Projekto lyginamasis variantas
2017 m. Nr. Vilnius
Pripažinti netekusiu galios 3¹ straipsnį. „3¹ straipsnis. Ikiteisminio tyrimo sustabdymas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens
tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas. Prokuroro nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo nukentėjusiajam ar jo atstovui dienos gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. 2. Jeigu išnyko šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą. 3. Proceso dalyvių prašymai atlikti šio Kodekso XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus sprendžiami šio Kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka.“2 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Papildyti 43 straipsnį 2 dalimi: „2. Vertėjais gali būti teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, kurie pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą ir ikiteisminio tyrimo metu atskirai neįspėjami. Vertėjai, kurie nėra teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą.“
Pripažinti netekusiu galios 170 straipsnio 4 dalies 2 punktą. 2) dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„176 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo terminai
trukmė 1.
Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai. bet ne ilgiau kaip:
1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per tris mėnesius;
2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per šešis mėnesius;
3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per devynis mėnesius.“
kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Ikiteisminis tyrimas turi būti prioritetinis bylose, kuriose įtariamieji yra suimti, taip pat bylose, kuriose įtariamieji ar nukentėjusieji yra nepilnamečiai. Generalinio prokuroro nustatyta tvarka prokurorai privalo kontroliuoti, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. 3. Jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs įtariamojo ar jo gynėjo skundą, gali priimti šio Kodekso 215 straipsnyje numatytus sprendimus.“5 straipsnis. 179 straipsnio pakeitimas
179 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai. Tyrimo veiksmų metu taip pat gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai. Kai tyrimo veiksmų metu daromas garso ir vaizdo įrašas, jis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro nustatytais atvejais gali būti prilyginamas protokolui.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Nuotraukos, negatyvai, skaitmeninės informacijos laikmenos, garso, vaizdo įrašai ir kiti techninių priemonių, išskyrus garso ir vaizdo įrašus, panaudojimo atliekant tyrimo veiksmus rezultatai yra tyrimo veiksmo protokolo priedai.“
183 straipsnio pakeitimas Pakeisti 183 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Liudytojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje numatytų reikalavimų. Liudytojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi liudytojui užduoti klausimai ir jo atsakymai. Liudytojo asmens duomenys (išskyrus vardą, pavardę ir gimimo metus) saugomi atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 188 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Įtariamojo apklausos protokolas surašomas laikantis šio Kodekso 179 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Įtariamojo parodymai protokole užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui. Jeigu reikia, nurodomi įtariamajam užduoti klausimai ir jo atsakymai.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 1 d. 2. Generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 43, 170, 176, 179, 183, 188 straipsnių pakeitimo ir 3¹straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis ieškoti racionalesnių nusikalstamų veikų tyrimo būdų, galimybių efektyviau panaudoti turimus išteklius, atsisakyti formalių procedūrų, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, jo vadovo atsakomybės ribas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias prokuroro statusą, įvertinti šiuolaikinių technologijų efektyvaus panaudojimo procese galimybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad byla turi būti išnagrinėta teismo per kuo trumpiausią laiką. Taigi, žiūrint sistemiškai, BPK yra įtvirtintas proceso greitumo reikalavimas, kuris taikomas visam procesui (tiek teismo procesui, tiek ikiteisminiam tyrimui, tiek atvejams, kai numatytas konkretus terminas, tiek – kai terminas nenumatytas).
Iki 2010 m. spalio 1 d. galiojusioje BPK 176 straipsnio 1 dalies redakcijoje jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo terminų numatyta nebuvo, pagrįstos (priimtinos, tinkamos ir pan.) ikiteisminio tyrimo trukmės klausimas BPK buvo sureguliuotas remiantis kitų Vakarų Europos valstybių tradicija, atsižvelgiant į protingumo kriterijų. Vėliau BPK 176 straipsnio 1 dalis buvo pakeista, numatant konkrečius ikiteisminio tyrimo terminus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta ikiteisminis tyrimas, sunkumą. Remiantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių numatyti terminai gali būti pratęsiami. Apribojimai ikiteisminio tyrimo termino pratęsimams nėra numatyti. Vis dėlto, jeigu ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, jis gali būti nutrauktas dėl pernelyg ilgos trukmės, kaip tai yra numatyta BPK 176 straipsnio 3 dalyje ir
terminą yra kildinama iš 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio, siekiant garantuoti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad jo kaltės klausimas būtų sprendžiamas teisingame procese. Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje laikosi nuomonės, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką yra realizuojama ne tik teisminio nagrinėjimo metu, bet turi būti įgyvendinama viso proceso metu, užtikrinant, kad visas procesas, taip pat tyrimas iki teismo, vyktų per kuo trumpiausius terminus.
BPK ir Konvencijoje nėra nustatyta konkrečių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti sprendžiamas klausimas, ar ikiteisminis tyrimas buvo atliktas per kuo trumpiausią terminą ir nebuvo nepateisinamo delsimo. Tiek doktrinoje, tiek teismų praktikoje pernelyg ilga ikiteisminio tyrimo trukmė siejama su kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos ir konkretaus ikiteisminio tyrimo atlikimo aplinkybėmis. Analogiškai ir EŽTT laikosi pozicijos, kad proceso termino priimtinumas turi būti vertinamas ne abstrakčiai, o atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (EŽTT 2000 m. spalio
ir Lietuvos Aukščiausias Teismas, kuris pasisakydamas apie proceso trukmę (pvz., kasacinėje nutartyje Nr. 2K-390/2009), pabrėžia įtariamųjų atsiradimo ikiteisminiame tyrime laiką, o ne bendrą ikiteisminio tyrimo trukmę. Kaip vienas esminių 2002 m. priimto BPK skirtumų nuo iki tol galiojusio
principų pakeitimas: įstatymų leidėjas atsisakė iki tol vyravusios tradicijos ir nenustatė jokių konkrečių – formaliu laiko tarpu apibrėžtų ikiteisminio tyrimo terminų. BPK nustatyta ikiteisminio tyrimo trukmė daugiau priklausė nuo prokurorų pareigos tinkamai organizuoti ikiteisminį tyrimą per kuo trumpesnį laiko tarpą įvykdymo. BPK kūrėjai ir autoriai dar 2003 metais pabrėžė, kad ilgametė praktika parodė, kad ikiteisminio tyrimo terminų buvimas nedavė daug teigiamų rezultatų, dėl to ir nenustatė konkrečių terminų.
Šių dienų patirtis rodo, kad, nors jau 7 metus BPK nustato ikiteisminio tyrimo terminus, tačiau teismus ir toliau pasiekia skundai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės. Todėl manytina, kad ikiteisminio tyrimo terminų reglamentavimas tikslų nepasiekė. Ikiteisminio tyrimo įstaigos per metus užregistruoja apie 65 tūkstančius nusikalstamų veikų ir vidutiniškai ištiria apie 54 proc. registruotų nusikalstamų veikų. Vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė 2014 m. buvo 177 dienos, 2015 m. 218 dienų, o 2016 m. – 219,4 dienos. Tokio ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės priežastys – ilgai trunkantys objektų tyrimai, ilgai vykdomi teisinės pagalbos prašymai, užtrunkanti pasislėpusių asmenų paieška, pertekliniai, iš esmės formalūs, proceso veiksmai, kuriais ikiteisminiam tyrimui negaunama reikšmingų duomenų. Šiuo metu galiojanti ikiteisminio tyrimo terminų skaičiavimo metodika nesudaro prielaidų skaičiuoti ikiteisminio tyrimo terminus, tik kai yra atliekami aktyvūs procesiniai veiksmai arba kai nustatomas įtariamasis, padaręs nusikalstamą veiką, ir yra pakankamai duomenų pareikšti tokiam asmeniui įtarimą. Šiuo metu ikiteisminio tyrimo terminas skaičiuojamas nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Toks ikiteisminio tyrimo termino skaičiavimas neparodo realių ir aktyvių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo stadijos. Ikiteisminio tyrimo terminai yra tęsiami asmeniui pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo (ne retai metus ir daugiau), pateikus užsienio valstybei teisinės pagalbos prašymą (jo vykdymas užtrunka metus ir daugiau), atliekant objektų tyrimą, ekspertizę ir pan.
Pagal šiuo metu nustatytą teisinį reglamentavimą, sustabdžius ikiteisminį tyrimą, kai nenustatytas asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, ir paaiškėjus naujoms aplinkybės atnaujinus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo termino skaičiavime neeliminuojamas terminas, per kurį ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, tai yra nebuvo atliekami aktyvūs procesiniai veiksmai. Dėl išvardytų priežasčių tiksliai apibrėžti ikiteisminio tyrimo terminai neužtikrina BPK numatyto ikiteisminio tyrimo greitumo principo įgyvendinimo, jie nėra įtariamojo ar nukentėjusiojo asmens teisės į greitą procesą garantas, o daugiau – formalumas bei pridėtinės vertės nesukuriantis kontrolės mechanizmas, kurį šiuo metu kompensuoja Informacinė baudžiamojo proceso sistema (e. byla). Įstatymo projektu siekiama atsisakyti formaliai apibrėžtų ikiteisminio tyrimo terminų. Nepaisant to, BPK ir toliau lieka nuostatos, užtikrinančios proceso dalyvių teises: jei ikiteisminis tyrimas tęsiasi per ilgai, jis gali būti nutrauktas dėl pernelyg ilgos trukmės, kaip tai yra numatyta BPK 176 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnyje. Taip pat ikiteisminio tyrimo tyrėjui ir prokurorui nustatoma pareiga užtikrinti kuo greitesnį ikiteisminio tyrimo atlikimą, atsisakant nereikalingų biurokratinių procedūrų, kurios neduoda pridėtinės vertės nusikalstamos veikos atskleidimui ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymui. Vieno iš esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų – greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas – įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo kuo trumpesnių ir minimaliai formalizuotų ikiteisminio tyrimo sprendimų priėmimo procedūrų.
Pažymėtina, kad vienam ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui per metus vidutiniškai tenka tirti daugiau kaip 60 nusikalstamų veikų, t. y. 1 veikos ištyrimui ir perdavimui galutiniam sprendimui priimti pareigūnas vidutiniškai gali skirti tik 5 dienas (įskaitant savaitgalius ir ne darbo dienas), o prokuroras vidutiniškai vienos nusikalstamos veikos tyrimui organizuoti ir kontroliuoti gali skirti mažiau nei 3 darbo dienas. Tokia ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų darbo laiko trukmė ir krūvis yra visiškai nepriimtini ir nepakankami, ypač tiriant sunkius, labai sunkius, sudėtingus grupės asmenų padarytus nusikaltimus, taip pat didelio dėmesio reikalaujančias nusikalstamas veikas, dėl kurių nukentėjo mažamečiai ir nepilnamečiai asmenys, todėl būtina efektyvinti ikiteisminio tyrimo procesą. Be to, BPK 176 straipsnyje reglamentuoti ikiteisminio tyrimo terminai iškreipia nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo prioritetų sistemą – ikiteisminio tyrimo tyrėjo prioritetu tampa mažiau visuomenei pavojingos nusikalstamos veikos, kurioms įstatymas nustato trumpesnius ikiteisminio tyrimo terminus nei sunkiems nusikaltimams. Vienas iš pagrindinių ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos organizavimo uždavinių – efektyvinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą, kryptingai ir racionaliai paskirstyti turimas pajėgas bei, nesant pakankamai išteklių, turimus išteklius nukreipti ir panaudoti taip, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, o įstatymo saugomi interesai apginti optimaliausiu būdu.
Policija, užregistruojanti apie
reikšmę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat vertindama padarytos veikos tyrimo perspektyvą, siekia turimas pajėgas panaudoti maksimaliai proporcingai tikėtiniems rezultatams. Ikiteisminio tyrimo metu, kai atlikti visi būtini proceso veiksmai, išnaudotos visos proporcingos siektinam rezultatui galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau nepavykus tokio asmens nustatyti, neracionalu tęsti formaliai aktyvius proceso veiksmus, kurie iš esmės tik imituoja veiklą. Ikiteisminis tyrimas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens 2014 m. buvo sustabdytas dėl 26 653, 2015 m. – dėl 25 158, o 2016 m. – dėl 24 618 nusikalstamų veikų. Tokiais atvejais ikiteisminio tyrimo įstaiga turi siekti maksimaliai išnaudoti informacines technologijas, automatizuotus duomenų rinkimo, paieškos, analizės metodus, panaudodama išteklius pavojingoms nusikalstamoms veikoms ištirti. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BPK 3¹straipsniu, net ir priėmus procesinį sprendimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą (formalizuota ar įprasta tvarka), pareiga atskleisti nusikalstamas veikas neišnyksta. Iš esmės šiuo atveju tiesiog nebeatliekami aktyvūs proceso veiksmai, o įtariamiesiems nustatyti išnaudojamos proaktyvios, neapsiribojančios tik vienu konkrečiu tyrimu priemonės ir metodai.
T. y. veiklos prioritetai nukreipiami į kokybišką bei kompleksinį baudžiamojo proceso, kriminalinės žvalgybos, taip pat analizės metodų panaudojimą atskleidžiant nusikalstamas veikas tiek teritoriniu, tiek visos šalies mastu (policijoje realizuota automatinė reguliari paieška informacinėse sistemose ir registruose, nuolatinė kriminogeninės situacijos stebėsena ir metodinis grėsmių vertinimas, kompleksinė sisteminių, teritorijoje paplitusių nusikalstamų veikų analizė, profesionalus iš asmenų gautos informacijos vertinimas ir realizavimas). Taigi, objektyviai vertinant, ikiteisminio tyrimo sustabdymas yra tik tarpinis proceso sprendimas, kurį priėmus nustojamas skaičiuoti BPK įtvirtintas ikiteisminio tyrimo terminas, kol paaiškės naujos aplinkybės. Ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutas jo įtvirtinimo metu turėjo didelę reikšmę veiklos organizavimui: leido objektyviai įvertinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų krūvius, statistinį faktiškai (aktyviai) tiriamų nusikalstamų veikų skaičių, atliekamų ikiteisminių tyrimų realius terminus, pajėgų naudojimo efektyvumą ir pan. Šiuo metu, įdiegus Integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą bei įgyvendinus informacinių sistemų ir duomenų bazių integraciją, iš dalies automatizavus statistinių duomenų rinkimą, atsirado galimybės vykdyti tikslią ikiteisminio tyrimo bylų apskaitą, darbo krūvio ir veiklos intensyvumo įvertinimą bei nuotolinę kontrolę. Dėl šių priežasčių tarpinio proceso sprendimo poreikis tapo nebeaktualus, o tokios procedūros formalizavimas – neracionaliais, sukuriančiais papildomą biurokratinę naštą ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui veiksmais, neturinčiais įtakos nusikalstamos veikos ištyrimo sėkmei.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti tarpinio proceso sprendimo ir įtvirtinti principinę nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Ikiteisminio tyrimo terminų laikymosi kontrolės tvarką nustatys Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Projektu taip pat siekiama didinti ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno savarankiškumą, asmeninę atsakomybę už ikiteisminio tyrimo efektyvumą bei kokybę, tikslingai stiprinti tiesioginę pareigūnų kontrolę įstaigos viduje, neginčijant prokuroro prerogatyvos vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimus, procesinės veiklos pagrįstumą bei teisėtumą. Šiuo metu nustatytas teisinis reglamentavimas sąlygoja tai, kad ikiteisminiuose tyrimuose dėl nepavojingų nusikalstamų veikų, kai išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, arba kai paskelbta įtariamojo paieška ir nėra jokių duomenų apie galimą jo buvimo vietą, prokuroro vaidmuo ir dalyvavimas procese tampa formalus, o vykdoma kontrolė praktikoje dažniausiai apsiriboja ikiteisminio tyrimo termino tęsimu. Projekto nuostatomis prokuroro aktyvios kontrolės ir vadovavimo funkcijos numatytos prioritetinėmis, nukreipiamos į sunkių, labai sunkių ir kitų pavojingų nusikalstamų veikų tyrimo kontrolę, o didžioji dalis atsakomybės už ikiteisminio tyrimo, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenustatytas arba paskelbta jo paieška, kokybę ir išsamumą perkeliama būtent ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Siūlomas reglamentavimas neprieštaraus Konstitucijos 118 straipsnio nuostatoms, nustatančioms, kad tik prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, nes viso proceso metu išlieka galimybė prokurorui organizuoti ir vadovauti tyrimui. Projekto tikslai ir uždaviniai:
ikiteisminio tyrimo terminų nustatymo, o proceso dalyvių teises užtikrinti grindžiant bendruoju proceso greitumo principu, keisti ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro veiksmų reglamentavimą tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Siūloma atsisakyti formalaus terminų tęsimo (pažymėtina, kad BPK nereglamentuoja teisminio nagrinėjimo terminų), ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutą naikinti, t. y. atsisakyti tarpinio proceso sprendimo, įtvirtinant principinę nuostatą, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius (protingiausius) terminus. 2. Įtvirtinti vertėjo, kuris yra teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas, atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą pagal užimamas pareigas, atsisakant perteklinio įstaigos vertėjo įspėjimo prieš kiekvieną ikiteisminio tyrimo veiksmą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai 1.
BPK 3¹ straipsnyje yra įtvirtintas ikiteisminio tyrimo sustabdymo nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens institutas. BPK 3¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas gali būti sustabdytas. Sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo gali priimti tik prokuroras. BPK 3¹straipsnio 2 dalyje reglamentuojama sustabdyto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka. Numatyta, jog, išnykus ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindams, jis gali būti atnaujinamas. Norint atnaujinti ikiteisminį tyrimą atskiras prokuroro nutarimas nereikalingas, nes ikiteisminis tyrimas atnaujinamas atlikus bent vieną proceso veiksmą. BPK
sprendimų priėmimą, 2 punkte įtvirtinta prokuroro išimtinė teisė priimti sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo. BPK
per kuo trumpiausius terminus bei terminai detalizuojami pagal nusikalstamos veikos sunkumą. 2. BPK 183 straipsnio 3 dalies ir 188 straipsnio 4 dalies nuostatos įpareigoja proceso dalyvių parodymus užrašyti kiek galima pažodžiui. Praktikoje, kai naudojamos techninės priemonės ir proceso veiksmo metu daromi garso ir (ar) vaizdo įrašai, šių nuostatų pagrindu protokoluose pažodžiui stenografuojama tyrimo veiksmo eiga. Toks veiksmų eigos fiksavimo dubliavimas tiek protokolu, tiek techninių priemonių panaudojimu apsunkina darbą, nepagrįstai didina laiko sąnaudas, baudžiamųjų bylų apimtį ir techninių priemonių panaudojimą daro nepatraukliu. 3.
straipsnyje neišskiriamas teisme, prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis proceso metu kviečiamas dalyvauti vertėjas, todėl kiekvienu atveju toks vertėjas turi būti įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
projektu siekiama ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutą naikinti, įtvirtinant nuostatą, kad, ikiteisminio tyrimo metu išnaudojus visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį arba surasti įtariamąjį, ir toks asmuo lieka nenustatytas arba nesurastas, paieškos priemonės vykdomos ikiteisminio tyrimo metu, neatliekant aktyvių proceso veiksmų, o išnaudojant informacines technologijas, analizės metodus bei kitas priemones. Atitinkamai BPK 176 straipsnyje siūloma nustatyti, kad ikiteisminis tyrimas visais atvejais turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, paliekant šiuo metu galiojančią nuostatą dėl prioritetinių tyrimų, kuriuose įtariamieji yra nepilnamečiai arba suimti. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai leis patobulinti ikiteisminio tyrimo stadijos teisinį reglamentavimą, kas padės efektyvinti baudžiamąjį procesą, veiksmingai užtikrinti proceso dalyvių teises ir užtikrins žmogiškųjų ir finansinių išteklių racionalų naudojimą, juos nukreipiant svarbesnių baudžiamojo proceso klausimų sprendimui, greitesniam reikšmingų sprendimų priėmimui, o ne tarpiniams sprendimams. 2. Siūloma papildyti BPK 43 straipsnį nauja 2 dalimi, numatant, kad vertėju gali būti teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas.
Vertėjai, kurie yra teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, pagal pareigas bus įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą vieną kartą, pavyzdžiui, priimant į pareigas. Vertėjai, kurie nėra teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. Įgyvendinus minėtą pakeitimą, vertėjas, dirbantis teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigoje, būtų įspėtas pagal užimamas pareigas, atsisakant formalių rašytinių vertėjo įspėjimų prieš kiekvieną proceso veiksmą. 3. Siūloma papildyti BPK 179 straipsnio 1 dalį nuostatomis, nustatančiomis, kad, kai tyrimo veiksmo metu yra daromas garso ir vaizdo įrašas, jis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro nustatytais atvejais galėtų būti prilyginamas protokolui. Tuo pačiu papildoma BPK 183 straipsnio 3 dalis ir 188 straipsnio 4 dalis, numatant, kad BPK 179 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais liudytojo parodymų fiksavimo reikalavimams taikoma išimtis. Įgyvendinus tokį pasiūlymą ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūra nebūtų apkraunami pertekliniu darbu, rašytine forma fiksuojant duomenis būtų orientuojamasi į tyrimui reikšmingas aplinkybes, techninių priemonių panaudojimas proceso veiksmo metu taptų patrauklesnis, mažėtų proceso laiko sąnaudos, būtų užtikrinta proceso dalyvių teisių apsauga, mažėtų nepagrįstų proceso dalyvių pasisakymų / skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų nešališkumo ar kompetencijos trūkumo, ne visų ar netinkamo parodymų fiksavimo protokoluose ir pan., taip vilkinant teisminio nagrinėjimo procesą. 5.
neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai ir mažins korupciją. Priimtas Įstatymo projektas sudarys sąlygas efektyvesnei ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuratūros veiklai, užtikrins žmogiškųjų ir finansinių išteklių racionalų naudojimą, garso ir vaizdo įrašai proceso veiksmo metu didins ikiteisminio tyrimo objektyvumą. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžtų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turės pakoreguoti ikiteisminio tyrimo terminų laikymosi kontrolės tvarką ir nustatyti atvejus, kai proceso veiksmo metu daromas garso ir vaizdo įrašas gali būti prilyginamas protokolui. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai: „prokuroras“, „ikiteisminis tyrimas“, „ikiteisminio tyrimo sustabdymas“, „ikiteisminio tyrimo atnaujinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamas projektas yra glaudžiai susijęs (past.
Seime užregistruotu ir svarstomu teisės akto projektu Nr. XIIIP-381. Pavyzdžiui, pastebėtina, kad teikiamo projekto 1 straipsniu siekiama pripažinti netekusiu galios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3¹ straipsnį, o projektu Nr. XIIIP-381 atitinkamo BPK straipsnio taikymo sąlygas siūloma išplėsti. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis, projektai Nr. XIIIP-381 ir XIIIP-1591 turi būti svarstomi ir nagrinėjami kartu. 2. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio
straipsnio buvusi vienintelė straipsnio dalis turi būti pažymėta skaitmeniu „1“ ir visas straipsnis kartu su pavadinimu turi būti išdėstytas naujai. 3. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 43 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad teismų, prokuratūros ir ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai – vertėjai, kurie yra pagal pareigas įspėti dėl atsakomybės už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, „<...> ikiteisminio tyrimo metu atskirai neįspėjami“. Atkreiptinas dėmesys, kad vertėju pagal pareigas gali būti ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigos ar prokuratūros, bet ir teismo darbuotojas, be to, BPK 43 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies antrajame sakinyje vartojamas ne konkretus „ikiteisminio tyrimo“, o abstraktus – „proceso“ terminas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tinkamai ir pagrįstai cituojamame BPK 43 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vartojama formuluotė – „ikiteisminio tyrimo metu“, o ne „proceso metu“. Pasak projekto rengėjų (past. – cituojama, kalba neredaguota): „<...> įgyvendinus minėtą pakeitimą, vertėjas, dirbantis teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigoje, būtų įspėtas pagal užimamas pareigas, atsisakant formalių rašytinių vertėjo įspėjimų prieš kiekvieną proceso veiksmą <...>“. Tačiau, pažymėtina, kad BPK 263 straipsnio 1 dalis numato teisiamojo posėdžio pirmininko pareigą įspėti vertėją dėl atsakomybės pagal BPK
įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas teisėkūros aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, projektu teikiama BPK 43 straipsnio 2 dalis turėtų būti suderinta su BPK 263 straipsniu. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad turi būti tarpusavyje suderintas BPK 43 straipsnio 2 dalyje minimų institucijų – „<...> teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos <...>“ – gramatinė kategorija „skaičius“ (pavyzdžiui, vietoje žodžio „teismų“ siūlytina rašyti žodį „teismo“). Svarstytina, ar tikslingai ir pagrįstai BPK 43 straipsnio 2 dalyje nėra nurodomas atsakomybės pagrindas už žinomai melagingą ar neteisingą vertimą baudžiamojo proceso metu.
Pavyzdžiui, Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 588 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje yra įtvirtinta, kad „už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą teisme vertėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnį“[1]; analogiškai BPK 83 straipsnio 4 dalyje nurodoma liudytojo atsakomybė pagal BK
eksperto atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados pateikimą; BPK 89 straipsnio 6 dalyje – specialisto atsakomybė pagal BK 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą ir kt. Be to, BPK 43 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „vertimą“ rašytinas skyrybos ženklas „kablelis“. Kita vertus, apskritai siūlytina šį sakinį performuluoti gramatiškai (past. – projekto Nr. XIIIP-381 2 straipsnyje analogiška nuostata suformuluota tiksliau). 4. Projekto 4 straipsniu keičiama BPK 176 straipsnio 2 dalis turi būti sunumeruota. 5. Teikiamo projekto 4 straipsniu pakeitus BPK 176 straipsnį, jo turinys tik iš dalies atitinka straipsnio pavadinimą (past. – pagal teikiamą projektą BPK 176 straipsnis reglamentuoja ne tik ikiteisminio tyrimo trukmę, bet ir jo prioritetus, kontrolę ir kt.). 6. Teikiamo projekto 4 straipsniu keičiant BPK 176 straipsnį, iš esmės grąžinama iki 2010 m. rugsėjo 21 d. įstatymu Nr. XI-1014 priimtų pataisų (past.
Projekto Nr. XIP-2100 rengėjai aiškinamajame rašte nurodė (past. – cituojama, kalba neredaguota): „Kita, jau minėta problema – ikiteisminio tyrimo terminų ir jų pratęsimo tvarkos įtvirtinimas baudžiamojo proceso įstatymuose. Dabar galiojančio BPK 176 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo terminai) 1 dalyje konkrečių terminų nėra nustatyta, nurodyta tik bendro pobūdžio formuluotė ,,per trumpiausią laiką“. Tačiau septynerių metų praktika (nuo naujo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo – 2003-05-01) parodė, kad ikiteisminis tyrimas neretai atliekamas nesilaikant Baudžiamojo proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo – ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. To priežastimi galima laikyti ir tai, kad Baudžiamojo proceso kodekse nėra įtvirtinti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai ir pakankama jų laikymosi kontrolė.“[3] Teikiamo projekto Nr. XIIIP-1591 aiškinamajame rašte nurodyta, kad (past. – cituojama, kalba neredaguota) „<...> tiksliai apibrėžti ikiteisminio tyrimo terminai neužtikrina BPK numatyto ikiteisminio tyrimo greitumo principo įgyvendinimo, jie nėra įtariamojo ar nukentėjusiojo asmens teisės į greitą procesą garantas, o daugiau – formalumas bei pridėtinės vertės nesukuriantis kontrolės mechanizmas, kurį šiuo metu kompensuoja Informacinė baudžiamojo proceso sistema <...>“. Neginčijant šio teiginio, pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindžiama, kodėl buvusio teisinio reguliavimo „atstatymas“ užtikrins proceso greitumą ir operatyvumą. Priešingai, manytina, kad nėra pagrįsta ir racionalu grąžinti anksčiau „nepasiteisinusį“ ir neefektyvų, bei dėl tos priežasties pakeistą teisinį reguliavimą, tikintis, jog po aštuonerių metų pertraukos abstraktaus pobūdžio BPK 176 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos (principai) pradės veikti efektyviai, o praktikų bus taikomos tinkamai. 7.
papildoma trečiu sakiniu: „Kai tyrimo veiksmų metu daromas garso ir vaizdo įrašas, jis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroro nustatytais atvejais gali būti prilyginamas protokolui.“ Kartu su šia pataisa teikiamo projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiama BPK
veiksmo protokolo priedų. Atitinkamos pataisos diskutuotinos šiais aspektais:
teisiniam reguliavimui trūksta aiškumo ir tikslumo, pavyzdžiui: 1) ar garso ir vaizdo įrašą prilyginus protokolui, konkrečiam tyrimo veiksmui fiksuoti protokolas apskritai nebus būtinas; 2) kokiais atvejais garso ir vaizdo įrašai galės būti prilyginami protokolui; 3) jeigu tam tikri tyrimo veiksmų metu daromi garso ir vaizdo įrašai nebus prilyginti protokolui (past. – projekte numatyta formuluotė „gali būti prilyginamas“), koks bus atitinkamos medžiagos statusas, atsižvelgiant į tai, jog pagal siūlomus BPK 179 straipsnio
protokolo turiniui ir jo surašymui keliami reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte nėra numatyta jokių specialių reikalavimų tyrimo veiksmų metu daromiems garso ir vaizdo įrašams, kurie gali būti prilyginami protokolui, keltina prielaida, kad jiems taip pat turėtų būti taikomos BPK 179 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos[5]. Tačiau toks reguliavimas nebūtų tinkamas, kadangi rašytinis protokolas bei garso ir vaizdo įrašai iš esmės skiriasi pagal savo pobūdį. 7.5. BPK 201 straipsnis reglamentuoja tyrimo veiksmų ir kitų bylos dokumentų turinio ypatumus, kai nukentėjusiajam ir liudytojui taikomas anonimiškumas. Svarstytina, kokiu būdu, priėmus siūlomas pataisas dėl tyrimo veiksmų metu daromų garso ir vaizdo įrašų prilyginimo protokolui, galėtų būti įgyvendinama BPK 201 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad nukentėjusysis ir liudytojas, kuriems taikomas anonimiškumas, tyrimo veiksmų ir kituose bylos dokumentuose įvardijamas numeriu. 8. Teikiamo projekto 6 ir 7 straipsniams (keičia BPK
nuostatos, jog liudytojo ir įtariamojo parodymai užrašomi pirmuoju asmeniu ir kiek galima pažodžiui – trūksta pagrįstumo. Šiame kontekste taip pat atsižvelgtina į projekto 5 straipsniu teikiamų BPK 179 straipsnio pataisų aiškumo ir tikslumo trūkumą. 9. Projekto 8 straipsnio pavadinime po žodžio „įsigaliojimas“ rašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Be to, šio straipsnio 2 dalyje turėtų būti nurodytas ne tik generalinis prokuroras, bet ir kitos vykdomosios valdžios institucijos, kaip subjektai įgalioti priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S.
Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Past. – BK 235 straipsnis – „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“. [2] Past.
BPK 181 straipsnio 6 dalies 4 punktu, kuriame garso ir vaizdo įrašai yra priskirti proceso veiksmų protokolų priedams. [5] Past. – o jeigu netaikomi – tai turėtų būti tiesiogiai numatyta BPK.