Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas, kurios teikia gyventojams ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, reikalingą ne kiekvienoje savivaldybės teritorijoje.“2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą;“. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnį nauja 3 dalimi: „3. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas. Pertvarkytoms iš biudžetinių įstaigų viešosioms įstaigoms valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.“
atitinkamai 4−9 dalimis. 4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2.
Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1542(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija
socialinių paslaugų politiką:
1) pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių ir rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo ir kt.;
2) analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia savivaldybėms siūlymus dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo;
3) analizuoja socialinių darbuotojų poreikius tobulinti profesinę kompetenciją, organizuoja socialinių darbuotojų praktinės veiklos vertinimą;
4) rengia ir įgyvendina valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas, kurios teikia gyventojams ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, reikalingą ne kiekvienoje savivaldybės teritorijoje.“2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) steigia, pertvarko, reorganizuoja ir likviduoja socialinių paslaugų įstaigas bei užtikrina jų funkcionavimą;“. 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
19 straipsnį nauja 3 dalimi: „3.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą gyventojams teikiančias socialinės globos įstaigas, kurios reikalingos ne kiekvienos savivaldybės teritorijoje.“
19 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas. Šioms iš biudžetinių įstaigų pertvarkytoms viešosioms įstaigoms valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalis laikyti atitinkamai 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalimis. 4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Į asmens turtą įskaitomas šio straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.“
straipsnio 2, 3, 4 dalis laikyti atitinkamai 3, 4, 5 dalimis. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2019 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 11, 13, 19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslai:
įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkoma į kitos teisinės formos viešąjį juridinį asmenį kituose įstatymuose nustatytais atvejais, numatyti galimybę socialinių paslaugų įstaigoms keisti teisinę formą pertvarkant jas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas, taip suteikiant galimybes pasinaudoti lankstesniu viešosioms įstaigoms taikomu teisiniu veiklos reguliavimu;
išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą tvarką. Projekto uždaviniai:
paslaugų įstaigos, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas;
tinkamai įvertinti asmenų, kurie yra sudarę rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Almira Gecevičiūtė, tel. 8 706 68141, el. p. [email protected], Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis, tel. 8706 68241, el. p. [email protected]. 3.
reguliavimas šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 700 socialinių paslaugų įstaigų, iš jų 248 stacionarios socialinės globos įstaigos, teikiančios ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą neįgaliems, senyvo amžiaus asmenims, be tėvų globos likusiems vaikams. Viešosios įstaigos statusą turi ketvirtadalis (26 proc.) socialinių paslaugų įstaigų, iš jų apie 10 proc. savininkė ar dalininkė yra savivaldybė. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina 38 biudžetinių įstaigų ir 1 viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas numato galimybę iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomą biudžetinę įstaigą pertvarkyti į valstybės įmonę, iš savivaldybės biudžeto išlaikomą biudžetinę įstaigą – į savivaldybės įmonę. Biudžetinių įstaigų pertvarkymas į viešąsias įstaigas nėra numatytas. Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kaip nustatyti asmenų, kurie yra sudarę rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, todėl savivaldybės taiko skirtingą praktiką. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė valstybinio audito 2015 m. birželio 30 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-9-10 „Ar teikiamos socialinės paslaugos tenkina didėjančius senyvo amžiaus asmenų poreikius“ pateikė rekomendaciją įstatymu reglamentuoti tokių asmenų mokėjimo už socialines paslaugas tvarką. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai Projektu siūloma sudaryti teisines prielaidas socialinių paslaugų įstaigas, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka pertvarkyti, pasirenkant viešosios įstaigos teisinę formą.
Projekte nėra numatoma atskirų išimčių ar papildomų reikalavimų dėl įstaigos valdymo, turto, veiklos kontrolės po pertvarkymo toliau veikiančiai socialinių paslaugų viešajai įstaigai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju įstaigos pertvarkymo tikslingumą bei sąlygas svarsto ir sutikimą duoda savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Projektu tikslinami Įstatymo 11 ir 13 straipsniai, kuriais Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių kompetencija papildoma nuostatomis dėl socialinių paslaugų įstaigų pertvarkymo. Pertvarkytoms iš biudžetinių įstaigų viešosioms įstaigoms valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Biudžetinės įstaigos pertvarkymas į viešąją įstaigą sudarytų galimybę į įstaigos valdymą įtraukti nevyriausybinių organizacijų ir privatų sektorių, tai darytų įtaką aukštesnei socialinių paslaugų kokybei ir plėtrai. Biudžetinę įstaigą pertvarkius į viešąją įstaigą, socialinių paslaugų finansavimas nesikeistų. Socialinės paslaugos būtų finansuojamos Įstatymo nustatyta tvarka. Ilgalaikę socialinę globą teikiančioms buvusioms apskričių socialinių paslaugų įstaigoms tapus viešosiomis įstaigomis, už asmenų ilgalaikę socialinę globą, jei jie pradėjo ją gauti apskričių viršininkų socialinių paslaugų įstaigose iki 2007 m. sausio 1 d., ir toliau būtų skiriamos lėšos, vadovaujantis Įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi. Kitų asmenų socialinė globa būtų finansuojama taikant Įstatymo aštuntojo skirsnio nuostatas.
Siūlomas teisinis reguliavimas leistų įstaigoms vykdyti ūkinę komercinę veiklą, lanksčiau disponuoti turimomis lėšomis, gauti paskolas veiklai, dalyvauti įvairių fondų ir programų konkursuose, kurių taisyklės dažnai riboja biudžetinių įstaigų galimybes gauti finansavimą vykdomiems projektams. Biudžetinėms įstaigoms persitvarkius į viešąsias įstaigas, jose dirbantiems darbuotojams, priklausomai nuo viešosios įstaigos veiklos rezultatų, galėtų būti užtikrintas konkurencingesnis darbo užmokestis. Viešosios įstaigos, siekdamos socialinių tikslų, kartu galėtų užsiimti ūkine komercine veikla ir taip gerintų savo finansinę padėtį bei galėtų investuoti papildomai uždirbtas lėšas į socialinių paslaugų kokybę ir plėtrą. Viešųjų įstaigų ūkinės komercinės veiklos mokesčiai prisidėtų prie valstybės biudžeto įplaukų didinimo. Viešosios įstaigos savo veikloje nebetaikytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio nuostatų, kurios šiuo metu įpareigoja biudžetines įstaigas grąžinti į biudžetą metams pasibaigus nepanaudotas lėšas. Per metus iškilus skubiam neplanuotų papildomų lėšų poreikiui (pvz., neplaniniams remonto darbams ar kitoms neatidėliotinoms nenumatytoms išlaidoms), šių problemų išspręsti be institucijos, įgyvendinančios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, pagalbos nėra galimybių. Viešosios įstaigos turima teisė persikelti sutaupytas lėšas į kitus finansinius metus padidintų įstaigų finansinį savarankiškumą, leistų operatyviau spręsti iškylančias problemas. Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad, vertinant asmens, kuris yra sudaręs rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas turtas, perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos.
Siūlomas pakeitimas sudarys teisines prielaidas užtikrinti vienodą asmenų mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą praktiką visose savivaldybėse. Atsižvelgiant į tai, kad Projektui įgyvendinti reikės parengti jo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma Projekto įsigaliojimo data –
rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti Neigiamų pasekmių ar rizikų nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas neturės įtakos verslo sąlygoms, tačiau socialinių paslaugų įstaigos turės teisinės formos pasirinkimo galimybę, bus užtikrintas socialinių paslaugų tęstinumas, keičiant įstaigos teisinę formą iš biudžetinės į viešąją įstaigą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų.
Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektą, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 583 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Projektą, papildomų lėšų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Projekto pasiūlymų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Biudžetinė įstaiga“, „pertvarkymas“, „mokėjimas už
socialines paslaugas“.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija (čia ir toliau išskirta mūsų). Pastebėtina, kad vadovaujantis pastarąja nuostata Vyriausybė 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl įgaliojimų suteikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas“ yra įgaliojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įgyvendinti šiame nutarime nurodytų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas. Be to, Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu.
Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas<...>“ nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tobulinti. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies tekste vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „2“. 3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 31 straipsnį nauja 2 dalimi: „Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomos nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad nustatant asmens finansines galimybes, mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas to asmens turtas, kuris apskaitomas pagal straipsnio pirmoje dalyje nustatytas taisykles, t.y. taikoma taisyklė, kad įvertinamas tik tas turtas, kuris turėtas 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo. Nes pirmoji straipsnio dalis imperatyviai įtvirtina turto įvertinimo taisyklę, susietą su 12 mėnesių laikotarpio terminu.
Tokiu atveju straipsnio nereikėtų pildyti nauja dalimi, nes siūloma nauja straipsnio dalis kartoja straipsnio 1 dalies tekstą ir toks teksto kartojimas laikytinas pertekliniu. Šiuo atveju straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma nauju 7 punktu, jame nustatant, kad įskaitomas ir šios straipsnio dalies 1–6 punktuose nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Kitu atveju – jei siekiama nustatyti, kad svarbus yra tik turto perdavimo kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis faktas, neatsižvelgiant į tai, prieš kiek laiko toks turtas yra perduotas – siūloma straipsnio dalis, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti papildyta, kad tokia sąlyga įstatyme aiškiai būtų deklaruota ir būtų aiški nuostatos taikymo tvarka. Antra, kelia abejonių, jog nuostatoje siūloma įvertinti tik tokį turtą, kuris buvo perduotas fiziniams asmenims. Pažymėtina, jog Civilinis kodeksas nenustato draudimo sudaryti rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis su juridiniais asmenimis, todėl asmenys, kurie yra rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos gavėjai, sudarę sutartis su juridiniais asmenimis, atsidurtų kitokioje teisinėje padėtyje, nes toks jų turtas nebūtų vertinamas. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis atitinka asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp vienų ir kitų rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos gavėjų nebūtų jokio objektyvaus skirtumo, dėl kurio juos reikėtų vertinti skirtingai. Trečia, pastebėtina, jog turtas rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos atvejais yra perduodamas ne pagal sąlygas, o pagal atitinkamas sutartis, todėl manytina, kad siūloma nuostata turėtų būti patikslinta.
Teigtina, kad derinant siūlomą reguliavimą su Civiliniu kodeksu, siūlomos nuostatos žodžiai „su sąlyga, kad jis mokės kitam asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos“ turėtų būti pakeisti žodžiais „pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2018-10-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys; Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė;
Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus patarėja Almira Gecevičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja Audronė Vareikytė, Seimo kanceliarijos Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-081 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija (čia ir toliau išskirta mūsų). Pastebėtina, kad vadovaujantis pastarąja nuostata Vyriausybė
apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas“ yra įgaliojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įgyvendinti šiame nutarime nurodytų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas. Be to, Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas<...>“ nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tobulinti.
Pritarti Tikslinga patobulinti įstatymo projekto nuostatas numatant, kad ne „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija“, o „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas, kurios teikia gyventojams ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, reikalingą ne kiekvienoje savivaldybės teritorijoje.“
Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies tekste vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „2“
Teisės departamentas,
1
siūloma papildyti įstatymo 31 straipsnį nauja 2 dalimi: „Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomos nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad nustatant asmens finansines galimybes, mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas to asmens turtas, kuris apskaitomas pagal straipsnio pirmoje dalyje nustatytas taisykles, t.y. taikoma taisyklė, kad įvertinamas tik tas turtas, kuris turėtas 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo. Nes pirmoji straipsnio dalis imperatyviai įtvirtina turto įvertinimo taisyklę, susietą su 12 mėnesių laikotarpio terminu. Tokiu atveju straipsnio nereikėtų pildyti nauja dalimi, nes siūloma nauja straipsnio dalis kartoja straipsnio 1 dalies tekstą ir toks teksto kartojimas laikytinas pertekliniu.
Šiuo atveju straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma nauju 7 punktu, jame nustatant, kad įskaitomas ir šios straipsnio dalies 1–6 punktuose nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Kitu atveju – jei siekiama nustatyti, kad svarbus yra tik turto perdavimo kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis faktas, neatsižvelgiant į tai, prieš kiek laiko toks turtas yra perduotas – siūloma straipsnio dalis, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti papildyta, kad tokia sąlyga įstatyme aiškiai būtų deklaruota ir būtų aiški nuostatos taikymo tvarka. Antra, kelia abejonių, jog nuostatoje siūloma įvertinti tik tokį turtą, kuris buvo perduotas fiziniams asmenims. Pažymėtina, jog Civilinis kodeksas nenustato draudimo sudaryti rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis su juridiniais asmenimis, todėl asmenys, kurie yra rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos gavėjai, sudarę sutartis su juridiniais asmenimis, atsidurtų kitokioje teisinėje padėtyje, nes toks jų turtas nebūtų vertinamas. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis atitinka asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp vienų ir kitų rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos gavėjų nebūtų jokio objektyvaus skirtumo, dėl kurio juos reikėtų vertinti skirtingai. Trečia, pastebėtina, jog turtas rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos atvejais yra perduodamas ne pagal sąlygas, o pagal atitinkamas sutartis, todėl manytina, kad siūloma nuostata turėtų būti patikslinta. Teigtina, kad derinant siūlomą reguliavimą su Civiliniu kodeksu, siūlomos nuostatos žodžiai „su sąlyga, kad jis mokės kitam asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos“ turėtų būti pakeisti žodžiais „pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis“. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2018-10-08 Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Socialinių paslaugų įstatymo NR. X-493 11, 13,19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1542 ir teikia šias išvadas: Nežiūrint biudžetinių įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas privalumų, savivaldybės turi nemažai abejonių dėl tikslingumo šiame laikotarpyje vykdyti šiuos pertvarkymus. Ypatingai daug nerimo savivaldybėms kelia valstybinių stacionarių globos įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas galimybės. Šiuo metu pradėta vykdyti valstybinių globos įstaigų deinstitucionalizacija, kurios metu mažinamas šiose įstaigose gyvenančių žmonių skaičius. Vykdant deinstitucionalizaciją nuperkami privatūs namai ar butai neįgaliesiems - neįgalieji iškeliami į juos gyventi po 8- 10 žmonių. Jei bendruomeniniai namai ar butai bus ne biudžetinių įstaigų filialais, o viešosios įstaigos, atsiranda rizika, kad dar labiau išaugs juose teikiamų paslaugų kainos, kadangi viešosios įstaigos, priešingai nei biudžetinės, turės išsilaikyti tik iš teikiamų paslaugų. Savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų suteikimą neįgaliesiems ir kitoms asmenų grupėms, reikalingoms pagalbos, todėl jos bus priverstos mokėti dideles sumas už vieno žmogaus išlaikymą neturėdamos jokių galimybių įtakoti kainų didėjimo. Savivaldybių patirtis rodo, kad šiuo metu veikiančiose viešosiose ir privačiose globos įstaigose vieno gyventojo išlaikymo kaina yra didesnė nei valstybiniuose ar iš savivaldybių biudžeto išlaikomose globos namuose, pvz.
Strėvininkų socialinės globos namuose vieno asmens su sunkia negalia išlaikymas mėnesiui – 640 Eur., o VšĮ Senjorų vila tokio asmens išlaikymas
Manome, būtų tikslinga biudžetinių globos įstaigų pertvarkymą svarstyti kompleksiškai: pirmiausia atlikti globos namų pertvarkos ekonominius – sfinansinius paskaičiavimus, įteisinti bendruomeninių integruotų globos ir slaugos paslaugų teikimą. pakeisti socialinių paslaugų apmokėjimo tvarką sudarant galimybę žmonėms gauti ne tik pagrindines, bet ir papildomas paslaugas, nustatyti fiksuotą paslaugų krepšelį asmeniui pagal jo sveikatos ir savarankiškumo lygį, kas leistų asmeniui su paskirta suma paslaugoms rinktis paslaugų gavėją ir, pageidaujant papildomų paslaugų (nepatenkančių prie būtinų pagal asmens poreikius), už jas prisimokėti, Toks kompleksiškas požiūris užtikrintų būtinų paslaugų gavimą jų reikalingų asmeniui, taip pat, fiksuoto paslaugų krepšelio nustatymas kažkiek sudrausmintų paslaugų teikėjus nuo nepagrįsto kainų kėlimo. Nepritarti Tikslinga iš esmės pritarti įstatymo projektui, nes siūlomi pakeitimai tik sudarys teisines prielaidas keisti socialinių paslaugų įstaigų teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, tačiau kiekvienu atveju dėl įstaigos pertvarkymo tikslingumo ir sąlygų spręs savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nepateikta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
projektui Nr. XIIIP-1542VK ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 7 , prieš – 0, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjas: Z.
Streikus. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Jurgita Marcinkutė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2018-10-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus,
A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: L. Kukuraitis – socialinės apsaugos ir darbo ministras, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, D. Pauliukonis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės globos įstaigų skyriaus vedėjas, A. Gecevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vyresn. patarėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, P. Jurgilas – VšĮ
„Senevita“ direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-081 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1542: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininkė yra valstybė.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija (čia ir toliau išskirta mūsų). Pastebėtina, kad vadovaujantis pastarąja nuostata Vyriausybė 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 627 „Dėl įgaliojimų suteikimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai įgyvendinti kai kurių biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas“ yra įgaliojusi Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įgyvendinti šiame nutarime nurodytų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas. Be to, Biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas<...>“ nedera su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. Siūlytina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą tobulinti. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-081
straipsnyje keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies tekste vietoj skaičiaus „11“ įrašytinas skaičius „2“.
Pritarti. Žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-0841
straipsnio 1 dalimi siūloma papildyti įstatymo 31 straipsnį nauja 2 dalimi: „Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitam fiziniam asmeniui su sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog iš siūlomos nuostatos turinio galima daryti išvadą, kad nustatant asmens finansines galimybes, mokėti už ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas to asmens turtas, kuris apskaitomas pagal straipsnio pirmoje dalyje nustatytas taisykles, t.y. taikoma taisyklė, kad įvertinamas tik tas turtas, kuris turėtas 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių mokėti už ilgalaikę socialinę globą vertinimo. Nes pirmoji straipsnio dalis imperatyviai įtvirtina turto įvertinimo taisyklę, susietą su 12 mėnesių laikotarpio terminu. Tokiu atveju straipsnio nereikėtų pildyti nauja dalimi, nes siūloma nauja straipsnio dalis kartoja straipsnio 1 dalies tekstą ir toks teksto kartojimas laikytinas pertekliniu. Šiuo atveju straipsnio 1 dalis turėtų būti pildoma nauju 7 punktu, jame nustatant, kad įskaitomas ir šios straipsnio dalies 1–6 punktuose nurodytas turtas, kuris yra perduotas kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.
Kitu atveju – jei siekiama nustatyti, kad svarbus yra tik turto perdavimo kitiems asmenims pagal rentos arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis faktas, neatsižvelgiant į tai, prieš kiek laiko toks turtas yra perduotas – siūloma straipsnio dalis, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti papildyta, kad tokia sąlyga įstatyme aiškiai būtų deklaruota ir būtų aiški nuostatos taikymo tvarka. Antra, kelia abejonių, jog nuostatoje siūloma įvertinti tik tokį turtą, kuris buvo perduotas fiziniams asmenims. Pažymėtina, jog Civilinis kodeksas nenustato draudimo sudaryti rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis su juridiniais asmenimis, todėl asmenys, kurie yra rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos gavėjai, sudarę sutartis su juridiniais asmenimis, atsidurtų kitokioje teisinėje padėtyje, nes toks jų turtas nebūtų vertinamas. Svarstytina, ar toks reguliavimo pobūdis atitinka asmenų lygiateisiškumo principą, nes tarp vienų ir kitų rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos gavėjų nebūtų jokio objektyvaus skirtumo, dėl kurio juos reikėtų vertinti skirtingai. Trečia, pastebėtina, jog turtas rentos ir išlaikymo iki gyvos galvos atvejais yra perduodamas ne pagal sąlygas, o pagal atitinkamas sutartis, todėl manytina, kad siūloma nuostata turėtų būti patikslinta. Teigtina, kad derinant siūlomą reguliavimą su Civiliniu kodeksu, siūlomos nuostatos žodžiai „su sąlyga, kad jis mokės kitam asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos“ turėtų būti pakeisti žodžiais
„pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis“. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą
ir pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, 2018-10-08 Nr. (15)-SD-589 (2018-10-08 Nr. G-2018-9372) LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui Dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1542: Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Socialinių paslaugų Įstatymo NR. X-493 11, 13,19 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1542 ir teikia šias išvadas:
Nežiūrint biudžetinių įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas privalumų, savivaldybės turi nemažai abejonių dėl tikslingumo šiame laikotarpyje vykdyti šiuos pertvarkymus. Ypatingai daug nerimo savivaldybėms kelia valstybinių stacionarių globos įstaigų pertvarkymo į viešąsias įstaigas galimybės. Šiuo metu pradėta vykdyti valstybinių globos įstaigų deinstitucionalizacija, kurios metu mažinamas šiose įstaigose gyvenančių žmonių skaičius. Vykdant deinstitucionalizacįją nuperkami privatūs namai ar butai neįgaliesiems - neįgalieji iškeliami į juos gyventi po 8-10 žmonių. Jei bendruomeniniai namai ar butai bus ne biudžetinių įstaigų filialais, o viešosios įstaigos, atsiranda rizika, kad dar labiau išaugs juose teikiamų paslaugų kainos, kadangi viešosios įstaigos, priešingai nei biudžetinės, turės išsilaikyti tik iš teikiamų paslaugų. Savivaldybės yra atsakingos už socialinių paslaugų suteikimą neįgaliesiems ir kitoms asmenų grupėms, reikalingoms pagalbos, todėl jos bus priverstos mokėti dideles sumas už vieno žmogaus išlaikymą neturėdamos jokių galimybių įtakoti kainų didėjimo. Savivaldybių patirtis rodo, kad šiuo metu veikiančiose viešosiose ir privačiose globos įstaigose vieno gyventojo išlaikymo kaina yra didesnė nei valstybiniuose ar iš savivaldybių biudžeto išlaikomuose globos namuose, pvz. Strėvininkų socialinės globos namuose vieno asmens su sunkia negalia išlaikymas mėnesiui - 640 Eur., o VšĮ Senjorų vila tokio asmens išlaikymas - 825 Eur per mėn.
Siūlymas: Manome, būtų tikslinga biudžetinių globos įstaigų pertvarkymą svarstyti kompleksiškai: pirmiausia atlikti globos namų pertvarkos ekonominius - finansinius paskaičiavimus, įteisinti bendruomeninių integruotų globos ir slaugos paslaugų teikimą, pakeisti socialinių paslaugų apmokėjimo tvarką sudarant galimybę žmonėms gauti ne tik pagrindines, bet ir papildomas paslaugas, nustatyti fiksuotą paslaugų krepšelį asmeniui pagal jo sveikatos ir savarankiškumo lygį, kas leistų asmeniui su paskirta suma paslaugoms rinktis paslaugų gavėją ir, pageidaujant papildomų paslaugų (nepatenkančių prie būtinų pagal asmens poreikius), už jas prisimokėti, Toks kompleksiškas požiūris užtikrintų būtinų paslaugų gavimą jų reikalingų asmeniui, taip pat, fiksuoto paslaugų krepšelio nustatymas kažkiek sudrausmintų paslaugų teikėjus nuo nepagrįsto kainų kėlimo. Nepritarti. Įstatymo projektas tik sudarytų teisines prielaidas keisti socialinių paslaugų įstaigų teisinę formą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą, tačiau kiekvienu atveju dėl įstaigos pertvarkymo tikslingumo ir sąlygų spręs savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-10-10
įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1542VK ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus (balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 1). 2. Pritaręs LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1-ai pastabai, Komitetas pasisakė, kad tikslinga patobulinti įstatymo projekto nuostatas numatant, kad ne „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota institucija“, o „Vyriausybė ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas, kurios teikia gyventojams ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, reikalingą ne kiekvienoje savivaldybės teritorijoje.“
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1-os pastabos – pritarti iš esmės (žr. komiteto sprendimą ir pasiūlymus). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-10-171 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai ir iš esmės pritardami LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto 1 straipsnio, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija 1.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įgyvendina valstybės socialinių paslaugų politiką:
1) pagal savo kompetenciją teikia Vyriausybei siūlymus dėl valstybės socialinių paslaugų sistemos ir socialinio darbo vystymo krypčių ir rengia teisės aktų projektus dėl asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo, socialinių paslaugų skyrimo, teikimo, finansavimo, mokėjimo už socialines paslaugas, socialinės globos normų, socialinės globos įstaigų licencijavimo, socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos kėlimo ir veiklos reglamentavimo ir kt.;
2) analizuoja ir vertina socialinių paslaugų būklę šalyje ir teikia savivaldybėms siūlymus dėl socialinių paslaugų planavimo, organizavimo
3) analizuoja socialinių darbuotojų poreikius tobulinti profesinę kompetenciją, organizuoja socialinių darbuotojų praktinės veiklos vertinimą;
4) rengia ir įgyvendina valstybės socialinių paslaugų programas ir projektus. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar jos įgaliota
institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja socialinės globos įstaigas, kurios teikia gyventojams ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą, reikalingą ne kiekvienoje savivaldybės teritorijoje.“ Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-10-173 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai ir iš esmės pritardami LR Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto 1 straipsnio, siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 19 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija steigia, pertvarko, reorganizuoja ar likviduoja ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą gyventojams teikiančias socialinės globos įstaigas, kurios reikalingos ne kiekvienos savivaldybės teritorijoje.“
2Papildyti 19 straipsnį nauja 3 4 dalimi:
„3. 4. Socialinių paslaugų įstaigos, kurių teisinė
forma yra biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka gali būti pertvarkomos į viešąsias įstaigas. Šioms iš biudžetinių įstaigų pertvarkytoms viešosioms įstaigoms valstybės ar savivaldybių turtas gali būti perduodamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.“
3, 4, 5, 6, 7, 8 dalis laikyti atitinkamai 4-9 5, 6, 7, 8, 9, 10 dalimis.“
reikalų ir darbo komitetas, 2018-10-174 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 3 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 31 straipsnį nauja 2 dalimi:
„2. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už ilgalaikę
socialinę globą, įskaitomas ir asmens nuosavybės teise turėtas šio straipsnio
sąlyga, kad jis mokės asmeniui rentą ar išlaikys jį iki gyvos galvos. Į asmens turtą įskaitomas šio straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas, perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis.“
atitinkamai 3-5 3, 4, 5 dalimis.“ Pritarti. 4.
reikalų ir darbo komitetas, 2018-10-175 Argumentai ir pasiūlymas: Kadangi įstatymo projekte nustatyta įstatymo įsigaliojimo data - 2018 m. liepos 1 d. - jau praėjo ir Vyriausybei reikia laiko šio įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. liepos 1 d. 2019 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo
aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Aušrinė Norkienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė