Projekto lyginamasis variantas
visuomenės informavimo įstatymo nr. i-1418 22 straipsnio pakeitimo
pakeitimas
11 dalį nauju 6 punktu: „6) skelbiant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.“
laikyti atitinkamai 7-10 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Robertas Šarknickas
Projekto lyginamasis variantas (2)
visuomenės informavimo įstatymo nr. i-1418 22 straipsnio pakeitimo
1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
11 dalį 10 punktu: „10) skelbiant žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, neskelbti vaizdo medžiagos, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar bandantis nusižudyti, nusižudęs žmogus. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vardu pirmininkas Robertas Šarknickas
Projekto
lyginamasis variantas
visuomenės informavimo įstatymo nr. i-1418 22 straipsnio pakeitimo
pakeitimas Papildyti 22 straipsnio 11 dalį 10 punktu: „10) skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: nepaisant savižudybių problemos aktualizavimo, bandymų spręsti šią problemą, 2016 metais Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, kas reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo 28,7 asmenys. Nepaisant to, kad šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias laikotarpiu 2012-2016 m., tai vis dar leidžia Lietuvai pagal savižudybių skaičių pirmauti Europoje, taip pat patekti į pirmąjį penketuką pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nurodo, kad kiekviena savižudybė paveikia maždaug dar bent šešis žmones. Taigi, kasmet Lietuvoje savižudybė viena ar kita forma paveikia per 4930 žmonių. PSO pateikiamame darbe apie savižudybių prevenciją žiniasklaidoje nurodyta, kad žiniasklaidai savižudybių kontekste tenka svarbus vaidmuo. Kaip nurodo PSO, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai, ji aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir gali paskatinti tuos, kurie priklauso savižudybės rizikos grupei, kreiptis pagalbos. PSO ištyrė daugiau nei
prie tos pačios išvados: žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti imitacines savižudybes. Tiek PSO, tiek Lietuvoje veikianti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra suformavusi rekomendacinio pobūdžio taisykles viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams kaip visuomenei pateikti informaciją apie savižudybes.
Rekomendacijose įtvirtinamos tokios nuostatos kaip: vengti pateikti savižudybę kaip sensaciją, kaip įprastą įvykį arba kaip problemų sprendimo būdą, vengti pateikti informaciją apie savižudybes pirmuosiuose leidinių puslapiuose ar bereikalingai kartoti istorijas apie savižudybes, vengti tikslaus įvykusios savižudybės ar bandymo nusižudyti būdo aprašymo, vengti savižudybių romantizavimo ir kt. Visgi, dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko, dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį. Lietuvoje viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams, žurnalistams panašūs reikalavimai įstatyminiu lygmeniu neįtvirtinti. Taisykles, skelbiant informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti nustato tik Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, priimtas Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016-02-29 Vilniuje. Parengto projekto tikslai: įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti reikalavimus viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams dėl skelbtinos informacijos savižudybių tema turinio bei pateikimo būdo. Parengto projekto uždaviniai: į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau - Visuomenės informavimo įstatymas) su tam tikrais papildymais iš PSO bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijų perkelti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Seimo narys Robertas Šarknickas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso
informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Straipsnyje taip pat nurodyta, kad skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems. Įstatyminiu lygmeniu reikalavimų informacijai savižudybių tema nėra. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalį nauju 6 punktu, kuriuo viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai būtų įstatyminiu lygmeniu įpareigoti skelbiant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Toks įstatymo pakeitimas iš esmės prisidės prie kovos su dideliu savižudybių skaičiumi Lietuvoje, įtvirtins įstatyminę pareigą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams laikytis minėtų reikalavimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Savižudybių informacijos skelbimas žiniasklaidoje, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigos, savižudybių romantizavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys: Robertas Šarknickas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: nepaisant savižudybių problemos aktualizavimo, bandymų spręsti šią problemą, 2016 metais Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, kas reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo 28,7 asmenys, 2017 metais – 749 žmonės, tai yra 9 proc. mažiau nei prieš metus. Nepaisant to, kad šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias laikotarpiu 2012–2017 m., tai vis dar leidžia Lietuvai pagal savižudybių skaičių pirmauti Europoje, taip pat patekti į pirmąjį penketuką pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) nurodo, kad kiekviena savižudybė paveikia maždaug dar bent šešis žmones. Taigi, kasmet Lietuvoje savižudybė viena ar kita forma paveikia per 4930 žmonių. PSO pateikiamame darbe apie savižudybių prevenciją žiniasklaidoje nurodyta, kad žiniasklaidai savižudybių kontekste tenka svarbus vaidmuo. Kaip nurodo PSO, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai, ji aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir gali paskatinti tuos, kurie priklauso savižudybės rizikos grupei, kreiptis pagalbos. PSO ištyrė daugiau nei
prie tos pačios išvados: žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti imitacines savižudybes.
Tiek PSO, tiek Lietuvoje veikianti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra suformavusi rekomendacinio pobūdžio taisykles viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams kaip visuomenei pateikti informaciją apie savižudybes. Rekomendacijose įtvirtinamos tokios nuostatos kaip: vengti pateikti savižudybę kaip sensaciją, kaip įprastą įvykį arba kaip problemų sprendimo būdą, vengti pateikti informaciją apie savižudybes pirmuosiuose leidinių puslapiuose ar bereikalingai kartoti istorijas apie savižudybes, vengti tikslaus įvykusios savižudybės ar bandymo nusižudyti būdo aprašymo, vengti savižudybių romantizavimo ir kt. Visgi, dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko, dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia talpinti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį. Lietuvoje viešosios informacijos rengėjams ir
(ar) skleidėjams, žurnalistams panašūs reikalavimai įstatyminiu lygmeniu neįtvirtinti. Taisykles, skelbiant informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti nustato tik Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, priimtas Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016-02-29 Vilniuje. Parengto projekto tikslai: įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti reikalavimus viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams dėl skelbtinos informacijos savižudybių tema turinio bei pateikimo būdo.
Parengto projekto uždaviniai: į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (toliau – Visuomenės informavimo įstatymas) su tam tikrais papildymais iš PSO bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijų perkelti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 40 – 42 straipsniuose numatyta, kad skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, neskelbti vaizdo medžiagos, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus, nenurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neskelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių, nenaudoti nuotraukų ar filmuotos medžiagos, kurioje pateikiami savižudybės metodo vaizdai, iliustruojantys savižudišką elgesį (pvz., kilpa, vaistai, šaunamasis ginklas ir pan.). 41 straipsnyje taip pat nurodyta, kad skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems. Įstatyminiu lygmeniu reikalavimų skelbtinai informacijai savižudybių tema nėra. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalį 10 punktu, kuriuo viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai būtų įstatyminiu lygmeniu įpareigoti skelbiant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neskatinti savižudiško elgesio visuomenėje, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, neskelbti vaizdo medžiagos, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar bandantis nusižudyti, nusižudęs žmogus. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems. Toks įstatymo pakeitimas iš esmės prisidės prie kovos su dideliu savižudybių skaičiumi Lietuvoje, įtvirtins įstatyminę pareigą viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams laikytis minėtų reikalavimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neatsilieps. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Savižudybių informacijos skelbimas žiniasklaidoje, viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų pareigos, savižudybių romantizavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Projektas parengtas remiantis Lietuvos Respublikos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, taip pat Lietuvos Respublikos Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto, Suicidologijos tyrimų centro pasiūlymais. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vardu pirmininkas Robertas Šarknickas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-17 Nr. S-2018-393 Lietuvos Respublikos Seimui IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1592 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1592, informuojame, kad pastabų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 79 punktu, siekiant teisės aktų stabilumo, reikėtų vengti teisės aktų papildymo naujais straipsniais ar punktais, kurių numeriai teisės akte jau yra. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ne papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalį nauju 6 punktu ir buvusius 6-9 punktus laikyti atitinkamai 7-10 punktais, o papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalį 10 punktu. 2. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalį papildančiame naujame 6 punkte vartojama vertinamojo pobūdžio sąvoka „<...> turi itin atsargiai nurodyti <...>“ yra pernelyg abstrakti, dėl ko gali kilti jos interpretavimo praktikoje sunkumų. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, skatinanti ne tik savižudybę, bet ir savęs žalojimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamas įstatymo pakeitimas neturėtų būti praplėstas nuostatomis dėl „savęs žalojimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, skatinanti ne tik savižudybę, bet ir savęs žalojimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamas įstatymo pakeitimas neturėtų būti praplėstas nuostatomis dėl „savęs žalojimo“. 3. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies formuluotę („Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai: <...>“), šią dalį papildančiame 10 punkte padalyvis „skelbiant“ tiek pirmajame, tiek ir antrajame jo sakinyje keistinas pusdalyviu „skelbdami“. Be to, 10 punkto pirmajame sakinyje du kartus vartojamas žodis „neskelbti“ (past. – „<...> skelbiant <...> neskelbti“) keistinas sinoniminiu (-iais) žodžiu (-iais). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-06-29 Nr. XIIIP-1592(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. paštas [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
kultūros komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas,
Vytautas Juozapaitis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, jog neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, skatinanti ne tik savižudybę, bet ir savęs žalojimą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar teikiamas įstatymo pakeitimas neturėtų būti praplėstas nuostatomis dėl „savęs žalojimo“. Nepritarti Komitetas nusprendė Projekto nuostatomis dėl „savęs žalojimo“ nepraplėsti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-29 3.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies formuluotę („Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai: <...>“), šią dalį papildančiame 10 punkte padalyvis „skelbiant“ tiek pirmajame, tiek ir antrajame jo sakinyje keistinas pusdalyviu „skelbdami“. Be to, 10 punkto pirmajame sakinyje du kartus vartojamas žodis „neskelbti“ (past. –
„<...> skelbiant <...> neskelbti“) keistinas sinoniminiu (-iais)
žodžiu (-iais). Pritarti
departamentas, 2018-01-25 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1592, informuojame, kad pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vilniaus universitetas 2018-05-22 Suicidologijos tyrimų centro specialistų nuomone labai svarbus pokytis, siekiant atsakingesnio žiniasklaidos informavimo apie savižudybes, buvo Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkime 2016 vasario 29 d. priimtas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas. Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro atliekamo žiniasklaidos monitoringo duomenimis, priėmus šį kodeksą žiniasklaidos priemonės vis atsakingiau informuoja apie savižudybes. Jeigu įstatymo leidėjas manytų, kad yra būtinybė įstatymiškai reglamentuoti savižudybių pateikimą žiniasklaidoje, mūsų nuomone, Visuomenės informavimo įstatymas turėtų būti matomas derinyje su Visuomenės informavimo etikos kodeksu. Pastarajame yra įvardintos rekomendacinio pobūdžio nuostatos, pvz. „itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje“.
Įstatyme tokiu atveju siūlytume nurodyti tik labai konkrečius, aiškiai apibrėžtus reikalavimus, kurie paremti mokslinių tyrimų rezultatais apie savižudiško elgesio kopijavimo efektą:
informavimo etikos asociacija 2018-05-22 Atsakydama j Jūsų prašymą pateikti pasiūlymus dėl Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Visuomenės informavimo etikos komisija atkreipia dėmesį, jo g pagal Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau - Kodeksas) 40 straipsnį žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gerbdami asmens ir jo artimųjų privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių šį asmenį (ypač nepilnametį) padedančių identifikuoti duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti. Draudžiama skelbti vaizdo medžiagą, kurioje būtų vaizduojamas savižudybės procesas ar nusižudęs žmogus. Kodekso 41 straipsnis nurodo, jog skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas (suicidinis) elgesys visuomenėje.
Netraktuoti savižudybės kaip tinkam o kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems. Kodekso
antraštėse (anonsuose), jokiame turinyje neskelbti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo detalių. Nenaudoti nuotraukų ar filmuotos medžiagos, kurioje pateikiami savižudybės metodo vaizdai, iliustruojantys savižudišką elgesį (pvz., kilpa, vaistai, šaunamasis ginklas ir pan.). Komisijos n u o m o n e Kodeksas išsamiai ir konkrečiai paaiškina, kaip turi elgtis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai, informuodami apie savižudybes, todėl įstatyminis šių reikalavimų reglamentavimas būtų perteklinis. Atsižvelgti
inspektorė 2018-05-1822 Atsakydami į 2018-05-10 Jūsų raštą „Dėl pasiūlymo pateikimo“ teikiame pasiūlymą dėl Visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1592, siūlome papildyti minėto įstatymo 22 straipsnio 11 dalį 6 punktu ir jį išdėstyti taip: „6) skelbiant žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, nenurodyti savižudybės kaip tinkamo problemų sprendimo budo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, neskatinti suvižudiško elgesio visuomenėje.
Skelbiant tokią informaciją privaloma pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes ir pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo papildyti 22 straipsnio 11 dalį 10 punktu: „10) skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, vaizduoti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.“
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1592(3). 7.2 Pasiūlymas:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-06-1322 Papildyti 22 straipsnio 11 dalį 10 punktu: „10) skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, vaizduoti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Robertas Šarknickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro patarėja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva