Projekto Nr. lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taip pat tokiai šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų namų ūkiuose naudojamoms medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, malkinei medienai ir medienos atliekoms;“
Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „3. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas:
1) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti, taip pat tokiai šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų gyvenamoms patalpoms naudojamoms medienos pjuvenos, bet ir kitos smulkintos biomedžiagos;“
Šio įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Juozas Olekas
aiškinamasis raštas
paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai: Dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti, nepriklausomai nuo to, ar šilumos energiją ir karštą vandenį gaminasi savarankiškai, ar gauna centralizuotai. Siūlomas teisinis reguliavimas, kai lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas daugiausia daugiabučių namų gyventojams tiekiamai šilumos energijai ir karštam vandeniui, nepagrįstai diskriminuotų ne daugiabučiuose namuose gyvenančius gyventojus, kurie šilumos energiją ir karštą vandenį gamina savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina lengvatinį 9 procentų PVM tarifą taikyti taip pat ir gyventojų namų ūkiuose šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti naudojamoms medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, malkinei medienai ir medienos atliekoms. 2. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lengvatinį PVM tarifą gyventojų namų ūkiuose šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti naudojamoms aukščiau paminėtoms kuro rūšims šiuo metu nereglamentuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lengvatinis PVM tarifas gyventojų namų ūkiuose šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti naudojamoms aukščiau paminėtoms kuro rūšims nediskriminuotų ne daugiabučiuose namuose gyvenančių gyventojų, kurie šilumos energiją ir karštą vandenį gamina savarankiškai. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiktų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „medžio ir šiaudų granulės bei briketai“, „malkinė mediena“, „medienos atliekos“
15Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Juozas Olekas
aiškinamasis raštas
paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai: Dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti, nepriklausomai nuo to, ar šilumos energiją ir karštą vandenį gaminasi savarankiškai, ar gauna centralizuotai. Siūlomas teisinis reguliavimas, kai lengvatinis 9 procentų PVM tarifas būtų taikomas daugiausia daugiabučių namų gyventojams tiekiamai šilumos energijai ir karštam vandeniui, nepagrįstai diskriminuotų ne daugiabučiuose namuose gyvenančius gyventojus, kurie šilumos energiją ir karštą vandenį gamina savarankiškai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina lengvatinį 9 procentų PVM tarifą taikyti taip pat ir gyventojų gyvenamoms patalpoms šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti naudojamoms medienos pjuvenos, bet ir kitos smulkintos biomedžiagos. 2. Įstatymo pakeitimo iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lengvatinį PVM tarifą gyventojų gyvenamoms patalpoms šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti naudojamoms aukščiau paminėtoms kuro rūšims šiuo metu nereglamentuoja. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lengvatinis PVM tarifas gyventojų gyvenamųjų patalpų šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti naudojamoms aukščiau paminėtoms kuro rūšims nediskriminuotų ne daugiabučiuose namuose gyvenančių gyventojų, kurie šilumos energiją ir karštą vandenį gamina savarankiškai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiktų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Smulkintos biomedžiagos“, „malkinė mediena“, „medienos atliekos“
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Juozas Olekas
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-17 Nr. S-2018-393 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-2018-393 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1554. Įstatymo projektu siūlomoms PVM lengvatoms taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau „PVM direktyva“) reikalavimai. Dėl lengvatinių PVM tarifų valstybėje narėje nustatymo būtina atsižvelgti į PVM direktyvos nustatytą PVM lengvatinių tarifų taikymo valstybėse narėse tvarką (skirtingoms prekių, paslaugų kategorijoms nustatoma skirtinga PVM lengvatų priėmimo ir taikymo procedūra), t.y. būtina įvertinti PVM direktyvos reikalavimus, apibrėžiančius prekių ar paslaugų kategorijas, nustatančius specialias nuostatas ar iki galutinių procedūrų priėmimo taikomas specialias nuostatas, leidžiančias pritaikyti PVM lengvatas. Europos teisės departamentas ne kartą vertindamas panašius pasiūlymus papildyti ar keisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 19 straipsnį, pavyzdžiui, vertindamas įstatymų projektus Nr. XIIIP-928, Nr.
XIIIP-928, Nr. XIIIP-928(2), nurodė, kad PVM direktyvos VIII Antraštinės dalies „Tarifai“ 4 skyriui „Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos specialios nuostatos“ priskirtame 122 straipsnyje numatyta, kad iki galutinių procedūrų priėmimo valstybėse narėse gali būti taikomos specialios nuostatos, tarp kurių paminėta, kad gali būti taikomas PVM lengvatinis tarifas malkoms skirtos medienos tiekimui. Tačiau prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, koks nėra numatytas PVM direktyvos III priede (nustatančiame tam tikroms kategorijoms priklausančių prekių ir paslaugų sąrašą, kurių teikimui gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas) ar 102
Jūsų dėmesį į tai, kaip jau esame minėję ankstesnėse savo išvadose, kad siūlymas taikyti lengvatinį PVM tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų namų ūkiuose naudojamiems briketams taip pat keltų klausimų dėl atitikties PVM direktyvos reikalavimams. Įvertinus PVM direktyvos
galimybę galima teigti, kad ne visiems briketams galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, nes briketų gamyboje naudojamos ne tik medienos pjuvenos, bet ir tokios žaliavos, kaip smulkinti šiaudai, rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos, spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos), durpės, saulėgrąžų lukštai, smulkinti medvilnės stiebai, susmulkintas popierius ir kitos smulkintos biomedžiagos.
Todėl manytume, kad PVM lengvatinis tarifas galėtų būti taikomas tik tokiems briketams, kurie būtų pagaminti iš medienos. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected] [1] Pagal PVM direktyvos 97 straipsnį (pakeistą 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/856, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl pareigos taikyti minimalų standartinį tarifą trukmės, 1 straipsniu) standartinis PVM tarifas iki
metus atlieka Bendros PVM sistemos vertinimą, kurį teikia Tarybai, o pastaroji nustato terminą, kiek laiko galioja minimalus PVM standartinis tarifas, lengvatiniai PVM tarifai bei produktų ar paslaugų kategorijos, kurioms gali būti taikomos lengvatos).
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau
Direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui, tačiau šiame priede nėra numatyta, kad lengvatinis PVM tarifas galėtų būti taikomas šiaudų granulėms. Taip pat svarstytina, ar visiems briketams galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, PVM direktyvos 122 straipsnio pagrindu, kadangi briketų gamyboje gali būti naudojamos ne tik medienos pjuvenos, bet ir kitos smulkintos biomedžiagos (pvz.: smulkinti šiaudai, rapsų, ryžių, grikių ir kt. grūdinių kultūrų atliekos, spaliai (linų pluošto perdirbimo atliekos), durpės, saulėgrąžų lukštai, smulkinti medvilnės stiebai, susmulkintas popierius ir pan.). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų PVM direktyvos nuostatas. Antra, iš projekto nuostatų nėra aiški sąvokos „namų ūkis“ apibrėžtis.
Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „namų ūkis“ įvairiuose šaltiniuose suprantama skirtingai, todėl siūlytina projekte vartojamą formuluotę tikslinti arba nurodyti jos apibrėžimą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ir karštas vanduo gali būti ruošiamas ne tik medžio ir šiaudų granulėmis bei briketais, malkine mediena, bet ir anglimi, dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik medžio ir šiaudų granulėms bei briketams, malkinei medienai ir medienos atliekoms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo ar karšto vandens ruošimo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį kitomis energijos rūšimis. Ketvirta, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų medžio ir šiaudų granulių bei briketų, malkinės medienos ir medienos atliekų būtų naudojama patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o kokia - kitoms buitinėms ir nebuitinėms ūkio reikmėms (pvz. maisto ruošimui, ūkio, garažų, sandėlių šildymui ir pan.). 2.
nurodyta, kad papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, tačiau nustačius naują PVM lengvatą akivaizdžiai sumažės įplaukos į valstybės biudžetą. Todėl atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti ir patvirtinti būtinus šio įstatymo įgyvendinimui poįstatyminius aktus, todėl projektas pildytinas pasiūlymu Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Blankas
Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-07- Nr. Į 2018-06-29 Nr. S-2018-5357 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. S-2018-5357 pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX–751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1554(2). Įstatymo projektu siūlomoms PVM lengvatoms taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau „PVM direktyva“) reikalavimai. Dėl lengvatinių PVM tarifų valstybėje narėje nustatymo būtina atsižvelgti į PVM direktyvos nustatytą PVM lengvatinių tarifų taikymo valstybėse narėse tvarką (skirtingoms prekių, paslaugų kategorijoms nustatoma skirtinga PVM lengvatų priėmimo ir taikymo procedūra), t.y. būtina įvertinti PVM direktyvos reikalavimus, apibrėžiančius prekių ar paslaugų kategorijas, nustatančius specialias nuostatas ar iki galutinių procedūrų priėmimo taikomas specialias nuostatas, leidžiančias pritaikyti PVM lengvatas. Europos teisės departamentas ne kartą vertindamas panašius pasiūlymus papildyti ar keisti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX – 751 19 straipsnį, pavyzdžiui, vertindamas įstatymų projektus Nr. XIIIP-928, Nr. XIIIP-928(2), Nr.
XIIIP-928(2), Nr. XIIIP-1554 nurodė, kad PVM direktyvos VIII Antraštinės dalies „Tarifai“ 4 skyriui „Iki galutinių procedūrų priėmimo taikomos specialios nuostatos“ priskirtame 122 straipsnyje numatyta, kad iki galutinių procedūrų priėmimo valstybėse narėse gali būti taikomos specialios nuostatos, tarp kurių paminėta, kad gali būti taikomas PVM lengvatinis tarifas malkoms skirtos medienos tiekimui. Tačiau prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, koks nėra numatytas PVM direktyvos 102
PVM direktyvoje) būtų aiškinamas, kaip PVM direktyvos nuostatų pažeidimas. Todėl pateiktas šiuo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1554(2) siūlymas nustatyti lengvatinį PVM tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų gyvenamoms patalpoms naudojamai kitai smulkintai biomedžiagai neatitinka PVM direktyvos reikalavimų. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kaip jau esame minėję ankstesnėse savo išvadose, kad siūlymas taikyti lengvatinį PVM tarifą šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų namų ūkiuose naudojamai kitai smulkintai biomedžiagai keltų klausimų dėl atitikties PVM direktyvos reikalavimams, nes įvertinus PVM direktyvos
galimybę galima teigti, kad ne visa smulkinta biomedžiaga galėtų patekti į sąrašą prekių, kurioms galėtų būti taikomas lengvatinis PVM tarifas, nes apimtų ne tik medienos pjuvenas, bet ir tokią žaliavą, kaip smulkinti šiaudai, rapsai, ryžiai, grikiai ir kt. grūdinių kultūrų atliekas, spalius (linų pluošto perdirbimo atliekas), durpes, saulėgrąžų lukštus, smulkintus medvilnės stiebus, susmulkintą popierių ir kitą smulkintą biomedžiagą.
Todėl pakartotinai pažymime, kad PVM lengvatinis tarifas galėtų būti taikomas tik tokiai biomedžiagai, kuri būtų pagaminti iš medienos. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. (8 5) 266 8083, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (toliau
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad patalpos gali būti šildomos ir karštas vanduo gali būti ruošiamas ne tik medienos pjuvenomis, smulkintomis biomedžiagomis, bet ir malkine mediena, anglimi, dujomis, elektra. Tačiau projekto rengėjai siūlo taikyti lengvatinį 9 procentų PVM tarifą tik medžio pjuvenoms ir kitoms smulkintoms biomedžiagoms. Pažymėtina, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas apmokestinimas vienos ar kitos rūšies šildymo ar karšto vandens ruošimo atžvilgiu, tačiau, tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs tokio skirtingo apmokestinimo kriterijai. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodytos objektyvios priežastys, pateisinančios tokio šildymo išskyrimą iš kitų tarpo, diskutuotina, ar toks teisinis reguliavimas nesudarytų sąlygų pažeisti Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtinto mokesčių mokėtojų lygybės principo, o tuo pačiu nediskriminuotų kitų gyventojų, besišildančių patalpas ir ruošiančių karštą vandenį kitomis energijos rūšimis. Trečia, svarstytina, ar praktikoje taikant projektu siūlomą nuostatą nekiltų problemų, nes priešingai negu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos atveju, itin sudėtinga ar net neįmanoma nustatyti, kokia dalis namų ūkių įsigyjamų medienos pjuvenų, kitų smulkintų biomedžiagų būtų naudojama patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, o kokia - kitoms buitinėms ir nebuitinėms ūkio reikmėms (pvz. maisto ruošimui, ūkio, garažų, sandėlių šildymui ir pan.). Ketvirta, siekiant įstatymo nuostatų teksto nuoseklumo, projekto 1 straipsniu keičiamame
smulkintos biomedžiagos“ įrašytini žodžiai „pjuvenoms ir kitoms smulkintoms biomedžiagoms“. 2.
2Projekto nuostatos įsigaliotų 2019 m.
sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. 3. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymui įgyvendinti nereikės, tačiau nustačius naują PVM lengvatą akivaizdžiai sumažės įplaukos į valstybės biudžetą. Todėl atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki įstatymo įsigaliojimo turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Todėl projekto
Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki įstatymo įsigaliojimo parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos įstatymo nuostatos. Šiuo atveju atitinkamai tobulintinas ir 2 straipsnio pavadinimas. 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]