Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS IR
221
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1 straipsnis. Statuto paskirtis Šis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę, konsulinių įstaigų veiklos pagrindus, konsulinės pagalbos teikimo ir kitų konsulinių funkcijų atlikimo, taip pat konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką , taip pat konsulinės pagalbos teikimo Europos Sąjungos piliečiams principus .“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Konsulinės funkcijos – 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, kitose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir šiame statute numatytos funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų be pilietybės, juridinių asmenų ar užsieniečių prašymu ar be jo numatyta konsulinių pareigūnų atliekama veikla .“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konsulinė pagalba – konsulinės funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai atlieka Lietuvos Respublikos piliečių prašymu ar be jo, kai paaiškėja aplinkybės, kad asmuo pateko piliečiui užsienio valstybėje patekus į nelaimę, jį sulaikius, nukentėjo jam nukentėjus nuo nusikaltimų nusikaltimo, jam mirus ar yra bejėgiškos būklės, arba , taip pat susidarius kitoms šio statuto numatytoms aplinkybėms. Konsulinė pagalba šiame statute numatytais atvejais taip pat teikiama Europos Sąjungos piliečių prašymu šio statuto IV skyriuje numatytomis sąlygomis bei ir užsienio valstybėje teisėtai esantiems asmenims be pilietybės, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“
3Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„ 6.
Neatstovaujamas Europos Sąjungos pilietis – bet kuris Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – Europos Sąjungos valstybė), kuri trečiojoje valstybėje neturi diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba kurios trečiojoje valstybėje esanti diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar garbės konsulinis pareigūnas neturi realių galimybių suteikti konsulinę pagalbą konkrečiu atveju, pilietis. “
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Konsulinio pareigūno įgaliojimai
reikalų ministras, paskirdamas konsulinį pareigūną diplomatą dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, gali pavesti jam atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų. Konsulinę pagalbą teikia visi konsuliniai pareigūnai. 2. Diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas yra atsakingas už konsulinių funkcijų atlikimo organizavimą ir priežiūrą. Konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. 3. Konsulinis pareigūnas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai. Diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas gali pats atlikti konsulines funkcijas, tokiais atvejais jis veikia kaip konsulinis pareigūnas ir atsako už priimtus sprendimus. 3. 4. Konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali atsisakyti atlikti konsulines funkcijas, kai kreipiasi asmuo, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba veiksmu, žodžiu ar raštu rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ar savo funkcijas atliekančiam konsuliniam pareigūnui. 4. 5. Konsulinis pareigūnas veikia tik įstatymų nustatyta tvarka ir negali veikti kaip asmens, kuris kreipiasi konsulinės pagalbos, gynėjas ar teisinis atstovas.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Konsuliniams pareigūnams keliami profesiniai reikalavimai
diplomatui, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas
atitikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytus profesinius reikalavimus, ir prieš jo paskyrimą dirbti užsienio valstybėje turi būti baigęs išklausęs konsulinių pareigūnų mokymus mokymo programą ir išlaikęs gebėjimų atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų testą . 2. Konsulinių pareigūnų mokymo mokymų organizavimo ir gebėjimo atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų patikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kilus grėsmei užsienio valstybės teritorijoje esančio Lietuvos Respublikos piliečio gyvybei ar saugumui, konsulinis pareigūnas gali, jei Lietuvos Respublikos pilietis sutinka, padėti organizuojant jo ir jo šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, evakavimą iš krizės zonos į artimiausią saugią zoną. 6 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Valstybės materialinė pagalba 1.
Valstybės materialinė pagalba teikiama užsienio valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie susirgo arba susižalojo, taip pat jeigu nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo . , būtinosios medicinos pagalbos, grįžimo į Lietuvos Respubliką ir būtinoms iki grįžimo į Lietuvos Respubliką pragyvenimo išlaidoms padengti Valstybės materialinė pagalba teikiama , kai Lietuvos Respublikos pilietis nėra neturi galimybių nukentėjusiam Lietuvos Respublikos piliečiui gauti pagalbą pagalbos iš kitų šaltinių , ir yra grąžintina . 2. Valstybės materialine pagalba taip pat laikoma kitos Europos Sąjungos valstybės Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos išlaidos, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, atlygintos šio statuto 221 straipsnyje nurodytomis valstybės lėšomis. 2. 3. Valstybės materialinė pagalba yra grąžintina. Jeigu , pasibaigus valstybės materialinės pagalbos grąžinimo terminui, per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui , nukentėjusiam užsienio valstybėje, suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. 4. Valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo , ir grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybė .“
papildymas 221 straipsniu. Papildyti Įstatymą 221 straipsniu: „221 straipsnis.
Konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimas Europos Sąjungos valstybei Gavus Europos Sąjungos valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, jos Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių atlyginamos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų.“ 8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Konsulinis pareigūnas konsulinėje apygardoje užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio , pageidavimu jo kuris kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo, duomenis įrašo į diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos duomenų bazę Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą . Į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą duomenys įrašomi ir užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio prašymu . Šie duomenys naudojami tik Lietuvos Respublikos piliečio konsulinei pagalbai šio statuto 14 straipsnyje nurodytais atvejais teikti, o įrašant duomenis Lietuvos Respublikos piliečio prašymu – tik jo nurodytais tikslais.“ 9 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jei užsienio valstybės institucija praneša arba konsulinis pareigūnas kitaip sužino apie konsulinėje apygardoje esantį turtą, kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti teisę paveldėti, jis apie tai praneša Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija šią informaciją perduoda Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, o ši praneša asmeniui, turinčiam teisę paveldėti turtą informuoja jam nurodytą ar žinomą įpėdinį . 10 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip:
konsulinės pagalbos
neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams bendrosios nuostatos sąlygos
valstybės teritorijoje, kurioje valstybei, kurios pilietis jis yra, nėra atstovaujama, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos teikiamą konsulinę pagalbą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams teikia tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Konsulinė pagalba kartu su neatstovaujamu Europos Sąjungos piliečiu esantiems jo šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, teikiama tokiu pat mastu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai. 2. Finansinė pagalba Europos Sąjungos piliečiams gali būti teikiama tik ypatingais atvejais, iš anksto gavus Europos Sąjungos valstybės, kurios pilietis jis yra, kompetentingos institucijos leidimą. Neatstovaujami Europos Sąjungos piliečiai, norintys gauti konsulinę pagalbą, turi įrodyti, kad jie yra Europos Sąjungos valstybių piliečiai, pateikdami savo pasą ar asmens tapatybės kortelę. Jei šie dokumentai negali būti pateikti, pilietybė gali būti įrodoma bet kuriomis kitomis priemonėmis, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms tikrinant pateiktus duomenis Europos Sąjungos valstybės, kurios pilietis pareiškėjas tvirtina esąs, institucijose arba diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose.
Kartu su neatstovaujamu Europos Sąjungos piliečiu esančių jo šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, tapatybė ir šeimos ryšiai gali būti įrodomi bet kuriomis priemonėmis, taip pat ir Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms tikrinant pateiktus duomenis neatstovaujamo Europos Sąjungos piliečio valstybės institucijose arba diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. 3. Prievolė grąžinti finansinę pagalbą įforminama dokumentu, kurį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija perduoda atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, prieš teikdamos konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams, konsultuojasi su jų pilietybės valstybe, išskyrus ypatingos skubos atvejus. 4 . Konsulinė pagalba neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui neteikiama, jeigu neatstovaujamo Europos Sąjungos piliečio pilietybės valstybė kreipiasi dėl jo konsulinės pagalbos prašymo ar bylos perdavimo ir patvirtina, kad konsulinę pagalbą neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui teikia pati. 5. Neatstovaujami Europos Sąjungos piliečiai privalo pasirašyti įsipareigojimą atlyginti savo pilietybės valstybei Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos jiems suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti Lietuvos Respublikos piliečiai esant toms pačioms sąlygoms. 42 straipsnis. Konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams sąlygos tvarka 1.
Pagal šio skyriaus nuostatas konsulinė pagalba teikiama tik esant visoms šioms sąlygoms:
1) asmuo yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis;
2) Europos Sąjungos pilietis pateko į sudėtingą padėtį ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ir jam reikia konsulinės pagalbos;
3) buvimo valstybėje nėra Europos Sąjungos valstybės, kurios pilietis jis yra, diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. 2. Europos Sąjungos pilietybė įrodoma pateikus pasą ar tapatybės kortelę. Jei šie dokumentai pamesti ar pavogti, gali būti pateiktas ir kitas pilietybės įrodymas, kurį prireikus patvirtintų valstybės, kurios pilietis jis yra, institucijos arba šiai valstybei atstovaujanti artimiausia diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga. 1. Konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai pritarus, savo konsulinėje apygardoje gali sudaryti susitarimus su kitų Europos Sąjungos valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis dėl funkcijų teikiant konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams pasiskirstymo. 3. Dėl Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų, kurioms vadovauja garbės konsuliniai pareigūnai, galimybės teikti konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams ir tokios pagalbos apimties kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. “
priedo pakeitimas Pakeisti Konsulinio statuto priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. 1995 m. gruodžio
95/553/EB dėl Europos Sąjungos piliečių gynybos, vykdomos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų. 2015 m. balandžio 20 d.
direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (OL 2015 L 106, p.1). “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1492(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINIO STATUTO NR. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS IR
221
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1 straipsnis. Statuto paskirtis Šis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę, konsulinių įstaigų veiklos pagrindus, konsulinės pagalbos teikimo , valstybės materialinės pagalbos ir konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo, ir taip pat kitų konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką , taip pat konsulinės pagalbos teikimo Europos Sąjungos piliečiams principus .“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Konsulinės funkcijos – 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, kitose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir šiame statute numatytos funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių asmenų be pilietybės, juridinių asmenų ar užsieniečių prašymu ar be jo numatyta konsulinių pareigūnų atliekama veikla .“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Konsulinė pagalba – konsulinės funkcijos, kurias atlieka konsuliniai pareigūnai atlieka Lietuvos Respublikos piliečių prašymu ar be jo, kai paaiškėja aplinkybės, kad asmuo pateko piliečiui užsienio valstybėje patekus į nelaimę, jį sulaikius, nukentėjo jam nukentėjus nuo nusikaltimų nusikaltimo, jam mirus ar yra bejėgiškos būklės, arba , taip pat susidarius kitoms šio statuto numatytoms aplinkybėms. Konsulinė pagalba šiame statute numatytais atvejais taip pat teikiama Europos Sąjungos piliečių prašymu šio statuto IV skyriuje numatytomis sąlygomis bei ir užsienio valstybėje teisėtai esantiems asmenims be pilietybės, turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.“
3Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:
„ 6.
Neatstovaujamas Europos Sąjungos pilietis – bet kuris Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – Europos Sąjungos valstybė), kuri trečiojoje valstybėje neturi diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos arba kurios trečiojoje valstybėje esanti diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar garbės konsulinis pareigūnas neturi realių galimybių suteikti konsulinę pagalbą konkrečiu atveju, pilietis. “
pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Konsulinio pareigūno įgaliojimai
reikalų ministras, paskirdamas konsulinį pareigūną diplomatą dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, gali pavesti jam atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų. Konsulinę pagalbą teikia visi konsuliniai pareigūnai. 2. Diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas yra atsakingas už konsulinių funkcijų atlikimo organizavimą ir priežiūrą. Konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. 3. Konsulinis pareigūnas atsako už sprendimus, kuriuos jis pagal savo įgaliojimus atlikdamas konsulines funkcijas priima savarankiškai. Diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovas gali pats atlikti konsulines funkcijas, tokiais atvejais jis veikia kaip konsulinis pareigūnas ir atsako už priimtus sprendimus. 3. 4. Konsulinis pareigūnas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali atsisakyti atlikti konsulines funkcijas, kai kreipiasi asmuo, kuris yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba veiksmu, žodžiu ar raštu rodo nepagarbą Lietuvos valstybei ar savo funkcijas atliekančiam konsuliniam pareigūnui. 4. 5. Konsulinis pareigūnas veikia tik įstatymų nustatyta tvarka ir negali veikti kaip asmens, kuris kreipiasi konsulinės pagalbos, gynėjas ar teisinis atstovas.“
pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Konsuliniams pareigūnams keliami profesiniai reikalavimai
diplomatui, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas
atitikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytus profesinius reikalavimus, ir prieš jo paskyrimą dirbti užsienio valstybėje turi būti baigęs išklausęs konsulinių pareigūnų mokymus mokymo programą ir išlaikęs gebėjimų atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų testą . 2. Konsulinių pareigūnų mokymo mokymų organizavimo ir gebėjimų atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų patikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Kilus grėsmei užsienio valstybės teritorijoje esančio Lietuvos Respublikos piliečio gyvybei ar saugumui, konsulinis pareigūnas gali, jei Lietuvos Respublikos pilietis sutinka, padėti organizuojant jo ir jo šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, evakavimą iš krizės zonos į artimiausią saugią zoną.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Valstybės materialinė pagalba
teikiama užsienio valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie susirgo arba susižalojo, taip pat jeigu nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo. Valstybės materialinė pagalba teikiama, kai nėra galimybių nukentėjusiam Lietuvos Respublikos piliečiui gauti pagalbą iš kitų šaltinių, ir yra grąžintina.
Kai užsienio valstybėje esantis Lietuvos Respublikos pilietis pateko į nelaimę, nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo ir neturi galimybių gauti pagalbos iš kitų šaltinių, jam gali būti suteikta valstybės materialinė pagalba, kuri skiriama Lietuvos Respublikos piliečiui suteiktos būtinosios medicinos pagalbos, jo grįžimo į Lietuvos Respubliką ir būtinoms iki grįžimo į Lietuvos Respubliką pragyvenimo išlaidoms padengti. 2. Valstybės materialine pagalba taip pat laikoma kitos Europos Sąjungos valstybės Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos išlaidos, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, atlygintos šio statuto 221 straipsnyje nurodytomis valstybės lėšomis. 2. 3. Valstybės materialinė pagalba yra grąžintina. Jeigu , pasibaigus valstybės materialinės pagalbos grąžinimo terminui, per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo ar nuo Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų kitai Europos Sąjungos valstybei atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui , nukentėjusiam užsienio valstybėje, suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. 4.
4Valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo , ir grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Lietuvos Respublikos Vyriausybė .“ 7 straipsnis. Statuto papildymas 221 straipsniu. Papildyti Statutą 221 straipsniu:
„22 1 straipsnis. Konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimas Europos Sąjungos valstybei Gavus Europos Sąjungos valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, jos Europos Sąjungos valstybei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių atlyginamos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų.
“ 8 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
1Konsulinis pareigūnas konsulinėje apygardoje užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio , pageidavimu jo kuris kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo, duomenis įrašo į diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos duomenų bazę Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą . Į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą duomenys įrašomi ir užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio prašymu . Šie duomenys naudojami tik Lietuvos Respublikos piliečio konsulinei pagalbai šio statuto 14 straipsnyje nurodytais atvejais teikti, o įrašant duomenis Lietuvos Respublikos piliečio prašymu, – jo nurodytais su konsulinių funkcijų vykdymu susijusiais tikslais.“ 9 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Jei užsienio valstybės institucija praneša arba konsulinis pareigūnas kitaip sužino apie konsulinėje apygardoje esantį turtą, kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti teisę paveldėti, jis apie tai praneša Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija šią informaciją perduoda Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, o ši praneša asmeniui, turinčiam teisę paveldėti turtą informuoja jam nurodytą ar žinomą įpėdinį .“
pakeitimas Pakeisti IV skyrių ir jį išdėstyti taip:
konsulinės pagalbos
neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams bendrosios nuostatos sąlygos
valstybės teritorijoje, kurioje valstybei, kurios pilietis jis yra, nėra atstovaujama, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos teikiamą konsulinę pagalbą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams teikia tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams. Konsulinė pagalba kartu su neatstovaujamu Europos Sąjungos piliečiu esantiems jo šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, teikiama tokiu pačiu mastu ir tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai. 2. Finansinė pagalba Europos Sąjungos piliečiams gali būti teikiama tik ypatingais atvejais, iš anksto gavus Europos Sąjungos valstybės, kurios pilietis jis yra, kompetentingos institucijos leidimą.
Neatstovaujami Europos Sąjungos piliečiai, norintys gauti konsulinę pagalbą, turi įrodyti, kad jie yra Europos Sąjungos valstybių piliečiai, pateikdami savo pasą ar asmens tapatybės kortelę. Jei šie dokumentai negali būti pateikti, pilietybė gali būti įrodoma bet kuriomis kitomis priemonėmis, Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms tikrinant pateiktus duomenis Europos Sąjungos valstybės, kurios pilietis pareiškėjas tvirtina esąs, institucijose arba diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. Kartu su neatstovaujamu Europos Sąjungos piliečiu esančių jo šeimos narių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės piliečiai, tapatybė ir šeimos ryšiai gali būti įrodomi bet kuriomis priemonėmis, taip pat ir Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms tikrinant pateiktus duomenis neatstovaujamo Europos Sąjungos piliečio valstybės institucijose arba diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose. 3. Prievolė grąžinti finansinę pagalbą įforminama dokumentu, kurį Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija perduoda atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, prieš teikdamos konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams, konsultuojasi su jų pilietybės valstybe, išskyrus ypatingos skubos atvejus. 4 . Konsulinė pagalba neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui neteikiama, jeigu neatstovaujamo Europos Sąjungos piliečio pilietybės valstybė kreipiasi dėl jo konsulinės pagalbos prašymo ar bylos perdavimo ir patvirtina, kad konsulinę pagalbą neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui teikia pati. 5.
Europos Sąjungos piliečiai privalo pateikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytos formos įsipareigojimą atlyginti Lietuvos Respublikos jiems suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti Lietuvos Respublikos piliečiai esant toms pačioms sąlygoms. 42 straipsnis. Konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams sąlygos tvarka
konsulinė pagalba teikiama tik esant visoms šioms sąlygoms:
1) asmuo yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis;
2) Europos Sąjungos pilietis pateko į sudėtingą padėtį ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ir jam reikia konsulinės pagalbos;
3) buvimo valstybėje nėra Europos Sąjungos valstybės, kurios pilietis jis yra, diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. 2. Europos Sąjungos pilietybė įrodoma pateikus pasą ar tapatybės kortelę. Jei šie dokumentai pamesti ar pavogti, gali būti pateiktas ir kitas pilietybės įrodymas, kurį prireikus patvirtintų valstybės, kurios pilietis jis yra, institucijos arba šiai valstybei atstovaujanti artimiausia diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga. 1. Konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. 2. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai pritarus, savo konsulinėje apygardoje gali sudaryti susitarimus su kitų Europos Sąjungos valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis dėl funkcijų teikiant konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams pasiskirstymo. 3.
pareigūno galimybės suteikti konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams ir tokios pagalbos apimties kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, įvertindama susidariusią situaciją, konsultuodamasi su Lietuvos Respublikos garbės konsuliniu pareigūnu ir atsižvelgdama į jo galimybes tokią pagalbą suteikti. “
pakeitimas Pakeisti Statuto priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. 1995 m. gruodžio
95/553/EB dėl Europos Sąjungos piliečių gynybos, vykdomos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų. 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (OL 2015 L 106, p.1). “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras iki 2018 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2018-03-28
RESPUBLIKOS konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38
įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant į Lietuvos nacionalinę teisę perkelti
bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (toliau – Direktyva) nuostatas. Įstatymo projektu taip pat siekiama:
Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 328 punkto nuostatas, numatančias konsulinių paslaugų kokybės tobulinimą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 5.5.14 darbo „Lietuvos Respublikos diplomatinio atstovavimo tinklo peržiūra ir efektyvumo didinimas“ 2 punktą „ Konsulinių paslaugų teikimo kokybės standarto sukūrimas ir įdiegimas“;
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento (direktorius Giedrius Kazakevičius, tel. 8 706 52 607, el. p. giedrius.kazakevicius @urm.lt ) Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus (vedėjas Saulius Kašuba, tel. 8 706 52 893, el. p. saulius.kasuba @urm.lt ) patarėjas Ugnius Labutis (tel. 8 706 52 842, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu konsulinės pagalbos teikimą Europos Sąjungos (toliau – ES) piliečiams reglamentuoja Konsulinio statuto 2 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad konsulinė pagalba ES piliečių prašymu teikiama Konsulinio statuto IV skyriuje nustatytomis sąlygomis.
Minėtojo skyriaus 41 straipsnyje įtvirtintos konsulinės pagalbos teikimo ES piliečiams bendrosios nuostatos, o 42 straipsnyje – konsulinės pagalbos teikimo ES piliečiams sąlygos. Lyginamoji minėtų Konsulinio statuto straipsnių ir Direktyvos analizė leidžia daryti išvadą, kad esamo teisinio reguliavimo Lietuvoje suderinamumas su Direktyvos nuostatomis nėra pakankamas. Konsulinio statuto 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras (toliau – užsienio reikalų ministras), paskirdamas konsulinį pareigūną dirbti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje, gali pavesti jam atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos (toliau – konsulinė įstaiga arba konsulinės įstaigos) vadovas yra atsakingas už konsulinių funkcijų atlikimo organizavimą ir priežiūrą. Pagal Konsulinio statuto 11 straipsnio 1 dalį diplomatas, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas, turi atitikti užsienio reikalų ministro nustatytus profesinius reikalavimus ir prieš jo paskyrimą dirbti užsienio valstybėje turi būti išklausęs konsulinių pareigūnų mokymo programą. Konsulinio statuto 14 straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus grėsmei užsienyje esančio Lietuvos Respublikos piliečio gyvybei ar saugumui, konsulinis pareigūnas jo sutikimu gali padėti organizuojant jo evakavimą iš krizės zonos į artimiausią saugią zoną, tačiau nenumato, kad tokia pagalba būtų teikiama ir jo šeimos nariams, kurie nėra ES piliečiai.
Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečio teisės į privatumą ir šeimos gyvenimą, vaiko teisių ir kitų ES pagrindinių teisių chartijoje pripažįstamą principų apsaugą, būtų tikslinga konsulinę pagalbą krizės atveju teikti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiui, bet ir jo šeimos nariams, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Valstybės materialinės pagalbos teikimą Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, reglamentuoja Konsulinio statuto 22 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės materialinė pagalba teikiama užsienio valstybėse esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie susirgo arba susižalojo, taip pat jeigu jie nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo. Tokia pagalba yra grąžintina ir teikiama, kai nėra galimybių jos gauti iš kitų šaltinių. Konsulinio statuto 22 straipsnio 3 dalis nustato, kad valstybės materialinės pagalbos teikimo, grąžinimo tvarką ir terminus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės materialinės pagalbos Lietuvos
grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr.
Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Valstybės materialinės pagalbos tvarkos aprašas), 2 punkte numatyta, kad valstybės materialinė pagalba teikiama užsienyje esantiems piliečiams, susirgusiems arba susižalojusiems, taip pat nukentėjusiems dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo, būtinosios medicinos pagalbos, grįžimo į Lietuvos Respubliką ir būtinoms iki grįžimo į Lietuvos Respubliką pragyvenimo išlaidoms padengti. Lyginant Konsuliniame statute ir Valstybės materialinės pagalbos tvarkos apraše vartojamą valstybės materialinės pagalbos apibrėžtį, galima teigti, kad Valstybės materialinės pagalbos tvarkos aprašas įtvirtina papildomas valstybės materialinės pagalbos teikimo sąlygas, kurių nenustato Konsulinis statutas, tuo susiaurindamas įstatyme numatytą teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymą įgyvendinančiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Lietuvos Respublikos piliečių konsulinę registraciją reglamentuoja Konsulinio statuto 27 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad konsulinis pareigūnas konsulinėje apygardoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio pageidavimu jo duomenis įrašo į konsulinės įstaigos duomenų bazę. Tokie duomenys naudojami tik piliečio nurodytais tikslais.
Konsulinė registracija yra ypač svarbi teikiant konsulinę pagalbą krizių metu, kai konsuliniam pareigūnui reikia susisiekti su krizės zonoje esančiais Lietuvos piliečiais ir jiems teikti informaciją apie krizinę situaciją. Tokiu atveju pagrindinis konsulinio pareigūno kontaktų šaltinis yra konsulinės registracijos metu pateikti piliečių duomenys. Šiuo metu įtvirtinta, kad konsulinė registracija yra neprivaloma ir atliekama tik piliečiui pageidaujant. Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą dėl įvairių konsulinių funkcijų atlikimo į konsulines įstaigas besikreipiančių, tačiau konsulinės registracijos neatliekančių piliečių duomenų konsuliniai pareigūnai naudoti negali, todėl esamas teisinis reguliavimas apsunkina konsulinės pagalbos teikimą krizių situacijų atvejais. Konsulinio statuto 38 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kaip Lietuvos Respublikos piliečiai, galintys turėti teisę paveldėti užsienio valstybėje esantį turtą, turi būti apie tai informuojami (konsulinė įstaiga – Užsienio reikalų ministerija – Teisingumo ministerija – įpėdinis). Kadangi įstatymai Teisingumo ministerijai nenumato prievolės ieškoti įpėdinių palikimo atsiradimo atveju, nustatyti giminystės ar kitų teisės paveldėti atsiradimui reikšmingų ryšių, esama tvarka yra tobulintina siekiant supaprastinti asmenų informavimo procesą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Konsulinio statuto 1 straipsnyje apibrėžtą Konsulinio statuto paskirtį, nurodant, kad Konsulinis statutas nustato konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas, ir papildomai neišskirti konsulinės pagalbos teikimo ES piliečiams principų, nes tai reglamentuos Konsulinio statuto IV skyrius „Konsulinės pagalbos teikimas neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams“.
Įstatymo projekto 2 straipsniu, siekiant teisinio aiškumo, tikslinama Konsulinio statuto 2 straipsnio 2 dalyje išdėstyta konsulinių funkcijų sąvoka, atsisakant konsulinių funkcijų apibrėžimo funkcijomis ( idem per idem ), taip pat subjektų, kuriems šios funkcijos atliekamos. Kadangi Direktyva numato, kad valstybių narių konsulinės įstaigos neatstovaujamiems ES piliečiams konsulinę pagalbą teikia tomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo piliečiams, Konsulinio statuto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma naujai apibrėžti konsulinės pagalbos sąvoką, akcentuojant konsulinės pagalbos teikimą Lietuvos Respublikos piliečiui, o pagal Konsulinio statuto 41 straipsnio 1 dalį tokia pagalba bus teikiama ir neatstovaujamiems ES piliečiams. Įgyvendinant Direktyvos 4 ir 6 straipsnių nuostatas, įstatymo projekto 2 straipsniu taip pat siūloma Konsulinio statuto 2 straipsnį papildyti 6 dalimi ir nustatyti neatstovaujamo ES piliečio sąvoką.
Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma Konsulinio statuto 10 straipsnį išdėstyti naują redakcija, 1 dalyje vietoj žodžių „konsulinį pareigūną“ įrašyti žodį „diplomatą“ (konsuliniu pareigūnu jis taps po jo paskyrimo dirbti konsulinėje įstaigoje), 2 dalyje numatyti pavesti užsienio reikalų ministrui nustatyti k onsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros tvarką, kuri, be kita ko, leis tobulinti ir konsulinių paslaugų teikimo kokybę, kaip tai numatyta Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 328 punkte. Į straipsnio naują 3 dalį perkeliama dalis dabar 2 dalyje esančių nuostatų, o esamos 3 ir 4 straipsnio dalys naujoje straipsnio redakcijoje tampa 4 ir 5 dalimis. Siekiant užtikrinti konsulinių paslaugų teikimo kokybę ir konsulinių pareigūnų aukštą kvalifikaciją, Įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma Konsulinio statuto 11 straipsnyje nustatyti reikalavimą diplomatui, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas, būti baigusiam konsulinių pareigūnų mokymus ir išlaikiusiam gebėjimų atlikti visas arba dalį konsulinių funkcijų testą ir atitinkamai pakeisti straipsnio pavadinimą. Siūloma atsisakyti Konsulinio statuto 11 straipsnio nuostatos dėl profesinių reikalavimų diplomatui, kuriam pavedama atlikti konsulines funkcijas, nustatymo, kadangi tokie reikalavimai yra nebeaktualūs, t. y. konsuliniu pareigūnu gali tapti kiekvienas diplomatas, nepriklausomai nuo jo turimo išsilavinimo.
Kadangi diplomatams vykdyti konsulines funkcijas gali būti pavedama ne tik juos paskyrus nuolatiniam darbui užsienyje, bet ir, pvz., žymiai padidėjus lankytojų srautams ar esant tarnybinei būtinybei, siunčiant į tarnybinę komandiruotę iš Lietuvos, siūloma atsisakyti dabar esančios nuostatos, kad mokymai yra privalomi tik diplomatams, skiriamiems dirbti užsienio valstybėje. Kilus krizei užsienio valstybėje ir prireikus evakuoti tenai esančius piliečius, paprastai kartu evakuojami ir jų šeimos nariai, nepriklausomai nuo jų pilietybės. Dėl to Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma papildyti Konsulinio statuto 14 straipsnio 2 dalį numatant, kad Lietuvos Respublikos piliečiui sutinkant konsulinis pareigūnas gali padėti organizuojant ne tik jo, bet ir jo šeimos narių, kurie nėra ES piliečiai, evakavimą iš krizės zonos į artimiausią saugią zoną. Ši pataisa taip pat leistų įgyvendinti Direktyvos 5 straipsnio nuostatą, kad konsulinė pagalba kartu su neatstovaujamu ES piliečiu esantiems šeimos nariams, kurie nėra ES piliečiai, teikiama tokiu pat mastu ir tokiomis pat sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečių šeimos nariams, kurie nėra ES piliečiai, t. y. nustatytų teikiamos konsulinės pagalbos apimtį. Įstatymo projekto 6 straipsniu siūloma Konsulinio statuto 22 straipsnio 1 dalį papildyti išlaidų rūšimis ( būtinosios medicinos pagalbos, grįžimo į Lietuvos Respubliką ir būtinos iki grįžimo į Lietuvos Respubliką pragyvenimo išlaidos) , kurioms padengti gali būti teikiama valstybės materialinė pagalba.
Taip pat, siekiant į nacionalinę teisę tinkamai perkelti Direktyvos 14 ir 15 straipsnių nuostatas, projekto 6 straipsniu siūloma Konsulinio statuto 22 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, pagal kurią valstybės materialinei pagalbai būtų prilygintos ir Lietuvos valstybės lėšomis atlygintos Lietuvos Respublikos piliečiui kaip neatstovaujamam ES piliečiui kitos ES valstybės suteiktos konsulinės pagalbos išlaidos, kurias turėtų padengti tos ES valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms. Konsulinio statuto 22 straipsnio 1 dalis (Įstatymo projekte – Konsulinio statuto 22 straipsnio 3 dalis) nustato, kad valstybės materialinė pagalba yra grąžintina, o jos negrąžinus ji iš piliečio būtų išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kadangi užsienio reikalų ministro sprendimas dėl suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, šios pagalbos grąžinimo terminas (3 mėnesiai) yra nustatytinas įstatymu. Atsižvelgiant į išskirtinę konsulinių įstaigų kompetenciją teikti valstybės materialinę pagalbą užsienio valstybėse nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, Įstatymo projekto 6 straipsniu siūloma Konsulinio statuto 22 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad v alstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo ir grąžinimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įstatymo projekto 7 straipsniu, siekiant tinkamai suderinti Konsulinio statuto nuostatas su Direktyvos 14 ir 15 straipsnių reikalavimais, siūloma Konsulinį statutą papildyti 221 straipsniu, kuris nustatytų, kad gavus ES valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui kaip neatstovaujamam ES piliečiui suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti tos ES valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, jos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių (Direktyvoje įtvirtintas terminas) būtų atlyginamos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai valstybės biudžete numatytų asignavimų. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma Konsulinio statuto 27 straipsnio 1 dalyje nustatytą neprivalomą konsulinę registraciją papildyti nuostata, kad konsulinis pareigūnas užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio, kuris kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo, duomenis įrašo į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą. Tokiu būdu gauti duomenys būtų naudojami tik Konsulinio statuto 14 straipsnyje nurodytos konsulinės pagalbos teikimo stichinės nelaimės, katastrofos, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju tikslais, o siūlomas konsulinės registracijos reglamentavimas sudarytų geresnes sąlygas konsuliniams pareigūnams teikti konsulinę pagalbą krizių atvejais.
Lietuvos Respublikos piliečiai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ir toliau galės pateikti savo duomenis konsulinės registracijos tikslais ir nurodyti, kada, pvz., ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju, stichinių nelaimių, katastrofų, teroro akto, masinių riaušių, karo ar ginkluoto konflikto atveju, rinkimų, referendumų, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos tikslais, šie duomenys gali būti naudojami. Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamo Konsulinio statuto 38 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad konsuliniam pareigūnui gavus informaciją ar kitaip sužinojus apie konsulinėje apygardoje esantį turtą, kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti teisę paveldėti, jis apie tai tiesiogiai informuoja jam nurodytą ar žinomą įpėdinį, t. y. atsisakyti dabartinės praktikos, kai ši informacija pradžioje siunčiama Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, vėliau
nauja redakcija. 41 straipsnis nustatytų konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems ES piliečiams sąlygas (konsulinę pagalbą neatstovaujamiems ES piliečiams Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos teikia tomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiams).
Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, kad prireikus neatstovaujamo ES piliečio duomenys gali būti tikrinami ne tik jo šalies diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, bet ir kitose institucijose (praktikoje pasitaiko atvejų, kai Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga dėl duomenų patikrinimo kreipiasi į ES piliečio pilietybės valstybės užsienio reikalų ministeriją, o ne į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, kurios toje šalyje, kur yra Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga, gali ir nebūti (pvz., prireikus suteikti konsulinę pagalbą Portugalijos kaip neatstovaujamam ES piliečiui Baltarusijoje Lietuvos Respublikos ambasada Minske dėl jo tapatybės patvirtinimo tiesiogiai ar per Lietuvos Respublikos užsienio ministeriją kreiptųsi į Portugalijos užsienio reikalų ministeriją, nes Portugalija Baltarusijoje diplomatinės atstovybės neturi). Minėtuoju straipsniu neatstovaujami ES piliečiai taip pat būtų įpareigojami pasirašyti įsipareigojimą savo pilietybės valstybei atlyginti Lietuvos Respublikos konsulinės įstaigos jiems suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas. Toks įsipareigojimas yra būtina sąlyga, kad Lietuva, suteikusi konsulinę pagalbą neatstovaujamam ES piliečiui, iš jo pilietybės valstybės galėtų atgauti savo patirtas išlaidas.
Kadangi tiek pagal Direktyvos 10 straipsnio 2 dalį, tiek pagal siūlomas Konsulinio statuto
neatstovaujamo ES piliečio pilietybės valstybe, šiam atsisakius pasirašyti įsipareigojimą jo pilietybės valstybės bus klausiama, kaip elgtis tokiu atveju (teikti pagalbą pilietybės valstybei įsipareigojus grąžinti patirtas išlaidas, nepriklausomai nuo įsipareigojimo pasirašymo ar nepasirašymo, neteikti pagalbos, jei įsipareigojimas nepasirašomas ir pan.). Be to, kadangi direktyva nėra tiesioginio taikymo ES teisės aktas, prievolę pasirašyti įsipareigojimą savo pilietybės valstybei įtvirtinti įstatymu reikia, siekiant išvengti ginčų, galinčių kilti dėl to, kad neatstovaujamo ES piliečio pareiga įsipareigoti savo pilietybės valstybei nebuvo tinkamai perkelta į nacionalinę teisę. Pagal siūlomo keisti Konsulinio statuto 42 straipsnio 1 dalį užsienio reikalų ministras nustatytų konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems ES piliečiams tvarką, o s iekiant įgyvendinti Direktyvos
konsulinėms įstaigoms savo konsulinėje apygardoje sudaryti susitarimus su kitų ES valstybių diplomatinėmis atstovybėmis ar konsulinėmis įstaigomis dėl funkcijų teikiant konsulinę pagalbą neatstovaujamiems ES piliečiams pasiskirstymo.
Atsižvelgiant į Direktyvos 2 straipsnio 2 dalį, kuri valstybėms narėms suteikia teisę spręsti, ar Direktyva taikoma garbės konsulų teikiamai konsulinei pagalbai, keičiamo 42 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl konsulinių įstaigų, kurioms vadovauja garbės konsuliniai pareigūnai, konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems ES piliečiams ir tokios pagalbos apimties kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia užsienio reikalų ministras (tai atitinka ir Konsulinio statuto 13 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad Lietuvos garbės konsulinis pareigūnas vykdo kitas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavestas užduotis). Kadangi Lietuvos garbės konsuliniai pareigūnai savo funkcijas vykdo savanorišku pagrindu ir savo lėšomis, jie neteikia tokių pat paslaugų, kaip diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos, ir įstatymu jiems neturėtų būti įtvirtinta prievolė teikti konsulinę pagalbą neatstovaujamiems ES piliečiams. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių, nes juo siekiama užtikrinti Direktyvos nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, gerinti konsulinių paslaugų teikimo kokybę, taip pat konsuliniams pareigūnams sudaryti geresnes sąlygas teikti konsulinę pagalbą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu keičiamos ar siūlomos naujos sąvokos įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka . 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą iki 2018 m. balandžio 30 d. užsienio reikalų ministro įsakymu reikės nustatyti konsulinių funkcijų atlikimo organizavimo ir priežiūros, valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo ir grąžinimo, konsulinės pagalbos teikimo neatstovaujamiems ES piliečiams tvarką ir Lietuvos Respublikos piliečiui ES valstybės suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarką. Taip pat turės būti keičiamos Konsulinių pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų, vykdančių veiklą, susijusią su konsulinių funkcijų atlikimu, mokymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2007 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-4 „Dėl Konsulinių pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų, vykdančių veiklą, susijusią su konsulinių funkcijų atlikimu, mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatos, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 618 „Dėl Valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo ir grąžinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Direktyva ir ją įgyvendinantis Įstatymo projektas nustato, kad konsulinė pagalba neatstovaujamiems ES piliečiams turi būti teikiama tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos piliečiams, todėl užsienyje nukentėję neatstovaujami ES piliečiai taip pat galės kreiptis dėl valstybės materialinės pagalbos suteikimo. Pagal Direktyvą ir Įstatymo projekto nuostatas Lietuva taip pat turės atlyginti kitų ES valstybių Lietuvos Respublikos piliečiams kaip neatstovaujamiems ES piliečiams suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas. Dėl to prognozuojama, kad be 9000 EUR valstybės biudžeto lėšų, šiuo metu biudžetiniams metams skiriamų valstybės materialinei pagalbai teikti užsienyje nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, Įstatymui įgyvendinti reikės papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios būtų naudojamos valstybės materialinei pagalbai teikti užsienyje nukentėjusiems neatstovaujamiems ES piliečiams, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams ES valstybių kaip neatstovaujamiems ES piliečiams suteiktos konsulinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Preliminariai prognozuojamas papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis minėtoms Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti (nesant krizės atvejų) – 6000 EUR per biudžetinius metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „neatstovaujamas Europos Sąjungos pilietis“, „konsulinė pagalba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad „ Šis statutas nustato
<...>
konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką
“. Pažymėtina, kad nei projekte, nei galiojančiame Konsuliniame
statute konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarka nėra reglamentuojama, o projekto
pildomo Statuto 221 straipsnyje tik atitinkamai nurodoma, kad valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo ir grąžinimo tvarką bei Lietuvos Respublikos piliečiams kaip neatstovaujantiems Europos Sąjungos piliečiams suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo Europos Sąjungos valstybei tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. 2. Iš projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą užsienyje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio duomenys gali būti įrašomi dviem atvejais: 1) kai toks pilietis kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo; 2) piliečio prašymu . Pagal aptariamas nuostatas „šie duomenys naudojami tik konsulinei pagalbai šio statuto 14 straipsnyje nurodytais atvejais teikti, o įrašant duomenis Lietuvos Respublikos piliečio prašymu – tik jo nurodytais tikslais “.
Iš šių keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų būtų galima suprasti, kad piliečiui pateikus prašymą, jo duomenys į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą galėtų būti įrašomi bei tvarkomi ir kitais tikslais nei konsulinių funkcijų vykdymas . Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptariamų projekto nuostatų santykis su Konsulinio statuto 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatyta, kad diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms vykdyti. 3. Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jei užsienio valstybės institucija praneša arba konsulinis pareigūnas kitaip sužino apie konsulinėje apygardoje esantį turtą, kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti teisę paveldėti, jis apie tai informuoja jam nurodytą ar žinomą įpėdinį“. Nėra aišku, kaip nustačius tokį teisinį reguliavimą bus užtikrintos Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę paveldėti užsienio valstybėse esantį turtą, teisės, jei jie konsuliniams pareigūnams nebus nurodyti ar jiems žinomi. 4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „neatstovaujami Europos Sąjungos piliečiai privalo pasirašyti įsipareigojimą atlyginti savo pilietybės valstybei Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos jiems suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas <...>“. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, nes Lietuvos Respublikos įstatymais negalima reguliuoti santykių tarp užsienio valstybės ir jos piliečių. Lietuvos Respublikos įstatyme , įgyvendinant 2015 m. balandžio 20 d.
Tarybos direktyvos (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (toliau – Direktyva) 14 straipsnio nuostatas, galima numatyti tik Lietu vos Respublikos piliečio, kuriam konsulinę pagalbą suteikė kitos Europos Sąjungos valstybės diplomatinė ar konsulinė įstaiga, pareigą atlyginti konsulines išlaidas Lietuvos Respublikai bei Lietuvos Respublikos konsulinių ir diplomatinių įstaigų pareigą priimti neatstovaujamų Europos Sąjungos piliečių įsipareigojimus, kurių forma nurodyta Direktyvos 1 priede. 5. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „ dėl Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų, kurioms vadovauja garbės konsuliniai pareigūnai, galimybės teikti konsulinę paga lbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams ir tokios pagalbos apimties, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras“. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu, todėl projekte, atsižvelgiant į garbės konsulų teisinį statusą, turėtų būti numatyti bent jau kriterijai, kuriems esant, garbės konsulai galėtų teikti atitinkamą konsulinę pagalbą. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad mūsų vertinimu, projektu siūlomas teisinis reguliavimas negalėtų būti grindžiamas projekto aiškinamajame rašte nurodoma Konsulinio statuto 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Lietuvos garbės konsulinis pareigūnas vykdo kitas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavestas užduotis.
Konsulinio statuto 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos garbės konsulinis pareigūnas atlieka konsulines funkcijas ir vykdo kitas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavestas užduotis. Pažymėtina, kad konsulinė pagalba yra konsulinė funkcija, todėl nėra aišku, kodėl aiškinamajame rašte nurodoma, kad ji gali būti priskirta
„kitoms užduotims“, dėl kurių vykdymo galimybės ir apimties spręstų užsienio
reikalų ministras. 6. Direktyvos
alstybių narių diplomatinės ir konsulinės įstaigos glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą tarpusavyje ir su Sąjunga <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto nuostatos nenumato Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms Direktyvoje numatytos pareigos bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su Sąjunga. Atsižvelgiant į tai siūlyti projekto nuostatose numatyta šią pareigą. 7. Projektas taisytinas teisės technikos požiūriu:
žosis „Statuto“;
„Konsulinio“, o žodis „statuto“ rašytinas iš didžiosios raidės. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected]
DĖL
221
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad „ Šis statutas nustato
<...>
konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo , <...> sąlygas ir tvarką
“. Pakartotinai atkreipiame dėmesį į tai, kad nei projekte, nei
galiojančiame Konsuliniame statute konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarka nėra reglamentuojama, todėl aptariama projekto nuostata tikslintina. 2. Projekto 7 straipsnyje po straipsnio pavadinimo išbrauktinas taškas. 3. Dėl projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatos laikomės nuomonės, išdėstytos 2018 m. sausio 3 d. Teisės departamento išvados „Dėl L ietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo 221 straipsniu įstatymo projekto“ trečioje pastaboje. 4. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje po žodžių „privalo pateikti“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected]
Užsienio reikalų komitetas
2018 m. kovo 28 d. Nr. 105-P-24
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Žygimanto Pavilionio pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, Mindaugas Puidokas. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Milda Petrokaitė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys:
Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas Rimgaudas Lošys, Užsienio reikalų ministerijos Kosulinio departamento Konsulinės teisės ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo skyriaus patarėjas Ugnius Labutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-01-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma,
kad „ Šis statutas nustato
<...>
konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką “.
Pažymėtina, kad nei projekte, nei galiojančiame Konsuliniame statute konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo tvarka nėra reglamentuojama, o projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje bei projekto 7 straipsniu pildomo Statuto 221 straipsnyje tik atitinkamai nurodoma, kad valstybės materialinės pagalbos Lietuvos Respublikos piliečiams, nukentėjusiems užsienio valstybėse, teikimo ir grąžinimo tvarką bei Lietuvos Respublikos piliečiams kaip neatstovaujantiems Europos Sąjungos piliečiams suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo Europos Sąjungos valstybei tvarką nustato Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 1 straipsnį išdėstyti taip: „
Šis statutas nustato konsulinių pareigūnų įgaliojimus ir atsakomybę, konsulinių įstaigų veiklos pagrindus, konsulinės pagalbos teikimo, valstybės materialinės pagalbos ir konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimo, taip pat kitų konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką.“
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatų matyti, kad į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą užsienyje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio duomenys gali būti įrašomi dviem atvejais: 1) kai toks pilietis kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo; 2) piliečio prašymu . Pagal aptariamas nuostatas „šie duomenys naudojami tik konsulinei pagalbai šio statuto 14 straipsnyje nurodytais atvejais teikti, o įrašant duomenis Lietuvos Respublikos piliečio prašymu
Iš šių keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatų būtų galima suprasti, kad piliečiui pateikus prašymą, jo duomenys į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą galėtų būti įrašomi bei tvarkomi ir kitais tikslais nei konsulinių funkcijų vykdymas . Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus aptariamų projekto nuostatų santykis su Konsulinio statuto 8 straipsnio 1 dalimi, kurioje yra nustatyta, kad diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos turi teisę tvarkyti asmens duomenis tiek, kiek reikia konsulinėms funkcijoms vykdyti. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto
išdėstyti taip: „
valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio, kuris kreipiasi dėl konsulinių funkcijų atlikimo, duomenis įrašo į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą. Į Konsulinių procedūrų valdymo informacinę sistemą duomenys gali būti įrašomi ir užsienio valstybėje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio prašymu. Šie duomenys naudojami tik konsulinei pagalbai šio statuto 14 straipsnyje nurodytais atvejais teikti, o įrašant duomenis Lietuvos Respublikos piliečio prašymu – jo nurodytais su konsulinių funkcijų vykdymu susijusiais tikslais.“
Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad „jei užsienio valstybės institucija praneša arba konsulinis pareigūnas kitaip sužino apie konsulinėje apygardoje esantį turtą, kurį Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti teisę paveldėti, jis apie tai informuoja jam nurodytą ar žinomą įpėdinį“.
Nėra aišku, kaip nustačius tokį teisinį reguliavimą bus užtikrintos Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę paveldėti užsienio valstybėse esantį turtą, teisės, jei jie konsuliniams pareigūnams nebus nurodyti ar jiems žinomi. Nepritarti Siūloma pataisa siekiama pagreitinti piliečių informavimo procesą, nes atsisakoma informacijos siuntimo per dvi grandis – Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijas. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojanti Lietuvos teisė nenumato, kad konsulinis pareigūnas ar Teisingumo ministerija dalyvauja nustatant ir (arba) ieškant įpėdinius palikėjui mirus užsienyje. Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys teisę paveldėti užsienio valstybėse esantį turtą, tiek dabar, tiek ir ateityje apie galimą paveldėti užsienio valstybėse esantį turtą iš konsulinio pareigūno sužinos, jeigu konsulinis pareigūnas turės konkrečią informaciją. Pagal dabartinę Konsulinio statuto 38 str. 1 d. redakciją Lietuvos Respublikos pilietis apie teisę paveldėti užsienio valstybėje esantį turtą sužino tik tuomet, jei konsuliniam pareigūnui apie tai praneša užsienio valstybės institucijos. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma nustatyti, kad „neatstovaujami Europos Sąjungos piliečiai privalo pasirašyti įsipareigojimą atlyginti savo pilietybės valstybei Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos jiems suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas <...>“.
Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas nepatenka į Lietuvos Respublikos jurisdikciją, nes Lietuvos Respublikos įstatymais negalima reguliuoti santykių tarp užsienio valstybės ir jos piliečių. Lietuvos Respublikos įstatyme, įgyvendinant 2015 m. balandžio 20 d. Tarybos direktyvos (ES) 2015/637 dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo priemonių, skirtų neatstovaujamų Sąjungos piliečių konsulinei apsaugai trečiosiose šalyse palengvinti ir kuria panaikinamas Sprendimas 95/553/EB (toliau – Direktyva) 14 straipsnio nuostatas, galima numatyti tik Lietuvos Respublikos piliečio, kuriam konsulinę pagalbą suteikė kitos Europos Sąjungos valstybės diplomatinė ar konsulinė įstaiga, pareigą atlyginti konsulines išlaidas Lietuvos Respublikai bei Lietuvos Respublikos konsulinių ir diplomatinių įstaigų pareigą priimti neatstovaujamų Europos Sąjungos piliečių įsipareigojimus, kurių forma nurodyta Direktyvos 1 priede. Pritarti Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 41 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „
Europos Sąjungos piliečiai privalo pateikti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatytos formos įsipareigojimą atlyginti Lietuvos Respublikos jiems suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti Lietuvos Respublikos piliečiai esant toms pačioms sąlygoms. “
Teisės departamentas, 2018-01-0310 5.
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „ dėl Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų, kurioms vadovauja garbės konsuliniai pareigūnai, galimybės teikti konsulinę paga lbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams ir tokios pagalbos apimties, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras“. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra nurodęs, kad su asmens teisėmis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu, todėl projekte, atsižvelgiant į garbės konsulų teisinį statusą, turėtų būti numatyti bent jau kriterijai, kuriems esant, garbės konsulai galėtų teikti atitinkamą konsulinę pagalbą. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad mūsų vertinimu, projektu siūlomas teisinis reguliavimas negalėtų būti grindžiamas projekto aiškinamajame rašte nurodoma Konsulinio statuto 13 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Lietuvos garbės konsulinis pareigūnas vykdo kitas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavestas užduotis. Konsulinio statuto 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad Lietuvos Respublikos garbės konsulinis pareigūnas atlieka konsulines funkcijas ir vykdo kitas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro pavestas užduotis. Pažymėtina, kad konsulinė pagalba yra konsulinė funkcija, todėl nėra aišku, kodėl aiškinamajame rašte nurodoma, kad ji gali būti priskirta „kitoms užduotims“, dėl kurių vykdymo galimybės ir apimties spręstų užsienio reikalų ministras. Pritarti Tarybos direktyva (ES) 2015/637 valstybėms narėms suteikia teisę spręsti, ar direktyvos nuostatos taikomos garbės konsulų teikiamai konsulinei pagalbai.
Lietuvos garbės konsuliniai pareigūnai nėra valstybės biudžeto lėšomis išlaikomi karjeros valstybės pareigūnai, o šias funkcijas vykdo savanorišku pagrindu, savo lėšomis ir pagal savo galimybes, todėl jie neteikia tokių pat paslaugų, kaip diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos. Siūlytina numatyti, kad kiekvienu konkrečiu atveju ( ad hoc ), įvertinus susidariusią situaciją, pasikonsultavus su Lietuvos Respublikos garbės konsuliniu pareigūnu ir atsižvelgus į jo galimybes suteikti konsulinę pagalbą neatstovaujamam ES piliečiui, būtų sprendžiama Užsienio reikalų ministerijoje dėl tokios pagalbos būtinumo ir apimties. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „
konsulinio pareigūno galimybės suteikti konsulinę pagalbą neatstovaujamiems Europos Sąjungos piliečiams ir tokios pagalbos apimties kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, įvertindama susidariusią situaciją, konsultuodamasi su Lietuvos Respublikos garbės konsuliniu pareigūnu ir atsižvelgdama į jo galimybes tokią pagalbą suteikti. “
Teisės departamentas,
numatyta, kad „v alstybių narių diplomatinės ir konsulinės įstaigos glaudžiai bendradarbiauja ir koordinuoja veiklą tarpusavyje ir su Sąjunga <...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo projekto nuostatos nenumato Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ar konsulinėms įstaigoms Direktyvoje numatytos pareigos bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su Sąjunga. Atsižvelgiant į tai siūlyti projekto nuostatose numatyta šią pareigą.
Nepritarti Tai, kokiu būdu ir su kokiomis įstaigomis Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos turi vykdyti vietos konsulinį bendradarbiavimą (ne tik konsulinės pagalbos teikimo, bet ir, pvz., Šengeno klausimais) reguliavimas šiuo įstatymu būtų perteklinis . Trečiosiose šalyse Europos Sąjungai atstovauja Sąjungos delegacijos, su kuriomis konsulinės įstaigos glaudžiai bendradarbiauja ir be įstatyme įrašytos prievolės tai daryti. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
požiūriu:
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos konsulinio statuto Nr. I-886 1, 2, 10, 11, 14, 22, 27, 38 straipsnių, IV skyriaus ir priedo pakeitimo ir Statuto papildymo 221 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-1492(2) ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-03-286
Argumentai: Siūloma redakciniu požiūriu sklandžiai ir nuosekliai išdėstyti keičiamo Statuto 22 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Projekto 6 straipsniu keičiamo statuto 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Valstybės materialinė pagalba teikiama užsienio valstybėse
esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie susirgo arba susižalojo, taip pat jeigu nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo. Valstybės materialinė pagalba teikiama, kai nėra galimybių nukentėjusiam Lietuvos Respublikos piliečiui gauti pagalbą iš kitų šaltinių, ir yra grąžintina. Kai užsienio valstybėje esantis Lietuvos Respublikos pilietis pateko į nelaimę, nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, įvykdytos nusikalstamos veikos ar kito teisės pažeidimo ir neturi galimybių gauti pagalbos iš kitų šaltinių, jam gali būti suteikta valstybės materialinė pagalba, kuri skiriama Lietuvos Respublikos piliečiui suteiktos būtinosios medicinos pagalbos, jo grįžimo į Lietuvos Respubliką ir būtinoms iki grįžimo į Lietuvos Respubliką pragyvenimo išlaidoms padengti. “
2Užsienio reikalų komitetas,
2018-03-286
Argumentai: Siūloma detalizuoti, nuo kada skaičiuojamas 3 mėnesių terminas, kai Lietuvos Respublika galės reikalauti iš piliečio grąžinti kitos Europos Sąjungos valstybės šiam Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos lėšas. Pasiūlymas:
Projekto 6 straipsniu keičiamo statuto 22 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Valstybės materialinė pagalba yra grąžintina.
Jeigu per 3 mėnesius nuo sprendimo suteikti valstybės materialinę pagalbą priėmimo ar nuo Lietuvos Respublikos piliečiui, kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui, suteiktos konsulinės pagalbos išlaidų kitai Europos Sąjungos valstybei atlyginimo Lietuvos Respublikos piliečiui suteikta valstybės materialinė pagalba nėra grąžinta, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos piliečiui suteiktos valstybės materialinės pagalbos išieškojimo. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
3Užsienio reikalų komitetas,
2018-03-287 Argumentai:
221 straipsnio tekste patikslinti adresatą – Europos Sąjungos valstybė , kuriai Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka atlyginamos Lietuvos Respublikos piliečiui kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui suteiktos konsulinės pagalbos išlaidos. Pasiūlymas: Papildyti projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Statuto papildymas 221 straipsniu. Papildyti Statutą 221 straipsniu: „221 straipsnis. Konsulinės pagalbos išlaidų atlyginimas Europos Sąjungos valstybei Gavus Europos Sąjungos valstybės prašymą atlyginti Lietuvos Respublikos piliečiui kaip neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui suteiktos konsulinės pagalbos išlaidas, kurias turėtų padengti tos Europos Sąjungos valstybės piliečiai esant toms pačioms sąlygoms, jos Europos Sąjungos valstybei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 12 mėnesių atlyginamos iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytų asignavimų.““
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Mindaugas Puidokas, Audronius Ažubalis. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1492(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė