įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai 2017 m. liepos 13 d. Vilniuje buvo pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos (toliau – Sutartis), kuri, kaip ilgalaikė ekonominė sutartis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio pirmosios dalies 6 punktu, turi būti ratifikuota Lietuvos Respublikos Seime. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas L ietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Japonijos sutarties dėl pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo ir vengimo prevencijos ratifikavimo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Sutartis pasirašyta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 4.3.2 dalies 8 punkte įtvirtintą prioritetų kryptį ,,Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklo nuosekli plėtra, galioja nčių sutarčių peržiūra ir keitimas , be kita ko, honorarų apmokestinimo peržiūra ir EBPO BEPS rezultatų, kuriais siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimo praktikoms sutarčių srityje, įgyvendinimas“. Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja yra Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti 2017 m. liepos 13 d. Vilniuje pasirašytą Sutartį. Tik abiem šalims ratifikavus Sutartį bus sudarytos sąlygos įsigalioti Sutarčiai ir pradėti taikyti Sutarties nuostatas Lietuvos Respublikoje ir Japonijoje. 2.
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė – Audronė Misiūnaitė, tel. (8 5) 2390 291) Mokesčių teisės skyriaus (departamento vyresnioji patarėja, laikinai atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas – Jūratė Laurikėnaitė, tel. (8 5) 2390 151) vyriausioji specialistė Ieva Mackevičiūtė (tel. (8 5) 2390 187). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu taikomos penkiasdešimt trys dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys: su Airija, Armėnijos Respublika, Austrijos Respublika, Azerbaidžano Respublika, Baltarusijos Respublika, Belgijos Karalyste, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalyste, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Gruzija, Indijos Respublika, Islandijos Respublika, Italijos Respublika, Ispanijos Karalyste, Izraelio Valstybe, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtiniais Arabų Emyratais, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtine Karalyste, Kanada, Kazachstano Respublika, Kinijos Liaudies Respublika, Kipro Respublika, Kirgizijos Respublika, Korėjos Respublika, Kroatijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Liuksemburgo Didžiąja Hercogyste, Makedonijos Respublika, Malta, Meksikos Jungtinėmis Valstijomis, Moldovos Respublika, Nyderlandų Karalyste, Norvegijos Karalyste, Prancūzijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunijos Respublika, Rusijos Federacija, Serbijos Respublika, Singapūro Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalyste, Šveicarijos Federacija, Turkmėnistanu, Turkijos Respublika, Ukraina, Uzbekistano Respublika, Vengrijos Respublika ir Vokietijos Federacine Respublika. Taigi, šiuo metu, t. y. negaliojant Sutarčiai, Lietuva ir Japonija taiko vidaus teisės aktus, apmokestindamos tiek savo rezidentų Sutarties šalyje gautas pajamas, tiek Sutarties šalies rezidentų savo valstybėse gautas pajamas.
Todėl, negaliojant Sutarčiai, nėra užtikrinamas teisinis tikrumas dėl Sutarties šalių gyventojų ir įmonių kitoje Sutarties šalyje gaunamų pajamų apmokestinimo tvarkos, taikomos mažiau palankios pajamų dvigubo apmokestinimo panaikinimo sąlygos ir nėra nustatytų dvišalių administracinio bendradarbiavimo gairių. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto 3 punkte minėtas problemas ir siekiant plėsti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių ratą, buvo pasirašyta Sutartis, o kad ji galėtų būti taikoma – parengtas Įstatymo projektas. Sutartis pagrįsta apmokestinimo teisių pasidalijimo, dvigubo apmokestinimo naikinimo ir bendradarbiavimo mokesčių srityje principais, nustatytais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir Jungtinių Tautų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties modeliuose, kartu atsižvelgiant į Lietuvos pelno, gyventojų pajamų apmokestinimo sistemas bei siektinus bendradarbiavimo mokesčių administravimo srityje standartus. Pažymėtina, kad Sutarties projekte atsižvelgta ir į 2015 m. lapkričio 16–17 d. EBPO ir G20 valstybių vadovų patvirtintose Mokesčių bazės irimo ir pelno perkėlimo projekto (angl. Base Erosion and Profit Shifting ) (toliau – BEPS) galutinėse ataskaitose numatytas priemones dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių srityje. Sutartį sudaro preambulė,
preambulėje numatoma, kad Sutarties tikslas yra plėtoti Lietuvos Respublikos ir Japonijos (toliau – Susitariančiosios Valstybės) ekonominius santykius ir sustiprinti tarpusavio bendradarbiavimą mokesčių srityje.
Taip pat įtvirtinta nuostata, kad Sutartimi siekiama panaikinti dvigubą apmokestinimą kartu nesukuriant galimybių atsirasti nepagrįstam dvigubam neapmokestinimui ar mažesniam apmokestinimui dėl piktnaudžiavimo apmokestinimo taisyklėmis, tokiu būdu įgyvendinant minimalų standartą, įtvirtintą galutinėje BEPS ataskaitoje dėl 6 veiksmo ,,Dėl piktnaudžiavimo sutartimis prevencijos“. Sutarties straipsnius sąlyginai būtų galima suskirstyti į šiuos skyrius:
I. Sutarties taikymo sritis. II. Apibrėžtys. III. Pajamų apmokestinimas. IV. Lengvatų taikymas. V. Dvigubo apmokestinimo panaikinimo metodai. VI. Specialiosios nuostatos. VII. Baigiamosios nuostatos. I skyrius apima du straipsnius: „Asmenys, kuriems taikoma sutartis“ ir „Mokesčiai, kuriems taikoma sutartis“. 1 straipsnyje išvardijami asmenys, kuriems taikoma Sutartis (asmenys, kurie yra vienos arba abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentai). Taip pat šio straipsnio nuostatos numato, kada finansiškai skaidrių subjektų pajamos būtų laikomos Susitariančiųjų Valstybių rezidento pajamomis, kartu apibrėžiant finansiškai skaidrių subjektų sąvoką. Šių nuostatų tikslas užtikrinti, kad šios lengvatos nebūtų taikomos, kai nė viena iš Sutarties šalių pagal savo vidaus teisę skaidrių subjektų pajamų nelaiko savo šalies rezidento pajamomis. Tokiu būdu įgyvendinamos rekomendacijos, įtvirtintos galutinėje BEPS ataskaitoje dėl 2 veiksmo ,,Dėl hibridinių neatitikimų“. 2 straipsnyje nurodoma, kokiems kiekvienos valstybės mokesčiams taikoma Sutartis: Lietuvoje – pelno mokesčiui ir gyventojų pajamų mokesčiui, Japonijoje – pajamų mokesčiui, bendrovių mokesčiui, specialiam pajamų mokesčiui rekonstrukcijai, vietos bendrovių mokesčiui, vietos gyventojų mokesčiui.
Be to, šiame straipsnyje yra nuostata, leidžianti ateityje pakeisti arba papildyti mokesčių, kuriems taikoma Sutartis, sąrašą po Sutarties pasirašymo įvestais identiškais arba panašiais mokesčiais. II skyrius apima 3 „Bendrosios apibrėžtys“, 4 „Rezidentas“ ir 5 „Nuolatinė buveinė“ straipsnius. 3 straipsnyje apibrėžiamos Sutartyje vartojamos sąvokos, tokios kaip „Susitariančioji Valstybė“, „asmuo“, „nacionalinis subjektas“, „bendrovė“,
„Susitariančiosios Valstybės įmonė“, „tarptautinis vežimas“, „kompetentingas asmuo“. Minėtame straipsnyje neapibrėžtoms sąvokoms, jeigu Sutarties kontekstas
nereikalauja kitaip, suteikiama tokia reikšmė, kokią jos turi pagal Sutartį taikančios valstybės vidaus, pirmiausia – mokesčių, įstatymus. 4 straipsnio nuostatos apibrėžia šioje Sutartyje vartojamą rezidento sąvoką. Susitariančiosios Valstybės rezidentu laikomas asmuo, kuriam Sutartyje nustatytų kriterijų pagrindu Susitariančioje Valstybėje nustatyta prievolė mokėti mokestį. Taip pat Susitariančiųjų Valstybių rezidentu laikoma pati valstybė ar bet kuris politinis padalinys arba vietos valdžios institucija. Jeigu asmuo pagal šiuos požymius gali būti abiejų Susitariančiųjų Valstybių rezidentas, straipsnyje numatytos taisyklės, leidžiančios šią problemą išspręsti. 5 straipsnis nuolatinę buveinę apibrėžia kaip nuolatinę ūkinės komercinės veiklos vietą, per kurią vykdoma visa įmonės ūkinė komercinė veikla arba jos dalis. Straipsnyje išvardijami objektai, kurie dažniausiai laikomi nuolatine buveine: vadovybės buvimo vieta, filialas, įstaiga (biuras), gamykla, dirbtuvė, kasykla, naftos arba dujų gręžinys, karjeras ar bet kokia kita gamtos išteklių gavybos vieta.
Taip pat nustatyta, kada statybos aikštelė, statybos ar įrengimo projektas yra nuolatinė buveinė, atskirai nustatant, kada Susitariančiojoje Valstybėje atviroje jūroje vykdoma veikla, susijusi su toje Susitariančiojoje Valstybėje esančių gamtos išteklių žvalgymu ir naudojimu, laikoma nuolatine buveine. Šiame straipsnyje nurodomos ir išimtys, kai veiklos vieta nuolatine buveine nelaikoma. Šiame straipsnyje kartu įgyvendinamos rekomendacijos, numatytos galutinėje BEPS ataskaitoje dėl 7 veiksmo ,,Dėl nuolatinių buveinių statuso vengimo “ , siekiant užkirsti kelią situacijoms, kai faktiškai per nuolatinę buveinę veiklą vykdanti įmonė išvengia apmokestinimo nuolatinės buveinės valstybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio nuostatos statybos aikštelės pripažinimui nuolatine buveine numato ilgesnę nei 12 mėnesių trukmę ir nenumato, kad nuolatine buveine pripažįstamas ir surinkimo objektas, o nuo 2003 m. gruodžio 26 d. įsigaliojusioje ir nuo 2004 m. sausio 1 d. pradėtoje taikyti Lietuvos Respublikos ir Ispanijos Karalystės sutarties dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos protokole (toliau – Sutartis su Ispanija) numatyta didžiausio palankumo nuostata dėl statybų aikštelės pripažinimo nuolatine buveine vykdant veiklą ilgesniu nei 9 mėnesių laikotarpiu arba dėl apibrėžimo be nuorodos į surinkimo objektus tokiam pačiam laikotarpiui bent vienoje iš sutarčių su EBPO nare, kartu su Sutartimi atitinkamai automatiškai pasikeistų Sutarties su Ispanija 5 straipsnio 3 dalis. III skyrius apima tuos Sutarties straipsnius, kurie suteikia pirmumo arba išimtinę teisę apmokestinti atskirų rūšių pajamas vienoje iš Susitariančiųjų Valstybių.
Tai straipsniai: 6 „Pajamos iš nekilnojamojo turto“, 7 „Ūkinės komercinės veiklos pelnas“, 8 „Jūrų ir oro transportas“, 9 „Asocijuotosios įmonės“, 10 „Dividendai“, 11 „Palūkanos“, 12 „Honorarai“, 13 „Kapitalo prieaugio pajamos“, 14 „Savarankiškos individualios paslaugos“, 15 „Su darbo santykiais susijusios pajamos“, 16 „Direktorių atlyginimai“, 17 „Menininkai ir sportininkai“, 18 „Pensijos“, 19 „Valstybės tarnyba“, 20 „Studentai“, 21 „Neskelbiama partnerystė“, 22 „Kitos pajamos“. 6 straipsnis. Pirmumo teisė, apmokestinant visas iš nekilnojamojo turto gaunamas pajamas, suteikiama tai valstybei, kurioje tas nekilnojamasis turtas yra. 7 straipsnis. Susitariančiosios Valstybės įmonės ūkinės komercinės veiklos pelnas gali būti apmokestinamas kitoje valstybėje tik tada, jeigu ta įmonė toje kitoje valstybėje vykdo veiklą per nuolatinę buveinę. Taigi pirmumo teisė apmokestinti pelną, priskiriamą nuolatinei buveinei, suteikta valstybei, kurioje yra ta nuolatinė buveinė. 8 straipsnis. Išimtinė teisė apmokestinti Susitariančiosios Valstybės įmonių pelną, gaunamą tarptautiniam vežimui naudojant laivus arba orlaivius, suteikta tai valstybei, kurioje yra įsteigta ta įmonė. 9 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl įmonių apmokestinamojo pelno koregavimo, kai sandoriai tarp susijusių Susitariančiųjų Valstybių įmonių vykdomi ne rinkos sąlygomis. 10 straipsnis. Pirmumo teisė apmokestinti dividendus suteikiama valstybei, kurioje yra jų mokėtojas.
Tačiau jeigu faktiškasis dividendų gavėjas yra fizinis asmuo – kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, mokestis negali būti didesnis kaip 10 procentų bendros dividendų sumos, o jeigu išmokamų dividendų faktiškasis gavėjas yra juridinis asmuo ir jis yra kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentas, išmokėti dividendai apmokestinami tik jų gavėjo valstybėje, nebent jie buvo atskaityti apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. 11 straipsnis. Pirmumo teisė apmokestinti palūkanas suteikiama valstybei, kurioje yra jų mokėtojas, bet toks mokestis negali viršyti 10 procentų bendros palūkanų sumos, jei faktiškasis palūkanų gavėjas fizinis asmuo yra kitos Susitariančios Valstybės rezidentas. Tačiau tais atvejais, kai faktiškasis palūkanų gavėjas yra juridinis asmuo, palūkanos apmokestinamos tik jų gavėjo valstybėje. Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į tai, kad sutarčių su Prancūzija ir Šveicarija protokoluose įtvirtintos didžiausio palankumo nuostatos dėl mažesnio tarifo palūkanoms ar atleidimo mokėti mokesčius už palūkanas bent vienoje iš sutarčių su EBPO nare, kartu su Sutartimi automatiškai keistųsi atitinkamos sutarčių nuostatos su minėtomis valstybėmis. 12 straipsnis. Tai yra pirmoji Lietuvoje sudaryta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kurioje išimtinė teisė apmokestinti honorarus, susidarančius vienoje valstybėje ir mokamus kitos valstybės rezidentui, suteikiama honorarų gavėjo rezidavimo valstybei.
Atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į tai, kad sutarčių su Šveicarija, Airija, Belgija, Jungtine Karalyste, Italija, Olandija ir Prancūzija protokoluose įtvirtintos didžiausio palankumo nuostatos dėl mažesnio tarifo honorarams ar atsisakymo apmokestinti juos prie šaltinio bent vienoje iš sutarčių su EBPO nare, kartu su Sutartimi automatiškai keistųsi atitinkamos sutarčių su minėtomis valstybėmis nuostatos suteikiant išimtinę teisę apmokestinti honorarus jų gavėjo rezidavimo valstybėje. 13 straipsnis. Pirmumo teisė apmokestinti kapitalo prieaugio pajamas, gaunamas perleidžiant nekilnojamąjį turtą, suteikiama tai valstybei, kurioje yra tas turtas. Teisė apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, gaunamas perleidus kilnojamąjį turtą, kuris sudaro nuolatinės buveinės arba nuolatinės bazės, kurią vienos valstybės rezidentas turi kitoje valstybėje, naudojamo turto dalį, pirmiausia suteikiama tai valstybei, kurioje yra ta nuolatinė buveinė ar nuolatinė bazė. Pirmumo teisė apmokestinti turto vertės padidėjimo pajamas, gautas iš akcijų ar panašių teisių perleidimo, kurių bent 50 procentų vertės bet kuriuo metu per 365 dienų laikotarpį iki perleidimo sudaro kitoje valstybėje esantis nekilnojamasis turtas, suteikiama tai valstybei, kurioje yra nekilnojamasis turtas, išskyrus tam tikras šiame straipsnyje nustatytas išimtis. Šios nuostatos kartu įgyvendina rekomendacijas, įtvirtintas galutinėje BEPS ataskaitoje dėl 6 veiksmo ,,Dėl piktnaudžiavimo sutartimis prevencijos “ , kuriomis siekiama užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo atvejams, kai didžiąją dalį akcijų ar panašių teisių vertės dalį sudarantis nekilnojamasis turtas perleidžiamas prieš akcijų ar panašių teisių perleidimą.
Tačiau net minėtus kriterijus atitinkančių akcijų, kurios yra kotiruojamos Sutartyje nustatytoje biržoje, jei valdoma ne daugiau kaip 10 procentų tokios klasės akcijų ar lygiaverčių turtinių teisių, perleidimo pajamos, kaip ir t urto vertės padidėjimo pajamos iš kitokio turto perleidimo, apmokestinamos tik toje valstybėje, kurios rezidentas yra turtą perleidęs asmuo. 14 straipsnis. Už fizinio asmens individualią savarankišką veiklą gaunamos pajamos apmokestinamos toje valstybėje, kurios rezidentas yra tokia veikla užsiimantis asmuo, išskyrus atvejus, kai jis kitoje valstybėje turi nuolatinę bazę – tada pirmumo teisės apmokestinti tenka tai kitai valstybei, tačiau tik tiek jų, kiek priskiriama tai nuolatinei bazei. 15 straipsnis. Fizinio asmens už samdomą darbą gaunamas darbo užmokestis ir kiti atlyginimai apmokestinami toje valstybėje, kurios rezidentas yra juos gaunantis asmuo, išskyrus atvejus, kai toks darbas atliekamas kitoje valstybėje, – tada pirmumo teisė apmokestinti už tokį darbą gaunamas pajamas tenka tai kitai valstybei. Tačiau straipsnyje yra išimčių, kai pajamos už samdomą darbą, atliekamą kitoje valstybėje, apmokestinamos tik valstybėje, kurios rezidentas yra darbą atliekantis asmuo. 16 straipsnis. Pirmumo teisė apmokestinti direktorių atlyginimus, kuriuos vienos valstybės rezidentas gauna kaip bendrovės, kitos Susitariančiosios Valstybės rezidentės, direktorių valdybos arba bet kokio kito panašaus jos organo narys, suteikta tai valstybei, kurios rezidentė yra ta bendrovė. 17 straipsnis.
valstybės rezidentų – pajamos, kurias jie gauna už savo, kaip atlikėjų arba sportininkų, veiklą kitoje valstybėje, pirmiausia gali būti apmokestinamos toje kitoje valstybėje. 18 straipsnis. Pensijos ir kiti panašūs atlyginimai, apmokestinami tik toje valstybėje, kurios rezidentas yra pensijos ir kitų panašių pajamų gavėjas . 19 straipsnis. Atlyginimai už tarnybą valstybės institucijose, taip pat už tokį darbą gaunamos pensijos paprastai apmokestinami tik toje valstybėje, kuri juos išmoka. 20 straipsnis. Fizinių asmenų, vienos valstybės rezidentų, kurie atvyksta į kitą valstybę mokymosi, stažuotės arba praktinės patirties tikslais, pragyvenimui, mokymuisi arba stažuotei gaunamos stipendijos ir kitos panašios išmokos neapmokestinamos valstybėje, į kurią jie šiais tikslais atvyko, su sąlyga, kad minėtos išmokos gaunamos iš šaltinių, esančių už tos kitos valstybės ribų. Šiame straipsnyje nustatyta išimtis taikoma verslo praktikantams, bet ne ilgiau nei 1 metų laikotarpį nuo dienos, kurią jie pradeda savo stažuotę Susitariančiojoje Valstybėje. 21 straipsnis. Nepaisant kitų Sutarties nuostatų, bet kokios neskelbiamojo partnerio gautos pajamos ar prieaugio pajamos, susijusios su neskelbiamosios partnerystės sutartimi ar kita panašia sutartimi, pirmiausia gali būti apmokestinamos Susitariančiojoje Valstybėje, kurioje tokios pajamos ir prieaugio pajamos susidaro. 22 straipsnis. Kitų rūšių pajamos, nenumatytos atskiruose Sutarties straipsniuose, apmokestinamos toje valstybėje, kurios rezidentas yra pajamų gavėjas. IV skyrių sudaro vienas 23 straipsnis „Teisė gauti lengvatas“. Susitariančiosios Valstybės rezidentas turi teisę gauti lengvatas, numatytas Sutarties 10, 11, 12 straipsniuose, jeigu toks asmuo atitinka turinčio teisę gauti naudą asmens kriterijus, nustatytus šiame straipsnyje.
Taip pat šiame straipsnyje įtvirtinta bendroji kovos su mokesčių vengimu taisyklė: lengvatos pajamoms nesuteikiamos, jei yra pagrindas daryti išvadą, kad gauti tokią lengvatą buvo pagrindinis bet kurio susitarimo ar sandorio, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė lengvatos atsiradimą, tikslas, išskyrus atvejus, jei nustatoma, kad lengvatos suteikimas tokiomis aplinkybėmis atitinka konkrečių Sutarties nuostatų tikslus. Šios nuostatos įgyvendina minimalų apsaugos nuo piktnaudžiavimo mokesčių sutartimis standartą, įtvirtintą galutinėje BEPS ataskaitoje dėl 6 veiksmo ,,Dėl piktnaudžiavimo sutartimis prevencijos“ . V skyrių sudaro vienas 24 straipsnis „Dvigubo apmokestinimo išvengimas“. Sutartis užtikrina dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimą: tais atvejais, kai pajamų susidarymo (šaltinio) valstybei suteikiama pirmumo teisė apmokestinti pajamas, tuomet valstybė, kurioje yra pajamų gavėjo rezidavimo vieta, privalo įskaityti šaltinio valstybėje sumokėtą mokestį, nebent vidaus įstatymai numato palankesnį dvigubo pajamų apmokestinimo panaikinimo mechanizmą. VI skyrius apima tokius specialius Sutarties straipsnius: 25 „Nediskriminavimas“, 26 „Abipusio susitarimo procedūra“, 27 „Keitimasis informacija“, 28 „Pagalba surenkant mokesčius“, 29 „Diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų nariai“, 30 „Antraštės“. 25 straipsnis. Nediskriminavimo straipsnio nuostatos skirtos mokestiniu požiūriu vienodos padėties mokesčių mokėtojų diskriminacijos problemai spręsti. Pagal šio straipsnio nuostatas nė viena iš Susitariančiųjų Valstybių negali taikyti kitokių ar didesnių su apmokestinimu susijusių reikalavimų kitos Susitariančiosios Valstybės nacionaliniams subjektams, kurių padėtis mokestiniu požiūriu yra vienoda, nei reikalavimai, taikomi nacionaliniams subjektams.
26 straipsnis. Abipusio susitarimo procedūros straipsnio nuostatos suteikia teisę asmenims, manantiems, kad jie buvo ar bus apmokestinti, pažeidžiant Sutarties nuostatas, kreiptis į bet kurios Susitariančios Valstybės kompetentingą asmenį su prašymu išspręsti tokio nepagrįsto apmokestinimo klausimą. Šis straipsnis taip pat numato procedūrą, pagal kurią sprendžiami sunkumai, kylantys taikant arba aiškinant Sutartį. Šio straipsnio nuostatos kartu įgyvendina minimalų standartą, įtvirtintą galutinėje BEPS ataskaitoje dėl 14 veiksmo ,,Dėl ginčų sprendimų gerinimo mechanizmo “ , kurių tikslas didinti ginčų dėl sutarčių nuostatų sprendimo mechanizmo efektyvumą, užtikrinant, kad sutarčių pareigos, susijusios su abipusio susitarimo procedūra, yra visiškai įgyvendinamos gera valia ir abipusio susitarimo procedūros metu sprendžiami atvejai yra išsprendžiami. Be to, tai pirmoji sutartis, kurioje numatoma galutinė ginčo sprendimo procedūra, t. y. tuo atveju, jeigu kompetentingi asmenys per dvejus metus negali išspręsti su asmens pareiškimu susijusio klausimo, asmens prašymu, tokie klausimai gali būti perduoti spręsti arbitražui. 27 straipsnis. Keitimosi informacija straipsnio nuostatos įpareigoja abiejų valstybių kompetentingus asmenis keistis informacija, kuri reikalinga įgyvendinant visas mokesčius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, t. y. informacija keičiamasi ir apie asmenis bei mokesčius, kuriems Sutartis netaikoma, kartu pažymima, kad Susitariančioji Valstybė negali atsisakyti teikti informaciją vien tik dėl to, kad tokią informaciją valdo finansų institucija ar teikiama informacija nebūtų naudinga ją teikiančios Susitariančiosios Valstybės mokestiniais tikslais.
Taigi šios nuostatos atitinka dabartinį EBPO keitimosi mokestine informacija pagal paklausimą standartą. 28 straipsnyje nustatoma, kad Susitariančiosios Valstybės įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą renkant nesumokėtus mokesčius (taip pat ir mokesčius, kuriems Sutartis netaikoma), ir nustatomos pagrindinės pagalbos teikimo ar atsisakymo ją teikti sąlygos . Susitariančiųjų Valstybių kompetentingiems asmenims leidžiama abipusiu susitarimu nustatyti šio straipsnio taikymo būdą. 29 straipsnyje dėl diplomatinių atstovybių bei konsulinių įstaigų narių pajamų apmokestinimo nurodoma, kad Sutartis nekeičia šių asmenų mokestinių privilegijų, nustatomų pagal bendras tarptautinės teisės normas. 30 straipsnyje nustatyta, kad Sutarties straipsnių antraštės įterpiamos tik dėl patogumo ir neturi poveikio Sutarties aiškinimui. VI dalis apima du paskutinius Sutarties straipsnius: 31 „Įsigaliojimas“ ir 32 „Nutraukimas“, kuriuose išdėstoma Sutarties įsigaliojimo, taikymo pradžios nustatymo ir nutraukimo tvarka. 31 straipsnis. Sutartis įsigalioja pasikeitimo diplomatinėmis notomis, kuriomis nurodomas Susitariančiųjų Valstybių Sutarties patvirtinimas, dieną. Sutarties nuostatos pradedamos taikyti nuo po Sutarties įsigaliojimo einančių kalendorinių metų sausio pirmos dienos. 27 ir 28 straipsnių nuostatos įsigalioja nuo Sutarties įsigaliojimo datos, neatsižvelgiant į dieną, kurią imami mokesčiai, ar mokestinius metus, už kuriuos jie imami. 32 straipsnis.
nutraukti Sutartį, praėjus penkeriems metams nuo Sutarties įsigaliojimo, diplomatiniais kanalais raštu pranešdama apie nutraukimą mažiausiai prieš šešis mėnesius iki bet kurių kalendorinių metų pabaigos. Prie Sutarties pridedamame Protokole, siekiant išvengti skirtingo kai kurių Sutarties straipsnių supratimo, papildomai paaiškinama, kaip turėtų būti suprantamos ar įgyvendinamos atskiros Sutarties straipsnių (4 straipsnio „Rezidentas“,
informacija“) nuostatos. Kartu susitariama, kad kompetentingiems asmenims sutarus, Sutarties 7 straipsnis būtų keičiamas EBPO Modelinės mokesčių konvencijos dėl pajamų ir kapitalo 7 straipsnį atitinkančiu tekstu, tokiu būdu Sutartyje įtvirtinant sandorių kainodaros principų taikymą, apskaičiuojant nuolatinei buveinei priskiriamą pelną. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ratifikavus Sutartį, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymą, įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymą bus sudarytos sąlygos Sutarčiai, kuri užtikrintų teisinį tikrumą dėl Lietuvos ir Japonijos rezidentų kitoje Susitariančiojoje Valstybėje gaunamų pajamų apmokestinimo ir sudarytų palankias mokestines sąlygas Lietuvos ir Japonijos ekonominio bendradarbiavimo plėtrai, įsigalioti ir taikyti. Taip pat ši Sutartis sudarytų galimybę galutinį sprendimą dėl ginčų, kylančių iš Sutarties taikymo ar aiškinimo, priimti arbitraže. 8.
teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Ratifikavus Sutartį, galiojančių teisės aktų keisti ar priimti naujų teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų į statymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto ir Sutarties nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai „Japonija“, „dvigubas apmokestinimas“, „Sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi paaiškinimai, iniciatorių nuomone, nėra reikalingi.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
DĖL
2018-03-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Vida Ačienė, Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-02-19 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1551. 8. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Mykolas Majauskas. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Užsienio reikalų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IR JAPONIJOS SUTARTIES DĖL PAJAMŲ DVIGUBO APMOKESTINIMO IŠVENGIMO IR MOKESČIŲ SLĖPIMO IR VENGIMO PREVENCIJOS RATIFIKAVIMO“ PROJEKTO
gegužės 18 d. Nr. 105-P-44 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, Užsienio reikalų komiteto nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Valdemaras Juozaitis, Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Finansų viceministrė Miglė Tuskienė, Finansų ministerijos mokesčių politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Misiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-29 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-03-21 Komiteto siūlomas sprendimas siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1551. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
551 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Emanuelis Zingeris. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1551(2). Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė