Projekto lyginamasis variantas
1Papildyti 106 straipsnį nauja ketvirtąja dalimi:
„Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo terminą ir kitas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.“
2Buvusias 106 straipsnio ketvirtąją, penktąją ir šeštąją dalis laikyti atitinkamai penktąja, šeštąja ir septintąja dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinis projekto tikslas ir uždavinys – suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių (pavyzdžiui, Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje), kuriose veikia konstituciniai teismai ar jiems prilygintos institucijos, asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių (konstitucinių) teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į šiuos teismus tiesiogiai. Senas demokratijos tradicijas turinčiose ir teisinės valstybės principus gerbiančiose valstybėse pripažįstama tokia asmens pažeistų teisių gynimo teisė, galimybė ir būtinybė. Įvairių valstybių teisinėse sistemose įtvirtinti konstitucinio skundo instituto modeliai skiriasi, tačiau daugelis valstybių yra pasirinkusios tokius modelius, kuriems yra būdingi keli bendri požymiai: į Konstitucinį Teismą asmuo turi teisę kreiptis gindamas pažeistas savo teises ir laisves (tuo jis skiriasi nuo actio populiaris), konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės, asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Lietuvoje jau daugiau nei dešimtmetis diskutuojama dėl poreikio įtvirtinti individualaus konstitucinio skundo institutą. Lietuvos Respublikos Seimas dar 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. X-1264 „Dėl individualus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją. Koncepcijoje buvo nustatytos esminės individualaus konstitucinio skundo instituto nuostatos (modelis), reglamentuota, kad, įtvirtinant šį institutą, būtina Lietuvos teisės sistemos reforma ir numatyti du jos įgyvendinimo etapai.
I etapas turėjo būti skirtas teisinėms priemonėms (priimtas įstatymas dėl Konstitucijos pakeitimo, taip pat Konstitucinio Teismo įstatymo, Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso pataisos). II etapo metu turėjo būti imtasi institucinių ir organizacinių priemonių (paties Konstitucinio Teismo ir jo aparato pertvarkos), taip pat finansinių priemonių, kurios leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą. Seimo 2007 m. patvirtintai Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijai įgyvendinti buvo parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 2017 m. birželio 29 d. Seime buvo balsuojama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-431(2) priėmimo (vyko pirmasis balsavimas) ir balsavimo metu projektui buvo nepritarta. Konstitucijos 148 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo pateikiama ne anksčiau kaip po metų. Šiuo metu yra parengtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuris skiriasi nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-431(2) (kuriam, kaip minėta, 2017 m. birželio 29 d. įvykusio pirmojo balsavimo dėl priėmimo metu buvo nepritarta), todėl yra teikiamas nepraėjus metams po 2017 m. birželio 29 d. įvykusio balsavimo. Teikiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas skiriasi nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-431(2) šiais 4 pagrindiniais aspektais: 1.
Šiuo projektu siūloma anksčiau teiktą Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies pirmojo sakinio nuostatos formuluotę papildyti įterpus žodį „veiksmingas“ ir šią nuostatą išdėstyti taip: „Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones.“ Naująja formuluote nustatomas reikalavimas asmeniui, kuris kreipiasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su konstituciniu skundu, būti išnaudojusiam ne visas kitas teisinės gynybos priemones, o tas, kurios yra veiksmingos, galinčios asmeniui padėti atkurti jo pažeistą konstitucinę teisę ar laisvę, t. y. reikalavimas, kad asmuo būtų pasinaudojęs teisminiu jo pažeistų teisių gynimo būdu ir būtų įsiteisėjęs bendrosios kompetencijos, administracinio teismo sprendimas dėl asmens. Efektyvaus sprendimo sąvoką vartoja ir kitos valstybės. Pavyzdžiui, Lenkijos 2016 m. lapkričio
Tribunole 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konstitucinis skundas gali būti pateiktas po to, kai skundo pateikėjas išnaudojo visas teisines priemones, jeigu tokios priemonės yra įmanomos ir per 3 mėnesius nuo datos, kai skundo pateikėjo atžvilgiu buvo priimtas teisiškai efektyvus teismo sprendimas, galutinis sprendimas ar kitas galutinis nustatymas.[¹]
siūloma pakeisti ankstesnę Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalies antrojo sakinio nuostatos formuluotę, vietoj žodžių „tvarką“ įrašant žodžius „terminą ir kitas sąlygas“. Tokiu būdu ankstesnė nuostata būtų sukonkretinta, įtvirtinant, kad „Šios teisės įgyvendinimo terminą ir kitas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“. Šios konkretesnės formuluotės reikalingumą lemia dvi priežastys.
Pirma, asmens konstitucinio skundo pateikimo terminas yra esminė konstitucinio skundo priimtinumo sąlyga, kurią reikalinga įtvirtinti konstituciniu lygiu. Jos įtvirtinimas skiria konstitucinį skundą pateikiantį asmenį nuo kitų joje numatytų į Konstitucinį Teismą turinčių teisę kreiptis subjektų. Pastariesiems jų kreipimosi į šį Teismą Konstitucijoje numatytais pagrindais terminas Konstitucijoje nėra nurodytas. Antra, numačius, kad asmens kreipimosi į Konstitucinį Teismą su konstituciniu skundu teisės įgyvendinimo kitas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas, nukreipiama į tas asmens kreipimosi sąlygas, kurios ankstesniu projektu nebuvo sukonkretintos. Be jau nurodytųjų, tai šios Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijoje išdėstytos kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygos: šio skundo teikimas per atstovą, nebent pareiškėjas būtų įgijęs universitetinį teisinį išsilavinimą („skundą surašo advokatas. Jeigu pareiškėjas, yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti skundą turi teisę jis pats“) ir žyminio mokesčio sumokėjimas („žyminis mokestis – minimalus. Būtų sudarytos prielaidos šią konstitucinės gynybos priemonę padaryti prieinamą plačiai, taip pat ir socialiai jautrių asmenų kategorijai“). 3.
projekte įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad „Teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų turi Seimo kontrolieriai ir Konstitucijos 73 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytos kitos kontrolės institucijos, tirdami jų kompetencijai priskirtus skundus.“ Šis siūlymas grindžiamas pagrindiniu individualaus konstitucinio skundo kaip pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynimo priemonės įtvirtinimo tikslu – sudaryti sąlygas šios teisės subjektui, t. y. asmeniui, įgyvendinti teisę į teisminę jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą jam kreipiantis į Konstitucinį Teismą. Konstitucijos 106 straipsnyje numatytas pakankamas skaičius valstybės valdžios institucijų, turinčių įgaliojimus joje nustatytais pagrindais kreiptis į Konstitucinį Teismą, t. y. Seimas, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, teismai. Seimo kontrolieriai turi teisę siūlyti kreiptis į Konstitucinį Teismą per tarpininką – Seimą. Pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą Seimo kontrolierius, vykdydamas savo pareigas, turi teisę „siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.“ 4.
Siūlytina atsisakyti ankstesniame projekte įtvirtintos nuostatos, reguliuojančios Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes, numatant, kad
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens
kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo.“ Siūlymas atsisakyti šios nuostatos teikiamas dėl kelių priežasčių. Pirma, Konstitucija numato išimtis iš bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį (remiantis, be kita ko, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi). Viena tokia išimtis įtvirtinta Konstitucijos 110 straipsnyje: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto, kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas jo konstitucinius įgaliojimus tirti teisės aktų konstitucingumą, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatos, kaip ir su ja susijusių nuostatų, aiškinimas yra Konstitucinio Teismo įgaliojimas. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra apibrėžti ir nurodytasis, ir kiti išimtiniai atvejai, kada Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia gali būti nukreipiama atgal, t. y. ir į pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto taikymo padarinius, atsiradusius iki Konstituciniam Teismui priimant sprendimą, kad šis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai.
Tuomet Konstitucinio Teismo nutarimas veikia retroaktyviai (ex tunc). Teismo jurisprudencija dėl tokių išimčių sąrašo išsamiau pateikta Konstitucinio Teismo
atsisakyti nuostatos, konstituciniu lygiu reguliuojančios Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes, yra ta, kad, kiek žinoma, vienintelėje Lenkijoje konstituciniu lygiu įtvirtinama, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl norminio akto neatitikties Konstitucijai yra pagrindas atnaujinti teisinį procesą. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 190 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad norminis aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, galutinis administracinis sprendimas ar sprendimas kitoje byloje, neatitinka Konstitucijos, tarptautinės sutarties ar įstatymo, yra pagrindas atnaujinti procesą, panaikinti administracinį ar kitokį sprendimą, vadovaujantis šiam procesui taikomose taisyklėse nustatytais principais ir tvarka. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių konstitucinės justicijos institucijos savo jurisprudencijoje aiškina jų priimtų sprendimų teisinių padarinių poveikį, taip pat ir šių sprendimų, be kita ko, priimtų sėkmingų konstitucinių skundų pagrindu, retroaktyvaus galiojimo atvejus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą teikia Seimo narių grupė. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai). Asmeniui turėtų būti užtikrinta teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Konstitucijos
Teismas nagrinėja ir priima sprendimą, ar neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai. Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėja, ar neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams: Respublikos Prezidento aktai, Respublikos Vyriausybės aktai. Konstitucijos 106 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas baigtinis sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai – „teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų aktų turi Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, taip pat teismai“. Konstitucijos 106 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta – „dėl Respublikos Prezidento aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą turi teisę kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių ir teismai“.
Konstitucijos 106 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta – „dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais į Konstitucinį Teismą gali kreiptis ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai, taip pat Respublikos Prezidentas“. Taigi, pagal Konstituciją fiziniai ir juridiniai asmenys neturi teisės tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kiekvienas asmuo turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones; šios teisės įgyvendinimo terminą ir kitas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos tik teigiamos šio įstatymo priėmimo pasekmės – asmenims bus užtikrinta teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme (suteikta asmenims konstitucinė teisė į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektas neturės tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus teisės aktus, susijusius su įstatymo projekte siūlomomis reglamentuoti nuostatomis. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įgyvendinant priimto įstatymo nuostatas bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, todėl, planuojant 2020 metų valstybės biudžeto išlaidas, numatomas Konstituciniam Teismui, Vyriausybės rengiamame ir Seimui teikiamame valstybės biudžeto projekte turėtų būti numatyti pakankami asignavimai, kurie leistų atlikti numatytą reformą ir užtikrintų Konstitucinio Teismo funkcijų vykdymą. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Konstitucinis Teismas“, „konstitucinės teisės ir laisvės“, „asmuo“. Seimo nariai:
42Rimas Andrikis 43.
[1] The Act of 30 November 2016 on the Organisation of the Constitutional Tribunal and the Mode of Proceedings Before the Constitutional Tribunal, <http://trybunal.gov.pl/fileadmin/content/dokumenty/Akty_normatywne/The_Act_on_the_Organisation_of_the_Constitutional_Tribunal_and_the_Mode_of_Proceedings_Before_the_Constitutional_Tribunal_en.pdf>.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2018-01-03
Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Konstitucijos 106 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO Nr. XIIIP-1540 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos
ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Viktorija Vasiliauskienė, tel. 8 706 68 804, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų (įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktų) jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo terminas ir kitos sąlygos būtų nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme. Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų dėl išnagrinėto individualaus konstitucinio skundo teisinių pasekmių (Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvų veikimą) expressis verbis Konstitucijos 107 straipsnyje įtvirtinti nesiūloma. Taigi, Konstitucijos pataisoje iš esmės siūloma įtvirtinti, kad teisines pasekmes, kurios kiltų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, taip pat jų poveikį nustatys Konstitucinis Teismas. Aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių siūlomo modelio pranašumą, lyginant su modeliu, kai Konstitucijos pataisoje (Konstitucijos 107 straipsnyje) expressis verbis būtų įtvirtintos ir Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvus veikimas. Teikiamame projekte nukrypstama nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. Seimo nutarimu Nr.
Seimo nutarimu Nr. X-1264 patvirtintos Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos (toliau – Koncepcija), kurios 24.2 punkte nustatyta, kad, įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, Konstitucijos pakeitimo įstatyme būtų galima įtvirtinti „.Konstitucinio Teismo sprendimo (teisinė forma – nutarimas), išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes - asmens teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves (Konstitucijos 107 straipsnis“). Projekto iniciatoriai siūlo atsisakyti ankstesnio Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-431(2) 2 straipsnyje siūlytos nuostatos dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisinių pasekmių
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens
kreipimąsi priimtas yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo“. Tokios nuostatos įtvirtinimo Konstitucijoje atsisakoma dėl projekto aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių: Pirma, Konstitucija numato išimtis iš bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį (remiantis, be kita ko, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi). Viena tokia išimtis įtvirtinta Konstitucijos 110 straipsnyje: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto, kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas jo konstitucinius įgaliojimus tirti teisės aktų konstitucingumą, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatos, kaip ir su ja susijusių nuostatų, aiškinimas yra Konstitucinio Teismo įgaliojimas. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra apibrėžti ir nurodytasis, ir kiti išimtiniai atvejai, kada Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia gali būti nukreipiama atgal, t. y. ir į pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto taikymo padarinius, atsiradusius iki Konstituciniam Teismui priimant sprendimą, kad šis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Tuomet Konstitucinio Teismo nutarimas veikia retroaktyviai (ex tunc). Teismo jurisprudencija dėl tokių išimčių sąrašo išsamiau pateikta Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime. Antra priežastis, dėl kurios siūloma atsisakyti nuostatos, konstituciniu lygiu reguliuojančios Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes, yra ta, kad, kiek žinoma, vienintelėje Lenkijoje konstituciniu lygiu įtvirtinama, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl norminio akto neatitikties Konstitucijai yra pagrindas atnaujinti teisinį procesą. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 190 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad norminis aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, galutinis administracinis sprendimas ar sprendimas kitoje byloje, neatitinka Konstitucijos, tarptautinės sutarties ar įstatymo, yra pagrindas atnaujinti procesą, panaikinti administracinį ar kitokį sprendimą, vadovaujantis šiam procesui taikomose taisyklėse nustatytais principais ir tvarka.
Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių konstitucinės justicijos institucijos savo jurisprudencijoje aiškina jų priimtų sprendimų teisinių padarinių poveikį, taip pat ir šių sprendimų, be kita ko, priimtų sėkmingų konstitucinių skundų pagrindu, retroaktyvaus galiojimo atvejus“. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarimo
„Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
atitikties Konstitucijai“ konstatuojamojoje III dalyje yra išdėstęs kai kurių užsienio valstybių konstitucijose ir įstatymuose įtvirtintų konstitucinių teismų priimtų sprendimų teisinės galios laiko požiūriu teisinio reguliavimo, kai konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai, įvairovę ir konstatavęs, kad „<...> 5. Apibendrinant aptartą užsienio valstybių teisinį reguliavimą ir konstitucinių teismų praktiką pažymėtina, kad vienose valstybėse nuostatos, konkrečiais atvejais nustatančios konstitucinių teismų priimtų sprendimų teisinę galią laiko požiūriu, inter alia kai konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc), yra expressis verbis įtvirtintos konstitucijoje (Austrija, Lenkija, Portugalija), kitose valstybėse tai reglamentuojama ir konstitucinio teismo įstatymu (Ispanija, Slovėnija, Vokietija), kai kuriose valstybėse įstatymu yra suteikta teisė tam tikra apimtimi konstitucinę kontrolę vykdantiems teismams nustatyti, kada konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc) (Graikija, Slovėnija, Vengrija)“ (pabr. mūsų).
Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyrius 2014 m. gruodžio 22 d. yra atlikęs tyrimą dėl individualaus konstitucinio skundo instituto Europos valstybėse[1] Atsižvelgus į tai, diskutuotinas projekte siūlomo modelio pranašumas, lyginant su modeliu, kai Konstitucijos pataisoje (Konstitucijos 107 straipsnyje) expressis verbis būtų įtvirtintos ir Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvus veikimas.
Mūsų nuomone, Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvų veikimą expressis verbis įtvirtinimas Konstitucijos 107 straipsnyje (atsižvelgus į sudėtingą Konstitucijos keitimo tvarką), būtų konstitucinė garantija, kad Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, priimdamas individualaus konstitucinio skundo įgyvendinimui būtinus įstatymus (taip pat juos keisdamas), juose nenukryptų nuo Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtosios dalies noveloje nurodytų asmenų teisės į teismo proceso atnaujinimo galimybę, jeigu būtų priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2. Projekto 1 straipsniu teikiamoje Konstitucijos 106 straipsnio pataisoje siūloma nustatyti, kad asmens kreipimosi teisės į Konstitucinį Teismą „įgyvendinimo terminą ir kitas sąlygas nustato Konstitucinio Teismo įstatymas“. Žodžiai „ir kitas sąlygas“ yra klaidinantys, lyginant su toje pačioje nuostatoje nurodytomis sąlygomis „jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones“ bei Konstitucijos 106 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtinta sąlyga -
„Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti
išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais“ (pabr. mūsų).
Projekto aiškinamajame rašte nurodytos priežastys įrašyti nuostatą „kitas sąlygas“ yra grindžiamos šiais argumentais „Be jau nurodytųjų, tai šios Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijoje išdėstytos kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygos: šio skundo teikimas per atstovą, nebent pareiškėjas būtų įgijęs universitetinį teisinį išsilavinimą („skundą surašo advokatas. Jeigu pareiškėjas, yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti skundą turi teisę jis pats“) ir žyminio mokesčio sumokėjimas („žyminis mokestis – minimalus. Būtų sudarytos prielaidos šią konstitucinės gynybos priemonę padaryti prieinamą plačiai, taip pat ir socialiai jautrių asmenų kategorijai“). Mūsų nuomone, tai reiškia konstitucinio teisminio proceso tvarkos reglamentavimą Konstitucinio Teismo įstatyme. Taigi, formuluotė „Šios teisės įgyvendinimo tvarką“ būtų pakankama, nes ir dabar Konstitucijoje reglamentuojant asmens teisių reglamentavimą vyrauja formuluotės „nustato įstatymas“ (9, 34 straipsnis)
“tvarką nustato įstatymas“ (12, 55 straipsniai), „įstatymo nustatyta tvarka“ (24,
25, 33 straipsniai), „saugo įstatymas (19, 22, 23 straipsniai), „gina įstatymas“ (21 straipsnis). Antai, Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoje
„Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis
į teismą“ taip pat nerašoma, kad šios teisės įgyvendinimo „terminai ir sąlygos“ nustatomos įstatyme.
Tai netrukdo asmens kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimo tvarką (terminus, sąlygas, reikalavimus prašymams, atstovavimą ir kt.) nustatyti Civilinio proceso kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse ir kt. Konstitucijos 102 straipsnio nuostatoje „Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“ taip pat nėra žodžių, kad šiame įstatyme nustatomos kreipimosi į Konstitucinė Teismą
„terminai ir kitos sąlygas“, tačiau nepaisant šito, Konstitucinio Teismo
įstatyme, be kita ko, reglamentuojama prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai teisena (Prašymo ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai padavimas, prašymo turinys, prašymo atšaukimas, Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, prašymo sugrąžinimas pareiškėjui ir kt.) ir kiti konstitucinio teisminio proceso klausimai. Be to, Konstitucijos nuostatose dėl asmens teisių įgyvendinimo tvarkos reglamentavimo įstatymuose žodis „terminas“ nevartojamas. Atsižvelgiant į tai, žodžiai „terminą ir kitas sąlygas“ keistini į žodį
„tvarką“, nes pastarasis žodis apimtų ir kreipimosi Į Konstitucinį Teismą terminą,
ir reikalavimus tokio asmens kreipimuisi, ir prašymų atranką, ir asmens atstovavimą Konstituciniame Teisme, taip pat ir kitus konstitucinio teisminio proceso reglamentavimo aspektus šiame teisme nagrinėjant asmens konstitucinį skundą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] 2014 -12-22 studija „Individualaus konstitucinio skundo institutas Europos valstybėse“
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-09-19
dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Konstitucinio Teismo Pirmininkas Dainius Žalimas, Teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento vedėja Natalija Žilinskienė, pilietis Paulius Šepetys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
asmens teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų (įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Respublikos Prezidento aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktų) jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones. Šios teisės įgyvendinimo terminas ir kitos sąlygos būtų nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme.
Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų dėl išnagrinėto individualaus konstitucinio skundo teisinių pasekmių (Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvų veikimą) expressis verbis Konstitucijos 107 straipsnyje įtvirtinti nesiūloma. Taigi, Konstitucijos pataisoje iš esmės siūloma įtvirtinti, kad teisines pasekmes, kurios kiltų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, taip pat jų poveikį nustatys Konstitucinis Teismas. Aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių siūlomo modelio pranašumą, lyginant su modeliu, kai Konstitucijos pataisoje (Konstitucijos
sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvus veikimas. Teikiamame projekte nukrypstama nuo Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. liepos 4 d. Seimo nutarimu Nr. X-1264 patvirtintos Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos (toliau – Koncepcija), kurios 24.2 punkte nustatyta, kad, įtvirtinant individualaus konstitucinio skundo institutą, Konstitucijos pakeitimo įstatyme būtų galima įtvirtinti „.Konstitucinio Teismo sprendimo (teisinė forma – nutarimas), išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes - asmens teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje valstybės institucijoje, kurioje, vadovaujantis Konstitucijai ar įstatymui prieštaraujančiu įstatymu ar kitu Seimo aktu (ar jo dalimi), Respublikos Prezidento aktu ar Vyriausybės aktu (ar jo dalimi), buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves (Konstitucijos 107 straipsnis“). Projekto iniciatoriai siūlo atsisakyti ankstesnio Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-431(2) 2 straipsnyje siūlytos nuostatos dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisinių pasekmių
„Byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto
asmens kreipimąsi priimtas yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo“. Tokios nuostatos įtvirtinimo Konstitucijoje atsisakoma dėl projekto aiškinamajame rašte nurodytų priežasčių: Pirma, Konstitucija numato išimtis iš bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia nukreipiama į ateitį (remiantis, be kita ko, Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalimi). Viena tokia išimtis įtvirtinta Konstitucijos 110 straipsnyje: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto, kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas jo konstitucinius įgaliojimus tirti teisės aktų konstitucingumą, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatos, kaip ir su ja susijusių nuostatų, aiškinimas yra Konstitucinio Teismo įgaliojimas. Konstitucinėje jurisprudencijoje yra apibrėžti ir nurodytasis, ir kiti išimtiniai atvejai, kada Konstitucinio Teismo nutarimų teisinė galia gali būti nukreipiama atgal, t. y. ir į pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai teisės akto taikymo padarinius, atsiradusius iki Konstituciniam Teismui priimant sprendimą, kad šis teisės aktas prieštarauja Konstitucijai. Tuomet Konstitucinio Teismo nutarimas veikia retroaktyviai (ex tunc). Teismo jurisprudencija dėl tokių išimčių sąrašo išsamiau pateikta Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime.
Antra priežastis, dėl kurios siūloma atsisakyti nuostatos, konstituciniu lygiu reguliuojančios Konstitucinio Teismo nutarimo, išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, teisines pasekmes, yra ta, kad, kiek žinoma, vienintelėje Lenkijoje konstituciniu lygiu įtvirtinama, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl norminio akto neatitikties Konstitucijai yra pagrindas atnaujinti teisinį procesą. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 190 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad norminis aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, galutinis administracinis sprendimas ar sprendimas kitoje byloje, neatitinka Konstitucijos, tarptautinės sutarties ar įstatymo, yra pagrindas atnaujinti procesą, panaikinti administracinį ar kitokį sprendimą, vadovaujantis šiam procesui taikomose taisyklėse nustatytais principais ir tvarka. Ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių konstitucinės justicijos institucijos savo jurisprudencijoje aiškina jų priimtų sprendimų teisinių padarinių poveikį, taip pat ir šių sprendimų, be kita ko, priimtų sėkmingų konstitucinių skundų pagrindu, retroaktyvaus galiojimo atvejus“. Atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatuojamojoje III dalyje yra išdėstęs kai kurių užsienio valstybių konstitucijose ir įstatymuose įtvirtintų konstitucinių teismų priimtų sprendimų teisinės galios laiko požiūriu teisinio reguliavimo, kai konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai, įvairovę ir konstatavęs, kad „<...> 5.
Apibendrinant aptartą užsienio valstybių teisinį reguliavimą ir konstitucinių teismų praktiką pažymėtina, kad vienose valstybėse nuostatos, konkrečiais atvejais nustatančios konstitucinių teismų priimtų sprendimų teisinę galią laiko požiūriu, inter alia kai konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc), yra expressis verbis įtvirtintos konstitucijoje (Austrija, Lenkija, Portugalija), kitose valstybėse tai reglamentuojama ir konstitucinio teismo įstatymu (Ispanija, Slovėnija, Vokietija), kai kuriose valstybėse įstatymu yra suteikta teisė tam tikra apimtimi konstitucinę kontrolę vykdantiems teismams nustatyti, kada konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc) (Graikija, Slovėnija, Vengrija)“ (pabr. mūsų). Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimo skyrius 2014 m. gruodžio 22 d. yra atlikęs tyrimą dėl individualaus konstitucinio skundo instituto Europos valstybėse[1] Atsižvelgus į tai, diskutuotinas projekte siūlomo modelio pranašumas, lyginant su modeliu, kai Konstitucijos pataisoje (Konstitucijos 107 straipsnyje) expressis verbis būtų įtvirtintos ir Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvus veikimas.
Mūsų nuomone, Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvų veikimą expressis verbis įtvirtinimas Konstitucijos 107 straipsnyje (atsižvelgus į sudėtingą Konstitucijos keitimo tvarką), būtų konstitucinė garantija, kad Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, priimdamas individualaus konstitucinio skundo įgyvendinimui būtinus įstatymus (taip pat juos keisdamas), juose nenukryptų nuo Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtosios dalies noveloje nurodytų asmenų teisės į teismo proceso atnaujinimo galimybę, jeigu būtų priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pritarti Analogišką pastabą pateikė ir Teisingumo ministerija. Pritariant šiai Teisės departamento (ir Teisingumo ministerijos) pastabai siūlytina įvertinti tai, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas neabejotinai yra itin reikšminga asmens konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos garantija, todėl Konstitucijos pataisa turėtų būti suformuluota taip, kad dėl tokios garantijos realaus veikimo užtikrinimo nekiltų jokių abejonių. 2.
1 Projekto 1 straipsniu teikiamoje Konstitucijos 106 straipsnio pataisoje siūloma nustatyti, kad asmens kreipimosi teisės į Konstitucinį Teismą „įgyvendinimo terminą ir kitas sąlygas nustato Konstitucinio Teismo įstatymas“. Žodžiai „ir kitas sąlygas“ yra klaidinantys, lyginant su toje pačioje nuostatoje nurodytomis sąlygomis
„jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines
teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones“ bei Konstitucijos 106 straipsnio šeštojoje dalyje įtvirtinta sąlyga - „Konstitucinis Teismas turi teisę atsisakyti priimti nagrinėti bylą ar rengti išvadą, jeigu kreipimasis grindžiamas ne teisiniais motyvais“ (pabr. mūsų). Projekto aiškinamajame rašte nurodytos priežastys įrašyti nuostatą „kitas sąlygas“ yra grindžiamos šiais argumentais „Be jau nurodytųjų, tai šios Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijoje išdėstytos kreipimosi į Konstitucinį Teismą sąlygos: šio skundo teikimas per atstovą, nebent pareiškėjas būtų įgijęs universitetinį teisinį išsilavinimą („skundą surašo advokatas. Jeigu pareiškėjas, yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti skundą turi teisę jis pats“) ir žyminio mokesčio sumokėjimas („žyminis mokestis – minimalus. Būtų sudarytos prielaidos šią konstitucinės gynybos priemonę padaryti prieinamą plačiai, taip pat ir socialiai jautrių asmenų kategorijai“). Mūsų nuomone, tai reiškia konstitucinio teisminio proceso tvarkos reglamentavimą Konstitucinio Teismo įstatyme. Taigi, formuluotė „Šios teisės įgyvendinimo tvarką“ būtų pakankama, nes ir dabar Konstitucijoje reglamentuojant asmens teisių reglamentavimą vyrauja formuluotės „nustato įstatymas“ (9, 34 straipsnis) “tvarką nustato įstatymas“ (12, 55 straipsniai), „įstatymo nustatyta tvarka“ (24, 25, 33 straipsniai),
„saugo įstatymas (19, 22, 23 straipsniai), „gina įstatymas“ (21 straipsnis).
Antai, Konstitucijos 30 straipsnio nuostatoje „Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą“ taip pat nerašoma, kad šios teisės įgyvendinimo „terminai ir sąlygos“ nustatomos įstatyme. Tai netrukdo asmens kreipimosi į teismą teisės įgyvendinimo tvarką (terminus, sąlygas, reikalavimus prašymams, atstovavimą ir kt.) nustatyti Civilinio proceso kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse ir kt. Konstitucijos 102 straipsnio nuostatoje
„Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“ taip pat nėra žodžių, kad šiame įstatyme nustatomos kreipimosi į Konstitucinė Teismą „terminai ir kitos sąlygas“, tačiau nepaisant šito, Konstitucinio Teismo įstatyme, be kita ko, reglamentuojama prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai teisena (Prašymo ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai padavimas, prašymo turinys, prašymo atšaukimas, Konstitucinio Teismo atsisakymas nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, prašymo sugrąžinimas pareiškėjui ir kt.) ir kiti konstitucinio teisminio proceso klausimai. Be to, Konstitucijos nuostatose dėl asmens teisių įgyvendinimo tvarkos reglamentavimo įstatymuose žodis „terminas“ nevartojamas.
Atsižvelgiant į tai, žodžiai „terminą ir kitas sąlygas“ keistini į žodį „tvarką“, nes pastarasis žodis apimtų ir kreipimosi Į Konstitucinį Teismą terminą, ir reikalavimus tokio asmens kreipimuisi, ir prašymų atranką, ir asmens atstovavimą Konstituciniame Teisme, taip pat ir kitus konstitucinio teisminio proceso reglamentavimo aspektus šiame teisme nagrinėjant asmens konstitucinį skundą. Pritarti Pritariant Teisės departamentui tiek dėl to, kad žodžiai „kitas sąlygas“ galėtų būti klaidinantys, nes kai kurios sąlygos jau yra nurodytos pačioje Konstitucijos pataisoje, tiek dėl to, kad sąvoka
„tvarka“ apimtų tiek termino, tiek sąlygų nustatymą ir būtų kur kas
tinkamesnė, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucijos tekste yra tikslinga laikytis vienodos terminijos ir sąvokų formuluočių. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2018-01-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1540 pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Šepetys 2018-05-25 Dėl Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1540 Ir vėl Seimui pateiktas Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1540 (toliau Projektas) skirtas Individualaus konstitucinio skundo instituto sukūrimui. Ir pirmiausia reikia atkreipt dėmesį kad analogiškam Projektui (Nr.
XIIIP-431(2); toliau - Senasis Projektas) buvo nepritarta 2017 m. birželio 29 d.; pagal Konstitucijos (K.) 148str.2d. žinom:
"Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti
teikiama ne anksčiau kaip po metų" - stebėtina skuba; kam to reikia? Nes naujasis Projektas tėra Senojo Projekto apkarpyta (liaudy paprasčiau tai įvardijama) versija. Taip, Projekto Aiškinamojoj daly bandoma išvardyti skirtumus, bet - tai tik kosmetiniai pataisymai, kurie gi kompetetingų struktūrų (Seimo kanceliarijos Teisės departamento, pan.) yra sukritikuoti (reikia sutikt kad 'tvarka' ir 'terminas ir kitos sąlygos" yra sinonimai; kas yra 'veiksmingos priemonės' tai jau labiau subjektyvus vertinimas). Naujajame Projekte nebeliko Konstitucijos 107str. pakeitimo (kas irgi yra kritikuojama); galima manyt kad tuoj atsiras ir pasiūlymas keisti ir šį 107str. (būtinybė tam aiški iš jau padarytų pastabų). Nes kitaip - sunku pasakyt kaip bus realybėje su Konstitucinio teismo (KT) sprendimų įgyvendinimu, ar ne per daug atsiras dviprasmiškos veikimo laisvės. Ir dar naujajame Projekte nebeliko teisės į KT kreiptis Seimo kontrolieriui; kalbos apie tai kad "Konstitucijos 106 straipsnyje numatytas pakankamas skaičius valstybės valdžios institucijų, turinčių įgaliojimus joje nustatytais pagrindais kreiptis į Konstitucinį Teismą" vadintinos niekinėmis, nes ir dabar eiliniam piliečiui yra pakankamai galimybių kad jo byla būtų nagrinėjama KT (Apylinkės, Apygardos, Aukščiausiasis teismai); jei šiose grandyse pasitaiko piktnaudžiavimų, tai - tiesiog reikia pakeist Konstitucijos 73str.1d. "Piliečių skundus dėl valstybės ir savivaldybių pareigūnų (išskyrus teisėjus) piktnaudžiavimo ar biurokratizmo tiria Seimo kontrolieriai" išmetant dalį "(išskyrus teisėjus)". Dabar gi Aiškinamojoje daly akcentuojama: „skundą surašo advokatas.
Jeigu pareiškėjas, yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti skundą turi teisę jis pats“, minima kad „žyminis mokestis – minimalus. Būtų sudarytos prielaidos šią konstitucinės gynybos priemonę padaryti prieinamą plačiai, taip pat ir socialiai jautrių asmenų kategorijai“. BET - taip atvirai paminamas Konstitucijos 29str.1d. "Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs" - nesuvokiama kai KT pradeda skirstyti žmones pagal išsilavinimo cenzą; tokiomis sąlygomis pasityčiojančiai skamba
"Būtų sudarytos prielaidos šią konstitucinės gynybos priemonę padaryti
prieinamą plačiai, taip pat ir socialiai jautrių asmenų kategorijai" - advokatų paslaugos daugiau nei nepriimtinos 'socialiai jautriems' asmenims. Taip kad TIK teisė skųstis Seimo kontrolieriui būtų veiksminga žmonių teisių apgynimo priemonė, tuo labiau - tuo pačiu tai būtų ir neblogas filtras, ribojantis KT apkrovimą (Seimo kontrolierius galėtų apibendrinti skundus; tuo pačiu - piliečiui netinkantį Seimo kontrolieriaus sprendimą pilietis vėl galėtų apskųst teismui, kuris ir vėl galėtų kreiptis į KT).
Taip kad šis skubotas pakartotinis realiai toks pats Projektas kelia dviprasmiškų minčių, niekaip negalima paneigt kad jis nėra sąlygotas advokatų lobistų, jis naudingas tik jiems (o žinant kad Piliečiai net ir labai nepasitiki teismais, tai ir vėl... - kam tai dar bus naudinga, kaip su korupcijos galimybe?) Tuo labiau kad realiai tokio individualaus KT skundo ir nereikia; Konstitucijoj aiškiai parašyta:
"Valdžios galias riboja Konstitucija" (K.5str.2d.), "Asmuo
laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu" (K.31str.1d.),
"Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai"
(K.109str.1d.), "Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti pagal įstatymą gali būti įsteigti specializuoti teismai" (K.111str.2d.) - turim gražią teismų sistemos hierarchiją su aiškiais jų funkcijų apribojimais, ir čia nėra vietos Konstituciniam teismui, kuriam skirta visai kita rolė. Nes juk ir pats KT vadintinas specializuotu Konstitucijos lygmeny įtvirtintu teismu, kurio galios IRGI Konstitucijoj yra griežtai apribotos: "Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai – neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams" (K.102str.1d.), ir ši teismų hierarchija išties yra racionali; kalbėt kad kitose šalyse yra individualaus konstitucinio skundo institutas galima, bet - jis yra ne visur (kitur net paties Konstitucinio teismo nėra), o ir - mūsų ir pati Konstitucija kiek skiriasi nuo kitų šalių, pas mus pabrėžta: "Lietuvos valstybę kuria Tauta.
Suverenitetas priklauso Tautai" (K.2str.). DEJA, šio straipsnio nesilaikoma, kažkada atsirado 'konstitucinės dvasios', dabar mums primetama kažkokia 'konstitucinė doktrina', kurios esą niekas neturi teisės keist... apgailėtina, kur suvereno teisės dingo, kodėl ta 'doktrina' pradėjo mums komanduot kaip PRIVALOM Konstituciją keist.
Dar 1887 m. anglų istorikas, rašytojas ir politikas Johnas Dalbergas-Actonas pasakė: „Dažniausiai valdžia gadina žmogų, o absoliuti valdžia jį sugadina visiškai“ (kaip atsaką į 1870 m. paskelbtą Vatikano sprendimą priimti popiežiaus neklaidingumo doktriną); dabar istorija kartojas, dabar 'neklystamumo doktriną' pradėjo rengti KT... nesulaukęs rimto pasipriešinimo 'konstitucinės dvasios' sąvokai perėjo prie 'konstitucinės doktrinos' kūrimo, ją paskelbė absoliučia, nekeičiama (nors MES galim tiek įstatymus, tiek ir pačią Konstituciją keist), o paskui dar labiau įsijautė į savo 'absoliutą', ėmė ir pareiškė kad Tautos (kaip suvereno) galios yra ribotos, ji negali laisvai referendumų skelbt, atsirado demokratiniu keliu netvirtinta VIRŠKONSTITUCINĖ
'Konstitucinė doktrina' http://www.lrkt.lt/lt/naujienos/ivykiai/oficialiosios-konstitucines-doktrinos-leidiniai-nuo-siol-kiekvienam-prieinami-konstitucinio-teismo-svetaineje/712),
ir... tai kurioje vietoje lieka pati Tautos patvirtinta Konstitucija, kam ji bereikalinga?.. Taip kad ir pats tas 'individualus konstitucinis skundas' - kokia jo prasmė?.. nes - AR dabar siūlomu mechanizmu būtų galėjęs pasinaudot Rolandas Paksas (prisiminkim ne per seniausiai kilusį 'skandalą' kai Seimas tiesioj pasinaudojo SAVO KONSTITUCINE TEISE atmesti KT priimtą apkaltos išvadą), AR dabar (jei toks Projektas būtų patvirtintas) 'AŠ kaip Suvereno atstovas' galėčiau apskųsti KT nutarimą kad 'MES (suverenas!)' esą privalom keist savo Konstituciją kad įtiktumėm EŽTT (Byla 'R.Paksas prieš Lietuvą'), kai tuo tarpu VISA bėda toje Suvereno netvirtintoje 'konstitucinėje doktrinoje', kuri yra statoma ant KT 'visagalybės' pamatų grubiai paminant Konstitucijos 2 straipsnį.
Tad - yra pagrindo teigt kad ir 'individualus konstitucinis skundas' numatytas tik kaip priemonė tolimesnei tos 'doktrinos' auginimui, o tai jau netoli nuo Konstitucijos 1str. paneigimo: "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" - kartą jau susitaikėm su NEKONSTITUCINE 'konstitucijos dvasia', nepykom kai buvo pradėtas statyt antstatas VIRŠ Konstitucijos, gėdingai susitaikėm su mūsų galių sumenkinimu tiek skelbiant referendumus, TIEK ir išreiškiant pasitikėjimą KT apkaltintiems asmenims... kas mūsų laukia toliau? Juk ne šiaip sau ir Lenkija ėmės visos teisinės sistemos pertvarkymo; - "Absoliuti valdžia gadina absoliučiai", Tauta kaip suverenas privalo turėt galias savo valdžios institucijas kontroliuot, taip kad ir KT nedera susidievint. Taip kad: tokį Projektą privalu atmest; reikia kalbėt tiek apie paties Seimo, tiek ir Seimo kontrolieriaus galių išplėtimą; Konstitucijoj numatytos KT galios ir dabar yra pakankamos Seimo veiklą kontroliuot, daugiau jam suteikti galių NEGALIMA. Pritarti iš dalies Pritarti pastaboms, kurios iš esmės yra analogiškos Teisės departamento pastaboms (tiek dėl
„termino ir kitų sąlygų“, tiek dėl to, kad projekte nesant 107 straipsnio
pakeitimo galimai atsirastų per daug dviprasmiškos veiksmų laisvės).
Taip pat pritartina pastabai dėl to, sąvoka „veiksmingos gynybos priemonės“ yra per daug vertinamojo pobūdžio. Nepritarti dėl argumentų, dėl kurių yra siūloma projektą atmesti, t. y. dėl to, kad: „Konstitucijoj numatytos KT galios ir dabar yra pakankamos Seimo veiklą kontroliuoti, daugiau jam suteikti galių negalima“. Pažymėtina, kad individualus konstitucinis skundas yra itin reikšminga žmogaus konstitucinių teisių ir laisvių garantija, o Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio išsivysčiusių demokratinių Europos valstybių, kurioje šis konstitucinis institutas nėra įtvirtintas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teismo Pirmininkas 2018-02-06 Susipažinę su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1540 (toliau - išvada), norėtume pateikti šiuos pastebėjimus. 1. Negalima sutikti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateikta pastaba, kad „projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, pagrindžiančių siūlomo modelio pranašumą, lyginant su modeliu, kai Konstitucijos pataisoje (Konstitucijos 107 straipsnyje) expressis verbis būtų įtvirtintos ir Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus asmens konstitucinį skundą, retroaktyvus veikimas“. Pirma, pagal teikiamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau - projektas) nesiūlomas joks naujas individualaus konstitucinio skundo modelis.
Išlieka tas pats - ribotas[2] - konstitucinio skundo modelis, pagal kurį asmenys kreiptis į Konstitucinį Teismą gali tik dėl pateiktame projekte nurodytų norminių teisės aktų, kuriais pažeidžiamos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės. Šio modelio nekeičia tai, kad šiame projekte nebesiūloma įtvirtinti ankstesniame Konstitucijos pataisų projekte numatyto teismo proceso atnaujinimo pagrindo - Konstitucinio Teismo sprendimo dėl individualiu konstituciniu skundu ginčyto teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai[3]. Antra, projekte vadovaujamasi nuostata, kad Konstitucijoje nereikia įtvirtinti nebūtinų nuostatų, įskaitant nuostatą, kuria būtų eksplicitiškai nustatytas teismo proceso atnaujinimo pagrindas - Konstitucinio Teismo sprendimas dėl individualiu konstituciniu skundu ginčyto teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai. Pažymėtina, kad Konstitucijos 107 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtinta bendra Konstitucinio Teismo sprendimų galiojimo į ateitį taisyklė, pagal kurią negalima taikyti tokio teisės akto, kuris Konstitucinio Teismo sprendimu buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nuo šio Konstitucinio Teismo sprendimo paskelbimo dienos. Tokia Konstitucijos nuostata nedraudžia įstatymų leidėjui procesiniuose įstatymuose numatyti teismo proceso atnaujinimo konkrečioje byloje pagrindo - Konstitucinio Teismo sprendimo dėl individualiu konstituciniu skundu ginčyto teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai. Toks teismo proceso atnaujinimo pagrindas, susijęs tik su konkrečia byla, savaime nepaneigia bendros visų asmenų atžvilgiu taikytinos Konstitucinio Teismo sprendimų galiojimo į ateitį taisyklės. Todėl jį numatyti Konstitucijoje nebūtina.
Trečia, šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucijoje apskritai nenumatyti jokie Lietuvos Respublikos įstatymuose suformuluoti teismo proceso atnaujinimo pagrindai. Todėl nėra aišku, kodėl būtų tikslinga įtvirtinti būtent šį pagrindą ir kuo jis yra išskirtinis, pavyzdžiui, palyginti su Lietuvos Respublikos įstatymuose jau įtvirtintu teismo proceso atnaujinimo pagrindu dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Ketvirta, pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo sprendimo dėl individualiu konstituciniu skundu ginčyto teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai teisinėms pasekmėms sureguliuoti įstatymais pagal Konstituciją pakanka jos 110 straipsnio pirmosios dalies nuostatos, kad teisėjas negali taikyti Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo. Todėl, atnaujinus teismo procesą įstatymo numatytu pagrindu, kad priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl individualiu konstituciniu skundu ginčyto teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai, teisėjas, nagrinėdamas atnaujintą bylą, pagal Konstituciją tokio įstatymo taikyti negalės. Penkta, pažymėtina, kad projekto rengėjai projekto aiškinamajame rašte nurodo kitų valstybių praktiką dėl teismo proceso atnaujinimo reguliavimo įprastai įstatymų lygmeniu: nė vienoje iš valstybių, išskyrus Lenkiją, konstituciniu lygmeniu nėra įtvirtinta tokio teismo proceso atnaujinimo pagrindo. Šiame kontekste paminėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, pateikdamas nurodytą pastabą, vadovavosi daugiau nei prieš dešimtmetį Seimo priimta Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcija. Tačiau pabrėžtina, kad ši koncepcija yra rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuriame nustatytos galimo teisinio reguliavimo gairės ir jis nebūtinai turi būti įgyvendintas pažodžiui (be to, jame nustatyti jo įgyvendinimo terminai yra pasibaigę).
Šis dokumentas gali būti įgyvendintas įvairiais Konstitucijos pataisų dėl individualaus konstitucinio skundo teisės įtvirtinimo projektais. Nepritarti Manytina, kad Teisės departamentas, šiuo atveju, pastaboje nemini, kad yra siūlomas kitoks, ne ribotas, modelis. Šiuo atveju abejonės yra keliamos dėl projektu siūlomos pataisos pranašumo prieš tokią, kurioje aiškiai būtų nustatyta konstitucinė garantija, kad Seimas, priimdamas įgyvendinimui būtinus įstatymus (ir juos keisdamas), juose nenukryps nuo Konstitucijos 106 str. ketvirtosios dalies noveloje nurodytų asmenų teisės į teismo proceso atnaujinimo galimybę. Pažymėtina ir tai, kad analogišką pastabą yra pateikusi ir Teisingumo ministerija. 2. Konstitucinio
1
departamento pareikšta pastaba, kad projekte įtvirtintoje formuluotėje
„asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo terminą ir kitas
sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“ įtvirtinti žodžiai „terminą ir kitas sąlygas“ keistini vienu žodžiu -
„tvarką“. Reikia pabrėžti, kad individualaus konstitucinio skundo teisės
įgyvendinimo terminu, kaip ir projekte siūloma įtvirtinti kitų veiksmingų teisinės gynybos priemonių išnaudojimo sąlyga, konstitucinį skundą pateikiantis asmuo išskiriamas iš kitų Konstitucijoje numatytų turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą subjektų (jų kreipimosi į Konstitucinį Teismą Konstitucijoje numatytais pagrindais terminas ir kitų veiksmingų teisinės gynybos priemonių išnaudojimo sąlyga Konstitucijoje nėra nurodyti).
Kaip ir kitų veiksmingų teisinės gynybos priemonių išnaudojimo sąlyga, terminas individualiam konstituciniam skundui pateikti taip pat yra esminė individualaus konstitucinio skundo teisės įgyvendinimo sąlyga, nes jam pasibaigus asmuo netenka tokios teisės, t. y. šis terminas yra naikinamojo pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, Konstitucijoje būtina eksplicitiškai numatyti, kad įstatymu turi būti nustatytas individualaus konstitucinio skundo pateikimo terminas. Kitaip galėtų būti kvestionuojama, ar įstatymų leidėjas apskritai gali tokį terminą nustatyti. Tuo tarpu kitos individualaus konstitucinio skundo teisės įgyvendinimo sąlygos yra ne tokios reikšmingos (pavyzdžiui, šio skundo teikimas per atstovą, žyminio mokesčio sumokėjimas). Todėl jos Konstitucijoje neturi būti įvardytos. Dėl šių priežasčių siūlome palikti projekte įtvirtintą konstitucinės nuostatos formuluotę, kad „asmens teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įgyvendinimo terminą ir kitas sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas“. Nepritarti Šiuo atveju pritartina Teisės departamento pastabai, t. y. tiek dėl to, kad žodžiai „kitas sąlygas“ galėtų klaidinti, nes kai kurios sąlygos jau yra nurodytos pačioje Konstitucijos pataisoje, tiek dėl to, kad sąvoka „tvarka“ apimtų tiek termino, tiek sąlygų nustatymą ir būtų kur kas tinkamesnė. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Konstitucijos tekste būtų tikslinga laikytis vienodos terminijos ir sąvokų formuluočių. 3.
Teismo Pirmininkas 2018-02-06 Apibendrindami pažymime, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktos pastabos dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1540 nėra konstruktyvios. Jomis orientuojamasi į ankstesnį Konstitucijos pataisų dėl individualaus konstitucinio skundo teisės įtvirtinimo projektą. Jomis neatsižvelgta į tai, kad siekiant, kad pagal Konstituciją šis projektas būtų svarstomas šiuo metu, jis turi iš esmės skirtis nuo ankstesnio Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriam Seimas nepritarė 2017 m. birželio 29 d. posėdyje. Šiomis pastabomis taip pat neatsižvelgta į tai, kad Konstitucijos pataisų priėmimas yra specifinė procedūra, kurioje Seimo struktūrinių padalinių galimybės keisti Konstitucijos pataisos projektą yra ribotos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome nekeisti teikiamo Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas dėl jo. Pritarti iš dalies Pritartina, kad Konstitucijos pataisų priėmimas yra specifinė procedūra, kurioje Seimo struktūrinių padalinių galimybės keisti Konstitucijos pataisos projektą yra ribotos. Turint omenyje Konstitucijos svarbą ir vietą teisės aktų hierarchijoje, jos pataisų svarstymo ypatumus, manytina, kad bet kuri svarstoma Konstitucijos pataisa neturi kelti abejonių tiek dėl jos tikslingumo, tiek dėl tinkamumo. Atsižvelgiant į tai nepritartina siūlymui neatsižvelgti į Teisės departamento išvadoje pateiktas pastabas. 4. Teisingumo ministerija 2018-05-14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje išnagrinėtas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2018 m. balandžio 27 d. raštas Nr. S-2018-3301, kuriame prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos Konstitucijos
projektas).
Individualaus konstitucinio skundo įteisinimas, sukuriant galimybę kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui, manančiui, kad jo konstitucinės teisės pažeistos, šias teises ginti Lietuvos Respublikos Konstitucijos lygiu kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą – dar vienas svarbus Lietuvos Respublikos darbas ir reikšminga žmogaus teisių apsaugos priemonė. Kaip rodo Europos valstybių patirtis, individualus konstitucinis skundas ne tik sustiprina žmogaus teisių apsaugą, bet ir sumažina skundų skaičių į tarptautinius teismus, padeda valstybei pačiai išspręsti savo piliečių problemas. Individualaus konstitucinio skundo institutą turi dauguma Europos Sąjungos valstybių, jų tarpe mūsų kaimyninės valstybės Latvija, Estija, Lenkija. Pagrindinis šio instituto tikslas – įgyvendinti asmens konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. Teisminės gynybos garantija yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į individualaus konstitucinio skundo įteisinimo aktualumą ir svarbą, kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą įtvirtinimas įtrauktas į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kuriai buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, o pagal minėtos Vyriausybės programos priemonių planą individualų konstitucinį skundą numatyta įteisinti iki 2019 m. III ketvirčio. Šiame kontekste, nekvestionuodami individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo Lietuvos teisinėje sistemoje poreikio ir tikslingumo, norėtume atkreipti dėmesį į kelis su projektu numatomu teisiniu reguliavimu susijusius aspektus. Pritarti 5.
ministerija
1 Dėl Konstitucinio Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus individualų konstitucinį skundą, retroaktyvaus veikimo Asmens teisė apginti savo pažeistas konstitucines teises ir laisves ne tik bendrosios ir specializuotos kompetencijos teismuose, bet ir Konstituciniame Teisme galėtų užtikrinti ypatingą konstitucinių teisių ir laisvių apsaugą tik tuo atveju, jeigu individualus konstitucinis skundas taptų efektyvia ir realiai veikiančia teisine gynybos priemone. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad projekte trūksta nuostatų, kuriomis būtų atskleidžiama, kokios teisinės pasekmės kiltų Konstituciniam Teismui pripažinus, kad pateiktame individualiajame konstituciniame skunde ginčijamas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (t. y. konstitucinis skundas būtų „sėkmingas“). Siūlytume įvertinti, ar nebūtų tikslinga papildyti projektą ir individualaus konstitucinio skundo teisines pasekmes reguliuoti Konstitucijoje, taip aukščiausiame teisiniame lygmenyje įtvirtinant, kad neigiamos teisinės pasekmės, kilusios konstitucinį skundą pateikusiam asmeniui taikant teisės aktą (jo dalį), kurį Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, būtų pašalintos.
Kartu pažymime, kad Konstitucinis Teismas
reguliavimą ir konstitucinių teismų praktiką dėl Konstitucinio Teismo sprendimų teisinės galios yra nurodęs, kad vienose valstybėse nuostatos, konkrečiais atvejais nustatančios konstitucinių teismų priimtų sprendimų teisinę galią laiko požiūriu, inter alia kai konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc), yra expressis verbis įtvirtintos konstitucijoje (Austrija, Lenkija, Portugalija), kitose valstybėse tai reglamentuojama ir konstitucinio teismo įstatymu (Ispanija, Slovėnija, Vokietija), kai kuriose valstybėse įstatymu yra suteikta teisė tam tikra apimtimi konstitucinę kontrolę vykdantiems teismams nustatyti, kada konstitucinio teismo sprendimai veikia retroaktyviai (ex tunc) (Graikija, Slovėnija, Vengrija). Diskutuojant, kokią alternatyvą pasirinkti Lietuvoje, norėtume atkreipti dėmesį, kad Konstitucijoje nesant visuotinai taikomo ir aiškaus teisinio reguliavimo, pagal kurį sėkmingo individualaus konstitucinio skundo atveju galėtų būti taikomas retroaktyvus veikimas, konstitucinį skundą teiksiantys asmenys netektų konstitucinės garantijos, kad Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto ar jo dalies pasekmės jo atžvilgiu galėtų būti pašalintos, o teisinis mechanizmas, kuris būtų taikomas siekiant užtikrinti pagrindinį individualaus konstitucinio skundo tikslą – suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme, lieka neatskeistas.
Pritarti iš dalies Pastaba analogiška Teisės departamento 1-ajai pastabai ir iš esmės jai pritartina. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną Seimo struktūriniai padaliniai nėra subjektai, galintys keisti pateikto Konstitucijos projekto turinį. 6. Teisingumo ministerija
1 Dėl esminių individualaus konstitucinio skundo priimtinumo sąlygų reguliavimo Atkreipiame dėmesį, kad tam tikros konstitucinio skundo pateikimo sąlygos numatomos projektu keičiamame Konstitucijos 106 straipsnyje (pvz., išvardijami teisės aktai, dėl kurių asmuo įgytų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves, numatomas reikalavimas asmeniui būti išnaudojus kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones), kai kitas konstitucinio skundo pateikimo sąlygas numatoma reglamentuoti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme. Siūlytume įvertinti tokį teisinio reguliavimo diferencijavimo pagrįstumą bei tikslingumą esmines, materialaus pobūdžio konstitucinio skundo pateikimo sąlygas įtvirtinti Konstitucijoje, taip užtikrinant, kad šios sąlygos būtų reglamentuojamos nuosekliai ir aiškiai.
Šiame kontekste taip pat norėtume pažymėti, kad asmens konstitucinio skundo pateikimo terminas yra esminė konstitucinio skundo priimtinumo sąlyga, kurią reikalinga įtvirtinti konstituciniu lygiu. Įvertinant tai ir siekiant užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą, projekte būtų tikslinga apibrėžti laikotarpį, per kurį individualus konstitucinis skundas galėtų būti pateikiamas. Priešingu atveju būtų sudaromos prielaidos asmenims teikti individualų konstitucinį skundą nepriklausomai nuo to, kada priimtas asmeniui teisines pasekmes sukuriantis individualus sprendimas, dėl kurio konstituciniame skunde ginčijamas teisės aktas ar jo dalis. Tokia situacija galėtų sąlygoti žymiai padidėjusį konstitucinių bylų skaičių, teisinių santykių dalyvių netikrumą dėl jų atžvilgiu priimamų sprendimų, būtų keičiami valstybėje susiklostę teisiniai santykiai, kurie yra jau užbaigti, atsirastų sąlygos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą. Nepritarti Pažymėtina tai, kad:
1) neneigiant individualaus konstitucinio skundo pateikimo termino svarbos, pažymėtina, kad jis yra vienas iš atitinkamos teisės įgyvendinimo tvarkos elementų. 2) Konstitucija yra teisės normų, turinčių ypatingą turinį, teisės aktas ir jame neturėtų būti nuostatų, kurios yra ordinarinių įstatymų reguliavimo dalykas. Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias įstatymas (lex superior), ji įtvirtina svarbiausias teisės normas, kurioms būdingas daug didesnis teisinio reguliavimo apibendrinimas, palyginti su kitų įstatymų normomis. Tuo tarpu terminai yra procesinės teisės reguliavimo dalykas.
Atsižvelgiant į visa tai manytina, kad individualaus konstitucinio skundo pateikimo terminas neturėtų būti detalizuojamas Konstitucijos tekste. 7. Teisingumo ministerija
1 Dėl projekto formuluotės „šis asmuo išnaudojo kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones“ Projekto aiškinamame rašte nurodoma, kad projektu siūloma Konstitucijos 106 straipsnio formuluote nustatomas reikalavimas asmeniui, kuris kreipiasi į Konstitucinį Teismą su konstituciniu skundu, būti išnaudojusiam ne visas kitas teisinės gynybos priemones, o tas, kurios yra veiksmingos, galinčios asmeniui padėti atkurti jo pažeistą konstitucinę teisę ar laisvę, t. y. reikalavimas, kad asmuo būtų pasinaudojęs teisminiu jo pažeistų teisių gynimo būdu ir būtų įsiteisėjęs bendrosios kompetencijos, administracinio teismo sprendimas dėl asmens. Tačiau projekte nėra nuostatų, kurių pagrindu veiksmingomis teisinėmis gynybos priemonėmis būtų galima laikyti tik įsiteisėjusius bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo sprendimus. Įvertindami tai, manytume, kad projektu keičiamoje Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodomos veiksmingos teisinės gynybos priemonės galėtų būti suprantamos subjektyviai ir interpretuojamos skirtingai, lieka neatskleista, koks subjektas įgytų diskreciją priimti galutinį sprendimą, ar teisinė gynybos priemonė laikytina veiksminga (asmuo, kuris kreipiasi su konstituciniu skundu, įstatymų leidėjas ar Konstitucinis Teismas). Taip pat norėtume pažymėti, kad, pirmiausia, nėra aišku, ar individualus konstitucinis skundas turėtų būti suprantamas kaip galutinis asmens teisių gynimo būdas, galimas tik tada, kai pasinaudojama visomis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, atsižvelgiant į tai, kad aukštesnėje teismo instancijoje asmens atžvilgiu galėtų būti priimamas visiškai skirtingas teismo sprendimas.
Antra, neapibrėžta, ar į veiksmingų teisinių gynybos priemonių turinį galėtų patekti ir ikiteisminių ginčų nagrinėjimo institucijų priimti sprendimai. Trečia, svarstytina, ar įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais neužkertamas kelias asmeniui pasinaudoti kitomis teisinės gynybos priemonėmis, taip pat galėtų būti laikomi veiksmingomis teisinėmis gynybos priemonėmis (pvz., teismų sprendimai dėl ieškinio nepriimtinumo, teismingumo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinant abstraktų projektu numatomų konstitucinių nuostatų pobūdį, manytume, kad projekto aiškinamajame rašte nurodomas siekis apriboti, kad konstitucinis skundas būtų priimamas tik asmeniui pasinaudojus teisminiu jo pažeistų teisių gynimo būdu ir esant įsiteisėjusiam bendrosios kompetencijos, administracinio teismo sprendimui, nebūtų pasiektas. Pritarti Pritartina pastabai ir atkreiptinas dėmesys, kad pastaboje minimos sąvokos yra vertinamojo pobūdžio ir gali būti interpretuojamos skirtingai. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komisija 2018-05-17 * Iš esmės pritarti Konstitucijos
pagrindiniam komitetui įvertinti Seimo Teisės departamento ir kitų institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Argumentus žr.: komiteto sprendime (išvados 7 p.). 7.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1540. Argumentai:
1) Projekte nėra siūloma nustatyti nuostatų, kurios individualų konstitucinį skundą pateikusiems asmenims suteiktų konstitucinę garantiją, kad Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto ar jo dalies pasekmės jų atžvilgiu bus pašalintos Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimas taptų reikšminga asmens konstitucinių teisių ir laisvių apsaugos priemone tik tuo atveju, jeigu būtų užtikrintas efektyvus ir realus šio instituto veikimas. Konstitucijoje nesant visuotinai taikomo ir aiškaus teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų taikomas Konstitucinio Teismo sprendimų retroaktyvus veikimas, konstitucinį skundą teikiantys asmenys neturėtų konstitucinės garantijos, kad Konstitucijai prieštaraujančio teisės akto ar jo dalies pasekmės jų atžvilgiu bus pašalintos, o tai sudaro prielaidas manyti, kad individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo tikslas – suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme – nebūtų pilnai pasiektas. Konstitucinio Teismo sprendimų retroaktyvaus veikimo expressis verbis įtvirtinimas Konstitucijoje būtų konstitucinė garantija, kad Seimas, kaip įstatymų leidybos institucija, priimdamas individualaus konstitucinio skundo įgyvendinimui būtinus įstatymus (taip pat juos keisdamas), juose nenukryps nuo Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtosios dalies noveloje nurodytų asmenų teisės į teismo proceso atnaujinimo galimybę, jeigu būtų priimtas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
2) Neužtikrinamas konstitucinių teisinio tikrumo ir teisinio aiškumo imperatyvų laikymasis Kai kurios projekto nuostatos („kitas veiksmingas teisinės gynybos priemones“, „terminą ir kitas sąlygas“) yra vertinamojo pobūdžio, nepakankamai aiškaus turinio, galimai perteklinės. Be to, komitetas mano, kad Konstitucijos tekste yra svarbu laikytis vienodos terminijos ir sąvokų formuluočių. Konstitucija yra pagrindinis ir aukščiausias valstybės įstatymas (lex superior), turintis aukščiausią teisinę galią įstatymų hierarchinėje sistemoje, todėl priimant Konstitucijos pataisas konstitucinių imperatyvų laikymasis turi ypatingą reikšmę. 3) Komitetas nėra subjektas, galintis tobulinti pateiktą Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektą Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 24 d. nutarime suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną, siūlomos Konstitucijos pataisos tobulinimas Komitete yra negalimas. Atitinkamos Konstitucijos pataisos galėtų būti svarstomos tik tuomet, jei Seime būtų įregistruota nauja Konstitucijos keitimo iniciatyva.
Konstitucinis Teismas 2014 m. sausio 24 d. nutarime pažymėjo, kad Konstitucijos keitimo įstatymo projektas su esminio pobūdžio pakeitimais laikytinas nauju projektu – nauju sumanymu keisti ar papildyti Konstituciją, kurį pagal Konstitucijos 147 straipsnio 1 dalį gali pateikti tik ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų: „Pagal Konstituciją svarstant Seime Konstitucijos 147 straipsnio
gali būti daromi tik neesminiai, t. y. iš esmės nekeičiantys pateikto projekto turinio, pakeitimai, kuriais siekiama Konstitucijos pataisos projekto tekstą geriau suredaguoti lietuvių kalbos ir teisinės technikos požiūriu, nekeičiant siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo apimties patikslinti ar sukonkretinti siūlomas formuluotes“. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Vitalijus Gailius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Varanauskienė [1] 2014 -12-22 studija „Individualaus konstitucinio skundo institutas Europos valstybėse“ [2] Pagal konstituciniu skundu galinių ginčyti teisės aktų apimtį (rūšis) skiriami du pagrindiniai individualaus konstitucinio skundo modeliai, lemiantys teisines pasekmes konstituciniam teismui konstatavus pareiškėjų ginčyto teisinio reguliavimo prieštaravimą konstitucijai: 1) vadinamasis pilnas konstitucinis skundas, kuriuo į konstitucinį teismą gali būti kreipiamasi ir dėl norminių, ir dėl individualių teisės aktų, pažeidžiančių asmens konstitucines teises ir laisves, ir 2) vadinamasis ribotas (siauras) konstitucinis skundas tik dėl norminių teisės aktų, kuriais remiantis priimamas individualus sprendimas (šis modelis dar vadinamas norminiu konstituciniu skundu), ar tik dėl individualaus pobūdžio teisės aktų. Zr. European Commission for Democracy tbrough Law (Venice Commission) Study on Individual A ccess to Constitutional Justice C D L -A D (2010)039rev. Adopted by the V enice Commission at its 85th Plenary Session (Venice, 17-18 December 2010), htlp://vvww.venicc.coe.int/Webl:orms/docunicnts/default.aspx?pdHlle CDL-AD(20IQ)039rev-e>. [3] Šiame projekte buvo numatyta, kad „byloje pagal Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto asmens kreipimąsi priimtas Konstitucinio Teism o sprendimas, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrindas įstatymo nustatyta tvarka atnaujinti procesą dėl pažeistų to asmens konstitucinių teisių ar laisvių įgyvendinimo“.