Lietuvos Respublikos ĮSTATYMO „DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR NAUJOSIOS ZELANDIJOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimo dėl santykių ir bendradarbiavimo ratifikavimo (toliau – Ratifikavimo įstatymas) siekiama ratifikuoti 2016 m. spalio 5 d. Briuselyje priimtą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Naujosios Zelandijos partnerystės susitarimą dėl santykių ir bendradarbiavimo (toliau – Susitarimas). Vadovaujantis Susitarimo 58 straipsnio 1 dalimi, jis įsigalioja trisdešimtą dieną po tos dienos, kurią Šalys viena kitai praneša apie tam tikslui būtinų teisinių procedūrų užbaigimą. Teikiamu Ratifikavimo įstatymo projektu siekiama įvykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas procedūras, būtinas Susitarimui įsigalioti, kadangi Susitarimas yra ratifikuotina tarptautinė sutartis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktą. 2016 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjunga ir Naujoji Zelandija pranešė, kad procedūros, būtinos Susitarimo laikinam taikymui, yra baigtos. Taigi, vadovaujantis Susitarimo 58 straipsnio 2 dalimi, jo nuostatos, kiek jos patenka į Sąjungos kompetencijos sritį, įskaitant klausimus, priklausančius Sąjungos kompetencijai apibrėžti ir įgyvendinti bendrą užsienio ir saugumo politiką, pradėtos laikinai taikyti nuo 2017 m. sausio 12 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Ratifikavimo įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento (direktorius Andrius Namavičius, tel. 870652530) Tarptautinių sutarčių skyriaus (vedėjas Aleksas Dambrauskas, tel.
870652217, el. p. [email protected]), pirmoji sekretorė Inga Miltenytė (tel. 870652482, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Susitarimu pakeičiama 2007 m. priimta Bendra deklaracija dėl Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos santykių ir bendradarbiavimo. Juo sukuriama nuosekli, teisiškai privaloma bendroji Europos Sąjungos santykių su Naująja Zelandija sistema. Toliau galioja visi dabartiniai dėl konkrečių sektorių sudaryti susitarimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Susitarime nustatytas išsamus ir modernus Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos santykių teisinis pagrindas. Susitarimas padės Europos Sąjungai bei jos valstybėms narėms ir Naujajai Zelandijai veiksmingiau palaikyti dvišalius santykius stiprinant politinį dialogą ir gerinant bendradarbiavimą ekonomikos, prekybos ir daugelyje kitų sričių. Į Susitarimą įtrauktos standartinės Europos Sąjungos politinės nuostatos dėl žmogaus teisių, Tarptautinio baudžiamojo teismo, masinio naikinimo ginklų, šaulių bei lengvųjų ginklų ir kovos su terorizmu. Jis taip pat apima bendradarbiavimą ekonomikos bei prekybos srityse ir dialogus ekonomikos, prekybos ir investicijų, prekybos žemės ūkio produktais ir kitų sektorių klausimais. Be to, Susitarime numatyta bendradarbiauti įvairiose politikos srityse, kaip antai sveikatos, aplinkos, klimato kaitos, energetikos, švietimo, kultūros, darbo, nelaimių valdymo, žuvininkystės ir jūrų reikalų, transporto, teisinio bendradarbiavimo, pinigų plovimo bei terorizmo finansavimo, organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos.
Susitarimas padės stiprinti Europos Sąjungos ir Naujosios Zelandijos partnerystę, kuri pagrįsta bendromis vertybėmis ir principais, įskaitant pagarbą demokratijos principams, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, teisinę valstybę, tarptautinę taiką ir saugumą. Susitarimo pagrindas – pagarba žmogaus teisėms ir demokratijos principams, tarptautinei teisei ir Jungtinių Tautų Chartijoje išdėstytiems principams, kuriais grindžiamas Šalių bendradarbiavimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ratifikavus Susitarimą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Ratifikavimo įstatymas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Ratifikavimo įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Susitarime numatyta, kad Šalys įsipareigoja palaikyti dialogą ir bendradarbiauti su ekonomika, prekyba ir investicijomis susijusiose srityse, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas dvišalei prekybai ir investicijų srautams. Susitarime, be kita ko, aptariamas Šalių bendradarbiavimas sanitarijos ir fitosanitarijos, techninių prekybos kliūčių šalinimo, intelektinės nuosavybės, viešųjų pirkimų, mokslinių tyrimų bei inovacijų srityse. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Ratifikavimo įstatymą, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Ratifikavimo įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Ratifikavimo įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Ratifikavimo įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siekiant įgyvendinti Susitarimo nuostatas Lietuvos Respublikoje, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Ratifikavimo įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Ratifikavimo įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: Europos Sąjunga, Naujoji Zelandija, partnerystė, bendradarbiavimas, partnerystės susitarimas, ratifikavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR NAUJOSIOS ZELANDIJOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMO DĖL SANTYKIŲ IR BENDRADARBIAVIMO RATIFIKAVIMO PROJEKTO 2018-01-09 Nr. XIIIP-1557 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR NAUJOSIOS ZELANDIJOS PARTNERYSTĖS SUSITARIMO DĖL SANTYKIŲ IR BENDRADARBIAVIMO RATIFIKAVIMO PROJEKTO 2018-04-23 Nr. XIIIP-1557(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el.p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstatymo
2018-04-13
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-01-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Vareikis, Ž. Pavilionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1557(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė