1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 (toliau – Mokėjimų įstatymas) pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 (toliau – Mokėjimo įstaigų įstatymas) pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 (toliau – Elektroninių pinigų įstatymas) pakeitimo įstatymo projektai parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau – Direktyva). Be to, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Mokėjimų įstatymo projektas) siekiama spręsti šiuo metu galiojančio Mokėjimų įstatymo taikymo praktikoje pastebėtus netikslumus. Teikiamų įstatymų projektų tikslai – įgyvendinant Direktyvos nuostatas skatinti mokėjimų rinkos plėtrą ir konkurenciją, skatinti inovacijas mokėjimų srityje ir sustiprinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, padidinti mokėjimų saugumą. Kartu su įstatymų projektais teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai:
teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektas);
įstaigų įstatymo Nr.
IX-1068 2, 18 ir 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas);
įstatymo Nr. IX-2085 (toliau – Bankų įstatymas) 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas;
kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymas) 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas;
unijų įstatymo Nr. I-796 (toliau – Kredito unijų įstatymas) 49, 60, ir
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390 070) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja –Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199 385) vyr. specialistė Agnė Grigaitė, tel. (8 5)
Simonas Krėpšta, tel. (8 5) 2680 142) Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jūratė Butkutė, tel. (8 5) 2680 809. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dabartiniai Mokėjimų įstatymas ir Mokėjimo įstaigų įstatymas įgyvendina 2007 m. patvirtintą Mokėjimo paslaugų direktyvą. Nuostatos, aktualios elektroninių pinigų įstaigoms, įgyvendintos Elektroninių pinigų įstatyme. ● Mokėjimų įstatymas Mokėjimų įstatyme nustatytas mokėjimo paslaugų sąrašas, apimantis lėšų pervedimą, paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti arba išimti iš mokėjimo sąskaitos, visas su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusias operacijas, mokėjimo priemonių išdavimą arba priėmimą, pinigų perlaidas.
Šias paslaugas turi teisę teikti Įstatyme apibrėžti mokėjimo paslaugų teikėjai (toliau – MPT): kredito įstaigos, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucijos, ir valstybės, savivaldybės institucijos, kai jos veikia ne kaip valstybės valdžios institucijos. Įstatymas netaikomas operacijoms grynaisiais pinigais tiesiogiai iš mokėtojo gavėjui be tarpininkų, grynųjų pinigų rinkimui, užsiimant labdara arba vykdant veiklą, kuria nesiekiama pelno, pinigų keitimo veiklai, čekių, vekselių mokėjimo operacijoms, paslaugoms pagal priemones, kurias galima naudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti tik jų išleidėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle ar tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti. Įstatyme reglamentuojamos mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos ir informavimo apie jas reikalavimai. Išskiriamos vienkartinio mokėjimo ir bendrosios sutartys detalizuojant mokėtojui ir gavėjui teikiamos informacijos turinį, pobūdį, informavimo dažnumą ir informacijos pateikimo būdus. Apie bendrosios sutarties pakeitimus MPT privalo informuoti mokėjimo paslaugų vartotoją ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki pakeitimų įsigaliojimo datos. Nustatomi atvejai, kuomet MPT draudžiama iš savo mokėjimo paslaugų vartotojų imti komisinį atlyginimą, pavyzdžiui, už informacijos pateikimą pagal kai kurias įstatymo projekto nuostatas, už taisomąsias ir prevencines priemones.
Įstatymu taip pat draudžiama gavėjui reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą. Įstatyme reglamentuojamos MPT ir mokėjimo paslaugų vartotojų teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo priemonių išdavimu, mokėjimo nurodymų vykdymu, nurodyta MPT atsakomybė dėl netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų mokėjimo operacijų, dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų. Įstatyme reglamentuojami mokėjimo operacijų įvykdymo terminai – gavėjas turi gauti mokėjimo operacijos sumą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jeigu mokėjimo operacija atliekama Europos Sąjungoje (toliau – ES). Tačiau kai mokėjimo operacijos atliekamos Lietuvos Respublikoje, lėšas gavėjas turėtų gauti tą pačią darbo dieną (jeigu mokėjimo nurodymas buvo pateiktas iki 12 valandos). Perlaidoms grynaisiais pinigais numatytas ilgesnis
MPT. Įstatyme taip pat reglamentuojama atsakomybė už įstatymo pažeidimus.
Numatyta, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo dienos, o kai teisės akto pažeidimas tęstinis arba trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos arba trunkamojo pažeidimo pasibaigimo dienos (analogiški senaties terminai taikomi ir už Mokėjimo įstaigų bei Elektroninių pinigų įstatymų pažeidimus). ● Mokėjimo įstaigų įstatymas Mokėjimo įstaigų įstatymas reglamentuoja mokėjimo įstaigų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką. Siekdamas tapti mokėjimo įstaiga, juridinis asmuo privalo gauti šios įstaigos veiklos licenciją arba mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją. Mokėjimo įstaigoms, turinčioms mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, nėra taikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai. Tačiau mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteikia teisės mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitose ES valstybėse narėse. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją gali gauti juridiniai asmenys, kurių mokėjimo operacijų sumos vidurkis per mėnesį neviršys 3 mln. eurų, o asmenys, atsakingi už mokėjimo įstaigos veiklą, nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus nustatytus nusikaltimus. Mokėjimo įstaigos, turinčios įprastą veiklos licenciją, turi teisę teikti mokėjimo paslaugas ir kitose ES valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse per tarpininką, įsteigusios arba neįsteigusios filialo. Juridinis asmuo, siekdamas gauti mokėjimo įstaigos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalo atitikti Mokėjimo įstaigų įstatyme nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Mokėjimo įstaigos pradinio kapitalo dydis priklauso nuo numatomų teikti mokėjimo paslaugų rūšies ir sudaro nuo 20 iki 125 tūkst. eurų.
Mokėjimo įstaigos nuosavos lėšos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į mokėjimo įstaigos pasirinktą ir priežiūros institucijos patvirtintą vieną iš trijų nuosavų lėšų skaičiavimo būdų. Įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos mokėjimo įstaigos, jų filialai ir tarpininkai, veikiantys tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse, yra įtraukiami į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Teisė pradėti teikti mokėjimo paslaugas įgyjama tik po to, kai tas asmuo įtraukiamas į minėtąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Įstatyme nustatyta, kad mokėjimo įstaigų priežiūros institucija Lietuvoje yra Lietuvos bankas. ● Elektroninių pinigų įstatymas Elektroninių pinigų įstatymas reglamentuoja elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką. Siekdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga, juridinis asmuo privalo gauti šios įstaigos veiklos licenciją arba elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Elektroninių pinigų įstaigai priežiūros institucijos suteikta licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas. Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi atitinkami Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimai. Elektroninių pinigų įstaigoms, turinčioms elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, netaikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai. Tačiau elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteikia teisės elektroninių pinigų įstaigai teikti licencijuojamų paslaugų kitose ES valstybėse narėse.
Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją gali gauti juridiniai asmenys, kurių neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neviršys 900 tūkstančių eurų, o jos vadovai nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus Elektroninių pinigų įstatyme nustatytus nusikaltimus. Elektroninių pinigų įstaiga, turinti ne ribotos veiklos licenciją, turi teisę kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį. Juridinis asmuo, siekdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalo atitikti Elektroninių pinigų įstatyme nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga privalo turėti pradinį kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles nustato priežiūros institucija. Elektroninių pinigų įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos elektroninių pinigų įstaigos, jų filialai, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Įstatyme nustatyta, kad elektroninių pinigų įstaigų priežiūros institucija Lietuvoje yra Lietuvos bankas. ● Finansų įstaigų įstatymas Šiuo metu galiojančiame Finansų įstaigų įstatyme yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams, įskaitant mokėjimo įstaigas ir elektroninių pinigų įstaigas, priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi nustatytas reikalavimas teikti priežiūros institucijai sutarčių su audito įmonėmis kopijas).
Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias finansų įstaigose turi būti du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba. Reikalavimus finansines paslaugas teikiantiems ūkio subjektams nustato specialieji įstatymai, todėl siūloma atitinkamai patikslinti Finansų įstaigų įstatymą, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Mokėjimo paslaugų direktyvą įgyvendinančios naujos nuostatos ● Taikymo ir netaikymo sritis Mokėjimų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Informavimo ir mokėjimo operacijų vykdymo reikalavimai taikomi ne tik mokėjimams ES valiutomis, vykdomiems valstybėse narėse, bet dauguma reikalavimų taikomi ir mokėjimams ne ES valiutomis bei mokėjimams, kai tik vienas MPT (mokėtojo arba gavėjo) yra ES, o kitas – už ES ribų. Mokėjimų įstatymo projekte patikslinama agento išimtis, agentas gali atstovauti tik vieną sandorio šalį – mokėtoją arba gavėją, kitu atveju paslauga nepatenka į įstatymo netaikymo sritį. Riboto tinklo išimtis praplečiama įtraukiant Valstybės reguliuojamas priemones, išleistas socialiniais ar mokesčių tikslais. Paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas ribotame tinkle (t. y. galima atsiskaityti ribotame paslaugų teikėjų tinkle arba įsigyti riboto asortimento prekes) turi informuoti priežiūros instituciją, kai pasiekia 1 mln.
Eur per metus apyvartą, kad priežiūros institucija įsitikintų, jog šie paslaugų teikėjai tenkina išimties kriterijus. Išimčių sąrašas papildomas elektroninių ryšių tinklų teikėjų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, kai mokama už skaitmeninį turinį ar bilietus, labdaros tikslais, ir išlaidos įtraukiamos į sąskaitą. Šioms paslaugoms numatyti vieno mokėjimo (iki
ir paslaugų teikėjai priežiūros institucijai turi pateikti metines audito ataskaitas, įrodančias, kad laikomasi nustatytų apribojimų. Mokėjimo įstaigų įstatymo projekte numatyta, kad į pastarąsias dvi išimtis (riboto tinklo ir elektroninių ryšių teikėjų) patenkantys paslaugų teikėjai ir jų veiklos aprašymas įtraukiami į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą ir apie tai pranešama Europos bankininkystės institucijai. ● Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos teikimo paslauga Mokėjimų įstatymo projekte numatytos dvi naujos paslaugos – mokėjimo inicijavimo paslauga ir sąskaitos informacijos paslauga. Tai paslaugos, kai mokėjimo paslaugų vartotojas, pasitelkdamas šių paslaugų teikėjus, inicijuoja mokėjimo nurodymą iš sąskaitos atidarytos kitame MPT arba gauna informaciją apie savo mokėjimo sąskaitą(-as), atidarytą(-as) kitoje ar keliose įstaigose. Atitinkamai Mokėjimų įstatymas ir Mokėjimo įstaigų įstatymas papildomi reglamentuojant šią veiklą. Pirmiausia, nustatomi prudenciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, kad gautų leidimą teikti šias paslaugas. Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjai ir sąskaitos informacijos paslaugos teikėjai turi gauti atitinkamas veiklos licencijas. Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjams, kurie teikia tik šią paslaugą, taikomi mažesni reikalavimai, lyginant su kitomis mokėjimo įstaigomis.
Šias paslaugas taip pat turi teisę teikti kredito įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos. Taip pat nustatomos šių paslaugų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir saugumą:
teikėjai gali prieiti prie mokėjimo sąskaitos duomenų tik gavę kliento sutikimą ir naudoti kliento duomenis tik tiek, kiek reikia paslaugai suteikti.
suteikti prieigą prie savo klientų sąskaitų net jei jie nėra užmezgę sutartinių santykių su mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų teikėjais.
sąskaitą tvarkančio mokėjimo paslaugų teikėjo klientams suteiktoms autentiškumo patvirtinimo priemonėmis.
kuriai taikomi reikalavimai bus apibrėžti Europos Komisijos reguliaciniuose techniniuose standartuose. Šios paslaugos reikalauja didelio techninio pasiruošimo, vien tik Europos Komisijos patvirtintų reguliacinių techninių standartų nepakaks – dėl atvirojo ryšio sąsajos gali būti reikalingos detalesnės techninės specifikacijos. Tuo užsiima keletas privačių europinių iniciatyvų.
Priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti privalomus atvirojo ryšio sąsajos techninius ir veiklos reikalavimus, jei to reikia siekiant užtikrinti saugų ir patikimą atvirojo ryšio sąsajų veikimą, jų prieinamumą mokėjimo inicijavimo paslaugos ir sąskaitos informacijos paslaugos teikėjams bei paskatinti konkurenciją mokėjimų rinkoje. ● Teisė naudotis kredito įstaigų paslaugomis, reikalavimai mokėjimo sistemas valdantiems subjektams Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtinama mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų teisė naudotis kredito įstaigų paslaugomis – teisė atsidaryti mokėjimo sąskaitą ir teisė naudotis tiesioginio mokėjimo sistemos dalyvio paslaugomis. Šios paslaugos turi būti teikiamos laikantis objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Mokėjimų įstatymo projekte taip pat numatyta, kad mokėjimo sistemas valdantys subjektai iki mokėjimo sistemos veiklos taisyklių ar jų pakeitimo įsigaliojimo datos turi gauti priežiūros institucijos nuomonę dėl taisyklių atitikimo nustatytiems objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo reikalavimams. Numatytas 20 darbo dienų terminas priežiūros institucijai pateikti savo nuomonę mokėjimo sistemą valdančiam subjektui dėl minėtų reikalavimų atitikimo. Jeigu pateiktos informacijos nepakanka pateikti nuomonei, priežiūros institucija gali paprašyti papildomų dokumentų ir (arba) informacijos.
Nuomonė gali būti pateikiama tik turint visą reikalingą informaciją, dėl to po atitinkamo prašymo gavus papildomus dokumentus ir (arba) informaciją arba jei juos pateikia pats mokėjimo sistemą valdantis subjektas, priežiūros institucijos nuomonės pateikimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pateiktų dokumentų ir (arba) informacijos gavimo dienos. ● MPT pareigos, operacijų vykdymas, informavimo reikalavimai Mokėjimų įstatymo projekte nustatomas trumpesnis – 6 mėn. – laikotarpis, kuriam praėjus, už bendrosios sutarties nutraukimą nemokamas komisinis mokestis (šiuo metu galioja 12 mėn. laikotarpis). Įstatymo projekte taip pat siūloma pasinaudoti Direktyvos nacionaline opcija dėl geresnių sutarties nutraukimo sąlygų nustatymo. Prieiga prie istorinių sąskaitos išrašų galima tik esant MPT klientu, o sąskaitos išrašų informacija gali būti svarbi įvairiose situacijose ir po sąskaitos uždarymo, pvz., siekiant įrodyti buvusį mokėjimą, panaudojant ją asmens kreditingumo įvertinimui. Taigi Įstatymo projekte nustatoma mokėjimo paslaugų vartotojų teisė, nutraukiant bendrąją sutartį, nemokamai gauti paskutinių 36 mėn. sąskaitos išrašą. Vartotojui tenkanti patirtų nuostolių dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės maksimali suma sumažinama iki 50 Eur (nuo 150 Eur). Klientui netenka nuostoliai, kai jis negalėjo pastebėti mokėjimo priemonės praradimo. Taip pat nurodoma, kad MPT grąžina neautorizuotos operacijos sumą nedelsiant (ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos), nebent įtariamas kliento sukčiavimas, apie tai turi būti informuojama priežiūros institucija. Abiejose aukščiau pateiktose pastraipose aprašyti pakeitimai taip pat prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2.12.5 priemonės „Finansinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemos peržiūra ir tobulinimas” tikslų pasiekimo. Mokėjimų įstatymo projekte pasinaudota nacionaline opcija dėl trumpesnio nacionalinių mokėjimų eurais vykdymo termino nustatymo ir nustatoma, kad nacionalinių mokėjimų atveju negalioja nuostata dėl papildomos mokėjimo nurodymo įvykdymo dienos, kai jis inicijuotas popierine forma. Pagal dabartinį reguliavimą, pinigų perlaidos grynaisiais pinigais galėtų būti vykdomos 2 dienas (prie numatytos vienos dienos mokėjimo operacijoms įvykdyti galima pridėti papildomą dieną, kai jos inicijuotos popierine forma). Atsižvelgiant į įmokų grynaisiais pinigais paslaugos specifiką, manytina, kad nėra tikslinga nustatyti reikalavimą nacionalines pinigų perlaidas, kaip ir kredito pervedimus, įvykdyti tą pačią darbo dieną. Visgi Direktyvoje numatytas termino pailginimas, kai mokėjimas inicijuotas popierine forma, yra orientuotas būtent į popierinių dokumentų apdorojimą. Įmokų popierine forma apdorojimas yra palengvintas – paprastai sąskaita turi brūkšninį kodą, kurį nuskenavus mokėjimo duomenys iš karto įkeliami į sistemą, skyriuje pateikti mokėjimo nurodymai taip pat yra iš karto įvedami į banko sistemą. Taigi papildoma diena įvykdyti popierine forma pateiktus mokėjimo nurodymus nėra tikslinga. Vadovaujantis Direktyva, Mokėjimų įstatymo projekte patikslintos MPT pareigos, kai mokėjimas įvykdomas pagal mokėtojo nurodytą neteisingą unikalų identifikatorių – mokėtojo MPT turi dėti pastangas atgauti mokėjimo lėšas, o gavėjo MPT turi bendradarbiauti ir perduoti mokėtojo MPT lėšoms atgauti reikiamą informaciją.
Neatgavus lėšų, mokėtojo MPT mokėtojui pateikia turimą aktualią informaciją, reikalingą imtis teisinių priemonių. Įstatymo projekte nustatomi reikalavimai dėl iš anksto nežinomos mokėjimo sumos rezervavimo – rezervuojant lėšas sąskaitoje turi būti gautas kliento sutikimas dėl konkrečios sumos ir rezervavimas turi būti panaikintas nedelsiant gavus informaciją apie konkrečią mokėjimo sumą. Įstatymo projekte nurodytos MPT pareigos, kai mokėjimo operacija įvykdyta pavėluotai, iki šiol buvo nurodomos pareigos tik dėl neįvykdytų ir netinkamai įvykdytų mokėjimo operacijų. ● Saugumo reikalavimai Mokėjimų įstatymo projekte nustatoma, kad turi būti naudojamas saugesnis autentiškumo patvirtinimas (strong customer authentication), kai prie sąskaitos prisijungiama nuotoliniu būdu, inicijuojama elektroninė mokėjimo operacija arba nuotoliniu būdu atliekami kiti veiksmai (kurie gali būti susiję su sukčiavimų rizika). Taip pat reikalaujama, kad saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra užtikrintų mokėjimo operacijos dinamišką susiejimą su operacijos suma ir gavėju, kai inicijuojama nuotolinė mokėjimo operacija. ● Operacinės ir saugumo rizikos ir incidentai, sukčiavimų statistika Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtinama MPT pareiga nustatyti rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus, kasmet įvertinti šių priemonių tinkamumą ir apie tai informuoti priežiūros instituciją. Detalesnės rekomendacijos dėl saugumo užtikrinimo, operacinės ir saugumo rizikos valdymo bus nustatyti Europos bankininkystės institucijos gairėse.
MPT turės pareigą nedelsiant informuoti priežiūros instituciją apie didelius operacinius ar saugumo incidentus, o taip pat ir klientus, jei dėl incidento jie patyrė arba gali patirti finansinių nuostolių. MPT taip pat turės periodiškai teikti sukčiavimų statistiką (patirtų nuostolių sumą pagal skirtingas mokėjimo priemones) priežiūros institucijai. ● Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų licencijavimas ir prudenciniai reikalavimai Mokėjimo įstaigų įstatymo projektu nekeičiamos licencijų mokėjimo įstaigoms išdavimo esminės sąlygos, tačiau licencijai gauti jos privalės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su saugumo incidentais, prieiga prie neskelbtinų mokėjimo duomenų, veiklos tęstinumo tvarka, saugumo politika, bent dalį veiklos vykdyti Lietuvos Respublikoje. Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas siūlančioms mokėjimo įstaigoms tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, Įstatymo projektu reikalaujama, kad jos turėtų profesinės civilinės atsakomybės draudimą, garantiją arba laidavimą. Įstatymo projektu, įgyvendinant Direktyvos nuostatas, mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo sudėtis ir nuosavo kapitalo skaičiavimas maksimaliai priartinti prie bankams taikomų kapitalo reikalavimų pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą turės sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. 1 lygio kapitalo, o 2 lygio kapitalas turės būti ne didesnis nei vienas trečdalis
teisiniu reguliavimo sukeliamos naštos verslui dydis mokėjimo įstaigoms: stebėtojų taryba ir valdyba bus neprivaloma.
Tik mokėjimo įstaigoje, kuri yra akcinė bendrovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba. Mokėjimo įstaiga vidaus audito, jei jis yra privalomas, funkcijas galės perduoti kitiems asmenims. Taip pat Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Elektroninių pinigų įstatymo projektas) įgyvendinamos Direktyvos nuostatos, kurios privalo būti taikomos mutatis mutandis elektroninių pinigų įstaigoms. ● MPT gaunamų skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarka Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva nustato pareigą mokėjimo paslaugų teikėjams ir elektroninių pinigų leidėjams nagrinėti klientų skundus ir, atitinkamai, terminus, per kuriuos skundai turi būti išnagrinėti, Mokėjimų įstatymo, Mokėjimo įstaigų įstatymo ir Elektroninių pinigų įstatymo projektuose nustatoma, kad privaloma nagrinėti klientų skundus (prašymus) (toliau – skundas) dėl jų teikiamų paslaugų, priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyvis privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir pateikti išsamų motyvuotą dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvarią laikmeną, jeigu taip susitarė finansų rinkos dalyvis ir klientas, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių finansų rinkos dalyvis negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo gavimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų. Finansų rinkos dalyviai klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.
Siekiant harmonizuoti skundų nagrinėjimo procedūras mokėjimo, elektroninių pinigų leidimo ir kitų finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu, bei užtikrinti vienodas finansinių paslaugų naudotojų teises skirtinguose sektoriuose, analogiškai keičiamos Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo ir Kredito unijų įstatymo nuostatos. Šiais pakeitimais stiprinama vartotojų apsauga, kaip numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“
ir tobulinimas”. ● Poveikio priemonės Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti veiksmingą pagal Direktyvą priimtų nacionalinės teisės nuostatų vykdymą užtikrinant, kad prireikus bus skiriamos atitinkamos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, Mokėjimų įstatymo projekte, Mokėjimo įstaigų įstatymo projekte ir Elektroninių pinigų įstatymo projekte nustatomi nauji piniginių baudų dydžiai, taip pat nustatoma nauja piniginių baudų apskaičiavimo bazė juridiniams asmenims (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), o fiziniams asmenims – fiksuotas iki 50 000 eurų dydis. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą.
Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos didesnės baudos (iki 10 proc. nuo bendrųjų pajamų), nei veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.). Tokia papildoma galimybė taip pat leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Baudų dydžiai keičiami atsižvelgiant į paraleliai pradėtą horizontalią Lietuvos banko priežiūrinių pareigų peržiūrą, siekiant suvienodinti ir konsoliduoti priežiūrines procedūras ir poveikio priemones visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu bei įtvirtinti vienodą baudų dydžio apskaičiavimo tvarką.
Taip pat siūloma nustatyti priežiūros institucijos teisę uždrausti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms disponuoti lėšomis, turimomis ne tik kredito įstaigose, bet ir kitose mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, kad būtų išvengta galimybės apeiti minėtos poveikio priemonės taikymo tikslus, lėšas perkeliant ir jomis naudojantis kitose nei kredito įstaigose. Siekiant, kad vienodos taisyklės būtų taikomos visiems rinkos dalyviams, analogiškai tikslinamos ir Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo bei Kredito unijų įstatymo nuostatos. Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstatymų projektuose išplečiamas subjektų, kuriems taikomos poveikio priemonės, ratas. Mokėjimo paslaugas gal teikti tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą, jie privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi šia veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Todėl siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti tokių asmenų patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones. Kitos mokėjimų rinkos vystymąsi skatinančios nuostatos, nenumatytos Direktyvoje ● Mokėjimo sąskaitos ir kitų MPT teikiamų paslaugų siejimo draudimas Šiuo metu bankai, teikdami finansines paslaugas, iš savo klientų taip pat reikalauja atsidaryti mokėjimo sąskaitą, t. y. taiko mokėjimo sąskaitos ir kitos savo teikiamos finansinės paslaugos siejimą. Tokia praktika pastebima teikiant kredito paslaugas, indėlių priėmimo paslaugas ir investavimo paslaugas.
Šių paslaugų teikimas įprastai susijęs su lėšų pervedimais – pvz., indėlio įmokėjimas ir išmokėjimas, kredito grąžinimo įmokų mokėjimas, su investicinių produktų pirkimu ir pardavimu susiję mokėjimai. Reikalavimas turėti mokėjimo sąskaitą tame banke vartotojams lemia papildomas išlaidas – jie turi mokėti periodinį sąskaitos aptarnavimo mokestį. Klientai galėtų išvengti papildomos mokėjimo sąskaitos minėtiems mokėjimams naudodami savo mokėjimo sąskaitą kitame banke. Galimybę pasinaudoti sąskaita kitame MPT užtikrina jau įgyvendinti SEPA standartai ir taikoma mokėjimo krepšelių kainodara. Visgi, pagal rinkos praktiką klientai neturi galimybės atsisakyti papildomos mokėjimo sąskaitos, o kol kas siejimas draudžiamas tik su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų atvejais ir tik nuo 2017 m. liepos 1 d. sudaromoms sutartims, t. y. kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo metu esančios priemonės yra nepakankamos užtikrinti mokėjimo paslaugų vartotojo teisę laisvai pasirinkti mokėjimo paslaugų teikėją, neapsaugo nuo kitų perkamų paslaugų pabrangimo dėl reikalavimo turėti ir mokėjimo sąskaitą toje pačioje įstaigoje. Pastebima, kad ši problema ypač aktuali gyventojams sudarant terminuotųjų indėlių sutartis, dėl to siūloma uždrausti mokėjimo sąskaitos ir terminuotųjų indėlių siejimą. Taip pat siūloma uždrausti sieti laidavimo ir garantijos, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių mokėjimo paslaugų teikėjui vykdymą, siejimą su mokėjimo sąskaita. Siekiant užtikrinti mokėjimo paslaugų teikėjų galimybes administruoti šias finansines paslaugas ir su jomis susijusius lėšų pervedimus, numatoma mokėjimo paslaugų teikėjų teisė reikalauti atidaryti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą, kuri būtų naudojama tik teikiamos paslaugos administravimui.
Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai kitomis valiutomis nėra plačiai naudojami ir kainuoja brangiau, siūloma nustatyti siejimo draudimą tik mokėjimo sąskaitų, atidarytų eurais, atžvilgiu. Kadangi siejimo klausimas aktualus ne tik naujai sudaromoms sutartims, taip pat numatoma, kad vartotojai turi teisę nutraukti su minėtomis paslaugomis susietos mokėjimo sąskaitos sutartį, kuri buvo sudaryta iki siejimo draudimo įsigaliojimo. Tuo tarpu, mokėjimo sąskaitos ir kitų paslaugų grupavimas, kai parduodamas paslaugų paketas, tačiau jas galima įsigyti ir atskirai, yra leidžiamas. Tokiu atveju MPT turi nurodyti kiekvienos paslaugos, įeinančios į paketą, kainą, jeigu jos būtų perkamos atskirai. Šių reikalavimų įgyvendinimui numatytas vienerių metų įgyvendinimo terminas. ● Nuo išieškojimo apsaugotų lėšų naudojimas Priverstinio lėšų išieškojimo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodeksas, atitinkamai Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos mokėjimams vykdomiems pagal išieškojimo nurodymus. Teisės aktuose taip pat yra numatyta, kad kai kuriais atvejais tam tikra lėšų suma yra apsaugota nuo priverstinio lėšų išieškojimo, kad būtų užtikrintos minimalios lėšos reikalingos pragyvenimui. Praktikoje pastebima atvejų, kad MPT asmenims, kuriems taikomas piniginių lėšų apribojimas, nustato papildomus (nenustatytus atitinkamų institucijų pateiktuose lėšų naudojimo apribojimo nurodymuose) apribojimus naudotis nuo išieškojimo apsaugotų lėšų suma, pvz., nustatant, kad lėšas galima naudoti tik atliekant operacijas bankomatuose ar MPT skyriuose.
Siekiant mokėtojo galimybių naudotis lėšomis neapriboti daugiau nei nurodyta lėšų išieškojimo nurodymuose, Mokėjimų įstatyme numatomas reikalavimas per 12 mėn. nuo įstatymo įsigaliojimo užtikrinti, kad nuo išieškojimo apsaugotomis lėšomis vartotojas galėtų disponuoti naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis. Ši nuostata taip pat padės užtikrinti didesnį pasitikėjimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Pakeitimas yra finansinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemos peržiūros ir tobulinimo iniciatyvų sudedamoji dalis pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2.12.5 priemonę. Dėl reguliacinės naštos ir teisinio neapibrėžtumo mažinimo finansų rinkos dalyviams Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant mokėjimo įstaigas ir elektroninių pinigų įstaigas, tenkančią perteklinių reikalavimų naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai. Manytina, kad sektoriniuose įstatymuose įtvirtinti reikalavimai dėl audito ataskaitų teikimo numatytais atvejais yra pakankami, o sutarties dėl audito ataskaitos rengimo pateikimas priežiūros institucijai papildomos vertės priežiūros tikslais nesuteikia. Taip pat siekiant sumažinti ūkio subjektams tenkančią naštą, siūloma atsisakyti Finansų įstaigų įstatymo
įstaigose turi būti du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba.
Nei stebėtojų taryba, nei valdyba nėra atskaitinga priežiūros institucijai ir iš esmės nesukuria pridėtinės vertės prižiūrint finansų įstaigos veiklą, kadangi priežiūros institucija remiasi ne kolegialaus organo išvadomis, o teikiamomis finansų įstaigos ataskaitomis, planiniais inspektavimais, finansų įstaigos klientų skundais dėl teisės aktų pažeidimo, pateiktomis audito išvadomis dėl finansinių ataskaitų ir finansinės įmonės būklės. Pakeitimai neužkerta kelio akcininkams steigti kolegialius organus, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu. Atitinkamai siūloma atlikti ir kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus, atsisakant nuostatų, susijusių su deklaravimu, kad asmuo teikia finansines paslaugas, ir susiejant šias nuostatas su faktiškai vykdomu finansinių paslaugų teikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ribotos veiklos licenciją turinčios įstaigos atlieka mažiau svarbų vaidmenį rinkoje, jų vadovams paprastinami tinkamumo reikalavimai (atsisakoma griežtesnių bankų vadovams keliamų reikalavimų taikymo mutatis mutandis ir nustatomas atskiras baigtinis reikalavimų sąrašas). Dėl mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms taikomų įmokų finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti Įgyvendinus Direktyvą ir mokėjimo įstaigoms bei elektroninių pinigų įstaigoms pradėjus teikti naujas licencines mokėjimo paslaugas – mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos– būtina pakeisti mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms, teikiančioms šias paslaugas, įmokų bazę priežiūros išlaidoms padengti, kadangi šiuo metu taikoma įmokų bazė (mokėjimo paslaugų metinė apyvarta) nėra tinkama, nes teikiant šias naujas paslaugas nėra priimamos klientų lėšos ir nėra atliekamos mokėjimo operacijos. Tokiu būdu Lietuvos banko įstatymo Nr.
I-678 1 priedo pakeitimo įstatymu mokėjimo įstaigoms įmokų baze priežiūros išlaidoms padengti siūloma nustatyti su mokėjimo paslaugų teikimu susijusias pajamas, atitinkamai elektroninių pinigų įstaigoms – su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias pajamas. Dėl poveikio priemonių taikymo senaties termino Mokėjimų, Mokėjimo įstaigų ir Elektroninių pinigų įstatymuose nustatytas poveikio priemonės skyrimo senaties terminas (3 metai) praktikoje vertintinas kaip nepakankamas, atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus. Dėl šios priežasties projektuose siūloma nustatyti ilgesnį poveikio priemonės skyrimo senaties terminą. Projekte siūloma numatyti, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos, o priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo, senaties terminas nutraukiamas, tačiau bet kokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Be to, ilgesni senaties terminai yra derinami su senaties terminais, kurie Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti finansų rinkos priežiūrą atliekančioms institucijomis veikiančioms supranacionaliniu lygiu ir taikančioms sankcijas už ES teisės aktų pažeidimus (pvz., bankų ir sandorių duomenų saugyklų veiklos srityse). 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Tikimasi, kad naujasis reglamentavimas padidins MPT konkurenciją, paskatins nebankinio sektoriaus MPT plėtrą ir išplės mokėjimo būdų pasirinkimą mokėtojams ir gavėjams, pavyzdžiui, elektroninės prekybos atstovams. Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjai galės pasiūlyti inovatyvių ir patrauklių būdų mokėjimams inicijuoti, pavyzdžiui, naudojantis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose, o mokėtojams nereiks iš anksto rūpintis lėšų pateikimu šiems MPT. Naujasis reglamentavimas užtikrina didesnį mokėjimų vykdymo saugumą ir didesnę vartotojų apsaugą, tai paskatintų mokėjimo paslaugų vartotojus labiau pasitikėti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms sumažinama dalis veiklos organizavimo reikalavimų
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Žr. 5 punktą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektus, Lietuvos bankas iki atitinkamų įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Mokėjimo sąskaita, mokėjimo paslaugos, mokėjimo paslaugų teikėjas, mokėjimo paslaugų vartotojas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Netaikoma.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 2 dalyje aptariama sąvoka „elektroninių pinigų įstaiga“, kurios pabaigoje skliausteliuose pateikiama sąvoka „licencija“. Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, siūlytina sąvoką „licencija“ dėstyti atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. 2. Kadangi daugelyje keičiamo įstatymo straipsnių terminai skaičiuojami darbo arba kalendorinėmis dienomis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio
įstatymo 14 straipsnio 6 daliai, 40 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 4 daliai, 41 straipsnio 7 daliai, projekto 2 straipsnio 15 daliai. 3. Kadangi daugelyje keičiamo įstatymo straipsnių terminai rašomi skaičiais, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje esantį terminą „dviejų mėnesių“ rašyti „2 mėnesių“. 4. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje patikslinti kaip ir per kiek laiko priežiūros institucija pateikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei informuoja Europos bankininkystės instituciją. 5. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad prie elektroninių pinigų įstaigos vadovų yra priskiriamas jos ,,administracijos vadovas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas elektroninių pinigų įstaigų teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė.
Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas, o ne bendrovės administracijos vadovas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Tuo atveju, jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3, 5 ir 7 dalyse bei 35 straipsnio 5 dalyje siūlomą vartoti sąvoką ,,administracijos vadovas“. 6. Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio dalyje yra numatyta, jog „asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje formuluotėje „teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)“ esantis žodis „profesinį“ brauktinas. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai. 7.
įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog „elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovu negali būti asmuo <...>“, kuris „<...> yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog po žodžių „baudžiamųjų nusižengimų“ turėtų būti įrašytas žodis „padarymo“. Be to, konstatuotina, jog cituojama nuostata įtvirtinamas 5 metų terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą (past.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis nusižengimas yra švelniausia nusikalstamos veikos rūšis, jos sukeliami teisiniai ribojimai negali būti griežtesni nei tyčinių nusikaltimų (pavyzdžiui, nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo).
Dėl tos priežasties teigtina, jog teises ribojantis terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą neturėtų būti ilgesnis nei 3 metai. Atsižvelgiant į šią pastabą, proporcingai trumpintinas ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas 5 metų terminas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į šią pastabą, taip pat proporcingai trumpintinas ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio
administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos <...>“. Svarstytina, ar jis turėtų būti ilgesnis nei Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje nustatytas vienerių metų administracinių nusižengimų pakartotinumo terminas. 8. Siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „sąrašą“ įrašyti formuluotę „viešąjį elektroninių pinigų įstaigų“. 9. Siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje po žodžio „kapitalas“ įrašyti formuluotę „(atsargos rezervas)“. 10.
asmenis, minimus keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, turi teisę pasitelkti priežiūros institucija. 11. Keičiamo įstatymo 40 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nuo kokios datos šis terminas bus skaičiuojamas. 12. Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras ir laiką, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punkte siūloma nustatyti, kad prie elektroninių pinigų įstaigos vadovų yra priskiriamas jos ,,administracijos vadovas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas elektroninių pinigų įstaigų teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas, o ne bendrovės administracijos vadovas. Finansų įstaigų įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ,,finansų įstaigų administracijoje, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys finansinių paslaugų teikimą nenustato ko kita, turi būti du asmenys – vadovas ir jo pavaduotojas (toliau – administracijos vadovai)“. Atsižvelgiant į tai, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurį konkrečiai elektroninių pinigų įstaigos vadovą – administracijos vadovą ar jo pavaduotoją apimtų projekte vartojama sąvoka ,,administracijos vadovas“. Be to, neaišku, ar elektroninių pinigų įstaigos administracijos vadovas būtų suprantamas kaip vienasmenis elektroninių pinigų įstaigos (bendrovės) valdymo organas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus.
Tuo atveju, jeigu būtų pritarta šiai pastabai, svarstytina, ar, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nereikėtų atitinkamai patikslinti ir projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3, 5 ir 7 dalių bei 35 straipsnio 5 dalies nuostatų. 2. Atkreipiame dėmesį į tai, jog Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 2, 9, 12, 14, 18, 19, 22, 26, 27, 29, 30, 32, 35, 36, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo, 28 ir 31 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1906), kurio nuostatos nėra suderintos su vertinamo įstatymo projekto nuostatomis ir turėtų įsigalioti 2018-05-01, todėl gali susidaryti situacija, jog priimtas įstatymas, kuris turėtų įsigalioti 2018-08-01, turės būti keičiamas iki jam įsigaliojant. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-03-28
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-2222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – keičiamo įstatymo) 2 straipsnio 2 dalyje aptariama sąvoka
„elektroninių pinigų įstaiga“, kurios pabaigoje skliausteliuose pateikiama
sąvoka „licencija“. Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, siūlytina sąvoką
„licencija“ dėstyti atskira keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi. Nepritarti
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiant elektroninių pinigų įstaigos sąvoką pateikiama ne licencijos sąvoka, bet įvedamas trumpinys (trumpinus naudojamas Projekte, kai kalbama apie ribotą ir neribotos elektroninių pinigų įstaigos licencijų rūšis drauge). Atsižvelgiant į tai, nėra poreikio įvesti naujos sąvokos „.licencija“. Be to, elektroninių pinigų įstaigos sąvoka suderinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Kadangi daugelyje keičiamo įstatymo straipsnių terminai skaičiuojami darbo arba kalendorinėmis dienomis, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje vartojamą terminą „30 dienų“. Analogiška pastaba taikytina keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 daliai, 40 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 4 daliai, 41 straipsnio 7 daliai, projekto 2 straipsnio 15 daliai. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme apibūdinant skaičiuojamus terminus kalendorinėmis dienomis formuluotė „kalendorinės dienos“ nevartojama, nėra poreikio tikslinti projekto šiuo aspektu. Įvertinus pateiktą pastabą bei siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklaus sąvokų naudojimo visame projekto tekste, siūlytina patikslinti ir keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą nurodant, kad jame nurodytas terminas skaičiuojamas darbo dienomis. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba
juridinių asmenų, kurie nėra elektroninių pinigų turėtojai, lėšų. Jeigu gavus lėšas kitos darbo dienos darbo pabaigoje jas vis dar turi elektroninių pinigų įstaiga, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės kredito įstaigoje, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Elektroninių pinigų įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama iš elektroninių pinigų turėtojų gautas lėšas, privalo imtis priemonių, užtikrinančių elektroninių pinigų turėtojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki.
Elektroninių pinigų turėtojų lėšos, perduotos elektroninių pinigų įstaigai, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal elektroninių pinigų įstaigos skolas;“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
terminai rašomi skaičiais, siūlytina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje esantį terminą „dviejų mėnesių“ rašyti „2 mėnesių“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą,
per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša elektroninių pinigų įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne ilgesnį kaip dviejų 2 mėnesių terminą, per kurį elektroninių pinigų įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2195
įstatymo 15 straipsnio 9 dalyje patikslinti kaip ir per kiek laiko priežiūros institucija pateikia informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei informuoja Europos bankininkystės instituciją. Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad, pagal CK 2.79 straipsnio 4 dalį, Juridinių asmenų registro nuostatai nustato, kokia tvarka (per kiek laiko ir kaip) priežiūros institucija privalo pateikti informaciją apie licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą ir panaikinimą Juridinių asmenų registrui, nėra reikalinga to dubliuoti įstatymo projekte, taigi nėra poreikio tikslinti projekto.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijos patvirtinti deleguotieji teisės aktai nustatys, kokia tvarka (įskaitant terminus) turi būti pateikiama informacija Europos bankininkystės institucijai, siūlytina patikslinti atitinkamas keičiamo įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: 1.Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą priežiūros institucija skelbia savo interneto svetainėje ir pateikia šią informaciją Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, įskaitant licencijos galiojimo panaikinimo ar sustabdymo priežastis, priežiūros institucija taip pat informuoja Europos bankininkystės instituciją Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366
2.Pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos bankininkystės institucijai Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, nustatyta tvarka.“ 3.Atsižvelgiant į aukščiau padarytus patikslinimus ir siekiant nuoseklumo visame projekto tekste, siūlytina pakeisti ir keičiamo įstatymo 21 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Viešasis elektroninių pinigų įstaigų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos teisės aktuose ir Europos Komisijos priimto deleguotojo priimtų deleguotųjų teisės akto aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse dalyje, nustatyta tvarka.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte siūloma nustatyti, kad prie elektroninių pinigų įstaigos vadovų yra priskiriamas jos ,,administracijos vadovas“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas elektroninių pinigų įstaigų teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė. Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vienasmenis valdymo organas yra bendrovės vadovas, o ne bendrovės administracijos vadovas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Tuo atveju, jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projektu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3, 5 ir 7 dalyse bei 35 straipsnio 5 dalyje siūlomą vartoti sąvoką ,,administracijos vadovas“. Nepritarti Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad finansų įstaigų vadovams priskiriamas ir administracijos vadovas. Atitinkamai, vadovaujantis minėta Finansų įstaigų įstatymo nuostata, kituose finansų rinką reglamentuojančiuose įstatymuose taip pat naudojama administracijos vadovo sąvoka.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Akcinių bendrovių 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta įstatymų kolizijos (konkurencijos) sprendimo taisykle, Akcinių bendrovių įstatymas finansų įstaigoms taikomas tiek, kiek Finansų įstaigų ir kiti finansų įtaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos yra visiškai suderintos su Akcinių bendrovių įstatymu. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1635
dalyje yra numatyta, jog „asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, suteikiantys teisę užsiimti profesine veikla ir (arba) tęsti studijas magistrantūroje“. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje formuluotėje „teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)“ esantis žodis „profesinį“ brauktinas. Analogiška pastaba taikytina ir šio straipsnio 5 daliai. Pritarti
įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, administracijos vadovas, asmuo, atsakingas už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą veiklą, asmuo, atsakingas už mokėjimo paslaugų teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, turi būti įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės studijų krypčių grupės arba verslo ir vadybos studijų krypčių grupės ar ekonomikos krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) ir būti ne mažiau kaip 1 metus per paskutinius 5 metus finansines paslaugas teikiančioje įmonėje dirbęs darbą, tiesiogiai susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba tokiam darbui lygiavertį darbą kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba dirbęs revizoriumi, auditoriumi, auditoriaus padėjėju, teisininku, finansininku (buhalteriu), juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio vadovu. Jeigu elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos licenciją, yra sudaryti kolegialūs organai, šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti bent vienas kolegialaus organo narys.“
ir ją išdėstyti taip: „5.
Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, administracijos vadovas, asmuo, atsakingas už elektroninių pinigų leidimo veiklos valdymą, jei elektroninių pinigų įstaiga leidžia elektroninius pinigus ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 12 straipsnio
teikimą, jei elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, turi būti įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės studijų krypčių grupės arba verslo ir vadybos studijų krypčių grupės ar ekonomikos krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) arba būti ne mažiau kaip 1 metus per paskutinius 5 metus finansines paslaugas teikiančioje įmonėje dirbęs darbą, tiesiogiai susijusį su finansinių paslaugų teikimu, arba tokiam darbui lygiavertį darbą kitose įmonėse, įstaigose ar organizacijose arba dirbęs revizoriumi, auditoriumi, auditoriaus padėjėju, teisininku, finansininku (buhalteriu), juridinio asmens ar jo struktūrinio padalinio vadovu. Jeigu elektroninių pinigų įstaigoje, turinčioje elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, yra sudaryti kolegialūs organai, šiuos reikalavimus taip pat turi atitikti bent vienas kolegialaus organo narys.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, jog „elektroninių pinigų įstaigos, turinčios elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovu negali būti asmuo <...>“, kuris „<...> yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų, įsiteisėjimo“. Atkreiptinas dėmesys, jog po žodžių „baudžiamųjų nusižengimų“ turėtų būti įrašytas žodis „padarymo“. Be to, konstatuotina, jog cituojama nuostata įtvirtinamas 5 metų terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą (past. – kaip alternatyva teistumui, nes už baudžiamąjį nusižengimą teistumas nekyla) yra neproporcingai ilgas, lyginant jį su bendraisiais teistumo už tyčinius nusikaltimus terminais.
Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog „asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai.“ Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamasis nusižengimas yra švelniausia nusikalstamos veikos rūšis, jos sukeliami teisiniai ribojimai negali būti griežtesni nei tyčinių nusikaltimų (pavyzdžiui, nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo). Dėl tos priežasties teigtina, jog teises ribojantis terminas po įsiteisėjusio teismo nuosprendžio už baudžiamojo nusižengimo padarymą neturėtų būti ilgesnis nei 3 metai. Atsižvelgiant į šią pastabą, proporcingai trumpintinas ir keičiamo įstatymo
nuosprendžio įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į šią pastabą, taip pat proporcingai trumpintinas ir keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas 3 metų terminas po „<...> sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos <...>“. Svarstytina, ar jis turėtų būti ilgesnis nei Administracinių nusižengimų kodekso 40 straipsnyje nustatytas vienerių metų administracinių nusižengimų pakartotinumo terminas.
Pritarti iš dalies Argumentai: Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų administracinių ir kitų nusižengimų pobūdį (nurodomi šiurkštūs pažeidimai) nebūtų proporcinga ir teisinga 3 metų terminą keisti į 1 metų terminą. Ilgesnis terminas reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti asmens veiklą po administracinės nuobaudos arba kitos įstatymuose nustatytos poveikio priemonės pritaikymo ir daryti išvadas dėl jo tinkamumo eiti elektroninių pinigų įstaigos ribotos licencijos vadovo pareigas. Pasiūlymas: 1.Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jis yra pripažintas kaltu padaręs, sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už pirmiau nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 5 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;“ 2.
Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir
(arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo
juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 53 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
8Siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas,
siūlytina keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje prieš žodį „sąrašą“ įrašyti formuluotę „viešąjį elektroninių pinigų įstaigų“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Priežiūros institucija apie elektroninių pinigų įstaigos įtraukimą į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą, jos licencijos galiojimo panaikinimą ar sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, elektroninių pinigų įstaigos filialo, veikiančio kitoje valstybėje narėje, ir tarpininko įtraukimą į sąrašą, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigos filialo įtraukimą į sąrašą ir jo licencijos galiojimo panaikinimą, jų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją atnaujina priežiūros institucijos interneto svetainėje esančiame viešajame elektroninių pinigų įstaigų sąraše.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
9Siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas,
siūlytina keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies trečiame sakinyje po žodžio „kapitalas“ įrašyti formuluotę „(atsargos rezervas)“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalas
(atsargos rezervas) sudaromas iš elektroninių pinigų įstaigos akcininkų papildomų įnašų ar atskaitymų iš elektroninių pinigų įstaigos paskirstytinojo pelno. Elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalo (atsargos rezervo) paskirtis – garantuoti elektroninių pinigų įstaigos finansinį stabilumą. Elektroninių pinigų įstaigos atsargos kapitalas (atsargos rezervas) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudojamas elektroninių pinigų įstaigos nuostoliams padengti ar įstatiniam kapitalui padidinti.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nevertėtų patikslinti kokius kitus asmenis, minimus keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje, turi teisę pasitelkti priežiūros institucija. Nepritarti Siūlomas patikslinimas nėra tikslingas, nes konkretūs asmenys kiekvienu atveju gali skirtis dėl atliekamo patikrinimo specifikos ir reikalingų specialių žinių.
Kadangi pasitelkti asmenys kiekvieną kartą atsispindėtų priežiūros institucijos teisės akte dėl patikrinimo atlikimo, papildomas detalizavimas, kaip siūloma pastaboje, nėra reikalingas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
nustatyta, jog padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti nuo kokios datos šis terminas bus skaičiuojamas. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
ir laiką, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Pritarti
2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio
išdėstyti taip: „6.
Elektroninių pinigų įstaigos, turinčios iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos banko išduotą mokėjimo elektroninių pinigų įstaigos licenciją, privalo ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 1 d. lapkričio
ir (arba) informaciją, kuriais patvirtinama, kad jos laikosi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų elektroninių pinigų įstaigos licencijai gauti, išskyrus atvejus, kai minėti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija jau yra pateikti Lietuvos bankui ir nėra pasikeitę.“
2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu iki
nepateikia šio straipsnio 6 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos ir (arba) iki 2018 m. liepos 13 d. 2019 m. vasario 1 d. neužtikrina šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų laikymosi, Lietuvos bankas turi teisę taikyti šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytame Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme nustatytas poveikio priemones.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1506, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams bei išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-03-2813218 Argumentai: Mokėjimo paslaugų direktyvoje (toliau – Direktyva) numatytos Finansinių technologijų srities (fintech) plėtojimui labai svarbios naujos mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugos. Direktyvoje numatyta, kad šias paslaugas teikiančios įstaigos, siekdamos užtikrinti savo įsipareigojimų (pvz., padengti nuostolius dėl neautorizuotų mokėjimų ar dėl neteisėtos prieigos prie sąskaitos) vykdymą, privalo įsigyti profesinės civilinės atsakomybės draudimą ar kitą lygiavertę atsakomybės užtikrinimo garantiją. Mokėjimo įstaigų įstatymo ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektuose ši nuostata perkeliama siauresne prasme nurodant, kad mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, teikianti mokėjimo inicijavimo arba sąskaitos informacijos paslaugą,
„privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba
turėti garantiją arba laidavimą dėl žalos <...> atlyginimo“. Siekiant užtikrinti didesnį atsakomybės užtikrinimo priemonių pasirinkimą ir kartu didesnę konkurenciją tarp šių priemonių teikėjų (draudikų ir kredito įstaigų), siūlome numatyti bendresnį (kaip ir nustato direktyva) nei dabar numatyta minėtų įstatymų projektuose reikalavimą dėl atsakomybės užtikrinimo priemonių. Tai leistų rinkos dalyviams pasirinkti kitas alternatyvias atsakomybės užtikrinimo priemones, jei jų suteikiama apsauga būtų lygiavertė profesiniam civiliniam draudimui ir kartu sumažintų riziką, kad naujų paslaugų teikėjai neras rinkoje įstatymu reikalaujamos atsakomybės užtikrinimo priemonės ir negalės teikti konkurenciją mokėjimų rinkoje skatinančių paslaugų.
Dėl to siūloma pakeisti Mokėjimo įstaigų įstatymo ir Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo projektų nuostatas nurodant, kad mokėjimo įstaiga arba elektroninių pinigų įstaiga, teikianti mokėjimo inicijavimo arba sąskaitos informavimo paslaugą,
„privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba
turėti kitą lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos <...> atlyginimo“. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) dokumentus ir duomenis, kuriais patvirtinama atitiktis Mokėjimo
įstaigų įstatymo 20 straipsnio reikalavimams ir pagrindžiamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba kitos lygiavertės atsakomybės užtikrinimo priemonės, garantijos arba laidavimo sumos dydis, jeigu ketinama teikti mokėjimo inicijavimo ir (arba) sąskaitos informacijos paslaugą;“. Pritarti
finansų komitetas, 2018-03-281372 Argumentai: Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 1. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) prašymą pateikęs juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, neketina vykdyti elektroninių pinigų leidimo veiklos Lietuvos Respublikoje, jo teisinė forma, vadovai, pradinis kapitalas, profesinės civilinės atsakomybės draudimas arba kita atsakomybės užtikrinimo priemonė, garantija arba laidavimas neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;“. Pritarti
finansų komitetas, 2018-03-281432 Argumentai: Mokėjimo įstaigų įstatymo projekto (Nr.
XIIIP-1505) 1 straipsniu keičiamo Mokėjimo įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas reikalavimas juridiniam asmeniui, norinčiam gauti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, pateikti verslo planą, kuriame be kita ko turi būti nurodoma numatoma teikti mokėjimo paslaugų rūšis (rūšys). Tačiau reikalavimo verslo plane nurodyti numatomas teikti elektroninių pinigų leidimo ir (ar) mokėjimo paslaugas nėra numatyta projekto 1 straipsniu keičiamo Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte dėstomose analogiškose nuostatose. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina atitinkamai papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) verslo planą, kuriame nurodomos šio straipsnio 1 dalyje
nustatytos numatomos teikti paslaugos ir pateikiamas pirmųjų finansinių metų biudžeto projektas, kuriuo įrodoma, kad elektroninių pinigų įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;“. 4. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018-03-28284 Argumentai:
Atsižvelgiant į Finansinių ataskaitų audito įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą
„finansinių ataskaitų audito ataskaitos“ sąvoką, siūlytina patikslinti
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ir vietoje sąvokos „auditoriaus ataskaita“ įrašyti „finansinių ataskaitų audito ataskaita“. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Elektroninių pinigų įstaiga, kuriai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotomis finansinėmis ataskaitomis priežiūros institucijai turi pateikti ir auditoriaus finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje turi būti atskleista atskira apskaitos informacija apie elektroninių pinigų leidimo, mokėjimo paslaugų teikimo ir kitos vykdomos veiklos atskyrimo teisingumą ir pastebėjimai dėl elektroninių pinigų įstaigos taikomų vidaus kontrolės procedūrų, užtikrinančių šio įstatymo 25 straipsnyje nustatytų elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų, jeigu elektroninių pinigų įstaiga teikia mokėjimo paslaugas, nesusijusias su elektroninių pinigų leidimu, lėšų apsaugos reikalavimų vykdymą.“
finansų komitetas, 2018-03-2836 Argumentai: Direktyva suteikia teisę priežiūros institucijai už nacionalinių įstatymų, kuriais perkeliama 2015/2366 (ES) direktyvos II, III ir IV skyriai, pažeidimus kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigoms, veikiančioms Lietuvoje, taikyti prevencines priemones. Atsižvelgiant į tai, kad 2015/2366 (ES) direktyvoje numatytos prevencinės priemonės pagal galiojančius teisės aktus ir susiklosčiusią praktiką yra suprantamos kaip poveikio priemonės, įstatymo projekte naudojama prevencinių priemonių sąvoka nėra įprasta, todėl, siekiant vienodo projekto nuostatų supratimo bei efektyvaus jų taikymo praktikoje, siūloma patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 36 straipsnį numatant, kad priežiūros institucija turi teisę kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigoms, veikiančioms Lietuvoje, taikyti ne prevencines, bet poveikio priemones. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų,
veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūra 1.
Kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, kurios leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje ir kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ir pasitelktų tarpininkų priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija, tačiau tai neriboja priežiūros institucijos teisės atlikti jų priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas. 2. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, ar kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas, pasitelktas tarpininkas nesilaiko šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, priežiūros institucija nedelsdama apie tai informuoja kitos valstybės narės priežiūros instituciją, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems arba galimiems pažeidimams pašalinti. 3. Susidarius kritinei situacijai, kai siekiant pašalinti rimtą grėsmę kolektyviniams mokėjimo paslaugų vartotojų ir (ar) elektroninių pinigų turėtojų interesams Lietuvos Respublikoje būtina imtis veiksmų nedelsiant, priežiūros institucija, vykstant priežiūros institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, gali imtis prevencinių priemonių, kol kitos valstybės narės priežiūros institucija imsis reikiamų poveikio priemonių. 4.
tinkamos ir proporcingos jų tikslui apsaugoti nuo rimtos grėsmės kolektyviniams kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų turėtojų ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams Lietuvos Respublikoje, tačiau jos neturi suteikti pranašumo kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų turėtojams ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojams Lietuvos Respublikoje daugiau negu kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų turėtojams ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojams kitose valstybėse narėse. Prevencinės priemonės yra laikinos ir nutraukiamos, kai pašalinamos nustatytos rimtos grėsmės, be kita ko, padedant kitos valstybės narės priežiūros institucijoms ar su jomis bendradarbiaujant arba padedant Europos bankininkystės institucijai ar su ja bendradarbiaujant, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje. 5. Kai įmanoma, atsižvelgdama į susidariusios kritinės situacijos pobūdį, priežiūros institucija iš anksto informuoja apie kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigai numatomas taikyti prevencines priemones arba nedelsdama informuoja apie jau pritaikytas prevencines priemones, kurių imamasi pagal šio straipsnio 3 dalį, ir apie šių priemonių taikymo pagrįstumą kitos valstybės narės ir visų kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijas, Europos Komisiją ir Europos bankininkystės instituciją. 6.3.
priežiūros institucija nesiima veiksmų arba, Lietuvos priežiūros institucijos nuomone, veiksmai yra nepakankami, kad būtų užtikrintas šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų vykdymas, ar, nepaisydama kitos valstybės narės priežiūros institucijos veiksmų, kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri leidžia elektroninius pinigus ir (ar) teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo arba platina ir išperka elektroninius pinigus per pasitelktą fizinį ar juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje, ar kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas ar pasitelktas tarpininkas toliau nevykdo šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija, iš anksto apie tai informavusi kitos valstybės narės priežiūros instituciją, turi teisę taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones. 4. Susidarius kritinei situacijai, kai siekiant pašalinti rimtą grėsmę kolektyviniams elektroninių pinigų turėtojų ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams Lietuvos Respublikoje būtina imtis veiksmų nedelsiant, priežiūros institucija, vykstant priežiūros institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones ir neatsižvelgdama į šio straipsnio 2–3 dalių nuostatas. 5.
straipsnio 4 dalį, turi būti tinkamos ir proporcingos jų tikslui apsaugoti nuo rimtos grėsmės kolektyviniams elektroninių pinigų turėtojų ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams Lietuvos Respublikoje, tačiau jos neturi suteikti pranašumo kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaigos elektroninių pinigų turėtojams ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojams Lietuvos Respublikoje daugiau negu kitos valstybės narės elektroninių pinigų turėtojams ir (ar) mokėjimo paslaugų vartotojams kitose valstybėse narėse. Šios priemonės turi būti laikinos ir nutraukiamos, kai pašalinamos nustatytos rimtos grėsmės, be kita ko, padedant kitos valstybės narės priežiūros institucijoms ar su jomis bendradarbiaujant arba padedant Europos bankininkystės institucijai ar su ja bendradarbiaujant, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje. 6. Apie poveikio priemonių taikymą pagal šio straipsnio 4 dalį priežiūros institucija nedelsdama informuoja kitos valstybės narės ir visų kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijas, Europos Komisiją ir Europos bankininkystės instituciją. 7. Neatidėliotinais atvejais priežiūros institucija turi teisę taikyti poveikio priemones ir neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatas. 8.7. Siekdama stebėti, kaip laikomasi Mokėjimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, taip pat informavimo ir (ar) statistikos tikslais, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, įsteigusi filialą ar teikianti mokėjimo paslaugas per tarpininką Lietuvos Respublikoje, periodiškai teiktų priežiūros institucijai ataskaitas apie Lietuvos Respublikoje filialo ir tarpininko vykdomą mokėjimo paslaugų teikimo veiklą. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos.
Priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos Komisijos priimtą deleguotąjį teisės aktą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustato ataskaitų sudėtį, formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką. 9. 8. Esant Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) Nr. 2015/2366 29 straipsnio 5 dalyje, nustatytoms sąlygoms, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitos valstybės narės elektroninių pinigų įstaiga, kuri, naudodamasi įsisteigimo teise, Lietuvos Respublikoje teikia mokėjimo paslaugas per tarpininką, paskirtų kontaktinį punktą Lietuvos Respublikoje, kad būtų užtikrintas tinkamas ryšių palaikymas, informacijos apie tai, kaip laikomasi Mokėjimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, teikimas bei sudarytos palankesnės sąlygos priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės priežiūros institucijoms vykdyti kitų valstybių narių elektroninių pinigų įstaigų, teikiančių mokėjimo paslaugas per tarpininkus, priežiūrą, taip pat pateikti priežiūros institucijų prašomus dokumentus ir kitą informaciją.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Ąžuolas, K.Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė