo įstatymo
nuostatas tarpusavyje, 4 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti dėstoma kaip valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareiga, o ne kaip traukimą atsakomybėn lemianti sąlyga, t.y. vietoj žodžių „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako“ reikėtų įrašyti žodžius
„valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti“. Taip
pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama nuostata dėl atsakomybės, kai valstybės tarnautojas į pareigas priimamas kolegialios institucijos, pvz. Vyriausybės, sprendimu. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalies antrasis sakinys nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, nustatantį kitokias turimos minėtos informacijos teikimo ar net neteikimo sąlygas. Siekiant išvengti galimo netinkamo įstatymo taikymo, siūlome nustatyti, kad išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti ne bet kokios galios teisės aktai, o būtent įstatymai. Pritarti Paskutiniame sakinyje vietoje žodžių „teisės aktai“ įrašyti „įstatymai“. 22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalis tikslintina, nes, mūsų nuomone, jokie privatūs juridiniai asmenys, o taip pat ir viešieji juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė kaip savininkas ar dalyvis neturi valdymo kontrolės, neturi pareigos teikti jų turimą informaciją apie į valstybės tarnybą priimamų asmenų asmens duomenis.
23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
410
straipsnio 1 dalis prieštarauja šio straipsnio 4 dalies 10 punktui, t.y. nors
visiems valstybės tarnautojams, 4 dalies 10 punkte nurodoma, kad įstatymas netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams, nors keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodoma, kad „Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas <...>‘
5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas be išlygų taikomas valstybės
tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis .“24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
24Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų aiškiau nurodyti įstatymo taikymo santykį šiose dalyse nurodytų Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų įstaigų vadovų bei valstybės pareigūnų ar valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų bei narių požiūriu, t.y. reikėtų arba aiškiai nurodyti, kad jų atžvilgiu įstatymas netaikomas, išskyrus įstatymo 36 ir 37 straipsnius, arba aiškiai nustatyti kitokias įstatymo taikymo taisykles. Pritarti25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 25.
Siekiant keičiamo įstatymo
atsisakyti perteklinės nuostatos dėl įstatymo be išlygų taikymo Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui, arba nustatyti įstatymo taikymo sąlygas ir Vyriausybės kanceliarijos kancleriui. Taip pat siūlome šioje dalyje pirma dėstyti bendrąsias nuostatas dėl įstatymo taikymo be išlygų kanclerių atžvilgiu (su tam tikromis išlygomis Seimo kanclerio atžvilgiu), o po to specialiąsias įstatymo taikymo išimtis kitų Seimo, Respublikos Prezidento bei
26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymų kolizijos, siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba nustatyti Seimo statuto viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, t.y. nurodyti, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereguliuoja Seimo statutas. Pritarti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnyje vietoj žodžių „nereglamentuoti šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai
„nereglamentuoja šis įstatymas“. Pritarti
28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
28Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti, kad minimos 10 valstybės tarnautojų pareigybių grupių yra nurodytos šio įstatymo 1 priede. Tuo tarpu 7 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį reikėtų redaguoti, nes įstatymo priedas ne pats priskiria koeficientus grupėms, o koeficientai grupėms yra priskirti įstatymo 1 priede. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis sakinys.
Taip pat pažymėtina, kad dėstant nuorodą į konkretų įstatymo priedą, ji dėstoma ne kaip nuoroda į įstatymą, skliausteliuose nurodant priedo numerį, o kaip nuoroda į šį priedą, t.y. vietoj nuorodos į „įstatymą (1 priedas) turėtų būti pateikiama nuoroda į „įstatymo 1 priedą“. Pritarti29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje nustatomos tokios institucijų kategorijos kaip „Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti
„atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų
atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. Pritarti iš dalies Institucijų atskaitingumo Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančių kriterijų nustatymas nėra Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, analogiška formuluotė įtvirtina ir galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme (nuo 2008 m.). Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr.
X-1511 patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos. Taip pat tikslinga apibrėžti „atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. 30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8102133
straipsnio 2 dalyje bei 8 straipsnio 1 dalyje minima Respublikos Prezidento institucija ir siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių šioje institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos. Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu. Terminas „Respublikos Prezidento institucija“ vartojamas ir 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte, kurio redakciją taip pat reikėtų tikslinti. Pritarti31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų“ ydinga.
Manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti konkrečias institucijas ir įstaigas arba duoti nuorodą, kur tokios institucijos ir įstaigos yra numatytos. Pritarti32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
su Biudžetinių įstaigų įstatymu, įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „su steigėju“ įrašytini žodžiai „su savininkės teises ir pareigas įgyvendinančia institucija“. Pritarti33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio „aukštąjį“ įrašytini žodžiai „aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį“. Pritarti34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje brauktini žodžiai „be to“. Pritarti35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalies pirmasis ir antrasis sakiniai nedera tarpusavyje, nes pirmame sakinyje kalbama apie specialiuosius reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o antrasis sakinys jau suponuoja, kad į pareigas su tokiais specialiaisiais reikalavimais būtų priimami ir asmenys, kuriems suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atkreipiame dėmesį, kad teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turintys asmenys neturi teisės dirbti ar susipažinti su aukštesne slaptumo žymą turinčia informacija, todėl tokios teisės turėjimas negali būti laikomas sąlyga, atitinkančia reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pritarti36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 1,2,4 36.
Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose yra išskiriamos Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija bei Respublikos Prezidento kanceliarija, nurodant, kad šiose įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų kancleriai, kai šios dalies 5 punkte yra įtvirtinta bendroji norma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių institucijų ir įstaigų vadovai. Kitaip sakant ir minėtųjų trijų valstybės įstaigų atveju į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų vadovai. Pritarti37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
26
Vyriausybės kanceliarijoje yra tik vienas įstaigos vadovas – Vyriausybės kancleris, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte reikėtų nurodyti, kad Ministras Pirmininkas į pareigas priima ne įstaigos vadovus
38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32
straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima Seimo kancleris šio įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka , tačiau Seimo statute jokia speciali Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų priėmimo tvarka nenustatyta, o tik įvardijami pareigybių pavadinimai bei kai kurių iš jų skaičius, todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos redakcija tikslintina. Pritarti39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nuostatas tarpusavyje, 10 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti ir Seimo statute nustatytų specialių Seimo kanclerio priėmimo sąlygų viršenybę šio įstatymo atžvilgiu. Pritarti Komitetas siūlo 10 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute , Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.“40 Seimo kanceliarijos
6
straipsnio 6 dalies nuostatos, nustatančios, kad priėmimą į valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, nedera su šio straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, kurios suponuoja, kad daugelio valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų) priėmimą į pareigas organizuoja ne Vyriausybės įgaliota institucija, o patys juos į pareigas priimantys asmenys. Pritarti Nuostata tikslintina, kad asmenų atranką į valstybės tarnautojo pareigas centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. 41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
redakcija, nebelieka nuostatos „ Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“ .
Pastebėtina, kad priėmus siūlomą pakeitimą, tokia lengvata liktų įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti įstatymų nuostatas. Be to, manytume, kad jeigu tokia lengvata išliktų, ji turėtų būti numatoma Valstybės tarnybos įstatyme. Pritarti iš dalies Galiojančio Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta nuostata, kad „keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą;“ , todėl projekto 11 straipsnio 2 dalis papildytina atitinkamai šia nuostata. 42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1334
straipsnio 3 dalyje konkurso skelbimas siejamas tik su valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimu, t.y. kalbama tik apie jau egzistavusią pareigybę. Todėl lieka neaišku, ar čia nustatyta taisyklė būtų taikoma ir naujai įsteigtai pareigybei. Analogiška pastaba išsakytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatai, kuri neapima naujos įstaigos ir, atitinkamai, naujos įstaigos vadovo pareigybės. Pritarti43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 43.
Keičiamo įstatymo projekto
dalį, nes minėtoje dalyje nenustatyti jokie atvejai ir tvarka, pagal kurią į karjeros valstybės tarnautojų pareigas asmenys gali būti priimami ir be konkurso, o tik išdėstyta blanketinio turinio nuostata. Pritarti Tikslintina redakciniu požiūriu. 44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
atsakomybė būtų taikoma valstybės politikui ar kolegialios valstybės institucijos vadovui, pvz., Ministrui Pirmininkui, už keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos užtikrinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atitiktį įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės politikams negalės būti taikomos tarnybinės atsakomybės priemonės, numatytos įstatymo projekto 31 straipsnyje (jos galėtų būti taikomos tik įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams, priimantiems į pareigas valstybės tarnautojus). Todėl ši 12 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip deklaratyvi. Nepritarti Keičiamo įstatymo
užtikrinti, kad pasirinkti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai atitiktų įstatymo nustatytus reikalavimus. Politikų atsakomybės klausimas būtų sprendžiamas ne Valstybės tarnybos įstatymo, o Konstitucijos ir specialiųjų įstatymų nustatyta tvarka. 45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje prieš žodžius ir skaičių „likus 6 mėnesiams“ įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip“, nes dėl objektyvių priežasčių paskelbti konkursą likus lygiai
neįmanoma. Pritarti46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 46.
Siekiant struktūrinio keičiamo įstatymo 14 straipsnio dėstymo nuoseklumo, šio straipsnio 1 dalis dėstytina po bendrosios nuostatos, nustatančios pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas pagrindus, t.y. iš pradžių turėtų būti dėstomos bendrosios nuostatos dėl pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo pagrindų, o tik paskui nuostatos dėl pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo į atitinkamai pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų bei pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas tvarkų. Pritarti47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
110
straipsnio 1 dalies 10 punkto konstrukcija leidžia valstybės tarnautojui naudoti tarnybos (darbo) laiką kitiems tikslams, jei dirbamas kitas darbas turint keičiamo įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduotą leidimą. Svarstytina, ar analogiškos sąlygos neturėtų būti nustatytos ir funkcijoms, atliekamoms 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, c ir d papunkčiuose numatytais pagrindais. Nepritarti Jei darbas rinkimų, referendumo ir kitose komisijose bus vykdomas pagal darbo sutartį, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata ir taip bus taikoma. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad kai dirbama turint į pareigas priimančio asmens leidimą, išduotą įstatymo nustatyta tvarka, tai užtikrinamas keleto darbų suderinimas, nustatytų maksimalių darbo laiko normų laikymasis, paprastai sudaromas individualus darbo laiko grafikas ir t.t. Analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. 48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 1b 48.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu siūloma suteikti valstybės tarnautojui teisę gauti darbo užmokestį, įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą „už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis)
“. Jei turima mintyje darbo sutartis su čia nurodytais
subjektais ir šios sutarties pagrindu gaunamas darbo užmokestis, tokia sutartis būtų sudaroma ir užmokestis gaunamas vadovaujantis bendrosiomis keičiamame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, o teisė būti rinkimų, referendumo ir kitų komisijų tarybų nariu (bei gauti už tai atlyginimą) jau yra nustatyta 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje. Todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos atsisakytina kaip perteklinės. Pritarti Tikslintina redakciniu požiūriu. 49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
49Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 papunktyje,
atsižvelgiant į Socialinio draudimo pensijų įstatyme (2018 m. sausio 1 d. redakcija) vartojamas sąvokas, brauktinas perteklinis žodis „valstybinio“. Pritarti50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „ar įstatymo nustatytai kadencijai“ siūlome įrašyti žodžius „kituose įstatymuose nustatytai kadencijai“, nes paties keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi įstaigos vadovai į pareigas priimami 4 metų kadencijai, todėl palikus esamą formuluotę, tai suponuotų, kad valstybės tarnautojų teise
nuostatos, numatančios „įstatymo nustatytą kadenciją“. Pritarti51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 51.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu“. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Pritarti52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
223
įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, numatančios, kad teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą turi asmuo, kuris dėl darbo užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydina iš pareigų, pagrįstumas. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė suponuoja, kad net ir tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojas atsistatydina dėl darbo, pavyzdžiui, bet kurios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje, jam pabaigus tarnybą šioje užsienio valstybės institucijoje paliekama teisė atkurti valstybės tarnautojo statusą Lietuvos Respublikoje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui, kuriame kaip pagrindas atkurti valstybės tarnautojo statusą yra atsistatydinimas iš pareigų dėl sutuoktinio darbo užsienyje (pavyzdžiui, statybų bendrovėje Moldovos Respublikoje). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkto pirmojoje dalyje kalbama apie išvykimą kartu su priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu, o antrojoje – tik apie perkėlimo laikotarpio pabaigą.
Todėl vertinant šių nuostatų tarpusavio santykį, nėra iki galo aiškus tikrasis šių normų turinys. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad visose keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatose kalbama apie tos pačios kategorijos asmenis bei jų teisės atkurti valstybės tarnautojų statusą įgyvendinimą, siūlome vartoti tą pačią šiuos asmenis apibrėžiančią formuluotę, t.y. vartoti arba formuluotę „šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti asmenys“, arba formuluotę „asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą“. Pritarti Tikslinti redakciniu požiūriu. 53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią profesinių sąjungų atstovams jų veiklai būtų skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką būtų mokamas darbo užmokestis. Pastebėtina, kad Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje profesinių sąjungų atstovams jų pareigoms atlikti yra garantuojama ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomas įtvirtinti reguliavimas neturėtų būti derinamas su Darbo kodekso nuostatomis arba jo apskritai atsisakyta. Nepritarti Dėl valstybės tarnybos santykių specifikos teisinis reguliavimas, nustatytas Valstybės tarnybos įstatyme, nebūtinai turi sutapti su teisiniu reguliavimu, nustatytu Darbo kodekse. 54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio nuostatos stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje s iūlytina išbraukti žodžius ,,ir atlyginimą“ (kadangi visas keičiamo įstatymo 17 straipsnis reguliuoja valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis). Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 17 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžio
„teismui“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos administracinių bylų
teisenos įstatymo“. Pritarti iš dalies Pirmojoje šio straipsnio dalyje nustatomas bendras leidimas dirbti kitą darbą, jei tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tuo tarpu leidimų sistema taikoma tik darbui pagal darbo sutartis, kadangi paprastai darbas pagal darbo sutartį, susijęs su ilgesniais įsipareigojimais, būtinybe suderinti darbo laiką, laikytis maksimalių darbo laiko normų ir t.t. Tuo tarpu darbas taip pat gali būti atliekamas pagal civilines ar autorines sutartis. Manytina, kad pareigos gauti leidimą ir šiais atvejais nustatymas nepagrįstai padidintų administracinę naštą valstybės tarnautojui, kita vertus pareikalautų daug laiko ir žmogiškųjų išteklių, siekiant užtikrinti sklandų tokių leidimų išdavimo procesą. O tikslingumas tokio reguliavimo būtų labai abejotinas. Kitos nuostatos tikslintinos. 55 Seimo kanceliarijos
1
straipsnio 1 dalis nustato besąlyginę valstybės tarnautojo prievolę tobulinti kvalifikaciją. Kadangi kvalifikacijos tobulinimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei nenustatant įstatyme jokių kvalifikacijos tobulinimo kriterijų, įmanoma situacija, kad minėta prievolė galėtų būti įgyvendinama tik rinkoje siūlomomis mokamomis priemonėmis.
Kadangi šios valstybės tarnautojo prievolės finansavimas iš institucijos ar įstaigos lėšų numatomas tik kaip galimybė, visas šis straipsnis vertintinas kaip nepagrįstai bloginantis valstybės tarnautojų padėtį nustatant su jo statusu susijusią prievolę, galinčią pareikalauti papildomų finansinių sąnaudų. Pritarti iš dalies Nuolatinis valstybės tarnautojų kompetencijų profesionalumo didinimas turėtų būti ne neatsiejamu valstybės tarnybos atributu, nes tai susiję su valstybės tarnautojo profesijos prestižu. Iš dalies valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas yra pirmiausia institucijos, kurioje dirba atitinkamas valstybės tarnautojas, interesas (jos atsakomybė), į tokią, kur šia atsakomybe institucija dalinasi su pačiu valstybės tarnautoju, t. y. ne tik darbdavys, bet ir pats darbuotojas turi aktyviai dėti pastangas, būti suinteresuotas tobulinti savo kvalifikaciją ( t. y.tas žinias gauti tuo metu, kai tai yra reikalinga arba kai gali tarnautojas (t. y. nebūtinai visa tikslinė grupė vienu metu), taip pat užtikrinant suteikiamų žinių vienodumą. Tačiau nustatant besąlyginę valstybės tarnautojo prievolę tobulinti kvalifikaciją ir kvalifikacijos tobulinimo tvarką pavedant Vyriausybei, įstatyme turėtų būti numatyti kvalifikacijos tobulinimo kriterijai. Įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti kuo efektyvesnį įstaigos uždavinių įgyvendinimą, turėtų būti suinteresuoti įstaigos valstybės tarnautojų tobulėjimu ir turėtų skirti atitinkamą lėšų dalį jų kvalifikacijos tobulinimui. 56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 56.
Nors analogiškas terminas nustatytas dabar galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, siūlytina svarstyti, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas 17 kalendorinių dienų terminas yra objektyviai pagrįstas ir būtinas, atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose įstatymuose panašaus pobūdžio terminai nustatomi dažniausiai siejant juos su kitokia trukme – 14 kalendorinių dienų, 15 kalendorinių dienų, dviem savaitėmis ir pan. Spręsti pagrindiniam Komitetui Analogiškas terminas nustatytas ir dabar galiojančioje įstatymo redakcijoje. 57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kiek laiko laimėjusio konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Pritarti58 Seimo kanceliarijos
4
straipsnio 4 dalies formuluotė „toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje“ yra ydinga. Pažymėtina, kad formaliai valstybės institucijos ir įstaigos yra toje pačioje vietoje (pagal buveinės adresą), o skirtingose gyvenamosiose vietovėse gali būti institucijos ar įstaigos padaliniai arba konkreti valstybės tarnautojo tarnybos vieta gali skirtis nuo gyvenamosios vietovės, kurioje esančiu adresu registruota valstybės institucija ar įstaiga. Pritarti59 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 59.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje dėstomas pavyzdinis bei nebaigtinis valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas „Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje
“ yra perteklinis ir netikslingas. Pritarti
60 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
straipsnio 1 dalies 3 punkto redakciją siūlytina patikslinti, aiškiai nurodant, kad ši nuostata netaikytina įstaigos vadovui, priimtam į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Pritarti61 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2423
straipsnio 2 dalies loginė struktūra tikslintina – sąlyga laikinam valstybės tarnautojo perkėlimui turėtų būti atitikimas ne jo (esamos) pareigybės, o pareigybės, į kurią jis perkeliamas, specialiesiems reikalavimams. Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis. Pritarti62 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3851
straipsnio 5 dalyje (ar kitose įstatymo projekto nuostatose) reikėtų aptarti atvejus, kada valstybės tarnautojas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesutinka patikrinimo laikotarpiui laikinai būti perkeltas į kitas pareigas (galbūt tikslinga papildyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindą). Pritarti63 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
63Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalis pildytina, reglamentuojant atvejus, sąlygas ar tvarką, kada pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ilgiau nei trejus metus.
Pritarti iš dalies Iš dalies atvejai nurodyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje: jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (šiuo atveju bus taikomos tarptautinės sutarties ar ES teisės aktų nuostatos); perkeltas kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 64 Seimo kanceliarijos
straipsnio nuostatas įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų vertinimą vykdytų tik jų vadovai (5 dalis), o vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas nešališkumo ir skaidrumo principų aspektu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatas analogišką pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t.y. profesinėmis sąjungomis. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nustatantis blogesnę valstybės tarnautojų padėtį (palyginus su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis).
Pritarti Projekte taip pat numatyta, kad įstaigose sudaromos komisijos, kurios tais atvejais, kai vertinamas valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, taip pat kitais atvejais – į pareigas priimančiam asmeniui pareikalavus, pateiktų išvadą dėl valstybės tarnautojų veiklos vertinimo, o galutinį sprendimą priimtų į pareigas priimantis asmuo. Manytina, kad tikslinga vienu iš tokios komisijos narių numatyti ir profesinių sąjungų atstovą, nes ir galiojančioje redakcijoje taip pat vienas ( iš penkių) vertinimo komisijos narys turėjo būti profesinių sąjungų atstovas. 65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
įstatymo 25 straipsnio 9 dalis neturėtų būti papildyta punktu, numatančiu galimybę karjeros valstybės tarnautoją, kurio kasmetinė tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nes gali būti situacijų, kada tiesiog objektyviai pareiginės algos koeficientas negalėtų būti sumažintas net 0,5 (jei iki tarnybinės veiklos vertinimo jam jau ir taip būtų nustatytas minimalus tai pareigybei taikomas koeficientas). Pritarti Pritarus pastabai, siūlytina pildyti 9 dalies 1 punktą. Tikslinga tada dar apsvarstyti papildomai, kad jeigu valstybės tarnautojas nesutinka eiti žemesnių pareigų, gali būti atleidžiamas iš pareigų. 66 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
teisinio aiškumo bei tikrumo reglamentuojant valstybės tarnautojo statusą bei santykį su tiesioginiu vadovu, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kokiais pagrindais (motyvais) tiesioginis vadovas gali siūlyti atlikti neeilinį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą.
Nepritarti Manytina, kad pareigos motyvuoti siūlymą atlikti neeilinį vertinimą pakanka, nes pateikus baigtinį sąrašą pagrindų (motyvų) būtų sukurtas pernelyg kazuistinio pobūdžio teisinis reguliavimas, sukelsiantis praktinio taikymo problemų. Be to, vargu ar apskritai būtų įmanoma tokį sąrašą parengti, kad būtų numatytos visos įmanomos tarnybos santykiuose galinčios pasitaikyti situacijos. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
punkte nustatyta, kad viena sudėtinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalių yra apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Kaip ši darbo užmokesčio sudėtinė dalis apskaičiuojama, nenustatyta, tikriausiai preziumuojant, kad būtų taikomos Darbo kodekso nuostatos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 144 straipsnį, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis . Tačiau keičiamo įstatymo 26 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas už minėtą darbą . Pritarti Tikslinga panaudoti DK formuluotes. 67 Seimo kanceliarijos
1
straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti konkretų įstatymo priedą, kuriame yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Pritarti68 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 68.
Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Vertinant šios imperatyvios nuostatos turinį, nėra aiškus jos praktinis įgyvendinimas bei iš to galinčios kilti teisinės pasekmės. Atkeiptinas dėmesys, kad Seimas, vykdydamas savo konstitucines įstatymų leidybos funkcijas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Seimo, kaip kolegialios institucijos, savo įgaliojimus įgyvendinančio visiems Tautos atstovams laisvai balsuojant dėl visų Seime svarstomų klausimų, sprendimas negali būti varžomas ar ribojamas išankstinių trečiųjų subjektų priimamų sprendimų. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ir minėtu klausimu, t.y. dėl nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygto bazinio dydžio, Seimas balsuos laikantis tų pačių procedūrų bei tvarkos, kaip ir dėl bet kurio kito jo priimamo teisės akto, todėl balsavimo rezultatai gali būti įvairūs, įskaitant ir sprendimą nepatvirtinti sulygto bazinio dydžio. Be to, Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis. Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti.
Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Nepritarti Tokia nuostata įtvirtina ir galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme ir projekte ji nekeičiama. Taip pat tikslinga būtų papildomai įtraukti į projektą nuostatas dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo valstybės tarnyboje, kas ir buvo galiojančios redakcijos 51 straipsnyje. 69 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis papildytina ir nuostatomis, kada pareiginė alga nustatoma, ją keliant ar mažinant valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai. Nepritarti
valstybės tarnautojo vertinimo rezultatus. 70 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
darbo laiko apskaičiavimo reguliavimą, siūlytina keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą“. Be to, šią dalį reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti, koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių, pvz., viršvalandžiai, darbas poilsio dienomis ir švenčių dienomis. Pritarti Tikslinga panaudoti DK formuluotes. 71 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 71.
Nėra aišku, ar keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje turima omenyje tai, kad priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesiui per kalendorinius metus laikotarpiui, ar, vis dėlto, turima omenyje tai, kad per visą valstybės tarnautojo tarnybos tam tikroje institucijoje ar įstaigoje laiką priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Pritarti72 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
VI skyrius pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pritarti73 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnį, reglamentuojantį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, 29 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti valstybės tarnautojų skatinimą, tikslintina vartojama terminologija ir įvardytinas įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, skatinimas. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nes ji suponuoja, kad, pavyzdžiui, savivaldybės meras gali skatinti valstybės tarnautojus, kuriuos į pareigas priima Vyriausybė. Pritarti iš dalies Tikslintina redakciniu požiūriu. Skatinami gali būtų visi valstybės tarnautojai ir nebūtinai tik per vertinimo procedūrą, todėl vardyti valstybės tarnautojų rūšis netikslinga. 74 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
žodis „1 arba 2“. Pritarti75 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 75.
Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalies nuostatos „arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams“ yra perteklinės, nes valstybės tarnautojo pareigos nustatomos keičiamo įstatymo 15 straipsnyje, veiklos principai – 3 straipsnyje, o keičiamo įstatymo pažeidimas jau yra laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu pagal ankstesnes šio punkto nuostatas. Nepritarti Tačiau valstybės tarnautojo pareigos ir veiklos principai gali būti nustatomos ir kituose dokumentuose, pavyzdžiui, pareigybės aprašyme, įstaigos vidaus tvarkos taisyklėse ir pan. Keičiamame įstatyme nustatyti tik pagrindiniai (bendrieji) valstybės tarnautojų veiklos principai. 76 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalyje dėstomas beveik baigtinis šiurkščių pažeidimų sudėčių sąrašas, svarstytinas šio straipsnio 5 dalies, kurioje bendrai apibrėžiami šiurkštaus pažeidimo požymiai, tikslingumas. Galbūt tikslinga šios dalies nuostatas dėstyti šio straipsnio 6 dalies 12 punkte, numatančiame bei apibrėžiančiame ir kitus galimus šiurkščius pažeidimus, neišvardintus šios dalies 1-11 punktuose. Pritarti77 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
aiškiai nurodant subjektą, kurio sprendimu pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Šis asmuo nurodomas straipsnio 2 dalies 2 punkte (jam nustatoma pareiga priimti sprendimą dėl nusižengimo), tačiau apibrėžiant pačią tyrimo pradžią, nurodoma subjektų iniciatyva, o ne sprendimas (1 dalis), informacijos gavimas kaip tyrimo pradžios pagrindas (1, 2 dalys), o konkretus subjektas ir jo sprendimas nėra įvardijami. Pritarti Nurodyti konkretų subjektą, kuris priima sprendimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, o ne parodo iniciatyvą. 78 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3813 78.
Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje bei
„atitinkamai“. Pritarti79 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
vartojama buitinio pobūdžio formuluotė „iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą“ keistina procesinėse teisės normose vartojamais terminais. Juolab, kad aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojami ir terminai „baudžiamasis procesas“, „administracinio nusižengimo teisena“. Pritarti80 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso
Atsakomybės taikymą nustatančiuose įstatymuose paprastai nėra nustatomas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas, o tai paliekama spręsti atsakomybę taikančiam subjektui. 81 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
punkte, kaip tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, traktuotina tai, kad „tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo “ (išskirta – mūsų). Nors analogiška nuostata yra galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktą tikslinti, nes pagal išdėstytą formuluotę galima suprasti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja.
Pritarti Tikslintinos nuostatos stilistiniu požiūriu. 82 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
dalies 5 punkte nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė
„tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą“ savo logine
konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Kaip jau buvo minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, viešieji interesai apibrėžiami kaip „visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, taigi bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik pažeidžiant viešąjį interesą. Nepritarti Analogiška nuostata įtvirtinta ir galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme. Pažymėtina, kad ne visi tarnybiniai nusižengimai yra susiję su viešojo intereso pažeidimu (pvz. darbo drausmės pažeidimai (vėlavimas į darbą ir kt.). 83 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima pats įstaigos vadovas, nėra aiškus keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, pagal kurią sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens žalos atlyginimo, įgyvendinimas. Manytume, kad tokiu atveju ne pati įstaiga, kurios vadovas priėmė neteisėtą sprendimą neleisti tarnautojui dirbti kito darbo, o įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo (ar jo įgaliotas asmuo) turi regreso tvarka reikalauti iš įstaigos vadovo žalos atlyginimo. Nepritarti Analogiška nuostata įtvirtinta ir galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme.
Šiuo atveju būtų taikomos keičiamo įstatymo 36-37 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę ir regreso teisę. 84 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina materialinę žalą tik tuo atveju, jeigu jis ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Kitaip sakant, įstatymo projektas nereguliuoja atvejų, kai valstybės tarnautojas institucijai ar įstaigai padarytų materialinę žalą ne vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, o padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Pritarti Jeigu valstybės tarnautojas padarytų žalos atlikdamas vidaus administravimą, jam irgi turėtų būti taikoma materialinė atsakomybė. 85 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3637
įstatymo 35-37 straipsniuose nurodyti, kokio įstatymo nustatyta tvarka valstybės tarnautojų ir įstaigų ginčai dėl materialinės žalos atlyginimo nagrinėjami teisme. Nepritarti Numatyta, kad žala atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl abejotina ar siūlomos nuorodos šiuo atveju į kitus įstatymus būtinos, nes pasikeitus tokio įstatymo pavadinimui, reikėtų vien redakciniu aspektu tikslinti labai daug teisės aktų. 86 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
reglamentuojama žalos atlyginimo išieškojimo tvarka. Pritarti iš dalies Keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalis nustato savanorišką žalos atlyginimą, tuo tarpu 37 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje kalbama apie žalos išieškojimą.
Nuoroda į 36 straipsnio 7 dalį reikalinga, siekiant pabrėžti, kad valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų nenutraukia žalos išieškojimo proceso ir regreso atveju. Neatmestina galimybė atlyginti žalą savo noru. 87 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
valstybės tarnautojo nedarbingumo ar atostogų laikas, kaip tai numatyta šios dalies 1 punkte, kuriame reglamentuojama iš esmės analogiškas nušalinimo nuo pareigų pagrindas. Pritarti Tikslintinas 2 punktas. 88 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
deleguotoji įstatymų leidyba, todėl nėra aiškus keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, turinys. Pažymėtina, kad nors ir Vyriausybei indeksavus šį dydį, tam, kad šis naujas indeksuotas dydis būtų taikomas, jis turi būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, minėtoji nuostata tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar šis delspinigių dydis vienkartinis, o jei ne – už kokį laikotarpį taikomas
89 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 46 straipsnio 1 dalį ir vietoje žodžių
90 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 90.
Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, jei jis atleidžiamas pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės . Atkreiptinas dėmesys, kad ne visų valstybės politikų ar kolegialių valstybės institucijų įgaliojimai siejami su apibrėžtos trukmės kadencija (Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, ministrai), todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas šiuo aspektu. Be to, pažymėtina, kad valstybės politikų ir kolegialių valstybės institucijų kadencijų (įgaliojimų) trukmė yra skirtinga, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą de facto ilgiau ėjęs pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas tokios garantijos neįgytų, tačiau į ją turėtų teisę trumpiau pareigas ėjęs tarnautojas (pavyzdžiui, Respublikos Prezidento patarėjas ir mero patarėjas). Pritarti Tikslintina 1 dalis. 91 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalį su Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos
92 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
straipsnio 7 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Pritarti93 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 93.
santrumpos „MMA“ vartotina pilna formuluotė – „minimalių mėnesinių algų“. Pritarti94 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
patikslinti, koks terminas čia turimas mintyje – 7 kalendorinių dienų ar 7 darbo dienų, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šio straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje terminai apibrėžiami aiškiai (14 kalendorinių dienų, 3 darbo dienos). Pritarti95 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
garantija tikriausiai taikytina ne tik valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką (vaikus) iki trejų metų, bet ir tarnautojui, auginančiam tokio amžiaus įvaikį (įvaikius) (atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 41 ir 48 straipsniais siūlomą reguliavimą, pagal kurį vaikai ir įvaikiai traktuojami vienodai). Pritarti96 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
punkto nuostata, kad Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie
„asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų <...> už
pareigūno vardo pažeminimą“ diskutuotina. „Valstybės tarnautojo“ ir
„pareigūno“ sąvokos nėra tapačios ir apima skirtingus subjektų ratus, todėl
nėra aišku, ar siekiama kaupti duomenis tik apie tuos pareigūnus, kurie atleidimo metu turėjo valstybės tarnautojo statusą, ar apie visus pareigūnus, kurie, ir nebūdami valstybės tarnautojais, buvo atleisti iš pareigų šiuo pagrindu. Pritarti
97 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06
97.
Pagal keičiamo įstatymo 1 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės: teismo kancleris ir vyriausiasis patarėjas – 4 grupei, skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, ir patarėjas – 7 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai tiesioginiam vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Svarstytina, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus. Pritarti Priedas tikslintinas, atskiriant valstybės tarnautojų grupes. 98 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
minimo skyriaus vedėjo kategorija. Atkreiptinas dėmesys, kad 6 eilutėje minimas skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, o 7 eilutėje – skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas. Todėl lieka neaišku, kas turima omenyje nurodant trečią skyriaus, kuris nei priklauso, nei nepriklauso kitam struktūriniam padaliniui, vedėjo kategoriją. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06
99.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 priedas neturėtų būti papildytas pareigybėmis, nurodytomis kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo projekto 11 straipsnyje – valdybos viršininkas; biuro, tarnybos viršininkas. Nepritarti Pastaboje nurodomos pareigybės – statutinių valstybės tarnautojų, o jiems Valstybės tarnybos įstatymas nebus taikomas. 100 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06
skirtingos formuluotės: „Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas“, „ pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas“, „teismų savivaldos institucijų aptarnavimas “, „ pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas“. Svarstytina, ar nereikėtų šias formuluotes vienodinti atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą įtvirtinti formuluotę
„<...> kuria vykdomos viešojo administravimo funkcijos ir (arba)
padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas“. Pritarti101 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06
valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdžių yra numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas. Pažymėtina, kad Lietuvoje administruojami ne tik Europos Sąjungos struktūriniai fondai, bet ir Europos Sąjungos investiciniai fondai, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Svarstytina, ar vienų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus) išskyrimas kitų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos investicinius fondus) atžvilgiu yra pagrįstas.
102 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
būti pateikta nuoroda į šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, nes būtent šioje, o ne 4 dalyje reglamentuojama kompensacijos mokėjimo tvarka. Pritarti103 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos „<...>įvertina šių pareigybių atitiktį šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtai valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos turinio neatitinkančių pareigybių sąrašus<...>“. Siūloma nuostata svarstytina. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareigybių aprašymus (išskyrus įstaigų vadovų) tvirtina įstaigų vadovai, kurie atsako ir už pareigybės aprašymo turinį, todėl valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos sudarymo tikslas neaiškus. Jeigu šios dalies nuostatas būtų nuspręsta įtvirtinti, siūlytina nustatyti, kad valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija peržiūri ne valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, o valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir/ar funkcijas. Pritarti Nuostatos tikslintinos. 104 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
svarstytinas keliais aspektais. Neaišku, kas ir kokia tvarka nustatys, kad vienos pareigybės funkcijos yra to paties pobūdžio kaip kitos pareigybės funkcijos.
Pažymėtina, kad pareigos užimamos ar asmuo į kitas pareigas perkeliamas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, o ne įvertinus pareigybės funkcijų pobūdį. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisę užimti ar būti perkeltam gali turėti keli valstybės tarnautojai, todėl perkeliant tarnautojus iš vienų pareigų į kitas turi būti laikomasi ir kitų įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai siūlomos nuostatos tobulintinos. Pritarti105 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
„tampa valstybės tarnautojais“ siūlytina vartoti labiau keičiamame įstatyme
vartojamą terminologiją atitinkančią formuluotę „įgyja valstybės tarnautojo statusą“. Pritarti106 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15
neaiškios ir neišbaigtos. Siekiama aptarti atvejus, kai iki projekto įsigaliojimo valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė nei maksimali jo pareigybei nustatyto koeficientų intervalo riba (pagal keičiamo įstatymo 1 priedą). Tokiu atveju siūloma nustatyti individualų koeficientą. Tačiau šio koeficiento nustatymas ir jo taikymas reglamentuojamas prieštaringai. Viena vertus, akivaizdu, kad paisant teisėtų lūkesčių ir darbo užmokesčio nemažinimo principų, individualus koeficientas turėtų būti didesnis nei maksimali koeficientų intervalo riba, tačiau projekte tai aiškiai nepasakoma, nurodoma, kad
„valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei
algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su <....> 1 priede <...> nustatytais pareiginės algos koeficientais“, kas interpretuotina įvairiai.
Kita vertus, šioje projekto nuostatoje, reguliuojant individualaus koeficiento taikymo trukmę, nurodoma, kad individualiai nustatyta pareiginė alga „<...> būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir kol šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“ (išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju pareiginė alga ir taip būtų didesnė nei pagal pareigybę priklausančio koeficientų intervalo maksimali riba, bei į keičiamo įstatymo
aptariamoje projekto 3 straipsnio 15 dalies nuostatoje siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatai ir praktiškai negalės būti taikomas. Pritarti Nuostatos tikslintinos. 107 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06 * 107.
Projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis, numatančiomis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusių valstybės tarnautojų pareiginių koeficientų, kurie bus taikomi pagal naująją redakciją, nustatymo tvarką (nes projekte aptarti tik tie atvejai, kada gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė arba didesnė už šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią didžiausią pareiginę algą). Pritarti iš dalies
įstatymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę patenka į šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia). 108 Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė 2018-05-09 * Projekto
d. Atkreipiame dėmesį, kad Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIIP-1809), kuriuo keičiami Valstybės tarnybos įstatymo 8, 10, 44 straipsniai, dėstomi ant galiojančios redakcijos ir neatitinka naujos redakcijos projekto turinio. Pastarojo projekto numatomas įsigaliojimo terminas yra toks pat – 2019 m. sausio 1 d. Jei projektas Nr. XIIIP-1809 būtų priimtas, šiuo projektu Nr. XIIIP-1596 teikiamo pakeitimo sklandus inkorporavimas į suvestinę Valstybės tarnybos įstatymo redakciją būtų neįmanomas. Į tai atsižvelgtina realizuojant šio įstatymo projekto teisėkūros procedūras. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-03-1228 Siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas projekte (toliau -Įstatymo projektas) esančią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį išdėstyti sekančiai:
tarnautojui mokamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;
2) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
3) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
4) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;
5) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. 3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 40 procentų pareiginės algos; 4.
Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti
Dalis išvardintų prie mokų projekte numatytos. Pritarus siūlymui priemokų ir priedų dydžiai viršytų 100 procentų, kas prieštarautų konstitucinei doktrinai dėl darbo užmokesčio, dėl pareiginės algos ir priedų bei priemokų dydžių santykio. Statutiniams valstybės tarnautojams šis įstatymas nebūtų taikomas. 2. Ernestas Jasaitis 2018-03-12
Siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis iš šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. dėl priedų ir priemokų skyrimo. Įstatymo projekte, priešingai nei šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nėra paliktos efektyvios, pagrįstos, teisėtus darbuotojo lūkesčius atitinkančios ir ilgametėje praktikoje pasiteisinusios valstybės tarnautojų finansinės skatinimo ir motyvavimo priemonės. Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę įstaigos vadovui, atsižvelgus į esamas aplinkybes ir įstaigos disponuojamas lėšas, finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojams skiriant jiems riboto dydžio priemokas už darbą kenksmingomis, ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, už darbą, susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu. Priemokos valstybės tarnautojams praktikoje skiriamos už svarbių, jų funkcijose nenumatytų, papildomų darbų atlikimą ir funkcijų vykdymą , kompensuojant darbuotojui už laikinai išaugusį darbo krūvį, sudėtingų, privalomų pagal teisės aktus ar svarbių įstaigos veiklai užduočių vykdymą, ar už darbą kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 str.
įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 10 str. nustato darbuotojo teisę gauti priemoką už papildomą darbo krūvį ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą. Pritarus Siūlymui būtų užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vienodos darbuotojų, tiek dirbančių pagal darbo sutartis, tiek valstybės tarnautojų, teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Darbas vykdant ES remiamus projektus ar tarptautinius projektus, kurių trukmė ribota (1 mėn iki 5 metų) (ilgalaikė veikla, papildomos ataskaitos, paraiškų, projektų aprašymų rengimas ir derinimas, atskira apskaita, atsiskaitymai, veiklų tikrinimai, dalyvių anketų rinkimas ir suvedimas į informacines sistemas, informacijos teikimas dar 5 metus projektui pasibaigus ir dar krūva visokių reikalų papildomai. Tam ES projektuose yra net skirtos Netiesioginės išlaidos, būtent tokiems papildomiem administravimo darbams atlikti. Darbo krūvis 0,25 ar 0,5 etato, kas sudaro apie 150-300 Eur. darbo užmokestį Privalomi pagal įstatymus ar kitus teisės aktus trumpalaikiai/vienkartiniai darbai: metinė inventorizacija, viešųjų pirkimų ir pan. komisijos, nereikalnigo turto nurašymo komisijos, projektinių paraikškų rengimas, įvairios ataskaitos, papildomos informacijos surinkimas ir apdorojimas, teisės aktų projektų rengimas ir pan.
Neplanuoti, nenumatyti darbai, sergančio dar Atsižvelgti Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojui gali būti apmokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų būtų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nebūtų nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustatytų įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvautų projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gautų apmokėjimą, valstybės tarnautojui nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų būtų nemokamas. 3. Ernestas Jasaitis 2018-03-12 Nauja 1.
Įstaigos vadovas
Projekte tokios sąvokos įtvirtintos. 4. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, 2018-03-08
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – Projektas) 2 priedo
„Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes
kriterijai“ 1.2 papunkčio 5 stulpelyje „ Kitos valstybės institucijos ir įstaigos“ nurodytas kriterijus „Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas“. Lietuvoje administruojami ne tik Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai, bet ir investiciniai paramos fondai. 2013 m. gruodžio
(toliau – Reglamentas) nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui (toliau – EJRŽF) taikytinos bendros nuostatos. Pagal Reglamento 1 straipsnį šie penki fondai kartu vadinami Europos struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais. Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio
ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.8 papunktį, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) dalyvauja diegiant ir įgyvendinant valstybės paramos, Europos žemės ūkio garantijų fondo, EŽŪFKP, Europos žuvininkystės fondo ir EJRŽF priemonių administravimo sistemą.
Taigi NMA yra institucija, administruojanti ES investicinius paramos fondus. Pastebėtina, kad struktūrinių paramos fondų administravimo procesas iš esmės yra panašus į investicinių fondų, todėl vienų institucijų (administruojančių struktūrinius fondus) išskyrimas kitų institucijų (administruojančių investicinius fondus) atžvilgiu nėra teisingas. Visos institucijos, administruojančios ESI fondus, atlieka iš esmės tapačias ir vienodai svarbias funkcijas. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projekto 2 priedo 1.2 papunkčio 5 stulpelį taip: 1.2.
dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
savivaldybių vidaus auditorių asociacija 2018-03-18 * Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba (toliau
(toliau – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (projektas)) teikia pastabas dėl šio teisės akto (projekto) 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai nuostatų:
direktoriaus pareigybės pozicija. T. y. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės priskyrimas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eik Nr. 4*) ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 4) neatitinka:
1) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statuso, reglamentuoto teisės aktuose, t y. savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija; savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1, 2 d.); 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo, t. y. savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės vykdomoji institucija) yra viena iš už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingų institucijų, t.y. viena iš institucijų atsakingų už savivaldybės atliekamas funkcijas, jų vykdymą: savivaldybių savarankiškąsias funkcijas (daugiau nei 43 funkcijos) ir valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijas (37 funkcijos ir kt.) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7 str.). Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija yra žemiau (Eil. Nr. 4) nei direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) pareigybės pozicija (Eil. Nr. 3), nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai (t.y. įstaigai veikiančiai ne yįsoje valstybės teritorijoje) ir jis yra įstaigos vadovas.
Siūlome, įvertinant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statusą, reglamentuotą teisės aktuose, bei savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą , savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės poziciją priskirti Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3), prilyginti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil Nr. 3);
audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicija. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicijos neišskyrimas ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 5; 6) neatitinka Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo: nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų; patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai; teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo; vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 p.). T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamos funkcijos: vertinti viešojo juridinio asmens vadovo veiklą ir teikti rekomendacijas viešojo juridinio asmens veiklos gerinimui.
Taip pat neįvertinama tai, kad, išskirtinai nei kiti karjeros valstybės tarnautojai, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį, jam pavaldžius arba jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str. 6 d.), t. y. dalyvauti savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; pavaduoti įstaigos kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus; dalyvauti darbo grupėse ir kt. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) numatytą darbo užmokesčio dalį: 1) gauti priedą už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; 2) gauti priemoką už pavadavimą, t. y. teisės aktai draudžia Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovui ir vidaus auditoriams pavaduoti kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai yra taikoma praktika mokėti priemoką už pavadavimą tik tais atvejais, kai pavaduojamo darbuotojo darbo funkcijų pobūdis yra skirtingas nei pavaduojančio darbuotojo darbo funkcijų pobūdis; 3) gauti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, kadangi Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditorių atliekamos funkcijos/darbo pobūdis nėra susijęs su darbu poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandiniu darbu ir budėjimu. Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai (priešingai, nei kiti valstybės tarnautojai) turi teisę gauti darbo užmokestį, kurį sudaro: 1) pareiginė alga, t. y. nustatytas (fiksuotas) pareiginės algos koeficientas (Įstatymo (projekto) 26 str. 1 d. 1p.); 2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus, ir šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos (Įstatymo (projekto) 28 str. 2 d.). T. y.
T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti: 1) 40 procentų pareiginės algos priemokos už pavadavimą; 2) gauti apmokėjimą už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir tai apmokama pagal sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius arba, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti šio apmokėjimo įkainių dydis gali būti dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga (Įstatymo (projekto) 26 str. 2 d.). Vadinasi, esant dabartiniam reglamentavimui, t. y. taip kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte)), Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams nėra galimybės gauti darbo užmokestį atitinkantį teisės aktuose reglamentuotų darbo funkcijų sudėtingumui, t. y. pagal reglamentuotą darbo užmokesčio sistemą Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai realiai turės galimybę gauti darbo užmokestį susidedantį tik iš: 1) pareiginės algos ir 2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t.y. tų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurios privalomos mokėti visiems valstybės tarnautojams. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, realiai neturės galimybės gauti darbo užmokesčio dalies, kurią turi teisę gauti kiti valstybės tarnautojai, t. y.: 1) 40 procentų pareiginės algos (priemoka už pavadavimą); 2) ir daugiau, kai dalyvaujama projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis (galimybė gauti dvigubą konkretaus valstybės tarnautojo pareiginę algą). Vadinasi, Vidaus audito tarnybos.
Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitu valstybės tarnautoju. Siūlome, įvertinant Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir išvengiant situacijos, kai Vidaus audito tarnybos , Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų, įvesti/reglamentuoti Vidaus audito tarnybos , Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės poziciją. Ją priskiriant Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil Nr. 4);
vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės pozicijos, nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) yra reglamentuojamos kitos audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijos: vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, savivaldybės kontrolierius. Siekiant išvengti diskriminacinio aspekto išskiriant tik kai kurias (tam tikras) audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijas ir atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte išdėstytas pastabas, siūlome:
1) vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 7 (kaip ir vyriausiojo valstybinio auditoriaus); 2)vyresniojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 8 (kaip ir vyresniojo valstybinio auditoriaus);
3) vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil.
Nr. 9 (kaip ir valstybinio auditoriaus); 4) vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 10 (kaip ir valstybinio auditoriaus padėjėjo). Prašome, svarstant Komitete Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII- 1316 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija), atsižvelgti į VSVAA pateiktus pasiūlymus ir jiems pritarti, t. y. VSVAA pateiktus pasiūlymus perkelti į šio teisės akto 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai nuostatas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, 2 lapai. Spręsti pagrindiniam komitetui Tikslinga sistemiškai spręsti ir derinti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus, neišbalansuojant sistemos ir atsižvelgiant į įstaigų statusą, pareigybių grupes. 6. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-03-15 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, o būtent jo 51 straipsnyje, yra pateikiama kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje samprata ir tikslai. Tuo tarpu pateikiame Projekte minėto teisinio reguliavimo jau nėra. NPPSS pažymi, kad kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje yra neatsiejama socialinio dialogo skatinimo forma, kuri ne tik padeda siekti valstybės tarnautojų darbo sąlygų gerinimo, bet ir kuria sveiką ir socialiai saugią aplinką tarnybos aplinką.
Ir nors tiek ir įsigaliojęs Darbo kodeksas, tiek ir Profesinių sąjungų įstatymas sistemingai numato kolektyvinių sutarčių galimybę valstybės tarnyboje, manome, kad suderinta su šiuo metu galiojančiu darbo kodeksu, profesinių sąjungų išimtinė teisė sudaryti kolektyvinės sutartis turėtų būti aptarta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Atsižvelgti Siūlytina papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis. Žr. piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų grupės (toliau –grupė) 22 it TTK pasiūlymą. 7. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
6 Papildomai pažymime, kad Projekto 10 str. nesiūloma į tarnautojų konkurso vertinimo komisijos darbą įtraukti profesinės sąjungos ar kelių profesinių sąjungų atstovo. Pažymime, kad valstybės tarnautojų konkurso objektyvumo užtikrinimas, įvertinus supaprastintą vertinimo ir konkursų procedūrą, privalo būti laikomas prioritetiniu tikslu. Dėl to siūlome arba papildyti Projekto 10 str. 6 d. ir numatyti, kad vienu komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos narys, arba tokią nuostatą numatyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkoje, kuri bus tvirtinama Vyriausybės. Pritarti iš dalies Žr. šios grupės 24 siūlymą. 8. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
6 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių.
Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai valstybės tarnautojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalyvauja komitetų, komisijų ar kitų darbdavio organizuojamų grupių veikloje, būtų laikomas darbo laiku, taip sudarant sąlygas 120 val. per metus naudoti profesinės sąjungos veiklom ir reikmėm. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 16 str. 6 d. jį išdėstyti taip: „
6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Darbas komisijų, komitetų, grupių ir kitoje darbdavio organizuojamoje patariamųjų komisijų veikloje nario teisėmis laikomas darbo laiku už tai valstybės tarnautojui mokant vidutinį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, veiklai profesinėje sąjungoje skiriama iki 100 valandų tarnybos
(darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
iki 100 narių skiriama 10 valandų;
30 valandų;
skiriama 50 valandų;
tstovaujant 500 ir daugiau narių skiriama 100 valandų. 7. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“
„
6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam Veiklai profesinių sąjungų organizacijoje skiriama iki 1020 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Darbas komisijų, komitetų, grupių ir kitoje darbdavio organizuojamoje patariamųjų komisijų veikloje nario teisėmis laikomas darbo laiku už tai valstybės tarnautojui mokant vidutinį darbo užmokestį. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“ Pritarti iš dalies Projekte numatyta, kad profesinių sąjungų atstovams jų veiklai būtų skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ( taip sudarant sąlygas 120 val. per metus) ir už šį laiką būtų mokamas darbo užmokestis. Pastebėtina, kad Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje profesinių sąjungų atstovams jų pareigoms atlikti yra garantuojama ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. 9.
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
5 NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau. Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manome, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projekto 25 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „
priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Įstaigos vadovo tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.“
profesinių sąjungų susivienijimas
9 NPPSS pažymi, kad galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos užtikrina valstybės tarnautojo teisę pagerinti savo tarnybinės veiklos rezultatus po to kai pirmą kartą jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai.
Manome, kad po pirmo neigiamo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo neturėtų būti imamasi drastiškų priemonių ir taikoma pati griežčiausia sankcija – atleidimas iš valstybės tarnybos. Net liberaliomis nuostatomis pasižymintis Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui pagerinti savo darbo rezultatus, šio kodekso 57 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti Projekto 25 str. 9 d. 2 p. taip:
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų du kartus iš eilės valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Pritarti iš dalies Žr. šios grupės 26 ir TTK pasiūlymą. 11. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
12 Projekte siūloma numatyti neprivalomą vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje. Tokiu būdu valstybės tarnautojo veikla tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje vertinama tik tada, jei pats valstybės tarnautojas pateikia prašymą atlikti tokį vertinimą.
NPPSS laikosi nuomonės, kad neprivalomas vertinimas tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, nors ir laikytinas teigiamu pokyčiu, privalo būti bent minimaliai reglamentuotas įstatymu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, vertinimas tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje gali būti neorganizuojamas tik tada, kai valstybės tarnautoją jo tiesioginis vadovas įvertina gerai. Tokiu atveju valstybės tarnautojas gali per nustatytą gana trumpą (5 darbo dienų) laikotarpį pateikti prašymą dėl jo veiklos vertinimo komisijoje. Praktika rodo, kad šis terminas neretai yra praleidžiamas. Tai sąlygoja šio termino reglamentavimas ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu - Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis. Įvertindami tai siūlome papildyti Projekto 25 str. 12 d. numatant, kad nesutikus su tiesioginio vadovo vertinimu, kreipimasis dėl vertinimo tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje būtų pateiktas per 5 darbo dienas. Siūlome papildyti Projekto 25 str. 12 d. r ją išdėstyti taip:
„Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos
vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, pateiktu per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su išvada dienos, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma.“ Pritarti 12.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
13 Papildomai pažymime, kad Projekto 25 str. nesiūloma į tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos darbą įtraukti profesinės sąjungos ar kelių profesinių sąjungų atstovo. Pažymime, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo užtikrinimas, įvertinus supaprastintą vertinimo procedūrą, privalo būti laikomas prioritetiniu tikslu. Dėl to siūlome arba papildyti Projekto 25 str. 13 d. ir numatyti, kad vienu komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos narys, arba tokią nuostatą numatyti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkoje, kuri bus tvirtinama Vyriausybės. Siūlome papildyti Projekto 25 str. 13 d. r ją išdėstyti taip: „ Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Pritarti iš dalies Vertinimo komisijos numatytos 12 dalyje. 13. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
1 Pažymėtina, kad siūlomu valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimu, atsisakoma iš esmės visų šiuo metu mokamų priemokų, išskyrus priemokos už pavadavimą. Akcentuotina, kad Projekto 28 str.
Valstybės tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas .
“ Tai suponuoja situaciją, kad net ir tais atvejais, kai yra
padidėjęs darbų mastas, o valstybės tarnautojui pavedamos funkcijos, kurios iš esmės nėra kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytos, nesudarys prielaidų už didesnį darbo krūvį gauti atlyginimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, dar 209 m. gruodžio 11 d. nutarime aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą apmokėjimą, yra agentavęs, kad „ Minėta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai .“ Tad, atsižvelgiant į išdėstytą, manome, kad priemokos už padidėjusį darbų krūvį, darbą pavojingomis ir/ar kenksmingomis sąlygomis privalo būti įtraukiamos į valstybės tarnautojų teisino reguliavimo sritį ir į Projektą, taip nepaneigiant teisingo apmokėjimo už darbą principo. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyto Projekto 26 str. 1 d. ir jį išdėstyti taip:
tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos už pavadavimą ;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. redakciją su išimtimi dėl priemokų statutiniams valstybės tarnautojams.
Pritarti iš dalies Projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, tik pritartina TD pastabai dėl nuostatų patikslinimo dėl šios darbo užmokesčio sudėtinės dalies apmokėjimo apskaičiavimo. 14. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-03-1541 Projektu numatoma, kad kasmetinės valstybės tarnautojų atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis ir valstybės tarnautojai, jei jie neturės pakankamo stažo, turės teisę gauti 20 d. d. kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas mūsų nuomone prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir
(arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reglamentavimą minimalus kasmetinių atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų. Akivaizdu, kad tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu yra iš esmės bloginama valstybės tarnautojų padėtis, nėra laikomasi imperatyvių Direktyvos nuostatų ir atitinkamai darbuotojams nėra sudaroma galimybė tinkamai pasinaudoti Direktyvos nustatytu minimaliu laiku prarastam darbingumui atstatyti.
Atsižvelgiant į tai, siūlome kasmetines valstybės tarnautojų atostogas skaičiuoti ir suteikti ne darbo, o kalendorinėmis dienomis, numatant šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme kasmetinių atostogų ilgumą ir proporcijas, atsižvelgus į tarnybos stažą. Nepritarti Kalendorinėmis dienomis skaičiuojamos atostogos perskaičiuojamos į darbo dienas, todėl pati atostogų trukmė netrumpėja, o su savaitgaliais sudaro 28 kalendorines dienas. Specialieji įstatymai, kurie keičiami, taip pat numato kasmetinių atostogų skaičiavimą darbo dienomis. 15. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-04-0350 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, o būtent jo 44 str. 2 d. yra numatyta tvarka, detalizuojanti laikinai nedarbingo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų tvarka, o taip pat galimybė valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, išsaugoti darbo vietą ir pareigas, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme svarbu numatyti analogiškas socialines garantijas valstybės tarnautojams, kurie laikinai nedarbingi ar susirgę profesine liga. Pritarti Tikslinga palikti dabar galiojančio įstatymo nuostatas. 16. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
7 NPPSS pažymi, kad atleidžiant valstybės tarnautoją nurodytu pagrindu svarbu numatyti įspėjimo terminus, bei darbdavio pareigą siūlyti kitas pareigas. Siūlome papildyti Projekto 50 str.
nuostatas išdėstyti taip:
nurodytu pagrindu valstybės tarnautojas atleidžiamas, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami valstybės tarnautojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir valstybės tarnautojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems valstybės tarnautojams, o taip pat kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Įspėjimas apie galimą atleidimą iš valstybės tarnybos netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Atleisti valstybės tarnautoją šio straipsnio 1 dalies 9, 13, 14 punktų pagrindu galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba valstybės tarnautojo rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. 7. . 8. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Įspėjimo terminai numatyti 48 straipsnyje. 17. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-04-03 * NPPSS be kita ko pažymi, kad būtų racionalu naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatyti i ndividualių tarnybinių ginčų sprendimo institutą, pagal kurį tam tikri individualūs ginčai galėtų būti sprendžiami ne teismo tvarka sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, kuri būtų sudaroma tam tikram laikotarpiui iš vienodo skaičiaus darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų.
Nepritarti Administracinių bylų teisenos įstatymo 20 straipsnio
tvarka. 18. Savivaldybių kontrolierių asociacija 2018-03-15
Savivaldybės kontrolieriaus (toliau-SK) statusas pagal Valstybės tarnybos įstatymą Numatomas reglamentavimas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme[1] (toliau – VTĮ projektas) 2 str. 9 d. keičia valstybės tarnautojo sąvoką perkeliant būtinumą atlikti viešojo administravimo veiklą: „Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis valstybės tarnybos pareigas“ į VTĮ projekto 2 str. 11 d., o įstaigos vadovo apibrėžimas nesikeičia, todėl nėra aišku, kuo grindžiamas SK statuso dualizmas VTĮ projekto 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“, kurio 3 eilutėje savivaldybės kontrolierius gali būti ir mūsų vertinimu turi būti prilygintas direktoriui (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), taikant pareiginės algos koeficientą 16,2-21,0 (II ir III įstaigų grupė), o 5 eilutėje įrašytas savivaldybės kontrolierius (prilyginamas departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktoriui, taikant pareiginės algos koeficientą 9,5-17,5 (II ir III įstaigų grupė).
Dabar dalyje SKAT esančios vyriausiųjų patarėjų pareigybės įrašytos 4 eilutėje numatant taikyti jiems 14,5-19 (II ir III įstaigų grupė) pareiginės algos koeficientą, todėl sunku rasti paaiškinimą, kodėl savivaldybės kontrolieriaus pareigos vertinamos kaip žemesnio lygio. VTĮ projekto aiškinamajame rašte apie konkrečių pareigybių suskirstymą nepaaiškinama. 3.
3Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4.
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius , įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 Spręsti pagrindiniam komitetui Tikslinga sistemiškai spręsti ir derinti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus, neišbalansuojant sistemos ir atsižvelgiant į įstaigų statusą, pareigybių grupes. 19. Savivaldybių kontrolierių asociacija 2018-03-1513 VTĮ projekto 13 str. numatoma, kad ne politinio pasitikėjimo tarnautojai – įstaigų vadovai skiriami tik konkurso tvarka ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, todėl nėra žinoma, kaip vertinti SK, kuris yra įstaigos vadovas ir savivaldybės kontrolierius tuo pačiu metu (pagal VTĮ projekto 1-ą priedą). Numatant SK taikyti kadencijas kaip ir kitiems įstaigų vadovams (išskyrus, matyt, lygesnius už kitus sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, nes „LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.)[2] Vadovaujantis esamu išimčių dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimu būtų pagrįsta taikyti išimtį ir Savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms (toliau-SKAT), kuriose audito ir kontrolės funkcijas vykdo ne daugiau, kaip 10 valstybės tarnautojų bei kitoms valstybės ir savivaldybių biudžetinėms bei viešosioms įstaigoms, kuriose dirba mažiau nei dešimt specialistų. Manome, jog įstatymų leidėjas turi vienareikšmiškai apibrėžti savivaldybės kontrolieriaus, kaip biudžetinės įstaigos vadovo statusą ir nuspręsti, kokia tvarka (kadencijomis ar be jų) vyksta SKAT vadovo tarnyba. Nusprendus taikyti kadencijų reikalavimą naikintinos ir esamos išimtys. Spręsti pagrindiniam komitetui
kontrolierių asociacija
5 Dėl savivaldybių kontrolierių veiklos vertinimo sistemos keitimo Esamas reglamentavimas Savivaldybės kontrolierius – įstaigos vadovas, išskyrus Šilalės rajono savivaldybę – karjeros valstybės tarnautojas. Privalomo veiklos vertinimo tvarką, procedūras, subjektus apibrėžia: VSĮ 20 str. 2 d. 16 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas[3] (toliau
VTĮ), Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai[4].
Kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, kai SK metines veiklos užduotis nustato, siūlymus dėl kvalifikacijos tobulinimo teikia ir tarnybinės veiklos kokybę bei užduočių atlikimą įvertina savivaldybės meras kelia tam tikras rizikas dėl kvalifikacijos ir politinių preferencijų. Kitas, mūsų nuomone, negatyvus vertinimo procedūros aspektas yra valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų sudėtis. VTĮ 221 str. 4 d., be kita ko, nustatyta, kad SK tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija, o į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas. Toks reguliavimas, kai vertinimo komisijos narių kompetencija ir užimamos pareigos neapibrėžtos teisės akte savivaldybės tarybai suteikia beveik visišką apsisprendimo laisvę dėl komisijos narių kandidatūrų parinkimo. Nuostata, kad „gali būti“ įtraukiamas Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) bei Finansų ministerijos (toliau – ir
institucijas dėl atstovų delegavimo kreipiasi irgi retai. Siūlome pakeisti VTĮ 221 str. 4 d , numatant savivaldybių kontrolierių ir jų tarnybų valstybės tarnautojų vertinimo komisijose privalomą Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovų dalyvavimą. Spręsti pagrindiniam komitetui? Projekte numatoma, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. 21.
kontrolierių asociacija 2018-03-1525 Numatomas reglamentavimas VTĮ projekto 50 straipsnio 1 d. 10 p. numatoma įtvirtinti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindą – „po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus)“. VTĮ projekto 25 straipsnis 9 d. 2 p. nustatyta (Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu); valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Numatomą teisinį reguliavimą, kai į pareigas priimantis asmuo (SK atveju – meras) įgis teisę atleisti valstybės tarnautoją iš užimamų pareigų vieną kartą jo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, manome esant perdėtai griežtu ir kuriančiu sąlygas atsirasti politinėms bei korupcinėms rizikoms. Pritarti iš dalies Žr. šios grupės 26 pasiūlymą. 22. Savivaldybių kontrolierių asociacija
92 Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).“ Spręsti pagrindiniam komitetui Šiuos klausimus nagrinėja Audito komitete darbo grupė. 23.
valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-16 * Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlomos nuostatos kelia susirūpinimą: profesinių sąjungų, galinčių veiksmingai prisidėti prie socialiai atsakingos visuomenės kūrimo, teisės yra nepagrįstai siaurinamos. Vertinant projekte siūlomą reguliavimą būtina atkreipti dėmesį, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“. Valstybės tarnautojai, skirtingai nuo dirbančių pagal darbo sutartis, turi teisės aktais apribotas galimybes derėtis dėl savo darbo sąlygų. Šis projektas bando valstybės tarnautojų darbo sąlygas priderinti prie Darbo kodekse nustatytų minimalių standartų, kuriuos darbuotojai gali pasigerinti derybose dėl savo darbo sutarties, o valstybės tarnautojai teisiškai to daryti negali ir turės tik minimalias garantijas, dažnai mažesnes nei dirbantys pagal darbo sutartį asmenys. Tuo tarpu iš valstybės tarnautojo reikalaujamas ypatingas lojalumas valstybei, ko nereikalaujama iš dirbančio pagal darbo sutartį. Be to, valstybės tarnautojai bus diskriminuojami kitų valstybės naudai dirbančių asmenų atžvilgiu, nes tokios nuostatos netaikomos kitiems tarnautojams, pavyzdžiui prokurorams. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga teikia pasiūlymus Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1596, kurie sudarytų palankesnes teisines prielaidas veiksmingam valstybės tarnautojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų atstovavimui ir gynimui. Pridedama: pasiūlymai Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1596, 5 lapai. Atsižvelgti
valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-16 N Argumentai: Projekte atsisakoma reglamentuoti kolektyvinių sutarčių sudarymo specifiką valstybės tarnyboje, nors projekto 27 straipsnio 2 dalyje kalbama apie minimaliosios mėnesinės algos dydžiui ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomą nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Todėl svarbu, kad kolektyvinių sutarčių sudarymas būtų aiškiai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme, nes kolektyvinės derybos valstybės tarnyboje yra susijusios su mokesčių mokėtojų pinigais. Palikus kolektyvinių derybų reglamentavimą pagal Darbo kodekso nuostatas bus neaišku dėl ko galima tartis. Tuo tarpu Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135 nurodo, kad valstybė turi skatinti kolektyvines derybas, pirmiausia nustatydama aiškų jų teisinį reguliavimą, nes teisinio reguliavimo neaiškumai yra viena iš pagrindinių kliūčių kolektyvinėms deryboms. Pagrindinės problemos nustatant kolektyvinių sutarčių turinį valstybės tarnyboje susijusios su tuo, jog valstybės tarnautojams keliami specialūs reikalavimai, valstybės tarnautojų atlyginimas ir kitos su finansine padėtimi susijusios valstybės tarnautojų įdarbinimo sąlygos turi būti numatytos valstybės biudžete, sunku nustatyti svarstytinus derybų klausimus ir jų pasiskirstymą pagal įvairius teritorinius ir funkcinius valstybės struktūros lygmenis, taip pat nustatyti derybų atitinkamu lygmeniu šalis.
Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje pagrindiniai ypatumai kolektyvinėms deryboms valstybės tarnyboje susieti su galimybe derėtis dėl darbo užmokesčio, nes šie klausimai yra reglamentuojami teisės aktais ir dažniausiai nei įstaigos vadovas, nei valstybės tarnautojas neturi galimybių derėtis. Todėl siūlome Projekte numatyti nuostatas dėl kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 7 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius:
„7 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės
tarnyboje
profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos
(darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3.
kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.“
valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
6 Argumentai: Profesinių sąjungų atstovų teisė tam tikra apimtimi panaudoti darbo (tarnybos) laiką su profesinių sąjungų veikla susijusioms funkcijoms vykdyti, išsaugant nustatytą darbo užmokestį, yra svarbi profesinių sąjungų veiklos garantija. Svarbu, kad šia garantija būtų galima naudotis praktiškai, nekiltų techninių kliūčių jos taikymui. Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalyje numatytas 10 valandų per mėnesį limitas kai kuriais atvejais gali trukdyti tinkamam minėtos garantijos įgyvendinimui ir nepagrįstai apriboti profesinių sąjungų atstovų teises. Pvz., profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas tarptautiniame renginyje, trunkančiame dvi dienas, pagal projekte numatytą reglamentavimą dažniausiai būtų negalimas. Todėl nustatytinas lankstesnis reglamentavimas, kuris leistų profesinių sąjungų atstovams efektyviau išnaudoti profesinių sąjungų organizacinei veiklai skirtą laiką. Pasiūlymas:
Projekto 16 str. 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi
teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje.
iki 10120 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.“ Pritarti Minėtas siūlymas valandų skaičiaus per metus nekeičia. 26. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
5 Argumentai: Įstatymo projekto
vertinimo sistema. Nors Projekto 16 straipsnyje minima profesinių sąjungų atstovų teisė dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo klausimus, tačiau Projekto 25 str., kuris specialiai skirtas tarnybinės veiklos vertinimo reglamentavimui, apie profesinių sąjungų ar apskritai tarnautojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų dalyvavimą vertinimo procese net neužsimenama. Kartu pažymėtina, kad naujoji tarnybinės veiklos vertinimo sistema, nors tai niekaip neargumentuota, iš esmės skiriasi nuo valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytos darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos ir statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarkos, numatytos naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sistema, kurios esminis elementas yra glaudus tiesioginio vertinamo darbuotojo vadovo ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų bendradarbiavimas vertinimo procese, jau praktiškai patikrinta ir yra užsirekomendavusi kaip sėkminga. Siūlytina ją iš esmės perkelti ir į naująjį Valstybės tarnybos įstatymą. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 5 dalį išdėstyti taip: „
pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas.
Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas kartu su įstaigos profesinių sąjungų atstovu.“ Atsižvelgti Žr. Seimo kanceliarijos TD 64 pastabą. 27. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
12 Projekto 25 str. 12 dalį išdėstyti taip: „12. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma. Tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo (pakaitinio valstybės tarnautojo) tarnybinę veiklą ir profesinių sąjungų atstovui nesutikus su vertinimu, valstybės tarnautojo sutikimu jo veiklos vertinimo procedūra vykdoma pakartotinai, tiesioginio vadovo pokalbyje su valstybės tarnautoju dalyvaujant profesinių sąjungų atstovui.
Jeigu ir po pakartotinės vertinimo procedūros profesinių sąjungų atstovas nesutinka su vertinimu, jis apie tai informuoja valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį.“ Pritarti iš dalies Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromose vertinimo komisijose, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, m anytina, kad tikslinga vienu iš tokios komisijos narių numatyti ir profesinių sąjungų atstovą, nes ir galiojančioje redakcijoje taip pat vienas ( iš penkių) vertinimo komisijos narys turėjo būti profesinių sąjungų atstovas. 28. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
9 Argumentai: Įstatymo projekto
tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai. Viena iš galimų pasekmių – atleidimas iš pareigų. Pagal Projektą atleidimas galimas jau pirmą kartą įvertinus tarnautojo veiklą nepatenkinamai. Pažymėtina, kad galimybė atleisti asmenį po pirmojo jo veiklos nepatenkinamo vertinimo nėra numatyta nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo tvarką reglamentuojančiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme.
Statutinių valstybės tarnautojų atleidimas po pirmo nepatenkinamo vertinimo nenumatytas nei galiojančioje Vidaus tarnybos statuto versijoje, nei naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Taigi, galimybės atleisti valstybės tarnautoją jau po pirmojo nepatenkinamo įvertinimo įteisinimas reikštų niekaip nepagrįstą valstybės tarnautojų diskriminaciją kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir galimai paskatintų kai kuriuos vadovus tarnybinės veiklos vertinimą subjektyviai naudoti kaip įrankį atsikratant nepageidaujamų tarnautojų. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 9 dalį išdėstyti taip: „9. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus), jei valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.“ Pritarti 29.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
1 Argumentai: Įstatymo projekto
tarnautojui būtų mokama už laikinai atliekamas kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas (iki 40 proc. pareiginės algos). Nustačius maksimalią šios priemokos ribą, bet nenustačius minimalios ribos, sudaromos prielaidos faktiniam priemokos už pavadavimą nemokėjimui, nustatant itin mažą jos dydį (pvz. 1 proc. pareiginės algos). Užtikrinant teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą, siūlytina numatyti minėtos priemokos „grindis“. Pasiūlymas:
Projekto 28 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 20 procentų ir didesnė kaip viršyti 40 procentų pareiginės algos.
Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.“
valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
2 Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalies
algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus). Tai svari paskatinamoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma objektyviai, išvengiant galimo vadovų palankumo ar nepalankumo konkrečių tarnautojų atžvilgiu apraiškų. Siekiant užtikrinti minėtos išmokos skyrimo objektyvumą, siūlytinos jos skyrimo viešumą didinančios priemonės. Pasiūlymas:
Projekto 29 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Apie išmokų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 3 punkte skyrimą valstybės tarnautojams ir jų skyrimo pagrindus informuojama įstaigos, kurioje dirba paskatinti valstybės tarnautojai, interneto svetainėje.“ Pritarti 31.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
1 Argumentai: Įstatymo projekto 47 straipsnio 1 dalyje numatoma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis negali eiti pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo. Pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą (41 str. 1 dalis) minėtais pagrindais atleidžiamam tarnautojui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Būtų nehumaniška mažinti išeitines išmokas tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis atleidžiamiems valstybės tarnautojams, o ir valstybės lėšų būtų sutaupyta labai nedaug. Pažymėtina, kad ir pagal naujojo Vidaus tarnybos statuto projektą iš vidaus tarnybos atleidžiamiems pareigūnams, kurie negali tarnauti dėl sveikatos būklės, numatyta jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (76 str. 1 dalis). Pasiūlymas:
Projekto 47 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies12 ir 13 punkt e uose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė 2018-03-2112 Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-1596 : Siūlymas: politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams-savivaldybių administracijų direktoriams-einant į pareigas, numatyti reikalavimą būti išsilaikiusiems kompetencijų ir vadovavimo egzaminus. Nepritarti Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas tvarka skiriasi nuo karjeros valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas. 33. Nora Ribokienė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
7 Seime pateikta Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija. Jūsų vadovaujamas komitetas paskirtas papildomu. Labai prašau atkreipti dėmesį į nuostatą, kad asmenys, sulaukę 65 metų, galės dirbti mentoriais, tai yra mokyti kitus. Tiek mano tarnyboje, tiek kitose įstaigose, turime vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvių ir labai kvalifikuotų, vykdančių funkcijas tokias kaip patikrinimai, akreditavimas, licencijavimas. Jie mums labai reikalingi, tiesiog nepakeičiami, tokioms funkcijoms vykdyti, todėl siūlytume palikti buvusią nuostatą, kad vadovas gali pratęsti kasmet tokio darbuotojo veiklą. Tuo labiau, kad vadovo diskrecijai naujoje įstatymo redakcijoje priskirti atlyginimo skyrimo klausimai pagal nustatytas žirkles. Vadovas galėtų pats spręsti kurį darbuotoją pasilieka (ir ar pasilieka) mentorystei, kurį tolesnei veiklai vykdyti. Tiek vadovai, tiek darbuotojai labai vertintų, jei būtų įgyvendintas šis pasiūlymas. Pritarti iš dalies Projekte numatyta, kad asmenys, kuriems suėjo 65 metai ir kurie atleidžiami, gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui. 34. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-27 Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga, išnagrinėjusi gautą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-27 Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga, išnagrinėjusi gautą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą, teikia pastabas šiam projektui:
1Negalime sutikti su įstatyme planuojama nuostata,
kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) priklauso nuo institucijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus. Būtent pagal tai institucijos skirstomos į grupes, kaip kad yra nustatyta įstatymo projekto 2 priede „V alstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“. Tai ydinga nuostata, nes, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, konkretus valstybės tarnautojas privalo kokybiškai atlikti jam pavestas funkcijas. Be to, institucijose, aptarnaujančiose didesnę teritoriją, būna daugiau tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų. Ir priešingai, mažesnę teritoriją aptarnaujančios institucijos visada turi mažiau darbuotojų, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų teikiamos visos viešosios paslaugos ir vykdomos kitos konkrečiai institucijai pavestos funkcijos. Tokiu būdu, mažesnėse (mažesnį skaičių gyventojų aptarnaujančiose) institucijose vienam darbuotojui būna pavedama vykdyti daugiau ir įvairesnių funkcijų ir pareigų, kurios reikalauja didesnės specifinių žinių ir gebėjimų įvairovės. Siūlome apskritai atsisakyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes , juolab, kad net ir toje pačioje grupėje esančių valstybės tarnautojų algų koeficientams (baziniais dydžiais) nustatomos intervalo ribos. Spręsti pagrindiniam komitetui
profesinė sąjunga
alstybės tarnautojų algų koeficientų (baziniais dydžiais) intervalus , nes tai sudaro galimybes labai smarkai diferencijuoti algas tas pačias funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams.
Kokiu principu tokia diferenciacija bus vykdoma, įstatymas nenustato, todėl praktiškai bus taikoma praktika „patinka – nepatinka“, savas – ne savas“, „partijos narys – nepartinis – ne tos partijos narys“ ir t.t. Nepritarti Numatyti intervalai apima skirtingas pareigybes. 36. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga
kuo žemesnė pareigybė, tuo didesnis algų koeficientų intervalas (pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus algos koeficiento intervalo ribos yra 16,2–20, skirtumas tik 1,23 karto, tuo tarpu eilinio specialisto algos koeficiento intervalo ribos yra 4
Tikslinga sistemiškai spręsti ir derinti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus, neišbalansuojant sistemos ir atsižvelgiant į įstaigų statusą, pareigybių grupes. 37.
asociacija 2018-03-29 Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacijos ir jos Akademinės tarybos nuomonė dėl 2018 m. kovo 21 d.
VRM pateiktos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos Pateikta koncepcija nėra realiai egzistuojančių problemų sprendimas, tai greičiau teorinis siūlymas, neturintis nieko bendro su Lietuvos ir tarptautine praktika valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
VRM pateiktos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos Pateikta koncepcija nėra realiai egzistuojančių problemų sprendimas, tai greičiau teorinis siūlymas, neturintis nieko bendro su Lietuvos ir tarptautine praktika valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
nei įstaigos vadovo lygyje, sudarant sąlygas protekcionizmui ir korupcijai. Galutinė išvada: numatyti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos pokyčiai gali turėti katastrofiškų padarinių valstybės valdymui - siūloma ne tobulinti nepilnai veikiančią kvalifikacijos tobulinimo sistemą, o ją sunaikinti, nesukuriant kitos sistemos.
Artimiausioje ateityje tai gali sukelti sunkiai įveikiamą nacionalinio lygmens problemą, o sumenkusiam valstybės tarnybos potencialui atstatyti reikės milžiniškų pastangų ir finansinių išteklių. Siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.VIII-1316 pakeitimo redakcija:
reikalavimai - nuolat tobulėti, dirbti efektyviai, kūrybingai ir profesionaliai. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas vykdomas taikant sisteminį požiūrį: užtikrinant mokymo ir kompetencijų sistemų darną. 2. Visi valstybės tarnautojai privalo tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 60 akad. val. per metus pagal visuotinai pripažintus mokymosi visą gyvenimą principus. Naujai priimti į darbą valstybės tarnautojai privalo per pirmuosius 6 mėnesius išklausyti aktualizuoto įvadinio mokymo kursą ir gauti teigiamą kursų baigimo įvertinimą. 3. Įvadinį mokymą sudaro: bendroji dalis (vienoda visiems valstybės tarnautojams) ir specialioji dalis (skirta pagal valstybės valdymo sritis, kuriose dirba valstybės tarnautojai). Bendroji dalis gali būti užskaitoma valstybės tarnautojams, baigusiems universitetines viešojo valdymo arba viešojo administravimo studijas ne vėliau kaip prieš 3 metus. 4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką numatant santykį tarp bendrųjų ir specifinių kompetencijų pagal valstybės valdymo sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų.
Lėšos kvalifikacijai tobulinti turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus nuo metinių institucijos ar įstaigos asignavimų mokos fondui. Spręsti pagrindiniam komitetui Komitetas jau išsakė savo nuomonę dėl kvalifikacijos kėlimo prie ankstesnių pasiūlymų. 38. Druskininkų savivaldybės administracija 2018-04-03 * Lietuvos Respublikos v alstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodyta, kad V alstybės tarnybos įstatymą numatoma keisti, siekiant įgyvendinti s eptynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi. Aiškinamajame rašte taip pat pabrėžiama, kad v ienas iš V alstybės tarnybos įstatym o pakeitimo tikslų – pakeisti darbo užmokesčio sistemą, kadangi š iuo metu galiojanti darbo užmokesčio sistema nesudaro prielaidų lanksčiai reaguoti į ekonomikos ir rinkos tendencijas, v alstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemas. Aiškinamajame rašte yra teigiama, kad Įstatymo projekte p areiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Naujos redakcijos įstatymas)
alstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemoka už pavadavimą;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra pateiktos Naujos redakcijos įstatymo taikymo nuostatos, tačiau nėra konkrečiai reglamentuojama, kokia tvarka bus nustatomi šiuo metu pareigas einančių valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai (toliau – koeficientai) pagal Naujos redakcijos įstatymą. Įstatymo 3 straipsnio 14 ir 15 dalyse yra paaiškinami tik atvejai, kaip turėtų būti nustatomi koeficientai, kada valstybės tarnautojo iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę būtų mažesnė arba didesnė už Naujos redakcijos į statymo
pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią ar didžiausią pareiginę algą. Laikydamasi prielaidos, kad valstybės tarnautojų, ėjusių pareigas iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo, nauji pareiginių algų koeficientai bus nustatomi taikant Įstatymo projekto 3 straipsnio 14 ir 15 dalyse aptartą koeficientų nustatymo tvarką, Druskininkų savivaldybės administracija, siekdama išsiaiškinti būsimus darbo užmokesčio pokyčius pagal Naujos redakcijos įstatymą, atliko Druskininkų savivaldybės valstybės tarnautojų konkrečius būsimo darbo užmokesčio skaičiavimus ir palygino su šiuo metu gaunamu atitinkamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčiu.
Valstybės tarnautojo naujosios pareiginės algos koeficientas buvo nustatomas taip: susumuojami 2 dydžiai - šiuo metu valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę klasę (jei klasė yra suteikta); suma padalijama iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis). Gautas pareiginės algos koeficientas palyginamas su Naujos redakcijos įstatymo 1 priede nurodytais atitinkamai pareigybių grupei nustatytais koeficientais. Jei paskaičiuotas pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo minimalią ribą, valstybės tarnautojui nustatomas koeficientų ribose esantis minimalus pareiginės algos koeficientas. Jei paskaičiuotas pareiginės algos koeficientas yra atitinkamai pareigybių grupei nustatyto koeficientų intervalo ribose, tuomet valstybės tarnautojui nustatomas paskaičiuotasis pareiginės algos koeficientas. V alstybės tarnautojo pareiginė alga buvo apskaičiuojama naująjį pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio, o naujasis darbo užmokestis – prie naujos pareiginės algos pridėjus priedą už stažą.
Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo:
1) beveik pusės (46 %) valstybės tarnautojų naujasis pareiginės algos koeficientas nesiektų konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo minimaliosios ribos;
2) likusiai daliai (54 %) valstybės tarnautojų naujasis pareiginės algos koeficientas būtų atitinkamai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo ribose;
3) nė vieno valstybės tarnautojo naujasis darbo užmokestis neviršytų konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo maksimalios ribos. Atlikus apskaičiuoto naujojo darbo užmokesčio ir dabartinio darbo užmokesčio dydžių analizę, nustatyta:
1) daugiau kaip ¾ (77 %) valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis taptų mažesnis už šiuo metu jų gaunamą darbo užmokestį;
2) beveik ¼ (23 %) valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis taptų didesnis už šiuo metu jų gaunamą darbo užmokestį. Skaičiuojant nuo skaičiaus valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis mažėtų, mažėjimo dydžiai pasiskirstytų taip:
1) 34 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų iki 5 %;
2) 20 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 10 %;
3) 20 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 %;
4) 18 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 15 %, bet ne daugiau kaip 20 %;
5) 6 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau 25 %;
6) 2 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų daugiau kaip 30 %.
Išanalizavus darbo užmokesčio mažėjimo atvejus, darytina išvada, kad apskaičiuotas naujasis darbo užmokestis nesiektų dabartinio darbo užmokesčio tokiais atvejais, kai:
1) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nevertinama ir tarnautojui nėra suteikta kvalifikacinė klasė arba karjeros valstybės tarnautojui iš viso nėra suteikta kvalifikacinė klasė, tuo tarpu šiais atvejais yra paskirtos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, o pagal Naujos redakcijos įstatymą priemoka nėra įskaitoma nustatant naująjį pareiginės algos koeficientą;
2) valstybės tarnautojas neturi tarnybos stažo ir jam nemokamas priedas už stažą, tuo tarpu mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;
3) valstybės tarnautojui yra nustatyta 10-60 % priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Pastebėtina, kad Naujos redakcijos į statymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta darbo užmokesčio didinimo tvarka Druskininkų savivaldybės administracijoje nebūtų efektyvi, nes labai gerai įvertintiems valstybės tarnautojams nustačius ne minimaliai 0,5 didesnį, o maksimaliai 1,5 didesnį koeficientą, jų darbo užmokestis dar nepasiektų dabartinio jų darbo užmokesčio.
Be to, sumažėjus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, Druskininkų savivaldybės administracijoje susidarytų situacija, kai nemažos dalies darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis būtų didesnis nei valstybės tarnautojų, o tai pažeistų darbo užmokesčio nustatymo principus ir iškreiptų įstaigos darbo užmokesčio sistemą. Skaičiuojant nuo skaičiaus valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis didėtų, didėjimo dydžiai pasiskirstytų taip:
1) 33 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų ne daugiau kaip 3 %;
2) 33 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 8 %;
3) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 13 %;
4) 13 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 19 %;
5) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 27 %;
6) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų beveik 50 %. Išanalizavus darbo užmokesčio didėjimo atvejus, darytina išvada, kad naujasis darbo užmokestis viršytų dabartinį darbo užmokestį tokiais atvejais, kai:
1) apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas nesiektų atitinkamai pareigybei nustatyto minimalaus koeficiento ir tektų nustatyti nurodytą minimalųjį koeficientą;
2) apskaičiuoto pareiginės algos koeficiento šimtąsias dalis tektų suapvalinti dešimtosios dalies tikslumu į didesnę pusę;
3) šiuo metu valstybės tarnautojui nėra paskirta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba minėtos priemokos dydis yra iki 5 %;
4) valstybės tarnautojui yra suteikta pirma kvalifikacinė klasė ir jis turi didesnį nei 24 % tarnybos stažą.
Taip pat pastebėta, kad esant tokiam pareigybių grupavimui, koks yra pateiktas Naujos redakcijos įstatymo 1 priede, praktiškai bus neįmanoma išvengti atvejų, kai valstybės tarnautojų pareigybėms, kurios yra toje pačioje pareigybių grupėje, bus taikomi tie patys pareiginės algos koeficientai, o dėl tarnybos stažo skirtumo žemesnes pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo užmokestis bus didesnis už aukštesnes pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Druskininkų savivaldybės administracijoje tokia situacija atsitiktų su politinio (asmeninio ) pasitikėjimo valstybės tarnautojais – savivaldybės administracijos direktoriumi ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Jų abiejų naujieji pareiginių algų koeficientai būtų vienodi - žemiausi iš nurodyto intervalo, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokestis būtų beveik 10 procentų didesnis už savivaldybės administracijos direktoriaus, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas turi beveik 10 metų didesnį tarnybos Lietuvos valstybei stažą nei savivaldybės administracijos direktorius.
Panašių atvejų būtų ir kai kuriuose padaliniuose:
1) žemesnes pareigas einančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis būtų didesnis už kituose padaliniuose aukštesnes pareigas einančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį;
2) tame pačiame padalinyje pavaldinio darbo užmokestis būtų didesnis už tiesioginio vadovo darbo užmokestį. Todėl siūlytume nustatyti tokią Naujos redakcijos į statymo įgyvendinimo tvarką, kad asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas, galėtų nustatyti valstybės tarnautojo, ėjusio pareigas iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo, naująjį pareiginės algos koeficientą, atsižvelgdamas į dabartinį valstybės tarnautojo darbo užmokestį, ir galėtų parinkti koeficientą iš Naujos redakcijos įstatymo 1 priede nurodytų atitinkamos pareigybių grupės pareiginių algų koeficientų intervalo artimiausią galimą koeficientą, pagal kurį paskaičiuota pareiginė alga kartu su priedu už stažą atitiktų iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui mokėto darbo užmokesčio lygmenį. Taip pat siūlome koreguoti Naujos redakcijos į statymo
išlaikyta pareigybių apmokėjimo hierarchija:
1) atskirti hierarchiškai viena kitai pavaldžias pareigybes, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų atsakomybės už priimtus sprendimus ir veiklos rezultatus lygmenis;
2) nustatyti papildomus pareiginių algų intervalus pareigybių grupėse, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų priimamų sprendimų reikšmę ir įtaką, komunikacijos lygį, inovacijų poreikį ir pan. faktorius. Spręsti pagrindiniam komitetui 39.
Vitalijus Denisovas, 2018-04-232 N Naujame valstybės tarnybos įstatyme kažkodėl dingo piktnaudžiavimo tarnyba sąvoka. Manau ji būtinai turi būti, kadangi piktnaudžiavimas pagal valstybės tarnybos įstatymą nėra tapatus piktnaudžiavimui pagal BK 228 str., kadangi piktnaudžiavimas pagal BK siejamas tik su didelės žalos padarymu, tačiau piktnaudžiavimas tarnyba nepadarant didelės žalos, taip pat yra piktnaudžiavimas tarnyba, kuris dar yra apybrėžas kol kas dar galiojančiame valstybės tarnybos įstatyme ir tai yra šiurkštus tarnybos pareigų pažeidimas už kurį numatytas atleidimas iš pareigų. Manau piktnaudžiavimą tarnyba privalu įtraukti į naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymą. Pritarti Piktnaudžiavimas tarnyba
Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, viceministras23 2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas ar savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Spręsti pagrindiniam komitetui 4.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas ar savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Spręsti pagrindiniam komitetui
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018-04-14 * Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), kurį numatoma priimti artimiausioje Lietuvos Respublikos Seimo sesijoje ir pradėti įgyvendinti nuo 2019 m. sausio 1 d., teikia savo nuomonę dėl kai kurių Projekte įtvirtintų nuostatų. Dėl centralizuotos darbuotojų atrankos Projekte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje. Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Aiškinamajame rašte dėl Projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodoma, kad Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras.
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 8 dalis numato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje. To paties straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, statutai, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad dabartinė tvarka suteikia teisę institucijai, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, organizuoti darbuotojų atranką į institucijoje esančias laisvas darbo vietas valstybės tarnyboje.
Tokių įgaliojimų suteikimas institucijai yra būtinas ir reikalingas, kadangi tik institucijoje veikianti atrankos komisija kompetentinga suformuluoti kandidatams klausimus, įvertinti jų gebėjimus, atsižvelgiant tiek į institucijos veiklos pobūdį bei sritis, tiek ir į kitus būtinus reikalavimus galimoms pareigoms užimti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad rinkos priežiūros institucijoms yra būtini specialiųjų žinių, o ne vien tik bendrųjų gebėjimų ir viešojo administravimo žinių turintys darbuotojai, tad kelia abejonių centralizuotų darbuotojų atrankos komisijų narių gebėjimas ir turima kvalifikacija įvertinti pretendentų specialiąsias žinias valstybės institucijų veiklos srityse. Manytina, kad įtvirtinant centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, nebūtų tinkamai patikrintos pretendentų turimos žinios, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei kompetencijos. Akcentuotina, kad tiek Europos Sąjungos teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose Komisijai nustatytų funkcijų vykdymas reikalauja ypatingai kvalifikuotų specialistų, gebančių kokybiškai ir operatyviai įgyvendinti valstybinio reguliavimo užduotis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu. Komisijos darbuotojai turi būti kompetentingi, kvalifikuoti rinkos reguliavimo, teisės, industrinės organizacijos ir kitų specifinių sričių ekspertai, turintys žinių specifinėse srityse, kurios leistų tinkamai įvertinti prižiūrimų ūkio subjektų veiksmus, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, bei pritaikyti tinkamas reguliavimo priemones (kainų reguliavimas, energetikos objektų prijungimo įkainių tvirtinimas, valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo kontrolė ir kt.).
Pakankamų žmogiškųjų resursų, reikalingų veiklai vykdyti, principas aiškiai nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/73/EB 8 skyriaus 39 straipsnio 5 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/72/EB 9 skyriaus 35 straipsnio 5 dalyje. Įvertinus Projektu keičiamą valstybės tarnybos santykių reguliavimą, Komisijos nuomone, centralizuotos atrankos procedūros perdavimas Vyriausybės įgaliotai institucijai, nepaisant to, kad į atrankos procedūrą būtų įtraukiami ir Komisijos atstovai (kurie galimai net neturėtų balsavimo teisės, o tik patariamąją) , apribotų Komisijos galimybę savarankiškai pasirinkti kompetentingus darbuotojus, tuo užtikrinant institucijai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Tokie pakeitimai taip pat galimai pažeistų kertinį nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumo principą, kildinamą iš Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra pakankamas žmogiškųjų resursų (personalo) užtikrinimas. Tuo pačiu akcentuotina, kad centralizuotos atrankos vykdymo suteikimas įgaliotai institucijai, darant prielaidą, kad institucija savo veiklą vykdytų Vilniaus mieste, taip pat būtų vienas iš argumentų, įtakojančių asmenų apsisprendimą dirbti valstybės tarnyboje. Iš tolimesnių Lietuvos Respublikos miestų ar rajonų asmenys, vargu, ar būtų suinteresuoti dalyvauti atrankoje. Ši aplinkybė niekaip neprisidėtų prie žmonių, ypatingai jaunų, pritraukimo į valstybės tarnybą.
Dėl pareiginių algų koeficientų dydžių taikymo Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus valstybės tarnautojų grupėms nustatyti Projekto 1 priede, kuriame nustatyti koeficientų intervalai. Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti nuostatą, numatančią įstaigos vadovo diskrecijos teisę priimamiems į įstaigą valstybės tarnautojams taikyti minėtų koeficientų dydžius, t. y. jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų suteikiami konkretūs koeficientai, įžvelgiama subjektyvumo ir šališkumo regimybė. Asmenys, pretenduojantys į valstybės tarnybą, turi turėti aiškius kriterijus, kuriais remiantis jie gali įsivertinti savo būsimos karjeros valstybės tarnyboje perspektyvas bei atlyginimo galimybes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija siūlo objektyviai įvertinti pateiktas pastabas dėl įstaigos vadovo diskrecijos teisės taikyti pareiginės algos koeficientų intervalus bei Projekte neįtvirtinti centralizuotos darbuotojų atrankos į valstybės tarnybą, kurią atliktų Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau palikti šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo numatytą priėmimo į valstybės tarnybą organizavimo tvarką. Spręsti pagrindiniam komitetui Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Centrinė įstaiga būtų įgaliota parinkti reikiamus atrankos metodus.
Jie būtų parenkami pagal pareigybės lygmenį, veiklos sritį ir kitas pareigybės charakteristikas bei keliamus reikalavimus: pokalbis (interviu); praktinės užduotys; įvertinimo centro metodas (aukščiausio lygmens vadovų atrankai); jei reikia konkrečiai pareigybei, gali būti įtraukti papildomi psichometriniai, gebėjimų, asmenybiniai ir kiti testai. Į centralizuotos atrankos procedūras būtų įtraukti atitinkamų įstaigų, į pareigas kuriose organizuojama atranka, atstovai, atitinkamų sričių ekspertai. Tokios atrankos būdu būtų patikrintos pretendentų turimos žinios, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, kompetencijos. Projekte siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Projekte pareiginės algos koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas siekiant pareiginės algos nustatymo lankstumo, todėl į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė taikyti koeficientą iš Projekte nurodyto pareiginės algos koeficientų intervalo. 2. Ryšių reguliavimo tarnyba
6 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1596 (toliau – Projektas), norėtų atkreipti dėmesį į kai kurias Projekto nuostatas, kurios kelia abejonių dėl jų atitikties Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei. Projekto
pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, kurią vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga).
Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Centrinė įstaiga būtų įgaliota parinkti reikiamus atrankos metodus, kurie būtų parenkami pagal pareigybės lygmenį, veiklos sritį ir kitas pareigybės charakteristikas bei keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į Projekto 5 straipsnyje siūlomą įtvirtinti įstatymo taikymo sritį, Projekto nuostatos dėl centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą būtų taikomos ir Tarnybai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su ES teisės aktuose rinkos reguliavimo institucijoms keliamu nepriklausomumo ir savarankiškumo reikalavimu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – PĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (toliau – GTK) 7 straipsnio 4 dalimi, Tarnyba yra nacionalinė elektroninių ryšių, pašto paslaugos ir geležinkelių transporto rinkos reguliavimo institucija. Tarnyba – savarankiška valstybės įstaiga, veikianti nepriklausomai pagal įstatymus ir savo nuostatus. Tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija pagal ES teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius, susijusius su ERĮ, PĮ ir GTK reguliavimo dalyku. Pagal ES teisės aktus nacionalinėms reguliavimo institucijoms yra keliami savarankiškumo, teisinio atskyrimo, funkcinio nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai.
Pagrindų direktyvos 3 straipsnio
valstybių narių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų išteklių joms paskirtoms užduotims vykdyti . Geležinkelių direktyvos 55 straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinė reguliavimo institucija „yra savarankiška institucija, kuri organizavimo, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu teisiškai atskira ir nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų “, o 55 straipsnio 3 dalies ketvirtoji pastraipa tiesiogiai įtvirtina reikalavimą, kad asmenys, atsakingi už sprendimus, kuriuos turi priimti reguliavimo institucija, turi turėti visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl reguliavimo institucijos personalo įdarbinimo ir valdymo . Tarnybos vertinimu, Projektu siūlomas įtvirtinti centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą mechanizmas, dalį sprendimų dėl personalo įdarbinimo perduodant Vyriausybės įgaliotai institucijai (centrinei įstaigai), apribotų Tarnybos vadovo įgaliojimus priimti sprendimus dėl reguliavimo institucijos personalo įdarbinimo ir valdymo, tokiu būdu suponuojant ES direktyvų nuostatų, reikalaujančių užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą bei reikalingus žmogiškuosius išteklius, pažeidimą. Papildomai Tarnyba norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, Tarnyba nedalyvauja Vyriausybės vykdomame buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo procese ir nėra įtraukta į Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr.
administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ priede pateiktą Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, vyriausybės įstaigų, vyriausybės atstovų tarnybų, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ar pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kurių buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos centralizuotai atliekamos nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre, sąrašą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir įvertinę Tarnybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, statusą, jos veiklos specifiką, taip pat pagal ES teisės aktus Tarnybai keliamus nepriklausomumo ir savarankiškumo reikalavimus, manome, kad Tarnybai, kaip ir kitiems nacionaliniams atitinkamų rinkų reguliuotojams, neturėtų būti taikoma centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą. Siūlytina Projekte numatyti, kad priėmimą į valstybės tarnybą Tarnyba ir kitos nacionalinės reguliavimo institucijos vykdytų savarankiškai teisės aktų nustatyta tvarka. Spręsti pagrindiniam komitetui
tarnyba 2018-04-20 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. S-2018-1834, atlikome Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą Siekdami didesnio valstybės tarnybos atsparumo korupcijai teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės (toliau – Teisės departamentas) išvados [1] 20, 21, 22, 42, 45, 51, 57, 61, 62, 63, 64, 66, 71, 77, 83, 90, 94 punktuose pateiktoms pastaboms ir argumentams dėl Projekto nuostatų ir manome, kad jas reikėtų tikslinti, siekiant išvengti skirtingo Projekto nuostatų taikymo bei sumažinti galimybes valstybės tarnautojams ar jų vadovams elgtis nesąžiningai ir neobjektyviai. 2. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 113-S-1 sudarytoje darbo grupėje, kurios nariais yra ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, šiuo metu yra svarstomi pasiūlymai dėl Projekto nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojų etikos ir nepriekaištingos reputacijos klausimais. Todėl atitinkamos
neaptariamos. Pritarti
tarnyba 2018-04-201611
valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose). Iš siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais klausimais sudarytose kitose komisijose (tarybose) dirbantis valstybės tarnautojas turi teisę gauti atlygį: nėra aišku, ar valstybės tarnautojas turės teisę gauti atlygį už darbą kitų komisijų (tarybų) veikloje, kurioje valstybės tarnautojas turi dalyvauti vykdydamas savo tiesiogines, pareigybės instrukcijoje numatytas, funkcijas.
Siekdami išvengti interpretacijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumu, siūlome detalizuoti, už kokių kitų komisijų (tarybų) darbe dalyvavimą valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį ar gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą. Pritarti Komitetas pritarė
tarnyba 2018-04-20221
tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 nuostatose įvardintos aplinkybės, kurioms esant neišduodamas ar panaikinamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (17 str., 20 str.), yra itin reikšmingos sprendžiant dėl valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos, kuri yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, taikomų įstaigos vadovo pareigybei.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Projekto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išbraukiant galimybę uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikinai perkelti į įstaigos vadovo pareigas. Pritarti
tarnyba 2018-04-20262
tarnautojui apmokėti už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis. Už dalyvavimą minėtoje veikloje būtų apmokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius, o tuo atveju, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti – įkainius nustatytų įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Projekto nuostatoje įstaigos vadovui suteikta diskrecijos teisė nustatyti apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje įkainius, tačiau nedetalizuoti konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (nenumatyta, kaip būtų diferencijuojamas atlygis: ar nustatant konkretų atlygį būtų atsižvelgiama į projekto trukmę, sudėtingumą, specialių žinių reikiamumą projekto vykdymui ir pan.), todėl gali pasitaikyti atvejų, kai bus neobjektyviai už dalyvavimą projektinėje veikloje paskiriamas didesnis atlygis.
Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome Projekto 26 straipsnio 2 dalyje patikslinti, kad tuo atveju, kai sąlygos ir įkainiai už dalyvavimą projektinėje veikloje nėra nustatyti, juos nustato įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į projekto trukmę, sudėtingumą, apimtį ir kitus įstaigoje patvirtintus kriterijus, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Pritarti
tarnyba 2018-04-202923
tarnautojai gali būti skatinami 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus). Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nenustatomi aiškūs ir objektyviai pamatuojami valstybės tarnautojo asmeninio išskirtinio indėlio įgyvendinant tiesiogines funkcijas kriterijai, todėl, pavyzdžiui, esant nesąžiningiems susitarimams, gali susidaryti situacija, kad tas pats valstybės tarnautojas bus skatinamas maksimalaus dydžio (šiuo atveju – 2 pareiginių algų) pinigine išmoka kasmet po du kartus per metus. Todėl, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo suteikta diskrecija galimybę, siūlome tikslinti minėtą Projekto nuostatą. Spręsti pagrindiniam komitetui
tarnyba 2018-04-20327 7.
Projekto 32 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė, tačiau nėra plačiau paaiškintos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančių asmenų funkcijos, teisės ir pareigos, taip pat tarnybinių nusižengimų prevencijos aspektai. Siekdami tinkamos tarnybinių nusižengimų prevencijos, atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumo, siūlome nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti paskirti už pažeidimų prevenciją ir tyrimą atsakingi asmenys, taip pat nustatyti šių asmenų pagrindines funkcijas, teises ir pareigas. Pritarti Tikslinga , kad minėtos nuostatos atsispindėtų Vyriausybės nustatytoje tvarkoje. 9. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-04-20
nėra aišku, kas kontroliuos žalą atlyginusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso teisės į žalos padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimą, siekiant išieškoti valstybės patirtus nuostolius ir koks subjektas priims projekto nuostatų įgyvendinamąjį teisės aktą. Naujausios redakcijos Projekte šis aspektas taip pat nėra išsamiai aptartas, todėl siūlome atitinkamai patikslinti Projekto nuostatas. Spręsti pagrindiniam komitetui
tarnyba 2018-04-20476
susitarimą dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, šiems asmenims gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė nei šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną.
STT turimais duomenimis, pasitaiko atvejų, kai šalių susitarimu atleistas ir išeitinę išmoką gavęs asmuo po labai trumpo laiko vėl pradeda dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje. Siekiant sumažinti nesąžiningų susitarimų galimybes, siūlome nustatyti, kad visais atvejais, kuriais pagal keičiamo įstatymo Projekto nuostatas atleidžiamam valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui priklausytų išeitinė išmoka, ji būtų pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą pagal darbo sutartį toje pačioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto nuostatas. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Jonas Dagys 2018- 03-14 N Argumentai : Priemokos yra priemonė, kuri gali valstybės tarnautojo darbą padaryti lankstesnį. Priemokos leidžia tuos valstybės tarnautojus, kurie sugeba dirbti objektyviai daugiau ir geriau, teisėtai skatinti, o ne priklausyti nuo subjektyvios vadovo nuomonės. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „ N straipsnis. Priemokos 1.
mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. 4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies
negu vienerius metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį “. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad projekto 28 straipsnyje numatyta konkreti priemoka už pavadavimą. Taip pat diskutuotina dėl priemokos galimybės „ už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu“ , nes ši priemoka numatyta ir VTS projekte bei kt. įstatymuose Statutiniams valstybės tarnautojams šis įstatymas nebūtų taikomas, todėl priemokos susiję su statutiniais pareigūnais-perteklinės. 2. Seimo narys Jonas Dagys 2018- 03-14 N Argumentai :
Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų.
Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekte reglamentuoti valstybės tarnautojų mokymą. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „
užtikrinamas mokymas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. 2.
mokymo rūšys:
tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas;
specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. 3. Valstybės tarnautojų įvadinis mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka “. Pritarti iš dalies Įstatyme turėtų būti nustatyti kvalifikacijos tobulinimo kriterijai. Įstaigų vadovai, siekdami užtikrinti kuo efektyvesnį įstaigos uždavinių įgyvendinimą, taip pat turėtų būti suinteresuoti įstaigos valstybės tarnautojų tobulėjimu ir skirti atitinkamą lėšų dalį jų kvalifikacijos tobulinimui. Dėl siūlymo palikti dabar galiojančią tvarką dėl privalomo valstybės tarnautojų mokymo abejotina dėl jo efektyvumo. 3. Seimo narys Jonas Dagys 2018- 03-14 N Argumentai :
Siekiant skaidrumo, nešališkumo ir valstybės tarnautojų komforto darbo aplinkoje, jų vertinimą turėtų atlikti ne galimai tam tikrą asmeninį nusistatymą turintis vienas asmuo, nepaisant to, ar šis nusistatymas būtų nepagrįstai neigiamas ar nepagrįstai teigiamas, bet kelių asmenų vertinimo komisija. Šios komisijos turėtų būti ne atsisakoma, ji kaip tik turėtų tapti viena iš pagrindinių priemonių valstybės tarnybą apsaugant nuo nekompetentingų darbuotojų. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija. 2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų.
Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos . 3. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų. 4. Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas. 5. Valstybės tarnybos departamento vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. 6. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą “.
Nepritarti Projekte numatoma, kad valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas. Pritartina profesinių sąjungų siūlymui į vertinimą įtraukti darbuotojų interesus atstovaujančių organizacijų atstovus. Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą , ką pasiūlymo autorius ir siūlo grąžinti, dažnai praktikoje vertinamas kaip formali, pernelyg biurokratiška procedūra, užimanti daug laiko, ir neleidžianti tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybei nustatytas funkcijas. Tikslinga numatyti specialius komisijų sudarymo būdus atskirais atvejais. 4. Seimo narys
2 Argumentai : Teoriškai k iekvienas žmogus gali siekti karjeros valstybės tarnyboje. Bet Valstybės tarnybos įstatymas turi reglamentuoti, kaip tai daryti. Nesant tokios nuostatos, Valstybės tarnybos įstatymas netenka prasmės. Pasiūlymas: Pataisyti Įstatymo projekto (toliau – Projektas) 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarnautojas
Sąvokoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai gali siekti karjeros valstybės tarnyboje. 5. Seimo narys Jonas Dagys 2018- 03-147 Argumentai : Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos buvo įvesti tam, kad valstybės tarnautojai turėtų galimybę nuosekliai, sąžiningai ir kuo labiau nepriklausomai nuo subjektyvaus vadovo vertinimo siekti karjeros valstybės tarnyboje.
Tuo tarpu lygių ir kategorijų panaikinimas, paliekant tik 10 grupių, nustatomų faktiškai pagal įstaigas, kuriose valstybės tarnautojas dirba, smarkiai apriboja šią galimybę. Todėl siūloma palikti smulkesnį karjeros valstybės tarnyboje gradavimą. Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 7 straipsnį, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti susijusios Projekto straipsnius bei priedus: „
grupės lygiai, kategorijos ir pareiginių algų koeficientai
skirstomos į10 grupių
: Aukščiausia yra
2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija. 2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra
pareiginių algų koeficientus valstybės tarnautojų pareigybių grupėms priskiria šis Įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas). 3.
Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingųinstitucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes “. Nepritarti Projektu keičiama valstybės tarnybos koncepcija, atsisakant kategorijų. Pritarus siūlymui, neatitiktų projekte ir prieduose numatytų pareigybinių pareiginių algų koeficientai bei jų suskirstymo grupėmis, taip pat projekte nelieka valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo, o siūlyme nurodomas 1 priedas v alstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus priskiria valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, kurios siūlomos braukti. 6. Seimo narys
6 Argumentai : Iš Projekto nuostatų nebeaišku, kokia institucija tikrins pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus, kaip tai bus daroma, kas skelbs viešuosius konkursus ir kaip apskritai vyks valstybės tarnautojų atrankos procesas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos departamentas buvo sukurtas būtent tam, kad sistema būtų kuo vieningesnė, visi vienodomis ir aiškiomis sąlygomis pretenduotų į valstybės tarnybą. Neaišku, kodėl reikia ardyti vieną instituciją (Valstybės tarnybos departamentą), jeigu numatoma įgalioti kitą instituciją. Norint taisyti egzistuojančius Valstybės tarnybos departamento trūkumus, tą galima daryti neardant šios ir vėliau iš naujo nekuriant kitos institucijos.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Jeigu Vyriausybė nesilaikytų įstatymų, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas
Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija Valstybės tarnybos departamentas “. Nepritarti Vidaus reikalų viceministro teigimu, šios institucijos nesiruošiama naikinti, priešingai, dar labiau išplečiamos jos funkcijos. Juridinės technikos požiūriu ši formuluotė yra lydinčiuose ir kt. įstatymuose, todėl tikslinga ją naudoti, kad nereikėtų keisti kitų įstatymo nuostatų. 7.
2 Argumentai : Pastebėtina, kad priėmus siūlomą pakeitimą, tokia lengvata liktų įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti įstatymų nuostatas. Be to, manytina, kad ši lengvata turėtų išlikti ir būti numatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Dabartinė Projekto nuostata mažintų sistemos skaidrumą, kadangi tampa nebe aišku, kaip atrenkamas konkursą laimėjęs kandidatas, jeigu keli kandidatai surenka vienodą balų skaičių, be to, atsisakoma stebėtojų iš suinteresuotų institucijų ir darbuotojus atstovaujančių struktūrų. Todėl siūloma nesudaryti prielaidų neskaidriai valstybės tarnautojų atrankai ir papildyti Projektą tam reikalingomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai “. Pritarti Komiteto siūlymas prie Seimo kanceliarijos TD 41 pastabos ir Seimo narės A. Armonaitės 1 pasiūlymas. 8.
1 Argumentai : Kadencijos įstaigų vadovams yra visiškai praktikoje nepasiteisinusi nuostata, dėl kurios valstybės tarnyboje gali nebelikti kompetentingų tarnautojų. Mažai valstybei, kokia yra Lietuva, ypač patiriančiai demografinius nuostolius, nėra lengva surasti paankamai tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos vadovų ir specialistų. Gerai dirbusiam vadovui turi būti suteikta galimybė kandidatuoti tęsti veiklą, nes taip jis motyvuojamas dirbti ir sieti savo ateitį su karjera valstybės tarnyboje. Verčiau reikia geriau reglamentuoti reikalavimus vadovų peratestavimui, jeigu manoma, kad sudaroma galimybė sekančioms kadencijoms būti perrinktiems nekvalifikuotiems vadovams, bet ne atimti praktiškai vienintelį viešojo sektoriaus siūlomą privalumą – sąlyginį stabilumą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pareigas priimama
konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu “. Nepritarti Lietuvos
311 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti kadencijas ir ministerijų kancleriams. 9. Seimo narys
2 Argumentai : Siūloma Projekto nuostata mažintų sistemos skaidrumą, kadangi tampa nebe aišku, kaip atrenkamas konkursą laimėjęs kandidatas, jeigu keli kandidatai surenka vienodą balų skaičių, be to, atsisakoma stebėtojų iš suinteresuotų institucijų ir darbuotojus atstovaujančių struktūrų. Siūloma nesudaryti prielaidų neskaidriai valstybinių įstaigų vadovų atrankai ir papildyti Projektą tam reikalingomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai “. Nepritarti Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte nu olatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims taikoma lengvata, t,y . keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl išplėsti šį ratą asmenų netikslinga, tuo labiau , kad priimant į įstaigų vadovų pareigas prioritetai turėtų būti teikiami į kompetencijas ir gebėjimus atlikti įstaigos vadovo pareigas. 10. Seimo narys
1 Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų.
Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, Projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 15 straipsnio 1 dalį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių punktų numeraciją: „1.
Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba ;
6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; N) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka;
8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
šio Įstatymo 18 straipsnyje nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai ne trukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas , taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą“. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos TD 55 pasiūlymui 11.
Seimo narys
1 Argumentai : Esminės karjeros valstybės tarnautojo nuostatos
Papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių punktų numeraciją: „
1Valstybės tarnautojai turi teisę:
N) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją.
Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais“.
Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas tikslintinas ir techninės redakcijos požiūriu 12.
Seimo narys
1 Argumentai: Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai turi teisę į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas .
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių punktų numeraciją: „ 1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas “.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas “. Atsižvelgti Komitetas atsižvelgė į Seimo kanceliarijos TD pasiūlymą dėl valstybės tarnautojų mokymo kriterijų nustatymo įstatyme tikslingumo.
7 Argumentai : Praktika rodo, kad neretai pakaitiniai valstybės tarnautojai vienoje ar keliose viešojo sektoriaus institucijose išdirba nemenką laiką. Jų įgyta patirtis turėtų būti panaudojama valstybės tarnyboje, todėl būtų racionaliu daliai pakaitinių valstybės tarnautojų pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ir tvarką sudaryti galimybę būti įtrauktiems į valstybės tarnautojų rezervą ir turėti daugiau galimybių siekti karjeros valstybės tarnyboje. Turėtų būti nustatyta aiški tvarka, kaip valstybės tarnautojų rezervas veikia, kokius įsipareigojimus valstybė gali prisiimti į jį įtrauktų žmonių atžvilgiu. Tai geriausia numatyti Vyriausybės nutarimu, kad su rezervu būtų galima elgtis lanksčiau nei reglamentavus įstatymu. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
alstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro asmenys, kurie šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės nustatyta tvarka numatytus kriterijus į valstybės tarnautojų rezervą gali būti įtraukti ir pakaitiniai valstybės tarnautojai “. Nepritarti Projekte siūloma atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams dėl pareigybės panaikinimo instituto (rezervo),todėl netikslinga įtraukti į rezervą tik pakaitinius valstybės tarnautojus. Vyriausybės nuomone, šis valstybės tarnybos institutas galioja jau gana ilgą laikotarpį, tačiau yra neefektyvus, savo esme užkertantis kelią pritraukti naujus darbuotojus į valstybės tarnybą. 14.
1 Argumentai : Susiaurinus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamų veiklų sąrašą sudaromos prielaidos valstybės tarnautojų neskaidriai, galimai korupcinio pobūdžio veiklai, kadangi nuostatos, kurių Projekto rengėjai siūlo atsisakyti (lyginant su galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymų), nėra apibrėžtos kitame įstatyme. Jų nebelikus Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės tarnautojas galėtų bandyti ginčyti, kad, pavyzdžiui, darbas Sveikatos apsaugos ministerijoje ir buvimas farmacija užsiimančios įmonės valdybos nariu arba darbas urėdijoje ir miškų priežiūrai reikalingos technikos pirkimas iš jo artimiesiems priklausančių įmonių nesukelia interesų konflikto. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 18 straipsnio 1 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „
1Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje;
2) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje , kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos , kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų . ;
N) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
N) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) , taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu
; N) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
N) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) , taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu
; N) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui“. Nepritarti Pažymėtina, kad projekto 18 str.
su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejus, todėl nebūtina, šiame įstatyme vardinti kitų įstatymų nuostatų. Pasiūlymas perrašytas iš galiojančios redakcijos, tačiau įstatymo ir projekto straipsniai skiriasi, todėl minimi pasiūlyme straipsniai (pvz. 19 str. 2d.) nukreipia į kitus straipsnius, nesusijusius su esamu reikiamu reguliavimu (pvz. projekto 19 str. kalbama apie valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimą). 15. Seimo narys Jonas Dagys 2018- 03-1419 Argumentai :
Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema.
Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai užtikrinamas kvalifikacijos tobulinimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kvalifikacijos tobulinimas
kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2. Valstybės tarnautoj ų ui užtikrinimas kvalifikacijos tobulinimas gali būti , finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų“. Pritarti
Jonas Dagys 2018- 03-1421 N Argumentai : Kvalifikacijos klasės leidžia sukurti valstybės tarnautojų skatinimo sistemą už jų pastangas mokytis ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų kvalifikacinės klasės
kvalifikacinės klasės yra trys; aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė. 2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo terminas “.
Spręsti pagrindiniam komitetui Pagal Vyriausybės numatytą koncepciją valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių nelieka. Taip pat siūlymas neaiškus, nes projekto 22 straipsnis turi tik 6 dalis. 17. Seimo narys Jonas Dagys 2018- 03-1425 Argumentai : Seimo Teisės departamento teigimu, „Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatas įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų vertinimą vykdytų tik jų vadovai (5 dalis), o vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas nešališkumo ir skaidrumo principų aspektu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatas analogišką pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t.y. profesinėmis sąjungomis. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nustatantis blogesnę valstybės tarnautojų padėtį (palyginus su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis)“. Siekiant skaidrumo, nešališkumo ir valstybės tarnautojų komforto darbo aplinkoje, jų vertinimą turėtų atlikti ne galimai tam tikrą asmeninį nusistatymą turintis vienas asmuo, nepaisant to, ar šis nusistatymas būtų nepagrįstai neigiamas ar nepagrįstai teigiamas, bet kelių asmenų vertinimo komisija. Šios komisijos turėtų būti ne atsisakoma, ji kaip tik turėtų tapti viena iš pagrindinių priemonių valstybės tarnybą apsaugant nuo nekompetentingų darbuotojų.
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalis turėtų būti papildyta punktu, numatančiu galimybę karjeros valstybės tarnautoją, kurio kasmetinė tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nes gali būti situacijų, kada tiesiog objektyviai pareiginės algos koeficientas negalėtų būti sumažintas net 0,5 (jei iki tarnybinės veiklos vertinimo jam jau ir taip būtų nustatytas minimalus tai pareigybei taikomas koeficientas). Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 25 straipsnio 7-13 dalis bei papildyti straipsnį nauja dalimi ir jas išdėstyti taip: „
veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas , išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija. 8. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens vertinimo komisijos sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga , taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 9.
įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens vertinimo komisijos sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga , taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). 10. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu arba, esant valstybės tarnautojo prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas , kurį atlieka vertinimo komisija . 11.
veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla ir jeigu:
1) iškyla abejonių dėl įstaigos padalinio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos vykdant jo vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis arba
2) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis, arba
3) vertinimo komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertino nepatenkinamai, arba
4) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę, arba
5) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba
6) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę. 12. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma. N.
N. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. 13. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir veiklos vertinimo kriterijus nustato Vyriausybė“. Pritarti iš dalies Valstybės tarnautojų veiklos vertinimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (kai vertina komisija) dažnai praktikoje vertinamas kaip formali, pernelyg biurokratiška procedūra, užimanti daug laiko, ir neleidžianti tinkamai įvertinti valstybės tarnautojo darbo rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybei nustatytas funkcijas. Kaip apeliacinė instancija vertinimo komisija turėtų išlikti Pažymėtina, kad dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, k ai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, galimybė svarstytina. 18. Seimo narys
13 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“. Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios. Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą.
Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) “. Nepritarti Projekte siūloma atsisakyti visų priemokų ir priedų, kurie pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą gali būti skiriami valstybės tarnautojams, paliekant tik priemoką už pavadavimą ir priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą . Pareigūnams taip pat mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pagal siūlymą, neaišku už ką šis priedas būtų mokamas valstybės tarnautojui, iškiltų taikymo problemos. 19. Seimo narys
14 N Argumentai : Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Vis dėlto daugiau projektas nedetalizuoja, kaip skaičiuojamas užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, todėl siūloma nurodyti, jog tai daroma Darbo kodekse numatyta tvarka. Kitu atveju paliekama reguliavimo spraga. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „ N straipsnis. Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka “.
Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka “. Pritarti iš dalies Projekto 6 straipsnyje numatytas darbo santykius reglamentuojančių įstatymų taikymas valstybės tarnautojams, tačiau tikslintina 26 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostata, kaip pažymėta ir 67 TD pastaboje. 20. Seimo narys
1 Argumentai : Projekto nuostata leistų subjektyviai padidinti darbdavio galias, kadangi neaišku, kuo remiantis būtų nustatoma valstybės tarnautojo alga iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Straipsnis taip pat nenurodo, kad tai turi būti nustatyta ir darbdavio bei darbuotojo sutarta prieš įsidarbinant, taigi paliekama galimybė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga galės būti keičiama jam jau dirbant. Tokiu atveju algos iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo nustatymas sudarytų sąlygas šališkam darbuotojų protegavimui arba baudimui. Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, tačiau neaišku, kaip bus nustatoma, kokio intervale esančio dydžio atlyginimo tarnautojas nusipelnė. Siekiant skaidrumo, aiškumo ir nešališkumo, Projekto nuostatą siūloma tobulinti. Be to, toks reglamentavimas reikštų grįžimą prie įstatyminių nuostatų, kurias Seimas jau yra ištaisęs, t.y. būtų sudaromos sąlygos tą patį darbą dirbantiems valstybės tarnautojams mokėti skirtingą atlyginimą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio Įstatymo priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą , laikantis nuostatos, kad už tą pačią valstybės tarnautojo pareigybę skirtingose institucijose negali būti mokama skirtinga pareiginė alga arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo “. Nepritarti Atsižvelgiant į argumentus, turėtų būti siūlomi visai kiti kriterijai. Pavyzdžiui patarėjo pareigybė vienoje institucijoje nelygi patarėjui kitoje institucijoje, priklausomai nuo valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. 21. Seimo narys
4 Argumentai : Sudarant darbo sutartį kiekvienam valstybės tarnautojui kartu su pareigomis priskiriama ir pareiginė alga. Jeigu keičiasi valstybės tarnautojo pareigos, atitinkamai susijusiai turėtų keistis ir jo pareiginė alga. Projekto 27 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatomos situacijos, kai keičiasi tarnautojo pareigos. Tokiu atveju jis tiesiog turėtų gauti su naujomis pareigomis susijusią pareiginę algą. Taip garantuojama, kad valstybės tarnautojas gauna iš anksto žinoma atlyginimą. Tuo tarpu pasirinkus Projekto autorių siūlomą mechanizmą, taps galima dirbtinai didinti kai kurių valstybės tarnautojų algą, nors pagal pareigas ji jam nepriklausys. Pasiūlymas:
Išbraukti projekto 27 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai pataisyti straipsnio numeraciją: „ 4.
Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 didesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas ;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
turėta pareiginė alga;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas “. Nepritarti Darbo sutartys su valstybės tarnautojais nesudaromos. 4 dalis reglamentuoja valstybės tarnautojų pareiginės algos kitimo galimybę, atsižvelgiant į užimamas pareigas pagal valstybės tarnybos įstatymą, o ne Darbo kodekso nuostatas. 22. Seimo narys Jonas Dagys 2018- 03-1428 Argumentai :
Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“.
Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios. Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą. Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai: „
už pavadavimą ir priedas už tarnybos stažą
tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas . Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 2. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;
3) už laipsnį arba tarnybinį rangą;
4) už diplomatinį rangą;
5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. 3. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio įstatymo 26 straipsnio
dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio straipsnio 4 dalyje nustatytas priedas. 4. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 5.
trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 6. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 7. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. 8. Šio straipsnio 2 dalies 2,
algos“. Nepritarti Siūloma grąžinti buvusi tvarka, tačiau projekto koncepcijai pasikeitus, siūlymas netenka prasmės. Taip pat šis įstatymas nebūtų taikomas statutiniams (tame tarpe ir diplomatams) pareigūnams, todėl siūlomos nuostatos perteklinės. 23. Seimo narys
23 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“. Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios. Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą.
Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas: Pataisyti projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus); “. Nepritarti
priedai.(Priedai yra darbo užmokesčio sudėtinė dalis). 24. Seimo narys
4 Argumentai : Valstybės tarnyboje sprendimai dažnai priimami kolektyviai, todėl ne visada būtų aišku, kas faktiškai atsakingas už padarytą žalą. Kita vertus, valstybės tarnyboje priimami sprendimai dažnai nėra tyčia žalingi, greičiau – sąlygoti neteisingų politinių apsisprendimų. Projekto siūloma formuluotė kelia grėsmę, kad valstybės tarnautojai verčiau rinksis dirbti mažiausiai, kiek įmanoma nepažeidžiant numatytų funkcijų, kad rizikuotų kuo mažiau suklysti. Todėl siūloma palikti galimybę, kad žala gali būti ir neišskaitoma, pavyzdžiui, šalims susitarus, kad sprendimas buvo ne asmeninis, lemtas politinių sprendimų ir pan. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių
susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, jeigu valstybės tarnautojas žalą sukėlė tyčia .
Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris vieną mėnes ius į nuo žalos paaiškėjimo dienos“. Nepritarti Projekte siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia. Projekte siūloma aiškiai reglamentuoti žalos išieškojimą ne teismine tvarka. Siekiant užtikrinti realų žalos išieškojimą, siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai žala padaryta neteisėtais įstaigos vadovo veiksmais, regreso teisė reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio žalos atlyginimo priklauso įstaigos vadovą į pareigas priimančiam asmeniui. 25. Seimo narys Jonas Dagys 2018- 03-1447 Argumentai :
Priklausomai nuo darbo specifikos valstybės tarnautojams gali būti reikalingas netarnybinio automobilio naudojimas tarnybos reikmėms. Jo naudojimas turėtų būti kolektyvinės sutarties dalimi, tačiau turėtų būti numatyta galimybę už asmeninio turto naudojimą kompensuoti. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 47 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „ N .
Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje “. Pritarti Techninės redakcijos požiūriu, siūlymas formuotinas projekto 47 straipsnio 8 dalimi. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas pildytinas papildomu straipsniu dėl kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje. 26. Seimo narys
1 Argumentai :
valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų. Pastebėtina, kad Darbo kodeksas numato, kad kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos ar neįgalumo, nutraukiant darbo sutartį jam turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Negalią turintys valstybės tarnautojai neturėtų būti diskriminuojami, todėl siūloma jų išeitinę išmoką grąžinti iki šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio – dviejų tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Taip pat siūloma atsisakyti Projekto nuostatos, kad kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Nelogiška Valstybės tarnybos įstatyme numatyti normą, kuri darbuotojų atžvilgiu yra blogesnė nei Darbo kodekso nuostatos, kurios nustato garantijų minimumą.
Net ir Darbo kodekse nėra numatyti panašūs papildomi reikalavimai išeitinei išmokai gauti, kaip siūloma šio Projekto aptariama nuostata. Valstybės tarnautojai negali būti diskriminuojami. Be to, tokia nuostata gali neadekvačiai įvertinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo darbo trukmę, kadangi faktiškai jis gali būti išdirbęs kelias kadencijas, tačiau į darbą iš naujo yra priimamas kiekvienos kadencijos pradžioje, todėl „ant popieriaus“ išdirbto laiko terminas gali būti trumpesnis nei pusė jį į darbą priėmusio darbdavio kadencijos, nors faktiškai kur kas ilgesnis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 ir 13
punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės . Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.
Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos“. Pritarti
Jonas Dagys 2018- 03-1448 Argumentai : Pareigybių naikinimas, kuris gali baigtis valstybės tarnautojo perkėlimu į žemesnes (tikėtina, prasčiau apmokamas) pareigas arba atleidimu, vyksta nesant valstybės tarnautojo kaltės, siūloma į Projektą įtraukti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatytus atvejus, kai atleistiems tarnautojams gali būti siūlomos kitos pareigos. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 48 straipsnį naujomis dalimis, jas išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių dalių numeraciją: „N.
Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo
valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. N.
N. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka jam siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“. Nepritarti Vyriausybės nuomone, kritikuotinas aspektas –vadinamasis valstybės tarnautojų rezervas . Kaip parodo patirtis, tai yra nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, kuris vilkina konkurso organizavimo procesą bei dažnai trukdo pritraukti naujus bei inovatyvius darbuotojus į valstybės tarnybą. 28.
1 Argumentai : Pareigybių naikinimas, kuris gali baigtis valstybės tarnautojo perkėlimu į žemesnes (tikėtina, prasčiau apmokamas) pareigas arba atleidimu, vyksta nesant valstybės tarnautojo kaltės, todėl turėtų sudaryti prielaidas valstybės tarnautojui turėti pakankamai laiko apmąstyti galimus profesinius pasirinkimus, galbūt susirasti kitą darbą, jei valstybės tarnautojas yra atleidžiamas arba jo netenkina žemesnės pareigos. Kvalifikaciją atitinkančio darbo paieška įprastai trunka ilgesnį laiko tarpą, todėl siūloma valstybės tarnautojui apie pareigų naikinimą pranešti likus 2 mėnesiams iki naikinimo, o socialiai jautresnėms valstybės tarnautojų grupėms
Pataisyti projekto 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį du mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), A a smeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip penkeri metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų , asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip dveji metai
prieš keturis mėnesius .
Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo “. Pritarti
socialinės garantijos
3 Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, Projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Pagal projektą gaunasi, kad valstybės tarnautojas kvalifikaciją turės kelti iš savo lėšų ir dar už tai negaus atlyginimo. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka kad tokiu atveju jam yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 48 straipsnio 3 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „
tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą;
siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos pareigos ir:
1) visas nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;
2) ne mažiau kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30 kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu“. Spręsti pagrindiniam komitetui Dėl valstybės tarnautojų kvalifikacijos kėlimo komitetas pritaręs TD pastabai ir siūlo pagrindiniam komitetui apsispręsti dėl mokymo koncepcijos, nes Projekte siūloma atsisakyti valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis. 30.
1 Argumentai : Pagal Projekto nuostatas Vidaus reikalų ministro vadovaujama ministerija taptų pagrindine įstaiga, nustatančia valstybės tarnautojų darbo politiką. Nėra priežasčių manyti, kad Vidaus reikalų ministras ar jo vadovaujamos ministerijos darbuotojai yra pakankamai kompetentingi socialinio draudimo, paveldosaugos, energetikos ir visose kitose srityse, į kurias reikia atrinkinėti valstybės tarnautojus. Valstybės tarnybos departamentas yra reikalingas kaip neutrali institucija, kuri užtikrina bendruosius valstybės tarnybos realizavimo principus, realiai prižiūri Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą. Tuo tarpu sunkiai tikėtina, kad viena politikų valdoma institucija galėtų nešališkai rūpintis valstybės tarnyba kitose, galimai kitokių siekių turinčiose, institucijose. Projekte neįtvirtinus tokios įstaigos, kuri atliktų valstybės tarnybos tvarkymo, šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros, jos uždavinių bei teisių, nebūtų galimybės tai nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 51 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „
1Valstybės tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras ; N) Valstybės tarnybos departamentas “. Nepritarti
2 Argumentai : Vadinamosios e-sveikatos sistema yra pavyzdys, kuris iliustruoja, kad nenumačius, jog informacinės sistemos nuostatai yra tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka, mažinamas skaidrumas, sudaromos prielaidos korupcinei veiklai. Nesant Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamų nuostatų, kiltų rizika, kad kiekvienos institucijos informacinė sistema veiks pagal tos institucijos supratimą, nederės su kitomis, iš to kils valstybės tarnybos veiklos trukdžiai. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 53 straipsnį nauja dalimi, ją išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti straipsnio dalių numeraciją: „
tarnybos valdymo informacinė sistema
informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, personalo valdymo sprendimams priimti, kitoms šiame Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti . N) Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka “. Pritarti iš dalies. Techninės redakcijos požiūriu, straipsnis pildytinas 2 dalimi, o esanti viena dalis numeruotina į pirmąją. Tikslinga numatyti, kad nuostatai tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka. 32. Seimo narys Edmundas Pupinis 2018-03-15
Argumentai: Pasiūlymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas) siekiama suvienodinti skirtingose seniūnijų teisinėse formose dirbančių seniūnų kaip biudžetinės įstaigos vadovų ir seniūnų kaip savivaldybės administracijos filialo vadovų pareiginės algos koeficientų dydžius. Seniūnų darbo apimtis tik didėja, o dėl didelių kvalifikacijos reikalavimų ir mažo darbo užmokesčio tampa vis sunkiau surasti kandidatą į laisvą kaimiškos seniūnijos seniūno vietą. Norint keistą esamą situaciją, motyvuojanti darbo užmokesčio sistema reikalinga abiejų teisinių formų seniūnijoms, todėl seniūno – savivaldybės administracijos filialo vadovo pareiginės algos koeficientai turi būti prilyginami seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 priedo 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip: Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas ar savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas ), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 Svarstyti pagrindiniam komitetui Pareigybinių algų koeficientai numatyti atsižvelgiant į įstaigų statusą, pareigybių grupes. Manytina, kad neturėtų būti suvienodinti seniūno - biudžetinės įstaigos vadovo ir seniūno -savivaldybės administracijos filialo vadovo (t.y. skyriaus , kuris yra kitame struktūriniame padalinyje) pareiginės algos koeficientai. Tai išbalansuotų įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių arba pareigybių sisteminį suskirstymą. 33 Seimo narys Robertas Šarknickas 2018-03-20 1 priedas Argumentai :
Pasiūlymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas) Nr.
siekiama suvienodinti skirtingose teisinėse formose dirbančių valstybės tarnautojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius ir pasiekti, kad kiekvienam valstybės tarnautojui už atliekamą darbą būtų skirtas teisingas atlygis. Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius atlieka sudėtingą, atsakingą darbą, reikalaujantį didelės atsakomybės. Šioms pareigybėms užimti keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl būtina didinti pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais). Seimo nario padėjėjas-sekretorius, kaip ir Seimo komitetų, komisijų biurų vadovai, patarėjai, rengia ar dalyvauja rengiant Seimo nario teikiamus teisės aktų projektus, pasiūlymus, dalyvauja rengiant medžiagą plenariniams posėdžiams. Taip pat rengia Seimo nario inicijuojamus parlamentinės kontrolės klausimus, padeda rengti paklausimus Vyriausybės nariams, kitų valstybės institucijų vadovams, analizuoja gautus prašymus, skundus, vykdo kitus atsakingus Seimo nario pavedimus. Tam reikalingas kvalifikuotas specialistas. Tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 1 priedą Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padėjėjui skirtas žemas pareiginės algos koeficientas, todėl sunku rasti kompetentingą asmenį šioms pareigoms užimti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 priedo 5, 6, 8 ir 9 eilutes ir jas išdėstyti taip: Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas 11,5-18 10,5-17,5 9,5-16,5
6Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas Ministro atstovas spaudai Seimo nario padėjėjas-sekretorius 10-16 9-15,5 8,1-14,5 8.
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7-13,5 7,1-13 6,4-12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7-12 5,3-11,5 4,8-10,5 Pritarti iš dalies Pritartina, kad Seimo kanceliarijoje dirbantiems tiek karjeros, tiek politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai.
Atsižvelgiant į tai, būtų tikslinga dirbantiems Seimo kanceliarijoje didinti pareiginės algos koeficientus sistemiškai. Šiuo siūlomu atveju siūlytina politinio pasitikėjimo tarnautojus-Seimo nario padėjėją-sekretorių bei karjeros tarnautojus-padėjėjus Seimo kanceliarijoje perkelti iš 9 į 8 eilutę. Iniciatoriaus siūlomas reguliavimas išbalansuotų įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupių arba pareigybių sisteminį suskirstymą. Politinio pasitikėjimo padėjėjo statusą turinčiam valstybės tarnautojui siūloma nustatyti pareiginė alga viršytų vyresniojo patarėjo ar komiteto biuro vedėjo pareigybinę algą.
34 Seimo narė
2 Argumentai : Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo 11 dalies redakcijoje numatyta nuostata – „Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“. Pažymėtina, kad naujai siūlomoje redakcijoje šios nuostatos nelieka, tačiau ji palikta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiandien tokia nuostata, viena vertus, skatina į valstybės tarnybą priimti valstybei tarnavusius žmones, tačiau, kita vertus, ji atmeta ir diskriminuoja neįgaliuosius bei moteris, kurie nedalyvauja privalomojoje karinėje tarnyboje arba rečiau renkasi bazinius karinius mokymus ir kt. Šiais pasiūlymais yra siekiama išplėsti šią dabar galiojančią nuostatą, prioritetą suteikiant ir asmenims, kurie neatlygintinai savanoriavo nevyriausybinėje (-ėse) organizacijoje (-ose) (NVO). Pateikiami įstatymo pasiūlymai užtikrintų, jog susiklosčius situacijai, kai pretendentai surenka vienodą balų skaičių, konkurso nugalėtojas būtų atrinktas skaidriu būdu, pirmenybę teikiant pretendentui, kuris neatlygintinai savanoriavo nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigė bazinius karinius mokymus, ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 1 pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus.
Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, neatlygintinai savanoriavusiam nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus , atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . “. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos TD 41 pasiūlymui. Derinant įstatymų nuostatas, siūlytina
įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Projekto 11 straipsnio 2 dalį papildyti paskutiniu sakiniu: „ Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam
Pataisyti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Konkurse gali dalyvauti asmenys,
atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, neatlygintinai savanoriavusiam nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus , atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . “ Nepritarti Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte nu olatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems asmenims taikoma lengvata, t,y. keliems pretendentams, dalyvaujantiems konkurse į valstybės tarnautojo pareigas, pagal nustatytus atrankos kriterijus surinkus vienodus rezultatus, teikiama pirmenybė atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, todėl išplėsti šį ratą asmenų netikslinga, tuo labiau , kad priimant į įstaigų vadovų pareigas prioritetai turėtų būti teikiami į kompetencijas ir gebėjimus atlikti įstaigos vadovo pareigas. 36 Seimo narys Jonas Dagys 2018- 04-09
* Argumentai : V alstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos tarybos teigimu:
reglamentuojama savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija. T. y. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės priskyrimas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (1 priedo Eil. Nr. 4*) ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr.
Nr. 4) neatitinka:
1) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statuso, reglamentuoto teisės aktuose, t.y. savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija; savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1, 2 d.);
2) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo, t. y. savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės vykdomoji institucija) yra viena iš už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingų institucijų, t.y. viena iš institucijų atsakingų už savivaldybės atliekamas funkcijas, jų vykdymą: savivaldybių savarankiškąsias funkcijas (daugiau nei
(37 funkcijos ir kt.) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7 str.). Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija yra žemiau (Eil. Nr. 4) nei direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) pareigybės pozicija (Eil. Nr. 3), nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai (t. y. įstaigai veikiančiai ne visoje valstybės teritorijoje) ir jis yra įstaigos vadovas . Todėl įvertinant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statusą, reglamentuotą teisės aktuose, bei savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą, siūloma savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės poziciją priskirti Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3), prilyginti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3). 2. Projekte nėra reglamentuojama Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicija.
T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicijos neišskyrimas ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (1 priedo Eil. Nr. 5; 6) neatitinka Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo: nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų; patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai; teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo; vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 p.). T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamos funkcijos: vertinti viešojo juridinio asmens vadovo veiklą ir teikti rekomendacijas viešojo juridinio asmens veiklos gerinimui. Taip pat neįvertinama tai, kad, išskirtinai nei kiti karjeros valstybės tarnautojai, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį, jam pavaldžius arba jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str.
projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; pavaduoti įstaigos kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus; dalyvauti darbo grupėse ir kt. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) numatytą darbo užmokesčio dalį: 1) gauti priedą už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; 2) gauti priemoką už pavadavimą, t. y. teisės aktai draudžia Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovui ir vidaus auditoriams pavaduoti kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai yra taikoma praktika mokėti priemoką už pavadavimą tik tais atvejais, kai pavaduojamo darbuotojo darbo funkcijų pobūdis yra skirtingas nei pavaduojančio darbuotojo darbo funkcijų pobūdis; 3) gauti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, kadangi Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditorių atliekamos funkcijos/darbo pobūdis nėra susijęs su darbu poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandiniu darbu ir budėjimu.
Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai (priešingai, nei kiti valstybės tarnautojai) turi teisę gauti darbo užmokestį, kurį sudaro: 1) pareiginė alga, t. y. nustatytas (fiksuotas) pareiginės algos koeficientas (Įstatymo (projekto) 26 str. 1 d. 1 p.); 2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus, ir šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos (Įstatymo (projekto) 28 str. 2 d.). T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti: 1) 40 procentų pareiginės algos priemokos už pavadavimą; 2) gauti apmokėjimą už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir tai apmokama pagal sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius arba, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti šio apmokėjimo įkainių dydis gali būti dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga (Įstatymo (projekto) 26 str. 2 d.).
reglamentuota Projekte, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams nėra galimybės gauti darbo užmokestį atitinkantį teisės aktuose reglamentuotų darbo funkcijų sudėtingumui, t. y. pagal reglamentuotą darbo užmokesčio sistemą Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai realiai turės galimybę gauti darbo užmokestį susidedantį tik iš:
1) pareiginės algos ir 2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t.y. tų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurios privalomos mokėti visiems valstybės tarnautojams. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, realiai neturės galimybės gauti darbo užmokesčio dalies, kurią turi teisę gauti kiti valstybės tarnautojai, t. y.: 1) 40 procentų pareiginės algos (priemoka už pavadavimą); 2) ir daugiau, kai dalyvaujama projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis (galimybė gauti dvigubą konkretaus valstybės tarnautojo pareiginę algą). Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų. Todėl įvertinant Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir išvengiant situacijos, kai Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų, siūloma įvesti/reglamentuoti Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės poziciją.
Ją priskiriant Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 4). 3. Projekte nėra reglamentuojamos vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės pozicijos, nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) yra reglamentuojamos kitos audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijos: vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, savivaldybės kontrolierius. Todėl siekiant išvengti diskriminacinio aspekto išskiriant tik kai kurias (tam tikras) audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijas ir atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte išdėstytas pastabas, siūloma:
1) vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 7 (kaip ir vyriausiojo valstybinio auditoriaus);
2) vyresniojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 8 (kaip ir vyresniojo valstybinio auditoriaus);
3) vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 9 (kaip ir valstybinio auditoriaus);
4) vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr.
Nr. 10 (kaip ir valstybinio auditoriaus padėjėjo). Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„ Eil. nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų g grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
23
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiasis vidaus auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, vyresnysis vidaus auditorius , prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, vidaus auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiasis vidaus auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, vyresnysis vidaus auditorius , prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, vidaus auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “. Spręsti pagrindiniam komitetui Analogišką pasiūlymą pateikė Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija (2018-03-18) Tikslinga sistemiškai spręsti ir derinti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus, neišbalansuojant sistemos ir atsižvelgiant į įstaigų statusą bei pareigybių grupes.
Virginija Vingrienė 2018-04-198 Argumentai: Būtina sudaryti sąlygas ir jaunų žmonių pritraukimui, jų kvotoms tarnyboje ir deramai motyvacijai, ypač stiprinant bendrą valstybės tarnybą ir talentų auginimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,
įstaigoje privalo būti jaunesni nei 30 metų . Nepritarti Valstybės tarnyba dėl jai suteiktų ypatingų įgaliojimų turi būti paremta kompetencijomis ir sugebėjimais vykdyti šias funkcijas. Siūlomas reguliavimas sąlygotų nevienodas šių pareigų užėmimo galimybes, kai vienas iš dviejų pretendentų pasirenkamas atsižvelgiant tik į amžiaus cenzą (iki 30 metų).Toks siūlomas teisinis reguliavimas pažeidžia konstitucinį asmenų lygybės principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 straipsnyje , kuris reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – (šiuo atveju stojantiems į valstybės tarnybą) visiems tos kategorijos subjektams turi būti taikomas bendras, lygus matas. Toks reguliavimas taip pat pažeistų Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. 38. Seimo narė
1 Argumentai: Nuolatinis mokymasis, įtraukiant ir privalomas pusmečio stažuotes užsienio šalyse pagal estų pavyzdį, kompetencijų auginimas turi būti ne formalumu, o neatsiejamu valstybės tarnybos atributu.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį naujais 11 punktu ir juos išdėstyti taip: ,,
11) ne mažiau kaip vieną kartą per ketverius metus būti išsiųstas į pusmečio stažuotėms užsienio valstybėje;“ Nepritarti Imperatyvi nuostata „turi būti išsiųstas“ nevartotina, nes į stažuotes vykstama valstybės tarnautojo prašymu ir į darbą priimančiu asmens sutikimu. Pažymėtina ir tai, kad yra įvairių pareigybių valstybės tarnyboje, kuriems ne tik pusmečio stažuotės užsienyje ne mažiau, kaip kartą per ketverius metus, bet ir iš viso nebūtinos. Taip pat turėtų būti aptartos ir socialinės garantijos valstybės tarnautojams išvykstantiems į užsienį pusmečiui stažuotis. 39. Seimo narė
11 Argumentai: Nuolatinis valstybės tarnautojų kompetencijų auginimas turi būti ne formalumu, o neatsiejamu valstybės tarnybos atributu. Tai labai svarbus valstybės tarnautojų kompetencijos, aukšto profesionalumo auginimo ir tarnautojo profesijos prestižiškumo auginimo garantų. Taip būtų didinama tarnautojų kompetencija, didinamas darbo našumas bei mažinama biurokratija. Pasiūlymas: įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojai turi privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos vertintinos kaip neaiškios ir teisiniu aspektu siūlymas nekonkretus. (Neaišku ar valstybės tarnautojas privalėtų tobulinti kvalifikaciją kasdien, kas mėnesį, kartą į metus ir t.t.). 40.
2 Argumentai: Tarnautojo kvalifikacijos tobulinimas yra ne tik tarnautojo asmeninis reikalas, bet ir įstaigos kurioje jis dirba, todėl gera idėja, kad valstybės tarnautojas galėtų prisidėti prie kvalifikacijos tobulinimo savo lėšomis gali tapti įdinga siekiant sutaupyti ir priversti tarnautoją susimokėti už kvalifikacijos tobulinimą. . Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos turi būti privalomai numatytos kiekvienos institucijos biudžete atskira biudžeto eilute. Pasiūlymas: įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ”2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų.“
Vingrienė 2018-04-1924 Argumentai: Norint paskatinti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir visapusišką tobulėjimą, privaloma nuolatinė rotacija ne vien aukščiausių vadovų, bet ir ekspertiniame lygmenyje. Tai taptų ir aiškiu saugikliu tarnautojo biurokratinės galios įsitvirtinimui, ir neišvengiamu tarnautojo auginimo, tobulėjimo, jo akiračio plėtros garantu. Šios nuostatos privalumai grindžiami sėkminga kitų šalių, taip pat Europos Sąjungos institucijų praktika. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės tarnautojas ne rečiau kaip kas 7 metus privalo keisti
kuruojamą veiklos sritį toje pačioje įstaigoje arba tarnybinio kaitumo būdu turi būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje. Veikla toje pačioje srityje gali būti pratęsiama atskiru susitarimu, esant būtinybei, ar kai tarnautojo išskirtinė kompetencija ir profesionalumas Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos grindžiamos, taip pat ir tarnybinio tarnautojų kaitumas, galimybe užimti lygiavertes ar žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijose, darbuotojo prašymu.
Nustačius imperatyvią nuostatą “<...privalo keisti ...>, suponuojamos teisinės pasekmės, o kas būtų jei valstybės tarnautojas nesutiktų (ar atleidimas iš pareigų ). 42. Seimo narė Virginija Vingrienė 2018-04-1927 Argumentai: Kompetencija grįsta ekspertų motyvacija, jų atlyginimams lenkiant viduriniosios grandies vadovų algas, sumažintų karjeros siekį tik postų kryptimi. Taip atsivers keliai į vadovų pozicijas lyderystės, galimybės priimti ryžtingus sprendimus, didesnės atsakomybės galimybe motyvuotiems plataus požiūrio žmonėms. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 27 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Įstaigos struktūriniame padalinyje turi būti ne mažiau kaip 2
Valstybės tarnautojai, kurių kategorija yra aukštesnė nei struktūrinio padalinio vadovas.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos neaiškios, dviprasmiškos, iškiltų taikymo problemos. 27 straipsnis reguliuoja pareiginės algos nustatymo tvarką, todėl ne šio straipsnio reguliavimo dalykas. 43. Seimo narė Virginija Vingrienė 2018-04-1947 Argumentai:
Darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, turi būti sudaromos sąlygos persikvalifikuoti arba gauti paramą įkurti verslo įmonę. Tai grindžiu 1993 m. Kanados premjero Žano Kretjeno reformos praktika, kai buvo išvengta intrigų ir socialinio sprogimo, žmonėms suteikus galimybę persikvalifikuoti ir šansą susikurti darbo vietą pačiam. Šiai reformai išleisti 4,7 mlrd. Kanados dolerių atsipirko per pusantrų metų, nes šeštadaliu sumažėjęs darbuotojų skaičius, leido sutaupyti lėšų jų atlyginimų ir privilegijų sąskaita. O ir atleisti žmonės neliko be pajamų.
Tai – išmintingiausio ir veiksmingiausio kelio pavyzdys Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 47 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Atleistiems valstybės tarnautojams, kuriems nėra pasiūloma kita
darbo vieta yra suteikiama galimybė pasinaudoti parama, kuri skirta persikvalifikuoti arba pradėti verslą.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos vertintinos kaip neaiškios ir dviprasmiškos. Neaišku ar šis siūlomas reguliavimas būtų taikomas visiems atleidžiamiems valstybės tarnautojams, t.y. ir tiems valstybės tarnautojams, kurie atleisti už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, ar kai tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, ar sulaukusiems 65 metų. 44. Seimo nariai:
Aušra Papirtienė Tomas Tomilinas Gediminas Vasiliauskas N Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad socialinė partnerystė ir kolektyvinės derybos valstybiniame sektoriuje yra labai ribotos dėl akivaizdaus lėšų trūkumo, sudarytos kolektyvinės sutartys yra daugiau deklaratyvios ir neatlieka savo pagrindinės funkcijos – gerinti darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines garantijas, projekte siūloma nustatyti, kad dalis įstaigos biudžeto lėšų skiriama tiesiogiai kolektyvinės sutartie sudarymui ir vykdymui. Tokia nuostata paskatins kolektyvines derybas valstybės tarnyboje, įgalins valstybės tarnautojus derėtis dėl geresnių sąlygų nei nustatyta įstatyme. Pažymėtina, kad Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 154 nustato, kad valstybė turi teisę imtis priemonių, kurios skatintų kolektyvines derybas ir apibrėžia, kad skatinimo priemonėmis kolektyvinių derybų galimybės būtų suteikiamos visiems darbdaviams ir visoms darbuotojų grupėms. Kadangi valstybė yra suinteresuota kolektyvinių derybų skatinimu, darbuotojų įgalinimu derėtis dėl savo garantijų ir gerintis darbo, ekonomines ir socialines sąlygas per kolektyvines sutartis, tikslinga numatyti finansines galimybes valstybes tarnyboje, kurios padėtų išjudinti kolektyvines derybas šioje srityje.
Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „
sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos
kiekvieniems metams turi būti skiriama ne mažiau kaip 3 procentai metinių įstaigos biudžeto lėšų “ . Pritarti iš dalies Žr. TTK pasiūlymą dėl kolektyvinių sutarčių reglamentavimo valstybės tarnyboje. 45. Seimo narė Gintarė Skaistė
2 Argumentai: Ne tik valstybės tarnautojo veiksmai, bet ir tyčinis neveikimas gali nulemti reikšmingas neigiamas pasekmes. Pasiūlymas: Siūlau papildyti į statymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti jį taip: ,,1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų ir/ar tyčinio neveikimo pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;
Nepritarti
valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos pagrindinius principus. ( 2 . 1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove .) . Tyčinis neveikimas su pasekmėmis- BK (15 str.) nuostatos. Neveikimo pavojingumas pasireiškia tuo, kad asmeniui susilaikant nuo tam tikrų veiksmų atlikimo atsiranda žala teisiniams gėriams ar keliama tokios žalos grėsmė. Taigi ir neveikimu yra kėsinamasi į baudžiamojo įstatymo saugomus teisinius gėrius. Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už neveikimą tik tuo atveju, jei tokia atsakomybė yra reglamentuota baudžiamajame įstatyme. 46.
6 Argumentai: Ankstesnė redakcija neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir skaidrumo principų. Pagal anksčiau galiojusį aprašą teismų sprendimai dėl atrankų skaidrumo yra prieštaringi. Pasiūlymas: Siūlau papildyti į statymo projekto 10 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,6. Priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka , atsižvelgiant į objektyvumo principą bei patvirtintus vertinimo metodus ir iš anksto paskelbtus vertinimo kriterijus, organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Kadangi piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą kyla iš Konstitucijos, pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas žinių, gebėjimų, reikalingų atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms atlikti, patikros pagrindai (principai) turi būti nustatyti įstatymu. Projekto nuostatose nėra apibrėžta kokia bus atrankos į valstybės tarnybą sistema, kokiais kokybiniais atrankos kriterijais bus vadovaujamasi atrenkant į valstybės tarnautojo pareigas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tobulinti siūlomą nuostatą ir įstatymo projekte apibrėžti kokia bus atrankos į valstybės tarnybą sistema, kokiais konkrečiais kokybiniais atrankos kriterijais bus vadovaujamasi atrenkant į valstybės tarnautojo pareigas. 47. Seimo narė Gintarė Skaistė
2 Argumentai: Pasiūlymas: Siūlau pakeisti į statymo projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: ,,3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip2 kartus
per kalendorinius metus);.“
12 Argumentai: Pasiūlymas: Siūlau pakeisti į statymo projekto 25 straipsnio 12 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,12.
Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma .“
2 Argumentai: Pasiūlymas: Siūlau pakeisti į statymo projekto 19 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1 . Komiteto sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-1596 ir tobulinti pagal Seimo narių pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei kitų institucijų pastabas, bei komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas 2018-05-097 N Argumentai: Projekte neliko nuostatų, kurios reglamentuoja kolektyvinių sutarčių sudarymo specifiką valstybės tarnyboje, nors projekto 27 straipsnio 2 dalyje kalbama apie minimaliosios mėnesinės algos dydžiui ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomą nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje.
Todėl svarbu, kad kolektyvinių sutarčių sudarymas būtų aiškiai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme, nes kolektyvinės derybos valstybės tarnyboje yra susijusios su mokesčių mokėtojų pinigais. Palikus kolektyvinių derybų reglamentavimą pagal Darbo kodekso nuostatas bus neaišku dėl ko galima tartis. Tuo tarpu Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135 nurodo, kad valstybė turi skatinti kolektyvines derybas, pirmiausia nustatydama aiškų jų teisinį reguliavimą, nes teisinio reguliavimo neaiškumai yra viena iš pagrindinių kliūčių kolektyvinėms deryboms. Pagrindinės problemos nustatant kolektyvinių sutarčių turinį valstybės tarnyboje susijusios su tuo, jog valstybės tarnautojams keliami specialūs reikalavimai, valstybės tarnautojų atlyginimas ir kitos su finansine padėtimi susijusios valstybės tarnautojų įdarbinimo sąlygos turi būti numatytos valstybės biudžete, sunku nustatyti svarstytinus derybų klausimus ir jų pasiskirstymą pagal įvairius teritorinius ir funkcinius valstybės struktūros lygmenis, taip pat nustatyti derybų atitinkamu lygmeniu šalis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje pagrindiniai ypatumai kolektyvinėms deryboms valstybės tarnyboje susieti su galimybe derėtis dėl darbo užmokesčio, nes šie klausimai yra reglamentuojami teisės aktais ir dažniausiai nei įstaigos vadovas, nei valstybės tarnautojas neturi galimybių derėtis. Todėl siūlome Projekte numatyti nuostatas dėl kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 7 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius: „7 straipsnis.
valstybės tarnyboje
profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos
(darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. 5. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.“ Pritarti 2.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
4 Atsižvelgiant į 39 TD pastabą, kad d erinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 10 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti ir Seimo statute nustatytų specialių Seimo kanclerio priėmimo sąlygų viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, kuriai komitetas pritarė, projekto 10 straipsnio 4 dalį siūlyti išdėstyti taip: „4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute , Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.“
teisėtvarkos komitetas
2 Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos TD 41 pasiūlymui ir siūlo d erinant įstatymų nuostatas, 11 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kuri įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Projekto 11 straipsnio 2 dalį papildyti paskutiniu sakiniu: „ Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą “. Pritarti
teisėtvarkos komitetas
92 Argumentai: Įstatymo projekto
tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai.
Viena iš galimų pasekmių – atleidimas iš pareigų. Pagal Projektą atleidimas galimas jau pirmą kartą įvertinus tarnautojo veiklą nepatenkinamai. Pažymėtina, kad galimybė atleisti asmenį po pirmojo jo veiklos nepatenkinamo vertinimo nėra numatyta nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo tvarką reglamentuojančiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme. Statutinių valstybės tarnautojų atleidimas po pirmo nepatenkinamo vertinimo nenumatytas nei galiojančioje Vidaus tarnybos statuto versijoje, nei naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Taigi, galimybės atleisti valstybės tarnautoją jau po pirmojo nepatenkinamo įvertinimo įteisinimas reikštų niekaip nepagrįstą valstybės tarnautojų diskriminaciją kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir galimai paskatintų kai kuriuos vadovus tarnybinės veiklos vertinimą subjektyviai naudoti kaip įrankį atsikratant nepageidaujamų tarnautojų. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 9 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš
pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus), jei valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.“
teisėtvarkos komitetas
1 Argumentai: Įstatymo projekto 47 straipsnio 1 dalyje numatoma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis negali eiti pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo.
Pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą (41 str. 1 dalis) minėtais pagrindais atleidžiamam tarnautojui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Būtų nehumaniška mažinti išeitines išmokas tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis atleidžiamiems valstybės tarnautojams, o ir valstybės lėšų būtų sutaupyta labai nedaug. Pažymėtina, kad ir pagal naujojo Vidaus tarnybos statuto projektą iš vidaus tarnybos atleidžiamiems pareigūnams, kurie negali tarnauti dėl sveikatos būklės, numatyta jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (76 str. 1 dalis). Pasiūlymas:
Projekto 47 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies12 ir 13 punkt e uose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės.
Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
7Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – nėra , susilaikė – nėra . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Arvydas Nekrošius. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Nr. xiiip-1596
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narės Virginija Vingrienė, Agnė Bilotaitė. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vyriausioji specialistė Irena Mickevičiūtė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos teisininkas Audrius Jakutis , Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos L. e.
Strategijos departamento direktoriaus pareigas Linas Bakutis , Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja Marina Lavrinavičiūtė , Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas Gintas Jasiulionis , Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos viceprezidentas Rolandas Bružas ,
Tarybos pirmininkė Daiva Razgūnienė , Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento auditorė Alma Bulkevičienė , Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento auditorė Lina Kvietkauskienė , Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotoja Rima Kisielienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos a dministracijos direktorė Simona Bindoriūtė-Ryliškienė , Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Viešųjų pirkimų ir personalo valdymo skyriaus vedėja Raimonda Žukauskaitė , LRV kanceliarija Jurgita Domeikienė , LSA patarėja Vida Ablingienė, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vladimir Banel , Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo teisės skyriaus vadovė Donata Gaižiūnienė , Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas , Valstybės tarnautojų profsąjunga Vidmantas Punelis. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2018-03-062 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnyje apibrėžiamas sąvokos „lygiavertės pareigos“ turinys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte apibrėžiant valstybės tarnautojo statuso ypatumus šalia minėtosios sąvokos taip pat vartojamos ir „aukštesnių pareigų“ bei „žemesnių pareigų“ sąvokos. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnyje neturėtų būti apibrėžtos ir aukščiau minėtosios sąvokos. Taip pat siūlome nurodyti, kad šioje dalyje minimos įstaigos vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupės yra nustatytos šio Įstatymo 1 priede. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį reikėtų patikslinti, nes dabartinė jos redakcija suponuoja, kad pakaitinis valstybės tarnautojas gali būti priimtas į bet kokias valstybės tarnautojo pareigas (įskaitant ir įstaigos vadovo). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pakaitiniai valstybės tarnautojai gali būti priimami tik į politinio (asmeninio) pasitikėjimo bei karjeros valstybės tarnautojų pareigas. Nepritarti Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad lygiavertėmis pareigomis laikomos tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos, o 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog „Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė.“ Sistemiškai vertinant šias dvi nuostatas, reguliavimas yra aiškus. Pareiginės algos nustatymo klausimus perkėlus į aukštesnes ir žemesnes pareigas reguliuoja 27 straipsnio
5 2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje „ politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo“ sąvoka apibrėžiama ydingai . Šią valstybės tarnautojų kategoriją apibrėžiant tik per juos į pareigas priimančius subjektus – valstybės politikus bei kolegialias valstybės institucijas, bei nurodant, kad jie gali būti priimami ir „kituose įstatymuose nustatytam laikui“, nenustatomi jokie esminiai skiriamieji požymiai nuo karjeros valstybės tarnautojų, kurie į pareigas taip pat gali būti skiriami minėtųjų subjektų sprendimu ir įstatymuose nustatytai kadencijai (pvz., Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių teisme). Be to, ne visi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai į pareigas priimami valstybės politiko ar kolegialios institucijos sprendimu (pvz. Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima įstaigos vadovas – Seimo kancleris, Respublikos Prezidento institucijoje – gali priimti Respublikos Prezidento įgaliotas asmuo) ar pasirinkimu (Seimo frakcijos referentai nesiejami nei su konkretaus valstybės politiko, nei su kolegialios institucijos, kuria frakcija nelaikytina, pasirinkimu). Taip pat atkreipiame dėmesį, kad ir toliau įstatyme su šia sąvoka vartojama skirtinga terminija – nurodomi ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją „pasirinkę“, ir „į pareigas priėmę/priimantys“ subjektai. Pritarti3
6
3Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje,
apibrėžiančioje „statutinio valstybės tarnautojo“ sąvoką, nėra aiškūs papildomos šį statusą lemiančios sąlygos „valstybės tarnautojas <...> ir
atžvilgiu“ (čia ir toliau – išskirta mūsų) turinys ir tikslas. Tokia nuostata yra neaiški dėl kelių priežasčių.
Pirma, ji suponuoja, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, kurio statusą nors ir reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas ar Diplomatinės tarnybos įstatymas, neturi viešojo administravimo įgaliojimų jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu, jis negalės būti laikomas statutiniu valstybės tarnautoju. Antra, ši nuostata suponuoja ir tai, kad karjeros tarnautojai, kuriems būtų suteikti viešojo administravimo įgaliojimai jiems nepavaldžių asmenų atžvilgiu (pvz., aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai), turėtų būti laikomi statutiniais valstybės tarnautojais. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti nuostatos „ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu“. kaip perteklinės bei klaidinančios. Pritarti
8
dalyje Seimo Pirmininko kaip valstybės politiko išskyrimas iš Seimo narių yra prasmingas . Pažymėtina, kad Seimo Pirmininku išrinktas asmuo nepraranda savo kaip Seimo nario statuso, tiesiog įgyja tam tikrus Seimo statute nustatytus įgaliojimus. Todėl jo išskyrimas kaip atskiros kategorijos valstybės politiko nėra tikslingas. Analogiška pastaba pareikština ir dėl savivaldybių merų pavaduotojų, kuriais skiriami savivaldybės tarybos nariai, išskyrimo. Nepritarti Seimo Pirmininkas yra Konstitucines funkcijas (Konstitucijos V skirsnis 64 str., 66 str., 70 str. ir kt. straipsniai) atliekantis valstybės politikas. Valstybės politikų ir pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme Seimo pirmininkas taip pat nepriskirtas prie Seimo pareigūnų. Toks konstitucinis Seimo Pirmininko išskyrimas rodo išskirtinį jo, kaip politiko statusą, todėl netikslinga jo atsisakyti. Atkreiptinas dėmesys, jog jokiame kitame teisės aktai nėra apibrėžta, kas laikoma valstybės politiku, todėl esamas išdėstymas yra reikalingas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8 5.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje pirmą kartą vartojamą politiko pareigybę reikėtų įvardinti jo statusą atitinkančiu terminu „savivaldybės tarybos narys – meras“ ir pateikti toliau įstatyme vartojamą santrumpą „savivaldybės meras“. Pritarti
9
valstybės tarnybos, o valstybės tarnautojo pareigas, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje vietoj formuluotės „einantis valstybės tarnybos pareigas“ reikėtų įrašyti formuluotę „einantis pareigas valstybės tarnyboje“. Pritarti
10
nuostatos siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes terminas „statusas“ ir reiškia „asmens teisinę padėtį“. Todėl ši nuostata yra idem per idem pobūdžio. Pritarti8
11
8Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje,
apibrėžiančioje sąvokos „valstybės tarnyba“ turinį, išskiriama, kad valstybės tarnyba nelaikoma profesinė veikla valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kuria vykdomos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijo s. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra esminė (ir iš esmės vienintelė) sąlyga, įgalinsianti asmenis, dirbančius valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, priskirti arba valstybės tarnautojų, arba darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kategorijai, manytume, kad būtent įstatyme turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kriterijai, apibrėžiantys kokios funkcijos ar veikla institucijose ir įstaigose yra laikoma „ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio“. Nepritarti Procedūra, kaip atskirti bendrųjų funkcijų ūkinę techninę dalį numatyta įstatymo įgyvendinamosiose nuostatose (įstaigose sudaromos komisijos, kurios vertina pareigybes (3 straipsnio 11, 12 punktai). 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-062 9.
Projekte, pradedant keičiamo įstatymo 2 straipsniu, tam pačiam subjektui įvardinti naudojama dvejopa terminija – „ priimantis į pareigas
“ ir „priėmęs į pareigas“. Terminija vienodintina pasirenkant
pirmąjį, abstraktesnį ir logikos požiūriu tinkamesnį terminą, reiškiantį subjektą, turintį teisę priimti į tam tikras pareigas, nes „priėmęs į pareigas“ suponuotų ne teisės turėjimą, bet konkretų vadovą (ar kolegialią instituciją), kuris priėmė į pareigas konkretų valstybės tarnautoją. Pritarti10
įstatymo 3 straipsnyje išskiriamų „valstybės tarnybos“ ir „valstybės tarnautojų profesinės veiklos“ principų grupių, nes projekto sąvokų logikos prasme šios grupės yra identiškos. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje
„valstybės tarnyba“ ir yra apibrėžiama kaip „<...> pareigas einančių
asmenų <...> profesinė veikla <...>“. Pritarti11
nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus bei valstybės tarnautojų profesinės veiklos principus. Abi principų grupės dėstomos nevienodai: valstybės tarnautojų veiklos principų turinys yra atskleidžiamas atskiruose 3 straipsnio 2 dalies punktuose, tuo tarpu valstybės tarnybos principai 3 straipsnio 1 dalies punktuose tik išvardijami, plačiau neatskleidžiant jų turinio. Atsižvelgiant į tai, jie gali būti suprantami ir vertinami tik lingvistiškai, t.y. remiantis tiesioginėmis lietuvių kalbos žodžių reikšmėmis, toks teisinis reguliavimas vertintinas kaip stokojantis teisinio aiškumo. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pvz., 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte pateikiamas atvirumo principo ar 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte pateikiamas kūrybingumo principo apibrėžimas grindžiamas vertinamojo pobūdžio kriterijais, todėl nepritaikomas praktikoje.
Nėra aišku kas tai yra „kitoks požiūris“, kas yra „pozityvi iniciatyva“, „dialogas“, „naujovės“. Taip pat nėra aišku, kokiais konkrečiai veiksmais ir sprendimais valstybės tarnautojas įgyvendintų šiuos principus. Nepritarti Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinamų principų turinys išanalizuotas Valstybės ir savivaldybių komiteto iniciatyva sudarytoje darbo grupėje ir šioms formuluotėms pritarta Komiteto posėdyje. 12
1531215
tarpusavyje, 3 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje, 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 31 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „veiklos“ įrašytinas žodis „profesinės“. Atsižvelgti13
312312
tarnybos principo, numatyto keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turinys, nuo šio straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto viešumo kaip valstybės tarnautojo profesinės veiklos principo turinio. Pritarti14
27
atskleisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte vartojamos formuluotės „su valstybės tarnautoju susiję asmenys“ turinį, arba nurodyti įstatymą, kuriame apibrėžiamas tokios formuluotės turinys taip pat suprantamas ir šiame įstatyme. Pritarti15
21
punkte brauktinas perteklinis žodis „tyčinio“, nes jau nusikaltimo sunkumo laipsnio (labai sunkus, sunkus, apysunkis, nesunkus) nurodymas suponuoja, kad tai yra tyčinis, o ne neatsargus nusikaltimas.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad siūloma 1 punkto (o taip pat ir šios dalies 2-4 punktų) formuluotė neapima, mūsų nuomone, analogijų su laidavimu turinčių atvejų, kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka nors ir pripažintas kaltu dėl apysunkio ar nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismo sprendimu atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius (Baudžiamojo kodekso 38 straipsnis). Iš dalies Pritarti Nepritarti dėl laidavimo ir susitaikymo su nukentėjusiuoju, nes šių atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindu taikymo sąlygos skirtingos. 16
42224
įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo sąvokas, apibrėžiant sąvokos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“ turinį, nurodomos ne tik konkrečios veikos, bet ir apibrėžiami konkretūs požymiai, įgalinantys tam tikras veikas priskirti prie turinčių korupcinio pobūdžio, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nurodyto Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“ įrašyti žodžius „kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 dalies 4 punktui. Pritarti17
22
punkte siūloma naudoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo santrumpą – Korupcijos prevencijos įstatymas.
Atkreiptinas dėmesys, kad jei teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“ ir atskirai nenurodant trumpinio. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, kuriose vartojami pilni įstatymų ar institucijų pavadinimai, t.y. antrą kartą vartojant minėtus pavadinimus žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartoti nebereikia. Atsižvelgti18
27
punkte asmens nelaikymo esančiu nepriekaištingos reputacijos pagrindu yra tai, kaip jis buvo „atleistas iš skiriamų“ (pareigų) arba „pašalintas iš renkamų pareigų“. Nėra aišku, kodėl iš šio pagrindo eliminuoti atvejai, kai asmuo buvo pašalintas (o ne atleistas) iš skiriamų pareigų. Pažymime, kad Konstitucijos 74 straipsnyje įtvirtinta, kad „ <...> Konstitucinio Teismo pirmininką ir teisėjus, Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus, <...> šiurkščiai pažeidusius Konstituciją arba sulaužiusius priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas <...> gali pašalinti iš užimamų pareigų“. Konstitucijoje minimi teisėjai yra skiriami, o ne renkami, todėl asmenys, pašalinti iš minėtų pareigų, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą būtų laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos. Pritarti19
28
dalies 8 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis bet kada praeityje buvo įstatymų uždraustos organizacijos narys, pagrįstumas.
Atkreipiame dėmesį, kad net labai sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, asmens nepriekaištingos reputacijos reikalavimui būtų taikomas senaties terminas, tuo tarpu buvimas uždraustos organizacijos nariu, nepaisant nei narystės pobūdžio, trukmės, laikotarpio, praėjusio nuo narystės pasibaigimo, laikomas negrįžtamas teisines pasekmes turinčiu juridiniu faktu. Pritarti20
3
dalių bei 31 straipsnio 6 dalies 11 punkto nuostatas tarpusavyje, 4 straipsnio 3 dalies nuostata turėtų būti dėstoma kaip valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens pareiga, o ne kaip traukimą atsakomybėn lemianti sąlyga, t.y. vietoj žodžių „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo atsako“ reikėtų įrašyti žodžius „valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kaip būtų įgyvendinama nuostata dėl atsakomybės, kai valstybės tarnautojas į pareigas priimamas kolegialios institucijos, pvz. Vyriausybės, sprendimu. Pritarti21
4
antrasis sakinys nustato teisėsaugos, kontrolės ir kitoms institucijoms, įstaigoms ir įmonėms pareigą pateikti apie asmenį turimą informaciją, būtiną nustatyti atitiktį nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Tačiau tuo pačiu nustatoma, kad išimtį iš šios taisyklės gali nustatyti bet kokios galios kitas teisės aktas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal šią normą galima situacija, kad bet kuri institucija gali priimti teisės aktą, nustatantį kitokias turimos minėtos informacijos teikimo ar net neteikimo sąlygas.
Siekiant išvengti galimo netinkamo įstatymo taikymo, siūlome nustatyti, kad išimtis iš šios taisyklės gali nustatyti ne bet kokios galios teisės aktai, o būtent įstatymai. Pritarti22
4
tikslintina, nes, mūsų nuomone, jokie privatūs juridiniai asmenys, o taip pat ir viešieji juridiniai asmenys, kuriuose valstybė ar savivaldybė kaip savininkas ar dalyvis neturi valdymo kontrolės, neturi pareigos teikti jų turimą informaciją apie į valstybės tarnybą priimamų asmenų asmens duomenis. Pritarti23
1
prieštarauja šio straipsnio 4 dalies 10 punktui, t.y. nors 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kad šis įstatymas be išlygų taikomas visiems valstybės tarnautojams, 4 dalies 10 punkte nurodoma, kad įstatymas netaikomas statutiniams valstybės tarnautojams, nors keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje aiškiai nurodoma, kad „Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymo patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas <...>‘
24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 ir 3 dalyse reikėtų aiškiau nurodyti įstatymo taikymo santykį šiose dalyse nurodytų Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės bei Ministro Pirmininko skiriamų įstaigų vadovų bei valstybės pareigūnų ar valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkų bei narių požiūriu, t.y. reikėtų arba aiškiai nurodyti, kad jų atžvilgiu įstatymas netaikomas, išskyrus įstatymo 36 ir 37 straipsnius , arba aiškiai nustatyti kitokias įstatymo taikymo taisykles.
Nepritarti Įstatymo projekto
konstrukcija leidžia daryti išvadą, jog 2-3 dalyse nurodytiems subjektams Valstyb ė s tarnybos įstatymas taikomas iš dalies ( 36-37 straipsniai). 25
2
dalies nuostatų nuoseklumo, šioje dalyje siūlome arba atsisakyti perteklinės nuostatos dėl įstatymo be išlygų taikymo Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui, arba nustatyti įstatymo taikymo sąlygas ir Vyriausybės kanceliarijos kancleriui. Taip pat siūlome šioje dalyje pirma dėstyti bendrąsias nuostatas dėl įstatymo taikymo be išlygų kanclerių atžvilgiu (su tam tikromis išlygomis Seimo kanclerio atžvilgiu), o po to specialiąsias įstatymo taikymo išimtis kitų Seimo, Respublikos Prezidento bei Vyriausybės skiriamų institucijų vadovų ir valstybės pareigūnų atžvilgiu. Pritarti26
2
26Siekiant išvengti galimos įstatymų kolizijos,
siūlytina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje arba aiškiai nurodyti, kurios Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos būtų netaikomos Seimo kancleriui, arba nustatyti Seimo statuto viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, t.y. nurodyti, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereguliuoja Seimo statutas. Iš dalies pritarti Pagal Teisės departamento 25 pastabą patikslinus įstatymo projektą, įstatymų kolizijos galimybė pašalinta. 27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-066 27.
Keičiamo įstatymo 6 straipsnyje vietoj žodžių
„nereglamentuoti šiame įstatyme“ įrašytini žodžiai „nereglamentuoja šis
įstatymas“. Pritarti28
1
straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje reikėtų nurodyti, kad minimos 10 valstybės tarnautojų pareigybių grupių yra nurodytos šio įstatymo 1 priede. Tuo tarpu 7 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį reikėtų redaguoti, nes įstatymo priedas ne pats priskiria koeficientus grupėms, o koeficientai grupėms yra priskirti įstatymo 1 priede. Atitinkamai tikslintinas ir šios dalies trečiasis sakinys. Taip pat pažymėtina, kad dėstant nuorodą į konkretų įstatymo priedą, ji dėstoma ne kaip nuoroda į įstatymą, skliausteliuose nurodant priedo numerį, o kaip nuoroda į šį priedą, t.y. vietoj nuorodos į „įstatymą (1 priedas) turėtų būti pateikiama nuoroda į „įstatymo 1 priedą“. Pritarti29
2
straipsnio 1 dalyje nustatomos tokios institucijų kategorijos kaip „Seimui atskaitingos institucijos“ bei „Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės institucijų atskaitingumo atstovaujamajai institucijai ar valstybės vadovui turinys ir forma galiojančiuose įstatymuose nėra aiškiai apibrėžti, todėl toks įstatyminis reguliavimas gali sukelti praktinių taikymo problemų. Pažymėtina, kad nėra aišku, ar valstybės institucijų atskaitingumą suponuotų Seimo ar Respublikos Prezidento teisė skirti ir atleisti šių institucijų vadovus (ar kolegialios institucijos vadovą), ar pareiga teikti metines institucijų veiklos ataskaitas, ar, vis dėlto, abu ar kiti atskaitingumą lemiantys požymiai.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo įstatymo nuostatų taikymo, siūlytina teikiamame projekte apibrėžti
„atskaitingos institucijos“ sąvoką ar nurodyti aiškius valstybės institucijų
atskaitingumą Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančius kriterijus. Nepritarti Institucijų atskaitingumo Seimui ar Respublikos Prezidentui lemiančių kriterijų nustatymas nėra Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, analogiška formuluotė įtvirtina ir galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme (nuo 2008 m.). Lietuvos Respublikos Seimas
patvirtino Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos. 30
8103133
straipsnio 1 dalyje minima Respublikos Prezidento institucija ir siūloma nustatyti, kad Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo tvirtina didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių šioje institucijoje. Pažymėtina, kad tokio viešojo juridinio asmens, kaip Respublikos Prezidento institucija, Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato . Respublikos Prezidento institucija paprastai suprantama kaip vienasmenio valstybės vadovo – valstybės politiko pareigos.
Tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas padeda ir Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka valstybės įstaiga – Respublikos Prezidento kanceliarija . Atsižvelgiant į tai, formuluotė „Respublikos Prezidento institucijoje“ tikslintina ir derintina su Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytu reguliavimu. Terminas „Respublikos
redakciją taip pat reikėtų tikslinti. Pritarti31
3
7 straipsnio 3 dalies formuluotė „šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų“ ydinga. Manytume, kad, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nurodyti konkrečias institucijas ir įstaigas arba duoti nuorodą, kur tokios institucijos ir įstaigos yra numatytos. Nepritarti Netikslinga įstatyme vardinti visas kitas institucijas ir įstaigas. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, taip pat yra priimti įgyvendinamieji teisės aktai. Darytina išvada, jog teisinis reguliavimas yra aiškus. 32
1
įstaigų įstatymu, įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „su steigėju“ įrašytini žodžiai „su savininkės teises ir pareigas įgyvendinančia institucija“. Pritarti33
14
ir studijų įstatymu, 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžio
„aukštąjį“ įrašytini žodžiai „aukštąjį universitetinį arba aukštąjį
koleginį“. Pritarti34
4 34.
brauktini žodžiai „be to“. Pritarti35
5
pirmasis ir antrasis sakiniai nedera tarpusavyje, nes pirmame sakinyje kalbama apie specialiuosius reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, o antrasis sakinys jau suponuoja, kad į pareigas su tokiais specialiaisiais reikalavimais būtų priimami ir asmenys, kuriems suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Atkreipiame dėmesį, kad teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, turintys asmenys neturi teisės dirbti ar susipažinti su aukštesne slaptumo žymą turinčia informacija, todėl tokios teisės turėjimas negali būti laikomas sąlyga, atitinkančia reikalavimą turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pritarti36
1
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose yra išskiriamos Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija bei Respublikos Prezidento kanceliarija, nurodant, kad šiose įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų kancleriai, kai šios dalies 5 punkte yra įtvirtinta bendroji norma, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių institucijų ir įstaigų vadovai. Kitaip sakant ir minėtųjų trijų valstybės įstaigų atveju į karjeros valstybės tarnautojų pareigas priima šių įstaigų vadovai. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog kanceliarijos aptarnauja politinio proceso dalyvius, bei kanceliarijoms priklauso tiek karjeros, tiek politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, tikslinga palikti projekte numatytą teisinį reguliavimą.
Seimas yra institucija, o kanceliarija yra įstaiga. 37
26
kanceliarijoje yra tik vienas įstaigos vadovas – Vyriausybės kancleris, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte reikėtų nurodyti, kad
kanceliarijoje, o tiesiog – Vyriausybės kanclerį. Pritarti38
32
punkte siūloma nustatyti, kad kitus Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima Seimo kancleris šio įstatymo 12 straipsnyje ir Seimo statute nustatyta tvarka , tačiau Seimo statute jokia speciali Seimo politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų priėmimo tvarka nenustatyta, o tik įvardijami pareigybių pavadinimai bei kai kurių iš jų skaičius, todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos redakcija tikslintina. Pritarti39
4
tarpusavyje, 10 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti ir Seimo statute nustatytų specialių Seimo kanclerio priėmimo sąlygų viršenybę šio įstatymo atžvilgiu. Pritarti40
6 40.
Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalies nuostatos, nustatančios, kad priėmimą į valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, nedera su šio straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, kurios suponuoja, kad daugelio valstybės tarnautojų (įstaigos vadovų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų) priėmimą į pareigas organizuoja ne
41
2
41Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje,
lyginant su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo 11 dalies redakcija, nebelieka nuostatos „ Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą “ . Pastebėtina, kad priėmus siūlomą pakeitimą, tokia lengvata liktų įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti įstatymų nuostatas. Be to, manytume, kad jeigu tokia lengvata išliktų, ji turėtų būti numatoma Valstybės tarnybos įstatyme. Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino pastaboje minimą nuostatą prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 42
1334
konkurso skelbimas siejamas tik su valstybės tarnautojo pareigų atsilaisvinimu, t.y. kalbama tik apie jau egzistavusią pareigybę. Todėl lieka neaišku, ar čia nustatyta taisyklė būtų taikoma ir naujai įsteigtai pareigybei.
Analogiška pastaba išsakytina keičiamo įstatymo
r, atitinkamai, naujos įstaigos vadovo pareigybės. Pritarti43
4
dalyje pateikta netiksli nuoroda į įstatymo 48 straipsnio 10 dalį, nes minėtoje dalyje nenustatyti jokie atvejai ir tvarka, pagal kurią i karjeros valstybės tarnautojų pareigas asmenys gali būti priimami ir be konkurso, o tik išdėstyta blanketinio turinio nuostata. Pritarti44
2
taikoma valstybės politikui ar kolegialios valstybės institucijos vadovui, pvz., Ministrui Pirmininkui, už keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytos pareigos užtikrinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atitiktį įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams nevykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės politikams negalės būti taikomos tarnybinės atsakomybės priemonės, numatytos įstatymo projekto 31 straipsnyje (jos galėtų būti taikomos tik įstaigų vadovams – valstybės tarnautojams, priimantiems į pareigas valstybės tarnautojus). Todėl ši 12 straipsnio 2 dalies nuostata vertintina kaip deklaratyvi. Pritarti45
3
žodžius ir skaičių „likus 6 mėnesiams“ įrašytini žodžiai „ne vėliau kaip“, nes dėl objektyvių priežasčių paskelbti konkursą likus lygiai6 mėnesiams iki kadencijos pabaigos gali būti tiesiog neįmanoma. Pritarti46
1 46.
Siekiant struktūrinio keičiamo įstatymo 14 straipsnio dėstymo nuoseklumo, šio straipsnio 1 dalis dėstytina po bendrosios nuostatos, nustatančios pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas pagrindus, t.y. iš pradžių turėtų būti dėstomos bendrosios nuostatos dėl pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo pagrindų, o tik paskui nuostatos dėl pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo į atitinkamai pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų bei pakaitinių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas tvarkų. Pritarti47
110
punkto konstrukcija leidžia valstybės tarnautojui naudoti tarnybos (darbo) laiką kitiems tikslams, jei dirbamas kitas darbas turint keičiamo įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduotą leidimą. Svarstytina, ar analogiškos sąlygos neturėtų būti nustatytos ir funkcijoms, atliekamoms 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a, c ir d papunkčiuose numatytais pagrindais. Nepritarti Leidimas išduodamas dėl kito darbo pagal darbo sutarti. Dirbant pagal darbo sutarti, yra taikomos imperatyvios Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbo ir poilsio laiką. Netikslinga numatyti galimybės naudoti tarnybos (darbo) laiką ir dirbant kitais pagrindais. 48
1
punkto b papunkčiu siūloma suteikti valstybės tarnautojui teisę gauti darbo užmokestį, įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą „už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis) “.
Jei turima mintyje darbo sutartis su čia nurodytais subjektais ir šios sutarties pagrindu gaunamas darbo užmokestis, tokia sutartis būtų sudaroma ir užmokestis gaunamas vadovaujantis bendrosiomis keičiamame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis, o teisė būti rinkimų, referendumo ir kitų komisijų tarybų nariu (bei gauti už tai atlyginimą) jau yra nustatyta 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktyje. Todėl aptariamos keičiamo įstatymo nuostatos atsisakytina kaip perteklinės. Pritarti49
13
49Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 papunktyje,
atsižvelgiant į Socialinio draudimo pensijų įstatyme (2018 m. sausio 1 d. redakcija) vartojamas sąvokas, brauktinas perteklinis žodis „valstybinio“. Pritarti50
2
pirmojoje pastraipoje vietoj žodžių „ar įstatymo nustatytai kadencijai“ siūlome įrašyti žodžius „kituose įstatymuose nustatytai kadencijai“ , nes paties keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visi įstaigos vadovai į pareigas priimami 4 metų kadencijai, todėl palikus esamą formuluotę, tai suponuotų, kad valstybės tarnautojų teise – atkurti įstaigos vadovo statusą, negalėtų iš esmės pasinaudoti joks įstaigos vadovas, nes visiems jiems Valstybės tarnybos įstatymu yra nustatyta 4 metų kadencija. Atitinkamai tikslintinos ir kitos įstatymo projekto nuostatos, numatančios „įstatymo nustatytą kadenciją“. Pritarti51
2 51.
Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje apibrėžiami atvejai, kuriems esant užkertamas kelias valstybės tarnautojui atkurti valstybės tarnautojo statusą, svarstytina, ar nereikėtų aiškiau apibrėžti atvejų, kada laikoma, kad valstybės tarnautojų įgaliojimai nutrūko dėl priežasčių, susijusių su „netinkamu pareigų vykdymu “. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas pareigų vykdymas paprastai suponuoja tarnybinės atsakomybės taikymą, tačiau šios dalies formuluotė sudaro prielaidų teigti, kad įgaliojimų nutrūkimas dėl netinkamo pareigų vykdymo bei įgaliojimų nutrūkimas dėl tarnybinių nuobaudų yra du skirtingi pagrindai. Pritarti52
223
dalies 2 punkto nuostatos, numatančios, kad teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą turi asmuo, kuris dėl darbo užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydina iš pareigų, pagrįstumas . Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė suponuoja, kad net ir tuo atveju, kai karjeros valstybės tarnautojas atsistatydina dėl darbo, pavyzdžiui, bet kurios Europos Sąjungai nepriklausančios valstybės Užsienio reikalų ministerijoje, jam pabaigus tarnybą šioje užsienio valstybės institucijoje paliekama teisė atkurti valstybės tarnautojo statusą Lietuvos Respublikoje. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šios dalies 3 punktui, kuriame kaip pagrindas atkurti valstybės tarnautojo statusą yra atsistatydinimas iš pareigų dėl sutuoktinio darbo užsienyje (pavyzdžiui, statybų bendrovėje Moldovos Respublikoje). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 3 punkto pirmojoje dalyje kalbama apie išvykimą kartu su priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu, o antrojoje – tik apie perkėlimo laikotarpio pabaigą.
Todėl vertinant šių nuostatų tarpusavio santykį, nėra iki galo aiškus tikrasis šių normų turinys. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad visose keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatose kalbama apie tos pačios kategorijos asmenis bei jų teisės atkurti valstybės tarnautojų statusą įgyvendinimą, siūlome vartoti tą pačią šiuos asmenis apibrėžiančią formuluotę, t.y. vartoti arba formuluotę „šio straipsnio 2, 3, 4 dalyse nurodyti asmenys“, arba formuluotę „asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą“. Iš dalies pritarti Nepritarta pasiūlymui dėl 2 punkto, nes istoriškai šios nuostatos atsiradimas susijęs tik su oficialia tarnyba. Sistemiškai taikytinas Pilietybės įstatymas dėl tarnybos kitose valstybėse ribojimo. 53
6
siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią profesinių sąjungų atstovams jų veiklai būtų skiriama iki 10 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką būtų mokamas darbo užmokestis. Pastebėtina, kad Darbo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje profesinių sąjungų atstovams jų pareigoms atlikti yra garantuojama ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Svarstytina, ar keičiamame įstatyme siūlomas įtvirtinti reguliavimas neturėtų būti derinamas su Darbo kodekso nuostatomis arba jo apskritai atsisakyta. Nepritarti Siekiant skatinti socialinį dialogą, profesinių sąjungų atstovams paliekamas iki 16 valandų tarnybos (darbo) per mėnesį, 100 valandų ribojimas per metus ir galimybė dėl didesnio valandų skaičiaus derėtis kolektyvinėse sutartyse. 54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-0617 54.
Keičiamo įstatymo 17 straipsnio nuostatos stokoja nuoseklumo – šio straipsnio 1 dalyje nustatoma valstybės tarnautojo teisė dirbti bet kokiame subjekte už darbo užmokestį ar atlyginimą, tuo tarpu 2-5 dalys nurodo tik darbą pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūlytina išbraukti žodžius ,,ir atlyginimą“ (kadangi visas keičiamo įstatymo 17 straipsnis reguliuoja valstybės tarnautojo teisę dirbti kitą darbą tik pagal darbo sutartį, pagal kurią mokamas darbo užmokestis). Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje,
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo“. Nepritarti Straipsnyje numatyta, jog valstybės tarnautojui leidžiama dirbti bet kokį darbą (pagal individualios veiklos pažymą, autorinę sutartį ar kt.) ir gauti už tai darbo užmokestį arba atlyginimą. Dirbantiems kitą darbą pagal darbo sutartį yra taikomos specialios leidimų dirbti kitą darbą išdavimo taisyklės. 55
1
besąlyginę valstybės tarnautojo prievolę tobulinti kvalifikaciją . Kadangi kvalifikacijos tobulinimo tvarką pavedama nustatyti Vyriausybei nenustatant įstatyme jokių kvalifikacijos tobulinimo kriterijų, įmanoma situacija, kad minėta prievolė galėtų būti įgyvendinama tik rinkoje siūlomomis mokamomis priemonėmis. Kadangi šios valstybės tarnautojo prievolės finansavimas iš institucijos ar įstaigos lėšų numatomas tik kaip galimybė, visas šis straipsnis vertintinas kaip nepagrįstai bloginantis valstybės tarnautojų padėtį nustatant su jo statusu susijusią prievolę, galinčią pareikalauti papildomų finansinių sąnaudų. Pritarti56
1 56.
Nors analogiškas terminas nustatytas dabar galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, siūlytina svarstyti, ar keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytas
yra objektyviai pagrįstas ir būtinas , atsižvelgiant į tai, kad galiojančiuose įstatymuose panašaus pobūdžio terminai nustatomi dažniausiai siejant juos su kitokia trukme – 14 kalendorinių dienų, 15 kalendorinių dienų, dviem savaitėmis ir pan. Pritarti57
konkursą valstybės tarnautojo prašymas perkelti į kitas pareigas turi būti patenkintas, bet ir per kiek laiko nuo konkurso laimėjimo toks prašymas turi būti pateiktas. Priešingu atveju atsirastų teisinis neapibrėžtumas bei galimybė piktnaudžiauti įgyta teise prašyti perkelti į laimėtas pareigas. Nepritarti Analogiška nuostata yra šiuo metu galiojančiame įstatyme, o praktinio taikymo problemų nekyla. 58
4
formuluotė „toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje“ yra ydinga. Pažymėtina, kad formaliai valstybės institucijos ir įstaigos yra toje pačioje vietoje (pagal buveinės adresą), o skirtingose gyvenamosiose vietovėse gali būti institucijos ar įstaigos padaliniai arba konkreti valstybės tarnautojo tarnybos vieta gali skirtis nuo gyvenamosios vietovės, kurioje esančiu adresu registruota valstybės institucija ar įstaiga. Pritarti59
11 59.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje dėstomas pavyzdinis bei nebaigtinis valstybės institucijų ir įstaigų sąrašas
„Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės
kanceliarijoje ar kitoje valstybės institucijoje “ yra perteklinis ir netikslingas. Pritarti60
13
punkto redakciją siūlytina patikslinti, aiškiai nurodant, kad ši nuostata netaikytina įstaigos vadovui , priimtam į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Pritarti61
2423
struktūra tikslintina – sąlyga laikinam valstybės tarnautojo perkėlimui turėtų būti atitikimas ne jo (esamos) pareigybės, o pareigybės, į kurią jis perkeliamas, specialiesiems reikalavimams. Analogiškai tikslintina ir keičiamo įstatymo 24 straipsnio 3 dalis. Pritarti62
3851
kitose įstatymo projekto nuostatose) reikėtų aptarti atvejus, kada valstybės tarnautojas, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesutinka patikrinimo laikotarpiui laikinai būti perkeltas į kitas pareigas
numatytą valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų pagrindą). Pritarti63
4
straipsnio 4 dalis pildytina, reglamentuojant atvejus, sąlygas ar tvarką, kada pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis perkeltas valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ilgiau nei trejus metus.
Nepritarti Atvejai, kai valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti kitokios nei trejų metų trukmės laikotarpį, nurodyti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje:
tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip (šiuo atveju bus taikomos tarptautinės sutarties ar ES teisės aktų nuostatos);
kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas kitas pareigas gali eiti ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 64
įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų vertinimą vykdytų tik jų vadovai (5 dalis), o vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas nešališkumo ir skaidrumo principų aspektu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatas analogišką pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t.y. profesinėmis sąjungomis. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nustatantis blogesnę valstybės tarnautojų padėtį (palyginus su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis).
Iš dalies pritarti Numatyta teisė karjeros ir pakaitiniam valstybės tarnautojui kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime. 65
9
neturėtų būti papildyta punktu, numatančiu galimybę karjeros valstybės tarnautoją, kurio kasmetinė tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas , nes gali būti situacijų, kada tiesiog objektyviai pareiginės algos koeficientas negalėtų būti sumažintas net 0,5 (jei iki tarnybinės veiklos vertinimo jam jau ir taip būtų nustatytas minimalus tai pareigybei taikomas koeficientas). Pritarti66
10
tarnautojo statusą bei santykį su tiesioginiu vadovu, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 10 dalis pildytina nuostata, nustatančia, kokiais pagrindais
tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą. Pritarti
14
viena sudėtinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalių yra apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Kaip ši darbo užmokesčio sudėtinė dalis apskaičiuojama, nenustatyta, tikriausiai preziumuojant, kad būtų taikomos Darbo kodekso nuostatos.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso
darbą mokamas pusantro ar dvigubas darbuotojo darbo užmokestis . Tačiau keičiamo įstatymo 26 straipsnyje darbo užmokesčio struktūra apibrėžta kitaip nei Darbo kodekso 139 straipsnyje, todėl neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojamas apmokėjimas už minėtą darbą
67
1
reikėtų nurodyti konkretų įstatymo priedą, kuriame yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Pritarti68
2
nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Vertinant šios imperatyvios nuostatos turinį, nėra aiškus jos praktinis įgyvendinimas bei iš to galinčios kilti teisinės pasekmės. Atkeiptinas dėmesys, kad Seimas, vykdydamas savo konstitucines įstatymų leidybos funkcijas, yra savarankiškas tiek, kiek jo galių ir diskrecijos neriboja Konstitucija, inter alia konstituciniai teisinės valstybės, valdžių padalijimo, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio aiškumo ir kiti principai. Seimo, kaip kolegialios institucijos, savo įgaliojimus įgyvendinančio visiems Tautos atstovams laisvai balsuojant dėl visų Seime svarstomų klausimų, sprendimas negali būti varžomas ar ribojamas išankstinių trečiųjų subjektų priimamų sprendimų.
Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad ir minėtu klausimu, t.y. dėl nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygto bazinio dydžio, Seimas balsuos laikantis tų pačių procedūrų bei tvarkos, kaip ir dėl bet kurio kito jo priimamo teisės akto, todėl balsavimo rezultatai gali būti įvairūs, įskaitant ir sprendimą nepatvirtinti sulygto bazinio dydžio. Be to, Seimas, remdamasis laisvo Seimo nario mandato principu, galėtų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą dydį pakeisti, t.y. patvirtinti kitokį, nei sulygtasis. Darbo kodekso 192 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kolektyvinė sutartis yra dvišalė, bei tai, kad nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimis yra viena ar kelios nacionalinės profesinių sąjungų organizacijos, iš vienos pusės, ir viena ar kelios nacionalinės darbdavių organizacijos, iš kitos pusės. Iš nurodytų Darbo kodekso nuostatų akivaizdu, kad Seimas nebūtų nacionalinės kolektyvinės sutarties šalimi, tačiau turėtų teisę, tvirtindamas pareiginės algos bazinį dydį, šios sutarties turinį pakeisti. Mūsų nuomone, tai paneigtų kolektyvinių sutarčių esmę ir prasmę, bendruosius sutarčių sudarymo principus. Jei daroma prielaida, kad Seimas tiesiog tvirtins nacionalinės kolektyvinės sutarties šalių jau sulygtą dydį, pažymėtina, kad tokiu atveju parlamentinė procedūra neturėtų prasmės. Todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nelogiškas ir nepagrįstas. Nepritarti Tokia nuostata reikštų, kad Seimas negali nustatyti mažesnio bazinio dydžio, tačiau spręsti dėl didesnio galimybė išlieka. 69
4 69.
Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 4 dalis papildytina ir nuostatomis, kada pareiginė alga nustatoma, ją keliant ar mažinant valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai. Pritarti70
5
darbo laiko apskaičiavimo reguliavimą, siūlytina keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką“ įrašyti žodžius „valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą“. Be to, šią dalį reikėtų patikslinti ir aiškiau apibrėžti, koks darbo laikas įskaitomas (ar neįskaitomas) į dirbtų valandų skaičių, pvz., viršvalandžiai, darbas poilsio dienomis ir švenčių dienomis. Pritarti71
1
omenyje tai, kad priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesiui per kalendorinius metus laikotarpiui, ar, vis dėlto, turima omenyje tai, kad per visą valstybės tarnautojo tarnybos tam tikroje institucijoje ar įstaigoje laiką priemoka už pavadavimą negali būti skiriama ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Pritarti72 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-0626
pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą
73
1 73.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnį, reglamentuojantį valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, 29 straipsnyje, kuriuo siūloma nustatyti valstybės tarnautojų skatinimą, tikslintina vartojama terminologija ir įvardytinas įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, skatinimas. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostata tikslintina, nes ji suponuoja, kad, pavyzdžiui, savivaldybės meras gali skatinti valstybės tarnautojus, kuriuos į pareigas priima Vyriausybė. Pritarti74
23
dalies 3 punkte vietoje skaičių „1-2“ įrašytini skaičiai ir žodis „1 arba 2“. Pritarti75
5
šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams“ yra perteklinės, nes valstybės tarnautojo pareigos nustatomos keičiamo įstatymo 15 straipsnyje, veiklos principai – 3 straipsnyje, o keičiamo įstatymo pažeidimas jau yra laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu pagal ankstesnes šio punkto nuostatas. Pritarti76
6
dėstomas beveik baigtinis šiurkščių pažeidimų sudėčių sąrašas, svarstytinas šio straipsnio 5 dalies, kurioje bendrai apibrėžiami šiurkštaus pažeidimo požymiai, tikslingumas. Galbūt tikslinga šios dalies nuostatas dėstyti šio straipsnio 6 dalies 12 punkte, numatančiame bei apibrėžiančiame ir kitus galimus šiurkščius pažeidimus, neišvardintus šios dalies 1-11 punktuose.
77
subjektą, kurio sprendimu pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas. Šis asmuo nurodomas straipsnio 2 dalies 2 punkte (jam nustatoma pareiga priimti sprendimą dėl nusižengimo), tačiau apibrėžiant pačią tyrimo pradžią, nurodoma subjektų iniciatyva, o ne sprendimas (1 dalis), informacijos gavimas kaip tyrimo pradžios pagrindas (1, 2 dalys), o konkretus subjektas ir jo sprendimas nėra įvardijami. Pritarti78
3813
dalyje prieš žodžius „Seimo Pirmininko“ įrašytinas žodis „atitinkamai“. Pritarti79
4
pobūdžio formuluotė „iškelti baudžiamąją arba administracinę bylą“ keistina procesinėse teisės normose vartojamais terminais. Juolab, kad aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojami ir terminai „baudžiamasis procesas“,
„administracinio nusižengimo teisena“. Pritarti
80
1
būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste kaip pavyzdinis reguliavimas pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso
81
16
atsakomybę lengvinanti aplinkybė, traktuotina tai, kad „tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo “ (išskirta – mūsų).
Nors analogiška nuostata yra galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 6 punktą tikslinti, nes pagal išdėstytą formuluotę galima suprasti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis subjektas turėtų nustatyti priežastinį ryšį tarp nusižengimo (veikos) ir nėštumo. Kažin, ar tai realu ir vykdoma praktiškai. Labiau tikėtina, kad pats nėštumo faktas yra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, o priežastinis ryšys nėra nustatinėjamas. Todėl siūlytina aptariamą projekto nuostatą formuluoti taip: tarnybinį nusižengimą padarė nėščia valstybės tarnautoja. Iš dalies pritarti Argumentai:
Nėštumas pats savaime neturėtų būti laikomas lengvinančia aplinkybe. Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad lengvinanti aplinkybė yra kai administracinį nusižengimą padarė nėščia moteris, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui. 82
25
nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė „tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą“ savo logine konstrukcija reiškia, kad ji taikoma visiems be išimties tarnybiniams nusižengimams. Kaip jau buvo minėta, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai“, taigi bet koks tarnybinis nusižengimas gali būti padaromas tik pažeidžiant viešąjį interesą. Pritarti83
2 83.
Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima pats įstaigos vadovas, nėra aiškus keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies, pagal kurią sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens žalos atlyginimo, įgyvendinimas. Manytume, kad tokiu atveju ne pati įstaiga, kurios vadovas priėmė neteisėtą sprendimą neleisti tarnautojui dirbti kito darbo, o įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo (ar jo įgaliotas asmuo) turi regreso tvarka reikalauti iš įstaigos vadovo žalos atlyginimo. Nepritarti Realizuojant šią nuostatą sistemiškai būtų taikomos ir keičiamo įstatymo 38-39 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę ir regreso teisę. 37 straipsnio 3 dalyje papildomai nustatoma taisyklė , kuomet įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo turi teisę reikalauti panaikinti neteisėta sprendimą neleisti dirbti kito darbo. Taip pat nustatytos skirtingos kaltės taisyklės (35 straipsnyje apie kaltę nekalbama, o 36 ir 37 straipsniuose nustatyta, jog žalą padarius tyčia, atlyginama visa žala). 84
2
nustatyta, kad valstybės tarnautojas atlygina materialinę žalą tik tuo atveju, jeigu jis ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą. Kitaip sakant, įstatymo projektas nereguliuoja atvejų, kai valstybės tarnautojas institucijai ar įstaigai padarytų materialinę žalą ne vykdydamas viešojo administravimo funkcijas, o padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Pritarti85
3637 85.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlome keičiamo įstatymo 35-37 straipsniuose nurodyti, kokio įstatymo nustatyta tvarka valstybės tarnautojų ir įstaigų ginčai dėl materialinės žalos atlyginimo nagrinėjami teisme. Pritarti86
2
paskutiniajame sakinyje turėtų būti pateikiama nuoroda ne į įstatymo 36 straipsnio 4-7 dalis, o į 36 straipsnio 3-6 dalis, nes būtent šiose dalyse reglamentuojama žalos atlyginimo išieškojimo tvarka. Pritarti87
22
tarnautojo nedarbingumo ar atostogų laikas, kaip tai numatyta šios dalies 1 punkte, kuriame reglamentuojama iš esmės analogiškas nušalinimo nuo pareigų pagrindas. Pritarti88
2
įstatymų leidyba, todėl nėra aiškus keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurią įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, turinys . Pažymėtina, kad nors ir Vyriausybei indeksavus šį dydį, tam, kad šis naujas indeksuotas dydis būtų taikomas, jis turi būti įtvirtintas įstatyme. Atsižvelgiant į tai, minėtoji nuostata tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, ar šis delspinigių dydis vienkartinis, o jei ne – už kokį laikotarpį taikomas (dieną, savaitę, mėnesį ar pan.). Pritarti89
1 89.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo statuto 46 straipsnio 1 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. Pritarti90
1
atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, jei jis atleidžiamas pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės . Atkreiptinas dėmesys, kad ne visų valstybės politikų ar kolegialių valstybės institucijų įgaliojimai siejami su apibrėžtos trukmės kadencija (Vyriausybė, Ministras Pirmininkas, ministrai), todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip ydingas šiuo aspektu. Be to, pažymėtina, kad valstybės politikų ir kolegialių valstybės institucijų kadencijų (įgaliojimų) trukmė yra skirtinga, todėl pagal siūlomą teisinį reguliavimą de facto ilgiau ėjęs pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas tokios garantijos neįgytų, tačiau į ją turėtų teisę trumpiau pareigas ėjęs tarnautojas
91
2
Mokslo ir studijų įstatymu, kuriame numatytos šios dvi studijų formos: nuolatinės studijos ir ištęstinės studijos (dieninės studijų formos Mokslo ir studijų įstatymas nebenumato). Pritarti92
7 92.
Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje turėtų būti aiškiau atskleistas terminuotos darbo sutarties dėl mentorystės institutas. Nepritarti Instituto reguliavimas aiškus. Sudaroma arbo sutartis daugiausia 2 metams. 93
8
vartotina pilna formuluotė – „minimalių mėnesinių algų“. Pritarti94
2
94Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti,
koks terminas čia turimas mintyje – 7 kalendorinių dienų ar 7 darbo dienų, atsižvelgiant, pavyzdžiui, į šio straipsnio 4 dalies nuostatą, kurioje terminai apibrėžiami aiškiai (14 kalendorinių dienų, 3 darbo dienos). Pritarti95
6
tikriausiai taikytina ne tik valstybės tarnautojui, auginančiam vaiką
(vaikus) iki trejų metų, bet ir tarnautojui, auginančiam tokio amžiaus įvaikį
reguliavimą, pagal kurį vaikai ir įvaikiai traktuojami vienodai). Pritarti96
13
nuostata, kad Valstybės tarnautojų registre kaupiami duomenys apie „asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų <...> už pareigūno vardo pažeminimą“ diskutuotina. „Valstybės tarnautojo“ ir „pareigūno“ sąvokos nėra tapačios ir apima skirtingus subjektų ratus, todėl nėra aišku, ar siekiama kaupti duomenis tik apie tuos pareigūnus, kurie atleidimo metu turėjo valstybės tarnautojo statusą, ar apie visus pareigūnus, kurie, ir nebūdami valstybės tarnautojais, buvo atleisti iš pareigų šiuo pagrindu. Pritarti97 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06
97.
Pagal keičiamo įstatymo 1 priedą toms pačioms karjeros valstybės tarnautojų grupėms priskirtinos ir vadovų, ir neturinčių vadovavimo funkcijų valstybės tarnautojų pareigybės : teismo kancleris ir vyriausiasis patarėjas – 4 grupei, skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas ir vyresnysis patarėjas – 6 grupei, skyriaus vedėjas, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, ir patarėjas – 7 grupei. Priskyrimas tai pačiai pareigybių grupei reiškia, kad šiems tarnautojams taikytini tie patys pareiginės algos koeficientai (jų intervalai). Maža to, atsižvelgiant į pareiginės algos nustatymo taisykles, neaiškiai reglamentuojamą karjeros sistemą, galimos situacijos, kai tiesioginiam vadovui būtų nustatytas mažesnis pareiginės algos koeficientas nei, pavyzdžiui, jo vadovaujamame padalinyje dirbančiam valstybės tarnautojui. Svarstytina, ar tokia sistema yra objektyvi ir pagrįsta, atsižvelgiant į tai, kad vadovai yra atsakingi už vadovaujamų padalinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą ir jos rezultatus. Pritarti98 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vedėjo kategorija. Atkreiptinas dėmesys, kad 6 eilutėje minimas skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, o 7 eilutėje – skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas. Todėl lieka neaišku, kas turima omenyje nurodant trečią skyriaus, kuris nei priklauso, nei nepriklauso kitam struktūriniam padaliniui, vedėjo kategoriją. Pritarti99 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
papildytas pareigybėmis, nurodytomis kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo projekto 11 straipsnyje – valdybos viršininkas; biuro, tarnybos viršininkas.
Nepritarti Pastaboje nurodomos statutinių valstybės tarnautojų pareigybės, o jiems Valstybės tarnybos įstatymas nebus taikomas. 100 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06
formuluotės: „Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas“, „ pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas“, „teismų savivaldos institucijų aptarnavimas “, „ pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas“. Svarstytina, ar nereikėtų šias formuluotes vienodinti atsižvelgiant į įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlomą įtvirtinti formuluotę
„<...> kuria vykdomos viešojo administravimo funkcijos ir (arba)
padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas“. Pritarti101 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06
savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdžių yra numatytas Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas. Pažymėtina, kad Lietuvoje administruojami ne tik Europos Sąjungos struktūriniai fondai, bet ir Europos Sąjungos investiciniai fondai, pavyzdžiui, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas. Svarstytina, ar vienų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos struktūrinius fondus) išskyrimas kitų institucijų (administruojančių Europos Sąjungos investicinius fondus) atžvilgiu yra pagrįstas. Visos institucijos, administruojančios Europos Sąjungos fondus, atlieka iš esmės tapačias ir vienodai svarbias funkcijas.
102 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
pateikta nuoroda į šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalį, nes būtent šioje, o ne 4 dalyje reglamentuojama kompensacijos mokėjimo tvarka. Nepritarti Įstatymo projekte omenyje turima būtent 41 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. 103 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos „<...>įvertina šių pareigybių atitiktį šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtai valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos turinio neatitinkančių pareigybių sąrašus<...>“. Siūloma nuostata svarstytina. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pareigybių aprašymus (išskyrus įstaigų vadovų) tvirtina įstaigų vadovai , kurie atsako ir už pareigybės aprašymo turinį , todėl valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos sudarymo tikslas neaiškus . Jeigu šios dalies nuostatas būtų nuspręsta įtvirtinti, siūlytina nustatyti, kad valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisija peržiūri ne valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus, o valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir/ar funkcijas. Pritarti104 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12
svarstytinas keliais aspektais. Neaišku, kas ir kokia tvarka nustatys, kad vienos pareigybės funkcijos yra to paties pobūdžio kaip kitos pareigybės funkcijos . Pažymėtina, kad pareigos užimamos ar asmuo į kitas pareigas perkeliamas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, o ne įvertinus pareigybės funkcijų pobūdį.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisę užimti ar būti perkeltam gali turėti keli valstybės tarnautojai, todėl perkeliant tarnautojus iš vienų pareigų į kitas turi būti laikomasi ir kitų įstatymo nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai siūlomos nuostatos tobulintinos. Pritarti105 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
valstybės tarnautojais“ siūlytina vartoti labiau keičiamame įstatyme vartojamą terminologiją atitinkančią formuluotę „įgyja valstybės tarnautojo statusą“. Nepritarti Įstatyme sąvokos „valstybės tarnautojo statusas“ atsisakoma. 106 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
15
neišbaigtos. Siekiama aptarti atvejus, kai iki projekto įsigaliojimo valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė nei maksimali jo pareigybei nustatyto koeficientų intervalo riba (pagal keičiamo įstatymo 1 priedą). Tokiu atveju siūloma nustatyti individualų koeficientą. Tačiau šio koeficiento nustatymas ir jo taikymas reglamentuojamas prieštaringai. Viena vertus, akivaizdu, kad paisant teisėtų lūkesčių ir darbo užmokesčio nemažinimo principų, individualus koeficientas turėtų būti didesnis nei maksimali koeficientų intervalo riba, tačiau projekte tai aiškiai nepasakoma, nurodoma, kad „valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su <....> 1 priede <...> nustatytais pareiginės algos koeficientais“, kas interpretuotina įvairiai.
Kita vertus, šioje projekto nuostatoje, reguliuojant individualaus koeficiento taikymo trukmę, nurodoma, kad individualiai nustatyta pareiginė alga „<...> būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir kol šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga <...>“ (išskirta – mūsų). Atsižvelgiant į tai, kad aptariamu atveju pareiginė alga ir taip būtų didesnė nei pagal pareigybę priklausančio koeficientų intervalo maksimali riba, bei į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatytą koeficiento didinimo taisyklę aptariamoje projekto 3 straipsnio 15 dalies nuostatoje siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja keičiamo įstatymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatai ir praktiškai negalės būti taikomas. Nepritarti Pareiginė alga galės būti sumažinta ar padidinta 29 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, pavyzdžiui jis bus perkeltas į aukštesnes pareigas ir 0,5 padidintas nustatytas koeficientas. 107 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-03-06 3P 13N 107.
Projekto 3 straipsnis pildytinas nuostatomis, numatančiomis iki šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusių valstybės tarnautojų pareiginių koeficientų, kurie bus taikomi pagal naująją redakciją, nustatymo tvarką (nes projekte aptarti tik tie atvejai, kada gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė arba didesnė už šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią didžiausią pareiginę algą). Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai (sujungta su 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija1 priedas 6,7 Lietuvos Valstybės teritorijos administraciniai teritoriniai vienetai, kuriems laiduota vietos savivaldos teisė, yra labai dideli, todėl Lietuvoje iki galo neišnaudotos subsidiarumo principo, numatyto Europos vietos savivaldos chartijoje ir nustatyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, taikymo vietiniu (savivaldybių) lygiu galimybės; ( Europos Sąjungoje už Lietuvos savivaldybes didesnės gyventojų skaičiumi yra tik Jungtinėje Karalystėje ir Danijoje). Didelėse savivaldybėse bendruomenės nėra aktyvios. Teritorijos dydis turi tiesioginės įtakos gyventojų dalyvavimo vietos reikalų tvarkyme aktyvumui. Kuo mažesnė teritorija, tuo didesnės galimybės suburti vietos gyventojus. Siekiant, kad bendruomenė aktyviau dalyvautų vietos reikalų tvarkyme, tikslinga suteikti seniūnijoms veiklos ir finansinį savarankiškumą.
Seniūnijos, kaip savivaldybės filialo, vieta savivaldybės administracijos struktūroje yra specifinė. Jis nors ir yra savivaldybės administracijos struktūroje, tačiau veikia tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje, nutolusioje nuo centro. Tai institucija, kurioje labiausiai jaučiamas bendruomenės dalyvavimas, čia jis labiausiai ir matomas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta stiprinti seniūnijų veiklos ir finansinį savarankiškumą ir tuo sudaryti galimybę gyventojams dalyvauti vietos bendrųjų problemų sprendime, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijoje, savivaldybės administracijos struktūriniai ir struktūriniai teritoriniai padaliniai (Seniūnijos) bendradarbiauja kaip lygiaverčiai subjektai, nelaikant pastarųjų pavaldžiais pirmiesiems. Nustatyta pareiga visiems valstybinio administravimo subjektams, savo veiklą vykdantiems seniūnijos administruojamoje teritorijoje, bendradarbiauti su seniūnija ir seniūnu. Tačiau Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“ įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė seniūno – savivaldybės administracijos filialo vadovo pareigybė prilyginama ne savivaldybės skyriaus vedėjo pareigybei, bet kaip skyriaus pavaldume esanti pareigybė. Tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintai savivaldybės administracijos padalinių lygiavertiškumo principams. Pagal Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymą visiems seniūnams reikalavimai ir funkcijos, atsakomybė už veiklos rezultatus nesikeičia.
Didėjantis viešųjų paslaugų naudotojų reiklumas paslaugų asortimentui ir kokybei, pastangos mažinti dideles viešųjų paslaugų teikimo sąnaudas, aštrėjanti viešojo ir privataus sektorių konkurencija teikiant paslaugas, kiti veiksniai įpareigoja keisti savivaldybėse viešųjų paslaugų teikimo organizavimo ir finansavimo modelius. Atsirado poreikis sudaryti sąlygas seniūnui daryti įtaką priimant sprendimus dėl seniūnijos teritorijoje veikiančių įvairių savivaldybių įstaigų ir kontroliuojamų įmonių (sveikatos priežiūros įstaigų, švietimo įstaigų (vidurinių, pagrindinių, pradinių mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų), socialinių įstaigų, kultūros įstaigų (bibliotekų, bendruomenių namų, kultūros centrų) ir t. t. ) ir teikiančių paslaugas veiklos. Seniūnų darbo apimtis tik didėja. Dėl didelių kvalifikacijos reikalavimų ir mažo darbo užmokesčio dabar sunku rasti kandidatą į laisvą kaimiškos seniūnijos seniūno vietą. Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija mano tikslu pasiekti valstybės tarnybos patrauklumo, modernumo, depolitizavimo, efektyvumo, reikalinga, kad darbo užmokesčio sistema motyvuotų. Pripažįstame, jog Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projekte pareiginės algos koeficientų maksimalūs dydžiai yra didesni negu šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, tačiau siūloma atsisakyti visų priemokų ir priedų, paliekant priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Siūlome:
1Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto 1 priede „Lietuvos Respublikos
valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“ įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybės grafoje pareigybę „seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas) iš Eil Nr.
7 perkelti į eilutę Nr.6;
decentralizacijos koncepcijos pagrindinių veiksnių, lemiančių būtinumą tobulinti vietos savivaldos sistemą ir seniūnijų veiklą. Nepritarti Seniūnui filialo vadovui ir seniūnui biudžetinės įstaigos vadovui yra suteikti skirtingi įgaliojimai. Jų vykdomos funkcijos ir atsakomybės skiriasi, todėl nėra pagrindo juos kelti į tą pačią pareigybių grupę, kad būtų taikomi vienodi pareiginių algų koeficientų intervalai. 2.
2Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija 1 priedas 6,7 6.
skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas ar savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas ), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 Nepritarti Seniūnui filialo vadovui ir seniūnui biudžetinės įstaigos vadovui yra suteikti skirtingi įgaliojimai. Jų vykdomos funkcijos ir atsakomybės skiriasi, todėl nėra pagrindo juos kelti į tą pačią pareigybių grupę, kad būtų taikomi vienodi pareiginių algų koeficientų intervalai. 3. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, 2018-03-08 2 priedas 1.2 (5 stulpelis) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – Projektas) 2 priedo „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ 1.2 papunkčio 5 stulpelyje „ Kitos valstybės institucijos ir įstaigos“ nurodytas kriterijus „Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas“.
Lietuvoje administruojami ne tik Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai, bet ir investiciniai paramos fondai. 2013 m. gruodžio
(toliau – Reglamentas) nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui (toliau – EJRŽF) taikytinos bendros nuostatos. Pagal Reglamento 1 straipsnį šie penki fondai kartu vadinami Europos struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais. Pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio
ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.8 papunktį, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) dalyvauja diegiant ir įgyvendinant valstybės paramos, Europos žemės ūkio garantijų fondo, EŽŪFKP, Europos žuvininkystės fondo ir EJRŽF priemonių administravimo sistemą. Taigi NMA yra institucija, administruojanti ES investicinius paramos fondus. Pastebėtina, kad struktūrinių paramos fondų administravimo procesas iš esmės yra panašus į investicinių fondų, todėl vienų institucijų (administruojančių struktūrinius fondus) išskyrimas kitų institucijų (administruojančių investicinius fondus) atžvilgiu nėra teisingas. Visos institucijos, administruojančios ESI fondus, atlieka iš esmės tapačias ir vienodai svarbias funkcijas.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projekto 2 priedo 1.2 papunkčio 5 stulpelį taip: 1.2.
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
2018-03-1228 Siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas projekte (toliau -Įstatymo projektas) esančią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnį išdėstyti sekančiai:
tarnybos stažą
priemokos:
1) už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui;
2) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
3) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
4) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis;
5) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. 2.
nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. 3. Priemokų dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 50 procentų pareiginės algos, o 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytos priemokos dydis negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta priemoka negali viršyti 40 procentų pareiginės algos;
stažą sudaro 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. II. PASIŪLYMO PAGRINDIMAS Siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis iš šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. dėl priedų ir priemokų skyrimo. Įstatymo projekte, priešingai nei šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nėra paliktos efektyvios, pagrįstos, teisėtus darbuotojo lūkesčius atitinkančios ir ilgametėje praktikoje pasiteisinusios valstybės tarnautojų finansinės skatinimo ir motyvavimo priemonės. Šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymas numato galimybę įstaigos vadovui, atsižvelgus į esamas aplinkybes ir įstaigos disponuojamas lėšas, finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojams skiriant jiems riboto dydžio priemokas už darbą kenksmingomis, ir pavojingomis darbo sąlygomis, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, už darbą, susijusį su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu.
Priemokos valstybės tarnautojams praktikoje skiriamos už svarbių, jų funkcijose nenumatytų, papildomų darbų atlikimą ir funkcijų vykdymą , kompensuojant darbuotojui už laikinai išaugusį darbo krūvį, sudėtingų, privalomų pagal teisės aktus ar svarbių įstaigos veiklai užduočių vykdymą, ar už darbą kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 10 str. nustato darbuotojo teisę gauti priemoką už papildomą darbo krūvį ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą. Pritarus Siūlymui būtų užtikrintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos vienodos darbuotojų, tiek dirbančių pagal darbo sutartis, tiek valstybės tarnautojų, teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Darbas vykdant ES remiamus projektus ar tarptautinius projektus, kurių trukmė ribota (1 mėn iki 5 metų) (ilgalaikė veikla, papildomos ataskaitos, paraiškų, projektų aprašymų rengimas ir derinimas, atskira apskaita, atsiskaitymai, veiklų tikrinimai, dalyvių anketų rinkimas ir suvedimas į informacines sistemas, informacijos teikimas dar 5 metus projektui pasibaigus ir dar krūva visokių reikalų papildomai. Tam ES projektuose yra net skirtos Netiesioginės išlaidos, būtent tokiems papildomiem administravimo darbams atlikti.
Darbo krūvis 0,25 ar 0,5 etato, kas sudaro apie 150-300 Eur. darbo užmokestį Privalomi pagal įstatymus ar kitus teisės aktus trumpalaikiai/vienkartiniai darbai: metinė inventorizacija, viešųjų pirkimų ir pan. komisijos, nereikalnigo turto nurašymo komisijos, projektinių paraikškų rengimas, įvairios ataskaitos, papildomos informacijos surinkimas ir apdorojimas, teisės aktų projektų rengimas ir pan. Neplanuoti, nenumatyti darbai, sergančio dar Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Komitetas lyginant su Vyriausybės pateiktu projektu numatė papildomą priemokos pagrindą (už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą nuo 10 iki 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoka). 5. Ernestas Jasaitis 2018-03-12
1Įstaigos vadovas – valstybės tarnautojas,
priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. 2. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. Nepritarti Nėra pasiūlymo turinio. 6. Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija 2018-03-18
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos taryba (toliau - VSVAA) susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtu ir užregistruotu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu (nauja redakcija) Reg. Nr. XIIIP-1596, (toliau – Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (projektas)) teikia pastabas dėl šio teisės akto (projekto) 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai nuostatų:
savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija.
T. y. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės priskyrimas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eik Nr. 4*) ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 4) neatitinka: 1) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statuso, reglamentuoto teisės aktuose, t y. savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija; savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1, 2 d.); 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo, t. y. savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės vykdomoji institucija) yra viena iš už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingų institucijų, t.y. viena iš institucijų atsakingų už savivaldybės atliekamas funkcijas, jų vykdymą: savivaldybių savarankiškąsias funkcijas (daugiau nei 43 funkcijos) ir valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijas (37 funkcijos ir kt.) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7 str.). Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija yra žemiau (Eil. Nr. 4) nei direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) pareigybės pozicija (Eil. Nr. 3), nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai (t.y. įstaigai veikiančiai ne yįsoje valstybės teritorijoje) ir jis yra įstaigos vadovas.
Siūlome, įvertinant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statusą, reglamentuotą teisės aktuose, bei savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą , savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės poziciją priskirti Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3), prilyginti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil Nr. 3);
Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicija. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicijos neišskyrimas ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 5; 6) neatitinka Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo: nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų; patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai; teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo; vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 p.). T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamos funkcijos: vertinti viešojo juridinio asmens vadovo veiklą ir teikti rekomendacijas viešojo juridinio asmens veiklos gerinimui.
Taip pat neįvertinama tai, kad, išskirtinai nei kiti karjeros valstybės tarnautojai, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį, jam pavaldžius arba jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str. 6 d.), t. y. dalyvauti savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; pavaduoti įstaigos kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus; dalyvauti darbo grupėse ir kt. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) numatytą darbo užmokesčio dalį: 1) gauti priedą už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis;
2) gauti priemoką už pavadavimą, t. y. teisės aktai draudžia Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovui ir vidaus auditoriams pavaduoti kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai yra taikoma praktika mokėti priemoką už pavadavimą tik tais atvejais, kai pavaduojamo darbuotojo darbo funkcijų pobūdis yra skirtingas nei pavaduojančio darbuotojo darbo funkcijų pobūdis; 3) gauti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, kadangi Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditorių atliekamos funkcijos/darbo pobūdis nėra susijęs su darbu poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandiniu darbu ir budėjimu. Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai (priešingai, nei kiti valstybės tarnautojai) turi teisę gauti darbo užmokestį, kurį sudaro: 1) pareiginė alga, t. y. nustatytas (fiksuotas) pareiginės algos koeficientas (Įstatymo (projekto) 26 str. 1 d. 1p.); 2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus, ir šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos (Įstatymo (projekto) 28 str. 2 d.). T. y.
T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti: 1) 40 procentų pareiginės algos priemokos už pavadavimą; 2) gauti apmokėjimą už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir tai apmokama pagal sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius arba, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti šio apmokėjimo įkainių dydis gali būti dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga (Įstatymo (projekto) 26 str. 2 d.). Vadinasi, esant dabartiniam reglamentavimui, t. y. taip kaip reglamentuota Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte)), Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams nėra galimybės gauti darbo užmokestį atitinkantį teisės aktuose reglamentuotų darbo funkcijų sudėtingumui, t. y. pagal reglamentuotą darbo užmokesčio sistemą Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai realiai turės galimybę gauti darbo užmokestį susidedantį tik iš:
1) pareiginės algos ir 2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t.y. tų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurios privalomos mokėti visiems valstybės tarnautojams. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, realiai neturės galimybės gauti darbo užmokesčio dalies, kurią turi teisę gauti kiti valstybės tarnautojai, t. y.: 1) 40 procentų pareiginės algos (priemoka už pavadavimą); 2) ir daugiau, kai dalyvaujama projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis (galimybė gauti dvigubą konkretaus valstybės tarnautojo pareiginę algą). Vadinasi, Vidaus audito tarnybos.
Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitu valstybės tarnautoju. Siūlome, įvertinant Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir išvengiant situacijos, kai Vidaus audito tarnybos , Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų, įvesti/reglamentuoti Vidaus audito tarnybos , Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės poziciją. Ją priskiriant Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil Nr. 4);
auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės pozicijos, nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) yra reglamentuojamos kitos audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijos: vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, savivaldybės kontrolierius. Siekiant išvengti diskriminacinio aspekto išskiriant tik kai kurias (tam tikras) audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijas ir atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte išdėstytas pastabas, siūlome:
1) vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 7 (kaip ir vyriausiojo valstybinio auditoriaus); 2)vyresniojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 8 (kaip ir vyresniojo valstybinio auditoriaus);
3) vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil.
Nr. 9 (kaip ir valstybinio auditoriaus);
4) vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil Nr. 10 (kaip ir valstybinio auditoriaus padėjėjo). Prašome, svarstant Komitete Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII- 1316 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija), atsižvelgti į VSVAA pateiktus pasiūlymus ir jiems pritarti, t. y. VSVAA pateiktus pasiūlymus perkelti į šio teisės akto 1 priedo Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai nuostatas. PRIDEDAMA: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, 2 lapai. LIETUVOS
Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas) (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas Įrašyti: savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9-21 16,2-20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Įrašyti:
Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis Išbraukti: savivaldybės administracijos direktorius , savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 17,8–19,5 16,2-19 14,5-18 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, Įrašyti: vyriausiasis vidaus auditorius vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, Įrašyti: vyresnysis vidaus auditorius prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1-13 6,4-12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Įrašyti: vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, Įrašyti: vidaus auditoriaus padėjėjas teismo posėdžių sekretorius 4,6-11 4,3-10,5 4-9,5 Nepritarti Komitetas pritarė naujai darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkai, kuri leidžia didinti darbo užmokestį pareigybių koeficientų intervalo ribose.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas Įrašyti: savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9-21 16,2-20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Įrašyti:
Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis Išbraukti: savivaldybės administracijos direktorius , savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 17,8–19,5 16,2-19 14,5-18 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, Įrašyti: vyriausiasis vidaus auditorius vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, Įrašyti: vyresnysis vidaus auditorius prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1-13 6,4-12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Įrašyti: vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, Įrašyti: vidaus auditoriaus padėjėjas teismo posėdžių sekretorius 4,6-11 4,3-10,5 4-9,5 Nepritarti Komitetas pritarė naujai darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkai, kuri leidžia didinti darbo užmokestį pareigybių koeficientų intervalo ribose. 7.
2018-03-15 N NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, o būtent jo 51 straipsnyje, yra pateikiama kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje samprata ir tikslai. Tuo tarpu pateikiame Projekte minėto teisinio reguliavimo jau nėra. NPPSS pažymi, kad kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje yra neatsiejama socialinio dialogo skatinimo forma, kuri ne tik padeda siekti valstybės tarnautojų darbo sąlygų gerinimo, bet ir kuria sveiką ir socialiai saugią aplinką tarnybos aplinką. Ir nors tiek ir įsigaliojęs Darbo kodeksas, tiek ir Profesinių sąjungų įstatymas sistemingai numato kolektyvinių sutarčių galimybę valstybės tarnyboje, manome, kad suderinta su šiuo metu galiojančiu darbo kodeksu, profesinių sąjungų išimtinė teisė sudaryti kolektyvinės sutartis turėtų būti aptarta ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 6 straipsnį. 8. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
6 Papildomai pažymime, kad Projekto 10 str. nesiūloma į tarnautojų konkurso vertinimo komisijos darbą įtraukti profesinės sąjungos ar kelių profesinių sąjungų atstovo. Pažymime, kad valstybės tarnautojų konkurso objektyvumo užtikrinimas, įvertinus supaprastintą vertinimo ir konkursų procedūrą, privalo būti laikomas prioritetiniu tikslu. Dėl to siūlome arba papildyti Projekto 10 str. 6 d. ir numatyti, kad vienu komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos narys, arba tokią nuostatą numatyti priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarkoje, kuri bus tvirtinama Vyriausybės. Iš dalies pritarti Numatyta galimybė profesinių sąjungų ir darbo tarybų atstovams dalyvauti konkursuose stebėtojo teisėmis. 9.
susivienijimas
6 Kadangi profesinių sąjungų atstovai vykdo ne tik funkcijas, numatytas Projekte bei kituose teisės aktuose, bet ir dalyvauja įvairiose darbdavio (įstaigos vadovo) sudaromų komisijų veikloje (siekiant užtikrinti sprendimų dėl profesinės sąjungos narių objektyvumą), siūlytina padidinti atstovui suteikiamų valandų skaičių. Atkreipiame dėmesį, kad atstovas visų pirmą atlieka tarpininko funkciją tarp įstaigos vadovybės ir atstovaujamų pareigūnų, todėl tikslinga profesinių sąjungų atstovams, priklausomai nuo atstovaujamų valstybės tarnautojų skaičiaus, padidinti skiriamų valandų skaičių, kurios būtų įskaitomos į tarnybos laiką ir už jas mokamas darbo užmokestis. Siūloma numatyti galimybę kolektyvinėmis sutartimis nustatyti kitokį profesinės sąjungos veiklai skiriamų valandų dydį. Kaip alternatyvą, siūlome palikti siūlomą valandų profesinės sąjungos veiklai skaičių, bet numatyti, kad laikas, kai valstybės tarnautojai, kurie yra profesinės sąjungos nariai, dalyvauja komitetų, komisijų ar kitų darbdavio organizuojamų grupių veikloje, būtų laikomas darbo laiku, taip sudarant sąlygas 120 val. per metus naudoti profesinės sąjungos veiklom ir reikmėm. Atsižvelgiant į tai, siūlome pakeisti ir papildyti 16 str. 6 d. jį išdėstyti taip: „
6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Darbas komisijų, komitetų, grupių ir kitoje darbdavio organizuojamoje patariamųjų komisijų veikloje nario teisėmis laikomas darbo laiku už tai valstybės tarnautojui mokant vidutinį darbo užmokestį. Atsižvelgiant į profesinės sąjungos narių atitinkamoje įstaigoje skaičių, veiklai profesinėje sąjungoje skiriama iki 100 valandų tarnybos
(darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.
Nustatomos šios suteikiamų valandų normos:
skiriama 10 valandų;
100 - 300 narių skiriama 30 valandų;
300 - 500 narių skiriama 50 valandų;
tstovaujant 500 ir daugiau narių skiriama 100 valandų. 7. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“
„
6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam Veiklai profesinių sąjungų organizacijoje skiriama iki 1020 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Darbas komisijų, komitetų, grupių ir kitoje darbdavio organizuojamoje patariamųjų komisijų veikloje nario teisėmis laikomas darbo laiku už tai valstybės tarnautojui mokant vidutinį darbo užmokestį. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatytas kitas profesinių sąjungų atstovams profesinės sąjungos veiklai skiriamų tarnybos (darbo) valandų dydis.“ Iš dalies pritarti Įstatymo projekte numatyta profsąjungų veiklai skirti iki 16 valandų per mėnesį, neviršijant 100 valandų per metus. Kolektyvinėje sutartyje nustatyta galimybė susitarti dėl didesnio valandų skaičiaus. 10. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
5 NPPSS pažymi, kad dažnu atveju įstaigų vadovai, neatsižvelgiant į jo vadovaujamos įstaigos darbuotojų (valstybės tarnautojų) vertimų lygį (kuris, esant sprendimui dažnu atveju būna „gerai“), yra įvertinami aukščiau.
Tai suponuoja situaciją, kurioje nesant labai gerai tarnybą vykdančių valstybės tarnautojų, įstaigos vadovas laikomas tarnybą vykdančių labai gerai. Manytina, kad tokia situacija neatspindi tikrosios įstaigos vadovo vertinimo esmės, nes viena iš pagrindinių įstaigų vadovų funkcijų – ne tik tinkamas pavestų įstaigai tikslų įgyvendinimas, bet ir užtikrinimas, jog įstaigos valstybės tarnautojai jiems pavestas funkcijas įvykdo laiku ir, kas svarbiausia – tinkamai. Šiuo tikslu manome, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimas turi priklausyti ir nuo įstaigos valstybės tarnautojų bendro tarnybinės veiklos vertinimo lygio. Dėl to siūlome papildyti Projekto 25 str. 5 d. ir ją išdėstyti taip: „
tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Įstaigos vadovo tarnybinė veikla vertinama atsižvelgiant į bendrą jo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, tarnybinės veiklos vertinimo lygį. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas.“ Nepritarti Įstaigos vadovo veiklos vertinamo vienas iš aspektų yra jo pasiekti rezultatai įgyvendinant įstaigai suformuluotas užduotis. Netikslinga nustatyti papildomą aspektą. 11. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
92 NPPSS pažymi, kad galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos užtikrina valstybės tarnautojo teisę pagerinti savo tarnybinės veiklos rezultatus po to kai pirmą kartą jo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai.
Manome, kad po pirmo neigiamo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo neturėtų būti imamasi drastiškų priemonių ir taikoma pati griežčiausia sankcija – atleidimas iš valstybės tarnybos. Net liberaliomis nuostatomis pasižymintis Darbo kodeksas numato galimybę darbuotojui pagerinti savo darbo rezultatus, šio kodekso 57 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami. Atsižvelgdami į tai, siūlome papildyti Projekto 25 str. 9 d. 2 p. taip:
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų du kartus iš eilės valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Iš dalies pritarti Paliekama galimybė nepatenkinamai įvertintą valstybės tarnautoją atleisti iš karto, bet sudaroma papildoma galimybė taikyti veiklos rezultatų gerinimo planą, po kurio vėl įvertinus nepatenkinamai, valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas. 12. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
12 Projekte siūloma numatyti neprivalomą vertinimą tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.
Tokiu būdu valstybės tarnautojo veikla tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje vertinama tik tada, jei pats valstybės tarnautojas pateikia prašymą atlikti tokį vertinimą. NPPSS laikosi nuomonės, kad neprivalomas vertinimas tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje, nors ir laikytinas teigiamu pokyčiu, privalo būti bent minimaliai reglamentuotas įstatymu. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, vertinimas tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje gali būti neorganizuojamas tik tada, kai valstybės tarnautoją jo tiesioginis vadovas įvertina gerai. Tokiu atveju valstybės tarnautojas gali per nustatytą gana trumpą (5 darbo dienų) laikotarpį pateikti prašymą dėl jo veiklos vertinimo komisijoje. Praktika rodo, kad šis terminas neretai yra praleidžiamas. Tai sąlygoja šio termino reglamentavimas ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu - Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėmis. Įvertindami tai siūlome papildyti Projekto 25 str. 12 d. numatant, kad nesutikus su tiesioginio vadovo vertinimu, kreipimasis dėl vertinimo tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje būtų pateiktas per 5 darbo dienas. Siūlome papildyti Projekto 25 str. 12 d. r ją išdėstyti taip:
„Valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, pateiktu per 5 darbo dienas nuo susipažinimo su išvada dienos, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo.
Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma.“ Nepritarti Netikslinga įvesti papildomų procedūrinių terminų, nes nuostatos praktinio taikymo problemų nekyla. 13. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
13 Papildomai pažymime, kad Projekto 25 str. nesiūloma į tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos darbą įtraukti profesinės sąjungos ar kelių profesinių sąjungų atstovo. Pažymime, kad valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumo užtikrinimas, įvertinus supaprastintą vertinimo procedūrą, privalo būti laikomas prioritetiniu tikslu. Dėl to siūlome arba papildyti Projekto 25 str. 13 d. ir numatyti, kad vienu komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos narys, arba tokią nuostatą numatyti valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkoje, kuri bus tvirtinama Vyriausybės. Siūlome papildyti Projekto 25 str. 13 d. r ją išdėstyti taip: „ Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas.
Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Iš dalies pritarti Jei vertinamasis yra profsąjungos narys, numatyta, kad komisijos nariu turi būti tokios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais komisijoje stebėtojo teisėmis įtraukiamas darbo tarybos atstovas. 14. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
1 Pažymėtina, kad siūlomu valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimu, atsisakoma iš esmės visų šiuo metu mokamų priemokų, išskyrus priemokos už pavadavimą. Akcentuotina, kad Projekto 28 str. 1 d. numatyta, kad „ Valstybės tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas .
“ Tai suponuoja situaciją, kad net r tais
atvejais, kai yra padidėjęs darbų mastas, o valstybės tarnautojui pavedamos funkcijos, kurios iš esmės nėra kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytos, nesudarys prielaidų už didesnį darbo krūvį gauti atlyginimą.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas, dar 209 m. gruodžio 11 d. nutarime aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą apmokėjimą, yra agentavęs, kad „ Minėta, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali būti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, atlieka įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, atliekamas viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų nemokama arba šis darbas būtų neapmokamas teisingai .“ Tad, atsižvelgiant į išdėstytą, manome, kad priemokos už padidėjusį darbų krūvį, darbą pavojingomis ir/ar kenksmingomis sąlygomis privalo būti įtraukiamos į valstybės tarnautojų teisino reguliavimo sritį ir į Projektą, taip nepaneigiant teisingo apmokėjimo už darbą principo. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyto Projekto 26 str. 1 d. ir jį išdėstyti taip:
darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos už pavadavimą ;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. redakciją su išimtimi dėl priemokų statutiniams valstybės tarnautojams. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą.
Komitetas lyginant su Vyriausybės pateiktu projektu numatė papildomą priemokos pagrindą (už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą nuo 10 iki 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoka). 15. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-03-1541 Projektu numatoma, kad kasmetinės valstybės tarnautojų atostogos bus skaičiuojamos ne kalendorinėmis, o darbo dienomis ir valstybės tarnautojai, jei jie neturės pakankamo stažo, turės teisę gauti 20 d. d. kasmetines atostogas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks siūlomas teisinis reguliavimas mūsų nuomone prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 1 daliai. Direktyvos 7 str. 1 d. teigiama, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas (28 kalendorinių dienų) pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas. Akivaizdu, kad šiuo teisės aktu iš esmės yra draudžiama valstybių narių nacionaliniais teisės aktais numatyti galimybę suteikti trumpesnes, nei numatyta Direktyvoje kasmetines atostogas. Pažymėtina, kad pagal siūlomą reglamentavimą minimalus kasmetinių atostogų laikas yra trumpinamas iki 20 darbo dienų . Akivaizdu, kad tokiu siūlomu teisiniu reglamentavimu yra iš esmės bloginama valstybės tarnautojų padėtis, nėra laikomasi imperatyvių Direktyvos nuostatų ir atitinkamai darbuotojams nėra sudaroma galimybė tinkamai pasinaudoti Direktyvos nustatytu minimaliu laiku prarastam darbingumui atstatyti. Atsižvelgiant į tai, siūlome kasmetines valstybės tarnautojų atostogas skaičiuoti ir suteikti ne darbo, o kalendorinėmis dienomis, numatant šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme kasmetinių atostogų ilgumą ir proporcijas, atsižvelgus į tarnybos stažą.
Nepritarti Komitetas pasiūlė naują kasmetinių atostogų skaičiavimo tvarką: 22 darbo dienų minimalias kasmetines atostogas (27 darbo dienas vieniems auginantiems vaikus ir neįgaliesiems ir kt.) Papildomas atostogas suteikti kas 5 tarnybos metus po 3 darbo dienas (neviršijant 37 darbo dienų). 16. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-04-0350 NPPSS pažymi, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, o būtent jo 44 str. 2 d. yra numatyta tvarka, detalizuojanti laikinai nedarbingo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų tvarka, o taip pat galimybė valstybės tarnautojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, išsaugoti darbo vietą ir pareigas, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas darbingumo lygis. NPPSS pažymi, kad būtina užtikrinti valstybės tarnautojų, dėl ligos laikinai atsidūrusių socialiai pažeidžiamoje situacijoje, teisių užtikrinimą ir naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme svarbu numatyti analogiškas socialines garantijas valstybės tarnautojams, kurie laikinai nedarbingi ar susirgę profesine liga. Nepritarti Apie atleidimą po 120 nedarbingumo dienų. Atsižvelgiant į tai, jog analogiško atleidimo pagrindo atsisakoma Darbo kodekse ir kituose įstatymuose, pasiūlymui nepritartina. 17. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas
7 NPPSS pažymi, kad atleidžiant valstybės tarnautoją nurodytu pagrindu svarbu numatyti įspėjimo terminus, bei darbdavio pareigą siūlyti kitas pareigas. Siūlome papildyti Projekto 50 str. 7 d. pakeisti šio straipsnio 8 d. ir šias nuostatas išdėstyti taip: 7.
1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu valstybės tarnautojas atleidžiamas, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami valstybės tarnautojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų, ir valstybės tarnautojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat neįgaliems valstybės tarnautojams, o taip pat kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Įspėjimas apie galimą atleidimą iš valstybės tarnybos netenka galios, jei nuo jo termino pabaigos praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant valstybės tarnautojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko. Atleisti valstybės tarnautoją šio straipsnio
jį perkelti į lygiavertes pareigas arba valstybės tarnautojo rašytiniu sutikimu – į žemesnes pareigas. 7. . 8. Ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Siūlomos nustatyti taisyklės įtvirtintos įstatymo projekto 49 straipsnio 1 dalyje. 18. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2018-04-03, patikslinimas 2018-05-29 * NPPSS be kita ko pažymi, kad būtų racionalu naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatyti i ndividualių tarnybinių ginčų sprendimo institutą, pagal kurį tam tikri individualūs ginčai galėtų būti sprendžiami ne teismo tvarka sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, kuri būtų sudaroma tam tikram laikotarpiui iš vienodo skaičiaus darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų. Patikslinimas.
Patikslinimas. NPPSS pažymi, kad būtų racionalu naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme numatyti individualių tarnybinių ginčų sprendimo institutą, pagal kurį tam tikri individualūs ginčai galėtų būti sprendžiami ne teismo tvarka sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje, kuri būtų sudaroma tam tikram laikotarpiui iš vienodo skaičiaus darbdavio ir profesinės sąjungos atstovų. Akcentuotina, kad analogiška tarnybinių ginčų komisija jau daugiau kaip du metus veikia Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai pavaldžiose įstaigose ir Kalėjimų departamente, bei laikytina pasiteisinusia, ne tik dėl greito ginčų nagrinėjimo, bet ir dėl akivaizdžios finansinės naudos, tiek ir patiems pareigūnams, tiek ir Lietuvos valstybei. Atsižvelgus į tai, siūlome papildyti Projektą XII skyriumi, atitinkamai pakeičiant kitų skyrių numeraciją ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojo atleidimo iš valstybės tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. 2. Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Valstybės tarnautojas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis. 4.
straipsnio 3 dalyje nurodytą prašymą arba nutraukia ginčo nagrinėjimą sprendimu, jeigu:
1) valstybės tarnautojo prašymas jau buvo išnagrinėtas tarnybinių ginčų komisijoje ar teisme ir (ar) dėl jo buvo priimtas sprendimas arba byla buvo nutraukta;
2) valstybės tarnautojas atsisakė prašymo iki tarnybinių ginčų komisijos posėdžio arba posėdžio metu. Valstybės tarnautojui atsisakius dalies prašymo, tarnybinių ginčų komisija nutraukia nagrinėjimą dėl tų prašymų, kurių atsisakė valstybės tarnautojas;
3) šalys dėl individualaus tarnybinio ginčo išsprendimo sudarė rašytinę taikos sutartį, kurią sprendimu patvirtino tarnybinių ginčų komisija. 5. Tarnybinių ginčų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepritarti Klausimas yra sprendžiamas sistemiškai Vyriausybėje sudarytoje darbo grupėje. 19. Savivaldybių kontrolierių asociacija 2018-03-15
Savivaldybės kontrolieriaus (toliau-SK) statusas pagal Valstybės tarnybos įstatymą Numatomas reglamentavimas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme[1] (toliau – VTĮ projektas) 2 str. 9 d. keičia valstybės tarnautojo sąvoką perkeliant būtinumą atlikti viešojo administravimo veiklą: „Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis valstybės tarnybos pareigas“ į VTĮ projekto 2 str.
apibrėžimas nesikeičia, todėl nėra aišku, kuo grindžiamas SK statuso dualizmas VTĮ projekto 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai“, kurio 3 eilutėje savivaldybės kontrolierius gali būti ir mūsų vertinimu turi būti prilygintas direktoriui (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), taikant pareiginės algos koeficientą 16,2-21,0 (II ir III įstaigų grupė ), o 5 eilutėje įrašytas savivaldybės kontrolierius (prilyginamas departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktoriui, taikant pareiginės algos koeficientą 9,5-17,5 (II ir III įstaigų grupė) . Dabar dalyje SKAT esančios vyriausiųjų patarėjų pareigybės įrašytos 4 eilutėje numatant taikyti jiems 14,5-19 (II ir III įstaigų grupė) pareiginės algos koeficientą, todėl sunku rasti paaiškinimą, kodėl savivaldybės kontrolieriaus pareigos vertinamos kaip žemesnio lygio . VTĮ projekto aiškinamajame rašte apie konkrečių pareigybių suskirstymą nepaaiškinama . „ 3.
„
3Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4.
direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius , įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 “ Iš dalies pritarti
20Savivaldybių kontrolierių asociacija 2018-03-1513 VTĮ projekto 13 str. numatoma, kad ne politinio pasitikėjimo tarnautojai – įstaigų vadovai skiriami tik konkurso tvarka ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės, todėl nėra žinoma, kaip vertinti SK, kuris yra įstaigos vadovas ir savivaldybės kontrolierius tuo pačiu metu (pagal VTĮ projekto 1-ą priedą). Numatant SK taikyti kadencijas kaip ir kitiems įstaigų vadovams (išskyrus, matyt, lygesnius už kitus sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, nes „LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu.
LNSS valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų įstaigų, išskyrus įstaigas, kuriose dirba dešimt ar mažiau sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos praktikos licenciją, vadovai į darbą priimami viešo konkurso būdu penkeriems metams.)[2] Vadovaujantis esamu išimčių dėl biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimu būtų pagrįsta taikyti išimtį ir Savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms (toliau-SKAT), kuriose audito ir kontrolės funkcijas vykdo ne daugiau, kaip 10 valstybės tarnautojų bei kitoms valstybės ir savivaldybių biudžetinėms bei viešosioms įstaigoms, kuriose dirba mažiau nei dešimt specialistų. Manome, jog įstatymų leidėjas turi vienareikšmiškai apibrėžti savivaldybės kontrolieriaus, kaip biudžetinės įstaigos vadovo statusą ir nuspręsti, kokia tvarka (kadencijomis ar be jų) vyksta SKAT vadovo tarnyba. Nusprendus taikyti kadencijų reikalavimą naikintinos ir esamos išimtys. Atsižvelgti
2018-03-1525 Dėl savivaldybių kontrolierių veiklos vertinimo sistemos keitimo Esamas reglamentavimas Savivaldybės kontrolierius – įstaigos vadovas, išskyrus Šilalės rajono savivaldybę – karjeros valstybės tarnautojas. Privalomo veiklos vertinimo tvarką, procedūras, subjektus apibrėžia: VSĮ 20 str. 2 d. 16 p., Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas[3] (toliau – ir VTĮ), Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai[4].
Kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, kai SK metines veiklos užduotis nustato, siūlymus dėl kvalifikacijos tobulinimo teikia ir tarnybinės veiklos kokybę bei užduočių atlikimą įvertina savivaldybės meras kelia tam tikras rizikas dėl kvalifikacijos ir politinių preferencijų. Kitas, mūsų nuomone, negatyvus vertinimo procedūros aspektas yra valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijų sudėtis. VTĮ 22(1) str. 4 d., be kita ko, nustatyta, kad SK tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija, o į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas. Toks reguliavimas, kai vertinimo komisijos narių kompetencija ir užimamos pareigos neapibrėžtos teisės akte savivaldybės tarybai suteikia beveik visišką apsisprendimo laisvę dėl komisijos narių kandidatūrų parinkimo. Nuostata, kad „gali būti“ įtraukiamas Valstybės kontrolės (toliau – ir VK) bei Finansų ministerijos (toliau – ir
institucijas dėl atstovų delegavimo kreipiasi irgi retai. Siūlome pakeisti VTĮ 22(1) str. 4 d , numatant savivaldybių kontrolierių ir jų tarnybų valstybės tarnautojų vertinimo komisijose privalomą Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovų dalyvavimą. Pritarti
92 Numatomas reglamentavimas VTĮ projekto 50 straipsnio 1 d.
10 p. numatoma įtvirtinti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindą – „po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus)“. VTĮ projekto 25 straipsnis 9 d. 2 p. nustatyta (Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu); valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). Numatomą teisinį reguliavimą, kai į pareigas priimantis asmuo (SK atveju – meras) įgis teisę atleisti valstybės tarnautoją iš užimamų pareigų vieną kartą jo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, manome esant perdėtai griežtu ir kuriančiu sąlygas atsirasti politinėms bei korupcinėms rizikoms. Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus
Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).“ Pritarti 23.
Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-16 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte siūlomos nuostatos kelia susirūpinimą: profesinių sąjungų, galinčių veiksmingai prisidėti prie socialiai atsakingos visuomenės kūrimo, teisės yra nepagrįstai siaurinamos. Vertinant projekte siūlomą reguliavimą būtina atkreipti dėmesį, kad 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad „valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, kad konstituciniai reikalavimai valstybės tarnybai suponuoja tam tikrus reikalavimus valstybės tarnautojams, kad valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų“. Valstybės tarnautojai, skirtingai nuo dirbančių pagal darbo sutartis, turi teisės aktais apribotas galimybes derėtis dėl savo darbo sąlygų. Šis projektas bando valstybės tarnautojų darbo sąlygas priderinti prie Darbo kodekse nustatytų minimalių standartų, kuriuos darbuotojai gali pasigerinti derybose dėl savo darbo sutarties, o valstybės tarnautojai teisiškai to daryti negali ir turės tik minimalias garantijas, dažnai mažesnes nei dirbantys pagal darbo sutartį asmenys. Tuo tarpu iš valstybės tarnautojo reikalaujamas ypatingas lojalumas valstybei, ko nereikalaujama iš dirbančio pagal darbo sutartį.
Be to, valstybės tarnautojai bus diskriminuojami kitų valstybės naudai dirbančių asmenų atžvilgiu, nes tokios nuostatos netaikomos kitiems tarnautojams, pavyzdžiui prokurorams. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga teikia pasiūlymus Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1596, kurie sudarytų palankesnes teisines prielaidas veiksmingam valstybės tarnautojų darbo, socialinių, ekonominių teisių bei interesų atstovavimui ir gynimui. Pridedama: pasiūlymai Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1596,
viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-16 7N Argumentai: Projekte atsisakoma reglamentuoti kolektyvinių sutarčių sudarymo specifiką valstybės tarnyboje, nors projekto 27 straipsnio 2 dalyje kalbama apie minimaliosios mėnesinės algos dydžiui ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomą nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Todėl svarbu, kad kolektyvinių sutarčių sudarymas būtų aiškiai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme, nes kolektyvinės derybos valstybės tarnyboje yra susijusios su mokesčių mokėtojų pinigais. Palikus kolektyvinių derybų reglamentavimą pagal Darbo kodekso nuostatas bus neaišku dėl ko galima tartis. Tuo tarpu Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135 nurodo, kad valstybė turi skatinti kolektyvines derybas, pirmiausia nustatydama aiškų jų teisinį reguliavimą, nes teisinio reguliavimo neaiškumai yra viena iš pagrindinių kliūčių kolektyvinėms deryboms.
Pagrindinės problemos nustatant kolektyvinių sutarčių turinį valstybės tarnyboje susijusios su tuo, jog valstybės tarnautojams keliami specialūs reikalavimai, valstybės tarnautojų atlyginimas ir kitos su finansine padėtimi susijusios valstybės tarnautojų įdarbinimo sąlygos turi būti numatytos valstybės biudžete, sunku nustatyti svarstytinus derybų klausimus ir jų pasiskirstymą pagal įvairius teritorinius ir funkcinius valstybės struktūros lygmenis, taip pat nustatyti derybų atitinkamu lygmeniu šalis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje pagrindiniai ypatumai kolektyvinėms deryboms valstybės tarnyboje susieti su galimybe derėtis dėl darbo užmokesčio, nes šie klausimai yra reglamentuojami teisės aktais ir dažniausiai nei įstaigos vadovas, nei valstybės tarnautojas neturi galimybių derėtis. Todėl siūlome Projekte numatyti nuostatas dėl kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 7 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius:
„7 straipsnis. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos
(darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 2.
organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos
(darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis.“ Iš dalies pritarti Numatyta galimybė sudaryti nacionalinę ir įstaigos kolektyvinę sutarti. Nenustatyta biudžeto lėšų poreikio ribojimo taisyklė (pasiūlymo 4 dalis). 25. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
6 Argumentai: Profesinių sąjungų atstovų teisė tam tikra apimtimi panaudoti darbo (tarnybos) laiką su profesinių sąjungų veikla susijusioms funkcijoms vykdyti, išsaugant nustatytą darbo užmokestį, yra svarbi profesinių sąjungų veiklos garantija. Svarbu, kad šia garantija būtų galima naudotis praktiškai, nekiltų techninių kliūčių jos taikymui. Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalyje numatytas 10 valandų per mėnesį limitas kai kuriais atvejais gali trukdyti tinkamam minėtos garantijos įgyvendinimui ir nepagrįstai apriboti profesinių sąjungų atstovų teises.
Pvz., profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas tarptautiniame renginyje, trunkančiame dvi dienas, pagal projekte numatytą reglamentavimą dažniausiai būtų negalimas. Todėl nustatytinas lankstesnis reglamentavimas, kuris leistų profesinių sąjungų atstovams efektyviau išnaudoti profesinių sąjungų organizacinei veiklai skirtą laiką. Pasiūlymas:
Projekto 16 str. 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių
sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 10120 valandų tarnybos
(darbo) laiko per mėnesį metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis.“ Iš dalies pritarti Įstatymo projekte numatyta profsąjungų veiklai skirti iki 16 valandų per mėnesį, neviršijant 100 valandų per metus. Numatyta galimybė kolektyvinėje sutartyje susitarti dėl didesnio valandų skaičiaus. 26. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
5 Argumentai: Įstatymo projekto 25 straipsnyje numatyta nauja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo sistema. Nors Projekto 16 straipsnyje minima profesinių sąjungų atstovų teisė dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo klausimus, tačiau Projekto 25 str., kuris specialiai skirtas tarnybinės veiklos vertinimo reglamentavimui, apie profesinių sąjungų ar apskritai tarnautojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų dalyvavimą vertinimo procese net neužsimenama.
Kartu pažymėtina, kad naujoji tarnybinės veiklos vertinimo sistema, nors tai niekaip neargumentuota, iš esmės skiriasi nuo valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytos darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos ir statutinių valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarkos, numatytos naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų veiklos vertinimo sistema, kurios esminis elementas yra glaudus tiesioginio vertinamo darbuotojo vadovo ir darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų bendradarbiavimas vertinimo procese, jau praktiškai patikrinta ir yra užsirekomendavusi kaip sėkminga. Siūlytina ją iš esmės perkelti ir į naująjį Valstybės tarnybos įstatymą. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 5 dalį išdėstyti taip: „
tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas kartu su įstaigos profesinių sąjungų atstovu.“ Iš dalies pritarti Numatyta teisė valstybės tarnautojui kviesti valstybės tarnautojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą. 27. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
9 Argumentai: Įstatymo projekto 25 straipsnio 9 dalyje nurodomos pasekmės, kurios gali kilti, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai. Viena iš galimų pasekmių – atleidimas iš pareigų.
Pagal Projektą atleidimas galimas jau pirmą kartą įvertinus tarnautojo veiklą nepatenkinamai. Pažymėtina, kad galimybė atleisti asmenį po pirmojo jo veiklos nepatenkinamo vertinimo nėra numatyta nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo tvarką reglamentuojančiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme. Statutinių valstybės tarnautojų atleidimas po pirmo nepatenkinamo vertinimo nenumatytas nei galiojančioje Vidaus tarnybos statuto versijoje, nei naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Taigi, galimybės atleisti valstybės tarnautoją jau po pirmojo nepatenkinamo įvertinimo įteisinimas reikštų niekaip nepagrįstą valstybės tarnautojų diskriminaciją kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir galimai paskatintų kai kuriuos vadovus tarnybinės veiklos vertinimą subjektyviai naudoti kaip įrankį atsikratant nepageidaujamų tarnautojų. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 9 dalį išdėstyti taip: „9.
9 dalį išdėstyti taip:
„9. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai,
tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus), jei valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.“ Iš dalies pritarti Paliekama galimybė nepatenkinamai įvertintą valstybės tarnautoją atleisti iš karto, bet sudaroma papildoma galimybė taikyti veiklos rezultatų gerinimo planą, po kurio vėl įvertinus nepatenkinamai, valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas. 28. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
12 Projekto 25 str. 12 dalį išdėstyti taip:
„12. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose
sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma.
Tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo (pakaitinio valstybės tarnautojo) tarnybinę veiklą ir profesinių sąjungų atstovui nesutikus su vertinimu, valstybės tarnautojo sutikimu jo veiklos vertinimo procedūra vykdoma pakartotinai, tiesioginio vadovo pokalbyje su valstybės tarnautoju dalyvaujant profesinių sąjungų atstovui. Jeigu ir po pakartotinės vertinimo procedūros profesinių sąjungų atstovas nesutinka su vertinimu, jis apie tai informuoja valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį.“ Nepritarti Profesinė sąjunga savo narius ginti gali kitais Profesinių sąjungų įstatyme numatytais būdais ir tvarka. 29. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
1 Argumentai: Įstatymo projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatyta priemoka už pavadavimą, kuri valstybės tarnautojui būtų mokama už laikinai atliekamas kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas (iki 40 proc. pareiginės algos). Nustačius maksimalią šios priemokos ribą, bet nenustačius minimalios ribos, sudaromos prielaidos faktiniam priemokos už pavadavimą nemokėjimui, nustatant itin mažą jos dydį (pvz. 1 proc. pareiginės algos). Užtikrinant teisingo apmokėjimo už darbą principo įgyvendinimą, siūlytina numatyti minėtos priemokos „grindis“. Pasiūlymas:
Projekto 28 str. 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Valstybės tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam
raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 20 procentų ir didesnė kaip viršyti
pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip
Iš dalies pritarti Numatyta, kad priemoka negali būti mažesnė nei 10 proc. 30.
viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
2 Argumentai: Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta galimybė paskatinti valstybės tarnautoją 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus). Tai svari paskatinamoji priemonė, kuri turėtų būti taikoma objektyviai, išvengiant galimo vadovų palankumo ar nepalankumo konkrečių tarnautojų atžvilgiu apraiškų. Siekiant užtikrinti minėtos išmokos skyrimo objektyvumą, siūlytinos jos skyrimo viešumą didinančios priemonės. Pasiūlymas:
Projekto 29 str. 2 dalį išdėstyti taip: „2. Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
4) iki 5 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka. Apie išmokų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 3 punkte skyrimą valstybės tarnautojams ir jų skyrimo pagrindus informuojama įstaigos, kurioje dirba paskatinti valstybės tarnautojai, interneto svetainėje.“ Nepritarti Tokie duomenys gali būti teikiami Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatyta tvarka. 31.
viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga
1 Argumentai: Įstatymo projekto 47 straipsnio 1 dalyje numatoma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis negali eiti pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo. Pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą (41 str. 1 dalis) minėtais pagrindais atleidžiamam tarnautojui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Būtų nehumaniška mažinti išeitines išmokas tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis atleidžiamiems valstybės tarnautojams, o ir valstybės lėšų būtų sutaupyta labai nedaug. Pažymėtina, kad ir pagal naujojo Vidaus tarnybos statuto projektą iš vidaus tarnybos atleidžiamiems pareigūnams, kurie negali tarnauti dėl sveikatos būklės, numatyta jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (76 str. 1 dalis). Pasiūlymas:
Projekto 47 str. 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punkt e uose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
Kelmės rajono savivaldybės kontrolierė 2018-03-2112 Valstybės tarnybos įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projektui XIIIP-1596 : Siūlymas: politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojams-savivaldybių administracijų direktoriams - einant į pareigas, numatyti reikalavimą būti išsilaikiusiems kompetencijų ir vadovavimo egzaminus. Nepritarti Tai yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Bendrųjų gebėjimų tikrinimo įstatymo projekte atsisakoma. 33. Nora Ribokienė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
7 Seime pateikta Valstybės tarnybos įstatymo nauja redakcija. Jūsų vadovaujamas komitetas paskirtas papildomu. Labai prašau atkreipti dėmesį į nuostatą, kad asmenys, sulaukę 65 metų, galės dirbti mentoriais, tai yra mokyti kitus. Tiek mano tarnyboje, tiek kitose įstaigose, turime vyresnio amžiaus darbuotojų aktyvių ir labai kvalifikuotų, vykdančių funkcijas tokias kaip patikrinimai, akreditavimas, licencijavimas. Jie mums labai reikalingi, tiesiog nepakeičiami, tokioms funkcijoms vykdyti, todėl siūlytume palikti buvusią nuostatą, kad vadovas gali pratęsti kasmet tokio darbuotojo veiklą. Tuo labiau, kad vadovo diskrecijai naujoje įstatymo redakcijoje priskirti atlyginimo skyrimo klausimai pagal nustatytas žirkles. Vadovas galėtų pats spręsti kurį darbuotoją pasilieka (ir ar pasilieka) mentorystei, kurį tolesnei veiklai vykdyti. Tiek vadovai, tiek darbuotojai labai vertintų, jei būtų įgyvendintas šis pasiūlymas. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems suėjo 65 metai ir pagal šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleidžiami iš pareigų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti pratęsta veikla 2 metams arba gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip dviejų metų laikotarpiui.“ Nepritarti Pritarti Vyriausybės pasiūlytai koncepcijai, kad mentoriumi gali būti priimamas iš valstybės tarnybos suėjus 65 metams atleistas asmuo ir tik pagal darbo sutartį. 34. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga 2018-03-27
Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga, išnagrinėjusi gautą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą, teikia pastabas šiam projektui:
valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) priklauso nuo institucijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus. Būtent pagal tai institucijos skirstomos į grupes, kaip kad yra nustatyta įstatymo projekto 2 priede „V alstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“. Tai ydinga nuostata, nes, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, konkretus valstybės tarnautojas privalo kokybiškai atlikti jam pavestas funkcijas. Be to, institucijose, aptarnaujančiose didesnę teritoriją, būna daugiau tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų. Ir priešingai, mažesnę teritoriją aptarnaujančios institucijos visada turi mažiau darbuotojų, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų teikiamos visos viešosios paslaugos ir vykdomos kitos konkrečiai institucijai pavestos funkcijos.
Tokiu būdu, mažesnėse (mažesnį skaičių gyventojų aptarnaujančiose) institucijose vienam darbuotojui būna pavedama vykdyti daugiau ir įvairesnių funkcijų ir pareigų, kurios reikalauja didesnės specifinių žinių ir gebėjimų įvairovės. Siūlome apskritai atsisakyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes , juolab, kad net ir toje pačioje grupėje esančių valstybės tarnautojų algų koeficientams (baziniais dydžiais) nustatomos intervalo ribos. Nepritarti Gyventojų skaičius yra objektyvus kriterijus. 35. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga
siaurinti v alstybės tarnautojų algų koeficientų (baziniais dydžiais) intervalus , nes tai sudaro galimybes labai smarkai diferencijuoti algas tas pačias funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Kokiu principu tokia diferenciacija bus vykdoma, įstatymas nenustato, todėl praktiškai bus taikoma praktika „patinka – nepatinka“, savas – ne savas“,
„partijos narys – nepartinis – ne tos partijos narys“ ir t.t. Nepritarti
Nauja pareiginių algų koeficientų lentelė sudėliota taip, kad valstybės tarnautojams nemažėtų darbo užmokestis. 36. Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojų profesinė sąjunga
kritikuotina įstatyme numatoma nuostata, kad kuo žemesnė pareigybė, tuo didesnis algų koeficientų intervalas (pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus algos koeficiento intervalo ribos yra 16,2–20, skirtumas tik 1,23 karto, tuo tarpu eilinio specialisto algos koeficiento intervalo ribos yra 4
Tokia nuostata dar labiau įtvirtina atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų ir valstybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, tokią ydingą tendenciją dar labiau sustiprintų. Siūlome: 3.1. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientų intervalus, kad didžiausia ir mažiausia pareigybei taikomos algos koeficiento reikšmės skirtųsi ne daugiau, kaip 1,5 karto; 3.2. nustatyti tokius valstybės tarnautojų algų koeficientus, kad daugiausiai (koeficientas 23) ir mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų algų skirtumas būtų ne didesnis, nei 2,5 karto (mažiausias koeficientas tada būtų 9,2). Dabartiniame įstatymo projekto variante numatyta, kad skirtumas sudaro net 5,75 karto (23/4). Nepritarti Nauja pareiginių algų koeficientų lentelė sudėliota taip, kad valstybės tarnautojams nemažėtų darbo užmokestis. 37. Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacija 2018-03-29, pakartotas 2018-05-1519 Lietuvos viešojo administravimo lavinimo institucijų asociacijos ir jos Akademinės tarybos nuomonė dėl 2018 m. kovo 21 d.
VRM pateiktos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos Pateikta koncepcija nėra realiai egzistuojančių problemų sprendimas, tai greičiau teorinis siūlymas, neturintis nieko bendro su Lietuvos ir tarptautine praktika valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
Sąjungoje neturinti darniai veikiančios ir koordinuotos kvalifikacijos tobulinimo sistemos, kai atsakomybė už valstybės tarnautojų kompetenciją ir mokymo kokybės vertinimą iš valstybinio lygmens nukeliama į atskiros įstaigos ar organizacijos vadovo lygmenį;
VRM pateiktos valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo koncepcijos Pateikta koncepcija nėra realiai egzistuojančių problemų sprendimas, tai greičiau teorinis siūlymas, neturintis nieko bendro su Lietuvos ir tarptautine praktika valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo srityje:
Sąjungoje neturinti darniai veikiančios ir koordinuotos kvalifikacijos tobulinimo sistemos, kai atsakomybė už valstybės tarnautojų kompetenciją ir mokymo kokybės vertinimą iš valstybinio lygmens nukeliama į atskiros įstaigos ar organizacijos vadovo lygmenį;
Artimiausioje ateityje tai gali sukelti sunkiai įveikiamą nacionalinio lygmens problemą, o sumenkusiam valstybės tarnybos potencialui atstatyti reikės milžiniškų pastangų ir finansinių išteklių. Siūloma Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.VIII-1316 pakeitimo redakcija:
kvalifikacijos tobulinimas
keliami ypatingi reikalavimai - nuolat tobulėti, dirbti efektyviai, kūrybingai ir profesionaliai. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas vykdomas taikant sisteminį požiūrį: užtikrinant mokymo ir kompetencijų sistemų darną. 2. Visi valstybės tarnautojai privalo tobulinti kvalifikaciją ne mažiau kaip 60 akad. val. per metus pagal visuotinai pripažintus mokymosi visą gyvenimą principus. Naujai priimti į darbą valstybės tarnautojai privalo per pirmuosius 6 mėnesius išklausyti aktualizuoto įvadinio mokymo kursą ir gauti teigiamą kursų baigimo įvertinimą. 3. Įvadinį mokymą sudaro: bendroji dalis (vienoda visiems valstybės tarnautojams) ir specialioji dalis (skirta pagal valstybės valdymo sritis, kuriose dirba valstybės tarnautojai). Bendroji dalis gali būti užskaitoma valstybės tarnautojams, baigusiems universitetines viešojo valdymo arba viešojo administravimo studijas ne vėliau kaip prieš 3 metus. 4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką numatant santykį tarp bendrųjų ir specifinių kompetencijų pagal valstybės valdymo sritis nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų.
Lėšos kvalifikacijai tobulinti turi sudaryti ne mažiau kaip 2 procentus nuo metinių institucijos ar įstaigos asignavimų mokos fondui. Nepritarti Komitetas patobulino kvalifikacijos tobulinimo tvarką. Nepritarti siūlomam reguliavimui, nes jis yra iš esmės analogiškas galiojančiai mokymo koncepcijai, kurios atsisakoma. 38. Druskininkų savivaldybės administracija 2018-04-0326 Lietuvos Respublikos v alstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (toliau - Įstatymo projektas) aiškinamajame rašte nurodyta, kad V alstybės tarnybos įstatymą numatoma keisti, siekiant įgyvendinti s eptynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus – siekti, kad valstybės tarnyba būtų patraukli, moderni, depolitizuota ir efektyvi. Aiškinamajame rašte taip pat pabrėžiama, kad v ienas iš V alstybės tarnybos įstatym o pakeitimo tikslų – pakeisti darbo užmokesčio sistemą, kadangi š iuo metu galiojanti darbo užmokesčio sistema nesudaro prielaidų lanksčiai reaguoti į ekonomikos ir rinkos tendencijas, v alstybės tarnautojų darbo užmokestis yra žemas. Aiškinamajame rašte yra teigiama, kad Įstatymo projekte p areiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų. Įstatymo projekto 1 straipsnyje išdėstyto Valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Naujos redakcijos įstatymas) 26 straipsnyje nustatyta, kad v alstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemoka už pavadavimą;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra pateiktos Naujos redakcijos įstatymo taikymo nuostatos, tačiau nėra konkrečiai reglamentuojama, kokia tvarka bus nustatomi šiuo metu pareigas einančių valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai (toliau – koeficientai) pagal Naujos redakcijos įstatymą. Įstatymo 3 straipsnio 14 ir 15 dalyse yra paaiškinami tik atvejai, kaip turėtų būti nustatomi koeficientai, kada valstybės tarnautojo iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę būtų mažesnė arba didesnė už Naujos redakcijos į statymo
pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią ar didžiausią pareiginę algą. Laikydamasi prielaidos, kad valstybės tarnautojų, ėjusių pareigas iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo, nauji pareiginių algų koeficientai bus nustatomi taikant Įstatymo projekto 3 straipsnio 14 ir 15 dalyse aptartą koeficientų nustatymo tvarką, Druskininkų savivaldybės administracija, siekdama išsiaiškinti būsimus darbo užmokesčio pokyčius pagal Naujos redakcijos įstatymą, atliko Druskininkų savivaldybės valstybės tarnautojų konkrečius būsimo darbo užmokesčio skaičiavimus ir palygino su šiuo metu gaunamu atitinkamo valstybės tarnautojo darbo užmokesčiu.
Valstybės tarnautojo naujosios pareiginės algos koeficientas buvo nustatomas taip: susumuojami 2 dydžiai - šiuo metu valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę klasę (jei klasė yra suteikta); suma padalijama iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis). Gautas pareiginės algos koeficientas palyginamas su Naujos redakcijos įstatymo 1 priede nurodytais atitinkamai pareigybių grupei nustatytais koeficientais. Jei paskaičiuotas pareiginės algos koeficientas yra mažesnis už konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo minimalią ribą, valstybės tarnautojui nustatomas koeficientų ribose esantis minimalus pareiginės algos koeficientas. Jei paskaičiuotas pareiginės algos koeficientas yra atitinkamai pareigybių grupei nustatyto koeficientų intervalo ribose, tuomet valstybės tarnautojui nustatomas paskaičiuotasis pareiginės algos koeficientas. V alstybės tarnautojo pareiginė alga buvo apskaičiuojama naująjį pareiginės algos koeficientą padauginus iš bazinio dydžio, o naujasis darbo užmokestis – prie naujos pareiginės algos pridėjus priedą už stažą.
Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo:
1) beveik pusės (46 %) valstybės tarnautojų naujasis pareiginės algos koeficientas nesiektų konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo minimaliosios ribos;
2) likusiai daliai (54 %) valstybės tarnautojų naujasis pareiginės algos koeficientas būtų atitinkamai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo ribose;
3) nė vieno valstybės tarnautojo naujasis darbo užmokestis neviršytų konkrečiai pareigybei nustatyto koeficientų intervalo maksimalios ribos. Atlikus apskaičiuoto naujojo darbo užmokesčio ir dabartinio darbo užmokesčio dydžių analizę, nustatyta:
1) daugiau kaip ¾ (77 %) valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis taptų mažesnis už šiuo metu jų gaunamą darbo užmokestį;
2) beveik ¼ (23 %) valstybės tarnautojų naujasis darbo užmokestis taptų didesnis už šiuo metu jų gaunamą darbo užmokestį. Skaičiuojant nuo skaičiaus valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis mažėtų, mažėjimo dydžiai pasiskirstytų taip:
1) 34 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų iki 5 %;
2) 20 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 10 %;
3) 20 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 10 %, bet ne daugiau kaip 15 %;
4) 18 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 15 %, bet ne daugiau kaip 20 %;
5) 6 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau 25 %;
6) 2 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis mažėtų daugiau kaip 30 %.
Išanalizavus darbo užmokesčio mažėjimo atvejus, darytina išvada, kad apskaičiuotas naujasis darbo užmokestis nesiektų dabartinio darbo užmokesčio tokiais atvejais, kai:
1) politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo tarnybinė veikla nevertinama ir tarnautojui nėra suteikta kvalifikacinė klasė arba karjeros valstybės tarnautojui iš viso nėra suteikta kvalifikacinė klasė, tuo tarpu šiais atvejais yra paskirtos priemokos už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, o pagal Naujos redakcijos įstatymą priemoka nėra įskaitoma nustatant naująjį pareiginės algos koeficientą;
2) valstybės tarnautojas neturi tarnybos stažo ir jam nemokamas priedas už stažą, tuo tarpu mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;
3) valstybės tarnautojui yra nustatyta 10-60 % priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Pastebėtina, kad Naujos redakcijos į statymo 25 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta darbo užmokesčio didinimo tvarka Druskininkų savivaldybės administracijoje nebūtų efektyvi, nes labai gerai įvertintiems valstybės tarnautojams nustačius ne minimaliai 0,5 didesnį, o maksimaliai 1,5 didesnį koeficientą, jų darbo užmokestis dar nepasiektų dabartinio jų darbo užmokesčio.
Be to, sumažėjus valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui, Druskininkų savivaldybės administracijoje susidarytų situacija, kai nemažos dalies darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis būtų didesnis nei valstybės tarnautojų, o tai pažeistų darbo užmokesčio nustatymo principus ir iškreiptų įstaigos darbo užmokesčio sistemą. Skaičiuojant nuo skaičiaus valstybės tarnautojų, kurių darbo užmokestis didėtų, didėjimo dydžiai pasiskirstytų taip:
1) 33 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų ne daugiau kaip 3 %;
2) 33 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų ne mažiau kaip 5 %, bet ne daugiau kaip 8 %;
3) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 13 %;
4) 13 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 19 %;
5) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų 27 %;
6) 7 % valstybės tarnautojų darbo užmokestis didėtų beveik 50 %. Išanalizavus darbo užmokesčio didėjimo atvejus, darytina išvada, kad naujasis darbo užmokestis viršytų dabartinį darbo užmokestį tokiais atvejais, kai:
1) apskaičiuotas pareiginės algos koeficientas nesiektų atitinkamai pareigybei nustatyto minimalaus koeficiento ir tektų nustatyti nurodytą minimalųjį koeficientą;
2) apskaičiuoto pareiginės algos koeficiento šimtąsias dalis tektų suapvalinti dešimtosios dalies tikslumu į didesnę pusę;
3) šiuo metu valstybės tarnautojui nėra paskirta priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą arba minėtos priemokos dydis yra iki 5 %;
4) valstybės tarnautojui yra suteikta pirma kvalifikacinė klasė ir jis turi didesnį nei 24 % tarnybos stažą.
Taip pat pastebėta, kad esant tokiam pareigybių grupavimui, koks yra pateiktas Naujos redakcijos įstatymo 1 priede, praktiškai bus neįmanoma išvengti atvejų, kai valstybės tarnautojų pareigybėms, kurios yra toje pačioje pareigybių grupėje, bus taikomi tie patys pareiginės algos koeficientai, o dėl tarnybos stažo skirtumo žemesnes pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo užmokestis bus didesnis už aukštesnes pareigas einančio valstybės tarnautojo darbo užmokestį. Druskininkų savivaldybės administracijoje tokia situacija atsitiktų su politinio (asmeninio ) pasitikėjimo valstybės tarnautojais – savivaldybės administracijos direktoriumi ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Jų abiejų naujieji pareiginių algų koeficientai būtų vienodi - žemiausi iš nurodyto intervalo, o savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokestis būtų beveik 10 procentų didesnis už savivaldybės administracijos direktoriaus, kadangi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas turi beveik 10 metų didesnį tarnybos Lietuvos valstybei stažą nei savivaldybės administracijos direktorius.
Panašių atvejų būtų ir kai kuriuose padaliniuose:
1) žemesnes pareigas einančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis būtų didesnis už kituose padaliniuose aukštesnes pareigas einančių valstybės tarnautojų darbo užmokestį;
2) tame pačiame padalinyje pavaldinio darbo užmokestis būtų didesnis už tiesioginio vadovo darbo užmokestį. Todėl siūlytume nustatyti tokią Naujos redakcijos į statymo įgyvendinimo tvarką, kad asmuo, priimantis valstybės tarnautoją į pareigas, galėtų nustatyti valstybės tarnautojo, ėjusio pareigas iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo, naująjį pareiginės algos koeficientą, atsižvelgdamas į dabartinį valstybės tarnautojo darbo užmokestį, ir galėtų parinkti koeficientą iš Naujos redakcijos įstatymo 1 priede nurodytų atitinkamos pareigybių grupės pareiginių algų koeficientų intervalo artimiausią galimą koeficientą, pagal kurį paskaičiuota pareiginė alga kartu su priedu už stažą atitiktų iki Naujos redakcijos į statymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui mokėto darbo užmokesčio lygmenį. Taip pat siūlome koreguoti Naujos redakcijos į statymo 1 priede pareigybių priskyrimą grupėms, kad būtų išlaikyta pareigybių apmokėjimo hierarchija:
1) atskirti hierarchiškai viena kitai pavaldžias pareigybes, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų atsakomybės už priimtus sprendimus ir veiklos rezultatus lygmenis;
2) nustatyti papildomus pareiginių algų intervalus pareigybių grupėse, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų priimamų sprendimų reikšmę ir įtaką, komunikacijos lygį, inovacijų poreikį ir pan. faktorius. Iš dalies pritarti Žr.
Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Komitetas lyginant su Vyriausybės pateiktu projektu numatė papildomą priemokos pagrindą (už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą nuo 10 iki 40 proc. pareiginės algos dydžio priemoka). 39. Ryšių reguliavimo tarnyba, 2018-04-10 (pakartotas)
6 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Tarnyba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1596 (toliau – Projektas), norėtų atkreipti dėmesį į kai kurias Projekto nuostatas, kurios kelia abejonių dėl jų atitikties Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei. Projekto 10 straipsnio 6 dalyje numatoma, kad „ priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projektu siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, kurią vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga). Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Centrinė įstaiga būtų įgaliota parinkti reikiamus atrankos metodus, kurie būtų parenkami pagal pareigybės lygmenį, veiklos sritį ir kitas pareigybės charakteristikas bei keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į Projekto 5 straipsnyje siūlomą įtvirtinti įstatymo taikymo sritį, Projekto nuostatos dėl centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą būtų taikomos ir Tarnybai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su ES teisės aktuose rinkos reguliavimo institucijoms keliamu nepriklausomumo ir savarankiškumo reikalavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau
Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija pagal ES teisės aktus, reglamentuojančius visuomeninius santykius, susijusius su ERĮ, PĮ ir GTK reguliavimo dalyku. Pagal ES teisės aktus nacionalinėms reguliavimo institucijoms yra keliami savarankiškumo, teisinio atskyrimo, funkcinio nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai. Pagrindų direktyvos [1]
valstybių narių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų pakankamai žmogiškųjų išteklių joms paskirtoms užduotims vykdyti
55 straipsnio 1 dalis numato, kad nacionalinė reguliavimo institucija „yra savarankiška institucija, kuri organizavimo, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu teisiškai atskira ir nepriklausoma nuo kitų viešųjų ar privačiųjų subjektų “, o 55 straipsnio 3 dalies ketvirtoji pastraipa tiesiogiai įtvirtina reikalavimą, kad asmenys, atsakingi už sprendimus, kuriuos turi priimti reguliavimo institucija, turi turėti visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl reguliavimo institucijos personalo įdarbinimo ir valdymo .
Tarnybos vertinimu, Projektu siūlomas įtvirtinti centralizuotos asmenų atrankos į valstybės tarnybą mechanizmas, dalį sprendimų dėl personalo įdarbinimo perduodant Vyriausybės įgaliotai institucijai (centrinei įstaigai), apribotų Tarnybos vadovo įgaliojimus priimti sprendimus dėl reguliavimo institucijos personalo įdarbinimo ir valdymo, tokiu būdu suponuojant ES direktyvų nuostatų, reikalaujančių užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą bei reikalingus žmogiškuosius išteklius, pažeidimą. Papildomai Tarnyba norėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad, atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, Tarnyba nedalyvauja Vyriausybės vykdomame buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų centralizavimo procese ir nėra įtraukta į Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“ priede pateiktą Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, vyriausybės įstaigų, vyriausybės atstovų tarnybų, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ar pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, kurių buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijos centralizuotai atliekamos nacionaliniame bendrųjų funkcijų centre, sąrašą.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir įvertinę Tarnybos, kaip nacionalinės reguliavimo institucijos, statusą, jos veiklos specifiką, taip pat pagal ES teisės aktus Tarnybai keliamus nepriklausomumo ir savarankiškumo reikalavimus, manome , kad Tarnybai, kaip ir kitiems nacionaliniams atitinkamų rinkų reguliuotojams, neturėtų būti taikoma centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą . Siūlytina Projekte numatyti, kad priėmimą į valstybės tarnybą Tarnyba ir kitos nacionalinės reguliavimo institucijos vykdytų savarankiškai teisės aktų nustatyta tvarka. Iš dalies pritarti Komiteto nuomone specialios nuostatos dėl nacionalinių reguliuotojų, nepaneigiant centralizuotos atrankos koncepcijos, turėtų būti numatytos Vyriausybės tvirtinamoje centralizuotos atrankos tvarkoje. 40. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2018-04-14 ( Pakartotas 2018-06-01)106 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas), kurį numatoma priimti artimiausioje Lietuvos Respublikos Seimo sesijoje ir pradėti įgyvendinti nuo 2019 m. sausio 1 d., teikia savo nuomonę dėl kai kurių Projekte įtvirtintų nuostatų.
Dėl centralizuotos darbuotojų atrankos Projekte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje. Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Aiškinamajame rašte dėl Projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų (toliau – Aiškinamasis raštas) nurodoma, kad Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 10 straipsnio 8 dalis numato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo organizuoja konkursą į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas, paskelbus apie konkursą
„Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ (nustatytos formos
skelbimu) ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos interneto tinklalapyje. Paskelbus apie konkursą valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos tinklalapyje, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo apie šį konkursą papildomai skelbia savo įstaigos interneto tinklalapyje.
To paties straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas, statutai, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas ir Vyriausybės patvirtintas konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašas. Pažymėtina, kad dabartinė tvarka suteikia teisę institucijai, vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu, organizuoti darbuotojų atranką į institucijoje esančias laisvas darbo vietas valstybės tarnyboje. Tokių įgaliojimų suteikimas institucijai yra būtinas ir reikalingas, kadangi tik institucijoje veikianti atrankos komisija kompetentinga suformuluoti kandidatams klausimus, įvertinti jų gebėjimus, atsižvelgiant tiek į institucijos veiklos pobūdį bei sritis, tiek ir į kitus būtinus reikalavimus galimoms pareigoms užimti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad rinkos priežiūros institucijoms yra būtini specialiųjų žinių, o ne vien tik bendrųjų gebėjimų ir viešojo administravimo žinių turintys darbuotojai, tad kelia abejonių centralizuotų darbuotojų atrankos komisijų narių gebėjimas ir turima kvalifikacija įvertinti pretendentų specialiąsias žinias valstybės institucijų veiklos srityse. Manytina, kad įtvirtinant centralizuotą valstybės tarnautojų atranką, nebūtų tinkamai patikrintos pretendentų turimos žinios, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas bei kompetencijos. Akcentuotina, kad tiek Europos Sąjungos teisės aktuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose Komisijai nustatytų funkcijų vykdymas reikalauja ypatingai kvalifikuotų specialistų, gebančių kokybiškai ir operatyviai įgyvendinti valstybinio reguliavimo užduotis nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.
Komisijos darbuotojai turi būti kompetentingi, kvalifikuoti rinkos reguliavimo, teisės, industrinės organizacijos ir kitų specifinių sričių ekspertai, turintys žinių specifinėse srityse, kurios leistų tinkamai įvertinti prižiūrimų ūkio subjektų veiksmus, atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, bei pritaikyti tinkamas reguliavimo priemones (kainų reguliavimas, energetikos objektų prijungimo įkainių tvirtinimas, valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymo kontrolė ir kt.). Pakankamų žmogiškųjų resursų, reikalingų veiklai vykdyti, principas aiškiai nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/73/EB 8 skyriaus 39 straipsnio 5 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. direktyvos 2009/72/EB 9 skyriaus 35 straipsnio 5 dalyje. Įvertinus Projektu keičiamą valstybės tarnybos santykių reguliavimą, Komisijos nuomone, centralizuotos atrankos procedūros perdavimas Vyriausybės įgaliotai institucijai, nepaisant to, kad į atrankos procedūrą būtų įtraukiami ir Komisijos atstovai (kurie galimai net neturėtų balsavimo teisės, o tik patariamąją) , apribotų Komisijos galimybę savarankiškai pasirinkti kompetentingus darbuotojus, tuo užtikrinant institucijai keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimą. Tokie pakeitimai taip pat galimai pažeistų kertinį nacionalinės reguliavimo institucijos nepriklausomumo principą, kildinamą iš Europos Sąjungos trečiojo energetikos paketo, kurio viena iš sudedamųjų dalių yra pakankamas žmogiškųjų resursų (personalo) užtikrinimas.
Tuo pačiu akcentuotina, kad centralizuotos atrankos vykdymo suteikimas įgaliotai institucijai, darant prielaidą, kad institucija savo veiklą vykdytų Vilniaus mieste, taip pat būtų vienas iš argumentų, įtakojančių asmenų apsisprendimą dirbti valstybės tarnyboje. Iš tolimesnių Lietuvos Respublikos miestų ar rajonų asmenys, vargu, ar būtų suinteresuoti dalyvauti atrankoje. Ši aplinkybė niekaip neprisidėtų prie žmonių, ypatingai jaunų, pritraukimo į valstybės tarnybą. Dėl pareiginių algų koeficientų dydžių taikymo Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis numato, kad valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus valstybės tarnautojų grupėms nustatyti Projekto 1 priede, kuriame nustatyti koeficientų intervalai. Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje siekiama įtvirtinti nuostatą, numatančią įstaigos vadovo diskrecijos teisę priimamiems į įstaigą valstybės tarnautojams taikyti minėtų koeficientų dydžius, t. y. jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų suteikiami konkretūs koeficientai, įžvelgiama subjektyvumo ir šališkumo regimybė. Asmenys, pretenduojantys į valstybės tarnybą, turi turėti aiškius kriterijus, kuriais remiantis jie gali įsivertinti savo būsimos karjeros valstybės tarnyboje perspektyvas bei atlyginimo galimybes.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija siūlo objektyviai įvertinti pateiktas pastabas dėl įstaigos vadovo diskrecijos teisės taikyti pareiginės algos koeficientų intervalus bei Projekte neįtvirtinti centralizuotos darbuotojų atrankos į valstybės tarnybą, kurią atliktų Vyriausybės įgaliota institucija, tačiau palikti šiuo metu galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo numatytą priėmimo į valstybės tarnybą organizavimo tvarką. Iš dalies pritarti Komiteto nuomone specialios nuostatos dėl nacionalinių reguliuotojų, nepaneigiant centralizuotos atrankos koncepcijos, turėtų būti numatytos Vyriausybės tvirtinamoje centralizuotos atrankos tvarkoje. 41. Vitalijus Denisovas, 2018-04-23 Nr. G-2018-4306211 Laba diena. Naujame valstybės tarnybos įstatyme kažkodėl dingo piktnaudžiavimo tarnyba sąvoka. Manau ji būtinai turi būti, kadangi piktnaudžiavimas pagal valstybės tarnybos įstatymą nėra tapatus piktnaudžiavimui pagal BK 228 str., kadangi piktnaudžiavimas pagal BK siejamas tik su didelės žalos padarymu, tačiau piktnaudžiavimas tarnyba nepadarant didelės žalos, taip pat yra piktnaudžiavimas tarnyba, kuris dar yra apybrėžas kol kas dar galiojančiame valstybės tarnybos įstatyme ir tai yra šiurkštus tarnybos pareigų pažeidimas už kurį numatytas atleidimas iš pareigų. Manau piktnaudžiavimą tarnyba privalu įtraukti į naujos redakcijos valstybės tarnybos įstatymą. Pritarti
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2018 m. kovo 14 d. raštą Nr. S-2018-1834, atlikome Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą [3] .
Siekdami didesnio valstybės tarnybos atsparumo korupcijai teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
kanceliarijos teisės (toliau – Teisės departamentas) išvados [4] 20, 21, 22, 42, 45, 51, 57, 61, 62, 63, 64, 66, 71, 77, 83, 90, 94 punktuose pateiktoms pastaboms ir argumentams dėl Projekto nuostatų ir manome, kad jas reikėtų tikslinti, siekiant išvengti skirtingo Projekto nuostatų taikymo bei sumažinti galimybes valstybės tarnautojams ar jų vadovams elgtis nesąžiningai ir neobjektyviai. 2. Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2018 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 113-S-1 sudarytoje darbo grupėje, kurios nariais yra ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, šiuo metu yra svarstomi pasiūlymai dėl Projekto nuostatų, susijusių su valstybės tarnautojų etikos ir nepriekaištingos reputacijos klausimais. Todėl atitinkamos Projekto nuostatos šioje antikorupcinio vertinimo išvadoje atskirai neaptariamos. Atsižvelgti
11
punkto a papunktyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose) . Iš siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiais klausimais sudarytose kitose komisijose (tarybose) dirbantis valstybės tarnautojas turi teisę gauti atlygį: nėra aišku, ar valstybės tarnautojas turės teisę gauti atlygį už darbą kitų komisijų (tarybų) veikloje, kurioje valstybės tarnautojas turi dalyvauti vykdydamas savo tiesiogines, pareigybės instrukcijoje numatytas, funkcijas.
Siekdami išvengti interpretacijų teisinio reguliavimo neapibrėžtumu, siūlome detalizuoti, už kokių kitų komisijų (tarybų) darbe dalyvavimą valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį ar gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą. Nepritarti
problemų nekelia. 44. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-20221
punkte siūloma, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 nuostatose įvardintos aplinkybės, kurioms esant neišduodamas ar panaikinamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija (17 str., 20 str.), yra itin reikšmingos sprendžiant dėl valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos, kuri yra vienas iš pagrindinių reikalavimų, taikomų įstaigos vadovo pareigybei.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Projekto 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, išbraukiant galimybę uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija laikinai perkelti į įstaigos vadovo pareigas. Pritarti
2
siūloma nustatyti galimybę valstybės tarnautojui apmokėti už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis. Už dalyvavimą minėtoje veikloje būtų apmokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius, o tuo atveju, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti – įkainius nustatytų įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Projekto nuostatoje įstaigos vadovui suteikta diskrecijos teisė nustatyti apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje įkainius, tačiau nedetalizuoti konkretaus dydžio nustatymo kriterijai (nenumatyta, kaip būtų diferencijuojamas atlygis: ar nustatant konkretų atlygį būtų atsižvelgiama į projekto trukmę, sudėtingumą, specialių žinių reikiamumą projekto vykdymui ir pan.), todėl gali pasitaikyti atvejų, kai bus neobjektyviai už dalyvavimą projektinėje veikloje paskiriamas didesnis atlygis.
Atsižvelgdami į išdėstytą, siūlome Projekto 26 straipsnio 2 dalyje patikslinti, kad tuo atveju, kai sąlygos ir įkainiai už dalyvavimą projektinėje veikloje nėra nustatyti, juos nustato įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į projekto trukmę, sudėtingumą, apimtį ir kitus įstaigoje patvirtintus kriterijus, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Nepritarti Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas yra pakankamas. 46. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-202923
tarnautojai gali būti skatinami 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus). Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte nenu statomi aiškūs ir objektyviai pamatuojami valstybės tarnautojo asmeninio išskirtinio indėlio įgyvendinant tiesiogines funkcijas kriterijai, todėl, pavyzdžiui, esant nesąžiningiems susitarimams, gali susidaryti situacija, kad tas pats valstybės tarnautojas bus skatinamas maksimalaus dydžio (šiuo atveju
pareiginių algų) pinigine išmoka kasmet po du kartus per metus. Todėl, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo suteikta diskrecija galimybę, siūlome tikslinti minėtą Projekto nuostatą. Nepritarti Nuostata susijusi su diskrecijos personalo valdymo srityje įstaigos vadovui suteikimu, todėl netikslinga nustatyti kriterijus. 47.
7
straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad motyvuotų išvadų apie tyrimų rezultatus ir priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė, tačiau nėra plačiau paaiškintos tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekančių asmenų funkcijos, teisės ir pareigos, taip pat tarnybinių nusižengimų prevencijos aspektai. Siekdami tinkamos tarnybinių nusižengimų prevencijos, atsakomybės už tarnybinius nusižengimus neišvengiamumo, siūlome nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti paskirti už pažeidimų prevenciją ir tyrimą atsakingi asmenys, taip pat nustatyti šių asmenų pagrindines funkcijas, teises ir pareigas. Nepritarti Įstaigose, kuriose yra didesnė pažeidimų ar korupcijos rizika, yra įsteigti prevencijos (imuniteto) padaliniai ar paskirti atsakingi asmenys. Netikslinga numatyti pareigos visoms įstaigoms. 48. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-20
projekto antikorupcinio vertinimo išvadoje [5] STT yra pažymėjusi, kad nėra aišku , kas kontroliuos žalą atlyginusių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų regreso teisės į žalos padariusį valstybės tarnautoją įgyvendinimą, siekiant išieškoti valstybės patirtus nuostolius ir koks subjektas priims projekto nuostatų įgyvendinamąjį teisės aktą. Naujausios redakcijos Projekte šis aspektas taip pat nėra išsamiai aptartas, todėl siūlome atitinkamai patikslinti Projekto nuostatas. Nepritarti
tarnyboms. 49. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-04-20476 9.
straipsnio6 dalyje siūloma nustatyti, kad sudarant šalių susitarimą dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų, šiems asmenims gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė nei šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną . STT turimais duomenimis, pasitaiko atvejų, kai šalių susitarimu atleistas ir išeitinę išmoką gavęs asmuo po labai trumpo laiko vėl pradeda dirbti pagal darbo sutartį toje pačioje įstaigoje. Siekiant sumažinti nesąžiningų susitarimų galimybes, siūlome nustatyti, kad visais atvejais, kuriais pagal keičiamo įstatymo Projekto nuostatas atleidžiamam valstybės tarnautojui ar įstaigos vadovui priklausytų išeitinė išmoka, ji būtų pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Išmokos mokėjimas būtų nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą pagal darbo sutartį toje pačioje valstybės ar savivaldybės įstaigoje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti Projekto nuostatas. Nepritarti Susitarimo nutraukti santykius instituto esmė ir yra ta, jog valstybės tarnautojas gali būti atleidžiamas skubos tvarka. Būtent tokia kompensacijos mokėjimo tvarka yra proporcinga greitam valstybės tarnautojo darbo netekimui. 50. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-05-0748 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėti naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596 bei kitų su savivaldybių kompetencija susijusių įstatymų projektai. Teikiame pastabas projektams. Dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596: 1.
siekiama atsisakyti pareigų siūlymo buvusiems valstybės tarnautojams Aiškinamajame rašte pateikiama nuomonė, kad tai nepasiteisinęs ir neveiksmingas institutas, trukdantis pritraukti naujus, inovatyvius darbuotojus. Savivaldybės informavo turinčios priešingą patirtį - paskelbus konkursą laisvai valstybės tarnautojo pareigybei užimti, Valstybės tarnybos departamentas pasiūlo kompetentingus asmenis. Asmenys dirbę valstybės tarnyboje turi viešojo administravimo įgūdžių, greičiau įsilieja į įstaigos veiklą, prisidėdami prie įstaigos uždavinių įgyvendinimo, tikslų siekimo. Pateiktai projekto nuostatai nepritariame (48 str.). Iš dalies pritarti Komitetas siūlo įtvirtinti pretendentų rezervą, iš kurio pasiūlyme minimi asmenys galės būti atrenkami supaprastinta tvarka. 51. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-05-0747
mažinti valstybės tarnautojų socialines garantijas (įspėjimo terminai, išeitinės išmokos) (47 str.). Atsižvelgti
aiškinamajame rašte plačiai aprašoma centralizuota asmenų atranka į valstybės tarnybą, tačiau įstatymo projekte ši atranka nėra įtvirtinta. Teigiama, jog galiojanti tvarka negarantuoja geriausių kandidatų atrinkimo. Su šia nuomone negalime sutikti, manome, jog tik tos įstaigos, į kurią priimamas valstybės tarnautojas, atstovai, tarp jų - į pareigas priimantis asmuo bei tiesioginis vadovas - gali objektyviai įvertinti asmens tinkamumą eiti pareigas (11 str.). Iš dalies pritarti Numatyta, kad į vadovaujančias pareigas centralizuotai bus atrenkami
dalyvavimas centralizuotame konkurse (atrankoje)
tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimas ir teigiama, jog pareiginių algų ribos projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų.
Esame gavę vienos savivaldybių skaičiavimus, kurie rodo galimą dalies pareiginių algų mažėjimą. Manome, jog įstatymas turi užtikrinti, kad šiuo metu gaunamas darbo užmokestis (įskaitant gaunamas priemokas ir priedus), įsigaliojus naujam reglamentavimui, nesumažėtų (pakeitimo įstatymo 3 str.)
7
tarnybos pratęsimo siūloma įteisinti mentorystę. Manome, jog atvejais, kai toks asmuo gali ir nori eiti savo pareigas ir jas atlieka tinkamai, sukauptos patirties perdavimas ir darbų tęstinumas butų užtikrinamas pratęsiant tarnybos laiką (48 str.). Nepritarti Manome, kad įtvirtinant mentorystės institutą, bus suderinami du interesai: pritraukti jaunus asmenis į valstybės tarnybą ir užtikrinamas sukauptos patirties perdavimas. 55. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-05-07
valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai. Skirstant savivaldybių institucijas ir įstaigas, vieninteliu kriterijumi pasirinktas savivaldybių gyventojų skaičius. Nuo priskyrimo vienai ar kitai grupei priklauso valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas, nors visos savivaldybės vykdo tokias pačias funkcijas, joms galioja vienodi įstatymai. Ne kartą esame siūlę tokio savivaldybių skirstymo atsisakyti. Žemesnei grupei priskirtoje savivaldybėje, kurioje personalo skaičius nedidelis, valstybės tarnautojai vykdo platesnes funkcijas, nei aukštesnės grupės valstybės tarnautojai, kurie dažnai specializuojasi siauroje srityje. Manytume, jog visos savivaldybės turėtų būti priskirtos II grupei, todėl siūlome tikslinti įstatymo projekto 1 ir 2 priedus. Nepritarti Gyventojų skaičius yra svarus kriterijus. 56.
56Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
2018-05-1632 Siūlome Projekte įstatymo lygiu įtvirtinti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminą (32 straipsnis). Pastebėtina, kad šis terminas yra glaudžiai susijęs su valstybės tarnautojo teisine padėtimi. Pavyzdžiui, Projekto 38 straipsnio 2 dalis numato valstybės tarnautojo nušalinimą tarnybinio patikrinimo atlikimo terminui. Tarnautojas netenka faktinio darbo, pajamų ir be to, šios pagrindinės jo teisės ribojamos sąlygomis, nenumatytomis įstatyme. Manytina, kad tokia situacija neatitinka teisėkūros principų ir sudaro sąlygas neapibrėžtam laikui nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Nepritarti Numatyta, kad nuobauda turi būti skirta (vadinasi ir tyrimas atliktas) per mėnesį nusižengimo padarymo. 57. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,
galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme yra pateikiama kolektyvinių sutarčių valstybės tarnyboje samprata ir tikslai, tačiau Projekte minėto teisinio reguliavimo jau nėra. Mūsų nuomone svarbu, kad kolektyvinių sutarčių sudarymas būtų aiškiai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme. Kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje yra neatsiejama socialinio dialogo skatinimo forma, kuri ne tik padeda siekti valstybės tarnautojų darbo sąlygų gerinimo, bet ir kuria sveiką ir socialiai saugią tarnybos aplinką. Pritarti
teisėsaugos pareigūnų federacija, 2018-05-16106
numatytas profesinių sąjungų atstovo dalyvavimas valstybės tarnautojų konkurso komisijos darbe. Pažymime, kad valstybės tarnautojų konkurso objektyvumo užtikrinimas, įvertinus supaprastintą vertinimo ir konkursų procedūrą, privalo būti laikomas prioritetiniu tikslu. Siūlome papildyti Projekto 10 str. 6 d. ir numatyti, kad vienu komisijos nariu skiriamas profesinės sąjungos narys. Iš dalies pritarti
teisėsaugos pareigūnų federacija, 2018-05-162592
4Keistina Projekto 25 str. 9 d.
nuostata dėl galimybės atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, jo tarnybą pirmą kartą įvertinus nepatenkinamai. Manome , kad įstatyme privalo būti ir nuostatos, įpareigojančios įstaigų vadovus sudaryti sąlygas valstybės tarnautojams pagerinti jų tarnybos rezultatus. Griežčiausia sankcija - atleidimas iš tarnybos turėtų būti taikoma tik du kartus pareigūno veiklą įvertinus nepatenkinamai. Iš dalies pritarti
teisėsaugos pareigūnų federacija, 2018-05-162513
tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos darbą įtraukti profesinės sąjungos atstovą. Siūlome papildyti Projekto 25 str. 13 d. ir ją išdėstyti taip: „ Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienu vertinimo komisijos nariu skiriamas jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Profesinėms sąjungoms nesusitarus dėl bendro atstovo paskyrimo, jų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“ Iš dalies pritarti Numatyta, kad profesinės sąjungos atstovas skiriamas nariu, kai vertinamas profesinės sąjungos narys. 61. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, 2018-05-162583
koeficientas turi būti nustatomas valstybės tarnautojui, kurio tarnybinė veikla įvertinta labai gerai ir kurį siūloma perkelti į aukštesnes pareigas (projekto 25 straipsnio 8 dalies 3 punktas). Esant siūlomam reguliavimui, galima situacija, kad didesnės pareiginės algos nustatymas būtų finansiškai palankesnis nei tarnautojo perkėlimas į aukštesnes pareigas.
Siūlytume minėtą punktą išdėstyti taip: „3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nustatant ne mažesnę nei turima pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“ Nepritarti Projekte numatyta, kad perkeliant į aukštesnes pareigas, nustatoma 0,5 koeficiento didesnė pareiginė alga. 62. Lietuvos policijos veteranų asociacija 2018-05-1649 Vyriausybės programoje numatyta įdiegti mentoriaus institutą, kuriuo siekiama pritraukti didelę patirtį turinčius pensinio amžiaus asmenis pagal darbo sutartį vykdyti konsultacinio pobūdžio funkcijas valstybės įstaigose. Mentoriaus instituto įteisinimas numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano 3.4.2. darbo 4 priemonėje. Už priemonę atsakinga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Vyriausybė pateikė Seimui naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto projektus, kuriuose numatyta mentorystė. Valstybės tarnybos įstatymo projekto 48 str. 7d. nurodyta, kad su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems suėjo 65 metai ir kurie atleidžiami iš pareigų suėjus nustatytam amžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Panaši nuostata yra ir Vidaus tarnybos statuto projekto 69 str. 5 d. tik ten nenurodomas amžiaus cenzas. Mentorystės sutartis gali būti sudaroma su į pensiją išeinančiu pareigūnu sukakus nustatytam amžiui.
Šiais įstatymais nustatomos mentorystės sąlygos ir tapimo mentoriumi aplinkybės nepagrįstai susiaurina mentorystės institutą:
a) mentorystės galimybė suteikiama asmenims, sulaukusiems pensinio amžiaus ir prieš išeinant į pensiją užėmusiems įstaigos vadovo, karjeros valstybės tarnautojo ar statutinio tarnautojo pareigas. Šiuo atveju mentorystė yra faktinis įstatymų projektuose nenumatytas valstybės tarnybos pratęsimas.
b) mentoriais gali būti tik iš atskirų valstybės tarnybos kategorijų pareigų į pensiją išeinantys asmenys. Pagal pateiktus projektus, mentoriais negali būti nei politinio ar asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, nei pakaitiniai valstybės tarnautojai, nežiūrint jų kompetencijos ir patirties.
c) tiesioginė šių įstatymų blanketinė nuoroda į Vyriausybės tvirtinamą darbo sutarties dėl mentorystės sudarymo tvarką, kuria teisinę situaciją, kad kitos kategorijos asmenys, tokie kaip anksčiau dirbę valstybės tarnyboje; didelę kompetenciją turintys privataus sektoriaus specialistai; viešąsias paslaugas teikiantys specialistai, dirbantys pagal darbo sutartis; jau išėję į senatvės ar gaunantys pareigūno valstybinę pensiją; valstybės įstaigų darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir t.t. negalės būti pritraukiami mentorystei. Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas ir siūlymus bei juos išnagrinėti. Nepritarti Manome, kad įtvirtinant mentorystės institutą, bus suderinami du interesai: pritraukti jaunus asmenis į valstybės tarnybą ir užtikrinamas sukauptos patirties perdavimas. 63. Seimo kanceliarijos darbo taryba, 2018-05-28192 Be to, Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo
finansavimas iš institucijos ar įstaigos lėšų turi būti numatoma ne kaip galimybė, o kaip įstaigos pareiga.
Kitaip šio straipsnio nuostatos nepagrįstai blogintų valstybės tarnautojų padėtį, nes jo pareiga tobulinti kvalifikaciją pareikalautų iš valstybės tarnautojo papildomų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: „2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų“. Iš dalies pritarti Komitetas numatė, kad įstatyme numatytais atvejais, kvalifikacijos tobulinimas būtų apmokamas iš valstybės biudžeto lėšų. (Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projekto 20 straipsnį). 64. Seimo kanceliarijos darbo taryba, 2018-05-28255 Pagal Projektu keičiamo Valstybės tarnybos įstatymo
vertinimą vykdytų tik jų vadovai. Vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas turi būti keičiamas užtikrinant tokio vertinimo nešališkumą, objektyvumą ir skaidrumą pagal analogiją su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostata, kad pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t. y. kartu su profesinėmis sąjungomis.
Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnyje negali būti nustatomas teisinis reguliavimas, bloginantis valstybės tarnautojų padėtį (palyginti su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis), o į šio straipsnio 12 dalyje nurodomas vertinimo komisijas turi būti įtraukiamas profesinės sąjungos atstovas. Atsižvelgdami į tai, keičiamo įstatymo 25 straipsnio 5 dalį siūlome išdėstyti taip:
„5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį
valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas kartu su valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos profesinės sąjungos atstovu. “ Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 12 dalį siūlome išdėstyti taip:
„12. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir
įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga (profesinės sąjungos), vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jeigu įsteigtos kelios profesinės sąjungos, jos tarpusavio susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisiją.
Jeigu profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo skyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisiją neskiriamas. Ši Vertinimo komisijos išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma.“ Suprasdami , kad Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų užmokesčio padidinimas turėtų įtakos Seimo kanceliarijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dydžiui, siūlome padidinti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus, kaip nurodyta Projekto 1 priede. Iš dalies pritarti Numatyta galimybė vertinamam valstybės tarnautojui kvieti vertinime dalyvauti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovus. 65. Seimo kanceliarijos darbo taryba, 2018-05-28
Teikiamo projekto nuostatos lemtų Seimo kanceliarijoje dirbančių valstybės tarnautojų (karjeros ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo) darbo užmokesčio, kasmetinių atostogų, mokymosi ir kitus teisinio reguliavimo pokyčius. Sprendžiant šio teisinio reglamentavimo klausimus naujai teikiamame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII
(toliau – Projektas), atkreipiame dėmesį į specifinę Seimo kanceliarijos paskirtį – padėti Lietuvos Respublikos Seimui įgyvendinti jo funkcijas ir užtikrinti Seimo veiklą. Seimo, kaip valstybės valdžią (įstatymų leidžiamąją) įgyvendinančios institucijos, vieta valstybės valdžios institucijų (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, teismų) sistemoje yra ypatinga. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje Seimui nustatytus įgaliojimus (įstatymų leidybos, parlamentinės kontrolės, steigiamąją, biudžetinę ir kt. funkcijas) [6] įgyvendinti ir Seimo narių teisinio statuso (teisių, pareigų, veiklos) garantijas užtikrinti padeda Seimo kanceliarijoje dirbantys valstybės tarnautojai.
Šiems valstybės tarnautojams (karjeros) keliama daug reikalavimų: išsilavinimo, kvalifikacijos, patirties, lojalumo, patikimumo, taip pat nustatomi kitos (ne su valstybės tarnautojo pareigomis susijusios) veiklos apribojimai, taikoma griežtesnė priėmimo į darbą tvarka (karjeros valstybės tarnautojai į darbą priimami konkurso būdu). Seimo kanceliarijoje dirbantiems valstybės tarnautojams tenka didžiausias krūvis per visas Seimo statute numatytas įstatymų leidybos proceso stadijas, taip pat atliekant parlamentinę kontrolę ir kitas Seimo funkcijas. Nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registrą reorganizavus į Teisės aktų registrą, Seimo kanceliarijai tapus šio registro valdytoja ir tvarkytoja, atsirado papildomų funkcijų, susijusių su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnyje nurodytų teisės aktų registravimu, skelbimu, apskaita, sisteminimu ir informacijos teikimu [7] . Teikiamame Projekte, nustatant Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į Seimo kanceliarijos vykdomų funkcijų sudėtingumą ir vykdymo specifiką, bet ir į Seimo vykdomos įstatymų leidybos (teisėkūros) mastus ir jų pokyčius, kuriuos įrodo įstatymų projektų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų iniciatyvos įgyvendinimo ir priimtų teisės aktų rodikliai (žr. lentelę). Pagal šiuos rodiklius Seime nuo 1992 metų užregistruojama vis daugiau teisės aktų projektų, iš jų nemažai priimama, daugiausia – įstatymų projektų.
Įstatymų projektų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų iniciatyvos įgyvendinimo ir priimtų teisės aktų rodikliai Seimo kadencija Registruota projektų Priimta teisės aktų Priimta įstatymų Ypatingos skubos tvarka svarstyta įstatymų ( proc. ) Surengta posėdžių Priimta per posėdį, proc. Priimta projektų, ( proc. ) 1992–19962
394 7,1 2 632 (54,0) Skirtingų kadencijų (1992–2016 m. laikotarpiu) Seimų veiklą teisėkūros srityje galima apibūdinti kaip itin aktyvią. Seime užregistruojama ir priimama teisės aktų projektų labai daug ir jų nuolat daugėja. 1992–1996 m. Seime buvo užregistruoti 2 773 projektai, 2012–2016 m. Seime – 4 874 projektai (daugiausia projektų – 5 052, užregistruota 2008–2012 m.). Antai, 2004–2008 m. Seimas priėmė 1 901 teisės aktą, 2012–2016 m. – 2 805 teisės aktus, ir tai yra daugiausia, palyginti su visomis Seimo kadencijomis. Palyginus 2012–2016 m., 2016–2020 m. kadencijų Seimo pirmąsias tris sesijas, matyti, kad užregistruotas panašus teisės aktų projektų skaičius (atitinkamai 1 579 ir 1 589), taip pat priimtų teisės aktų skaičius (atitinkamai 879 ir 885). 2016–2020 m. kadencijos Seimas jau priėmė 236 teisės aktais daugiau, negu praėjusios kadencijos Seimas, taip pat priimta 183 įstatymais daugiau [8] . Daugėjant Seimo priimamų teisės aktų, nuolat didėja ir valstybės tarnautojų krūvis, o darbo užmokestis nekinta.
Dėl ekonominės krizės 2008–2009 metų laikotarpiu sumažintas valstybės tarnautojų darbo užmokestis į prieškrizinį lygį iš dalies buvo atkurtas 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusiu įstatymu [9] . Šis įstatymas buvo priimtas įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą
„Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti
sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“. Šiuo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu buvo atkurti valstybės tarnautojų pareigybių kategorijos ir pareiginių algų koeficientai bei priedų už trečią, antrą ir pirmą kvalifikacinę klasę dydžiai. Atkreipiame dėmesį į tai, kad nuo 2008 m. sumažintas valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis iki 450 litų (130 eurų) nekito beveik 10 metų, o 2018 m. sausio 1 d. jis buvo padidintas 2,50 euro ir šiuo metu sudaro 132,50 euro [10] . Toks padidinimas yra labiau simbolinis, realiai neturintis įtakos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui. Jis neatspindi įvykusių ekonomikos pokyčių, brangstančio pragyvenimo, nuolat keliamo minimaliojo darbo užmokesčio, neatsižvelgta ir į tai, kad kituose valstybės tarnybos segmentuose (statutinėje valstybės tarnyboje) darbo užmokesčio pokyčiai yra įvykę. Darbo tarybos nuomone, pokyčiai valstybės tarnyboje turi būti vykdomi sistemiškai, o ne selektyviai, kai pirmiausia ir labiau palankus darbo užmokesčio teisinis reguliavimas yra nustatomas statutinėje tarnyboje dirbantiems darbuotojams, o kituose segmentuose toks reguliavimas nustatomas mažiau palankus.
Projekto 1 priede „Valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai “
politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai (19,5–22,5; 18,7–21 5; 17,8–19, 5) yra didesni ne tik už Seimo narių, kurie neužima kitų pareigų Seime (vadovybėje, struktūriniuose padaliniuose ir kt.), pareiginės algos koeficientą (19, 4) [6] , bet ir už karjeros valstybės tarnautojų, pvz., departamento direktoriaus pareigybės pareiginės algos koeficientą (11,5–18). Prie šių 1 priedo 2 ir 3 punktuose nurodytų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientų prilyginami ir 1 priedo 5 punkte nurodyti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių pareiginės algos koeficientai, nors tokiam prilyginimui nesama teisinio pagrindimo. Taip yra supriešinami ne tik skirtingose valstybės valdžios institucijose dirbantys valstybės tarnautojai, bet ir toje pačioje valstybės valdžios institucijoje dirbantys valstybės tarnautojai. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, valstybės tarnautojų darbo užmokestis turėtų priklausyti nuo „ valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos“ [7] .
Atsižvelgiant į Seimo konstitucinių įgaliojimų svarbą, nuolat didėjantį įstatymų leidybos mastą, siekiant išlaikyti šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirbančių valstybės tarnautojų, įgijusių specialias kompetencijas ir didelę patirtį užtikrinant Seimo įgaliojimų vykdymą, taip pat pritraukti į Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų korpusą labiausiai kompetentingus ir patyrusius valstybės tarnautojus bei sumažinti darbo užmokesčio atotrūkį tarp kai kurių politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių ir karjeros valstybės tarnautojų, Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų darbo užmokestis turi būti didinamas. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS
Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
Vyriausybės kancleris,
23
įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5-18 12–18,5 10,5–17,5 11–17,5 9,5–16,5 10–16,5 6.
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje) Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 - 11–16,5 9–15,5 9,5–15,5 8,1–14,5 8,5–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 9,7–15 8,3–14,5 8,8–14,5 7,4–13,5 7,6–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 8,2–13,5 7,1–13 7,5–13 6,4–12 6,7–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 6,2–12,5 5,3–11,5 5,7–11,5 4,8–10,5 5,2–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 5,0–11 4,3–10,5 4,7 –10,5 4– 9,5 4,4–9,5“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog pateiktas pasiūlymas kelti minimalias pareigybių grupėms nustatytas koeficientų ribas liečia visų valstybės ir savivaldybių institucijų analogiškas pareigybes, dėl lėšų poreikio nustatymo būtų reikalinga gauti Vyriausybės išvada.
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje) Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 - 11–16,5 9–15,5 9,5–15,5 8,1–14,5 8,5–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 9,7–15 8,3–14,5 8,8–14,5 7,4–13,5 7,6–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 8,2–13,5 7,1–13 7,5–13 6,4–12 6,7–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 6,2–12,5 5,3–11,5 5,7–11,5 4,8–10,5 5,2–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 5,0–11 4,3–10,5 4,7 –10,5 4– 9,5 4,4–9,5“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, jog pateiktas pasiūlymas kelti minimalias pareigybių grupėms nustatytas koeficientų ribas liečia visų valstybės ir savivaldybių institucijų analogiškas pareigybes, dėl lėšų poreikio nustatymo būtų reikalinga gauti Vyriausybės išvada. Tai iš esmės iškreiptų aiškinamajame rašte išdėstytą Vyriausybės poziciją dėl lėšų poreikio.
Dėl šios priežasties pasiūlymui nepritartina. 66. Marijampolės savivaldybės administracija, 2018-05-11
valstybės tarnautojų algų koeficientų (baziniais dydžiais) intervalus, nes tai sudaro galimybes labai smarkai diferencijuoti algas tas pačias funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams. Įstatymo projekte nenumatyta, kokiu principu tokia diferenciacija bus vykdoma, todėl atsiranda galimybė formuotis ydingai praktikai (pvz., „patinka – nepatinka“, savas – ne savas“ ir t.t.). 2. Ypač kritikuotina įstatyme numatoma nuostata, kad kuo žemesnė pareigybė, tuo didesnis algų koeficientų intervalas (pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus algos koeficiento intervalo ribos yra 16,2–20, skirtumas tik 1,23 karto, tuo tarpu eilinio specialisto algos koeficiento intervalo ribos yra 4 – 9,5, taigi, skirtumas jau 2,38 karto. Tokia nuostata dar labiau įtvirtina atotrūkį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų ir valstybė, įgyvendindama įstatymo nuostatas, tokią ydingą tendenciją dar labiau sustiprintų. Siūlome:
valstybės tarnautojų algų koeficientų intervalus, kad didžiausia ir mažiausia pareigybei taikomos algos koeficiento reikšmės skirtųsi ne daugiau, kaip 1,5 karto;
valstybės tarnautojų algų koeficientus, kad daugiausiai (koeficientas 23) ir mažiausiai uždirbančių valstybės tarnautojų algų skirtumas būtų ne didesnis, nei 2,5 karto (mažiausias koeficientas tada būtų 9,2). Dabartiniame įstatymo projekto variante numatyta, kad skirtumas sudaro net 5,75 karto (23/4). Nepritarti Nauja pareiginių algų koeficientų lentelė sudėliota taip, kad valstybės tarnautojams nemažėtų darbo užmokestis. 67. Marijampolės savivaldybės administracija, 2018-05-11 Marijampolės savivaldybės administracija, išnagrinėjusi gautą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą, teikia pastabas šiam projektui:
planuojama nuostata, kad valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai (baziniais dydžiais) priklauso nuo institucijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičiaus. Būtent pagal tai institucijos skirstomos į grupes, kaip kad yra nustatyta įstatymo projekto 2 priede „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“. Manoma, jog tai ydinga nuostata, nes, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus, konkretus valstybės tarnautojas privalo kokybiškai atlikti jam pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad institucijose, aptarnaujančiose didesnę teritoriją, būna daugiau tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų. Ir priešingai, mažesnę teritoriją aptarnaujančios institucijos visada turi mažiau darbuotojų, tačiau privalo užtikrinti, kad būtų teikiamos visos viešosios paslaugos ir vykdomos kitos konkrečiai institucijai pavestos funkcijos. Tokiu būdu, mažesnėse (mažesnį skaičių gyventojų aptarnaujančiose) institucijose vienam darbuotojui būna pavedama vykdyti daugiau ir įvairesnių funkcijų ir pareigų, kurios reikalauja didesnės specifinių žinių ir gebėjimų įvairovės. Siūlome apskritai atsisakyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes, juolab, kad net ir toje pačioje grupėje esančių valstybės tarnautojų algų koeficientams (baziniais dydžiais) nustatomos intervalo ribos. Nepritarti Gyventojų dydis yra objektyvus kriterijus. 68. Marijampolės savivaldybės administracija, 2018-05-11
aiškinamajame rašte siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą, atsisakant konkrečių atrankos procedūrų reglamentavimo įstatyme, jas detalizuojant Vyriausybės tvirtinamoje tvarkoje.
Neva tai leistų valstybės tarnautojų atrankai taikyti naujausias ir moderniausias žmogiškųjų išteklių valdymo praktikoje taikomas darbuotojų atrankos sistemas, lanksčiai reaguoti į pokyčius šioje srityje. Centralizuotą valstybės tarnautojų atranką vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija (centrinė įstaiga). Vyriausybės tvirtinama tvarka detalizuotų konkursų planavimo, konkurso inicijavimo, reikalavimų pretendentams nustatymo, konkursų skelbimo, pretendentų registravimo, dokumentų pateikimo ir patikros, pretendentų gebėjimų, kompetencijų, žinių tikrinimo, į pareigas priimančio asmens sprendimo priėmimo procedūras. Centrinė įstaiga būtų įgaliota parinkti reikiamus atrankos metodus. Jie būtų parenkami pagal pareigybės lygmenį, veiklos sritį ir kitas pareigybės charakteristikas bei keliamus reikalavimus: pokalbis (interviu); praktinės užduotys; įvertinimo centro metodas (aukščiausio lygmens vadovų atrankai); jei reikia konkrečiai pareigybei, gali būti įtraukti papildomi psichometriniai, gebėjimų, asmenybiniai ir kiti testai. Į centralizuotos atrankos procedūras būtų įtraukti atitinkamų įstaigų, į pareigas kuriose organizuojama atranka, atstovai, atitinkamų sričių ekspertai. Tokios atrankos būdu būtų patikrintos pretendentų turimos žinios, gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, kompetencijos. 4. Prieštaraujame numatytam centralizuotam valstybės tarnautojų atrankos reglamentavimui, nes pretenduojant į valstybės tarnybos pareigybes, institucijoms turi būti paliekama galutinio apsisprendimo teisė dėl kandidato tinkamumo pareigoms. Be to, tokiu būdu būtu pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje laiduota savivaldos teisė. Nepritarti Siekiant skaidrinti atrankas, toks sprendimas dėl centralizuotų atrankų yra būtinas. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
2 Argumentai : Teoriškai k iekvienas žmogus gali siekti karjeros valstybės tarnyboje. Bet Valstybės tarnybos įstatymas turi reglamentuoti, kaip tai daryti. Nesant tokios nuostatos, Valstybės tarnybos įstatymas netenka prasmės. Pasiūlymas: Pataisyti Įstatymo projekto (toliau – Projektas) 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarnautojas
nustatytai kadencijai ir šio Įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje “. Pritarti
21 Argumentai: Ne tik valstybės tarnautojo veiksmai, bet ir tyčinis neveikimas gali nulemti reikšmingas neigiamas pasekmes. Pasiūlymas:
statymo projekto3 straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti jį taip: ,,1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų ir/ar tyčinio neveikimo pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove; Nepritarti Veiksmai plačiąją prasme apima ir neveikimą. 3. Seimo narys Algirdas
21 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų profesinės veiklos principai
2Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos principai yra šie:
1) atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;“ Nepritarti Neigiamos pasekmės gali kilti ir dėl teisėtų veiksmų, todėl netikslinga siaurinti principo apimties. Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnį. 4.
22 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų profesinės veiklos principai
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;“ Nepritarti Manome, jog visi principo turinio elementai yra reikalingi šiuolaikinio valstybės tarnautojo veiklai. 5. Seimo narė Vida
2 3,4,11 Argumentai: Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje siūloma nustatyti pagrindinius valstybės tarnybos principus bei valstybės tarnautojų profesinės veiklos principus. Tačiau tam tikri valstybės tarnautojų veiklos principai yra neaiškūs ir nekonkretūs. Tokiu būdu, esant neaiškioms teisės akto nuostatoms, tam tikrais atvejais atsiranda galimybė jas interpretuoti antikorupciniu požiūriu bei yra ydingos. Pvz. 3 str. 2 d. 3 punktas reglamentuojantis, kad
„efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti
kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai“. Pagal tokią formuluotę nėra aišku kaip konkrečiai turi būti vertinamas valstybės tarnautojo efektyvumo lygis, koks mato vienetas, sunaudota el. energija, popierius, transporto paslaugos ar pan. įtakoja valstybės tarnautojo efektyvumą ir su kuo tai gali būti palyginama. Be kita ko, 3 str. 2 d. 4 ir 11 punktuose nustatyti „kūrybingumo“ ir „profesionalumo“ veiklos principai yra nekonkretūs ir sunkiai įvertinami. Manoma, kad punktai yra pertekliniai bei neturintys teisinio aiškumo. Įstatymo nuostatos turi būti aiškios, suprantamos, palyginamos ir pamatuojamos, todėl šiuos punktus siūloma išbraukti. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
veiklos principai yra šie:
1) atsakomybė.
Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų bei reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims;
8) nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
12) viešumas.
Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises Nepritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 3 straipsnį. 6. Seimo narys
212 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų profesinės veiklos principai
12) viešumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. “ Nepritarti Užtikrinant viešąjį interesą viešumas yra vienas iš esminių valstybės tarnautojo veiklos reikalavimų. 7. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-147 N Argumentai :
Valstybės tarnautojų pareigybių lygiai ir kategorijos buvo įvesti tam, kad valstybės tarnautojai turėtų galimybę nuosekliai, sąžiningai ir kuo labiau nepriklausomai nuo subjektyvaus vadovo vertinimo siekti karjeros valstybės tarnyboje. Tuo tarpu lygių ir kategorijų panaikinimas, paliekant tik 10 grupių, nustatomų faktiškai pagal įstaigas, kuriose valstybės tarnautojas dirba, smarkiai apriboja šią galimybę. Todėl siūloma palikti smulkesnį karjeros valstybės tarnyboje gradavimą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 7 straipsnį, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pakoreguoti susijusios Projekto straipsnius bei priedus: „
tarnautojų pareigybių grupės lygiai, kategorijos ir pareiginių algų koeficientai
10 grupių3 lygius : Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 10 grupė.
1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas aukštasis universitetinis arba jam prilygintas išsilavinimas;
2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas;
3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta profesinė kvalifikacija. 2. Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 20 kategorijų. Aukščiausia yra 20 kategorija, žemiausia – 1 kategorija. N. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus valstybės tarnautojų pareigybių grupėms priskiria šis Įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga. Kriterijus, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustato šis Įstatymas (2 priedas). 3. Seimas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingųinstitucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio Įstatymo (2 priede) nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes “. Nepritarti Įstatymo projekte atsisakoma pareigybių skirstymo į lygius ir kategorijas bei vietoj to siūloma lankstesnė darbo užmokesčio sistema. 8.
8Seimo nariai Aušra Papirtienė, Tomas Tomilinas,
Gediminas Vasiliauskas 2018-05-047 N Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad socialinė partnerystė ir kolektyvinės derybos valstybiniame sektoriuje yra labai ribotos dėl akivaizdaus lėšų trūkumo, sudarytos kolektyvinės sutartys yra daugiau deklaratyvios ir neatlieka savo pagrindinės funkcijos – gerinti darbuotojų darbo, socialines ir ekonomines garantijas, projekte siūloma nustatyti, kad dalis įstaigos biudžeto lėšų skiriama tiesiogiai kolektyvinės sutartie sudarymui ir vykdymui. Tokia nuostata paskatins kolektyvines derybas valstybės tarnyboje, įgalins valstybės tarnautojus derėtis dėl geresnių sąlygų nei nustatyta įstatyme. Pažymėtina, kad Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 154 nustato, kad valstybė turi teisę imtis priemonių, kurios skatintų kolektyvines derybas ir apibrėžia, kad skatinimo priemonėmis kolektyvinių derybų galimybės būtų suteikiamos visiems darbdaviams ir visoms darbuotojų grupėms. Kadangi valstybė yra suinteresuota kolektyvinių derybų skatinimu, darbuotojų įgalinimu derėtis dėl savo garantijų ir gerintis darbo, ekonomines ir socialines sąlygas per kolektyvines sutartis, tikslinga numatyti finansines galimybes valstybes tarnyboje, kurios padėtų išjudinti kolektyvines derybas šioje srityje. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „
valstybės tarnyboje
taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos
turi būti skiriama ne mažiau kaip 3 procentai metinių įstaigos biudžeto lėšų “ . Iš dalies pritarti Nepritartina procentų nustatymui. Kolektyvinių sutarčių galimybė įtvirtinta įstatyme. 9.
1 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir sąrašai
ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių) ; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių) ; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba. Nacionalinės teismų administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, suderinęs su steigėju, tvirtina Nacionalinės teismų administracijos direktorius.“ Nepritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. dėl keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimo patikslinimo. 10. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ir sąrašai 2.
Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių poreikis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais kriterijais. Nepritarti
6 N Argumentai: Būtina sudaryti sąlygas ir jaunų žmonių pritraukimui, jų kvotoms tarnyboje ir deramai motyvacijai, ypač stiprinant bendrą valstybės tarnybą ir talentų auginimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,
privalo būti jaunesni nei 30 metų . Nepritarti Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl asmenų lygiateisiškumo užtikrinimo ir neįsivaizduojamas jo praktinis įgyvendinimas. 12. Seimo narė Virginija Vingrienė
7 N Argumentai: Sudaryti galimybę, karjerą valstybės tarnyboje baigusiems aktyviems, veikliems tarnautojams dirbti visuomeniniais pagrindais mentoriais – konsultantais, naujai atėjusiems tarnautojams, perduodant savo patirtį, konsultuojant, patariant. Tokiu atveju būtų užtikrintas profesionalių senjorų užimtumas ir įgyta patirtis racionaliai perduodama naujai ruošiamai tarnautojų kartai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,, 7.Baigę valstybės tarnautojo karjerą gali tęsti savo veiklą mentorystės programoje, perduodami savo patirtį valstybės tarnyboje naujiems į valstybės tarnybą atėjusiems tarnautojams, vykdyti mokymus bei konsultacijas . Nepritarti Mentorystės institutas numatytas keičiamo įstatymo 48 straipsnyje. 13.
15 Argumentai: Pakeitimo tikslas – nukreipti valstybės tarnautojo veiklą, prioritetą teikiant tarnavimo visuomenei, viešajam interesui ir rezultato siekiui link, kas ir yra valstybės tarnybos ir tarnautojo pagrindinė pareiga, o ne vien asmeninės karjeros kryptimi ar įgyvendinant interesų grupių interesus. Tai – vienas kertinių Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės tarnautojams keliamų reikalavimų, kurio neatitinkantys net neprimarmami į valstybės tarnybą. Todėl ir Lietuva, siekdama užtikrinti profesionalią Valstybės tarnybos veiklą, privalo iškelti reikalavimų kartelę valstybės tarnautojams, kad viešojo intereso prioritetas ir socialinis jautrumas bei atsakingumas būtų neatsiejama valstybės tarnautojo asmenybės profesinės veiklos savybė. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) Būti socialiai atsakingu.“ Nepritarti Valstybės tarnautojo veikla yra orientuota į viešąjį interesą, jo tenkinimą, realizavimą ir užtikrinimą. Neįsivaizduojam, kaip į pareigas priimantis asmuo galėtų patikrinti, o pretendentas patvirtinti savo socialinį atsakingumą. 14. Seimo narys Algirdas Sysas
25 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „
reikalavimai
5) kitų įstatymų nustatytais atvejais. “ Nepritarti Specialiuose įstatymuose gali būti įtvirtinti atvejai, kuomet bus draudžiama tapti valstybės tarnautoju. 15. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
6 Argumentai : Iš Projekto nuostatų nebe aišku, kokia institucija tikrins pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus, kaip tai bus daroma, kas skelbs viešuosius konkursus ir kaip apskritai vyks valstybės tarnautojų atrankos procesas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos departamentas buvo sukurtas būtent tam, kad sistema būtų kuo vieningesnė, visi vienodomis ir aiškiomis sąlygomis pretenduotų į valstybės tarnybą.
Neaišku, kodėl reikia ardyti vieną instituciją (Valstybės tarnybos departamentą), jeigu numatoma įgalioti kitą instituciją. Norint taisyti egzistuojančius Valstybės tarnybos departamento trūkumus, tą galima daryti neardant šios ir vėliau iš naujo nekuriant kitos institucijos. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 1996 m. gruodžio 19 d., 2004 m. kovo 5 d. nutarimai). Poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Jeigu Vyriausybė nesilaikytų įstatymų, būtų paneigiamas konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuojantis teisės aktų hierarchiją (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. balandžio 2 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose taip pat konstatuota, kad įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, gali būti reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d., 2004 m. kovo 5 d., 2014 m. gegužės 9 d. nutarimai). Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija Valstybės tarnybos departamentas “.
Nepritarti Siekiant teisėkūros ekonomiškumo netikslinga įstatymuose nurodyti konkrečių įstaigų pavadinimų. 16. Seimo narė Gintarė Skaistė
6 Argumentai: Ankstesnė redakcija neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir skaidrumo principų. Pagal anksčiau galiojusį aprašą teismų sprendimai dėl atrankų skaidrumo yra prieštaringi. Pasiūlymas:
statymo projekto10 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,6. Priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka , atsižvelgiant į objektyvumo principą bei patvirtintus vertinimo metodus ir iš anksto paskelbtus vertinimo kriterijus, organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlytą keičiamo įstatymo 11 straipsnį. 17. Seimo narės Agnė Bilotaitė, Gintarė Skaistė
6 Argumentai : Ankstesnė įstatymo redakcija neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo aiškumo ir skaidrumo principų. Pagal anksčiau galiojusį aprašą, teismų sprendimai dėl atrankų skaidrumo yra prieštaringi, todėl būtina, kad įstatymų leidėjas aiškiau išreikštų savo poziciją ir reikalavimą dėl valstybės tarnautojų atrankų skaidrumo. Vyriausybė turėtų įsipareigoti priimti tokią tvarką, kuri užtikrintų valstybės tarnautojų atrankų skaidrumą siekiant gerinti valstybės tarnybos kokybę. Pasiūlymas :
Papildyti 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Priėmimą į valstybės tarnautojo pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtinus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 11 straipsnį. 18.
2 Argumentai : Pastebėtina, kad priėmus siūlomą pakeitimą, tokia lengvata liktų įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina derinti įstatymų nuostatas. Be to, manytina, kad ši lengvata turėtų išlikti ir būti numatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Dabartinė Projekto nuostata mažintų sistemos skaidrumą, kadangi tampa nebe aišku, kaip atrenkamas konkursą laimėjęs kandidatas, jeigu keli kandidatai surenka vienodą balų skaičių, be to, atsisakoma stebėtojų iš suinteresuotų institucijų ir darbuotojus atstovaujančių struktūrų. Todėl siūloma nesudaryti prielaidų neskaidriai valstybės tarnautojų atrankai ir papildyti Projektą tam reikalingomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dalyvauti asmenys, atitinkantys šio Įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai “. Nepritarti Konstitucinis teismas pripažino siūlomą nuostatą prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 19.
2 Argumentai : Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo 11 dalies redakcijoje numatyta nuostata – „Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą“. Pažymėtina, kad naujai siūlomoje redakcijoje šios nuostatos nelieka, tačiau ji palikta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Šiandien tokia nuostata, viena vertus, skatina į valstybės tarnybą priimti valstybei tarnavusius žmones, tačiau, kita vertus, ji atmeta ir diskriminuoja neįgaliuosius bei moteris, kurie nedalyvauja privalomojoje karinėje tarnyboje arba rečiau renkasi bazinius karinius mokymus ir kt. Šiais pasiūlymais yra siekiama išplėsti šią dabar galiojančią nuostatą, prioritetą suteikiant ir asmenims, kurie neatlygintinai savanoriavo nevyriausybinėje (-ėse) organizacijoje (-ose) (NVO). Pateikiami įstatymo pasiūlymai užtikrintų, jog susiklosčius situacijai, kai pretendentai surenka vienodą balų skaičių, konkurso nugalėtojas būtų atrinktas skaidriu būdu, pirmenybę teikiant pretendentui, kuris neatlygintinai savanoriavo nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atliko nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigė bazinius karinius mokymus, ar atliko alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. 1 pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti karjeros valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, neatlygintinai savanoriavusiam nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus, atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . “. Nepritarti Nepritarti siūlymui dėl pirmenybės nustatymo pretendentams neatlygintinai savanoriavusiems nevyriausybinėse organizacijose. Konstitucinis teismas pripažino siūlomą nuostatą dėl pirmenybės atlikusiems karinę tarnybą nustatymo prieštaraujančią Lietuvos
1 Argumentai : Kadencijos įstaigų vadovams yra visiškai praktikoje nepasiteisinusi nuostata, dėl kurios valstybės tarnyboje gali nebelikti kompetentingų tarnautojų. Mažai valstybei, kokia yra Lietuva, ypač patiriančiai demografinius nuostolius, nėra lengva surasti paankamai tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos vadovų ir specialistų. Gerai dirbusiam vadovui turi būti suteikta galimybė kandidatuoti tęsti veiklą, nes taip jis motyvuojamas dirbti ir sieti savo ateitį su karjera valstybės tarnyboje. Verčiau reikia geriau reglamentuoti reikalavimus vadovų peratestavimui, jeigu manoma, kad sudaroma galimybė sekančioms kadencijoms būti perrinktiems nekvalifikuotiems vadovams, bet ne atimti praktiškai vienintelį viešojo sektoriaus siūlomą privalumą – sąlyginį stabilumą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso.
Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu “. Nepritarti Valstybės tarnyboje turi būti vieningai reglamentuotos nuostatos dėl įstaigų vadovų kadencijų. Žr. Komiteto patobulintą Keičiamo įstatymo 14 straipsnį. 21. Seimo nariai Ričardas Juška, Rasa Budbergytė,
131 Argumentai : Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 4 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Taip pat siūloma nustatyti, kad asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas reguliavimas neužtikrina savivaldybių kontrolieriaus nepriklausomumo jam atliekant įstatymų numatytas funkcijas ir priimant sprendimus, bei į tai, kad gali kilti politinės ir korupcinės rizikos dėl nustatomos 4 metų kadencijos sutapimo su savivaldybių rinkimais, ir į tai, kad šiuo metu trūksta kvalifikuotų specialistų savivaldybių kontrolierių pareigoms užimti, darbo grupė sudaryta 2017 m. gegužės 24 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-268, siūlo projekte nustatyti išimtį, kad savivaldybės kontrolieriui – įstaigos vadovui nebūtų taikomas kadencijų ribojimas, t. y. numatyti išimtis specialiuose įstatymuose. Atitinkamai darbo grupė teikia siūlymus ir dėl Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 19, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1606.
XIIIP-1606. Pažymėtina, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių veiklos ataskaitų pateikimo, svarstymo ir sprendimų dėl jų priėmimo tvarka užtikrina pakankamą savivaldybės kontrolieriaus tarnybinės veiklos, kiek tai susiję su savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinio veiklos plano rengimu ir vykdymu, įvertinimo galimybe, nes savivaldybių Kontrolės komitetas ir savivaldybių tarybos turi galimybes vertinimą atlikti bei sprendimą dėl vertinimo rezultatų priimti. Pasiūlymas :
Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Į įstaigų vadovų pareigas priimama 4 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės (jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip) . Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu.“ Iš dalies pritarti Numatyti, kad vadovų kadencijų klausimus savivaldybių institucijose ir įstaigose reglamentuoja Vietos savivaldos įstatymas. 22. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
2 Argumentai : Siūloma Projekto nuostata mažintų sistemos skaidrumą, kadangi tampa nebe aišku, kaip atrenkamas konkursą laimėjęs kandidatas, jeigu keli kandidatai surenka vienodą balų skaičių, be to, atsisakoma stebėtojų iš suinteresuotų institucijų ir darbuotojus atstovaujančių struktūrų. Siūloma nesudaryti prielaidų neskaidriai valstybinių įstaigų vadovų atrankai ir papildyti Projektą tam reikalingomis nuostatomis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas.
Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir kiti visuomenės atstovai “. Nepritarti Siūloma nuostata pripažinta prieštaraujančia
2 2 pasiūlymas: Pataisyti Projekto 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. Jeigu keli konkurse į įstaigos vadovo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, neatlygintinai savanoriavusiam nevyriausybinėje organizacijoje (NVO) arba atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, baigusiam bazinius karinius mokymus, atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą . “ Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui dėl pirmenybės nustatymo pretendentams neatlygintinai savanoriavusiems nevyriausybinėse organizacijose. Konstitucinis teismas pripažino siūlomą nuostatą dėl pirmenybės atlikusiems karinę tarnybą nustatymo prieštaraujančią Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 24.
3 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas,
išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, priimami iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą. Nepriėmus Nesant reikalavimus atitinkančių asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 15 straipsnį. Nustatyta, kad pretendentas į pakaitinius turi atitikti nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus. 25. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 N Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, Projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.
Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 15 straipsnio 1 dalį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių punktų numeraciją: „1.
Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba ;
6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą; N) mokytis šio Įstatymo nustatyta tvarka;
8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
nurodytoje su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio Įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka, jei tai ne trukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas , taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą“ Iš dalies pritarti Mokymas keičiamas į kvalifikacijos kėlimą. Tikslinama nuostata dėl principų. Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 16 straipsnį. 26.
15 N Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu (ankstesnius 5-10 punktus atitinkamai laikant 6-11) ir jį išdėstyti taip: „
5) būti socialiai atsakingam - dirbti, prioritetą teikiant tarnavimui visuomenei, viešajam interesui ir savo veiklai, o ne karjeros galimybėms“. Nepritarti Valstybės tarnautojo veikla yra orientuota į viešąjį interesą, jo tenkinimą, realizavimą ir užtikrinimą. Neįsivaizduojama, kaip į pareigas priimantis asmuo galėtų patikrinti, o pretendentas patvirtinti savo socialinį atsakingumą. 27. Seimo narė Virginija Vingrienė
111 N Argumentai: Nuolatinis mokymasis, įtraukiant ir privalomas pusmečio stažuotes užsienio šalyse pagal estų pavyzdį, kompetencijų auginimas turi būti ne formalumu, o neatsiejamu valstybės tarnybos atributu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį naujais 11 punktu ir juos išdėstyti taip: ,,
11) ne mažiau kaip vieną kartą per ketverius metus būti išsiųstas į pusmečio stažuotėms užsienio valstybėje;“ Nepritarti Norint įgyvendinti šią nuostatą visiems 28 tūkst. valstybės tarnautojų mastu, reikėtų sukurti pavadavimo, siuntimo, kontrolės mechanizmą ir numatyti kitas taisykles. Tai pareikalautų didelių papildomų biudžeto lėšų. 28. Seimo narė Virginija Vingrienė
112 N Argumentai Norint paskatinti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir visapusišką tobulėjimą, privalomas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „
12) nuolat mokytis, tobulėti ir kelti savo profesinę kvalifikaciją “ Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 16 straipsnį ir 19 straipsnius. Mokymo sistema keičiama į kvalifikacijos tobulinimo sistemą. 29.
11 N Argumentai : Esminės karjeros valstybės tarnautojo nuostatos – teisės į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją – atsisakymas yra valstybei žalinga nuostata, galinti sąlygoti nekvalifikuotų ar netinkamai kvalifikuotų tarnautojų vykdomą valstybės valdymą. Manytina, kad kvalifikacijos atitikimo pareigoms reikalavimas yra būtinas ir turėtų būti grąžintas į Projektą. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių punktų numeraciją: „
tarnautojai turi teisę: N) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją.
Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos
(darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais “.
Ši teisė garantuojama tik karjeros valstybės tarnautojams;
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos
(darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais “. Iš dalies pritarti Žr.
Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo projekto 17 straipsnį. 30. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
18 N Argumentai: Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai turi teisę į mokymą šio Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas .
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 16 straipsnio 1 dalį nauju punktu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių punktų numeraciją: „ 1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas “.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);
c) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;
d) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų;
e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio bei kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio Įstatymo bei kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
Įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas “. Iš dalies pritarti Žr.
Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo projekto 17 straipsnį. 31. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
7 Argumentai : Praktika rodo, kad neretai pakaitiniai valstybės tarnautojai vienoje ar keliose viešojo sektoriaus institucijose išdirba nemenką laiką. Jų įgyta patirtis turėtų būti panaudojama valstybės tarnyboje, todėl būtų racionaliu daliai pakaitinių valstybės tarnautojų pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ir tvarką sudaryti galimybę būti įtrauktiems į valstybės tarnautojų rezervą ir turėti daugiau galimybių siekti karjeros valstybės tarnyboje. Turėtų būti nustatyta aiški tvarka, kaip valstybės tarnautojų rezervas veikia, kokius įsipareigojimus valstybė gali prisiimti į jį įtrauktų žmonių atžvilgiu. Tai geriausia numatyti Vyriausybės nutarimu, kad su rezervu būtų galima elgtis lanksčiau nei reglamentavus įstatymu. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 16 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
alstybės tarnautojų rezervą, kurį sudaro asmenys, kurie šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turi teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, pagal Vyriausybės nustatytą tvarką administruoja Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės nustatyta tvarka numatytus kriterijus į valstybės tarnautojų rezervą gali būti įtraukti ir pakaitiniai valstybės tarnautojai “. Iš dalies pritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo projekto 17 straipsnį, kuriame nustatomas pretendentų rezervas. 32. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 3, 4 N Argumentai : Susiaurinus su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamų veiklų sąrašą sudaromos prielaidos valstybės tarnautojų neskaidriai, galimai korupcinio pobūdžio veiklai, kadangi nuostatos, kurių Projekto rengėjai siūlo atsisakyti (lyginant su galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymų), nėra apibrėžtos kitame įstatyme.
Jų nebelikus Valstybės tarnybos įstatyme, valstybės tarnautojas galėtų bandyti ginčyti, kad, pavyzdžiui, darbas Sveikatos apsaugos ministerijoje ir buvimas farmacija užsiimančios įmonės valdybos nariu arba darbas urėdijoje ir miškų priežiūrai reikalingos technikos pirkimas iš jo artimiesiems priklausančių įmonių nesukelia interesų konflikto. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 18 straipsnio 1 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „
1Valstybės tarnautojui neleidžiama:
1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje;
2) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį valstybės ir savivaldybės institucijoje ir įstaigoje , kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, taip pat gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos , kurioje jis eina valstybės tarnautojo pareigas, kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos. Seimo nario padėjėjas-sekretorius gali dirbti pas tą patį Seimo narį, pas kitą Seimo narį, priklausantį tai pačiai Seimo frakcijai, padėjėju-sekretoriumi ir Seimo frakcijos, kuriai priklauso Seimo narys, referentu, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų . ;
N) būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu, taip pat gauti atlyginimą ar kitas išmokas už įmonės organo nario veiklą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
N) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) , taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų ;
N) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis.
Valstybės tarnautojui, kuris yra išrinktas (paskirtas) įmonės organo nariu, už šią veiklą skirtas atlyginimas ar kitos išmokos pervedami į valstybės biudžetą, kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš valstybės biudžeto, arba į savivaldybės biudžetą, – kai valstybės tarnautojui darbo užmokestis mokamas iš savivaldybės biudžeto;
N) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jis eina pareigas, vardu sudaryti sandorius su individualiomis (personalinėmis) įmonėmis, ūkinėmis bendrijomis, kurių savininkas, tikrasis narys ar komanditorius yra jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) ar asmuo, su valstybės tarnautoju susijęs svainystės ryšiais (svainystės ryšiais laikomas santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) , taip pat sudaryti sandorius su akcinėmis bendrovėmis, kuriose jis pats arba jo sutuoktinis, artimasis giminaitis ar asmuo, susijęs su valstybės tarnautoju svainystės ryšiais, turi ar valdo pagal kito asmens įgaliojimą daugiau negu 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų ;
N) atstovauti Lietuvos ir užsienio valstybių įmonėms, užsienio valstybių institucijoms ar įstaigoms, už Lietuvos ar užsienio valstybių įmonių lėšas vykti į užsienį, mokytis ar kitaip naudotis jų lėšomis. Draudimas atstovauti užsienio valstybių institucijoms ir įstaigoms netaikomas į pareigas šiose institucijose ar įstaigose pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį perkeltam valstybės tarnautojui“.
Nepritarti Siūlymas atsisakyti buvo paremtas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijomis Lietuvai valstybės valdomų įmonių valdysenos srityje, t. y. kad valstybės tarnautojai, be papildomo institucijos ar įstaigos įgaliojimo, galėtų būti renkami ar skiriami valstybės valdomų įmonių kolegialių organų nariais. Kitų straipsnio dalių atsisakyta, nes reikalavimai vengti interesų konflikto reglamentuojami kituose įstatymo straipsniuose bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. 33. Seimo narė Virginija Vingrienė
1 Argumentai: Nuolatinis valstybės tarnautojų kompetencijų auginimas turi būti ne formalumu, o neatsiejamu valstybės tarnybos atributu. Tai labai svarbus valstybės tarnautojų kompetencijos, aukšto profesionalumo auginimo ir tarnautojo profesijos prestižiškumo auginimo garantų. Taip būtų didinama tarnautojų kompetencija, didinamas darbo našumas bei mažinama biurokratija. Pasiūlymas: įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Valstybės tarnautojai turi privalo nuolat tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“
2 Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas.
Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai užtikrinamas kvalifikacijos tobulinimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas
tobulinti kvalifikaciją. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 2.
ų ui užtikrinimas kvalifikacijos tobulinimas gali būti , finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų“. Iš dalies pritarti
2 Argumentai: Tarnautojo kvalifikacijos tobulinimas yra ne tik tarnautojo asmeninis reikalas, bet ir įstaigos kurioje jis dirba, todėl gera idėja, kad valstybės tarnautojas galėtų prisidėti prie kvalifikacijos tobulinimo savo lėšomis gali tapti įdinga siekiant sutaupyti ir priversti tarnautoją susimokėti už kvalifikacijos tobulinimą. . Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos turi būti privalomai numatytos kiekvienos institucijos biudžete atskira biudžeto eilute. Pasiūlymas: įstatymo projekto 19 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ”2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų.“ Iš dalies pritarti Patobulintame projekte nustatomi kriterijai, kada finansuojama valstybės lėšomis. 36. Seimo narė Gintarė Skaistė
2 Argumentai: Pasiūlymas:
statymo projekto19 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Iš dalies pritarti Patobulintame projekte nustatomi kriterijai, kada finansuojama valstybės lėšomis. 37. Seimo narys Algirdas Sysas
4 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Karjeros valstybės tarnautojų perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas, diplomatų laikinas perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas
pareigas priėmęs asmuo , esant rašytiniam valstybės tarnautojo sutikimui, turi teisę gali jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje.“ Nepritarti Sutikimas yra numatytas straipsnio 7 dalyje, todėl netikslinga kartoti. 38. Seimo narys Algirdas Sysas
5 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
valstybės tarnautojų pareigas laimėjus konkursą, perkėlimas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojų pareigas po karjeros valstybės tarnautojų vertinimo ir laikinas perkėlimas į kitas valstybės tarnautojų pareigas, diplomatų laikinas perkėlimas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas
, esant rašytiniam valstybės tarnautojo sutikimui, turi teisę gali jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina.“ Iš dalies pritarti Dėl pavadinimo pritarti. Sutikimas yra numatytas straipsnio 7 dalyje, todėl netikslinga kartoti. 39.
8 N Argumentai: Norint paskatinti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir visapusišką tobulėjimą, privaloma nuolatinė rotacija ne vien aukščiausių vadovų, bet ir ekspertiniame lygmenyje. Tai taptų ir aiškiu saugikliu tarnautojo biurokratinės galios įsitvirtinimui, ir neišvengiamu tarnautojo auginimo, tobulėjimo, jo akiračio plėtros garantu. Šios nuostatos privalumai grindžiami sėkminga kitų šalių, taip pat Europos Sąjungos institucijų patvirtinta praktika. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 20 straipsnį nauja 8 dalimi (ankstesnes 8-11 dalis atitinkamai laikant 9-13 dalimis) ir ją išdėstyti taip: „8. N e rečiau kaip kas 7 metus karjeros valstybės tarnautojas privalo keisti kuruojamą veiklos sritį toje pačioje įstaigoje arba tarnybinio kaitumo būdu turi būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje. Veikla toje pačioje srityje gali būti pratęsiama atskiru susitarimu, esant būtinybei, ar kai tarnautojo išskirtinė kompetencija ir profesionalumas yra būtini konkrečioms pareigoms atlikti.“` Nepritarti Valstybės tarnautojų rotacija šiame projekte nėra įtvirtinama. 40. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1420 N Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, įstatymo projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą šio įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles.
Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekte reglamentuoti valstybės tarnautojų mokymą. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „
mokymas
užtikrinamas mokymas, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. 2.
rūšys:
mokymas – priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojų profesinių žinių įgijimas ir įgūdžių formavimas;
tobulinimas – tęstinės studijos, specialių profesinių žinių plėtimas, valstybės valdymo ir administravimo įgūdžių bei gebėjimų tobulinimas paties valstybės tarnautojo arba valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos iniciatyva per visą tarnybos einant pareigas arba siekiant aukštesnių valstybės tarnautojo pareigų laiką. 3. Valstybės tarnautojų įvadinis mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka “. Pritarti iš dalies
patobulintą keičiamo įstatymo 20 straipsnį, kuriame atskleidžiama kvalifikacijos tobulinimo tvarka ir atvejai. 41. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1421 N Argumentai : Kvalifikacijos klasės leidžia sukurti valstybės tarnautojų skatinimo sistemą už jų pastangas mokytis ir įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
tarnautojų kvalifikacinės klasės yra trys; aukščiausia yra pirma, žemiausia – trečia kvalifikacinė klasė. 2. Priimant valstybės tarnautojus į pareigas, vertinimo būdu jiems gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė klasė. Šiuo atveju netaikomas 22 straipsnio 12 dalyje nustatytas 10 darbo dienų pranešimo terminas “. Nepritarti Pasiūlymas nesuderinamas su keičiamame įstatyme nustatoma darbo užmokesčio koncepcija. 42. Seimo narys Algirdas Sysas
1 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
valstybės tarnautojo pareigas uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija 1.
Valstybės tarnautojui, kurio pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, uždraudus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovui ar jo įgaliotam asmeniui nusprendus, kad tas valstybės tarnautojas negali vykdyti pavestų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, šis tarnautojas gali būti laikinai perkeltas perkeliamas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, kurių pareigybės aprašyme nėra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:“
6 N Argumentai: Norint paskatinti valstybės tarnautojų kompetencijos augimą ir visapusišką tobulėjimą, privaloma nuolatinė rotacija ne vien aukščiausių vadovų, bet ir ekspertiniame lygmenyje. Tai taptų ir aiškiu saugikliu tarnautojo biurokratinės galios įsitvirtinimui, ir neišvengiamu tarnautojo auginimo, tobulėjimo, jo akiračio plėtros garantu. Šios nuostatos privalumai grindžiami sėkminga kitų šalių, taip pat Europos Sąjungos institucijų praktika. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės tarnautojas ne rečiau kaip kas
tarnybinio kaitumo būdu turi būti perkeltas į kitas pareigas kitoje įstaigoje. Veikla toje pačioje srityje gali būti pratęsiama atskiru susitarimu, esant būtinybei, ar kai tarnautojo išskirtinė kompetencija ir profesionalumas yra būtini konkrečioms pareigoms atlikti.“ Nepritarti Pasiūlymas nesuderinamas su Lietuvos valstybės tarnyboje įtvirtintu karjeros principu. 44.
Seimo Teisės departamento teigimu,
„Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatas įstaigų vadovų ir karjeros
valstybės tarnautojų vertinimą vykdytų tik jų vadovai (5 dalis), o vertinimo komisijos teiktų į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, tik gavusios į pareigas priimančio asmens prašymą arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimąsi. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas nešališkumo ir skaidrumo principų aspektu. Juolab, atkreiptinas dėmesys, kad pagal Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies nuostatas analogišką pagal darbo sutartis dirbančių asmenų veiklos vertinimą tiesioginis vadovas atlieka kartu su biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis, t.y. profesinėmis sąjungomis. Todėl keičiamo įstatymo 25 straipsnio nuostatose siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nustatantis blogesnę valstybės tarnautojų padėtį (palyginus su dirbančiaisiais pagal darbo sutartis asmenimis)“. Siekiant skaidrumo, nešališkumo ir valstybės tarnautojų komforto darbo aplinkoje, jų vertinimą turėtų atlikti ne galimai tam tikrą asmeninį nusistatymą turintis vienas asmuo, nepaisant to, ar šis nusistatymas būtų nepagrįstai neigiamas ar nepagrįstai teigiamas, bet kelių asmenų vertinimo komisija. Šios komisijos turėtų būti ne atsisakoma, ji kaip tik turėtų tapti viena iš pagrindinių priemonių valstybės tarnybą apsaugant nuo nekompetentingų darbuotojų.
Keičiamo įstatymo 25 straipsnio
tarnautoją, kurio kasmetinė tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, perkelti į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nes gali būti situacijų, kada tiesiog objektyviai pareiginės algos koeficientas negalėtų būti sumažintas net 0,5 (jei iki tarnybinės veiklos vertinimo jam jau ir taip būtų nustatytas minimalus tai pareigybei taikomas koeficientas). Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 25 straipsnio 7-13 dalis bei papildyti straipsnį nauja dalimi ir jas išdėstyti taip: „
7Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai,
jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas , išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija. 8. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens vertinimo komisijos sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga , taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 9.
tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens vertinimo komisijos sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga , taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
į žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;
atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus). 10. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu arba, esant valstybės tarnautojo prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas , kurį atlieka vertinimo komisija . 11.
tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla ir jeigu:
1) iškyla abejonių dėl įstaigos padalinio vadovo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos vykdant jo vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis arba
2) iškyla abejonių dėl pakankamos karjeros valstybės tarnautojo kvalifikacijos ar gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar jo veiklos, vykdant jam suformuluotas užduotis, arba
3) vertinimo komisija kasmetinio vertinimo metu karjeros valstybės tarnautojo veiklą įvertino nepatenkinamai, arba
4) yra karjeros valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui trečią arba nuosekliai aukštesnę kvalifikacinę klasę, arba
5) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, arba
6) yra karjeros valstybės tarnautojo rašytinis prašymas perkelti jį į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas siūlymas suteikti šiam valstybės tarnautojui ne aukštesnę negu turėtą kvalifikacinę klasę. 12. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma. N.
N. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovas apie būsimą valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinimo komisijoje ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki vertinimo pradžios praneša valstybės tarnautojui ir valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai. 13. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir veiklos vertinimo kriterijus nustato
8 1,2,3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „
8Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai,
tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nustatytos skatinimo priemonės , arba . 3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. “ Nepritarti Įstatymo projekte įstaigos vadovui suteikiama didesnė diskrecija valdyti personalą, siūlymais būtų sumažinami tam suteikti įrankiai. 46. Seimo nariai Aušra Papirtienė, Tomas Tomilinas,
92 Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad siūloma Valstybės tarnybos įstatymo projekto 25 str. 9 d.
valstybės tarnautoją iš darbo, siūloma numatyti Darbo kodekse nustatytą garantiją, kada darbuotojas nepasiekia jam keliamų rezultatų, tačiau darbdavys prieš nutraukdamas su juo sutartį, privalo nustatyti rezultatų gerinimo planą ir tik jo neįgyvendinus, darbuotojas gali būti atleistas. Tokiu atveju, jei tarnautojas visą laiką pareigas atliko tinkamai, vienkartinis jo darbų neatlikimas neleistų vadovui atleisti tarnautojo, o įpareigotų tarnautojui padėti siekti geresnių rezultatų. Ir tik jų nepasiekus, galima būtų atleisti š pareigų. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 25 str. 9 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba;
2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus), jeigu jam buvo raštu nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu du mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.“ Iš dalies pritarti Numatyta galimybė sudaryti rezultatų gerinimo planą, Žr. patobulintą 27 straipsnį. 47.
47Seimo nariai Ričardas Juška, Rasa Budbergytė,
92 Argumentai : Projekto 50 straipsnio 1 dalies 10 punktu siūloma įtvirtinti valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindą – „po valstybės tarnautojo vertinimo priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus)“. Pagal siūlomą reguliavimą po tarnybinės veiklos vertinimo nebus galima atleisti įstaigų, kurioms turi būti užtikrintas nepriklausomumas, vadovų. Pažymėtina, kad savivaldybės kontrolierius taip pat turėtų būti priskirtinas prie tokių vadovų. Projekto 25 straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta: „Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu); valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus)“. Atsižvelgdami į tai, kad savivaldybės kontrolierių į pareigas priimantis asmuo yra savivaldybės meras ir pagal siūlomą reglamentavimą gali kilti politinės ir korupcinės rizikos bei neužtikrinamas kontrolieriaus nepriklausomumas, jeigu būtų leista savivaldybės kontrolierių atleisti iš užimamų pareigų vieną kartą jo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, darbo grupė siūlo projekte nustatyti išimtį savivaldybės kontrolieriui, siekiant užtikrinti jo nepriklausomumą atliekant įstatymu nustatytas funkcijas ir pareigas.
Pasiūlymas : Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ir savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus).“
12 Argumentai: Pasiūlymas:
statymo projekto25 straipsnio 12 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,12. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma .“ Nepritarti Vadovas turi priimti galutinį sprendimą. Komisija yra patariamoji. 49. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1426 N Argumentai : Siekiant skaidrumo, nešališkumo ir valstybės tarnautojų komforto darbo aplinkoje, jų vertinimą turėtų atlikti ne galimai tam tikrą asmeninį nusistatymą turintis vienas asmuo, nepaisant to, ar šis nusistatymas būtų nepagrįstai neigiamas ar nepagrįstai teigiamas, bet kelių asmenų vertinimo komisija.
Šios komisijos turėtų būti ne atsisakoma, ji kaip tik turėtų tapti viena iš pagrindinių priemonių valstybės tarnybą apsaugant nuo nekompetentingų darbuotojų. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje jie eina pareigas, vadovo sudaryta vertinimo komisija. 2. Vertinimo komisija sudaroma dvejiems metams iš valstybės tarnautojų. Vertinimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas vertinimo komisijos narys turi būti jos atstovas. Jei valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikia kelios profesinės sąjungos, jos susitarimu skiria bendrą atstovą į vertinimo komisijos narius. Jei profesinės sąjungos nesusitaria dėl bendro atstovo paskyrimo, profesinių sąjungų atstovas į vertinimo komisijos narius neskiriamas. Vertinimo komisiją sudariusio asmens motyvuotu sprendimu arba komisijos nario motyvuotu prašymu vertinimo komisijos sudėtis gali būti keičiama nepraėjus dvejiems metams nuo jos sudarymo dienos . 3. Valstybės institucijų ir įstaigų vadovų, vidaus audito tarnybų vadovų ir auditorių, vertinimo komisijos narių ir 18–20 kategorijų valstybės tarnautojų tarnybinę veiklą vertina valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovo sudarytos vertinimo komisijos.
Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos vadovas vertinimo komisijas sudaro iš skirtingų valstybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų. 4. Savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojų, centralizuotos savivaldybės vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditorių ir savivaldybės institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų vertinimo komisijos narių tarnybinę veiklą vertina savivaldybės tarybos sudaryta vertinimo komisija. Į šios komisijos sudėtį gali būti įtraukiamas Valstybės kontrolės ir (ar) Finansų ministerijos atstovas. 5. Valstybės tarnybos departamento vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis. 6. Vertinimo komisija turi teisę į savo posėdį pakviesti valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, tiesioginį vadovą “. Iš dalies pritarti Numatytos taisyklės dėl Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovo ir užtikrinant nepriklausomumą savivaldybių kontrolieriams kitų institucijų atstovų dalyvavimo vertinimo komisijose. Procedūrinėms nuostatoms dėl komisijų sudarymo nepritartina. 50. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
13 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį.
Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“. Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios. Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą. Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 26 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) “. Nepritarti Komitetas nusprendė, jog lieka tik viena nuolatinio pobūdžio darbo užmokesčio dalis - priedas už stažą. 51. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai : Projekto nuostata leistų subjektyviai padidinti darbdavio galias, kadangi neaišku, kuo remiantis būtų nustatoma valstybės tarnautojo alga iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Straipsnis taip pat nenurodo, kad tai turi būti nustatyta ir darbdavio bei darbuotojo sutarta prieš įsidarbinant, taigi paliekama galimybė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga galės būti keičiama jam jau dirbant. Tokiu atveju algos iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo nustatymas sudarytų sąlygas šališkam darbuotojų protegavimui arba baudimui. Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas).
Iš Projekto panašu, kad priedai
„palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, tačiau neaišku, kaip
bus nustatoma, kokio intervale esančio dydžio atlyginimo tarnautojas nusipelnė. Siekiant skaidrumo, aiškumo ir nešališkumo, Projekto nuostatą siūloma tobulinti. Be to, toks reglamentavimas reikštų grįžimą prie įstatyminių nuostatų, kurias Seimas jau yra ištaisęs, t.y. būtų sudaromos sąlygos tą patį darbą dirbantiems valstybės tarnautojams mokėti skirtingą atlyginimą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio Įstatymo priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą , laikantis nuostatos, kad už tą pačią valstybės tarnautojo pareigybę skirtingose institucijose negali būti mokama skirtinga pareiginė alga arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo “. Nepritarti
4 Argumentai : Sudarant darbo sutartį kiekvienam valstybės tarnautojui kartu su pareigomis priskiriama ir pareiginė alga. Jeigu keičiasi valstybės tarnautojo pareigos, atitinkamai susijusiai turėtų keistis ir jo pareiginė alga. Projekto 27 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatomos situacijos, kai keičiasi tarnautojo pareigos. Tokiu atveju jis tiesiog turėtų gauti su naujomis pareigomis susijusią pareiginę algą. Taip garantuojama, kad valstybės tarnautojas gauna iš anksto žinoma atlyginimą. Tuo tarpu pasirinkus Projekto autorių siūlomą mechanizmą, taps galima dirbtinai didinti kai kurių valstybės tarnautojų algą, nors pagal pareigas ji jam nepriklausys.
Pasiūlymas: Išbraukti projekto 27 straipsnio 4 dalį ir atitinkamai pataisyti straipsnio numeraciją: „
atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
1) perkeliamam į aukštesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 didesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas ;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
3) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į lygiavertes pareigas, nustatoma jo turėta pareiginė alga;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma, taikant 0,5 mažesnį koeficientą negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį negu tai pareigybei nustatytas didžiausias ir ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas “. Nepritarti
siūlytai projekto nuostatai
6 N Argumentai: Kompetencija grįsta ekspertų motyvacija, jų atlyginimams lenkiant viduriniosios grandies vadovų algas, sumažintų karjeros siekį tik postų kryptimi. Taip atsivers keliai į vadovų pozicijas lyderystės, galimybės priimti ryžtingus sprendimus, didesnės atsakomybės galimybe motyvuotiems plataus požiūrio žmonėms. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 27 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Įstaigos struktūriniame padalinyje turi būti ne mažiau kaip 2 Valstybės tarnautojai, kurių kategorija yra aukštesnė nei struktūrinio padalinio vadovas.“ Nepritarti Siūlomas papildomas administracinis reikalavimas, kurį nustatyti netikslinga. 54. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1427 N Argumentai : Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Vis dėlto daugiau projektas nedetalizuoja, kaip skaičiuojamas užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, todėl siūloma nurodyti, jog tai daroma Darbo kodekse numatyta tvarka. Kitu atveju paliekama reguliavimo spraga. Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju straipsniu, jį išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių straipsnių numeraciją: „ N straipsnis. Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas Darbas poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinis darbas ir budėjimas valstybės tarnautojui gali būti skiriami tik Darbo kodekso nustatytais atvejais ir tvarka “. Pritarti iš dalies
keičiamo įstatymo 28 straipsnį
2018-03-1428 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas). Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“.
Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios. Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą. Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 28 straipsnį ir jį išdėstyti sekančiai: „
už pavadavimą ir priedas už tarnybos stažą
raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas . Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. 2. Valstybės tarnautojams mokami šie priedai:
1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);
2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją;
3) už laipsnį arba tarnybinį rangą;
4) už diplomatinį rangą;
5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. 3. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio straipsnio 4 dalyje nustatytas priedas. 4. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 1 procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. 5.
algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 6. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas priedas nemokamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams. 7. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka. Priedas už kvalifikacinę klasę nemokamas statutiniams valstybės tarnautojams, išskyrus valstybės tarnautojus, kurių tarnybą reglamentuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. 8. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos“. Nepritarti Žr. Komiteto patobulintą keičiamo įstatymo 30 straipsnį. Numatytas naujas priemokos pagrindas už papildomų užduočių atlikimą. 56. Seimo narė Virginija Vingrienė
1 Argumentai: Siekiant efektyvesnės valstybės tarnybos reikia nustatyti konkrečius kriterijus, kurie būtų pamatuojami ir nustatomi. Tokiais kriterijais remiantis galima būtų nešališkai ir objektyviai skatinti valstybės tarnautojus Pasiūlymas: Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą
, konkrečius pasiektus veiklos rezultatus, valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė, savivaldybės taryba, – Vyriausybė atitinkamos valdymo srities ministro teikimu, savivaldybės meras gali skatinti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nepritarti Skatinimas galimas po kasmetinio valstybės tarnautojo veiklos vertinimo, kurio metu vertinami pasiekti rezultatai. 57. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1429 N Argumentai : Priemokos yra priemonė, kuri gali valstybės tarnautojo darbą padaryti lankstesnį.
Priemokos leidžia tuos valstybės tarnautojus, kurie sugeba dirbti objektyviai daugiau ir geriau, teisėtai skatinti, o ne priklausyti nuo subjektyvios vadovo nuomonės. Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
1Valstybės tarnautojams mokamos šios priemokos:
1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;
2) už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu;
3) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. 4) statutiniams valstybės tarnautojams už darbą, jei jis tiesiogiai susijęs su tarnybinių gyvūnų priežiūra ir parengimu tarnybinėms pareigoms atlikti. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos priemokos negali būti mokamos ilgiau kaip vienerius metus nuo jų paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, taip pat atvejus, kai priemokos skiriamos už projektų, trunkančių ilgiau kaip vienerius metus, vykdymą. Jei valstybės tarnautojui ilgiau negu vienerius metus tenka dirbti šio straipsnio 1 dalies
negu vienerius metus, vykdymą, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį “. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. Numatytas naujas priemokos pagrindas už papildomų užduočių atlikimą. 58. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
23 Argumentai : Projekte nebelieka priedų skyrimo reglamentavimo (galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme apibrėžta, kokiais atvejais gali būti skiriamas priedas).
Iš Projekto panašu, kad priedai „palenda“ po pareiginės algos koeficientų intervalais, be to, 29 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybės tarnautojas gali gauti piniginę išmoką už asmeninį išskirtinį indėlį. Projekte neapibrėžta, kaip bus nustatoma tarnautojo atlyginimas intervale arba „asmeninis išskirtinis indėlis“. Pastarasis apskritai yra labai subjektyvaus vertinimo dalykas, reikšmingai galintis priklausyti nuo politikų valios. Lietuvoje jau galiojo įstatymai, kai papildomos išmokos prie atlyginimo kelis kartus viršydavo bazinę algą. Tokio galimai neskaidraus ir nesąžiningo atsiskaitymo su valstybės tarnautojais turi būti vengiama, todėl siūloma atsisakyti interpretacinių formuluočių ir vietoje jų grąžinti priedų skyrimo sistemą, kuri yra aiškiai sureglamentuota. Pasiūlymas:
Pataisyti projekto 29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus); “. Nepritarti
23 Argumentai: Pasiūlymas:
statymo projekto29 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip: ,,3) 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip
per kalendorinius metus);.“ Nepritarti Tai yra efektyvi skatinimo priemonė. 60. Seimo narys Algirdas Sysas
62 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
6Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
2) valstybės , ar tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;“ Pritarti
6 3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 31 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
6Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika , kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme susijusi os su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;“ Pritarti
6 12 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 31 straipsnio 6 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 31 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
6Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
12) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams.“ Nepritarti Žr. Komiteto patobulintą 33 straipsnio 6 dalies 12 punktą, kuriame patikslinta, kas yra kiti nusižengimai. 63. Seimo narys Algirdas Sysas 2018-05-0735 1 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 35 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą
1Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą.
Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.“ Nepritarti Pasiūlyme sistemiškai nesiūloma keisti keičiamo projekto 17 straipsnio, kuris reglamentuoja leidimų išdavimą, todėl nėra pagrindo keisti ir žalos atlyginimo straipsnio dėl leidimo neišdavimo. 64. Seimo narys Algirdas Sysas
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą
panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą.“ Nepritarti Pasiūlyme sistemiškai nesiūloma keisti keičiamo projekto 17 straipsnio, kuris reglamentuoja leidimų išdavimą, todėl nėra pagrindo keisti ir žalos atlyginimo straipsnio dėl leidimo neišdavimo. 65. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
4 Argumentai : Valstybės tarnyboje sprendimai dažnai priimami kolektyviai, todėl ne visada būtų aišku, kas faktiškai atsakingas už padarytą žalą. Kita vertus, valstybės tarnyboje priimami sprendimai dažnai nėra tyčia žalingi, greičiau – sąlygoti neteisingų politinių apsisprendimų. Projekto siūloma formuluotė kelia grėsmę, kad valstybės tarnautojai verčiau rinksis dirbti mažiausiai, kiek įmanoma nepažeidžiant numatytų funkcijų, kad rizikuotų kuo mažiau suklysti. Todėl siūloma palikti galimybę, kad žala gali būti ir neišskaitoma, pavyzdžiui, šalims susitarus, kad sprendimas buvo ne asmeninis, lemtas politinių sprendimų ir pan. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo valdybos, Ministro Pirmininko ar savivaldybės mero sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio, jeigu valstybės tarnautojas žalą sukėlė tyčia . Ne teismine tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio valstybės tarnautojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismine tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų valstybės tarnautojui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per tris vieną mėnes ius į nuo žalos paaiškėjimo dienos“. Iš dalies pritarti Apie tyčinę kaltės formą kalbama šio straipsnio 2 dalyje. Pasirinkto maksimalaus 3 mėnesių termino trumpinti nėra pagrindo. 66. Seimo narys Algirdas Sysas
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
per vienerius darbo metus dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“ Iš dalies pritarti Nustatytas apribojimas per vienerius metus. 67. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai : 50 straipsnio 1 dalies 13 punktas reglamentuoja valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų.
Pastebėtina, kad Darbo kodeksas numato, kad kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijų dėl ligos ar neįgalumo, nutraukiant darbo sutartį jam turi būti išmokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką. Negalią turintys valstybės tarnautojai neturėtų būti diskriminuojami, todėl siūloma jų išeitinę išmoką grąžinti iki šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto dydžio – dviejų tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio . Taip pat siūloma atsisakyti Projekto nuostatos, kad kai baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama tik tuo atveju, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės. Nelogiška Valstybės tarnybos įstatyme numatyti normą, kuri darbuotojų atžvilgiu yra blogesnė nei Darbo kodekso nuostatos, kurios nustato garantijų minimumą. Net ir Darbo kodekse nėra numatyti panašūs papildomi reikalavimai išeitinei išmokai gauti, kaip siūloma šio Projekto aptariama nuostata. Valstybės tarnautojai negali būti diskriminuojami.
Be to, tokia nuostata gali neadekvačiai įvertinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo darbo trukmę, kadangi faktiškai jis gali būti išdirbęs kelias kadencijas, tačiau į darbą iš naujo yra priimamas kiekvienos kadencijos pradžioje, todėl „ant popieriaus“ išdirbto laiko terminas gali būti trumpesnis nei pusė jį į darbą priėmusio darbdavio kadencijos, nors faktiškai kur kas ilgesnis. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12 ir 13 punktuose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės . Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.
Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos“. Iš dalies pritarti
negalinčiam eiti pareigų. Patikslina išmokos politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojui mokėjimas (jei dirbo puse teisės aktuose numatytos kadencijos). 68. Seimo narė Virginija Vingrienė
8 N Argumentai: Darbuotojui, kuris yra atleidžiamas iš valstybės tarnybos, turi būti sudaromos sąlygos persikvalifikuoti arba gauti paramą įkurti verslo įmonę. Tai grindžiu 1993 m. Kanados premjero Žano Kretjeno reformos praktika, kai buvo išvengta intrigų ir socialinio sprogimo, žmonėms suteikus galimybę persikvalifikuoti ir šansą susikurti darbo vietą pačiam. Šiai reformai išleisti 4,7 mlrd. Kanados dolerių atsipirko per pusantrų metų, nes šeštadaliu sumažėjęs darbuotojų skaičius, leido sutaupyti lėšų jų atlyginimų ir privilegijų sąskaita. O ir atleisti žmonės neliko be pajamų. Tai – išmintingiausio ir veiksmingiausio kelio pavyzdys Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 47 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Atleistiems valstybės tarnautojams, kuriems nėra pasiūloma kita darbo vieta yra suteikiama galimybė pasinaudoti parama, kuri skirta persikvalifikuoti arba pradėti verslą.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 69. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1447 N Argumentai : Priklausomai nuo darbo specifikos valstybės tarnautojams gali būti reikalingas netarnybinio automobilio naudojimas tarnybos reikmėms. Jo naudojimas turėtų būti kolektyvinės sutarties dalimi, tačiau turėtų būti numatyta galimybę už asmeninio turto naudojimą kompensuoti. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 47 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „ N . Valstybės tarnautojams gali būti mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje “. Iš dalies pritarti Numatyta valstybės tarnautojo teisę į kompensaciją už asmeninių darbo įrankių ir priemonių naudojimą. 70. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
1 Argumentai : Pareigybių naikinimas, kuris gali baigtis valstybės tarnautojo perkėlimu į žemesnes (tikėtina, prasčiau apmokamas) pareigas arba atleidimu, vyksta nesant valstybės tarnautojo kaltės, todėl turėtų sudaryti prielaidas valstybės tarnautojui turėti pakankamai laiko apmąstyti galimus profesinius pasirinkimus, galbūt susirasti kitą darbą, jei valstybės tarnautojas yra atleidžiamas arba jo netenkina žemesnės pareigos. Kvalifikaciją atitinkančio darbo paieška įprastai trunka ilgesnį laiko tarpą, todėl siūloma valstybės tarnautojui apie pareigų naikinimą pranešti likus 2 mėnesiams iki naikinimo, o socialiai jautresnėms valstybės tarnautojų grupėms – 4 mėnesiams iki naikinimo. Pasiūlymas:
Pataisyti projekto 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį du mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), A a smeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip penkeri metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų , asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip dveji metai
prieš keturis mėnesius . Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo “. Nepritarti Pritarta iniciatorių pateiktam reguliavimui, kuris yra suderintas su Darbo kodeksu. 71. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-03-1448 10,11 N Argumentai : Pareigybių naikinimas, kuris gali baigtis valstybės tarnautojo perkėlimu į žemesnes (tikėtina, prasčiau apmokamas) pareigas arba atleidimu, vyksta nesant valstybės tarnautojo kaltės, siūloma į Projektą įtraukti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatytus atvejus, kai atleistiems tarnautojams gali būti siūlomos kitos pareigos. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 48 straipsnį naujomis dalimis, jas išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti sekančių dalių numeraciją: „ N.
Buvusiam karjeros valstybės tarnautojui (išskyrus karjeros valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl karjeros valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo
valstybės tarnautojui (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėjusiam ne mažiau kaip dvejus metus ir atleistam iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo, 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. N.
N. Buvusiam įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimtą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, taip pat įstaigos vadovą, kuriam suėjo 65 metai), atleistam iš pareigų pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl valstybės tarnautojo atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo 47 straipsnio 6 dalyje nustatytu būdu), 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos Vyriausybės nustatyta tvarka siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigos, jeigu asmuo atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmuo į įstaigos vadovo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jeigu nėra galimybės šioje dalyje nurodytu atveju buvusiam įstaigos vadovui pasiūlyti įstaigos vadovo pareigų,
siūlomos tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Šis asmuo priimamas į šias pareigas, jeigu jis atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui, ir jam siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas “. Iš dalies pritarti Numatyta tokius asmenis įtraukti į pretendentų rezervą. 73. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
3 9, 10 N Argumentai : Viena vertus, Projekto iniciatoriai sukuria valstybės tarnautojams prievolę tobulinti kvalifikaciją (19 straipsnio 1 dalis).
Kita vertus, numato, kad kvalifikacijos tobulinimas tik gali, tačiau neprivalo būti finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų. Pastebėtina, kad lyginant su šiuo metu galiojančiu Valstybės tarnybos įstatymu, Projekte nebeliko valstybės tarnautojo teisės į mokymą Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka už valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšas. Šis požiūris į valstybės tarnautojo kvalifikacijos tobulinimą yra išbalansuotas, valstybė neįsipareigoja padėti valstybės tarnautojui įgyvendinti jam įstatymu priskiriamas, finansinę ir kitokią naštą sukuriančias prievoles. Tai yra neadekvatu teisės ir pareigų balanso požiūriu, taip pat ir sąlyginai žemų ir esmingai nedidėjančių valstybės tarnautojų atlyginimų aspektu. Pagal projektą gaunasi, kad valstybės tarnautojas kvalifikaciją turės kelti iš savo lėšų ir dar už tai negaus atlyginimo. Be to, septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, tarp pagrindinių nuostatų, susijusių su valstybės tarnyba, kurias įsipareigojo įgyvendinti Vyriausybė, buvo numatyta, kad bus užtikrinamas konkurencingas atlygis atsakingiems ir motyvuotiems valstybės tarnautojams, bus sukurta ir įdiegta veiksminga valstybės tarnautojų, pasiekusių geriausius individualius ir grupinius rezultatus, motyvavimo sistema. Valstybės tarnautojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, finansuojamas iš valstybės biudžeto asignavimų, neabejotinai prisidėtų prie tokių ketinimų įsipareigojimų įgyvendinimo. Kadangi valstybė yra suinteresuota kuo didesne valstybės tarnautojų kvalifikacija, siūloma Projekto nuostatose numatyti, kad valstybės tarnautojai privalo mokytis šio įstatymo nustatyta tvarka kad tokiu atveju jam yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 48 straipsnio 3 dalį naujais punktais ir juos išdėstyti taip: „
tarnautojai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo sprendimu yra pasiųsti į šio Įstatymo nustatytą mokymą;
sutikimu siunčiamas į šio Įstatymo nustatytą mokymą ilgesniam negu 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, garantuojamos einamos pareigos ir:
1) visas nustatytas darbo užmokestis už laikotarpį iki 30 kalendorinių dienų;
2) ne mažiau kaip 50 procentų nustatyto darbo užmokesčio už laikotarpį, viršijantį 30 kalendorinių dienų. Tiksli valstybės tarnautojui mokamo darbo užmokesčio dalis nustatoma valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu “. Iš dalies pritarti Numatytas pagrindas, kuomet keliant kvalifikaciją valstybės tarnautojui yra išlaikoma darbo vieta ir darbo užmokestis. 74. Seimo narys
13 N Argumentai : Pagal Projekto nuostatas Vidaus reikalų ministro vadovaujama ministerija taptų pagrindine įstaiga, nustatančia valstybės tarnautojų darbo politiką. Nėra priežasčių manyti, kad Vidaus reikalų ministras ar jo vadovaujamos ministerijos darbuotojai yra pakankamai kompetentingi socialinio draudimo, paveldosaugos, energetikos ir visose kitose srityse, į kurias reikia atrinkinėti valstybės tarnautojus. Valstybės tarnybos departamentas yra reikalingas kaip neutrali institucija, kuri užtikrina bendruosius valstybės tarnybos realizavimo principus, realiai prižiūri Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimą. Tuo tarpu sunkiai tikėtina, kad viena politikų valdoma institucija galėtų nešališkai rūpintis valstybės tarnyba kitose, galimai kitokių siekių turinčiose, institucijose.
Projekte neįtvirtinus tokios įstaigos, kuri atliktų valstybės tarnybos tvarkymo, šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo priežiūros, jos uždavinių bei teisių, nebūtų galimybės tai nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasiūlymas: Papildyti Projekto 51 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „
tarnybos bendrąjį valdymą atlieka:
1) Vyriausybė;
2) vidaus reikalų ministras ; N) Valstybės tarnybos departamentas “. Nepritarti Komitetas pritarė iniciatorių siūlytai projekto nuostatai, jog netikslinga įstatyme įvardinti konkrečias įstaigas. 75. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
2 N Argumentai : Vadinamosios e-sveikatos sistema yra pavyzdys, kuris iliustruoja, kad nenumačius, jog informacinės sistemos nuostatai yra tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka, mažinamas skaidrumas, sudaromos prielaidos korupcinei veiklai. Nesant Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamų nuostatų, kiltų rizika, kad kiekvienos institucijos informacinė sistema veiks pagal tos institucijos supratimą, nederės su kitomis, iš to kils valstybės tarnybos veiklos trukdžiai. Pasiūlymas:
Papildyti Projekto 53 straipsnį nauja dalimi, ją išdėstyti taip ir atitinkamai pataisyti straipsnio dalių numeraciją: „
tarnybos valdymo informacinė sistema
tarnybos valdymo informacinė sistema skirta valstybės tarnybos, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, personalo valdymo sprendimams priimti, kitoms šiame Įstatyme ir su juo susijusiuose teisės aktuose nurodytoms funkcijoms įgyvendinti . N) Valstybės tarnybos valdymo informacinės sistemos nuostatai tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka “. Nepritarti Šias nuostatas reglamentuoja Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas. 76.
Edmundas Pupinis 2018-03-151 priedas Argumentai: Pasiūlymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas) siekiama suvienodinti skirtingose seniūnijų teisinėse formose dirbančių seniūnų kaip biudžetinės įstaigos vadovų ir seniūnų kaip savivaldybės administracijos filialo vadovų pareiginės algos koeficientų dydžius. Seniūnų darbo apimtis tik didėja, o dėl didelių kvalifikacijos reikalavimų ir mažo darbo užmokesčio tampa vis sunkiau surasti kandidatą į laisvą kaimiškos seniūnijos seniūno vietą. Norint keistą esamą situaciją, motyvuojanti darbo užmokesčio sistema reikalinga abiejų teisinių formų seniūnijoms, todėl seniūno – savivaldybės administracijos filialo vadovo pareiginės algos koeficientai turi būti prilyginami seniūno – biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 priedo 6 ir 7 dalis ir jas išdėstyti taip: Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas ar savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas ), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 Nepritarti Seniūnui filialo vadovui ir seniūnui biudžetinės įstaigos vadovui yra suteikti skirtingi įgaliojimai. Jų vykdomos funkcijos ir atsakomybės skiriasi, todėl nėra pagrindo juos kelti į tą pačią pareigybių grupę, kad būtų taikomi vienodi pareiginių algų koeficientų intervalai. 77. Seimo narys Robertas Šarknickas 2018-03-201 priedas Argumentai :
Pasiūlymu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – projektas) Nr.
XIIIP-1596 siekiama suvienodinti skirtingose teisinėse formose dirbančių valstybės tarnautojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų dydžius ir pasiekti, kad kiekvienam valstybės tarnautojui už atliekamą darbą būtų skirtas teisingas atlygis. Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius atlieka sudėtingą, atsakingą darbą, reikalaujantį didelės atsakomybės. Šioms pareigybėms užimti keliami aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, todėl būtina didinti pareiginės algos koeficientą (baziniais dydžiais). Seimo nario padėjėjas-sekretorius, kaip ir Seimo komitetų, komisijų biurų vadovai, patarėjai, rengia ar dalyvauja rengiant Seimo nario teikiamus teisės aktų projektus, pasiūlymus, dalyvauja rengiant medžiagą plenariniams posėdžiams. Taip pat rengia Seimo nario inicijuojamus parlamentinės kontrolės klausimus, padeda rengti paklausimus Vyriausybės nariams, kitų valstybės institucijų vadovams, analizuoja gautus prašymus, skundus, vykdo kitus atsakingus Seimo nario pavedimus. Tam reikalingas kvalifikuotas specialistas. Tačiau pagal Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1596 1 priedą Valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašą Seimo nario padėjėjui-sekretoriui, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko padėjėjui skirtas žemas pareiginės algos koeficientas, todėl sunku rasti kompetentingą asmenį šioms pareigoms užimti. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 priedo 5, 6, 8 ir 9 eilutes ir jas išdėstyti taip: Eil. Nr.
Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos žmogaus teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas 11,5-18 10,5-17,5 9,5-16,5
6Skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas Ministro atstovas spaudai Seimo nario padėjėjas-sekretorius 10-16 9-15,5 8,1-14,5 8.
vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7-13,5 7,1-13 6,4-12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7-12 5,3-11,5 4,8-10,5 Iš dalies pritarti Seimo narių padėjėjams sekretoriams Komiteto patobulintame projekte numatyta „3 vidurkių taisyklė“.
Pasiūlymui dėl Seimo Pirmininko padėjėjų nepritarta, nes šiai pareigybei nustatyti koeficientų intervalai sudaro galimybę mokėti ir taip didesnį darbo užmokestį. 78. Seimo narys Rimantas Jonas Dagys 2018-04-09
Argumentai : V alstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacijos tarybos teigimu:
Projektas) nėra tinkamai reglamentuojama savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija. T. y. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės priskyrimas Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (1 priedo Eil. Nr. 4*) ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr.
Nr. 4) neatitinka:
1) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statuso, reglamentuoto teisės aktuose, t.y. savivaldybės administracijos direktorius yra savivaldybės vykdomoji institucija; savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai, jis yra įstaigos vadovas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1, 2 d.);
2) savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo, t. y. savivaldybės administracijos direktorius (savivaldybės vykdomoji institucija) yra viena iš už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingų institucijų, t.y. viena iš institucijų atsakingų už savivaldybės atliekamas funkcijas, jų vykdymą: savivaldybių savarankiškąsias funkcijas (daugiau nei 43 funkcijos) ir valstybines (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijas (37 funkcijos ir kt.) (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6, 7 str.). Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės pozicija yra žemiau (Eil. Nr. 4) nei direktoriaus (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) pareigybės pozicija (Eil. Nr. 3), nors, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai (t. y. įstaigai veikiančiai ne visoje valstybės teritorijoje) ir jis yra įstaigos vadovas . Todėl įvertinant savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės statusą, reglamentuotą teisės aktuose, bei savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą, siūloma savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės poziciją priskirti Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3), prilyginti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 3). 2. Projekte nėra reglamentuojama Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicija.
T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės pozicijos neišskyrimas ir prilyginimas Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (1 priedo Eil. Nr. 5; 6) neatitinka Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumo: nustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisės norminių aktų; patarti viešojo juridinio asmens vadovui, kaip mažinti rizikos veiksnių įtaką viešojo juridinio asmens veiklai; teikti viešojo juridinio asmens vadovui rekomendacijas dėl viešojo juridinio asmens veiklos ir vidaus kontrolės tobulinimo; vertinti viešojo juridinio asmens strateginių arba kitų veiklos planų, programų vykdymą bei valstybės ir savivaldybės turto naudojimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriais (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 2 d. 1, 2, 3, 4 p.). T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamos funkcijos: vertinti viešojo juridinio asmens vadovo veiklą ir teikti rekomendacijas viešojo juridinio asmens veiklos gerinimui. Taip pat neįvertinama tai, kad, išskirtinai nei kiti karjeros valstybės tarnautojai, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį, jam pavaldžius arba jo valdymo sričiai priskirtus viešuosius juridinius asmenis (Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str.
kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; pavaduoti įstaigos kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus; dalyvauti darbo grupėse ir kt. T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) numatytą darbo užmokesčio dalį: 1) gauti priedą už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis; 2) gauti priemoką už pavadavimą, t. y. teisės aktai draudžia Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovui ir vidaus auditoriams pavaduoti kitas funkcijas (nei audito) atliekančius darbuotojus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad realiai yra taikoma praktika mokėti priemoką už pavadavimą tik tais atvejais, kai pavaduojamo darbuotojo darbo funkcijų pobūdis yra skirtingas nei pavaduojančio darbuotojo darbo funkcijų pobūdis; 3) gauti apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, kadangi Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditorių atliekamos funkcijos/darbo pobūdis nėra susijęs su darbu poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandiniu darbu ir budėjimu.
Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai (priešingai, nei kiti valstybės tarnautojai) turi teisę gauti darbo užmokestį, kurį sudaro: 1) pareiginė alga, t. y. nustatytas (fiksuotas) pareiginės algos koeficientas (Įstatymo (projekto) 26 str. 1 d. 1 p.); 2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus, ir šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos (Įstatymo (projekto) 28 str. 2 d.). T. y. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo ir vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, neturi galimybės gauti: 1) 40 procentų pareiginės algos priemokos už pavadavimą; 2) gauti apmokėjimą už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir tai apmokama pagal sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius arba, kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti šio apmokėjimo įkainių dydis gali būti dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga (Įstatymo (projekto) 26 str. 2 d.).
reglamentavimui, t. y. taip kaip reglamentuota Projekte, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams nėra galimybės gauti darbo užmokestį atitinkantį teisės aktuose reglamentuotų darbo funkcijų sudėtingumui, t. y. pagal reglamentuotą darbo užmokesčio sistemą Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai realiai turės galimybę gauti darbo užmokestį susidedantį tik iš: 1) pareiginės algos ir 2) priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t.y. tų darbo užmokesčio sudedamųjų dalių, kurios privalomos mokėti visiems valstybės tarnautojams. Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantys valstybės tarnautojai, dėl audito funkcijų vykdymo, realiai neturės galimybės gauti darbo užmokesčio dalies, kurią turi teisę gauti kiti valstybės tarnautojai, t. y.: 1) 40 procentų pareiginės algos (priemoka už pavadavimą); 2) ir daugiau, kai dalyvaujama projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis (galimybė gauti dvigubą konkretaus valstybės tarnautojo pareiginę algą). Vadinasi, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus auditoriaus pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų. Todėl įvertinant Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybei teisės aktuose priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir išvengiant situacijos, kai Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei kitų valstybės tarnautojų, siūloma įvesti/reglamentuoti Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovo pareigybės poziciją.
Ją priskiriant Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei (Eil. Nr. 4). 3. Projekte nėra reglamentuojamos vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus, vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės pozicijos, nors Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (projekte) yra reglamentuojamos kitos audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijos: vyriausiasis valstybinis auditorius, vyresnysis valstybinis auditorius, valstybinis auditorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, savivaldybės kontrolierius. Todėl siekiant išvengti diskriminacinio aspekto išskiriant tik kai kurias (tam tikras) audito funkcijas atliekančių pareigybių pozicijas ir atsižvelgiant į šio rašto 2 punkte išdėstytas pastabas, siūloma:
1) vyriausiojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 7 (kaip ir vyriausiojo valstybinio auditoriaus);
2) vyresniojo vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 8 (kaip ir vyresniojo valstybinio auditoriaus);
3) vidaus auditoriaus pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr. 9 (kaip ir valstybinio auditoriaus);
4) vidaus auditoriaus padėjėjo pareigybės poziciją reglamentuoti Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupėje Eil. Nr.
Nr. 10 (kaip ir valstybinio auditoriaus padėjėjo). Pasiūlymas: Pataisyti Projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „ Eil. nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris23
įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiasis vidaus auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, vyresnysis vidaus auditorius , prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, vidaus auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “ Nepritarti Komitetas pritarė naujai darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkai, kuri leidžia didinti darbo užmokestį pareigybių koeficientų intervalo ribose.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas , savivaldybės administracijos direktorius 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, Vidaus audito tarnybos, Centralizuotos vidaus audito tarnybos vadovas, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiasis vidaus auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, vyresnysis vidaus auditorius , prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , vidaus auditorius Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, vidaus auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “ Nepritarti Komitetas pritarė naujai darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkai, kuri leidžia didinti darbo užmokestį pareigybių koeficientų intervalo ribose. 79.
2018-05-151 priedas Argumentai : Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Visos minėtos valstybės valdžios institucijos turi jų paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai (įstatymų leidžiamajai, įstatymus vykdomajai ar vykdančiai teisingumą) ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo
m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d.,
lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d.,
d. sprendimas). Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės vykdoma politika – tai šių valstybės valdžios institucijų kompetentinga veikla, skirta atitinkamiems reikšmingiems tikslams pasiekti ir uždaviniams spręsti.
Šiame politinės valdžios lygmenyje priimtų sprendimų sėkmę sąlygoja įvairūs veiksniai, bet visais atvejais ypač svarbus vaidmuo tenka būtent šiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų korpusui. Pagal valstybės tarnybos konstitucinę sampratą <...> valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“ (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Atsižvelgiant į Seimui pavestų konstitucinių įgaliojimų vykdymą ir svarbą, taip pat Seimui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį bei tenkančią atsakomybę už tų funkcijų tinkamą vykdymą, užimamų pareigybių ypatumą, valstybės tarnautojų profesinį lygį, kvalifikaciją, nėra konstitucinio pagrindo šios institucijos funkcijas įgyvendinti padedantiems valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientus prilyginti prie vykdomosios valdžios institucijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų. Siekiant efektyvesnės ir kokybiškos įstatymų leidybos, taip pat vykdomosios valdžios parlamentinės kontrolės Seimas kaip institucija, taip pat Seimo kanceliarija turi išlaikyti ir pritraukti labiausiai kompetentingus ir patyrusius valstybės tarnautojus. „ Eil. nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė 1.
23
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje),
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas
Nepritarta siūlymui dėl Seimo narių padėjėjų pakėlimo į aukštesnę pareigybių grupę, nes Komitetas pasiūlė seimo narių padėjėjams nustatyti „3 vidurkių taisyklė“.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje),
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas
Nepritarta siūlymui dėl Seimo narių padėjėjų pakėlimo į aukštesnę pareigybių grupę, nes Komitetas pasiūlė seimo narių padėjėjams nustatyti „3 vidurkių taisyklė“. 80.
2018-05-17
Argumentai : Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Visos minėtos valstybės valdžios institucijos turi jų paskirtį atitinkančią kompetenciją, kurios konkretus turinys priklauso nuo to, kokiai valstybės valdžiai (įstatymų leidžiamajai, įstatymus vykdomajai ar vykdančiai teisingumą) ši institucija priklauso, nuo jos vietos tarp kitų valstybės valdžios institucijų bei įgaliojimų santykio su kitų valstybės valdžios institucijų įgaliojimais (Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. kovo 5 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. liepos 11 d., 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. birželio 6 d., 2009 m. kovo 2 d.,
. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinė Seimo, kaip Tautos atstovybės, prigimtis lemia ypatingą jo vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje, jo funkcijas bei įgaliojimus, būtinus funkcijoms vykdyti. Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas: leidžia įstatymus (įstatymų leidybos funkcija), vykdo vykdomosios valdžios ir kitų valstybės institucijų (išskyrus teismus) parlamentinę kontrolę (kontrolės funkcija), steigia valstybės institucijas, skiria ir atleidžia jų vadovus bei kitus valstybės pareigūnus (steigiamoji funkcija), tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis vykdomas (biudžetinė funkcija), ir kt. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas). Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės vykdoma politika – tai šių valstybės valdžios institucijų kompetentinga veikla, skirta atitinkamiems reikšmingiems tikslams pasiekti ir uždaviniams spręsti.
Šiame politinės valdžios lygmenyje priimtų sprendimų sėkmę sąlygoja įvairūs veiksniai, bet visais atvejais ypač svarbus vaidmuo tenka būtent šiose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų korpusui. Pagal valstybės tarnybos konstitucinę sampratą <...> valstybės tarnautojų atlyginimo dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan.“ (Konstitucinio Teismo
d. nutarimas). Atsižvelgiant į Seimui pavestų konstitucinių įgaliojimų vykdymą ir svarbą, taip pat Seimui pavestų funkcijų sudėtingumą ir apimtį bei tenkančią atsakomybę už tų funkcijų tinkamą vykdymą, užimamų pareigybių ypatumą, valstybės tarnautojų profesinį lygį, kvalifikaciją, nėra konstitucinio pagrindo šios institucijos funkcijas įgyvendinti padedantiems valstybės tarnautojams pareiginės algos koeficientus prilyginti prie vykdomosios valdžios institucijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientų. Siekiant efektyvesnės ir kokybiškos įstatymų leidybos, taip pat vykdomosios valdžios parlamentinės kontrolės Seimas kaip institucija, taip pat Seimo kanceliarija turi išlaikyti ir pritraukti labiausiai kompetentingus ir patyrusius valstybės tarnautojus. Pasiūlymas:
Projekto 1 priedą išdėstyti taip: „ Eil. nr.
Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
23
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje),
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės
biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje),
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės
biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius. Seimo nario padėjėjas-sekretorius , ministro padėjėjas, mero padėjėjas
auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “ Pritarti iš dalies Komitetas pritarė Seimo narių grupės 2018-05-29 siūlymui (pasiūlymo numeris išvadoje Nr.
Ingrida Šimonytė 2018-05-17
Argumentai : Darbo grupė, siekdama užtikrinti savivaldybių kontrolierių nepriklausomumą ir darbo kokybę, siūlo Vietos savivaldos įstatyme numatyti, kad visose savivaldybėse turi būti steigiama savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kurios vadovas – savivaldybės kontrolierius. Taip pat, atsižvelgiant į savivaldybės kontrolieriaus ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovo veiklos specifiką, kad įstaigos vadovo statusas ir vadovavimo (administracinės) funkcijos nėra esminis kontrolieriaus ir įstaigos vadovo veiklą bei atsakomybes skiriantis veiksnys, siūlo savivaldybės kontrolierių prilyginti direktoriui (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje). Pažymėtina, kad šiuo metu savivaldybės kontrolieriaus atsakomybė ir darbo užmokestis nesuderinti, todėl sunku rasti specialistus atitinkančius bent minimalius reikalavimus ir užtikrinti tinkamą darbo kokybę. Pasiūlymas : „
3 eilutę ir ją išdėstyti taip:
pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos vadovas
Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 1 priedo 5 eilutę ir ją išdėstyti taip:
direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko
Savivaldybių kontrolieriai perkelti į 4 pareigybių grupę. 82. Seimo narys Andrius Palionis 2018-05-29
Argumentai :
kanclerio pareigybės pozicija. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis reglamentuoja, kad „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“ Teismas yra vienintelė teisingumą vykdanti nepriklausoma institucija. Teisminės valdžios visavertiškumas atspindėtas LR Konstitucijoje. Nepaisant to, kad teismus aptarnauja Nacionalinė teismų administracija, tačiau kokybiškam ir greitam bylų nagrinėjimui sąlygas savo kompetencijos ribose sudaro ir teismų administracijos. Pavyzdžiui, Konstitucinio teismo kanclerio pareigybės pozicijos priskyrimas bendrai prie visų kitų teismų kanclerių (Eil. Nr. 4), kai Vyriausybės kancleris, Respublikos prezidento kancleris, Seimo kancleris trimis pozicijomis aukščiau (Eil. Nr.
Nr. 1), neatspindi tinkamo ir deramo dėmesio šiai pozicijai, atsižvelgiant į vykdomų funkcijų ir atsakomybės lygį, ir teisminei valdžiai apskritai. Tai pasakytina ir apie Aukščiausiojo teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų kanclerius. 2. Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras plės savo kompetenciją ir taps visas Lietuvos Respublikos ministerijos aptarnaujančiu centru vykdomojoje valdžioje, analogiškai teismų sistemoje tai atlieka Nacionalinės teismų administracija, tačiau kiekvienos atskiros ministerijos kanclerio, kuris nėra įstaigos vadovas ir jo kuravimo sritys ministerijose paprastai nustatomos sąlyginai siauros apimties, pareigybė yra antrojoje pozicijoje (Eil. Nr. 2). Atsižvelgiant į teismų, kaip bendros valdžios sistemos dalies svarbą, šioje pozicijoje taip pat turi atsirasti teismo kanclerio pareigybė. 3. Teismo kancleris yra vadovaujanti pareigybė, paprastai turinti institucijos asignavimų valdytojo statusą (Teismo pirmininkui įgaliojus) bei su tuo sietiną atsakomybę. Teismo kanclerio pareigybė yra išskirta ir Teismų įstatyme. Vadovaujantis Teismų įstatymo 106 str., Teismo kancleris koordinuoja ir kontroliuoja visų teismo administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant teismo strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai, organizuoja ir koordinuoja teismo strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą, tvirtina teismo administracijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus. Teismo kancleris, vadovaujantis Teisėjų tarybos rekomendacijomis, yra pareigybė, atsakanti už saugumo užtikrinimo priemones, teismo finansinį, techninį ir informacinį aptarnavimą, teismo administracijos personalo valdymą. 4.
prilygintina, pavyzdžiui, vadovavimo funkcijų neatliekančio ir už jokio padalinio veiklą neatsakančio ministerijos vyriausiojo patarėjo pareigybei (vyriausiojo patarėjo pareigybė nėra vadovaujanti pareigybė). Teismo kanclerio pareigybė taip pat nėra ir negali būti prilyginama struktūrinio padinio, pavyzdžiui, grupės vadovo, pareigybei arba siauros apimties funkcijos vykdymą vykdančio valstybės tarnautojo pareigybei (pavyzdžiui, generalinio inspektoriaus pareigybei dažniausiai pavedama spręsti tarnybinės, drausminės atsakomybės klausimus). 5. Įvertinant Teismo kanclerio pareigybei priskiriamų funkcijų sudėtingumą ir atsakomybės lygį bei siekiant išvengti situacijos, kai teismo administracijos vadovo – teismo kanclerio - pareigybėje dirbantiems valstybės tarnautojams įstatymo lygmeniu reglamentuojamas mažesnis darbo užmokestis nei analogiškas pareigas vykdančių vykdomojoje ar įstatymų leidžiamojoje valdžios srityse dirbančių valstybės tarnautojų, siūloma įvesti kitoms valdžioms, kaip reglamentuoja Konstitucijos 5 straipsnis, lygiavertę teismo kanclerio pareigybės poziciją, atspindint teisminių institucijų deramą (ne žemesnį) statusą. Pasiūlymas:
Pataisyti Projekto 1 priedą ir jį išdėstyti taip: „ Eil. nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris23 2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje, ministerijos kancleris , teismo kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5–22,5 18,5–22 3.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Nepritarti Pagal vykdomas funkcijas ir atsakomybes, teismo kanclerių pareigybes kelti į aukštesnę pareigybių grupę netikslinga.
Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas 18,7–21,5 17,9–21 16,2–20 4. direktoriaus pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5. departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius , Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 Nepritarti Pagal vykdomas funkcijas ir atsakomybes, teismo kanclerių pareigybes kelti į aukštesnę pareigybių grupę netikslinga. 83.
Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Levutė Staniuvienė, Guoda Burokienė, Juozas Olekas , Dovilė Šakalienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Andrius Palionis, Rima Baškienė, Arvydas Nekrošius 2018-05-29
Argumentai : Konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius. Valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, jam tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Pasiūlymas:
Projekto 1 priedą išdėstyti taip: „ Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė
kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris23 2.
Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje) , ministerijos kancleris Viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko biuro vadovas
pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje), Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas Respublikos
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas, departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas , 17,8–19,5 16,2–19 14,5–18 5.
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje) departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius , tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas , savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas),
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–1516 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius.
Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje) departamento direktorius, komisijos administracijos direktorius , tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas , savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai 11,5-18 10,5–17,5 9,5–16,5 6. skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 17 9–15,5 8,1–14,5 7. skyriaus vedėjas, skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 16 8,3–14,5 7,4–13,5 8. vyriausiasis specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas, Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12 9. vyresnysis specialistas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje), valstybinis auditorius. Seimo nario padėjėjas-sekretorius , ministro padėjėjas , mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “ Iš dalies pritarti 84.
Seimo narys Algirdas Sysas 2018-05-22
Argumentai: Atsižvelgiant į ypatingą mokesčių administravimo ir socialinės apsaugos srities svarbą valstybės gyvenime, siūlau institucijoms, dalyvaujančioms formuojant šių sričių politiką ir ją įgyvendinant, nustatyti didesnį balų skaičių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 2 priedą „Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes kriterijai“ ir jį išdėstyti taip: „ „ Eil. Nr. Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos Teismai ir prokuratūra Kitos valstybės institucijos ir įstaigos
savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis: 1.1.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas
formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką mokesčių administravimo ir (arba) esminių žmogaus socialinės apsaugos teisių užtikrinimo srityje ir jos įgyvendinimas ir (arba) šių sričių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijų vykdymas, vieningos praktikos formavimas ir užtikrinimas
1.2.
nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai arba dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas
formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje arba valstybės politikos mokesčių administravimo ir (arba) esminių žmogaus socialinės apsaugos teisių užtikrinimo srityje įgyvendinimas arba Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas
1.3.
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas
formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas arba valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje arba neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas arba savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas
1.4.
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje
1.5.
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas
2.
Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas arba pagalba vykdant Respublikos Prezidento funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas arba pagalba vykdant Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką mokesčių administravimo ir (arba) esminių žmogaus socialinės apsaugos teisių užtikrinimo srityje ir jos įgyvendinimas ir (arba) šių sričių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijų vykdymas, vieningos praktikos formavimas ir užtikrinimas – 100 1.2.
2Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:
2.1.
Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos dydis, santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais: 3.1.
Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų;
I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų; II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x≥260); II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260>x≥200); III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų) (200>x);
II grupė jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų; III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų “ Nepritarti Nepateikta argumentų, kodėl šios sritys turėtų būti išskirtos iš kitų. Galimas lygiateisiškumo neužtikrinimo klausimas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
1Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2018-05-097 N Argumentai: Projekte neliko nuostatų, kurios reglamentuoja kolektyvinių sutarčių sudarymo specifiką valstybės tarnyboje, nors projekto 27 straipsnio 2 dalyje kalbama apie minimaliosios mėnesinės algos dydžiui ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomą nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Todėl svarbu, kad kolektyvinių sutarčių sudarymas būtų aiškiai reglamentuotas Valstybės tarnybos įstatyme, nes kolektyvinės derybos valstybės tarnyboje yra susijusios su mokesčių mokėtojų pinigais. Palikus kolektyvinių derybų reglamentavimą pagal Darbo kodekso nuostatas bus neaišku dėl ko galima tartis. Tuo tarpu Tarptautinės darbo organizacijos konvencija Nr. 135 nurodo, kad valstybė turi skatinti kolektyvines derybas, pirmiausia nustatydama aiškų jų teisinį reguliavimą, nes teisinio reguliavimo neaiškumai yra viena iš pagrindinių kliūčių kolektyvinėms deryboms. Pagrindinės problemos nustatant kolektyvinių sutarčių turinį valstybės tarnyboje susijusios su tuo, jog valstybės tarnautojams keliami specialūs reikalavimai, valstybės tarnautojų atlyginimas ir kitos su finansine padėtimi susijusios valstybės tarnautojų įdarbinimo sąlygos turi būti numatytos valstybės biudžete, sunku nustatyti svarstytinus derybų klausimus ir jų pasiskirstymą pagal įvairius teritorinius ir funkcinius valstybės struktūros lygmenis, taip pat nustatyti derybų atitinkamu lygmeniu šalis. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje pagrindiniai ypatumai kolektyvinėms deryboms valstybės tarnyboje susieti su galimybe derėtis dėl darbo užmokesčio, nes šie klausimai yra reglamentuojami teisės aktais ir dažniausiai nei įstaigos vadovas, nei valstybės tarnautojas neturi galimybių derėtis. Todėl siūlome Projekte numatyti nuostatas dėl kolektyvinių derybų valstybės tarnyboje. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 7 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius: „7 straipsnis.
sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuris nustato Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 2. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuris nustato visų vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 3. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos, kuris nustato valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos
(darbo) ir kitas socialines bei ekonomines sąlygas. 4. Įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų bei valstybės pinigų fondų lėšomis. 5. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos.“ Iš dalies pritarti Nepritarta 2 ir 5 straipsnio dalims. 2.
2Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
4 Atsižvelgiant į 39 TD pastabą, kad d erinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 10 straipsnio 4 dalyje reikėtų nurodyti ir Seimo statute nustatytų specialių Seimo kanclerio priėmimo sąlygų viršenybę šio įstatymo atžvilgiu, kuriai komitetas pritarė, projekto 10 straipsnio 4 dalį siūlyti išdėstyti taip: „4. Jeigu kiti įstatymai (išskyrus Seimo statute , Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme nustatytas šių institucijų kanclerių priėmimo į pareigas sąlygas, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme ir Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytas įstaigos vadovų priėmimo į pareigas sąlygas) nustato kitokias priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas sąlygas, taikomos šio Įstatymo nuostatos.“
3Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
2 Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos TD 41 pasiūlymui ir siūlo d erinant įstatymų nuostatas, 11 straipsnio 2 dalį papildyti nuostata, kuri įtvirtinta Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Projekto 11 straipsnio 2 dalį papildyti paskutiniu sakiniu: „ Jeigu keli konkurse į karjeros valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai buvo įvertinti vienodai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą “. Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas šią nuostatą pripažino prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
9 Argumentai: Įstatymo projekto 25 straipsnio 9 dalyje nurodomos pasekmės, kurios gali kilti, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai.
Viena iš galimų pasekmių – atleidimas iš pareigų. Pagal Projektą atleidimas galimas jau pirmą kartą įvertinus tarnautojo veiklą nepatenkinamai. Pažymėtina, kad galimybė atleisti asmenį po pirmojo jo veiklos nepatenkinamo vertinimo nėra numatyta nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, vertinimo tvarką reglamentuojančiame Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme. Statutinių valstybės tarnautojų atleidimas po pirmo nepatenkinamo vertinimo nenumatytas nei galiojančioje Vidaus tarnybos statuto versijoje, nei naujojo Vidaus tarnybos statuto projekte. Taigi, galimybės atleisti valstybės tarnautoją jau po pirmojo nepatenkinamo įvertinimo įteisinimas reikštų niekaip nepagrįstą valstybės tarnautojų diskriminaciją kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atžvilgiu ir galimai paskatintų kai kuriuos vadovus tarnybinės veiklos vertinimą subjektyviai naudoti kaip įrankį atsikratant nepageidaujamų tarnautojų. Pasiūlymas:
Projekto 25 str. 9 dalies 2 punktą išdėstyti taip:
„2) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus
Vyriausybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, vadovus), jei valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama nepatenkinamai antrą kartą iš eilės.“ Iš dalies pritarti Palikta galimybė atleisti po nepatenkinamo vertinimo. Taip pat nustatyta galimybė valstybės tarnautojui sudaryti veiklos gerinimo planą, po kurio antrą kartą įvertinus nepatenkinamai, valstybės tarnautojas būtų atleidžiamas. 5.
5Teisės ir teisėtvarkos komitetas,
1 Argumentai: Įstatymo projekto 47 straipsnio 1 dalyje numatoma vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka valstybės tarnautojui, atleidžiamam iš pareigų, kai teisės aktų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis negali eiti pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo. Pagal galiojantį Valstybės tarnybos įstatymą (41 str. 1 dalis) minėtais pagrindais atleidžiamam tarnautojui išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Būtų nehumaniška mažinti išeitines išmokas tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis atleidžiamiems valstybės tarnautojams, o ir valstybės lėšų būtų sutaupyta labai nedaug. Pažymėtina, kad ir pagal naujojo Vidaus tarnybos statuto projektą iš vidaus tarnybos atleidžiamiems pareigūnams, kurie negali tarnauti dėl sveikatos būklės, numatyta jų dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija (76 str. 1 dalis). Pasiūlymas:
Projekto 47 str. 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 12
ir13 punkt e uose nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jei jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos kadencijos trukmės.
Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos. Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos.“
21 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, jog vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų – “ atsakyti už savo veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove“ . Nuostata tikslintina nurodant, jog valstybės tarnautojas turi atsakyti ne už visų savo veiksmų pasekmes, o tik už neteisėtų ar nusikalstamų veiksmų. Pasiūlymas:
Patikslinti 3 str. 2 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip: „1) atsakomybė.
Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo neteisėtų veiksmų pasekmes ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove“
22 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, jog vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų – “ atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms“. Nėra atskleista reikalavimo būti atviram
„kitokiam požiūriui“ sąvoka, taip pat kaip ir kokiais kriterijais bus
remiamasi sprendžiant ar iniciatyvos yra pozityvios. Todėl tokie nekonkretūs ir sunkiai įvertinami reikalavimai keliami valstybės tarnautojui yra ydingi antikorupciniu požiūriu. Pasiūlymas: Patikslinti 3 str. 2 d. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
“2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi
būti atviras tolerantiškas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms“. Nepritarti
23 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, jog vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų –
“efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis
sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai“. Nėra aišku kaip ir kokiais kriterijais bus remiamasi sprendžiant ar rezultatas pasiektas efektyviai ar ne. Todėl tokie nekonkretūs ir sunkiai įvertinami reikalavimai keliami valstybės tarnautojui yra ydingi antikorupciniu požiūriu. Pasiūlymas: Svarstyti šių nuostatų tikslingumą ir spręsti klausimą dėl jų atsisakymo arba patikslinimo. Pastaba. Įstatymo nuostatos turi būti aiškios, suprantamos bei nustatyti kriterijai, kuriais galima pamatuoti ar įvertinti nuostatos įgyvendinimą. Atsižvelgti
24 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, jog vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų – “ kūrybingumas.
Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgt naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti“ . Manytina, kad tai tik lozungas ir tokie nekonkretūs ir sunkiai įvertinami reikalavimai keliami valstybės tarnautojui yra ydingi antikorupciniu požiūriu. Pasiūlymas: Svarstyti šių nuostatų tikslingumą ir spręsti klausimą dėl jų atsisakymo arba patikslinimo
27 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, jog vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų – „ nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei , eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims“. Nėra atskleista „visuomenės gerovės“ sąvoka. Kiekvienas valstybės tarnautojas gali skirtingai interpretuoti savo veiksmus, nurodydamas, jog, jo nuomone, veikė visuomenės gerovei. Pasiūlymas:
Patikslinti 3 str. 2 d. 7 p. ir jį išdėstyti taip:
„7nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo
naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei interesams , eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims“. Nepritarti
vertybės. 11. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-23329 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, jog vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų –
„padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų,
pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką , kai jis eina pareigas“ .
Nuostata sudaro sąlygas korupciniam elgesiui, nes suteikia galimybę imti dovanas, pinigus, išskirtines lengvatas ir kt., iš asmenų ir organizacijų visais atvejais, jei pastarieji siekia daryti įtaką valstybės tarnautojui, kai jis eina pareigas. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 14 str. 1 d. yra numatyta, jog „ Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą
“. Taip pat LR CK 6.470 str. 5 d. numatyta, kad „
Draudžiama priimti dovanas politikams, valstybės ir savivaldybių pareigūnams ir kitokiems valstybės tarnautojams ir jų artimiesiems giminaičiams, kai tai susiję su politiko, pareigūno ar valstybės tarnautojo tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis “. Pasiūlymas: Patikslinti 3 str. 2 d. 9 p. ir jį išdėstyti taip: „9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas išskyrus įstatymų numatytas išimtis Nepritarti Principų turinys aprobuotas darbo grupės, kurioje buvo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovai. 12. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-233212 Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta, jog vienas iš valstybės tarnautojų veiklos principų – „ viešumas. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti. Šio principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį“.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra jokios patvirtintos tvarkos kaip yra/turi būti viešinama konkretaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, kad ją būtų galima įvertinti. Pasiūlymas:
būtinų teisės aktų jai įgyvendinti priėmimo arba jos atsisakyti. Atsižvelgti
23 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu
„<...> įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl
nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą“ . Svarstytina ar nėra tikslinga papildyti nuostatą valstybei padarytos didelės žalos sąlyga. Pasiūlymas: Komisijos nuomone, norma yra neaiški, neapima visų galimų atvejų, taip pat neišspręstas klausimas dėl žalos, padarytos ne tik valstybei, bet ir trečiajam asmeniui. Atsižvelgti
26 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „ atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai
“. Kadangi nėra patvirtintas teisės aktas, kuriame
būtų reglamentuotas valstybės tarnautojų elgesys ar etika, todėl neaišku kokios elgesio (etikos) normos ir jų galimi pažeidimai minimi. Pasiūlymas: „Spręsti šios nuostatos tobulinimo klausimą.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 „ Dėl Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių patvirtinimo“ patvirtino valstybės tarnautojų veiklos etikos, bet ne elgesio, taisykles.
Atskiros institucijos, pvz. Valstybinė mokesčių inspekcija, gali pasitvirtinti darbuotojų elgesio taisykles. Tačiau tokiu atveju įstatymo nuostatos atskirų institucijų valstybės tarnautojams būtų taikomos skirtingai, todėl neužtikrinamas valstybės tarnautojų lygybės principas. Atsižvelgti
3 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi šio Įstatymo 36 ir 37 straipsniai
“. Tačiau nenumatyta, kad šiems asmenims turi būti taikomas ir nepriekaištingos
reputacijos reikalavimas. Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 5 str. 3 d. ir ją išdėstyti taip: „Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi šio Įstatymo 4, 36 ir 37 straipsniai“. Pastaba. Pvz. Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos nariai, Kultūros rėmimo fondo tarybos nariai, Kultūros paveldo vertinimo komisijų nariai ir kt. Pritarti
1 Argumentai: Įstatymo projekto
Šis Įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus“. Įstatymo projekto 8 str.
Įstatymo projekto 8 str. 1 d. ( Valstybės tarnautojų skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai) nurodyta, kad „ Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų <...> pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje<..>“. Taip pat šio str. 2 d. kalbama apie asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį. Svarstytinas klausimas kaip darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, yra susiję su valstybės tarnyba ir kodėl valstybės tarnybą reglamentuojančiame teisės akte jie aptariami. Pasiūlymas :
13 Argumentai: Įstatymo projekte nurodyta, kad asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, iš kurių vienas yra – „ būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams “. Keltinas šio įstatymo 2 str. numatyto lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą principo pažeidimo klausimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą reglamentavimą pakaitinis valstybės tarnautojas, kuriam yra sukakę 65 m. amžiaus, gali dirbti neribotą laiką. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu bei vertintina valstybės tarnautojų galimos diskriminacijos dėl amžiaus požiūriu. Pasiūlymas:
Patikslinti 9 str. 1 d. 3 p. ir jį išdėstyti taip:
3) „būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams“. Nepritarti Netikslinga atsisakyti išimties. 18.
23 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad į valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo, „ kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka), artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra atskleista, kokie asmenys yra priskiriami valstybės tarnautojo artimų giminaičių kategorijai. Pasiūlymas:
Atskleisti
„artimo giminaičio“ sąvoką, nuorodą pateikiant į Lietuvos Respublikos viešųjų
ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. Įvertinta
įstatyme nėra. 19. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-231611 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Valstybės tarnautojai turi teisę gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose ) <...> “. Nuostata „ir kitose komisijose (tarybose)“ antikorupciniu požiūriu yra ydinga, nes nėra aišku kokiose, kokio subjekto, kokiais klausimais sudarytose komisijose dirbantis valstybės tarnautojas turi teisę gauti darbo užmokestį/atlyginimą. Pasiūlymas :
Nuostatą „ir kitose komisijose (tarybose)“ sukonkretinti arba jos atsisakyti. Atsižvelgti 20.
2 Argumentai : Įstatymo projekte numatyta, kad „ Karjeros valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje karjeros valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per 17 kalendorinių dienų nuo karjeros valstybės tarnautojo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos“ . Keltinas klausimas dėl 17 kalendorinių dienų termino pasirinkimo, taip pat siekiant aiškumo rekomenduotina visame įstatyme suvienodinti terminų skaičiavimo tvarką, terminus skaičiuojant darbo dienomis arba kalendorinėmis dienomis. Pasiūlymas:
4 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje
“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą
reglamentavimą sprendimą perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas toje pačioje įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje vietovėje, turi teisę įstaigos vadovas vienašališku sprendimu.
Kadangi vienas iš valstybės tarnybos principų yra gerbti žmogaus teises ir laisves, priimant sprendimus, susijusius su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, kitą instituciją ar net kitą vietovę, turėtų būti raštiškas valstybės tarnautojo sutikimas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 20 str. 4 d. išdėstyti taip: „Kai yra tarnybinė būtinybė, karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo , esant rašytiniam valstybės tarnautojo sutikimui, turi teisę gali jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje“. Iš dalies pritarti
straipsnio 7 dalyje. 22. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-23205 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Karjeros valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi teisę jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimą perkelti valstybės tarnautoją į kitas pareigas kitoje įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje vietovėje, turi teisę priimti įstaigų vadovai. Antikorupciniu bei žmogaus teisių apsaugos ir pagarbos požiūriu nuostata, kai valstybės tarnautojui nežinant, apie jo perkėlimo į kitą įstaigą toje pačioje arba net kitoje vietovėje derinimą tarp įstaigų vadovų, bei nesant valstybės tarnautojo sutikimui, yra ydinga.
Kadangi vienas iš valstybės tarnybos principų yra gerbti žmogaus teises ir laisves, priimant sprendimus, susijusius su valstybės tarnautojo perkėlimu į kitas pareigas, kitą instituciją ar net kitą vietovę, turėtų būti raštiškas valstybės tarnautojo sutikimas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 20 str. 5 d. išdėstyti taip:
„Karjeros valstybės tarnautoją į pareigas
priėmęs asmuo , esant rašytiniam valstybės tarnautojo sutikimui, turi teisę gali jį laikinai perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, esančioje toje pačioje arba kitoje gyvenamojoje vietovėje, kai yra tarnybinė būtinybė ir institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina. Iš dalies pritarti
straipsnio 7 dalyje. 23. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-232010 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), laikinai negalinčio eiti pareigų, pareigas kitas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeltas, iki grįš negalintis eiti pareigų valstybės tarnautojas. Kitais atvejais laikinai perkeltas į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojas negali būti ilgiau negu vienerius metus per penkerius tarnybos metus. Šis reikalavimas netaikomas valstybės tarnautojo laikino perkėlimo, uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, atvejais. Kadencijai priimtas karjeros valstybės tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos “. 1. Nuostata yra dviprasmiška ir ydinga antikorupciniu požiūriu Įstatymo projekto 2 str.
4 d. numatyta, kad pakaitinis valstybės tarnautojas
atskleista nuostata „kitais atvejais“ ir neaišku kokie galimi kiti atvejai. Rekomenduotinas baigtinis tokių atvejų sąrašas, nes jo nesant, tokia nuostata laikytina korupcijos rizikos veiksniu. 3. Esant galimybei rekomenduotina atskleisti sąvoką „ karjeros valstybės tarnautojas laikinai negalintis eiti pareigų “. Pasiūlymas:
Tikslintinas tiek pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo, tiek karjeros valstybės tarnautojų perkėlimo į laikinai negalinčio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki grįš negalintis eiti pareigų ar bus priimtas naujas valstybės tarnautojas, reglamentavimas. Atsižvelgti 24.
2 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas , išskyrus pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją, priimtą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas , bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jo prašymu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes laikinai negalinčio eiti karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“ . 1. Nuostata ydinga antikorupciniu požiūriu, nes sistemiškai vertinant pakaitinio valstybės tarnautojo vaidmenį valstybės tarnyboje, manytina, jog pakaitinio valstybės tarnautojo paslaugomis yra naudojamasi tik tam tikrais kritiniais atvejais, pvz. iki kol į pareigas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas ar laikinai pakeičiamas negalintis eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojas. Todėl suprantamas nustatytas žemesnių reikalavimų pakaitiniam valstybės tarnautojui taikymas. Vertinant Įstatymo projekte 24 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą, darytina prielaida apie galimą pakaitinio valstybės tarnautojo nuolatinį darbą valstybės tarnyboje, kai, suėjus nustatytam terminui, jo prašymu jis gali būti keliamas vis į kitą karjeros valstybės tarnautojo pareigybę. Akivaizdu, kad tokiu atveju pakaitinio valstybės tarnautojo darbas tampa nuolatinio pobūdžio. 2. Įstatymo projekte nėra reglamentuotas tikslus ir konkretus pakaitinio valstybės tarnautojo statusas, karjeros galimybės, nėra sisteminio jo veiklos reglamentavimo. 3. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte vartojama sąvoka „pakaitinis valstybės tarnautojas“, o šiame straipsnyje kalbama apie „pakaitinį karjeros valstybės tarnautoją“.
Pasiūlymas: Tobulinti įstatymo projekto nuostatas, susijusias su reikalavimų pakaitiniam valstybės tarnautojui nustatymu ir aiškiai apibrėžiant pakaitinio valstybės tarnautojo darbą laikinai nesančio karjeros valstybės tarnautojo pareigose. Atsižvelgti
1 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Vertinama įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla“. 1. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto 24 str. 2 d. numatyta, jog pakaitinis valstybės tarnautojas priimamas „<...> į pareigas, iki <...> į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui“, taip pat sistemiškai vertinant pakaitinio tarnautojo statusą, darytina išvada, kad jis priimamas laikinai iki kol bus priimtas arba grįš į savo pareigas nuolatinis valstybės tarnautojas. Pakaitinio valstybės tarnautojo pagrindinis bruožas – laikinumas, tad nėra aišku kokiu tikslu, kokiais atvejais, kokį laiko tarpą išdirbęs pakaitinis valstybės tarnautojas bus vertinamas. Pasiūlymas:
Svarstyti ar nėra tikslinga atsisakyti pakaitinių valstybės tarnautojų vertinimo. Atsižvelgti 26.
81 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu: 1)valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga, taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba <...>
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad nesant nustatytų aiškių kriterijų kokiais atvejais ir kokiu būdu yra parenkama valstybės tarnautojo, įvertinto labai gerai įvertinimo būdas, kyla korupcijos rizikos grėsmė. Ypač dar ir dėl to, kad sprendimo dėl įvertinimo būdo priėmimo teisė palikta vienašališkai valstybės tarnautojo tiesioginiam vadovui. Jokia forma šiame procese nedalyvaujant labai gerai įvertintam valstybės tarnautojui, pažeidžiami valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų profesinės veiklos principai (viešumo, nešališkumo, atvirumo ir kt.) Pasiūlymas:
Tobulinti Įstatymo projekto nuostatas, nustatant, jog aiškius kriterijus/tvarką dėl valstybės tarnautojo įvertinimo būdo ir dydžio pasirinkimo numato pvz. įstaiga savo vidiniais teisės aktais. Atsižvelgti 27.
12 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma “. Kadangi valstybės tarnautojo veiklą įvertinusios vertinimo komisijos išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui yra neprivaloma, tokia nuostata yra korupcijos rizikos veiksniu. Pasiūlymas:
Nustatyti, jog į pareigas priimantis asmuo, nusprendęs neatsižvelgti į valstybės tarnautojo veiklą įvertinusios vertinimo komisijos išvadą, privalo pateikti motyvuotą paaiškinimą. Nepritarti
2 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Valstybės tarnautojui gali būti apmokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis <...>, kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. <...> Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius nei dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga.
Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gauna apmokėjimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas“. 1.Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškiai reglamentuota kokias atvejais valstybės tarnautojui gali būti/yra apmokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis; kaip yra sprendžiamas valstybės tarnautojo darbo laiko apskaitos klausimas, institucijos materialinių išteklių naudojimas; nėra įvertinama aplinkybė, kai valstybės tarnautojo pareiginėje instrukcijoje yra numatyta veikla (dalyvauti savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis) už kurią jis šio Įstatymo nustatyta tvarka turėtų gauti darbo užmokestį. 2. Antikorupciniu požiūriu yra ydinga nuostata suteikianti ypač didelę diskrecijos teisę įstaigos vadovui nustatyti apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius.
Pasiūlymas: Nuostatos tiek dėl apmokėjimo valstybės tarnautojui už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis, tiek dėl įkainių ir kitų esminių sąlygų nustatymo turi būti tobulinamos, nustatomi aiškūs kriterijai. Atsižvelgti
23 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad „ Valstybės tarnautojai skatinami <...> 1–2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus). Ši nuostata laikytina korupcijos rizikos veiksniu, nes niekur nėra atskleista asmeninio išskirtinio indėlio sąvoka, nėra numatyta šios skatinimo priemonės kriterijų, apie paskatinimą šia priemone viešinimo tvarka, o sprendimą dėl šio skatinimo būdo vienasmeniškai priima įstaigos vadovas. Pasiūlymas:
Nustatyti, jog skatinimo už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius tvarka nustatoma pvz. Vyriausybės nutarimu (taip kaip numatyta 29 str. 2 d. 5 p., jog vienkartinė piniginė išmoka skiriama Vyriausybės nustatyta tvarka) arba įstaigos vidiniais teisės aktais. Nepritarti Paliekama įstaigos vadovo diskrecijai. 30. 8. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-233162 Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu laikoma „ valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas“ . Keltinas klausimas kodėl iš kitos neviešintinos informacijos (ikiteisminio tyrimo duomenys, banko paslaptis, asmens duomenų paslaptis ir kt.) yra išskiriamas komercinės paslapties atskleidimas.
Pažymėtina, kad valstybės tarnautojas atlikdamas jam pavestas funkcijas turi saugoti tarnybos paslaptį, kurią sudaro tiek komercinė, tiek kita nevieša informacija. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 31 str. 6 d. 2 p. išdėstyti taip: „valstybės , ar tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas“. Pritarti
63 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu laikoma „ korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinti veika , susijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra reglamentuojama kokie asmenys ir kokiais duomenimis remiantis turi teisę nuspręsti, kad valstybės tarnautojo veika turėjo korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.
Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 str. reglamentuojama „ Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos
p. nuostatas. Atsižvelgti
612 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu pažeidimu laikoma „ kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams
“. Atkreiptinas dėmesys, kad nesant baigtiniam
šiurkščių pažeidimų sąrašui, paliekama teisė institucijos vadovui interpretuoti galimą valstybės tarnautojo pažeidimą ir taikyti sankciją – atleidimą iš užimamų pareigų. Pasiūlymas: Atsisakyti Įstatymo projekto 31 str. 6 d. 12 p.
12) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos principams“. Iš dalies pritarti Patikslintas šis straipsnio punktas, nustatyti kriterijai. 33. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-23331 Argumentai: Įstatymo projekte numatyta, kad tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios: „1) valstybės tarnautojas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą
<...>
6) tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo“. 1. Sąlyga „nedelsdamas“ yra nekonkreti, todėl sudaro sąlygas ją interpretuoti. 2. Sąlyga „dėl nėštumo“, kaip tarnybinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taisytina, pakeičiant į „nėščia moteris“ Pasiūlymas:
aiškius sąvokos „nedelsdamas“ kriterijus (pvz. numatant, kad valstybės tarnautojas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą iki jo paaiškėjimo momento ar pan.)
projekto 33 str. 1 d. 6 p. išdėstyti taip: „6) tarnybinį nusižengimą padarė moteris dėl nėštumo nėščia moteris “. Iš dalies pritarti Patikslinta straipsnio dalis, jog nėštumas turėjo turėti įtakos nusižengimo padarymui. 34. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-23351 Argumentai: Įstatymo projekto
Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą“. Tačiau šio straipsnio 1 d. nurodoma, kad „ Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka“ . Atkreiptinas dėmesys, kad straipsnio pavadinime nėra minima darbo sutartis, o 1 d. numatyta, kad darbdavys atlygina žalą valstybės tarnautojui tik tais atvejais, kai neteisėtu sprendimu neleido valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 35 str. 1 d. išdėstyti taip: „1. Valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga turi atlyginti valstybės tarnautojui neteisėtu sprendimu neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka“. Įstatymo projekto 35 str. 3 d. išdėstyti taip:
„Įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo
turi teisę reikalauti panaikinti neteisėtą sprendimą leisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir spręsti įstaigos vadovo atsakomybės klausimą“. Nepritarti Nesiūlyta keisti 17 straipsnio, kuriame numatyta, jog leidimas dirbti kita darbą išduodamas tik darbui pagal darbo sutartį. 35. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-233821 Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta, kad Valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu „ dėl valstybės tarnautojo yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir valstybės tarnautojas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus . Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo nedarbingumo ar atostogų laikas). Manytina, kad valstybės tarnautojas trukdantis ar siekiantis paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus, tai daro sąmoningai, todėl siekiant objektyvaus tarnybinio tyrimo rezultato jis turėtų privalomai būti nušalintas nuo pareigų. Pasiūlymas:
Perkelti Įstatymo projekto 38 str. 2 d.
p. į šio straipsnio 1 d., kurioje numatyti atvejai, kai valstybės tarnautojas privalo būti nušalintas nuo pareigų. Nepritarti Netikslinga visais atvejai pradėjus pažeidimo tyrimą ar patikrinimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų. Nustatyti pakankami kriterijai nušalinimui (trukdo ir siekia paveikti rezultatus). 36. Seimo Antikorupcijos komisija, 2018-05-23441 Argumentai:
Įstatymo projekte numatyta, kad „ Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu“, tačiau nenurodytas laikotarpis (pvz. per vienerius metus). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 44 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienerius darbo metus dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu“. Iš dalies pritarti Nuostata suformuluota kiek kitaip, bet siūlymas iš esmės perkelta. 37. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-308 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 8 projekto straipsnis reglamentuoja ne tik valstybės tarnautojų, bet ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, siūlome tikslinti 8 straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Siūlome tikslinti 8 straipsnio pavadinimą jį išdėstant taip: „ Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį bei gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičius , bei pareigybių aprašymai ir sąrašai.“
reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-3026 2N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 67 pastabą siūlome patikslinti projekto 26 straipsnį. Pasiūlymas: Papildyti 26 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant valstybės tarnautojo apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro valstybės tarnautojo pareiginė alga, priemoka už pavadavimą ir priedas už tarnybos stažą . “ Iš dalies pritarti Nuostata suformuluota kiek kitaip, bet pasiūlymui iš esmės pritarta. 39. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-3027 5 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 70 pastabą, siūlome tikslinti 27 straipsnio 5 dalį, derinant ją su Darbo kodekso nuostatomis. Pasiūlymas: Papildyti 27 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “
5Valstybės tarnautojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką tarnautojui nustatytą darbo laiko normą ; gautas darbo valandos arba darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“ Pritarti
1 Argumentai: Įstatymo projekte nustatyta, kad už pavadavimą priemokos dydis negali viršyti 40 procentų pareiginės algos. Tačiau nėra nustatyta apatinė riba, kiek mažiausiai gali būti skiriama už kito asmens pavadavimą pareiginės algos procentų. Pasiūlymas: Siūlome 28 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
1Valstybės tarnautojui mokama priemoka už pavadavimą, kai jam raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas .
Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip viršyti
ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui.“
reikalų ir darbo komitetas,
22 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 87 pastabą, siūlome tikslinti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Papildyti 38 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų. Šiuo atveju valstybės tarnautojas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas valstybės tarnautojo nedarbingumo ar atostogų laikas) . “
reikalų ir darbo komitetas,
2 Argumentai: Siekiant suderinti projekto nuostatas su Darbo kodekso nuostatomis ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 88 pastabą, siūlome tikslinti projekto 39 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras .
Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu) . “
reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: Iš dalies pritariant seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl nemokamų atostogų iš dėstymo laike, siūlome tikslinti 44 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 44 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
iki ne ilgiau
per vienerius darbo metus dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas:
Nr. XIIIP-1596(2) ir Komiteto išvadoms; 7.1.2. įstatymo projektą Nr. XIIIP-1596 sujungti su įstatymo projektu XIIIP-955(3). 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-132 Argumentai: Įvertinus Teisės departamento pastabas ir pateiktus pasiūlymus pateikiame patobulintą tą straipsnį. Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
valstybės tarnautojas, priimtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai. 2. Karjeros valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje. 3. Lygiavertės pareigos – tai pačiai įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupei priklausančios pareigos. 4. Pakaitinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, iki šio įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, taip pat valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją. 5. Piktnaudžiavimas tarnyba
priėmusio pasirinkusio valstybės politiko, Lietuvos Respublikos Seimo frakcijos seniūno ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui. 6. 7.
reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas, nustatantys priėmimo į valstybės tarnybą, tarnybos atlikimo, darbo užmokesčio, socialinių garantijų, atleidimo, atsakomybės ir kitas su tarnybos ypatumais susijusias sąlygas , ir (ar) turintis viešojo administravimo įgaliojimus jam nepavaldžių asmenų atžvilgiu . 7. 8. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos
Pirmininko, Seimo nario, Ministro Pirmininko, ministro, savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero (toliau – savivaldybės meras) , savivaldybės mero pavaduotojo pareigas. 9. 10. Valstybės tarnautojas
komitetas, 2018-06-133 Įvertinę Teisės departamento pastabas Nr.
10-15 pastabas, bei siekdami teisinio aiškumo, siūlome iš įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies išbraukti valstybės tarnybos tarnybos principus, nes jie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Konstitucijos 33 straipsnis, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme ir kt.). Politinio neutralumo principą siūlome priskirti diplomatų veiklos principams. Taip pat įvertinę VVSK sudarytos darbo grupės, nagrinėjančios valstybės tarnautojų ir kitų viešajame sektoriuje dirbančių asmenų veiklos ir etikos klausimus, pasiūlymus, siūlome patikslinti atsakomybės, nesavanaudiškumo, nešališkumo, pagarbos žmogui ir valstybei bei viešumo principus. Darbo grupės teikimu, taip pat į straipsnį siūlome įtraukti teisingumo, pavyzdingumo ir politinio neutralumo principus bei atskleisti jų turinį. Straipsnio 2 dalyje siūlome nustatyti, jog valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip ji yra įgyvendinama. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Pagrindiniai valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų profesinės veiklos ir tarnybinės etikos principai
pagrindiniais principais:
1) lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą ;
2) viešojo intereso pirmenybės prieš privatų interesą;
3) viešumo;
4) neutralumo politinio proceso dalyvių atžvilgiu (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
5) viešojo intereso tęstinumo garantavimo pasikeitus politinei valdžiai;
6) teisės viršenybės ir teisėtumo. 2 . Pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:
1) atsakomybė.
Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, ir rūpintis valstybės ir visuomenės gerove , naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;
2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;
3) efektyvumas. Valstybės tarnautojas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;
4) kūrybingumas. Valstybės tarnautojas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;
5) lankstumas. Valstybės tarnautojas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų, technologijų, technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;
6) lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti;
7) nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims ( sutuoktiniui, partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui) ; tarnauti išimtinai visuomenės interesams ;
nešališkumas.
Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;
9) padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas;
10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;
11) pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais asmenimis, visomis situacijomis veikti profesionaliai; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti;
Valstybės tarnautojas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu; pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams);
13) profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;
14) teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų ir politinių pažiūrų; būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, pareiškimus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis; naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;
15) viešumas ir skaidrumas . Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį. 2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, vadovaudamasis šiame įstatyme įtvirtintais valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principais yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą valstybės ar savivaldybės institucijoje, įstaigoje ar įstaigų sistemoje ir kontroliuoja, kaip tarnybinės etikos politika įgyvendinama.“ Pritarti 3.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-135 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir gautus pasiūlymus, patikslintas įstatymo projekto 5 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, jog įsigaliojus įstatymui dalis darbuotojų bus ištarnybinta ir dirbs tose pačiose valstybės ar savivaldybės institucijose ar įstaigose, nustatoma, kad jiems taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Šis reikalavimas bus taikomas visiems, einantiems aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančias ir atsakingas pareigas (kuriems taikomas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, A lygio pareigybės). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo taikymas
įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis . 2. Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams ir Vyriausybės priimamiems bei Ministro Pirmininko skiriamiems pareigūnams taikomi šio Įstatymo 36 ir 37 straipsniai. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui šis Įstatymas taikomas be išlygų, o Seimo kancleriui – su Lietuvos Respublikos Seimo statute numatytomis taisyklėmis. 2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas .
Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams, kitiems Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybės pareigūnams, Vyriausybės priimamiems ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams taikomi šio įstatymo 4,
valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi šio įstatymo 4,
straipsniai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams , dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kurie užima Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytas A lygio pareigybes, taikomas šio įstatymo 4 straipsnis. 5. Jeigu šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyt ų asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyti specialieji nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja specialių įstatymų nuostatos. 46 .
4
6. Šis įstatymas netaikomas:
2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;
3) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;
6) viešųjų įstaigų darbuotojams;
iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus darbuotojus ;
9) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
10) statutiniams valstybės tarnautojams. 5. 7 . Priimant į seniūno pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek priėmimo į seniūno pareigas sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.“
komitetas, 2018-06-136 Argumentai: Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, Valstybės tarnybos įstatyme siūlome numatyti galimybę sudaryti kolektyvines sutartis ir įtvirtinti jų rūšys. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
taikymas valstybės tarnautojams ir kolektyvinės sutartys valstybės tarnyboje
socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoti šiame įstatyme nereglamentuoja šis įstatymas . 2. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. 3.
kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kt.), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės rašytinis susitarimas, kuriame nustatomi Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. 4. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. “
komitetas, 2018-06-138 Argumentai: Siūlome redakciškai patikslinti 8 straipsnį įvedant santrumpas ir keičiant straipsnio pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį bei gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, skaičius bei pareigybių aprašymai ir sąrašai1 .
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis) , pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje kanceliarijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) , pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių skaičių) ; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) (toliau – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis) , pareigybių skaičių tvirtina: Seimo valdyba – Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose; Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo – Respublikos Prezidento institucijoje kanceliarijoje ir Respublikos Prezidentui atskaitingose institucijose; Vyriausybė – Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, Vyriausybės atstovų tarnybose, ministrų valdymo sritims nepriskirtose valstybės institucijose ir įstaigose ir bendrą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) , pareigybių skaičių atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose (išskyrus bendrą didžiausią leistiną Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių skaičių) ; ministrai – jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose. Ministrai, tvirtindami didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) , pareigybių skaičių jų valdymo sritims priskirtose atskirose įstaigose prie ministerijų bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose, negali viršyti Vyriausybės patvirtinto bendro didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis , pareigybių skaičiaus atitinkamų ministrų valdymo sritims priskirtose įstaigose prie ministerijos bei kitose priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose.
Didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičių savivaldybės institucijose ir įstaigose tvirtina savivaldybės taryba. Nacionalinės teismų administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių, suderinęs su steigėju su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija , tvirtina Nacionalinės teismų administracijos direktorius. 2.
tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų ar savivaldybės biudžeto (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) , pareigybių poreikis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais kriterijais. 3. Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika. 4. Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus ir sąrašus tvirtina:
įstaigų vadovai;
3) prokuratūros sistemos – generalinis prokuroras;
ir jų pavaduotojų – Vyriausybė ar jos įgaliotas ministras;
administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;
6) valstybės institucijų ir įstaigų vadovų – juos į pareigas priėmęs priimantis asmuo arba juos į pareigas paskyrusios kolegialios institucijos vadovas. 5. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 priede arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme valstybės tarnautojo pareigybė nurodoma pagal kitą įstatymą.“
komitetas, 2018-06-139 Argumentai: Siūlome pagal Teisės departamento pastabas ir gautus pasiūlymus patikslinti 9 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai 1. Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;
universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą . 2.
valstybės tarnautojo pareigas negali būti priimtas asmuo:
1) jeigu iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš šio įstatymo 53 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš asmens, siekiančio tapti valstybės tarnautojo statuso tarnautoju , užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų paaiškėja, kad asmuo neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;
2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;
3) kurio sutuoktinis, partneris (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ) , sugyventinis, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis) , artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais;
4) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje ;
5) kitų įstatymų nustatytais atvejais. 3. Asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso tapti valstybės tarnautoju , turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautoju tarnautojo statuso , ar valstybės tarnautojas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, asmuo, siekiantis tapti valstybės tarnautojo statuso tarnautoju , į valstybės tarnautojo pareigas nepriimamas, o valstybės tarnautojas atleidžiamas iš valstybės tarnautojo pareigų. 4.
4. Be to, Į valstybės tarnautojo pareigas priimami asmenys turi atitikti specialiuosius reikalavimus, nustatytus teisės aktuose ar pareigybės aprašyme. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. 5. Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialusis reikalavimas atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ar reikalavimus, būtinus suteikiant teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, kandidatūra patikrinama iki asmens pripažinto laimėjusiu konkursą, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas arba iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas, į kurias šio Įstatymo nustatyta tvarka priimama be konkurso . Į valstybės tarnautojo pareigas asmuo yra priimamas, kai teisės aktų nustatyta tvarka priimamas sprendimas, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba suteikta teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo.“
komitetas, 2018-06-1311 N Argumentai: Su valstybės tarnautojų priėmimu susiję klausimai yra priskiriami Įstatymo leidėjo kompetencijai ir Įstatyme turėtų būti nustatytos pagrindinės centralizuoto priėmimo nuostatos, kurios sukonkretinamos įstatymo įgyvendinamąjame teisės akte. Konstitucinis Teismas ne kartą pabrėžė, kad Seimas neturi teisės pavesti Vyriausybei ar kuriai nors kitai institucijai įgyvendinti jo konstitucinę kompetenciją (inter alia 2002 m. sausio 14 d., 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. gegužės 26 d. nutarimai).
Įstatymo projektui stokojant teisinio aiškumo, siūlome įstatymą papildyti nauju 11 punktu, kuriame būtų aptarti centralizuoto priėmimo klausimai. Taip pat svarbu užtikrinti, jos valstybės institucijos ar įstaigos vadovas turėtų tam tikrą diskreciją žmogiškųjų išteklių pasirinkimo srityje. Pasiūlymas:
Keičiamą įstatymą papildyti nauju 11 straipsniu ir atitinkamai pernumeruoti kitus keičiamo įstatymo straipsnius: „
konkursus į įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų bei atrankas į pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga . 2. Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas priimančiam asmeniui Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus. 3. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas. 4. Vyriausybės įgaliota įstaiga atrenka valstybės tarnautojus į šio straipsnio 2 dalyse nenurodytas valstybės tarnautojų pareigas. 5. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys dalyvauja centralizuoto konkurso procedūrose. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka konkurso metu stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ar darbo tarybos atstovai bei kiti visuomenės atstovai. “ Pritarti 8.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-1314 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir norėdami suteikti politikams įrankį patikrinti pasirenkamo asmens nepriekaištingą reputaciją, siūlome 2 straipsnio dalyje numatyti nuorodą į įstatymo 4 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1314 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas
valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos pasirinkimu. 2. Už Asmenų, priimamų pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, atsako privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas. 3. Vykdydamas šio straipsnio2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo
numaty ta teise. “
komitetas, 2018-06-1315 Argumentai: Komitetas siūlo nustatyti, kad įstaigų vadovų kadencijos būtų 5 metai. Tokiu būdu būtų užtikrintas sisteminis valstybės požiūris į skirtingų grupių įstaigų vadovų skyrimą. Atsižvelgiant į vietos savivaldos specifiką, siūloma nustatyti, kad Vietos savivaldos įstatyme gali būti nustatytas specialus įstaigų vadovų kadencijų reglamentavimas. Straipsnis tikslintinas ir pagal Teisės departamento pastabas.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1415 straipsnis. Priėmimas į įstaigų vadovų pareigas
pareigas priimama45 metų kadencijai konkurso būdu arba įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Asmuo negali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo kadencijų klausimai reglamentuojami Vietos savivaldos įstatyme. Įstatymų nustatytais atvejais į įstaigų vadovų pareigas priimama politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. 2. Konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 4 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Konkurso metu tikrinamas asmens tinkamumas eiti įstaigos vadovo pareigas, įvertinamos asmens turimos kompetencijos ir gebėjimai atlikti įstaigos vadovo pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas. 3. Konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai skelbiami ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki įstaigos vadovo kadencijos pabaigos. 4. Tais atvejais, kai įstaigos vadovo pareigos lieka laisvos nepasibaigus įstaigos vadovo kadencijai arba įsteigus naują pareigybę , konkursas į įstaigos vadovo pareigas skelbiamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo dienos. Konkursas turi būti baigtas ir jo rezultatai paskelbti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo konkurso paskelbimo dienos. 5. Be konkurso į įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) pareigas gali būti priimama šio įstatymo 17 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytais atvejais ir tvarka.“ Pritarti 10.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-1316 Argumentai: Dėl politinio neutralumo principo įgyvendinimo Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti ( inter alia
2015-11-04 nutarimuose yra išaiškinęs, jog „įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti tam tikrus reikalavimus, kuriais būtų ribojama tokia valstybės tarnautojų su valstybės tarnyba nesusijusi veikla – kitas darbas (verslas), taip pat politinė, visuomeninė veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir valstybės tarnautojų privačiųjų interesų konfliktą, sudarytų prielaidas valstybės tarnybos teikiamas galimybes panaudoti ne viešajam interesui garantuoti, bet asmeniniais interesais, trukdytų valstybės tarnautojams atlikti tarnybos pareigas arba kenktų valstybės tarnybos arba atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos autoritetui, jas diskredituotų. Iš Konstitucijos išplaukia, kad valstybės tarnyba, kaip profesinės veiklos sistema, turi būti nešališka, neutrali politinio proceso dalyvių atžvilgiu, valstybės tarnybos sistema turi būti organizuota ir veikti taip, kad būtų užtikrinamas viešojo intereso garantavimo tęstinumas pasikeitus politinei valdžiai . Pagal Konstituciją valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos politinei veiklai ; įstatymų leidėjas turi pareigą tai užtikrinti įstatymu .
Valstybės tarnautojai neturi teikti kokių nors pirmenybių kuriems nors asmenims dėl jų politinių, moralinių, religinių ar kitokių pažiūrų, įsitikinimų ar veiklos arba kitokio jų statuso. Priešingu atveju būtų nukrypstama ir nuo konstitucinio visų asmenų lygiateisiškumo principo, draudžiančio asmenų diskriminaciją ar privilegijų jiems teikimą.“ Pagal Politinių partijų įstatymą, politinė partija tai „pagal šį įstatymą įsteigtas pavadinimą turintis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti savo narių politinius interesus, padėti reikšti jų politinę valią, siekti dalyvauti įgyvendinant valstybės valdžią ir savivaldos teisę“. Valstybės tarnautas vykdo institucijai ar įstaigai pavestas viešojo administravimo funkcijas arba padeda valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims vykdyti jiems nustatytas funkcijas. Įvertinus nurodytą Konstitucinio teismo jurisprudenciją ir siekiant garantuoti Konstitucijos 5 ir 35 straipsnių nuostatų pusiausvyrą, siūlome nustatyti, jog įstaigų vadovai ir vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai, eidami pareigas turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ar organizacijose pareigų ėjimo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, jog įstaigų vadovai ir vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai yra atsakingi už įstaigai ar struktūriniam padaliniui keliamų užduočių vykdant valstybines funkcijas įgyvendinimą, jiems pagrįstai turi būti keliami aukštesni profesionalumo ir politinio neutralumo reikalavimai. Atsižvelgiant į Teisės departamento 97 pastabą dėl vadovų ir neturinčių vadovavimo funkcijų pareigybių priskyrimo vienai pareigybių grupei, siūlome Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede pareigybių grupėse išskirti vadovaujančių pareigybių pogrupius, atitinkamai jiems numatant didesnes pareiginių algų šakutes.
Tokiu būdu papildomai būtų užtikrintas vadovaujantiems valstybės tarnautojams taikomų papildomų ribojimų proporcingumas. *Taip pat tikslintinos formuluotės, atsižvelgiant į Komiteto patobulintą 3 straipsnyje vartojamą formuluotę
„valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai“.
* Asmenį priimant į valstybės tarnautojo pareigas yra nustatyti instrumentai patikrinti jo atitiktį įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatytiems nepriekaištingos reputacijos reikalavimams: pildoma deklaracija ir į pareigas priimančio asmens teisė kreiptis į institucijas ar įstaigas. Siūlome sustiprinti šį institutą numatydami ir pareigas einančio valstybės tarnautojui pareigą informuoti į pareigas priimantį asmenį apie paaiškėjusius duomenis, dėl kurių jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1516 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigos 1.
Valstybės tarnautojai privalo:
1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;
2) būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;
3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;
4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis;
5) laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba ;
6) laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių;
7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;
informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;
9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;
tarnautojo pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą, dirbamą turint valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens leidimą šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai ne trukdys valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas , taip pat savivaldybės tarybos nario ir profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą;
ir politinėse organizacijose (taikoma einantiems valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus);
duomenų, dėl kurių valstybės tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nedelsiant apie juos informuoti į pareigas priimantį asmenį. 2. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų pareigų.“ 11.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-1317 Argumentai: Įvertinę Teisės departamento 48-53 pastabas, Nacionalinio profesinių sąjungų susivienijimo ir Lietuvos valstybės tarnautojų, valstybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymus dėl valstybės tarnautojo teisės dalyvauti profesinių sąjungų veikloje siūlome, Komiteto bei Seimo narių ir suinteresuotų asmenų pasiūlymus dėl kvalifikacijos kėlimo teisinio reguliavimo, siūlome tikslinti 16 straipsnį. Taip pat pagal Seimo nario Rimanto Jono Dagio pasiūlymą, siūlome numatyti karjeros valstybės tarnautojo teisę į karjerą pagal turimą kvalifikaciją. Taip pat Projekte siūlome įtvirtinti pretendentų į valstybės tarnybą rezervą, vadinamąjį pool‘ą. Jis nuo esamo valstybės tarnautojų rezervo skirtųsi tuo, kad į jį asmenys būtų įtraukiami jų pačių prašymu, o buvimas jame suteiks teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose supaprastinta tvarka 6 mėnesius. Į pool‘ą bus įtraukiami gerai centralizuotame konkurse pasirodę, bet jo nelaimėję, asmenys, 2 metus pakaitinių valstybės tarnautojų buvę asmenys, iš valstybės tarnybos dėl pareigybės naikinimo atleisti asmenys ir turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą asmenys. Taip pat numatyta teisė į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpintu kokybiškais pareigybės funkcijoms atlikti reikalingais įrankiais ir priemonėmis. Komitetas siūlo tikslinti profesinėms sąjungoms numatytą garantiją ir numatyti jų nariams iki 16 valandų darbo laiko per mėnesį būti atleistiems nuo tiesioginio darbo profsąjungų veiklai atlikti. Šiam tikslui numatytas maksimalus 100 valandų skaičius per metus, kuris kolektyvinėse sutartyse gali būti suderėtas ir didesnis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1617 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės 1.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis); c b ) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku; d c ) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų; e d ) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus) ;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones – į kompensaciją už jų naudojimą.
Valstybės tarnautojai turi teisę:
1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:
a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);
b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis); c b ) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku; d c ) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės arba savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir tikslais susijusi veikla, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas valstybės tarnautojo darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų; e d ) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;
2) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;
3) į valstybinio socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;
4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;
5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant šiame įstatyme nustatytus apribojimus) ;
6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;
7) būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais ;
8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;
valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;
10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones – į kompensaciją už jų naudojimą. 2.
nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų , – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;2 ) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų,
išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų,
Teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes ar žemesnes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl šių priežasčių atsistatydinę asmenys:
paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų , – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su netinkamu pareigų vykdymu, nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;2 ) dėl darbo viešojo administravimo srityje tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė institucija) arba užsienio valstybės institucijoje savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų,
išvykimo kartu su pagal šį įstatymą ir kitus teisės aktus priimtu, perkeltu, paskirtu arba išrinktu darbui užsienyje sutuoktiniu (išskyrus diplomato statusą turintį sutuoktinį) savo noru atsistatydino iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų,
karjeros valstybės tarnautojo statusą – Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į eitas arba, jeigu nėra galimybės, kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – ir teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą
galimybės, kitas lygiavertes įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo įstatymuose nustatytai kadencijai) pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje – turi:
1) diplomatų sutuoktiniai, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo arba įstaigos vadovo pareigų dėl išvykimo kartu su sutuoktiniu, paskirtu dirbti užsienyje, – per 3 mėnesius po sutuoktinio perkėlimo laikotarpio pabaigos arba per 3 mėnesius nuo prašymo atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą arba įstaigos vadovo statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio perkėlimo laikotarpiui ;
2) asmenys, kurie atsistatydino savo noru iš karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigų dėl terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo pagal Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalį, – per
tarnybos sutarties pasibaigimo. 4.
(išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo įstatymuose nustatytai kadencijai ) statusą, nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės ar žemesnės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Vyriausybės nustatyta tvarka 3 mėnesius siūlomos lygiavertės karjeros valstybės tarnautojo pareigos toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys priimami į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir jiems siūlomos pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Asmenys, siekiantys atkurti įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo statusą, gali būti priimti į šias pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje siūlomos pareigos, patikrinus jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodyti asmenys, kurie buvo priimti įstatymų nustatytai kadencijai, pagal šią dalį į pareigas priimami ne ilgiau kaip likusiai kadencijos daliai. 6. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų vertinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo klausimus, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki1016 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis , tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų.
Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus. 7. V alstybės tarnautojų Pretendentų rezervą, kurį sudaro asmenys, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka turintys teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, nelaimėję centralizuoto konkurso, bet gerai pasirodę pretendentai , pasibaigus priėmimo laikui, atleisti ne mažiau kaip
ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai, administruoja Vyriausybės įgaliota institucija įstaiga . Į pretendentų rezervą įtraukti asmenys, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, 6 mėnesius nuo šioje straipsnio dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo momento, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka. Asmenys, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, į pretendentų rezervą įtraukiami jų pačių prašymu. 8. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų valstybės tarnautojų teisių. “
12Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2018-06-1318 Argumentai: Redakciškai tikslintinas straipsnis. 3 dalies tikslinimu siekiama mažinti administracinių procedūrų kiekį. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisė
dirbti kitą darbą 1.
Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą . 2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs priimantis asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose , leidimas galioja iki projekto pabaigos.
Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį į pareigas priimantis asmuo, be valstybės tarnautojo atskiro prašymo, įvertina šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir prima sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį. 4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį atšaukiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo pagal darbo sutartį, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.“
komitetas, 2018-06-1320 Argumentai: Valstybė, priimdama asmenis į valstybės tarnybą kelia jiems atitinkamus kvalifikacijos reikalavimus. Pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotą valstybės tarnautoją yra vienas iš valstybės tarnybos prioritetų. Per valstybės tarnautojams nustatomus veiklos principus, iš valstybės tarnautojo yra reikalaujama domėtis naujovėmis, būti lanksčiu, ieškoti gerosios praktikos pavyzdžių, ja dalintis ir kt.
Kad valstybės tarnautojui būtų aišku, kokias sritis valstybė tam tikru laikotarpiu laiko prioritetinėmis jam keliant kvalifikaciją, siūlome nustatyti pareigą Vyriausybei tvirtinti valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus. Taip pat siūloma nustatyti, kad jei kvalifikacijos kėlimas susijęs su Vyriausybės nustatytais prioritetais arba įgyvendinant valstybės institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui valstybės tarnautojui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, kvalifikacijos kėlimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat sudaroma galimybė kitais atvejais susitarus su į pareigas priimančiu asmeniu kvalifikacijos tobulinimą finansuoti šiais būdais: 1) institucijos ar įstaigos lėšomis; 2) institucijos ar įstaigos ir valstybės tarnautojo lėšomis; 3) tik valstybės tarnautojo asmeninėmis lėšomis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1920 straipsnis. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas
kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato Vyriausybė. 2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. 2.
nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai, kurioje valstybės tarnautojas eina pareigas, tikslus ir uždavinius, atsiradus poreikiui valstybės tarnautojui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų ir (ar) valstybės tarnautojo lėšų. “
komitetas, 2018-06-1322 N Argumentai: Įstatymo projekte nustatomas analogiškas galiojančiam teisinis reguliavimas dėl pakaitinių valstybės tarnautojų priėmimo. Valstybės tarnautojas laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba atranką į aukštesnės kategorijos pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas atleidžiamas iš pakaitinio valstybės tarnautojo pareigų, su juo atsiskaitoma (išmokama kompensacija už nepanaudotas atostogas, darbo užmokestis, pranešama Sodrai apie atleidimą) ir kitą dieną priimamas į pareigas iš naujo (pranešima Sodrai, iš naujo pradedamas skaičiuoti atostogų laikotarpis). Kadangi asmuo minėtais atvejais toliau tęsia tarnybą toje pačioje įstaigoje ir įgyvendinant teisę į karjerą, tikslinga numatyti galimybė pakaitiniam valstybės tarnautojui laimėjus konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba atranką į aukštesnes pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas į jas būti perkeltam į pareigas priimančio asmens sprendimu. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 22 straipsniu ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pernumeruoti kitus keičiamo įstatymo straipsnius: „
perkėlimas į kitas valstybės tarnautojo pareigas laimėjus atranką ar konkursą
tarnautojas, laimėjęs konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į laimėtas pareigas pateikimo dienos perkeliamas į šias pareigas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu. 2. Pakaitinis valstybės tarnautojas, atrinktas į aukštesnes pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo prašymo perkelti jį į šias pareigas pateikimo dienos perkeliamas jį į pareigas priimančio asmens sprendimu. 3. Pakaitinį valstybės tarnautoją, laimėjusį konkursą ar atranką į kitas valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į pareigas priima šioje institucijoje ar įstaigoje į pareigas priimantis asmuo, gavęs valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurioje pakaitinis valstybės tarnautojas ėjo pareigas, sprendimą dėl pakaitinio valstybės tarnautojo perkėlimo į valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, kurioje valstybės tarnautojas laimėjo konkursą ar atranką. Šioje dalyje nurodytas sprendimas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje pakaitinis valstybės tarnautojas ėjo pareigas, priimamas ne vėliau kaip per
į laimėtas pareigas šiai institucijai ar įstaigai pateikimo dienos. “
komitetas, 2018-06-1327 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Komitete gautus pasiūlymus siūlomas tikslinti 29 straipsnis.
Užtikrinamas profsąjungų ir darbo tarybų dalyvavimas vertinimo procedūrose. Papildomai numatyta galimybė valstybės tarnautojo veiklą įvertinus nepatenkinamai jį perkelti į žemesnes pareigas arba, sumažinus pareiginę algą, sudaryti 2-6 mėnesių veiklos gerinimo planą, po kurio tarnautojo veiklai nepagerėjus, su juo būtų atsisveikinama. Numatomi neeilinio vertinimo atvejai. Esant valstybės tarnautojo ar į pareigas priimančio asmens prašymui, numatomas Valstybės tarnybos departamento (Vyriausybės įgaliotos įstaigos) dalyvavimas vertinimo komisijos darbe. Savivaldybių kontrolieriams nustatoma speciali taisyklė, suteikianti galimybę jų vertinimo komisijos nariais kviesti tam tikrų institucijų ar įstaigų atstovus. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2527 straipsnis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas
pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, tarnybinė veikla. 2. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau – įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. 3.
padalinio vadovą) tarnybinės veiklos ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis. 4. Valstybės tarnautojo tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais, jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus eina pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 5. Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas. V alstybės tarnautojas turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginio vadovo atliekamame jo vertinime. 6. Įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar pakaitinio valstybės tarnautojo vadovas (toliau – tiesioginis vadovas) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina:
1) labai gerai;
2) gerai;
3) nepatenkinamai. 7. Kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu. 8.
įvertinama labai gerai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga , taikant ne mažiau kaip 0,5 ir ne daugiau kaip 1,5 didesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto didžiausio koeficiento, arba
2) valstybės tarnautojui gali būti taikomos šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytos skatinimo priemonės, arba
3) karjeros valstybės tarnautojas, išskyrus kadencijai priimtą valstybės tarnautoją, gali būti perkeliamas į aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus pareigas, kurioms įstatymais yra nustatyta kadencija, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. 9.
nepatenkinamai, tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu:
1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma mažesnė pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas, arba
žemesnes pareigas toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje;23 ) valstybės tarnautojas gali būti atleistas iš pareigų (išskyrus Vyriausybės ar savivaldybės įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, vadovus) ;
4) valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, pasibaigus jo tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai. 10. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu arba, esant valstybės tarnautojo prašymui nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančios kolegialios institucijos vadovo sprendimu gali būti atliekamas neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas. Valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai ir nustačius mažesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas. 11.
neeilinis vertinimas atliekamas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ar įstaigos vadovą į pareigas priimančio kolegialios institucijos vadovo sprendimu šiais atvejais:
1) tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu;
2) valstybės tarnautojo prašymu nustatyti jam didesnę pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą;
3) valstybės tarnautojo prašymu perkelti jį į aukštesnes pareigas;
4) jeigu kasmetinio vertinimo metu valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo įvertinta nepatenkinamai ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos rezultatų gerinimo planas. 11. 12 . Neeilinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo valstybės tarnautojo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai yra nustatomas trumpesnis veiklos rezultatų gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu valstybės tarnautojas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, kurioje yra vertinama jo tarnybinė veikla. 12 . 13. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. 14. Vyriausybės įgaliotos įstaigos atstovas į pareigas priimančio asmens arba valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas arba savo iniciatyva dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis.
Savivaldybių įstaigų, kurių nepriklausomumas joms atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis nacionalinės teisės aktais, vadovų vertinimo komisijos darbe šios komisijos nario teisėmis gali būti kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ir (ar) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, savivaldybių kontrolieriams atstovaujančių organizacijų atstovas. 15. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtojų teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas. 13. 16 . Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
komitetas, 2018-06-1328 Argumentai: Įstatymų leidėjo pareiga užtikrinti Konstitucinį teisingo apmokėjimo už darbo reikalavimą. Iš įstatymo eliminavus galimybę valstybės tarnautojui apmokėti už papildomą darbą ar padidėjusį jo funkcijų mastą (neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės), galimas ir Konstitucinio lygiateisiškumo, lyginant su pagal darbo sutartis dirbančiais asmenimis, diplomatais, statutiniais valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais ir kt., pažeidimas. Siekiant apsaugoti ir valstybės tarnautojų teisėtus lūkesčius, būtina palikti priemokos mokėjimo pagrindą, kuomet valstybės tarnautojui gali būti mokama už papildomų užduočių (numatytų arba nenumatytų jo pareigybės aprašyme), suformuluotų raštu, atlikimą.
Atkreipiame dėmesį, jog siūlomas teisinis reguliavimas atitinka įstatymo projekto iniciatorių tikslus, skaidrinti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, tuo pačiu užtikrindamas ir Konstitucines valstybės tarnautojų teises. Taip pat nustatoma, kaip apskaičiuojamas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą bei budėjimą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2628 straipsnis. Darbo užmokestis
1Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
priemokos ;
už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas) ;
4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą. 2. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Skaičiuojant valstybės tarnautojui apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, susidedantis iš valstybės tarnautojui mokamų šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų darbo užmokesčio dalių . 2. 3. Valstybės tarnautojui gali būti apmokama už dalyvavimą savo ar kitos įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas.
Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamoje paramos vystymuisi teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų apmokama pagal paramos vystymuisi teikimo projektų sutartyse ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, apmokėjimo už dalyvavimą projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato įstaigos vadovas, tačiau ne didesnius negu dviguba konkretaus valstybės tarnautojo pareiginė alga. Už laiką, kurį valstybės tarnautojas dalyvauja projektinėje veikloje ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis, už kurį gauna apmokėjimą, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų valstybės tarnautojui nemokamas.“
komitetas, 2018-06-1329 Argumentai: Straipsnis patikslintas pagal Teisės departamento pastabas ir gautus pasiūlymus. Nustatoma speciali Seimo narių padėjėjų-sekretorių pareiginės algos apskaičiavimo tvarka. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2729 straipsnis. Pareiginė alga 1.
tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal šio įstatymo1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Jeigu pareiginė alga nustatoma iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, pareiginę algą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. 2. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio. Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą), minimaliosios mėnesinės algos dydį ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Jeigu nacionalinė kolektyvinė sutartis nėra sudaryta arba pakeista iki einamųjų metų birželio 1 dienos, ateinančių finansinių metų bazinį dydį Vyriausybės teikimu, įvertindamas ir atsižvelgdamas į šioje dalyje numatytas aplinkybes, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatyta tvarka nustatomos ir paskelbiamos išskirtinės aplinkybės. 3.
centralizuotą konkursą ar atranką į valstybės tarnautojo pareigas, pareiginė alga nustatoma neperžengiant iš šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribų arba pagal šio įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą . Apie valstybės tarnautojo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą viešai paskelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka. 4.
atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, valstybės tarnautojui pareiginė alga nustatoma taip:
koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 didesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį, negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas ;
2) laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas nustatoma jo turėta pareiginė alga;
turėta pareiginė alga;
4) perkeliamam arba atkuriančiam statusą į žemesnes pareigas nustatoma šios pareigybės pareiginės algos koeficientų intervale esanti pareiginė alga, kuri yra nustatoma taikant 0,5 mažesnį koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne didesnį, negu tai pareigybei nustatytas didžiausias koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias koeficientas;
5) valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus labai gerai arba nepatenkinamai šio įstatymo 27 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatyta tvarka;
padėjėjo-sekretoriaus pareiginė alga nustatoma iš šiai pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, tačiau visoms Seimo nariui įsteigtoms Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybėms nustatytų pareiginių algų koeficientų suma negali viršyti Seimo nariui įsteigtų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigybių koeficientų intervalo vidurkių sumos. 5.
5Valstybės tarnautojų,
dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba dienų skaičiaus pagal valstybės tarnautojo ar įstaigos darbo grafiką valstybės tarnautojui nustatytą darbo laiko normą ir gautas darbo valandos arba darbo dienos atlygis padauginamas iš valstybės tarnautojo faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.“
komitetas, 2018-06-1330 Argumentai: Žr. argumentus prie Komiteto pasiūlymo Nr. 16. Nustatant iki 6 mėnesių mokėjimo taisyklę, aiškiai įtvirtinama, kad priemoka yra laikino pobūdžio ir negali būti mokama nuolat. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2830 straipsnis. Priemoka Priemokos už pavadavimą ir priedas už tarnybos stažą
raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas . Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali viršyti 40 procentų pareiginės algos. Priemoka už pavadavimą gali būti skiriama ne ilgesniam kaip
ne ilgesniam kaip 6 mėnesių per kalendorinius metus laikotarpiui gali būti skiriama viena iš šių priemokų:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas . Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip
pareiginės algos;
atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos.
Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų ir didesnė kaip
. 2. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos. “
komitetas, 2018-06-1331 Argumentai: Straipsnis tikslintinas pagal Teisės departamento pastabas ir Komitete gautus pasiūlymus. Nustatomas naujas skatinimo pagrindas
Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2731 straipsnis. Skatinimas ir apdovanojimas
valstybės tarnautojus į pareigas priėmęs priimantis asmuo, o kai jį į pareigas priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba,
Vyriausybė atitinkamos, konkrečios valdymo srities ministro teikimu arba savivaldybės meras gali skatinti šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2.
2Valstybės tarnautojai skatinami:
1) padėka;
2) vardine dovana;
1 iki
pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant įstaigai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);
4) iki 5 apmokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;
5) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka ;
valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus . 3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai valstybės tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. 4. Apie valstybės tarnautojo gautus paskatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į valstybės tarnautojo asmens bylą.“
komitetas, 2018-06-1332 Argumentai: Straipsnis tikslintinas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. Nustatoma bendra taisyklė dėl ginčų, susijusių su valstybės tarnautojų atsakomybe, nagrinėjimo tvarkos. Atsisakyta nuorodos į konkretų teisės akto pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3032 straipsnis. Valstybės tarnautojų atsakomybė
už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Už valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn. 2. Ginčai dėl valstybės tarnautojų atsakomybės nagrinėjami administracinių bylų procesą reglamentuojančio įstatymo nustatyta tvarka. “
komitetas, 2018-06-1333 Argumentai: Straipsnis tikslintinas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir gautus pasiūlymus, taip pat darbo grupės, analizavusios valstybės tarnautojų etikos klausimus, pasiūlymus.
Siūlome iš keičiamame įstatyme numatytų šiurkščių pažeidimų sąrašo išbraukti atveją, kuomet į pareigas priimantis asmuo nevykdo pareigos užtikrinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų laikymąsi. Išbraukus šį atveją toks įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje numatytos pareigos nevykdymas bus laikomas paprastu tarnybiniu nusižengimu. Taip pat prašome žiūrėti Komiteto pasiūlymą, kuriuo nustatoma pareiga valstybės tarnautojui informuoti į pareigas priimantį asmenį apie jo nepriekaištingą reputaciją lemiančių aplinkybių pasikeitimą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3133 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. 2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą gauta informacija gali būti panaudota skiriant valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą tik tuo atveju, kai ši informacija yra išslaptinama teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:
tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. 5. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas
6. Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės , ar tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;
požymių turinti veika , kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusi os su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba;
5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
darbo dienų be pateisinamos priežasties;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;
straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nevykdymas;
nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ( ar ) valstybės tarnautojo veiklos principams. pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės etikos principams .“ Pritarti 22.
Šiurkščiu pažeidimu laikoma:
1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;
2) valstybės , ar tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimas;
požymių turinti veika , kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusi os su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;
4) piktnaudžiavimas tarnyba;
5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas;
6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje;
darbo dienų be pateisinamos priežasties;
psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą;
9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas, nustatytas valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo arba savivaldybės kontrolieriaus sprendimu;
10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;
straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nevykdymas;
nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ( ar ) valstybės tarnautojo veiklos principams. pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės etikos principams .“
komitetas, 2018-06-1342 Argumentai: Teisė į atostogos nustatyta įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte, netikslinga jos atkartoti ir 42 straipsnyje.
Naujame 42 straipsnyje tikslinti atostogų tvarką. Komitetas siūlo 22 darbo dienų kasmetines minimalias atostogas, o kas 5 metus suteikti po 3 darbo dienas papildomų kasmetinių atostogų. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad papildomas atostogas valstybės tarnautojai ims gauti anksčiau ir gaus tolygiai kas 5 metus. Tokiu būdu bus didinamas valstybės tarnybos patrauklumas ir apsaugoti valstybės tarnautojų teisėti lūkesčiai. Pasiūlymas: „Išbraukti keičiamo įstatymo 40 straipsnį, atitinkamai sekantį straipsnį laikyti nauju
ir pernumeruoti po jo einančius straipsnius: „42 straipsnis. Valstybės tarnautojų atostogos Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kūrybines ir mokymosi atostogas. 42 straipsnis. Kasmetinės atostogos
2022 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos2527 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. 2. Valstybės tarnautojui , turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų5 metų tarnybos stažą suteikiamos23 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip3037 darbo dienų dienos . 3. Valstybės tarnautojui už pirmuosius tarnybos metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po 6 tarnybos mėnesių toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.“ Pritarti 23.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-1348 Argumentai: Atsižvelgiant į Komitete gautus pasiūlymus ir siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas 48 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4748 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos
ir
punkte nurodytais pagrindais atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 13 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu (baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai) atleistam iš pareigų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka mokama, jeigu jis ėjo pareigas ne mažiau kaip pusę jį į pareigas priėmusio pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos teisės aktuose nustatytos kadencijos trukmės. Ši išeitinė išmoka politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui išmokama praėjus mėnesiui nuo jo atleidimo iš pareigų dienos.
Jeigu iki šios išmokos išmokėjimo asmuo pradėjo eiti valstybės tarnautojo pareigas ar buvo priimtas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke, išeitinė išmoka mokama tik už laikotarpį iki asmens priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. 2. Pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje stažą (į tarnybos stažą valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje taip pat įskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas šio įstatymo 21, 25 ir 26 straipsniuose nustatytais atvejais buvo perkeltas į kitas pareigas, taip pat šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai valstybės tarnautojas iki pareigybės panaikinimo buvo perkeltas į kitas pareigas):
1) iki vienų metų – 1 mėnesio;
2) nuo vienų iki penkerių metų – 2 mėnesių;
3) nuo penkerių iki dešimties metų – 3 mėnesių;
4) nuo dešimties iki dvidešimties metų – 4 mėnesių;
5) daugiau kaip dvidešimt metų – 5 mėnesių. 3.
straipsnio 2 dalyje nustatytas išeitines išmokas moka valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, kurios vadovas priėmė sprendimą dėl pareigybės panaikinimo. Jeigu pareigybė panaikinama Seimo ar Vyriausybės sprendimu, išeitines išmokas moka įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. 4. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės tarnautojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Asmeniui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti asmeniui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki asmens mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus. 5.
pagrindais atleidžiamam, pagal 20 straipsnio 2 dalį perkeliamam laimėjus konkursą į kitas valstybės tarnautojo pareigas į kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą valstybės tarnautojui jo atleidimo (perkėlimo) iš pareigų dieną išmokamos visos jam priklausančios pinigų sumos, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, mokamą politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. 6. Šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 18 punkte nurodytu pagrindu atleidžiamam iš pareigų įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ir karjeros valstybės tarnautojui gali būti mokama kompensacija, kuri yra ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka ir kuri išmokama tokiam valstybės tarnautojui jo atleidimo iš pareigų dieną. 7. Valstybės tarnautojams, kurių darbo vieta yra užsienyje, Vyriausybės nustatyta tvarka mokamos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos su jų darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos bei kompensacijos valstybės tarnautojų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su valstybės tarnautojais, išlaikyti .“
komitetas, 2018-06-1349 Argumentai: Siūlome numatyti, jog valstybės tarnautojui tobulinant kvalifikaciją yra išsaugoma darbo vieta ir darbo užmokestis. Numatyta galimybė mokyti kitus valstybės tarnautojus ar viešojo sektoriaus darbuotojus. Siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, į valstybės tarnautojo artimiesiems taikomų socialinių garantijų apimtį įtraukiama ir partneris, jei partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir sugyventinis, jei jis deklaruotas viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (numatoma galimybė dalyvauti jų šeimos narių laidotuvėse ir kt.).
Įstatyme sistemiškai įtvirtinamas draudimas, jog jei minėti asmenys yra susiję tiesioginio pavaldumo santykiais, negali būti dirbama valstybės tarnyboje (9 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4849 straipsnis. Kitos garantijos
arjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, su jo sutikimu paskiriamas į kitas lygiavertes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnes pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką
(įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki aštuoniolikos metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. 2 . Valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis.
Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.
Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 100 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Valstybės tarnautojui , kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 30 iki 50 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Visais atvejais bendra valstybės tarnautojui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus. Išmokėjusi kompensaciją valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Tais atvejais, kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama vieno mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Šios kompensacijos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas. 3.
tarnautojams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:
1) kai valstybės tarnautojai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje ir komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;
2) kai valstybės tarnautojai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;
3) kai valstybės tarnautojai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;
4) kai valstybės tarnautojas atlieka privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;
5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), partnerio , sugyventinio, jeigu jis nurodytas valstybės tarnautojo privačių interesų deklaracijoje, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;
6) donorams
7) kai valstybės tarnautojai, gavę tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykę į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;
8) kai valstybės tarnautojai pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose. Nustatytas darbo užmokestis valstybės tarnautojui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas ;
9) kai valstybės tarnautojas šiame įstatyme numatytais atvejais tobulina kvalifikaciją;
10) kai valstybės tarnautojas dalijasi specialiomis profesinėmis žiniomis su kitais valstybės tarnautojais ar viešojo sektoriaus darbuotojais . 4.
perkeltiems į kitas pareigas karjeros valstybės tarnautojams garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalį perkeltiems kadencijai priimtiems karjeros valstybės tarnautojams ši garantija taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 5. Eitos pareigos garantuojamos valstybės tarnautojui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat dėl atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) arba dėl dalyvavimo tarptautinėje operacijoje, teisės aktų nustatyta tvarka sudarius civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, negali eiti pareigų, taip pat karjeros valstybės tarnautojui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo
karjeros valstybės tarnautojui taikoma ne ilgiau negu iki kadencijos pabaigos. 6. Valstybės tarnautojas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas. 7. Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems sukako 65 metai ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnio
būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui . 8.
sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas valstybės tarnautojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo , gali būti skiriama iki 5 MMA minimaliųjų mėnesinių algų materialinė pašalpa. Pašalpą skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs priimantis asmuo, o kai valstybės tarnautoją į pareigas priima Vyriausybė ar savivaldybės taryba, – Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras iš valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui pašalpa skiriama iš jo vadovaujamai įstaigai skirtų lėšų. 9. Valstybės tarnautojai, kuriuos valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos siunčia į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka valstybės tarnautoją į užsienio komandiruotę siunčianti valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga iš savo biudžeto lėšų. 10. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų.“
komitetas, 2018-06-1351 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, siūlome suvienodinti su Darbo kodeksu. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 50 (pernumeruota
51) straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą jį į pareigas priėmusiam priimančiam asmeniui, o į pareigas priėmęs priimantis asmuo gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu.
pasiūlymu, per75 darbo dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai tokį pasiūlymą. Jeigu šalis, gavusi pasiūlymą, per7
dienas nepraneša, kad sutinka su pateiktu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas atmestas. Šalims susitarus dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma, nuo kurio laiko valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, susitariama dėl išeitinės išmokos dydžio, dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų. “
komitetas, 2018-06-1353 Argumentai : Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir įvertinus tai, jog centralizuotai personalo valdymo funkcijas atliekančiai įstaigai turi būti suteikti įgaliojimai tvarkyti valstybės tarnautojų registre esančius duomenis, tikslintinas 53 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5253 straipsnis. Valstybės tarnautojų registras 1.
Valstybės tarnautojų registre, kurį Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia Vyriausybė, kaupiami duomenys apie:
savivaldybių institucijų ir įstaigų struktūras, laisvas ir užimtas valstybės tarnautojų pareigybes ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, pareigybes;
2) valstybės tarnautojus ir jų darbo užmokestį;
3) asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo ar statutinio valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar už pareigūno vardo pažeminimą ;
4) asmenis, kurie įstatymų numatytais atvejais pripažinti padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų;
savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų , ir jų darbo užmokestį;
6) Vyriausybės narius ir valstybės pareigūnus tiek, kiek reikalinga jų tarnybiniams pažymėjimams ar kitokioms elektroniniu parašu pasirašyti skirtoms priemonėms pagaminti. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės registro valdytoja yra Vidaus reikalų ministerija. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam valstybės registrui atitinkami duomenys neteikiami, jeigu jie priskirtini valstybės ar tarnybos paslapties kategorijai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei kitos biudžetinės įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka tvarko duomenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytame valstybės registre.“ Pritarti 27.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-131 priedas Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas dėl vadovaujančių pareigybių, įvertinus Komitete gautus pasiūlymus ir pareigybių priskyrimo grupėms, atsižvelgiant į vykdomų funkcijų ir atsakomybės laipsnį, pagrįstumą, siūlome Komiteto patobulintą įstatymo 1 priedą. „ Eil. Nr. Įstaigų vadovų ir karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybė Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybės Pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) I įstaigų grupė II įstaigų grupė III įstaigų grupė
1Seimo kancleris Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Seimo kancleris
2322
2Vyriausybės įstaigos vadovas, Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia visoje valstybės teritorijoje), ministerijos kancleris viceministras, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas Ministro Pirmininko biuro vadovas 19,5– 22,5 21,5 18,5–
22
3Seimo kanclerio pavaduotojas, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, direktorius (taikoma įstaigos vadovui, kai įstaiga veikia ne visoje valstybės teritorijoje) Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7– 21,5 20,5 17,9–
21
20 19 3.1.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, savivaldybės kontrolierius, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8– 19,519 16,2–19 18,5 14,5–18 17,5
direktorius, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kan
celiarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas),
patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijos sekretoriato patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, poskyrio vedėjas, skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas, seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigoje) mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 15,5 8,3– 14,515 7,4– 13,514 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas,
vyresnysis specialistas, valstybinis auditorius, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5 10. specialistas, teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas, teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “ Pritarti 28.
Respublikos Prezidento patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas 18,7–20
pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), teismo kancleris, prokuratūros kancleris, savivaldybės kontrolierius, ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, grupės vadovas, vyriausiasis patarėjas Vyriausybės įgaliotinis, savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas 17,8– 19,519 16,2–19 18,5 14,5–18 17,5
direktorius, grupės vadovas, komisijos administracijos direktorius, tarybos administracijos direktorius, savivaldybės kontrolierius, įstaigos prie ministerijos kancleris, teismo pirmininko patarėjas, Vyriausybės atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas, ministro patarėjas, Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas
atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme, gynybos patarėjas Seimo Pirmininko patarėjas, Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, opozicijos lyderio patarėjas 11,5–18 10,5–17,5 9,5–16,5
nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, Seimo komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijų sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), Seimo posėdžių sekretoriato vedėjas (Seimo kanceliarijoje), komisijos sekretoriato vadovas, tarybos sekretoriato vadovas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip biudžetinės įstaigos vadovas), vyresnysis patarėjas ministro atstovas spaudai 10–16 16,59
8,1– 14,515 6.1. vyresnysis patarėjas, Komiteto biuro patarėjas (Seimo kanceliarijoje), Komisijos sekretoriato patarėjas (Seimo kanceliarijoje) ministro
yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, biuro vedėjas, seniūnas (savivaldybėje seniūnijos kaip savivaldybės administracijos filialo vadovas), patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė, poskyrio vedėjas, skyriaus, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas, seniūno pavaduotojas (biudžetinėje įstaigoje) mero atstovas spaudai, savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas 9,2–15 15,5 8,3– 14,515 7,4– 13,514 7.1. patarėjas, vyriausiasis valstybinis auditorius, vyriausiojo prokuroro padėjėjas, teismo pirmininko padėjėjas, teismo skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo vyresnysis padėjėjas, gynybos patarėjo pavaduotojas, Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje, specialusis atašė Respublikos Prezidento atstovas spaudai, Seimo Pirmininko atstovas spaudai, Ministro Pirmininko atstovas spaudai, ministro atstovas spaudai 9,2–15 8,3–14,5 7,4–13,5
specialistas, specialiojo atašė pavaduotojas, vyresnysis valstybinis auditorius, prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) savivaldybės tarybos sekretorius, mero patarėjas, Respublikos Prezidento referentas, Seimo Pirmininko padėjėjas, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo frakcijos referentas 7,7–13,5 7,1–13 6,4–12
specialistas, valstybinis auditorius, padėjėjas (Seimo kanceliarijoje) Seimo nario padėjėjas-sekretorius, ministro padėjėjas, mero padėjėjas 5,7–12 5,3–11,5 4,8–10,5
teismo administracijos sekretorius, valstybinio auditoriaus padėjėjas,
teismo posėdžių sekretorius 4,6–11 4,3–10,5 4–9,5 “ Pritarti
28Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-132 priedas Argumentai:
Įvertinę Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, siūlome tikslinti įstatymo projekto 2 priedo 1.1 papunkčio 2 stulpelį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 priedo 1.1 papunkčio 2 stulpelį ir jį išdėstyti taip: „ 1.1. padėjimas vykdyti Seimo aptarnavimo funkcijų vykdymas funkcijas arba pagalba vykdant padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas arba pagalba vykdant padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas arba teismų savivaldos institucijų aptarnavimas valstybinio audito funkcijų vykdymas arba dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas – valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse –
29Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-132 priedas Argumentai:
Įvertinę Teisės departamento ir Nacionalinės mokėjimų agentūros pastabas ir pasiūlymus, siūlome tikslinti įstatymo projekto 2 priedo 1.2 papunkčio 5 stulpelį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 priedo 1.1 papunkčio 2 stulpelį ir jį išdėstyti taip: „ 1.2.
30Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-06-13 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, gautus pasiūlymus ir keičiamame įstatyme pasiūlytus pakeitimus, tikslintinos įstatymo taikymo nuostatos. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
tarnautojo kasmetinės atostogos, kurios valstybės tarnautojui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnį. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka priimti buvę karjeros valstybės tarnautojai ar įstaigų vadovai, atleisti iš pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatytu būdu), ir buvę pakaitiniai valstybės tarnautojai (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems sukako 65 metai), pareigas nepertraukiamai ėję ne mažiau kaip 2 metus ir atleisti iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo , pasibaigus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytiems terminams, turi teisę iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje ir 13 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką. Laikas, kai šie asmenys ėjo pakaitinių valstybės tarnautojų pareigas, neįskaičiuojamas į iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus terminus. 3.
valstybės tarnautojui, priimtam į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, atleidžiant jį iš pareigų pasibaigus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimams, išeitinė išmoka mokama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį. 4. Valstybės tarnautojams, kurių pareigybės panaikinamos iki 2019 m. sausio 1 d., išeitinės išmokos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. 5. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytus šalių susitarimus dėl įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar karjeros valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų kompensacijos mokamos susitarime numatytu būdu – valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų dieną arba pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytą tvarką. 6. Valstybės tarnautojui, kurio pareigybė yra panaikinama iki 2019 m. sausio 1 d., apie pareigybės panaikinimą pranešama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusioje Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiose Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytos garantijos taikomos jas įgijusiems asmenims tiek, kiek jiems tos garantijos būtų taikomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, bet ne ilgiau kaip iki 2019 m. liepos 1 d. 8. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 38 ir 39 straipsnių nuostatos taikomos tik materialinės žalos, atsiradusios dėl veikos, padarytos po šio įstatymo įsigaliojimo, atlyginimui. 9.
pareigybės nenurodytos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede, pareigybės nustatomos atsižvelgiant į šiame priede nurodytas pareigybių grupes ir joms priskirtas valstybės tarnautojų pareigybes. 10. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose iki šio įstatymo įsigaliojimo turi būti aprašytos ir patvirtintos visos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybės. 11. Iki 2018 m. liepos rugpjūčio
tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos, į kurias įtraukiami toje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai ar darbo tarybos atstovai . Šios komisijos ne vėliau kaip iki 2018 m. rugsėjo spalio
savivaldybių savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąrašus sąraše esančias pareigybes, įvertina šių pareigybių atitiktį šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtai valstybės tarnautojo sąvokai, sudaro šios sąvokos turinio neatitinkančių pareigybių sąrašus ir pateikia juos atitinkamų institucijų ar įstaigų vadovams. 12. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip funkcijos yra tokio paties pobūdžio kaip ir naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos . 13 .
1
3. Įsigaliojus šiam įstatymui, valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas valstybės tarnautojo iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalijus iš šio įstatymo įsigaliojimo metu taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio . 13 . 14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai paskirti Vyriausybės įstaigų vadovai, įsigaliojus šiam įstatymui, tampa valstybės tarnautojais – įstaigos vadovais ir eina šias pareigas iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. 14 . 15. Jeigu iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo mažesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią žemiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui paliekamos einamos pareigos ir jam nustatoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esanti žemiausia pareiginė alga. 15 . 16.
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo pareigas ėjusio valstybės tarnautojo gauta pareiginė alga su priedu už kvalifikacinę klasę buvo didesnė už šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytą atitinkamai valstybės tarnautojo pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo ribose esančią didžiausią pareiginę algą, valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga, lygi jo gautai pareiginei algai su priedu už kvalifikacinę klasę, kuri gali nesutapti su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede valstybės tarnautojo pareigybei nustatytais pareiginės algos koeficientais, kuri būtų mokama tol, kol asmuo eis iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo eitas valstybės tarnautojo pareigas ir kol šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka jam bus padidinta ar sumažinta pareiginė alga . Tokiam valstybės tarnautojui turi būti nustatomas tam valstybės tarnautojui taikytinas pareiginės algos koeficientas. Šis pareiginės algos koeficientas apskaičiuojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės tarnautojo gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę, padalijus iš šio Įstatymo įsigaliojimo metu taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio . 16. 17. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos. 17. 18.
valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kuriems pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 10 dalį buvo pratęsta tarnyba, valstybės tarnautojo pareigas eina iki tarnybos pratęsimo termino pabaigos. 18. 19. Konkursų į karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo, priimamo konkurso būdu, pareigas ir atrankų į pakaitinio valstybės tarnautojo pareigas procedūros, pradėtos iki šio įstatymo
valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo , baigiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 19. 20. Asmenų, praradusių valstybės tarnautojo statusą iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo ir turinčių teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, taip pat grąžinamų į eitas pareigas, eitos pareigos prilyginamos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priede nurodytoms analogiškoms pareigybių grupėms. Valstybės tarnautojams, ėjusiems iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnį atkuriant valstybės tarnautojo statusą, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas į ne aukštesnes kaip skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pareigas.
Valstybės tarnautojams, ėjusiems iki šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo skyriaus vedėjo pavaduotojo ar poskyrio vedėjo pareigas (išskyrus savivaldybės viešojo administravimo subjektuose esančias minėtas pareigas) , pagal šio įstatymo
straipsnį atkuriant valstybės tarnautojo statusą, atkuriamas valstybės tarnautojo statusas į ne aukštesnes kaip patarėjo pareigas. 20. 21. Šio straipsnio 20 dalyje nurodytus asmenis priėmus į pareigas, jų pareiginė alga nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 21. 22. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas neterminuotai priimtiems įstaigų vadovams nuo šio įstatymo įsigaliojimo nustatoma ketverių5 metų kadencija eiti atitinkamos įstaigos vadovo pareigas. 23. Valstybės tarnautojų 2018 metų tarnybinė veikla vertinama iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tarnybinės veiklos vertinimo tvarka. “
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1596(2). Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė [1] 2002 m. kovo 7 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (OL
pakeitimais, padarytais 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/140/EB (OL 2009 L 337, p. 37) [2]
2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL 2012 L 343, p. 32) [3] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/39868b90fcf711e796a2c6c63add27e9?positionInSearchResults=36&searchModelUUID=b6b84907-7220-404d-894a-2ca22f3ac2bb Taip pat STT yra atlikusi ankstesnės redakcijos Projekto antikorupcinį vertinimą (2017 m. spalio 2 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7354, prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/edc79380a82711e7a65c90dfe4655c64?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=d301868a-4abe-41cd-b4cc-12838774aa75). Į didžiąją dalį pateiktų pastabų buvo atsižvelgta. [4] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5a73f3b0213211e88a05839ea3846d8e?positionInSearchResults=35&searchModelUUID=0cf86872-47e0-45d7-bcf6-ebd857eab9f4 [5] 2017 m. spalio 2 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7354. [6] Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2004 m. liepos 1 d., 2006 m. balandžio 4 d. nutarimai, 2009 m. sausio 15 d. sprendimas. [7] Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. SV-S-1303 „ Dėl Seimo valdybos 2008 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. 2434 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatų“ pakeitimo“. [8] Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimo skyriaus 2016-11-23 analitinė apžvalga 16/84 2012–2016 m. kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo veikla teisėkūros srityje.
Seimo posėdžių sekretoriato informacija „Teisės aktų leidyba 2012–2016 m. kadencijos Seimo I–IX sesijose“ ir „Teisės aktų leidyba 2016–2020 m. kadencijos Seimo I–IX sesijose“. [9]
priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XII-517. [10] Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos dydžio, taikomo 2018 metais, įstatymas Nr. XIII-838. [6] Lietuvos Respublikos politinių ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. Nr. VIII-1904 [7] Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas, 2013 m. liepos 1 d. nutarimas