Lyginamasis variantas
2017 m. m. d. Vilnius 1 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pelno mokestisčio 75 procentai įskaitomasi į valstybės biudžetą ir 25 procentai į savivaldybių biudžetus. Apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurioje yra apmokestinamojo vieneto registruota buveinė. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 01 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jo įgaliotos institucijos iki 2018 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir parengia savivaldybėse pelno mokesčio panaudojimo tvarkos aprašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Kęstutis Bartkevičius Remigijus Žemaitaitis Simonas Gentvilas Povilas Urbšys Rita Tamašunienė Mykolas Majauskas Artūras Skardžius Algimantas Dumbrava
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Dabartinė savivaldybių biudžetų nustatymo tvarka nemotyvuoja savivaldybių skatinti verslumą, kurti naujas darbo vietas ar imtis investicijų pritraukimo. Lietuva be stiprių alternatyvų Vilniui ir Klaipėdai jau pirmuosiuose derybų etapuose gali prarasti užsienio kompanijų dėmesį. Lietuva neturi daug patrauklių regionų investicijoms: 52% (tiesioginių užsienio investicijų (TUI), projektų įsikuria Vilniuje ir gyventojų skaičius išlieka stabilus. Kituose regionuose, trūkstant pelningų įsidarbinimo galimybių, demografinės tendencijos yra mažėjančios. Patiems regionams trūksta visuotinės ekonominės strategijos. Esamoje sistemoje savivaldybėms dotacijos skiriamos nepriklausomai nuo jų finansinės ar ekonominės veiklos sėkmės. Gyventojų pajamų mokestis, kurį sumoka kiekvienas pajamas gaunantis Lietuvoje, skiriamas savivaldybėms, viešosioms paslaugoms vykdyti. GPM sudaro vidutiniškai 85% savivaldybių mokestinių pajamų. 2010-2016 m. 8% sumažėjęs gyventojų skaičius ir 9,7% nedarbo lygis visose savivaldybėse, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų, sufleruoja, jog regionai nėra patraukli vieta gyventi. Gero įsidarbinimo galimybių trūkumas prisideda prie blogėjančios socio-ekonominės savivaldybių padėties ir stabdo Lietuvos konkurencingumo augimą. Tik 28% tiesioginių užsienio investicijų projektų įsikūrė už Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos ribų. Pritraukus privataus kapitalo ir tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos savivaldybes, atsirastų daugiau geriau apmokamų darbo vietų, mažėtų nedarbas ir savivaldybės galėtų pritraukti emigravusius talentus. Iš pelno mokesčio 2018 metais numatoma gauti 698,4 mln. eurų pajamų, arba 10,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų ir apie 1,6 proc. BVP to meto kainomis.
BVP to meto kainomis. Norint pasiekti didesnį Lietuvos konkurencingumą pasaulyje, reikia padėti sustiprėti ekonominiams centrams regionuose. Tam, kad gerus rezultatus demonstruojančios savivaldybės augtų, būtini nauji įstatymai, pakeisiantys savivaldybių biudžetų sudarymo tvarką ir panaikinsiantys iškreiptas paskatas netaupyti ir neskatinti darbo vietų kūrimosi. Prognozuojant 2018 metų pajamas iš pelno mokesčio buvo atsižvelgta į pajamų iš šio mokesčio dinamiką (įskaitant šių metų numatomas surinkti pajamas), į BVP augimą (prognozuojama, kad 2017 metais nominalus BVP augs 6,9 proc., o 2018 metais – 5,3 proc.), numatomas įmonių avansinio pelno mokesčio mokėjimo tendencijas. Tikslas – numatyti, jog pelno mokesčio 75 procentai įskaitomi į valstybės biudžetą ir 25 procentai į savivaldybių biudžetus. Apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurioje yra apmokestinamojo vieneto registruota buveinė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu pelno mokesčio visa dalis įskaitoma į valstybės biudžetą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, jog pelno mokesčio 75 procentai įskaitomi į valstybės biudžetą ir 25 procentai į savivaldybių biudžetus. Apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurioje yra apmokestinamojo vieneto registruota buveinė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai: Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Tiesioginės investicijos“
paaiškinimai: Nėra.
Teikia Seimo nariai: Kęstutis Bartkevičius Remigijus Žemaitaitis Simonas Gentvilas Povilas Urbšys Rita Tamašunienė Mykolas Majauskas Artūras Skardžius Algimantas Dumbrava
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo) 49 straipsnį ir nustatyti, kad 75 procentai pelno mokesčio būtų įskaitomi į valstybės biudžetą, o 25 procentai šio mokesčio – į savivaldybių biudžetus. Apmokestinamojo vieneto sumokėta pelno mokesčio dalis, tenkanti savivaldybei, būtų įskaitoma į tos savivaldybės biudžetą, kurioje yra apmokestinamojo vieneto registruota buveinė. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad apmokestinamasis vienetas gali būti įregistravęs savo buveinę vienoje savivaldybėje, tačiau veiklą jis gali vykdyti ir per savo filialus ar atstovybes, kurie gali būti keliose savivaldybėse. Pažymėtina, kad juridinio asmens filialai ir atstovybės nėra atskiri juridiniai asmenys, jie veikia pagal juridinio asmens patvirtintus nuostatus. Svarstytina, ar tokiu atveju pelno dalies įskaitymas į registruotos buveinės savivaldybės biudžetą atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus, kai pagrindinės juridinio asmens pajamos būtų gaunamos per filialus ar atstovybes kitose savivaldybėse. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį apmokestinamojo vieneto sąvoka apima ir Lietuvos apmokestinamąjį vienetą, ir užsienio apmokestinamąjį vienetą.
Pažymėtina, kad užsienio apmokestinamasis vienetas – užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas, įskaitant kolektyvinio investavimo subjektus. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų paskirstomas užsienio vieneto pelno mokestis už ne per nuolatines buveines Lietuvos teritorijoje gautas pajamas. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatomis siūloma keisti pelno mokesčio įskaitymo tvarką, koreguotinos ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios pelno mokesčio mokėjimo tvarką į biudžetą (pvz.: 33 straipsnio 1 dalis, 34 straipsnio
straipsnio 1 dalis, 39 straipsnio 6 ir 7 dalys, 46¹ straipsnio 5 dalis). 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos turi parengti „savivaldybės pelno mokesčio panaudojimo tvarkos aprašą“. Siūloma nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucijos 121 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, jog savivaldybės sudaro ir tvirtina savo biudžetą. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad savivaldybės biudžeto sudarymas ir tvirtinimas yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatytoji (priskirtoji)) savivaldybės funkcija. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiama galimybė savivaldybėms įgyvendinti savo kompetenciją, tiesiogiai įtvirtintą Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar aptariamos projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytais teisės technikos reikalavimais, projekto 2 straipsnio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]