Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio papildymas. 1. Papildyti 4 straipsnį 4¹ dalimi ir išdėstyti ją taip:
„4¹. Deginti skirtų atliekų importas ar įvežimas į Lietuvos Respubliką yra draudžiamas.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Virginija Vingrienė
Projekto XIIIP-1555(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m.
balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
komisijos ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros Lietuvos atskaitoje (SWD (2017) 48 galutinis) pridėtoje prie Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūra. Bendri uždaviniai ir kaip bendrai siekti geresnių rezultatų“ (COM(2017) 63 galutinis) (toliau – Komisijos Ataskaita), nurodoma, kad Lietuvoje ypač opi problema yra atliekų tvarkymas. Komisijos Ataskaitoje minima, kad Lietuvoje pastaraisiais metais investuota ar suplanuota investuoti į keletą mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių ir papildomus atliekų deginimo pajėgumus. Taip pat pažymima, kad Lietuva turėtų rūpestingai planuoti tolesnes atliekų sektoriaus investicijas, kad nekiltų kliūčių pasiekti 2020 m. perdirbimo tikslą. 2017 m. sausio 26 d. Europos Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Energijos iš atliekų vaidmuo žiedinėje ekonomikoje“ (COM(2017) 34 galutinis) (toliau - Komunikatas) nurodoma, kad siekiant išnaudoti ekonominį potencialą, skatinti inovacijas ir išvengti galimų ekonominių nuostolių dėl turto nuvertėjimo, į naujus atliekų tvarkymo pajėgumus turi būti investuojama atsižvelgiant į ilgalaikę žiedinės ekonomikos perspektyvą ir vadovaujantis ES atliekų tvarkymo hierarchija, kurioje atliekų tvarkymo būdų eiliškumas išdėstytas pagal jų tvarumą, o didžiausias prioritetas skiriamas atliekų prevencijai ir perdirbimui.
Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio dokumente - Europos Komisijos 2015 m. gruodžio 2 d. pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų (COM(2015) 595 galutinis) pateiktos siūlomos keisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/98/EB dėl atliekų preambulės 3 dalyje nurodoma, kad: „daug valstybių narių dar turi sukurti reikiamą atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Todėl būtina nustatyti ilgalaikius politikos tikslus, kurie padėtų nukreipti priemones ir investicijas, visų pirma neleisdami sukurti pernelyg didelių struktūrinių galutinių atliekų tvarkymo pajėgumų ir sulaikyti medžiagų, kurias galima perdirbti, atliekų hierarchijos apačioje“. Komunikate pažymima, jog norint, kad viešasis finansavimas (tiek nacionalinis, tiek ES) skatintų perėjimą prie žiedinės ekonomikos, skiriant lėšas turėtų būti atsižvelgiama į tikslą tvarkyti atliekas kuo aukštesniu ES atliekų tvarkymo hierarchijos lygmeniu. Vertinant viešąją finansinę paramą energijos gavimo iš atliekų procesams itin svarbu paisyti atliekų tvarkymo hierarchijos ir neskatinti žemesnę vietą šioje hierarchijoje užimančių atliekų tvarkymo būdų.
Šis principas aiškiai nustatytas dabartinėse valstybės pagalbos aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse: jose teigiama, kad parama naudojant atliekas gaunamai energijai iš atsinaujinančių šaltinių arba parama atliekas naudojantiems kogeneracijos ir centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams gali prisidėti prie aplinkos apsaugos tik jei neapeinama atliekų tvarkymo hierarchija. Taip pat Komunikate pabrėžiama, kad viešuoju finansavimu taip pat neturėtų būti sukuriami pertekliniai neperdirbamų atliekų apdorojimo, pavyzdžiui, deginimo, įrenginių pajėgumai. Komunikate, be kita ko, pateikiama nuomonė, kad dėl jau nustatytų teisinių reikalavimų ir dėl atliekoms skirtų pasiūlymų žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje, tikėtina, kad mažės atliekų, iš kurių galima gauti energiją deginimo arba bendrojo deginimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu sudaryti prielaidas atliekas tvarkyti kuo aukštesniu ES atliekų tvarkymo hierarchijos lygmeniu, sudaryti sąlygas sėkmingai pereiti prie žiedinės ekonomikos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pereinant prie žiedinės ekonomikos vis labiau mažės sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis, bus užtikrintos kitos jų panaudojimo galimybės žaliavų kitiems produktams gaminti pavidalu, todėl turi būti užtikrinama, kad Lietuvoje nesudarytume prielaidų įvežti atliekas, kurias degintume. Pažymėtina tai, kad atliekų deginimas pagal žiedinės ekonomikos prioritetų principą yra tik vienas iš sprendimo būdų, o ne pagrindinių tikslų ir. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad Lietuvoje būtų deginamos tik vietinės atliekos, tik tos, kurios jau nebetinka kitokio pobūdžio panaudojimui gamyboje arba jų perdirbimui ir nebūtų dirbtinai sukuriamas atliekų deginimo poreikis.
Įstatymo projekto uždaviniai: nustatyti draudimą importuoti deginimui skirtas atliekas į Lietuvą, siekiant užkirsti kelią neracionalioms viešojo, taip privačiojo sektoriaus investicijoms į perteklinius atliekų deginimo pajėgumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų pakeitimo projektą parengė
Šiuo metu galiojančios Atliekų tvarkymo įstatyme nėra numatyti draudimai įvežti ar importuoti atliekas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Visų pirma Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnį siūlomą papildyti nuostata, nustatančia draudimą įvežti ar importuoti atliekas skirtas deginti. Įgyvendinus įstatymo pakeitimą bus sureguliuoti atliekų deginimo pajėgumai, siekiant to, kad Lietuvoje nebūtų įrengti pertekliniai atliekų deginimo pajėgumai skirti deginti ne Lietuvoje susidarančias atliekas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymo projektas tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai, nes bus užkirstas kelias perteklinių atliekų deginimo pajėgumų įrengimui, taip įstatymo projektu bus prisidedama prie sklandaus perėjimo link žiedinės ekonomikos, kuri leis vystytis verslui, kurtis naujo pobūdžio verslams bei kurti naujas darbo vietas.
Kartu bus užtikrinta galimybė sumažinti produkcijos savikainą, apsirūpinat pigesnėmis žaliavomis, užtikrinant aplinkosaugos aspektus ir tausojant išteklius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus siūlomą Įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimą Nr. 517 „Dėl Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-04989). 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl įstatymų projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nenumatoma priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus įstatymo pakeitimo projektą, jį įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto asignavimų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: aplinkos apsauga, atliekos, atliekų tvarkyba, nepavojingos atliekos. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narė Virginija Vingrienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679,
kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-17 Nr. S-2018-393 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO ĮSTATYMO projektO Nr. XIIIP-1555 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1555 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 1 straipsnį, kuriuo yra siekiama papildyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą 4¹ dalimi ir įtvirtinti draudimą į Lietuvos Respubliką importuoti ar įvežti deginti skirtas atliekas. Pažymime, kad atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje, reglamentuoja 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Vadovaujantis šiuo Reglamentu, vežant jame nurodytas atliekas taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra, pagal kurią pateikus pranešimą dėl planuojamo šalinimui skirtų atliekų vežimo, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institutcijos gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą dėl tam tikrų priežasčių. Viena iš tokių priežsčių, nurodytų Reglamento 11 straipsnio 1 dalies a) punkte:
„planuojamas atliekų vežimas ar šalinimas neatitiktų priemonių,
kurių imamasi artimumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principams įgyvendinti Bendrijos ir nacionaliniu lygiu pagal Direktyvos 2006/12/EB (dabar
Vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, apie „valstybių narių priimtas priemones, kuriomis bendrai uždraudžiama arba sistemingai prieštaraujama šalinti skirtų atliekų vežimui nedelsiant pranešama Komisijai, kuri informuoja kitas valstybes nares“. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 16 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje yra numatyta, jog „nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai“. Taigi iš esmės Europos Sąjungos teisės aktai suteikia teisę valstybėms narėms, laikantis tam tikrų sąlygų, apbriboti įvežamų deginti skirtų atliekų kiekį. Tačiau pažymime, kad taikomi apribojimai turi atitikti ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir apie juos turi būti pranešta Europos Komisijai. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar siūlomu draudimu importuoti ar įvežti į Lietuvos Respubliką deginimui skirtas atliekas siekiama Reglamento 1013/2006 11 straipsnio 1 dalies a punkte arba Direktyvos 2008/98 16 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytų tikslų.
Manytume, kad siūlomas draudimas atitiktų Europos Sąjungos teisę tik tuo atveju, jei aiškiai, argumentuotai ir remiantis faktiniais paskaičiavimais būtų pagrįstas tokio draudimo poreikis. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti, kad
„deginti skirtų atliekų importas ar įvežimas į Lietuvos Respubliką yra
draudžiamas“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte siūloma uždrausti įvežti ar importuoti į Lietuvos Respubliką tik deginimui skirtas atliekas, t. y., draudimas nustatomas tik vienai atliekų tvarkymo veiklai. Pažymėtina, kad projektu nesiūloma nustatyti draudimo įvežti ar importuoti atliekas, skirtas kitoms atliekų naudojimo ar šalinimo veikloms, pavyzdžiui, atliekų apdorojimo, perdirbimo ar šalinimo sąvartynuose veikloms. Be to, nekvestionuojant Vyriausybės nutarimo nuostatų atitikimo įstatymams klausimo, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 232.3 punktas nustato, kad „draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių atliekas ir iš atliekų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą, skirtus šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti“. Antra, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar būtų taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė asmenims, pažeidusiems projekto nuostatose siūlomą nustatyti draudimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 straipsniai nustato juridinių asmenų atsakomybę už atliekų (nepavojingų ir pavojingų) įvežimą, importą į Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės (t.y., atliekų įvežimą, importą į Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre);
Administracinių nusižengimų kodekso 251 straipsnio 11 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo teisės aktuose nustatyta tvarka gauti leidimą įvežti ar importuoti atliekas į Lietuvos Respubliką pažeidimą, o Baudžiamojo kodekso 270² straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą atliekų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t.y., asmuo baudžiamas, jei neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų arba pavojingų atliekų). Atsižvelgiant į tai bei į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti keičiami minėti įstatymai, nustatant atsakomybę bei sankcijas už projekte siūlomo nustatyti draudimo pažeidimą. 2. Pagal projekto 2 straipsnį siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą Vyriausybė turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnyje turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos susijusios su atliekų tvarkymo organizavimo pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė bei pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 4.1. projekto pavadinime žodžiai „ĮSTATYMO PAPILDYMO“ brauktini kaip pertekliniai, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre; 4.2. projekto 1 straipsnio pavadinime vietoje žodžio „papildymas“ rašytinas žodis „pakeitimas“ ir po straipsnio pavadinimo taškas nededamas; 4.3. vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina; 4.4. projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotė „Šis įstatymas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje nustatytos įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datos jau yra praėjusios, reikėtų jas tikslinti. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto nuostatos yra susijusios su atliekų tvarkymo organizavimo pakeitimais, todėl, tikslinant įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas, būtina atsižvelgti į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATLIEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-787 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1555 2019-12-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Aistė Gedvilienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovė A. Bagočiutė, Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos atstovės A. Kuckaitė, M.Lippa. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-181 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4¹ dalyje siūloma nustatyti, kad „deginti skirtų atliekų importas ar įvežimas į Lietuvos Respubliką yra draudžiamas“. Šios projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekte siūloma uždrausti įvežti ar importuoti į Lietuvos Respubliką tik deginimui skirtas atliekas, t. y., draudimas nustatomas tik vienai atliekų tvarkymo veiklai. Pažymėtina, kad projektu nesiūloma nustatyti draudimo įvežti ar importuoti atliekas, skirtas kitoms atliekų naudojimo ar šalinimo veikloms, pavyzdžiui, atliekų apdorojimo, perdirbimo ar šalinimo sąvartynuose veikloms.
Be to, nekvestionuojant Vyriausybės nutarimo nuostatų atitikimo įstatymams klausimo, atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519
valstybių atliekas ir iš atliekų pagamintą kietąjį atgautąjį kurą, skirtus šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti“. Antra, nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar būtų taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė asmenims, pažeidusiems projekto nuostatose siūlomą nustatyti draudimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 78 ir 79 straipsniai nustato juridinių asmenų atsakomybę už atliekų (nepavojingų ir pavojingų) įvežimą, importą į Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės (t. y., atliekų įvežimą, importą į Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre); Administracinių nusižengimų kodekso 251 straipsnio 11 dalis numato administracinę atsakomybę už reikalavimo teisės aktuose nustatyta tvarka gauti leidimą įvežti ar importuoti atliekas į Lietuvos Respubliką pažeidimą, o Baudžiamojo kodekso 270² straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą atliekų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. y., asmuo baudžiamas, jei neturėdamas leidimo ar kitaip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno penkiasdešimt tonų arba didesnį kiekį skirtų naudoti arba šalinti nepavojingų arba pavojingų atliekų). Atsižvelgiant į tai bei į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, svarstytina, ar kartu su teikiamu įstatymo projektu neturėtų būti keičiami minėti įstatymai, nustatant atsakomybę bei sankcijas už projekte siūlomo nustatyti draudimo pažeidimą. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-01-18 Pagal projekto 2 straipsnį siūlomos projekto nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus šį įstatymą Vyriausybė turės pakeisti poįstatyminius teisės aktus.
Atsižvelgiant į tai, projekto 2 straipsnyje turėtų būti numatyta įstatymo įsigaliojimo data ir pasiūlymas Vyriausybei iki tam tikros datos priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuris turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos susijusios su atliekų tvarkymo organizavimo pakeitimais, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo
veiklos teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-01-18 Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį valstybinį atliekų tvarkymo planą ir jo įgyvendinimo priemones rengia Aplinkos ministerija ir tvirtina Vyriausybė bei pagal keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, manytina, kad dėl teikiamo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-01-18 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: projekto pavadinime žodžiai „ĮSTATYMO PAPILDYMO“ brauktini kaip pertekliniai, o žodis „ĮSTATYMAS“ rašytinas atskiroje eilutėje centre; projekto 1 straipsnio pavadinime vietoje žodžio „papildymas“ rašytinas žodis
„pakeitimas“ ir po straipsnio pavadinimo taškas nededamas;
vienintelė projekto 1 straipsnio dalis nenumeruotina; projekto 2 straipsnio 1 dalies formuluotė „Šis įstatymas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre“ brauktina kaip perteklinė. Pritarti
Teisingumo ministerijos 2018-01-311 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1555 (toliau – Projektas), atkreipiame Jūsų dėmesį į Projekto 1 straipsnį, kuriuo yra siekiama papildyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą 4¹ dalimi ir įtvirtinti draudimą į Lietuvos Respubliką importuoti ar įvežti deginti skirtas atliekas. Pažymime, kad atliekų vežimo procedūrų ir kontrolės režimą, priklausantį nuo atliekų kilmės, paskirties vietos ir vežimo maršruto, vežamų atliekų tipo ir jų tvarkymo būdo paskirties vietoje, reglamentuoja 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo. Vadovaujantis šiuo Reglamentu, vežant jame nurodytas atliekas taikoma išankstinio rašytinio pranešimo ir leidimo procedūra, pagal kurią pateikus pranešimą dėl planuojamo šalinimui skirtų atliekų vežimo, paskirties ir išsiuntimo kompetentingos institucijos gali pareikšti pagrįstą prieštaravimą dėl tam tikrų priežasčių.
Viena iš tokių priežsčių, nurodytų Reglamento 11 straipsnio 1 dalies a) punkte: „planuojamas atliekų vežimas ar šalinimas neatitiktų priemonių, kurių imamasi artimumo, naudojimo prioriteto ir pakankamumo principams įgyvendinti Bendrijos ir nacionaliniu lygiu pagal Direktyvos 2006/12/EB (dabar – Direktyvos 2008/98/EB) nuostatas, bendrai ar iš dalies uždrausti arba sistemingai prieštarauti atliekų vežimui“. Vadovaujantis to paties straipsnio 6 dalimi, apie „valstybių narių priimtas priemones, kuriomis bendrai uždraudžiama arba sistemingai prieštaraujama šalinti skirtų atliekų vežimui nedelsiant pranešama Komisijai, kuri informuoja kitas valstybes nares“. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas 16 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje yra numatyta, jog „nukrypdamos nuo Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai“. Taigi iš esmės Europos Sąjungos teisės aktai suteikia teisę valstybėms narėms, laikantis tam tikrų sąlygų, apriboti įvežamų deginti skirtų atliekų kiekį. Tačiau pažymime, kad taikomi apribojimai turi atitikti ES teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir apie juos turi būti pranešta Europos Komisijai.
Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar siūlomu draudimu importuoti ar įvežti į Lietuvos Respubliką deginimui skirtas atliekas siekiama Reglamento 1013/2006 11 straipsnio 1 dalies a punkte arba Direktyvos 2008/98 16 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytų tikslų. Manytume, kad siūlomas draudimas atitiktų Europos Sąjungos teisę tik tuo atveju, jei aiškiai, argumentuotai ir remiantis faktiniais paskaičiavimais būtų pagrįstas tokio draudimo poreikis. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-10-314 4¹ Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1555 (toliau – Įstatymo projektas), kurio 1 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo
Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas:
direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančios kai kurias direktyvas (OL 2008 L 312, p.
3) (toliau – Direktyva), 4 straipsnio 1 dalyje „atliekų prevencijos ir tvarkymo srities teisės aktuose kaip prioritetų eiliškumas nustatoma tokia atliekų hierarchija: prevencija; parengimas pakartotiniam naudojimui; perdirbimas; kitas naudojimas, pvz., naudojimas energijai gauti; ir šalinimas.“ Toks atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumas nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir Valstybinio atliekų tvarkymo 2014–2020 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014–2020 metų plano patvirtinimo“ (toliau – Planas), 188 punkte. Direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „valstybės narės, bendradarbiaudamos su kitomis valstybėmis narėmis, imasi atitinkamų priemonių, kai tai yra būtina arba rekomenduotina, skirtų įkurti integruotą ir tinkamą atliekų šalinimo įrenginių ir mišrių komunalinių atliekų, surinktų iš privačių namų ūkių, įskaitant atvejus, kai surenkamos ir kitų gamintojų atliekos, naudojimo įrenginių tinklą, atsižvelgiant į geriausią turimą technologiją. Įstatymo projekte siūloma taikyti apimtis yra per plati, nes nukrypdamos nuo 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006, L 190, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2015 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/2002, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo IC ir V priedai (OL 2015, L 294, p.
1) (toliau – Reglamentas 1013/2006) valstybės narės gali tam, kad būtų apsaugotas jų tinklas, apriboti atvežamų atliekų kiekį, skirtų naudojimo operacijoms priskiriamiems deginimo įrenginiams, jeigu buvo nustatyta, kad tokio vežimo pasekmė bus ta, kad nacionalinės atliekos turės būti pašalintos arba kad atliekos bus apdorotos tokiu būdu, kuris neatitinka jų atliekų tvarkymo plano. Valstybės narės praneša apie tokį sprendimą Komisijai. Valstybės narės taip pat gali apriboti išvežamų atliekų kiekį aplinkosaugos sumetimais, kaip nurodyta Reglamente 1013/2006.“
Tarybos direktyvos (ES) 2018/850 kuria iš dalies keičiama direktyva 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų (OL 2018 L 150, p. 100), 1 straipsnio d dalyje nustatyta: „Valstybės narės imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2035 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis būtų sumažintas ir sudarytų ne daugiau kaip 10 % ar mažiau visų susidarančių komunalinių atliekų (svorio).“ Atliekų šalinimas yra žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas, todėl, siekiant įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, žiedinės ekonomikos tikslus ir apsaugoti Lietuvoje sukurtą nepavojingų atliekų šalinimo įrenginių tinklą, reikėtų apriboti tik komunalinių atliekų, skirtų šalinti, įvežimą (importą). Atliekų naudojimas taip pat yra vienas žemiausių atliekų tvarkymo prioritetų, todėl, siekiant įgyvendinti atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų eiliškumą, žiedinės ekonomikos tikslus ir siekiant apsaugoti Lietuvoje sukurtą ir baigiamą kurti po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti įrenginių tinklą, reikėtų apriboti atvežamų po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų kiekį, skirtą naudojimo operacijoms. Prognozuojama, kad 2030 m.
Prognozuojama, kad 2030 m. Lietuvoje susidarys apie
likusių netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, nuotekų dumblo, netinkamų perdirbti pakuočių atliekų, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų). Veikiančios atliekų deginimo jėgainės Klaipėdoje ir statomų atliekų deginimo jėgainių Vilniuje ir Kaune esami /planuojami pajėgumai 615 tūkst. t atliekų per metus. Todėl reikia uždrausti įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių tik komunalines atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, nes Lietuvoje susidarančios po rūšiavimo likusios netinkamos perdirbti turinčios energetinę vertę komunalinės atliekos bus tvarkomos tokiu būdu, kuris neatitiks Plano reikalavimų. Pritarti
dalyje ir 11 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyta: „valstybė narė pagal Bazelio konvencijos 4 straipsnio
Konvencijos II priede išvardytų atliekų importą.“ 1989 m. kovo 22 d. Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės (toliau – Bazelio konvencija) 4 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad šalys, pasinaudodamos savo teise uždrausti pavojingų ar kitokių numatytų šalinimui atliekų importą, informuoja kitas šalis apie savo sprendimą, kaip numatyta 13 straipsnyje. Bazelio konvencijos 2 priede nurodytos buitinės atliekos ir buitinių atliekų deginimo proceso likučiai, todėl šalis gali uždrausti tik pavojingų atliekų, buitinių atliekų ir buitinių atliekų deginimo proceso likučių importą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekto
4 straipsnio 4¹ dalį išdėstyti taip: „4¹.
Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).“
2018-10-31 Kadangi Įstatymo projekte siūlomi esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai ir apie šiuos pakeitimus, vadovaujantis Bazelio konvencijos 13 straipsniu ir Reglamento1013/2006 11 straipsnio 6 dalimi, turi būti informuotos ir kitos šalys, siūlytina nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą, t. y. 2019 m. lapkričio 1 d., kad būtų užtikrinti teisėti lūkesčiai ir atitiktis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 daliai. Siekiant užtikrinti teisėkūros sistemiškumo principą, siūlytina įpareigoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę iki įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktus. Siūlytina inicijuoti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 251 straipsnio ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 78 straipsnio papildymą naujomis dalimis, kuriose būtų numatyta atsakomybė už Įstatymo projekte nustatytų draudimų pažeidimą. Siūlytina Įstatymo projektą tikslinti teisinės technikos požiūriu pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
pastabas. Pritarti
narės Virginijos Vingrienės 2018-11-261 Argumentai: Įvertinus Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus ir pasiūlymą bei įvertinus Bazelio konvencijos dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės šaliai suteiktą teisę, siūlau patikslinti Vyriausybės siūlomą formuluotę dėl draudžiamų importuoti arba įvežti į Lietuvą degintinų atliekų įvardijimą, papildant šį sąrašą dar ir pavojingomis atliekomis.
Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Papildyti 4 straipsnį 4¹ dalimi ir išdėstyti ją taip: 4¹. Deginti skirtų atliekų importas ar įvežimas į Lietuvos Respubliką yra draudžiamas. Draudžiama įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines bei pavojingas atliekas, skirtas šalinti ir (arba) naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).“
narės Virginijos Vingrienės 2018-11-262 Argumentai: Atsižvelgus į Bazelio Konvencijos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 nuostatas, reikalaujančias apie esminius tarpvalstybinių atliekų pervežimų pakeitimus informuoti kitas šalis, o taip pat įvertinus šių notifikavimo procedūrų trukmę, būtina atitinkamai nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2. Straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. lapkričio 1 d.“ Pritarti iš dalies
apsaugos komiteto pasiūlymą
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti pateiktam Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787
Nr. XIIIP-1555 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Aplinkos apsaugos komitetas Pakeisti projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Lietuvos
Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys