1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 (toliau – Mokėjimų įstatymas) pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 (toliau – Mokėjimo įstaigų įstatymas) pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 (toliau – Elektroninių pinigų įstatymas) pakeitimo įstatymo projektai parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau – Direktyva). Be to, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Mokėjimų įstatymo projektas) siekiama spręsti šiuo metu galiojančio Mokėjimų įstatymo taikymo praktikoje pastebėtus netikslumus. Teikiamų įstatymų projektų tikslai – įgyvendinant Direktyvos nuostatas skatinti mokėjimų rinkos plėtrą ir konkurenciją, skatinti inovacijas mokėjimų srityje ir sustiprinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, padidinti mokėjimų saugumą. Kartu su įstatymų projektais teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai:
teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;
banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektas);
įstaigų įstatymo Nr.
IX-1068 2, 18 ir 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas);
įstatymo Nr. IX-2085 (toliau – Bankų įstatymas) 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas;
kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymas) 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas;
unijų įstatymo Nr. I-796 (toliau – Kredito unijų įstatymas) 49, 60, ir
ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390 070) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja –Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199 385) vyr. specialistė Agnė Grigaitė, tel. (8 5)
Simonas Krėpšta, tel. (8 5) 2680 142) Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jūratė Butkutė, tel. (8 5) 2680 809. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Dabartiniai Mokėjimų įstatymas ir Mokėjimo įstaigų įstatymas įgyvendina 2007 m. patvirtintą Mokėjimo paslaugų direktyvą. Nuostatos, aktualios elektroninių pinigų įstaigoms, įgyvendintos Elektroninių pinigų įstatyme. ● Mokėjimų įstatymas Mokėjimų įstatyme nustatytas mokėjimo paslaugų sąrašas, apimantis lėšų pervedimą, paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti arba išimti iš mokėjimo sąskaitos, visas su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusias operacijas, mokėjimo priemonių išdavimą arba priėmimą, pinigų perlaidas.
Šias paslaugas turi teisę teikti Įstatyme apibrėžti mokėjimo paslaugų teikėjai (toliau – MPT): kredito įstaigos, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucijos, ir valstybės, savivaldybės institucijos, kai jos veikia ne kaip valstybės valdžios institucijos. Įstatymas netaikomas operacijoms grynaisiais pinigais tiesiogiai iš mokėtojo gavėjui be tarpininkų, grynųjų pinigų rinkimui, užsiimant labdara arba vykdant veiklą, kuria nesiekiama pelno, pinigų keitimo veiklai, čekių, vekselių mokėjimo operacijoms, paslaugoms pagal priemones, kurias galima naudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti tik jų išleidėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle ar tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti. Įstatyme reglamentuojamos mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos ir informavimo apie jas reikalavimai. Išskiriamos vienkartinio mokėjimo ir bendrosios sutartys detalizuojant mokėtojui ir gavėjui teikiamos informacijos turinį, pobūdį, informavimo dažnumą ir informacijos pateikimo būdus. Apie bendrosios sutarties pakeitimus MPT privalo informuoti mokėjimo paslaugų vartotoją ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki pakeitimų įsigaliojimo datos. Nustatomi atvejai, kuomet MPT draudžiama iš savo mokėjimo paslaugų vartotojų imti komisinį atlyginimą, pavyzdžiui, už informacijos pateikimą pagal kai kurias įstatymo projekto nuostatas, už taisomąsias ir prevencines priemones.
Įstatymu taip pat draudžiama gavėjui reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą. Įstatyme reglamentuojamos MPT ir mokėjimo paslaugų vartotojų teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo priemonių išdavimu, mokėjimo nurodymų vykdymu, nurodyta MPT atsakomybė dėl netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų mokėjimo operacijų, dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų. Įstatyme reglamentuojami mokėjimo operacijų įvykdymo terminai – gavėjas turi gauti mokėjimo operacijos sumą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jeigu mokėjimo operacija atliekama Europos Sąjungoje (toliau – ES). Tačiau kai mokėjimo operacijos atliekamos Lietuvos Respublikoje, lėšas gavėjas turėtų gauti tą pačią darbo dieną (jeigu mokėjimo nurodymas buvo pateiktas iki 12 valandos). Perlaidoms grynaisiais pinigais numatytas ilgesnis
MPT. Įstatyme taip pat reglamentuojama atsakomybė už įstatymo pažeidimus.
Numatyta, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo dienos, o kai teisės akto pažeidimas tęstinis arba trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos arba trunkamojo pažeidimo pasibaigimo dienos (analogiški senaties terminai taikomi ir už Mokėjimo įstaigų bei Elektroninių pinigų įstatymų pažeidimus). ● Mokėjimo įstaigų įstatymas Mokėjimo įstaigų įstatymas reglamentuoja mokėjimo įstaigų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką. Siekdamas tapti mokėjimo įstaiga, juridinis asmuo privalo gauti šios įstaigos veiklos licenciją arba mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją. Mokėjimo įstaigoms, turinčioms mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, nėra taikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai. Tačiau mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteikia teisės mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitose ES valstybėse narėse. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją gali gauti juridiniai asmenys, kurių mokėjimo operacijų sumos vidurkis per mėnesį neviršys 3 mln. eurų, o asmenys, atsakingi už mokėjimo įstaigos veiklą, nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus nustatytus nusikaltimus. Mokėjimo įstaigos, turinčios įprastą veiklos licenciją, turi teisę teikti mokėjimo paslaugas ir kitose ES valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse per tarpininką, įsteigusios arba neįsteigusios filialo. Juridinis asmuo, siekdamas gauti mokėjimo įstaigos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalo atitikti Mokėjimo įstaigų įstatyme nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Mokėjimo įstaigos pradinio kapitalo dydis priklauso nuo numatomų teikti mokėjimo paslaugų rūšies ir sudaro nuo 20 iki 125 tūkst. eurų.
Mokėjimo įstaigos nuosavos lėšos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į mokėjimo įstaigos pasirinktą ir priežiūros institucijos patvirtintą vieną iš trijų nuosavų lėšų skaičiavimo būdų. Įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos mokėjimo įstaigos, jų filialai ir tarpininkai, veikiantys tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse, yra įtraukiami į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Teisė pradėti teikti mokėjimo paslaugas įgyjama tik po to, kai tas asmuo įtraukiamas į minėtąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Įstatyme nustatyta, kad mokėjimo įstaigų priežiūros institucija Lietuvoje yra Lietuvos bankas. ● Elektroninių pinigų įstatymas Elektroninių pinigų įstatymas reglamentuoja elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką. Siekdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga, juridinis asmuo privalo gauti šios įstaigos veiklos licenciją arba elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Elektroninių pinigų įstaigai priežiūros institucijos suteikta licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas. Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi atitinkami Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimai. Elektroninių pinigų įstaigoms, turinčioms elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, netaikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai. Tačiau elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteikia teisės elektroninių pinigų įstaigai teikti licencijuojamų paslaugų kitose ES valstybėse narėse.
Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją gali gauti juridiniai asmenys, kurių neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neviršys 900 tūkstančių eurų, o jos vadovai nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus Elektroninių pinigų įstatyme nustatytus nusikaltimus. Elektroninių pinigų įstaiga, turinti ne ribotos veiklos licenciją, turi teisę kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį. Juridinis asmuo, siekdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalo atitikti Elektroninių pinigų įstatyme nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga privalo turėti pradinį kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles nustato priežiūros institucija. Elektroninių pinigų įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos elektroninių pinigų įstaigos, jų filialai, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą. Įstatyme nustatyta, kad elektroninių pinigų įstaigų priežiūros institucija Lietuvoje yra Lietuvos bankas. ● Finansų įstaigų įstatymas Šiuo metu galiojančiame Finansų įstaigų įstatyme yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams, įskaitant mokėjimo įstaigas ir elektroninių pinigų įstaigas, priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi nustatytas reikalavimas teikti priežiūros institucijai sutarčių su audito įmonėmis kopijas).
Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias finansų įstaigose turi būti du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba. Reikalavimus finansines paslaugas teikiantiems ūkio subjektams nustato specialieji įstatymai, todėl siūloma atitinkamai patikslinti Finansų įstaigų įstatymą, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Mokėjimo paslaugų direktyvą įgyvendinančios naujos nuostatos ● Taikymo ir netaikymo sritis Mokėjimų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Informavimo ir mokėjimo operacijų vykdymo reikalavimai taikomi ne tik mokėjimams ES valiutomis, vykdomiems valstybėse narėse, bet dauguma reikalavimų taikomi ir mokėjimams ne ES valiutomis bei mokėjimams, kai tik vienas MPT (mokėtojo arba gavėjo) yra ES, o kitas – už ES ribų. Mokėjimų įstatymo projekte patikslinama agento išimtis, agentas gali atstovauti tik vieną sandorio šalį – mokėtoją arba gavėją, kitu atveju paslauga nepatenka į įstatymo netaikymo sritį. Riboto tinklo išimtis praplečiama įtraukiant Valstybės reguliuojamas priemones, išleistas socialiniais ar mokesčių tikslais. Paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas ribotame tinkle (t. y. galima atsiskaityti ribotame paslaugų teikėjų tinkle arba įsigyti riboto asortimento prekes) turi informuoti priežiūros instituciją, kai pasiekia 1 mln.
Eur per metus apyvartą, kad priežiūros institucija įsitikintų, jog šie paslaugų teikėjai tenkina išimties kriterijus. Išimčių sąrašas papildomas elektroninių ryšių tinklų teikėjų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, kai mokama už skaitmeninį turinį ar bilietus, labdaros tikslais, ir išlaidos įtraukiamos į sąskaitą. Šioms paslaugoms numatyti vieno mokėjimo (iki
ir paslaugų teikėjai priežiūros institucijai turi pateikti metines audito ataskaitas, įrodančias, kad laikomasi nustatytų apribojimų. Mokėjimo įstaigų įstatymo projekte numatyta, kad į pastarąsias dvi išimtis (riboto tinklo ir elektroninių ryšių teikėjų) patenkantys paslaugų teikėjai ir jų veiklos aprašymas įtraukiami į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą ir apie tai pranešama Europos bankininkystės institucijai. ● Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos teikimo paslauga Mokėjimų įstatymo projekte numatytos dvi naujos paslaugos – mokėjimo inicijavimo paslauga ir sąskaitos informacijos paslauga. Tai paslaugos, kai mokėjimo paslaugų vartotojas, pasitelkdamas šių paslaugų teikėjus, inicijuoja mokėjimo nurodymą iš sąskaitos atidarytos kitame MPT arba gauna informaciją apie savo mokėjimo sąskaitą(-as), atidarytą(-as) kitoje ar keliose įstaigose. Atitinkamai Mokėjimų įstatymas ir Mokėjimo įstaigų įstatymas papildomi reglamentuojant šią veiklą. Pirmiausia, nustatomi prudenciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, kad gautų leidimą teikti šias paslaugas. Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjai ir sąskaitos informacijos paslaugos teikėjai turi gauti atitinkamas veiklos licencijas. Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjams, kurie teikia tik šią paslaugą, taikomi mažesni reikalavimai, lyginant su kitomis mokėjimo įstaigomis.
Šias paslaugas taip pat turi teisę teikti kredito įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos. Taip pat nustatomos šių paslaugų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir saugumą:
teikėjai gali prieiti prie mokėjimo sąskaitos duomenų tik gavę kliento sutikimą ir naudoti kliento duomenis tik tiek, kiek reikia paslaugai suteikti.
suteikti prieigą prie savo klientų sąskaitų net jei jie nėra užmezgę sutartinių santykių su mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų teikėjais.
informacijos paslaugų teikėjai turi teisę pasikliauti sąskaitą tvarkančio mokėjimo paslaugų teikėjo klientams suteiktoms autentiškumo patvirtinimo priemonėmis.
kuriai taikomi reikalavimai bus apibrėžti Europos Komisijos reguliaciniuose techniniuose standartuose. Šios paslaugos reikalauja didelio techninio pasiruošimo, vien tik Europos Komisijos patvirtintų reguliacinių techninių standartų nepakaks – dėl atvirojo ryšio sąsajos gali būti reikalingos detalesnės techninės specifikacijos. Tuo užsiima keletas privačių europinių iniciatyvų.
Priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti privalomus atvirojo ryšio sąsajos techninius ir veiklos reikalavimus, jei to reikia siekiant užtikrinti saugų ir patikimą atvirojo ryšio sąsajų veikimą, jų prieinamumą mokėjimo inicijavimo paslaugos ir sąskaitos informacijos paslaugos teikėjams bei paskatinti konkurenciją mokėjimų rinkoje. ● Teisė naudotis kredito įstaigų paslaugomis, reikalavimai mokėjimo sistemas valdantiems subjektams Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtinama mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų teisė naudotis kredito įstaigų paslaugomis – teisė atsidaryti mokėjimo sąskaitą ir teisė naudotis tiesioginio mokėjimo sistemos dalyvio paslaugomis. Šios paslaugos turi būti teikiamos laikantis objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Mokėjimų įstatymo projekte taip pat numatyta, kad mokėjimo sistemas valdantys subjektai iki mokėjimo sistemos veiklos taisyklių ar jų pakeitimo įsigaliojimo datos turi gauti priežiūros institucijos nuomonę dėl taisyklių atitikimo nustatytiems objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo reikalavimams. Numatytas 20 darbo dienų terminas priežiūros institucijai pateikti savo nuomonę mokėjimo sistemą valdančiam subjektui dėl minėtų reikalavimų atitikimo. Jeigu pateiktos informacijos nepakanka pateikti nuomonei, priežiūros institucija gali paprašyti papildomų dokumentų ir (arba) informacijos.
Nuomonė gali būti pateikiama tik turint visą reikalingą informaciją, dėl to po atitinkamo prašymo gavus papildomus dokumentus ir (arba) informaciją arba jei juos pateikia pats mokėjimo sistemą valdantis subjektas, priežiūros institucijos nuomonės pateikimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pateiktų dokumentų ir (arba) informacijos gavimo dienos. ● MPT pareigos, operacijų vykdymas, informavimo reikalavimai Mokėjimų įstatymo projekte nustatomas trumpesnis – 6 mėn. – laikotarpis, kuriam praėjus, už bendrosios sutarties nutraukimą nemokamas komisinis mokestis (šiuo metu galioja 12 mėn. laikotarpis). Įstatymo projekte taip pat siūloma pasinaudoti Direktyvos nacionaline opcija dėl geresnių sutarties nutraukimo sąlygų nustatymo. Prieiga prie istorinių sąskaitos išrašų galima tik esant MPT klientu, o sąskaitos išrašų informacija gali būti svarbi įvairiose situacijose ir po sąskaitos uždarymo, pvz., siekiant įrodyti buvusį mokėjimą, panaudojant ją asmens kreditingumo įvertinimui. Taigi Įstatymo projekte nustatoma mokėjimo paslaugų vartotojų teisė, nutraukiant bendrąją sutartį, nemokamai gauti paskutinių 36 mėn. sąskaitos išrašą. Vartotojui tenkanti patirtų nuostolių dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės maksimali suma sumažinama iki 50 Eur (nuo 150 Eur). Klientui netenka nuostoliai, kai jis negalėjo pastebėti mokėjimo priemonės praradimo. Taip pat nurodoma, kad MPT grąžina neautorizuotos operacijos sumą nedelsiant ( ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos) , nebent įtariamas kliento sukčiavimas, apie tai turi būti informuojama priežiūros institucija. Abiejose aukščiau pateiktose pastraipose aprašyti pakeitimai taip pat prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2.12.5 priemonės „Finansinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemos peržiūra ir tobulinimas” tikslų pasiekimo. Mokėjimų įstatymo projekte pasinaudota nacionaline opcija dėl trumpesnio nacionalinių mokėjimų eurais vykdymo termino nustatymo ir nustatoma, kad nacionalinių mokėjimų atveju negalioja nuostata dėl papildomos mokėjimo nurodymo įvykdymo dienos, kai jis inicijuotas popierine forma. Pagal dabartinį reguliavimą, pinigų perlaidos grynaisiais pinigais galėtų būti vykdomos 2 dienas (prie numatytos vienos dienos mokėjimo operacijoms įvykdyti galima pridėti papildomą dieną, kai jos inicijuotos popierine forma). Atsižvelgiant į įmokų grynaisiais pinigais paslaugos specifiką, manytina, kad nėra tikslinga nustatyti reikalavimą nacionalines pinigų perlaidas, kaip ir kredito pervedimus, įvykdyti tą pačią darbo dieną. Visgi Direktyvoje numatytas termino pailginimas, kai mokėjimas inicijuotas popierine forma, yra orientuotas būtent į popierinių dokumentų apdorojimą. Įmokų popierine forma apdorojimas yra palengvintas – paprastai sąskaita turi brūkšninį kodą, kurį nuskenavus mokėjimo duomenys iš karto įkeliami į sistemą, skyriuje pateikti mokėjimo nurodymai taip pat yra iš karto įvedami į banko sistemą. Taigi papildoma diena įvykdyti popierine forma pateiktus mokėjimo nurodymus nėra tikslinga. Vadovaujantis Direktyva, Mokėjimų įstatymo projekte patikslintos MPT pareigos, kai mokėjimas įvykdomas pagal mokėtojo nurodytą neteisingą unikalų identifikatorių – mokėtojo MPT turi dėti pastangas atgauti mokėjimo lėšas, o gavėjo MPT turi bendradarbiauti ir perduoti mokėtojo MPT lėšoms atgauti reikiamą informaciją.
Neatgavus lėšų, mokėtojo MPT mokėtojui pateikia turimą aktualią informaciją, reikalingą imtis teisinių priemonių. Įstatymo projekte nustatomi reikalavimai dėl iš anksto nežinomos mokėjimo sumos rezervavimo – rezervuojant lėšas sąskaitoje turi būti gautas kliento sutikimas dėl konkrečios sumos ir rezervavimas turi būti panaikintas nedelsiant gavus informaciją apie konkrečią mokėjimo sumą. Įstatymo projekte nurodytos MPT pareigos, kai mokėjimo operacija įvykdyta pavėluotai, iki šiol buvo nurodomos pareigos tik dėl neįvykdytų ir netinkamai įvykdytų mokėjimo operacijų. ● Saugumo reikalavimai Mokėjimų įstatymo projekte nustatoma, kad turi būti naudojamas saugesnis autentiškumo patvirtinimas ( strong customer authentication ), kai prie sąskaitos prisijungiama nuotoliniu būdu, inicijuojama elektroninė mokėjimo operacija arba nuotoliniu būdu atliekami kiti veiksmai (kurie gali būti susiję su sukčiavimų rizika). Taip pat reikalaujama, kad saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra užtikrintų mokėjimo operacijos dinamišką susiejimą su operacijos suma ir gavėju, kai inicijuojama nuotolinė mokėjimo operacija. ● Operacinės ir saugumo rizikos ir incidentai, sukčiavimų statistika Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtinama MPT pareiga nustatyti rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus, kasmet įvertinti šių priemonių tinkamumą ir apie tai informuoti priežiūros instituciją. Detalesnės rekomendacijos dėl saugumo užtikrinimo, operacinės ir saugumo rizikos valdymo bus nustatyti Europos bankininkystės institucijos gairėse.
MPT turės pareigą nedelsiant informuoti priežiūros instituciją apie didelius operacinius ar saugumo incidentus, o taip pat ir klientus, jei dėl incidento jie patyrė arba gali patirti finansinių nuostolių. MPT taip pat turės periodiškai teikti sukčiavimų statistiką (patirtų nuostolių sumą pagal skirtingas mokėjimo priemones) priežiūros institucijai. ● Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų licencijavimas ir prudenciniai reikalavimai Mokėjimo įstaigų įstatymo projektu nekeičiamos licencijų mokėjimo įstaigoms išdavimo esminės sąlygos, tačiau licencijai gauti jos privalės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su saugumo incidentais, prieiga prie neskelbtinų mokėjimo duomenų, veiklos tęstinumo tvarka, saugumo politika, bent dalį veiklos vykdyti Lietuvos Respublikoje. Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas siūlančioms mokėjimo įstaigoms tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, Įstatymo projektu reikalaujama, kad jos turėtų profesinės civilinės atsakomybės draudimą, garantiją arba laidavimą. Įstatymo projektu, įgyvendinant Direktyvos nuostatas, mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo sudėtis ir nuosavo kapitalo skaičiavimas maksimaliai priartinti prie bankams taikomų kapitalo reikalavimų pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. B endrą 1 lygio nuosavą kapitalą turės sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. 1 lygio kapitalo, o 2 lygio kapitalas turės būti ne didesnis nei vienas trečdalis
teisiniu reguliavimo sukeliamos naštos verslui dydis mokėjimo įstaigoms: stebėtojų taryba ir valdyba bus neprivaloma.
Tik mokėjimo įstaigoje, kuri yra akcinė bendrovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba. Mokėjimo įstaiga vidaus audito, jei jis yra privalomas, funkcijas galės perduoti kitiems asmenims. Taip pat Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Elektroninių pinigų įstatymo projektas) įgyvendinamos Direktyvos nuostatos, kurios privalo būti taikomos mutatis mutandis elektroninių pinigų įstaigoms. ● MPT gaunamų skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarka Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva nustato pareigą mokėjimo paslaugų teikėjams ir elektroninių pinigų leidėjams nagrinėti klientų skundus ir, atitinkamai, terminus, per kuriuos skundai turi būti išnagrinėti, Mokėjimų įstatymo, Mokėjimo įstaigų įstatymo ir Elektroninių pinigų įstatymo projektuose nustatoma, kad privaloma nagrinėti klientų skundus (prašymus) (toliau – skundas) dėl jų teikiamų paslaugų, priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyvis privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir pateikti išsamų motyvuotą dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvarią laikmeną, jeigu taip susitarė finansų rinkos dalyvis ir klientas, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių finansų rinkos dalyvis negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo gavimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų. Finansų rinkos dalyviai klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.
Siekiant harmonizuoti skundų nagrinėjimo procedūras mokėjimo, elektroninių pinigų leidimo ir kitų finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu, bei užtikrinti vienodas finansinių paslaugų naudotojų teises skirtinguose sektoriuose, analogiškai keičiamos Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo ir Kredito unijų įstatymo nuostatos. Šiais pakeitimais stiprinama vartotojų apsauga, kaip numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“
ir tobulinimas”. ● Poveikio priemonės Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti veiksmingą pagal Direktyvą priimtų nacionalinės teisės nuostatų vykdymą užtikrinant, kad prireikus bus skiriamos atitinkamos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, Mokėjimų įstatymo projekte, Mokėjimo įstaigų įstatymo projekte ir Elektroninių pinigų įstatymo projekte nustatomi nauji piniginių baudų dydžiai, taip pat nustatoma nauja piniginių baudų apskaičiavimo bazė juridiniams asmenims (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), o fiziniams asmenims – fiksuotas iki 50 000 eurų dydis. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą.
Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos didesnės baudos (iki 10 proc. nuo bendrųjų pajamų), nei veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.). Tokia papildoma galimybė taip pat leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Baudų dydžiai keičiami atsižvelgiant į paraleliai pradėtą horizontalią Lietuvos banko priežiūrinių pareigų peržiūrą, siekiant suvienodinti ir konsoliduoti priežiūrines procedūras ir poveikio priemones visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu bei įtvirtinti vienodą baudų dydžio apskaičiavimo tvarką.
Taip pat siūloma nustatyti priežiūros institucijos teisę uždrausti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms disponuoti lėšomis, turimomis ne tik kredito įstaigose, bet ir kitose mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, kad būtų išvengta galimybės apeiti minėtos poveikio priemonės taikymo tikslus, lėšas perkeliant ir jomis naudojantis kitose nei kredito įstaigose. Siekiant, kad vienodos taisyklės būtų taikomos visiems rinkos dalyviams, analogiškai tikslinamos ir Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo bei Kredito unijų įstatymo nuostatos. Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstatymų projektuose išplečiamas subjektų, kuriems taikomos poveikio priemonės, ratas. Mokėjimo paslaugas gal teikti tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą, jie privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi šia veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Todėl siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti tokių asmenų patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones. Kitos mokėjimų rinkos vystymąsi skatinančios nuostatos, nenumatytos Direktyvoje ● Mokėjimo sąskaitos ir kitų MPT teikiamų paslaugų siejimo draudimas Šiuo metu bankai, teikdami finansines paslaugas, iš savo klientų taip pat reikalauja atsidaryti mokėjimo sąskaitą, t. y. taiko mokėjimo sąskaitos ir kitos savo teikiamos finansinės paslaugos siejimą. Tokia praktika pastebima teikiant kredito paslaugas, indėlių priėmimo paslaugas ir investavimo paslaugas.
Šių paslaugų teikimas įprastai susijęs su lėšų pervedimais – pvz., indėlio įmokėjimas ir išmokėjimas, kredito grąžinimo įmokų mokėjimas, su investicinių produktų pirkimu ir pardavimu susiję mokėjimai. Reikalavimas turėti mokėjimo sąskaitą tame banke vartotojams lemia papildomas išlaidas – jie turi mokėti periodinį sąskaitos aptarnavimo mokestį. Klientai galėtų išvengti papildomos mokėjimo sąskaitos minėtiems mokėjimams naudodami savo mokėjimo sąskaitą kitame banke. Galimybę pasinaudoti sąskaita kitame MPT užtikrina jau įgyvendinti SEPA standartai ir taikoma mokėjimo krepšelių kainodara. Visgi, pagal rinkos praktiką klientai neturi galimybės atsisakyti papildomos mokėjimo sąskaitos, o kol kas siejimas draudžiamas tik su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų atvejais ir tik nuo 2017 m. liepos 1 d. sudaromoms sutartims, t. y. kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo metu esančios priemonės yra nepakankamos užtikrinti mokėjimo paslaugų vartotojo teisę laisvai pasirinkti mokėjimo paslaugų teikėją, neapsaugo nuo kitų perkamų paslaugų pabrangimo dėl reikalavimo turėti ir mokėjimo sąskaitą toje pačioje įstaigoje. Pastebima, kad ši problema ypač aktuali gyventojams sudarant terminuotųjų indėlių sutartis, dėl to siūloma uždrausti mokėjimo sąskaitos ir terminuotųjų indėlių siejimą. Taip pat siūloma uždrausti sieti laidavimo ir garantijos, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių mokėjimo paslaugų teikėjui vykdymą, siejimą su mokėjimo sąskaita . Siekiant užtikrinti mokėjimo paslaugų teikėjų galimybes administruoti šias finansines paslaugas ir su jomis susijusius lėšų pervedimus, numatoma mokėjimo paslaugų teikėjų teisė reikalauti atidaryti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą, kuri būtų naudojama tik teikiamos paslaugos administravimui.
Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai kitomis valiutomis nėra plačiai naudojami ir kainuoja brangiau, siūloma nustatyti siejimo draudimą tik mokėjimo sąskaitų, atidarytų eurais, atžvilgiu. Kadangi siejimo klausimas aktualus ne tik naujai sudaromoms sutartims, taip pat numatoma, kad vartotojai turi teisę nutraukti su minėtomis paslaugomis susietos mokėjimo sąskaitos sutartį, kuri buvo sudaryta iki siejimo draudimo įsigaliojimo. Tuo tarpu, mokėjimo sąskaitos ir kitų paslaugų grupavimas, kai parduodamas paslaugų paketas, tačiau jas galima įsigyti ir atskirai, yra leidžiamas. Tokiu atveju MPT turi nurodyti kiekvienos paslaugos, įeinančios į paketą, kainą, jeigu jos būtų perkamos atskirai. Šių reikalavimų įgyvendinimui numatytas vienerių metų įgyvendinimo terminas. ● Nuo išieškojimo apsaugotų lėšų naudojimas Priverstinio lėšų išieškojimo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodeksas, atitinkamai Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos mokėjimams vykdomiems pagal išieškojimo nurodymus. Teisės aktuose taip pat yra numatyta, kad kai kuriais atvejais tam tikra lėšų suma yra apsaugota nuo priverstinio lėšų išieškojimo, kad būtų užtikrintos minimalios lėšos reikalingos pragyvenimui. Praktikoje pastebima atvejų, kad MPT asmenims, kuriems taikomas piniginių lėšų apribojimas, nustato papildomus (nenustatytus atitinkamų institucijų pateiktuose lėšų naudojimo apribojimo nurodymuose) apribojimus naudotis nuo išieškojimo apsaugotų lėšų suma, pvz., nustatant, kad lėšas galima naudoti tik atliekant operacijas bankomatuose ar MPT skyriuose.
Siekiant mokėtojo galimybių naudotis lėšomis neapriboti daugiau nei nurodyta lėšų išieškojimo nurodymuose, Mokėjimų įstatyme numatomas reikalavimas per 12 mėn. nuo įstatymo įsigaliojimo užtikrinti, kad nuo išieškojimo apsaugotomis lėšomis vartotojas galėtų disponuoti naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis. Ši nuostata taip pat padės užtikrinti didesnį pasitikėjimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Pakeitimas yra finansinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemos peržiūros ir tobulinimo iniciatyvų sudedamoji dalis pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2.12.5 priemonę. Dėl reguliacinės naštos ir teisinio neapibrėžtumo mažinimo finansų rinkos dalyviams Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant mokėjimo įstaigas ir elektroninių pinigų įstaigas, tenkančią perteklinių reikalavimų naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai. Manytina, kad sektoriniuose įstatymuose įtvirtinti reikalavimai dėl audito ataskaitų teikimo numatytais atvejais yra pakankami, o sutarties dėl audito ataskaitos rengimo pateikimas priežiūros institucijai papildomos vertės priežiūros tikslais nesuteikia. Taip pat siekiant sumažinti ūkio subjektams tenkančią naštą, siūloma atsisakyti Finansų įstaigų įstatymo
įstaigose turi būti du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba.
Nei stebėtojų taryba, nei valdyba nėra atskaitinga priežiūros institucijai ir iš esmės nesukuria pridėtinės vertės prižiūrint finansų įstaigos veiklą, kadangi priežiūros institucija remiasi ne kolegialaus organo išvadomis, o teikiamomis finansų įstaigos ataskaitomis, planiniais inspektavimais, finansų įstaigos klientų skundais dėl teisės aktų pažeidimo, pateiktomis audito išvadomis dėl finansinių ataskaitų ir finansinės įmonės būklės. Pakeitimai neužkerta kelio akcininkams steigti kolegialius organus, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu. Atitinkamai siūloma atlikti ir kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus, atsisakant nuostatų, susijusių su deklaravimu, kad asmuo teikia finansines paslaugas, ir susiejant šias nuostatas su faktiškai vykdomu finansinių paslaugų teikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ribotos veiklos licenciją turinčios įstaigos atlieka mažiau svarbų vaidmenį rinkoje, jų vadovams paprastinami tinkamumo reikalavimai (atsisakoma griežtesnių bankų vadovams keliamų reikalavimų taikymo mutatis mutandis ir nustatomas atskiras baigtinis reikalavimų sąrašas). Dėl mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms taikomų įmokų finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti Įgyvendinus Direktyvą ir mokėjimo įstaigoms bei elektroninių pinigų įstaigoms pradėjus teikti naujas licencines mokėjimo paslaugas – mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos– būtina pakeisti mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms, teikiančioms šias paslaugas, įmokų bazę priežiūros išlaidoms padengti, kadangi šiuo metu taikoma įmokų bazė (mokėjimo paslaugų metinė apyvarta) nėra tinkama, nes teikiant šias naujas paslaugas nėra priimamos klientų lėšos ir nėra atliekamos mokėjimo operacijos. Tokiu būdu Lietuvos banko įstatymo Nr.
I-678 1 priedo pakeitimo įstatymu mokėjimo įstaigoms įmokų baze priežiūros išlaidoms padengti siūloma nustatyti su mokėjimo paslaugų teikimu susijusias pajamas, atitinkamai elektroninių pinigų įstaigoms – su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias pajamas. Dėl poveikio priemonių taikymo senaties termino Mokėjimų, Mokėjimo įstaigų ir Elektroninių pinigų įstatymuose nustatytas poveikio priemonės skyrimo senaties terminas (3 metai) praktikoje vertintinas kaip nepakankamas, atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus. Dėl šios priežasties projektuose siūloma nustatyti ilgesnį poveikio priemonės skyrimo senaties terminą. Projekte siūloma numatyti, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos, o priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo, senaties terminas nutraukiamas, tačiau bet kokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Be to, ilgesni senaties terminai yra derinami su senaties terminais, kurie Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti finansų rinkos priežiūrą atliekančioms institucijomis veikiančioms supranacionaliniu lygiu ir taikančioms sankcijas už ES teisės aktų pažeidimus (pvz., bankų ir sandorių duomenų saugyklų veiklos srityse). 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Tikimasi, kad naujasis reglamentavimas padidins MPT konkurenciją, paskatins nebankinio sektoriaus MPT plėtrą ir išplės mokėjimo būdų pasirinkimą mokėtojams ir gavėjams, pavyzdžiui, elektroninės prekybos atstovams. Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjai galės pasiūlyti inovatyvių ir patrauklių būdų mokėjimams inicijuoti, pavyzdžiui, naudojantis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose, o mokėtojams nereiks iš anksto rūpintis lėšų pateikimu šiems MPT. Naujasis reglamentavimas užtikrina didesnį mokėjimų vykdymo saugumą ir didesnę vartotojų apsaugą, tai paskatintų mokėjimo paslaugų vartotojus labiau pasitikėti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms sumažinama dalis veiklos organizavimo reikalavimų
Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Žr. 5 punktą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektus, Lietuvos bankas iki atitinkamų įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Mokėjimo sąskaita , mokėjimo paslaugos, mokėjimo paslaugų teikėjas, mokėjimo paslaugų vartotojas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Netaikoma.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atsižvelgiant į tai,
kad straipsnio pavadinimas turi glaustai atspindėti reguliavimo dalyką, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo)
straipsnio 5 dalies 11 ir 12 punktuose nurodytą“, be to, siūlytina toliau pavadinime esantį jungtuką „ir“ keisti jungtuku „ar“. 2. Siekiant išvengti praktinių nuostatų taikymo problemų, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje vartojamą formuluotę „per pastaruosius 12 mėnesių“. 3. Siekiant išvengti praktinių nuostatų taikymo problemų, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugos teikėjas“ tikslintina, nes iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar tai paslaugų teikėjas, tik vykdantis nurodytą veiklą, ar šios veiklos bendra vertė turi būti viršijusi 1 milijoną eurų per 12 mėnesių. 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paslaugų teikėjas privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, „kuriame turi aprašyti teikiamas paslaugas <...>“, siūlytina analogiškai patikslinti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, be to, siūlytina patikslinti ir kokią finansinių ataskaitų audito ataskaitą reikia pateikti (pavyzdžiui, metinę ar kt.). 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje vartojamą žodį „detalizuoja“ keisti žodžiu „nustato“. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, 33 straipsnio 8 daliai, 38 straipsnio 5 daliai. 6.
eičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata ,,jokiu momentu nelaikyti mokėtojo lėšų“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, kokie mokėtojo veiksmai būtų laikomi mokėtojų lėšų laikymu, kokį laiko tarpą jie turėtų trukti ir panašiai. Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų šią nuostatą patikslinti. 7. Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 punkte esančio žodžio „aiškiai“, nes jis yra vertinamojo pobūdžio. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 7 punktui. 8. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 5 dalyje ir 32 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti atitinkamų paslaugų teikėjų teisę 3 metus saugoti mokėjimo paslaugų vartotojo asmens duomenims. Iš projekto nuostatų nėra aišku, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas 3 metų terminas, t.y. ar nuo asmens duomenų gavimo, ar nuo atitinkamų paslaugų teikimo vartotojui pradžios, ar kito momento. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 9. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje po žodžio ribojimą įrašyti formuluotę „nurodytą šio straipsnio 5 dalyje“. 10. Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančios formuluotės „bet kuriuo atveju“ kaip perteklinės. 11. Siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje esančios formuluotės „ne vėliau kaip“ kaip perteklinės. 12. Keičiamo įstatymo
teikėjas gali įrodyti mokėtojui ir tam tikrais atvejais gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, kad gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavo mokėjimo operacijos sumą, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas gavėjui už tinkamą mokėjimo operacijos įvykdymą“. Projekto nuostata ,,tam tikrais atvejais“ nėra konkreti.
Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, įvardinant konkrečius atvejus arba pateikiant nuorodą į teisės aktus, kuriuose tokie atvejai yra nustatyti. 13. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 52 straipsnio pavadinimą, svarstytina, ar šio straipsnio 1 ir 2 dalyse neturėtų būti aptartas ir pavėluotas mokėjimo operacijų įvykdymas. 14. Keičiamo įstatymo 73 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatydama maksimalaus komisinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką, priežiūros institucija konsultuojasi su visuomene. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka toks konsultavimasis turėtų vykti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 15. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar nevertėtų patikslinti kokius kitus asmenis, minimus keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje, turi teisę pasitelkti priežiūros institucija. 16. Kadangi įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis, o ne tęstinis veiksmas, projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse brauktinas perteklinis žodis „nuo“, o žodis
„galioja“ keistinas žodžiu „įsigalioja“. 17. Projekto 2 straipsnio 9 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 1 dalį keistina
nuoroda į šio straipsnio 2 dalį. 18. Atsižvelgiant į įstatymo priėmimo procedūras ir laiką, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali. Be to, pakeitus siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje atitinkamai nereikėtų patikslinti ir kitas įstatymo atskirų straipsnių įsigaliojimo datas. 19. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 65 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kuri įsigaliotų 2019 m. sausio 13 d. Pastarojo straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas“.
Atkreipiame dėmesį, kad pastarąjį straipsnį 2019 m. sausio 13 d. integravus į bazinį įstatymą, liktų neaišku, kaip turėtų būti suprantama nuostata ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo“, t.y. ar iki Mokėjimo įstatymo įsigaliojimo, ar iki Mokėjimo įstatymo naujos redakcijos, kurią siūloma išdėstyti projekto 1 straipsnyje, įsigaliojimo. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el.
@lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į tai, jog Seime yra įregistruotas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 63, 64, 65, 66, 67 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 621 straipsniu ir 68, 69, 70 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-1907), kurio nuostatos nėra suderintos su vertinamo įstatymo projekto nuostatomis ir turėtų įsigalioti 2018-05-01, todėl gali susidaryti situacija, jog priimtas įstatymas, kuris turėtų įsigalioti 2018-08-01, turės būti keičiamas iki jam įsigaliojant. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8
5) 239 6891, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2018-03-28
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Vida Ačienė, Andrius Kubilius, Kęstutis Bartkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-228 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio pavadinimas turi glaustai atspindėti reguliavimo dalyką, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 8 straipsnio pavadinime kaip perteklinę išbraukti formuluotę „šio įstatymo 3 straipsnio
esantį jungtuką „ir“ keisti jungtuku „ar“. Pritarti Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Paslaugų teikėjų p Pareiga pranešti apie vykdomą šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 ir 12 punktuose nurodytą veiklą ir arba jos nutraukimą
“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nuostatų taikymo problemų, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio
Manytina, kad praktinių problemų kilti neturėtų. Šios straipsnio tikslas yra užfiksuoti, kada paslaugų teikėjo metinė apyvarta pasiekia 1 mln. Eur, todėl kalbama apie „pastaruosius 12 mėn.“.
Analogiška formuluotė yra Mokėjimo įstaigų įstatyme (dabar galioja), kai kalbama apie ribotą licenciją. Taip pat tokia pati formuluotė vartojama ir 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau – Direktyva). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nuostatų taikymo problemų, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugos teikėjas“ tikslintina, nes iš pateiktos formuluotės nėra aišku, ar tai paslaugų teikėjas, tik vykdantis nurodytą veiklą, ar šios veiklos bendra vertė turi būti viršijusi 1 milijoną eurų per 12 mėnesių. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas paslaugos
teikėjas, kurio veiklos aprašymas, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, yra įtrauktas į viešąjį mokėjimo įstaigų registrą, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje privalo raštu pranešti priežiūros institucijai apie šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte nurodytos veiklos nutraukimą per 3 darbo dienas nuo veiklos nutraukimo dienos.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paslaugų teikėjas privalo pateikti priežiūros institucijai pranešimą, „kuriame turi aprašyti teikiamas paslaugas <...>“, siūlytina analogiškai patikslinti ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, be to, siūlytina patikslinti ir kokią finansinių ataskaitų audito ataskaitą reikia pateikti (pavyzdžiui, metinę ar kt.). Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Paslaugų teikėjas, kuris vykdo šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte nurodytą veiklą, privalo priežiūros institucijai pateikti pranešimą , kuriame turi aprašyti teikiamas paslaugas, ir kasmet pateikti finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kuria patvirtinama, kad veikla vykdoma laikantis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalies
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalyje vartojamą žodį
„detalizuoja“ keisti žodžiu „nustato“. Analogiška pastaba taikytina ir
keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 daliai, 33 straipsnio 8 daliai, 38 straipsnio 5 daliai. Pritarti
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Priežiūros institucija detalizuoja nustato šiame straipsnyje nurodytų pranešimų turinio reikalavimus ir teikimo tvarką.“
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Priežiūros institucija detalizuoja nustato šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo turinio reikalavimus ir teikimo tvarką.“
įstatymo 33 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Priežiūros institucija detalizuoja nustato šio straipsnio 7 dalyje nurodyto pranešimo turinio reikalavimus ir teikimo tvarką.“
įstatymo 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Priežiūros institucija detalizuoja nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo turinio reikalavimus ir teikimo tvarką.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
pakankamai aiški. Neaišku, kokie mokėtojo veiksmai būtų laikomi mokėtojų lėšų laikymu, kokį laiko tarpą jie turėtų trukti ir panašiai.
Siekiant išvengti galimo nevienodo šios nuostatos aiškinimo taikant įstatymą, svarstytina, ar projekte nereikėtų šią nuostatą patikslinti. Nepritarti Formuluotė „jokiu momentu“ ir pabrėžia, kad paslaugos teikėjas niekada, net visai trumpam, neįgyja ir nelaiko klientų lėšų (jos iš mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo pervedamos gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui). Manytina, kad papildomai tiksinti nereikėtų, be to, formuluotė suderinta su analogiška Direktyvos nuostata. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
322287
įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 punkte esančio žodžio „aiškiai“, nes jis yra vertinamojo pobūdžio. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8 ) laikydamasis duomenų apsaugos reikalavimų nerinkti, nenaudoti ir nekaupti jokių duomenų kitais tikslais, nei siekiant suteikti mokėjimo inicijavimo paslaugą , kurios aiškiai prašo mokėtojas ; “. 2. Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) laikydamasis duomenų apsaugos reikalavimų nerinkti, nenaudoti ir nekaupti duomenų kitais tikslais, nei siekiant suteikti sąskaitos informacijos paslaugą , kurios aiškiai prašo mokėjimo paslaugų vartotojas .“
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3255
teikėjų teisę 3 metus saugoti mokėjimo paslaugų vartotojo asmens duomenims. Iš projekto nuostatų nėra aišku, nuo kurio momento turėtų būti skaičiuojamas
paslaugų teikimo vartotojui pradžios, ar kito momento.
Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Asmens duomenys yra gaunami teikiant nurodytas paslaugas – abu momentai sutampa. Dėl to nėra tikslinga papildomai detalizuoti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
9Siekiant teisinio aiškumo,
siūlytina keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje po žodžio ribojimą įrašyti formuluotę „nurodytą šio straipsnio 5 dalyje“. Pritarti Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas turi panaikinti sąskaitos informacijos paslaugos teikėjo ir
(arba) mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjo prieigos prie mokėjimo sąskaitos ribojimą , nurodytą šio straipsnio 5 dalyje , kai nebelieka priežasčių nesuteikti prieigos.“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3812
įstatymo 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse esančios formuluotės „bet kuriuo atveju“ kaip perteklinės. Pritarti iš dalies Argumentai: Keičiamo įstatymo
sakinio antroje dalyje yra nurodytas maksimalus terminas, per kurį turi būti grąžinamos lėšos. Todėl siekiant aiškumo, siūlytina pakeisti šios dalies formuluotę. Pasiūlymas: 1.Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas , ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos po to, kai sužino arba būna informuotas apie neautorizuotą mokėjimo operaciją, mokėtojui turi sugrąžinti neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir, kai taikytina, atkurti mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi įvykdyta, išskyrus atvejus, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turi pagrįstų priežasčių įtarti sukčiavimą ir apie šias priežastis raštu praneša priežiūros institucijai. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas taip pat turi užtikrinti, kad mokėtojas nepatirtų nuostolių dėl mokėjimo paslaugų teikėjui mokėtinų arba iš jo gautinų palūkanų.“ 2.Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai mokėjimo operacija inicijuojama per
mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėją, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas , ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos turi grąžinti mokėtojui neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir, kai taikytina, atkurti mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi įvykdyta.“
2
įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje esančios formuluotės „ne vėliau kaip“ kaip perteklinės. Nepritarti Nurodyta formuluotė suderinta su atitinkama Direktyvos nuostata. Informacijos apie sumą gavimas ir mokėjimo nurodymo gavimas gali nesutapti, todėl abu momentai išskiriami akcentuojant, kad „ ne vėliau kaip iškart gavus mokėjimo nurodymą“. Jei šie momentai nesutampa – nurodymo gavimo laikas yra galutinis terminas panaikinti rezervacijai. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 12.
Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gali įrodyti mokėtojui ir tam tikrais atvejais gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, kad gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavo mokėjimo operacijos sumą, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas gavėjui už tinkamą mokėjimo operacijos įvykdymą“. Projekto nuostata ,,tam tikrais atvejais“ nėra konkreti. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti, įvardinant konkrečius atvejus arba pateikiant nuorodą į teisės aktus, kuriuose tokie atvejai yra nustatyti. Pritarti Keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis performuluojama taip, kad būtų aiškiau aprašytas atsakomybių tarp mokėtojo MPT ir gavėjo MPT pasiskirstymas (kartu išsprendžiama ir pastaboje aprašyta problema). Pakeisti keičiamo įstatymo 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Kai mokėjimo nurodymą tiesiogiai inicijuoja mokėtojas, jo mokėjimo paslaugų teikėjas atsako mokėtojui už tinkamą mokėjimo operacijos įvykdymą . , nebent Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas žino ir gali įrodyti patvirtinti mokėtojui ir tam tikrais atvejais gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, kad gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavo mokėjimo operacijos sumą , kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnyje , . Tokiu atveju gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas gavėjui už tinkamą mokėjimo operacijos įvykdymą.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 52 straipsnio pavadinimą, svarstytina, ar šio straipsnio 1 ir 2 dalyse neturėtų būti aptartas ir pavėluotas mokėjimo operacijų įvykdymas. Nepritarti Kai mokėjimas įvykdomas pavėluotai, nekyla pareiga tą mokėjimą grąžinti. Dėl to nurodytų straipsnio dalių tikslinti nereikia. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-22738 14.
Keičiamo įstatymo 73 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad nustatydama maksimalaus komisinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką, priežiūros institucija konsultuojasi su visuomene. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka toks konsultavimasis turėtų vykti. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Su visuomene konsultuojamasi pagal bendrą, šiuo metu galiojančią tvarką, teisės aktų projektus paskelbus TAIS sistemoje. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
15Siekiant teisinio aiškumo,
svarstytina, ar nevertėtų patikslinti kokius kitus asmenis, minimus keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje, turi teisę pasitelkti priežiūros institucija. Nepritarti Manytina, kad toks patikslinimas nėra tikslingas, nes konkretūs asmenys kiekvienu atveju gali skirtis dėl atliekamo patikrinimo specifikos ir reikalingų specialių žinių. Kadangi pasitelkti asmenys kiekvieną kartą atsispindėtų priežiūros institucijos teisės akte dėl patikrinimo atlikimo, manome, kad papildomas detalizavimas, kaip siūloma pastaboje, nėra reikalingas. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-22
67
yra vienkartinis, o ne tęstinis veiksmas, projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse brauktinas perteklinis žodis „nuo“, o žodis „galioja“ keistinas žodžiu „įsigalioja“. Pritarti Atsižvelgiant taip pat ir į Teisės departamento 18 pastabą:
projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Nuo
tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 16 punkto redakcija: „16) priverstiniam lėšų išieškojimui (nurašymui) teisės aktų nustatyta tvarka.
Kai teisės aktai nustato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į nustatyto dydžio pinigų sumą vartotojo mokėjimo sąskaitoje, mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad vartotojas galėtų disponuoti šiomis lėšomis naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis (išskyrus kredito korteles), o tais atvejais, kai mokėjimo paslaugų teikėjas neleidžia mokėjimo kortelių, kitais būdais.“
projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
7Nuo 2019 m. sausio 13 d.
galioja 2019 m. gegužės 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo
65 straipsnio redakcija: „65 straipsnis. Mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos siejimas ir grupavimas
1. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali taikyti mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos grupavimą. Tokiu atveju jis privalo informuoti vartotoją apie išlaidas ir komisinį atlyginimą, susijusius su mokėjimo sąskaita ir kiekvienu iš kitų į tą paslaugų grupę įtrauktų siūlomų produktų ir paslaugų, jeigu jie būtų įsigyjami atskirai. 2 . Kai mokėjimo paslaugų teikėjas taiko mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos grupavimą, jis privalo be jokių apribojimų, atsižvelgdamas į pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus pateiktą informaciją, vartotojui užtikrinti jo teisę nutraukti bendrąją sutartį dėl mokėjimo sąskaitos arba pasinaudoti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga. 3 .
3. Mokėjimo paslaugų teikėjas negali taikyti vartotojo mokėjimo sąskaitos, atidarytos eurais, ir terminuotojo indėlio, laidavimo ir garantijos, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių mokėjimo paslaugų teikėjui vykdymą, siejimo. Mokėjimo paslaugų teikėjas turi tik teisę reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas sutartį dėl šioje dalyje nurodytų paslaugų, turėtų riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą, skirtą tai paslaugai administruoti. Tokia mokėjimo sąskaita atidaroma, tvarkoma, uždaroma ir su ja susijusios paslaugos, skirtos perkamai paslaugai administruoti, turi būti teikiamos nemokamai. 4 . Mokėjimo paslaugų teikėjas, siūlydamas bendrosios sutarties dėl mokėjimo sąskaitos, kuri yra susieta su kita, negu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, su mokėjimo sąskaita nesusijusia paslauga ar produktu, pakeitimus, privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir, jeigu vartotojas nesutinka su siūlomais pakeitimais, privalo be jokių neigiamų pasekmių ir apribojimų vartotojui užtikrinti jo teisę nutraukti bendrąją sutartį arba pasinaudoti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga.“
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
esanti nuoroda į šio straipsnio 1 dalį keistina nuoroda į šio straipsnio 2 dalį. Nepritarti Projekto 2 straipsnio 1 dalis nustato bendrą įstatymo įsigaliojimo terminą. Dalis Lietuvos banko įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki to termino, todėl nuoroda į 1 dalį yra reikalinga. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių, kurių įsigaliojimas siejamas su Europos Komisijos deleguotųjų aktų įsigaliojimo data, įgyvendinimas nereikalauja Lietuvos banko įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo, todėl nuoroda į 2 dalį nėra reikalinga. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
priėmimo procedūras ir laiką, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data yra reali.
Be to, pakeitus siūlomą įstatymo įsigaliojimo datą, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje atitinkamai nereikėtų patikslinti ir kitas įstatymo atskirų straipsnių įsigaliojimo datas. Pritarti
projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 5 punktą, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą, 58 straipsnio 1–3 ir 7 dalis, 60, 61, 62, 63 ir 64 straipsnius, šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalis, įsigalioja 2018 m. sausio 13 d. 2018 m. rugpjūčio 1 d. “
įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Šio straipsnio 8 dalis įsigalioja 2019 m. sausio 13 d. 2019 m. gegužės 1 d.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. M okėjimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti vartotojų teisę nutraukti iki
13 d. 2019 m. gegužės 1 d. sudarytą bendrąją sutartį dėl su terminuotuoju indėliu, laidavimu arba garantija, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių mokėjimo paslaugų teikėjui vykdymą, susietos mokėjimo sąskaitos, laikydamiesi šio įstatymo
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
siūloma keičiamo įstatymo 65 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kuri įsigaliotų 2019 m. sausio 13 d. Pastarojo straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas“.
Atkreipiame dėmesį, kad pastarąjį straipsnį 2019 m. sausio 13 d. integravus į bazinį įstatymą, liktų neaišku, kaip turėtų būti suprantama nuostata ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo“, t.y. ar iki Mokėjimo įstatymo įsigaliojimo, ar iki Mokėjimo įstatymo naujos redakcijos, kurią siūloma išdėstyti projekto 1 straipsnyje, įsigaliojimo. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. Nepritarti Minima dalis yra ne Mokėjimų įstatymo 65 straipsnyje, o Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje. Visose 2 straipsnio dalyse „šis įstatymas“ suprantamas kaip Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymas (t.y., apima Mokėjimų įstatymo naują redakciją, išdėstytą 1 straipsnyje, ir 2 straipsnį, nustatantį įstatymo įsigaliojimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankų asociacija, 2018-03-09421 DĖL
Išanalizavę Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1504 (toliau – Projektas) norime atkreipti Jūsų dėmesį į Projekto 42 str. 1 d. nuostatas, kurios reglamentuoja, kad „ Mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą. Lėšos iš mokėtojo sąskaitos negali būti nurašomos anksčiau, nei gaunamas mokėjimo nurodymas. Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną ” .
Šiuo metu kai kuriuose bankuose atliekant mokėjimą į kitą banką ne banko darbo dieną, lėšos iš sąskaitos yra nurašomos tuo pat metu, kai klientas patvirtina mokėjimo nurodymą, o išsiunčiamos – artimiausią darbo dieną, o pagal naują taisyklę, lėšos negalėtų būti nurašomos po darbo valandų ir galėtų būti nurašomos tik kitą darbo dieną, arba nurašymas galėtų vykti ir ne darbo valandomis, jei lėšos iš karto pasiektų lėšų gavėją. Bankai, kartu su Lietuvos banku, jau ėmėsi veiksmų įgyvendinti momentinių mokėjimų projektą, kuris leistų lėšų nurašymą vykdyti ir ne darbo valandomis, kai lėšos iš karto pasiektų lėšų gavėją. 2017 m. lapkričio 20 d. trys Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai, suprasdami vartotojų poreikį naudotis pažangiomis, pasaulyje žinomomis paslaugomis ir siekdami skatinti inovacijas šalies mokėjimo paslaugų rinkoje, kartu su Lietuvos banku pasirašė Memorandumą dėl momentinių mokėjimų paslaugos diegimo, kuriuo įsipareigojo per 24 mėnesius užtikrinti klientams galimybę pagal Europos Sąjungoje veikiančios momentinių mokėjimų schemos taisykles tiek gauti, tiek patiems atlikti momentinius mokėjimus. Dar trys bankai taip pat prisijungė prie Memorandumo, užtikrindami savo klientams galimybę gauti momentinius mokėjimus. Ši paslauga leis vartotojams dar paprasčiau atsiskaityti tarpusavyje, o lėšos bus įskaitomos per kelias sekundes visą parą be poilsio ir švenčių dienų. Mūsų nuomone, momentinių mokėjimų įdiegimas savo esme atitinka Projekto 42 str. 1 dalyje įtvirtinamos teisės normos tikslus, kai iš esmės užtikrinama lėšų nurašymo pagal mokėjimo nurodymą sparta. Mūsų nuomone, pats memorandumo pasirašymas rodo tiek rinkos dalyvių tiek priežiūros institucijos požiūrį ir norą siekti, kad Lietuva taptų inovatyvia šalimi, besinaudojančia naujausiomis technologijomis ir inovacijomis.
Tačiau šių tikslų pasiekimas būtų apsunkintas, jei mokėjimų rinkos dalyviams tektų savo žmogiškuosius, techninius ir kitus resursus skirti tarpinių tikslų siekimui, koks yra laikytinas įstatymo 42 str. 1 dalies nuostatos įgyvendinimas. Bankai prašo įstatymų leidėją leisti bankams susikoncentruoti į inovatyvių ir mokėjimo paslaugų teikėjams naudingų naujausių paslaugų spartų įdiegimą, atsisakant Įstatymo 42 str. 1 dalies. Nesant tokios galimybės, prašome atidėti Įstatymo 42 str. 1 dalies įsigaliojimą iki
Argumentai: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis atitinka Direktyvos 78 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl to visiškas keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalies atsisakymas yra negalimas. Su šia nuostata, kuri reglamentuoja mokėjimo nurodymo gavimo momentą ir lėšų nurašymą nuo sąskaitos, siejamos svarbios mokėjimo paslaugų vartotojų teisės. Jos aktualiausios, kai lėšų pervedimai inicijuojami savaitgaliais. Todėl praktiškai iš karto nurašius lėšas banko klientas gali patirti praradimų: dėl papildomą dieną priskaičiuotų palūkanų, jeigu naudojasi kredito linija, arba negautų palūkanų, jeigu sutarta dėl jų mokėjimo už sąskaitos likutį. Be to, šeštadienį inicijuotą tarpbankinį lėšų pervedimą mokėtojas turi galėti atšaukti iki sekmadienio vakaro. Momentinių mokėjimų paslaugos diegimas yra labai sveikintinas ir skatintinas. Kai mokėjimai inicijuojami savaitgaliais ar švenčių dienomis, momentinių mokėjimų paslaugos naudojimas – vienas iš su 42 straipsnio 1 dalimi susijusių reikalavimų įgyvendinimo variantų.
Tačiau būtina įvertinti, kad ne visais atvejais bus galima vykdyti momentinius mokėjimus, pvz., momentiniai mokėjimai bus vykdomi tik tokiais atvejais, kai mokėjimo suma nesieks 15 tūkst. eurų. Taip pat ne visi bankai yra įsipareigoję iki 2019 m. lapkričio mėn. pasiūlyti šią paslaugą. Vykdant dalį tarpbankinių mokėjimų turės būti parengtos kitos priemonės. Galima sutikti, kad pakeitimams įgyvendinant lėšų nurašymo reikalavimą reikalingas protingas pasirengimo terminas. Įvertinant prašomo laikotarpio trukmę, siūlytina bankams numatyti tarpinį sprendimą siekiant apsaugoti vartotojų interesus. Pasiūlymas:
įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą. Lėšos iš mokėtojo sąskaitos negali būti nurašomos anksčiau, nei gaunamas mokėjimo nurodymas. Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką baigiantis darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo nurodymas laikomas gautu kitą darbo dieną.“
projekto 2 straipsnį nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
42 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą. Lėšos iš mokėtojo sąskaitos negali būti nurašomos anksčiau, nei gaunamas mokėjimo nurodymas. Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną.
Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką baigiantis darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo nurodymas laikomas gautu kitą darbo dieną.“ 3.Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 – 11 dalis atitinkamai laikyti 8 – 12 dalimis. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 6 šių Išvadų 7.2 lentelėje. 2. Lietuvos bankų asociacija, 2018-03-09 2P Be to, Projektas nustato taisykles, kurios reikalauja ne tik bankų sistemų pakeitimų, bet ir vartotojų įgūdžių pokyčio. Šis Projektas pagal savo įgyvendinimo komplikuotumą gali būti prilygintas nebent SEPA nuostatų perkėlimui, kuriam buvo ruoštasi pakankamai ilgai. Priėmus Projektą bus naujai reglamentuojamas mokėjimų inicijavimas, lėšų pakankamumo patvirtinimas, atsiras sąskaitos informacijos teikimo paslauga, atvirojo ryšio sąsaja ir pan. Kadangi reikalingas ne tik tinkamas santykiuose su klientais naudojamų dokumentų parengimas, o ir kliento, ypač vartotojo, informavimas bent prieš 60 dienų apie būsimus pasikeitimus, todėl prašome nustatyti pereinamąjį laikotarpį viso naujos redakcijos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo įsigaliojimui ir pasirengimui įgyvendinti šį įstatymą skirti bent jau 3 mėnesius nuo įstatymo priėmimo. Pritarti Žiūrėti komentarus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 18 pastabą (2 lentelė). 3. Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų asociacija, 2018-03-12461
Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų asociacija (toliau – Asociacija), vienijanti aštuonias mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigas, registruotas ir teikiančias paslaugas Lietuvos Respublikoje, kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, norėdama atkreipti jo narių dėmesį į svarstomo Mokėjimų įstatymo projekto (Nr.
XIIIP-1504) 46 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuriuo projekto rengėjai iš esmės blogina mokėjimo paslaugų teikėjų sąlygas, nors šiuo metu galioja kitokia mokėjimo paslaugų teikimo praktiko, o Europos Sąjungos teisės aktai nereikalauja keisti nusistovėjusios tvarkos. Aptariamo projekto 46 straipsnio „Mokėjimo į mokėjimo sąskaitas operacijų įvykdymo terminai“ 1 dalį siūloma suformuluoti taip:
nurodymo gavimo momento mokėjimo operacijos eurais, vykdomos Lietuvos Respublikoje ir į kitas valstybes nares, suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas viena darbo diena, kai mokėjimo operacija, vykdoma į kitas valstybes nares, yra inicijuojama popieriniu dokumentu . Šiuo metu galiojanti Mokėjimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostata leidžia visas popieriniu dokumentu inicijuotų mokėjimo operacijų vykdymą pratęsti iki dviejų darbo dienų Projekto rengėjai siūlo sutrumpinti mokėjimo operacijos, vykdomos šalies viduje, įvykdymo terminą, kuomet ji inicijuojama popieriniu dokumentu, iki vienos darbo dienos. Pažymėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje nustato bendrą galimybę pratęsti operacijos atlikimo terminą iki dviejų darbo dienų, jei ji buvo inicijuota popieriniu dokumentu (Direktyvos 83 straipsnis).
Projekto rengėjų aiškinamajame rašte pateikiamas tokio siūlymo motyvas – „ įmokų popierine forma apdorojimas yra palengvintas – paprastai sąskaita turi brūkšninį kodą, kurį nuskenavus mokėjimo duomenys iš karto įkeliami į sistemą, skyriuje pateikti mokėjimo nurodymai taip pat yra iš karto įvedami į banko sistemą. Taigi papildoma diena įvykdyti popierine forma pateiktus mokėjimo nurodymus nėra tikslinga. “. Asociacijos nuomone, projekto rengėjai turi klaidingą nuomonę apie mokėjimo operacijas, inicijuojamas popierine dokumento forma. Ne kiekvienas popierinis dokumentas turi „brūkšninį kodą“, pagreitinantį ir supaprastinantį dokumento informacijos apdorojimą. Kita aplinkybė, kuri yra esminė – operacijos inicijavimas popieriniu dokumentu (čia priskirtina ir žodinė forma) absoliučia dauguma atvejų reiškia mokėtojo atliekamą mokėjimą grynaisiais pinigais. Priešingu atveju, jei mokėtojas naudojasi internetine mokėjimų sistema, kur mokėjimus atlieka kredito pavedimu, jo operacija inicijuojama ne popieriniu dokumentu, o jis pats suveda visus mokėjimo duomenis. Asociacija nori atkreipti dėmesį, kad kredito įstaigų vartotojų aptarnavimo skyrių, kuriuose būtų aptarnaujami mokėtojai, apmokantys „popierines“ sąskaitas iš esmės nebeliko. Šias mokėjimų paslaugas teikia mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigos, teikdamos pinigų perlaidos paslaugas. Šios įstaigos didžiąją dalimi veikia per tarpininkus arba jei paslaugų teikimo vietos yra jų nuosavos, vis tiek susiduria su problema, kad grynieji pinigai pagal inicijuotą operaciją, sumokėti paslaugų teikimo vietoje, mokėjimo įstaigos sąskaitą pasiekia vidutiniškai per pusantros paros (dėl inkasacijos, SEPA pavedimų užskaitymo terminų ir kt.).
Dienomis, kai mokėjimų skaičius ženkliai išauga (kai didieji komunalinių paslaugų teikėjai išsiunčia klientams sąskaitas arba mokėtojų pajamų gavimo dienomis (atlyginimų, pensijų, pašalpų mokėjimo dienomis), mokėjimo įstaigos susidurs su rimtomis problemomis, kuomet dar negavusios mokėtojų sumokėtų lėšų jau turės įmokų sumas pervesti jų gavėjams. Prašome įvertinti šiuos Asociacijos nurodytus argumentus ir atsisakyti perteklinio mokėjimų operacijos termino sutrumpinimo, kuomet jos atliekamos grynaisiais pinigais mokėtojui neturint sąskaitos pas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėją. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu nusistovėję atsiskaitymo terminai, kuomet tokiu būdu priimtų įmokų sumos į gavėjų sąskaitas yra įskaitomos per dvi darbo dienas, pilnai tenkina visas mokėjimo operacijos šalis, ypač įvertinus aplinkybę, kad duomenys apie priimtas įmokas gali būti pateikiami gavėjams jau sekančią darbo dieną. Tačiau dėl įmokų, atliktų grynais pinigais, lėšų inkasavimo trukmės, įmokų sumos gali būti įskaitomos į gavėjų sąskaitas vėliau, negu sakančią po įmokos priėmimo darbo dieną. Asociacija pasirengusi dalyvauti aptariamo įstatymo projekto svarstyme Jūsų komitete ir pateikti visus reikiamus paaiškinimus dėl iškelto klausimo arba pagal kompetenciją kitais mokėjimų paslaugų teikimo klausimais, kurie kils komiteto nariams nagrinėjant Mokėjimų įstatymo projektą. Pritarti Žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 3 šių Išvadų 7.2 lentelėje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1504, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams bei išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2018
7 Argumentai: 2018 m. kovo 14 d. Europos Komisija pateikė Direktyvos ištaisymą. Atsižvelgiant į jį, siūlytina taisyti keičiamo įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vartotojai, išskyrus vartotojus, gali susitarti netaikyti visų ar dalies šio įstatymo III skyriaus nuostatų, šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir
, ir51 ir 52 straipsniuose nustatytų reikalavimų, taip pat gali susitarti dėl kito termino, negu nustatytas šio įstatymo 36 straipsnyje.“
finansų komitetas, 2018
1 Argumentai: Įvertinant rinkos argumentus, kad pakeitimams įgyvendinant lėšų nurašymo reikalavimą reikalingas protingas pasirengimo terminas, siūlytina nukelti keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 d. įsigaliojimą. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą Nr. 6 žemiau šioje lentelėje. Pasiūlymas:
keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą. Lėšos iš mokėtojo sąskaitos negali būti nurašomos anksčiau, nei gaunamas mokėjimo nurodymas.
Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką baigiantis darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo nurodymas laikomas gautu kitą darbo dieną.“
finansų komitetas, 2018
1 Argumentai: Įvertinus rinkos argumentus dėl perteklinio mokėjimų operacijos termino sutrumpinimo, kai ji inicijuojama popieriniu dokumentu (mokėjimas atliekamas grynaisiais pinigais), siūlytina palikti šiuo metu galiojančią nuostatą, leidžiančią popieriniu dokumentu inicijuotų mokėjimo operacijų vykdymą pratęsti dar viena darbo diena. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad po mokėjimo nurodymo gavimo momento mokėjimo operacijos eurais, vykdomos Lietuvos Respublikoje ir į kitas valstybes nares, suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį. Šis laikotarpis gali būti pratęstas viena darbo diena, kai mokėjimo operacija , vykdoma į kitas valstybes nares, yra inicijuojama popieriniu dokumentu.“
finansų komitetas, 2018
1 Argumentai: 2018 m. kovo 14 d. Europos Komisija pateikė Direktyvos ištaisymą. Atsižvelgiant į jį, siūlytina taisyti keičiamo įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Jeigu už mokėjimo operacijos neįvykdymą, netinkamą arba pavėluotą įvykdymą atsako ne mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip nurodyta šio įstatymo 38 , ir51 ir52 straipsniuose, o kitas mokėjimo paslaugų teikėjas ar tarpininkas, atsakingas mokėjimo paslaugų teikėjas ar tarpininkas turi kompensuoti visus mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo patirtus nuostolius arba pagal šio įstatymo 38 , ir51 ir 52 straipsnius sumokėtas sumas. Tai apima ir kompensaciją, kai kuris nors mokėjimo paslaugų teikėjas netaiko saugesnio autentiškumo patvirtinimo.“
finansų komitetas, 2018
8 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-12-22 išvados Nr. XIIIP-1505 11 p., taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-12-22 išvados Nr. XIIIP-1506 11 p. pastabas bei siekiant vienodo poveikio priemonių taikymo reglamentavimo pateiktuose įstatymų projektuose, siūlytina patikslinti teisės akto pakartotino pažeidimo padarymo terminą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 80 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Atsakomybę sunkinančiomis laikomos tokios aplinkybės: asmuo, įtariamas teisės
akto pažeidimo padarymu, teisės akto pažeidimą padarė tyčia, trukdo atlikti teisės akto pažeidimo tyrimą, slepia padarytą teisės akto pažeidimą arba pakartotinai padaro teisės akto pažeidimą. Laikoma, kad teisės akto pažeidimas padarytas pakartotinai, jeigu teisės akto pažeidimą padaręs asmuo per paskutinius 12 mėnesių nuo sprendimo, kuriuo buvo paskirta poveikio priemonė, įsigaliojimo dienos padarė tokį patį teisės akto pažeidimą. Padarius pakartotinį teisės akto pažeidimą, šioje dalyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.“
6. 4.
finansų komitetas, 2018
7 N Argumentai: Įvertinant rinkos argumentus, kad pakeitimams įgyvendinant lėšų nurašymo reikalavimą reikalingas protingas pasirengimo terminas, siūlytina nukelti keičiamo įstatymo 42 straipsnio 1 d. įsigaliojimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įgyvendinimas
Respublikos mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 5 punktą, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 2 dalies 4 punktą,
m. sausio 13 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 5 punktas, 32 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 4 punktas,
Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, nurodyto 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB, 98 straipsnyje, įsigaliojimo. Jei sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas nėra įgyvendinęs šioje dalyje nurodyto Europos Komisijos deleguotojo teisės akto, jis negali to naudoti kaip priežasties blokuoti ar kitaip trukdyti mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugos teikėjų prieigai prie mokėjimo sąskaitų. 3 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 60 straipsnis įsigalioja praėjus 3 mėnesiams nuo Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, nurodyto 2014 m. liepos 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis 3 straipsnyje, įsigaliojimo. 4 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 61, 62, 63 ir 64 straipsniai įsigalioja praėjus 9 mėnesiams nuo Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, nurodytų 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis
89 dalis įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d. 2019 m. sausio 13 d. 6 . 2019 m. gegužės 1 d. įsigalioja Nuo 2019 m. sausio 13 d. galioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 16 punkto redakcija: „
(nurašymui) teisės aktų nustatyta tvarka. Kai teisės aktai nustato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į nustatyto dydžio pinigų sumą vartotojo mokėjimo sąskaitoje, mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad vartotojas galėtų disponuoti šiomis lėšomis naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis (išskyrus kredito korteles), o tais atvejais, kai mokėjimo paslaugų teikėjas neleidžia mokėjimo kortelių, kitais būdais. “
42 straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Mokėjimo nurodymo gavimo momentu laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą.
Lėšos iš mokėtojo sąskaitos negali būti nurašomos anksčiau, nei gaunamas mokėjimo nurodymas. Jeigu mokėjimo nurodymo gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką baigiantis darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo nurodymas laikomas gautu kitą darbo dieną.“8
7. 2019 m. gegužės 1 d. įsigalioja Nuo
tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 65 straipsnio redakcija: „
mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos siejimas ir grupavimas
su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos grupavimą. Tokiu atveju jis privalo informuoti vartotoją apie išlaidas ir komisinį atlyginimą, susijusius su mokėjimo sąskaita ir kiekvienu iš kitų į tą paslaugų grupę įtrauktų siūlomų produktų ir paslaugų, jeigu jie būtų įsigyjami atskirai. 2. Kai mokėjimo paslaugų teikėjas taiko mokėjimo sąskaitos ir kito su mokėjimo sąskaita nesusijusio produkto arba paslaugos grupavimą, jis privalo be jokių apribojimų, atsižvelgdamas į pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus pateiktą informaciją, vartotojui užtikrinti jo teisę nutraukti bendrąją sutartį dėl mokėjimo sąskaitos arba pasinaudoti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga. 3. Mokėjimo paslaugų teikėjas negali taikyti vartotojo mokėjimo sąskaitos, atidarytos eurais, ir terminuotojo indėlio, laidavimo ir garantijos, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių mokėjimo paslaugų teikėjui vykdymą, siejimo.
Mokėjimo paslaugų teikėjas turi tik teisę reikalauti, kad vartotojas, sudarydamas sutartį dėl šioje dalyje nurodytų paslaugų, turėtų riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą, skirtą tai paslaugai administruoti. Tokia mokėjimo sąskaita atidaroma, tvarkoma, uždaroma ir su ja susijusios paslaugos, skirtos perkamai paslaugai administruoti, turi būti teikiamos nemokamai. 4. Mokėjimo paslaugų teikėjas, siūlydamas bendrosios sutarties dėl mokėjimo sąskaitos, kuri yra susieta su kita, negu šio straipsnio
produktu, pakeitimus, privalo laikytis šio įstatymo 15 straipsnio
pakeitimais, privalo be jokių neigiamų pasekmių ir apribojimų vartotojui užtikrinti jo teisę nutraukti bendrąją sutartį arba pasinaudoti mokėjimo sąskaitos perkėlimo paslauga.“
. M okėjimo paslaugų teikėjai turi užtikrinti vartotojų teisę nutraukti iki 2019 m. gegužės 1 d. 2019 m. sausio 13 d. sudarytą bendrąją sutartį dėl su t erminuotuoju indėliu, laidavimu arba garantija, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių mokėjimo paslaugų teikėjui vykdymą, susietos mokėjimo sąskaitos, laikydamiesi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 15 straipsnio nuostatų ir atsižvelgdami į
. Lietuvos bankas iki šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nurodytų Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 11. 10 . Lietuvos bankas informuoja Teisės aktų registro tvarkytoją apie šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nurodytų Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų įsigaliojimą. 12. 11 .
11. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos, bet nebaigtos poveikio priemonių taikymo procedūros vykdomos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo nuostatas.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : V.Ąžuolas, K.Glaveckas . 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas (nauja redakcija). Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė