Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Valstybinis aplinkos monitoringas
yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Jis apima natūralias ir antropogeniškai veikiamas gamtines sistemas. 2. Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos. 3. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę Valstybinio aplinkos monitoringo programą veiksmų planą, kurį tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis. Valstybinę aplinkos monitoringo programą rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. Šią programą tvirtina Vyriausybė. 4. Valstybinės Valstybinio aplinkos monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo, vykdymo , valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai . , kuriuos Juos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. aplinkos ministras. 5.
5Aplinkos ministerija ir kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos pagal kompetenciją:
1) vykdo Valstybinę aplinkos monitoringo programą Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą ir kontroliuoja jos vykdymą ;
2) kaupia ir saugo valstybinio aplinkos monitoringo duomenis, atlieka kompleksinę jų analizę, vertina gamtinės aplinkos pokyčius;
3) remdamasi valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, nustato aplinkosaugos priemones ir informuoja visuomenę apie gamtinės aplinkos būklę;
4) užtikrina aplinkos monitoringo kokybės kontrolę;
5) atstovauja Lietuvos Respublikai aplinkos monitoringo klausimais;
6) vykdo kitas su valstybiniu aplinkos monitoringu susijusias funkcijas“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.,
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto Nr.XIIIP-1515 (2) lyginamasis variantas
2018 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
aplinkos monitoringas
yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Jis apima natūralias ir antropogeniškai veikiamas gamtines sistemas. 2. Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos. 3. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę Valstybinio aplinkos monitoringo programą veiksmų planą, kurį tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis. Valstybinę aplinkos monitoringo programą rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. Šią programą tvirtina Vyriausybė. 4. Valstybinės Valstybinio aplinkos monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo, vykdymo , valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai . , kuriuos Juos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija. aplinkos ministras. 5.
valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos pagal kompetenciją:
1) vykdo Valstybinę aplinkos monitoringo programą Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą ir kontroliuoja jos vykdymą ;
2) kaupia ir saugo valstybinio aplinkos monitoringo duomenis, atlieka kompleksinę jų analizę, vertina gamtinės aplinkos pokyčius;
3) remdamasi valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, nustato aplinkosaugos priemones ir informuoja visuomenę apie gamtinės aplinkos būklę;
4) užtikrina aplinkos monitoringo kokybės kontrolę;
5) atstovauja Lietuvos Respublikai aplinkos monitoringo klausimais;
6) vykdo kitas su valstybiniu aplinkos monitoringu susijusias funkcijas“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. birželio 1 d.,
ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Teikiami dviejų įstatymų pakeitimai, susiję su Valstybine aplinkos monitoringo programa. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinę aplinkos monitoringo programą rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. 2017 m. baigia galioti Valstybinio aplinkos monitoringo (2011–2017 m.) programa, kuri buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“, todėl nuo 2018 m. reikalingas naujas aplinkos monitoringo vykdymo teisinis reglamentavimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, numatyta 2018 metais optimizuoti strateginio planavimo dokumentų sistemą (3.1.5 darbas). Bus mažinamas Vyriausybės tvirtinamų programų skaičius, įgaliojant ministrus tvirtinti atitinkamus veiksmų planus. Atsižvelgiant į tai, siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnyje nurodytą dokumentą „Valstybinė aplinkos monitoringo programa“ į dokumentą „Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planas“ ir nuostatas, numatančias, kad šį planą tvirtintų ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o aplinkos ministras, suderinęs su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis.
Kartu siūloma pakeisti ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301
programa“. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
(rudens) sesijos darbų programos“ pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui įtraukti į sesijos darbų programą Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus, numatančius, kad Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą tvirtina aplinkos ministras, derindamas su kitomis aplinkos monitoringo priemones įgyvendinančiomis institucijomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis įstatymų projektų siūlytojas – Aplinkos ministerija. Įstatymų projektų rengėjas ‒ Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyrius (vedėja Brigita Trepšienė, tel. 8~706 61861, el. p. [email protected] , vyriausiasis specialistas Vaidas Jusis, tel. 8~706 63553, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kurią rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. Šią programą tvirtina Vyriausybė. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 27 straipsnyje nurodyta, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal kompetenciją koordinuoja Aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka vykdomos Valstybinės aplinkos monitoringo programos stebėsenos priemones, įgyvendinamas šios dalies 1 punkte nurodytose teritorijose kraštovaizdžio ir gamtos vertybių būklei stebėti, organizuoja taikomuosius mokslinius tyrimus, būklės vertinimą, koordinuoja šioje srityje saugomų teritorijų direkcijų veiklą, reguliariai skelbia visuomenei šių saugomų teritorijų būklės ataskaitas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siekiama nustatyti aplinkos ministro įsakymu tvirtinamą tinkamesnį ir lankstesnį valstybinio aplinkos monitoringo organizavimo ir vykdymo reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad aplinka nuolat keičiasi, todėl keičiasi ir aplinkos komponentai (jų parametrai), kuriuos privalome fiksuoti, fiksavimo dažnumas ir stebėsenos vietos, todėl privalome greičiau į tai reaguoti (ypač jeigu pakeitimų reikalaus Europos Komisija), t. y. keisti ar papildyti Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų plane numatytas priemones. Visi pakeitimai bus tvirtinami aplinkos ministro įsakymu (ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu), suderinus su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis valstybinį aplinkos monitoringą. Atitinkamai sumažės administracinė našta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nes nereikės svarstyti ir tvirtinti programos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6.
priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatų, įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Numatoma pakeisti:
Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą Nr. 909 „Dėl Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 160 „Dėl Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“.
Įstatymams įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymų įsigaliojimo priims Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymų projektai derinti Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija,
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Valstybinis aplinkos monitoringas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kadangi 2017 m. baigia galioti Valstybinio aplinkos monitoringo (2011–2017 m.) programa ir nuo 2018 m. reikalingas naujas aplinkos monitoringo vykdymo teisinis reglamentavimas, Įstatymų projektuose nurodoma jų įsigaliojimo data – 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, prašome Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus svarstyti skubos tvarka.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, kurį tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis . Šis veiksmų planas pakeistų Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kurią šiuo metu rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą, o tvirtina – Vyriausybė. Siūlomas reguliavimas ginčytinas. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos terminus Seime ir priimtų įstatymų pasirašymo ir įsigaliojimo tvarką, manome, kad įstatymas objektyviai negalės būti priimtas ir įsigalioti iki 2018 m. sausio 1 d. Be to, atsižvelgiant į tai, kad siekiama, jog įstatymo projektas įsigaliotų iki 2018 m. sausio 1 d., turėtų būti paliktas protingas terminas aplinkos ministrui parengti Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, jį suderinti su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis ir patvirtinti. Manytina, kad tai padaryti iki 2018 m. sausio 1 d. aplinkos ministras tiesiog objektyviai negalės. Atsižvelgiant į tai, manome, kad teikiamu projektu nebus pasiektas jo tikslas – baigus galioti Valstybinio aplinkos monitoringo (2011-2017 m.) programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“, nuo 2018 m. sausio 1 d. nebus parengto naujo aplinkos monitoringo vykdymo teisinio reglamentavimo. 2.
2Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena
pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą
“, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad „
Valstybinės aplinkos stebėsenos programą tvirtina Vyriausybė .“ Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 9 punkte yra apibrėžta sąvoka „ aplinkos stebėsena (monitoringas)
“. Atsižvelgiant į tai bei į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, ir siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, manytina, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti kartu keičiamos ir Jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (5, 6 straipsniai, 2 priedas). Departamento direktorius
Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el.p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovi [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MONITORINGO ĮSTATYMO NR. VIII-529 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2018-04-23 Nr. XIIIP-1515(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el.p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovi [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus vedėja Brigita Trepšienė ir vyr. specialistė Aušra Palubinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2017-12-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, kurį tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis . Šis veiksmų planas pakeistų Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kurią šiuo metu rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą, o tvirtina – Vyriausybė. Siūlomas reguliavimas ginčytinas. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos terminus Seime ir priimtų įstatymų pasirašymo ir įsigaliojimo tvarką, manome, kad įstatymas objektyviai negalės būti priimtas ir įsigalioti iki 2018 m. sausio 1 d.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad siekiama, jog įstatymo projektas įsigaliotų iki 2018 m. sausio 1 d., turėtų būti paliktas protingas terminas aplinkos ministrui parengti Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, jį suderinti su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis ir patvirtinti. Manytina, kad tai padaryti iki 2018 m. sausio 1 d. aplinkos ministras tiesiog objektyviai negalės. Atsižvelgiant į tai, manome, kad teikiamu projektu nebus pasiektas jo tikslas – baigus galioti Valstybinio aplinkos monitoringo (2011-2017 m.) programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“, nuo 2018 m. sausio 1 d. nebus parengto naujo aplinkos monitoringo vykdymo teisinio reglamentavimo. Pritarti Siūloma nustatyti naują įstatymo įsigaliojimo datą ir numatyti terminą priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą
“, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad „
Valstybinės aplinkos stebėsenos programą tvirtina Vyriausybė .“ Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 9 punkte yra apibrėžta sąvoka „ aplinkos stebėsena (monitoringas)
“. Atsižvelgiant į tai bei į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, ir siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, manytina, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti kartu keičiamos ir Jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (5, 6 straipsniai, 2 priedas). Pritarti
Kartu su projektu Nr.
XIIIP-1515 svarstomas naujai parengtas Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1818. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas:
Grąžinti Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1515 iniciatoriams patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 1 - susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Aplinkos apsaugos komitetas
Mažeika, pavaduotojas Simonas Gentvilas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos viceministras Dalius Krinickas, ministerijos veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Aušra Palubinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2017-12-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, kurį tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis . Šis veiksmų planas pakeistų Valstybinę aplinkos monitoringo programą, kurią šiuo metu rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą, o tvirtina – Vyriausybė. Siūlomas reguliavimas ginčytinas. Atsižvelgiant į įstatymų leidybos terminus Seime ir priimtų įstatymų pasirašymo ir įsigaliojimo tvarką, manome, kad įstatymas objektyviai negalės būti priimtas ir įsigalioti iki 2018 m. sausio 1 d.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad siekiama, jog įstatymo projektas įsigaliotų iki 2018 m. sausio 1 d., turėtų būti paliktas protingas terminas aplinkos ministrui parengti Valstybinio aplinkos monitoringo veiksmų planą, jį suderinti su valstybinį aplinkos monitoringą vykdančiomis valstybės institucijomis ir patvirtinti. Manytina, kad tai padaryti iki 2018 m. sausio 1 d. aplinkos ministras tiesiog objektyviai negalės. Atsižvelgiant į tai, manome, kad teikiamu projektu nebus pasiektas jo tikslas – baigus galioti Valstybinio aplinkos monitoringo (2011-2017 m.) programai, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2011-2017 metų programos patvirtinimo“, nuo 2018 m. sausio 1 d. nebus parengto naujo aplinkos monitoringo vykdymo teisinio reglamentavimo. Pritarti Siūloma nustatyti naują įstatymo įsigaliojimo datą ir numatyti terminą priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Aplinkos būklei ir pokyčiams stebėti Lietuvos Respublikos jūros rajone atliekama stebėsena pagal Vyriausybės patvirtintą valstybinę aplinkos stebėsenos programą
“, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad „
Valstybinės aplinkos stebėsenos programą tvirtina Vyriausybė .“ Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 9 punkte yra apibrėžta sąvoka „ aplinkos stebėsena (monitoringas)
“. Atsižvelgiant į tai bei į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, ir siekiant įstatymų nuostatų tarpusavio suderinamumo, manytina, kad kartu su teikiamu projektu turėtų būti kartu keičiamos ir Jūros aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos (5, 6 straipsniai, 2 priedas). Pritarti
Kartu su projektu Nr.
XIIIP-1515 svarstomas naujai parengtas Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1818. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Komiteto sprendimas:
Pritarti Aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1515, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2018-04-112 Argumentai: Tikslinga numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. birželio balandžio
Respublikos aplinkos ministras iki
. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1515(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Kęstutis Mažeika Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė