Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-72363 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas Papildyti 63 straipsnį 11 dalimi: „
11Atsargos kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d.
ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vytautas Bakas
Projekto
lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 63 straipsnį 11 dalimi:
„11. Asmenys, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki
sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į situaciją, kurioje yra atsidūrę išleisti į atsargą kariai. Minėtiems asmenims remiantis 1992 metais priimtu ir iki 2001-ųjų metų galiojusiu Lietuvos Respublikos Civiliniu kodeksu buvo suteikta garantija, jog baigę tarnybą galės toliau gyventi tarnybiniuose butuose, taipogi gyvenamosios patalpos nuomininko, išėjusio į senatvės pensiją, teisė būti iškeldintam iš tarnybinių patalpų tik jam suteikiant kitą gyvenamąją patalpą. Šios karių teisės ir garantijos buvo panaikintos 2012 m. priėmus Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisas, kuriomis buvo atsisakyta tarnybinių butų. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerija, vykdydama tarnybinių butų atisakymo politiką, juos kartu su gyventojais patikėjimo teise perleido VĮ Turto bankas. Valstybė skirdama kariškiams ir jų šeimoms tarnybinius butus, prieš daugiau kaip du dešimtmečius, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės likti gyventi. Tačiau šiomis dienomis, buvę ir esami kariai, dėl butų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kovoti VĮ Turto banko organizuojamuose aukcionuose. Žvelgiant iš finansinės pusės, didžioji dalis karių yra tokio amžiaus, jog pastariesiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus, kadangi pradinė kaina aukcionuose yra apie 50 tūkst. eurų, dėl to iškyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes minėtos sumos yra gana didelės, o bankai nesuteikia paskolų garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims.
Šiuo metu yra 20 atsargos karių, kurie yra apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanoriu medaliu arba valstybės apdovanojimu, sudarę sutartį iki 2001 metų liepos 1 d. Šio įstatymo projekto tikslas – a tsargos kariams su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, kuriose jie gyvena tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Bakas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas nereglamentuoja atsargos karių su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., galimybės nuomoti gyvenamąsias patalpas toliau. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma įstatyme numatyti atsargos kariams, s u kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d. iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, kuriose jie gyvena tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7.
Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „tarnybiniai butai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Vytautas Bakas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad atsargos kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas gali būti iškeldinti tik tie kariai, kurie tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentacija dėl tarnybos pradžios datos. Pažymėtina, kad asmenys, tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėję vėliau nurodytos datos, įstatyme siūlomų nustatyti garantijų neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisėkūros proporcingumo principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje. Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena atsargos kariai, yra perduotos valstybės įmonei Turto bankas. Pastaroji jai perduotas gyvenamąsias patalpas privatizuoja aukciono būdu. Taigi dalis gyvenamųjų patalpų, kurios atitiktų projekte siūlomus nustatyti kriterijus, jau gali būti parduotos tretiesiems asmenims.
Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus, įstatymą nebūtų sukeliama priešprieša tarp asmenų (atsargos karių), kurių nuomotos gyvenamosios patalpos jau būtų privatizuotos, o pastarieji iš tokių patalpų būtų iškeldinami jiems nesuteikiant kitos tinkamos gyvenamosios patalpos, ir tų asmenų, kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos aukciono būdu dar nėra privatizuotos, o priėmus įstatymą, pastarieji iš privatizuojamų gyvenamųjų patalpų būtų iškeldinti jiems suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas. Trečia, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas“ reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo doktriną, įstatyme turėtų būti nustatytos valstybės institucijos, kurios turėtų įgaliojimus disponuoti valstybės turtu, t.y. gyvenamosiomis patalpomis.
Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai valstybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus suteikti iškeldinamiems atsargos kariams kitas atitinkančias reikalavimus gyvenamąsias patalpas bei iš kurios institucijos valdomo gyvenamųjų patalpų fondo tokios patalpos būtų suteikiamos. Taip pat nėra aišku, kokiomis sąlygomis tokios patalpos iškeldinamiesiems būtų suteikiamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar yra laisvas atitinkamas skaičius valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, kurios galėtų būti suteikiamos iškeldinamiems atsargos kariams. Todėl reikėtų įvertinti tai, ar priėmus įstatymą, jo nuostatos realiai galėtų būti įgyvendintos. Ketvirta, projekto nuostata ,,iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ neatitinka faktinių aplinkybių. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2012 m. priėmus projektu keičiamo įstatymo pakeitimus, buvo atsisakyta tarnybinių butų, o butai patikėjimo teise buvo perduoti valstybės įmonei Turto bankui. Taigi, mūsų nuomone, šiuo metu tokie butai neturi tarnybinio buto statuso, todėl projekto nuostatos tobulintinos. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, įstatymo projektą reikėtų pildyti 2 straipsniu, kuriame būtų numatytos nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. 3. Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti disponavimą valstybės turtu – valstybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis.
Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. 5. Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos prasme:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis
„nauja“, nes pildoma dalimi straipsnio pabaigoje; tuo pačiu siūlytina įstatymo
projektu siūlomas nuostatas dėstyti nuosekliai po kitų nuostatų, reguliuojančių aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, pvz., keičiamo įstatymo 63 straipsnio 51 dalyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, naujų pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Teisės departamentas laikosi savo 2018 m. sausio 3 d. išvadoje Nr. XIIIP-1533 išdėstytos nuomonės, kad įstatymo projektu keičiamo įstatymo 63 straipsnio 11 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl šių aspektų:
Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas gali būti iškeldinti tik tie asmenys, kurie tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Pažymėtina, kad asmenys, tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėję vėliau nurodytos datos, įstatyme siūlomų nustatyti garantijų neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisėkūros proporcingumo principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje. Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena įstatymo projekte nurodyti asmenys, yra perduotos valstybės įmonei Turto bankas. Pastaroji jai perduotas gyvenamąsias patalpas privatizuoja aukciono būdu. Taigi dalis gyvenamųjų patalpų, kurios atitiktų projekte siūlomus nustatyti kriterijus, jau gali būti parduotos tretiesiems asmenims. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus, įstatymą nebūtų sukeliama priešprieša tarp asmenų, kurių nuomotos gyvenamosios patalpos jau būtų privatizuotos, o pastarieji iš tokių patalpų būtų iškeldinami jiems nesuteikiant kitos tinkamos gyvenamosios patalpos, ir tų asmenų, kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos aukciono būdu dar nėra privatizuotos, o priėmus įstatymą, pastarieji iš privatizuojamų gyvenamųjų patalpų būtų iškeldinti jiems suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas. Trečia, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas“ reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d.,
valstybės turto valdymo doktriną, įstatyme turėtų būti nustatytos valstybės institucijos, kurios turėtų įgaliojimus disponuoti valstybės turtu, t.y. gyvenamosiomis patalpomis. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai valstybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus suteikti iškeldinamiems asmenims kitas atitinkančias reikalavimus gyvenamąsias patalpas bei iš kurios institucijos valdomo gyvenamųjų patalpų fondo tokios patalpos būtų suteikiamos.
Taip pat nėra aišku, kokiomis sąlygomis tokios patalpos iškeldinamiesiems būtų suteikiamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 2396165, el. p. [email protected]
DĖL
2018 m. gegužės 30 d. Nr. 103-P-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: D. Beliackienė – Krašto apsaugos ministerijos kanclerė, G. M. Tučkutė – krašto apsaugos ministro patarėja, J. Nagienė – Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė, L. Kalinauskienė – Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2018-01-03) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais.
Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas gali būti iškeldinti tik tie kariai, kurie tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentacija dėl tarnybos pradžios datos. Pažymėtina, kad asmenys, tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėję vėliau nurodytos datos, įstatyme siūlomų nustatyti garantijų neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisėkūros proporcingumo principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje. Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena atsargos kariai, yra perduotos valstybės įmonei Turto bankas. Pastaroji jai perduotas gyvenamąsias patalpas privatizuoja aukciono būdu. Taigi dalis gyvenamųjų patalpų, kurios atitiktų projekte siūlomus nustatyti kriterijus, jau gali būti parduotos tretiesiems asmenims. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus, įstatymą nebūtų sukeliama priešprieša tarp asmenų (atsargos karių), kurių nuomotos gyvenamosios patalpos jau būtų privatizuotos, o pastarieji iš tokių patalpų būtų iškeldinami jiems nesuteikiant kitos tinkamos gyvenamosios patalpos, ir tų asmenų, kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos aukciono būdu dar nėra privatizuotos, o priėmus įstatymą, pastarieji iš privatizuojamų gyvenamųjų patalpų būtų iškeldinti jiems suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas.
Trečia, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas“ reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. rugpjūčio
Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo doktriną, įstatyme turėtų būti nustatytos valstybės institucijos, kurios turėtų įgaliojimus disponuoti valstybės turtu, t.y. gyvenamosiomis patalpomis. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai valstybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus suteikti iškeldinamiems atsargos kariams kitas atitinkančias reikalavimus gyvenamąsias patalpas bei iš kurios institucijos valdomo gyvenamųjų patalpų fondo tokios patalpos būtų suteikiamos. Taip pat nėra aišku, kokiomis sąlygomis tokios patalpos iškeldinamiesiems būtų suteikiamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Be to, nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar yra laisvas atitinkamas skaičius valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, kurios galėtų būti suteikiamos iškeldinamiems atsargos kariams. Todėl reikėtų įvertinti tai, ar priėmus įstatymą, jo nuostatos realiai galėtų būti įgyvendintos. Ketvirta, projekto nuostata ,,iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ neatitinka faktinių aplinkybių. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2012 m. priėmus projektu keičiamo įstatymo pakeitimus, buvo atsisakyta tarnybinių butų, o butai patikėjimo teise buvo perduoti valstybės įmonei Turto bankui. Taigi, mūsų nuomone, šiuo metu tokie butai neturi tarnybinio buto statuso, todėl projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
įgaliota institucija turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, įstatymo projektą reikėtų pildyti 2 straipsniu, kuriame būtų numatytos nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Įvertinta
disponavimą valstybės turtu – valstybei nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis. Valstybės ir savivaldybės turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta 2018-05-16 (nutarimo Nr. 479)
dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims.
prasme:
1) įstatymo projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina;
2) įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauja“, nes pildoma dalimi straipsnio pabaigoje; tuo pačiu siūlytina įstatymo projektu siūlomas nuostatas dėstyti nuosekliai po kitų nuostatų, reguliuojančių aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, pvz., keičiamo įstatymo 63 straipsnio 51 dalyje. Įvertinta Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-01-11 Įvertinę Lietuvos Republics Seimo 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. S-2018-9 pateiktą derinti Lietuvos Republics krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII‑723
pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Republics Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. sausio 4 d. išvadoje „Dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1533 pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos Vyriausybė, 2018-05-16 Nr. 479 nutarimas Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. SV-S-647 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1533 dėl šių priežasčių:
išsinuomoti reglamentuojama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, todėl siūlomas reguliavimas nelaikytinas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo reguliavimo dalyku. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įgyvendinant
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 772 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo Nr. XI-2401
tarnybos karių aprūpinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis (tarnybiniais butais). Vykdant minėto įstatymo nuostatas, krašto apsaugos sistemos tarnybinės gyvenamosios patalpos (tarnybiniai butai) buvo perduotos valstybės įmonei Turto bankui. 2. Siūlomas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų, taip pat neįvertinta, ar atsargos kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., atitinka šiame įstatyme nustatytas socialinės paramos sąlygas ir reikalavimus. 3.
Teismo nutarimuose (2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d.) pažymėta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti ne vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus ar poreikius, bet svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis buvo aprūpinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys ar tarnavę asmenys, bet ir kitų institucijų tarnautojai, taip pat į tai, kad krašto apsaugos sistemoje dalis karių nebuvo aprūpinti tarnybiniais butais dėl šių butų stokos, o kiti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų, iš jų išsikėlė pasibaigus tarnybos santykiams, suteikus kitas tarnybines gyvenamąsias patalpas Įstatymo projekte numatytai asmenų grupei, būtų nepagrįstai suteiktos išskirtinės (lengvatinės) sąlygos naudotis valstybės turtu ir būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas ir diskriminuojami kiti asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo ar negali šių gyvenamųjų patalpų įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis. Pritarti 6.
6Komiteto sprendimas:
pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms dėl įstatymo projekto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad:
apsaugos sistemoje tarnaujantys ar tarnavę asmenys, bet ir kitų institucijų tarnautojai;
butais dėl šių butų stokos, o kiti, laikydamiesi įstatymo nustatytų sąlygų , iš jų išsikėlė pasibaigus tarnybos santykiams, ir, be kita ko, nuomos sutartyse paprastai buvo nurodoma, kad nuomotojas suteikia nuomininkui tarnybinį butą jo tarnybos laikotarpiu [1] ;
kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, galėtų vien dėl to, kad yra apdovanotas, tikėtis, juo labiau reikalauti, dar kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių, privilegijų ar pan [2] .;
statymo projekte numatytai asmenų grupei – 20-čiai atsargos karių (toks skaičius nurodytas projekto aiškinamajame rašte) – sudarius nepagrįstai išskirtines (lengvatines) sąlygas ir suteikus kitas gyvenamąsias patalpas šiuos asmenis iškeldinus iš buvusių tarnybinių butų (kurie buvo perduoti VĮ Turto bankas ir įstatymo nustatyta tvarka parduodami viešo aukciono būdu), būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas ir diskriminuojami kiti asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali ir jau negalės pasinaudoti tokiomis pačiomis sąlygomis, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1533 siūloma atmesti . 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Jonas Varkalys (Rimantė Šalaševičiūtė). 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė [1] P lačiau žr. 2011-10-13 Seimo kontrolieriaus pažymą dėl kolektyvinio skundo prieš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją Nr.D-2011/1-612 . [2] Įstatymo projekto Nr. XIIIP-1533 aiškinamaje rašte prie projekto rengimą paskatinusių priežasčių minimi 20 atsargos karių, kurie yra apdovanoti Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu arba valstybės apdovanojimu, sudarę sutartį iki 2001 metų liepos 1 d.
DĖL
2018 m. rugsėjo 26 d. Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Algirdas Butkevičius, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Audrys Šimas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Jolita Vasiliauskaitė, konsultantė Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestiniai:
KAM ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, VĮ Turto Bankas Nekilnojamojo Teisės sk. vadovas Rolandas Galvėnas ir pardavimų dep. vadovas Benitas Jonikas, Finansų ministerijos atstovė Laima Kalinauskienė. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad atsargos kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinami iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais.
Pirma, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas gali būti iškeldinti tik tie kariai, kurie tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama argumentacija dėl tarnybos pradžios datos. Pažymėtina, kad asmenys, tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėję vėliau nurodytos datos, įstatyme siūlomų nustatyti garantijų neturėtų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka asmenų lygiateisiškumo bei teisėkūros proporcingumo principą, įtvirtintą Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje. Antra, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyvena atsargos kariai, yra perduotos valstybės įmonei Turto bankas. Pastaroji jai perduotas gyvenamąsias patalpas privatizuoja aukciono būdu. Taigi dalis gyvenamųjų patalpų, kurios atitiktų projekte siūlomus nustatyti kriterijus, jau gali būti parduotos tretiesiems asmenims. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus, įstatymą nebūtų sukeliama priešprieša tarp asmenų (atsargos karių), kurių nuomotos gyvenamosios patalpos jau būtų privatizuotos, o pastarieji iš tokių patalpų būtų iškeldinami jiems nesuteikiant kitos tinkamos gyvenamosios patalpos, ir tų asmenų, kurių nuomojamos gyvenamosios patalpos aukciono būdu dar nėra privatizuotos, o priėmus įstatymą, pastarieji iš privatizuojamų gyvenamųjų patalpų būtų iškeldinti jiems suteikiant kitas gyvenamąsias patalpas.
Trečia, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata ,,valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas“ reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 23 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuotą valstybės turto valdymo doktriną, įstatyme turėtų būti nustatytos valstybės institucijos, kurios turėtų įgaliojimus disponuoti valstybės turtu, t.y. gyvenamosiomis patalpomis. Iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurios konkrečiai valstybės institucijos turėtų teisę priimti sprendimus suteikti iškeldinamiems atsargos kariams kitas atitinkančias reikalavimus gyvenamąsias patalpas bei iš kurios institucijos valdomo gyvenamųjų patalpų fondo tokios patalpos būtų suteikiamos. Taip pat nėra aišku, kokiomis sąlygomis tokios patalpos iškeldinamiesiems būtų suteikiamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Be to, nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar yra laisvas atitinkamas skaičius valstybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, kurios galėtų būti suteikiamos iškeldinamiems atsargos kariams. Todėl reikėtų įvertinti tai, ar priėmus įstatymą, jo nuostatos realiai galėtų būti įgyvendintos. Ketvirta, projekto nuostata ,,iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ neatitinka faktinių aplinkybių. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad 2012 m. priėmus projektu keičiamo įstatymo pakeitimus, buvo atsisakyta tarnybinių butų, o butai patikėjimo teise buvo perduoti valstybės įmonei Turto bankui. Taigi, mūsų nuomone, šiuo metu tokie butai neturi tarnybinio buto statuso, todėl projekto nuostatos tobulintinos. Nepritarti Valstybė skirdama kariams tarnybinius butus, prieš daugiau kaip du dešimtmečius, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės likti gyventi. Tačiau šiomis dienomis, buvę ir esami kariai, dėl butų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kovoti VĮ Turto banko organizuojamuose aukcionuose. Žvelgiant iš finansinės pusės, didžioji dalis karių yra tokio amžiaus, jog pastariesiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus, kadangi pradinė kaina aukcionuose yra apie 50 tūkst. eurų, dėl to iškyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes minėtos sumos yra gana didelės, o bankai nesuteikia paskolų garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, įstatymo projektą reikėtų pildyti 2 straipsniu, kuriame būtų numatytos nuostatos dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo.
Nepritarti Asmenys gyvenantys tarnybinėse gyvenamosiose patalpose yra gavę įspėjimus atlaisvinti patalpas ir išsikraustyti, todėl projekte nurodžius įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą asmenis gyvenančius minėtose patalpose galima bus iškraustyti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta 2018-05-16 (nutarimo Nr. 479)
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, reikėtų atlikti įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Nepritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2018-01-03 5.
Įstatymo projektas tikslintinas teisės technikos prasme:
pildoma dalimi straipsnio pabaigoje; tuo pačiu siūlytina įstatymo projektu siūlomas nuostatas dėstyti nuosekliai po kitų nuostatų, reguliuojančių aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, pvz., keičiamo įstatymo 63 straipsnio
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2018-01-11 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 3 d. raštu Nr. S-2018-9 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII‑723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1533, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. sausio 4 d. išvadoje „Dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto“ Nr. XIIIP-1533 pateiktoms pastaboms. Nepritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-05-16 Nr. 479 nutarimas Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimo Nr.
SV-S-647 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 7 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1533 dėl šių priežasčių:
reglamentuojama Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, todėl siūlomas reguliavimas nelaikytinas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo reguliavimo dalyku. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, įgyvendinant 2012 m. lapkričio 8 d. priimto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2, 9, 20, 36, 50, 55, 59, 60, 63, 64, 65, 68, 71, 72, 77, 772 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 651 straipsniu įstatymo Nr. XI-2401
tarnybos karių aprūpinimo tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis (tarnybiniais butais). Vykdant minėto įstatymo nuostatas, krašto apsaugos sistemos tarnybinės gyvenamosios patalpos (tarnybiniai butai) buvo perduotos valstybės įmonei Turto bankui. 2. Siūlomas reglamentavimas neatitinka Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme įtvirtintų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų, taip pat neįvertinta, ar atsargos kariai, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki
sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., atitinka šiame įstatyme nustatytas socialinės paramos sąlygas ir reikalavimus. 3.
(2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d.) pažymėta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti ne vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesus ar poreikius, bet svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis buvo aprūpinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys ar tarnavę asmenys, bet ir kitų institucijų tarnautojai, taip pat į tai, kad krašto apsaugos sistemoje dalis karių nebuvo aprūpinti tarnybiniais butais dėl šių butų stokos, o kiti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų sąlygų, iš jų išsikėlė pasibaigus tarnybos santykiams, suteikus kitas tarnybines gyvenamąsias patalpas Įstatymo projekte numatytai asmenų grupei, būtų nepagrįstai suteiktos išskirtinės (lengvatinės) sąlygos naudotis valstybės turtu ir būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas ir diskriminuojami kiti asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negalėjo ar negali šių gyvenamųjų patalpų įsigyti tokiomis pačiomis sąlygomis. Nepritarti Valstybė skirdama kariams tarnybinius butus, prieš daugiau kaip du dešimtmečius, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės likti gyventi. Tačiau šiomis dienomis, buvę ir esami kariai, dėl butų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kovoti VĮ Turto banko organizuojamuose aukcionuose.
Žvelgiant iš finansinės pusės, didžioji dalis karių yra tokio amžiaus, jog pastariesiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus, kadangi pradinė kaina aukcionuose yra apie 50 tūkst. eurų, dėl to iškyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes minėtos sumos yra gana didelės, o bankai nesuteikia paskolų garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
Pritariant Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms dėl įstatymo projekto, taip pat atsižvelgiant į tai, kad:
aprūpinti ne tik krašto apsaugos sistemoje tarnaujantys ar tarnavę asmenys, bet ir kitų institucijų tarnautojai;
aprūpinti tarnybiniais butais dėl šių butų stokos, o kiti, laikydamiesi įstatymo nustatytų sąlygų , iš jų išsikėlė pasibaigus tarnybos santykiams, ir, be kita ko, nuomos sutartyse paprastai buvo nurodoma, kad nuomotojas suteikia nuomininkui tarnybinį butą jo tarnybos laikotarpiu [1] ;
išaiškino (2006 m. gegužės 12 d. nutarimas), kad Konstitucija nesuponuoja, kad asmuo, kuris buvo apdovanotas kuriuo nors valstybiniu apdovanojimu, galėtų vien dėl to, kad yra apdovanotas, tikėtis, juo labiau reikalauti, dar kokių nors materialinių, finansinių ar kitokių gėrybių, privilegijų ar pan.;
20-čiai atsargos karių (toks skaičius nurodytas projekto aiškinamajame rašte)
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1533 siūloma atmesti . Nepritarti Valstybė skirdama kariams tarnybinius butus, prieš daugiau kaip du dešimtmečius, garantavo, kad pasibaigus tarnybai jie galės likti gyventi.
Tačiau šiomis dienomis, buvę ir esami kariai, dėl butų, kuriuose gyvena porą dešimtmečių, priversti kovoti VĮ Turto banko organizuojamuose aukcionuose. Žvelgiant iš finansinės pusės, didžioji dalis karių yra tokio amžiaus, jog pastariesiems sudėtinga konkuruoti su asmenimis, pareiškusiais norą nusipirkti buvusius tarnybinius butus, kadangi pradinė kaina aukcionuose yra apie 50 tūkst. eurų, dėl to iškyla grėsmė prarasti vienintelį gyvenamąjį būstą, nes minėtos sumos yra gana didelės, o bankai nesuteikia paskolų garbaus amžiaus sulaukusiems asmenims. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Komiteto siūlymą. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Argumentai: Projekte siūlome vietoj žodžių „atsargos kariai“ įrašyti žodį „asmenys“, nes atsargos kariai yra iki 60 metų, o asmenys gyvenantys tarnybinėse gyvenamosiose patalpose yra vyresni nei 60 metų. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas. Papildyti 63 straipsnį 11 dalimi:
„11. Atsargos kariai Asmenys , kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki
tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas [1] Plačiau žr. 2011-10-13 Seimo kontrolieriaus pažymą dėl kolektyvinio skundo prieš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją Nr.D-2011/1-612 .