Projekto lyginamasis variantas
ir IV¹ skyriAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
naudojantis elektroninio pristatymo paslauga sudaryta elektroninių duomenų rinkmena, susidedanti iš elektroninio voko ir vieno ar kelių elektroninių dokumentų arba elektroninių dokumentų išrašų, nuorašų, konvertuotų kopijų, dokumentų skaitmeninių kopijų ar kitų elektroninių duomenų. 3. Elektroninės siuntos gavėjas (toliau – gavėjas) – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, kuriam yra siunčiama elektroninė siunta. 4. Elektroninės siuntos siuntėjas (toliau – siuntėjas) – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, kuris siunčia elektroninę siuntą. 5. Elektroninio pristatymo paslauga – informacinės visuomenės paslauga, kuria suteikiama galimybė elektroninės siuntos siuntėjui sudaryti ir siųsti arba elektroninės siuntos gavėjui – gauti elektronines siuntas. 6. Elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, teikiantis elektroninio pristatymo paslaugą. 7. Elektroninis vokas – elektroninės siuntos dalis, kurią sudaro informacija apie siuntėją, gavėją, elektroninės siuntos išsiuntimo, pristatymo ir gavimo laiką ir (ar) kiti elektroninės siuntos metaduomenys. 2. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios IV¹ skyrių.
straipsnis. Elektroninės siuntos išsiuntimas, pristatymas ir gavimas
patvirtinamas elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos išsiuntimo metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo išsiųsta nurodytu laiku. Elektroninės siuntos pristatymo gavėjui metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo pristatyta gavėjui nurodytu laiku. 2. Elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gali šią elektroninę siuntą pasiekti, tai yra nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmąjį kartą po elektroninės siuntos pristatymo jam prisijungia prie informacinės sistemos, kurioje elektroninė siunta yra pristatyta, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Elektroninės siuntos gavimo laikas turi būti patvirtinamas elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos gavimo metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo gauta nurodytu laiku. Siuntėjo prašymu elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas pateikia įrodymus, kad gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, elektroninę siuntą gavo. 3. Elektroninės siuntos išsiuntimo, pristatymo ir gavimo laiko patvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė. 11² straipsnis. Elektroninės siuntos galia Elektroninė siunta turi tokią pat teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. 11³ straipsnis. Žalos atlyginimas Žala dėl prarastų, sugadintų elektroninių siuntų atlyginama vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo ir siuntėjo sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.
Jei elektroninė siunta dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo kaltės, elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas atlygina siuntėjui tik elektroninės siuntos siuntimo išlaidas. Jei elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo ir siuntėjo sudaryta sutartis pablogina siuntėjo padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos. 11⁴ straipsnis. Elektroninės siuntos duomenų slaptumas
garantuoti elektroninės siuntos turinio konfidencialumą ir susirašinėjimo slaptumą. 2. Elektroninio pristatymo paslaugai taikomus saugos reikalavimus nustato Vyriausybė. 3. Reikalavimus, taikomus elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamai informacinei sistemai ir vartotojo, prisijungiančio prie tokios sistemos, identifikavimui, nustato Vyriausybė. 4. Siuntėjas ar gavėjas neturi teisės perleisti kitam asmeniui prisijungimo prie elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamos informacinės sistemos duomenų. Siuntėjas ar gavėjas yra atsakingas už prisijungimo prie elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamos informacinės sistemos duomenų saugojimą. 5.
paslaugos teikėjui draudžiama teikti informaciją apie siuntėjų ar gavėjų siunčiamas ar gaunamas elektronines siuntas arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, išskyrus turimą ir reikalingą nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti informaciją, kurią elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas privalo pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais, kurie yra taikomi informacijos perdavimui elektroninių ryšių tinklais ir elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
ir IV¹ skyriAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
naudojantis elektroninio pristatymo paslauga sudaryta elektroninių duomenų rinkmena, susidedanti iš elektroninio voko ir vieno ar kelių elektroninių dokumentų arba elektroninių dokumentų išrašų, nuorašų, konvertuotų kopijų, dokumentų skaitmeninių kopijų ar kitų elektroninių duomenų. 3. Elektroninės siuntos gavėjas (toliau – gavėjas) – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, kuriam yra siunčiama elektroninė siunta. 4. Elektroninės siuntos siuntėjas (toliau – siuntėjas) – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, kuris siunčia elektroninę siuntą. 5. Elektroninio pristatymo paslauga – informacinės visuomenės paslauga, kuria suteikiama galimybė elektroninės siuntos siuntėjui sudaryti ir siųsti arba elektroninės siuntos gavėjui – gauti elektronines siuntas. 6. Elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas – fizinis ar juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padalinys, teikiantis elektroninio pristatymo paslaugą. 7. Elektroninis vokas – elektroninės siuntos dalis, kurią sudaro informacija apie siuntėją, gavėją, elektroninės siuntos išsiuntimo, pristatymo ir gavimo laiką ir (ar) kiti elektroninės siuntos metaduomenys. 2. Pakeisti 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme, Lietuvos Respublikos pašto įstatyme ir kituose teisės aktuose.“
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios IV¹ skyrių.
straipsnis. Elektroninės siuntos išsiuntimas, pristatymas ir gavimas
patvirtinamas elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos išsiuntimo metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo išsiųsta nurodytu laiku. Elektroninės siuntos pristatymo gavėjui metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo pristatyta gavėjui nurodytu laiku. 2. Elektroninė siunta yra laikoma gauta nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, gali šią elektroninę siuntą pasiekti, tai yra nuo to momento, kai gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, pirmąjį kartą po elektroninės siuntos pristatymo jam prisijungia prie informacinės sistemos, kurioje elektroninė siunta yra pristatyta, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Elektroninės siuntos gavimo laikas turi būti patvirtinamas elektroniniais duomenimis, logiškai susietais su elektronine siunta, kurie įrašomi į elektroninį voką. Elektroninės siuntos gavimo metu užfiksuoti elektroniniai duomenys patvirtina, kad elektroninė siunta buvo gauta nurodytu laiku. Siuntėjo prašymu elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas pateikia įrodymus, kad gavėjas, kuriam elektroninė siunta adresuota, elektroninę siuntą gavo. 3. Elektroninės siuntos išsiuntimo, pristatymo ir gavimo laiko patvirtinimo tvarką nustato Vyriausybė. 11² straipsnis. Elektroninės siuntos galia Elektroninė siunta turi tokią pat teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. 11³ straipsnis. Žalos atlyginimas Žala dėl prarastų, sugadintų elektroninių siuntų atlyginama vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo ir siuntėjo sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip.
Jei elektroninė siunta dingsta, būna pavogta ar sugadinta dėl elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo kaltės, elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas atlygina siuntėjui tik elektroninės siuntos siuntimo išlaidas. Jei elektroninio pristatymo paslaugos teikėjo ir siuntėjo sudaryta sutartis pablogina siuntėjo padėtį, taikomos šio straipsnio nuostatos. 11⁴ straipsnis. Elektroninės siuntos duomenų slaptumas
garantuoti elektroninės siuntos turinio konfidencialumą ir susirašinėjimo slaptumą. 2. Elektroninio pristatymo paslaugai taikomus saugos reikalavimus nustato Vyriausybė. 3. Reikalavimus, taikomus elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamai informacinei sistemai ir vartotojo, prisijungiančio prie tokios sistemos, identifikavimui, nustato Vyriausybė. 4. Siuntėjas ar gavėjas neturi teisės perleisti kitam asmeniui prisijungimo prie elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamos informacinės sistemos duomenų. Siuntėjas ar gavėjas yra atsakingas už prisijungimo prie elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamos informacinės sistemos duomenų saugojimą. 5.
paslaugos teikėjui draudžiama teikti informaciją apie siuntėjų ar gavėjų siunčiamas ar gaunamas elektronines siuntas arba sudaryti sąlygas gauti šią informaciją, išskyrus turimą ir reikalingą nusikalstamoms veikoms užkardyti, tirti, nustatyti informaciją, kurią elektroninio pristatymo paslaugos teikėjas privalo pateikti kriminalinės žvalgybos pagrindinėms institucijoms, Vyriausybės nurodytoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokurorui, teismui ar teisėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais, kurie yra taikomi informacijos perdavimui elektroninių ryšių tinklais ir elektroninių ryšių tinklų ir (ar) paslaugų teikėjams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014), kurio tikslas – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, kartu siekiant tinkamo elektroninės atpažinties priemonių ir patikimumo užtikrinimo paslaugų saugumo lygio. Reglamentu (ES) Nr. 910/2014 nuo 2016 m. liepos
1999/93/EB dėl Bendrijos elektroninių parašų reguliavimo sistemos (toliau – Direktyva 1999/93/EB), kurios nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinės teisės sistemą perkeltos Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymu (toliau – EPĮ) ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais. Direktyvos 1999/93/EB tikslas buvo sudaryti sąlygas elektroninio parašo produktams ir paslaugoms laisvai judėti tarp valstybių ir užtikrinti teisinį elektroninių parašų pripažinimą, nenustatant išsamios tarpvalstybinės ir tarpšakinės sistemos, kuria būtų užtikrintos saugios, patikimos ir patogios naudoti elektroninės operacijos. Reglamentu (ES) Nr.
Reglamentu (ES) Nr. 910/2014 išplėstas reglamentuojamų patikimumo užtikrinimo paslaugų ratas, apimantis elektroninių parašų, elektroninių spaudų, elektroninių laiko žymų kūrimo, galiojimo patvirtinimo, ilgalaikės apsaugos paslaugas, elektroninio registruoto pristatymo ir interneto svetainių tapatumo nustatymo paslaugas, nustatyti reikalavimai patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjams ir jų teikiamoms patikimumo užtikrinimo paslaugoms. Reglamentu (ES) Nr. 910/2014 Europos Sąjungos valstybėms narėms palikta teisė tam tikrus su Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reguliavimo dalyku susijusius aspektus reguliuoti nacionaliniais teisės aktais (Reglamento (ES) Nr. 910/2014 24 straipsnio 1 dalis, 2 dalies c punktas, 28 straipsnio 5 dalis, 38 straipsnio 5 dalis ir kt.), taip pat valstybėms narėms suteikta teisė palikti galioti arba nustatyti Europos Sąjungos teisę atitinkančias nacionalines nuostatas, susijusias su patikimumo užtikrinimo paslaugomis tiek, kiek tos paslaugos nėra visiškai suderintos su Reglamentu (ES) Nr. 910/2014 (Reglamento (ES) Nr. 910/2014 preambulės 24 konstatuojamoji dalis). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama reglamentuoti su patikimumo užtikrinimo paslaugomis susijusius teisinius santykius tiek, kiek to nereglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 910/2014, ir užtikrinti EPĮ pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių tęstinumą. Įstatymo projektu EPĮ bus pripažintas netekusiu galios. Reglamento (ES) Nr. 910/2014 16 straipsnis numato pareigą valstybėms narėms nustatyti sankcijas, taikytinas už šio reglamento pažeidimus, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Siekiant užtikrinti šios Reglamento (ES) Nr.
910/2014 nuostatos įgyvendinimą, kartu su Įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 147 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK pakeitimo projektas), kuriame numatoma atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimą. Pažymime, kad elektroninio registruoto pristatymo paslaugų teikėjams griežtėja numatoma atsakomybė už teisės aktų, susijusių su jų veikla, pažeidimus, nes, elektroninio registruoto pristatymo paslaugoms tapus vienomis iš patikimumo užtikrinimo paslaugų, išplečiama šių paslaugų teisinė galia, ir dėl šios priežasties kyla didesnė rizika dėl šių paslaugų teikėjų sukeliamos žalos (nebeapsiribojama vien tik komunikavimu su viešuoju sektoriumi naudojant vieną valstybės valdomą informacinę sistemą). Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 2 straipsnio pakeitimo ir IV¹ skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – IVPĮ projektas), kurio tikslas – panaikinti nuostatas, susijusias su elektroninio pristatymo paslaugomis, nes šios nuostatos yra įtvirtintos Reglamente (ES) Nr. 910/2014. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto, IVPĮ projekto ir ANK pakeitimo projekto (toliau kartu – projektai) iniciatorė yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija.
Projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento (direktorius Petras Jakavonis, tel. (8 5) 239 3944, el. p. [email protected]) Informacinės visuomenės plėtros skyriaus (vedėja Aušra Kumetaitienė, tel. (8 5) 239 2901, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė (tel. (8 5) 239 2892, el. p. [email protected]) ir Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento (direktorius Rytis Rainys, tel. (8 5) 210 5634, el. p. [email protected]) Interneto priežiūros skyriaus (vedėjas Vilius Nakutis, tel. (8 5) 210 5676, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Irma Tumalovičiūtė (tel. (8
5) 210 5676, el. p. [email protected]). 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu galiojantis EPĮ reglamentuoja elektroninio parašo kūrimo, tikrinimo, galiojimo tvarką, elektroninio parašo naudotojų teises ir atsakomybę, nustato sertifikavimo paslaugas ir reikalavimus jų teikėjams, taip pat elektroninio parašo priežiūros institucijos teises ir funkcijas. Dalis EPĮ nuostatų, susijusių su elektroninio parašo reguliavimu, yra įtvirtintos Reglamente (ES) Nr. 910/2014 ir nuo 2016 m. liepos 1 d. taikomos tiesiogiai. Kitos Reglamente (ES) Nr. 910/2014 įtvirtintos patikimumo užtikrinimo paslaugos Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra reglamentuotos. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 147 straipsnis numato atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikavimo paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme reglamentuojamos elektroninio pristatymo paslaugų teikimo sąlygos, elektroninės siuntos galia, sugadintų elektroninių siuntų žalos atlyginimo ir elektroninių siuntų slaptumo užtikrinimo sąlygos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektas reglamentuoja elektroninės atpažinties ir patikimumo užtikrinimo paslaugų politikos formavimą ir įgyvendinimą, taip pat įtvirtina patikimumo užtikrinimo paslaugų teisinę galią, patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų ir naudotojų pareigas, kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų sertifikatų galiojimo sustabdymo ir galiojimo panaikinimo sąlygas ir tvarką, patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūrą, kiek to nereglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 910/2014. Priėmus Įstatymo projektą, bus sudaryta išbaigta ir nuosekli patikimumo užtikrinimo paslaugų reguliavimo sistema ir sudarytas pagrindas veikti patikimumo užtikrinimo paslaugų rinkai, reglamentuoti su patikimumo užtikrinimo paslaugų teikimu susiję teisiniai santykiai ir užtikrintas EPĮ pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių tęstinumas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte yra siūlomos nustatyti tokios patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų priežiūros įstaigos funkcijos, kurios nėra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 910/2014 arba nebūtinai priskirtinos priežiūros įstaigai, pavyzdžiui: Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta funkcija pagal Reglamentą (ES) Nr. 910/2014 nėra priskirtina priežiūros įstaigai (ją gali vykdyti ir kita valstybės narės paskirta įstaiga), todėl šios funkcijos neatsisakytina.
Svarbu, kad priežiūros įstaigai būtų suteikti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyti įgaliojimai tokią tvarką nustatyti. Tokių įgaliojimų (tvarkos parengimas) Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 tiesiogiai nenustato, todėl juos svarbu suteikti įstatymu (taip pat pastebėtina, kad čia turėta omenyje kasmetinių ataskaitų (su statistine informacija) pateikimo tvarkos nustatymas, Reglamente (ES) Nr. 910/2014 kalbama apie audito ataskaitas, teikiamas kas dvejus metus ir inicijuojant paslaugą). Svarbu, kad priežiūros įstaigai būtų suteikti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti įgaliojimai tokią tvarką nustatyti. Tokie įgaliojimai (tvarkos, apie kokius incidentus ir kokiu būdu turi būti pranešama priežiūros įstaigai, parengimas) tiesiogiai Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nenumatyti, todėl juos svarbu suteikti įstatymu. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta funkcija nėra įtvirtinta Reglamento 17 straipsnyje, kuriame įtvirtintas bendradarbiavimo reikalavimas apsiriboja tik kitų šalių priežiūros įstaigomis, o šioje srityje veikia daug tarptautinių organizacijų (ENISA, Europos Komisija, Standartizavimo organizacijos ir pan.). Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta funkcija įgyvendina Reglamento (ES) Nr. 910/2014 18 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl leidimo atlikti tokius tyrimus. Šiuo atveju svarbu, kad priežiūros įstaigai būtų leista tokius bendrus tyrimus atlikti, nes Reglamento 18 straipsnio 3 dalis tiesiogiai tokios teisės priežiūros įstaigoms nesuteikia, o dėl to palieka nuspręsti valstybėms narėms. Atitinkamai Įstatymo projekte turi būti įtvirtinta nuostata dėl tokių bendrų tyrimų atlikimo.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 17 straipsniu siūlomų reguliuoti teisinių santykių pobūdį, t. y. administracinius teisinius santykius, leidimo atlikti Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytus veiksmus išdavimas turėtų būti priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalis, numatanti administracinių teismų kompetencijai priskiriamas bylas, tokių kategorijų bylų (dėl leidimų atlikti veiksmus) neišskiria. Tuo tarpu to paties straipsnio 2 dalis numato, kad „įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali būti priskiriamos ir kitokios bylos.“ Taip pat atitinkamos ABTĮ nuostatos (pvz., 4 straipsnio 6 dalis, 29 straipsnio 1 dalis, 52 straipsnio 1 dalis, 77 straipsnio
Įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalimi. Kartu pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos dėl teismų leidimų atlikti tam tikrus institucijų veiksmus išdavimo yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 27 straipsnyje, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 10 dalyje, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 73 straipsnio 6 dalyje ir kt. ANK pakeitimo projektu patikslinamos ANK 147 straipsnio ir priedo nuostatos, numatančios patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų atsakomybę už teisės aktų, reglamentuojančių patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjų veiklą, pažeidimą. Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl elektroninio pristatymo paslaugų pripažįstamos netekusiomis galios IVPĮ projekte, nes šios nuostatos yra numatytos Reglamente (ES) Nr. 910/2014 ir Įstatymo projekte. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms, jo plėtrai Priimtų įstatymų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus sustiprintas pasitikėjimas elektroninėmis operacijomis, suteikiant pagrindą saugiai vykdyti elektronines asmenų, verslo ir viešosios valdžios institucijų tarpusavio operacijas, taip didinant viešųjų ir privačiųjų interneto paslaugų, elektroninio verslo ir elektroninės prekybos veiksmingumą. Apskaičiavus priimto Įstatymo projekto informacinių įpareigojimų sukeliamą administracinė naštą ūkio subjektams nustatyta, kad ji sudarys 176,1 Eur. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, įstatymai, kuriuos būtina priimti, galiojantys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektu yra pripažįstamas netekusiu galios EPĮ. Projektams inkorporuoti į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti ar galiojančių įstatymų pakeisti nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte apibrėžiamos naujos sąvokos įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Priėmus IVPĮ ir Įstatymo projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti:
2015 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 126 „Dėl Elektroninės siuntos išsiuntimo, pristatymo ir gavimo laiko patvirtinimo tvarkos aprašo, Elektroninio pristatymo paslaugai taikomų saugos reikalavimų aprašo ir Elektroninio pristatymo paslaugai teikti naudojamos informacinės sistemos ir prie jos prisijungiančio vartotojo identifikavimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2108 „Dėl Reikalavimų kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams, Reikalavimų elektroninio parašo įrangai, Kvalifikuotus sertifikatus sudarančių sertifikavimo paslaugų teikėjų registravimo tvarkos ir Elektroninio parašo priežiūros reglamento patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Priėmus Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – Tarnyba) direktorius turės priimti:
paslaugų teikėjų ir kvalifikuotų patikimumo užtikrinimo paslaugų statuso suteikimo ir įrašymo į Nacionalinį patikimą sąrašą tvarką ir sąlygas, jeigu jos nebus reglamentuotos Europos Sąjungos kompetentingų institucijų priimtuose teisės aktuose;
veiklos ataskaitų pateikimo tvarką ir sąlygas;
m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1V-406 „Dėl Asmenų registravimo sertifikatams gauti ir konsultavimo paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“;
m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 1V-408 „Dėl minimalios draudiminės sumos kvalifikuotus sertifikatus sudarantiems sertifikavimo paslaugų teikėjams nustatymo“ pakeitimo“. 12.
lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija užsakyto tyrimo „Reglamento dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje poveikis Lietuvos teisinei bazei, valstybės informacinėms sistemoms ir registrams, valstybės bei verslo sprendimams, priemonėms ir paslaugoms, jų kūrėjams, teikėjams ir vartotojams“ ataskaitos išvadose pažymima, kad Reglamentu (ES) Nr. 910/2014 nustačius papildomas pareigas dėl patikimumo užtikrinimo paslaugų, priežiūros institucijoje (t. y. Tarnyboje, kuri šiuo metu vykdo elektroninio parašo priežiūros funkcijas) naujoms nustatytoms funkcijoms vykdyti iš viso reikės 5 pareigybių (šiuo metu elektroninio parašo priežiūros funkcijoms vykdyti Tarnyboje skirtos 2 pareigybės, kurios buvo finansuojamos iš Tarnybos pajamų, gaunamų iš elektroninių ryšių rinkos dalyvių už Tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus). 2017 m. Tarnybos biudžete šių
siekiant užtikrinti tinkamą Reglamentu (ES) Nr. 910/2014 nustatomų įpareigojimų Lietuvos Respublikai vykdymą, Tarnybai reikės 3 papildomų pareigybių. Pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 6 straipsnio 3 dalį Tarnyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir atskiro Tarnybos biudžeto, kurį sudaro pajamos, gautos už teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba yra Lietuvos Respublikos nacionalinė reguliavimo institucija Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo reguliavimo dalyku, prasme.
Europos Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą nustatančiuose teisės aktuose (2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) su paskutiniais pakeitimais, padarytais
nacionalinių reguliavimo institucijų administracinių užmokesčių, taikomų elektroninių ryšių rinkos dalyviams, mechanizmas reiškia, kad šie administraciniai užmokesčiai gali dengti tik elektroninių ryšių rinkos reguliavimo ir priežiūros funkcijų, kurias atlieka nacionalinė reguliavimo institucija, sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, kad Tarnybos patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūros funkcijos nėra susijusios su elektroninių ryšių reguliavimo sistemos direktyvose numatytais Tarnybos, kaip nacionalinės elektroninių ryšių reguliavimo institucijos, įpareigojimais ir nėra Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo objektas, šių funkcijų finansavimas iš Tarnybos pajamų, gaunamų iš elektroninių ryšių rinkos dalyvių už Tarnybos teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, prieštarautų Leidimų direktyvos nuostatoms. Patikimumo užtikrinimo paslaugų rinka Lietuvoje šiuo metu yra nedidelė (Tarnybos žiniomis, sertifikavimo paslaugas teikia 4 Lietuvoje įsisteigę sertifikavimo paslaugų teikėjai, sudarantys kvalifikuotus sertifikatus arba teikiantys laiko žymos formavimo paslaugas). Pažymėtina ir tai, kad šiuo metu didžiausią patikimumo paslaugų rinkos dalį pagal paslaugų vartotojų skaičių užima biudžetinė įstaiga Asmens dokumentų išrašymo centras prie Vidaus reikalų ministerijos.
Patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūros funkcijų finansavimas iš šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų užmokesčių jiems sukurtų papildomą finansinę naštą, kuri neigiamai paveiktų šią rinką, sulėtintų patikimumo užtikrinimo paslaugų (tarp jų ir elektroninio parašo) plėtrą Lietuvoje. Be to, užmokesčiams iš ūkio subjektų surinkti ir administruoti reikėtų papildomų kaštų, kurie dar labiau padidintų priežiūros kainą ir būtų neproporcingi, palyginti su santykinai nedidele šiai funkcijai vykdyti reikalinga metine suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taikyti patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūros funkcijų finansavimą iš prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų būdą netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vykdant Reglamento (ES) Nr. 910/2014 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, numatantį, kad „priežiūros įstaigoms turi būti suteikiami būtini įgaliojimai ir pakankamai išteklių jų funkcijoms vykdyti“, manytina, kad šioms funkcijoms finansuoti turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Tarnybos preliminariais skaičiavimais, patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūros funkcijoms vykdyti (5 pareigybėms, t. y. 2 esamoms ir 3 papildomoms) per metus iš valstybės biudžeto reikalinga skirti 182,7 tūkst. Eur (iš jų naujoms papildomoms 3 pareigybėms - 109,62 tūkst. Eur). Skirtos papildomos pareigybės šioms funkcijoms vykdyti ir valstybės biudžeto finansavimas užtikrins, kad Tarnyba, kaip patikimumo užtikrinimo paslaugų priežiūros įstaiga, turės pakankamai žmogiškųjų ir kitų būtinų išteklių tinkamai vykdyti priežiūros funkcijas. Taip pat bus vykdomas Reglamento (ES) Nr. 910/2014 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas. Lėšų sutaupyti nenumatoma. 13.
vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „patikimumo užtikrinimo paslauga“, „kvalifikuota patikimumo užtikrinimo paslauga“, „patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas“,
„kvalifikuotas patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjas“, „elektroninis
spaudas“, „kvalifikuotas elektroninis spaudas“, „svetainės tapatumo nustatymo paslauga“, „elektroninis parašas“, „kvalifikuotas elektroninis parašas“,
„elektroninė laiko žyma“, „kvalifikuota elektroninė laiko žyma“, „elektroninio
registruoto pristatymo paslauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR IV¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-01-17 Nr. XIIIP-1587 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR IV¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-04-23 Nr. XIIIP-1587(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR IV¹ SKYRIAUS PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIIP-1587 ES
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislavas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys: : Ričardas Degutis – Susisiekimo viceministras, Petras Jakavonis - Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento direktorius, Aušra Kumetaitienė - Susisiekimo ministerijos Informacinės visuomenės politikos departamento Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vedėja, Lina Rainienė – Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, Dovilė Sereičikaitė - Ryšių reguliavimo tarnybos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus patarėja, Irma Tumalovičiūtė - Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento Interneto priežiūros skyriaus vyr. specialistė, Martynas Jokūbauskas - Vyriausybės kanceliarijos patarėjas, Mantas Zalatorius – Lietuvos bankų asociacija, Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacija. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-01-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti 3.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Nr. XIIIP- 1587(2) ES. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė