Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas. 1. Papildyti 4 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytų atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės
objektų bei kitų atliekų tvarkytojų bendri nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti ir atliekų deginimo pajėgumai negali viršyti 500 000 tonų nepavojingų atliekų per metus.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Komisija priėmė žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį, kuriuo siekiama paskatinti Europos Sąjungoje formuoti žiedinę ekonomiką. Minėtame dokumentų rinkinyje pabrėžiamas poreikis pereiti prie gyvavimo ciklu grindžiamos žiedinės ekonomikos, kurioje būtų laikomasi pakopinio išteklių naudojimo principo ir beveik nebeliktų galutinių atliekų. 2017 m. vasario 3 d. Europos komisijos ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros Lietuvos atskaitoje (SWD (2017) 48 galutinis) pridėtoje prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM(2017) 63 galutinis) (toliau – Komisijos Ataskaita), nurodoma, kad Lietuvoje ypač opi problema yra atliekų tvarkymas. Komisijos Ataskaitoje minima, kad Lietuvoje pastaraisiais metais investuota ar suplanuota investuoti į keletą mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių ir papildomus atliekų deginimo pajėgumus. Taip pat pažymima, kad Lietuva turėtų rūpestingai planuoti tolesnes atliekų sektoriaus investicijas, kad nekiltų kliūčių pasiekti 2020 m. perdirbimo tikslą. 2017 m. sausio 26 d.
Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje“ (COM(2017) 34 galutinis) (toliau - Komunikatas) nurodoma, kad siekiant išnaudoti ekonominį potencialą, skatinti inovacijas ir išvengti galimų ekonominių nuostolių dėl turto nuvertėjimo, į naujus atliekų tvarkymo pajėgumus turi būti investuojama atsižvelgiant į ilgalaikę žiedinės ekonomikos perspektyvą ir vadovaujantis ES atliekų tvarkymo hierarchija, kurioje atliekų tvarkymo būdų eiliškumas išdėstytas pagal jų tvarumą, o didžiausias prioritetas skiriamas atliekų prevencijai ir perdirbimui. ES atliekų tvarkymo hierarchiją yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnyje. Minėto įstatymo 3 straipsnio 1 d. nustatyta, kad atliekų prevencijos ir tvarkymo srityje taikomas toks prioritetų eiliškumas: 1) prevencija; 2) paruošimas naudoti pakartotinai prieš tai atskyrus produktus ar jų sudedamąsias dalis, netinkamus pakartotiniam naudojimui; 3) perdirbimas prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti;
4) kitoks naudojimas, pavyzdžiui, naudojimas energijai gauti prieš tai atskyrus atliekas, netinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti; 5) šalinimas prieš tai atskyrus perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamas atliekas. Taigi atliekų naudojimas energijai gauti užima vieną žemiausių ES atliekų tvarkymo hierarchijos lygį, todėl turi būti skatinama atliekas tvarkyti aukštesniu atliekų tvarkymo lygmeniu. Komunikate yra nurodoma, kad norint pereiti prie žiedinės ekonomikos labai svarbu, kad energijos gavimo iš neperdirbamų atliekų pajėgumas būtų nei per didelis, nei per mažas. Energijos gavimo iš atliekų pajėgumų optimalus dydis yra labai svarbus siekiant išvengti galimų ekonominių nuostolių, bet ir kartu nesukurti infrastruktūros kliūčių perdirbimo lygiui didinti.
Komunikate dėl valstybių narių, kuriose nėra specialių deginimo pajėgumų arba jie labai maži ir kurios daug atliekų šalina sąvartynuose (tokioms valstybėms priskirtina ir Lietuva) pasisakoma, kad tokios valstybės narės turėtų teikti pirmenybę tolesniam rūšiuojamojo surinkimo sistemų ir perdirbimo infrastruktūros vystymui, kaip numatyta ES teisės aktuose. Komunikate dėstoma nuomonė, kad peržiūrėdamos savo nacionalinius atliekų tvarkymo planus ir vertindamos, ar neperdirbamoms atliekoms apdoroti reikia papildomų energijos gavimo iš atliekų pajėgumų (pvz., deginimo įrenginių), valstybės narės turėtų vadovautis ilgalaike perspektyva ir kruopščiai išanalizuoti tokius veiksnius: · ar, atsižvelgiant į esamus ir siūlomus rūšiuojamojo surinkimo įpareigojimus ir perdirbimo tikslus, pakaks žaliavų, kad tokie nauji įrenginiai galėtų veikti visą eksploatavimo laikotarpį (20–30 metų); · kokie yra kurą deginančių įrenginių, cemento ir kalkių krosnių ir kitų tinkamų pramoninių procesų bendro atliekų deginimo pajėgumai; · kokie pajėgumai jau yra arba planuojami kaimyninėse šalyse. Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio dokumente - Europos Komisijos 2015 m. gruodžio 2 d. pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (COM(2015) 595 galutinis) pateiktos siūlomos keisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų preambulės 3 dalyje nurodoma, kad: „daug valstybių narių dar turi sukurti reikiamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą.
Todėl būtina nustatyti ilgalaikius politikos tikslus, kurie padėtų nukreipti priemones ir investicijas, visų pirma neleisdami sukurti pernelyg didelių struktūrinių galutinių atliekų tvarkymo pajėgumų ir sulaikyti medžiagų, kurias galima perdirbti, atliekų hierarchijos apačioje“. Komunikate pažymima, jog norint, kad viešasis finansavimas (tiek nacionalinis, tiek ES) skatintų perėjimą prie žiedinės ekonomikos, skiriant lėšas turėtų būti atsižvelgiama į tikslą tvarkyti atliekas kuo aukštesniu ES atliekų tvarkymo hierarchijos lygmeniu. Vertinant viešąją finansinę paramą energijos gavimo iš atliekų procesams itin svarbu paisyti atliekų tvarkymo hierarchijos ir neskatinti žemesnę vietą šioje hierarchijoje užimančių atliekų tvarkymo būdų. Šis principas aiškiai nustatytas dabartinėse valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse: jose teigiama, kad parama naudojant atliekas gaunamai energijai iš atsinaujinančių šaltinių arba parama atliekas naudojantiems kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams gali prisidėti prie aplinkos apsaugos tik jei neapeinama atliekų tvarkymo hierarchija. Taip pat Komunikate pabrėžiama, kad viešuoju finansavimu taip pat neturėtų būti sukuriami pertekliniai neperdirbamų atliekų apdorojimo, pavyzdžiui, deginimo, įrenginių pajėgumai.
Komunikate, be kita ko, pateikiama nuomonė, kad dėl jau nustatytų teisinių reikalavimų ir dėl atliekoms skirtų pasiūlymų žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje, tikėtina, kad mažės atliekų, iš kurių galima gauti energiją deginimo arba bendrojo deginimo būdu. Europos Komisijos Ataskaitoje pastebima, kad 2016 m. birželio mėn. Lietuva iš dalies pakeitė Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planą, įtraukdama į jį dvi naujas kogeneracines jėgaines Vilniuje ir (arba) Kaune, kurių bendras komunalinių atliekų deginimo pajėgumas siektų 360 000 tonų per metus. Komisijos Ataskaitoje nurodoma, kad pastačius dvi papildomas kogeneracines jėgaines veikiausiai atsirastų komunalinių atliekų deginimo perteklinių pajėgumų. Atitinkamai Komisijos Ataskaitoje siūloma vengti perteklinės galutinių atliekų tvarkymo infrastruktūros. Be to, Komisijos Ataskaitoje pateikiama nuomonė, kad optimalus deginimo pajėgumas šalyje yra 20-25 proc. šalyje susidarančių komunalinių atliekų. O šį rodiklį viršijantis deginimo pajėgumų perteklius veikiausiai dar labiau trukdytų Lietuvai siekti 50 proc. 2020 m. perdirbimo tikslo ir labiau padidinti šį tikslinį lygį. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu sudaryti prielaidas atliekas tvarkyti kuo aukštesniu ES atliekų tvarkymo hierarchijos lygmeniu, sudaryti sąlygas sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos vis labiau mažės atliekų kiekis, todėl turi būti užtikrinama, kad Lietuvoje neatsirastų perteklinių atliekų deginimo pajėgumų, todėl įstatymo projektu siūloma nustatyti maksimalius nepavojingų atliekų deginimo pajėgumus. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų optimalūs atliekų deginimo pajėgumai.
Įstatymo projekto uždaviniai: nustatyti maksimalius nepavojingų atliekų deginimo pajėgumus Lietuvoje, siekiant užkirsti kelią neracionalioms viešojo, taip privačiojo sektoriaus investicijoms į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus bei sudaromos prielaidos sėkmingam perėjimui link žiedinės ekonomikos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė
Šiuo metu galiojančios Atliekų tvarkymo įstatymo redakcijos 4 straipsnio 6 d. nustatyta, kad atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus, steigiami ir pripažįstami atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektais Vyriausybės nustatyta tvarka. Tik Vyriausybės pripažintuose atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos. Tačiau šiuo metu galiojanti Atliekų tvarkymo įstatymo redakcija, nei kiti šiuo metu galiojantys įstatymai nenustato maksimalių nepavojingų atliekų deginimo pajėgumų. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas atsirasti pertekliniams atliekų deginimo pajėgumams Lietuvoje, kurių buvimas sąlygotų ekonominius nuostolius bei sukurtų infrastruktūros kliūtis atliekų perdirbimo lygiui didinti, taip apsunkinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Visų pirma Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį siūlomą papildyti nuostatomis, nustatančiomis maksimalius atliekų tvarkytojų bendrus nepavojingų atliekų panaudojimo kaip kuro pajėgumus.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atliekų tvarkytojų bendri nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti ir atliekų deginimo pajėgumai negali viršyti
pajėgumai apskaičiuoti įvertinus mokslininkų pateiktus ateityje t.y. po 2030 metų susidarysiančius nepavojingų atliekų kiekius Lietuvoje. Įgyvendinus įstatymo pakeitimą bus sureguliuoti atliekų deginimo pajėgumai, siekiant to, kad Lietuvoje nebūtų įrengti pertekliniai atliekų deginimo pajėgumai. Be to, įstatymo pakeitimas sudarys prielaidas sklandesniam perėjimui prie žiedinės ekonomikos, nes bus užkirstas kelias galimam interesų konfliktui tarp atliekas deginančių ir atliekas perdirbančių asmenų, kuris trukdyti siekti ambicingų aplinkosauginių, juo labiau žiedinės ekonomikos tikslų kuo daugiau atliekų perdirbti, jas pakartotinai panaudoti, juo labiau pereiti vien tik prie perdirbamų ir pakartotinai panaudojamų gaminių tiekimo Lietuvos rinkai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes bus užkirstas kelias perteklinių atliekų deginimo pajėgumų įrengimui, taip įstatymo projektu bus prisidedama prie sklandaus perėjimo link žiedinės ekonomikos, kuri leis vystytis verslui, kurtis naujo pobūdžio verslams bei kurti naujas darbo vietas.
Kartu bus užtikrinta galimybė sumažinti produkcijos savikainą, apsirūpinat pigesnėmis žaliavomis, užtikrinant aplinkosaugos aspektus ir tausojant išteklius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 517 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-04989). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: aplinkos apsauga, atliekos, atliekų tvarkyba, nepavojingos atliekos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6¹ dalyje siūloma nustatyti, kad
„atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektų bei kitų atliekų tvarkytojų
bendri nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti ir atliekų deginimo pajėgumai negali viršyti 500 000 tonų nepavojingų atliekų per metus“. Šios projekto nuostatos svarstytinos atitikties teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principams aspektu: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte siūloma nustatyti (apriboti) tik vienos rūšies atliekų (nepavojingų atliekų) ir tik šių atliekų tvarkymo veiklų – atliekų naudojimo energijai gauti ir atliekų deginimo - bendrus pajėgumus. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu nesiūloma nustatyti (apriboti) pavojingų atliekų deginimo pajėgumų, taip pat nesiūloma nustatyti kitokio atliekų naudojimo (pavyzdžiui, atliekų rūšiavimo, apdorojimo ar perdirbimo) ar atliekų šalinimo bendrų pajėgumų. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad esami ir planuojami atliekų tvarkymo veiklų pajėgumai yra nustatyti Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519. Pažymėtina, kad šio plano 148 punktas nustato, jog „Planuojant atliekas naudoti energijai gauti, vadovaujamasi Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos, Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, 2014−2020 metų nacionalinės pažangos programos bei Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu Nr.
metų programos patvirtinimo“, nuostatomis. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta įgyvendinti strateginę iniciatyvą – naudoti komunalines atliekas šilumos (kartu gaminant ir elektros energiją) gamybai didžiuosiuose šalies miestuose arba prie jų. Jeigu pritrūktų esamų ir suplanuotų komunalinėms atliekoms deginti skirtų pajėgumų, kitos galimos komunalinių atliekų deginimo įrenginių vietos bus numatomos nacionaliniu lygiu“. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinant tai, kad atliekos laikytinos energijos ištekliu, svarstytina, ar projekte siūlomas nustatyti (apriboti) atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų dydis būtų suderinamas su minėtuose teisės aktuose nustatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimu. 2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą Vyriausybė turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnis papildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje turėtų būti numatytas pasiūlymas Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. 3.
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį Valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė bei pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 4.1. projekto pavadinime žodžio „PAPILDYMO“ rašytinas žodis „PAKEITIMO“; 4.2. po 1 straipsnio pavadinimo taškas nededamas; 4.3. vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-17 Nr. S-2018-393 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO projektO Nr. XIIIP-1556 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1556 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento 2018 m. sausio 11 d. Projektui pateiktos išvados pastabai dėl Projekto nuostatų suderinamumo su 2002 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 519 „Dėl valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“ nustatytais atliekų deginimo (naudojimo energijai gauti) pajėgumais. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]