Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
straipsnyje nenustatyta kitaip. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, gyventojo pajamos apmokestinamos šiais tarifais:
1) apmokestinamų metinių pajamų dalis, neviršijanti 18000 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1500 eurų per mėnesį, apmokestinama 14 procentų mokesčio tarifu;
2) apmokestinamų metinių pajamų dalis, viršijanti
laikotarpiu – nuo 1500 iki 2500 eurų per mėnesį, apmokestinama 19 procentų mokesčio tarifu;
3) apmokestinamų metinių pajamų dalis, viršijanti
laikotarpiu – nuo 2500 iki 3500 eurų per mėnesį, apmokestinama 24 procentų mokesčio tarifu;
4) apmokestinamų metinių pajamų dalis, viršijanti 42000 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 3500 eurų per mėnesį, apmokestinama 29 procentų mokesčio tarifu. 2. Pajamų mokesčio 5 proc. tarifas taikomas ne individualios veiklos gautos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas. 3. Už per mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis
pajamos (kai vykdoma kelių rūšių veikla, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios individualios veiklos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytąus pajamų mokesčio tarifąus.
Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo individualios veiklos pajamos viršijo 45 000 eurų sumą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą. 5. Fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos
pagal prigimtį daikto nuomos pajamos (kai nuomojami keli tokie daiktai, pajamos sudedamos). 45 000 eurų sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytąus pajamų mokesčio tarifąus. Už mokestinį laikotarpį (ar jo dalį) sumokėto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dalis, proporcingai tenkanti tai mokestinio laikotarpio daliai, kai gyventojo nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamos apmokestinamos taikant šio straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą, įskaitoma į gyventojo nuo tų pajamų mokėtino pajamų mokesčio sumą.“
išdėstyti taip: „5) neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo nustatyta tvarka;“. 2.
išdėstyti taip:
„6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos
išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomasi šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytasi pajamų mokesčio tarifąai – šio Įstatymo
1Panaikinti 182 straipsnį:
„182 straipsnis. Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio apskaičiavimas
1.Nuo individualios veiklos pajamų mokėtino pajamų mokesčio dydis nustatomas iš metinėms apmokestinamosioms pajamoms pritaikius šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą pajamų mokesčio tarifą gautos sumos atėmus pajamų mokesčio kredito sumą, apskaičiuotą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis. 2. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos neviršija 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x 0,1. 3. Apskaičiuojant nuo individualios veiklos pajamų mokėtiną pajamų mokestį, kai metinės apmokestinamosios individualios veiklos pajamos yra didesnės negu 15 000 eurų per metus, taikytinas pajamų mokesčio kreditas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Pajamų mokesčio kreditas = metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos x (0,1 – 2/300000 x (metinės individualios veiklos apmokestinamosios pajamos – 15 000)). 4. Jeigu pagal šio straipsnio 3 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas pajamų mokesčio kreditas yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis
pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas visoms gyventojo tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms.
Metinis NPD (toliau – MNPD), jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 4800 4560 eurų ir gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikomo metinio papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – MPNPD) suma, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumos. Kai GMP viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, dvylikos dydžių sumą, MNPD, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = (4800 4560 + MPNPD ) – 0,4
minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
taikomas tokia tvarka:
pajamos per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieno dydžio, taikomas mėnesio NPD yra 400 eurų;
pajamos per mėnesį viršija minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vieną dydį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = (400 380 + PNPD)– 0,4 5 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną, vienas dydis). 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 4.
jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. 5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD ar jo dalies taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 ar 6 dalį jam gali būti pritaikytas. 6. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 450 eurų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD yra 420
mėnesio NPD dydį, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. Šioje dalyje nurodytiems gyventojams taikytina MNPD suma yra lygi jiems pagal šios dalies nuostatas atitinkamais mokestinio laikotarpio mėnesiais taikytinų NPD sumai, pridėjus pagal šio straipsnio 1 dalį šiems gyventojams apskaičiuotą MNPD dalį, proporcingą mokestinio laikotarpio mėnesių, kuriais jie neturėjo teisės į NPD pagal šios dalies nuostatas, skaičiui. 7.
gyventojo mokestinio laikotarpio apmokestinamųjų pajamų, išskyrus apmokestinamąsias pajamas, kurioms taikomas šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas mokesčio tarifas, pajamas, nuo kurių mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą, taip pat išmokas, mokamas pasibaigus ar nutraukus gyvybės draudimo ar pensijų kaupimo sutartį, neviršijančias sumokėtų įmokų dydžio, sumai, neatėmus šio Įstatymo 21 straipsnyje nurodytų išlaidų ir gyventojui taikytino MNPD ir MPNPD. 8. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi mokyklose pagal bendrojo ugdymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, pavienio mokymosi forma savarankišku, nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdais, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – PNPD). Gyventojams, turintiems teisę į PNPD jų bendras NPD apskaičiuojamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytą tvarką. 9. Mokestiniu laikotarpiu PNPD taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu taikomas NPD – ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam taikomas visas PNPD. 10 8. Tais atvejais, kai su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. 11.
teisei į PNPD ar teisei į didesnį PNPD, šis dydis pradedamas arba nustojamas taikyti nuo kitą, negu atsirado arba pasibaigė teisė į jį, mėnesį gautų pajamų. 12. MPNPD nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD. 13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. 14. 9. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas. 15. 0 Šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis, apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Bendra atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25 procentų apmokestinamųjų pajamų, kurioms taikomias šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytiais pajamų mokesčio tarifais, sumos, apskaičiuotos šio Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytas sumas. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų išlaidų suma bet kokiu atveju negali viršyti 2
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: „2.
Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1) nepageidauja pasinaudoti teise iš pajamų atimti pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausantį MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas ir
2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų, neviršijančių 18000 eurų, ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šio punkto pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčio administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.“ 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
apskaičiuojant ir deklaruojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio Įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai:
Rasa Budbergytė Algirdas Sysas Julius Sabatauskas Dovilė Šakalienė Juozas Olekas
Projekto lyginamasis variantas
2, 6, 16, 20, 21 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR XIII-1335 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2018 m. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 6 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 120 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2019 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 84 26 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 84 26 VDU dydžio sumą, bet neviršijant 40 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.
3) metinė pajamų dalis, viršijanti 40 VDU dydžio sumą, taikoma apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 34 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
straipsnio 3 dalį netekusia galios. 2. Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę
atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų 2021 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
ją išdėstyti taip:
„Pakeisti 6 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹.
Gyventojo pajamos iš darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas, apmokestinamos taip:
1) metinė pajamų dalis, neviršijanti 60 26 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumos, taikomos apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 20 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) metinė pajamų dalis, viršijanti 60 26 VDU dydžio sumą, bet neviršijant 40 VDU dydžio sumą, taikomą apdraustųjų asmenų einamųjų metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą. 3) metinė pajamų dalis, viršijanti 40 VDU dydžio sumą, taikoma apdraustųjų asmenų 2020 metų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, apmokestinama taikant 34 procentų pajamų mokesčio tarifą.“
pakeitimas
ją išdėstyti taip: „1. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 daliys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d., 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalys įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. “
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 2 straipsnio 3
ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 3 ir 5 dalys įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai: Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Juozas Olekas (2018-12-06) Raminta Popovienė (2018-12-06)
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Viena iš aktualiausių problemų Lietuvoje – didelė socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė. Šios problemos savo ruožtu sąlygoja emigracinių procesų aktyvėjimą ir socialinės įtampos visuomenėje buvimą, kenkia ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui. Europos Sąjungos (toliau – ES) statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis 2015 metais Lietuvoje pajamų nelygybė buvo viena didžiausių Europoje. Bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini indeksas Lietuvoje sudarė net 37,9, o prastesnė situacija buvo tik Serbijoje (Gini indekso skalėje „0“ reiškia visišką lygybę, o „100“ – visišką nelygybę). ES šalių Gini indekso vidurkis – 31. Faktą, kad pajamų nelygybė Lietuvoje didėja ir yra viena didžiausių ES, pažymėjo ir Europos Komisija savo 2017 metais pristatytoje šalies pažangos ataskaitoje. Europos Komisijos, o taip pat ir VU mokslininkų, tyrusių pajamų pasiskirstymo veiksnius, nuomone, viena iš tokios didelės nelygybės priežasčių yra ribotas bei nepakankamas mokesčių sistemos progresyvumas. Lietuvoje dirbantiems pagal darbo sutartis gyventojams taikomas neapmokestinamas pajamų dydis (toliau – NPD) užtikrina tam tikrą mokesčių progresyvumą, bet mūsų šalies patirtis ir dabartinės situacijos analizė rodo, kad to nepakanka esamų nepalankių tendencijų keitimo užtikrinimui. Norint veiksmingai mažinti pajamų nelygybę, būtina mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir nustatyti didesnius gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifus gaunantiems dideles ir labai dideles pajamas. Be to, svarbu, kad progresiniai mokesčio tarifai būtų taikomi visoms gyventojų pajamų rūšims, o ne tik pajamoms iš darbo teisinių santykių.
Būtent nedidelės, bet labai turtingos gyventojų dalies pajamų iš nekilnojamojo ir finansų turto apmokestinimas didesniais tarifais turi užtikrinti galimybes sumažinti mokestinę naštą labiausiai pažeidžiamai gyventojų daliai. Tuo tarpu vidurinės klasės atstovams permainos mokesčių srityje neturėtų sukelti neigiamų pasekmių. Svarbu ir tai, jog Seimo patvirtintos Vyriausybės programos 117.2 punkte yra aiškiai nurodyta: „117.2. ateityje, mažindami pajamų nelygybę, sieksime pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.“ Šiuo metu pasiūlymai dėl progresinių mokesčių įvedimo pateikiami skirtingų politinių pažiūrų atstovų, apie didesnį progresyvumą kalba žinomi ekonomistai. Todėl manome, kad atėjo laikas rimtiems mokesčių pakeitimams, kurie leistų įveikti vis dar augančią pajamų nelygybę. Atkreiptinas dėmesys, kad daugumoje ES valstybių yra įtvirtinti progresiniai pajamų mokesčio tarifai. „Dviejų laiptų“ mokesčių tarifai taikomi Slovakijoje, Airijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Švedijoje, o nuo šių metų prie šių valstybių ketina prisijungti ir Latvija. „Trijų ir daugiau laiptų“ mokesčių tarifai yra įtvirtinti Austrijoje, Belgijoje, Kipre, Vokietijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Atsižvelgiant į kitų ES valstybių patirtį ir siekiant mažinti pajamų nelygybę ir lengvinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų ir jų šeimų finansinę padėtį, teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio IX-1007 6, 16, 20, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2.
projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Rasa Budbergytė, Juozas Olekas, Algirdas Sysas ir Julius Sabatauskas. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Pagal šiuo metu galiojančio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas GPM tarifas yra 15 proc., nepriklausomai nuo pajamų dydžio (Įstatymo 6 str. 1 dalis). Išimtis daroma ne individualios veiklos pajamoms, gautoms pardavus ar kitaip nuosavybėn perleidus atliekas, - šiuo atveju pajamos, nepriklausomai nuo jų dydžio, apmokestinamos 5 proc. GPM tarifu (Įstatymo 6 str. 2 dalis). Be to, apmokestinant individualios veiklos pajamas taikoma ”mokestinio kredito“ formulė, kuri praktiškai reiškia, kad augant pajamoms mokesčio tarifas didėja nuo 5 iki 15 procentų. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti tokius gyventojų pajamų mokesčio tarifus:
1) apmokestinamų metinių pajamų dalis, neviršijanti 18000 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 1500 eurų per mėnesį, apmokestinama 14 procentų mokesčio tarifu;
2) apmokestinamų metinių pajamų dalis, viršijanti
laikotarpiu – nuo 1500 iki 2500 eurų per mėnesį, apmokestinama 19 procentų mokesčio tarifu;
3) apmokestinamų metinių pajamų dalis, viršijanti
laikotarpiu – nuo 2500 iki 3500 eurų per mėnesį, apmokestinama 24 procentų mokesčio tarifu;
4) apmokestinamų metinių pajamų dalis, viršijanti 42000 eurų per metus arba mokestiniu laikotarpiu – 3500 eurų per mėnesį, apmokestinama 29 procentų mokesčio tarifu. Aukščiau išvardyti gyventojų pajamų mokesčio tarifai būtų taikomi visų gyventojų gaunamų apmokestinamų pajamų atžvilgiu, todėl siūloma atsisakyti atskiro tarifo pajamoms iš individualios veiklos.
Nustatomi keturi gyventojų pajamų mokesčio tarifai leistų tolygiai didinti apmokestinimą augant pajamoms. Nustačius siūlomus mokesčių tarifus ir taikant siūlomą NPD formulę būtų sumažintas apmokestinimas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, o mokestinė našta didėtų tik 1900 eurų ir didesnes pajamas per mėnesį gaunantiems gyventojams (ir tai tik, jei nebūtų pagrindo taikyti papildomą neapmokestinamą pajamų dydį). Pradinį NPD dydį siūloma prilyginti minimaliai mėnesinei algai (t.y. gyventojai gaunantys tik minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pajamas (arba mažesnes) iš viso nemokėtų GPM). Atsižvelgiant į minimalaus mėnesinio atlyginimo didėjimą nuo 2018-01-01, pradinis NPD būtų 400 eurų. Be to, siūloma taikyti NPD ir papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (toliau – PNPD) apskaičiuojant visas gyventojo apmokestinamąsias pajamas ir mokėtinus mokesčius (išplėsti NPD ir PNPD taikymą taip pat ir individualių pajamų bei pajamų iš turto ir kitų pajamų atžvilgiu). PNPD siūloma nebeskirti besąlygiškai visiems turintiems vaikų, o naudoti iki 2018-01-01 galiojusius PNPD dydžius (už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas 200 eurų PNPD) apskaičiuojant taikytiną NPD pagal žemiau pateikiamą formulę:
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = (400 + PNPD) – 0,4 x (gyventojo mėnesio pajamos – minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio
Toks NPD ir PNPD taikymas leistų mažinti mokesčių naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams ir nešvaistyti resursų leidžiant naudotis PNPD labai turtingiems žmonėms (iki 2018-01-01 PNPD buvo taikomas visiems auginantiems vaikus, nepriklausomai nuo jų gaunamų pajamų dydžio).
Manome, kad PNPD taikymas skatintų dirbančias ir vidutines pajamas gaunančias šeimas auginti vaikus ir bent iš dalies prisidėtų prie demografinės padėties gerinimo. Žemiau pateiktame grafike (1 pav.) pavaizduota kaip keistųsi gyventojo, dirbančio pagal darbo sutartį sumokami mokesčiai (mokamų mokesčių (išskaitymų) procentas apskaičiuotas atsižvelgiant ne tik į iš darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“ išskaičiuojamus mokesčius ir įmokas (GPM, VSD ir PSD), bet ir į darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas), lyginant su dabartine GPM sistema. 1 pav. Pagal darbo sutartį dirbančio gyventojo mokami mokesčiai ir įmokos (GPM, VSD, PSD ir darbdavio už tokį darbuotoją mokamos socialinio draudimo įmokos) priklausomai nuo pajamų dydžio (apskaičiuota atvejams, kai netaikomas PNPD) Iš pateikto grafiko galima matyti, kad, net netaikant PNPD, mokestinė našta mažėtų gyventojams, kurių mėnesinės pajamos iki 1900 eurų. Svarbu akcentuoti, kad taikant NPD (pagal siūlomą formulę, kurioje atsižvelgiama ir į taikytiną PNPD) visoms gyventojo pajamoms (įskaitant ir pajamas iš individualios veiklos), bus sudarytos galimybės mažinti mokestinę naštą ir individualią veiklą vykdantiems asmenims, auginantiems nepilnamečius vaikus.
Žemiau pateiktame grafike pavaizduota kaip keistųsi individualią veiklą vykdančio asmens apmokestinimas, jei jam būtų taikomas 200 eurų dydžio PNPD (esant pagrindui taikyti didesnį PNPD mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų mokestinę naštą dar labiau mažėtų). 2 pav. Gyventojo, gaunančio pajamas iš individualios veiklos, apmokestinimas (GPM, VSD, PSD) Taikant įstatymo projekte pateiktą NPD formulę PNPD nebūtų taikomas labai dideles pajamas gaunantiems gyventojams, kurie augina nepilnamečius vaikus. Tokiu būdu būtų užtikrinamas racionalus šio mechanizmo taikymas ir mokestinė našta būtų mažinama tik toms šeimoms, kurioms tai tikrai reikalinga. Kaip jau minėta, ir progresiniai GPM tarifai ir NPD (įskaitant ir PNPD) būtų taikomi visoms gyventojų pajamoms. Žemiau pateiktame 3 grafike parodyta kaip keisis gyventojo, gaunančio pajamas iš kitų šaltinių (iš dividendų, palūkanų, turto nuomos, turto perleidimo ir kitų šaltinių, nesusijusių su darbo santykiais ir individualios veiklos vykdymu). Bet svarbu nepamiršti, kad NPD apskaičiuojamas visoms gyventojo pajamoms kartu (t.y. NPD nebūtų skaičiuojamas atskirai pajamoms iš darbo santykių ir atskirai pajamoms iš kitų šaltinių). 3 pav. Gyventojo gaunančio kitas (ne darbo ir ne individualios veiklos) pajamas, apmokestinimas (GPM) Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į priimto įstatymo įgyvendinimo realius rezultatus, ateityje svarstytinas klausimas dėl šiuo metu darbdavio už darbuotoją mokamų socialinio draudimo įmokų perkėlimo darbuotojui (atitinkamai didinant darbuotojo bruto darbo užmokestį), reformuojant valstybinio socialinio draudimo fondo veiklą (atsisakant išmokų lubų, apjungiant valstybinio socialinio draudimo fondą su valstybės biudžetu ir keičiant socialinio draudimo pensijų skaičiavimo taisykles) ir peržiūrint nustatytus GPM bei sveikatos ir socialinio draudimo įmokų tarifus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Pasiūlymų įgyvendinimas prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo ir palankesnio socialinio klimato valstybėje suformavimo. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomo progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų įvedimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas leistų sumažinti mokesčių naštą visiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kartu užtikrinant, kad tą pačią tvarką nustatomi bendri mokesčio tarifai būtų taikomi didesnes pajamas gaunantiems gyventojams neišskiriant juos pagal veiklos sektorius ar pajamų šaltinius. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus siūlomą įstatymo projektą valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos neturėtų sumažėti. Tam tikrus biudžetų praradimus (įvertinus siūlomą didinti NPD, mažesnį mokesčio tarifą gaunantiems mažas ir vidutines pajamas bei PNPD taikymą pagal projekte siūlomą formulę tokie praradimai gali siekti iki 200 mln. eurų) iš pajamų, susijusių su darbo santykiais, turėtų visiškai kompensuoti padidėsiančios mokesčio įplaukos iš kapitalo pajamų apmokestinimo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
„Gyventojų pajamų mokesčio tarifas“, „gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinamas pajamų dydis“. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Rasa Budbergytė Juozas Olekas Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Dovilė Šakalienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Viena iš aktualiausių problemų Lietuvoje – didelė socialinė atskirtis ir pajamų nelygybė. Šios problemos savo ruožtu sąlygoja emigracinių procesų aktyvėjimą ir socialinės įtampos visuomenėje buvimą, kenkia ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui. Europos Sąjungos (toliau – ES) statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis 2017 metais Lietuvoje pajamų nelygybė buvo viena didžiausių Europoje. Bendrą pajamų nelygybės dydį atspindintis Gini indeksas Lietuvoje sudarė net 37,6, o prastesnė situacija buvo tik Bulgarijoje. Faktą, kad pajamų nelygybė Lietuvoje didėja ir yra viena didžiausių ES, pažymėjo ir Europos Komisija savo 2017 metais pristatytoje šalies pažangos ataskaitoje. Europos Komisijos, o taip pat ir VU mokslininkų, tyrusių pajamų pasiskirstymo veiksnius, nuomone, viena iš tokios didelės nelygybės priežasčių yra ribotas bei nepakankamas mokesčių sistemos progresyvumas. Lietuvoje dirbantiems pagal darbo sutartis gyventojams taikomas neapmokestinamas pajamų dydis (toliau – NPD) užtikrina tam tikrą mokesčių progresyvumą, bet mūsų šalies patirtis ir dabartinės situacijos analizė rodo, kad to nepakanka esamų nepalankių tendencijų keitimo užtikrinimui. Norint veiksmingai mažinti pajamų nelygybę, būtina mažinti mokesčių naštą mažas pajamas gaunantiems gyventojams ir nustatyti didesnius gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) tarifus gaunantiems dideles ir labai dideles pajamas. Be to, svarbu, kad progresiniai mokesčio tarifai būtų taikomi visoms gyventojų pajamų rūšims, o ne tik pajamoms iš darbo teisinių santykių.
Būtent nedidelės, bet labai turtingos gyventojų dalies pajamų iš nekilnojamojo ir finansų turto apmokestinimas didesniais tarifais turi užtikrinti galimybes sumažinti mokestinę naštą labiausiai pažeidžiamai gyventojų daliai. Svarbu ir tai, jog Seimo patvirtintos Vyriausybės programos 117.2 punkte yra aiškiai nurodyta: „117.2. ateityje, mažindami pajamų nelygybę, sieksime pertvarkyti mokesčių sistemą ir įvesti progresinius mokesčius, kai tam bus palanki visuomenės nuomonė.“ Šiuo metu pasiūlymai dėl progresinių mokesčių įvedimo pateikiami skirtingų politinių pažiūrų atstovų, apie didesnį progresyvumą kalba žinomi ekonomistai. Todėl manome, kad atėjo laikas rimtiems mokesčių pakeitimams, kurie leistų įveikti vis dar augančią pajamų nelygybę. Atkreiptinas dėmesys, kad daugumoje ES valstybių yra įtvirtinti progresiniai pajamų mokesčio tarifai. „Dviejų laiptų“ mokesčių tarifai taikomi Slovakijoje, Airijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Švedijoje, o nuo šių metų prie šių valstybių ketina prisijungti ir Latvija. „Trijų ir daugiau laiptų“ mokesčių tarifai yra įtvirtinti Austrijoje, Belgijoje, Kipre, Vokietijoje, Graikijoje, Liuksemburge, Maltoje, Olandijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Suomijoje, Prancūzijoje. Atsižvelgiant į kitų ES valstybių patirtį ir siekiant mažinti pajamų nelygybę ir lengvinti mažas ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų ir jų šeimų finansinę padėtį, teikiamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio IX-1007 6, 16, 20, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Algirdas Sysas, Rasa Budbergytė, Juozas Olekas, ir Julius Sabatauskas. 3.
teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Nuo
įstatymo nuostatas GPM tarifai yra 20 ir 27 proc., pajamos viršijančios 120 vidutinių šalies darbo užmokesčio dydžio sumos (~ 140 tūkst. eurų per metus). Mažinant šį dydį kiekvienais metais: 2020 m. – 84 VDU, 2021 m. – 60 VDU (52 tūkst. eurų). 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokius gyventojų pajamų mokesčio tarifus. Nuo 2020 m. sausio 1 d. siūloma įvesti 3 pakopas ir sumažinti apmokestinamas metines pajamų sumas:
apmokestinamo 20 % pajamų mokesčio tarifo;
dydžio sumos apmokestinamos 27 %;
statistikos duomenys šiais metais virš 24 tūkst. eurų per metus pajamų (darbo ir nedarbo), gauna virš 100 tūkst. gyventojų. 2018 m. 3 ketvirčio duomenimis > 2000 eurų per mėnesį gauna 74 tūkst. samdomų darbuotojų. Virš 36 tūkst. eurų per metus pajamų (darbo ir nedarbo), gauna 35 tūkst. gyventojų. 2018 m. 3 ketvirčio duomenimis > 3000 tūkst. per mėnesį pajamų gauna ~ 22 tūkst. samdomų darbuotojų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Pasiūlymų įgyvendinimas prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo ir palankesnio socialinio klimato valstybėje suformavimo. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomo progresinių gyventojų pajamų mokesčio tarifų įvedimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas leistų sumažinti mokesčių naštą visiems mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kartu užtikrinant, kad tą pačią tvarką nustatomi bendri mokesčio tarifai būtų taikomi didesnes pajamas gaunantiems gyventojams neišskiriant juos pagal veiklos sektorius ar pajamų šaltinius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus siūlomą įstatymo projektą valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos padidės, nes mokesčiai bus mokami nuo mažesnių metinių pajamų ne tik iš darbo santykių gaunamų pajamų, bet nuo visų pajamų. 13.
išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai
„Gyventojų pajamų mokesčio tarifas“, „gyventojų pajamų mokestis“, „neapmokestinamas pajamų dydis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai. Nėra. Seimo nariai Algirdas Sysas Rasa Budbergytė Juozas Olekas (2018-12-06) Raminta Popovienė (2018-12-06)
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-17 Nr. S-2018-393 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-2018-393 pateiktą Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 16, 20, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1558, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad už pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Tokiu būdu visos fiksuoto mokesčio dydžio nustatymo teisės paliekamos savivaldybėms. Be to, projektu siūloma panaikinti galiojančioje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies redakcijoje įtvirtintą nuostatą, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, lengvatas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pagrindiniai mokesčio elementai turi būti nustatyti projekte. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamajame variante keičiamo įstatymo
redakcijos. 2.
įrašyti žodžius „nustatytus tarifus“ (atkreiptinas dėmesys į tai, kad 6 straipsnio 5 dalies trečiame sakinyje analogiškų pakeitimų nesiūloma), nes pajamoms, viršijančioms šiose dalyse numatytą 45 000 eurų per mokestinį laikotarpį sumą taikytinas tik vienas tarifas, numatytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Todėl siūlytina atsisakyti projektu siūlomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių pakeitimo, vietoj to šiose dalyse vietoj žodžio „dalyje“ įrašytini žodžiai „dalies 4 punkte“. 3. Projekto 3 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „panaikinimas“ įrašytini žodžiai „pripažinimas netekusiu galios“, o pakeitimo esmėje vietoj žodžio „panaikinti“ įrašytini žodžiai „pripažinti netekusiu galios. Vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina. Be to, projekto lyginamajame variante tikslintas pripažįstamo netekusiu galios straipsnio numeris. 4. Siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio pavadinimą papildyti žodžiais „ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis“. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto lentelėje yra vartojama santrumpa „PNPD“, tačiau pats trumpinys yra įvedamas vėlesnėje keičiamo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje. Toks trumpinių vartojimas nėra galimas, todėl ši nuostata tikslintina, derinant ją, pavyzdžiui, su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. 6. Projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) taikomas visoms gyventojo pajamoms.
Tuo tarpu projektu nėra siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, nustatančią, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, turėdamas teisę į NPD, pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje, o taikant NPD turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais. Šios įstatymo nuostatos prieštarauja viena kitai. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pajamos apmokestinamos ir visiškai neturint pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Siūlytina šias nuostatas derinti ir su keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, numatančia galimybę sugrąžinti permokėtą pajamų mokestį, užpildžius metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamoje įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „numatytą tvarką“ įrašytini žodžiai „numatyta tvarka“. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatoms prieštarauja ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostatos, nustatančios, kad papildomas NPD (PNPD) taikomas gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Kaip jau minėta mūsų 6 pastaboje, vadovaujantis keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, pajamos apmokestinamos ir visiškai neturint pajamų, susijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Be to, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 9 dalies nuostatos, nustatančios, kad PNPD suma dalijama kiekvienam iš tėvų (įtėvių) per pusę, derintinos su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 13 dalies nuostata, kad metiniai PNPD (MPNPD) tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu. 9.
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį šios pajamos apskaičiuotos išmokėti, taikant to mokestinio laikotarpio mėnesio NPD ir PNPD. Siekiant suderinti šias nuostatas su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, ši dalis papildytina nuostatomis, kaip apskaičiuojamos kitos pajamos, nesusijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautos už ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo. 10. Manytina, kad projektu taip pat turi būti keičiama ir įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad kai gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui dėl NPD taikymo ir pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas tokiam gyventojui mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas NPD, tai jam priklausantį NPD mokestį išskaičiuojantis asmuo atima skaičiuodamas apmokestinamąsias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Kaip jau minėta mūsų 6 pastaboje, nuostatos, siejančios NPD tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančias santykiais, prieštarauja projekto 4 straipsniu keičiamai įstatymo 20 straipsnio 1 daliai. 11. Keičiamo įstatymo V skyrius reglamentuoja gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, deklaravimo ir grąžinimo tvarką. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį mokestį išskaičiuojantys asmenys, išmokėdami išmokas, priskiriamas A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomi skirtingi pajamų mokesčio tarifai, nėra aišku, kokį gyventojų pajamų mokesčio tarifą turės taikyti mokestį išskaičiuojantis asmuo, kuris kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, gyventojui išmoka darbo užmokestį, t. y. ar mokestį išskaičiuojantis asmuo turės automatiškai taikyti didesnį pajamų mokesčio tarifą, kai gyventojo gaunamos pajamos viršys įstatymo projekte nustatytą pajamų ribą, ar gyventojas didesnį tarifą prisitaikys deklaruodamas savo metines pajamas. Atsižvelgus į tai, įstatymo projekto nuostatos tikslintinos. 12. Projektu siūlytina pakeisti ir įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, suderinant ją su projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 15 dalimi, t.y. po trumpinio „MNPD“ įrašant žodžius „ir MPNPD“. 13. Projektu siūlytina pakeisti ir įstatymo 36 straipsnio 1 dalį po trumpinio „NPD“ įrašant žodžius „ir (arba) PNPD“. 14. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 15. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, projekto pavadinimas turi būti papildytas žodžiais „ir 18² straipsnio pripažinimo netekusiu galios“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
NR. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 IR 27 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1335 2 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
užregistruotas kaip Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 16, 20, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1558
gyventojų pajamų mokesčio įstatymą Nr. IX-1007, o Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1335 (pabraukta mūsų). Įstatymo projektu Nr. XIIIP-1558 buvo siūloma keisti iš esmės kitas nuostatas, negu teikiamu projektu. Todėl projektas turėtų būti registruojamas kaip naujas, pateikiant ir jo aiškinamąjį raštą, kadangi įstatymo projekto Nr. XIIIP-1558 aiškinamajame rašte išdėstyti įstatymo rengėjų tikslai neatitinka teikiamo projekto nuostatų. Projektu siūloma mažinti metinės gyventojo pajamų dalies, apmokestinamos taikant mažesnį pajamų mokesčio tarifą, dydžius, kas iš esmės padidina gyventojo mokamus mokesčius. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...>, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3.
taisyklėmis:
projekto 1 straipsnio 1 dalimi nesiūloma nieko keisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1¹ dalies tekste, šios dalies atsisakytina kaip perteklinės;
straipsnio 2 dalį taip, kad ja būtų pakeista Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 6 straipsnio 1¹ dalis, išbraukiant pirmąją pastraipą. Toks pakeitimas nėra galimas, nes įstatymo straipsnį turi sudaryti dalys, o dalis – punktai. Šiuo atveju GPMĮ 6 straipsnį sudarytų tiek dalys, tiek atskiri punktai (analogiška pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 3 daliai);
lyginamajame variante 1 straipsnis turi dvi 3 dalis, tuo tarpu projekte – tik vieną 3 dalį;
įstatymo 2 straipsnio 4 dalį taip, kad ja būtų pakeista GPMĮ 6 straipsnio 1¹ dalis, šios dalies tekstą dėstant analogiškai, kaip ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje, kas iš esmės reiškia, kad jokio naujo teisinio reguliavimo šiuo pakeitimu nesukuriama. Todėl šiuo atveju keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalis turėtų būti ne keičiama, o pripažįstama netekusia galios, o projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamojo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje dėstomuose GPMĮ 6 straipsnio 1¹ dalies 1, 2 ir 3 punktuose vietoj skaičiaus „2020“ įrašytinas žodis „einamųjų“. Nepritarus šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įrašytinas trūkstamas šios dalies numeris, bei šia dalimi keičiamame GPMĮ 6 straipsnio 1¹ dalies 3 punkte (derinant jį su kitais šios dalies punktais) vietoj skaičiaus „2020“ įrašytinas žodis „einamųjų“; 3.5.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu yra siūloma keisti daugiau kaip pusę keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalių, visas straipsnis dėstytinas nauja redakcija
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalys įsigalioja 2020 sausio 1 d. ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad pačiu projektu nesiūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios,
dalies redakcijos, kas teisine prasme yra negalima. Be to, projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamoje 7 straipsnio 2 dalyje tikslintas šios dalies numeris ir brauktini pertekliniai žodžiai „ir galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.“; 3.7. kadangi, kaip jau minėta aukščiau, projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūlomas pakeitimas nesukuria naujo teisinio reguliavimo, projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamoje
taip pat žodis „nuo“. 4. Atkreipiame dėmesį, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir
įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2901), kuriuo taip pat siūloma keisti šio įstatymo 2 straipsnį, todėl siūlytina šių projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]