Projekto lyginamasis variantas
2019 m. Nr. Vilnius
Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo ir
(ar) reabilitacijos paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;“. 2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
dalies 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų ir dovanų vertė, neviršijanti 200 eurų, taip pat gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus gyventojui atvykti į darbo vietą ir parvykti iš jos, už gyventojo vaikų (įvaikių) poilsio stovyklas, lopšelius ir darželius, gyventojo būsto paskolų palūkanas;“. 2. Papildyti 17 straipsnį 7 dalimi: „7. Šio straipsnio 1 dalies 39 punkte nustatytos lengvatos, kai gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo vaikų (įvaikių) poilsio stovyklas, lopšelius ir darželius, gyventojo būsto paskolų palūkanas, yra neapmokestinamosios pajamos, taikomos, kai šios lengvatos numatytos vieneto kolektyvinėje sutartyje ar įmonės ir darbuotojų atstovų susitarime ir jeigu šia nauda turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai.“
m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Algirdas Butkevičius Irena Šiaulienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Darbuotojų gerovė ir sveikata ir yra laikomos svarbiais visuomenės socialiniais tikslais, kuriuos padėtų įgyvendinti parengtas LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Vis blogėjantys visuomenės sveikatos rodikliai bei darbo vietoje patiriamas stresas, profesinės ligos, kritęs darbingumas atsiliepia ir įmonių veiklai. Nukenčia ne tik įmonių gaminamos produkcijos kokybė, bet susiduriama su patyrusių darbuotojų emigracija. Įmonėms kelia nerimą tai, kad jos gali netekti geriausių savo darbuotojų. Pasaulio sveikatos organizacijos strategijoje „Sveikata visose politikose“ siūloma stiprinti ryšį tarp sveikatos ir kitų sektorių politikos. „Sveikata visose politikose“ nagrinėja įvairių sektorių, pavyzdžiui, švietimo, aplinkos, mokesčių politikos, aprūpinimo būstu ir transporto politikos poveikį visuomenės sveikatai, siekia pagerinti gyventojų sveikatos būklę, sveikatą lemiančius veiksnius bei yra suprantama kaip tiltas tarp politikos ir sveikatos rezultatų. Sprendžiant klausimą, koks turėtų būti valstybės požiūris į regionus bei Lietuvos nykstančių regionų problemą, ekonomikos ekspertai rekomenduoja daugiau rūpintis ne teritorijomis, o žmonėmis. Tik taikant kompleksines priemones galima paraginti gyventojus iš centrų važiuoti į mažesnius miestelius arba bent jau likti tuose miesteliuose. Šis procesas Lietuvoje yra labai pasistūmėjęs į priekį. Nuo dešimtmečio pradžios beveik visose apskrityse gyventojų sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Vienintelė apskritis, kuri išsiskiria – tai Vilniaus apskritis. Todėl regionai susiduria su didele kvalifikuotų darbuotojų trūkumu, o tai riboja investicijų pritraukimą į regionus.
Projektų tikslas – paskatinti įmones imtis įvairių socialinių iniciatyvų, didinant darbuotojų motyvaciją sveikai gyventi, gerinti jų gyvenimo sąlygas ir siekti geresnių darbo rezultatų. Įstatymo projektu siūloma įgyvendinti papildomas priemones, skatinančias kvalifikuotus darbuotojus neišvykti į kitas šalis ieškoti geresnių darbo sąlygų ir galimybių didinti savo ir savo šeimos narių socialinę gerovę. Paskatinti Lietuvos įmones imtis socialinių iniciatyvų būtina ir dar dėl vienos priežasties - siekiant sudaryti sąlygas tapti konkurencingomis kitų šalių įmonių atžvilgiu, kuriose jau yra įgyvendinta geroji praktika - tai Švedijos, Danijos, Norvegijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių įmonėse. Tokios paslaugos darbuotojams minimos kai kurių šalių mokesčių įstatymuose kaip pajamos natūra (angl. benefits in kind, fringe benefits), kurioms, skirtingai nuo kitų pajamų, taikoma lengvata, t. y. jos nėra apmokestinamos fizinių asmenų pajamų mokesčiu (pvz., Slovakijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje). LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti mokestines paskatas įmonėms ir gyventojams tokiu būdu užtikrinant tiek darbdavio tiek ir darbuotojo suinteresuotumą dalyvauti socialinių iniciatyvų procese. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą siūlo Seimo nariai Algirdas Butkevičius ir Irena Šiaulienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos teisinėje sistemoje nepakanka nustatytų darbuotojų motyvaciją skatinančių priemonių, kurias gali įgyvendinti įmonės, jos neatitinka šiuolaikinės situacijos reikalavimų bei poreikio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 9 ir 17 straipsnių pakeitimo projekte siūloma nustatyti mokesčių lengvatas siekiant, kad įmonė savanoriškai įgyvendintų socialines iniciatyvas skirdama lėšų darbuotojų socialinės intergracijos didinimui, jų aprūpinimo būstu bei šeimos gerovės gerinimui, sveikatinimo ir laisvalaikio organizavimui. Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį 2 punktą ir nustatyti, kad pajamoms natūra nepriskiriama ir todėl neapmokestinama ne tik „gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies ) už gyventojui suteiktas gydymo“, bei „ir (ar) reabilitacijos paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai.“ Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punktą siūloma papildyti nuostatomis, kad gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo vaikų (įvaikių) poilsio stovyklas, lopšelius ir darželius, gyventojo būsto paskolų palūkanas, yra neapmokestinamos pajamos. Be to, 17 straipsnį siūloma papildyti 7 punktu, kuriame nurodyta, kad „šio straipsnio 1 dalies 39 punkte nustatytos lengvatos, kai gyventojo nauda, gauta iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo vaikų (įvaikių) poilsio stovyklas, lopšelius ir darželius, gyventojo būsto paskolų palūkanas, yra neapmokestinamosios pajamos, taikomos, kai šios lengvatos numatytos vieneto kolektyvinėje sutartyje ar įmonės ir darbuotojų atstovų susitarime ir jeigu šia nauda turi teisę naudotis visi to vieneto darbuotojai.“ 5.
Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos socialiai atsakingo verslo plėtrai. Socialinių iniciatyvų įgyvendinimas įmonėse pagerins situaciją darbo rinkoje, padidės darbo jėgos našumas, o kartu tai padidins Lietuvos įmonių konkurencingumą, paskatins emigrantus sugrįsti į Lietuvą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Vyriausybė priima arba įgalioja institucijas priimti šiems įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įgyvendinant įstatymą negautos mokesčių pavidalu lėšos grįš į biudžetą iš aktyvios verslo plėtros išaugus papildomų paslaugų paklausai. Išlaidos sveikatos priežiūrai (reabilitacijai) bei darbuotojų šeimos gerovės gerinimui duos ekonominę naudą, nes sveika ir motyvuota visuomenė kartu yra ir ekonominio augimo šaltinis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Mokestis“, „fizinių asmenų pajamų mokestis“, „pajamos natūra“, „mokesčio lengvata“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Algirdas Butkevičius Irena Šiaulienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-10- Nr. Į 2018-10-19 Nr. S-2018-7775 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. S-2018-7775 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1590 (toliau – įstatymo projektas). Pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 39 punkte siūloma prie neapmokestinamųjų pajamų priskirti gyventojo naudą, gautą asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo vaikų (įvaikių) lopšelius ir darželius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnį, ikimokyklinio ugdymo programą vykdo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklos, laisvasis mokytojas ar kitas švietimo teikėjas. Todėl neaišku, kodėl siūlomu reguliavimu išskiriamos tik dvi ikimokyklinio ugdymo organizavimo formos – lopšeliai ir darželiai, dėl kurių būtų taikoma mokesčio lengvata. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 2 daliai. 2. Vadovaujantis teisės aktų aiškumo ir sistemiškumo principais, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 39 punkte siūlomos nuostatos, kad prie neapmokestinamųjų pajamų taip pat priskiriama ir gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojo vaikų (įvaikių) poilsio stovyklas, lopšelius ir darželius, gyventojo būsto paskolų palūkanas, neturėtų būti įtvirtintos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje. 3.
projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė ,,įmonės ir darbuotojų atstovų susitarimas“ tikslintina atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 3 straipsnį, darbo teisės normas, be kita ko, nustato darbdavio ir darbo tarybų susitarimai. 4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytinas žodžių junginys
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, nes 2 dalies nuostatos turėtų įsigalioti
anksčiau nei visas įstatymas. 5. Projekto 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m. liepos 1 d., t. y. mokestinių metų viduryje. Atsižvelgus į tai, kad gyventojų pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatų įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. 6. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų numatyta, nuo kurio mokestinio laikotarpio pajamas apskaičiuojant ir deklaruojant būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. 7. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]