Lietuvos Respublikos KŪNO
Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo,
, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 56 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos
įstatymo PROJEKTO, Lietuvos Respublikos švietimo ĮSTATYMo Nr. I-1489 68 Straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. 2012 m. rugpjūčio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 958 pritarė Lietuvos Respublikos Seimo parengto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-1051(3) teisinio reglamentavimo tikslams, tačiau pateikė pastabas ir pasiūlymus tobulinti jį iš esmės bei pasiūlė parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo projektą planuojamoje sudaryti vidaus reikalų ministro darbo grupėje .
Nuo galiojančio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – Įstatymas) priėmimo Lietuvoje įvyko nemažai pasikeitimų bei susiformavo atitinkama praktika kūno kultūros ir sporto srityje. Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato nemažai nuostatų, neatitinkančių šiandienos realijų, jis sudaro prielaidas nepagrįstai ir neproporcingai didelei valstybės intervencijai (daugeliu atvejų nesuderinamai su valstybės paskirtimi) į kūno kultūros ir sporto sritį, kuri reguliuojama nevyriausybinio sektoriaus tiek tarptautinių, tiek nacionalinių organizacijų sukurtų taisyklių ir iš prigimties yra pagrįsta savanoriška bei savarankiška visuomenine veikla (pavyzdžiui, funkcijos tokios kaip sporto varžybų sistemos nustatymo ir organizavimo, sportininkų rinktinių formavimo, dopingo kontrolės vykdymo (testavimo), sporto arbitražo sudarymo, kt. klausimai pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų ar tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles priskirtinos nevyriausybinių organizacijų kompetencijai, todėl šių nuostatų įtvirtinimas galiojančiame Įstatyme atsisakytinas).
Be to, praktikoje kyla nemažai galiojančio Įstatymo taikymo problemų dėl neaiškių ar nenuosekliai vartojamų sąvokų, neaiškių ir tarpusavyje nederančių kai kurių Įstatymo nuostatų (pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas), spręsdamas klausimą dėl sporto šakos federacijos pripažinimo nacionaline sporto šakos federacija, kuriai vėliau skiria biudžeto lėšų sporto veiklai plėtoti, dėl galiojančiame Įstatyme dviprasmiškai apibrėžtų sporto ir kūno kultūros sąvokų susiduria su keblumais, nustatant ką ši organizacija plėtoja – sportą ar tik kūno kultūrą; dėl neaiškaus sportuotojo sąvokos apibrėžimo Kūno kultūros ir sporto departamentui pavaldūs sporto medicinos centrai, neatlygintinai (iš valstybės biudžeto lėšų) teikiantys specializuotas sporto medicinos paslaugas sportininkams ir sportuotojams, susiduria su problema, nustatant, ar asmuo laikomas sportuotoju ar ne; dėl dviprasmiškai apibrėžtos trenerio sąvokos praktikoje neaišku, kokie kvalifikaciniai reikalavimai jam taikomi (apibrėžiant sąvoką treneris Įstatyme nurodyta, kad tai asmuo, sporto
(šakos) federacijos (nacionalinės arba tarptautinės) nustatyta tvarka įgijęs kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją, tačiau Įstatymo kitame straipsnyje įtvirtinta, kad trenerių kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir kategorijų suteikimo tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas); ir kt.).
Be to, praktikoje kyla nemažai galiojančio Įstatymo taikymo problemų dėl neaiškių ar nenuosekliai vartojamų sąvokų, neaiškių ir tarpusavyje nederančių kai kurių Įstatymo nuostatų (pavyzdžiui, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas), spręsdamas klausimą dėl sporto šakos federacijos pripažinimo nacionaline sporto šakos federacija, kuriai vėliau skiria biudžeto lėšų sporto veiklai plėtoti, dėl galiojančiame Įstatyme dviprasmiškai apibrėžtų sporto ir kūno kultūros sąvokų susiduria su keblumais, nustatant ką ši organizacija plėtoja – sportą ar tik kūno kultūrą; dėl neaiškaus sportuotojo sąvokos apibrėžimo Kūno kultūros ir sporto departamentui pavaldūs sporto medicinos centrai, neatlygintinai (iš valstybės biudžeto lėšų) teikiantys specializuotas sporto medicinos paslaugas sportininkams ir sportuotojams, susiduria su problema, nustatant, ar asmuo laikomas sportuotoju ar ne; dėl dviprasmiškai apibrėžtos trenerio sąvokos praktikoje neaišku, kokie kvalifikaciniai reikalavimai jam taikomi (apibrėžiant sąvoką treneris Įstatyme nurodyta, kad tai asmuo, sporto
(šakos) federacijos (nacionalinės arba tarptautinės) nustatyta tvarka įgijęs kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją, tačiau Įstatymo kitame straipsnyje įtvirtinta, kad trenerių kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir kategorijų suteikimo tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas); ir kt.). Galiojančio Įstatymo keitimą paskatino ir tai, kad kai kurie santykiai yra nesureglamentuoti ar reglamentuoti nepakankamai (pavyzdžiui, galiojančiame Įstatyme nenustatyti aiškūs valstybės skatinimo už pasiektus sporto laimėjimus bei valstybės vardo garsinimą principai ir kriterijai (galiojančiame Įstatyme neįtvirtinti sporto laimėjimai ir jų pasiekimo principai už kuriuos sportininkams gali būti skiriamos vienkartinės valstybės premijos; nenustatyti atvejai, kada premijos ir išmokos sportininkams už laimėjimus neskiriamos, o paskirto
sios nemokamos, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė yra viena iš pamatinių asmens teisių, todėl nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas, 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas, 2008 m. spalio 30 d. nutarimas), biudžeto lėšų skyrimo principai kūno kultūros ir sporto srities projektams ir programoms įgyvendinti (kokie subjektai ir kokiomis sąlygomis gali gauti biudžeto lėšas (žr. pirmiau minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadą); nereglamentuotas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų ugdymas; neapibrėžta strateginių sporto šakų nustatymo paskirtis, todėl neaišku, kokią pridėtinę vertę duoda tokios sporto šakų kategorijos išskyrimas; nereglamentuotos sporto ir kūno kultūros renginių saugumo užtikrinimo (pavyzdžiui, policijai nesuteikti pakankami įgaliojimai imtis atitinkamų priemonių esant pavojui renginio dalyvių sveikatai ar gyvybei per kūno kultūros ir sporto renginius), taip pat kovos su manipuliavimu sporte priemonės; Įstatyme nustatytas Kūno kultūros ir sporto tarybos vaidmuo (kompetencija) valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje ir įgyvendinime iš esmės skiriasi nuo realiai tarybos vykdomos (taryba nesvarsto klausimų, susijusių su kūno kultūros ir sporto plėtros atitiktimi tarptautiniams kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams, nes prisijungimas prie tarptautinių konvencijų reglamentuotas pačių konvencijų ir paprastai konvencijų nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos jas ratifikuojant įstatymais, be kita ko, tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuva, pozicijas atstovauja valstybės institucijų atstovai teisės aktų nustatyta tvarka); ir kt.), o kai kurios galiojančio Įstatymo nuostatos yra perteklinės, neįgyvendinamos arba įgyvendinamos tik iš dalies (pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinė televizija transliuoja ne visų 11 strateginių sporto šakų nacionalines ar atrankos į
Europos ar pasaulio čempionatus varžybas dėl lėšų ir laiko trūkumo, be to, abejotina, ar tokį reikalavimą, dėl renginių gausos, būtų įmanoma įgyvendinti fiziškai; Kūno kultūros ir sporto departamentas netvirtina mokymo programų, pagal kurias sportininkų ugdymo centruose, įsteigtuose savivaldybių, sporto
(šakų) klubuose ir federacijų organizuojamose stovyklose rengiami sportininkai, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą kūno kultūros ir sporto plėtra – savarankiškoji savivaldybių funkcija, kurią savivaldybės vykdo pagal savo gyventojų poreikius, o pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą į asociacijų veiklą ir jų vidaus reikalus negali kištis kitos valstybės institucijos; Kūno kultūros ir sporto departamentas nėra nustatęs sporto arbitražo sudarymo tvarkos ir darbo reglamento – sporto šakų federacijos pačios pagal tarptautinių federacijų reikalavimus yra nusistačiusios, kaip nagrinėjami ginčai ne teismo tvarka, tokia teisė ir turėtų būti paliekama nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat kūno kultūros ir sporto įstaigų vadovų kvalifikacinių reikalavimų, jų atestavimo, kategorijų suteikimo tvarkos, nes savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojai nėra siejami jokiais pavaldumo ryšiais su Kūno kultūros ir sporto departamentu, ir kt.) ir pan.
Galiojančio Įstatymo keitimą paskatino ir tai, kad kai kurie santykiai yra nesureglamentuoti ar reglamentuoti nepakankamai (pavyzdžiui, galiojančiame Įstatyme nenustatyti aiškūs valstybės skatinimo už pasiektus sporto laimėjimus bei valstybės vardo garsinimą principai ir kriterijai (galiojančiame Įstatyme neįtvirtinti sporto laimėjimai ir jų pasiekimo principai už kuriuos sportininkams gali būti skiriamos vienkartinės valstybės premijos; nenustatyti atvejai, kada premijos ir išmokos sportininkams už laimėjimus neskiriamos, o paskirtosios nemokamos, nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nuosavybės teisė yra viena iš pamatinių asmens teisių, todėl nuosavybės santykiai yra įstatyminio reguliavimo dalykas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas, 1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas, 2008 m. spalio 30 d. nutarimas), biudžeto lėšų skyrimo principai kūno kultūros ir sporto srities projektams ir programoms įgyvendinti (kokie subjektai ir kokiomis sąlygomis gali gauti biudžeto lėšas (žr. pirmiau minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvadą); nereglamentuotas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų ugdymas; neapibrėžta strateginių sporto šakų nustatymo paskirtis, todėl neaišku, kokią pridėtinę vertę duoda tokios sporto šakų kategorijos išskyrimas; nereglamentuotos sporto ir kūno kultūros renginių saugumo užtikrinimo (pavyzdžiui, policijai nesuteikti pakankami įgaliojimai imtis atitinkamų priemonių esant pavojui renginio dalyvių sveikatai ar gyvybei per kūno kultūros ir sporto renginius), taip pat kovos su manipuliavimu sporte priemonės; Įstatyme nustatytas Kūno kultūros ir sporto tarybos vaidmuo (kompetencija) valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje ir įgyvendinime iš esmės skiriasi nuo realiai tarybos vykdomos (taryba nesvarsto klausimų, susijusių su kūno kultūros ir sporto plėtros atitiktimi tarptautiniams kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams, nes prisijungimas prie tarptautinių konvencijų reglamentuotas pačių konvencijų ir paprastai konvencijų nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos jas ratifikuojant įstatymais, be kita ko, tarptautinėse organizacijose, kurių narė yra Lietuva, pozicijas atstovauja valstybės institucijų atstovai teisės aktų nustatyta tvarka); ir kt.), o kai kurios galiojančio Įstatymo nuostatos yra perteklinės, neįgyvendinamos arba įgyvendinamos tik iš dalies (pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinė televizija transliuoja ne visų 11 strateginių sporto šakų nacionalines ar atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus varžybas dėl lėšų ir laiko trūkumo, be to, abejotina, ar tokį reikalavimą, dėl renginių gausos, būtų įmanoma įgyvendinti fiziškai; Kūno kultūros ir sporto departamentas netvirtina mokymo programų, pagal kurias sportininkų ugdymo centruose, įsteigtuose savivaldybių, sporto
(šakų) klubuose ir federacijų organizuojamose stovyklose rengiami sportininkai, nes pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą kūno kultūros ir sporto plėtra – savarankiškoji savivaldybių funkcija, kurią savivaldybės vykdo pagal savo gyventojų poreikius, o pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą į asociacijų veiklą ir jų vidaus reikalus negali kištis kitos valstybės institucijos; Kūno kultūros ir sporto departamentas nėra nustatęs sporto arbitražo sudarymo tvarkos ir darbo reglamento – sporto šakų federacijos pačios pagal tarptautinių federacijų reikalavimus yra nusistačiusios, kaip nagrinėjami ginčai ne teismo tvarka, tokia teisė ir turėtų būti paliekama nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat kūno kultūros ir sporto įstaigų vadovų kvalifikacinių reikalavimų, jų atestavimo, kategorijų suteikimo tvarkos, nes savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojai nėra siejami jokiais pavaldumo ryšiais su Kūno kultūros ir sporto departamentu, ir kt.) ir pan. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.
KT26-N15/2015 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ tiek, kiek juo reguliuojamos esminės biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai „sprendimus dėl <...> valstybės <...> esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių padalijimo principams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas buvo taikomas nustatant ir valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra nuostatų, aptariančių esmines valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime įregistruotame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto (Nr. XIIP-4723) 1 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad šis įstatymas nebūtų taikomas biudžetinėse įstaigose dirbantiems pedagoginiams darbuotojams, išskyrus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pedagoginius darbuotojus, ir treneriams. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnyje nustatytos valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų mokytojų darbo apmokėjimo sąlygos. Pažymėtina, kad didžioji dalis trenerių, dirbančių biudžetinėse įstaigose, kartu yra priskirtini ir mokytojų bei pedagoginių darbuotojų kategorijoms.
Tačiau treneriams, dėl jų darbo specifikos ir veiklos rezultatams keliamo galutinio tikslo – aukščiausių rezultatų atitinkamų sporto šakų sporto varžybose, nėra tinkamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnyje įtvirtintos darbo užmokesčio nustatymui taikytinos sąlygos. Pvz., trenerio kvalifikaciją geriausiai atspindi jo treniruojamų sportininkų pasiekti rezultatai sporto varžybose, tačiau atitinkamų amžiaus grupių oficialios tarptautinės varžybos (Europos, pasaulio čempionatai, jaunimo olimpinės žaidynės ir kt.) vyksta tam tikru periodiškumu (priklausomai nuo sporto šakos: kasmet, kas du metus ir pan.). Todėl pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymą nustatyta mokytojų veiklos vertinimo (atestacijos) tvarka treneriams nėra tinkama, nes neatspindi jų veiklos rezultatų. Taip pat treneriams nėra aktualus pedagoginio darbo stažo kriterijus, nes, kaip minėta pirmiau, jų veiklos efektyvumą ir turimą kvalifikaciją geriausiai atspindi treniruojamų sportininkų pasiekti rezultatai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad pagrindinės biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokesčio sąlygos turėtų būti nustatytos Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu treneriams darbo užmokestis mokamas vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o ne švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka). Siekiant išspręsti susidariusias problemas, parengtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr.
I-1151 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), kurio tikslas – atsisakyti valstybei ir savivaldybėms nebūdingų funkcijų kūno kultūros ir sporto srityje ir perteklinių, bendro pobūdžio normų, aiškiau reglamentuoti kūno kultūros ir sporto sistemą, įtvirtinti nuostatas, aptariančias esmines valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas, teisinį reguliavimą nustatyti tik tokį, kuris yra būtinas siekiant sportuojančių asmenų sveikatai, turtui ir viešajai tvarkai apsaugoti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje apibrėžtai valstybės paskirčiai kūno kultūros ir sporto srityje – skatinti visuomenės kūno kultūrą ir remti sportą – atskleisti. Įstatymo projektu taip pat įgyvendinamos 2014 m. lapkričio 18 d. Seimo priimtos rezoliucijos Nr. XII-1342 „Dėl sporto politikos“ nuostatos dėl vaikų sveikatos stiprinimo, kūno kultūros ir sporto organizavimo švietimo įstaigose.
Šiam tikslui pasiekti Įstatymo projekte numatoma: įtvirtinti sporto ir kūno kultūros apibrėžtį bei aiškiai apibrėžti kitas sąvokas, kūno kultūros ir sporto principus, nustatyti tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būdingas funkcijas kūno kultūros ir sporto srityje, atsisakyti perteklinio reguliavimo, padidinti Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos vaidmenį kūno kultūroje ir sporte bei aiškiau nustatyti jos funkcijas, aiškiai išdėstyti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų skyrimo principus kūno kultūros ir sporto srities projektams ir programoms įgyvendinti, nustatyti reikalavimus kūno kultūros ar sporto specialistų išsilavinimui, sportuojančių asmenų sveikatai ir saugumui užtikrinti, kūno kultūros ir sporto organizavimui švietimo ir mokslo įstaigose, valstybės skatinimo už pasiektus laimėjimus bei valstybės vardo garsinimą principus ir kriterijus, taip pat įtvirtinti valstybės paramą antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis srityse bei nekomercinio pobūdžio kūno kultūros ir sporto srityje kylančių ginčų sprendimui alternatyviu būdu (arbitraže), nustatyti esmines valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas. Atsižvelgiant į siūlomus galiojančio Įstatymo nuostatų pakeitimus parengti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18, 22 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 691 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr.
VIII-723 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 63 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1V-78 sudaryta darbo grupė (darbo grupės vadovas – vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, tel. 271 7146, el. p. [email protected] ). 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas.
Šiuo metu galiojančiame Įstatyme įtvirtinta nemažai nuostatų, nesuderinamų su valstybės paskirtimi ir įtvirtinančių pernelyg didelę valstybės intervenciją į visuomeninius santykius kūno kultūros ir sporto srityje, neatitinkančių šiandienos realijų, pavyzdžiui, nustatyta, kad:
1) Kūno kultūros ir sporto departamentas:
a) koordinuoja ne tik valstybės institucijų ir įstaigų veiklą, bet ir kitų kūno kultūros ir sporto subjektų (taip pat ir sportininkų, sportuotojų, kūno kultūros ir sporto klubų, sporto šakų federacijų, sveikos gyvensenos mokyklų, savivaldybių institucijų, kitų organizacijų, plėtojančių kūno kultūrą ir sportą), kurie su valstybės institucijomis ar įstaigomis nėra susaistyti jokiais pavaldumo ar atskaitomybės santykiais, vykdo veiklą kūno kultūros ir sporto srityje; kad ši funkcija nėra tinkamai atliekama yra pažymėjusi ir Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr.
VA-P-50-1-28: „KKSD neturi teisinių svertų tinkamam kitų institucijų, dalyvaujančių kūno kultūros ir sporto plėtroje, koordinavimui“;
b) pripažįsta sporto (šakos) federacijas nacionalinėmis (pripažinta virš 70 nacionalinių sporto šakų federacijų);
c) duoda Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintoms sporto šakų federacijoms leidimą organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius, t. y., negavus Kūno kultūros ir sporto departamento leidimo, sporto šakų federacijos jokio tarptautinio sporto renginio organizuoti Lietuvoje negalėtų;
d) tvirtina mokymo programas, pagal kurias rengiami sportininkai;
e) koordinuoja didelio sportinio meistriškumo ir vaikų bei jaunimo ugdymo programų vykdymą sportininkų ugdymo centruose (arba tai atlieka Kūno kultūros ir sporto departamento įgaliota valstybės ar savivaldybės institucija);
f) kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu tvirtina pasirengimo olimpinėms žaidynėms programas, kuriomis vadovaujantis rengiami Lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkai;
g) koordinuoja Lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms programos įgyvendinimą;
h) nustato kriterijus, kuriuos atitinkančios sporto organizacijos gali organizuoti ir vykdyti tarptautinio ir nacionalinio lygio varžybas;
i) gali nustatyti papildomas atitinkamų sporto varžybų vykdymo sąlygas (reikalavimus sporto įrenginiams, sporto varžybų organizatoriaus civilinės atsakomybės draudimą ir kt.);
j) vykdo dopingo ir jo metodų kontrolę Lietuvos Respublikoje (arba tai atlieka Kūno kultūros ir sporto departamento įgaliota institucija);
k) nustato sporto arbitražo sudarymo tvarką ir darbo reglamentą;
2) savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos padalinys ar savivaldybės įstaiga tvirtina miestų ir (ar) savivaldybių sporto šakų rinktines;
3) rinktinės sudėtyje gali būti tik baigtinis sąrašas asmenų, taip pat numatyti subjektai, tvirtinantys rinktinių sudėtis;
4) sudaromas baigtinis sąrašas sportininkų rengimo varžyboms būdų: pagal Įstatymą sportininkai gali būti rengiami tik sportininkų ugdymo centruose, sporto (šakų) klubuose ir federacijų organizuojamose stovyklose, t. y. sportininko rengimu varžyboms nelaikomi atvejai, kai, pavyzdžiui, sportininkas yra rengiamas savo asmeninio trenerio ar rengiasi savarankiškai arba yra rengiamas kito, nei sporto (šakos) federacija, subjekto organizuojamose stovyklose;
5) sporto varžybas Lietuvos Respublikoje gali organizuoti tik Įstatyme numatyti subjektai (nacionalinės federacijos arba jų pavestos sporto organizacijos, arba Kūno kultūros ir sporto departamento nustatytus kriterijus ir tarptautinių sporto organizacijų nustatytus reikalavimus atitinkančios sporto organizacijos);
6) asmenys, lankantys bet kokios formos kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.
VA-P-50-1-28: „KKSD neturi teisinių svertų tinkamam kitų institucijų, dalyvaujančių kūno kultūros ir sporto plėtroje, koordinavimui“;
b) pripažįsta sporto (šakos) federacijas nacionalinėmis (pripažinta virš 70 nacionalinių sporto šakų federacijų);
c) duoda Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintoms sporto šakų federacijoms leidimą organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius, t. y., negavus Kūno kultūros ir sporto departamento leidimo, sporto šakų federacijos jokio tarptautinio sporto renginio organizuoti Lietuvoje negalėtų;
d) tvirtina mokymo programas, pagal kurias rengiami sportininkai;
e) koordinuoja didelio sportinio meistriškumo ir vaikų bei jaunimo ugdymo programų vykdymą sportininkų ugdymo centruose (arba tai atlieka Kūno kultūros ir sporto departamento įgaliota valstybės ar savivaldybės institucija);
f) kartu su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu tvirtina pasirengimo olimpinėms žaidynėms programas, kuriomis vadovaujantis rengiami Lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkai;
g) koordinuoja Lietuvos olimpinių rinktinių ir olimpinės pamainos sportininkų rengimo olimpinėms žaidynėms programos įgyvendinimą;
h) nustato kriterijus, kuriuos atitinkančios sporto organizacijos gali organizuoti ir vykdyti tarptautinio ir nacionalinio lygio varžybas;
i) gali nustatyti papildomas atitinkamų sporto varžybų vykdymo sąlygas (reikalavimus sporto įrenginiams, sporto varžybų organizatoriaus civilinės atsakomybės draudimą ir kt.);
j) vykdo dopingo ir jo metodų kontrolę Lietuvos Respublikoje (arba tai atlieka Kūno kultūros ir sporto departamento įgaliota institucija);
k) nustato sporto arbitražo sudarymo tvarką ir darbo reglamentą;
2) savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos padalinys ar savivaldybės įstaiga tvirtina miestų ir (ar) savivaldybių sporto šakų rinktines;
3) rinktinės sudėtyje gali būti tik baigtinis sąrašas asmenų, taip pat numatyti subjektai, tvirtinantys rinktinių sudėtis;
4) sudaromas baigtinis sąrašas sportininkų rengimo varžyboms būdų: pagal Įstatymą sportininkai gali būti rengiami tik sportininkų ugdymo centruose, sporto (šakų) klubuose ir federacijų organizuojamose stovyklose, t. y. sportininko rengimu varžyboms nelaikomi atvejai, kai, pavyzdžiui, sportininkas yra rengiamas savo asmeninio trenerio ar rengiasi savarankiškai arba yra rengiamas kito, nei sporto (šakos) federacija, subjekto organizuojamose stovyklose;
5) sporto varžybas Lietuvos Respublikoje gali organizuoti tik Įstatyme numatyti subjektai (nacionalinės federacijos arba jų pavestos sporto organizacijos, arba Kūno kultūros ir sporto departamento nustatytus kriterijus ir tarptautinių sporto organizacijų nustatytus reikalavimus atitinkančios sporto organizacijos);
6) asmenys, lankantys bet kokios formos kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimus, susijusius su pirmiau išvardytais visuomeniniais santykiais, priima pačios atitinkamoje kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, kurios vadovaujasi tiek tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, tiek ir savo nustatytomis taisyklėmis, valstybė neturėtų nustatyti specialaus šių santykių reguliavimo.
Pažymėtina, kad kai kurios šiuo metu galiojančiame Įstatyme valstybės įstaigoms ir kitiems subjektams pavestos funkcijos nėra atliekamos arba atliekamos tik iš dalies – tai parodo tokių funkcijų netikslingumą, jos nedera su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, pavyzdžiui:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina savo veiklos prioritetus kūno kultūros ir sporto plėtros srityje, tačiau atskiru dokumentu nėra patvirtinusi prioritetinių kūno kultūros ir sporto plėtros krypčių ir programų;
2) Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba nesvarsto klausimų, susijusių su kūno kultūros ir sporto plėtros atitiktimi tarptautiniams kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams;
3) Kūno kultūros ir sporto departamentas:
a) sprendimą dėl leidimo Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintoms nacionalinėms sporto (šakos) federacijoms organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius priima tik dėl tų sporto renginių, kuriems prašoma valstybės biudžeto lėšų (nors Įstatymas nurodo, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas turėtų spręsti dėl visų Lietuvoje planuojamų organizuoti tarptautinių sporto renginių); šios funkcijos atlikimas susiaurintas dėl dviejų priežasčių: sporto renginių gausos; pareigos sporto (šakos) federacijoms pranešti Kūno kultūros ir sporto departamentui apie planuojamą organizuoti renginį nebuvimo;
b) netvirtina mokymo programų, pagal kurias sportininkų ugdymo centruose, sporto (šakų) klubuose ir federacijų organizuojamose stovyklose rengiami sportininkai;
c) nekoordinuoja didelio sportinio meistriškumo ir vaikų bei jaunimo ugdymo programų vykdymo sportininkų ugdymo centruose;
d) nėra nustatęs kriterijų, kuriuos atitinkančios sporto organizacijos gali organizuoti ir vykdyti tarptautinio ir nacionalinio lygio varžybas;
e) nėra nustatęs kūno kultūros ir sporto įstaigų vadovų kvalifikacinių reikalavimų, jų atestavimo, kategorijų suteikimo tvarkos;
4) nesant sudarytai pakankamai materialinei bazei mokyklose ir aukštosiose mokyklose, nėra tinkamai vykdomas įpareigojimas dėl kūno kultūros ir sporto pratyboms (pamokoms) nustatyto valandų skaičiaus (mokyklose ne mažiau kaip 3, aukštosiose mokyklose – 2 valandos per savaitę);
5) Lietuvos nacionalinė televizija transliuoja ne visų strateginių sporto šakų nacionalines ar atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus varžybas, nes tam nepakanka nei laiko, nei finansinių išteklių.
Pažymėtina, kad kai kurios šiuo metu galiojančiame Įstatyme valstybės įstaigoms ir kitiems subjektams pavestos funkcijos nėra atliekamos arba atliekamos tik iš dalies – tai parodo tokių funkcijų netikslingumą, jos nedera su kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, pavyzdžiui:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina savo veiklos prioritetus kūno kultūros ir sporto plėtros srityje, tačiau atskiru dokumentu nėra patvirtinusi prioritetinių kūno kultūros ir sporto plėtros krypčių ir programų;
2) Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba nesvarsto klausimų, susijusių su kūno kultūros ir sporto plėtros atitiktimi tarptautiniams kūno kultūrą ir sportą reglamentuojantiems aktams;
3) Kūno kultūros ir sporto departamentas:
a) sprendimą dėl leidimo Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintoms nacionalinėms sporto (šakos) federacijoms organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius priima tik dėl tų sporto renginių, kuriems prašoma valstybės biudžeto lėšų (nors Įstatymas nurodo, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas turėtų spręsti dėl visų Lietuvoje planuojamų organizuoti tarptautinių sporto renginių); šios funkcijos atlikimas susiaurintas dėl dviejų priežasčių: sporto renginių gausos; pareigos sporto (šakos) federacijoms pranešti Kūno kultūros ir sporto departamentui apie planuojamą organizuoti renginį nebuvimo;
b) netvirtina mokymo programų, pagal kurias sportininkų ugdymo centruose, sporto (šakų) klubuose ir federacijų organizuojamose stovyklose rengiami sportininkai;
c) nekoordinuoja didelio sportinio meistriškumo ir vaikų bei jaunimo ugdymo programų vykdymo sportininkų ugdymo centruose;
d) nėra nustatęs kriterijų, kuriuos atitinkančios sporto organizacijos gali organizuoti ir vykdyti tarptautinio ir nacionalinio lygio varžybas;
e) nėra nustatęs kūno kultūros ir sporto įstaigų vadovų kvalifikacinių reikalavimų, jų atestavimo, kategorijų suteikimo tvarkos;
4) nesant sudarytai pakankamai materialinei bazei mokyklose ir aukštosiose mokyklose, nėra tinkamai vykdomas įpareigojimas dėl kūno kultūros ir sporto pratyboms (pamokoms) nustatyto valandų skaičiaus (mokyklose ne mažiau kaip 3, aukštosiose mokyklose – 2 valandos per savaitę);
5) Lietuvos nacionalinė televizija transliuoja ne visų strateginių sporto šakų nacionalines ar atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus varžybas, nes tam nepakanka nei laiko, nei finansinių išteklių. Kai kurios galiojančio Įstatymo nuostatos nedera tarpusavyje arba dėl neracionaliai didelių reikalavimų nėra įmanomos įgyvendinti praktiškai, pavyzdžiui:
1) Įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje apibrėžiant sąvoką strateginės sporto šakos nurodyta, kad tai yra Kūno kultūros ir sporto departamento į prioritetinių valstybės sporto šakų sąrašą įtrauktos sporto šakos, tačiau niekur Įstatyme Kūno kultūros ir sporto departamentui nėra pavesta tokį sąrašą sudaryti.
2) Įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje apibrėžiant sąvoką treneris nurodyta, kad tai asmuo, sporto (šakos) federacijos (nacionalinės arba tarptautinės) nustatyta tvarka įgijęs kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją. Tuo tarpu Įstatymo 9 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad trenerių kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir kategorijų suteikimo tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas. 3) Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad miestų ir (ar) savivaldybių sporto šakų rinktines tvirtina savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos padalinys ar savivaldybės įstaiga; tuo tarpu Įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šias rinktines gali tvirtinti jau tik du subjektai – savivaldybės administracijos direktorius arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotos įstaigos. 4) Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas tik su pripažinta nacionaline sporto
(šakos) federacija pasirašo biudžeto lėšų naudojimo sutartį; tuo tarpu Įstatymo
sporto organizacijos (taip pat ir Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinimo neturinčios sporto (šakos) federacijos) gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų kūno kultūros ir sporto programoms ir projektams įgyvendinti ir su šiomis organizacijomis pasirašoma biudžeto lėšų naudojimo sutartis.
Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad tik Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta nacionalinė sporto (šakos) federacija sudaro sporto šakų Lietuvos rinktines ir atstovauja Lietuvai tarptautinėse varžybose. Tačiau Įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad sporto šakos atskirų amžiaus grupių ir nacionalines rinktines sudaro atitinkamos sporto šakos federacija, t. y. ne tik Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinta; šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad tarptautiniams kompleksiniams renginiams nacionalinių sporto (šakų) federacijų teikimu rinktines sudaro nacionalinės sporto organizacijos, kurios yra atitinkamų tarptautinių sporto organizacijų narės, o šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Lietuvos olimpinę ir parolimpinę rinktines Lietuvos sporto (šakų) federacijų teikimu formuoja atitinkamai Lietuvos tautinis olimpinis ir Lietuvos parolimpinis komitetai. 5) Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis numato, kad švietimo įstaigų vadovai atsako už visą saugią ir sveiką sportavimo aplinką ne tik per pamokas, bet ir po pamokų bei mokinių atostogų metu.
6) Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje sportininkams numatytos tokios pareigos kaip šalies garbės gynimas tarptautinėse varžybose, susilaikymas nuo neprotingos fizinės rizikos ir veiklos, kuri gali lemti susirgimą, susižalojimą, negalią ar mirtį ir pan.; tačiau nėra numatyta atsakomybė bei būdai, kaip užtikrinti, kad sportininkas laikytųsi šių pareigų, nes tai yra kiekvieno asmens apsisprendimo laisvė. 7) Įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas asmenims reguliariai tikrintis sveikatą, jeigu jie lanko bet kokios formos kūno kultūros ir sporto pratybas ir dalyvauja varžybose; pažymėtina, kad į teiginio bet kokios formos pratybos ir varžybos turinį patenka ir įvairūs mėgėjiški, saviveikliniai kūno kultūros ar sporto renginiai (pavyzdžiui, sporto šventės, masinės viešos mankštos, renginiai siekiant atitinkamų masiškumo rekordų, šou renginiai (pavyzdžiui, bėgimas su aukštakulniais) ir pan.). Todėl manytina, kad nustatytas įpareigojimas reguliariai tikrintis sveikatą ir tokiuose renginiuose dalyvaujantiems asmenims nėra adekvatus. Be to, Įstatymo 45 straipsnio 2 dalyje sporto pratybų ir varžybų organizatoriams nustatyta pareiga neleisti dalyvauti pratybose ir varžybose asmenims, kurie nustatytu laiku nepasitikrino sveikatos ir nepateikė nustatytos formos pažymos. Pažymėtina, kad toks įpareigojimas ypač apsunkina įvairių masinių kūno kultūros ar sporto renginių organizatorius, į kuriuos dalyviais registruojasi itin daug asmenų – nuo kelių iki keliolikos tūkstančių, pavyzdžiui, įvairūs bėgimai, mėgėjiškos dviračių varžybos ir pan. Šiuo atveju tokių renginių organizatoriai nėra pajėgūs patikrinti, ar visi asmenys yra nustatytu laiku pasitikrinę sveikatą.
8) Siekdama tinkamai įgyvendinti Įstatymo 47 straipsnyje nustatytą įpareigojimą, Lietuvos nacionalinė televizija turėtų didelę dalį savo programos skirti sporto varžybų transliavimui, nes šiuo metu yra patvirtintas net 11 strateginių sporto šakų sąrašas, o pagal šio straipsnio reikalavimus Lietuvos nacionalinė televizija turi transliuoti ne tik šių sporto šakų atrankos į Europos ar pasaulio čempionatus varžybas, bet ir nacionalines. Nemaža dalis šiuo metu galiojančio Įstatymo normų yra bendro pobūdžio, nenustatančios jokio specialaus reguliavimo (pavyzdžiui, Įstatymo 5 straipsnis, 9 straipsnio 2, 11 punktai, 16,
straipsniai), o jose aptariami visuomeniniai santykiai jau yra sureguliuoti kitais įstatymais, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos asociacijų ir kitais įstatymais. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurių šiuo metu galiojančiame Įstatyme asmenims nustatytų teisių jie negali įgyvendinti betarpiškai, nedalyvaujant trečiajam subjektui, todėl atskirais atvejais yra rizika, kad asmuo apskritai negalės pasinaudoti jam suteikta teise, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio stipendiją didelio meistriškumo sportininkas, besirengiantis tarptautinėms varžyboms ir atstovaujantis jose Lietuvai, gali gauti tik tuo atveju, jei yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos parolimpinio komiteto ar atitinkamos sporto (šakos) federacijos teikimas.
Taigi, jeigu minėtos nevyriausybinės organizacijos dėl kokių nors priežasčių nuspręstų neteikti didelio meistriškumo sportininko kandidatūros stipendijai gauti, sportininkui ši stipendija negalėtų būti paskirta, nepaisant to, kad sportininkas rengtųsi tarptautinėms varžyboms ir atstovautų jose Lietuvai. Manytina, kad kai kurie galiojančiame Įstatyme nustatyti reikalavimai nepagrįstai didina administracinę naštą kūno kultūros ir sporto srityje veikiantiems subjektams ir nedera su Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatyme nustatyta valstybės politika administracinės naštos mažinimo srityje, pavyzdžiui:
1) Kūno kultūros ir sporto departamento pripažintai nacionalinei sporto (šakos) federacijai nustatytas reikalavimas gauti Kūno kultūros ir sporto departamento leidimą siekiant organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius, tarptautines, kompleksines sporto varžybas; manytina, kad toks reikalavimas nėra racionalus, nes iš sporto
(šakos) federacijos reikalaujama kreiptis į Kūno kultūros ir sporto departamentą ir gauti pastarojo leidimą net ir tuo atveju, kai organizuojamam tarptautiniam sporto renginiui nėra prašoma valstybės biudžeto lėšų.
Atsižvelgiant į didelę sporto renginių gausą bei į tai, kad sporto (šakos) federacijos neturi pareigos apie planuojamą organizuoti renginį pranešti Kūno kultūros ir sporto departamentui, leidimus organizuoti Lietuvoje tarptautinius sporto renginius Kūno kultūros ir sporto departamentas išduoda tik tiems sporto renginiams, kuriems prašoma valstybės biudžeto lėšų; tokių leidimų Kūno kultūros ir sporto departamentas per metus išduoda iki 10, tam sugaištama apie
(išlaidos tarnautojų darbo užmokesčiui). Už šio leidimo išdavimą iš pareiškėjų nėra imamas mokestis ar rinkliava, todėl atsisakius minėto leidimo nebus netenkama papildomų lėšų. 2) Įstatyme kūno kultūros ar sporto specialistui keliamas reikalavimas turėti sportinį aukštąjį išsilavinimą arba kūno kultūros ir sporto veiklos leidimą. Asmenims, neturintiems sporto krypties aukštojo išsilavinimo, Kūno kultūros ir sporto departamentas išduoda veiklos leidimą ribotą laiką (4 metams) dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą.
Tačiau pažymėtina, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas minėtą leidimą išduoda įvertinęs tik tai, ar asmuo yra baigęs atitinkamus mokymus (pagal juridinių asmenų parengtas mokymų kūno kultūros ir sporto srities programas, suderintas su Kūno kultūros ir sporto departamentu), t. y. ar turi reikiamą kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Todėl manytina, kad asmens kompetencijų kūno kultūros ir sporto srityje turėjimą įrodo būtent atitinkamų mokymų baigimą patvirtinantis dokumentas (kaip ir aukštojo išsilavinimo atveju
Įstatyme neaptarta, kokia dalimi projektai gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Nevyriausybinių organizacijų projektus finansuojant 100 proc. valstybės biudžeto lėšomis, projektų vykdytojai nėra skatinami ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Taip pat Įstatymas neaptaria ir atvejų, kai valstybės finansavimas negali būti skiriamas arba paskirtas finansavimas gali būti sustabdomas ir grąžintinas.
Galiojantis Įstatymas nenumato galimybės kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms apdovanoti nusipelniusius sporte asmenis – nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ir sporto darbuotojo vardą gali suteikti tik Kūno kultūros ir sporto departamentas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Valstybės apdovanojimų įstatymu sportininkams už nuopelnus Lietuvos Respublikai gali būti suteikiami ir valstybės apdovanojimai. Įstatyme įtvirtinta, jog biudžetinių kūno kultūros ir sporto įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas. Tačiau pats galiojantis Įstatymas neaptaria esminių darbo apmokėjimo sąlygų, pavyzdžiui, nenustato darbo užmokesčio sudedamųjų dalių (jas nustato Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius priimdamas įsakymą). Pažymėtina, kad, be pirmiau paminėto 2015 m. rugsėjo 29 nutarimo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą (pavyzdžiui, 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimuose) yra pažymėjęs, kad nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis) yra esminis kiekvieno piliečio teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir turi būti nustatomas įstatymu. Be to, pažymėtina, kad ne biudžetinėse įstaigose dirbančių kūno kultūros ir sporto specialistų darbo užmokesčio sistemos klausimų (išskyrus esminius dalykus, tokius kaip minimalus darbo užmokestis) valstybė neturėtų reguliuoti, nes tai yra privatinės teisės ir laisvos darbo rinkos klausimas.
Galiojančiame Įstatyme nustatyta, kad sportininkai atsižvelgiant į jų pasiektus laimėjimus sporte turi teisę gauti:
, kuri mokama tik pabaigus sportininko karjerą ir yra fiksuoto dydžio (kas mėnesį 1,5 Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, pavyzdžiui, 2015 m. II ketv. 1,5 x 713,9 Eur = 1 070,85 Eur) visiems skirtingus laimėjimus pasiekusiems sportininkams (pavyzdžiui, tiek olimpinių žaidynių čempionui, tiek Europos ar pasaulio čempionui, tiek ir olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionui ir pasaulio rekordininkui). 2) Sportininko valstybės stipendiją , kuri mokama tik olimpinių ir parolimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams, kurie rengiasi tarptautinėms sporto varžyboms ir atstovauja jose Lietuvai (dydis skaičiuojamas pagal Vyriausybės nustatytą koeficientą (priklauso nuo pasiektų rezultatų; galimas nuo 7,5 iki 26,9 koeficiento dydis) ir bazinės socialinės išmokos dydį (38 Eur): didžiausia stipendija – 568,52 Eur (neįgalieji) arba 1 012,80 Eur (kiti sportininkai), mažiausia – 282,38 Eur (neįgalieji) arba 432,98 Eur (kiti sportininkai). Jaunimui, net ir iškovojus svarius laimėjimus, minėta išmoka neskiriama. Pažymėtina, kad Įstatymas nenustato aplinkybių, kurioms esant sportininko valstybės stipendija turi būti grąžinama (pavyzdžiui, sportininko sporto laimėjimai buvo anuliuoti dėl dopingo preparatų vartojimo, sportininkas buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, kt.). 3) Vienkartinę valstybės premiją , kurios dydis priklauso nuo sportininko pasiektų laimėjimų.
Galiojančiame Įstatyme nenustatyti nei kriterijai, kuriais vadovaujantis sportininkui skiriama tokia premija, nei laimėjimai, už kuriuos jos skiriamos. Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai laimėjimas buvo pasiektas nedalyvaujant netgi nei vienam varžovui, t. y. asmuo rungtyje dalyvavo vienas ir iš esmės varžėsi pats su savimi. Be to, šiuo metu valstybės premiją už sportininko pasiektą sporto laimėjimą gali gauti ne tik sportininkas ir treneris, bet ir kiti rinktinės nariai (pavyzdžiui, mokslininkai, masažuotojai, vadybininkai, rinktinės vadovai, ir kt.), nors jų indėlis į pasiektą sporto laimėjimą būna tik netiesioginis. Daugeliu atvejų šio indėlio įvertinti objektyviai neįmanoma arba jis būna tik minimalus, be to, praktikoje pasitaiko atvejų, kai į rinktinės narių sudėtį formaliai įtraukiami asmenys, realiai nedalyvaujantys sportininkų rengimo procese (pavyzdžiui, mokslininkai, vadybininkai, gydytojai, psichologai), kurie, priešingai nei sportininkai, gauna atlygį iš atitinkamos federacijos (pagal darbo sutartį ar kontraktą). Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą olimpinių sporto šakų olimpinių individualiųjų rungčių sporto varžybose, parolimpinėse, kurčiųjų, specialiosios olimpiados žaidynėse atitinkamą vietą užėmusio sportininko rinktinės nariams, išskyrus trenerius, visa skiriamos premijos suma – 25 procentai už atitinkamą sporto laimėjimą nustatyto premijos dydžio (pavyzdžiui, sportininkui, Olimpinėse žaidynėse iškovojusiam 1-ąją vietą, valstybė skiria 115,85 tūkst. Eur dydžio premiją, o kitiems rinktinės nariams papildomai išmoka 28,96 tūkst. Eur premiją (kuri išdalinama nariams pagal atitinkamos sporto (šakos) federacijos nurodytą jų indėlį).
Premijos sportinių žaidimų komandų ir komandinių rungčių nariams (sportininkams ir kitiems rinktinės nariams) dydis apskaičiuojamas, premijos dydį už atitinkamą laimėjimą dauginant iš oficialaus komandos arba komandinės rungties sportininkų skaičiaus ir visa suma komandos nariams (sportininkams ir kitiems rinktinės nariams) paskirstoma atsižvelgiant į jų indėlį į pergalę (šią informaciją pateikia atitinkama sporto (šakos) federacija) (pavyzdžiui, Pasaulio neįgaliųjų čempionato pirmos vietos laimėtojui numatyta 4 340 Eur premija; jei komandoje yra šeši sportininkai, tai vienam sportininkui tenkanti premija dauginama iš komandos sportininkų skaičiaus ir bendra gautoji suma (26 040 Eur) padalinama visiems komandos nariams, t. y. sportininkams, treneriams, ir kitiems rinktinės nariams (medikams, mokslininkams ir kt.) . Galiojantis Įstatymas nenustato išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų ugdymo bendrojo ugdymo mokyklose. Pažymėtina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti dvi specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos (Šiauliuose ir Panevėžyje), kuriose mokosi 368 mokiniai-sportininkai. Lietuva, prisijungdama prie 1989 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos antidopingo konvencijos ir
dopingo vartojimą sporte, išreiškė valią remti „švarų“ ir sąžiningą sportą. Konvencijoje nurodyta, kad šalys privalo „patvirtinti atitinkamas priemones. Tokios priemonės gali apimti įstatymus, teisės aktus, politiką ar administracinę praktiką“.
Lietuvos teisės aktuose nustatyta, kad valstybės premijos sportininkams mokamos tik už tuos sporto laimėjimus, kurie pasiekti nevartojant dopingo, sportininkų stipendijos skiriamos tik dopingo nevartojantiems sportininkams, valstybės biudžeto lėšos skiriamos tik tiems sporto renginių organizatoriams, kurie prisijungę prie Pasaulinio antidopingo kodekso, priimto Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d., ir pan. Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato, kad tik valstybė vykdo dopingo kontrolę, tačiau, įgyvendinant 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, tai galėtų atlikti ir nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, o valstybė – remti iniciatyvas, nukreiptas prieš dopingo vartojimą (skiriant lėšų nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų parengtoms programoms ir projektams). Lietuvos siekis remti sąžiningą sportą išreikštas ir 2014 m. rugsėjo 18 d. pasirašant Europos Tarybos konvenciją dėl manipuliacijų sporto varžybomis. Šiuo metu galiojantis Įstatymas jokių priemonių kovai su manipuliavimu sporte nenumato. Manipuliavimas sporte – viena didžiausių grėsmių sporte. Susitarimai dėl sporto varžybų iškreipia sporto prasmę ir turinį, neigia sporto skleidžiamas vertybes, griauna sporto integralumą bei pažeidžia sporto etiką, sudaro nelygias sąlygas varžytis sąžiningiems sportininkams. Be to, mažėja žiūrovų skaičius, susidomėjimas varžybomis, pajamos iš sporto, kaip ekonominio sektoriaus, mažėja transliacijų, rėmėjų bei sportuojančių žmonių skaičius. Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 metų pabaigos duomenimis, Lietuva patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. Pasak agentūros, Lietuvoje įvyko 31 įtarimų sukėlęs mačas.
susitarimai sporte Lietuvoje“ duomenimis, 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų teigė, jog nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių yra paplitę. Pažymėtina, kad 2016 m. birželio 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30,
Nr. XII-2591, kuriuo į galiojantį Įstatymą įtrauktos nuostatos dėl manipuliavimo sporto varžybomis (įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.): įtraukta manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka, manipuliavimo sporto varžybomis draudimo principas, patikslinta nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, kompetencija, numatant, kad jos taiko sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis, vykdo šioje srityje prevenciją ir šviečiamąją veiklą, įtvirtintas rentos nemokėjimo pagrindas manipuliavimo sporto varžybomis atveju (kai sportininko sportiniai rezultatai buvo anuliuoti), manipuliavimo sporto varžybomis draudimas dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis, numatant, kad už šio draudimo pažeidimą taikomos tarptautinių ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų numatytos sankcijos.
Kai kurios šiuo metu galiojančiame Įstatyme įtvirtintos nuostatos priskirtinos sporto taisyklių, o ne valstybės nustatytinos teisinės tvarkos kategorijai, pavyzdžiui, 14 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 ir 4 dalys (įtvirtintos sporto (šakų) federacijų, veikiančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, rūšys ir funkcijos),
klausimas), 30 straipsnio 2 dalis (sportininkų pareigos), 31 straipsnis (sporto šakų rinktinių sudarymas), 35, 37, 39 straipsniai (aptariamas sportinės veiklos sutarties turinys, sportininkų perėjimas rungtyniauti iš vienos sporto organizacijos į kitą , sportininkų interesų atstovavimas),
organizavimas), 46 straipsnio 1–4 dalys (draudimas vartoti dopingą ir dopingo kontrolė, sportinių sankcijų už dopingo vartojimą taikymas) ir kita.
Nemaža dalis galiojančio Įstatymo nuostatų yra itin neaiškios, todėl praktikoje susiduriama su sunkumais šias nuostatas interpretuojant ir taikant, pavyzdžiui:
1) Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiant kūno kultūros , sporto ir kt. sąvokų turinį nurodyti kriterijai yra nekonkretūs, vertinamojo pobūdžio, neaišku, kokius subjektus (ar objektus) priskirti šioms kategorijoms;
2) Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje teisė asmeniui gauti rentą siejama su šio asmens, kaip sportininko, karjeros baigimu, tačiau nėra aišku, kaip konkrečiai turi būti nustatomas sportinės karjeros baigimo momentas ir išreiškiamas pats asmens apsisprendimas baigti sportinę karjerą;
3) Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu jis turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje ; nėra aiškus teiginio darbas kūno kultūros ir sporto srityje turinys, pavyzdžiui, ar turėtų teisę gauti rentą buvęs sportininkas, einantis sporto (šakos) federacijoje vadovo, vadybininko ar buhalterio pareigas;
4) neaišku, kuo skiriasi Įstatymo 43 straipsnyje nurodytos regioninės ir vietinės sporto varžybos, kai jose dalyvauja sportininkai tik iš vienos apskrities.
Nemaža dalis galiojančio Įstatymo nuostatų yra itin neaiškios, todėl praktikoje susiduriama su sunkumais šias nuostatas interpretuojant ir taikant, pavyzdžiui:
1) Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiant kūno kultūros , sporto ir kt. sąvokų turinį nurodyti kriterijai yra nekonkretūs, vertinamojo pobūdžio, neaišku, kokius subjektus (ar objektus) priskirti šioms kategorijoms;
2) Įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje teisė asmeniui gauti rentą siejama su šio asmens, kaip sportininko, karjeros baigimu, tačiau nėra aišku, kaip konkrečiai turi būti nustatomas sportinės karjeros baigimo momentas ir išreiškiamas pats asmens apsisprendimas baigti sportinę karjerą;
3) Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad sportininkui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu jis turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas, gaunamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje ; nėra aiškus teiginio darbas kūno kultūros ir sporto srityje turinys, pavyzdžiui, ar turėtų teisę gauti rentą buvęs sportininkas, einantis sporto (šakos) federacijoje vadovo, vadybininko ar buhalterio pareigas;
4) neaišku, kuo skiriasi Įstatymo 43 straipsnyje nurodytos regioninės ir vietinės sporto varžybos, kai jose dalyvauja sportininkai tik iš vienos apskrities. Taip pat galiojančio Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos kituose Įstatymo straipsniuose vartojamos nenuosekliai, pavyzdžiui, šio straipsnio 4 dalyje apibrėžta kūno kultūros arba sporto specialisto sąvoka, tačiau kituose įstatymo straipsniuose vartojamos ir tokios sąvokos kaip sporto šakos specialistas (šio straipsnio 32 dalis), kūno kultūros ir sporto įstaigos specialistas (Įstatymo 9 straipsnio 7 punktas), sportininkus rengiantis specialistas (Įstatymo 32 straipsnio
kūno kultūros ir sporto klubo sąvoka, tačiau Įstatyme vartojamos ir sporto klubo (šio straipsnio 27 dalis, 12 straipsnio 2 dalis), sporto sirgalių klubo (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), sporto (šakos) klubo (Įstatymo
kūno kultūros ir sporto organizacijos sąvoka, tačiau tekste vartojamos ir sporto organizacijos (šio straipsnio 14, 17, 19, 26, 31 dalys, 4 straipsnis, 8 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 2 dalis ir kt.) ar tiesiog organizacijos (Įstatymo 28 ir 29 straipsniai) sąvokos; šio straipsnio 26 dalyje apibrėžta sporto
(šakos) federacijos sąvoka, tačiau tekste vartojamos ir sąvokos sporto federacija (šio straipsnio 27 dalis, 43 straipsnio 7 dalis), federacija (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 32 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 2 dalis) ar sporto šakos federacija (Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 43 straipsnio 7 dalis, 47 straipsnis).
Taip pat galiojančio Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos kituose Įstatymo straipsniuose vartojamos nenuosekliai, pavyzdžiui, šio straipsnio 4 dalyje apibrėžta kūno kultūros arba sporto specialisto sąvoka, tačiau kituose įstatymo straipsniuose vartojamos ir tokios sąvokos kaip sporto šakos specialistas (šio straipsnio 32 dalis), kūno kultūros ir sporto įstaigos specialistas (Įstatymo 9 straipsnio 7 punktas), sportininkus rengiantis specialistas (Įstatymo 32 straipsnio 2 dalis); šio straipsnio 5 dalyje apibrėžta kūno kultūros ir sporto klubo sąvoka, tačiau Įstatyme vartojamos ir sporto klubo (šio straipsnio 27 dalis, 12 straipsnio 2 dalis), sporto sirgalių klubo (Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), sporto (šakos) klubo (Įstatymo 32 straipsnio 1 dalis) sąvokos; šio straipsnio 6 dalyje apibrėžta kūno kultūros ir sporto organizacijos sąvoka, tačiau tekste vartojamos ir sporto organizacijos (šio straipsnio 14, 17, 19, 26, 31 dalys, 4 straipsnis, 8 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 2 dalis ir kt.) ar tiesiog organizacijos (Įstatymo 28 ir 29 straipsniai) sąvokos; šio straipsnio 26 dalyje apibrėžta sporto
(šakos) federacijos sąvoka, tačiau tekste vartojamos ir sąvokos sporto federacija (šio straipsnio 27 dalis, 43 straipsnio 7 dalis), federacija (Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 32 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 2 dalis) ar sporto šakos federacija (Įstatymo 31 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 43 straipsnio 7 dalis, 47 straipsnis). Toks sąvokų vartojimo nenuoseklumas apsunkina Įstatymo normų taikymą praktikoje. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai.
Kūno kultūros ir sporto sistema aptariama nuosekliai atskiruose Įstatymo projekto skyriuose: reglamentuota valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kūno kultūrą ir sportą plėtojančių nevyriausybinių organizacijų kompetencija, kūno kultūros ir sporto srities finansavimas, kūno kultūros ir sporto organizavimas švietimo įstaigose, reikalavimai keliami kūno kultūros ar sporto specialistams, sportininkų ir sportuotojų sveikatai ir saugumui, aptariama skatinimo už pasiektus sporto laimėjimus sistema, valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių esminės darbo apmokėjimo sąlygos ir kt. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektas statutinių valstybės tarnautojų ir karių specialiam profesiniam fiziniam rengimui taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai ar įstatymais patvirtinti statutai, nes profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymas ar tobulinimas nėra sportinė veikla – statutinių valstybės tarnautojų veikla yra specifinė ir reguliuojama specialiais jų statusą reglamentuojančiais įstatymais ar statutais (Įstatymo projekto 1 straipsnio
Įstatyme vartojamos sąvokos ir sukonkretinamas kūno kultūros ir sporto principų turinys (Įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniai).
Apibrėžiant sporto sąvoką (Įstatymo projekto 2 straipsnio 16 dalis) išskirti tokie esminiai elementai, kaip: 1) žmogaus veikla; 2) varžymasis su kitais asmenimis oficialiose sporto varžybose , t. y. ne bet kokiose, o tik tose, kurios yra atitinkamos varžybų sistemos dalis (tarptautinės sporto šakų federacijos kiekvienais metais patvirtina varžybų kalendorių, kuris atspindi varžybų reikšmingumą varžybų sistemoje ir sporto šakos piramidinį varžybų principą, t. y. tik tam tikro lygio laimėjimą pasiekęs sportininkas įgyja teisę dalyvauti aukštesnio lygio varžybose; pažymėtina, kad nacionalinės ar regioninės sporto šakų federacijos gali organizuoti ir sporto varžybas, kurios nėra įtrauktos į varžybų kalendorių ir sportininkai gali jose dalyvauti, turėdami tikslą ne nugalėti, bet pavyzdžiui pasitikrinti savo pajėgumą) ir kuriose rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai ; 3) tikslas nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius. Manytina, kad toks sporto sąvokos turinys, siejant jį su rezultato siekimu, kurį lemia sportuojančio asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai (o ne, pavyzdžiui, įvairių mechanizmų techninės galimybės, gyvūnai ir pan.), bei nurodant, kad varžymasis turi vykti pagal tam tikras taisykles oficialiose sporto varžybose , kurios priklauso tam tikrai sistemai, leis aiškiau atriboti būtent sporto kategorijai priskirtinas fizinio aktyvumo veiklas. Oficialių sporto varžybų samprata apibrėžiama Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 dalyje, ji vartojama kitoms Įstatymo projekte nurodytoms sąvokoms ( sporto, kūno kultūros, kūno kultūros pratybų ) apibrėžti ir kituose Įstatymo projekto straipsniuose nevartojama.
Atsižvelgiant į tai, kad sporto sfera yra itin plati ir įvairi, bei į tai, kad visų šiuo metu kultivuojamų, pasauliniu mastu sportu pripažįstamų veiklų neįmanoma apibūdinti bendrais kriterijais, apibrėžiant sporto sąvoką nurodyta, kad sportu taip pat laikoma žmogaus veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama sportu. Nesant šios išlygos, pagal siūlomą apibrėžimą sportu nebūtų galima laikyti, pavyzdžiui, žaidimo šachmatais (nors šią veiklą sportu yra pripažinęs Tarptautinis olimpinis komitetas) ar šaškėmis, automobilių, jojimo sporto ir pan.
Tokia sąvokos formuluotė pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad žodžių junginys visuotinis pripažinimas yra vartojamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (135 straipsnis: „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis <...>“), tiek ir daugelyje kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnyje ( visuotinai pripažinti tarptautiniai papročiai dėl karo priemonių ar kariavimo būdų nuostatų ), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18815 straipsnyje ( visuotinai pripažinta emblema (ženklas) ar pavadinimas ), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 34 straipsnio 5 punkte ( visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos ), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 9 punkte ( visuotinai pripažintos dorovės, moralės ir etikos normos ), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ( visuotinai pripažinti tarptautiniai civilinės saugos, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, aplinkos apsaugos ir gyventojų gerovės užtikrinimo principai ), Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte ( visuotinai pripažinti tyrimo metodai ), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymo 13 straipsnyje ( visuotinai pripažinti nacionaliniai ir tarptautiniai informacinių technologijų standartai ), 14 straipsnio 2 dalyje ( visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai ), 41 straipsnio 3 dalyje ( visuotinai pripažintos standartizacijos organizacijos ir standartizacijos institucijos ), Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ( visuotinai pripažinti moksliniai metodai ), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ( visuotinai pripažinti pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodai ), kai nėra galimybės tiksliai apibūdinti tam tikro objekto, kuris laikytinas daugiau ar mažiau visų vienodai suprantamu dalyku.
Tokia sąvokos formuluotė pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad žodžių junginys visuotinis pripažinimas yra vartojamas tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (135 straipsnis: „Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis <...>“), tiek ir daugelyje kitų įstatymų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnyje ( visuotinai pripažinti tarptautiniai papročiai dėl karo priemonių ar kariavimo būdų nuostatų ), Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 18815 straipsnyje ( visuotinai pripažinta emblema (ženklas) ar pavadinimas ), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 34 straipsnio 5 punkte ( visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos ), Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 9 punkte ( visuotinai pripažintos dorovės, moralės ir etikos normos ), Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ( visuotinai pripažinti tarptautiniai civilinės saugos, žmogaus teisių ir laisvių apsaugos, aplinkos apsaugos ir gyventojų gerovės užtikrinimo principai ), Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte ( visuotinai pripažinti tyrimo metodai ), Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymo 13 straipsnyje ( visuotinai pripažinti nacionaliniai ir tarptautiniai informacinių technologijų standartai ), 14 straipsnio 2 dalyje ( visuotinai pripažintų tarptautinių organizacijų sertifikuoti informacinių sistemų auditoriai ), 41 straipsnio 3 dalyje ( visuotinai pripažintos standartizacijos organizacijos ir standartizacijos institucijos ), Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ( visuotinai pripažinti moksliniai metodai ), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo
visuotinai pripažinti pajamų, sąnaudų pripažinimo, atsargų įkainojimo metodai ), kai nėra galimybės tiksliai apibūdinti tam tikro objekto, kuris laikytinas daugiau ar mažiau visų vienodai suprantamu dalyku. Įstatymo projekte (5 straipsnio 3 dalis) siūloma veiklas, kurios dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstamos sportu, nustatyti lydimajame teisės akte (jas nustatytų Kūno kultūros ir sporto departamentas).
Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžta sportininko sąvoka, pagal kurią sportininką išskiriantis veiksnys – v aržymasis su kitais asmenimis varžybose ir (ar) pasiruošimas joms. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte siūloma apibrėžti tik santykyje su valstybe reikšmingą s portininko statusą – Įstatymo projekto (t. y. reguliavimo) prasme svarbi tik tokia sportininko veikla, kai jis aktyviai sportuoja ir siekia dalyvauti ar dalyvauja oficialiose sporto varžybose, nes tik tuomet gali būti skiriamos biudžeto lėšos sportininko rengimuisi ar dalyvavimui varžybose, tik tokiam asmeniui (aktyviai sportuojančiam) būtų taikomi nustatyti reikalavimai sveikatos tikrinimui ir pan. Asmuo, kuris didintų savo meistriškumą nedalyvaudamas oficialiose sporto varžybose, Įstatymo projekto prasme nebūtų laikomas sportininku. Įstatymo projekte (2 straipsnio 21 dalyje) atitinkamai apibrėžta ir sporto pratybų sąvoka – numatoma, kad tai savarankiška ar trenerio vadovaujama veikla, vykdoma siekiant pasirengti sporto varžyboms. Profesionaliame sporte siekiama rezultatų, jais garsinamas Lietuvos vardas bei pati valstybė dalyvauja sportininkų rengime skirdama lėšas ar steigdama įstaigas. Pažymėtina, kad nėra pareigos sportininkui samdytis trenerį, kuris jį ruoštų konkrečioms varžyboms. Jeigu sportininko meistriškumas yra pakankamai aukštas, kad jis galėtų išsiversti be kito asmens pagalbos, tai jis atitinkamoms varžyboms gali rengtis ir savarankiškai. Tokiu atveju pakaktų, kad sportininkas deklaruotų, jog jis savarankiškai rengiasi varžyboms. Tuo tarpu kūno kultūros pratybos Įstatymo projekte (2 straipsnio 5 dalyje) apibrėžiamos kaip asmens aktyvi fizinė veikla, vadovaujama kūno kultūros ir sporto specialistui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektu siekiama reglamentuoti tik tas kūno kultūros pratybas, kurioms vadovauja kūno kultūros specialistas ir kuriam keliami kvalifikaciniai reikalavimai siekiant apsaugoti sportuotojų sveikatą. Kūno kultūra, kaip ir iki šiol, asmuo galės užsiimti ir savarankiškai, ir tai nebus naujo įstatymo reguliavimo dalykas, nes valstybė nesiekia tokiai veiklai nustatyti jokių papildomų reikalavimų. Kūno kultūros sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis) apibrėžiama kaip fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis oficialioms sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, asmens higienos, sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ir juo pasiekiamo kūno grožio klausimais. Kūno kultūra siejama su asmens fizine veikla, kurioje arba apskritai nėra varžybinio elemento, arba varžomasi mėgėjiškai, savo malonumui, o tokių varžybų metu pasiekti laimėjimai nėra siejami su atitinkamos sporto šakos oficialiąja varžybų sistema, ar ugdymo veikla, taip pat švietėjiška veikla. Sportas visiems apibrėžiamas kaip veikla, kuria siekiama palaikyti sportuotojų fizinį aktyvumą, sudaryti sąlygas varžytis ne oficialiose sporto varžybose, pagal išgales siekti sporto rezultatų (Įstatymo projekto 2 straipsnio 19 dalis). Iš esmės tai kūno kultūros veikla, kaip minėta, Įstatymo projekte apibrėžiama tik tų asmenų statusas, veikla, aktuali ir svarbi šio projekto prasme, t. y. asmenys, atliekantys savarankiškai fizinę veiklą, nepateks į šio projekto reguliavimo sritį. Sportuotojas apibrėžiamas kaip asmuo, dalyvaujantis kūno kultūros pratybose (Įstatymo projekto 2 straipsnio 25 dalis).
Įstatymo projekte taip pat apibrėžiama k ūno kultūros ar sporto renginio dalyvio sąvoka – kūno kultūros ar sporto renginyje dalyvaujantis asmuo (išskyrus žiūrovus), įskaitant ir kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis (Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad renginio dalyviai skiriasi atsižvelgiant į renginio pobūdį, tarptautinių sporto šakų varžybų taisyklių reikalavimus ar kitus renginio aspektus (pavyzdžiui, jais gali būti laikomi treneriai, teisėjai, gydytojai, masažuotojai, mokslininkai, psichologai, vadybininkai, rinktinių vadovai, kitas būtinas aptarnaujantis personalas), todėl Įstatymo projekte apibrėžiant šią sąvoką nesiekiama nustatyti baigtinį dalyvių ar asmenų sąrašą, o leidžiama pačiam renginio organizatoriui, atsižvelgiant į aplinkybes, spręsti dėl galutinio dalyvių sąrašo. Įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalyje apibrėžiama s porto šakos federacijos sąvoka – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritoriniame (-iuose) administraciniame (-iniuose) vienete (-uose) ar visoje valstybės teritorijoje) rūpinasi tam tikra sporto šaka: atstovauja tos sporto šakos atstovų interesams ir juos gina, nustato tik tai sporto šakai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones ir ją plėtoja. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Įstatyme sporto šakos federacijos sąvoka taip pat apima ir teritorinį principą, kiekvienas miestelis gali steigti savo federaciją.
Atkreiptinas dėmesys, kad federacijų hierarchija nacionaliniame lygmenyje yra išsprendžiama atitinkamos sporto šakos tarptautinės federacijos: nacionaliniame lygmenyje sporto šakos federacijų gali būti daugybė ir įvairių, bet tarptautinė federacija ryšius paprastai palaiko tik su viena iš jų, kuri paprastai yra jos narė. Kūno kultūros ir sporto principų turinys (Įstatymo projekto 3 straipsnis) susietas su valstybiniu kūno kultūros ir sporto srities reguliavimu ir asmenų teisių bei laisvių užtikrinimu. Taip pat principų sąrašas papildytas naujais principais – manipuliavimo sporto varžybomis draudimo, asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo (atsižvelgiant į tai, kad buvo atsisakyta straipsnio „Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sporto srityje“) ir visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose , patikslintas antidopingo principo turinys. Įstatymo projekte atsisakoma su valstybės ir savivaldybių paskirtimi nederančių, pačių nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, kompetencijai priskirtinų funkcijų, pavyzdžiui, sporto varžybų sistemos nustatymo, sportininkų rinktinių formavimo, dopingo kontrolės (testavimo) vykdymo, sporto arbitražo sudarymo klausimai. Įstatymo projekto II skyriuje siūloma apibrėžti valstybės ir savivaldybių institucijų ir (ar) įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje.
Taip pat, atsižvelgiant į šiuo metu Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos (toliau – Taryba) realiai atliekamas funkcijas ir susiklosčiusią praktiką, siūloma keisti Tarybos sudarymo tvarką bei numatyti Tarybos svarbesnį ir konkretesnį vaidmenį valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir jos įgyvendinimo procese (Įstatymo projekto 6 straipsnis), t. y. numatyti šias funkcijas:
Taryba pagal kompetenciją teiktų siūlymus ne tik Vyriausybės įgaliotai institucijai, dalyvaujančiai formuojant valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje ir ją įgyvendinančiai (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija), bet ir Vidaus reikalų ministerijai dėl valstybinės kūno kultūros ir sporto strategijos, strateginių sporto šakų sąrašo, sporto būklės stebėsenos ataskaitos, valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių projektų ir programų, taip pat kitais klausimais, susijusiais su valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo tobulinimu.
Tarybą sudarytų 14 narių: 9 valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Sveikatos apsaugos, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministerijų, Vyriausybės įgaliotos institucijos) ir 5 šiuo metu svarbų vaidmenį plėtojant kūno kultūrą ir sportą vaidinančių organizacijų atstovai (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos, sporto visiems judėjimui (šiuo metu – Lietuvos asociacija „Sportas visiems“) ir neįgaliųjų sportui (šiuo metu atstovauja Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas ir Specialiosios olimpiados komitetas) Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir ne mažiau kaip 50 nevyriausybinių organizacijų, kurios yra kūno kultūrą ir sportą plėtojančių tarptautinių organizacijų narės, vienijanti nevyriausybinė organizacija (šiuo metu šį kriterijų atitinka vienintelė organizacija – Lietuvos sporto federacijų sąjunga).
Bet kuri nevyriausybinė organizacija, veikianti kūno kultūros ar sporto srityje, atitiksianti minėtus kriterijus ateityje, galės skirti savo atstovą į Tarybą. Pažymėtina, kad Tarybos nariams bus taikomi nepriekaištingos reputacijos kriterijai, kurie taikomi valstybės tarnautojams bei įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme . Įstatymo projekto III skyriuje aptariant nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, kompetenciją, nustatoma, kad nevyriausybinės organizacijos kūno kultūrą, sportą visiems, sportą plėtoja vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais bei tarptautinių kūno kultūros ir sporto organizacijų nuostatais, kitais tarptautiniais dokumentais. Įstatymo projekto IV skyriuje siūloma nustatyti biudžeto lėšų skyrimo principus kūno kultūros ir sporto srities projektams ir programoms įgyvendinti.
Tai yra numatoma, kad dėl projektų , susijusių su kūno kultūros, sporto visiems ir (ar) sporto sričių plėtojimu, finansavimo valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis galės kreiptis ne tik nevyriausybinės organizacijos (kaip šiuo metu nustato galiojantis Įstatymas), bet ir kiti asmenys (Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatomas skirtingas valstybės vaidmuo kūno kultūros ir sporto srityse – valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą , Įstatymo projekto 10 straipsnyje numatoma ir tam tikra šių sričių finansavimo specifika, t. y. sportą plėtojančios pagrindinės nevyriausybinės organizacijos (olimpiniam sporto judėjimui ir neįgaliųjų sportui Lietuvos Respublikoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, taip pat Įstatymo projekto 11 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos) turėtų galimybę gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų įgyvendinti ne tik sporto plėtojimo projektus (Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalis) (pavyzdžiui, organizuoti mokymus apie azartinių lošimų ar lažybų galimą neigiamą poveikį jauniems žmonėms (manipuliavimo sporto varžybų rezultatais konvencijos kontekste, skirtus ne tik sportininkams, bet ir tėvams, mokytojams), arba teikti prašymus valstybės lėšoms gauti, kai nagrinėjami nekomercinio pobūdžio ginčai kylantys iš kūno kultūros ir sporto veiklos ir pan.), bet ir programas, t. y. Įstatymo projekte nurodytoms, su profesionaliu sportu susijusioms, funkcijoms – nacionalinių čempionatų, Europos ar pasaulio čempionatų ar kitų tarptautinių sporto varžybų vykdymui, sportininkų rengimui ir jų dalyvavimui tarptautinėse sporto varžybose, dopingo kontrolei, kovai su manipuliavimu sporto varžybomis – atlikti (Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad terminas „olimpinio sporto judėjimas“ naudojamas olimpinį judėjimą plėtojančios tarptautinės organizacijos dokumentuose – Tarptautinio olimpinio komiteto priimtoje Olimpinėje chartijoje (angl. Olympyc Movement ) ir pan. Nevyriausybinės organizacijos, siekdamos gauti valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų minėtoms funkcijoms atlikti, turėtų parengti veiklos programas , kurioms reikalavimus nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar savivaldybių institucijos (Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 ir 3 dalys). Kaip minėta, siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos tik atitinkanti sporto šakos federacija turėtų teisę gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų savo programai įgyvendinti (minėtoms funkcijoms atlikti) (Įstatymo projekto 11 straipsnis), t. y. biudžetų lėšų galės gauti tik sporto šakos federacija, kuri yra atsakinga už visų Lietuvoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinos plėtrą, turi pasitvirtinusi varžybų saugumo taisykles ir įtvirtinusi atsakomybę už manipuliavimo sporto varžybomis draudimo principo pažeidimą, taip pat yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos, pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą ir turinčios ne mažiau kaip 35 valstybėse iš ne mažiau kaip 3 žemynų veikiančius narius, surengusios tos sporto šakos pasaulio čempionatą, pripažinusios federaciją vienintele sporto šakos atstove Lietuvoje. Pažymėtina, kad pastarieji tarptautinei federacijai keliami kriterijai apibrėžti siekiant nustatyti, kad sportu būtų laikoma tik tokia veikla, kuri turi didelį susidomėjimą visuomenėje ir yra ganėtinai paplitusi pasauliniu mastu.
Kriterijų dydžiai parinkti atsižvelgiant į tai, jog sporto plėtojimui pagal programas skiriama didesnė biudžetų lėšų dalis, ir įvertinus šiuo metu veikiančių daugumos sporto šakų federacijų situaciją, jų paplitimą pasauliniu mastu. Iki atitikties nurodytiems kriterijams, veikla galėtų būti laikoma kūno kultūra, plėtojama mėgėjiškame lygmenyje. Projektai ir programos valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis bus finansuojami ne daugiau kaip 90 proc. Taip bus užtikrintas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų efektyvesnis panaudojimas, stiprinami nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų vadybiniai gebėjimai ir skatinama aktyviau ieškoti ir kitų galimų finansavimo šaltinių. Projektai, finansuotini valstybės biudžeto lėšomis, būtų finansuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos kasmet nustatomas valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir jų kryptis, o projektai, finansuotini savivaldybių biudžetų lėšomis – pagal savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas kūno kultūros ir sporto sritis ir jų kryptis (pavyzdžiui, šiuo metu valstybės biudžeto lėšomis finansuotinos tokios dvi sritys: sveikos gyvensenos per fizinį aktyvumą skatinimas bei didelio sportinio meistriškumo skatinimas, ir atitinkamai tokios jų kryptys: vaikų mokymas plaukti, gerosios patirties, susijusios su vaikų ir jaunimo fizinio aktyvumu, sklaida, bendruomenės narių fizinio aktyvumo skatinimas, užsienyje gyvenančių lietuvių sporto tradicijų puoselėjimas ir fizinio aktyvumo skatinimas ir pan. (pirmoji sritis); neįgaliųjų sporto skatinimas, pasirengimo olimpinėms žaidynėms ir universiadai rėmimas ir kt. (antroji sritis).
Pažymėtina, kad finansuotinos kūno kultūros ir sporto sričių kryptys gali keistis priklausomai nuo valstybės prioritetų, pasaulinių tendencijų ir aktualijų arba nuo konkrečiais metais aktualių sporto įvykių. Tokiu būdu būtų sistemiškai finansuojama visa kūno kultūros ir sporto sritis (o ne pavienės programos), formuojamas tarsi savotiškas „užsakymas“ kūno kultūros ir sporto plėtros srityje, t. y. būtų išreikšta valstybės bei savivaldybių valia, kurioms kūno kultūros ir sporto sritims turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys, pavyzdžiui, vaikų užimtumui, neįgaliųjų integracijai, įvairiems socialiniams projektams, dideliam sportiniam meistriškumui ir pan. Taip pat siūloma nustatyti, kad esant tam tikroms aplinkybėms (pavyzdžiui, nemokant mokesčių, esant linkviduojamam, pateikus suklastotus dokumentus ir kita) finansavimas, tiek pagal projektus, tiek pagal programas, negalės būti skiriamas arba paskirtas finansavimas galės būti sustabdomas bei privalės būti grąžintinas (Įstatymo projekto 10 straipsnio 8 ir 9 dalys).
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 10 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos yra susiję su nevyriausybinės organizacijos ar kitų asmenų įsipareigojimų dėl mokesčių sumokėjimo ir kitų vietinių rinkliavų (Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnis) neapima. Detalesnę projektams ir programoms įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o savivaldybės biudžeto – savivaldybės institucija (pavyzdžiui, šioje tvarkoje turėtų būti aptariama Įstatymo projekto 10 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatų įgyvendinimas, t. y. nustatyta, kad lėšų prašantys subjektai deklaracijos forma pateiktų informaciją apie tai, ar jie yra gavę finansavimą iš kitų valstybės institucijų ar įstaigų arba savivaldybių, o dėl lėšų skyrimo sprendimus priimantys subjektai pastarosios informacijos pagrindu kreiptųsi į atitinkamas institucijas dėl informacijos apie biudžetų lėšų naudojimo tinkamumą (ar lėšų prašantys subjektai tinkamai naudojo biudžeto lėšas), ir pan.). Pažymėtina, kad finansuojamas būtų ne pats ūkio subjektas, o jo teikiamas tik naudingas visuomenei ar didelio meistriškumo sportui kūno kultūros ar sporto projektas, kurio turinio reikalavimus nustatytų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Manytina, kad išplečiant projektų teikėjų ratą būtų skatinama sąžininga konkurencija ir prisidedama prie kokybiškesnių, inovatyvesnių ir pan. projektų įgyvendinimo. Biudžeto lėšomis finansuotini būtų tik projektai, kurie atitiktų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus jų turinio reikalavimus.
Taip pat kiekvienu atveju turėtų būti įvertinama, ar užtikrinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos dėl valstybės pagalbos. Atsižvelgiant į fiziškai aktyvios veiklos teigiamą įtaką sveikatai, esamus materialinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat į mokiniams tenkantį mokymosi krūvį, Įstatymo projekto V skyriuje siūloma nustatyti, kad įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas vaikams būtų privaloma ne mažesnės kaip 2 valandų per dieną trukmės aktyvi fizinė veikla (t. y. praktiniai užsiėmimai). Kūno kultūros pamokos įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas būtų privalomos ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę , o vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, išskyrus, kai pirminis profesinis mokymas vykdomas su pagrindiniu ar viduriniu ugdymu, – ne mažiau kaip 1,5 valandos per savaitę. Pažymėtina, kad kūno kultūros pamokų skaičius negali būti mažinamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas didinti fizinį aktyvumą, ypač mokyklose, taip pat paminėtinas ir Seimo 2014 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Nr. XII-1342 dėl sporto politikos išsakomas iki 2020 metų iškeltas siekis, kad visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos 3 sporto ugdymo pamokos per savaitę, o mokinių sveikatai stiprinti mokyklose būtų įvesta papildoma ilgoji pertrauka, per kurią mokiniai galėtų mankštintis, judėti pagal savo pomėgius, taip pat į Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijas, kuriose siūloma būtina kasdieninė, bent jau vidutinio intensyvumo, fizinė veikla vaikams – ne mažiau kaip 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną.
Pažymėtina, kad, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos turimais įvairių tyrimų duomenimis, tik 10 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas, o maždaug pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie visai nesimankština (41 proc.) arba mankštinasi retai (12 proc.). Be to, pažymėtina, kad fizinis aktyvumas yra priemonė mokiniams pailsėti, atsigauti nuo įtempto protinio darbo. Judėjimas turi didelę reikšmę sveikatos būklei – gali sumažinti širdies ir kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto ir osteoporozės riziką, padeda kontroliuoti svorį ir gerinti psichinę sveikatą (įveikti stresą, depresiją, kt.) ir atmintį, turi teigiamą poveikį mokymosi rezultatams. Nepakankamas fizinis aktyvumas nepalankiai veikia žmonių sveikatą, yra vienas nutukimo atsiradimo rizikos veiksnių. Nutukimas yra problema, jis susijęs su daugelio lėtinių ligų atsiradimo rizika (pavyzdžiui,
ir kt.) ir turi neigiamą įtaką šalies ekonomikai. Su nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spr ę sti išleidžiama 2–8 proc. sveikatos prieži
7 metų amžiaus nutukusių berniukų buvo 9,4 proc., o mergaičių 7,2 proc., turinčių antsvorį berniukų buvo 24,8 proc., o mergaičių 21,0 proc., 9 metų amžiaus nutukusių berniukų buvo 11,3 proc., o mergaičių 5,9 proc., turinčių antsvorį berniukų 27,3 proc., o mergaičių 21,3 proc. Įstatymo projekte taip pat nustatomas mokinių fizinio pajėgumo vertinimas – jis būtų vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Siekiant sudaryti sąlygas talentingų sportui vaikų ir jaunuolių ugdymui Įstatymo projekte nustatytas išskirtinių sportinių gabumų turinčių vaikų ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose pagal specializuoto sportinio ugdymo krypties programas (jas tvirtins Švietimo ir mokslo ministerija suderinusi su Vyriausybės įgaliota institucija). Pažymėtina, kad nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjusios veikti specializuoto sportinio ugdymo krypties vidurinės mokyklos
pačioms nustatyti studijų tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnis), Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad aukštųjų mokyklų studentams visuose kursuose ( visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose) turės būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų aktyviai fizinei veiklai. Šis reikalavimas nebus taikomas vykdant studijas pagal sporto krypties studijų programas.
Įstatymo projektu siūloma aiškiau reglamentuoti kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, t. y. kaip perteklinio dokumento atsisakyti šiuo metu Kūno kultūros ir sporto departamento išduodamo kūno kultūros ir sporto veiklos leidimo ribotą laiką (4 metams) dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą. Kūno kultūros specialistu Įstatymo projekto (2 straipsnio 10 dalis, 18 straipsnis) prasme bus pripažįstamas asmuo, baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir baigęs kūno kultūros srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, o sporto specialistu (Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalis, 18 straipsnis) – sporto krypties studijų programą baigęs asmuo arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir baigęs sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Asmens kompetencijas kūno kultūros ir sporto srityje patvirtintų: aukštojo mokslo diplomas (baigus sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą) – arba kūno kultūros ar sporto srities mokymų baigimą patvirtinantis dokumentas, kurį išduotų atitinkamas švietimo teikėjas. Reikalavimus kūno kultūros ar sporto srities mokymų turiniui nustatytų Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijomis (Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalis). Atsisakius minėto leidimo, sumažėtų administracinė našta Vyriausybės įgaliotai institucijai, nevyriausybinėms organizacijoms ir kūno kultūros ar sporto specialistams, taip pat būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos (plačiau žr. aiškinamojo rašto 12 p.).
Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojai (5) laiką, kurį Kūno kultūros ir sporto departamento valstybės tarnautojai šiuo metu skiria pateiktų prašymų nagrinėjimui, skirtų kitoms Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijoms atlikti. Atitinkamai dėl darbo (kūno kultūros ar sporto pratybų vedimo) neturint reikiamos kvalifikacijos, t. y. nebaigus sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturint ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigus kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, siūloma taikyti administracinę atsakomybę. Už šių reikalavimų nesilaikymą (darbą neturint reikiamos kvalifikacijos) kartu su Įstatymo projektu teikiamame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 691 straipsniu įstatymo projekte (toliau – ANK projektas) asmenims numatomas įspėjimas arba bauda nuo 145 iki 700 Eur, juridinių asmenų vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) bauda nuo 300 iki 870 Eur, administracinių nusižengimų protokolus surašyti pagal kompetenciją teisę turėtų Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, turinčios struktūrinius padalinius regionuose, tarnautojai (naujoms funkcijoms vykdyti papildomai reikės 5 naujų pareigybių, kurios bus steigiamos nedidinant bendro pareigybių valstybės tarnyboje skaičiaus, perskirstant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiose ir socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose esamas pareigybes).
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
skyriaus antrajame skirsnyje aptartus asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nepilnamečiams ypatumus, Įstatymo projekto 19 straipsnyje siūloma nustatyti, kad reguliarus sveikatos tikrinimasis specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose būtų privalomas nepilnamečiams, nesukakusiems 18 metų, sportininkams, kurių sveikatos tikrinimą privalo užtikrinti jų įstatyminiai atstovai, taip pat vyresniems nei 18 metų sportininkams, esantiems olimpinės rinktinės kandidatais ar nariais ir rengiamiems valstybės biudžetinėje įstaigoje – atsižvelgiant į tai, kad rengiant sportininkus valstybės biudžetinėje įstaigoje, valstybė skiria lėšas ir investuoja į sportininkus, jų sveikatos tikrinimą užtikrins juos rengianti biudžetinė įstaiga (Įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalis).
Kitiems sportininkams – sveikatą tikrintis rekomenduojama, taip pat jie informuojami apie galimas rizikas sportuojant nepasitikrinus. Sveikatą pastarieji asmenys galėtų tikrintis specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Taip pat Įstatymo projekte (19 straipsnio 4 dalis) siūloma įtvirtinti, kad nepilnamečių, nesukakusių 18 metų sportininkų ar pradedančių lankyti sporto pratybas, taip pat vyresnių nei 18 metų sportininkų, kurie yra olimpinės rinktinės kandidatais ar nariais ir rengiami valstybės biudžetinėje įstaigoje, taip pat sportininkų, kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, sudalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos varžybų sistemos sudedamoji dalis, sveikatos tikrinimas specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. Pažymėtina, kad sportininkams rekomenduojama tikrintis sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kadangi šios įstaigos teikia specializuotas ir visapuses konsultacijas nei galėtų suteikti bendrosios praktikos ar kitų atskirų sričių gydytojai. Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros biudžetinės įstaigos (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose).
Numatoma didinti sporto medicinos paslaugų prieinamumą – nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. specializuotos sporto medicinos paslaugos (pirminis ir profilaktinis sportuojančių asmenų sveikatos tyrimas, sporto medicinos gydytojo konsultacija, sportinių traumų gydymas, atsigavimo po fizinių krūvių programų vykdymas ir pan.) yra teikiamos ir Utenos apskrities gyventojams, siekiantiems aukštų sportinių rezultatų ar sportą pasirinkusiems kaip laisvalaikio praleidimo formą. Be to, nuo 2016 metų pasikeitus reguliavimui specializuotas medicinos paslaugas taip pat gali teikti bet kuri asmens sveikatos priežiūros įstaiga, t. y. įtvirtinus sporto medicinos paslaugų išlaidų apmokėjimą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. V-12 „Dėl sporto medicinos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“,
122:2015 „Sporto medicinos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ ir jo pakeitimai). Pažymėtina, kad renginių organizatoriams bus panaikinta pareiga reikalauti visų asmenų, kurie siekia dalyvauti kūno kultūros ar sporto pratybose ir varžybose, pristatyti nustatytos formos sveikatos pažymas, patvirtinančias, kad šie asmenys yra pasitikrinę sveikatą ir gali dalyvauti pratybose ir varžybose – tuo siekiama palengvinti įvairių masinių kūno kultūros ar sporto renginių, į kuriuos dalyvauti registruojasi itin daug asmenų (pavyzdžiui, įvairūs maratonai, mėgėjiškos dviračių varžybos), organizavimą bei sumažinti administracinę naštą renginių organizatoriams.
Tačiau siekiant apsaugoti kūno kultūros ir sporto renginių dalyvių – sportininkų (tų, kurių sveikatos tikrinimas yra neprivalomas) ir sportuotojų – sveikatą šių renginių metu, renginių organizatoriams nustatoma pareiga informuojant apie renginį kartu nurodyti ir galimas rizikas asmens gyvybei ir
(ar) sveikatai, kurios gali kilti renginio dalyviui renginio metu patiriant aukšto (didelio) intensyvumo fizinį ir (ar) psichinį krūvį, ir rekomenduoti jiems prieš dalyvavimą renginyje pasitikrinti specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Įstatymo projekto
jis (arba jo atstovai pagal įstatymą) raštu deklaruoja, kad buvo supažindintas su renginio organizatoriaus pateikta informacija apie galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, ir prisiima atsakomybę už savo sveikatos būklę, dalyvaujant tokiame renginyje. Renginio dalyvius su šia informacija organizatoriai raštu galėtų supažindinti bei renginio dalyviai galėtų deklaruoti, kad su pastarąja informacija yra supažindinti ir prisiima atsakomybę už savo sveikatos būklę, dalyvaujant renginyje, dalyviams registruojantis dalyvauti renginyje (pavyzdžiui, pasirašant renginio registracijos lape; registruojantis dalyvauti varžybose internetu (vykdant internetinę registraciją).
Už šios pareigos nesilaikymą organizatoriams ANK projekte numatyta: įspėjimas arba bauda nuo 145 iki 700 Eur asmenims arba įspėjimas ir bauda nuo 300 iki 870 Eur juridinių asmenų vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims), administracinių nusižengimų protokolus surašyti teisę turėtų policijos pareigūnai. Siekiant užtikrinti viešo kūno kultūros ar sporto renginio dalyvių ir žiūrovų saugumą (apsaugoti jų sveikatą ir (ar) gyvybę), apibrėžtumo ir aiškumo, renginių organizatoriams nustatoma pareiga gauti savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais atitinkamos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti viešą renginį, patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles bei jas tam tikrais atvejais pateikti atitinkamai policijos teritorinei įstaigai (Įstatymo projekto 21 straipsnis). Viešais renginiais Įstatymo projekto prasme būtų laikomi visi kūno kultūros ir sporto renginiai, kurie pristatomi kaip tokie, į kuriuos organizatoriai kvies ar sudarys sąlygas juose dalyvauti visiems norintiems vienodomis sąlygomis (pavyzdžiui, įsigijus renginio bilietą).
Pažymėtina, kad siekiant nesukelti didelės administracinės naštos organizatoriams Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad renginio organizatoriai renginio saugumo taisykles policijos teritorinei įstaigai turės pateikti tik tų viešų renginių, kurie atitiks vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus (kriterijai būtų nustatomi tik padidintos rizikos renginiams (krepšinio, futbolo nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms, kuriose dažniausiai pasireiškia brutalus sirgalių elgesys; taip pat techninio sporto šakų organizuojamoms tarptautinėms ar nacionalinėms varžyboms ir (ar) kurių metu jau buvo sužaloti ar žuvę žmonės (pvz., automobilių raliai); kitiems didelio masiškumo tarptautiniams kūno kultūros ir sporto renginiams, kuriuose vykdoma prekyba alkoholiu ir pan.). Taigi nustatoma taisyklė apimtų tik atskirus, išimtinius viešajai tvarkai, eismo ir visuomenės saugumui pavojų sukelti galėsiančius atvejus, dėl kurių reikėtų imtis išskirtinių saugumo priemonių, be to, vienam renginiui parengtos taisyklės galės būti naudojamos tokiems pat renginiams nuolat (galbūt su nežymiais patikslinimais), kas ženkliai mažintų administracinę naštą organizatoriams. Tokios taisyklės atitinkamai policijos teritorinei įstaigai turės būti pateiktos ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios, o pastaroji, įvertinusi visas grėsmes, renginio organizatoriui teiks rekomendacijas dėl tinkamų priemonių saugumui renginio metu užtikrinti. Apie šių policijos rekomendacijų įgyvendinimą renginio organizatorius turės informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą.
Policijos pareigūnai galės laikinai sustabdyti arba nutraukti renginį, kai renginio organizatoriaus taikomos priemonės saugumui renginio metu užtikrinti bus akivaizdžiai netinkamos ir dėl to kils pagrįsta grėsmė renginio dalyvių ir (arba) žiūrovų gyvybei arba sveikatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarosios priemonės siūlomos numatyti Įstatymo projekte atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančio reguliavimo nepakanka policijai tinkamai atlikti funkcijas komercinio renginio metu, taip pat atsižvelgiant ir į renginio dalyvių sužalojimų skaičių, pavyzdžiui, 2009 m. Kėdainių rajone vykusiose lenktynėse „License day“ automobiliui išlėkus iš trasos buvo sužaloti 8 žmonės,
riaušės, 2013 m. Vilniaus ralio metu, automobiliui įvažiavus į žiūrovų grupę, žuvo žmogus, 2014 m. krepšinio varžybų Utenoje metu sirgalius sumušė teisėją, 2015 m. Vilniuje vykusių futbolo varžybų tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės metu kilo sirgalių muštynės, kurių metu sužaloti keli žmonės. Pažymėtina ir tai, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatas, organizuojant viešus masinius renginius, vykstančius masinio susibūrimo vietose (stadionuose, aikštėse, parkuose ir pan.), kai samdomos Saugos tarnybos, su teritorine policijos įstaiga, kurios aptarnaujamoje teritorijoje vyksta renginys, turi būti suderintas viešosios tvarkos palaikymo planas. Be to, masiniuose komerciniuose renginiuose, už kurių saugumą atsako renginio organizatoriai, policija dalyvauja ir šiuo metu užtikrindama viešąją tvarką. Todėl policijai administracinė našta žymiai nepadidės, papildomų etatų ir finansavimo neturėtų reikėti.
Taip pat prieš renginį jo dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su saugaus elgesio renginio metu reikalavimais (renginio organizatoriai, teikdami informaciją apie renginį, kartu galėtų informuoti, kokiu būdu asmenys gali susipažinti su saugaus elgesio renginio metu reikalavimais, pavyzdžiui, nurodant, kad šie reikalavimai yra paskelbti atitinkamoje interneto svetainėje, iškabinti viešoje vietoje ir pan.). Už Įstatymo projekto 21 straipsnyje pareigų nesilaikymą organizatoriams ANK projekte numatyta: įspėjimas arba bauda nuo 145 iki 700 Eur asmenims arba įspėjimas ir bauda nuo 300 iki 870 Eur juridinių asmenų vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims), administracinių nusižengimų protokolus surašyti teisę turėtų policijos pareigūnai (ANK 691 straipsnio 3 dalis). Ši funkcija būtų vykdoma nedidinant žmogiškųjų išteklių. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad valstybė remia nevyriausybinių organizacijų iniciatyvas antidopingo srityje, paskatinant organizacijas daugiau dėmesio skirti šiai sričiai. Pažymėtina, kad tokiose valstybėse, kaip Švedija, Estija, Vokietija, Italija dopingo kontrolę atlieka ne valstybė, o šių valstybių nacionalinių olimpinių komitetų, sporto šakų konfederacijų ar pan. įsteigtos organizacijos, kurių veikla didžiąja dalimi finansuojama iš mokesčių už loterijų vykdymą surinktomis lėšomis. Atsižvelgiant į 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės
Nr.
X-591 „ Dėl tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“, aptartas valstybių finansines priemones antidopingo srityje, Įstatymo projekto 13 straipsnyje numatomas nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų iniciatyvų, nukreiptų prieš dopingo vartojimą, rėmimas, skiriant lėšų jų parengtiems projektams ir programoms (priemonėms, susijusioms su antidopingo politikos, apimančios dopingo kontrolę, švietimą, mokslinius tyrimus ir informacinę veiklą, kitas kovos su dopingo vartojimu (naudojimu) priemones, įgyvendinti. Taip pat siekiant pabrėžti kovos su manipuliavimu sporto varžybomis svarbą ir valstybės požiūrį į šį reiškinį, Įstatymo projekto 14 straipsnyje siūloma numatyti valstybės paramą nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų iniciatyvoms kovos su manipuliavimu sporto varžybomis srityje skiriant lėšų jų parengtiems projektams ir programoms (priemonėms, susijusioms su kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, įgyvendinti). Įstatymo projekto VIII skyriuje siūloma patikslinta sportininkų (asmenų, kurie pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudami Lietuvos Respublikai pasiekė atitinkamus sporto laimėjimus) valstybės skatinimo už pasiektus laimėjimus sistema, t. y. numatant vienkartines valstybės premijas, diferencijuojamo dydžio rentas, terminuotas (nuo 1 iki 4 metų) valstybės stipendijas bei valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nepiniginius apdovanojimus už nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje.
Įstatymo projekto 23 straipsnyje siūloma tiesiogiai įtvirtinti konkrečius laimėjimus, už kuriuos skiriamos valstybės premijos, bei nustatyti, kad premijos skiriamos tik laimėjimą iškovojusiems sportininkams ir jų treneriams (tiek sportininką konkrečioms varžyboms rengusiems, tiek ir vadovavusiems sportininkui šiose varžybose). Kitų sportininkų rinktinės nariams (pavyzdžiui, mokslininkams, masažuotojams, vadybininkams, rinktinės vadovams) premijos nebūtų skiriamos. Toks siūlymas pateiktas atsižvelgiant į tai, kad kitų rinktinės narių indėlis į pasiektą sporto laimėjimą būna tik netiesioginis, daugeliu atvejų šio indėlio įvertinti objektyviai neįmanoma arba jis būna tik minimalus. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kai rinktines formuojantys subjektai tiesiog formaliai įtraukia asmenį į rinktinės narių sudėtį (pavyzdžiui, mokslininkai, vadybininkai, gydytojai, psichologai), suprasdami, kad valstybė negali kvestionuoti tokios jų teisės, tačiau realiai tokie asmenys netgi nedalyvauja sportininkų rengimo procese. Be to, daugeliu atvejų išvardytas pareigas einantys asmenys, priešingai nei sportininkai, gauna tam tikrą atlygį (pagal darbo sutartį ar kontraktą) iš rinktines formuojančių subjektų, todėl šiuos asmenis už gerai atliktą darbą turėtų (galėtų) premijuoti juos samdantys subjektai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės (Suomija, Švedija, Liuksemburgas, Estija, Austrija, Olandija, Slovėnija), kurios atsakė į Kūno kultūros ir sporto departamento paklausimą, ar mokamos valstybės premijos kitiems rinktinės nariams, nurodė, kad tai nėra daroma. Be to, Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Austrija nurodė, kad premijų valstybė nemoka apskritai (Švedijoje yra galimybė gauti premiją iš savivaldybės). Valstybės premijų dydžius už įstatyme nurodytus laimėjimus sportininkams ir jų treneriams nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įtvirtintus tokį reguliavimą būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos (detaliau žr. aiškinamojo rašto 12 p.). Valstybės premija numatoma skirti už sporto laimėjimus, pasiektus sporto renginiuose, kurie yra reikšmingi sporte (pavyzdžiui, olimpiadose, pasaulio ar Europos čempionatuose), kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir kuriuose garsinamas Lietuvos vardas. Taip pat siekiama išvengti praktikoje pasitaikiusių atvejų, kai laimėjimas buvo pasiektas nedalyvaujant netgi nei vienam varžovui (t. y. asmuo rungtyje dalyvavo vienas ir varžėsi pats su savimi). Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės premija sportininkui skiriama tik tuo atveju, jeigu sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, parolimpinių, kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau, kaip 1/3 varžovų (Įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalis). Minėti kriterijai yra nustatyti ir šiuo metu galiojančiu Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr.
Vyriausybės nutarimu Nr. 927 „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“, atsižvelgiant į realijas bei praktiką. Be to, siekiama nustatyti, kad valstybės mokamos gana didelės premijos būtų mokamos ne už bet kokius, o tik už svarius laimėjimus (pavyzdžiui, kaip minėta, praktikoje yra pasitaikiusių atvejų, kai laimėjimas buvo pasiektas nedalyvaujant netgi nei vienam varžovui, t. y. asmuo rungtyje dalyvavo vienas ir varžėsi pats su savimi). Valstybės premijos skyrimą siejant su aplinkybe, kad premija skiriama už Lietuvos Respublikos vardo garsinimą Lietuvos Respublikai atstovaujančiam sportininkui pasiekus atitinkamą sporto laimėjimą, manytina, jog racionalu įstatyme įtvirtinti tam tikrus kriterijus, kuriais vadovaujantis premija būtų skiriama už laimėjimus tik tokiuose sporto renginiuose, kurie kelia susidomėjimą visuomenei ir turi pripažinimą sportininkų tarpe. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas viešai bus skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje. Taip pat siūloma nustatyti atvejus, kada sportininkui, pasiekusiam atitinkamą sporto laimėjimą, valstybės premija neskiriama, o paskirtoji nemokama (Įstatymo projekto
pasiektus laimėjimus sistemą ir kartu užtikrinti socialinį teisingumą ir lygias galimybes sportininkams bei sportininkams sudaryti geresnes galimybes rengtis sporto varžyboms bei jose siekti rezultatų, Įstatymo projekte siūloma diferencijuoti rentos sportininkams dydį ir tobulinti sportininko valstybės stipendijos institutą (Įstatymo projekto 24 ir 25 straipsniai). Valstybės stipendiją sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, turės teisę gauti pasiekęs atitinkamą laimėjimą (Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalis) , nuo kurio priklausys valstybės stipendijos dydis (Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalis) ir terminas (Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 ir 4 dalys).
Stipendijos dydis ir mokėjimo terminas priklausytų nuo pasiektos sporto laimėjimo kategorijos: kuo svarbesnėse sporto varžybose pasiektas sporto laimėjimas, tuo ilgesnis stipendijos mokėjimo terminas ir didesnė pati stipendija. Pažymėtina, kad s portininkas, pasiekęs kelis laimėjimus, vienu metu turėtų teisę gauti tik vieną valstybės stipendiją jo pasirinkimu (Įstatymo projekto 24 straipsnio 2 dalis). Taip pat, s iekiant tobulinti šiuo metu veikiančią sportininkų stipendijų sistemą bei motyvuoti jaunus, talentingus sportininkus, už pasiektus laimėjimus atitinkamose jaunimo sporto varžybose numatoma valstybės stipendijas skirti ir jaunimui (šiuo metu yra 36 sportininkai). Tai sąlygotų, jog talentingas sportui jaunimas neišvyktų iš Lietuvos į finansiškai pajėgesnes valstybes, galėtų koncentruotis į savo sportinio meistriškumo didinimą ir tokiu būdu prisidėtų prie Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje. Valstybės stipendijos dydį siūloma skaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą (2008 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1366
„Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“) bazinės socialinės
išmokos dydį (šiuo metu – 38 Eur). Valstybės stipendija kas mėnesį būtų mokama iki sportininko karjeros pabaigos
Taip pat siūloma nustatyti atvejus, kada sportininkui, pasiekusiam atitinkamą sporto laimėjimą, valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama (Įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalis). Įstatymo projekte diferencijuojant rentos dydį, jį siūloma sieti su sportininko pasiekta sporto laimėjimo kategorija: kuo svarbesnėse sporto varžybose pasiektas sporto laimėjimas, tuo didesnis rentos dydis (Įstatymo projekto 25 straipsnis). Šiuo metu renta yra fiksuoto dydžio (1,5 Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, pavyzdžiui, 2015 m. II ketv. 1,5 x 713,9 Eur = 1 070,85 Eur) visiems skirtingus laimėjimus pasiekusiems sportininkams (pavyzdžiui, tiek olimpinių žaidynių čempionui, tiek Europos ar pasaulio čempionui, tiek ir olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionui ir pasaulio rekordininkui). Atitinkamą sporto laimėjimą pasiekęs sportininkas, kaip ir šiuo metu, rentą įgytų teisę gauti, jei tą laimėjimą pasiekė būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, bei baigęs sportinę karjerą. Diferencijuojamos rentos dydį siūloma skaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą (2008 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 1366
„Dėl bazinės socialinės išmokos dydžio patvirtinimo“) bazinės socialinės
išmokos dydį (šiuo metu – 38 Eur). Renta kas mėnesį būtų mokama: olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (kai atitinkamoje sporto šakoje Europos žaidynės pakeičia Europos čempionatus), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojams (pavyzdžiui, pagal galiojantį Įstatymą ir olimpinių žaidynių čempionui, ir Europos čempionui mokama po 1 070,85 Eur, o įsigaliojus Įstatymo projektui olimpinių žaidynių čempionui būtų mokama 1 016,57 Eur, Europos čempionui – 790,66 Eur).
Atsižvelgiant į įvairių sporto šakų pobūdį, į tai, kad ne visose sporto šakose yra fiksuojami rekordai, bei siekiant užtikrinti įvairių sporto šakų sportininkų lygias galimybes, siaurinamas rentos gavėjų ratas – renta nebus mokama olimpinių žaidynių, pasaulio rekordininkams (gauna 3 sportininkai) bei tapusiems olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais ne mažiau kaip tris kartus (nuo 2016 m. sausio 1 d. praplėtus rentų gavėjų ratą, rentą gauna dar 5 sportininkai). Taip pat siūloma nustatyti atvejus, kada sportininkui, pasiekusiam atitinkamą sporto laimėjimą, renta neskiriama, o paskirtoji nemokama (Įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalis). Renta, kaip ir šiuo metu, nebūtų mokama sportininkui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės. Skirtingai nei galiojančiame Įstatyme, sportininkas turėtų teisę gauti rentą, neatsižvelgiant, ar jis turi draudžiamųjų pajamų (šiuo metu renta nemokama, jei sportininkas gauna draudžiamas pajamas ne už darbą kūno kultūros ir sporto srityje) – renta būtų mokama už faktą, t. y. už nuopelną, kai pasiekė atitinkamą sporto laimėjimą ir taip garsino Lietuvos vardą. Sportininkas, nusprendęs baigti karjerą, apie tai informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją, dalyvaujančią formuojant valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje ir ją įgyvendinančią – nuo minėtos informacijos gavimo laikoma, kad sportininkas yra baigęs karjerą .
Pažymėtina, kad laikantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų ir siekiant, kad nebūtų pabloginta padėtis tų sportininkų, kuriems renta ar sportininko stipendija yra mokama ar bus pradėta mokėti pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą, priėmus naują Įstatymo redakciją – šiems sportininkams jau paskirtų išmokų dydžiai nebus sumažinti. Taip pat sportininkai, kuriems renta mokama pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą, galės gauti draudžiamas pajamas už bet kokį darbą, o ne tik už darbą kūno kultūros ir sporto srityje. Valstybės išmokos – valstybės premija, renta ir valstybės stipendija – sportininkams Įstatymo projekto 23, 24 ir 25 straipsniuose išdėstytos pagal svarbiausius ir reikšmingiausius sporto laimėjimus, vadovaujantis visuomenės susidomėjimu sporto renginiu, kuriame pasiekiamas atitinkamas laimėjimas. Panašūs kriterijai dėl laimėtų vietų yra nustatyti ir šiuo metu Vyriausybės nutarime. Įstatymo projekto 26 straipsnyje siūloma įtvirtinti galimybę valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms steigti apdovanojimus asmenims už nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje, t. y. kad jos pačios savo nuožiūra, iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos lėšų, ir galėtų apdovanoti nusipelniusius asmenis sporte, o ne kaip šiuo metu kreiptųsi į Kūno kultūros ir sporto departamentą, ir atsisakoma nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ir sporto darbuotojo vard o suteikimo. Taip pat pažymėtina, kad asmenims už nuopelnus Lietuvos Respublikai gali būti skirti valstybės apdovanojimai Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymo nustatyta tvarka.
Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti esmines valstybės ar savivaldybių biudžetinės įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas. Siūloma įtvirtinti, kad trenerių darbo užmokestis susidėtų iš pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją (priedo kai kurie treneriai galėtų ir negauti, nes jis būtų skiriamas už įgytą kvalifikaciją). Pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę kategoriją būtų nustatomi koeficientais. Pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas būtų lygus atitinkamam baziniam dydžiui, kuris būtų analogiškas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (Nr. XIIP-4723) siūlomam nustatyti valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui. Trenerių galimų įgyti kvalifikacinių kategorijų rūšys (jų būtų šešios) būtų nustatytos Įstatymo projekto priede. Kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklausytų nuo trenerio treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose, pvz., Europos, pasaulio čempionatuose, olimpinėse žaidynėse ir pan. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustatytų Vyriausybės įgaliota institucija. Įstatymo projekto priede būtų nustatyti ir pareiginės algos, ir priedo už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai.
Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustatytų atitinkamos biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į treneriui pavedamos veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, žinių einamoms pareigoms turėjimą ir panašiai. Pažymėtina, jog pačiame Įstatymo projekte dėl sportininkų treniravimo veiklos ypatumų (šios veiklos dinamiškumo, trenerio treniravimo metodikos atitikties konkretiems sportininkams, trenerio ir sportininko tarpusavio psichologinių santykių ypatumų (sporte itin svarbu, kad sportininkas ir treneris pasitikėtų vienas kitu, treneris labai gerai perprastų sportininko ne tik fizines, bet ir charakterio savybes, gebėtų perteikti savo treniravimo „filosofiją“), trenerio kompetencijos, sportininko gebėjimo įsisavinti konkretaus trenerio perteikiamą informaciją ir panašių aplinkybių) ir skirtumų net ir toje pačioje sporto šakoje, numatyti konkretų pareiginės algos koeficientą netikslinga. Manytina, kad siūlymas įstatyme įtvirtinti pareiginės algos koeficiento minimalią ir maksimalią ribas, o konkretaus koeficiento parinkimo diskreciją palikti atitinkamos biudžetinės įstaigos vadovui, kuris, atsižvelgdamas į turimo darbo užmokesčio fondo dydį, pirmiau nurodytas aplinkybes ir laikydamasis 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Lietuvos Respublikos darbo kodekso redakcijoje nustatytos pareigos – už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį, geriausiai galėtų įvertinti konkretaus trenerio atlygio už darbą vertę, yra racionalus. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte biudžetinių įstaigų darbuotojų pastoviosios dalies konkretų dydį taip pat siūloma nustatyti įstaigos vadovui.
Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių premijavimo, priemokų, materialinių pašalpų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, klausimai aptariami analogiškai, kaip ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte (Nr. XIIP-4723). Atsižvelgiant į tai, kad nauja Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcija įsigaliotų tik 2017 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas jau 2017 m. sausio 2 d., Įstatymo projektu taip pat siūloma (4 ir 5 straipsniai) papildyti galiojantį Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą IX skyriumi ir priedu, aptariančiais biudžetinėse valstybės ir savivaldybių institucijose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas ir analogiškais siūlomos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo X skyriui ir įstatymo priedui, o taip pat – atitinkamai pakeisti galiojančio įstatymo 2 straipsnio 32 dalį bei 9 straipsnio
ir apmokėjimo už darbą pagrindus, kurie neatitiktų minėto Konstitucinio Teismo nutarimo). Įstatymo projektu siūlomi priimti 2-5 straipsniai netektų galios įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo redakcijai, t. y., Įstatymo projekto 1 straipsniui.
Taip pat pažymėtina, jog įsigaliojus Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams, susijusiems su valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygomis, treneriams darbo užmokestis būtų skaičiuojamas už 40 valandų per savaitę darbo laiko normą, o ne 18 akademinių valandų per savaitę, kaip yra šiuo metu, t. y., trenerių darbo laiko norma būtų tokia pati, kaip ir nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Siekiant paskatinti sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus spręsti alternatyviu (ne teismo) būdu, ir taip pagreitinti šios rūšies ginčų nagrinėjimo procesą ir bent iš dalies sumažinti teismų darbo krūvį, Įstatymo projekto 15 straipsnyje siūloma sudaryti galimybę iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus, kuriais siekiama kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus spręsti sporto arbitraže. Tokiu reglamentavimu siekiama keleto tikslų: 1) paskatinti asmenis, visų pirma, pačius sportininkus, skirti daugiau dėmesio savo teisių gynimui; 2) bent iš dalies sumažinti teismų darbo krūvį; 3) pagreitinti sporto srities ginčų nagrinėjimo procesą, sprendžiant juos alternatyviu (ne teismo) būdu. Esant galimybei gauti dalinį valstybės finansavimą, didesnė tikimybė tokio pobūdžio arbitražo atsiradimui. Kaip jau minėta, kūno kultūros ir sporto srities reglamentavimas – tarptautinių sporto šakų federacijų, didžiųjų sporto renginių organizatorių dokumentais reguliuojama sritis, kurioje labai paplitęs ikiteisminis ginčų nagrinėjimo būdas. Tarptautinis olimpinis komitetas net yra įsteigęs Sporto arbitražo teismą ir numatęs, kad būtent jame nagrinėjami ginčai kylantys iš dopingo bylų, sporto šakų taisyklių aiškinimo, atstovavimo valstybei ir pan.
Kai kurios federacijos yra įsteigusios tik savo sporto šakos arbitražus (pavyzdžiui, krepšinio arbitražas (angl. Basketball Arbitration Tribunal ), tuo tarpu tarptautinė futbolo federacija yra nustačiusi griežtą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą. Pagal pasaulinį antidopingo kodeksą nacionalinės sporto šakų federacijos taip pat įpareigojamos sudaryti nepriklausomas komisijas dopingo byloms tirti (t. y. užtikrinta sportininko teisė būti išklausytam). Tuo tarpu ginčus kylančius iš sutarčių (t. y. sportininkų kontraktų), gali spręsti bet kuris arbitražas, jeigu sutartyje įtvirtinta išlyga. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos tik tiems nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų projektams, kuriais būtų siekiama įtvirtinti asmenims galimybę sporto arbitraže spręsti tik nekomercinio pobūdžio kūno kultūros ir sporto srityje kylančius ginčus, t. y. kylančius iš sutartinių ar nesutartinių sporto teisinių santykių (ne dėl ūkinės-komercinės veiklos) tarp sporto teisinių santykių subjektų, išskyrus ginčus, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka negali būti sprendžiami arbitražu, pavyzdžiui, dėl sporto šakų rinktinių formavimo, rinktinių kandidatams keliamų reikalavimų, sporto šakų taisyklių taikymo (pavyzdžiui, kilus ginčams dėl tinkamo rezultatų fiksavimo, paties varžybų organizavimo, reitingų sudarymo, sporto aikščių matmenų, teisėjų kvalifikacijos ir t. t.), įvairių principų pažeidimo (pavyzdžiui, lygiateisiškumo) ir pan. Įstatymo projektas taip pat patikslintas atsižvelgiant į 2016 m. birželio 30 d. priimto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo Nr.
XII-2591 (toliau – priimtas Įstatymo pakeitimas) nuostatas dėl manipuliavimo sporto varžybomis (įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.). Priimto Įstatymo pakeitimo nuostatos perkeltos į Įstatymo projektą vertinant sistemiškai, atsižvelgiant į Įstatymo projekto dėstymą (nuostatos dėl manipuliavimo sporto varžybomis derinamos su nuostatomis dėl dopingo vartojimo draudimo), t. y. Įstatymo projektas papildytas manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalis); patikslintas manipuliavimo sporto varžybomis draudimo principas (Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas); patikslinta nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, kompetencija, numatant, kad jos taiko sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis, taip pat už Pasaulinio antidopingo kodekso nuostatų pažeidimus, vykdo šioje srityje prevenciją ir šviečiamąją veiklą (Įstatymo projekto 8 straipsnis); įtvirtinti valstybės premijos, rentos ir valstybės stipendijos nemokėjimo sportininkui manipuli avimo sporto varžybomis atvejus, kai jo sportiniai rezultatai buvo anuliuoti (Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 24 straipsnio 6 dalies 4 punktas, 25 straipsnio 3 dalies 4 punktas) ; Įstatymo projektas papildytas nauju 27 straipsniu dėl manipuliavimo sporto varžybomis draudimo (nauja IX dalimi), kuriame įtvirtintas draudimas dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis, numatant, kad už šio draudimo pažeidimą gali būti taikomos tarptautinių ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, numatytos sankcijos, taip pat taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (derinant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymu, priimtu 2016 m. birželio 30 d.) (Įstatymo projekto 27 straipsnis).
Įstatymo projektas papildytas manipuliavimo sporto varžybomis sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 14 dalis); patikslintas manipuliavimo sporto varžybomis draudimo principas (Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas); patikslinta nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, kompetencija, numatant, kad jos taiko sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis, taip pat už Pasaulinio antidopingo kodekso nuostatų pažeidimus, vykdo šioje srityje prevenciją ir šviečiamąją veiklą (Įstatymo projekto 8 straipsnis); įtvirtinti valstybės premijos, rentos ir valstybės stipendijos nemokėjimo sportininkui manipuli avimo sporto varžybomis atvejus, kai jo sportiniai rezultatai buvo anuliuoti (Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 24 straipsnio 6 dalies 4 punktas, 25 straipsnio 3 dalies 4 punktas) ; Įstatymo projektas papildytas nauju 27 straipsniu dėl manipuliavimo sporto varžybomis draudimo (nauja IX dalimi), kuriame įtvirtintas draudimas dalyvauti manipuliuojant sporto varžybomis, numatant, kad už šio draudimo pažeidimą gali būti taikomos tarptautinių ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, numatytos sankcijos, taip pat taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (derinant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 1821 straipsniu įstatymu, priimtu 2016 m. birželio 30 d.) (Įstatymo projekto 27 straipsnis). Laikantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr.
I-1151 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“ siūloma įtvirtinti nauja redakcija išdėstyto šiuo metu galiojančio Įstatymo taikymo nuostatas, kad nebūtų pabloginta padėtis tų sportininkų, kurie iki Įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo realizavo (ar išreiškė valią realizuoti) tam tikras, šiuo metu galiojančiame Įstatyme įtvirtintas teises (teisę į sportininko stipendiją, sportininko rentą, valstybės premiją ar pan.). Kūno kultūros ar sporto specialistams, vykdantiems kūno kultūros ar sporto pratybas pagal neformaliojo švietimo programas, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo (nėra atitinkamai baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), numatomas pereinamasis laikotarpis tokiam išsilavinimui įgyti – tokį išsilavinimą jie privalės įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo (Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalis). Sportininkų prašymai dėl valstybės stipendijų ar rentų skyrimo, paduoti pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusias nuostatas, bus baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu sportininkas neišreikš pageidavimo, kad jam valstybės stipendija ar renta būtų mokama pagal įsigaliojusio Įstatymo projekto nuostatas (Įstatymo projekto
pasirinkti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo buvusį palankesnį reguliavimą išmokų dydžiu atžvilgiu (nebus sumažinti išmokų dydžiai, išskyrus jei sportininkas pats to pageidautų).
Kalbant apie minėto straipsnio 5 dalyje dėstomą reguliavimą (dėl prašymų nagrinėjimo valstybės premijai gauti įsigaliojus Įstatymo projektui), pastebėtina, kad šiuo metu galiojančiame Įstatyme įtvirtintas palankesnis valstybės premijų skyrimo reguliavimas – Įstatymo projekte įtvirtinami griežtesni kriterijai valstybės premijai gauti nei šiuo metu galiojančiame Įstatyme (pavyzdžiui, laimėjimas turės būti pasiekiamas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų; be to, premijos nebus mokamos kitiems rinktinės nariams ir kt.), todėl siūloma, kad asmenų, pagal iki Įstatymo projekto įsigaliojimo įgijusių teisę gauti valstybės premiją už pasiektą laimėjimą, prašymai nagrinėjami ir sprendimai priimami pagal galiojusį iki Įstatymo projekto įsigaliojimo teisinį reguliavimą. Siekiant apsaugoti valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių teisėtus interesus, siūloma iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatyta tvarka jų įgytas kvalifikacines kategorijas prilyginti atitinkamoms Įstatymo projekto priede nurodytoms kvalifikacinėms kategorijoms ir nustatyti jų galiojimą iki jiems suteiktos tarptautinės kategorijos trenerio, nacionalinio sporto trenerio ar Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinės kategorijos galiojimo pabaigos. Be to, numatoma, kad treneriams, kurie iki Įstatymo projekto įsigaliojimo nustatyta tvarka gavo priedą už treniruojamų sportininkų kiekį rinktinėse, šis priedas būtų mokamas toliau, bet ne ilgiau, kaip iki atitinkamos biudžetinės įstaigos vadovo sprendime dėl priedo skyrimo nurodytos datos. Atsižvelgiant į tai, kad sportininkų rinktinės yra sudaromos kasmet ir vienų metų laikotarpiui, priedas už treniruojamų sportininkų kiekį rinktinėse bus mokamas ne ilgiau, kaip iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Siekiant užtikrinti, kad po Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo biudžetinėse įstaigose dirbantys treneriai negautų mažesnio darbo užmokesčio, nei tas, kurį gavo iki Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo, siūloma nustatyti, kad treneriams, kurių pareiginė alga, įsigaliojus parengtam įstatymui, būtų mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu be priedų, būtų mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo (be priedų) dydžio pareiginė alga, kol jie dirbtų pagal tą pačią darbo sutartį. Taip pat siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, išskyrus Įstatymo projektu 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnį ir Įstatymo projekto 2-5 straipsnius, įsigaliotų 2017 m. liepos 1 d. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimo nuostatų įgyvendinimą, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 2-5 straipsniai, aptariantys esmines valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas, įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnis įsigaliotų 2017 m. rugsėjo
reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą sumažėtų valstybės reguliavimas kūno kultūros ir sporto sričiai, nes būtų atsisakyta valstybei nebūdingų funkcijų, atsisakius minėtų funkcijų šių funkcijų vykdymui Kūno kultūros ir sporto departamente skirtas laikas būtų naudojamas kitoms Kūno kultūros ir sporto departamento funkcijoms atlikti (pažymėtina, kad Kūno kultūros ir sporto departamento nevykdomoms funkcijoms lėšos atskirai nenumatomos); būtų aiškiai atribota valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje, užtikrinta efektyvesnė (ir reali) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla, nevyriausybinės organizacijos daugiau sprendimų priimtų savarankiškai (pavyzdžiui, dėl sportininkų rinktinių formavimo, sportininkų rengimo, tarptautinių sporto renginių organizavimo, dopingo kontrolės, ginčų sprendimo sporto arbitraže ir pan.); sumažėtų administracinė našta nevyriausybinėms organizacijoms ir kūno kultūros ir sporto specialistams (būtų atsisakyta šiuo metu Kūno kultūros ir sporto departamento išduodamų leidimų organizuoti tarptautinius sporto renginius (per metus išduoda iki 10, tam sugaištama apie 60 val., patiriamos apie 290–377 Eur per metus finansinės išlaidos (išlaidos tarnautojų darbo užmokesčiui), ir kūno kultūros ir sporto specialistų leidimų (vidutiniškai per metus išduoda apie 125 leidimus, 2013–2014 m. leidimų blankų gamybai (800 vnt.) išleista 4 923,54 Eur.
Priėmus teikiamą Įstatymo projektą sumažėtų valstybės reguliavimas kūno kultūros ir sporto sričiai, nes būtų atsisakyta valstybei nebūdingų funkcijų, atsisakius minėtų funkcijų šių funkcijų vykdymui Kūno kultūros ir sporto departamente skirtas laikas būtų naudojamas kitoms Kūno kultūros ir sporto departamento funkcijoms atlikti (pažymėtina, kad Kūno kultūros ir sporto departamento nevykdomoms funkcijoms lėšos atskirai nenumatomos); būtų aiškiai atribota valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje, užtikrinta efektyvesnė (ir reali) valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veikla, nevyriausybinės organizacijos daugiau sprendimų priimtų savarankiškai (pavyzdžiui, dėl sportininkų rinktinių formavimo, sportininkų rengimo, tarptautinių sporto renginių organizavimo, dopingo kontrolės, ginčų sprendimo sporto arbitraže ir pan.); sumažėtų administracinė našta nevyriausybinėms organizacijoms ir kūno kultūros ir sporto specialistams (būtų atsisakyta šiuo metu Kūno kultūros ir sporto departamento išduodamų leidimų organizuoti tarptautinius sporto renginius (per metus išduoda iki 10, tam sugaištama apie 60 val., patiriamos apie 290–377 Eur per metus finansinės išlaidos (išlaidos tarnautojų darbo užmokesčiui), ir kūno kultūros ir sporto specialistų leidimų (vidutiniškai per metus išduoda apie 125 leidimus, 2013–2014 m. leidimų blankų gamybai (800 vnt.) išleista 4 923,54 Eur. Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo procese dalyvauja 5 Kūno kultūros ir sporto departamento valstybės tarnautojai (sudaryta komisija), pateiktų prašymų nagrinėjimui sugaištama po 2–4 val. per mėnesį, apie 579–1 158 Eur per mėnesį patiriama finansinių išlaidų (išlaidos tarnautojų darbo užmokesčiui) (Kūno kultūros ir sporto departamento valstybės tarnautojai laiką, skiriamą pateiktų prašymų nagrinėjimui, skirtų kitoms Kūno kultūros ir sporto departamento funkcijoms atlikti, taip pat dėl to būtų taupomos valst
ybės biudžeto lėšos (plačiau žr. aiškinamojo rašto 12 p.); palengvintas įvairių masinių kūno kultūros ar sporto renginių, į kuriuos dalyvauti registruojasi itin daug asmenų, organizavimas (neturės pareigos reikalauti visų asmenų, kurie siekia dalyvauti sporto pratybose, varžybose ar kituose kūno kultūros ir sporto renginiuose, nustatytos formos sveikatos pažymų); būtų tikslingiau ir efektyviau naudojamos valstybės biudžeto lėšos (aiškiai apibrėžtas valstybės premijas už pasiektus sporto laimėjimus ir iš valstybės biudžeto sporto medicinos paslaugas galinčių gauti subjektų ratas, nustatytas reikalavimas dėl finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir jų krypčių tvirtinimo ir pan.); būtų efektyviau įgyvendinamas kūno kultūros ir sporto organizavimas švietimo ir mokslo įstaigose; būtų išplėstas subjektų, galinčių kreiptis dėl kūno kultūros, sporto visiems ir (ar) sporto sričių plėtojimo projektinio finansavimo, ratas – galės kreiptis ne tik nevyriausybinės organizacijos (kaip šiuo metu nustato galiojantis Įstatymas), bet ir kiti asmenys; galimybę gauti premiją už pasiektą sportininko laimėjimą įgytų ne tik sportininkui konkrečiose varžybose vadovavęs, bet ir sportininką toms varžyboms parengęs treneris – tokiu būdu būtų įgyvendintas socialinio teisingumo principas; socialinio teisingumo principas bei lygios galimybės būtų užtikrinti ir tarp sportininkų, jiems būtų sudarytos geresnės galimybės rengtis ir siekti rezultatų sporto varžybose, pagerėtų sportininkų materialinė padėtis (rentą gautų diferencijuotą nuo sportininko karjeros pabaigos, aukščiausius laimėjimus pasiekę sportininkai (Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalyje teisę į valstybinę stipendiją įgytų nuo laimėjimo pasiekimo dienos ir ji būtų mokama iki sportininko karjeros pabaigos, žemesnius laimėjimus pasiekusiems sportininkams diferencijuota valstybės stipendija būtų mokama terminuotai nuo 1 iki 4 metų; rentos ir valstybės stipendijų dydis priklausys nuo pasiekto sporto laimėjimo; taip pat teisė į valst
ybės stipendiją papildomai numatyta ir už pasiekimus atitinkamose jaunimo sporto varžybose; nustatyti atvejai, kada valstybės premija, renta ir valstybės stipendija neskiriama arba paskirtoji nemokama); būtų užtikrinta valstybės pagalba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų iniciatyvoms, nukreiptoms prieš dopingo vartojimą, manipuliavimą sporto varžybomis, taip pat – asmenų iniciatyvoms, susijusioms su sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčų sprendimui sporto arbitraže, t. y. valstybė galėtų paremti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus sporto arbitražo iniciatyvoms.
Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo procese dalyvauja 5 Kūno kultūros ir sporto departamento valstybės tarnautojai (sudaryta komisija), pateiktų prašymų nagrinėjimui sugaištama po 2–4 val. per mėnesį, apie 579–1 158 Eur per mėnesį patiriama finansinių išlaidų (išlaidos tarnautojų darbo užmokesčiui) (Kūno kultūros ir sporto departamento valstybės tarnautojai laiką, skiriamą pateiktų prašymų nagrinėjimui, skirtų kitoms Kūno kultūros ir sporto departamento funkcijoms atlikti, taip pat dėl to būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos (plačiau žr. aiškinamojo rašto 12 p.); palengvintas įvairių masinių kūno kultūros ar sporto renginių, į kuriuos dalyvauti registruojasi itin daug asmenų, organizavimas (neturės pareigos reikalauti visų asmenų, kurie siekia dalyvauti sporto pratybose, varžybose ar kituose kūno kultūros ir sporto renginiuose, nustatytos formos sveikatos pažymų); būtų tikslingiau ir efektyviau naudojamos valstybės biudžeto lėšos (aiškiai apibrėžtas valstybės premijas už pasiektus sporto laimėjimus ir iš valstybės biudžeto sporto medicinos paslaugas galinčių gauti subjektų ratas, nustatytas reikalavimas dėl finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir jų krypčių tvirtinimo ir pan.); būtų efektyviau įgyvendinamas kūno kultūros ir sporto organizavimas švietimo ir mokslo įstaigose; būtų išplėstas subjektų, galinčių kreiptis dėl kūno kultūros, sporto visiems ir (ar) sporto sričių plėtojimo projektinio finansavimo, ratas – galės kreiptis ne tik nevyriausybinės organizacijos (kaip šiuo metu nustato galiojantis Įstatymas), bet ir kiti asmenys; galimybę gauti premiją už pasiektą sportininko laimėjimą įgytų ne tik sportininkui konkrečiose varžybose vadovavęs, bet ir sportininką toms varžyboms parengęs treneris – tokiu būdu būtų įgyvendintas socialinio teisingumo principas; socialinio teisingumo principas bei lygios galimybės būtų užtikrinti ir tarp sportininkų, jiems būtų sudarytos geresnės galimybės rengtis ir siekti rezultatų sporto varžybose, pagerėtų sportininkų materialinė padėtis (rentą gautų diferencijuotą nuo sportininko karjeros pabaigos, aukščiausius laimėjimus pasiekę sportininkai (Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalyje teisę į valstybinę stipendiją įgytų nuo laimėjimo pasiekimo dienos ir ji būtų mokama iki sportininko karjeros pabaigos, žemesnius laimėjimus pasiekusiems sportininkams diferencijuota valstybės stipendija būtų mokama terminuotai nuo 1 iki 4 metų; rentos ir valstybės stipendijų dydis priklausys nuo pasiekto sporto laimėjimo; taip pat teisė į valstybės stipendiją papildomai numatyta ir už pasiekimus atitinkamose jaunimo sporto varžybose; nustatyti atvejai, kada valstybės premija, renta ir valstybės stipendija neskiriama arba paskirtoji nemokama); būtų užtikrinta valstybės pagalba nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų iniciatyvoms, nukreiptoms prieš dopingo vartojimą, manipuliavimą sporto varžybomis, taip pat – asmenų iniciatyvoms, susijusioms su sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčų sprendimui sporto arbitraže, t. y. valstybė galėtų paremti nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus sporto arbitražo iniciatyvoms. Įstatymo projekte siūlomos nustatyti kūno kultūros ir sporto renginių saugumo užtikrinimo priemonės ženklios administracinės naštos tiek policijos pareigūnams, tiek ūkio subjektams (renginių organizatoriams) nesukeltų, be to, šios funkcijos būtų atliekamos nedidinant žmogiškųjų išteklių skaičiaus policijoje.
Renginių organizatoriai, kaip minėta, policijai turės teikti tik vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus atitinkančių viešų kūno kultūros ir sporto renginių saugumo taisykles (kriterijai bus nustatomi tik padidintos rizikos renginiams (krepšinio, futbolo nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms, kuriose dažniausiai pasireiškia brutalus sirgalių elgesys; taip pat techninio sporto šakų organizuojamoms tarptautinėms ar nacionalinėms varžyboms ir (ar) kurių metu jau buvo sužaloti ar žuvę žmonės (pavyzdžiui, automobilių raliai); kitiems didelio masiškumo tarptautiniams kūno kultūros ir sporto renginiams, kuriuose vykdoma prekyba alkoholiu ir pan.). Dvidešimties renginių saugumo taisyklių parengimas ir jų pateikimas policijai bei vėliau informavimas apie policijos rekomendacijų įgyvendinimą ūkio subjektams sudarytų apie 652,6 Eur administracinės naštos per metus. Kaip minėta, policija ir šiuo metu masiniuose komerciniuose renginiuose vykdo viešosios tvarkos užtikrinimo funkcijas, be to, įstatymų nustatytais atvejais ji ir šiuo metu derina Saugumo tarnybų parengtus viešosios tvarkos palaikymo renginyje planus. Policijai administracinė našta ženkliai nepadidėtų ir dėl jiems suteiktos teisės surašyti administracinių nusižengimų protokolus už Įstatymo projekto 20 straipsnyje renginio organizatoriams nustatytų pareigų pažeidimus, esamas funkcijas ketinama atlikti nedidinant žmogiškųjų išteklių.
Be to, įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomas esmines valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas, bus užtikrintas tinkamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai ir teisinei sistemai. Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Su Įstatymo projektu siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusių kitų įstatymų pakeitimo projektai, teikiami kartu su šiuo Įstatymo projektu, išvardyti šio aiškinamojo rašto
teisės aktus:
Vyriausybės nutarimus dėl sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų ir tvarkos, strateginių sporto šakų sąrašo;
vidaus reikalų ministro įsakymą dėl Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos personalinės sudėties, valstybės biudžeto lėšomis finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių; 3.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl p riėmimo kriterijų į įstaigas, vykdančias specializuoto sportinio ugdymo krypties programas, patvirtinimo;
institucijos vadovo įsakymus dėl f ormalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo, reikalavimų kūno kultūros ar sporto srities mokymo programų, suteikiančių kompetencijas atitinkamai kūno kultūros arba konkrečios sporto šakos srityje, turiniui ir mokymo programų derinimo su Vyriausybės įgaliota institucija tvarkos nustatymo, dėl sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarkos patvirtinimo;
institucijos atitinkamą teisės aktą dėl Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nuostatų patvirtinimo. Taip pat reikės pakeisti:
departamento nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 291;
Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“;
Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimą Nr. 561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“;
specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-618;
skyrimo naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašą, patvirtintą Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-24; 6.
V-24;
meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-427;
skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą patvirtinimo“;
82011 m. vasario 21 d.
įsakymą Nr. V-43 „Dėl valstybės stipendijų mokėjimo olimpinės sporto šakos didelio meistriškumo sportininkams sutarties formos patvirtinimo“. 9. 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-312 „Dėl Valstybės stipendijų, mokamų olimpinių sporto šakų didelio meistriškumo sportininkams, kurie rengiasi tarptautinėms varžyboms ir atstovauja jose Lietuvai, mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
kvalifikacijos kategorijų suteikimo nuostatus, patvirtintus Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 1995 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 94 „Dėl Sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų nuostatų“. Be to, reikės pripažinti netekusiais galios šiuos teisės aktus:
Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 747 „Dėl Lietuvos antidopingo komisijos sudarymo“;
Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 666 „Dėl Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos sudarymo ir jos reglamento patvirtinimo“. 3. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus įsakymus:
tarptautinių sporto varžybų organizavimo Lietuvoje“;
Nr. V-33 „Dėl Nacionalinių sporto (šakų) federacijų pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
prioritetinių valstybės ir strateginių sporto šakų nustatymo 2013–2016 metams reikalavimų“; 3.4. 2013 m. vasario 8 d. įsakymą Nr.
V-50 „Dėl prioritetinių valstybės sporto šakų ir strateginių sporto šakų 2013–2016 metų sąrašų patvirtinimo“;
kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo, pratęsimo ir pripažinimo negaliojančiais tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimui skirtų mokymo programų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ir sporto darbuotojo vardo suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
kultūros ir sporto biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Įgyvendinamuosius teisės aktus priimančios institucijos ir terminai. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, iki 2017 m. liepos 1 d. šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos turės priimti aiškinamojo rašto 8 punkte išvardytus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, lėšų sutaupymas. Dėl valstybės stipendijų ir rentų (Įstatymo projekto 24 ir 25 straipsniai) Įsigaliojus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimui ir įvedus ne tik valstybės stipendijų, bet ir sportininkams skiriamų rentų dydžio diferencijavimą, o taip pat į valstybės stipendiją turinčių teisę gauti asmenų sąrašą įtraukus naują kategoriją asmenų
Įstatymo projektu siūlomo žemiau pateikiamose lentelėse (lentelėje Nr. 1 ir lentelėje Nr. 2) yra nurodoma informacija, kiek lėšų 2012–2014 metais buvo išmokėta iš valstybės biudžeto sportininkų rentoms ir stipendijoms ir kiek jų būtų išmokėta, jeigu 2012–2014 metais būtų galiojęs Įstatymo projektu siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas:
Lentelė Nr. 1 Valstybės stipendija Suma 2012 m. Gaunančių skaičius Suma 2013 m. Gaunančių skaičius Suma 2014 m.
Gaunančių skaičius Pagal galiojantį Įstatymą sportininkai 334 42757 338 71954 368 44059 neįgalieji sportininkai 332 98357
122 Iš jų 24 neįgalieji, 36 jaunimas Valstybės biudžeto lėšų poreikio skirtumas (+/-)* - 24 456 - 79 882 + 25 759 * kur „+“ suprantamas kaip mažesnis valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, „–“suprantamas kaip didesnis valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą. Lentelė Nr. 2 Renta Suma 2012 m. Gaunančių skaičius Suma 2013 m. Gaunančių skaičius Suma 2014 m. Gaunančių skaičius Pagal galiojantį Įstatymą 1 206 826
115 Valstybės biudžeto lėšų poreikio skirtumas (+/-)* + 105 586 + 176 642 + 243 959 * kur „+“ suprantamas kaip mažesnis valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, „–“ suprantamas kaip didesnis valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą. Remiantis lentelėse Nr. 1 ir Nr. 2 pateiktais duomenimis, darytinos tokios išvados:
1) Valstybės stipendijoms valstybės biudžeto lėšų poreikis pagal siūlomą teisinį reguliavimą greičiausiai neženkliai išaugtų dėl teisės gauti šią stipendiją suteikimo papildomai kategorijai asmenų – jaunimo amžiaus grupės sportininkams – jiems galimai reikėtų apie 81 168 Eur, jei būtų pasiekti analogiški 2014 m. laimėjimai .
Vėliau lėšų poreikis turėtų mažėti , nes pagal Įstatymo projekto 24 straipsnio 3–4 dalis siūloma įvesti valstybinės stipendijos mokėjimo laikotarpio diferencijavimą, atsižvelgiant į pasiekto laimėjimo svarbą (nustatoma skirtinga jos mokėjimo trukmė: iki 1, 2 arba 4 metų, arba iki sportininko karjeros pabaigos; šiuo metu visiems sportininkams valstybės stipendija skiriama 4 metų laikotarpiui), išskyrus, jei ženkliai padidėtų pasiektų laimėjimų skaičius (pavyzdžiui, remiantis 2014 m. duomenimis valstybės stipendijoms poreikis būtų mažesnis apie 25 759 Eur, įskaitant net valstybės stipendijas jaunimui). Pastebėtina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikis valstybės stipendijoms būtų mažesnis net neįtraukus jaunimo amžiaus grupės sportininkų, t. y. iš 2014 m. išmokėtos valstybės stipendijų sumos atėmus sumą, kurią reikėtų skirti jaunimo amžiaus grupės sportininkų valstybės stipendijoms, matyti, kad valstybės stipendijoms, mokamoms pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą sportininkams, reikėtų mažiau 106 927 Eur (737 601 Eur – 711 842 Eur – 81 168 Eur = 106 927 Eur; lentelė Nr. 1). Įsigaliojus Įstatymo projektui , siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, valstybės stipendijos, mokėtos pagal dabar galiojantį Įstatymą, ir toliau bus mokamos tokio pat dydžio iki sueis jų mokėjimo terminas , t. y. 4 metus arba iki kito aukštesnio sportininko laimėjimo, pasiekto pagal įsigaliojusį Įstatymo projektą (pažymėtina ir tai, kad sportininkams valstybės stipendijos pradėtos mokėti ne tuo pačiu metu, todėl ir jų terminai baigsis ne tuo pačiu metu).
Taigi prognozuojama valstybės stipendijų mokėtina suma po Įstatymo projekto įsigaliojimo būtų tokia pat kaip ir 2014 m.
Įstatymą ir olimpinių žaidynių čempionui, ir Europos čempionui mokama po
olimpinių žaidynių čempionui būtų mokama 1 026 Eur, o Europos čempionui – 798 Eur). Įsigaliojus Įstatymo projektui, siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių principo, rentos, mokėtos pagal dabar galiojantį Įstatymą, ir toliau bus mokamos vienodo, t. y. maksimalaus dydžio
skiriamos119 sportininkų, tam per metus išleidžiama apie
išleidžiama per metus apie 1,7 mln. Eur ), taigi poreikis dėl šios sumos išliks ir ateityje .
kartu valstybės stipendijoms ir rentoms (asmenims, įgijusiems teisę į šias išmokas po Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimo) būtų mažesnis, nei pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą, pavyzdžiui, 2014 m. duomenimis šis poreikis būtų mažesnis apie 270 tūkst. Eur / m., 2013 m. – apie 97 tūkst. Eur, 2012 m. – apie 81 tūkst. Eur, jeigu 2012–2014 m. būtų galiojęs Įstatymo projektu siūlomas įtvirtintas teisinis reguliavimas . Pažymėtina, kad minimos valstybės stipendijų ir rentų sumos yra apytikslės, nes nėra žinoma, kaip įsigaliojus naujam Įstatymui pasikeis sportininkų skaičius ir kokius laimėjimus jie pasieks
laimėjimai remiantis 2014 metais duomenimis), kuriems pagal galiojantį Įstatymą valstybės stipendijos nėra mokamos. Ir vėliau lėšų poreikis atitinkamai gali didėti arba mažėti sportininkams pasiekus aukštesnius arba žemesnius rezultatus arba pasikeitus sportininkų skaičiui. Dėl vienkartinių valstybės premijų (Įstatymo projekto 23 straipsnis):
Įstatymo projekte siūloma, jog valstybės premijų dydžius nustatytų Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė nustatytų valstybės premijų dydžius tokius, kaip ir šiuo metu galiojančius, tuomet valstybės premijoms išmokėti už Įstatymo projekto 23 straipsnyje numatytus laimėjimus (žr. lentelės Nr. 3 1 punktą) reikėtų 333 457 Eur (remiantis 2014 metais išmokėtų valstybės premijų duomenimis) arba 971 965 Eur (remiantis
(remiantis 2012 metų išmokėtų valstybės premijų duomenimis). Bendra valstybės premijoms išmokėtina suma per metus būtų (žr. lentelės Nr.
3 B dalį) 364 146 Eur (remiantis 2014 metais išmokėtų valstybės premijų duomenimis ir prognozuojamu lėšų poreikiu dėl jaunimo) arba 1 095 832 Eur (remiantis 2013 metais išmokėtų valstybės premijų duomenimis ir prognozuojamu lėšų poreikiu dėl jaunimo), 1 263 805 Eur (remiantis 2012 metais išmokėtų valstybės premijų duomenimis ir prognozuojamu lėšų poreikiu dėl jaunimo). Reikalinga bendra suma valstybės premijoms išmokėti kiekvienais paskesniais nuo Įstatymo projekto įsigaliojimo metais priklausomai nuo laimėjimų kistų. Lentelė Nr. 3
1Laimėjimai olimpinių žaidynių 1–8 vietos, pasaulio ar Europos čempionatų 1–3 vietos, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių, parolimpinių, kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių atitinkamos sporto šakos neįgaliųjų pasaulio ar Europos čempionatų 1–3 vietos, universiados 1–3 vietos 1 223 859 971 965 333 457 2 529 281
2Kiti rinktinės nariai (2.1+2.2) :
177 150 106 489 30 899 314 538 2.1. sportininkų 165 884 48 876 27 738 242 498 2.2. neįgaliųjų sportininkų 11 266 57 613 3 161 72 040 Iš viso (1+2): 1 401 009 1 078 454 364 356 2 843 819 A. Pagal dabartinį reguliavimą sportininkams mokama bendra premijų suma per metus (1+2+3.1) :
3Naikinami laimėjimai (SUTAUPYMAS):
3.1. Sportininkų (3.1.1 + 3.1.2) : 1 900 31 133 101 005 134 038 3.1.1. pasaulio čempionatai 4–6 vietos 1 900 19 006 101 005 121 911 3.1.2. sporto šakos, neįtrauktos į parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas, pasaulio ir Europos čempionatai 1–3 vietos 0 12 1270 12 127 3.2. Kitų rinktinės narių 177 150 106 489 30 899 314 538 Iš viso (sutaupymas) (3): 179 050 137 622 131 904 448 576 B. Pagal naują reguliavimą sportininkams mokėtina bendra premijų suma per metus (1) : 1 223 859 971 965 333 457 2 529 281 C.
Skirtumas tarp dabartinio ir naujo reguliavimo – sutaupymas (A–B):
Pažymėtina, kad Įstatymo projektu siūloma valstybės premijų nemokėti Pasaulio čempionatų 4–6 vietų laimėtojams, sporto šakų, neįtrauktų į parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas, pasaulio ir Europos čempionatų 1–3 vietų laimėtojams. Dėl to už pastaruosius laimėjimus nebereikėtų skirti valstybės biudžeto lėšų (būtų taupomos biudžeto lėšos), pavyzdžiui, už minėtus laimėjimus bendra išmokėtų lėšų suma 2014 metais buvo
Eur , 2013 metais – 31 133 Eur, 2012 metais – 1 900 Eur (t. y. už pasaulio čempionatų 4–6 vietų, sporto šakų, neįtrauktų į parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas, pasaulio ir Europos čempionatų 1–3 vietų laimėjimus atitinkamai buvo išmokėta 2014 metais – 101 005 Eur ir 0; 2013 metais – 19 006 Eur ir 12 127 Eur; 2012 metais – 1 900 Eur ir 0). Įtvirtinus, kad valstybės premijos skiriamos tik laimėjimą iškovojusiems sportininkams ir jų treneriams (tiek sportininką konkrečioms varžyboms rengusiems, tiek ir vadovavusiems sportininkui šiose varžybose), o kitiems rinktinės nariams (pavyzdžiui, mokslininkams, masažuotojams, vadybininkams, rinktinės vadovams, kurie, priešingai nei sportininkas, gauna atlyginimą pagal darbo sutartį ar kontraktą ir kurių indėlio daugeliu atvejų įvertinti objektyviai neįmanoma arba jis būna tik minimalus, arba realiai nedalyvauja sportininkų rengimo procese) neskiriant, turėtų būtų sutaupytos valstybės biudžeto lėšos (apie 314 538 Eur; remiantis 2012–2014 metų duomenimis:
, 2013 metais – 106 489 Eur,
paskesniais metais nuo Projekto priėmimo priklausytų nuo to, kiek sportininkų pasiektų aukštus rezultatus.
2012–2014 metais kitiems rinktinės nariams (pagal laimėjimus pasiektus individualiose ir komandinėse sporto šakose) iš viso biudžeto lėšų buvo išleista 314 538 Eur, iš jų neįgaliųjų sportininkų kitiems rinktinės nariams buvo išmokėta 72 040 Eur (2012 metais – 11 266 Eur;
kitiems rinktinės nariams – 242 498 Eur (2012 metais –165 884 Eur; 2013 metais
Eur, panaikinus valstybės premijas už pasaulio čempionatų 4–6 vietų, sporto šakų, neįtrauktų į parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių programas, pasaulio ir Europos čempionatų 1–3 vietų laimėtojams bei premijas kitiems rinktinės nariams (2014 metų duomenimis). Taigi iš viso, remiantis 2014 metų duomenimis, galimai būtų sutaupyta apie 131 904 Eur (žr. lentelės Nr. 3 C dalį). Kiti aspektai. Papildomų valstybės biudžeto lėšų nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų projektams, kuriais būtų siekiama įtvirtinti asmenims galimybę sporto arbitraže spręsti tik nekomercinio pobūdžio kūno kultūros ir sporto srityje kylančius ginčus, finansuoti nereikėtų.
Atsisakius Kūno kultūros ir sporto departamento išduodamų kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų ribotą laiką dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą , t aip pat realiai būtų sutaupytos lėšos skiriamos kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų blankų gamybai (apie 2 890 Eur per metus ) bei teoriškai Kūno kultūros ir sporto departamento valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui (per mėnesį apie 868–1 534 Eur) – iš viso teoriškai būtų sutaupoma vidutiniškai apie 17 300 Eur per metus , nes valstybės tarnautojai laiką, skiriamą pateiktų prašymų nagrinėjimui, skirtų kitoms funkcijoms atlikti. Šiuo metu valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirba virš 2 000 trenerių. Iš jų, valstybės biudžetinėje įstaigoje Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpiniame sporto centre pagal darbo sutartis dirba 35 treneriai, kurių darbo užmokesčiui per metus skiriama apie 350 000 Eur valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūlant įtvirtinti esmines valstybės ir savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sąlygas buvo orientuojamasi į šiuo metu trenerių už jų atliekamą darbą gaunamus atlygio dydžius bei šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto lėšų dalį, darytina išvada, jog pritarus Įstatymo projektui papildomų valstybės biudžeto asignavimų trenerių darbo užmokesčiui neprireiks.
Taigi, įsigaliojus Įstatymo projektui, papildomai iš valstybės biudžeto galimai lėšų nereikės – lėšos galimai bus sutaupytos (remiantis 2014 metų duomenimis ir esant analogiškam sportininkų skaičiui ir laimėjimams 2014 metais, būtų sutaupyta: 131 904 Eur [2] + 2 890 Eur [3] = apie 134 794 Eur), tačiau tai apytikslė suma, nes nėra žinoma, kaip įsigaliojus naujam Įstatymui pasikeis sportininkų skaičius ir kokius laimėjimus jie pasieks – sportininkų galimus laimėjimus sudėtinga prognozuoti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. Rengiant Įstatymo projektą, darbo grupėje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento, Švietimo ir mokslo ministerijos, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Alytaus miesto savivaldybės atstovai. Vykdydama pavestus uždavinius, darbo grupė raštu apklausė Europos Sąjungos valstybes nares (dėl valstybės premijų skyrimo sportininkams tvarkos, dopingo kontrolės vykdymo), taip pat į darbo grupės posėdžius kvietė Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos, nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Sportininkų komisijos, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos sporto draugijos
„Žalgiris“, viešosios įstaigos Lietuvos antidopingo agentūros) atstovus. 14.
žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „kūno kultūra“, „sportas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 14 d. priimtu Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymu (įsigaliojo 2016 m. sausio 1 d.) praplėstas rentų gavėjų ratas sportininkais, tapusiais olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionais ne mažiau kaip tris kartus (už tokį laimėjimą renta skiriama dar 5 sportininkams). [2] Sutaupytinos lėšos susiaurinus valstybės premijų gavėjų ratą. [3] Sutaupytos Kūno kultūros ir sporto departamento lėšos skiriamos kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų blankų gamybai.
aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Atsižvelgiant į žemus fizinio aktyvumo ir sveikatos rodiklius Lietuvoje atsiranda būtinybė skaidriau reglamentuoti kūno kultūros ir sporto finansavimą , aktyviau skatinti visuomenę dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose bei stiprinanti sveikatą per aktyvią fizinę asmens veiklą. Pasaulio sveikatos organizacija fizinio aktyvumo stoką išskiria kaip atskirą sveikatos problemą ir skelbia, jog beveik 2 mln. planetos žmonių kasmet miršta vien dėl to, kad per mažai juda. Europos regione dėl nepakankamo judėjimo kasmet miršta apie 600 tūkst. asmenų. Fizinio aktyvumo stoka jau pripažįstama atskiru ligų, nuo kurių pasaulyje miršta apie 60 proc. žmonių, rizikos veiksniu. Pastebėtinas, kad nuo
(aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) blogėjo. Šie fizinio pajėgumo rezultatai labiausiai prastėjo per pastarąjį dešimtmetį (Tomas Venckūnas, Arūnas Emeljanovas, Brigita Miežienė ir Vida Volbekienė, Lietuvos sporto universitetas, 2016). Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 naujos redakcijos projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, ketvirtojo skirsnio „Sportas ir fizinis aktyvumas“ nuostatas ir vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 13 d. protokolą Nr. SPP-76, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 578 „Dėl L ietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pakeitimo“.
Įstatymo projektu taip pat atsižvelgiama į 2011–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296
„Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“,
Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. lapkričio 18 d. rezoliuciją Nr. XII-1342 „Dėl sporto politikos“ numatytoms veikloms vykdyti ir kitais dokumentais. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 patvirtintoje Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta Kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ir sporto srities valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas, taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto finansavimo kriterijus ir orientuojantis į visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą. Siekiama gyventojų, priklausančių mažo fizinio aktyvumo grupei, dalį sumažinti nuo 19,2 proc. (2016 m.) iki 15,2 proc. (2020 m.). Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 naujos redakcijos įstatymo projekto tikslas
sporto sistemą, jos stebėseną, efektyvinti kūno kultūros ir sporto valdymą, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams, fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto finansavimo nuostatas .
Įstatymo projekte numatoma: įtvirtinti kūno kultūros ir sporto apibrėžtį bei aiškiai apibrėžti kitas, būtinas sąvokas, kūno kultūros ir sporto principus, nustatyti tik valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms būdingas funkcijas kūno kultūros ir sporto srityje, atsisakyti perteklinio reguliavimo, apibrėžti Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos vaidmenį kūno kultūroje ir sporte, nustatyti reikalavimus kūno kultūros ar sporto specialistų išsilavinimui, kūno kultūros ir sporto organizavimui švietimo sistemoje, įtvirtinti valstybės skatinimą už pasiektus laimėjimus bei valstybės vardo garsinimą, taip pat įtvirtinti valstybės paramą antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis srityse bei kitas nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-670 „Dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto parengimo“,
m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. V-670 „Dėl darbo grupės sudarymo“ pakeitimo“ sudaryta darbo grupė (toliau – darbo grupė) (darbo grupės vadovas – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, tel.
2191227, el. p. [email protected] ), į kurią savo atstovus delegavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos trenerių profesinė sąjunga, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas, Kūno kultūros mokytojų asociacija, Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas), Lietuvos sporto federacijų sąjunga, asociacija „Sportas visiems“. Įstatymo projekto svarstymuose dalyvavo ir teikė siūlymus Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos, Lietuvos automobilių sporto federacijos, Lietuvos krepšinio federacijos jaunimo rinktinių, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro, Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto, Lietuvos olimpinio sporto centro, Lietuvos trenerių asociacijos, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos futbolo žaidėjų sąjungos, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto, Lietuvos edukologijos universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto, savivaldybių administracijų ir kitų institucijų atstovai. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtinta nemažai nuostatų, neatitinkančių šiandienos realijų.
Įstatymas nenumatyto aiškių finansavimo principų, nustato kūno kultūros ir sporto veiklos finansavimą per projektus ir programas, dėl kurio gali kreiptis tik nevyriausybinės organizacijos, tačiau nereguliuoja, kad dėl projektų finansavimo biudžeto lėšomis gali kreiptis ir kiti asmenys. Kai kurios Įstatymo nuostatos nedera tarpusavyje arba dėl neracionaliai didelių reikalavimų nėra įmanomos įgyvendinti praktiškai, pavyzdžiui:
1) Įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje apibrėžiant sąvoką strateginės sporto šakos nurodyta, kad tai yra Kūno kultūros ir sporto departamento į prioritetinių valstybės sporto šakų sąrašą įtrauktos sporto šakos, tačiau niekur Įstatyme Kūno kultūros ir sporto departamentui nėra pavesta tokį sąrašą sudaryti. 2) Įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje apibrėžiant sąvoką treneris nurodyta, kad tai asmuo, sporto (šakos) federacijos (nacionalinės arba tarptautinės) nustatyta tvarka įgijęs kvalifikaciją ar kvalifikacinę kategoriją. Tuo tarpu Įstatymo 9 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, kad trenerių kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo ir kategorijų suteikimo tvarką nustato Kūno kultūros ir sporto departamentas. 3) Įstatymo 12 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodyta, kad miestų ir (ar) savivaldybių sporto šakų rinktines tvirtina savivaldybės administracijos direktorius arba jo įgaliotas kitas savivaldybės administracijos padalinys ar savivaldybės įstaiga; tuo tarpu Įstatymo 31 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šias rinktines gali tvirtinti jau tik du subjektai
4) Įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kūno kultūros ir sporto departamentas tik su pripažinta nacionaline sporto
(šakos) federacija pasirašo biudžeto lėšų naudojimo sutartį; tuo tarpu Įstatymo
sporto organizacijos (taip pat ir Kūno kultūros ir sporto departamento pripažinimo neturinčios sporto (šakos) federacijos) gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų kūno kultūros ir sporto programoms ir projektams įgyvendinti ir su šiomis organizacijomis pasirašoma biudžeto lėšų naudojimo sutartis. Nemaža dalis šiuo metu galiojančio Įstatymo normų yra bendro pobūdžio, nenustatančios jokio specialaus reguliavimo (pavyzdžiui, Įstatymo 9 straipsnio, 16, 27 straipsniai, 28 straipsnio
santykiai jau yra sureguliuoti kitais įstatymais, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų, Lietuvos Respublikos švietimo, Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos, Lietuvos Respublikos asociacijų ir kitais įstatymais. Lietuva, prisijungdama prie 1989 m. lapkričio 16 d. Europos Tarybos antidopingo konvencijos ir
dopingo vartojimą sporte, išreiškė valią remti „švarų“ ir sąžiningą sportą.
Konvencijoje nurodyta, kad šalys privalo „patvirtinti atitinkamas priemones. Tokios priemonės gali apimti įstatymus, teisės aktus, politiką ar administracinę praktiką“. Lietuvos teisės aktuose nustatyta, kad valstybės premijos sportininkams mokamos tik už tuos sporto laimėjimus, kurie pasiekti nevartojant dopingo, sportininkų stipendijos skiriamos tik dopingo nevartojantiems sportininkams, valstybės biudžeto lėšos skiriamos tik tiems sporto renginių organizatoriams, kurie prisijungę prie Pasaulinio antidopingo kodekso, priimto Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d., ir pan. Šiuo metu Įstatymas nustato, kad tik valstybė vykdo dopingo kontrolę, tačiau, įgyvendinant 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, tai galėtų atlikti ir nevyriausybinės organizacijos ar kiti juridiniai asmenys, o valstybė – remti iniciatyvas, nukreiptas prieš dopingo vartojimą (skiriant lėšų nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų parengtoms programoms ir projektams). Lietuvos siekis remti sąžiningą sportą išreikštas ir 2014 m. rugsėjo 18 d. pasirašant Europos Tarybos konvenciją dėl manipuliacijų sporto varžybomis. Šiuo metu Įstatymas jokių priemonių kovai su manipuliavimu sporte nenumato. Manipuliavimas sporte – viena didžiausių grėsmių. Susitarimai dėl sporto varžybų iškreipia sporto prasmę ir turinį, neigia sporto skleidžiamas vertybes, griauna sporto integralumą bei pažeidžia sporto etiką, sudaro nelygias sąlygas varžytis sąžiningiems sportininkams. Be to, mažėja žiūrovų skaičius, susidomėjimas varžybomis, pajamos iš sporto, kaip ekonominio sektoriaus, mažėja transliacijų, rėmėjų bei sportuojančių žmonių skaičius.
Pasaulinės sporto rungtynių stebėjimo agentūros „Sportradar“ 2012 metų pabaigos duomenimis, Lietuva patenka į sąrašą 10-ies valstybių, kuriose užfiksuota daugiausia sutartomis laikomų futbolo rungtynių. Pasak agentūros, Lietuvoje įvyko 31 įtarimų sukėlęs mačas. 2014 metų pradžioje
„Transparency International“ atlikto tyrimo „Nesąžiningi susitarimai sporte
Lietuvoje“ duomenimis, 55 proc. futbolininkų ir 30,9 proc. krepšininkų teigė, jog nesąžiningi susitarimai dėl rungtynių yra paplitę. Taip pat šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas aiškiai nenustato Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo statuso, neužtikrina efektyvaus ir skaidraus fondo lėšų paskirstymo bei aiškios atsakomybės už priimtus sprendimus dėl fondo lėšų skyrimo, nenustato atvejų, kada fondo lėšos negali būti skiriamos, siekiant užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos skaidriai ir efektyviai, tik tiems tikslams, kam jos buvo numatytos, neaptaria organizacijų atstovavimo fondo taryboje principų, nenustato reikalavimų, keliamų fondo tarybos narių nešališkumui ir nepriekaištingai reputacijai, neužtikrina fondo lėšų skyrimo proceso viešinimo, sudaro galimybę pateiktus projektus fondo lėšomis finansuoti 100 proc. Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadose yra taip pat pastebėta, kad teisinis reguliavimas, kai sprendimus priima vienas subjektas, o atsakomybė už sprendimų tinkamumą nustatyta kitam subjektui, laikytinas ydingu antikorupciniu požiūriu. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami teigiami rezultatai.
Įstatymo projektas numato mažinti administracinę naštą kūno kultūros ir sporto srityje veikiantiems subjektams, efektyvinti kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, tobulinti valstybės finansavimo už sporto laimėjimus sistemą, nustatyti biudžeto lėšų skyrimo kūno kultūros ir sporto srities projektams ir programoms įgyvendinti tvarką, išplėsti lėšų gavėjų ratą, kad kreiptis galėtų visi juridiniai asmenys, ne tik nevyriausybinės organizacijos, nustatyti kūno kultūros ir sporto specialistų išsilavinimo reikalavimus ir atsakomybę už jų nesilaikymą, įtvirtinti naujas nuostatas dėl kūno kultūros ir sporto organizavimo švietimo įstaigose, taip siekiant į gyvendinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną, o p radinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Pažymėtina, kad, remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos turimais įvairių tyrimų (L ietuvos sporto universiteto 2016 m. tyrimas ir kiti) duomenimis, tik 10 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, fizinis aktyvumas atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamas normas, o maždaug pusės Lietuvos ikimokyklinukų fizinis aktyvumas yra nepakankamas, t. y. jie visai nesimankština (41 proc.) arba mankštinasi retai (12 proc.). 2015 m. lapkričio mėn. atliktos apklausos
„Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas“ duomenimis, Lietuvoje reguliariai, t. y.
ne mažiau kaip du kartus per savaitę, sportuojančių ir besimankštinančių šalies gyventojų procentas išliko nepakitęs ir 2015 m. siekė 37 procentus, tačiau net
m. kovo mėn. paskelbtos „Eurobarometro“ apklausos „Sportas ir fizinis aktyvumas“ duomenimis.
duomenimis, pagal reguliariai sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą Lietuva žymiai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos valstybių narių: Lietuvoje niekada nesimankština 51 proc. gyventojų – tai beveik 4 kartus daugiau nei Skandinavijoje, pvz., Suomijoje niekada nesimankština 13 proc., Švedijoje – 15 proc., Danijoje – 20 proc. Pastebėtina, kad nuo 1992 iki
pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) blogėjo. Šie fizinio pajėgumo rezultatai labiausiai prastėjo per pastarąjį dešimtmetį. HBSC (angl. Health Behaviour In School-Aged Children ) duomenimis, Lietuvoje paauglių fizinis aktyvumas nuo 2002 iki 2010 m. žymiai sumažėjo: berniukų – nuo 31 iki 20 proc., mergaičių – nuo 21 iki 13 proc. Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. duomenimis, tik 11 proc. vaikų Lietuvos miestuose (kaimuose – 8,5 proc.) kasdien, ne pamokų metu, sportuoja apie 60 min. ir ilgiau, 20,3 proc. (kaimuose – 17,9 proc.) vaikų – 4 ir daugiau val. per dieną žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu. Be to, pažymėtina, kad fizinis aktyvumas yra priemonė mokiniams pailsėti, atsigauti nuo įtempto protinio darbo. Judėjimas turi didelę reikšmę sveikatos būklei – gali sumažinti širdies ir kraujotakos sistemos ligų, cukrinio diabeto ir osteoporozės riziką, padeda kontroliuoti svorį ir gerinti psichinę sveikatą (įveikti stresą, depresiją, kt.) ir atmintį, turi teigiamą poveikį mokymosi rezultatams.
Nepakankamas fizinis aktyvumas nepalankiai veikia žmonių sveikatą, yra vienas nutukimo atsiradimo rizikos veiksnių. Įstatymo projekte numatoma, kad kūno kultūros ir sporto srities prioritetai, ilgalaikiai tikslai, turinio kaitos kryptys nustatomos valstybinėje kūno kultūros ir sporto strategijoje. Ją rengia ir teikia Seimui tvirtinti Vyriausybė. Atskiruose Įstatymo projekto skyriuose aptariama: reglamentuota valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kūno kultūrą ir sportą plėtojančių nevyriausybinių organizacijų kompetencija, kūno kultūros ir sporto srities finansavimas, kūno kultūros ir sporto organizavimas švietimo sistemoje, aptariama skatinimo už pasiektus sporto laimėjimus sistema ir kt. Įstatymo projekto II skyriuje apibrėžiant kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą pažymima, kad kūno kultūros ir sporto sistema apima fizinį aktyvumą ir didelio meistriškumo sportą. Išskiriant šias sritis siekiama prisidėti prie didesnio fizinio aktyvumo, ypač jaunimo, visuomenės dalyvavimo projektinėse veiklose ir jos pačios įsitraukimo į sveikos gyvensenos skatinimą, taip pat prisidėti prie didelio sportinio meistriškumo skatinimo ir tuo garsinti Lietuvos vardą. Pastebėtina, kad fizinis aktyvumas (Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalis) yra pateikiamas per paskirtį. Tai yra labai svarbi įstatymo projekto dalis, kadangi Lietuvoje visuomenės fizinis aktyvumas yra žemas, taip pat sietinas su žemais visuomenės sveikatos rodikliais. Kadangi fizinis aktyvumas apima labai daug visuomenės gyvenimo sričių, kurios daro įtaką sveikatai, gyvenimo trukmei, ankstyvam senėjimui ir pan., jis nėra apibrėžiamas kaip sąvoka .
Kūno kultūros ir sporto sritis įstatymu deleguojama Švietimo ir mokslo ministerijai, keičiant ministerijos nuostatus, nekeičiant pavadinimo, integruojant Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Švietimo ir mokslo ministerija tiesiogiai atsakinga už kūno kultūrą ir sportą, todėl tai tikslinga numatyti įstatyme. Kūno kultūros politiką siekiama pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip pat užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą. Įstatymo projekte pirmą kartą numatyta pradėti vykdyti sporto srities stebėsena, kuri leis objektyviau įvertinti esamą padėtį ir numatyti galimus teigiamus pokyčius sporte. Įstatymo projekte aiškiai išskirtos finansavimo sritys: fizinis aktyvumas ir didelio meistriškumo sportas, kurios bus finansuojamos valstybės, savivaldybių ir kitomis lėšomis. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti perteklinės teisėkūros, nesukuriančios aiškios pridėtinės vertės, t. y. paliekama daugiau laisvės sporto šakoms vystytis pagal jose susiklosčiusias nacionalines ar tarptautines tradicijas, tų sporto šakų teisinį reguliavimą, nustatant galimus papildomus reikalavimus sportininkams, kvalifikacijos reikalavimus sportininkų treneriams ir pan. Įstatymo projekto 9 s traipsnyje numatyta, kad Kūno kultūros ir sporto organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. Įstatymo projekte pažymėta, kad steigiami sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų.
Apibrėžta Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos, kaip valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo, įgyvendinimo klausimais patariančios institucijos, kompetencija. Ji svarsto valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kūno kultūros ir sporto sričių plėtros klausimus. Įtvirtinta, kad Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariams taikomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, siekiant užtikrinti skaidresnį sprendimų priėmimą. Įstatymo projekto III skyriuje nustatyti reikalavimai, kas turi teisę dirbti ar teikti kūno kultūros ar sporto specialistų paslaugas. Pažymėtina, kad kūno kultūros ir sporto specialistai turės būti įgiję arba turės teisę įgyti per atitinkamą laikotarpį aukštąjį, atitinkamos studijų krypties išsilavinimą. Įstatymo projekte (11 straipsnio 2 dalies 1–3 punktai) nustatomi aukštesni reikalavimai kūno kultūros ir sporto specialistams nei šiuo metu galiojančiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad kūno kultūros ir sporto specialistas dirba su įvairių amžiaus grupių asmenimis, o jo darbas susijęs su poveikiu kito asmens sveikatai, nes vykdoma fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla. Aukštesnės kvalifikacijos specialistai būtų labiau pasirengę vadovauti kito asmens fizinei veiklai, tobulinti asmens fizines ir psichines savybes, stiprinti ir saugoti asmens sveikatą. Taip pat darbdaviui yra nustatoma atsakomybė priimti tik reikiamą kvalifikaciją turintį asmenį, kuris siekia dirbti ar teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugas.
Įstatymo projekte (11 straipsnio 2 dalies 2 punktas) reglamentuojant kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą nustatomi aukštesni reikalavimai asmenims (pvz., buvusiems sportininkams, treneriams ir kt.), kurie turi didelę praktinę patirtį kūno kultūroje ir sporte, tačiau nėra įgiję sporto studijų krypties kvalifikacinio laipsnio . Taip pat manytina, kad asmenys, įgiję bet kurios srities aukštąjį išsilavinimą, turi daugiau įgūdžių ir kompetencijos dirbti atitinkamoje srityje, o baigę kūno kultūros ir sporto srities mokymus, būtų laikomi įgiję specialių žinių ir kompetencijų, suteikiančių teisę dirbti kūno kultūros ar sporto specialistu. Be to, Įstatymo projekto
galimybė dirbti kūno kultūros ar sporto specialisto padėjėju asmenims, kurie: 1) a titinka kūno kultūros ar sporto specialistui keliamus reikalavimus; 2) įgiję vidurinį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus; 3) studijuojantys pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią kūno kultūros srities mokymų turinio kompetencijas. Kūno kultūros ar sporto specialisto padėjėjas galės vykdyti kūno kultūros ir sporto pratybas vadovaujamas kūno kultūros ar sporto specialisto. Įstatymo projekto IV skyriuje nustatomi reikalavimai kūno kultūrai ir sportui švietimo sistemoje, apibrėžiamas kūno kultūros ir sporto organizavimas švietimo sistemoje, įgyvendinant ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo programas, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, neformaliojo vaikų švietimo programas ir aukštosiose mokyklose.
Įstatymo projekto V skyrius aptaria sporto pratybose, sporto varžybose, kūno kultūros pratybose ar kituose kūno kultūros ar sporto renginiuose dalyvaujančių asmenų sveikatos ir saugumo užtikrinimo klausimus. Aptariamas nepilnamečių ir kitų asmenų (sportininkų) sveikatos tikrinimas. Siūloma, kad visiems dalyvaujantiems sporto varžybose būtų užtikrintas sveikatos patikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, mažinant neigiamą riziką ir pavojų asmens sveikatai. Įstatymo projekto
tikrinimo sportininkams reikalavimus, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo projekto
nustatyti reikalavimai sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizavimui, reglamentuojamas sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių saugumo užtikrinimas. Pastebėtina, kad specialusis reguliavimas technikos sporto šakoms nustatomas atsižvelgiant į tai, kad techninių sporto šakų renginiai susiję su didesne rizika renginio dalyvių ir žiūrovų saugumui, todėl jiems turi būti keliami didesni reikalavimai. Šis siūlymas buvo pateiktas technikos sporto šakų atstovų apsvarstyti ir vertinti darbo grupėje, tokiam siūlymui buvo pritarta. Įstatymo projekto VI skyrius apibrėžia kūno kultūros ir sporto finansavimą. Įstatymo projekto 16 straipsnyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto finansavimą sudaro: valstybės biudžeto lėšos, savivaldybių biudžetų lėšos ir kitos lėšos.
Įstatymo projekto 17 straipsnis nustato, kad fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Pastebėtina, kad kūno kultūros ir sporto srities finansavimo principas iš esmės nekeičiamas, t. y. kaip ir šiuo metu sportą siūloma finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Tačiau siekiant, kad fizinio aktyvumo projektų finansavimas prisidėtų prie didesnio visuomenės sveikatos gerinimo, formuotų visų amžiaus grupių didesnę toleranciją aktyvioms fizinėms veikloms, paskatintų kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių asmenų vadybinių gebėjimų tobulinimą rengiant paraiškas valstybės tikslingai planuojamiems projektams įgyvendinti, numatant skirti didesnes akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką – šiuo metu numatytą 1 proc. didinti iki 3 proc. per trejus metus, t. y. 2019
m. – 2,5
2021 m. ir vėlesniais metais – 3 proc. , o iš loterijų ir azartinių lošimų paliekama buvusi 10 proc. lėšų proporcija, planuojant kiekvienų metų biudžetą. Taigi finansavimo srityje numatoma konkurso būdu finansuoti fizinio aktyvumo projektus, integruojant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo nuostatas – kartu su Įstatymo projektu teikiamas ir Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Pripažinus netekusiu galios šį įstatymą, Įstatymo projekte bus reglamentuojamas efektyvesnis ir skaidresnis fizinio aktyvumo finansavimo mechanizmas, be to, kaip minėta, padidinus lėšas fizinio aktyvumo projektams remti, daugiau fizinio aktyvumo projektų būtų finansuojama ir tai darytų teigiamą įtaką visuomenės sveikatai.
Pastebėtina, kad 2017 m. duomenimis Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą sudarė 6,7 mln. eurų, o lėšų poreikis (įskaitant didelio meistriškumo sportui, kuris šiuo metu yra finansuojamas ir Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis) siekė 31,8 mln. eurų. Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje minimi fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, o savivaldybių fizinio aktyvumo projektai finansuojami jų nustatyta tvarka. Toks reguliavimas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės gali geriau įvertinti ir atsižvelgti į fizinio aktyvumo projektų poreikį, jiems keliamus turinio reikalavimus ir kitus aspektus. Be to, Įstatymo projektu siekiama panaikinti galimybę pateiktus projektus finansuoti išimtinai tik valstybės biudžeto lėšomis, t. y. siūloma įtvirtinti, kad projektai galėtų būti bendrai finansuojami, todėl dalį lėšų projektų vykdytojai turėtų gauti iš kitų šaltinių. Įstatymo projekto 17 straipsnio 6 dalyje numatytas kuo platesnis nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų turinčių juridinio asmens statusą, atstovavimas ir dalyvavimas įgyvendinant fizinio aktyvumo projektus. Pastebėtina, kad sportas visiems (Įstatymo projekto 17 straipsnio 6 dalies 3 punktas) suprantamas kaip mėgėjiška sportinė veikla, garantuojanti asmeniui būtiną fizinį aktyvumą, sudaranti sąlygas varžytis, stiprinti ir palaikyti savo sveikatą, fizines ir dvasines galias. Europos chartija sportas visiems numato, kad kiekvienas žmogus turi teisę sportuoti, sportas, kaip svarbus žmogaus vystymosi veiksnys, turi būti puoselėjamas ir atitinkamai valstybės finansuojamas.
Fizinio aktyvumo finansavime įtvirtinamas kolegialus valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų vertinimas fizinio aktyvumo komisijoje, siekiant užtikrinti objektyvų, kokybiškesnį, į fizinio aktyvumo tikslus orientuotų projektų atrinkimą. Fizinio aktyvumo projektų atranka bus vykdoma dviem valdymo lygmenimis – savivaldybių ir valstybės, taip siekiant aiškesnio, tikslingesnio į visuomenės sveikatinimą orientuoto projektinių lėšų paskirstymo, dalyvaujant skirtingoms interesų grupėms (valstybės, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovams). Už fizinio aktyvumo projektų administravimą bus atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija. Fizinio aktyvumo projektus vertins fizinio aktyvumo projektų komisija, į kurią būtų įtraukti atstovai iš valstybės institucijų, savivaldos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų, komisiją tvirtintų Vyriausybė. Visiems komisijos nariams keliami tokie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kaip ir valstybės tarnautojams (pastebėtina, kad šiuo metu Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo tarybos, kuri priima sprendimus dėl fondo lėšų, tokie reikalavimai nėra keliami). Komisija, įvertinusi projektus, siūlymą dėl jų finansavimo teiks siūlymus, o sprendimą dėl lėšų skyrimo priims švietimo ir mokslo ministras. Taigi aiškiau reglamentavus fizinio aktyvumo projektų vertinimo procesą, finansavimas taps efektyvesnis ir skaidresnis. Įstatymo projekto 19 straipsnis nustato, kad didelio meistriškumo sporto finansavimas vykdomas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų sporto programoms įgyvendinti, ir įstaigoms, sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti.
Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams sudaroma galimybė gauti programinį finansavimą jų nuolatinei metinei veiklai vykdyti. Tokios organizacijos, siekdamos gauti valstybės ir (ar) savivaldybių finansavimą pateiktoms sporto programoms įgyvendinti, turės atitikti Įstatymo projekto 19 straipsnyje nurodytus kriterijus. Tačiau kai kurioms sporto organizacijoms, pvz., kaip Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, yra netaikytini tam tikri reikalavimai, kurie neatitinka jų veiklos specifikos ar paskirties (Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai), kadangi tai yra skėtines organizacijos, atstovaujančios ne vieną sporto šaką, ir kurios vadovaujasi tarptautinių organizacijų nustatytais reikalavimais, praktika, atitinkamai skiriasi ir joms keliami reikalavimai. Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkte paminėtas kriterijus grindžiamas sporto šakos paplitimu pasaulyje. Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis 2017 m. buvo 195 nepriklausomos valstybės, tad pasirinktas šiek tiek didesnis nei vieno ketvirtadalio valstybių skaičiaus rodiklis. Taip pat siekiama, kad sporto šaka būtų kultivuojama ne tik Europos ir Azijos (Eurazijos) bei dar kurioje nors, pvz., Afrikos žemyno vienoje valstybėje, o būtų paplitusi pasaulyje, t. y. bent keturiuose iš šių žemynų:
Europos, Azijos, Amerikos, Afrikos, Australijos. Papildomai pažymėtina, kad minėtas kriterijus buvo aptartas papildomai su šiuo metu finansavimą gaunančiomis federacijomis ir pastabų dėl jo negauta.
Įstatymo projekto
programos galėtų būti tik kofinansuojamos programos, kai tokį kofinansavimo dydį nustatytų Vyriausybė, o neišpildžius šios sąlygos lėšos programai įgyvendinti negalėtų būti skiriamos. Įstatymo projekto
valdymo principu nepriklausomumas neturėtų būti pažeidžiamas, nes minėtas kriterijus, kaip sąlyga, taikoma ne visuotinai privalomai, o tik tuo atveju, jeigu pretenduojama į finansavimą. Papildomai pažymėtina, kad kitų šalių, kaip Lenkija ir kt., Sporto įstatymuose yra įtvirtintas griežtesnis reikalavimas – nurodant galimą kadencijos trukmę ir maksimalų kadencijų skaičių. Įstatymo projekto
dalyvavimą rengiant sportininkus. Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalyje kalbama apie nacionalinio lygmens įstaigos, kuri sudarytų sąlygas rengti didelio sportinio meistriškumo sportininkus, steigimą. Pažymėtina, kad naujos tokios nacionalinio lygmens įstaigos nenumatoma steigti, kadangi šiuo metu jau yra veikiantis Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras, kurio paskirtis – rengti Lietuvos sportininkus olimpinėms žaidynėms. Valstybė prisiima užtikrinti šio centro veiklos tęstinumą
Įstatymo projekto 23 straipsnio 8 dalis ir 24 straipsnio 4 dalis numato, kad Vyriausybė nustato valstybės stipendijų ir rentų mokėjimų tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad renta sportininkui pradedama mokėti jam baigus sportininko karjerą, Įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalyje ir 24 straipsnio 7 dalyje apibrėžiamas momentas, nuo kurio yra laikoma, kad sportininkas baigė karjerą – t. y. sportininkui apie karjeros pabaigą informavus Švietimo ir mokslo ministeriją jos nustatyta tvarka. Laikantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų, Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo baigiamųjų nuostatų 2 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“ siūloma įtvirtinti Įstatymo taikymo nuostatas, kad nebūtų pabloginta padėtis tų asmenų, kuriems šiuo metu yra taikomos galiojančio įstatymo nuostatos. Pastebėtina, kad šio minėto 2 straipsnio 4, 11, 12 dalyse nurodytiems asmenims mokamos valstybės stipendijos ar renta yra periodiškai mokamos lėšos ir laikantis teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principų bei siekiant, kad nebūtų pabloginta padėtis tų sportininkų, kuriems renta ar sportininko stipendija yra mokama ar bus pradėta mokėti pagal šiuo metu galiojantį Įstatymą, priėmus naują Įstatymo redakciją – šiems asmenims leidžiama rinktis palankesnį teisinį reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad sportininkui skiriama valstybės premija yra vienkartinio pobūdžio išmoka, jos dydį siūloma nustatyti pagal sportininko laimėjimo pasiekimo metu galiojusius dydžius. Įstatymo projekto įsigaliojimo data siūloma 2019 m. sausio 1 d.
Susijusių įstatymų projektuose, kurie teikiami kartu su šiuo Įstatymo projektu, be sporto, kaip svarbios valstybei srities, nurodoma pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės skatinama visuomenės kūno kultūra, kaip fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla. Siekiant aktyvesnio kūno kultūros skatinimo kūno kultūra, susijusiuose įstatymų projektuose, išskiriama kaip svarbi, skatinanti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto nuostatose (22 straipsnio 1 dalis) nenumatoma skirti premijų sportininkus aptarnaujančiam personalui (gydytojams, masažuotojams, mokslininkams) atitinkamai pakeistas šio įstatymo 17 straipsnis. Taip pat šio susijusio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 37 punkte patikslintos, Įstatymo projekte atitinkamai nurodytos, sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios organizacijos formuluotė. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatymo projektu siūlomas reglamentavimas neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai ir teisinei sistemai. Priėmus Įstatymo projektą, bus įtvirtinta aiški kūno kultūros ir sporto sistema, kūno kultūros ir sporto srities finansavimas taps efektyvesnis ir skaidresnis, įtvirtinus kūno kultūros ir sporto srities stebėseną, priimami sprendimai bus grindžiami duomenimis, bus atsisakyta kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų (pavyzdžiui, kūno kultūros ir sporto specialistams pakaks turėti reikalingą išsilavinimą). Bus skiriamas didelis dėmesys visuomenės fiziniam aktyvumui, padidės fizinio aktyvumo projektų finansavimui skiriamos lėšos (nuo 1 iki 3 proc. per trejus metus, t. y.
2019 m.
m. – 2,5
metais – 3 proc. , gaunami iš akcizo pajamų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką) – tai turėtų teigiamą įtaką visuomenės sveikatinimui. Siekiant suvienodinti sąvokas su Įstatymo projekte vartojamomis, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 161 , 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161 , 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-394 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektuose šalia sporto renginių įrašomi ir kūno kultūros ir sporto renginiai – taigi alkoholiu būtų draudžiama prekiauti ar jį vartoti salėse ne tik per sporto renginius, bet ir per kūno kultūros renginius. Tuo siekiama skatinti fizinį aktyvumą ir sveiką gyvenseną, atsižvelgiant į darnios visuomenės vystymąsi, kurie yra nesuderinami su alkoholio vartojimu kūno kultūros ir sporto renginių metu. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas prisidės prie verslo sąlygų gerinimo ir jo plėtros. Bus skiriamos didesnės lėšos gyventojų fiziniam aktyvumui skatinti ir daugiau asmenų, ūkio ir verslo subjektų galės dalyvauti įgyvendinant projektus per teikiamas paslaugas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Su Įstatymo projektu siūlomu nustatyti teisiniu reguliavimu susijusių kitų įstatymų pakeitimo projektai ir pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas, teikiami kartu su šiuo Įstatymo projektu. Teikiamais įstatymų projektais numatoma atlikti visus būtinus pakeitimus, reikalingus įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, todėl kartu su Įstatymo projektu teikiami teisės aktai, kuriais siekiama užtikrinti Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimą:
įstatymo Nr. I-857 161 , 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16, 161 , 17, 18, 22, 28, 29 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-394 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
nusižengimų kodekso II dalies VIII skyriaus pavadinimo, 589 straipsnio pakeitimo ir papildymo 691 straipsniu įstatymo projektas;
mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
kontrolės įstatymo Nr. IX-705 16 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo Nr. XI-242 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 4, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
sąjungos įstatymo Nr. VIII-375 9 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-2160 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas; 11.
Lietuvos Respublikos geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo Nr. XI-1470 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo Nr. I-172 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
integracijos įstatymo Nr. I-2044 5, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 15 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 21 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
18Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Įgyvendinamuosius teisės aktus priimančios institucijos ir terminai. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, iki 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės institucijos ir įstaigos turės priimti šiuos teisės aktus:
Vyriausybės nutarimus dėl sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijų ir tvarkos, strateginių sporto šakų sąrašo, valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų konkurso tvarką, fizinio aktyvumo projektų komisijos nuostatus;
švietimo ir mokslo ministro įsakymą Dėl p riėmimo kriterijų į įstaigas, vykdančias specializuoto sportinio ugdymo krypties programas, patvirtinimo;
švietimo ir mokslo ministro įsakymą Dėl trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose kvalifikacinių kategorijų tvarkos patvirtinimo;
institucijos vadovo įsakymus dėl f ormalųjį švietimą papildančio sportinio ugdymo programų rengimo ir įgyvendinimo rekomendacijų patvirtinimo, reikalavimų kūno kultūros ar sporto srities mokymo programų, suteikiančių kompetencijas atitinkamai kūno kultūros arba konkrečios sporto šakos srityje, turiniui ir mokymo programų derinimo su Vyriausybės įgaliota institucija tvarkos nustatymo, dėl sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarkos patvirtinimo;
įgaliotos institucijos atitinkamą teisės aktą dėl Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nuostatų patvirtinimo. Taip pat reikės pakeisti:
Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 927 „Dėl didelio meistriškumo sportininkų ir kitų rinktinės narių skatinimo“;
Vyriausybės 1997 m. birželio 5 d. nutarimą Nr.
561 „Dėl sporto renginių, vykstančių Lietuvoje, dalyvių vienos paros maitinimosi išlaidų piniginių kompensacijų dydžių patvirtinimo“;
specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-618;
skyrimo naudojimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarkos aprašą, patvirtintą Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2011 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. V-24;
meistriškumo sportininkams ir kitiems rinktinės nariams už sporto laimėjimus, skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą, patvirtintą Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. V-427;
Vyriausybės 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1302 „Dėl Rentų buvusiems sportininkams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą patvirtinimo“;
departamento generalinio direktoriaus 2011 m. vasario 21 d. įsakymą Nr. V-43 „Dėl valstybės stipendijų mokėjimo olimpinės sporto šakos didelio meistriškumo sportininkams sutarties formos patvirtinimo“. 8. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-312
„Dėl Valstybės stipendijų, mokamų olimpinių sporto šakų didelio meistriškumo
sportininkams, kurie rengiasi tarptautinėms varžyboms ir atstovauja jose Lietuvai, mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
kvalifikacijos kategorijų suteikimo nuostatus, patvirtintus Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus 1995 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 94 „Dėl Sporto trenerių kvalifikacijos kategorijų nuostatų“. Be to, reikės pripažinti netekusiais galios šiuos teisės aktus:
Vyriausybės 2002 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr.
kultūros ir sporto tarybos sudarymo ir jos reglamento patvirtinimo“. 2. Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus įsakymus:
„Dėl tarptautinių sporto varžybų organizavimo Lietuvoje“;
Nr. V-33 „Dėl Nacionalinių sporto (šakų) federacijų pripažinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2.3. 2013 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. V-49 „Dėl prioritetinių valstybės ir strateginių sporto šakų nustatymo 2013–2016 metams reikalavimų“;
„Dėl prioritetinių valstybės sporto šakų ir strateginių sporto šakų 2013–2016
metų sąrašų patvirtinimo“;
Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimo, pratęsimo ir pripažinimo negaliojančiais tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2.6. 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V-619 „Dėl Kūno kultūros ir sporto veiklos leidimų išdavimui skirtų mokymo programų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
„Dėl Nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ir sporto
darbuotojo vardo suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, lėšų sutaupymas. Iš alkoholio ir apdoroto tabako akcizo šiuo metu skiriamą 1 proc. per trejus metus padidinus iki 3 proc., t. y. 2019 m. skiriant
tūkst. eurų, 2020 m. – 9 013 tūkst. eurų, 2021 ir vėlesniais metais – 12 017 tūkst. eurų fizinio aktyvumo projektams remti. 13.
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu atsižvelgta į darbo grupėje dalyvavusių iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Šiaulių miesto ir Alytaus miesto savivaldybių atstovai. Vykdydama pavestus uždavinius, darbo grupė raštu apklausė Europos Sąjungos valstybes nares (dėl valstybės premijų skyrimo sportininkams tvarkos, dopingo kontrolės vykdymo), taip pat į darbo grupės posėdžius kvietė Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų (Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Sportininkų komisijos, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos sporto federacijų sąjungos, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“, viešosios įstaigos Lietuvos antidopingo agentūros), Lietuvos edukologijos universiteto atstovus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „kūno kultūra“, „sportas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas)
kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis“, kadangi vadovaujantis pirmąja šio apibrėžimo dalimi kūno kultūros ir sporto renginio dalyviu laikomas bet kuris renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus. 2. Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio
studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 3. Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio
žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 4. Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje vietoj žodžio „jose“ įrašytinas žodis „tose“. 5. Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje vietoj žodžio „-iems“ įrašytinas žodis „jiems“. 6. Naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio
dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo antrasis skirsnis, reglamentuojantis Lietuvos švietimo sistemos sandarą, nenumato tokių programų. 7. Naujos redakcijos įstatymo 6 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Nacionalinės“ įrašytinas žodis „Nacionalinė“. 8.
1 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „bei“. 9. Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio
formuluotę. Atitinkama pastaba taikytina ir 10 straipsnio 7 ir 8 dalims. 10. Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti rengiamos ir tvirtinamos programos. 11. Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „projektai finansuojami pagal atitinkamai Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis“. Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, tačiau Savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymu nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis. Antra, atsižvelgiant į tai, kad finansuotinos kūno kultūros ir sporto sričių kryptys gali keistis priklausomai nuo valstybės prioritetų, pasaulinių tendencijų ir aktualijų arba nuo konkrečiais metais aktualių sporto įvykių, manytina, kad finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių nustatymas turėtų būti priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, siekiant sisteminio požiūrio ir finansavimo, kadangi remiantis projekto nuostatomis, projektus finansuos du skirtingo valdymo lygiai - valstybė ir savivaldybė. 12.
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina konkrečiai nurodyti, kuriuos reikalavimus tvirtintų Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir savivaldybių institucijos. 13. Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „ Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti straipsnio dalį nurodant, kad programos ir projektai taip pat finansuojami ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. 14. Naujos redakcijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio
„manipuliavimą“ įrašytinas žodis „manipuliavimo“. 15. Naujos
redakcijos įstatymo 14 straipsnyje vietoj žodžio „kovos“ įrašytinas žodis „kova“. 16. Naujos redakcijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „atitinkamai yra baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir yra baigęs kūno kultūros ar sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „atitinka reikalavimus, taikomus atitinkamai kūno kultūros specialistui ar sporto specialistui“. 17.
redakcijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo programos nebaigęs, tačiau“, o po žodžio
„asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros
ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintos aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“. 18. Naujos redakcijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pirmame ir antrame sakinuose vietoj žodžio „nurodyto“ įrašytinas žodis „nurodytų“, o tos pačios dalies pirmame sakinyje vietoj žodžio „įgaliota“ įrašytinas žodis „įgaliotos“. 19. Naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų“ ir „kurie nėra sukakę 18 metų ir“, nes
nepilnametis asmuo ir yra tas asmuo, kuris nėra sukakęs 18 metų. 20. Naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„kurie nėra sukakę aštuoniolika metų“. o vietoje žodžių „vyresni nei
aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiai“, 19 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „vyresniems nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis
„pilnamečiams“ ir 19 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių „vyresnių nei
aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečių“ . 21. Naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose yra vartojami ne pilni sporto renginių pavadinimai, o jų trumpiniai, kurie yra įvesti tik naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos. 22. Naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto. 23. Naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio
redakcijos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į nesantį šio straipsnio 6 dalies 8 punktą. 25.
redakcijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio
straipsnio 1 dalies ir įstatymo projekto 4 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, reguliuojančias, kas sudaro trenerių darbo užmokestį, siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso
darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 5 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad darbo užmokestį sudarančios dalys yra svarbios ne tik nustatant darbo užmokesčio dydį konkrečiam darbuotojui, bet ir apibrėžiant darbo apmokėjimo sistemas, taikant teisingo apmokėjimo už darbą principą, taip pat nustatant vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl skirtingas tų pačių dalykų apibrėžimas gali kelti teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemų. Derinant minėtas nuostatas atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-69, kuriuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 įsigaliojimą siūloma nukelti 2017 m. liepos 1 d. Šiame kontekste svarstytina, ar atsižvelgiant į išvardintus aspektus bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4723. 27.
projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje „<...> detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai)“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, neaišku, kriterijų detalizavimas reiškia skliausteliuose pateiktų kriterijų turinio atskleidimą, aprašymą ir pan., ar tik nurodytų kriterijų įtvirtinimą. Antra, nepateikiamas baigtinis tokių kriterijų sąrašas. Manytina, kad siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, turėtų būti įtvirtintas baigtinis kriterijų sąrašas, kad būtų išvengta subjektyvaus kriterijų nustatymo ir vertinimo. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio nuostatų. 28. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys“, tačiau tokia formuluotė daugiau įstatyme ar jo priede nevartojama, todėl siūlytina vietoj šios formuluotės vartoti formuluotę
„suteikiamos kvalifikacinės kategorijos“. Taip pat šioje dalyje siūloma kaip
perteklinio atsisakyti žodžio „tiesiogiai“, nes jis suponuoja, kad suteikiamos kvalifikacinės kategorijos netiesiogiai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 53 straipsnio nuostatų. 29. Projekto
„Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Be to, atkreiptinas
dėmesys į tai, kad šiuo straipsniu siekiama pakeisti ne 2 straipsnio 32, o 2 straipsnio 33 dalį. Taip pat lieka neaišku, kodėl siūlomoje keisti 2 straipsnio
2 straipsnio 28 dalyje išdėstytu apibrėžimu. 30.
3, 4 ir 5 straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. 31. Kadangi projekto 7 straipsnis, numatantis pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio įstatymo įgyvendinimo, turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos projekto nuostatos, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po skaičių „2-5“ įrašytini žodis ir skaičius „ir 7“. 32. Projekto
„pateikti“. 33. Projekto
„netaikomas“. 34. Projekto
įstatymu nustatyto“, taip pat brauktini žodžiai „(nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka)“. 35. Projekto
įstatymu nustatyto einamoms pareigoms“, taip pat brauktini žodžiai „(nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų)“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 68 91, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 10 straipsnyje yra nurodyta, kad sportininkas, treneris ar teisėjas su sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą. Ši nuostata nėra aiški sportininko atžvilgiu, t.y., neaišku, kaip sportininkas gali vykdyti individualią veiklą ar sudaryti darbo sutartį su sporto organizacija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas tobulinti, aiškiai išdėstant, kokia sutartis sudaroma tarp sportininko, trenerio ir teisėjo ir sporto organizacijos. Be to, sąvoka „sporto organizacija“ nėra apibrėžta įstatyme, tuo tarpu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamos „kūno kultūros ir sporto organizacijos“. Šios nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo
renginio organizatoriui, prieš vykdant technikos sporto šakų sporto renginį privačiose ar viešose vietose, informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. Šiuo atveju nėra aiškus sporto šakos federacijos vienašališko informavimo būtinumas ir kokias pasekmes gali turėti šios federacijos nepritarimas organizuojamam sporto renginiui. Jeigu sporto šakos federacijos nuomonė dėl renginio organizavimo gali sukelti teisines pasekmes (pvz., vadovaujantis ja savivaldybės institucija neteiktų pritarimo renginio organizavimui), tai turi būti aptarta įstatyme.
Priešingu atveju manytina, kad deklaratyvi nuostata dėl sporto šakos federacijos informavimo yra perteklinė. 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje 2 dalyje nurodoma, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama 2019 metais – 2 procentai, 2020 metais – 2,5 procento, 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Siūloma nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje:
Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas).
Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti fizinio aktyvumo projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, derinant jį su tos pačios dalies 3 punktu, brauktini pertekliniai žodžiai „sporto šakos federacijos“. 5. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo nuostatų nuoseklumo ir užtikrinant galimybę tinkamai taikyti įstatymo nuostatas, nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti išskirtos į punktus, atskirai reglamentuojančius tam tikrų laimėtojų kategorijų valstybės stipendijos dydžius. 6. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad valstybės stipendija šiuo atveju skiriama „iki sportininko karjeros pabaigos“. Ši nuostata yra perteklinė, kadangi to paties 23 straipsnio 7 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad paskirtoji stipendija sportininkui nemokama, kai jis baigia sportininko karjerą. 7. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „apkaltinamuoju“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai
„pripažintas kaltu“, o šio straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
skliausteliuose „toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“, nes šis trumpinys toliau tekste nevartojamas. 8.
technikos taisyklėmis: 8.1. kadangi įstatyme bendrosios nuostatos turi būti pateikiamos anksčiau nei specialiosios, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnyje bendrąsias nuostatas apie fizinio aktyvumo projektų komisiją (dabartinė 6 dalis) dėstyti anksčiau negu dabartinės šio straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose jau ši komisija yra minima, reglamentuojant projektų atranką; 8.2. nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, nebe pirmą kartą šiame įstatyme minint įstatymo pavadinimą brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“; 8.3. įstatyme teisės normos neturi būti kartojamos, todėl brauktina nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, nes joje atkartojamos 23 straipsnio 11 dalies nuostatos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 68 91, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „veikslo“ įrašytinas žodis „veiklos“. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 4 dalies 1 punktas brauktinas kaip perteklinis, nes pakanka to paties 11 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodyto teisinio reglamentavimo. 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies formuluotė ne tik kad perteklinė, bet dar ir ydinga, nes galima daryti prielaidą, kad nurodytus asmenis bet kokiu atveju draudžiama priimti į darbą. Siūlytina 11 straipsnio 5 dalį išbraukti. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje turi būti numatyta, kad sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka turi būti suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru, o ne su ministerija. 5. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nebe pirmą kartą šiame įstatyme minint sveikatos apsaugos ministrą, brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 6. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „porto“ įrašytinas žodis „sporto“. 7. Atsižvelgdami į ankstesniam projekto variantui pateiktoje mūsų išvadoje nurodytą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, toliau laikomės nuomonės , kad n auja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje 2 dalies nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti sporto projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti. 8.
sporto projektus, kuriems prašoma finansavimo, pirmiausiai vertina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, šios srities ministro įgaliota institucija ar viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, n auja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatos dėstytinos prieš 17 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriose numatoma, kad sporto projektų komisija įvertina aukščiau nurodytų institucijų jau aprinktus sporto projektus. 9. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nebe pirmą kartą šiame įstatyme minint įstatymo pavadinimą, brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 10. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 10 dalyje nurodoma, kad sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas. Atkreiptinas dėmesys, kad nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atrenka finansavimui sporto projektus, o to paties straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, jog Sporto projektų komisija įvertinusi jai pateiktus tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus teikia siūlymus ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai dėl konkrečių sporto projektų finansavimo. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra priimtų sprendimus dėl jai priskirtinų sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis, ar teiktų siūlymus švietimo, mokslo ir sporto ministrui ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovui. 11. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte po žodžių „finalinės varžybos ir (ar)“ vietoj žodžių „Europos žaidynėse“ įrašytini žodžiai „Europos žaidynės“. 12.
įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto d papunktyje tikslintinos neaiškios sąvokos „sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos)“, „sporto (šakos) (tos sporto šakos (disciplinos)“. 13. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte brauktinas perteklinis žodis „apkaltinamojo“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „patrauktas baudžiamojon atsakomybėn“. Analogiškos pastabos taikytinos ir n auja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 1 punktui, 24 straipsnio 7 dalies 2 ir 3 punktams ir 25 straipsnio 3 dalies 3 punktui. 14. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2018 m. birželio 28 d. priėmė Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1350, pagal kurį buvo perskaičiuotas vidutiniu darbo užmokesčiu išreikštas rentos sportininkams dydis, nustatant jį proporcingai mažesnį – 1,1637 vidutinio darbo užmokesčio. Numatyta įstatymo įsigaliojimo ir naujo dydžio taikymo data – 2019 m. birželio 1 d. Įstatymo projektu Kūno kultūros ir sporto įstatymas dėstomas nauja redakcija, keičiasi įstatymo straipsnių numeracija, 41 straipsnio nebelieka, o įsigaliojimo data –
Nr. XIII-1350 nuostatų nebus įmanoma inkorporuoti į naujos redakcijos įstatymą, be to, taps neaišku, kokį dydį reikės taikyti skaičiuojant rentas pagal naujos redakcijos įstatymo baigiamąsias nuostatas nuo 2019 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIII-1350 pripažinti netekusiu galios, o jame dėstomas nuostatas inkorporuoti į įstatymo projekto baigiamąsias nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 68 91, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 60 55, el. p. [email protected] J.
Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 68 42, el. p. [email protected]
Švietimo IR mokslo komitetas
DĖL
2017-05-
Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto nariai: Arūnas Gumuliauskas, Jaroslav Narkevič, Levutė Staniuvienė, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Kęstutis Smirnovas, Gintaras Steponavičius; Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Lina Giriūnienė. Kiti posėdžio dalyviai: Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinis direktorius Edis Urbanavičius, generalinio direktoriaus pavad. Vytautas Vainys, vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius, LPOK atstovas Paulius Kalvelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
straipsniu nauja redakcija dėstomo Kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „įskaitant ir kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis“, kadangi vadovaujantis pirmąja šio apibrėžimo dalimi kūno kultūros ir sporto renginio dalyviu laikomas bet kuris renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-14 2.
Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje vietoj žodžio „jose“ įrašytinas žodis „tose“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje vietoj žodžio „-iems“ įrašytinas žodis „jiems“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje yra vartojama sąvoka „švietimo bendrosios programos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo antrasis skirsnis, reglamentuojantis Lietuvos švietimo sistemos sandarą, nenumato tokių programų. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 6 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Nacionalinės“ įrašytinas žodis „Nacionalinė“. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „bei“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti „kitų asmenų“ formuluotę. Atitinkama pastaba taikytina ir
2016-12-14 10.
Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti rengiamos ir tvirtinamos programos. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „projektai finansuojami pagal atitinkamai Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis“. Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, tačiau Savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymu nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis. Antra, atsižvelgiant į tai, kad finansuotinos kūno kultūros ir sporto sričių kryptys gali keistis priklausomai nuo valstybės prioritetų, pasaulinių tendencijų ir aktualijų arba nuo konkrečiais metais aktualių sporto įvykių, manytina, kad finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių nustatymas turėtų būti priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, siekiant sisteminio požiūrio ir finansavimo, kadangi remiantis projekto nuostatomis, projektus finansuos du skirtingo valdymo lygiai - valstybė ir savivaldybė. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-14 12.
Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina konkrečiai nurodyti, kuriuos reikalavimus tvirtintų Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir savivaldybių institucijos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti straipsnio dalį nurodant, kad programos ir projektai taip pat finansuojami ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „manipuliavimą“ įrašytinas žodis „manipuliavimo“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 14 straipsnyje vietoj žodžio „kovos“ įrašytinas žodis „kova“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „atitinkamai yra baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir yra baigęs kūno kultūros ar sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „atitinka reikalavimus, taikomus atitinkamai kūno kultūros specialistui ar sporto specialistui“. 17.
įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo programos nebaigęs, tačiau“, o po žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintos aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pirmame ir antrame sakinuose vietoj žodžio
„nurodyto“ įrašytinas žodis „nurodytų“, o tos pačios dalies pirmame sakinyje
vietoj žodžio „įgaliota“ įrašytinas žodis „įgaliotos“. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų“ ir „kurie nėra sukakę 18 metų ir“, nes nepilnametis asmuo ir yra tas asmuo, kuris nėra sukakęs 18 metų. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurie nėra sukakę aštuoniolika metų“. o vietoje žodžių „vyresni nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiai“, 19 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių
„vyresniems nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiams“ ir 19
straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių „vyresnių nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečių“ . 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose yra vartojami ne pilni sporto renginių pavadinimai, o jų trumpiniai, kurie yra įvesti tik naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-14 23.
Naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio
įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į nesantį šio straipsnio 6 dalies 8 punktą. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio
įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 4 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, reguliuojančias, kas sudaro trenerių darbo užmokestį, siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603
straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 5 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad darbo užmokestį sudarančios dalys yra svarbios ne tik nustatant darbo užmokesčio dydį konkrečiam darbuotojui, bet ir apibrėžiant darbo apmokėjimo sistemas, taikant teisingo apmokėjimo už darbą principą, taip pat nustatant vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl skirtingas tų pačių dalykų apibrėžimas gali kelti teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemų. Derinant minėtas nuostatas atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-69, kuriuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 įsigaliojimą siūloma nukelti 2017 m. liepos 1 d.
Šiame kontekste svarstytina, ar atsižvelgiant į išvardintus aspektus bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4723. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje „<...> detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai)“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, neaišku, kriterijų detalizavimas reiškia skliausteliuose pateiktų kriterijų turinio atskleidimą, aprašymą ir pan., ar tik nurodytų kriterijų įtvirtinimą. Antra, nepateikiamas baigtinis tokių kriterijų sąrašas. Manytina, kad siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, turėtų būti įtvirtintas baigtinis kriterijų sąrašas, kad būtų išvengta subjektyvaus kriterijų nustatymo ir vertinimo. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio nuostatų. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kategorijų rūšys“, tačiau tokia formuluotė daugiau įstatyme ar jo priede nevartojama, todėl siūlytina vietoj šios formuluotės vartoti formuluotę
„suteikiamos kvalifikacinės kategorijos“. Taip pat šioje dalyje siūloma kaip
perteklinio atsisakyti žodžio „tiesiogiai“, nes jis suponuoja, kad suteikiamos kvalifikacinės kategorijos netiesiogiai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 53 straipsnio nuostatų. 29.
straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai
„Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Be to,
atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo straipsniu siekiama pakeisti ne 2 straipsnio 32, o 2 straipsnio 33 dalį. Taip pat lieka neaišku, kodėl siūlomoje keisti 2 straipsnio 33 dalyje išdėstyto apibrėžimo tekstas nesutampa su Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje išdėstytu apibrėžimu. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai
„Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnis, numatantis pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio įstatymo įgyvendinimo, turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos projekto nuostatos, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po skaičių „2-5“ įrašytini žodis ir skaičius „ir 7“. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 5, 6 ir 10 dalyse vietoj žodžio „paduoti“ įrašytinas žodis
„pateikti“. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 11 ir 12 dalyse vietoj žodžio „netaikomos“ įrašytinas žodis
„netaikomas“. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 13 dalyje po žodžių „kurie neturi“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto“, taip pat brauktini žodžiai „(nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka)“. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-12-14 35.
Projekto 6 straipsnio 14 dalyje po žodžių „laiką neįgijo“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto einamoms pareigoms“, taip pat brauktini žodžiai „(nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų)“. 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
federacijų sąjunga 2017-01-16 Lietuvos sporto federacijų sąjunga susipažinusi su Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus šiam esminiam dokumentui. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga, didžiausia skėtinė sporto organizacija Lietuvoje, vienijanti 71 sporto šakos federaciją, tačiau jos atstovai nebuvo įraukti į Darbo grupės, rengusios Įstatymo projektą, sudėtį. Manome, kad Įstatymo projektą būtina tobulinti dėl jame vartojamų sąvokų tikslinimo ar nepagrįsto šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos sąvokų atsisakymo, kurios turi esminės įtakos tiek egzistuojančiai sporto sistemai, tiek susiklosčiusiems visuomeniniams santykiams. Įstatymo projekte pasigendama tokių esminių ir ypač reikšmingų sąvokų kaip didelis sportinis meistriškumas, dopingas, kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka ir kt. Įstatymo projekte naudojamos sąvokos, tokios kaip kūno kultūros pratybos, sportas visiems, sportas, sporto objektas, sportininkas, sporto šakos federacija, treneris, manipuliacijų sporto varžybomis draudimas turi būti tikslinamos, nes konstruojamos labai plačiai, dviprasmiškai ir neaiškiai, daugumoje atvejų stokojant teisinio aiškumo.
Įstatymo projekte dažnai vartojamos ir sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos apskritai, todėl sudaroma galimybę dviprasmiškai jas interpretuoti, manome, kad būtina apibrėžti tokias sąvokas kaip veikianti nevyriausybinė organizacija; manipuliacijos sporto varžybomis; viešas renginys; olimpinis judėjimas; parolimpinis judėjimas; kurčiųjų judėjimas ir kt. Įstatymo projekte stokojama išsamaus sąrašo sporto srityje veikiančių instiucijų kompetencijų aprašymų, ką numato šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija, apibrėžianti ne tik institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžianti visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekto III skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informaciją, bei papildytas siekiant išvengti dviprasmybių ir neaiškumų. 1. Išanalizavus Įstatymo projekto IV skyrių, reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Manytina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. finansavimas gali būti skiriamas.
Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, manytina, kad Įstatyme reikia palikti galimybę finansuoti minėtas programas ir projektus iki 100 procentų, o įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis turi būti koreguojami, nes laikytini nekorektiškais bei teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Manytina, kad Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011
d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013-2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo
švietimo 2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015-2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas“ ir „mokymo programa“, nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte.
Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje. Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. Taip pat pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. Neaiškia, netikslia bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto
norma. Nėra aišku, kokio pobūdžio, kokioms sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Apibendrinant išnagrinėtą Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projektą vietomis sunku suprasti, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms. Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas - dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propoguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetetingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Taip pat sudarant Darbo grupę Įstatymo projekto rengimui ar korekcijai turi būti įtraukiamos ir didžiausios nevyriausybinės skėtinės sporto organizacijos. 2. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05 Įvertinus Įstatymo projekto atitiktį teisės technikos taisyklėms, teisės aktų reikalavimams bei teisėkūros principams, kuriais siekiama sukurti vientisą, nuoseklią, darnią bei veiksmingą teisės sistemą, norime pareikšti keletą pastabų ir pasiūlymų:
1Atkreiptinas dėmesys,
kad Įstatymo projekte atsisakyta labai daug sąvokų, kurios yra pateikiamos šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Aiškinamajame rašte teigiama, kad tokiu būdu yra siekiama atsisakyti perteklinio reguliavimo. Visgi, nepagrįstas tam tikrų sąvokų ar teisės normų nepateikimas Įstatymo projekte nelems to, jog po tokio Įstatymo projekto priėmimo išnyks visuomeniniai santykiai, kurie šiuo metu yra apibrėžti galiojančioje Įstatymo redakcijoje.
Todėl manytina, kad tokių sąvokų savokų kaip: didelis sportinis meistriškumas , kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, sportinės veiklos sutartis, sportininkas profesionalas , sporto rezultatas, teisėjo veiklos sutartis ir kt. , atsisakymas Įstatymo projekte turėtų būti laikomas netikslingu. Atsisakant minėtų sąvokų, ypač susijusių su profesionaliu sportu, kyla klausimas, ar tokios sąvokos bus apibrėžtos kitame įstatyme ir, kokio įstatymo teisinio reguliavimo objektu tai galėtų būti. O galbūt Įstatymo projekto rengėjai laikosi pozicijos, kad aukščiau nurodytos sąvokos nėra reikšmingos, todėl nėra tikslo jų apibrėžti Įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad didelė dalis naujame Įstatymo projekte pateikiamų sąvokų yra konstruojamos dviprasmiškai bei per neigimą, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad „ Kūno kultūros pratybos
Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalis, įtvirtinanti, kad „ Sportas visiems
D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05 2.
tam tikras Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas, kurios, aiškinant jų turinį, apibrėžiamos dviprasmiškai bei nesilaikant teisinio aiškumo principo: 2.1.Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje „Dopingo“ sąvoka nėra apibrėžiama, vietoj to pateikiama nuoroda į 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „ Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“. Manytina, kad tokia Įstatymo projekto rengėjų valia, vietoj konkretaus „dopingo“ sąvokos apibrėžimo, vartoti blanketines normas, nepateikiant jokių kriterijų ar požymių, kas gali būti laikoma dopingu, nėra korektiška ir atitinkanti teisinio aiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad tokia sąvoka jau yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoje konvencijoje, teisingesnis pasirinkimas būtų tokios sąvokos iš viso iš naujo neapibrėžti Įstatymo projekte;
olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05
reikalinga Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta „Kūno kultūros ar sporto renginio“ sąvoka, kurios turinys yra dviprasmiškas bei stokojantis aiškumo. Be to, Įstatymo projekte nėra apibrėžiamos kitos panašaus pobūdžio teisinės kategorijos;
olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05
projekto 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta „Kūno kultūros ar sporto renginio dalyvio“ sąvoka numato, kad renginio nuostatuose prie dalyvių gali būti priskiriami ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokiu būdu neribotai išplečiamas subjektų ratas, galinčių būti kūno kultūros ar sporto renginio dalyviais, t.y. Įstatymo projekte vietoj to, kad būtų tiksliai apibrėžiama sąvoka, duodama nuorodą į neapibrėžtą dokumentą;
olimpinio komiteto prezidentė D.
Gudzinevičiūtė 2017-04-05 2.4. dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje ( „Kūno kultūros ar sporto renginio nuostatai“ ) ir 9 dalyje ( „Kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklės“ ) numatytų sąvokų išskyrimo ir atskiro reglamentavimo Įstatymo projekte gali būti diskutuojama. Manytina, kad tai nėra tikslinga, o Įstatymo projektas gali būti koreaguotinas arba minėtas sąvokas apjungiant ir pateikiant vieną bendrą sąvoką – Kūno kultūros ar sporto renginių nuostatai
olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05 2.5. analizuojant Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą „Sporto“ sąvoką, matyti, kad šiai trūksta tikslumo ir teisinio aiškumo. Siekiant pašalinti šį trūkumą, turi būti svarstomas tikslingumas keičiamo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte numatyti veiklas, kurios dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstamos sportu;
olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05
objekto“ sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis) apibrėžiama pernelyg siaurai, į sąvokos turinį neįtraukiant tam tikroms pakankamai populiarioms sporto šakoms plėtoti naudojamų objektų. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nėra nurodomos aviacijos sporto bazės.
Tokia Įstatymo projekto rengėjų valia nesuprantama, nes Lietuvos Respublikoje ne tik, kad veikia Lietuvos aeroklubas, vienijantis 12 aviacijos sporto federacijų, bet Lietuvos aviacijos sporto šakų sportininkai tarptautinėje arenoje pasižymi dideliu sportiniu meistriškumu bei sportiniais pasiekiamais – iš įvarių Pasaulio ir Europos čempionatų į Lietuvą parvežama po 12-15 medalių kasmet;
olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05
sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalis) apibrėžiama netiksliai ir nelogiškai. Pagal dabartinį sąvokos apibrėžimą atrodytų, kad sportininku gali būti tik tas asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis oficialiose sporto varžybose ir treniruojasi joms prieš tai. Kyla neaiškumas, ar tuo atveju, kai asmuo nesitreniruoja sporto pratybose rengdamasis oficialioms varžyboms, o tik dalyvauja jose, yra laikytinas sportininku;
olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05 2.8. dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos „Sporto šakos federacijos“ sąvokos galima pastebėti, kad esminis sporto šakos federacijos bruožas yra atitinkama sporto šaka, o ne teritorija, kurioje šia sporto šaka yra užsiimama. Todėl manytina, kad „ sporto šakos federacijos“ sąvoka laikytina pertekline, o sporto šakos federacijos funkcijos neturėtų būti siejamos su teritorija, kurioje konkreti sporto šakos federacija veikia;
olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05 2.9. taip pat reikalinga atskirai išskirti „Trenerio“ sąvoką (Įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalis). Palyginus Įstatymo projektą ir šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, galima daryti išvadą, kad galiojanti „trenerio“ sąvoka yra tiksli ir aiški.
Todėl nesuprantama Įstatymo projekto rengėjų pozicija atsisakyti aiškaus teisinio reguliavimo pakeičiant jį labai plačiomis ar dviprasmiškomis sąvokomis, juk keičiant teisinį reguliavimą tui būti siekiama efektyvumo, įvertinant galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirenkant geriausią iš jų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija taip pat aiškiau ir tiksliau apibrėžia tokias sąvokas kaip: „Kūno kultūra“ bei „Kūno kultūros pratybos“ . 12. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
pastabas dėl Įstatymo projekte vartojamų sąvokų, pažymėtina, kad problemų kyla ne tik su kai kuriomis 2 straipsnyje dviprasmiškai ir neaiškiai įtvirtintomis sąvokomis, bet, išnagrinėjus Įstatymo projekto turinį, buvo pastebėta, kad Įstatymo projekte ne kartą vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtis nėra pateikiama, pavyzdžiui, veikianti nevyriausybinė organizacija ; manipuliacijos sporto varžybomis ; viešas renginys ; olimpinis judėjimas ; parolimpinis judėjimas ; kurčiųjų judėjimas . Manytina, kad vis pasikartojantis jų vartojimas Įstatymo projekte jau pats savaime suponuoja būtinybę jas apibrėžti Įstatymo projekte, taip bus užtikrintas tinkamas Įstatymo projekto nuostatų aiškinimas ir neatsiras dviprasmiško interpretavimo galimybės. 13. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
Įstatymo projekte įtvirtintų nuostatų Įstatymo projekto 3 straipsnis išsamiau nei šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija apibrėžia kūno kultūros ir sporto principus. Nepaisant to, manytina, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas yra suformuluotas nesilaikant teisinio aiškumo principo.
Apibrėžiant lygiateisiškumo principą nustatoma, kas nėra laikytina šio principo pažeidimu, t. y. atskirtos varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus ribojimas. Įvertinus tokį suformuotą išimčių sąrašą, neaišku, pavyzdžiui, ar nacionalinės tam tikros sporto šakos komandos gali būti formuojamos tik iš geriausių mūsų šalies pilietybę turinčių profesionaliųjų sportininkų. Taip pat manytina, kad yra reikalinga tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punktą, įtvirtinantį manipuliacijų sporto varžybomis draudimą, išdėstant jį taip – šis principas reiškia, kad organizuojant sporto varžybas turi būti užtikrintas sąžiningas varžymasis tarp sportininkų ir šių varžybų rezultatas ar eiga negali būti iš anksto sutarti ir žinomi (aiškūs ) . 14. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
galiojanti Įstatymo redakcija numato ne tik Kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžia visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai paskirstoma kompetencija tarp valdžios ir kitų institucijų. Tuo tarpu Įstatymo projekte to pasigendama, pavyzdžiui, vietoje buvusių penkių Lietuvos Respublikos Seimo funkcijų lieka praktiškai tik viena (Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktas –
„tvirtina valstybinę kūno kultūros ir sporto
strategiją“ ). 15. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
pasirinktas variantas apibrėžti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kompetenciją turi būti vertinamas kaip pagrįstas ir logiškas sprendimas.
Tačiau nesuprantamas Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas atskirai nedetalizuoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei susisiekimo ministerijų kompetencijos. Papildomai neapibrėžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencijos dėl to nukenčia aviacijos sportas, kuris lieka nereglamentuotas Įstatymo projekte. Manytina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija šį aspektą įtvirtina tinkamai: „Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus.“ (šiuo metu galiojančio Įstatymo redakcijos 10 straipsnio
olimpinio komiteto prezidentė
pasirinktas variantas apibrėžti tik Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kometenciją, kas yra logiška ir teisinga, visgi kitų institucijų kompetencija neturėtų būti apibrežiama šiame įstatyme, o Vyriausybės nutarimuose ar kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl siūlome išbraukti ir atsisakyti perteklinių nuostatų, 5 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 6 dalis. 17. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informacijos.
Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta, kad „ Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos nevyriausybinės organizacijos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautinių kūno kultūros ir sporto organizacijų nuostatais ir kitais tarptautiniais dokumentais plėtoja Lietuvoje olimpinį, parolimpinį ir kurčiųjų judėjimas, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, kūno kultūrą, sportą visiems ir sportą
“. Perskaičius tokią formuluotę, visų pirma,
susidaro įspūdis, kad bet kokia teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota nevyriausybinė organizacija turi kompetenciją plėtoti kūno kultūrą ir sportą. Visų antra, šių organizacijų kompetencija apibrėžiama neaiškiai, apsiribojant žodžiu „plėtoja“, kas, manytina, suteikia galimybę kilti dviprasmybėms ir neaiškumams. 18. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
9Išanalizavus Įstatymo projekto IV skyrių,
reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Vietoj to yra įtvirtinama, kad „ Valstybė ir savivaldybės turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skirti atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui.
“. Tokia nuostatos konstrukcija turėtų būti vertinama kaip
neatitinkanti teisinio aiškumo principo, nes matomas akivaizdžiai deklaratyvus bei rekomendacinis pobūdis, nenustatoma jokio imperatyvaus reikalavimo skirti lėšas sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui.
Manytina, kad siekiant įgyvendinti šią Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. šis finansavimas gali būti skiriamas. Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Atskirai galima išskirti kelias minėto straipsnio dalis. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 ir 7 dalys savo turiniu atitinka poįstatyminio akto lygmens normas ir paties Įstatymo projekto kontekste laikytinos perteklinėmis. Įstatymo projekto 10 straipsnio
būti skiriamas finansavimas, pavyzdžiui, juridinio vieneto kolegialaus organų nario teistumas gali turėti įtakos finansavimo patvirtinimui. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra tikslingas. Be to, neaišku kuo skiriasi Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje minimos kūno kultūros ir sporto sritys ir kryptys, kokia jų reikšmė. Minėto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, visgi reiktų svarstyti apie galimybę finansuoti iki 100 procentų, arba įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai, ne priešingu atveju vienas projektas gali būti finansuojamas 10 procentų, o kitas ir maksimaliai. 19. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D.
Gudzinevičiūtė 2017-04-05 Kaip nekorektiški turėtų būti pripažįstami ir Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis, nes teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Negana to, Įstatymo projekto 15 straipsnyje nesuprantamai apibrėžta valstybės skiriama parama kūno kultūros ir sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčo sprendimui arbitražo būdu. Įstatymo projekto 15 straipsnyje numatyta, kad „ Gali būti skirta valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems projektams, kuriais siekiama įtvirtinti asmenims galimybę kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus spręsti arbitraže, įgyvendinti.“ . Visiškai neaišku, kokiu būdu galima kreiptis, kur kreiptis, kokia dalimi arbitražo išlaidos gali būti padengiamos ir pan.;
prezidentė
projekto V skyriuje siūloma nustatyti privalomus rodiklius asmenims užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, „ Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.“ (Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalis). Privalomi rodikliai taip pat nustatomi ir to paties straipsnio 2, 5 dalyse. Manytina, kad mokymosi politiką turi formuoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, o be to, abejotina yra ir tai, ar konkretus valandų skaičius turėtų būti nustatomas įstatyminiu lygmeniu. 21. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė D. Gudzinevičiūtė 2017-04-05 11.
šiame Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo
2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015–2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“.) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė. 22. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
12Pastebėtina,
kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas “ ir „mokymo programa“ , nesilaikant teisinio aiškumo principo.
Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. 23. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Manytina, kad tai neatitinka teisinio aiškumo principo. 24. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
išskirtina ir VII skyriuje esanti Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalis, kuri apibrėžia teises policijos pareigūnams. Visų pirma, svarstytina, ar tokius įgaliojimus policija turi ir dėl privačių sporto renginių ir varžybų. Kita vertus, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo. 25. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte. Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje. Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. 26.
prezidentė
16Taip pat pastebėtina,
kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. 27. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatyta norma, kad „ Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos lėšų. <...>.
“. Iš tokios formuluote nėra aišku, kokio pobūdžio, kokioms
sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Bendrosios pastabos
Įstatymo projekte esantys straipsniai sukonstruoti griozdiškai, tai lemia, kad tam tikromis vietomis sunku suprasti Įstatymo projektu siekiamą nustatyti teisinį reguliavimą, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms (pavyzdžiui, 10 straipsnis, užimantis 3 lapus teksto ir susidedantis iš 10 dalių; 24 straipsnis, 2 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo).
Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas – dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto IV skyrius vadinasi Kūno kultūros ir sporto srities finansavimas, o šiame skyriuje esantis 12 straipsnis apibrėžia valstybės ir savivaldybių dalyvavimą rengiant sportininkus; Įstatymo projekto VIII skyrius vadinasi Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus, o šiame skyriuje esantis 25 straipsnis apibrėžia rentos sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarkas). Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad t eisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propoguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetetingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. 28. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė
Įstatymo projekte nepagrįstai neapibrėžiamos tam tikros sporto šakų, darančios pakankamai didelę įtaką valstybės sportui ir kultūrai.
Pavyzdžiui, įstatymo projekte nėra reguliuojamas aviacijos sportas, kuriuo šiuo metu tiesiogiai užsiima virš 3000 įvairios kvalifikacijos pilotų
prezidentė
pobūdžiu atitinkančių poįstatyminio akto lygmens normas. Svarstytina, ar toks Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų normas perkelti į Įstatymo projektą (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 21, 24 ir kt. straipsniai) – yra teisingas ir tikslingas. Pažymėtina, kad įstatymų galią turinčiais teisės aktais turėtų būti reguliuojami patys svarbiausi kūno kultūros ir sporto srityje susiklostantys visuomeniniai santykiai, apibūdinant principus, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. 30. Lietuvos parolimpinis komiteto prezidentas M. Bilius 2017-04-04 Atsižvelgiant į tai, kad viešai paskelbtame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 naujos redakcijos projekte (toliau – įstatymas) nepakankamai reglamentuojamas neįgaliųjų sportas ir kūno kultūra, teikiame šiuos savo pasiūlymus:
ir kūno kultūra niekuo nesiskiria nuo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, išskyrus, kad sportu ar kūno kultūra užsiima neįgalieji, siūlome pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
asmenų, kurie pripažinti neįgaliaisiais pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kūno kultūra ar sportas.‟ . 31. Lietuvos parolimpinis komiteto prezidentas M. Bilius 2017-04-04 2.
deklaraciją dėl sporto visiems principo įgyvendinimo, siūlome ,,sportas visiems‟ šiame įstatyme įtvirtinti kaip principą, o ne sąvoką. Vietoje šios sąvokos siūlome įdėti naują sportininko asistento sąvoką. Sportininko asistentas padėtų neįgaliajam apsitarnauti treniruočių metu, kai poreikiai susiję su neįgaliųjų specialių poreikių tenkinimu sporto treniruočių metu. Treneris nėra sportininko asistentas. Todėl siūlome pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
Sportininko asistentas – asmuo, padedantis specialiųjų poreikių turinčiam neįgaliam sportininkui apsitarnauti besirengiant treniruotėms bei treniruočių metu. 32. Lietuvos parolimpinis komiteto prezidentas
turi būti užtikrintos lygios galimybės dalyvauti sporto renginiuose, jiems suteikiama teisė pasitelkti vedantį asmenį (pvz. akląjam bėgikui). Todėl siūlome papildyti 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,19. Sportininko vedlys
metu.‟. 33. Lietuvos parolimpinis komiteto prezidentas M. Bilius 2017-04-04 4.
straipsnio 4 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija, siūlome papildyti 3 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti ir užsiimti kūno kultūra; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas , priemonės, kurių reikia, kad būtų tenkinami specialieji neįgaliųjų sportininkų bei sportuotojų poreikiai ir jiems sudarytos lygios galimybės ;‟. 34. Lietuvos parolimpinis komiteto prezidentas
padėtis lyginant su neturinčių negalios sportininkų yra žymiai blogesnė, neproporcingai mažas neįgaliųjų sporto finansavimas, menkas skatinimas, nėra specialistų dirbti su neįgaliaisiais sportininkais ir sportuotojais ir t.t. ir kadangi neįgaliųjų padėtį gerinti Lietuva įsipareigojo ratifikuodama JT neįgaliųjų teisių konvenciją, tai yra atskirą dokumentą neįgaliųjų teisėms ginti ir įtvirtinti, Įstatymo projekte įtraukti atskirą straipsnį bei kitus pakeitimus, reglamentuojančius neįgalių kūno kultūrą ir sportą. ,,
kultūra ir sportas
priemones planuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos, organizacijos bei kiti suinteresuoti asmenys, skirdami žmogiškuosius, materialiuosius bei finansinius išteklius siekia užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems užsiimti kūno kultūra ar sportu.
Šiam tikslui numatoma, kad:
kūno kultūrai ir sportui skirti objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti neįgaliųjų reikmėms;
skatinami ir raginami dalyvauti bendrojo profilio sporto veikloje visais lygmenimis;
sudaromos galimybės organizuoti, plėtoti ir dalyvauti parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados ir neįtrauktų į parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados programų sporto šakų veikloje;
neįgaliųjų kūno kultūros ar sporto specialistai bei pagal poreikį teikiamos šių specialistų paslaugos;
į specialiuosius neįgalaus sportininko ar sportuotojo poreikius jis turi teisę turėti neįgaliojo sportininko asistentą ir (arba) vedlį;
turintys vaikai bei studijuojantys asmenys skatinami ir jiems sudaromos galimybės dalyvauti šio Įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyje numatytoje kūno kultūros bei fizinėje veikloje;
į neįgaliųjų sportininkų ir sportuotojų neįgalumo ir specialiųjų poreikių dydį turi teisę į specialias sporto priemones ir inventorių. 2. Dalis valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, skiriamų sporto mokyklų, sporto centrų bei kitų įstaigų ir organizacijų vykdomai kūno kultūros ir sporto veiklai, turi būti skirta ir neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto veiklai. 3. Neįgaliųjų kūno kultūros ar sporto specialistai už kūno kultūros ar sporto pratybas neįgaliesiems turi teisę gauti darbo užmokesčio priedus atsižvelgiant į sportuojančių neįgaliųjų ar sportuotojų negalios pobūdį. Šių priedų nustatymo tvarką bei dydžius tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija. 4.
valstybėje ir savivaldybėse stebėseną vykdo, analizuoja šią būklę, išvadas ir siūlymus šiai būklei gerinti Vyriausybės įgaliota institucija teikia Vidaus reikalų ministerijai.‟. 35. Lietuvos parolimpinis komiteto prezidentas
straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kur sakoma, kad valstybės pripažįsta, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo ir kad valstybės draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties, ir atsižvelgiant į tai, kad parolimpinės varžybos pagal visuomenės susidomėjimą bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje nedaug skiriasi nuo olimpinių žaidynių, siūlome premijas, rentas, stipendijas olimpiečiams ir parolimpiečiams suvienodinti . 36. Lietuvos automobilių sporto federacija 2017-04-05 Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) susipažino su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektu (
ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
1Visų pirma,
atkreiptinas dėmesys, kad automobilių sportas kaip techninė sporto šaka yra pavojingas ir rizikingas sportas, todėl automobilių sporto renginiams turi būti parodytas išskirtinis dėmesys, taikant tam tikras išimtis LR Kūno kultūros ir sporto įstatyme. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnyje, turėtų būti nurodyta, kad šis įstatymas nustato, ne tik kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, bet ir nevyriausybinių organizacijų (sporto klubų, federacijų, asociacijų ir kitų juridinių asmenų) kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje (rengiant varžybas, ruošiant sportininkus, teisėjus ir pan.).
Siūlome išdėstyti 1 straipsnį sekančiai: “Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje <…>”. 37. Lietuvos automobilių sporto federacija 2017-04-05 3.Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punkte nurodytas apibrėžimas, kas yra Sporto objektas, klausimas ar lenktynių trasos pvz.: kartodromai, kroso trasos,
“Nemuno žiedas” ir kitos lauko trasos priskiriama statinių kategorijai? Taip
pat klausimas ar Sporto objektai gali būti laikini t.y. tik toms varžyboms įrengtos trasos? 38. Lietuvos automobilių sporto federacija
papildyti sąvoką “Sportininkas” ir išdėstyti jį sekančiai: “Sportininkas-asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis (įskaitant ir varžymąsi sporto inventoriaus pagalba) <...>”. Siūlome tokį papildymą, kadangi techninėse sporto šakose varžomąsi ne tik tarp fizinių asmenų, bet dar ir sportinio inventoriaus pagalba (automobiliu, kartingu, motociklu ir pan.). 39. Lietuvos automobilių sporto federacija
papildyti, kad: “ Sporto šaka- <...>.
Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato nacionalinė ir (ar) tarptautinė sporto šakos federacija.” Siūlome šį papildymą, kadangi pvz.: Tarptautinė automobilių federacija (FIA), leidžia nacionalinėms federacijoms savarankiškai nustatyti sporto šakos skirstymą į disciplinas, o ne vien laikytis FIA sporto šakų skirstymo. 40. Lietuvos automobilių sporto federacija
padaryti išimtį pavojingoms techninėms sporto šakoms t.y. automobilių ir motociklų sportui ir įrašyti, kad: Automobilių ir motociklų sporto varžybas galima organizuoti tik turint tos sporto šakos nacionalinės federacijos (atitinkamai Lietuvos automobilių sporto federacijos ar Lietuvos motociklų federacijos) leidimą vykdyti varžybas.”
ištaisyti stiliaus klaidą šioje vietoje: “Treneris-sporto specialistas, rengiantis sportininką (-us) sporto varžyboms ir (ar) jam (-iems) vadovaujantis per pačias varžybas varžybų metu
oficialių varžybų sąvoką siūlome išdėstyti sekančiai: “Oficialios sporto varžybos”- nacionalinių ir tarptautinių juridinių asmenų organizuojamos ir į nacionalinių ir tarptautinių atitinkamos sporto šakos federacijų oficialų varžybų kalendorių įtrauktos sporto varžybos, kurios yra tam tikros varžybų sistemos sudedamoji dalis ir per kurias sportininkams fiziškai aktyviai varžantis pagal nacionalinės ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles siekiama nustatyti laimėtoją (-us), o rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės, ir (ar) įgūdžiai ir (ar) sportinis inventorius . <...>”.
Siūlome šį variantą, kadangi sporto pasaulyje oficialios varžybos yra laikomos tik tos varžybos, kurios yra įtrauktos į oficialų nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos oficialų varžybų kalendorių ir patvirtintos tos federacijos valdymo organų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad techninėse sporto šakose rezultatą lemia ir sportinis inventorius t.y. automobilis, todėl siūlome įtraukti ir sportinį inventorių, kuris lemia rezultatą varžybose. 43. Lietuvos automobilių sporto federacija
9Įstatymo projekto 2 straipsnį siūlome papildyti 30 p.
“Žiūrovo sąvoka”, kuri yra dabartiniame galiojančiame Kūno kultūros ir sporto
įstatyme ir išdėstyti sekančiai: “ Žiūrovas – asmuo, stebintis sporto renginį. Žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų varžybų saugumo reikalavimų nurodytų Kūno kultūros ir sporto renginio saugumo taisyklėse”. Siūlome, įtraukti “Žiūrovo” sąvoka, kadangi tai labai svarbu sprendžiant ginčus teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nustatant organizatoriaus ir žiūrovo atsakomybės taikymo ribas ir atsakomybės pasiskirstymą bei pareigas varžybų metu. 44. Lietuvos automobilių sporto federacija 2017-04-05 10.
Įstatymo projekto 8 straipsnį siūlome papildyti:
Lietuvos <...>.
Juridinių asmenų registre įregistruotą nacionalinę sporto (šakos) federaciją, kurios pavadinime vartojamas Lietuvos vardas.”
11Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 d. ir 1 d.
2 p., reikia patikslinti ar visus išvardintus kriterijus turi atitikti ar užtenka atitikti tik vieną iš nurodytų kriterijų. 46. Lietuvos automobilių sporto federacija
Sportininkai turi tikrintis privalomai sveikatą specializuotose sporto medicinos paslaugų įstaigose t.y. ar pvz.: automobilių sporto sportininkams taikomas Įstatymo projekto 19 straipsnis? Nes jei netaikoma turi būti aiškiai parašyta, kad 19 straipsnis yra taikomas tik Sportininkams rengiamiems biudžetinėje įstaigoje ar pan
organizatorius turi rekomenduoti renginio dalyviams pasitikrinti sveikatą specializuotose sporto medicinos įstaigose. Kodėl netinka medicininė pažyma iš šeimos gydytojo, kad gali sportuoti atitinkamą sporto šaką. Automobilių sporto sportininkai sportuodami įsipareigoja pristatyti medicininę pažymą, kur nurodyta, kad automobilių sportu gali užsiimti ir to užtenka. Jei sporto šakos nevyriausybinė organizacija gali nustatyti kitokius reikalavimus sveikatos tikrinimui, tai turi būti aiškiai parašyta Įstatymo straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje rašoma, kad asmeniui leidžiama dalyvauti varžybose tik tuomet, kai jis raštu deklaruoja jog prisiima atsakomybę už savo sveikatos būklę. Šioje dalyje turėtų būti įrašyta išimtis, kad raštu deklaruoti nereikia, jeigu asmuo turi medicininę pažymą, kurią pripažįsta tos sporto šakos federacija. Nes pagal dabartinę formuluotę ar tu turi medicininę pažymą ar neturi vis tiek reikalinga raštiška deklaracija. Taip pat būtina pažymėti straipsnyje, kad sporto šakos federacijos savarankiškai sprendžia klausimą, susijusį su sportininkų sveikatos patikra ir medicininėmis pažymomis. 48. Lietuvos automobilių sporto federacija 2017-04-05 14.
Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį siūlome papildyti išimtimi, kad:
“Organizuodamas sporto renginį, jų organizatorius
privalo paruošti organizuojamo renginio papildomus nuostatus ir saugos taisykles bei suderinti jas su techninės sporto šakos nacionaline federacija, gauti šios federacijos Trasos ir Organizatoriaus licenciją bei vietos savivaldos institucijos leidimą.” Tarptautinės automobilių federacijos kodeksas įpareigoja visus tarptautinių ir nacionalinių varžybų organizatorius turėti tos sporto šakos federacijos licencijas vykdyti varžybas ( FIA Sporto kodekso 3.1., 2.1.2. p., 2.3.6.b.i ). 49. Lietuvos automobilių sporto federacija 2017-04-05 Pažymime, kad nesutinkame su 20 straipsnio 4 dalimi, kad sporto renginį gali nutraukti policijos pareigūnai. Techninėse sporto šakose (automobilių, motociklų ir kt.) sporto varžybų saugumą/nesaugumą gali įvertinti tik šios sporto šakos kvalifikuoti specialistai-teisėjai, turintys tam visą reikiamą kompetenciją. Todėl šiame punkte turėtų būti nurodyta taip pat išimtis techninėms sporto šakoms. 50. Lietuvos automobilių sporto federacija 2017-04-05 LASF prašo atsižvelgti į kaimyninių šalių patirtį, pavyzdžiui Latviją, kur šalies sporto įstatyme techninėms sporto šakoms skirtas išskirtinis dėmesys, pripažįstant jog tai pavojinga sporto šaka, reikalaujanti specifinių žinių organizuojant ir administruojant šių sporto šakų renginius. Latvijoje sporto varžybų organizavimą reglamentuoja du įstatymai:
Latvijos sporto įstatymo 15 str. nustatyta, kad sporto renginių organizatorius turi įgyvendinti šias sąlygas:
(6) Sporto varžybos, tokios kaip automobilių sportas, motorinių priemonių sportas arba motorinių valčių varžybos gali būti vykdomos tik licencijuotose nuolatinėse arba laikinai pritaikytose šiam sportui trasose ir tas sportas turi būti licencijuotas atitinkamos kategorijos oficialių asmenų.
(7) Motociklų trasos ir renginio licencijas suteikia Latvijos motociklų federacija, automobilių trasos ir renginio licencijas suteikia- Latvijos automobilių federacija, vandens motorinio sporto trasų ir renginio licencijas suteikia- Latvijos vandens motorinio sporto federacija. Šių federacijų valdymo organai nustato reikalavimus trasų ir renginių licencijoms. Tai reiškia, kad kiekvienas organizatorius, kuris nori organizuoti automobilių sporto renginį, turi gauti trasos licenciją, renginio licenciją ir vietos savivaldos institucijos turi šiuos leidimus patikrinti prieš išduodant renginiui leidimą. Viešų pramoginių ir specialiųjų renginių apsaugos įstatymo 5 straipsnis teigia, kad
(2) Leidimai viešiesiems renginiams nėra reikalaujami, jeigu jie yra organizuojami šalies arba kurios nors vietinės savivaldybės, tai liečia ir viešus renginius, ir viešus uždarose patalpose vykstančius sporto renginius. Viešieji automobilių sporto, motorinių priemonių sporto arba motorinių valčių renginiai, nesvarbu, kur jie vyksta, turi turėti renginių leidimą. 6 straipsnis teigia, kad
(22) Kai planuojamas viešas renginys organizuojamas automobilių, motociklų ir motorinių valčių srityje, renginio organizatorius papildomai turi, prie dokumentų nurodytų įstatymo 2.1. p. turi pateikti sporto federacijos išduotą varžybų trasos licenciją ir varžybų organizavimo licencijos originalą ar notaro patvirtintą kopiją.
Tai reiškia, kad kiekvienas organizatorius, kuris nori organizuoti autosporto renginį turi turėti trasos ir renginio licenciją ir valdžios institucijos savivaldybės turi juos patikrinti prieš išduodant leidimą. Techninės sporto šakos yra specifinė sporto šaka, todėl šių sporto šakų federacijų atstovai turėtų būti pakviesti diskusijai su šio Įstatymo projekto rengėjais ir aptarti aktualius šių pavojingų ir rizikingų sporto šakų klausimus. LASF pasiruošusi bendradarbiauti rengiant šio Įstatymo projektą, kad šis Įstatymas būtų pritaikomas ir specifinėms t.y. techninėms sporto šakoms. 51. Lietuvos automobilių sporto federacija 2017-04-0520 straipsnio
visi renginio dalyviai ir žiūrovai privalo laikytis nustatytų sporto renginio saugumo taisyklių ir prisiimti atsakomybę už jų nesilaikymą. Šiame punkte taip pat svarbu nurodyti, kad žiūrovas gali būti supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis prieš renginį ir renginio metu įvairiomis formomis tiek spausdintomis tiek internetinėmis ir pan. 52. Lietuvos aeroklubo prezidentas G. Kalinauskas 2017-04-05 Atsižvelgiant į tai, kad šiame Įstatymo projekte esančios nuostatos tiesiogiai lemia LAK priklausančių sporto federacijų narių teises ir pareigas, laikydamiesi nustatyto termino teikiame pasiūlymus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tobulinant Įstatymo projektą. Visų pirma, siūlytina tiksliau apibrėžti Įstatymo projekte pateikiamas sąvokas. Akivaizdžiai, trūksta aiškumo dėl techninių sporto šakų, tiek liečiančių automobilių, tiek aviacijos sporto šakų apibrėžimą.
Į Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punkte pateikiamą sporto objekto apibrėžtį ( „ Sporto objektas
vienos ar kelių sporto šakų sporto pratyboms ir varžyboms, kūno kultūros pratyboms rengti, sportininkų reabilitacijai, sporto specialistų kvalifikacijai kelti“) įtraukti ir aerodromus tokioje apimtyje kaip pateikiama Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsnio 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad aerodromuose yra aktyviai vystoma aviacijos sporto šakų veikla, rengiamos nacionalinės bei tarptautinės varžybos, iš esmės, aerodromas atitinka Įstatymo projekte pateikiamą sporto objekto sąvoką, todėl, siekiant teisinio aiškumo, yra tikslinga aerodromus įtraukti į Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punkto taikymo apimtį. Toks sąvokos praplėtimas leis efektyviau vystyti aviacijos sportą, bus palankesnės finansavimo galimybės aerodromų plėtrai bei jų infrastruktūros gerinimui. Taip pat sudarys sąlygas taikyti ir kitus šio Įstatymo projekto straipsnius, pavyzdžiui 9 straipsnį. 53. Lietuvos aeroklubo prezidentas G. Kalinauskas 2017-04-05 Antra, manytina, kad Įstatymo projekto 5 straipsnyje, numatančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, yra reikalinga atskirai išskirti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministeriją (toliau – ir Susisiekimo ministerija); kuri koordinuoja BĮ Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir CAA) bei VĮ „Oro navigacijos“ (toliau – ir Oro navigacija) veiklą.
Įstatymo projekto 5 straipsnyje atskirai neišskyrus Susisiekimo ministerijos gali kilti kompetencijų tinkamo pasidalijimo klausimas, kadangi nei viena minėtame straipsnyje nurodoma valstybinė institucija nėra kompetentingos techninių sportų, o ypač aviacijos sporto šakų licencijavimo, taisyklių, medicinos reikalavimų, trenerių rengimo ir kitais techninio pobūdžio klausimais. Sprendžiant minėto pobūdžio klausimus, šie derinami CAA bei Oro navigacija, kurios iš esmės yra atskaitingos ir pavaldžios Susisiekimo ministerijai. 54. Lietuvos aeroklubo prezidentas G. Kalinauskas 2017-04-05 Trečia, siūlytina Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį papildyti įtraukiant nuostatą, kad į Nacionalinė kūno kultūros ir sporto tarybą vieną atstovą deleguoja ir LAK. Manytina, kad toks siūlymas yra tikslingas, nes LAK vienija 12 aviacijos sporto federacijų, kurių aeroklubuose aktyviai sportuojančių sportininkų yra per 3000. Taigi, aviacijos sportas Lietuvos Respublikoje yra pakankamai paplitęs, turintis itin didelę aviatorių bendruomenę, kurių tarpe yra daug itin aukšto sportinio meistriškumo sportininkų, dalyvaujančių aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose bei iškovojančių ne vieną laimėjimą ir taip garsinančių Lietuvos vardą. Taigi, LAK kaip šios didelės bendruomenės atstovas, turi turėti teisę į minėtą tarybą deleguoti savo atstovą, siekiant kuo efektyviau atstovauti savo narių interesus bei aktyviai veikti propaguojant ir plėtojant aviacijos sportą. 55. Lietuvos aeroklubo prezidentas G.
Kalinauskas 2017-04-05 Ketvirta, manytina, kad siekiant kuo labiau vystyti kūno kultūrą bei sportą, ypač techninį sportą, yra reikalinga Įstatymo projekto 18 straipsnį papildyti, įtraukiant punktą, kad „Techninių sporto šakų instruktorių kvalifikacijos, suteiktos kitų valstybinių institucijų, atitinka kūno kultūros ir sporto specialisto kvalifikacijas.“ . 56. Lietuvos aeroklubo prezidentas G. Kalinauskas 2017-04-05 Penkta, siūlytina Įstatymo projekto 19 straipsnį papildyti, įtraukiant punktą, kad „Aviacijos sporto šakų sportininkams, dalyvaujantiems nacionaliniuose čempionatuose bei su Lietuvos rinktine atstovaujantiems Lietuvą tarptautinėse varžybose, taip pat nepilnamečiams aviacijos sporto šakų sportininkams, kurie nėra sukakę 18 metų, specializuotos sporto medicinos paslaugos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.“ . 57. Lietuvos aeroklubo prezidentas G. Kalinauskas 2017-04-05 Šešta, siūlytina Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatas tobulinti iš esmės. Lietuvoje nuolatos organizuojami Europos ar pasaulio čempionatai, nacionalinės varžybos ar aviacinės šventės. Tokių švenčių ar minėtų čempionatų organizavimą reglamentuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Didelė dalis teisės aktų yra Susisiekimo ministerijos ar Civilinės aviacijos administracijos kompetencijos sritis. Remiantis minėtais teisės aktais ir minėtų institucijų suteiktais leidimais yra organizuojami čempionatai, varžybos ar kitos šventės. Be to, minėto 21 straipsnio nuostatos nėra suderintos su Policijos veiklos įstatymo nuostatomis. Aviacinių renginių organizavimas reikalauja specialių žinių ir įgūdžių, tuo tarpu policijos pareigūnai negalės neturėdami reikalingų specifinių žinių tinkamai vykdyti 21 straipsnio 3 dalies nuostatas. To paties straipsnio 4 dalis, labai abstrakti ir sunkiai įgyvendinama.
Vargu ar atsiras policijos pareigūnas, kuris turės kompetencijos ir žinių nutraukti ar sustabdyti pvz, akrobatinio skraidymo čempionatą. Kas tokiu atveju prisiimtų žalos atlyginimo klausimus, jeigu tai bus padaryta nepagrįstai? 58. Lietuvos aeroklubo prezidentas G. Kalinauskas 2017-04-05 Septinta, Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu, numatant, kad asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo „Pasaulio oro žaidynių 1-3 vietos laimėtoju“ . Manytina, kad tokią nuostatą įtraukti yra būtina, atsižvelgiant į Pasaulio oro žaidynių svarbą, kurios yra Olimpinių žaidynių atitikmuo aviacijos sporte. Aviacijos sporto šakų sportininkai, iškovoję laimėjimus tokio lygio varžybose, garsina Lietuvos vardą tarptautiniu mastu, todėl turi būti atitinkamai skatinami. Septinta, siekiant skatinti visų sporto šakų sportininkus siekti kuo didesnių sportinių laimėjimų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnį, numatantį valstybės stipendijos mokėjimo tvarką ir sąlygas, įtraukiant punktą, kad „Valstybės stipendiją gali gauti ir kitų neolimpinių sporto šakų sportininkai atskirtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.“. 59. Lietuvos aeroklubo prezidentas G. Kalinauskas 2017-04-05 Siūlome Komisijai, apsvarstyti galimybę, teikiamą projektą išskirti į du atskirus įstatymo projektus. Akivaizdžiai supaprastėtų įstatymų projektų struktūra, tikrai būtų aiškus teisinis reguliavimas.
Pirmajame Įstatymo projekte galėtų būti tiesiogiai su sporto ir kūno kultūra susiję dalykai, tuo tarpu antrajame Įstatymo projekte būtų galima reglamentuoti visus klausimus susijusius su skatinimu, rentų mokėjimų, trenerių apmokėjimo sąlygomis, pašalpos, kategorijų koeficientai, visi klausimai susiję su skatinimu, socialinėmis sportininkų ar trenerių garantijomis, t.y. įgyvendinimui reikalaujantys lėšų iš valstybės biudžeto. Praktiškai įstatymo projekto X skyrius ir tolimesni skyriai gali būti kito įstatymo pagrindas pagal savo reguliavimo dalyką. Prašome Jūsų įvertinti pateiktus pasiūlymus bei jų pagrindu koreguoti Įstatymo projektą. 60. Lietuvos šaulių sąjunga 2017-04-12 LŠS pastabos ir pasiūlymai:
Projekto
Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų ir karių profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam profesiniam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai “. Išlygų dėl įstatymo taikymo šaulių veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) projekte nenumatoma. LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems. LŠS, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 8 str. 1, 2 p., nuolat organizuoja su kariniu rengimu susijusius mokymus bei pratybas šauliams, kurių tikslai iš esmės atitinka projekto 2 str. 4 d. sąvokas.
išdėstyta, ypač į specifinius LŠS veiklos uždavinius, susijusius su koviniu šaulių rengimu, LŠS siūlo papildyti projekto 1 str. 2 d., ir jį išdėstyti taip: „ Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir karo tarnybai profesinei veiklai , reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam profesiniam fiziniam rengimui), Lietuvos šaulių sąjungos nario fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai “ . Atitinkama įstatymo nuostata suteiktų LŠS galimybę tinkamai įgyvendinti jai Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu keliamus uždavinius, atsižvelgiant į LŠS veiklos tikslus. LŠS nuomone, projekte panaudota kūno kultūros sąvoka, nesant atitinkamos išlygos, prilygintų šaulių kovinį rengimą kūno kultūros veiklai, ir užkirstų kelią tinkamam LŠS tikslų įgyvendinimui. Be to, iš kovinio rengimo instruktorių, remiantis projekto 2 str. 5 d., 12 d., vykdant su šaulių koviniu rengimu susijusius uždavinius, būtų reikalaujama papildomų studijų ar kursų baigimo, nors vykdomos kovinio rengimo (fizinio ar psichinio) pratybos neturėtų būti laikomos kūno kultūros pratybomis. 61. Lietuvos šaulių sąjunga 2017-04-12 Taip pat pastebėtina, kad kūno kultūros veikla laikoma ir tam tikra psichinė veikla, tačiau projekto 1 str. 2 d. nenumatyta jokių išlygų dėl psichinių ypatybių ugdymo, specifikos todėl siūloma atitinkamą išlygą atitinkamai papildyti. 62. Lietuvos šaulių sąjunga 2017-04-12 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str. 10, ,11, 12, 13, 14, 15, 16 d., 21 str. 7 d. pateikiama karo tarnybos bei karių paskirstymas. Tik dalis karių (kariai, atliekant profesinę veiklą) vykdo karo tarnybos profesinę veiklą, nei karių savanorių, nei privalomąją karo tarnybą, nei tarnyba aktyviajame rezerve nelaikoma profesine veikla.
Manytina, kad dėl šios priežasties projekto 1 str. 2 d. keistina, pateikiant nuorodą į karo tarnybą. 63. Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė L. Trinkūnienė 2017-04-05 Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija (toliau – Asociacija) susipažinusi su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektu (XIIIP-149) ir reaguodama į Lietuvos Respublikos Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2017-03-28 Nr. S-2017-2956 raštą “Dėl pasiūlymų” teikia du siūlymus Projekto tobulinimui. 1. Į statymo projekto V skyriaus 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas <...> yra privalomos ne mažiau kaip 2 kūno kultūros pamokos per savaitę. Pažymėtina, kad kūno kultūros pamokų skaičius negali būti mažinamas, kadangi tai prieštarauja:
Konstitucijoje apibrėžtai valstybės paskirčiai kūno kultūros ir sporto srityje – skatinti visuomenės kūno kultūrą ir remti sportą. 1.2. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Nr. XII-1342 „Dėl sporto politikos“ iškeltam siekiui, kad iki
sporto ugdymo pamokos per savaitę, o mokinių sveikatai stiprinti mokyklose būtų įvesta papildoma ilgoji pertrauka, per kurią mokiniai galėtų mankštintis, judėti pagal savo pomėgius. 1.3. Europos tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. rekomendacijai dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose, ypač dėl kūno kultūros ugdymo mokyklose. 1.4. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijom, kuriose siūloma būtina kasdieninė fizinė veikla vaikams – ne mažiau kaip 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną.
Atkreiptinas dėmesys į pagrįstus sporto mokslo tyrimus dėl Lietuvos mokinių prastėjančios sveikatos ir mažėjančio fizinio pajėgumo. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos įvairių tyrimų duomenimis, tik 10 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas. Ten pat pažymima, kad fizinis aktyvumas yra priemonė mokiniams pailsėti, atsigauti nuo įtempto protinio darbo ir, anot mokslininkų (Tomporowski et al., 2008) tiesiogiai koreliuoja su mokinių pasiekimais ir savireguliacija, dėmesio koncentracija, laiko planavimu, kritiniu mąstymu, savęs vertinimu. P agal PSO 2009–2010 m. duomenis Lietuvoje
proc., o mergaičių 7,2 proc., turinčių antsvorį berniukų buvo 24,8 proc., o mergaičių 21,0 proc., 9 metų amžiaus nutukusių berniukų buvo 11,3 proc., o mergaičių 5,9 proc., turinčių antsvorį berniukų 27,3 proc., o mergaičių 21,3 proc. Lietuvos sporto universiteto mokslininkų (Venckūnas ir kt., 2017) tyrimu nustatyta, kad per pastaruosius 20 metų mokinių fizinis pajėgumas (aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) blogėja. Mokslinį straipsnį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Journal of Epidemiology and Community Health“ (Didžioji Britanija). Tai iki šiol reikšmingiausias mokslinis straipsnis pagal žurnalo poveikio indeksą (3,865) Lietuvoje, analizuojantis moksleivių fizinę būklę. 64. Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad m okinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas būtų vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija abejoja specialistų dirbančių Švietimo ir mokslo ministerijoje kompetencija tai atlikti, nes šiuo metu nėra specialisto atsakingo už kūno kultūrą ir sportą, ką galėtume pažymėti ir dėl Ugdymo plėtotės centro. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekte (XIIIP-149) siūlo p akeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip
vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą kūno kultūros ir sporto veikloms. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“
kultūros mokytojų asociacijos prezidentė L. Trinkūnienė 2017-04-05 Taip pat siūlo pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „ Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės nustatyta tvarka. 66. Lietuvos motociklininkų sporto federacijos generalinė sekretorė I.Visockienė 2017-04-04 Lietuvos Motociklų Sporto Federacija susipažinusi su kūno kultūros ir sporto įstatymo NR.
I-1151 pakeitimo įstaymo projektu
(Toliau-įstatymas), prašo Lietuvos Respublikos seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos, įstatymo rengimo grupei į naujai rengiamą įstatymo projektą įtraukti :
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos , įtraukti techninio sporto sąvokos išaiškinimą. 2. Techninis sportas
sporto įstatyme apibrėžti techninių sporto šakų sporto bazių, pratybų , sporto renginių, varžybų kuriose naudojama technika, renginių organizavimo bei vykdymo principus. Argumentai: Techninio sporto šakos –yra sportas su padidintos rizikos sporto įrenginiais, todėl naujai rengiamo įstatymo projektas nepakankamai apibrėžia techninių sporto šakų renginių organizatorių atsakomybes, suderinimus dėl renginių. Todėl prašome darbo grupės naujajame įstatyme aiškiai reglamentuoti ir apibrėžti Techninio sporto renginių organizatorių suderinimus dėl šių renginių organizavimo Lietuvos respublikoje:
tarptautinių sporto šakų organizacijų reikalavimus Techninių sporto šakų renginių/varžybų nuostatus, pagal kompetenciją tvirtina sporto (šakų) federacijų valdymo organai. Neapibrėžus ir aiškiai nereglamentavus šių funkcijų, kyla grėsmės sportininkų , sporto pratybų dalyvių sveikatai, rizika gyvybei. Kadangi naujojoje redakcijoje numatoma, kad pakanka renginio nuostatus tvirtinti renginio organizatoriui, gauti leidimą iš sporto objekto savininko, gauti suderinimus iš policijos.
Atsiranda grėsmės, kad organizuoti Techninio sporto renginį gali imtis jokių kompetencijų ir tos sporto šakos taisyklių neišmanantis organizatorius, kuris gavęs visus reikiamus leidimus ir pats pasitvirtinęs renginio nuostatus kurie neatitiks tarptautinių techninio sporto šakų federacijų bei Lietuvos techninių sporto šakų federacijų patvirtintų sporto šakos taisyklių bei reikalavimų, taip pat organizatorius neįvertinęs sporto technikos techninių reikalavimų sukeltų didelę riziką sportininkams jų gyvybei bei sveikatai, riziką sporto renginių dalyviams, žiūrovams. 67. Lietuvos motociklininkų sporto federacijos generalinė sekretorė
Sporto varžybų sistem ą. Šiai dienai, vadovaujantis galiojančiu kūno kultūros ir sporto įstatymo IV skyriaus 42,43,44,45,46 straipsniais, Techninių sporto šakų federacijos pakankamai sėkmingai užtikriną Lietuvoje sporto varžybų sistemą. Nebelikus šio aiškaus reglamentavimo nepavyks tęsti pradėtų darbų užtikrinant sėkmingą sporto šakų federacijų veiklą. Dabartiniame galiojančiame kūno kultūros ir sporto įstatyme šis skyrius yra labai aiškiai ir teisingai reglamentuotas, todėl prašome šį skyrių įtraukti ir į naująjį įstatymo projektą. Neapibrėžus ir aiškiai nereglamentavus šių funkcijų, kyla grėsmės, kad Lietuvoje daugeliui sporto šakų federacijų nepavyks užtikrinti atskirų sporto šakų varžybų sistemos vystymo procesų. Labai reikalinga Lietuvoje parengti Techninių sporto šakų veiklos aprašą
motociklininkų sporto federacijos generalinė sekretorė I.Visockienė 2017-04-04 4.Taip pat prašome įstatymo rengimo darbo grupės aiškiai apibrėžti nevyriausybinių organizacijų, sporto klubų vaidmenis, sporto federacijų funkcijas. 69.
ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas R. Zuoza, Studijų, mokslo ir technologijų departamento patarėja D.Lukošiūnienė 2017-04-12 TD išvadoje yra 3 (2, 3, 17) pastabos dėl sporto ir kūno kultūros specialistų apibrėžimų. Galime pritarti tik iš dalies. Per tą laiką įgyvendinant MSĮ buvo priimta nauja studijų klasifikacija (2016-12-01 įsakymu Nr. V-1075), kurioje ne be Sporto departamento noro nebeliko sporto krypties – atsirado sporto krypčių grupė, todėl TD pastaba, kad reikia sporto specialistą apibrėžti per sporto laipsnį – iš esmė tinka (paredaguotas), nes klasifikacijai keičiantis sporto BA ar MA laipsnis nesikeičia. Dėl kūno kultūros specialisto apibrėžimo – TD pasiūlymas netinka, nes tokio laipsnis neteikiamas. Stiliaus požiūriu tikrai nekaip, bet tame pačiame apibrėžime teks paminėti vienu atveju – laipsnį, kitu – programą. Apskritai ydinga įstatyme taip tiksliai nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, protingiau būtų nurodyti, kad juos tvirtina VRM ar jos įgaliota institucija. 12. Kūno kultūros specialistas
Kąstytis Pavilonis 2017-01-26 Mūsų sportininkai-olimpiečiai yra mūsų besimokančio jaunimo gerbiami ir todėl yra sektinas pavyzdys sportuoti.
Įvairiais lygiais kalbama, kad mūsų jaunimo sveikata nepakankamo lygio, todėl privalome visi siekti, jog jaunimas nuo mokyklos suolo suprastų, kad kūno kultūra ir sportas yra vienas iš didžiausių veiksnių, kad augtume sveiki, išsimokslinę, kultūringi. Buvo siekiama, kad moksleiviai turėtų tris kūno kultūros savaitines pamokas, dabar šito net nesiekiama. Taip pat privalėjome moksleivių sveikatos būklę ir fizinį pasirengimą testuoti tam, kad visiems būtų aišku apie moksleivių sveikatos ir fizinio pasirengimo dinamiką. Baigėsi Olimpinės ir parolimpinės žaidynės Rio de Žaneire, pasidžiaugėme gerais rezultatais ir kas toliau, mūsų sporto valdžia, bei kai kurie valdininkai ir Seimo nariai nesistengia suprasti ir padėti susiskaldžiusiai, ar galimai suskaldytai, dėl ne visuomet objektyvaus, dažnai tik formalaus KKSD funkcionierių veikimo, šiai dienai paliktai nežinioje, todėl galimai neišvengiamai būtina įsijungti į šį procesą aukščiausiems šalies valdžios atstovams, nes būtina sporto bendruomenei, vadovaujantis LR Kūno kultūros įstatymu, pradėti organizuoti ir tinkamai vykdyti sportininkų rengimą sekančioms Tokijo olimpinėms žaidynėms.
Apgailestaujame, kad LR Seimas turėdamas priimti aibes svarbių įstatymų, pradėjo svarstyti naują LR kūno kultūros įstatymą, kurio turinys mus, sporto bendruomenės atstovus, visiškai išmušė iš pusiausvyros, nes nėra aiškios politinės vizijos bei objektyvaus ir optimaliai veikiančio mechanizmo sporto sektoriuje, nors buvo galima tik šiek tiek patobulinti jau dešimtmečius veikusią ir gerus rezultatus pasiekti padėjusią sistemą, taip pat atkreipiame dėmesį , kad senasis įstatymas mums pilnai suprantamas ir aiškus, tvarkingai reglamentuojantis svarbiausius sporto reguliavimo mechanizmus, todėl treneriai, giliai išanalizavę abu įstatymus, prašo naujojo įstatymo nesvarstyti, o palikti senąjį. 71. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas B.Vasiliauskas 2017-04-04 Lygiavertis dėmesys. Lietuvos kūno kultūros ir sporto įstatymo ašis turėtų būti žmogaus sveikatos svarba ir su ja susijusios, fizinį aktyvumą skatinančios priemonės. Sutinkame, jog aukšto sportinio meistriškumo ir profesionalaus sporto veiklos, sporto darbuotojų kompetencijos ir kita įstatyme reglamentuojama veikla turi būti apibrėžta, tačiau ji neturi būti dominuojanti, t.y. neprieštaraujanti Europos baltosios knygos, Lisabonos sutarties ar Europos „Sportas visiems“ chartijos nuostatoms.
Geriausiai minėtą dominavimą atspindi įstatyme naudojamas „Sportas visiems“ apibrėžimas:
„Sportas visiems – veikla, kuria siekiama palaikyti sportuotojų fizinį
aktyvumą, sudaryti sąlygas varžytis mėgėjų sporto varžybose. Sportas visiems ar masinis negali būti siejamas su rezultato siekimu, šiuo atveju, pagrindą turi sudaryti savarankiško ar organizuoto judėjimo, fizinio aktyvumo formos, padedančios ugdyti stiprią žmonių sveikatą. Kūno kultūra ir fizinis aktyvumas yra žmonių sveikatos pagrindas, todėl įstatyme šioms veikloms turi būti skiriamas vienodas dėmesys. Pasiūlymas: Projekto 2 str. 19 punktą formuluoti taip:
„19. Sportas visiems – veikla, kuria siekiama palaikyti
sportuotojų fizinį aktyvumą, sudaryti sąlygas varžytis ne oficialiose sporto varžybose, pagal išgales siekti sporto rezultatų. Sportas visiems – judėjimas, turintis svarbią reikšmę fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai, kuriame turi teisę dalyvauti visi asmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, religijos ar socialinės ekonominės padėties bei fizinio ar protinio gebėjimo. Kartu tai yra socialinė sritis stiprinanti šeimos vienybę bei sprendžianti socialinės atskirties ir integracijos klausimus lokaliame, regioniniame ir nacionaliniame lygmenyse. 72. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas B.Vasiliauskas 2017-04-04 Kompetencijos .
Argumentai: Nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros srityje, kompetencijos negali būti tokios pačios, kaip ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje (7, 8, 9, 10, 12 punktai, 3 str. pavadinimas, II skyriaus pavadinimas, 4, 5 straipsniai ir t.t.) T.y. jos negali būti suplaktos į vieną ir palikta labai daug vietos savaiminėms interpretacijoms. 73. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas B.Vasiliauskas 2017-04-04 Finansavimas . IV sk. 10 straipsnyje norima atskirti federacijų ir kitų NVO finansavimo modelį. Federacijas numatoma finansuojamos tik programų , o kito kūno kultūros srityje dirbančių NVO veiklą – tik projektų pagrindu. Tačiau tokios formuluotės labai apriboja veiklos turinį ir būtina tęstinumą, nes abu modeliai veikia tiek programiniu, tiek projektiniu pagrindu, t.y. veiklos kūno kultūros srityje dirbančių NVO yra tęstinės ir projektinės, lygiai taip pat kaip sporto federacijų – gali būti ir projektinės (pvz., vienkartinių tarptautinių renginių organizavimas, įsitraukimas į kitas epizodines veiklas ir pan.). Pasiūlymas:
siūlome palikti abu finansavimo modelius formuluotes papildant: „plėtojimu susijusių projektų ir programų įgyvendinimas“, ir „sporto šakų federacijos privalo parengti programas ar projektus , numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Taip pat
kitų asmenų “ finansavimas projektų įgyvendinimui. Jei šiame punkte kalbame apie visas kūno kultūros srityje veikiančias NVO, tai kitų asmenų formuluotė kelia klausimų ir neaiškumų. 74. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas B.Vasiliauskas 2017-04-04 Kūno kultūros pamokos. V skyriaus 16 str. 2 punktas nurodo, kad ugdymo įstaigose turi būti nemažiau kaip 2 privalomos kūno kultūros pamokos.
Tačiau, kūno kultūros pamokų skaičius negali būti mažinamas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas didinti fizinį aktyvumą, ypač mokyklose, taip pat paminėtinas ir seimo 2014 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Nr. XI-1342 dėl sporto politikos išsakomas iki 2020 metų iškeltas siekis, kad visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos 3 sporto ugdymo pamokos per savaitę, taip pat į Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) rekomendacijas, kuriose siūloma būtina kasdieninė , bent jau vidutinio intensyvumo , fizinė veikla vaikams – ne mažiau kaip 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną. Beje, tai dar kartą parodo, kad šitas įstatymas visiškai neturi tikslo skatinti fizinio aktyvumo fizinio aktyvumo palaikymą moksleivių tarpe. Mūsų manymu, tai yra ne tik viena iš kertinių nuostatų, leidžiančių bent šiek tiek pagerinti vaikų sveikatą, bet tuo pačiu parodanti sporto sektoriaus vadovų principingumą, o ne pataikavimą švietimo sistemai. Sporto visuomenė pasiruošusi įrodyti šio segmento svarbą ateities olimpiadoms, čempionatams ir kitiems, šalį garsinantiems, pasiekimams.. 75. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas B.Vasiliauskas 2017-04-04 Įstatymo projekte taip nustatomas mokinių fizinio pajėgumo vertinimas , kuris būtų vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Abejojama specialistų, dirbančių Švietimo ir mokslo ministerijoje kompetencija tai atlikti, nes šiuo metu nėra specialisto, atsakingo už kūno kultūrą ir sportą. 76. Olimpiniai, Europos, pasaulio čempionai, prizininkai, didelio meistriškumo sportininkai A. Lankas ir kt.
Lankas ir kt. 2017-03-28 Parengtu įstatymo projektu ne tik mažinamas sporto populiarumas valstybėje, mažinamas ir taip gana sudėtingo sportininkų finansavimo klausimo stabilumas, raginama sportininkus atsisakyti sportininko karjeros, bet ir griaunamas didelio sportinio meistriškumo sportininkų, būsimų sportininkų ir visos sporto visuomenės pasitikėjimas valstybe, teisine sistema, teisėtumu ir teisingumu. Įstatymo projektu daromi teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie aiškinamajame rašte nėra akcentuojami, tačiau sportininkų veiklai yra esminiai – tai pakeitimai, susiję su sportininkų finansavimo klausimais ateityje, rentos mokėjimu ir esminėmis sportininkų teisėmis laisvai apsispręsti dėl savo tolimesnės sportinės karjeros, teises, jų teisę laisvai pasirinkti, o taip pat galimybę toliau garsinti Lietuvos Respubliką savo sportiniais pasiekimais ir rezultatais. KKSĮ 3 straipsnis numato, kokiais principais yra grindžiama kūno kultūros ir sporto veikla. Tarp numatytųjų principų yra įvardinti ir lygiateisiškumo bei tęstinumo principai, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar pakeitimo įstatymo projekte numatomu teisiniu reguliavimu šie principai įgyvendinami ir nepažeidžiami. Lygiateisiškumo principas reiškia, kad teisinėje valstybėje turi galioti siekis sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems , nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties . Pabrėžtina, kad lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas. Tęstinumo principas reiškia, kad valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinės sporto organizacijos sudaro tinkamas sąlygas talentingiems sportui asmenims nepertraukiamai užsiimti sporto veikla .
Ne tik šie esminiai sporto veiklos principai, bet ir pamatinės teisinės valstybės nuostatos pažeidžiamos pakeitimo įstatymu, todėl šis projektas taisytinas ir koreguotinas, ir negali būti priimamas. 77. Olimpiniai, Europos, pasaulio čempionai, prizininkai, didelio meistriškumo sportininkai A. Lankas ir kt. 2017-03-28 Dėl rentų sportininkams mokėjimo tvarkos įst. projekto 25 str. Argumentai: sportininko karjeros baigimo momentas yra siejamas su vyriausybės įgaliotos institucijos informavimu apie sportinės karjeros pabaigą. Atsižvelgiant į tai, rentos gavimo sąlygos ir aplinkybės bus siejamos su tokiu teisiniu reguliavimu, kuris būtent tuo metu, kai yra atliekamas sportinės karjeros baigimo įforminimas, bet ne teisiniu reguliavimu, galiojusiu tada, kai buvo laimėtas aukščiausio lygio sporto apdovanojimas. Susidaro situacija, kad sportininkas, kuris šiuo metu jau yra laimėjęs aukščiausio lygio apdovanojimą ir nėra įforminęs sportinės karjeros pabaigos, gaus mažesnę rentą, jeigu sportinės karjeros pabaigą įformins po pakeitimo įstatymo įsigaliojimo palyginti su tuo, jeigu karjeros pabaigą įformintų iki pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.. 78. Olimpiniai, Europos, pasaulio čempionai, prizininkai, didelio meistriškumo sportininkai A. Lankas ir kt. 2017-03-28 Įvertinus Projekto 25 str.
skaičiuojamos rentos sportininkams reguliavimą, susidaro situacija, kad tuo atveju, jeigu aukščiausius laimėjimus šiuo metu jau pelnę sportininkai sportinę karjerą baigtų po pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, jiems apskaičiuojama ir išmokama renta gerokai sumažėtų (pvz., preliminariais skaičiavimais bronzos medalio olimpinėse žaidynėse laimėtojo rentos apskaičiavimo atveju tai galėtų sudaryti apie 300 eurų kas mėn. mažesne suma nei apskaičiuojant pagal reguliavimą, galiojantį iki Pakeitimo įstatymo). Pažymėtina, kad tai sudarytų ženklias pinigines sumas atskaitos laikotarpiu pasirenkant gana standartinį laikotarpį nuo sportininko karjeros pabaigos (vidutiniškai nuo 40 m. amžiaus iki pensinio amžiaus). Projekto nuostatos daugeliui didelio sportinio meistriškumo sportininkų verčiami baigti karjerą iki šio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir taip atsisakyti galimybės pasiekti daugiau laimėjimų ir garsinti savo valstybę. Tokia situacija pažeidžia teisėtų lūkesčių principus, teisinio tikrumo ir teisingumo principus, o vis dar šiuo metu pajėgūs ir galintys rodyti aukščiausius sportinius rezultatus sportininkai yra priversti priimti sprendimus spaudžiami finansinių aplinkybių. Tokiu reguliavimu gali būti pažeidžiama sporto veiklos ir sportininkų skatinimo bei rėmimo esmė. 79. Olimpiniai, Europos, pasaulio čempionai, prizininkai, didelio meistriškumo sportininkai A. Lankas ir kt. 2017-03-28 Siūlymas nustatyti rentos gavėjo žemutinio amžiaus cenzą taip pat negrįstas jokiais logiškais ar sportininko karjerai būdingai ir logiškai pagrįstais motyvais. Didelio sportinio meistriškumo sportininkas, kuris negali tęsti karjeros dėl sveikatos būklės, turi teisę baigti sportinę karjerą ir tai gali padaryti nelaukdamas tam tikro teisės aktuose numatyto amžiaus.
Siūlymas : pakeisti projekto 25 str .siūlomą teisinį reguliavimą, susijusį su rentos apskaičiavimu, numatant, kad rentos apskaičiavimas siejamas su reglamentavimu, galiojusių aukščiausių sportinių apdovanojimų laimėjimo metu, bet ne sportinės karjeros pabaigos įforminimo momentu. Naujasis reglamentavimas ir rentos apskaičiavimo dydžiai turėtų būti taikomi naujai pasiektiems rezultatams (nuo įstatymo įsigaliojimo) ar numatytas kitas situacijos sprendimo būdas, kuris užtikrintų teisėtumą, teisingumą, nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principų ir neskatintų sportininkų priimti sprendimus ne laisva valia. 80. Olimpiniai, Europos, pasaulio čempionai, prizininkai, didelio meistriškumo sportininkai A. Lankas ir kt. 2017-03-28 Projekto 23 str. numatyta, kad „sportininkams ir jų treneriams už šio str. 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus Vyriausybės įgaliota institucija skiria Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premijas“. Tolimesnėse minėto str. nuostatose taip pat yra kalbama apie premijavimo sąlygas ir tvarką tik sportininkams ir jų treneriams, tačiau nėra numatyta premijavimo tvarka ir sąlygos, skirtos sportininkų gydytojams, kineziterapeutams, kitam aptarnaujančiam personalui. Šis personalas būna tiek sporto varžybų, tiek pasirengimo aukščiausio lygio varžyboms stovyklų metu, konsultuoja, prižiūri, teikia med. Pagalbą, sportininkams būtiną kineziterapinę pagalbą ir gydymą. Šis personalas neretai dirba ne standartinėmis darbo valandomis, ir už darbą nėra papildomai apmokama ar papildomai skatinama, Šių asmenų prisidėjimo prie aukščiausių laimėjimų svarbos negalima kvestionuoti.
Siūlymas :Įstatymo projekte numatyti premijavimo sistemą kineziterapeutams, gydytojams, teikusiems pagalbą tiems sportininkams, kurie pasiekė aukščiausių sportinių rezultatų, už kuriuos skiriamos premijos. 81. A. Lankas ir kt. 2017-03-28 Argumentai: projekte nereglamentuojamas klausimas dėl premijavimo sistemos numatymo sportininkams, pasiekusiems aukščiausių rezultatų ne olimpinėse rungtyse. 82. Olimpiniai, Europos, pasaulio čempionai, prizininkai, didelio meistriškumo sportininkai B. Lankas ir kt. 2017-03-28 Apgailestaujame, kad aukščiausių sportinių rezultatų pasiekę sportininkai negali atsiduoti savo veiklai, tinkamai ir be papildomai sukeliamos įtampos dėl savo ateities, dėl būsimos finansinės ir ekonominės situacijos negali rengtis tolimesnėms varžyboms, o yra priversti analizuoti teisės aktus, juos lyginti, ieškoti advokatų ar teisininkų pagalbos siekiant gauti išaiškinimus dėl Pakeitimo įstatymo reguliavimo. Nestabilumas ir netikrumas neleidžia sportininkui susitelkti ties savo talento ir sportinių gebėjimų lavinimu, sportinio pajėgumo didinimu ir atsidavimu sportinei veiklai, kuri gali duoti dar geresnių rezultatų. 83. Lietuvos parolimpinis komitetas,
15 Lietuvos parolimpinio komiteto siūlymai, dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo:
išdėstyti taip: Neįgaliųjų kūno kultūra ir sportas - asmenų, kurie pripažinti neįgaliaisiais pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kūno kultūra ir sportas. 84. Lietuvos parolimpinis komitetas,
223 straipsnio 2 punktą keisti ir išdėstyti taip: 2.
Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
žaidynių rungties Pasaulio ar Europos čempionatų 1-3 vietos laimėtoju;
atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1-3 vietos laimėtoju;
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, punktus keisti ir išdėstyti taip: 1.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
programą įtrauktos rungties Pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos Pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau - pasaulio čempionatas) 1-16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau - Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), Pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau - Pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, 1-6 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau - Europos jaunimo čempionatas) 1-3 vietos laimėtoju; 2.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
programą įtrauktos rungties Pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos Pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau - pasaulio čempionatas) 1-16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau - Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), Pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau - Pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, 1-6 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau - Europos jaunimo čempionatas) 1-3 vietos laimėtoju;
žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 2-3 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų laimėtojai - 23, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 4-8 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 2-3 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos laimėtojai - 21, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 9-12 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 4-8 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), - 17, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 13-16 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 9-12 vietos laimėtojai - 15, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 13-16 vietos laimėtojai, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai)
Pasaulio jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2-3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai - 5, Pasaulio jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4-6 vietos, Europos jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionatų 2-3 vietos laimėtojai - 3 bazinių socialinių išmokų dydžių valstybės stipendiją.
Olimpinių ar parolimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 2-3 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų laimėtojai - 23, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 4-8 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 2-3 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos laimėtojai - 21, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 9-12 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 4-8 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), - 17, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 13-16 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 9-12 vietos laimėtojai - 15, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 13-16 vietos laimėtojai, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai)
Pasaulio jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2-3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai - 5, Pasaulio jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4-6 vietos, Europos jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionatų 2-3 vietos laimėtojai - 3 bazinių socialinių išmokų dydžių valstybės stipendiją. Sportininkas vienu metu turi teisę gauti tik vieno, šioje dalyje nurodyto, dydžio valstybės stipendiją jo pasirinkimu.
čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionato, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), 1 vietos laimėtoju, turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos. 4. Sportininkas, tapęs olimpinių ar parolimpinių žaidynių 4-16 vietos, Pasaulio čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionato 2-6 vietos, Europos čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionato, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti ketverius metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis keturių metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos. 5.
čempionato 7-16 vietos, Europos čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionato, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), 4 -6 vietos, Pasaulio jaunimo čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio jaunimo čempionato, jaunimo olimpinių žaidynių 1-6 vietos, Europos jaunimo čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionato 1-3 vietos, laimėtoju, turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejus metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo j Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos). 86. Lietuvos parolimpinis komitetas,
1
ir išdėstyti taip: 1.
Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių ar parolimpinių žaidynių 1-3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Pasaulio ar Europos čempionatų arba Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), laimėtoju. 2. Olimpinių ar parolimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 2-3 vietos, į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionato 1 vietos laimėtojai 23, į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionato 1 vietos, laimėtojai - 21 bazinių socialinių išmokų dydžių rentą. 87. Vytauto didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius Jonas Ruškus 2017-05-02 Nr. SMF-17-005 Pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą, valstybės paramos netektų Pasaulio neįgaliųjų žaidynių dalyviai bei ketvirtadaliu būtų mažinama karjerą baigusių negalią turinčių sportininkų renta. Šiuo savo kreipimusi noriu priminti Seimo nariams, kad Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ratifikuodama šią Lietuva įsipareigojo gerbti negalią turinčių asmenų orumą, šalinti negalią turinčių asmenų diskriminaciją ir užtikrinti lygias teises ir galimybes visose srityse. Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas akivaizdžiai prieštarauja šiam Lietuvos įsipareigojimui, diskriminuodamas žmones pagal negalią ir įtvirtindamas nelygias teises ir galimybes.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas akivaizdžiai prieštarauja Konvencijos 5 straipsniui „Lygybė ir nediskriminavimas“ ir 30 straipsniui „Dalyvavimas kultūriniame gyvenime, aktyvus poilsis, laisvalaikis ir sportas“. Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas šalyse narėse kas penkeri metai svarstomas Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių komitete. Kaip Komiteto narys galiu paliudyti, kad tokie Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimai bus griežtai sukritikuoti Jungtinėse tautose, Lietuva parodys savo negebėjimą suprasti ir įgyvendinti negalią turinčių žmonių teises. Kviečiu Seimo narius atsisakyti diskriminacinių Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projekto nuostatų ir prašau Kūno kultūros ir sporto įstatymu įtvirtinti vienodas, be jokių išimčių, teises ir galimybes negalią turintiems asmenims kaip ir negalią neturintiems asmenims. 88. Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos prezidentas Albinas Grabnickas 2017-05-24 LR vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, kad sportas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, todėl savivaldybių tarybos, steigdamos sporto įstaigas ir tvirtindamos jų nuostatus turi nurodyti įstaigos tipą. Naujame LR kūno kultūros ir sporto įstatymo projekte nėra aiškaus sporto ugdymo centrų veiklos reglamentavimo, jų apibrėžimo, paskirtyje nėra numatytas sporto organizavimas Kūno kultūros ir sportininkų ugdymo centruose ir kitų sporto organizacijas veiklos sritį remiančių aspektų. Pažymime, kad didžioji dalis Lietuvos sportininkų yra rengiami Sportininkų ugdymo centruose (sporto mokyklos, akademijos, sporto centrai ir t.t.), bei šalies savivaldybė šių ugdymo centrų finansavimui kasmet skiria apie 40 mln. Eur.
Eur. LR kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatyme visas sporto organizavimas nukreipiamas į švietimo įstaigas, tačiau švietimo įstaigos statusas realiai neatitinka didelio meistriškumo sportininkų rengimo ypatumų (privaloma mokslo metų pradžia ir pabaiga, trenerių ir kitų darbuotojų atostogų trukmė, bendrieji reikalavimai ugdymo programoms ir t.t.). Manome, kad patvirtinus minėtą įstatymą, sportininkų rengimas Lietuvos savivaldybėse turės rimtų organizacinių ir teisinio reglamentavimo problemų. Naujojo LR kūno kultūros ir sporto įstatymo projektas yra aptartas visuotiniame Lietuvos sporto padalinių vadovų asociacijos susirinkime. Prašome atsižvelgti į pridedamas LR kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo pataisas ir detaliau išdiskutuoti sporto organizavimą Lietuvos savivaldoje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-03-1610 N Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio nuostatomis savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 (toliau
Siekdami didesnio viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšas naudojime teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
buvo atsižvelgta į ankstesnes Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Projekto 23 ir 24 straipsniuose nustatyta, kad informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas ir stipendijas viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje. Tačiau Projekte liko nereglamentuotas informacijos viešinimas apie valstybės ar savivaldybės skiriamą finansavimą sporto projektams ir programoms. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos. Manome, kad informacija apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybių skirtą finansavimą sporto projektams ir programoms taip pat turėtų būti skelbiama viešai.
Be to, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kuomet informacijos viešinimo sąlygų nustatymas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, manome, kad tokios sąlygos turi būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgdami į tai siūlome papildyti Projekto 10 straipsnį papildomą dalimi ir nustatyti, kad i nformacija apie projektams ir programoms skirtą valstybės finansavimą (finansavimo sumą, finansavimą gavusius asmenis, nuosavų lėšų didį ir kt.) viešai būtų skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės interneto tinklalapyje arba per tam sukurtą valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, išlaidas viešinimo elektroninėje erdvėje informacinę sistemą. 2. Šiaulių m. meras Artūras Visockas 2017-05-08 Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, kad sportas yra pasirenkamoji savivaldybės funkcija, todėl savivaldybių tarybos tvirtindamos sporto įstaigų nuostatus turi nurodyti jos tipą. Kadangi naujame LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo projekte nėra aiškaus sporto įstaigų veiklos reglamentavimo, jų apibrėžimo, paskirtyje nėra numatytas sporto organizavimas Kūno kultūros ir sportininkų ugdymo centruose ir kitų sporto organizacijas veiklos sritį lemiančių aspektų, prašome atidėti minėto įstatymo tvirtinimą. Pažymime, kad įvertinusi Šiaulių miesto sporto organizavimo praktiką, minėtų įstaigų veiklos specifiką bei reglamentavimą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba šiais metais pakeitė Šiaulių m. kūno kultūros ir sporto įstaigų statusą iš neformalaus švietimo įstaigos į sportinio ugdymo centro statusą.
Pagrindinė šio pakeitimo priežastis - švietimo įstaigos statusas realiai neatitinką didelio meistriškumo sportininkų rengimo ypatumų (privaloma mokslų metų pradžia ir pabaiga, trenerių ir kitų darbuotojų atostogų trukmė, bendrieji reikalavimai ugdymo programoms ir t.t.). 3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2017-05-09 Vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Jūsų rašte keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos Seimo (toliau
finansavimo šaltinių reglamentavimas šiame įstatymo projekte yra pakankamas. Tokiam darbo grupės parengtam įstatymo projektui pritarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
Rengiant įstatymo projektą nevyriausybinių organizacijų funkcijos, susijusios su valstybės biudžeto lėšų skirstymu, įstatymo projekte nebuvo aptartos ne tik nesant poreikio, tačiau ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojais gali būti tik įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai – taigi, vadovaujantis šia nuostata, funkcijos, susijusios su valstybės biudžeto lėšų skirstymu, negali būti pavestos nevyriausybinėms organizacijoms. Be to, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą į asociacijų veiklą ir jų vidaus reikalus valstybės institucijos negali kištis. Atkreiptinas dėmesys, kad parengtame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261 pakeitimo įstatymo projekte taip pat siūloma nevyriausybinėms organizacijoms įtvirtinti tik teisę (ne funkciją) dalyvauti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (toliau – fondas) lėšų skirstyme deleguojant savo atstovus į kolegialaus organo, teiksiančio fondo administratoriui (Kūno kultūros ir sporto departamentui) motyvuotus siūlymus, susijusius su kūno kultūros ir sporto srities projektų finansavimu, sudėtį.
Pastebėtina, kad įstatymo projekte yra apimtos visos kūno kultūros ir sporto sritys: olimpinis judėjimas, sportas (taip pat ir neįgaliųjų) bei fizinis aktyvumas – įvardinamos olimpinio sporto judėjimui ar neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos atskirai neišskiriant jų pavadinimų, laikantis įstatymų rengimo bendros praktikos teisės aktuose neįvardyti konkrečių organizacijų pavadinimų (įvertinant ir aplinkybę, kad organizacijai pakeitus pavadinimą ar atsiradus kelioms organizacijoms kiekvieną kartą atitinkamai turės būti keičiami ir teisės aktai), be to, siekiama didinti sporto organizacijų, kurių visuomeninė veikla iš prigimties yra savanoriška ir savarankiška bei reguliuojama nevyriausybinio sektoriaus tarptautinių ir nacionalinių organizacijų sukurtomis taisyklėmis, savarankiškumą. Taip pat informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija 2017 m. balandžio 28 d. Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektą (toliau – fondo įstatymo projektas). Be to, esant organizacijų skundų dėl neaiškaus fondo lėšų skirstymo, Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl fondo tarybos sprendimų skirstant fondo lėšas.
Minėtu fondo įstatymo projektu siekiama tobulinti esamą fondo lėšų paskirstymo teisinį reguliavimą, sprendimų dėl fondo lėšų skyrimo (neskyrimo) priėmimo mechanizmą, didinant fondo lėšų skirstymo ir naudojimo efektyvumą, skaidrumą ir racionalumą, fondo lėšų neskyrimo, sustabdymo ir grąžinimo atvejus, įtvirtinant fondo lėšų skyrimo proceso viešinimą. Rengiant fondo įstatymo projektą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitas (2009 m. birželio 1 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-50-5-69, 2009 m. gruodžio 31 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-50-1-28, 2010 m. gegužės 27 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-50-8-39, 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-40-6-89), taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą fondo lėšų skirstymo ir fondo administravimo procesų antikorupcinį vertinimą (2015 m. lapkričio 5 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7775 „Dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo nuostatų, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisyklių“ ir 2016 m. balandžio 29 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-3602 „Dėl korupcijos rizikos kūno kultūros ir sporto finansavimo srityse“). Fondo įstatymo projektu siūloma keisti šiuo metu esantį ydingą teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad fondas yra Vyriausybės įgaliotai institucijai, dalyvaujančiai formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, t. y.
Kūno kultūros ir sporto departamentui (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas, fondo administratorius) skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dalis, kurios administravimui ir apskaitai būtų taikomas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, laikantis tam tikrų fondo įstatymo projekte numatomų ypatumų (pavyzdžiui, kad fondo lėšų skirstymo procese dalyvauja iš valstybinio bei nevyriausybinio sektorių atstovų sudaryta kūno kultūros ir sporto projektų vertinimo komisija; atitinkamais finansiniais metais nepanaudotos fondo lėšos negali būti skiriamos kitiems tikslams ir pan.). Kūno kultūros ar sporto projektams (toliau – projektai) vertinti siūloma sudaryti projektų vertinimo komisiją (toliau – komisija), kuri teiktų motyvuotus siūlymus dėl fondo lėšų pateiktiems projektams skyrimo (neskyrimo) fondo administratoriui. Komisiją sudarytų 9 nariai, atstovaujantys tiek valstybiniam, tiek savivaldos, tiek ir nevyriausybiniam sektoriams. Nevyriausybinio sektoriaus atstovavimas apimtų visas kūno kultūros ir sporto sritis: olimpinį judėjimą, sportą (taip pat ir neįgaliųjų) bei fizinį aktyvumą. Fondo administratorius, kaip asignavimų valdytojas, atsakingas už fondo lėšų paskirstymą ir šių lėšų panaudojimo kontrolę, galėtų priimtų kitokį sprendimą nei siūloma komisijos motyvuotame siūlyme – tokiu atveju jis turėtų pateikti tokio sprendimo motyvus. Toks reguliavimas panaikintų galimybę skirstyti fondo lėšas nepagrįstai, remiantis subjektyviais kriterijais. Fondo įstatymo projekte siūloma fondo lėšas skirti kūno kultūros projektams (t. y. fiziniam aktyvumui), o sporto projektams – tik sporto inventoriui ar įrangai įsigyti.
Pastebėtina, kad šiuo metu visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas fondo lėšomis yra nepakankamas (2016 m. skirta – 12,5 proc.,
sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio net 4 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 41 proc., Lietuvos
XVII Vyriausybės 1-ojo prioriteto „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“ įgyvendinimo, nes gyventojų fizinio aktyvumo projektų finansavimas fondo lėšomis padidėtų beveik 6 kartus. Toks fizinio aktyvumo finansavimo didėjimas turėtų teigiamą įtaką gyventojų fizinio aktyvumo rodikliams ir tuo pačiu gyventojų sveikatos rodiklių, susijusių su fizinio aktyvumo stoka, gerėjimui. Sveikatos apsaugos sistema būtų labiau orientuota į ligų prevenciją, o ne tik į ligų gydymą. Pastebėtina, kad sporto šakų federacijų programas fondo lėšomis pradėta finansuoti nuo 2009 metų, kai buvo sumažinti Kūno kultūros sporto departamento valdomi valstybės biudžeto asignavimai (dėl ekonominės krizės).
Šiuo metu veikiančią ydingą sporto šakų federacijų programų finansavimo fondo lėšomis tvarką konstatavo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Didelio meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimui naudojant ne fondo, o kitos Kūno kultūros ir sporto departamento strateginio veiklos plano programos lėšas, papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 3,5 mln. eurų. Paminėtina ir tai, kad šį klausimą aptarusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2017 m. kovo 29 d. posėdyje nusprendė kreiptis į Vyriausybę siūlydama didelio meistriškumo federacijų programoms skirti 3,5 mln. eurų. 4. Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolierius 2017-05-22 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje 2017 m. gegužės 5 d. gautas Lietuvos parolimpinio komiteto prašymas pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-149) (toliau – Įstatymo projektas). Išnagrinėjusi Įstatymo projektą, informuoju, kad jam nepritariu ir teikiu šias pastabas:
projekto 23 straipsnyje, nustatančiame valstybės premijų už pasiektus sporto laimėjimus skyrimo tvarką, įtvirtintos mažiau palankios valstybinių premijų skyrimo sąlygos negalią turintiems sportininkams. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog premijos skiriamos parolimpinių, kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtojams (sportininkams su negalia). Tuo tarpu minėto straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog olimpinių žaidynių dalyviams, valstybinės premijos skiriamos už laimėtas 1–8 vietas.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiamas pagrindimas, kodėl parolimpinių, kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių 4-8 vietų laimėtojams (sportininkams su negalia), skirtingai nei olimpinių žaidynių 4-8 vietų laimėtojams, valstybinių premijų skyrimo galimybė nėra numatyta. 2. Mažiau palankus sportininkams su negalia teisinis reguliavimas įtvirtintas Įstatymo projekto 24 straipsnyje, nustatančiame valstybės stipendijų mokėjimo sąlygas ir tvarką. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog valstybinės stipendijos mokamos tik 1–6 vietos parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių laimėtojams, tuo tarpu olimpinių žaidynių dalyviams valstybės stipendijos būtų mokamos ir už 7-16 vietas (24 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pabrėžtina, jog 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti skirtingi valstybės stipendijų, skiriamų už laimėtas tas pačias olimpinių ir parolimpinių (bei kitų sportininkams su negalia organizuojamų) žaidynių vietas. Pavyzdžiui, olimpiados 1 vietos laimėtojui skirtina 27 bazinių socialinių išmokų dydžių valstybės stipendija, tuo tarpu parolimpiniam čempionui – tik 23 ir t.t. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte šio reglamentavimo pagrindimas taip pat nepateikiamas, tik nurodoma, jog pagal Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, vietoje 57 sportininkų su negalia, kuriems 2014 metais buvo mokamos valstybės stipendijos, teisę į valstybės stipendijas turėtų tik 24 negalią turintys sportininkai (Įstatymo projekto aiškinamojo rašto lentelė Nr. 1). 3. Mažiau palankios negalią turintiems sportininkams yra rentų sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka, numatytos Įstatymo projekto 25 straipsnyje. Šiame straipsnyje taip pat galimai nepagrįstai numatyta, jog parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių laimėtojams yra skiriamos mažesnio dydžio rentos, lyginant su tokias pat vietas užėmusiais olimpinių žaidynių dalyviais.
Šiame straipsnyje taip pat numatyta, jog teisę į rentas, skirtingai nei sportininkai su negalia, turi žemesnes vietas užėmę olimpiečiai. Pabrėžtina, jog Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau
a) skatinti ir raginti neįgaliuosius kuo plačiau dalyvauti bendro profilio sporto veikloje visais lygmenimis;
b) užtikrinti neįgaliųjų galimybę organizuoti, plėtoti ir dalyvauti jiems skirtoje sporto ir rekreacinėje veikloje ir šiuo tikslu skatinti atitinkamą parengimą, mokymą ir išteklių suteikimą lygiai su kitais asmenimis;
c) užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę patekti į sporto, rekreacinius ir turizmo objektus;
d) užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti žaidimuose, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje, įskaitant tokią veiklą mokyklų sistemoje;
e) užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę gauti paslaugas asmenų, organizuojančių rekreacinę, turizmo, laisvalaikio ir sporto veiklą. Remdamasi aukščiau išdėstytu, manau, jog Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Konvencijoje įtvirtintų įsipareigojimų ir nėra suderinamas su lygių galimybių užtikrinimo principu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys S.
Seimo narys
1 Argumentai: Aukštus sporto laimėjimus iškovojusiems sportininkams yra skiriamos piniginės premijos, stipendijos, sudaromi kontraktai ir uždirbama iš reklamos. Taigi sporto profesionalai turi visas galimybes užsitikrinti socialines garantijas baigus sportinę karjerą. Atsižvelgiant į tai, siūlau įvesti amžiaus cenzą, tai yra, nustatyti, kad renta, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, sportininkams gali būti skiriama tik nuo 55 metų. Manau, šis pakeitimas būtų socialiai teisingas ir paskatintų karjerą baigusius sportininkus užsiimti kita visuomenei naudinga veikla. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis,
baigęs sportininko karjerą, ne jaunesnis kaip 55 metų, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos čempionatų arba Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju.“
J.Olekas 2017-05-116 1,2 Argumentai: projekte numatyta nacionalinės tarybos kompetencija tiktai patariamoji – tarybos nutarimai turėtų būti įteisinami ministro arba įgaliotos institucijos įsakymais. Šiuo metu Nacionalinė taryba nieko nesprendžia, kaip kurios ministerijos deleguoja eilinius darbuotojus (turėtų būti viceministro lygyje). Tarybai vadovauti turėtų ministras. Pasiūlymas : pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra
visuomeniniais pagrindais veikianti, kolegiali, sprendžanti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausim ais us patarianti institucija.
Tarybos sprendimai įteisinami įgaliotos institucijos įsakymais. Nacionalinės tarybos darbo reglamentą ir sudėtį tvirtina vyriausybė. Nacionalinei tarybai vadovauja vienas iš vyriausybės narių. 2. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą po vieną atstovą deleguoja Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, Vyriausybės įgaliota institucija, olimpinio sporto, sporto visiems judėjimams ir neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos savivaldybių asociacija, taip pat – asociacijos, vienijančios ne mažiau kaip 50 nevyriausybinių organizacijų, kurios yra kūno kultūrą ir sportą plėtojančių tarptautinių organizacijų narės. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos personalinę sudėtį tvirtina vidaus reikalų ministras, o nuostatus – Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 3. Seimo narys
2 Argumentai: Kūno kultūros ir sporto departamento pateikta šio straipsnio redakcija sudaro precendentą nefinansuoti fizinio aktyvumo, mėgėjų sporto, „sporto visiems“ programų ir priemonių, nors tai didžiausias sektorius šalies sporto gyvenime – sudarantis sąlygas aktyviai sportuoti įvairaus amžiaus žmonėms, išnaudojantis galimybes pritraukti netradicinėmis sporto priemonėmis gyventojus užsiimti fizinio aktyvumo galimybėmis stiprinti sveikatą. Šių organizacijų gretose per 600 sporto klubų, šimtai tūkstančių užsiiminėjančių sportu. Daugeliu atvejų tradicinių sporto šakų federacijos neužsiimašia veikla.
Pateikto įstatymo projekte straipsnio redakcija sudaro galimybę savivaldybėms nefinansuoti šios veiklos. Tiktai sporto fondo paramos tam neužteks. Pasiūlymas : papildyti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojamos olimpinio sporto judėjimui ar neįgaliųjų sportui , fizinio aktyvumo ir sportas visiems Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat šio įstatymo
federacijų (šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju – vienos ar kelių sporto šakos disciplinų) atliekamos funkcijos, susijusios su nacionalinių čempionatų, Europos ar Pasaulio čempionatų ar kitų tarptautinių sporto varžybų vykdymu, sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, dopingo kontrolės, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu šioje dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu.“
J.Olekas 2017-05-11 Argumentai: specializuotos sporto medicinos įstaigos fiziškai negalės aptarnauti visos šalies sportuojančiųjų poreikių. Pasiūlymas : pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Asmenys, lankantys bet kokių formų organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą medicinos įstaigose. Kūno kultūros ir sporto organizatoriams draudžiama leisti dalyvauti pratybose ir varžybose asmenims nepasitikrinus sveikatos ir nepateikus nustatytos formos pažymos.
Prieš nepilnamečiam asmeniui, kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų, pradedant lankyti atitinkamas sporto pratybas ar prieš dalyvaujant sporto varžybose, šio asmens įstatyminiai atstovai privalo užtikrinti, kad nepilnametis pasitikrintų sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams sportininkams, kurie nėra sukakę 18 metų ir kurie nepasitikrino sveikatos specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose (varžybose) , sporto pratybų (varžybų) organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose (varžybose). 2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai, kurie nėra sukakę aštuoniolika metų, taip pat vyresni nei aštuoniolika metų sportininkai, rengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, privalo nustatytu periodiškumu tikrintis sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 3. 2. Reikalavimus sportininkų sveikatai ir sveikatos tikrinimo periodiškumą (pagal atskiras sporto šakas ir amžiaus grupes) nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Vyriausybės įgaliota institucija. Vyresniems nei aštuoniolika metų sportininkams, kurie nerengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, šioje dalyje nurodytas sveikatos apsaugos ministro nustatytas reguliavimas yra rekomendacinio pobūdžio. 4. 3.
ir 2 daly se je nurodytų asmenų, taip pat sportininkų, kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros biudžetines įstaigas, finansuojamas iš valstybės biudžeto, sudalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos varžybų sistemos sudedamoji dalis, sveikatos tikrinimas specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą. 5. 4. Vyresnių nei aštuoniolika metų sportininkų, kurie yra rengiami biudžetinėje įstaigoje, finansuojamoje iš valstybės biudžeto, sveikatos tikrinimą užtikrina biudžetinė įstaiga, kurioje jie rengiami.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-03-29 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti šį projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei Komiteto pateiktus pasiūlymus. 2. Socialinių reikalų
į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą - turi būti išbrauktas šio projekto X skyrius ir įstatymo priedas. Pasiūlymas: Išbraukti X skyrių ir įstatymo priedą.
pagal darbo sutartis
darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už kvalifikacinę kategoriją (jeigu treneris tokią kvalifikacinę kategoriją turi);
3) priemokos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
5) premijos. 2. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. 29 straipsnis. Pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę kategoriją
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginė alga ir priedas už turimą kvalifikacinę kategoriją nustatomi koeficientais. 2.
priedo už turimą kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas yra lygus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniam dydžiui. Pareiginės algos ir priedų už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai nustatyti šio įstatymo priede. Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustato atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo apmokėjimo sistemą. 3. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas. 4. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją bazinis dydis yra lygus valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatytam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. 30 straipsnis. Priemokos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. 31 straipsnis.
darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 32 straipsnis. Premijos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams ne daugiau, kaip vieną kartą per metus, gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Premijos negali viršyti treneriui nustatytos pareiginės algos dydžio. Jos skiriamos neviršijant valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 33 straipsnis. Materialinės pašalpos
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas treneris, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra trenerio rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 2. Mirus pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės biudžetinėje įstaigoje dirbusiam treneriui, jo šeimos nariams iš atitinkamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3.
pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams skiria atitinkamos biudžetinės įstaigos vadovas iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 34 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas Valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta papildomų darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo priedas pagal darbo sutartis valstybĖs ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, dirbančių trenerių PAREIGINĖS
pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniais
Pareiginės algos koeficientas Pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją koeficientai 6–13 0,6 – už pirmą kvalifikacinę kategoriją 1,2 – už antrą kvalifikacinę kategoriją 1,8 – už trečią kvalifikacinę kategoriją 2,4 – už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją 3,5 – už penktą kvalifikacinę kategoriją 4,5 – už šeštą kvalifikacinę kategoriją“
2017-03-29 N Y Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą, tačiau nenumato kvalifikacinių kategorijų rūšių, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju X skyriumi ir 28 straipsniu Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju X skyriumi:
Trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas.“
2017-03-29 4, 5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą, siūlome išbraukti atitinkamus įstatymo straipsnius. Pasiūlymas:
straipsnį laikyti 5 straipsniu. „4 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo papildymas IX skyriumi Papildyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą IX skyriumi: „
pagal darbo sutartis
darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už kvalifikacinę kategoriją (jeigu treneris tokią kvalifikacinę kategoriją turi);
3) priemokos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
5) premijos. 2.
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. 53 straipsnis. Pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę kategoriją
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginė alga ir priedas už turimą kvalifikacinę kategoriją nustatomi koeficientais. 2. Pareiginės algos ir priedo už turimą kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas yra lygus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniam dydžiui. Pareiginės algos ir priedų už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai nustatyti šio įstatymo priede. Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustato atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo apmokėjimo sistemą. 3.
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas. 4. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją bazinis dydis yra lygus valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatytam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. 54 straipsnis. Priemokos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. 55 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 56 straipsnis. Premijos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams ne daugiau, kaip vieną kartą per metus, gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Premijos negali viršyti treneriui nustatytos pareiginės algos dydžio.
biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 57 straipsnis. Materialinės pašalpos
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas treneris, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra trenerio rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 2. Mirus pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės biudžetinėje įstaigoje dirbusiam treneriui, jo šeimos nariams iš atitinkamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3. Materialinę pašalpą pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams skiria atitinkamos biudžetinės įstaigos vadovas iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 58 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas Valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta papildomų darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu.“
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo papildymas priedu Papildyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą priedu:
„Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo priedas pagal darbo sutartis valstybĖs ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, dirbančių trenerių PAREIGINĖS
ALGOS IR PRIEDO UŽ KVALIFIKACINĘ KATEGORIJĄ KOEFICIENTAI ( pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniais DYDŽIAIS) Pareiginės algos koeficientas Pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją koeficientai 6–13 0,6 – už pirmą kvalifikacinę kategoriją 1,2 – už antrą kvalifikacinę kategoriją 1,8 – už trečią kvalifikacinę kategoriją 2,4 – už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją 3,5 – už penktą kvalifikacinę kategoriją 4,5 – už šeštą kvalifikacinę kategoriją“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą, siūlome patikslinti atitinkamus įstatymo straipsnius. Pasiūlymas: Patikslinti 6 straipsnio nuostatas bei 6 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnį ir šio įstatymo 2-5 straipsnius, įsigalioja
straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3 . 2 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 4. 3. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos ir mokamos valstybės stipendijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį, šios stipendijos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį. 5 . 4 .Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam valstybės stipendija būtų mokama pagal šio įstatymo
įstatymo nuostatas. 6. 5. Asmenų prašymai dėl valstybės premijų už pasiektus sporto laimėjimus skyrimo, paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 7. 6.
laimėjimus, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikė teisę gauti valstybės premiją, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo nepateikę prašymų valstybės premijai gauti, turi teisę, nepraleisdami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatytų terminų, pateikti prašymus valstybės premijai gauti. Šie prašymai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 8. 7. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo VI skyriuje kūno kultūros ar sporto specialistams nustatytus reikalavimus iki šių leidimų galiojimo pabaigos. 9. 8. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardas, šis vardas lieka. 10. 9. Asmenų prašymai dėl nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardo suteikimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 40 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 11. 10. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos sportininko rentos, šios rentos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 12. 11.
rentos skyrimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 13. 12. Kūno kultūros ar sporto specialistai, vykdantys kūno kultūros ar sporto pratybas pagal neformaliojo švietimo programas, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo (nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), privalo tokį išsilavinimą įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 14. 13. Kūno kultūros ar sporto specialistai, kurie per šio straipsnio 13 dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo (nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų), atleidžiami iš kūno kultūros ar sporto specialisto pareigų. 15. 14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ir neišnagrinėti prašymai dėl kūno kultūros ir sporto projektų ar programų finansavimo, taip pat kiti su kūno kultūros ir sporto programų ar projektų įgyvendinimu susiję prašymai, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.
Kūno kultūros ir sporto projektai ir programos, kurių įgyvendinimui iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, baigiami įgyvendinti ir už jų įgyvendinimą atsiskaitoma iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.“
16. 15 . Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka įgytos kvalifikacinės kategorijos prilyginamos šio įstatymo priede nurodytoms kvalifikacinėms kategorijoms tokiu principu: tarptautinės kategorijos trenerio kvalifikacinė kategorija prilyginama penktai kvalifikacinei kategorijai, nacionalinio sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – trečiai kvalifikacinei kategorijai, Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – pirmai kvalifikacinei kategorijai, ir galioja iki jiems suteiktos tarptautinės kategorijos trenerio, nacionalinio sporto trenerio ar Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinės kategorijos galiojimo pabaigos. 17. 16. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka gavo priedą už treniruojamų sportininkų kiekį rinktinėse, šis priedas mokamas iki sprendime dėl priedo skyrimo nurodytos datos. 18. 17.
įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių pareiginė alga, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu be priedų, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo (be priedų) dydžio pareiginė alga, kol jie dirba pagal tą pačią darbo sutartį. 19. 18. 2017 metais apskaičiuojant pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas bazinis dydis. Apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo
2017-04-19 Siūlyti pagrindiniam Seimo Švietimo ir mokslo komitetui grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 iniciatoriams patobulinti. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 gauta labai daug pastabų ir pasiūlymų iš įvairių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių asociacijų dėl Įstatymo projekte Nr. XIIIP-149 vartojamų sąvokų, numatytų kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetencijų, kūno kultūros ir sporto srities finansavimo ir skatinimo sistemos, kūno kultūros ir sporto organizavimo švietimo įstaigose, nepakankamo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, techninių sporto šakų reglamentavimo.
Taip pat svarstytina, ar netikslinga būtų atskirai reglamentuoti kūno kultūros ir sporto, kaip skirtingų tikslų siekiančių veiklos sričių. 7. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-05-05 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo nario S. Jovaišos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pasiūlymus. 8. Audito komitetas 2017-05-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-149 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 9. Audito komitetas 2017-05-11 N Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs, tikslūs bei aiškūs kūno kultūros ir sporto srities finansavimo šaltiniai, o taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti naujos redakcijos įstatymo IV skyrių 91 straipsniu: Pasiūlymas: „91 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto finansavimo šaltiniai Kūno kultūra ir sportas finansuojami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų finansavimo šaltinių. “. 10.
2017-05-1110 N Argumentai: Naujos redakcijos įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta, kad informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas ir stipendijas viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje, o 10 straipsnyje nėra nustatytos pareigos viešinti informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybių skirtą finansavimą sporto projektams ir programoms. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, o taip pat įvertinant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, pritariant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonei, siūlytina papildyti naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „11. Informacija apie projektams ir programoms skirtą valstybės ar savivaldybės finansavimą (finansavimo sumą, finansavimą gavusius asmenis, nuosavų lėšų dydį ir kt.) viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės interneto tinklalapyje.“
2017-05-11 Siekiant sistemingai spręsti kūno kultūros ir sporto srities finansavimo sureguliavimą ir atsižvelgiant į tai, kad Vidaus reikalų ministerija 2017 m. balandžio 28 d. Vyriausybei pateikė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektą, atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 nuostatos turėtų būti atitinkamai suderintos su Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis ir būtų tikslinga Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-149 svarstyti kartu su Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektu bei įvertinti galimybę šiuos projektus sujungti.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad naujas kūno kultūros ir sporto finansavimo teisinis reguliavimas, kai atitinkamos sporto federacijos bus finansuojamos pagal įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį, t. y. ne iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, o tik pagal Kūno kultūros ir sporto departamento programas ir didelio meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimui papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 3,5 mln. Eurų, siūlytina įstatymo įsigaliojimo data – 2018 m. sausio 1 d. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Grąžinti Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į tai, kad dėl šio įstatymo projekto yra gauta labai daug pastabų ir pasiūlymų iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybinių institucijų, įvairių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių federacijų, asociacijų, sąjungų, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, Lietuvos parolimpinio komiteto, Lietuvos aeroklubo dėl įstatymo projekte vartojamų sąvokų, kūno kultūros ir sporto principų, numatytų kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetencijų, kūno kultūros ir sporto srities finansavimo ir skatinimo sistemos, kūno kultūros ir sporto organizavimo švietimo įstaigose, valstybės skatinimo už pasiektus sporto laimėjimus, nepakankamo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, techninių sporto šakų reglamentavimo. 7.2. Pasiūlymai:
darbo grupę, kuri iki 2017 m. spalio 2 d. parengtų patobulintą Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-149(2). 7.2.2. Patobulintą Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-149(2) svarstyti kartu su Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) įstatymo Nr. X-1261 pakeitimo įstatymo projektu. 8. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu.. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Lina Skeberdytė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-03-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuro patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, I. Barauskaitė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo Teisės skyriaus vedėja, P. Skardžius – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius, I. Šimkūnaitė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
18
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje vietoj žodžio „jose“ įrašytinas žodis „tose“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
28
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje vietoj žodžio „-iems“ įrašytinas žodis
„jiems“. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
redakcijos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje yra vartojama sąvoka „švietimo bendrosios programos“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo antrasis skirsnis, reglamentuojantis Lietuvos švietimo sistemos sandarą, nenumato tokių programų. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 6 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Nacionalinės“ įrašytinas žodis „Nacionalinė“. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
redakcijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „bei“. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti „kitų asmenų“ formuluotę. Atitinkama pastaba taikytina ir
2
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti rengiamos ir tvirtinamos programos. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „projektai finansuojami pagal atitinkamai Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis“. Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, tačiau Savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymu nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis. Antra, atsižvelgiant į tai, kad finansuotinos kūno kultūros ir sporto sričių kryptys gali keistis priklausomai nuo valstybės prioritetų, pasaulinių tendencijų ir aktualijų arba nuo konkrečiais metais aktualių sporto įvykių, manytina, kad finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių nustatymas turėtų būti priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, siekiant sisteminio požiūrio ir finansavimo, kadangi remiantis projekto nuostatomis, projektus finansuos du skirtingo valdymo lygiai - valstybė ir savivaldybė. Pritarti
4
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina konkrečiai nurodyti, kuriuos reikalavimus tvirtintų Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir savivaldybių institucijos. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 13.
Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „ Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti straipsnio dalį nurodant, kad programos ir projektai taip pat finansuojami ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
redakcijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio
„manipuliavimą“ įrašytinas žodis „manipuliavimo“. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
redakcijos įstatymo 14 straipsnyje vietoj žodžio „kovos“ įrašytinas žodis
„kova“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
redakcijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „atitinkamai yra baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir yra baigęs kūno kultūros ar sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „atitinka reikalavimus, taikomus atitinkamai kūno kultūros specialistui ar sporto specialistui“. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
redakcijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo programos nebaigęs, tačiau“, o po žodžio
„asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis sporto studijų krypties ar kūno
kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintos aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 18.
Naujos redakcijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pirmame ir antrame sakinuose vietoj žodžio „nurodyto“ įrašytinas žodis „nurodytų“, o tos pačios dalies pirmame sakinyje vietoj žodžio „įgaliota“ įrašytinas žodis „įgaliotos“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
redakcijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų“ ir „kurie nėra sukakę 18 metų ir“, nes
nepilnametis asmuo ir yra tas asmuo, kuris nėra sukakęs 18 metų. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
redakcijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„kurie nėra sukakę aštuoniolika metų“. o vietoje žodžių „vyresni nei
aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiai“, 19 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „vyresniems nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis
„pilnamečiams“ ir 19 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių „vyresnių nei
aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečių“ . Pritarti. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22
redakcijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose yra vartojami ne pilni sporto renginių pavadinimai, o jų trumpiniai, kurie yra įvesti tik naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos. Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
redakcijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
redakcijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
redakcijos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į nesantį šio straipsnio 6 dalies 8 punktą. Pritarti. 25.
3
redakcijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pritarti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
redakcijos įstatymo X skyriaus 28 straipsnio 1 dalies ir įstatymo projekto 4 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, reguliuojančias, kas sudaro trenerių darbo užmokestį, siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 5 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad darbo užmokestį sudarančios dalys yra svarbios ne tik nustatant darbo užmokesčio dydį konkrečiam darbuotojui, bet ir apibrėžiant darbo apmokėjimo sistemas, taikant teisingo apmokėjimo už darbą principą, taip pat nustatant vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl skirtingas tų pačių dalykų apibrėžimas gali kelti teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemų. Derinant minėtas nuostatas atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-69, kuriuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 įsigaliojimą siūloma nukelti 2017 m. liepos 1 d. Šiame kontekste svarstytina, ar atsižvelgiant į išvardintus aspektus bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4723 Pritarti.
Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimą – turi būti išbraukti atitinkami šio įstatymo projekto straipsniai (žr. Komiteto sprendimą su pasiūlymais). 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
siūloma numatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje „<...> detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai)“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, neaišku, kriterijų detalizavimas reiškia skliausteliuose pateiktų kriterijų turinio atskleidimą, aprašymą ir pan., ar tik nurodytų kriterijų įtvirtinimą. Antra, nepateikiamas baigtinis tokių kriterijų sąrašas. Manytina, kad siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, turėtų būti įtvirtintas baigtinis kriterijų sąrašas, kad būtų išvengta subjektyvaus kriterijų nustatymo ir vertinimo. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio nuostatų. Pritarti. Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimą – turi būti išbraukti atitinkami šio įstatymo projekto straipsniai
„suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys“, tačiau tokia formuluotė daugiau
įstatyme ar jo priede nevartojama, todėl siūlytina vietoj šios formuluotės vartoti formuluotę „suteikiamos kvalifikacinės kategorijos“.
Taip pat šioje dalyje siūloma kaip perteklinio atsisakyti žodžio „tiesiogiai“, nes jis suponuoja, kad suteikiamos kvalifikacinės kategorijos netiesiogiai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus
žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo straipsniu siekiama pakeisti ne 2 straipsnio 32, o 2 straipsnio 33 dalį. Taip pat lieka neaišku, kodėl siūlomoje keisti 2 straipsnio 33 dalyje išdėstyto apibrėžimo tekstas nesutampa su Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje išdėstytu apibrėžimu. Pritarti. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
45
pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimą – turi būti išbraukti 4 ir 5 straipsniai. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio įstatymo įgyvendinimo, turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos projekto nuostatos, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po skaičių „2-5“ įrašytini žodis ir skaičius „ir 7“. Pritarti. 32.
5610
įrašytinas žodis „pateikti“. Pritarti. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1112
įrašytinas žodis „netaikomas“. Pritarti. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13
įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto“, taip pat brauktini žodžiai
„(nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų
programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka)“. Pritarti. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto einamoms pareigoms“, taip pat brauktini žodžiai „(nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų)“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sporto federacijų sąjunga 2017-01-16 Lietuvos sporto federacijų sąjunga susipažinusi su Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus šiam esminiam dokumentui. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga, didžiausia skėtinė sporto organizacija Lietuvoje, vienijanti 71 sporto šakos federaciją, tačiau jos atstovai nebuvo įraukti į Darbo grupės, rengusios Įstatymo projektą, sudėtį.
Manome, kad Įstatymo projektą būtina tobulinti dėl jame vartojamų sąvokų tikslinimo ar nepagrįsto šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos sąvokų atsisakymo, kurios turi esminės įtakos tiek egzistuojančiai sporto sistemai, tiek susiklosčiusiems visuomeniniams santykiams. Įstatymo projekte pasigendama tokių esminių ir ypač reikšmingų sąvokų kaip didelis sportinis meistriškumas, dopingas, kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka ir kt. Įstatymo projekte naudojamos sąvokos, tokios kaip kūno kultūros pratybos, sportas visiems, sportas, sporto objektas, sportininkas, sporto šakos federacija, treneris, manipuliacijų sporto varžybomis draudimas turi būti tikslinamos, nes konstruojamos labai plačiai, dviprasmiškai ir neaiškiai, daugumoje atvejų stokojant teisinio aiškumo. Įstatymo projekte dažnai vartojamos ir sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos apskritai, todėl sudaroma galimybę dviprasmiškai jas interpretuoti, manome, kad būtina apibrėžti tokias sąvokas kaip veikianti nevyriausybinė organizacija; manipuliacijos sporto varžybomis; viešas renginys; olimpinis judėjimas; parolimpinis judėjimas; kurčiųjų judėjimas ir kt. Įstatymo projekte stokojama išsamaus sąrašo sporto srityje veikiančių instiucijų kompetencijų aprašymų, ką numato šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija, apibrėžianti ne tik institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžianti visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekto III skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informaciją, bei papildytas siekiant išvengti dviprasmybių ir neaiškumų. 1.
IV skyrių, reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Manytina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. finansavimas gali būti skiriamas.Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, manytina, kad Įstatyme reikia palikti galimybę finansuoti minėtas programas ir projektus iki 100 procentų, o įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis turi būti koreguojami, nes laikytini nekorektiškais bei teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Manytina, kad Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.
XI-
patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013-2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 30I-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015-2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas“ ir „mokymo programa“, nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte. Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje. Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. Taip pat pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. Neaiškia, netikslia bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatyta norma. Nėra aišku, kokio pobūdžio, kokioms sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Apibendrinant išnagrinėtą Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projektą vietomis sunku suprasti, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms. Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas - dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai.
Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip:
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propoguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetetingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Taip pat sudarant Darbo grupę Įstatymo projekto rengimui ar korekcijai turi būti įtraukiamos ir didžiausios nevyriausybinės skėtinės sporto organizacijos. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-03-16 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904
nuostatomis savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 (toliau
Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sumažinti valstybės reguliavimą kūno kultūros ir sporto sričiai, atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų, aiškiai atriboti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, užtikrinant efektyvesnę valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, nevyriausybinėms organizacijoms daugiau sprendimų priimant savarankiškai, mažinti administracinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms ir kūno kultūros ir sporto specialistams. Siekdami didesnio viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšas naudojime teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Pažymėtina,
kad rengiant Projektą buvo atsižvelgta į ankstesnes Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Projekto 23 ir 24 straipsniuose nustatyta, kad informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas ir stipendijas viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje. Tačiau Projekte liko nereglamentuotas informacijos viešinimas apie valstybės ar savivaldybės skiriamą finansavimą sporto projektams ir programoms. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos. Manome, kad informacija apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybių skirtą finansavimą sporto projektams ir programoms taip pat turėtų būti skelbiama viešai.
Be to, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kuomet informacijos viešinimo sąlygų nustatymas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, manome, kad tokios sąlygos turi būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgdami į tai siūlome papildyti Projekto 10 straipsnį papildomą dalimi ir nustatyti, kad i nformacija apie projektams ir programoms skirtą valstybės finansavimą (finansavimo sumą, finansavimą gavusius asmenis, nuosavų lėšų didį ir kt.) viešai būtų skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės interneto tinklalapyje arba per tam sukurtą valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, išlaidas viešinimo elektroninėje erdvėje informacinę sistemą. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
1 Argumentai: Aukštus sporto laimėjimus iškovojusiems sportininkams yra skiriamos piniginės premijos, stipendijos, sudaromi kontraktai ir uždirbama iš reklamos. Taigi sporto profesionalai turi visas galimybes užsitikrinti socialines garantijas baigus sportinę karjerą. Atsižvelgiant į tai, siūlau įvesti amžiaus cenzą, tai yra, nustatyti, kad renta, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, sportininkams gali būti skiriama tik nuo 55 metų. Manau, šis pakeitimas būtų socialiai teisingas ir paskatintų karjerą baigusius sportininkus užsiimti kita visuomenei naudinga veikla. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, ne jaunesnis kaip 55 metų, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos čempionatų arba Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju.“ Nepritarti. Siūlymas nustatyti amžių, nuo kada gali būti mokamos rentos, turi būti įvertintas atsižvelgiant į visumą – sveikatos būklė, atskiros sporto rūšys ir pan. Todėl nėra aišku, kodėl būtent 55 metai pasirinkta kaip ta riba, o ne pensinis amžius, sveikatos patikra ar pan. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti šį projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė bei Komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas
293031323334 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą - turi būti išbrauktas šio projekto X skyrius ir įstatymo priedas. Pasiūlymas:
Išbraukti X skyrių ir įstatymo priedą. X SKYRIUS pagal darbo sutartis
Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis
biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už kvalifikacinę kategoriją (jeigu treneris tokią kvalifikacinę kategoriją turi);
3) priemokos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
5) premijos. 2. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. 29 straipsnis. Pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę kategoriją
biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginė alga ir priedas už turimą kvalifikacinę kategoriją nustatomi koeficientais. 2. Pareiginės algos ir priedo už turimą kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas yra lygus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniam dydžiui.
Pareiginės algos ir priedų už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai nustatyti šio įstatymo priede. Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustato atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo apmokėjimo sistemą. 3. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas. 4. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją bazinis dydis yra lygus valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatytam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. 30 straipsnis. Priemokos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. 31 straipsnis.
švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 32 straipsnis. Premijos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams ne daugiau, kaip vieną kartą per metus, gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Premijos negali viršyti treneriui nustatytos pareiginės algos dydžio. Jos skiriamos neviršijant valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 33 straipsnis. Materialinės pašalpos
biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas treneris, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra trenerio rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 2. Mirus pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės biudžetinėje įstaigoje dirbusiam treneriui, jo šeimos nariams iš atitinkamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3.
valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams skiria atitinkamos biudžetinės įstaigos vadovas iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 34 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas Valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta papildomų darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo priedas pagal darbo sutartis valstybĖs ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, dirbančių trenerių PAREIGINĖS
pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniais
Pareiginės algos koeficientas Pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją koeficientai 6–13 0,6 – už pirmą kvalifikacinę kategoriją 1,2 – už antrą kvalifikacinę kategoriją 1,8 – už trečią kvalifikacinę kategoriją 2,4 – už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją 3,5 – už penktą kvalifikacinę kategoriją 4,5 – už šeštą kvalifikacinę kategoriją“ Pritarti. 2. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas 2017-03-29 N28 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą, tačiau nenumato kvalifikacinių kategorijų rūšių, siūlome papildyti įstatymo projektą nauju X skyriumi ir 28 straipsniu Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju X skyriumi:
Trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarka Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas.“
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą, siūlome išbraukti atitinkamus įstatymo straipsnius. Pasiūlymas:
straipsnį laikyti 5 straipsniu. „4 straipsnis. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo papildymas IX skyriumi Papildyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą IX skyriumi: „ I
pagal darbo sutartis
ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis
biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už kvalifikacinę kategoriją (jeigu treneris tokią kvalifikacinę kategoriją turi);
3) priemokos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
5) premijos. 2.
biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse. Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. 53 straipsnis. Pareiginė alga ir priedas už kvalifikacinę kategoriją
biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginė alga ir priedas už turimą kvalifikacinę kategoriją nustatomi koeficientais. 2. Pareiginės algos ir priedo už turimą kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas yra lygus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniam dydžiui. Pareiginės algos ir priedų už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai nustatyti šio įstatymo priede. Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustato atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo apmokėjimo sistemą. 3.
biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose. Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas. 4. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją bazinis dydis yra lygus valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatytam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. 54 straipsnis. Priemokos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos dydžio. 55 straipsnis. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams mokama Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. 56 straipsnis. Premijos Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams ne daugiau, kaip vieną kartą per metus, gali būti skiriamos premijos atlikus vienkartines užduotis. Premijos negali viršyti treneriui nustatytos pareiginės algos dydžio.
Jos skiriamos neviršijant valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. 57 straipsnis. Materialinės pašalpos
biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas treneris, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra trenerio rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš valstybės ar savivaldybės biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 2. Mirus pagal darbo sutartį valstybės ar savivaldybės biudžetinėje įstaigoje dirbusiam treneriui, jo šeimos nariams iš atitinkamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai. 3. Materialinę pašalpą pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams skiria atitinkamos biudžetinės įstaigos vadovas iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų. 58 straipsnis. Kolektyvinių sutarčių nuostatų apribojimas Valstybės ar savivaldybių biudžetinių įstaigų kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta papildomų darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu.“
Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo papildymas priedu Papildyti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą priedu: „ Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo priedas pagal darbo sutartis valstybĖs ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, dirbančių trenerių PAREIGINĖS
pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniais
Pareiginės algos koeficientas Pareiginės algos priedo už kvalifikacinę kategoriją koeficientai 6–13 0,6 – už pirmą kvalifikacinę kategoriją 1,2 – už antrą kvalifikacinę kategoriją 1,8 – už trečią kvalifikacinę kategoriją 2,4 – už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją 3,5 – už penktą kvalifikacinę kategoriją 4,5 – už šeštą kvalifikacinę kategoriją“
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad 2017-02-01 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimo sistemą, siūlome patikslinti atitinkamus įstatymo straipsnius. Pasiūlymas: Patikslinti 6 straipsnio nuostatas bei 6 straipsnį išdėstyti taip:
1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnį ir šio įstatymo 2-5 straipsnius, įsigalioja 2017 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2-5 straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3 . 2 . Šio įstatymo
16 straipsnis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 4. 3. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos ir mokamos valstybės stipendijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį, šios stipendijos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį. 5 . 4 .Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam valstybės stipendija būtų mokama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. 6. 5. Asmenų prašymai dėl valstybės premijų už pasiektus sporto laimėjimus skyrimo, paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 7. 6.
6. Asmenys, pasiekę sporto laimėjimus, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikė teisę gauti valstybės premiją, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo nepateikę prašymų valstybės premijai gauti, turi teisę, nepraleisdami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatytų terminų, pateikti prašymus valstybės premijai gauti. Šie prašymai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 8. 7. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo VI skyriuje kūno kultūros ar sporto specialistams nustatytus reikalavimus iki šių leidimų galiojimo pabaigos. 9. 8. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardas, šis vardas lieka. 10. 9. Asmenų prašymai dėl nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardo suteikimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 40 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 11. 10. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos sportininko rentos, šios rentos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 12. 11.
prašymai dėl sportininko rentos skyrimo paduoti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo
nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 13. 12. Kūno kultūros ar sporto specialistai, vykdantys kūno kultūros ar sporto pratybas pagal neformaliojo švietimo programas, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo (nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), privalo tokį išsilavinimą įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 14. 13. Kūno kultūros ar sporto specialistai, kurie per šio straipsnio 13 dalyje nurodytą laiką neįgijo būtino išsilavinimo (nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų), atleidžiami iš kūno kultūros ar sporto specialisto pareigų. 15. 14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ir neišnagrinėti prašymai dėl kūno kultūros ir sporto projektų ar programų finansavimo, taip pat kiti su kūno kultūros ir sporto programų ar projektų įgyvendinimu susiję prašymai, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.
Kūno kultūros ir sporto projektai ir programos, kurių įgyvendinimui iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, baigiami įgyvendinti ir už jų įgyvendinimą atsiskaitoma iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 16 . 15 . Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka įgytos kvalifikacinės kategorijos prilyginamos šio įstatymo priede nurodytoms kvalifikacinėms kategorijoms tokiu principu: tarptautinės kategorijos trenerio kvalifikacinė kategorija prilyginama penktai kvalifikacinei kategorijai, nacionalinio sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – trečiai kvalifikacinei kategorijai, Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – pirmai kvalifikacinei kategorijai, ir galioja iki jiems suteiktos tarptautinės kategorijos trenerio, nacionalinio sporto trenerio ar Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinės kategorijos galiojimo pabaigos. 17. 16. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka gavo priedą už treniruojamų sportininkų kiekį rinktinėse, šis priedas mokamas iki sprendime dėl priedo skyrimo nurodytos datos. 18. 17.
savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių pareiginė alga, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu be priedų, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo (be priedų) dydžio pareiginė alga, kol jie dirba pagal tą pačią darbo sutartį. 19. 18. 2017 metais apskaičiuojant pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo
vėlesnių metų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytas bazinis dydis. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Sveikatos reikalų komitetas
DĖL Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektO nr. xiiip-149 2017-04-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai D. Kaminskas, D. Kepenis, A. Kirkutis, A. Kubilienė, J. Liesys, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo narys S. Jovaiša, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktorius A. Ščeponavičius, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja G. Belian, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I. Večkienė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius P. Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Viešojo administravimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė I. Šimkūnaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas R. Zuoza, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus pavaduotojas V. Vainys, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus patarėjas R. Prišmantas, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas J. Mickus, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos vadovė L. Trinkūnienė, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos viceprezidentas B. Šimokaitis, Lietuvos asociacijos ,,Sportas visiems“ prezidentas B. Vasiliauskas, Lietuvos asociacijos ,,Sportas visiems“ viceprezidentas A. Jucevičius, Lietuvos asociacijos ,,Sportas visiems“ generalinis sekretorius G. Grybauskas, Lietuvos asociacijos ,,Sportas visiems“ atstovas R. Mizeras, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas V.
Dobrovolskas, Lietuvos asociacijos ,,Gimnastika visiems“ atsakingoji sekretorė V. Povilionienė, Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas M. Bilius, Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius P. Kalvelis, UAB ,,Vento Nuovo“ lobistas A. Marcinkus, Legalaus verslo aljanso vadovas R. Apulskis, Trenererių asociacijos atstovas V. Repšys, Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinė sekretorė-teisininkė R. Burbulienė, Lietuvos motociklų sporto federacijos generalinė sekretorė I. Visockienė, Lietuvos motociklų sporto federacijos atstovas V. Visockis, Lietuvos trenerių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas ir Lietuvos trenerių asociacijos valdybos narys L. Dieninis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kultūros ir sporto įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „įskaitant ir kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis“, kadangi vadovaujantis pirmąja šio apibrėžimo dalimi kūno kultūros ir sporto renginio dalyviu laikomas bet kuris renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad renginio dalyviai skiriasi atsižvelgiant į renginio pobūdį, tarptautinių sporto šakų varžybų taisyklių reikalavimus ar kitus renginio aspektus (pavyzdžiui, jais gali būti laikomi treneriai, teisėjai, gydytojai, masažuotojai, mokslininkai, psichologai, vadybininkai, rinktinių vadovai, kitas būtinas aptarnaujantis personalas) ir gali kilti nesutarimų, priskiriant minėtuosius asmenis prie dalyvių kategorijos, manytina, tikslinga renginio nuostatuose išvardinti prie dalyvaujančių asmenų kategorijos priskiriamus asmenis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
žodžių „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
žodžių „sporto krypties studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai
„asmuo, turintis sporto studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar
jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27
žodžio „jose“ įrašytinas žodis „tose“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
28 5.
žodžio „-iems“ įrašytinas žodis „jiems“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
vartojama sąvoka „švietimo bendrosios programos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo antrasis skirsnis, reglamentuojantis Lietuvos švietimo sistemos sandarą, nenumato tokių programų. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžio „Nacionalinės“ įrašytinas žodis „Nacionalinė“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
brauktinas perteklinis žodis „bei“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
9Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje,
siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti „kitų asmenų“ formuluotę. Atitinkama pastaba taikytina ir 10 straipsnio 7 ir 8 dalims. Pritarti Atitinkama pastaba taikytina ir 7 straipsnio 1 dalies 3 punktui. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nurodoma, kad „nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti rengiamos ir tvirtinamos programos. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nurodoma, kad „projektai finansuojami pagal atitinkamai Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis“.
Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, tačiau Savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymu nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis. Antra, atsižvelgiant į tai, kad finansuotinos kūno kultūros ir sporto sričių kryptys gali keistis priklausomai nuo valstybės prioritetų, pasaulinių tendencijų ir aktualijų arba nuo konkrečiais metais aktualių sporto įvykių, manytina, kad finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių nustatymas turėtų būti priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, siekiant sisteminio požiūrio ir finansavimo, kadangi remiantis projekto nuostatomis, projektus finansuos du skirtingo valdymo lygiai - valstybė ir savivaldybė. Pritarti iš dalies Savivaldybės atstovaujamajai institucijai siūlytina priskirti kompetenciją nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, nes savivaldybės yra geriau susipažinusios su savivaldybės gyventojų sveikatos rodikliais ir, atsižvelgdamos į valstybės prioritetus, pasaulines tendencijas ir aktualijas, gali tikslingiau nustatyti finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir per nevyriausybinių organizacijų ir kitų asmenų įgyvendinamus projektus bei programas kūno kultūros ir sporto srityje prisidėti prie savivaldybės gyventojų sveikatos stiprinimo. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 12.
Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina konkrečiai nurodyti, kuriuos reikalavimus tvirtintų Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir savivaldybių institucijos. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
nurodoma, kad „Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti straipsnio dalį nurodant, kad programos ir projektai taip pat finansuojami ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Nepritarti Manytina, kad siūloma nuostata būtų perteklinė, nes kitose šio straipsnio dalyse minima, kad programos ir projektai finansuojami ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
žodžio „kovos“ įrašytinas žodis „kova“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 16.
Naujos redakcijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „atitinkamai yra baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir yra baigęs kūno kultūros ar sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai
„atitinka reikalavimus, taikomus atitinkamai kūno kultūros specialistui ar
sporto specialistui“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
brauktini žodžiai „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo programos nebaigęs, tačiau“, o po žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai
„neturintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos
bakalauro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintos aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pirmame ir antrame sakinuose vietoj žodžio „nurodyto“ įrašytinas žodis
„nurodytų“, o tos pačios dalies pirmame sakinyje vietoj žodžio „įgaliota“
įrašytinas žodis „įgaliotos“. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
brauktini pertekliniai žodžiai „kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų“ ir
„kurie nėra sukakę 18 metų ir“, nes nepilnametis asmuo ir yra tas asmuo,
kuris nėra sukakęs 18 metų. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 20.
Naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurie nėra sukakę aštuoniolika metų“. o vietoje žodžių „vyresni nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis
„pilnamečiai“, 19 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „vyresniems nei
aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiams“ ir 19 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių „vyresnių nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečių“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22345
2-5 punktuose yra vartojami ne pilni sporto renginių pavadinimai, o jų trumpiniai, kurie yra įvesti tik naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos. Nepritarti
dalies 2-5 punktuose yra išvardinti svarbiausi sporto laimėjimai, už kuriuos gaunama valstybės premija. Šis sporto renginių sąrašas yra trumpesnis nei valstybės stipendijoms gauti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
trūksta 3 punkto. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
65
siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti 24 straipsnio 6 dalies 5 punkte kalbama apie sąlygą, kuomet valstybės stipendija neskiriama, o pastaroji nemokama, o 23 straipsnio
straipsnio 6 dalies 5 punktą, neliks šiame punkte nurodytos sąlygos valstybės stipendijai gauti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
pateikiama nuoroda į nesantį šio straipsnio 6 dalies 8 punktą. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
35 25.
Naujos redakcijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti 25 straipsnio 3 dalies 5 punkte kalbama apie sąlygą, kuomet renta neskiriama, o pastaroji nemokama, o 23 straipsnio 3 dalyje kalbama apie valstybės premijos skyrimo sąlygas. Išbraukus 25 straipsnio 3 dalies 5 punktą, neliks šiame punkte nurodytos sąlygos rentai gauti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
skyriaus 28 straipsnio 1 dalies ir įstatymo projekto 4 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, reguliuojančias, kas sudaro trenerių darbo užmokestį, siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 5 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad darbo užmokestį sudarančios dalys yra svarbios ne tik nustatant darbo užmokesčio dydį konkrečiam darbuotojui, bet ir apibrėžiant darbo apmokėjimo sistemas, taikant teisingo apmokėjimo už darbą principą, taip pat nustatant vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl skirtingas tų pačių dalykų apibrėžimas gali kelti teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemų. Derinant minėtas nuostatas atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-69, kuriuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 įsigaliojimą siūloma nukelti 2017 m. liepos 1 d.
Šiame kontekste svarstytina, ar atsižvelgiant į išvardintus aspektus bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4723. Pritarti iš dalies
apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimą, todėl brauktinas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 X skyrius bei Įstatymo priedas ir 4 bei 5 straipsniai. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai)“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, neaišku, kriterijų detalizavimas reiškia skliausteliuose pateiktų kriterijų turinio atskleidimą, aprašymą ir pan., ar tik nurodytų kriterijų įtvirtinimą. Antra, nepateikiamas baigtinis tokių kriterijų sąrašas. Manytina, kad siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, turėtų būti įtvirtintas baigtinis kriterijų sąrašas, kad būtų išvengta subjektyvaus kriterijų nustatymo ir vertinimo. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio nuostatų. Atsižvelgti
apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimą, todėl brauktinas Įstatymo projekto Nr.
XIIIP-149 X skyrius bei Įstatymo priedas ir 4 bei 5 straipsniai. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
vartojama formuluotė „suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys“, tačiau tokia formuluotė daugiau įstatyme ar jo priede nevartojama, todėl siūlytina vietoj šios formuluotės vartoti formuluotę „suteikiamos kvalifikacinės kategorijos“. Taip pat šioje dalyje siūloma kaip perteklinio atsisakyti žodžio „tiesiogiai“, nes jis suponuoja, kad suteikiamos kvalifikacinės kategorijos netiesiogiai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 53 straipsnio nuostatų. Atsižvelgti
apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimą, todėl brauktinas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 X skyrius bei Įstatymo priedas ir 4 bei 5 straipsniai. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo straipsniu siekiama pakeisti ne 2 straipsnio 32, o 2 straipsnio 33 dalį. Taip pat lieka neaišku, kodėl siūlomoje keisti 2 straipsnio 33 dalyje išdėstyto apibrėžimo tekstas nesutampa su Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje išdėstytu apibrėžimu. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
45 30.
Projekto 3, 4 ir 5 straipsnių pavadinimuose ir pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Pritarti
apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimą, todėl brauktinas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 X skyrius bei Įstatymo
4 bei5 straipsniai. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio įstatymo įgyvendinimo, turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos projekto nuostatos, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po skaičių „2-5“ įrašytini žodis ir skaičius „ir 7“. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5610
žodžio „paduoti“ įrašytinas žodis „pateikti“. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1112
žodžio „netaikomos“ įrašytinas žodis „netaikomas“. Pritarti
34Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
neturi“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto“, taip pat brauktini žodžiai „(nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka)“. Pritarti
35Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 35.
Projekto 6 straipsnio 14 dalyje po žodžių „laiką neįgijo“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto einamoms pareigoms“, taip pat brauktini žodžiai „(nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų)“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sporto federacijų sąjunga, 2017-01-16, 2017-04-06 Lietuvos sporto federacijų sąjunga susipažinusi su Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus šiam esminiam dokumentui. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga, didžiausia skėtinė sporto organizacija Lietuvoje, vienijanti 71 sporto šakos federaciją, tačiau jos atstovai nebuvo įraukti į Darbo grupės, rengusios Įstatymo projektą, sudėtį. Manome, kad Įstatymo projektą būtina tobulinti dėl jame vartojamų sąvokų tikslinimo ar nepagrįsto šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos sąvokų atsisakymo, kurios turi esminės įtakos tiek egzistuojančiai sporto sistemai, tiek susiklosčiusiems visuomeniniams santykiams. Įstatymo projekte pasigendama tokių esminių ir ypač reikšmingų sąvokų kaip didelis sportinis meistriškumas, dopingas, kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka ir kt.
Įstatymo projekte naudojamos sąvokos, tokios kaip kūno kultūros pratybos, sportas visiems, sportas, sporto objektas, sportininkas, sporto šakos federacija, treneris, manipuliacijų sporto varžybomis draudimas turi būti tikslinamos, nes konstruojamos labai plačiai, dviprasmiškai ir neaiškiai, daugumoje atvejų stokojant teisinio aiškumo. Įstatymo projekte dažnai vartojamos ir sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos apskritai, todėl sudaroma galimybę dviprasmiškai jas interpretuoti, manome, kad būtina apibrėžti tokias sąvokas kaip veikianti nevyriausybinė organizacija; manipuliacijos sporto varžybomis; viešas renginys; olimpinis judėjimas; parolimpinis judėjimas; kurčiųjų judėjimas ir kt. Įstatymo projekte stokojama išsamaus sąrašo sporto srityje veikiančių institucijų kompetencijų aprašymų, ką numato šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija, apibrėžianti ne tik institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžianti visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekto III skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informaciją, bei papildytas siekiant išvengti dviprasmybių ir neaiškumų. 1. Išanalizavus Įstatymo projekto IV skyrių, reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Manytina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. finansavimas gali būti skiriamas.
Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, manytina, kad Įstatyme reikia palikti galimybę finansuoti minėtas programas ir projektus iki 100 procentų, o įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei
normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Manytina, kad Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014—2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą
„sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013-2022 metų strategiją,
patvirtintą Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio
įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015-2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas“ ir „mokymo programa“, nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte.
Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje. Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. Taip pat pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. Neaiškia, netikslia bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatyta norma. Nėra aišku, kokio pobūdžio, kokioms sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Apibendrinant išnagrinėtą Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projektą vietomis sunku suprasti, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms. Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas - dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propaguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetentingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Taip pat sudarant Darbo grupę Įstatymo projekto rengimui ar korekcijai turi būti įtraukiamos ir didžiausios nevyriausybinės skėtinės sporto organizacijos. Atsižvelgti Pastaba: Reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, numatyti sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. V-12 pavirtintame ,,Sporto medicinos ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų apraše“. 2. A. Lankas ir kt., 2017-04-04 Mes, šį kreipimąsi pasirašiusieji olimpiniai čempionai ir prizininkai, Europos ir pasaulio čempionai, kiti didelio sportinio meistriškumo sportininkai, reiškiame susirūpinimą dėl parengto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo (toliau - Pakeitimo įstatymas), kuris šiuo metu yra pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui, teisėtumo, jo tikslingumo, jo atitikimo teisinės valstybės ir kitiems pamatiniams valstybės principams.
Manome, kad parengtu Pakeitimo įstatymu ne tik mažinamas sporto populiarumas valstybėje, mažinamas ir taip gana sudėtingo sportininkų finansavimo klausimo stabilumas, raginama sportininkus atsisakyti sportininko karjeros, bet ir griaunamas didelio sportinio meistriškumo sportininkų, būsimų sportininkų ir visos sporto visuomenės pasitikėjimas valstybe, teisine sistema, teisėtumu ir teisingumu. Mes, žemiau pasirašiusieji sportininkai ir sporto specialistai, tokią poziciją grindžiame žemiau nurodytais argumentais, svarstymais ir abejonėmis dėl tolimesnio sportininkų, sporto specialistų ir kitų sporto visuomenės asmenų teisių ir teisėtų interesų, teisėtų lūkesčių, lygiateisiškumo užtikrinimo. Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte yra akcentuojama, kad KKSĮ pakeitimo esminis tikslas ir prielaidos yra susiję su siekiu tinkamai reguliuoti sporto veiklos klausimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pakeitimo įstatymu taip pat yra daromi teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie aiškinamajame rašte nėra akcentuojami, tačiau sportininkų veiklai yra esminiai
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (toliau - KKSĮ) numato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varžybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus. KKSĮ 3 straipsnis numato, kokiais principais yra grindžiama kūno kultūros ir sporto veikla. Tarp numatytųjų principų yra įvardinti ir lygiateisiškumo bei tęstinumo principai. Šie principai yra numatyti ir Pakeitimo įstatyme, kaip esminiai sporto veiklos principai, tačiau kyla pagrįstų abejonių, ar Pakeitimo įstatymu numatomu teisiniu reguliavimu šie principai įgyvendinami ir nepažeidžiami.
principas reiškia, kad teisinėje valstybėje turi galioti siekis sudaryti sąlygas sportuoti visiems norintiems, nepaisant jų lyties, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties.
Pabrėžtina, kad lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas.
principas reiškia, kad valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinės sporto organizacijos sudaro tinkamas sąlygas talentingiems sportui asmenims nepertraukiamai užsiimti sporto veikla. Šiame kreipimesi pasirašiusieji sportininkai laikomės pozicijos, kad ne tik aukščiau nurodyti esminiai sporto veiklos principai, bet ir pamatinės teisinės valstybės nuostatos pažeidžiamos Pakeitimo įstatymu, todėl Pakeitimo įstatymas taisytinas ir koreguotinas ir negali būti priimamas.
sportininkams, pasiekusiems aukščiausius sportinius laimėjimus Pakeitimo įstatymo 25 straipsnyje numatytas reguliavimas, susijęs su rentų sportininkams mokėjimo sąlygomis ir tvarka. Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjera, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą kas mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo atitinkamų olimpinių žaidinių ar kitų aukšto rango varžybų laimėtoju. Sportininko karjeros baigimo momentas yra siejamas su Vyriausybės įgaliotos institucijos informavimu apie sportinės karjeros pabaigą (sportininkas informuoja atitinkamą instituciją).
Atsižvelgiant į tai, rentos gavimo sąlygos ir aplinkybės bus siejamos su tokiu teisiniu reguliavimu, kuris galios būtent tuo metu, kai yra atliekamas sportinės karjeros baigimo įforminimas, bet ne su teisiniu reguliavimu, galiojusiu tada, kai buvo laimėtas aukščiausio lygio sporto apdovanojimas. Susidaro situacija, kad sportininkas, kuris šiuo metu jau yra laimėjęs aukščiausio lygio apdovanojimą ir nėra įforminęs sportinės karjeros pabaigos, gaus mažesnę rentą, jeigu sportinės karjeros pabaigą įformins po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo palyginti su tuo, jeigu pabaigą įformintų iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo. Pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kaip yra skaičiuojama renta sportininkams, įgijusiems aukščiausius apdovanojimus ir baigusiems sportininko karjerą: “Olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, Olimpinių žaidynių 2 -3 vietos, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionato 1 vietos laimėtojai 23, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionato 1 vietos, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai - 21 bazinių socialinių išmokų dydžių rentą”. Įvertinus minėtą reguliavimą, numatytą Pakeitimo įstatyme, susidaro situacija, kad tuo atveju jeigu aukščiausius laimėjimus šiuo metu jau pelnę sportininkai sportinę karjerą baigtų po pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, jiems apskaičiuojama ir išmokama renta gerokai sumažėtų (pvz.: preliminariais skaičiavimais bronzos medalio olimpinėse žaidynėse laimėtojo rentos apskaičiavimo atveju tai galėtų sudaryti apie 300 eurų kas mėnesį mažesnė suma nei apskaičiuojant pagal reguliavimą, galiojantį iki Pakeitimo įstatymo).
Pažymėtina, kad tai sudarytų ženklias pinigines sumas atskaitos laikotarpiu pasirenkant gana standartinį laikotarpį nuo sportininko karjeros pabaigos ( vidutiniškai nuo 40 m. amžiaus iki pensinio amžiaus). Todėl Pakeitimo įstatymo svarstymas daugeliui didelio sportinio meistriškumo sportininkų sukuria abejones dėl tolimesnės sportinės karjeros tęsimo - daugelis didelio sportinio meistriškumo sportininkų verčiami baigti karjerą iki šio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir taip atsisakyti galimybės pasiekti daugiau laimėjimų ir garsinti savo valstybę. Akivaizdu, kad tokia situacija pažeidžia teisėtų lūkesčių principus, teisinio tikrumo ir teisingumo principus, o vis dar šiuo metu pajėgūs ir galintys rodyti aukščiausius sportinius rezultatus sportininkai yra priversti priimti sprendimus spaudžiami finansinių aplinkybių. Mūsų manymu, tokiu reguliavimu gali būti pažeidžiama sporto veiklos ir sportininkų skatinimo bei rėmimo esmė. Papildomai norime atkreipti dėmesį, kad siūlymas nustatyti rentos gavėjo žemutinio amžiaus cenzą taip pat nepagrįstas jokiais logiškais ar sportininko karjerai būdingai ir logiškai pagrįstais motyvais. Manome, kad nepagrįsta nustatyti, kad į rentą pretenduoti gali tik sportininkas, baigęs karjerą ir sulaukęs atitinkamo amžiaus (pvz. 55 metų).
55 metų). Akivaizdu, kad didelio sportinio meistriškumo sportininkas, kuris negali tęsti karjeros dėl sveikatos būklės, turi teisę baigti sportinę karjerą ir tai gali padaryti nelaukdamas tam tikro teisės aktuose numatyto amžiaus (pvz.: S. Jovaišos siūlymas nustatyti, kad rentos gavėjo amžiaus cenzas (žemutinė riba) būtų 55 metai). Siūlymas: pakeisti Pakeitimo įstatymo 25 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, susijusį su rentos apskaičiavimu, numatant, kad rentos apskaičiavimas siejamas su reglamentavimu, galiojusių aukščiausių sportinių apdovanojimų laimėjimo metu, bet ne sportinės karjeros pabaigos įforminimo momentu. Manytume, kad naujasis reglamentavimas ir rentos apskaičiavimo dydžiai turėtų būti taikomi naujai pasiektiems rezultatams (nuo įstatymo įsigaliojimo) ar numatytas kitas situacijos sprendimo būdas, kuris užtikrintų teisėtumą, teisingumą, nepažeistų teisėtų lūkesčių principų ir neskatintų sportininkų priimti sprendimus ne laisva valia.
aptarnaujančio personalo eliminavimo iš premijų gavėjų sąrašo Pakeitimo įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad “Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus Vyriausybės įgaliota institucija skiria Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premijas”. Tolimesnėse minėto straipsnio nuostatose taip pat yra kalbama apie premijavimo sąlygas ir tvarką tik sportininkams ir jų treneriams, tačiau nėra numatyta premijavimo tvarka ir sąlygos, skirtos sportininkų gydytojams, kineziterapeutams, kitam aptarnaujančiam personalui. Pažymime, kad šis personalas būna tiek sporto varžybų, tiek pasirengimo aukščiausio lygio varžyboms stovyklų metų, konsultuoja, prižiūri, teikia medicininę pagalbą, sportininkams būtiną kineziterapinę pagalbą ir gydymą. Šis personalas neretai dirba ne standartinėmis darbo valandomis ir už darbą tokiomis sąlygomis nėra papildomai apmokama ar papildomai skatinama.
Labai dažnai šie asmenys būna nepakeičiami sportininkams siekiant aukščiausių rezultatų, o jų prisidėjimo prie aukščiausių laimėjimų svarbos negalima kvestionuoti. Absoliučiai nesutinkame su niekuo nepagrįstais Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodytais argumentais, kad “kitų rinktinės narių indėlis į pasiektą sporto laimėjimą būna tik netiesioginis, daugeliu atvejų šio indėlio įvertinti objektyviai neįmanoma arba jis būna tik minimalus. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kai rinktines formuojantys subjektai tiesiog formaliai įtraukia asmenį į rinktinės narių sudėtį” . Mūsų nuomone, šių žmonių darbas ir atsidavimas turi būti nebejotinai atlygintas, nes jų indėlis į sportinius laimėjimus mūsų valstybei yra labai didelis. Manytume, kad valstybė, numatydama teisinį reguliavimą ir įžvelgdama tam tikras piktnaudžiavimo grėsmes šioje srityje (tariamai nepagrįstą asmenų įtraukimą į rinktinės narių sudėtį) turėtų rasti kitų priemonių užkirsti kelią tokiam galimam piktnaudžiavimui, o ne sumenkinant asmenų indėlį prisidedant prie sporto laimėjimų Lietuvos valstybei paneigti jų teisę gauti atlygį už įdėtą ilgametį ir nepertraukiamą darbą. Manytume, kad tuo atveju, jeigu bus panaikinta premijavimo sistema minėtiems profesionalams (gydytojams, kineziterapeutams, kt.) aukščiausio lygio sportininkai (olimpinių žaidynių, pasaulio čempionatų ir pan. dalyviai) neturės galimybių konsultuotis su pačiais geriausiais šios srities specialistais (apgailestaudami galime paminėti vieno geriausių sporto medikų gerb. Daliaus Barkausko pasitraukimo iš sportininkų priežiūros veiklos atvejį, kuomet nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos šios srities profesionalams dirbti savo darbą ir gauti už tai sąžiningą atlyginimą.).
Siūlymas: Pakeitimo įstatyme numatyti premijavimo sistemą kineziterapeutams, gydytojams, teikusiems pagalbą tiems sportininkams, kurie pasiekė aukščiausių sportinių rezultatų, už kuriuos skiriamos premijos.
sistemos numatymo sportininkams, pasiekusiems aukščiausių rezultatų ne olimpinėse rungtyse Pakeitimo įstatymas šio klausimo nereglamentuoja, tačiau visi šį kreipimą pasirašiusieji sportininkai, teigiame, kad turėtų būti numatyta premijavimo sistema sportininkams, kurie pasiekia aukščiausius rezultatus ir laimėjimus Olimpinėse sporto šakose ne Olimpinėse rungtyse. Šie sportininkai garsina Lietuvą, neretai ir šiose rungtyse dalyvauja pajėgiausi pasaulio sportininkai, konkurencija yra aukšta, todėl, mūsų nuomone, reikėtų skatinti sportininkus siekti rezultatų ir neolimpinėse rungtyse. Siūlymas: numatyti aukščiausius rezultatus olimpinėse sporto šakose ne olimpinėse rungtyse demonstruojantiems sportininkams. Apibendrintai galima teigti, kad akivaizdu, jog sportininkų finansinis nestabilumas - viena iš esminių problemų Lietuvoje, sukeliančių tolimesnius neigiamus reiškinius sporte. Ir deja šios problemos neišsprendžiamos Pakeitimo įstatymu - sukeliama dar daugiau neaiškumo dėl sportininkų ateities. Išreiškiame gilų susirūpinimą, kad Pakeitimo įstatymas dar labiau pagilins šiuo metu ir taip gana dideles problemas, nestabilią situaciją ir finansinį netikrumą sporto visuomenėje, sportininkų ir sporto specialistų tarpe. Manytume, kad jau šiuo metu esamas, mūsų nuomone, ne itin palankus teisinis reguliavimas dėl sportininkų finansinės gerovės ir bent minimalios finansinės apsaugos užtikrinimo atsidurs dar blogesnėje padėtyje.
Toks teisėtų lūkesčių pažeidimo ir teisinio tikrumo nebuvimo atvejis ateityje neabejotinai paveiks neigiamai itin gabių ir talentingų sportininkų pasirinkimą siekti sportinės karjeros aukštumų. KKSĮ 30 straipsnis numato sportininkų teises ir pareigas: minėtame straipsnyje numatytos tik dvi esminės sportininkų teisės, t. y. sportininkai turi teisę 1) pagal patvirtintas pasirengimo programas gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų rengtis ir dalyvauti varžybose bei kituose sporto renginiuose; 2) gauti moralinių paskatinimų, premijų ir prizų už pasiektus aukštus sporto rezultatus. Akivaizdu, kad gauti tinkamą finansinę paramą, tinkamą skatinimą ir valstybės padėką už jo pasiektus sporto laimėjimus yra viena esminių sportininko teisių. Manytume, kad ši teisė apima ir sportininko teisę įstatymų ir teisės aktų ribose nuspręsti, kada ir kokioms aplinkybėms esant jis gali pasinaudoti savo teisėmis gauti finansinę paramą/padėką ir užtarnautą finansinę naudą. Akivaizdu, kad Pakeitimo įstatymu sukuriamos tokios aplinkybės, kad didelio sportinio meistriškumo sportininkai netenka laisvės įgyvendinti savo teises, yra priversti vadovautis tik finansinėmis paskatomis priimant sprendimą, nes laisvės pasirinkti, kada įgyvendinti savo teises nebelieka – sportininkas turi rinktis tarp finansinės naudos ir finansinės savo bei šeimos gerovės ir galimybės siekti dar didesniu sporto aukštumų, garsinti savo šalį ir vėliau pasirinkti įgyvendinti savo teises.
Nuoširdžiai apgailestaujame, kad aukščiausių sportinių rezultatų pasiekę sportininkai negali atsiduoti savo veiklai, tinkamai ir be papildomai sukeliamos įtampos dėl savo ateities, dėl būsimos finansinės ir ekonominės situacijos negali rengtis tolimesnėms varžyboms, o yra priversti analizuoti teisės aktus, juos lyginti, ieškoti advokatų ar teisininkų pagalbos siekiant gauti išaiškinimus dėl Pakeitimo ¡statymo reguliavimo. Esant tokiai situacijai dėl Pakeitimo įstatymo sportininkai turi nuolat gyventi nežinioje. Pabrėžiame, kad nestabilumas, netikrumas, teisėtų lūkesčių eliminavimas neleidžia susitelkti ties savo talento ir sportinių gebėjimų lavinimu, sportinio pajėgumo didinimu ir atsidavimu sporto veiklai, kuri gali duoti dar geresnių rezultatų. Pagrįstai manome, kad pagrindinį sporto srities teisės aktą - Kūno kultūros ir sporto įstatymą - yra būtina rengti atsižvelgiant į jau minėtus teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir kitus esminius principus, todėl tikimės, kad šis kreipimasis bus įvertintas ir jame išsakytas abejones bus tinkamai sureaguota. Tikimės objektyvaus, konstruktyvaus ir teisingo požiūrio bei tinkamo šio kreipimosi įvertinimo į išdėstytus didelio sportinio meistriškumo pasiekusių sportininkų ir nusipelniusių sporto specialistų nuogąstavimus ir abejones dėl teisės akto (Pakeitimo įstatymo) tinkamumo.
Nuoširdžiai prašome atsižvelgti į mūsų siūlymus tobulinant Lietuvos sporto sistemą, prašome neskatinti sportininkų dėl biurokratinių kliūčių atsisakyti karjeros anksčiau, kai jie dar turi fizinius gebėjimus ir galimybes pasiekti aukštų rezultatų. Sportas suvienija visą tautą, Lietuva gali didžiuotis savo sportininkais, o sportininkai - didžiuojasi galėdami atstovauti savo Tėvynę. Apie šio kreipimosi nagrinėjimo eigą ir svarstymus maloniai prašytume informuoti Aurimą Lanką ( [email protected] ), kadangi pageidaujame sekti šio kreipimosi nagrinėjimo procedūras, išvadas ir atsakymus. Atsižvelgiant į šio kreipimosi nagrinėjimo ir įvertinimo eigą taip pat svarstysime visas galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus visais įmanomais teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgti
Atsižvelgiant į tai, kad viešai paskelbtame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 naujos redakcijos projekte (toliau - įstatymas) nepakankamai reglamentuojamas neįgaliųjų sportas ir kūno kultūra, teikiame šiuos savo pasiūlymus:
ir kūno kultūra niekuo nesiskiria nuo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, išskyrus, kad sportu ar kūno kultūra užsiima neįgalieji, siūlome pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Neįgaliųjų kūno kultūra ar sportas asmenų, kurie pripažinti neįgaliaisiais pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kūno kultūra ar sportas.". 2. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos deklaraciją dėl sporto visiems principo įgyvendinimo, siūlome
„sportas visiems" šiame įstatyme įtvirtinti kaip principą, o ne sąvoką.
Vietoje šios sąvokos siūlome įdėti naują sportininko asistento sąvoką. Sportininko asistentas padėtų neįgaliajam apsitarnauti treniruočių metu, kai poreikiai susiję su neįgaliųjų specialių poreikių tenkinimu sporto treniruočių metu. Treneris nėra sportininko asistentas. Todėl siūlome pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
Sportininko asistentas - asmuo, padedantis specialiųjų poreikių turinčiam neįgaliam sportininkui apsitarnauti besirengiant treniruotėms bei treniruočių metu. 3. Atsižvelgiant į tai, kad akliesiems sportininkams turi būti užtikrintos lygios galimybės dalyvauti sporto renginiuose, jiems suteikiama teisė pasitelkti vedantį asmenį (pvz. aklajam bėgikui). Todėl siūlome papildyti 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „19. Sportininko vedlys
metu.". 4. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 4 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija, siūlome papildyti 3 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia,
kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti ir užsiimti kūno kultūra; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas, priemonės, kurių reikia, kad būtų tenkinami specialieji neįgaliųjų sportininkų bei sportuotojų poreikiai ir jiems sudarytos lygios galimybės;". 5.
sportininkų padėtis lyginant su neturinčių negalios sportininkų yra žymiai blogesnė, neproporcingai mažas neįgaliųjų sporto finansavimas, menkas skatinimas, nėra specialistų dirbti su neįgaliaisiais sportininkais ir sportuotojais ir t.t. ir kadangi neįgaliųjų padėtį gerinti Lietuva įsipareigojo ratifikuodama JT neįgaliųjų teisių konvenciją, tai yra atskirą dokumentą neįgaliųjų teisėms ginti ir įtvirtinti, Įstatymo projekte įtraukti atskirą straipsnį bei kitus pakeitimus, reglamentuojančius neįgalių kūno kultūrą ir sportą. „4 straipsnis. Neįgaliųjų kūno kultūra ir sportas
priemones planuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos, organizacijos bei kiti suinteresuoti asmenys, skirdami žmogiškuosius, materialiuosius bei finansinius išteklius siekia užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems užsiimti kūno kultūra ar sportu. Šiam tikslui numatoma, kad:
1) visi kūno kultūrai ir sportui skirti objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti neįgaliųjų reikmėms;
2) neįgalieji skatinami ir raginami dalyvauti bendrojo profilio sporto veikloje visais lygmenimis;
3) neįgaliesiems sudaromos galimybės organizuoti, plėtoti ir dalyvauti parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados ir neįtrauktų į parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados programų sporto šakų veikloje;
4) rengiami neįgaliųjų kūno kultūros ar sporto specialistai bei pagal poreikį teikiamos šių specialistų paslaugos;
5) atsižvelgiant į specialiuosius neįgalaus sportininko ar sportuotojo poreikius jis turi teisę turėti neįgaliojo sportininko asistentą ir (arba) vedlį;
6) negalią turintys vaikai bei studijuojantys asmenys skatinami ir jiems sudaromos galimybės dalyvauti šio Įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyje numatytoje kūno kultūros bei fizinėje veikloje;
7) atsižvelgiant į neįgaliųjų sportininkų ir sportuotojų neįgalumo ir specialiųjų poreikių dydį turi teisę į specialias sporto priemones ir inventorių.
lėšų, skiriamų sporto mokyklų, sporto centrų bei kitų įstaigų ir organizacijų vykdomai kūno kultūros ir sporto veiklai, turi būti skirta ir neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto veiklai. 3. Neįgaliųjų kūno kultūros ar sporto specialistai už kūno kultūros ar sporto pratybas neįgaliesiems turi teisę gauti darbo užmokesčio priedus atsižvelgiant į sportuojančių neįgaliųjų ar sportuotojų negalios pobūdį. Šių priedų nustatymo tvarką bei dydžius tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija. 4. Neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto būklės valstybėje ir savivaldybėse stebėseną vykdo, analizuoja šią būklę, išvadas ir siūlymus šiai būklei gerinti Vyriausybės įgaliota institucija teikia Vidaus reikalų ministerijai.". 7.
straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kur sakoma, kad valstybės pripažįsta, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo ir kad valstybės draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties, ir atsižvelgiant į tai, kad parolimpinės varžybos pagal visuomenės susidomėjimą bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje nedaug skiriasi nuo olimpinių žaidynių, siūlome premijas, rentas, stipendijas olimpiečiams ir parolimpiečiams suvienodinti. Atsižvelgti
4Lietuvos asociacija ,,Sportas visiems“,
2017-04-05 Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ 2017-03-29 d. tarybos posėdyje svarstė Lietuvos respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau rašte - Įstatymas) redakciją ir prašo atkreipti dėmesį į žemiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Lygiavertis dėmesys. Kūno kultūros ir sporto įstatymo ašis turėtų būti žmogaus sveikatos svarba ir su ja susijusios, fizinį aktyvumą skatinančios priemonės. Sutinkame, jog aukšto sportinio meistriškumo ir profesionalaus sporto veiklos, sporto darbuotojų kompetencijos ir kita įstatyme reglamentuojama veikla turi būti apibrėžta, tačiau ji neturi būti dominuojanti, t.y. neprieštaraujanti Europos baltosios knygos, Lisabonos sutarties ar Europos „Sportas visiems“ chartijos nuostatoms. Geriausiai, minėtą dominavimą atspindi įstatyme naudojamas „Sportas visiems“ apibrėžimas: „ Sportas visiems
Kūno kultūra ir fizinis aktyvumas yra žmonių sveikatos pagrindas, todėl įstatyme, šioms veikloms turi būti skiriamas vienodas dėmesys. Kompetencijos. Nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros srityje kompetencijos negali būti tokios pačios, kaip ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje (7, 8, 9, 10, 12, punktai, 3 straipsnio pavadinimas, II skyriaus pavadinimas, 4, 5 straipsnis ir t.t.). T.y. jos negali būti suplaktos į vieną ir palikta labai daug vietos savaiminėms interpretacijoms. Finansavimas. IV sk. 10 straipsnyje norima atskirti federacijų ir kitų NVO finansavimo modelį. Federacijas numatoma finansuojamos tik programų, o kito kūno kultūros srityje dirbančių NVO veiklą - tik projektų pagrindu. Tačiau, tokios formuluotės labai apriboja veiklos turinį ir būtiną tęstinumą, nes abu modeliai veikia tiek programiniu tiek projektiniu pagrindu t.y. veiklos kūno kultūros srityje dirbančių NVO yra ir tęstinės ir projektinės, lygiai taip pat kaip sporto federacijų - gali būti ir projektinės (pvz. vienkartinių tarptautinių reginių organizavimas, įsitraukimas į kitas epizodines veiklas ir pan.). Todėl 10 straipsnio 1 ir 2 punktuose siūlome palikti abu finansavimo modelius formuluotes papildant: „plėtojimu susijusių projektų ir programų įgyvendinimas“, ir „sporto šakų federacijos privalo parengti programas ar projektus, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Taip pat 10 straipsnio 1 punkte labai neaiškiai yra įvardintas „kitų asmenų“ finansavimas projektų įgyvendinimui. Jei šiame punkte kalbame apie visas kūno kultūros srityje veikiančias NVO, tai kitų asmenų formuluotė kelia klausimų ir neaiškumų. Kūno kultūros pamokos.
Kūno kultūros pamokos. V skyriaus, 16 straipsnio 2 punktas nurodo, kad ugdymo įstaigose turi būti nemažiau kaip 2 privalomos kūno kultūros pamokos. Tačiau, kūno kultūros pamokų skaičius negali būti mažinamas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas didinti fizinį aktyvumą, ypač mokyklose, taip pat paminėtinas ir Seimo 2014 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Nr. XII-1342 dėl sporto politikos išsakomas iki 2020 metų iškeltas siekis, kad visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos 3 sporto ugdymo pamokos per savaitę, taip pat į Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) rekomendacijas, kuriose siūloma būtina kasdieninė, bent jau vidutinio intensyvumo, fizinė veikla vaikams - ne mažiau kaip 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną. Beje, tai dar kartą parodo, kad šitas įstatymas visiškai neturi tikslo skatinti fizinio aktyvumo palaikymą moksleivių tarpe. Mūsų manymu, tai yra ne tik viena iš kertinių nuostatų, leidžiančių bent šiek tiek pagerinti vaikų sveikatą, bet tuo pačiu parodanti sporto sektoriaus vadovų principingumą, o nepataikavimą švietimo sistemai. Sporto visuomenė pasiruošusi įrodyti šio segmento svarbą ateities olimpiadoms, čempionatams ir kitiems, šalį garsinantiems, pasiekimams. Įstatymo projekte taip pat nustatomas mokinių fizinio pajėgumo vertinimas, kuris būtų vykdomas Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Abejojama specialistų, dirbančių Švietimo ir mokslo ministerijoje kompetencija tai atlikti, nes šiuo metu nėra specialisto atsakingo už kūno kultūrą ir sportą. Dėkojame už bendradarbiavimą ir prašome į įstatymo projekto tobulinimo darbo grupę įtraukti Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ atstovą. Atsižvelgti
5Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija,
2017-04-05 Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija (toliau – Asociacija) susipažinusi su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr.
I-l151 pakeitimo įstatymo projektu (XIIIP-149) ir reaguodama į Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2017-03-28 Nr. S-2017-2956 raštą "Dėl pasiūlymų” teikia du siūlymus Projekto tobulinimui. 1. Įstatymo projekto V skyriaus 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas <...> yra privalomos ne mažiau kaip 2 kūno kultūros pamokos per savaitę. Pažymėtina, kad kūno kultūros pamokų skaičius negali būti mažinamas, kadangi tai prieštarauja:
apibrėžtai valstybės paskirčiai kūno kultūros ir sporto srityje - skatinti visuomenės kūno kultūrą ir remti sportą. 1.2. Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Nr. X II-1342 „Dėl sporto politikos“ iškeltam siekiui, kad iki 2020 metų visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos 3 sporto ugdymo pamokos per savaitę, o mokinių sveikatai stiprinti mokyklose būtų įvesta papildoma ilgoji pertrauka, per kurią mokiniai galėtų mankštintis, judėti pagal savo pomėgius. 1.3. Europos Tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. rekomendacijai dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose, ypač dėl kūno kultūros ugdymo mokyklose. 1.4. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) rekomendacijom, kuriose siūloma būtina kasdieninė fizinė veikla vaikams - ne mažiau kaip 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną. Atkreiptinas dėmesys į pagrįstus sporto mokslo tyrimus dėl Lietuvos mokinių prastėjančios sveikatos ir mažėjančio fizinio pajėgumo. Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos įvairių tyrimų duomenimis, tik 10 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas.
Ten pat pažymima, kad fizinis aktyvumas yra priemonė mokiniams pailsėti, atsigauti nuo įtempto protinio darbo ir, anot mokslininkų (Tomporowski et al, 2008), tiesiogiai koreliuoja su mokinių pasiekimais ir savireguliacija, dėmesio koncentracija, laiko planavimu, kritiniu mąstymu, savęs vertinimu. Pagal PSO 2009-2010 m. duomenis Lietuvoje 7 metų amžiaus nutukusių berniukų buvo 9,4 proc., o mergaičių 7,2 proc., turinčių antsvorį berniukų buvo 24,8 proc., o mergaičių 21,0 proc., 9 metų amžiaus nutukusių berniukų buvo 11,3 proc., o mergaičių 5,9 proc., turinčių antsvorį berniukų 27,3 proc., o mergaičių 21,3 proc. Lietuvos sporto universiteto mokslininkų (Venckūnas ir kt., 2017) tyrimu nustatyta, kad per pastaruosius 20 metų mokinių fizinis pajėgumas (aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) blogėja. Mokslinį straipsnį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Journal of Epidemiology and Community Health“ (Didžioji Britanija). Tai iki šiol reikšmingiausias mokslinis straipsnis pagal žurnalo poveikio indeksą (3,865) Lietuvoje, analizuojantis moksleivių fizinę būklę. 2. Įstatymo projekto V skyriaus 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas būtų vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija abejoja specialistų dirbančių Švietimo ir mokslo ministerijoje kompetencija tai atlikti, nes šiuo metu nėra specialisto atsakingo už kūno kultūrą ir sportą, ką galėtume pažymėti ir dėl Ugdymo plėtotės centro. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr.
1-1151 pakeitimo įstatymo projekte (XIIIP- 149) siūlo pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip 3 kūno kultūros valandos per savaitę, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą kūno kultūros ir sporto veikloms. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“ Taip pat siūlo pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgti
6Lietuvos tautinis olimpinis komitetas,
2017-04-05 Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) bei su juo teikiamų susijusių įstatymų pakeitimo projektus ir įvertinus Įstatymo projekto atitiktį teisės technikos taisyklėms, teisės aktų reikalavimams bei teisėkūros principams, kuriais siekiama sukurti vientisą, nuoseklią, darnią bei veiksmingą teisės sistemą, norime pareikšti keletą pastabų ir pasiūlymų:
Įstatymo projekte atsisakyta labai daug sąvokų, kurios yra pateikiamos šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Aiškinamajame rašte teigiama, kad tokiu būdu yra siekiama atsisakyti perteklinio reguliavimo.
Visgi, nepagrįstas tam tikrų sąvokų ar teisės normų nepateikimas Įstatymo projekte nelems to, jog po tokio Įstatymo projekto priėmimo išnyks visuomeniniai santykiai, kurie šiuo metu yra apibrėžti galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Todėl manytina, kad tokių sąvokų kaip: didelis sportinis meistriškumas , kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, sportinės veiklos sutartis, sportininkas profesionalas , sporto rezultatas, teisėjo veiklos sutartis ir kt. , atsisakymas Įstatymo projekte turėtų būti laikomas netikslingu. Atsisakant minėtų sąvokų, ypač susijusių su profesionaliu sportu, kyla klausimas, ar tokios sąvokos bus apibrėžtos kitame įstatyme ir, kokio įstatymo teisinio reguliavimo objektu tai galėtų būti. O galbūt Įstatymo projekto rengėjai laikosi pozicijos, kad aukščiau nurodytos sąvokos nėra reikšmingos, todėl nėra tikslo jų apibrėžti Įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad didelė dalis naujame Įstatymo projekte pateikiamų sąvokų yra konstruojamos dviprasmiškai bei per neigimą, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad „ Kūno kultūros pratybos
Sportas visiems
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje „Dopingo“ sąvoka nėra apibrėžiama, vietoj to pateikiama nuoroda į 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „ Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“. Manytina, kad tokia Įstatymo projekto rengėjų valia, vietoj konkretaus „dopingo“ sąvokos apibrėžimo, vartoti blanketines normas, nepateikiant jokių kriterijų ar požymių, kas gali būti laikoma dopingu, nėra korektiška ir atitinkanti teisinio aiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad tokia sąvoka jau yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoje konvencijoje, teisingesnis pasirinkimas būtų tokios sąvokos iš viso iš naujo neapibrėžti Įstatymo projekte;
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta „Kūno kultūros ar sporto renginio“ sąvoka, kurios turinys yra dviprasmiškas bei stokojantis aiškumo. Be to, Įstatymo projekte nėra apibrėžiamos kitos panašaus pobūdžio teisinės kategorijos;
straipsnio 7 dalyje įtvirtinta „Kūno kultūros ar sporto renginio dalyvio“ sąvoka numato, kad renginio nuostatuose prie dalyvių gali būti priskiriami ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokiu būdu neribotai išplečiamas subjektų ratas, galinčių būti kūno kultūros ar sporto renginio dalyviais, t.y. Įstatymo projekte vietoj to, kad būtų tiksliai apibrėžiama sąvoka, duodama nuorodą į neapibrėžtą dokumentą; 2.4. dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje (
„Kūno kultūros ar sporto renginio nuostatai“
) ir 9 dalyje (
„Kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklės“
) numatytų sąvokų išskyrimo ir atskiro reglamentavimo Įstatymo projekte gali būti diskutuojama.
Manytina, kad tai nėra tikslinga, o Įstatymo projektas gali būti koreguotinas arba minėtas sąvokas apjungiant ir pateikiant vieną bendrą sąvoką – Kūno kultūros ar sporto renginių nuostatai
užtikrinimo saugumo priemonės, arba jas abi išbraukiant iš Įstatymo projekto ir paliekant šį aspektą reguliuoti kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriams, kurie vadovaudamiesi savo vidiniais teisės aktais, turi teisę patys nustatyti renginio tikslus, reikalavimus dalyviams ir pan.; 2.5. analizuojant Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą „Sporto“ sąvoką, matyti, kad šiai trūksta tikslumo ir teisinio aiškumo. Siekiant pašalinti šį trūkumą, turi būti svarstomas tikslingumas keičiamo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte numatyti veiklas, kurios dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstamos sportu;
sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis) apibrėžiama pernelyg siaurai, į sąvokos turinį neįtraukiant tam tikroms pakankamai populiarioms sporto šakoms plėtoti naudojamų objektų. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nėra nurodomos aviacijos sporto bazės. Tokia Įstatymo projekto rengėjų valia nesuprantama, nes Lietuvos Respublikoje ne tik, kad veikia Lietuvos aeroklubas, vienijantis 12 aviacijos sporto federacijų, bet Lietuvos aviacijos sporto šakų sportininkai tarptautinėje arenoje pasižymi dideliu sportiniu meistriškumu bei sportiniais pasiekiamais – iš įvairių Pasaulio ir Europos čempionatų į Lietuvą parvežama po 12-15 medalių kasmet; 2.7.
„Sportininko“ sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalis) apibrėžiama netiksliai ir nelogiškai. Pagal dabartinį sąvokos apibrėžimą atrodytų, kad sportininku gali būti tik tas asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis oficialiose sporto varžybose ir treniruojasi joms prieš tai. Kyla neaiškumas, ar tuo atveju, kai asmuo nesitreniruoja sporto pratybose rengdamasis oficialioms varžyboms, o tik dalyvauja jose, yra laikytinas sportininku; 2.8. dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos „Sporto šakos federacijos“ sąvokos galima pastebėti, kad esminis sporto šakos federacijos bruožas yra atitinkama sporto šaka, o ne teritorija, kurioje šia sporto šaka yra užsiimama. Todėl manytina, kad „ sporto šakos federacijos“ sąvoka laikytina pertekline, o sporto šakos federacijos funkcijos neturėtų būti siejamos su teritorija, kurioje konkreti sporto šakos federacija veikia; 2.9. taip pat reikalinga atskirai išskirti „Trenerio“ sąvoką (Įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalis). Palyginus Įstatymo projektą ir šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, galima daryti išvadą, kad galiojanti „trenerio“ sąvoka yra tiksli ir aiški. Todėl nesuprantama Įstatymo projekto rengėjų pozicija atsisakyti aiškaus teisinio reguliavimo pakeičiant jį labai plačiomis ar dviprasmiškomis sąvokomis, juk keičiant teisinį reguliavimą turi būti siekiama efektyvumo, įvertinant galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirenkant geriausią iš jų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija taip pat aiškiau ir tiksliau apibrėžia tokias sąvokas kaip: „Kūno kultūra“ bei „Kūno kultūros pratybos“ .
Įstatymo projekte vartojamų sąvokų, pažymėtina, kad problemų kyla ne tik su kai kuriomis 2 straipsnyje dviprasmiškai ir neaiškiai įtvirtintomis sąvokomis, bet, išnagrinėjus Įstatymo projekto turinį, buvo pastebėta, kad Įstatymo projekte ne kartą vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtis nėra pateikiama, pavyzdžiui, veikianti nevyriausybinė organizacija ; manipuliacijos sporto varžybomis ; viešas renginys ; olimpinis judėjimas ; parolimpinis judėjimas ; kurčiųjų judėjimas . Manytina, kad vis pasikartojantis jų vartojimas Įstatymo projekte jau pats savaime suponuoja būtinybę jas apibrėžti Įstatymo projekte, taip bus užtikrintas tinkamas Įstatymo projekto nuostatų aiškinimas ir neatsiras dviprasmiško interpretavimo galimybės. Dėl kitų
straipsnis išsamiau nei šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija apibrėžia kūno kultūros ir sporto principus. Nepaisant to, manytina, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas yra suformuluotas nesilaikant teisinio aiškumo principo. Apibrėžiant lygiateisiškumo principą nustatoma, kas nėra laikytina šio principo pažeidimu, t. y. atskirtos varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus ribojimas. Įvertinus tokį suformuotą išimčių sąrašą, neaišku, pavyzdžiui, ar nacionalinės tam tikros sporto šakos komandos gali būti formuojamos tik iš geriausių mūsų šalies pilietybę turinčių profesionaliųjų sportininkų.
Taip pat manytina, kad yra reikalinga tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punktą, įtvirtinantį manipuliacijų sporto varžybomis draudimą, išdėstant jį taip – šis principas reiškia, kad organizuojant sporto varžybas turi būti užtikrintas sąžiningas varžymasis tarp sportininkų ir šių varžybų rezultatas ar eiga negali būti iš anksto sutarti ir žinomi (aiškūs ) . 5. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija numato ne tik Kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžia visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai paskirstoma kompetencija tarp valdžios ir kitų institucijų. Tuo tarpu Įstatymo projekte to pasigendama, pavyzdžiui, vietoje buvusių penkių Lietuvos Respublikos Seimo funkcijų lieka praktiškai tik viena (Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktas
). 6. Įstatymo projekte pasirinktas variantas apibrėžti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kompetenciją turi būti vertinamas kaip pagrįstas ir logiškas sprendimas. Tačiau nesuprantamas Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas atskirai nedetalizuoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei susisiekimo ministerijų kompetencijos. Papildomai neapibrėžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencijos dėl to nukenčia aviacijos sportas, kuris lieka nereglamentuotas Įstatymo projekte.
Manytina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija šį aspektą įtvirtina tinkamai: „Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus.“ (šiuo metu galiojančio Įstatymo redakcijos 10 straipsnio 3 dalis)
pasirinktas variantas apibrėžti tik Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kompetenciją, kas yra logiška ir teisinga, visgi kitų institucijų kompetencija neturėtų būti apibrėžiama šiame įstatyme, o Vyriausybės nutarimuose ar kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl siūlome išbraukti ir atsisakyti perteklinių nuostatų, 5 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 6 dalis. 8. Įstatymo projekto III skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informacijos. Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta, kad „ Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos nevyriausybinės organizacijos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautinių kūno kultūros ir sporto organizacijų nuostatais ir kitais tarptautiniais dokumentais plėtoja Lietuvoje olimpinį, parolimpinį ir kurčiųjų judėjimas, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, kūno kultūrą, sportą visiems ir sportą
“. Perskaičius tokią formuluotę, visų pirma,
susidaro įspūdis, kad bet kokia teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota nevyriausybinė organizacija turi kompetenciją plėtoti kūno kultūrą ir sportą. Visų antra, šių organizacijų kompetencija apibrėžiama neaiškiai, apsiribojant žodžiu „plėtoja“, kas, manytina, suteikia galimybę kilti dviprasmybėms ir neaiškumams. 9.
projekto IV skyrių, reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Vietoj to yra įtvirtinama, kad „ Valstybė ir savivaldybės turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skirti atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui. “. Tokia nuostatos konstrukcija turėtų būti vertinama kaip neatitinkanti teisinio aiškumo principo, nes matomas akivaizdžiai deklaratyvus bei rekomendacinis pobūdis, nenustatoma jokio imperatyvaus reikalavimo skirti lėšas sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui. Manytina, kad siekiant įgyvendinti šią Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. šis finansavimas gali būti skiriamas. Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Atskirai galima išskirti kelias minėto straipsnio dalis. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 ir 7 dalys savo turiniu atitinka poįstatyminio akto lygmens normas ir paties Įstatymo projekto kontekste laikytinos perteklinėmis. Įstatymo projekto 10 straipsnio 8 dalies 7 punktas įtvirtina reikalavimus ir draudimus, kuriems esant negali būti skiriamas finansavimas, pavyzdžiui, juridinio vieneto kolegialaus organų nario teistumas gali turėti įtakos finansavimo patvirtinimui. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra tikslingas.
Be to, neaišku kuo skiriasi Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje minimos kūno kultūros ir sporto sritys ir kryptys, kokia jų reikšmė. Minėto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, visgi reiktų svarstyti apie galimybę finansuoti iki 100 procentų, arba įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai, ne priešingu atveju vienas projektas gali būti finansuojamas 10 procentų, o kitas ir maksimaliai. Kaip nekorektiški turėtų būti pripažįstami ir Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis, nes teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Negana to, Įstatymo projekto 15 straipsnyje nesuprantamai apibrėžta valstybės skiriama parama kūno kultūros ir sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčo sprendimui arbitražo būdu. Įstatymo projekto 15 straipsnyje numatyta, kad „ Gali būti skirta valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems projektams, kuriais siekiama įtvirtinti asmenims galimybę kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus spręsti arbitraže, įgyvendinti.“ . Visiškai neaišku, kokiu būdu galima kreiptis, kur kreiptis, kokia dalimi arbitražo išlaidos gali būti padengiamos ir pan.;
privalomus rodiklius asmenims užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, „ Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.“ (Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalis). Privalomi rodikliai taip pat nustatomi ir to paties straipsnio 2, 5 dalyse.
Manytina, kad mokymosi politiką turi formuoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, o be to, abejotina yra ir tai, ar konkretus valandų skaičius turėtų būti nustatomas įstatyminiu lygmeniu. 11. Manytina, kad šiame Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015–2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“.) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė. 12.
12Pastebėtina,
kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas “ ir „mokymo programa“ , nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. 13. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Manytina, kad tai neatitinka teisinio aiškumo principo. 14. Atskirai išskirtina ir VII skyriuje esanti Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalis, kuri apibrėžia teises policijos pareigūnams. Visų pirma, svarstytina, ar tokius įgaliojimus policija turi ir dėl privačių sporto renginių ir varžybų. Kita vertus, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo. 15. Reikalinga atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte. Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje. Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. 16.
pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. 17. Kaip deklaratyvi, neaiški, netiksli bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatyta norma, kad „ Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos lėšų. <...>. “. Iš tokios formuluote nėra aišku, kokio pobūdžio, kokioms sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Bendrosios pastabos
Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projekte esantys straipsniai sukonstruoti griozdiškai, tai lemia, kad tam tikromis vietomis sunku suprasti Įstatymo projektu siekiamą nustatyti teisinį reguliavimą, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms (pavyzdžiui, 10 straipsnis, užimantis 3 lapus teksto ir susidedantis iš 10 dalių; 24 straipsnis, 2 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo). Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas – dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto IV skyrius vadinasi Kūno kultūros ir sporto srities finansavimas, o šiame skyriuje esantis 12 straipsnis apibrėžia valstybės ir savivaldybių dalyvavimą rengiant sportininkus; Įstatymo projekto VIII skyrius vadinasi Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus, o šiame skyriuje esantis 25 straipsnis apibrėžia rentos sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarkas).
Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad t eisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip:
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propaguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetentingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. 19. Taip pat manytina, kad tokio pobūdžio Įstatymo projekte nepagrįstai neapibrėžiamos tam tikros sporto šakų, darančios pakankamai didelę įtaką valstybės sportui ir kultūrai. Pavyzdžiui, įstatymo projekte nėra reguliuojamas aviacijos sportas, kuriuo šiuo metu tiesiogiai užsiima virš 3000 įvairios kvalifikacijos pilotų. 20. Galima pastebėti, kad Įstatymo projekte esti daug normų savo pobūdžiu atitinkančių poįstatyminio akto lygmens normas. Svarstytina, ar toks Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų normas perkelti į Įstatymo projektą (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 21, 24 ir kt. straipsniai) – yra teisingas ir tikslingas.
Pažymėtina, kad įstatymų galią turinčiais teisės aktais turėtų būti reguliuojami patys svarbiausi kūno kultūros ir sporto srityje susiklostantys visuomeniniai santykiai, apibūdinant principus, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Atsižvelgti
7Lietuvos trenerių profesinė sąjunga,
2017-04-06 Didžioji dalis Seimo narių galimai nesigilina į sporto problemas. Argi dar abejojame, kad mūsų sportininkai - olimpiečiai, yra mūsų besimokančio jaunimo gerbiami ir todėl yra sektinas pavyzdys sportuoti. Įvairiais lygiais kalbama, kad mūsų jaunimo sveikata nepakankamo lygio, todėl privalome visi siekti, jog jaunimas nuo mokyklos suolo suprastų, kad kūno kultūra ir sportas yra vienas iš didžiausių veiksnių, kad augtume sveiki, išsimokslinę, kultūringi. Buvo siekiama, kad moksleiviai turėtų tris kūno kultūros savaitines pamokas, dabar šito net nesiekiama. Taip pat privalėjome moksleivių sveikatos būklę ir fizinį pasirengimą testuoti tam, kad visiems būtų aišku apie moksleivių sveikatos ir fizinio pasirengimo dinamiką.
Baigėsi Olimpinės ir parolimpinės žaidynės Rio de Žaneire, pasidžiaugėme gerais rezultatais ir kas toliau, mūsų sporto valdžia, bei kai kurie valdininkai ir Seimo nariai nesistengia suprasti ir padėti susiskaldžiusiai, ar galimai suskaldytai, dėl ne visuomet objektyvaus, dažnai tik formalaus KKSD funkcionierių veikimo, šiai dienai paliktai nežinioje, todėl galimai neišvengiamai būtina įsijungti į šį procesą aukščiausiems šalies valdžios atstovams, nes būtina sporto bendruomenei, vadovaujantis LR Kūno kultūros įstatymu, pradėti organizuoti ir tinkamai vykdyti sportininkų rengimą sekančioms Tokijo Olimpinės žaidynėms. Pagaliau kas liko iš viltingų rinkiminių pažadų. Net nesolidu paminėti, kad kūno kultūrai ir sportui Lietuvos Respublikos Septynioliktosios Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane pasiliko tik kelios frazes. Apgailestaujame, kad Lietuvos Respublikos Seimas turėdamas priimti aibes svarbių įstatymų, pradėjo svarstyti naują LR kūno kultūros įstatymą, kurio turinys mus, sporto bendruomenės atstovus, visiškai išmušė iš pusiausvyros, nes nėra aiškios politinės vizijos bei objektyvaus ir optimaliai veikiančio mechanizmo sporto sektoriuje, nors buvo galima tik šiek tiek patobulinti jau dešimtmečius veikusią ir gerus rezultatus pasiekti padėjusią sistemą, taip pat atkreipiame dėmesį, kad senasis įstatymas mums pilnai suprantamas ir aiškus, tvarkingai reglamentuojantis svarbiausius sporto reguliavimo mechanizmus, todėl treneriai, giliai išanalizavę abu įstatymus, prašo naujojo įstatymo nesvarstyti, o palikti senąjį. Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos Seime buvo pateikti pateikimai dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto (XIIIP-149) (toliau - ir Įstatymo projektas), pasiūlyta susipažinti su minėtu Įstatymo projektu ir iki 2017 m. balandžio 5 d. pateikti turimus pasiūlymus. Atsižvelgiant į tai, kad šiame Įstatymo projekte esančios nuostatos tiesiogiai lemia LAK priklausančių sporto federacijų narių teises ir pareigas, laikydamiesi nustatyto termino teikiame pasiūlymus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tobulinant Įstatymo projektą. Visų pirma, siūlytina tiksliau apibrėžti Įstatymo projekte pateikiamas sąvokas. Akivaizdžiai, trūksta aiškumo dėl techninių sporto šakų, tiek liečiančių automobilių, tiek aviacijos sporto šakų apibrėžimą. Į Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punkte pateikiamą sporto objekto apibrėžtį („ Sporto objektas - statinys (pastatas, inžinerinis statinys ar jų kompleksas vienos ar kelių sporto šakų sporto pratyboms ir varžyboms, kūno kultūros pratyboms rengti, sportininkų reabilitacijai, sporto specialistų kvalifikacijai kelti“) įtraukti ir aerodromus tokioje apimtyje kaip pateikiama Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo
vystoma aviacijos sporto šakų veikla, rengiamos nacionalinės bei tarptautinės varžybos, iš esmės, aerodromas atitinka Įstatymo projekte pateikiamą sporto objekto sąvoką, todėl, siekiant teisinio aiškumo, yra tikslinga aerodromus įtraukti į Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punkto taikymo apimtį. Toks sąvokos praplėtimas leis efektyviau vystyti aviacijos sportą, bus palankesnės finansavimo galimybės aerodromų plėtrai bei jų infrastruktūros gerinimui. Taip pat sudarys sąlygas taikyti ir kitus šio Įstatymo projekto straipsnius, pavyzdžiui 9 straipsnį.
Antra, manytina, kad Įstatymo projekto 5 straipsnyje, numatančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, yra reikalinga atskirai išskirti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministeriją (toliau – ir Susisiekimo ministerija); kuri koordinuoja BĮ Civilinės aviacijos administracijos (toliau
3000Taigi, aviacijos sportas Lietuvos Respublikoje yra pakankamai paplitęs,
turintis itin didelę aviatorių bendruomenę, kurių tarpe yra daug itin aukšto sportinio meistriškumo sportininkų, dalyvaujančių aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose bei iškovojančių ne vieną laimėjimą ir taip garsinančių Lietuvos vardą. Taigi, LAK kaip šios didelės bendruomenės atstovas, turi turėti teisę į minėtą tarybą deleguoti savo atstovą, siekiant kuo efektyviau atstovauti savo narių interesus bei aktyviai veikti propaguojant ir plėtojant aviacijos sportą.
Ketvirta, manytina, kad siekiant kuo labiau vystyti kūno kultūrą bei sportą, ypač techninį sportą, yra reikalinga Įstatymo projekto 18 straipsnį papildyti, įtraukiant punktą, kad Techninių sporto šakų instruktorių kvalifikacijos, suteiktos kitų valstybinių institucijų, atitinka kūno kultūros ir sporto specialisto kvalifikacijas. Penkta, siūlytina Įstatymo projekto 19 straipsnį papildyti, įtraukiant punktą, kad „Aviacijos sporto šakų sportininkams, dalyvaujantiems nacionaliniuose čempionatuose bei su Lietuvos rinktine atstovaujantiems Lietuvą tarptautinėse varžybose, taip pat nepilnamečiams aviacijos sporto šakų sportininkams, kurie nėra sukakę 18 metų, specializuotos sporto medicinos paslaugos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. “. Šešta, siūlytina Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatas tobulinti iš esmės. Lietuvoje nuolatos organizuojami Europos ar pasaulio čempionatai, nacionalinės varžybos ar aviacinės šventės. Tokių švenčių ar minėtų čempionatų organizavimą reglamentuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Didelė dalis teisės aktų yra Susisiekimo ministerijos ar Civilinės aviacijos administracijos kompetencijos sritis. Remiantis minėtais teisės aktais ir minėtų institucijų suteiktais leidimais yra organizuojami čempionatai, varžybos ar kitos šventės. Be to, minėto 21 straipsnio nuostatos nėra suderintos su Policijos veiklos įstatymo nuostatomis. Aviacinių renginių organizavimas reikalauja specialių žinių ir įgūdžių, tuo tarpu policijos pareigūnai negalės neturėdami reikalingų specifinių žinių tinkamai vykdyti 21 straipsnio
įgyvendinama.
Vargu, ar atsiras policijos pareigūnas, kuris turės kompetencijos ir žinių nutraukti ar sustabdyti pvz., akrobatinio skraidymo čempionatą. Kas tokiu atveju prisiimtų žalos atlyginimo klausimus, jeigu tai butų padaryta nepagrįstai? Septinta, Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu, numatant, kad asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo „Pasaulio oro žaidynių 1-3 vietos laimėtoju“. Manytina, kad tokią nuostatą įtraukti yra būtina, atsižvelgiant į Pasaulio oro žaidynių svarbą, kurios yra Olimpinių žaidynių atitikmuo aviacijos sporte. Aviacijos sporto šakų sportininkai, iškovoję laimėjimus tokio lygio varžybose, garsina Lietuvos vardą tarptautiniu mastu, todėl turi būti atitinkamai skatinami. Septinta, siekiant skatinti visų sporto šakų sportininkus siekti kuo didesnių sportinių laimėjimų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnį, numatantį valstybės stipendijos mokėjimo tvarką ir sąlygas, įtraukiant punktą, kad „ Valstybės stipendiją gali gauti ir kitų neolimpinių sporto šakų sportininkai atskirtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu“. Siūlome Komisijai, apsvarstyti galimybę, teikiamą projektą išskirti į du atskirus įstatymo projektus. Akivaizdžiai supaprastėtų įstatymų projektų struktūra, tikrai būtų aiškus teisinis reguliavimas. Pirmajame Įstatymo projekte galėtų būti tiesiogiai su sporto ir kūno kultūra susiję dalykai, tuo tarpu antrajame Įstatymo projekte būtų galima reglamentuoti visus klausimus, susijusius su skatinimu, rentų mokėjimų, trenerių apmokėjimo sąlygomis, pašalpos, kategorijų koeficientai, visi klausimai susiję su skatinimu, socialinėmis sportininkų ar trenerių garantijomis, t.y. įgyvendinimui reikalaujantys lėšų iš valstybės biudžeto.
Praktiškai įstatymo projekto X skyrius ir tolimesni skyriai gali būti kito įstatymo pagrindas pagal savo reguliavimo dalyką. Prašome Jūsų įvertinti pateiktus pasiūlymus bei jų pagrindu koreguoti Įstatymo projektą. Atsižvelgti Dėl aviacijos sporto šakų sportininkų specializuotų sporto medicinos paslaugų finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų – įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 19 straipsnyje reglamentuojamas visų sporto šakų sportininkų sveikatos tikrinimas specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sportininkai, kuriems minėtosios paslaugos finansuojamos iš valstybės biudžeto, numatyti 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse. 9. Lietuvos automobilių sporto federacija, 2017-04-06 Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) susipažino su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektu (
ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
automobilių sportas kaip techninė sporto šaka yra pavojingas ir rizikingas sportas, todėl automobilių sporto renginiams turi būti parodytas išskirtinis dėmesys, taikant tam tikras išimtis LR Kūno kultūros ir sporto įstatyme. 2.
būti nurodyta, kad šis įstatymas nustato, ne tik kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, bet ir nevyriausybinių organizacijų (sporto klubų, federacijų, asociacijų ir kitų juridinių asmenų) kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje (rengiant varžybas, ruošiant sportininkus, teisėjus ir pan.). Siūlome išdėstyti 1 straipsnį sekančiai: “Sis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje <...>“. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punkte nurodytas apibrėžimas, kas yra Sporto objektas, klausimas ar lenktynių trasos pvz.: kartodromai, kroso trasos, “Nemuno žiedas” ir kitos lauko trasos priskiriama statinių kategorijai? Taip pat klausimas ar Sporto objektai gali būti laikini t.y. tik toms varžyboms įrengtos trasos? 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio 20 punkte siūlome papildyti sąvoką “Sportininkas” ir išdėstyti jį sekančiai:
“Sportininkas-asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis
(įskaitant ir varžymąsi sporto inventoriaus pagalba) <...>”. Siūlome tokį papildymą, kadangi techninėse sporto šakose varžomasi ne tik tarp fizinių asmenų, bet dar ir sportinio inventoriaus pagalba (automobiliu, kartingu, motociklu ir pan.). 5. Įstatymo projekto 2 straipsnio 22 punkte siūlome papildyti, kad: “ Sporto šaka- <...>. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato nacionalinė ir (ar) tarptautinė sporto šakos federacija.” Siūlome šį papildymą, kadangi pvz.:
Tarptautinė automobilių federacija (FIA), leidžia nacionalinėms federacijoms savarankiškai nustatyti sporto šakos skirstymą į disciplinas, o ne vien laikytis FIA sporto šakų skirstymo. 6.
padaryti išimtį pavojingoms techninėms sporto šakoms t.y. automobilių ir motociklų sportui ir įrašyti, kad: Automobilių ir motociklų sporto varžybas galima organizuoti tik turint tos sporto šakos nacionalinės federacijos (atitinkamai Lietuvos automobilių sporto federacijos ar Lietuvos motociklų federacijos) leidimą vykdyti varžybas. ”
siūlome ištaisyti stiliaus klaidą šioje vietoje: “Treneris - sporto specialistas, rengiantis sportininką (-us) sporto varžyboms ir (ar) jam (-iems) vadovaujantis per pačias varžybas varžybų metu ”. 8. Įstatymo projekto 2 straipsnio 29 punkte nurodytą oficialių varžybų sąvoką siūlome išdėstyti sekančiai: “Oficialios sporto varžybos”- nacionalinių ir tarptautinių juridinių asmenų organizuojamos ir į nacionalinių ir tarptautinių atitinkamos sporto šakos federacijų oficialų varžybų kalendorių įtrauktos sporto varžybos, kurios yra tam tikros varžybų sistemos sudedamoji dalis ir per kurias sportininkams fiziškai aktyviai varžantis pagal nacionalinės ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles siekiama nustatyti laimėtoją (-us), o rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės, ir (ar) įgūdžiai ir (ar) sportinis inventorius . <...>”. Siūlome šį variantą, kadangi sporto pasaulyje oficialios varžybos yra laikomos tik tos varžybos, kurios yra įtrauktos į oficialų nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos oficialų varžybų kalendorių ir patvirtintos tos federacijos valdymo organų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad techninėse sporto šakose rezultatą lemia ir sportinis inventorius t.y. automobilis, todėl siūlome įtraukti ir sportinį inventorių, kuris lemia rezultatą varžybose. 9.
sporto įstatyme ir išdėstyti sekančiai: “ Žiūrovas - asmuo, stebintis sporto renginį. Žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų varžybų saugumo reikalavimų nurodytų Kūno kultūros ir sporto renginio saugumo taisyklėse”. Siūlome, įtraukti “Žiūrovo” sąvoka, kadangi tai labai svarbu sprendžiant ginčus teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nustatant organizatoriaus ir žiūrovo atsakomybės taikymo ribas ir atsakomybės pasiskirstymą bei pareigas varžybų metu. 10.
papildyti:
Respublikos teisės aktais, kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių tarptautinių ir nacionalinių organizacijų nuostatais ir kitais tarptautiniais ir nacionaliniais dokumentais plėtoja Lietuvos olimpinį, parolimpinį ir kurčiųjų sporto judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, kūno kultūrą, sportą visiems ir sportą, organizuoja ar suteikia teisę organizuoti oficialius nacionalinius sporto renginius (įskaitant, bet neapsiribojant, čempionatus, pirmenybes, taures ir kita) atitinkamoje sporto šakoje, atsižvelgdamos į tarptautinės organizacijos taisykles, nustato sporto šakos taisykles, atlieka kitas nevyriausybinių organizacijų įstatuose nustatytas funkcijas, taiko tarptautinių ir Lietuvos <...>.
Lietuvos vardas.”
Tarptautine automobilių federaciją (FIA), kuriai priklauso LASF ir kurios reglamentuojančių dokumentų LASF turi laikytis, nurodyta, kad “Vienoje šalies teritorijoje FIA pripažįsta tik vieną ASF (nacionalinę federaciją), kuriai suteiktos teisės kontroliuoti autosportą kaip vienintelei autosporto valdžios toje šalyje turėtojai. “ (FIA Sporto kodekso 1.4.1. p.). 11. Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 d. ir
ar užtenka atitikti tik vieną iš nurodytų kriterijų. 12.
neaišku ar visi Sportininkai turi tikrintis privalomai sveikatą specializuotose sporto medicinos paslaugų įstaigose t.y. ar pvz.: automobilių sporto sportininkams taikomas Įstatymo projekto 19 straipsnis? Nes jei netaikoma turi būti aiškiai parašyta, kad 19 straipsnis yra taikomas tik Sportininkams rengiamiems biudžetinėje įstaigoje ar pan. 13. Įstatymo projekto 20 straipsnyje, rašoma, kad organizatorius turi rekomenduoti renginio dalyviams pasitikrinti sveikatą specializuotose sporto medicinos įstaigose. Kodėl netinka medicininė pažyma iš šeimos gydytojo, kad gali sportuoti atitinkamą sporto šaką. Automobilių sporto sportininkai sportuodami įsipareigoja pristatyti medicininę pažymą, kur nurodyta, kad automobilių sportu gali užsiimti ir to užtenka. Jei sporto šakos nevyriausybinė organizacija gali nustatyti kitokius reikalavimus sveikatos tikrinimui, tai turi būti aiškiai parašyta Įstatymo straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje rašoma, kad asmeniui leidžiama dalyvauti varžybose tik tuomet, kai jis raštu deklaruoja jog prisiima atsakomybę už savo sveikatos būklę. Šioje dalyje turėtų būti įrašyta išimtis, kad raštu deklaruoti nereikia, jeigu asmuo turi medicininę pažymą, kurią pripažįsta tos sporto šakos federacija. Nes pagal dabartinę formuluotę ar tu turi medicininę pažymą ar neturi vis tiek reikalinga raštiška deklaracija. Taip pat būtina pažymėti straipsnyje, kad sporto šakos federacijos savarankiškai sprendžia klausimą, susijusį su sportininkų sveikatos patikra ir medicininėmis pažymomis. 14.
siūlome papildyti išimtimi, kad: “Organizuodamas sporto renginį, jų organizatorius privalo paruošti organizuojamo renginio papildomus nuostatus ir saugos taisykles bei suderinti jas su techninės sporto šakos nacionaline federacija, gauti šios federacijos Trasos ir Organizatoriaus licenciją bei vietos savivaldos institucijos leidimą.” Tarptautinės automobilių federacijos kodeksas įpareigoja visus tarptautinių ir nacionalinių varžybų organizatorius turėti tos sporto šakos federacijos licencijas vykdyti varžybas ( FIA Sporto kodekso 3.1.,
sporto šakose (automobilių, motociklų ir kt.) sporto varžybų saugumą/nesaugumą gali įvertinti tik šios sporto šakos kvalifikuoti specialistai-teisėjai, turintys tam visą reikiamą kompetenciją. Todėl šiame punkte turėtų būti nurodyta taip pat išimtis techninėms sporto šakoms. Šio straipsnio 5 dalyje būtina apibrėžti žiūrovo ir organizatoriaus atsakomybę nurodant, kad visi renginio dalyviai ir žiūrovai privalo laikytis nustatytų sporto renginio saugumo taisyklių ir prisiimti atsakomybę už jų nesilaikymą. Šiame punkte taip pat svarbu nurodyti, kad žiūrovas gali būti supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis prieš renginį ir renginio metu įvairiomis formomis tiek spausdintomis tiek internetinėmis ir pan. LASF prašo atsižvelgti į kaimyninių šalių patirtį, pavyzdžiui Latviją, kur šalies sporto įstatyme techninėms sporto šakoms skirtas išskirtinis dėmesys, pripažįstant jog tai pavojinga sporto šaka, reikalaujanti specifinių žinių organizuojant ir administruojant šių sporto šakų renginius. Latvijoje sporto varžybų organizavimą reglamentuoja du įstatymai:
Latvijos sporto įstatymo 15 str. nustatyta, kad sporto renginių organizatorius turi įgyvendinti šias sąlygas:
(6) Sporto varžybos, tokios kaip automobilių sportas, motorinių priemonių sportas arba motorinių valčių varžybos gali būti vykdomos tik licencijuotose nuolatinėse arba laikinai pritaikytose šiam sportui trasose ir tas sportas turi būti licencijuotas atitinkamos kategorijos oficialių asmenų.
(7) Motociklų trasos ir renginio licencijas suteikia Latvijos motociklų federacija, automobilių trasos ir renginio licencijas suteikia- Latvijos automobilių federacija, vandens motorinio sporto trasų ir renginio licencijas suteikia- Latvijos vandens motorinio sporto federacija. Šių federacijų valdymo organai nustato reikalavimus trasų ir renginių licencijoms. Tai reiškia, kad kiekvienas organizatorius, kuris nori organizuoti automobilių sporto renginį, turi gauti trasos licenciją, renginio licenciją ir vietos savivaldos institucijos turi šiuos leidimus patikrinti prieš išduodant renginiui leidimą. Viešų pramoginių ir specialiųjų renginių apsaugos įstatymo 5 straipsnis teigia, kad
(2) Leidimai viešiesiems renginiams nėra reikalaujami, jeigu jie yra organizuojami šalies arba kurios nors vietinės savivaldybės, tai liečia ir viešus renginius, ir viešus uždarose patalpose vykstančius sporto renginius. Viešieji automobilių sporto, motorinių priemonių sporto arba motorinių valčių renginiai, nesvarbu, kur jie vyksta, turi turėti renginių leidimą. 6 straipsnis teigia, kad
(22) Kai planuojamas viešas renginys organizuojamas automobilių, motociklų ir motorinių valčių srityje, renginio organizatorius papildomai turi, prie dokumentų nurodytų įstatymo 2.1. p. turi pateikti sporto federacijos išduotą varžybų trasos licenciją ir varžybų organizavimo licencijos originalą ar notaro patvirtintą kopiją.
Tai reiškia, kad kiekvienas organizatorius, kuris nori organizuoti autosporto renginį turi turėti trasos ir renginio licenciją ir valdžios institucijos savivaldybės turi juos patikrinti prieš išduodant leidimą. Techninės sporto šakos yra specifinė sporto šaka, todėl šių sporto šakų federacijų atstovai turėtų būti pakviesti diskusijai su šio Įstatymo projekto rengėjais ir aptarti aktualius šių pavojingų ir rizikingų sporto šakų klausimus. LASF pasiruošusi bendradarbiauti rengiant šio Įstatymo projektą, kad šis Įstatymas būtų pritaikomas ir specifinėms t.y. techninėms sporto šakoms. Atsižvelgti Dėl 13 pastabos:
sveikatą specializuotas sporto medicinos paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kadangi šios įstaigos teikia specializuotas ir visapuses konsultacijas, ko negalėtų suteikti šeimos gydytojas. 2) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad raštu deklaruoti, jog prisiimama atsakomybė už savo sveikatos būklę, nereikia, jeigu asmeniui sveikatos tikrinimas yra privalomas, kaip tai numatyta 19 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 10. Lietuvos motociklų sporto federacija, 2017-04-06 Lietuvos Motociklų Sporto Federacija susipažinusi su Kūno kultūros įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektu (XIIIP-149) (toliau – įstatymas), prašo Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos, įstatymo rengimo grupei į naujai rengiamą įstatymo projektą įtraukti:
projekto – Pagrindinės šio įstatymo sąvokos, įtraukti techninio sporto sąvokos išaiškinimą. 2.
sportas
Lietuvos Respublikoje:
į tarptautinių sporto šakų organizacijų reikalavimus Techninių sporto šakų renginių/varžybų nuostatus pagal kompetenciją tvirtina sporto (šakų) federacijų valdymo organai. Neapibrėžus ir aiškiai nereglamentavus šių funkcijų, kyla grėsmės sportininkų, sporto pratybų dalyvių sveikatai, rizika gyvybei. Kadangi naujojoje redakcijoje numatoma, kad pakanka renginio nuostatus tvirtinti renginio organizatoriui, gauti leidimą iš sporto objekto savininko, gauti suderinimus iš policijos. Atsiranda grėsmės, kad organizuoti Techninio sporto renginį gali imtis jokių kompetencijų ir tos sporto šakos taisyklių neišmanantis organizatorius, kuris gavęs visus reikiamus leidimus ir pats pasitvirtinęs renginio nuostatus, kurie neatitiks tarptautinių techninio sporto šakų federacijų bei Lietuvos techninių sporto šakų federacijų patvirtintų sporto šakos taisyklių bei reikalavimų, taip pat organizatorius neįvertinęs sporto technikos techninių reikalavimų sukeltų didelę riziką sportininkams, jų gyvybei bei sveikatai, riziką sporto renginių dalyviams, žiūrovams. 3. Aiškiai reglamentuoti ir apibrėžti Sporto varžybų sistemą.
Šiai dienai, vadovaujantis galiojančiu Kūno kultūros ir sporto įstatymo IV skyriaus 42, 43, 44, 45, 46 straipsniais, Techninių sporto šakų federacijos pakankamai sėkmingai užtikrina Lietuvos sporto varžybų sistemą. Nebelikus šio aiškaus reglamentavimo nepavyks tęsti pradėtų darbų užtikrinant sėkmingą sporto šakų federacijų veiklą. Dabartiniame galiojančiame Kūno kultūros ir sporto įstatyme šis skyrius yra labai aiškiai ir teisingai reglamentuotas, todėl prašome šį skyrių įtraukti ir į naująjį įstatymo projektą. Neapibrėžus ir aiškiai nereglamentavus šių funkcijų, kyla grėsmės, kad Lietuvoje daugeliui sporto šakų federacijų nepavyks užtikrinti atskirų sporto šakų varžybų sistemos vystymo procesų. Labai reikalinga Lietuvoje parengti Techninių sporto šakų veiklos aprašą. 4. Taip pat prašome įstatymo rengimo darbo grupės aiškiai apibrėžti nevyriausybinių organizacijų, sporto klubų vaidmenis, sporto federacijų funkcijas. Prašome įstatymo rengimo darbo grupės atidžiai išanalizuoti ir apsvarstyti šiuos teikiamus pasiūlymus. Atsižvelgti
(toliau – LŠS ), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2017 m. kovo 28 d. pranešimą dėl pasiūlymų pateikimo Nr. S-2017-2956, teikia savo pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. I-1551 (XIIIP-149). Pasiūlymuose pateikiamos nuorodos į terminą projektas toliau reiškia nurodymą į Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. I-1551 (XIIIP-149) keičiamą atitinkamo įstatymo projektą. 2. Projekto 1 str. 2 d. nustato, kad „ Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų ir karių profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam profesiniam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai “.
Išlygų dėl įstatymo taikymo šaulių veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) projekte nenumatoma. 3. Projekto 2 str. 4 d. nustato, kad „ Kūno kultūra – fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis oficialioms sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, asmens higienos, sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ir juo pasiekiamo kūno grožio klausimais “. 4. Projekto 2 str. 5 d. nustato, kad „ Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra rengimasis oficialioms sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose “. 5. Projekto 2 str. 12 d. nustato, kad
„Kūno kultūros specialistas – sporto krypties ar kūno
kultūros mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir baigęs kūno kultūros srities mokymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ . 6. LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems. LŠS, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 8 str.
1, 2 p., nuolat organizuoja su kariniu rengimu susijusius mokymus bei pratybas šauliams, kurių tikslai iš esmės atitinka projekto 2 str. 4 d. sąvokas. 7. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ypač į specifinius LŠS veiklos uždavinius, susijusius su koviniu šaulių rengimu, LŠS siūlo papildyti projekto 1 str. 2 d., ir jį išdėstyti taip: „ Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir karo tarnybai profesinei veiklai , reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam profesiniam fiziniam rengimui), Lietuvos šaulių sąjungos nario fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai “ . 8. Atitinkama įstatymo nuostata suteiktų LŠS galimybę tinkamai įgyvendinti jai Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu keliamus uždavinius, atsižvelgiant į LŠS veiklos tikslus. LŠS nuomone, projekte panaudota kūno kultūros sąvoka, nesant atitinkamos išlygos, prilygintų šaulių kovinį rengimą kūno kultūros veiklai, ir užkirstų kelią tinkamam LŠS tikslų įgyvendinimui. Be to, iš kovinio rengimo instruktorių, remiantis projekto 2 str. 5 d., 12 d., vykdant su šaulių koviniu rengimu susijusius uždavinius, būtų reikalaujama papildomų studijų ar kursų baigimo, nors vykdomos kovinio rengimo (fizinio ar psichinio) pratybos neturėtų būti laikomos kūno kultūros pratybomis. 9. Taip pat pastebėtina, kad kūno kultūros veikla laikoma ir tam tikra psichinė veikla, tačiau projekto 1 str. 2 d. nenumatyta jokių išlygų dėl psichinių ypatybių ugdymo, specifikos todėl siūloma atitinkamą išlygą atitinkamai papildyti. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str. 10, ,11, 12, 13, 14, 15, 16 d., 21 str. 7 d. pateikiama karo tarnybos bei karių paskirstymas.
Tik dalis karių (kariai, atliekant profesinę veiklą) vykdo karo tarnybos profesinę veiklą, nei karių savanorių, nei privalomąją karo tarnybą, nei tarnyba aktyviajame rezerve nelaikoma profesine veikla. Manytina, kad dėl šios priežasties projekto 1 str. 2 d. keistina, pateikiant nuorodą į karo tarnybą. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-01-23 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-9048 straipsnio nuostatomis savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 (toliau – Projektas), antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sumažinti valstybės reguliavimą kūno kultūros ir sporto sričiai, atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų, aiškiai atriboti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, užtikrinant efektyvesnę valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, nevyriausybinėms organizacijoms daugiau sprendimų priimant savarankiškai, mažinti administracinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms ir kūno kultūros ir sporto specialistams. Siekdami didesnio viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšas naudojime teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projektą buvo atsižvelgta į ankstesnes Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas [1] ir Projekto 23 ir 24 straipsniuose nustatyta, kad informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas ir stipendijas viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje.
Tačiau Projekte liko nereglamentuotas informacijos viešinimas apie valstybės ar savivaldybės skiriamą finansavimą sporto projektams ir programoms. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos. Manome, kad informacija apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybių skirtą finansavimą sporto projektams ir programoms taip pat turėtų būti skelbiama viešai. Be to, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kuomet informacijos viešinimo sąlygų nustatymas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, manome, kad tokios sąlygos turi būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgdami į tai siūlome papildyti Projekto 10 straipsnį papildomą dalimi ir nustatyti, kad i nformacija apie projektams ir programoms skirtą valstybės finansavimą (finansavimo sumą, finansavimą gavusius asmenis, nuosavų lėšų didį ir kt.) viešai būtų skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės interneto tinklalapyje arba per tam sukurtą valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, išlaidas viešinimo elektroninėje erdvėje informacinę sistemą.
2Elektrėnų savivaldybės administracija,
2017-04-06 Pranešame Jums, kad neturime pasiūlymų dėl Jūsų 2017-03-28 rašte Nr.
įstatymų projektų. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys S. Jovaiša, 2017-03-14251 Argumentai: Aukštus sporto laimėjimus iškovojusiems sportininkams yra skiriamos piniginės premijos, stipendijos, sudaromi kontraktai ir uždirbama iš reklamos. Taigi sporto profesionalai turi visas galimybes užsitikrinti socialines garantijas baigus sportinę karjerą. Atsižvelgiant į tai, siūlau įvesti amžiaus cenzą, tai yra, nustatyti, kad renta, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, sportininkams gali būti skiriama tik nuo 55 metų. Manau, šis pakeitimas būtų socialiai teisingas ir paskatintų karjerą baigusius sportininkus užsiimti kita visuomenei naudinga veikla. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis,
baigęs sportininko karjerą, ne jaunesnis kaip 55 metų, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos čempionatų arba Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Seimo Švietimo ir mokslo komitetui grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 iniciatoriams patobulinti. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad dėl Įstatymo projekto Nr.
gauta labai daug pastabų ir pasiūlymų iš įvairių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių asociacijų dėl Įstatymo projekte Nr. XIIIP-149 vartojamų sąvokų, numatytų kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetencijų, kūno kultūros ir sporto srities finansavimo ir skatinimo sistemos, kūno kultūros ir sporto organizavimo švietimo įstaigose, nepakankamo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, techninių sporto šakų reglamentavimo. Taip pat svarstytina, ar netikslinga būtų atskirai reglamentuoti kūno kultūros ir sporto, kaip skirtingų tikslų siekiančių veiklos sričių. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Kirkutis, J. Liesys. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Brigita Sesickienė [1] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5824f046587211e5a9129f08109b20ec?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=96c4df20-4b39-4917-b21a-c0c64fb9ccbb [2] Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano 1.1.1. priemonė.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Audito komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys Sergėjus Jovaiša, Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Tarakavičiūtė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Viešojo administravimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė (kūno kultūros ir sporto klausimai) Ilona Šimkūnaitė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas Rolandas Zuoza, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus patarėjas Ramutis Prišmantas, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Valerij Keldanovič, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistė Sandra Kaziukevičiūtė, Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinė sekretorė Renata Burbulienė, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė Laima Trinkūnienė, l. e.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narys Sergėjus Jovaiša, Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Inga Tarakavičiūtė, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Viešojo administravimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė (kūno kultūros ir sporto klausimai) Ilona Šimkūnaitė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Švietimo, kultūros ir socialinių sektorių skyriaus vedėja Vida Žagūnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas Rolandas Zuoza, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus patarėjas Ramutis Prišmantas, Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Vytautas Vainys, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Valerij Keldanovič, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus specialistė Sandra Kaziukevičiūtė, Lietuvos parolimpinio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos automobilių sporto federacijos generalinė sekretorė Renata Burbulienė, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos prezidentė Laima Trinkūnienė, l. e. Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko pareigas Dainius Daukantas, Lietuvos trenerių profesinės sąjungos atstovas Laimas Dieninis, Lietuvos trenerių profesinės sąjungos atstovas Vilius Repšys, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Bronislovas Vasiliauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
9 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu nauja redakcija dėstomo Kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „įskaitant ir kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis“, kadangi vadovaujantis pirmąja šio apibrėžimo dalimi kūno kultūros ir sporto renginio dalyviu laikomas bet kuris renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
12
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
18
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
27
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje vietoj žodžio „jose“ įrašytinas žodis „tose“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
28
redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje vietoj žodžio „-iems“ įrašytinas žodis „jiems“. Pritarti 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
6
redakcijos įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje yra vartojama sąvoka „švietimo bendrosios programos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo antrasis skirsnis, reglamentuojantis Lietuvos švietimo sistemos sandarą, nenumato tokių programų. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
redakcijos įstatymo 6 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Nacionalinės“ įrašytinas žodis „Nacionalinė“. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
13
redakcijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „bei“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
178
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti „kitų asmenų“ formuluotę. Atitinkama pastaba taikytina ir
Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga susieti subjektus su jų teisine forma. Atsižvelgiant į tai, ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabai, siūlytina tikslinti naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: „
būti finansuojamas nevyriausybinių organizacijų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų su kūno kultūros ir (ar) sporto sričių plėtojimu susijusių projektų įgyvendinimas. “. Pasiūlymas: Atitinkamai patikslinti naujos redakcijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 10 straipsnio 7 ir 8 dalių bei 13 straipsnio nuostatas. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
2
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti rengiamos ir tvirtinamos programos. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo ir pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabai, siūlytina patikslinti naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „
valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų. Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, kriterijus, kuriais remiantis rengiamos ir tvirtinamos programos ir projektai, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos. “
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
3
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „projektai finansuojami pagal atitinkamai Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis“. Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, tačiau Savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymu nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis. Antra, atsižvelgiant į tai, kad finansuotinos kūno kultūros ir sporto sričių kryptys gali keistis priklausomai nuo valstybės prioritetų, pasaulinių tendencijų ir aktualijų arba nuo konkrečiais metais aktualių sporto įvykių, manytina, kad finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių nustatymas turėtų būti priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, siekiant sisteminio požiūrio ir finansavimo, kadangi remiantis projekto nuostatomis, projektus finansuos du skirtingo valdymo lygiai - valstybė ir savivaldybė. Pritarti iš dalies Argumentai:
Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 29 punktas numato, kad kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymo projekte nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, patikslinti naujos redakcijos įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 puntą ir jį išdėstyti taip:
Pasiūlymas: „1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, Vyriausybės nustatytus kūno kultūros ir sporto plėtros prioritetus, strateginių sporto šakų sąrašą, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, kūno kultūros ir sporto (įskaitant neįgaliųjų sportą) ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus ir priemones jiems pasiekti;“. 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
4
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina konkrečiai nurodyti, kuriuos reikalavimus tvirtintų
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
6
redakcijos įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti straipsnio dalį nurodant, kad programos ir projektai taip pat finansuojami ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Pritarti Argumentai:
Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą, siūlytina papildyti naujos redakcijos įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas:
„6. Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai finansuojami
valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų ir savivaldybių biudžetų lėšų .“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
13
redakcijos įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „manipuliavimą“ įrašytinas žodis „manipuliavimo“. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
redakcijos įstatymo 14 straipsnyje vietoj žodžio „kovos“ įrašytinas žodis „kova“. Pritarti 16.
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
3
redakcijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „atitinkamai yra baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir yra baigęs kūno kultūros ar sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „atitinka reikalavimus, taikomus atitinkamai kūno kultūros specialistui ar sporto specialistui“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
1
redakcijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo programos nebaigęs, tačiau“, o po žodžio
„asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis sporto studijų krypties ar kūno
kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintos aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
3
redakcijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies pirmame ir antrame sakinuose vietoj žodžio „nurodyto“ įrašytinas žodis „nurodytų“, o tos pačios dalies pirmame sakinyje vietoj žodžio „įgaliota“ įrašytinas žodis „įgaliotos“. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
1
redakcijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų“ ir „kurie nėra sukakę 18 metų ir“, nes
nepilnametis asmuo ir yra tas asmuo, kuris nėra sukakęs 18 metų. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
235 20.
Naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„kurie nėra sukakę aštuoniolika metų“. o vietoje žodžių „vyresni nei
aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiai“, 19 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „vyresniems nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis
„pilnamečiams“ ir 19 straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių „vyresnių nei
aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečių“ . Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
225
redakcijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose yra vartojami ne pilni sporto renginių pavadinimai, o jų trumpiniai, kurie yra įvesti tik naujos redakcijos įstatymo 24 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos taisytinos. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
6
redakcijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
65
redakcijos įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Naujos redakcijos įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalies 5 punktas numato sąlygą, kuomet valstybės stipendija neskiriama, o pastaroji nemokama, o 23 straipsnio
redakcijos įstatymo projekto 24 straipsnio 6 dalies 5 punktą, neliks šiame punkte nurodytos sąlygos valstybės stipendijai gauti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
8
redakcijos įstatymo 24 straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į nesantį šio straipsnio 6 dalies 8 punktą. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
3 25.
Naujos redakcijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Naujos redakcijos įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato sąlygą, kuomet renta yra neskiriama, o pastaroji nemokama, o 23 straipsnio 3 dalis reglamentuoja valstybės premijos skyrimo sąlygas. Išbraukus naujos redakcijos įstatymo projekto 25 straipsnio 3 dalies 5 punktą, neliks šiame punkte nurodytos sąlygos rentai gauti. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcijos įstatymo X skyriaus 28 straipsnio 1 dalies ir įstatymo projekto 4 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, reguliuojančias, kas sudaro trenerių darbo užmokestį, siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 5 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad darbo užmokestį sudarančios dalys yra svarbios ne tik nustatant darbo užmokesčio dydį konkrečiam darbuotojui, bet ir apibrėžiant darbo apmokėjimo sistemas, taikant teisingo apmokėjimo už darbą principą, taip pat nustatant vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl skirtingas tų pačių dalykų apibrėžimas gali kelti teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemų. Derinant minėtas nuostatas atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-69, kuriuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 įsigaliojimą siūloma nukelti 2017 m. liepos 1 d.
Šiame kontekste svarstytina, ar atsižvelgiant į išvardintus aspektus bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4723. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. vasario 1 d. įsigaliojo naujas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja trenerių darbo apmokėjimą, atitinkami tikslintini naujos redakcijos įstatymo projekto 1, 28 ir 29 straipsniai bei brauktini 30–34 straipsniai, įstatymo projekto priedas ir 4 bei 5 straipsniai. Pasiūlymas: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, kūno kultūros ir sporto organizavimą švietimo įstaigose, reikalavimus kūno kultūros ar sporto specialistams, sportininkų ir sportuotojų sveikatos tikrinimui, kūno kultūros ar sporto renginių saugumui užtikrinti, valstybės premijų, valstybės stipendijų ir rentų už pasiektus sporto laimėjimus mokėjimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą ir valstybės paramą, sprendžiant kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus alternatyviu būdu ir pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, finansuojamose iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ar Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, (toliau kartu – biudžetinės įstaigos) dirbančių trenerių darbo apmokėjimą .“ Pasiūlymas: „
Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo užmokestis į reglamentuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už kvalifikacinę kategoriją (jeigu treneris tokią kvalifikacinę kategoriją turi);
3) priemokos;
4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų;
5) premijos. 2. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistema nustatoma vidaus ar darbo tvarkos taisyklėse.
Prieš nustatant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai), šio įstatymo 30 straipsnyje nustatyta priemokų ir šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta premijų mokėjimo tvarka ir sąlygos. “ Pasiūlymas: „29 straipsnis. Pareiginė alga ir priedas už k Kvalifikacinių ę kategorijų ą suteikimo tvarka
darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginė alga ir priedas už turimą kvalifikacinę kategoriją nustatomi koeficientais. 2. Pareiginės algos ir priedo už turimą kvalifikacinę kategoriją koeficiento vienetas yra lygus pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją baziniam dydžiui. Pareiginės algos ir priedų už atitinkamą kvalifikacinę kategoriją koeficientų dydžiai nustatyti šio įstatymo priede. Konkrečius pareiginės algos koeficientų dydžius pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams nustato atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbo apmokėjimo sistemą. 3. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys tiesiogiai priklauso nuo jų treniruotų sportininkų pasiektų laimėjimų atitinkamos sporto šakos oficialiose sporto varžybose.
Sportininkų laimėjimus, reikalingus konkrečiai kvalifikacinei kategorijai gauti, ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Kvalifikacines kategorijas suteikia atitinkamos valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovas. 4. Pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę kategoriją bazinis dydis yra lygus valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareiginės algos baziniam dydžiui, nustatytam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka. “
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
2
projektu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje „<...> detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai)“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, neaišku, kriterijų detalizavimas reiškia skliausteliuose pateiktų kriterijų turinio atskleidimą, aprašymą ir pan., ar tik nurodytų kriterijų įtvirtinimą. Antra, nepateikiamas baigtinis tokių kriterijų sąrašas. Manytina, kad siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, turėtų būti įtvirtintas baigtinis kriterijų sąrašas, kad būtų išvengta subjektyvaus kriterijų nustatymo ir vertinimo. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio nuostatų.
Pritarti Argumentai ir pasiūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 26. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
3
įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys“, tačiau tokia formuluotė daugiau įstatyme ar jo priede nevartojama, todėl siūlytina vietoj šios formuluotės vartoti formuluotę
„suteikiamos kvalifikacinės kategorijos“. Taip pat šioje dalyje siūloma kaip
perteklinio atsisakyti žodžio „tiesiogiai“, nes jis suponuoja, kad suteikiamos kvalifikacinės kategorijos netiesiogiai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 53 straipsnio nuostatų. Pritarti Argumentai ir pasiūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 26. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
straipsnio pavadinime ir pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai
„Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Be to, atkreiptinas
dėmesys į tai, kad šiuo straipsniu siekiama pakeisti ne 2 straipsnio 32, o 2 straipsnio 33 dalį. Taip pat lieka neaišku, kodėl siūlomoje keisti 2 straipsnio 33 dalyje išdėstyto apibrėžimo tekstas nesutampa su Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje išdėstytu apibrėžimu. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos įstatymo projekto 2–5 straipsniai turėjo įsigalioti 2017 m. sausio 1 d., o šio Įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas 2017 m. gegužės 30 d. siūlytina atsisakyti šio Įstatymo 2–5 ir 7 straipsnių. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
Projekto 3,
žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos įstatymo projekto 2–5 straipsniai turėjo įsigalioti
m. gegužės 30 d. siūlytina atsisakyti šio Įstatymo 2–5 ir 7 straipsnių. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
projekto 7 straipsnis, numatantis pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio įstatymo įgyvendinimo, turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos projekto nuostatos, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po skaičių „2-5“ įrašytini žodis ir skaičius „ir 7“. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos įstatymo projekto 2–5 straipsniai turėjo įsigalioti 2017 m. sausio 1 d., o šio Įstatymo projekto svarstymas Seime numatytas 2017 m. gegužės 30 d. siūlytina atsisakyti šio Įstatymo 2–5 ir 7 straipsnių. Taip pat tikslintina 6 straipsnio, kuris atitinkamai laikytinas 2 straipsniu, numeracija ir jo nuostatos. Pasiūlymas:6
taikymas
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnį ir šio įstatymo 2-5 straipsnius, įsigalioja
straipsniai įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 3 . 2 . Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2017 m. rugsėjo 1 d. 4. 3.
mokamos valstybės stipendijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį, šios stipendijos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį. 5 . 4 .Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo paduoti pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam valstybės stipendija būtų mokama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. 6. 5. Asmenų prašymai dėl valstybės premijų už pasiektus sporto laimėjimus skyrimo, paduoti pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 7. 6. Asmenys, pasiekę sporto laimėjimus, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikė teisę gauti valstybės premiją, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo nepateikę prašymų valstybės premijai gauti, turi teisę, nepraleisdami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatytų terminų, pateikti prašymus valstybės premijai gauti. Šie prašymai nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 8. 7.
kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, laikomi atitinkančiais šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo VI skyriuje kūno kultūros ar sporto specialistams nustatytus reikalavimus iki šių leidimų galiojimo pabaigos. 9. 8. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardas, šis vardas lieka. 10. 9. Asmenų prašymai dėl nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardo suteikimo paduoti pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 40 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 11. 10. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos sportininko rentos, šios rentos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikom o as iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 12. 11. Asmenų prašymai dėl sportininko rentos skyrimo paduoti pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimai dėl jų priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas.
Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikom o as iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 13. 12. Kūno kultūros ar sporto specialistai, vykdantys kūno kultūros ar sporto pratybas pagal neformaliojo švietimo programas, kurie neturi šiuo įstatymu nustatyto einamoms pareigoms būtino išsilavinimo (nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka) , privalo tokį išsilavinimą įgyti per penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 14. 13. Kūno kultūros ar sporto specialistai, kurie per šio straipsnio 13 dalyje nurodytą laiką neįgijo šiuo įstatymu nustatyto einamoms pareigoms būtino išsilavinimo (nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų) , atleidžiami iš kūno kultūros ar sporto specialisto pareigų. 15. 14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti ir neišnagrinėti prašymai dėl kūno kultūros ir sporto projektų ar programų finansavimo, taip pat kiti su kūno kultūros ir sporto programų ar projektų įgyvendinimu susiję prašymai, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka.
Kūno kultūros ir sporto projektai ir programos, kurių įgyvendinimui iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, baigiami įgyvendinti ir už jų įgyvendinimą atsiskaitoma iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 16. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka įgytos kvalifikacinės kategorijos prilyginamos šio įstatymo priede nurodytoms kvalifikacinėms kategorijoms tokiu principu: tarptautinės kategorijos trenerio kvalifikacinė kategorija prilyginama penktai kvalifikacinei kategorijai, nacionalinio sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – trečiai kvalifikacinei kategorijai, Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinė kategorija – pirmai kvalifikacinei kategorijai, ir galioja iki jiems suteiktos tarptautinės kategorijos trenerio, nacionalinio sporto trenerio ar Lietuvos sporto trenerio kvalifikacinės kategorijos galiojimo pabaigos. 17. Pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka gavo priedą už treniruojamų sportininkų kiekį rinktinėse, šis priedas mokamas iki sprendime dėl priedo skyrimo nurodytos datos. 18.
įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbantiems treneriams, kurių pareiginė alga, įsigaliojus šiam įstatymui, būtų mažesnė, lyginant su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu nustatytu tarnybiniu atlyginimu be priedų, mokama iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyto tarnybinio atlyginimo (be priedų) dydžio pareiginė alga, kol jie dirba pagal tą pačią darbo sutartį. 19. 2017 metais apskaičiuojant pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatyme nustatytas bazinis dydis. Apskaičiuojant 2018 metų ir vėlesnių metų pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių pareiginę algą ir priedą už kvalifikacinę kategoriją taikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 29 straipsnio
.“
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-06
610
straipsnio 5, 6 ir 10 dalyse vietoj žodžio „paduoti“ įrašytinas žodis „pateikti“. Pritarti Argumentai ir pasiūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 31. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
12
straipsnio 11 ir 12 dalyse vietoj žodžio „netaikomos“ įrašytinas žodis „netaikomas“. Pritarti Argumentai ir pasiūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 31. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
34.
Projekto 6 straipsnio 13 dalyje po žodžių „kurie neturi“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto“, taip pat brauktini žodžiai „(nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka)“. Pritarti Argumentai ir pasiūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 31. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-06
straipsnio 14 dalyje po žodžių „laiką neįgijo“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto einamoms pareigoms“, taip pat brauktini žodžiai „(nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų)“. Pritarti Argumentai ir pasiūlymai išdėstyti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 31. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sporto federacijos sąjunga 2017-01-16 Nr. 3-05 Lietuvos sporto federacijų sąjunga susipažinusi su Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus šiam esminiam dokumentui. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga, didžiausia skėtinė sporto organizacija Lietuvoje, vienijanti 71 sporto šakos federaciją, tačiau jos atstovai nebuvo įraukti į Darbo grupės, rengusios Įstatymo projektą, sudėtį.
Manome, kad Įstatymo projektą būtina tobulinti dėl jame vartojamų sąvokų tikslinimo ar nepagrįsto šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos sąvokų atsisakymo, kurios turi esminės įtakos tiek egzistuojančiai sporto sistemai, tiek susiklosčiusiems visuomeniniams santykiams. Įstatymo projekte pasigendama tokių esminių ir ypač reikšmingų sąvokų kaip didelis sportinis meistriškumas, dopingas, kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka ir kt. Įstatymo projekte naudojamos sąvokos, tokios kaip kūno kultūros pratybos, sportas visiems, sportas, sporto objektas, sportininkas, sporto šakos federacija, treneris, manipuliacijų sporto varžybomis draudimas turi būti tikslinamos, nes konstruojamos labai plačiai, dviprasmiškai ir neaiškiai, daugumoje atvejų stokojant teisinio aiškumo. Įstatymo projekte dažnai vartojamos ir sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos apskritai, todėl sudaroma galimybę dviprasmiškai jas interpretuoti, manome, kad būtina apibrėžti tokias sąvokas kaip veikianti nevyriausybinė organizacija; manipuliacijos sporto varžybomis; viešas renginys; olimpinis judėjimas; parolimpinis judėjimas; kurčiųjų judėjimas ir kt. Įstatymo projekte stokojama išsamaus sąrašo sporto srityje veikiančių institucijų kompetencijų aprašymų, ką numato šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija, apibrėžianti ne tik institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžianti visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekto III skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informaciją, bei papildytas siekiant išvengti dviprasmybių ir neaiškumų.
Išanalizavus Įstatymo projekto IV skyrių, reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Manytina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. finansavimas gali būti skiriamas. Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, manytina, kad Įstatyme reikia palikti galimybę finansuoti minėtas programas ir projektus iki 100 procentų, o įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis turi būti koreguojami, nes laikytini nekorektiškais bei teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Manytina, kad Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas.
Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296
„Dėl 2011-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“,
Lietuvos sveikatos 2014—2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013-2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo
2013-2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015-2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas“ ir „mokymo programa“, nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte. Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje. Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. Taip pat pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. Neaiškia, netikslia bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto
esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Apibendrinant išnagrinėtą Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projektą vietomis sunku suprasti, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms.
Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas - dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propoguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetentingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Taip pat sudarant Darbo grupę Įstatymo projekto rengimui ar korekcijai turi būti įtraukiamos ir didžiausios nevyriausybinės skėtinės sporto organizacijos. Apsispręsti pagrindiniame komitete Argumentai nepritarti pasiūlymui dėl 9 straipsnio ir 10 straipsnio 4 dalies išdėstyti prie Lietuvos sporto federacijos sąjungos Nr. 49 pasiūlymo. 2.
2Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas,
Mindaugas Riškonis, Rolandas Masčinskas, Saulius Ritter, Donata Karalienė, Milda Valčiukaitė, Laura Asadauskaitė, Evaldas Petrauskas, Justinas Kinderis, Simona Krupeckaitė, Simonas Bilis, Gintarė Volungevičiūtė, Airinė Palšytė, Mindaugas Bilius, 2017-03-28
<...>
Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte yra akcentuojama, kad KKSĮ pakeitimo esminis tikslas ir prielaidos yra susiję su siekiu tinkamai reguliuoti sporto veiklos klausimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pakeitimo įstatymu taip pat yra daromi teisinio reguliavimo pakeitimai, kurie aiškinamajame rašte nėra akcentuojami, tačiau sportininkų veiklai yra esminiai - tai pakeitimai, susiję su sportininkų finansavimo klausimais ateityje, rentos mokėjimu ir esminėmis sportininkų teisėmis laisvai apsispręsti dėl savo tolimesnės sportinės karjeros. Todėl manytume, kad yra būtina atkreipti dėmesį į Pakeitimo įstatymo nuostatas, kurios akivaizdžiai pažeidžia sportininkų, kurie yra pasiekę aukščiausių rezultatų ir šiuo metu dar nėra baigę karjeros, teises, jų teisę laisvai pasirinkti, o taip pat galimybę toliau garsinti Lietuvos Respubliką savo sportiniais pasiekimais ir rezultatais.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas (toliau - KKSĮ) numato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto organizavimą bei pratybas švietimo ir mokslo įstaigose, nevyriausybinių kūno kultūros ir sporto organizacijų kompetenciją plėtojant kūno kultūrą ir sportą, rengiant sportininkus, plėtojant varžybų sistemą, reglamentuoja kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą, profesionalaus sporto plėtros pagrindus, sporto varžybų ir renginių organizavimo principus, nustato sporto statinių reikalavimus. <...> Šiame kreipimesi pasirašiusieji sportininkai laikomės pozicijos, kad ne tik aukščiau nurodyti esminiai sporto veiklos principai, bet ir pamatinės teisinės valstybės nuostatos pažeidžiamos Pakeitimo įstatymu, todėl Pakeitimo įstatymas taisytinas ir koreguotinas ir negali būti priimamas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
3Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas,
Mindaugas Riškonis, Rolandas Masčinskas, Saulius Ritter, Donata Karalienė, Milda Valčiukaitė, Laura Asadauskaitė, Evaldas Petrauskas, Justinas Kinderis, Simona Krupeckaitė, Simonas Bilis, Gintarė Volungevičiūtė, Airinė Palšytė, Mindaugas Bilius, 2017-03-28
Dėl rentų skyrimo didelio sportinio meistriškumo sportininkams, pasiekusiems aukščiausius sportinius laimėjimus Pakeitimo įstatymo 25 straipsnyje numatytas reguliavimas, susijęs su rentų sportininkams mokėjimo sąlygomis ir tvarka.
Šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta, kad sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjera, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą kas mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo atitinkamų olimpinių žaidinių ar kitų aukšto rango varžybų laimėtoju. Sportininko karjeros baigimo momentas yra siejamas su Vyriausybės įgaliotos institucijos informavimu apie sportinės karjeros pabaigą (sportininkas informuoja atitinkamą instituciją). Atsižvelgiant į tai, rentos gavimo sąlygos ir aplinkybės bus siejamos su tokiu teisiniu reguliavimu, kuris galios būtent tuo metu, kai yra atliekamas sportinės karjeros baigimo įforminimas, bet ne su teisiniu reguliavimu, galiojusiu tada, kai buvo laimėtas aukščiausio lygio sporto apdovanojimas. Susidaro situacija, kad sportininkas, kuris šiuo metu jau yra laimėjęs aukščiausio lygio apdovanojimą ir nėra įforminęs sportinės karjeros pabaigos, gaus mažesnę rentą, jeigu sportinės karjeros pabaigą įformins po Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo palyginti su tuo, jeigu pabaigą įformintų iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo.
Pakeitimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kaip yra skaičiuojama renta sportininkams, įgijusiems aukščiausius apdovanojimus ir baigusiems sportininko karjerą: “Olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, Olimpinių žaidynių 2 -3 vietos, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionato 1 vietos laimėtojai 23, į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionato 1 vietos, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai - 21 bazinių socialinių išmokų dydžių rentą”. Įvertinus minėtą reguliavimą, numatytą Pakeitimo įstatyme, susidaro situacija, kad tuo atveju jeigu aukščiausius laimėjimus šiuo metu jau pelnę sportininkai sportinę karjerą baigtų po pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, jiems apskaičiuojama ir išmokama renta gerokai sumažėtų (pvz.: preliminariais skaičiavimais bronzos medalio olimpinėse žaidynėse laimėtojo rentos apskaičiavimo atveju tai galėtų sudaryti apie 300 eurų kas mėnesį mažesnė suma nei apskaičiuojant pagal reguliavimą, galiojantį iki Pakeitimo įstatymo). Pažymėtina, kad tai sudarytų ženklias pinigines sumas atskaitos laikotarpiu pasirenkant gana standartinį laikotarpį nuo sportininko karjeros pabaigos (vidutiniškai nuo 40 m. amžiaus iki pensinio amžiaus). Todėl Pakeitimo įstatymo svarstymas daugeliui didelio sportinio meistriškumo sportininkų sukuria abejones dėl tolimesnės sportinės karjeros tęsimo - daugelis didelio sportinio meistriškumo sportininkų verčiami baigti karjerą iki šio Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir taip atsisakyti galimybės pasiekti daugiau laimėjimų ir garsinti savo valstybę.
Akivaizdu, kad tokia situacija pažeidžia teisėtų lūkesčių principus, teisinio tikrumo ir teisingumo principus, o vis dar šiuo metu pajėgūs ir galintys rodyti aukščiausius sportinius rezultatus sportininkai yra priversti priimti sprendimus spaudžiami finansinių aplinkybių. Mūsų manymu, tokiu reguliavimu gali būti pažeidžiama sporto veiklos ir sportininkų skatinimo bei rėmimo esmė. Papildomai norime atkreipti dėmesį, kad siūlymas nustatyti rentos gavėjo žemutinio amžiaus cenzą taip pat nepagrįstas jokiais logiškais ar sportininko karjerai būdingai ir logiškai pagrįstais motyvais. Manome, kad nepagrįsta nustatyti, kad į rentą pretenduoti gali tik sportininkas, baigęs karjerą ir sulaukęs atitinkamo amžiaus (pvz. 55 metų). Akivaizdu, kad didelio sportinio meistriškumo sportininkas, kuris negali tęsti karjeros dėl sveikatos būklės, turi teisę baigti sportinę karjerą ir tai gali padaryti nelaukdamas tam tikro teisės aktuose numatyto amžiaus (pvz.: S. Jovaišos siūlymas nustatyti, kad rentos gavėjo amžiaus cenzas (žemutinė riba) būtų 55 metai). Siūlymas: pakeisti Pakeitimo įstatymo 25 straipsnyje siūlomą teisinį reguliavimą, susijusį su rentos apskaičiavimu, numatant, kad rentos apskaičiavimas siejamas su reglamentavimu, galiojusių aukščiausių sportinių apdovanojimų laimėjimo metu, bet ne sportinės karjeros pabaigos įforminimo momentu.
Manytume, kad naujasis reglamentavimas ir rentos apskaičiavimo dydžiai turėtų būti taikomi naujai pasiektiems rezultatams (nuo įstatymo įsigaliojimo) ar numatytas kitas situacijos sprendimo būdas, kuris užtikrintų teisėtumą, teisingumą, nepažeistų teisėtų lūkesčių principų ir neskatintų sportininkų priimti sprendimus ne laisva valia. Apsispręsti pagrindiniame komitete
4Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas,
Mindaugas Riškonis, Rolandas Masčinskas, Saulius Ritter, Donata Karalienė, Milda Valčiukaitė, Laura Asadauskaitė, Evaldas Petrauskas, Justinas Kinderis, Simona Krupeckaitė, Simonas Bilis, Gintarė Volungevičiūtė, Airinė Palšytė, Mindaugas Bilius, 2017-03-28
Dėl sportininkus aptarnaujančio personalo eliminavimo iš premijų gavėjų sąrašo Pakeitimo įstatymo 23 straipsnyje numatyta, kad “Sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus Vyriausybės įgaliota institucija skiria Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės premijas”. Tolimesnėse minėto straipsnio nuostatose taip pat yra kalbama apie premijavimo sąlygas ir tvarką tik sportininkams ir jų treneriams, tačiau nėra numatyta premijavimo tvarka ir sąlygos, skirtos sportininkų gydytojams, kineziterapeutams, kitam aptarnaujančiam personalui. Pažymime, kad šis personalas būna tiek sporto varžybų, tiek pasirengimo aukščiausio lygio varžyboms stovyklų metų, konsultuoja, prižiūri, teikia medicininę pagalbą, sportininkams būtiną kineziterapinę pagalbą ir gydymą. Šis personalas neretai dirba ne standartinėmis darbo valandomis ir už darbą tokiomis sąlygomis nėra papildomai apmokama ar papildomai skatinama.
Labai dažnai šie asmenys būna nepakeičiami sportininkams siekiant aukščiausių rezultatų, o jų prisidėjimo prie aukščiausių laimėjimų svarbos negalima kvestionuoti. Absoliučiai nesutinkame su niekuo nepagrįstais Pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodytais argumentais, kad “kitų rinktinės narių indėlis į pasiektą sporto laimėjimą būna tik netiesioginis, daugeliu atvejų šio indėlio įvertinti objektyviai neįmanoma arba jis būna tik minimalus. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kai rinktines formuojantys subjektai tiesiog formaliai įtraukia asmenį į rinktinės narių sudėtį. Mūsų nuomone, šių žmonių darbas ir atsidavimas turi būti nebejotinai atlygintas, nes jų indėlis į sportinius laimėjimus mūsų valstybei yra labai didelis. Manytume, kad valstybė, numatydama teisinį reguliavimą ir įžvelgdama tam tikras piktnaudžiavimo grėsmes šioje srityje (tariamai nepagrįstą asmenų įtraukimą į rinktinės narių sudėtį) turėtų rasti kitų priemonių užkirsti kelią tokiam galimam piktnaudžiavimui, o ne sumenkinant asmenų indėlį prisidedant prie sporto laimėjimų Lietuvos valstybei paneigti jų teisę gauti atlygį už įdėtą ilgametį ir nepertraukiamą darbą. Manytume, kad tuo atveju, jeigu bus panaikinta premijavimo sistema minėtiems profesionalams (gydytojams, kineziterapeutams, kt.) aukščiausio lygio sportininkai (olimpinių žaidynių, pasaulio čempionatų ir pan. dalyviai) neturės galimybių konsultuotis su pačiais geriausiais šios srities specialistais (apgailestaudami galime paminėti vieno geriausių sporto medikų gerb. Daliaus Barkausko pasitraukimo iš sportininkų priežiūros veiklos atvejį, kuomet nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos šios srities profesionalams dirbti savo darbą ir gauti už tai sąžiningą atlyginimą.).
Siūlymas: Pakeitimo įstatyme numatyti premijavimo sistemą kineziterapeutams, gydytojams, teikusiems pagalbą tiems sportininkams, kurie pasiekė aukščiausių sportinių rezultatų, už kuriuos skiriamos premijos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
5Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas,
Mindaugas Riškonis, Rolandas Masčinskas, Saulius Ritter, Donata Karalienė, Milda Valčiukaitė, Laura Asadauskaitė, Evaldas Petrauskas, Justinas Kinderis, Simona Krupeckaitė, Simonas Bilis, Gintarė Volungevičiūtė, Airinė Palšytė, Mindaugas Bilius, 2017-03-28 Dėl premijavimo sistemos numatymo sportininkams, pasiekusiems aukščiausių rezultatų ne olimpinėse rungtyse Pakeitimo įstatymas šio klausimo nereglamentuoja, tačiau visi šį kreipimą pasirašiusieji sportininkai, teigiame, kad turėtų būti numatyta premijavimo sistema sportininkams, kurie pasiekia aukščiausius rezultatus ir laimėjimus Olimpinėse sporto šakose ne Olimpinėse rungtyse. Šie sportininkai garsina Lietuvą, neretai ir šiose rungtyse dalyvauja pajėgiausi pasaulio sportininkai, konkurencija yra aukšta, todėl, mūsų nuomone, reikėtų skatint sportininkus siekti rezultatų ir neolimpinėse rungtyse. Siūlymas: numatyti aukščiausius rezultatus olimpinėse sporto šakose ne olimpinėse rungtyse demonstruojantiems sportininkams. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas,
Mindaugas Riškonis, Rolandas Masčinskas, Saulius Ritter, Donata Karalienė, Milda Valčiukaitė, Laura Asadauskaitė, Evaldas Petrauskas, Justinas Kinderis, Simona Krupeckaitė, Simonas Bilis, Gintarė Volungevičiūtė, Airinė Palšytė, Mindaugas Bilius, 2017-03-28 Apibendrintai galima teigti, kad akivaizdu, jog sportininkų finansinis nestabilumas - viena iš esminių problemų Lietuvoje, sukeliančių tolimesnius neigiamus reiškinius sporte.
Ir deja šios problemos neišsprendžiamos Pakeitimo įstatymu - sukeliama dar daugiau neaiškumo dėl sportininkų ateities. Išreiškiame gilų susirūpinimą, kad Pakeitimo įstatymas dar labiau pagilins šiuo metu ir taip gana dideles problemas, nestabilią situaciją ir finansinį netikrumą sporto visuomenėje, sportininkų ir sporto specialistų tarpe. Manytume, kad jau šiuo metu esamas, mūsų nuomone, ne itin palankus teisinis reguliavimas dėl sportininkų finansinės gerovės ir bent minimalios finansinės apsaugos užtikrinimo atsidurs dar blogesnėje padėtyje. Toks teisėtų lūkesčių pažeidimo ir teisinio tikrumo nebuvimo atvejis ateityje neabejotinai paveiks neigiamai itin gabių ir talentingų sportininkų pasirinkimą siekti sportinės karjeros aukštumų. KKSĮ 30 straipsnis numato sportininkų teises ir pareigas: minėtame straipsnyje numatytos tik dvi esminės sportininkų teisės, t. y. sportininkai turi teisę
1) pagal patvirtintas pasirengimo programas gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų rengtis ir dalyvauti varžybose bei kituose sporto renginiuose;
2) gauti moralinių paskatinimų, premijų ir prizų už pasiektus aukštus sporto rezultatus. Akivaizdu, kad gauti tinkamą finansinę paramą, tinkamą skatinimą ir valstybės padėką už jo pasiektus sporto laimėjimus yra viena esminių sportininko teisių. Manytume, kad ši teisė apima ir sportininko teisę įstatymų ir teisės aktų ribose nuspręsti, kada ir kokioms aplinkybėms esant jis gali pasinaudoti savo teisėmis gauti finansinę paramą/padėką ir užtarnautą finansinę naudą.
Akivaizdu, kad Pakeitimo įstatymu sukuriamos tokios aplinkybės, kad didelio sportinio meistriškumo sportininkai netenka laisvės įgyvendinti savo teises, yra priversti vadovautis tik finansinėmis paskatomis priimant sprendimą, nes laisvės pasirinkti, kada įgyvendinti savo teises nebelieka – sportininkas turi rinktis tarp finansinės naudos ir finansinės savo bei šeimos gerovės ir galimybės siekti dar didesniu sporto aukštumų, garsinti savo šalį ir vėliau pasirinkti įgyvendinti savo teises. Nuoširdžiai apgailestaujame, kad aukščiausių sportinių rezultatų pasiekę sportininkai negali atsiduoti savo veiklai, tinkamai ir be papildomai sukeliamos įtampos dėl savo ateities, dėl būsimos finansinės ir ekonominės situacijos negali rengtis tolimesnėms varžyboms, o yra priversti analizuoti teisės aktus, juos lyginti, ieškoti advokatų ar teisininkų pagalbos siekiant gauti išaiškinimus dėl Pakeitimo ¡statymo reguliavimo. Esant tokiai situacijai dėl Pakeitimo įstatymo sportininkai turi nuolat gyventi nežinioje. Pabrėžiame, kad nestabilumas, netikrumas, teisėtų lūkesčių eliminavimas neleidžia susitelkti ties savo talento ir sportinių gebėjimų lavinimu, sportinio pajėgumo didinimu ir atsidavimu sporto veiklai, kuri gali duoti dar geresnių rezultatų. Pagrįstai manome, kad pagrindinį sporto srities teisės aktą - Kūno kultūros ir sporto įstatymą - yra būtina rengti atsižvelgiant į jau minėtus teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių ir kitus esminius principus, todėl tikimės, kad šis kreipimasis bus įvertintas ir į jame išsakytas abejones bus tinkamai sureaguota. <...> Apsispręsti pagrindiniame komitete 7.
Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, 2017-04-04
Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ 2017-03-29 d. tarybos posėdyje svarstė Lietuvos respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau rašte - Įstatymas) redakciją ir prašo atkreipti dėmesį į žemiau pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Lygiavertis dėmesys. Kūno kultūros ir sporto įstatymo ašis turėtų būti žmogaus sveikatos svarba ir su ja susijusios, fizinį aktyvumą skatinančios priemonės. Sutinkame, jog aukšto sportinio meistriškumo ir profesionalaus sporto veiklos, sporto darbuotojų kompetencijos ir kita įstatyme reglamentuojama veikla turi būti apibrėžta, tačiau ji neturi būti dominuojanti, t.y. neprieštaraujanti Europos baltosios knygos, Lisabonos sutarties ar Europos „Sportas visiems“ chartijos nuostatoms. Geriausiai, minėtą dominavimą atspindi įstatyme naudojamas „Sportas visiems“ apibrėžimas: „ Sportas visiems
Kompetencijos. Nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros srityje kompetencijos negali būti tokios pačios, kaip ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje (7, 8, 9, 10, 12, punktai, 3 straipsnio pavadinimas, II skyriaus pavadinimas, 4, 5 straipsnis ir t.t.). T.y. jos negali būti suplaktos į vieną ir palikta labai daug vietos savaiminėms interpretacijoms. Apsispręsti pagrindiniame komitete
8Lietuvos asociacija „Sportas visiems“,
2017-04-04
(1 ) 10 Finansavimas. IV sk. 10 straipsnyje norima atskirti federacijų ir kitų NVO finansavimo modelį. Federacijas numatoma finansuojamos tik programų, o kito kūno kultūros srityje dirbančių NVO veiklą - tik projektų pagrindu. Tačiau, tokios formuluotės labai apriboja veiklos turinį ir būtiną tęstinumą, nes abu modeliai veikia tiek programiniu tiek projektiniu pagrindu t.y. veiklos kūno kultūros srityje dirbančių NVO yra ir tęstinės ir projektinės, lygiai taip pat kaip sporto federacijų - gali būti ir projektinės (pvz. vienkartinių tarptautinių reginių organizavimas, įsitraukimas į kitas epizodines veiklas ir pan.). Todėl 10 straipsnio 1 ir 2 punktuose siūlome palikti abu finansavimo modelius formuluotes papildant: „plėtojimu susijusių projektų ir programų įgyvendinimas“, ir „sporto šakų federacijos privalo parengti programas ar projektus, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Taip pat 10 straipsnio 1 punkte labai neaiškiai yra įvardintas „kitų asmenų“ finansavimas projektų įgyvendinimui. Jei šiame punkte kalbame apie visas kūno kultūros srityje veikiančias NVO, tai kitų asmenų formuluotė kelia klausimų ir neaiškumų. Pritarti iš dalies Naujos redakcijos įstatymo projekte yra atskiriama lėšų skyrimo tvarka kūno kultūros ir sporto srities projektams, susijusiems su kūno kultūros ir (ar) sporto sričių plėtojimu, ir programoms, susijusioms su sportininkų rengimu, įgyvendinti, apibrėžiant, kokios organizacijos galės kreiptis.
Naujos redakcijos įstatymo projekte išskiriama pagrindinių sporto organizacijų grupė, numatant galimybę finansuoti jų nuolatinio pobūdžio metinę veiklą, tačiau šios organizacijos taip pat galėtų teikti ir projektus, orientuotus į vienkartinio pobūdžio veiklą, sukuriančią unikalius ir pamatuojamus rezultatus. Taip pat išplečiamas projektų teikėjų ratas – kreiptis galės visi fiziniai ir juridiniai asmenys, ne tik nevyriausybinės organizacijos, o projektai vertinami pagal jų tikslus ir galimybes juos pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymas draudžia viešojo administravimo subjektams priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus. Pasiūlymas patikslinti „ kitų asmenų “ formuluotę išdėstytas prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 9. 9. Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, 2017-04-04
(1 ) 162 Kūno kultūros pamokos. V skyriaus, 16 straipsnio 2 punktas nurodo, kad ugdymo įstaigose turi būti nemažiau kaip 2 privalomos kūno kultūros pamokos. Tačiau, kūno kultūros pamokų skaičius negali būti mažinamas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas didinti fizinį aktyvumą, ypač mokyklose, taip pat paminėtinas ir Seimo 2014 m. lapkričio 18 d. rezoliucijoje Nr.
XII-1342 dėl sporto politikos išsakomas iki 2020 metų iškeltas siekis, kad visose Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos 3 sporto ugdymo pamokos per savaitę, taip pat į Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) rekomendacijas, kuriose siūloma būtina kasdieninė, bent jau vidutinio intensyvumo, fizinė veikla vaikams - ne mažiau kaip 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną. Beje, tai dar kartą parodo, kad šitas įstatymas visiškai neturi tikslo skatinti fizinio aktyvumo palaikymą moksleivių tarpe. Mūsų manymu, tai yra ne tik viena iš kertinių nuostatų, leidžiančių bent šiek tiek pagerinti vaikų sveikatą, bet tuo pačiu parodanti sporto sektoriaus vadovų principingumą, o nepataikavimą švietimo sistemai. Sporto visuomenė pasiruošusi įrodyti šio segmento svarbą ateities olimpiadoms, čempionatams ir kitiems, šalį garsinantiems, pasiekimams. Įstatymo projekte taip pat nustatomas mokinių fizinio pajėgumo vertinimas, kuris būtų vykdomas Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Abejojama specialistų, dirbančių Švietimo ir mokslo ministerijoje kompetencija tai atlikti, nes šiuo metu nėra specialisto atsakingo už kūno kultūrą ir sportą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
10Lietuvos asociacija „Sportas visiems“,
19 Dėkojame už bendradarbiavimą ir prašome į įstatymo projekto tobulinimo darbo grupę įtraukti Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ atstovą. 2 straipsnio 19 dalis:
visiems – judėjimas, turintis svarbią reikšmę fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai, kuriame turi teisę dalyvauti visi asmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės, religijos ar socialinės ekonominės padėties bei fizinio ar protinio gebėjimo.
Kartu tai yra ir socialinė sritis stiprinanti šeimos vienybę bei sprendžianti socialinės atskirties ir integracijos klausimus lokaliame, regioniniame ir nacionaliniame lygmenyse
pagrindiniame komitete
11Lietuvos asociacija „Sportas visiems“,
26 straipsnio 2 dalyje naudoti „skėtinės nevyriausybinės organizacijos“
pagrindiniame komitete
12Lietuvos asociacija „Sportas visiems“,
1210 straipsnio 1 dalis:
nevyriausybinių organizacijų ir kitų juridinių asmenų su kūno kultūros ir (ar) sporto sričių plėtojimu susijusių projektų ir programų įgyvendinim as u. 10 straipsnio 2 dalis:
sporto judėjimui ar neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, taip pat šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus atitinkančių sporto šakų federacijų (šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju – vienos ar kelių sporto šakos disciplinų) atliekamos funkcijos, susijusios su nacionalinių čempionatų, Europos ar Pasaulio čempionatų ar kitų tarptautinių sporto varžybų vykdymu, sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, dopingo kontrolės, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu šioje dalyje nurodytos nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas ir/ar projektus , numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu.
Nepritarti Argumentai nepritarti dėl pasiūlymų 10 straipsnio 1 ir 2 dalies išdėstyti prie Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ pasiūlymo Nr. 8. 13. Lietuvos asociacija „Sportas visiems“,
216 straipsnio 2 dalis:
pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip23 kūno kultūros pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą kūno kultūros ir sporto veikloms. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. Apsispręsti pagrindiniame komitete
14Lietuvos asociacija „Sportas visiems“,
616 straipsnio 6 dalis. 6. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas švietimo ir mokslo ministro Kūno kultūros ir sporto departamento nustatyta tvarka. Apsispręsti pagrindiniame komitete
15Lietuvos trenerių profesinė sąjunga,
2017-04-04 Didžioji dalis Seimo narių galimai nesigilina į sporto problemas. Argi dar abejojame, kad mūsų sportininkai - olimpiečiai, yra mūsų besimokančio jaunimo gerbiami ir todėl yra sektinas pavyzdys sportuoti. Įvairiais lygiais kalbama, kad mūsų jaunimo sveikata nepakankamo lygio, todėl privalome visi siekti, jog jaunimas nuo mokyklos suolo suprastų, kad kūno kultūra ir sportas yra vienas iš didžiausių veiksnių, kad augtume sveiki, išsimokslinę, kultūringi. Buvo siekiama, kad moksleiviai turėtų tris kūno kultūros savaitines pamokas, dabar šito net nesiekiama.
Taip pat privalėjome moksleivių sveikatos būklę ir fizinį pasirengimą testuoti tam, kad visiems būtų aišku apie moksleivių sveikatos ir fizinio pasirengimo dinamiką. Baigėsi Olimpinės ir parolimpinės žaidynės Rio de Žaneire, pasidžiaugėme gerais rezultatais ir kas toliau, mūsų sporto valdžia, bei kai kurie valdininkai ir Seimo nariai nesistengia suprasti ir padėti susiskaldžiusiai, ar galimai suskaldytai, dėl ne visuomet objektyvaus, dažnai tik formalaus KKSD funkcionierių veikimo, šiai dienai paliktai nežinioje, todėl galimai neišvengiamai būtina įsijungti į šį procesą aukščiausiems šalies valdžios atstovams, nes būtina sporto bendruomenei, vadovaujantis LR Kūno kultūros įstatymu, pradėti organizuoti ir tinkamai vykdyti sportininkų rengimą sekančioms Tokio Olimpinės žaidynėms. Pagaliau kas liko iš viltingų rinkiminių pažadų. Net nesolidu paminėti, kad kūno kultūrai ir sportui Lietuvos Respublikos Septynioliktosios vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane pasiliko tik kelios frazes. <...>
pagrindiniame komitete
16Lietuvos parolimpinis komitetas,
2017-04-04 Nr. 11
14 Atsižvelgiant į tai, kad viešai paskelbtame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 naujos redakcijos projekte (toliau - įstatymas) nepakankamai reglamentuojamas neįgaliųjų sportas ir kūno kultūra, teikiame šiuos savo pasiūlymus:
nuo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, išskyrus, kad sportu ar kūno kultūra užsiima neįgalieji, siūlome pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Neįgaliųjų kūno kultūra ar sportas asmenų, kurie pripažinti neįgaliaisiais
pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kūno kultūra ar sportas.". Apsispręsti pagrindiniame komitete
17Lietuvos parolimpinis komitetas,
2017-04-04 Nr. 11
18 2.
11
18
visiems principo įgyvendinimo, siūlome „sportas visiems" šiame įstatyme įtvirtinti kaip principą, o ne sąvoką. Vietoje šios sąvokos siūlome įdėti naują sportininko asistento sąvoką. Sportininko asistentas padėtų neįgaliajam apsitarnauti treniruočių metu, kai poreikiai susiję su neįgaliųjų specialių poreikių tenkinimu sporto treniruočių metu. Treneris nėra sportininko asistentas. Todėl siūlome pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
Sportininko asistentas - asmuo, padedantis specialiųjų poreikių turinčiam neįgaliam sportininkui apsitarnauti besirengiant treniruotėms bei treniruočių metu. Apsispręsti pagrindiniame komitete
18Lietuvos parolimpinis komitetas,
2017-04-04 Nr. 11
19
lygios galimybės dalyvauti sporto renginiuose, jiems suteikiama teisė pasitelkti vedantį asmenį (pvz. akląjam bėgikui). Todėl siūlome papildyti 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „19. Sportininko vedlys
19Lietuvos parolimpinis komitetas,
2017-04-04 Nr. 11
1 4.
11
1
nuostatas, kur nurodoma, kad konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija, siūlome papildyti 3 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti ir užsiimti kūno kultūra; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas, priemonės, kurių reikia, kad būtų tenkinami specialieji neįgaliųjų sportininkų bei sportuotojų poreikiai ir jiems sudarytos lygios galimybės;". Apsispręsti pagrindiniame komitete
20Lietuvos parolimpinis komitetas,
2017-04-04 Nr. 11
neturinčių negalios sportininkų yra žymiai blogesnė, neproporcingai mažas neįgaliųjų sporto finansavimas, menkas skatinimas, nėra specialistų dirbti su neįgaliaisiais sportininkais ir sportuotojais ir t.t. ir kadangi neįgaliųjų padėtį gerinti Lietuva įsipareigojo ratifikuodama JT neįgaliųjų teisių konvenciją, tai yra atskirą dokumentą neįgaliųjų teisėms ginti ir įtvirtinti, Įstatymo projekte įtraukti atskirą straipsnį bei kitus pakeitimus, reglamentuojančius neįgalių kūno kultūrą ir sportą. „4 straipsnis. Neįgaliųjų kūno kultūra ir sportas
kultūros ar sporto politikos priemones planuojančios ir įgyvendinančios institucijos, įstaigos, organizacijos bei kiti suinteresuoti asmenys, skirdami žmogiškuosius, materialiuosius bei finansinius išteklius siekia užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems užsiimti kūno kultūra ar sportu.
Šiam tikslui numatoma, kad:
1) visi kūno kultūrai ir sportui skirti objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti neįgaliųjų reikmėms;
visais lygmenimis;
parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados ir neįtrauktų į parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados programų sporto šakų veikloje;
teikiamos šių specialistų paslaugos;
jis turi teisę turėti neįgaliojo sportininko asistentą ir (arba) vedlį;
galimybės dalyvauti šio Įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyje numatytoje kūno kultūros bei fizinėje veikloje;
poreikių dydį turi teisę į specialias sporto priemones ir inventorių. 2. Dalis valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, skiriamų sporto mokyklų, sporto centrų bei kitų įstaigų ir organizacijų vykdomai kūno kultūros ir sporto veiklai, turi būti skirta ir neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto veiklai. 3. Neįgaliųjų kūno kultūros ar sporto specialistai už kūno kultūros ar sporto pratybas neįgaliesiems turi teisę gauti darbo užmokesčio priedus atsižvelgiant į sportuojančių neįgaliųjų ar sportuotojų negalios pobūdį. Šių priedų nustatymo tvarką bei dydžius tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija. 4.
stebėseną vykdo, analizuoja šią būklę, išvadas ir siūlymus šiai būklei gerinti Vyriausybės įgaliota institucija teikia Vidaus reikalų ministerijai.". Apsispręsti pagrindiniame komitete
21Lietuvos parolimpinis komitetas,
nuostatomis, kur sakoma, kad valstybės pripažįsta, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo ir kad valstybės draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties, ir atsižvelgiant į tai, kad parolimpinės varžybos pagal visuomenės susidomėjimą bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje nedaug skiriasi nuo olimpinių žaidynių, siūlome premijas, rentas, stipendijas olimpiečiams ir parolimpiečiams suvienodinti. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S -2 017-18
2 Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija (toliau - Asociacija) susipažinusi su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projektu (XII1P-149) ir reaguodama į Lietuvos Respublikos Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2017-03-28 Nr. S -2017-2956 raštą “ Dėl pasiūlymų” teikia du siūlymus Projekto tobulinimui. 1. Įstatymo projekto V skyriaus 16 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas <...> yra privalomos ne mažiau kaip 2 kūno kultūros pamokos per savaitę. Pažymėtina, kad kūno kultūros pamokų skaičius negali būti mažinamas, kadangi tai prieštarauja:
kultūros ir sporto srityje - skatinti visuomenės kūno kultūrą ir remti sportą. 1.2.
„Dėl sporto politikos“ iškeltam siekiui, kad iki 2020 metų visose Lietuvos
bendrojo ugdymo mokyklose būtų vedamos 3 sporto ugdymo pamokos per savaitę, o mokinių sveikatai stiprinti mokyklose būtų įvesta papildoma ilgoji pertrauka, per kurią mokiniai galėtų mankštintis, judėti pagal savo pomėgius. 1.3. Europos tarybos 2013 m. lapkričio 26 d. rekomendacijai dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose, ypač dėl kūno kultūros ugdymo mokyklose. 1.4. Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau - PSO) rekomendacijom, kuriose siūloma būtina kasdieninė fizinė veikla vaikams - ne mažiau kaip 60 min. nuo vidutinio iki didelio intensyvumo fizinio krūvio kiekvieną dieną. Atkreiptinas dėmesys į pagrįstus sporto mokslo tyrimus dėl Lietuvos mokinių prastėjančios sveikatos ir mažėjančio fizinio pajėgumo, Remiantis Sveikatos apsaugos ministerijos įvairių tyrimų duomenimis, tik 10 proc. mergaičių ir 19 proc., berniukų, gyvenančių didžiuosiuose Lietuvos miestuose, fizinis aktyvumas atitinka PSO rekomenduojamas normas. Ten pat pažymima, kad fizinis aktyvumas yra priemonė mokiniam s pailsėti, atsigauti nuo įtempto protinio darbo ir, anot mokslininkų (Tomporovvski et ai., 2008) tiesiogiai koreliuoja su mokinių pasiekimais ir savireguliacija, dėmesio koncentracija, laiko planavimu, kritiniu mąstymu, savęs vertinimu. Pagal PSO 2009-2010 m. duomenis Lietuvoje 7 metų amžiaus nutukusių berniukų buvo 9,4 proc., o mergaičių 7,2 proc., turinčių antsvorį berniukų buvo 24,8 proc., o mergaičių 21,0 proc., 9 metų amžiaus nutukusių berniukų buvo 11,3 proc., o mergaičių 5,9 proc., turinčių antsvorį berniukų 27,3 proc., o mergaičių 21,3 proc. Lietuvos sporto universiteto mokslininkų (Venckūnas ir kt., 2017) tyrimu nustatyta, kad per pastaruosius 20 metų mokinių fizinis pajėgumas (aerobinis pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) blogėja.
Mokslinį straipsnį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Journal o f Epidem iology and Com m unity Health“ (Didžioji Britanija). Tai iki šiol reikšmingiausias mokslinis straipsnis pagal žurnalo poveikio indeksą (3,865) Lietuvoje, analizuojantis moksleivių fizinę būklę. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S -2 017-18
26
projekto V skyriaus 16 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas būtų vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija abejoja specialistų dirbančių Švietimo ir mokslo ministerijoje kompetencija tai atlikti, nes šiuo metu nėra specialisto atsakingo už kūno kultūrą ir sportą, ką galėtume pažymėti ir dėl Ugdymo plėtotės centro. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projekte (XIIIP-149) siūlo pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip 3 kūno kultūros valandos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą kūno kultūros ir sporto veikloms.
Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“ Taip pat siūlo pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės
Atsižvelgiant j tai, kad šiame Įstatymo projekte esančios nuostatos tiesiogiai lemia LAK priklausančių sporto federacijų narių teises ir pareigas, laikydamiesi nustatyto termino teikiame pasiūlymus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama tobulinant Įstatymo projektą. Visų pirma, siūlytina tiksliau apibrėžti Įstatymo projekte pateikiamas sąvokas. Akivaizdžiai, trūksta aiškumo dėl techninių sporto šakų, tiek liečiančių automobilių, tiek aviacijos sporto šakų apibrėžimą. Į Įstatymo projekto 2 straipsnio 17 punkte pateikiamą sporto objekto apibrėžtį („ Sporto objektas
Toks sąvokos praplėtimas leis efektyviau vystyti aviacijos sportą, bus palankesnės finansavimo galimybės aerodromų plėtrai bei jų infrastruktūros gerinimui. Taip pat sudarys sąlygas taikyti ir kitus šio
pagrindiniame komitete
aeroklubas, 2017-04-05, Nr. 014-R
Antra, manytina, kad Įstatymo projekto 5 straipsnyje, numatančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, yra reikalinga atskirai išskirti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministeriją (toliau - ir Susisiekimo ministerija); kuri koordinuoja BĮ Civilinės aviacijos administracijos (toliau – ir CAA) bei VĮ „Oro navigacijos“ (toliau - ir Oro navigacija) veiklą. Įstatymo projekto 5 straipsnyje atskirai neišskyrus Susisiekimo ministerijos gali kilti kompetencijų tinkamo pasidalijimo klausimas, kadangi nei viena minėtame straipsnyje nurodoma valstybinė institucija nėra kompetentingos techninių sportų, o ypač aviacijos sporto šakų licencijavimo, taisyklių, medicinos reikalavimų, trenerių rengimo ir kitais techninio pobūdžio klausimais. Sprendžiant minėto pobūdžio klausimus, šie derinami CAA bei Oro navigacija, kurios iš esmės yra atskaitingos ir pavaldžios Susisiekimo ministerijai. Apsispręsti pagrindiniame komitete
aeroklubas, 2017-04-05, Nr. 014-R
2 Trečia, siūlytina Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį papildyti įtraukiant nuostatą, kad į Nacionalinė kūno kultūros ir sporto tarybą vieną atstovą deleguoja ir LAK.
Manytina, kad toks siūlymas yra tikslingas, nes LAK vienija
sportininkų yra per 3000. Taigi, aviacijos sportas Lietuvos Respublikoje yra pakankamai paplitęs, turintis itin didelę aviatorių bendruomenę, kurių tarpe yra daug itin aukšto sportinio meistriškumo sportininkų, dalyvaujančių aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose bei iškovojančių ne vieną laimėjimą ir taip garsinančių Lietuvos vardą. Taigi, LAK kaip šios didelės bendruomenės atstovas, turi turėti teisę į minėtą tarybą deleguoti savo atstovą, siekiant kuo efektyviau atstovauti savo narių interesus bei aktyviai veikti propaguojant ir plėtojant aviacijos sportą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
aeroklubas, 2017-04-05, Nr. 014-R
Ketvirta, manytina, kad siekiant kuo labiau vystyti kūno kultūrą bei sportą, ypač techninį sportą, yra reikalinga Įstatymo projekto 18 straipsnį papildyti, įtraukiant punktą, kad Techninių sporto šakų instruktorių kvalifikacijos, suteiktos kitų valstybinių institucijų, atitinka kūno kultūros ir sporto specialisto kvalifikacijas.“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
aeroklubas, 2017-04-05, Nr. 014-R
Penkta, siūlytina Įstatymo projekto 19 straipsnį papildyti, įtraukiant punktą, kad „Aviacijos sporto šakų sportininkams, dalyvaujantiems nacionaliniuose čempionatuose bei su Lietuvos rinktine atstovaujantiems Lietuvą tarptautinėse varžybose, taip pat nepilnamečiams aviacijos sporto šakų sportininkams, kurie nėra sukakę 18 metų, specializuotos sporto medicinos paslaugos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų. “. Apsispręsti pagrindiniame komitete
aeroklubas, 2017-04-05, Nr. 014-R
Šešta, siūlytina Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatas tobulinti iš esmės.
Lietuvoje nuolatos organizuojami Europos ar pasaulio čempionatai, nacionalinės varžybos ar aviacinės šventės. Tokių švenčių ar minėtų čempionatų organizavimą reglamentuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Didelė dalis teisės aktų yra Susisiekimo ministerijos ar Civilinės aviacijos administracijos kompetencijos sritis. Remiantis minėtais teisės aktais ir minėtų institucijų suteiktais leidimais yra organizuojami čempionatai, varžybos ar kitos šventės. Be to, minėto 21 straipsnio nuostatos nėra suderintos su Policijos veiklos įstatymo nuostatomis. Aviacinių renginių organizavimas reikalauja specialių žinių ir įgūdžių, tuo tarpu policijos pareigūnai negalės neturėdami reikalingų specifinių žinių tinkamai vykdyti 21 straipsnio 3 dalies nuostatų. To paties straipsnio 4 dalis, labai abstrakti ir sunkiai įgyvendinama. Vargu, ar atsiras policijos pareigūnas, kuris turės kompetencijos ir žinių nutraukti ar sustabdyti pvz., akrobatinio skraidymo čempionatą. Kas tokiu atveju prisiimtų žalos atlyginimo klausimus, jeigu tai butų padaryta nepagrįstai? Atsižvelgti
aeroklubas, 2017-04-05, Nr. 014-R
2 Septinta, Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalį papildyti 6 punktu, numatant, kad asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo „Pasaulio oro žaidynių 1-3 vietos laimėtoju“. Manytina, kad tokią nuostatą įtraukti yra būtina, atsižvelgiant į Pasaulio oro žaidynių svarbą, kurios yra Olimpinių žaidynių atitikmuo aviacijos sporte. Aviacijos sporto šakų sportininkai, iškovoję laimėjimus tokio lygio varžybose, garsina Lietuvos vardą tarptautiniu mastu, todėl turi būti atitinkamai skatinami. Apsispręsti pagrindiniame komitete
aeroklubas, 2017-04-05, Nr.
014-R
Septinta, siekiant skatinti visų sporto šakų sportininkus siekti kuo didesnių sportinių laimėjimų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 24 straipsnį, numatantį valstybės stipendijos mokėjimo tvarką ir sąlygas, įtraukiant punktą, kad „ Valstybės stipendiją gali gauti ir kitų neolimpinių sporto šakų sportininkai atskirtu
pagrindiniame komitete
aeroklubas, 2017-04-05, Nr. 014-R Siūlome Komisijai, apsvarstyti galimybę, teikiamą projektą išskirti į du atskirus įstatymo projektus. Akivaizdžiai supaprastėtų įstatymų projektų struktūra, tikrai būtų aiškus teisinis reguliavimas. Pirmajame Įstatymo projekte galėtų būti tiesiogiai su sporto ir kūno kultūra susiję dalykai, tuo tarpu antrajame Įstatymo projekte būtų galima reglamentuoti visus klausimus, susijusius su skatinimu, rentų mokėjimų, trenerių apmokėjimo sąlygomis, pašalpos, kategorijų koeficientai, visi klausimai susiję su skatinimu, socialinėmis sportininkų ar trenerių garantijomis, t.y. įgyvendinimui reikalaujantys lėšų iš valstybės biudžeto. Praktiškai įstatymo projekto X skyrius ir tolimesni skyriai gali būti kito įstatymo pagrindas pagal savo reguliavimo dalyką. Prašome Jūsų įvertinti pateiktus pasiūlymus bei jų pagrindu koreguoti
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr. S-17/04-52 Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) susipažino su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektu (XIIIP-149) ir teikia šias pastabas bei pasiūlymus:
pirma, atkreiptinas dėmesys, kad automobilių sportas kaip techninė sporto šaka yra pavojingas ir rizikingas sportas, todėl automobilių sporto renginiams turi būti parodytas išskirtinis dėmesys, taikant tam tikras išimtis LR Kūno kultūros ir sporto įstatyme. Apsispręsti pagrindiniame komitete
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr. S-17/04-52
2.
S-17/04-52
projekto 1 straipsnyje, turėtų būti nurodyta, kad šis įstatymas nustato, ne tik kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, bet ir nevyriausybinių organizacijų (sporto klubų, federacijų, asociacijų ir kitų juridinių asmenų) kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje (rengiant varžybas, ruošiant sportininkus, teisėjus ir pan.). Siūlome išdėstyti 1 straipsnį sekančiai: “Sis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje
pagrindiniame komitete
projekto 2 straipsnio 17 punkte nurodytas apibrėžimas, kas yra Sporto objektas, klausimas ar lenktynių trasos pvz.: kartodromai, kroso trasos,
“Nemuno žiedas” ir kitos lauko trasos priskiriama statinių kategorijai? Taip
pat klausimas ar Sporto objektai gali būti laikini t.y. tik toms varžyboms įrengtos trasos? Apsispręsti pagrindiniame komitete
projekto 2 straipsnio 20 punkte siūlome papildyti sąvoką “Sportininkas” ir išdėstyti jį sekančiai: “Sportininkas-asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis (įskaitant ir varžymąsi sporto inventoriaus pagalba) <...>”. Siūlome tokį papildymą, kadangi techninėse sporto šakose varžomasi ne tik tarp fizinių asmenų, bet dar ir sportinio inventoriaus pagalba (automobiliu, kartingu, motociklu ir pan.). Apsispręsti pagrindiniame komitete
projekto 2 straipsnio 22 punkte siūlome papildyti, kad: “ Sporto šaka- <...>.
Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato nacionalinė ir (ar) tarptautinė sporto šakos federacija.” Siūlome šį papildymą, kadangi pvz.: Tarptautinė automobilių federacija (FIA), leidžia nacionalinėms federacijoms savarankiškai nustatyti sporto šakos skirstymą į disciplinas, o ne vien laikytis FIA sporto šakų skirstymo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
224
6Įstatymo projekto 2 straipsnio 24 punkte, siūlome padaryti išimtį pavojingoms techninėms sporto šakoms t.y. automobilių ir motociklų sportui ir įrašyti, kad:
Automobilių ir motociklų sporto varžybas galima organizuoti tik turint tos sporto šakos nacionalinės federacijos (atitinkamai Lietuvos automobilių sporto federacijos ar Lietuvos motociklų federacijos) leidimą vykdyti varžybas. ”
228
7Įstatymo projekto 2 straipsnio 28 punkte siūlome ištaisyti stiliaus klaidą šioje vietoje:
“Treneris- sporto specialistas, rengiantis sportininką (-us) sporto varžyboms ir (ar) jam (-iems) vadovaujantis per pačias varžybas varžybų metu ”. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2 29 8.
S-17/04-52
29
projekto 2 straipsnio 29 punkte nurodytą oficialių varžybų sąvoką siūlome išdėstyti sekančiai: “Oficialios sporto varžybos”- nacionalinių ir tarptautinių juridinių asmenų organizuojamos ir į nacionalinių ir tarptautinių atitinkamos sporto šakos federacijų oficialų varžybų kalendorių įtrauktos sporto varžybos, kurios yra tam tikros varžybų sistemos sudedamoji dalis ir per kurias sportininkams fiziškai aktyviai varžantis pagal nacionalinės ar tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos nustatytas taisykles siekiama nustatyti laimėtoją (-us), o rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės, ir (ar) įgūdžiai ir (ar) sportinis inventorius . <...>”. Siūlome šį variantą, kadangi sporto pasaulyje oficialios varžybos yra laikomos tik tos varžybos, kurios yra įtrauktos į oficialų nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos oficialų varžybų kalendorių ir patvirtintos tos federacijos valdymo organų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad techninėse sporto šakose rezultatą lemia ir sportinis inventorius t.y. automobilis, todėl siūlome įtraukti ir sportinį inventorių, kuris lemia rezultatą varžybose. Apsispręsti pagrindiniame komitete
projekto 2 straipsnį siūlome papildyti 30 p. “Žiūrovo sąvoka”, kuri yra dabartiniame galiojančiame Kūno kultūros ir sporto įstatyme ir išdėstyti sekančiai: “ Žiūrovas - asmuo, stebintis sporto renginį. Žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų varžybų saugumo reikalavimų nurodytų Kūno kultūros ir sporto renginio saugumo taisyklėse”. Siūlome, įtraukti “Žiūrovo” sąvoka, kadangi tai labai svarbu sprendžiant ginčus teisminėse ir ikiteisminėse institucijose nustatant organizatoriaus ir žiūrovo atsakomybės taikymo ribas ir atsakomybės pasiskirstymą bei pareigas varžybų metu. Apsispręsti pagrindiniame komitete
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr.
S-17/04-52
10Įstatymo projekto 8 straipsnį siūlome papildyti:
Lietuvos <...>.
ASF (nacionalinę federaciją), kuriai suteiktos teisės kontroliuoti autosportą kaip vienintelei autosporto valdžios toje šalyje turėtojai. “ (FIA Sporto kodekso 1.4.1. p.). Apsispręsti pagrindiniame komitete
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr. S-17/04-52
1
11Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 d. ir 1 d.
visus išvardintus kriterijus turi atitikti ar užtenka atitikti tik vieną iš nurodytų kriterijų. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti naujos redakcijos įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas : „1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo
visus šiuos kriterijus:“
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr. S-17/04-52
privalomai sveikatą specializuotose sporto medicinos paslaugų įstaigose t.y. ar pvz.: automobilių sporto sportininkams taikomas Įstatymo projekto 19 straipsnis? Nes jei netaikoma turi būti aiškiai parašyta, kad 19 straipsnis yra taikomas tik Sportininkams rengiamiems biudžetinėje įstaigoje ar pan. Apsispręsti pagrindiniame komitete
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr. S-17/04-52
rekomenduoti renginio dalyviams pasitikrinti sveikatą specializuotose sporto medicinos įstaigose. Kodėl netinka medicininė pažyma iš šeimos gydytojo, kad gali sportuoti atitinkamą sporto šaką. Automobilių sporto sportininkai sportuodami įsipareigoja pristatyti medicininę pažymą, kur nurodyta, kad automobilių sportu gali užsiimti ir to užtenka. Jei sporto šakos nevyriausybinė organizacija gali nustatyti kitokius reikalavimus sveikatos tikrinimui, tai turi būti aiškiai parašyta Įstatymo straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje rašoma, kad asmeniui leidžiama dalyvauti varžybose tik tuomet, kai jis raštu deklaruoja jog prisiima atsakomybę už savo sveikatos būklę. Šioje dalyje turėtų būti įrašyta išimtis, kad raštu deklaruoti nereikia, jeigu asmuo turi medicininę pažymą, kurią pripažįsta tos sporto šakos federacija.
Nes pagal dabartinę formuluotę ar tu turi medicininę pažymą ar neturi vis tiek reikalinga raštiška deklaracija. Taip pat būtina pažymėti straipsnyje, kad sporto šakos federacijos savarankiškai sprendžia klausimą, susijusį su sportininkų sveikatos patikra ir medicininėmis pažymomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr. S-17/04-52
1
14Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį siūlome papildyti išimtimi, kad:
“Organizuodamas sporto renginį, jų organizatorius privalo paruošti organizuojamo renginio papildomus nuostatus ir saugos taisykles bei suderinti jas su techninės sporto šakos nacionaline federacija, gauti šios federacijos Trasos ir Organizatoriaus licenciją bei vietos savivaldos institucijos leidimą.” Tarptautinės automobilių federacijos kodeksas įpareigoja visus tarptautinių ir nacionalinių varžybų organizatorius turėti tos sporto šakos federacijos licencijas vykdyti varžybas ( FIA Sporto kodekso 3.1., 2.1.2. p., 2.3.6.b.i ). Pažymime, kad nesutinkame su šio straipsnio 4 dalimi, kad sporto renginį gali nutraukti policijos pareigūnai. Techninėse sporto šakose (automobilių, motociklų ir kt.) sporto varžybų saugumą/nesaugumą gali įvertinti tik šios sporto šakos kvalifikuoti specialistai-teisėjai, turintys tam visą reikiamą kompetenciją. Todėl šiame punkte turėtų būti nurodyta taip pat išimtis techninėms sporto šakoms. Šio straipsnio 5 dalyje būtina apibrėžti žiūrovo ir organizatoriaus atsakomybę nurodant, kad visi renginio dalyviai ir žiūrovai privalo laikytis nustatytų sporto renginio saugumo taisyklių ir prisiimti atsakomybę už jų nesilaikymą. Šiame punkte taip pat svarbu nurodyti, kad žiūrovas gali būti supažindintas su saugaus elgesio taisyklėmis prieš renginį ir renginio metu įvairiomis formomis tiek spausdintomis tiek internetinėmis ir pan.
pagrindiniame komitete
automobilių sporto federacija 2017-04-05, Nr. S-17/04-52 LASF prašo atsižvelgti į kaimyninių šalių patirtį, pavyzdžiui Latviją, kur šalies sporto įstatyme techninėms sporto šakoms skirtas išskirtinis dėmesys, pripažįstant jog tai pavojinga sporto šaka, reikalaujanti specifinių žinių organizuojant ir administruojant šių sporto šakų renginius.
<...>
Techninės sporto šakos yra specifinė sporto šaka, todėl šių sporto šakų federacijų atstovai turėtų būti pakviesti diskusijai su šio Įstatymo projekto rengėjais ir aptarti aktualius šių pavojingų ir rizikingų sporto šakų klausimus. LASF pasiruošusi bendradarbiauti rengiant šio Įstatymo projektą, kad šis Įstatymas būtų pritaikomas ir specifinėms t.y. techninėms sporto šakoms. Apsispręsti pagrindiniame komitete
48Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2017-04-05 Nr. S-29 Lietuvos sporto federacijų sąjunga susipažinusi su Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 pakeitimo įstatymo projektu (toliau - Įstatymo projektas) teikia savo pastabas ir pasiūlymus šiam esminiam dokumentu i. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Lietuvos sporto federacijų sąjunga, didžiausia skėtinė sporto organizacija Lietuvoje, vienijanti 71 sporto šakos federaciją, tačiau jos atstovai nebuvo įraukti į Darbo grupės, rengusios Įstatymo projektą, sudėtį. Manome, kad Įstatymo projektą būtina tobulinti dėl jame vartojamų sąvokų tikslinimo ar nepagrįsto šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos sąvokų atsisakymo, kurios turi esminės įtakos tiek egzistuojančiai sporto sistemai, tiek susiklosčiusiems visuomeniniam s santykiam s.
Įstatymo projekte pasigendama tokių esminių ir ypač reikšmingų sąvokų kaip didelis sportinis meistriškumas, dopingas, kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka ir kt. įstatymo projekte naudojamos sąvokos, tokios kaip kūno kultūros pratybos, sportas visiems, sportas, sporto objektas, sportininkas, sporto šakos federacija, treneris, manipuliacijų sporto varžybomis draudimas turi būti tikslinamos, nes konstruojamos labai plačiai, dviprasmiškai ir neaiškiai, daugumoje atvejų stokojant teisinio aiškumo. Įstatymo projekte dažnai vartojamos ir sąvokos, kurios nėra apibrėžiamos apskritai, todėl sudaroma galimybė dviprasmiškai jas interpretuoti, manome, kad būtina apibrėžtį tokias sąvokas kaip veikianti nevyriausybinė organizacija; manipuliacijos sporto varžybomis; viešas renginys; olimpinis judėjimas; parolimpinis judėjimas; kurčiųjų judėjimas ir kt. įstatymo projekte stokojama išsamaus sąrašo sporto srityje veikiančių institucijų kompetencijų aprašymų, ką numato šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija, apibrėžianti ne tik institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžianti visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekto III skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informacijos, bei papildytas siekiant išvengti dviprasmybių ir neaiškumų. Apsispręsti pagrindiniame komitete
49Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2017-04-05 Nr. S-29
10 1.
S-29
10
sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Manytina, kad siekiant įgyvendinti Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu. priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. finansavimas gali būti skiriamas. Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, manytina, kad Įstatyme reikia palikti galimybę finansuoti minėtas programas ir projektus iki 100 procentų, o įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai. Nepritarti Valstybės investicijų politiką formuoja Vyriausybė, atsižvelgiant į LR ūkio ir ekonominės-socialinės raidos prognozes. Objektų finansavimą reglamentuoja LR investicijų įstatymas. Pažymėtina, kad numatoma parengti ir poįstatyminiu teisės aktu patvirtinti sporto srities investicijų projektų atrankos kriterijus ir jų reikšmes, kuriais vadovaujantis planuojami statyti sporto objektai būtų įtraukiami į Valstybės investicijų programą. Manytina, kad naujos redakcijos įstatymo projekto 10 straipsnis neprieštarauja Biudžeto sandaros ar kitiems biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą reglamentuojantiems įstatymams, ir juos atitinka, o asignavimų valdytojai įgyvendina Biudžeto sandaros įstatymu jiems suteiktas teises.
Projektams ir programoms numatomas kofinansavimas iki 90 proc. atsižvelgiant į ES valstybių narių taikomą praktiką. 1992 m. Europos Tarybos Europos sporto chartija numato, kad reikėtų skatinti derinti valstybinę ir privačią finansinę paramą sportui, o pačiam sporto sektoriui būti suinteresuotam ir pačiam rūpintis gauti išteklių, reikalingų tolesnei plėtrai. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims bus sudaroma galimybė gauti valstybės paramą iniciatyvoms, nukreiptoms prieš dopingo vartojimą, manipuliavimą sporto varžybomis, pagalbą sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčų sprendimui sporto arbitraže. 50. Lietuvos sporto federacijų sąjunga, 2017-04-05 Nr. S-29
152 Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis turi būti koreguojami, nes laikytini nekorektiškais bei teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Nepritarti Teisę steigti įstaigas Vyriausybei suteikia Vyriausybės įstatymas, o savivaldybėms – Vietos savivaldos įstatymas. Naujos redakcijos įstatymo projekto 15 straipsnyje siūloma sudaryti galimybę iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuoti nevyriausybinių organizacijų projektus, kuriais siekiama kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus spręsti sporto arbitraže. Tokiu reglamentavimu siekiama:
1) paskatinti asmenis, pirmiausia, pačius sportininkus, skirti daugiau dėmesio savo teisių gynimui; 2) bent iš dalies sumažinti teismų darbo krūvį;
3) pagreitinti sporto srities ginčų nagrinėjimo procesą, sprendžiant juos alternatyviu (ne teismo) būdu.
Esant galimybei gauti dalinį valstybės finansavimą, didesnė tikimybė tokio pobūdžio arbitražo atsiradimui, nes kūno kultūros ir sporto srityje yra labai paplitęs ikiteisminis ginčų nagrinėjimo būdas. Tarptautinis olimpinis komitetas yra net įsteigęs Sporto arbitražo teismą ir numatęs, kad būtent jame nagrinėjami ginčai kylantys iš dopingo bylų, sporto šakų taisyklių aiškinimo, atstovavimo valstybei ir pan. Kai kurios federacijos yra įsteigusios tik savo sporto šakos arbitražus (pavyzdžiui, krepšinio arbitražas, tuo tarpu tarptautinė futbolo federacija yra nustačiusi griežtą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo procedūrą. Pagal pasaulinį antidopingo kodeksą nacionalinės sporto šakų federacijos taip pat įpareigojamos sudaryti nepriklausomas komisijas dopingo byloms tirti ir užtikrinti sportininkų teisę būti išklausytiems. Tuo tarpu ginčus kylančius iš sutarčių, gali spręsti bet kuris arbitražas, jeigu sutartyje įtvirtinta išlyga. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos tik tiems juridinių asmenų projektams, kuriais būtų siekiama įtvirtinti asmenims galimybę sporto arbitraže spręsti tik nekomercinio pobūdžio kūno kultūros ir sporto srityje kylančius ginčus. 51. Lietuvos sporto federacijų sąjunga, 2017-04-05 Nr. S-29 Manytina, kad Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. X I - 1296 „Dėl 2011-2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo “ , Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. X II-964 ,,Dėl Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos patvirtinimo “ , bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“ , Valstybinę švietimo 2013-2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo 2013 m. gruodžio
strategijos patvirtinimo “ , taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamo jo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015-2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“ ) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos
pagrindiniame komitete
52Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2017-04-05 Nr. S-29
Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas“ ir „mokymo programa“, nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog su teikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
53Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2017-04-05 Nr.
S-29 Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
54Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2017-04-05 Nr. S-29
Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte. Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto
tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
55Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2017-04-05 Nr. S-29
Taip pat pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. Apsispręsti pagrindiniame komitete
56Lietuvos sporto federacijų sąjunga,
2017-04-05 Nr. S-29
Neaiškia, netikslia bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatyta norma. Nėra aišku, kokio pobūdžio, kokioms sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Apsispręsti pagrindiniame komitete 57.
Lietuvos sporto federacijų sąjunga, 2017-04-05 Nr. S-29 Apibendrinant išnagrinėtą Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projektą vietomis sunku suprasti, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms. Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas - dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propoguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetentingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Taip pat sudarant Darbo grupę Įstatymo projekto rengimui ar korekcijai turi būti įtraukiamos ir didžiausios nevyriausybinės skėtinės sporto organizacijos. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67 Atsakydami j Jūsų 2017-03-28 laišką Nr. S-2017-2956 informuojame, kad dar 2016 metais siuntėme savo pasiūlymus į Lietuvos Respublikos Seimą, Vidaus reikalų ministeriją. Kūno kultūros ir sporto departamentą. Deja, jokio atsakymo negavome, korekcijų įstatų projekte nematėme (pasiūlymų kopiją pridedame).
2017*03-24 iš Kūno kultūros ir sporto departamento gavome raštą dėl didelio meistriškumo sporto plėtojimo programos įgyvendinimo, kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, numatoma nuo 2018 metų sausio 01 d. esminė didelio meistriškumo sporto pertvarka (rašto kopiją pridedame). Manome, kad ši numatoma pertvarka turi būti aiškiai išreikšta būsimajame Sporto įstatyme, todėl siūlome atidėti įstatymo priėmimą iki aiškesnių šio įstatymo nuostatų išaiškinimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
vartojamų sąvokų
Įstatymo projekte atsisakyta labai daug sąvokų, kurios yra pateikiamos šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Aiškinamajame rašte teigiama, kad tokiu būdu yra siekiama atsisakyti perteklinio reguliavimo. Visgi, nepagrįstas tam tikrų sąvokų ar teisės normų nepateikimas Įstatymo projekte nelems to, jog po tokio Įstatymo projekto priėmimo išnyks visuomeniniai santykiai, kurie šiuo metu yra apibrėžti galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Todėl manytina, kad tokių sąvokų sąvokų kaip: didelis sportinis meistriškumas , kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, sportinės veiklos sutartis, sportininkas profesionalas , sporto rezultatas, teisėjo veiklos sutartis ir kt. , atsisakymas Įstatymo projekte turėtų būti laikomas netikslingu. Atsisakant minėtų sąvokų, ypač susijusių su profesionaliu sportu, kyla klausimas, ar tokios sąvokos bus apibrėžtos kitame įstatyme ir, kokio įstatymo teisinio reguliavimo objektu tai galėtų būti. O galbūt Įstatymo projekto rengėjai laikosi pozicijos, kad aukščiau nurodytos sąvokos nėra reikšmingos, todėl nėra tikslo jų apibrėžti Įstatyme.
Taip pat pažymėtina, kad didelė dalis naujame Įstatymo projekte pateikiamų sąvokų yra konstruojamos dviprasmiškai bei per neigimą, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad „ Kūno kultūros pratybos
Sportas visiems
2017-04-05 Nr. S-67
1 Reikalinga atskirai išskirti ir aptarti tam tikras Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtintas sąvokas, kurios, aiškinant jų turinį, apibrėžiamos dviprasmiškai bei nesilaikant teisinio aiškumo principo: Įstatymo projekto 2 straipsnio
„Dopingo“ sąvoka nėra apibrėžiama, vietoj to pateikiama nuoroda į 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „ Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“. Manytina, kad tokia Įstatymo projekto rengėjų valia, vietoj konkretaus „dopingo“ sąvokos apibrėžimo, vartoti blanketines normas, nepateikiant jokių kriterijų ar požymių, kas gali būti laikoma dopingu, nėra korektiška ir atitinkanti teisinio aiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad tokia sąvoka jau yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoje konvencijoje, teisingesnis pasirinkimas būtų tokios sąvokos iš viso iš naujo neapibrėžti Įstatymo projekte;
pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr.
S-67
6 Abejotina, ar yra reikalinga Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta „Kūno kultūros ar sporto renginio“ sąvoka, kurios turinys yra dviprasmiškas bei stokojantis aiškumo. Be to, Įstatymo projekte nėra apibrėžiamos kitos panašaus pobūdžio teisinės kategorijos;
2017-04-05 Nr. S-67
7 Įstatymo projekto 2 straipsnio
„Kūno kultūros ar sporto renginio dalyvio“
sąvoka numato, kad renginio nuostatuose prie dalyvių gali būti priskiriami ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokiu būdu neribotai išplečiamas subjektų ratas, galinčių būti kūno kultūros ar sporto renginio dalyviais, t.y. Įstatymo projekte vietoj to, kad būtų tiksliai apibrėžiama sąvoka, duodama nuorodą į neapibrėžtą dokumentą;
„Kūno kultūros ar sporto renginio nuostatai“
) ir 9 dalyje (
„Kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklės“
) numatytų sąvokų išskyrimo ir atskiro reglamentavimo Įstatymo projekte gali būti diskutuojama. Manytina, kad tai nėra tikslinga, o Įstatymo projektas gali būti koreguotinas arba minėtas sąvokas apjungiant ir pateikiant vieną bendrą sąvoką – Kūno kultūros ar sporto renginių nuostatai
2017-04-05 Nr.
S-67
12 Analizuojant Įstatymo projekto
„Sporto“ sąvoką, matyti, kad šiai trūksta tikslumo ir teisinio aiškumo. Siekiant pašalinti šį trūkumą, turi būti svarstomas tikslingumas keičiamo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte numatyti veiklas, kurios dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstamos sportu;
2017-04-05 Nr. S-67
13 „Sporto objekto“ sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis) apibrėžiama pernelyg siaurai, į sąvokos turinį neįtraukiant tam tikroms pakankamai populiarioms sporto šakoms plėtoti naudojamų objektų. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nėra nurodomos aviacijos sporto bazės. Tokia Įstatymo projekto rengėjų valia nesuprantama, nes Lietuvos Respublikoje ne tik, kad veikia Lietuvos aeroklubas, vienijantis 12 aviacijos sporto federacijų, bet Lietuvos aviacijos sporto šakų sportininkai tarptautinėje arenoje pasižymi dideliu sportiniu meistriškumu bei sportiniais pasiekiamais – iš įvairių Pasaulio ir Europos čempionatų į Lietuvą parvežama po 12-15 medalių kasmet;
pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
15 „Sportininko“ sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalis) apibrėžiama netiksliai ir nelogiškai. Pagal dabartinį sąvokos apibrėžimą atrodytų, kad sportininku gali būti tik tas asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis oficialiose sporto varžybose ir treniruojasi joms prieš tai. Kyla neaiškumas, ar tuo atveju, kai asmuo nesitreniruoja sporto pratybose rengdamasis oficialioms varžyboms, o tik dalyvauja jose, yra laikytinas sportininku;
pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr.
S-67
18 Dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos „Sporto šakos federacijos“ sąvokos galima pastebėti, kad esminis sporto šakos federacijos bruožas yra atitinkama sporto šaka, o ne teritorija, kurioje šia sporto šaka yra užsiimama. Todėl manytina, kad „ sporto šakos federacijos“ sąvoka laikytina pertekline, o sporto šakos federacijos funkcijos neturėtų būti siejamos su teritorija, kurioje konkreti sporto šakos federacija veikia;
pagrindiniame komitete
sąvoką (Įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalis). Palyginus Įstatymo projektą ir šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, galima daryti išvadą, kad galiojanti „trenerio“ sąvoka yra tiksli ir aiški. Todėl nesuprantama Įstatymo projekto rengėjų pozicija atsisakyti aiškaus teisinio reguliavimo pakeičiant jį labai plačiomis ar dviprasmiškomis sąvokomis, juk keičiant teisinį reguliavimą turi būti siekiama efektyvumo, įvertinant galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirenkant geriausią iš jų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija taip pat aiškiau ir tiksliau apibrėžia tokias sąvokas kaip: „Kūno kultūra“ bei „Kūno kultūros pratybos“
pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
Pateikiant pastabas dėl Įstatymo projekte vartojamų sąvokų, pažymėtina, kad problemų kyla ne tik su kai kuriomis 2 straipsnyje dviprasmiškai ir neaiškiai įtvirtintomis sąvokomis, bet, išnagrinėjus Įstatymo projekto turinį, buvo pastebėta, kad Įstatymo projekte ne kartą vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtis nėra pateikiama, pavyzdžiui, veikianti nevyriausybinė organizacija ; manipuliacijos sporto varžybomis ; viešas renginys ; olimpinis judėjimas ; parolimpinis judėjimas ; kurčiųjų judėjimas .
Manytina, kad vis pasikartojantis jų vartojimas Įstatymo projekte jau pats savaime suponuoja būtinybę jas apibrėžti Įstatymo projekte, taip bus užtikrintas tinkamas Įstatymo projekto nuostatų aiškinimas ir neatsiras dviprasmiško interpretavimo galimybės. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
Dėl kitų Įstatymo projekte įtvirtintų nuostatų Įstatymo projekto 3 straipsnis išsamiau nei šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija apibrėžia kūno kultūros ir sporto principus. Nepaisant to, manytina, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas yra suformuluotas nesilaikant teisinio aiškumo principo. Apibrėžiant lygiateisiškumo principą nustatoma, kas nėra laikytina šio principo pažeidimu, t. y. atskirtos varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus ribojimas. Įvertinus tokį suformuotą išimčių sąrašą, neaišku, pavyzdžiui, ar nacionalinės tam tikros sporto šakos komandos gali būti formuojamos tik iš geriausių mūsų šalies pilietybę turinčių profesionaliųjų sportininkų. Taip pat manytina, kad yra reikalinga tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punktą, įtvirtinantį manipuliacijų sporto varžybomis draudimą, išdėstant jį taip – šis principas reiškia, kad organizuojant sporto varžybas turi būti užtikrintas sąžiningas varžymasis tarp sportininkų ir šių varžybų rezultatas ar eiga negali būti iš anksto sutarti ir žinomi (aiškūs ) .
pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67 Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija numato ne tik Kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžia visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai paskirstoma kompetencija tarp valdžios ir kitų institucijų. Tuo tarpu Įstatymo projekte to pasigendama, pavyzdžiui, vietoje buvusių penkių Lietuvos Respublikos Seimo funkcijų lieka praktiškai tik viena (Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktas –
„tvirtina valstybinę kūno kultūros ir sporto
strategiją“
pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67 Įstatymo projekte pasirinktas variantas apibrėžti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kompetenciją turi būti vertinamas kaip pagrįstas ir logiškas sprendimas. Tačiau nesuprantamas Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas atskirai nedetalizuoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei susisiekimo ministerijų kompetencijos. Papildomai neapibrėžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencijos dėl to nukenčia aviacijos sportas, kuris lieka nereglamentuotas Įstatymo projekte.
Manytina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija šį aspektą įtvirtina tinkamai: „Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus.“ (šiuo metu galiojančio Įstatymo redakcijos 10 straipsnio 3 dalis)
pagrindiniame komitete
variantas apibrėžti tik Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kompetenciją, kas yra logiška ir teisinga, visgi kitų institucijų kompetencija neturėtų būti apibrėžiama šiame įstatyme, o Vyriausybės nutarimuose ar kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl siūlome išbraukti ir atsisakyti perteklinių nuostatų, 5 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 6 dalis. Apsispręsti pagrindiniame komitete Naujos redakcijos įstatymo projekte nurodoma vykdomosios valdžios sandara bei visų valstybės institucijų, susijusių su kūno kultūros ir sporto sritimi, kompetencija, įskaitant ir Vyriausybės įgaliotą instituciją. 74. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas 2017-04-05 Nr. S-67
910 Įstatymo projekto III skyrius, reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informacijos. Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta, kad „ Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos nevyriausybinės organizacijos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautinių kūno kultūros ir sporto organizacijų nuostatais ir kitais tarptautiniais dokumentais plėtoja Lietuvoje olimpinį, parolimpinį ir kurčiųjų judėjimas, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, kūno kultūrą, sportą visiems ir sportą “.
Perskaičius tokią formuluotę, visų pirma, susidaro įspūdis, kad bet kokia teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota nevyriausybinė organizacija turi kompetenciją plėtoti kūno kultūrą ir sportą. Visų antra, šių organizacijų kompetencija apibrėžiama neaiškiai, apsiribojant žodžiu „plėtoja“, kas, manytina, suteikia galimybę kilti dviprasmybėms ir neaiškumams. Išanalizavus Įstatymo projekto IV skyrių, reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Vietoj to yra įtvirtinama, kad „ Valstybė ir savivaldybės turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skirti atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui. “. Tokia nuostatos konstrukcija turėtų būti vertinama kaip neatitinkanti teisinio aiškumo principo, nes matomas akivaizdžiai deklaratyvus bei rekomendacinis pobūdis, nenustatoma jokio imperatyvaus reikalavimo skirti lėšas sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui. Manytina, kad siekiant įgyvendinti šią Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. šis finansavimas gali būti skiriamas.
Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Apsispręsti pagrindiniame komitete Viešųjų įstaigų steigimą, valdymą ir jų veiklą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas, asociacijų – Asociacijų įstatymas. Šie įstatymai reglamentuoja, kad tiek viešosios įstaigos, tiek ir asociacijos turi būti aiškiai ir išsamiai nurodyti veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis bei rūšis. Taigi, organizacijų kompetencija apibrėžiama patvirtintuose įstatuose. Todėl organizacija, savo įstatuose kaip veiklos sritį nurodžiusi kūno kultūrą ir sportą, gali šią sritį plėtoti. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų įstaigų įstatymas reglamentuoja: „Viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą “. Pažymėtina, kad argumentai dėl konkurencijos/diskriminacijos išdėstyti prie Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ pasiūlymo Nr.8, o argumentai dėl IV skyriaus – prie Lietuvos sporto federacijų sąjungos pasiūlymo Nr. 45. 75. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 ir 7 dalys savo turiniu atitinka poįstatyminio akto lygmens normas ir paties Įstatymo projekto kontekste laikytinos perteklinėmis. Įstatymo projekto 10 straipsnio
būti skiriamas finansavimas, pavyzdžiui, juridinio vieneto kolegialaus organų nario teistumas gali turėti įtakos finansavimo patvirtinimui. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra tikslingas. Be to, neaišku kuo skiriasi Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje minimos kūno kultūros ir sporto sritys ir kryptys, kokia jų reikšmė. Minėto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, visgi reiktų svarstyti apie galimybę finansuoti iki 100 procentų, arba įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai, ne priešingu atveju vienas projektas gali būti finansuojamas 10 procentų, o kitas ir maksimaliai. Kaip nekorektiški turėtų būti pripažįstami ir Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis, nes teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams. Negana to, Įstatymo projekto 15 straipsnyje nesuprantamai apibrėžta valstybės skiriama parama kūno kultūros ir sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčo sprendimui arbitražo būdu. Įstatymo projekto 15 straipsnyje numatyta, kad „ Gali būti skirta valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems projektams, kuriais siekiama įtvirtinti asmenims galimybę kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus spręsti arbitraže, įgyvendinti.“ .
Visiškai neaišku, kokiu būdu galima kreiptis, kur kreiptis, kokia dalimi arbitražo išlaidos gali būti padengiamos ir pan.; Nepritarti Projektams ir programoms numatomas kofinansavimas iki 90 proc. atsižvelgiant į ES valstybių narių taikomą praktiką. Pastebėtina, kad 1992 m. Europos Tarybos Europos sporto chartija numato, kad reikėtų skatinti derinti valstybinę ir privačią finansinę paramą sportui, o pačiam sporto sektoriui imtis iniciatyvos ir rūpintis gauti išteklių, reikalingų tolesnei plėtrai. Taip pat numatyti atvejai, kada finansavimas negali būti skirtas (pvz., organizacija pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jos veikla sustabdyta, neįvykdyti įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu, kt.). Atsižvelgiant į Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių institucijų nustatytus reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus (Įstatymo projekto 10 str. 4 d.), projektai gali būti kofinansuojami skirtingai. 76. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas
siūloma nustatyti privalomus rodiklius asmenims užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, „ Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.“ (Įstatymo projekto 16 straipsnio
dalyse.
Manytina, kad mokymosi politiką turi formuoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, o be to, abejotina yra ir tai, ar konkretus valandų skaičius turėtų būti nustatomas įstatyminiu lygmeniu. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67 Manytina, kad šiame Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą „sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją, patvirtintą Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat 2013 m. lapkričio 26 d. Tarybos rekomendaciją dėl sveikatinamojo fizinio aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015–2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją „Dėl sporto politikos“.) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį, reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė.
pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas “ ir „mokymo programa“ , nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Manytina, kad tai neatitinka teisinio aiškumo principo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
4 Atskirai išskirtina ir VII skyriuje esanti Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalis, kuri apibrėžia teises policijos pareigūnams. Visų pirma, svarstytina, ar tokius įgaliojimus policija turi ir dėl privačių sporto renginių ir varžybų. Kita vertus, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
24 Reikalinga atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte. Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje.
Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
Taip pat pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr. S-67
Kaip deklaratyvi, neaiški, netiksli bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatyta norma, kad „ Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos lėšų. <...>.
“. Iš tokios formuluote nėra aišku, kokio pobūdžio,
kokioms sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-05 Nr.
S-67 Bendrosios pastabos Apibendrinant išnagrinėtą Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projekte esantys straipsniai sukonstruoti griozdiškai, tai lemia, kad tam tikromis vietomis sunku suprasti Įstatymo projektu siekiamą nustatyti teisinį reguliavimą, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms (pavyzdžiui, 10 straipsnis, užimantis 3 lapus teksto ir susidedantis iš 10 dalių; 24 straipsnis, 2 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo). Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas – dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto IV skyrius vadinasi Kūno kultūros ir sporto srities finansavimas, o šiame skyriuje esantis 12 straipsnis apibrėžia valstybės ir savivaldybių dalyvavimą rengiant sportininkus; Įstatymo projekto VIII skyrius vadinasi Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus, o šiame skyriuje esantis 25 straipsnis apibrėžia rentos sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarkas). Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propoguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetentingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. Taip pat manytina, kad tokio pobūdžio Įstatymo projekte nepagrįstai neapibrėžiamos tam tikros sporto šakų, darančios pakankamai didelę įtaką valstybės sportui ir kultūrai.
Pavyzdžiui, įstatymo projekte nėra reguliuojamas aviacijos sportas, kuriuo šiuo metu tiesiogiai užsiima virš 3000 įvairios kvalifikacijos pilotų. Galima pastebėti, kad Įstatymo projekte esti daug normų savo pobūdžiu atitinkančių poįstatyminio akto lygmens normas. Svarstytina, ar toks Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų normas perkelti į Įstatymo projektą (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 21, 24 ir kt. straipsniai) – yra teisingas ir tikslingas. Pažymėtina, kad įstatymų galią turinčiais teisės aktais turėtų būti reguliuojami patys svarbiausi kūno kultūros ir sporto srityje susiklostantys visuomeniniai santykiai, apibūdinant principus, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Apsispręsti pagrindiniame komitete
savivaldybės administracija, 2017-04-05 Nr. 03.2-13-571 Pranešame Jums, kad neturime pasiūlymų dėl Jūsų 2017-03-28 rašte Nr. S-2017-2956 minėtų
), atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos 2017 m. kovo 28 d. pranešimą dėl pasiūlymų pateikimo Nr. S-2017-2956, teikia savo pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. I-1551 (XIIIP-149). Pasiūlymuose pateikiamos nuorodos į terminą projektas toliau reiškia nurodymą į Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. I-1551 (XIIIP-149) keičiamą atitinkamo įstatymo projektą. Projekto 1 str.
Projekto 1 str. 2 d. nustato, kad „ Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų ir karių profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam profesiniam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai “. Išlygų dėl įstatymo taikymo šaulių veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) projekte nenumatoma. Projekto 2 str. 4 d. nustato, kad „ Kūno kultūra – fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis oficialioms sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, asmens higienos, sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo ir juo pasiekiamo kūno grožio klausimais “. Projekto 2 str. 5 d. nustato, kad „ Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra rengimasis oficialioms sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose “. Projekto 2 str. 12 d. nustato, kad
„Kūno kultūros specialistas – sporto krypties ar kūno kultūros
mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir baigęs kūno kultūros srities mokymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ . LŠS tikslai – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą telkiant Lietuvos Respublikos piliečius aktyviai prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo, taip pat ugdyti pasitikinčius savimi, kūrybingus, motyvuotus, drausmingus Lietuvos Respublikos piliečius, pasirengusius ginti Tėvynę ir padėti nelaimės atveju kitiems. LŠS, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 8 str.
1, 2 p., nuolat organizuoja su kariniu rengimu susijusius mokymus bei pratybas šauliams, kurių tikslai iš esmės atitinka projekto 2 str. 4 d. sąvokas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ypač į specifinius LŠS veiklos uždavinius, susijusius su koviniu šaulių rengimu, LŠS siūlo papildyti projekto 1 str. 2 d., ir jį išdėstyti taip: „ Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir karo tarnybai profesinei veiklai , reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam profesiniam fiziniam rengimui), Lietuvos šaulių sąjungos nario fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai ar statutai “ . Atitinkama įstatymo nuostata suteiktų LŠS galimybę tinkamai įgyvendinti jai Lietuvos šaulių sąjungos įstatymu keliamus uždavinius, atsižvelgiant į LŠS veiklos tikslus. LŠS nuomone, projekte panaudota kūno kultūros sąvoka, nesant atitinkamos išlygos, prilygintų šaulių kovinį rengimą kūno kultūros veiklai, ir užkirstų kelią tinkamam LŠS tikslų įgyvendinimui. Be to, iš kovinio rengimo instruktorių, remiantis projekto 2 str. 5 d., 12 d., vykdant su šaulių koviniu rengimu susijusius uždavinius, būtų reikalaujama papildomų studijų ar kursų baigimo, nors vykdomos kovinio rengimo (fizinio ar psichinio) pratybos neturėtų būti laikomos kūno kultūros pratybomis. Taip pat pastebėtina, kad kūno kultūros veikla laikoma ir tam tikra psichinė veikla, tačiau projekto 1 str. 2 d. nenumatyta jokių išlygų dėl psichinių ypatybių ugdymo, specifikos todėl siūloma atitinkamą išlygą atitinkamai papildyti. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 str. 10, ,11, 12, 13, 14, 15, 16 d., 21 str. 7 d. pateikiama karo tarnybos bei karių paskirstymas.
Tik dalis karių (kariai, atliekant profesinę veiklą) vykdo karo tarnybos profesinę veiklą, nei karių savanorių, nei privalomąją karo tarnybą, nei tarnyba aktyviajame rezerve nelaikoma profesine veikla. Manytina, kad dėl šios priežasties projekto 1 str. 2 d. keistina, pateikiant nuorodą į karo tarnybą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-06 Nr17/04/04
Lietuvos Motociklų Sporto Federacija susipažinusi su kūno kultūros ir sporto įstatymo NR. I-1151 pakeitimo įstatymo projektu
(Toliau-įstatymas), prašo Lietuvos Respublikos seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos, įstatymo rengimo grupei į naujai rengiamą įstatymo projektą įtraukti :
įstatymo sąvokos, įtraukti techninio sporto sąvokos išaiškinimą. 2. Techninis sportas-tai sportas su padidintos rizikos inventoriumi (technika), todėl būtina sporto įstatyme apibrėžti techninių sporto šakų sporto bazių, pratybų , sporto renginių, varžybų kuriose naudojama technika, renginių organizavimo bei vykdymo principus. Techninio sporto šakos –yra sportas su padidintos rizikos sporto įrenginiais, todėl naujai rengiamo įstatymo projektas nepakankamai apibrėžia techninių sporto šakų renginių organizatorių atsakomybes, suderinimus dėl renginių. Todėl prašome darbo grupės naujajame įstatyme aiškiai reglamentuoti ir apibrėžti Techninio sporto renginių organizatorių suderinimus dėl šių renginių organizavimo Lietuvos respublikoje:
tarptautinių sporto šakų organizacijų reikalavimus Techninių sporto šakų renginių/varžybų nuostatus, pagal kompetenciją tvirtina sporto (šakų) federacijų valdymo organai. Neapibrėžus ir aiškiai nereglamentavus šių funkcijų, kyla grėsmės sportininkų , sporto pratybų dalyvių sveikatai, rizika gyvybei.
Kadangi naujojoje redakcijoje numatoma, kad pakanka renginio nuostatus tvirtinti renginio organizatoriui, gauti leidimą iš sporto objekto savininko, gauti suderinimus iš policijos. Atsiranda grėsmės, kad organizuoti Techninio sporto renginį gali imtis jokių kompetencijų ir tos sporto šakos taisyklių neišmanantis organizatorius, kuris gavęs visus reikiamus leidimus ir pats pasitvirtinęs renginio nuostatus kurie neatitiks tarptautinių techninio sporto šakų federacijų bei Lietuvos techninių sporto šakų federacijų patvirtintų sporto šakos taisyklių bei reikalavimų, taip pat organizatorius neįvertinęs sporto technikos techninių reikalavimų sukeltų didelę riziką sportininkams jų gyvybei bei sveikatai, riziką sporto renginių dalyviams, žiūrovams. Apsispręsti pagrindiniame komitete
2017-04-06 Nr17/04/04 Aiškiai reglamentuoti ir apibrėžti Sporto varžybų sistem ą . Šiai dienai, vadovaujantis galiojančiu kūno kultūros ir sporto įstatymo IV skyriaus 42,43,44,45,46 straipsniais, Techninių sporto šakų federacijos pakankamai sėkmingai užtikriną Lietuvoje sporto varžybų sistemą. Nebelikus šio aiškaus reglamentavimo nepavyks tęsti pradėtų darbų užtikrinant sėkmingą sporto šakų federacijų veiklą. Dabartiniame galiojančiame kūno kultūros ir sporto įstatyme šis skyrius yra labai aiškiai ir teisingai reglamentuotas, todėl prašome šį skyrių įtraukti ir į naująjį įstatymo projektą. Neapibrėžus ir aiškiai nereglamentavus šių funkcijų, kyla grėsmės, kad Lietuvoje daugeliui sporto šakų federacijų nepavyks užtikrinti atskirų sporto šakų varžybų sistemos vystymo procesų. Labai reikalinga Lietuvoje parengti Techninių sporto šakų veiklos aprašą. Taip pat prašome įstatymo rengimo darbo grupės aiškiai apibrėžti nevyriausybinių organizacijų, sporto klubų vaidmenis, sporto federacijų funkcijas.
Prašome įstatymo rengimo darbo grupės atidžiai išanalizuoti ir apsvarstyti šiuos teikiamus pasiūlymus. Apsispręsti pagrindiniame komitete
parolimpinis komitetas,
15 Lietuvos parolimpinio komiteto siūlymai, dėl Kūno kultūros ir sporto įstatymo:
išdėstyti taip: Neįgaliųjų kūno kultūra ir sportas - asmenų, kurie pripažinti neįgaliaisiais pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kūno kultūra ir sportas. Apsispręsti pagrindiniame komitete
parolimpinis komitetas,
223 straipsnio 2 punktą keisti ir išdėstyti taip:
turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal nacionalinės ar tarptautinės atitinkamos sporto šakos federacijos, tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
žaidynių rungties Pasaulio ar Europos čempionatų 1-3 vietos laimėtoju;
atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1-3 vietos laimėtoju;
straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, punktus keisti ir išdėstyti taip: 1.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
programą įtrauktos rungties Pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos Pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau - pasaulio čempionatas) 1-16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau - Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), Pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau - Pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, 1-6 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau - Europos jaunimo čempionatas) 1-3 vietos laimėtoju; 2.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
programą įtrauktos rungties Pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos Pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau - pasaulio čempionatas) 1-16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau - Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), Pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau - Pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, 1-6 vietos laimėtoju;
3) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau - Europos jaunimo čempionatas) 1-3 vietos laimėtoju;
žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 2-3 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų laimėtojai - 23, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 4-8 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 2-3 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos laimėtojai - 21, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 9-12 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 4-8 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), - 17, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 13-16 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 9-12 vietos laimėtojai - 15, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 13-16 vietos laimėtojai, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai)
Europos jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionatų 2-3 vietos laimėtojai - 3 bazinių socialinių išmokų dydžių valstybės stipendiją.
Olimpinių ar parolimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 2-3 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų laimėtojai - 23, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 4-8 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 2-3 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos laimėtojai - 21, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 9-12 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 4-8 vietos, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), - 17, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 13-16 vietos, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 9-12 vietos laimėtojai - 15, Pasaulio čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionatų 13-16 vietos laimėtojai, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai)
Europos jaunimo čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionatų 2-3 vietos laimėtojai - 3 bazinių socialinių išmokų dydžių valstybės stipendiją. Sportininkas vienu metu turi teisę gauti tik vieno, šioje dalyje nurodyto, dydžio valstybės stipendiją jo pasirinkimu.
čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionato, Europos čempionatų, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionatų, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), 1 vietos laimėtoju, turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos. 4. Sportininkas, tapęs olimpinių ar parolimpinių žaidynių 4-16 vietos, Pasaulio čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio čempionato 2-6 vietos, Europos čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionato, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti ketverius metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis keturių metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos. 5.
Pasaulio čempionato 7-16 vietos, Europos čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Europos čempionato, Europos žaidynių, parolimpinių žaidynių rungties Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), 4 -6 vietos, Pasaulio jaunimo čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Pasaulio jaunimo čempionato, jaunimo olimpinių žaidynių 1-6 vietos, Europos jaunimo čempionato, parolimpinių žaidynių rungties Europos jaunimo čempionato 1-3 vietos, laimėtoju, turi teisę šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejus metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo j Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos). Apsispręsti pagrindiniame komitete
parolimpinis komitetas,
1
ir išdėstyti taip: 1.
Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių ar parolimpinių žaidynių 1-3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Pasaulio ar Europos čempionatų arba Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), laimėtoju. 2. Olimpinių ar parolimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai turi teisę gauti 27, olimpinių ar parolimpinių žaidynių 2-3 vietos, į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionato 1 vietos laimėtojai 23, į olimpinių ar parolimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionato 1 vietos, laimėtojai - 21 bazinių socialinių išmokų dydžių rentą. Apsispręsti pagrindiniame komitete
didžiojo universiteto Socialinio darbo katedros profesorius Jonas Ruškus 2017-05-02 Nr. SMF-17-005 Pagal Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektą, valstybės paramos netektų Pasaulio neįgaliųjų žaidynių dalyviai bei ketvirtadaliu būtų mažinama karjerą baigusių negalią turinčių sportininkų renta. Šiuo savo kreipimusi noriu priminti Seimo nariams, kad Lietuva 2010 m. ratifikavo Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ratifikuodama šią Lietuva įsipareigojo gerbti negalią turinčių asmenų orumą, šalinti negalią turinčių asmenų diskriminaciją ir užtikrinti lygias teises ir galimybes visose srityse. Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas akivaizdžiai prieštarauja šiam Lietuvos įsipareigojimui, diskriminuodamas žmones pagal negalią ir įtvirtindamas nelygias teises ir galimybes.
Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas akivaizdžiai prieštarauja Konvencijos 5 straipsniui
„Lygybė ir nediskriminavimas“ ir 30 straipsniui „Dalyvavimas kultūriniame
gyvenime, aktyvus poilsis, laisvalaikis ir sportas“. Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas šalyse narėse kas penkeri metai svarstomas Jungtinių tautų neįgaliųjų teisių komitete. Kaip Komiteto narys galiu paliudyti, kad tokie Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimai bus griežtai sukritikuoti Jungtinėse tautose, Lietuva parodys savo negebėjimą suprasti ir įgyvendinti negalią turinčių žmonių teises. Kviečiu Seimo narius atsisakyti diskriminacinių Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projekto nuostatų ir prašau Kūno kultūros ir sporto įstatymu įtvirtinti vienodas, be jokių išimčių, teises ir galimybes negalią turintiems asmenims kaip ir negalią neturintiems asmenims. Apsispręsti pagrindiniame komitete
savivaldybės meras 2017-05-09 Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme yra numatyta, kad sportas yra pasirenkamoji savivaldybės funkcija, todėl savivaldybių tarybos tvirtindamos sporto įstaigų nuostatus turi nurodyti jos tipą. Kadangi naujame LR Kūno kultūros ir sporto įstatymo projekte nėra aiškaus sporto įstaigų veiklos reglamentavimo, jų apibrėžimo, paskirtyje nėra numatytas sporto organizavimas Kūno kultūros ir sportininkų ugdymo centruose ir kitų sporto organizacijas veiklos sritį lemiančių aspektų, prašome atidėti minėto įstatymo tvirtinimą. Pažymime, kad įvertinusi Šiaulių miesto sporto organizavimo praktiką, minėtų įstaigų veiklos specifiką bei reglamentavimą, Šiaulių miesto savivaldybės taryba šiais metais pakeitė Šiaulių m. kūno kultūros ir sporto įstaigų statusą iš neformalaus švietimo įstaigos į sportinio ugdymo centro statusą.
Pagrindinė šio pakeitimo priežastis - švietimo įstaigos statusas realiai neatitinką didelio meistriškumo sportininkų rengimo ypatumų (privaloma mokslų metų pradžia ir pabaiga, trenerių ir kitų darbuotojų atostogų trukmė, bendrieji reikalavimai ugdymo programoms ir.t.t.). Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-01-23 Nr. 4-01-624
<...> Pažymėtina, kad rengiant Projektą buvo atsižvelgta į ankstesnes Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir Projekto 23 ir 24 straipsniuose nustatyta, kad informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas ir stipendijas viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje. Tačiau Projekte liko nereglamentuotas informacijos viešinimas apie valstybės ar savivaldybės skiriamą finansavimą sporto projektams ir programoms. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos.
Manome, kad informacija apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybių skirtą finansavimą sporto projektams ir programoms taip pat turėtų būti skelbiama viešai . Be to, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kuomet informacijos viešinimo sąlygų nustatymas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, manome, kad tokios sąlygos turi būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgdami į tai siūlome papildyti Projekto 10 straipsnį papildomą dalimi ir nustatyti, kad informacija apie projektams ir programoms skirtą valstybės finansavimą (finansavimo sumą, finansavimą gavusius asmenis, nuosavų lėšų didį ir kt.) viešai būtų skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės interneto tinklalapyje arba per tam sukurtą valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, išlaidas viešinimo elektroninėje erdvėje informacinę sistemą. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 2. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Sergejus Jovaiša 2017-03-14
1 Argumentai: Aukštus sporto laimėjimus iškovojusiems sportininkams yra skiriamos piniginės premijos, stipendijos, sudaromi kontraktai ir uždirbama iš reklamos. Taigi sporto profesionalai turi visas galimybes užsitikrinti socialines garantijas baigus sportinę karjerą.
Atsižvelgiant į tai, siūlau įvesti amžiaus cenzą, tai yra, nustatyti, kad renta, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, sportininkams gali būti skiriama tik nuo 55 metų. Manau, šis pakeitimas būtų socialiai teisingas ir paskatintų karjerą baigusius sportininkus užsiimti kita visuomenei naudinga veikla. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, ne jaunesnis kaip 55 metų, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos čempionatų arba Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju.“
pagrindiniame komitete
ministerija 2017-05-09 Vidaus reikalų ministerija išnagrinėjo Jūsų rašte keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) Audito komitete svarstomame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo Nr. XIIP-149 projekte (toliau – įstatymo projektas) siūlomo kūno kultūros ir sporto srities finansavimo reguliavimo. Kūno kultūros ir sporto srities finansavimui įstatymo projekte skirtas IV skyrius, kuriame siūloma aptarti kultūros ir sporto srities finansavimą valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Manome, kad vidaus reikalų ministro sudarytos darbo grupės įstatymo projekte siūlomų įvardyti kūno kultūros ir sporto srities finansavimo šaltinių reglamentavimas šiame įstatymo projekte yra pakankamas.
Tokiam darbo grupės parengtam įstatymo projektui pritarė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Rengiant įstatymo projektą nevyriausybinių organizacijų funkcijos, susijusios su valstybės biudžeto lėšų skirstymu, įstatymo projekte nebuvo aptartos ne tik nesant poreikio, tačiau ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio
tik įstaigų, nurodytų Seimo patvirtintame valstybės biudžete, vadovai – taigi, vadovaujantis šia nuostata, funkcijos, susijusios su valstybės biudžeto lėšų skirstymu, negali būti pavestos nevyriausybinėms organizacijoms. Be to, pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą į asociacijų veiklą ir jų vidaus reikalus valstybės institucijos negali kištis. Atkreiptinas dėmesys, kad parengtame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261 pakeitimo įstatymo projekte taip pat siūloma nevyriausybinėms organizacijoms įtvirtinti tik teisę (ne funkciją) dalyvauti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (toliau – fondas) lėšų skirstyme deleguojant savo atstovus į kolegialaus organo, teiksiančio fondo administratoriui (Kūno kultūros ir sporto departamentui) motyvuotus siūlymus, susijusius su kūno kultūros ir sporto srities projektų finansavimu, sudėtį.
Pastebėtina, kad įstatymo projekte yra apimtos visos kūno kultūros ir sporto sritys: olimpinis judėjimas, sportas (taip pat ir neįgaliųjų) bei fizinis aktyvumas – įvardinamos olimpinio sporto judėjimui ar neįgaliųjų sportui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos atskirai neišskiriant jų pavadinimų, laikantis įstatymų rengimo bendros praktikos teisės aktuose neįvardyti konkrečių organizacijų pavadinimų (įvertinant ir aplinkybę, kad organizacijai pakeitus pavadinimą ar atsiradus kelioms organizacijoms kiekvieną kartą atitinkamai turės būti keičiami ir teisės aktai), be to, siekiama didinti sporto organizacijų, kurių visuomeninė veikla iš prigimties yra savanoriška ir savarankiška bei reguliuojama nevyriausybinio sektoriaus tarptautinių ir nacionalinių organizacijų sukurtomis taisyklėmis, savarankiškumą. Taip pat informuojame, kad Vidaus reikalų ministerija 2017 m. balandžio 28 d. Vyriausybei pateikė Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektą (toliau – fondo įstatymo projektas). Be to, esant organizacijų skundų dėl neaiškaus fondo lėšų skirstymo, Vidaus reikalų ministerija kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl fondo tarybos sprendimų skirstant fondo lėšas.
Minėtu fondo įstatymo projektu siekiama tobulinti esamą fondo lėšų paskirstymo teisinį reguliavimą, sprendimų dėl fondo lėšų skyrimo (neskyrimo) priėmimo mechanizmą, didinant fondo lėšų skirstymo ir naudojimo efektyvumą, skaidrumą ir racionalumą, fondo lėšų neskyrimo, sustabdymo ir grąžinimo atvejus, įtvirtinant fondo lėšų skyrimo proceso viešinimą. Rengiant fondo įstatymo projektą atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitas (2009 m. birželio 1 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-50-5-69, 2009 m. gruodžio 31 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-50-1-28, 2010 m. gegužės 27 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-50-8-39, 2013 m. liepos 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. FA-P-40-6-89), taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliktą fondo lėšų skirstymo ir fondo administravimo procesų antikorupcinį vertinimą (2015 m. lapkričio 5 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-7775 „Dėl Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo Nr. X-1261, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo nuostatų, Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo administravimo taisyklių“ ir 2016 m. balandžio 29 d. antikorupcinio vertinimo išvada Nr. 4-01-3602 „Dėl korupcijos rizikos kūno kultūros ir sporto finansavimo srityse“). Fondo įstatymo projektu siūloma keisti šiuo metu esantį ydingą teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad fondas yra Vyriausybės įgaliotai institucijai, dalyvaujančiai formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje, t. y.
Kūno kultūros ir sporto departamentui (toliau – Kūno kultūros ir sporto departamentas, fondo administratorius) skiriamų valstybės biudžeto asignavimų dalis, kurios administravimui ir apskaitai būtų taikomas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, laikantis tam tikrų fondo įstatymo projekte numatomų ypatumų (pavyzdžiui, kad fondo lėšų skirstymo procese dalyvauja iš valstybinio bei nevyriausybinio sektorių atstovų sudaryta kūno kultūros ir sporto projektų vertinimo komisija; atitinkamais finansiniais metais nepanaudotos fondo lėšos negali būti skiriamos kitiems tikslams ir pan.). Kūno kultūros ar sporto projektams (toliau – projektai) vertinti siūloma sudaryti projektų vertinimo komisiją (toliau – komisija), kuri teiktų motyvuotus siūlymus dėl fondo lėšų pateiktiems projektams skyrimo (neskyrimo) fondo administratoriui. Komisiją sudarytų 9 nariai, atstovaujantys tiek valstybiniam, tiek savivaldos, tiek ir nevyriausybiniam sektoriams. Nevyriausybinio sektoriaus atstovavimas apimtų visas kūno kultūros ir sporto sritis: olimpinį judėjimą, sportą (taip pat ir neįgaliųjų) bei fizinį aktyvumą. Fondo administratorius, kaip asignavimų valdytojas, atsakingas už fondo lėšų paskirstymą ir šių lėšų panaudojimo kontrolę, galėtų priimtų kitokį sprendimą nei siūloma komisijos motyvuotame siūlyme – tokiu atveju jis turėtų pateikti tokio sprendimo motyvus. Toks reguliavimas panaikintų galimybę skirstyti fondo lėšas nepagrįstai, remiantis subjektyviais kriterijais. Fondo įstatymo projekte siūloma fondo lėšas skirti kūno kultūros projektams (t. y. fiziniam aktyvumui), o sporto projektams – tik sporto inventoriui ar įrangai įsigyti.
Pastebėtina, kad šiuo metu visuomenės fizinio aktyvumo skatinimo projektų finansavimas fondo lėšomis yra nepakankamas (2016 m. skirta – 12,5 proc.,
sportuojančių ir besimankštinančių gyventojų procentą atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio net 4 proc. (Europos Sąjungos vidurkis – 41 proc., Lietuvos
Vyriausybės 1-ojo prioriteto „Darni, atsakinga ir sveika visuomenė“ įgyvendinimo, nes gyventojų fizinio aktyvumo projektų finansavimas fondo lėšomis padidėtų beveik 6 kartus. Toks fizinio aktyvumo finansavimo didėjimas turėtų teigiamą įtaką gyventojų fizinio aktyvumo rodikliams ir tuo pačiu gyventojų sveikatos rodiklių, susijusių su fizinio aktyvumo stoka, gerėjimui. Sveikatos apsaugos sistema būtų labiau orientuota į ligų prevenciją, o ne tik į ligų gydymą. Pastebėtina, kad sporto šakų federacijų programas fondo lėšomis pradėta finansuoti nuo 2009 metų, kai buvo sumažinti Kūno kultūros sporto departamento valdomi valstybės biudžeto asignavimai (dėl ekonominės krizės).
Šiuo metu veikiančią ydingą sporto šakų federacijų programų finansavimo fondo lėšomis tvarką konstatavo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba. Didelio meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimui naudojant ne fondo, o kitos Kūno kultūros ir sporto departamento strateginio veiklos plano programos lėšas, papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 3,5 mln. eurų. Paminėtina ir tai, kad šį klausimą aptarusi Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2017 m. kovo 29 d. posėdyje nusprendė kreiptis į Vyriausybę siūlydama didelio meistriškumo federacijų programoms skirti 3,5 mln. eurų. Atsižvelgti Siekiant užtikinti, jog kūno kultūros ir sporto srities finansavimo teisinis reglamentavimas būtų sistemiškas, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vidaus reikalų ministerija 2017 m. balandžio 28 d. Vyriausybei yra pateikusi Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektą, atkreiptinas pagrindinio komiteto dėmesys į tai, kad tikslinga Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-149 svarstyti kartu su Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektu bei įvertinti galimybę šiuos projektus sujungti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-149 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-05-10
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad naujos redakcijos įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs, tikslūs bei aiškūs kūno kultūros ir sporto srities finansavimo šaltiniai, o taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti naujos redakcijos įstatymo IV skyrių 91 straipsniu: Pasiūlymas: „91 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto finansavimo šaltiniai Kūno kultūra ir sportas finansuojami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis, taip pat iš kitų Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų finansavimo šaltinių.
Naujos redakcijos įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta, kad informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas ir stipendijas viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje, o 10 straipsnyje nėra nustatytos pareigos viešinti informaciją apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybių skirtą finansavimą sporto projektams ir programoms. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti nuoseklus, o taip pat įvertinant Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose, o ne poįstatyminiuose teisės aktuose, pritariant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonei, siūlytina papildyti naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnį 11 dalimi ir ją išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„11. Informacija apie projektams ir programoms skirtą valstybės ar
savivaldybės finansavimą (finansavimo sumą, finansavimą gavusius asmenis, nuosavų lėšų dydį ir kt.) viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės interneto tinklalapyje.“
2017-05-10 * Siekiant sistemingai spręsti kūno kultūros ir sporto srities finansavimo sureguliavimą ir atsižvelgiant į tai, kad Vidaus reikalų ministerija 2017 m. balandžio 28 d.
Vyriausybei pateikė Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektą, atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 nuostatos turėtų būti atitinkamai suderintos su Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo pakeitimo įstatymo projekto nuostatomis ir būtų tikslinga Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-149 svarstyti kartu su Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo projektu bei įvertinti galimybę šiuos projektus sujungti. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad naujas kūno kultūros ir sporto finansavimo teisinis reguliavimas, kai atitinkamos sporto federacijos bus finansuojamos pagal įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį, t. y. ne iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo, o tik pagal Kūno kultūros ir sporto departamento programas ir didelio meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimui papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų apie 3,5 mln. Eurų, siūlytina įstatymo įsigaliojimo data – 2018 m. sausio 1 d. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
alternatyvus balsavimas: A (iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-149 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus) – 4, B (siūlyti pagrindiniam komitetui grąžinti Įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 iniciatoriams tobulinti) – 3. Pritarta A. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Gintaras Vaičekauskas.
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėja Jolanta Zibavičiūtė, Asta Rubežė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2017-05-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Sergejus Jovaiša, Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Ministro Pirmininko patarėjas Elvinas Jankevičius, Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Viešojo administravimo politikos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Šimkūnaitė, Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos atstovas Adomas Andrušaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto patarėja Jolanta Zibavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Kūno kultūros ir sporto įstatymo (toliau – naujos redakcijos įstatymas) 2 straipsnio 9 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „įskaitant ir kitus renginio nuostatuose prie dalyvaujančių renginyje asmenų kategorijos priskiriamus asmenis“, kadangi vadovaujantis pirmąja šio apibrėžimo dalimi kūno kultūros ir sporto renginio dalyviu laikomas bet kuris renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad renginio dalyviai skiriasi atsižvelgiant į renginio pobūdį, tarptautinių sporto šakų varžybų taisyklių reikalavimus ar kitus renginio aspektus (pavyzdžiui, jais gali būti laikomi treneriai, teisėjai, gydytojai, masažuotojai), tikslinga renginio nuostatuose išvardinti prie dalyvaujančių asmenų kategorijos priskiriamus asmenis. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 12 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 18 dalyje vietoj žodžių „sporto krypties studijų programą baigęs asmuo“ įrašytini žodžiai „asmuo, turintis sporto studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti 4.. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 27 dalyje vietoj žodžio „jose“ įrašytinas žodis „tose“. Pritarti 5.
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 28 dalyje vietoj žodžio „-iems“ įrašytinas žodis „jiems“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo antrasis skirsnis, reglamentuojantis
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Nacionalinės“ įrašytinas žodis „Nacionalinė“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 1 dalies 3 punkte brauktinas perteklinis žodis „bei“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 1 dalyje, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina apibrėžti „kitų asmenų“ formuluotę. Atitinkama pastaba taikytina ir 10 straipsnio 7 ir 8 dalims. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti konkrečius kriterijus, kuriais remiantis turėtų būti rengiamos ir tvirtinamos programos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „projektai finansuojami pagal atitinkamai Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatomas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis“.
Siūlytina nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad naujos redakcijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato valstybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis, tačiau Savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymu nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis. Antra, atsižvelgiant į tai, kad finansuotinos kūno kultūros ir sporto sričių kryptys gali keistis priklausomai nuo valstybės prioritetų, pasaulinių tendencijų ir aktualijų arba nuo konkrečiais metais aktualių sporto įvykių, manytina, kad finansuotinų kūno kultūros ir sporto sričių ir krypčių nustatymas turėtų būti priskirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai, siekiant sisteminio požiūrio ir finansavimo, kadangi remiantis projekto nuostatomis, projektus finansuos du skirtingo valdymo lygiai - valstybė ir savivaldybė. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 29 punktas numato, kad kūno kultūros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Pritariama, kad savivaldybės atstovaujamajai institucijai naujos redakcijos įstatymu nėra priskiriama kompetencija nustatyti savivaldybių biudžetų lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis ir kryptis. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
12.
Naujos redakcijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „Reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina konkrečiai nurodyti, kuriuos reikalavimus tvirtintų Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir savivaldybių institucijos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „Šiame straipsnyje nurodytos programos ir projektai valstybės biudžeto lėšomis finansuojami iš Vyriausybės įgaliotai institucijai skirtų asignavimų“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti straipsnio dalį nurodant, kad programos ir projektai taip pat finansuojami ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 1 dalies 3 punkte vietoj žodžio „manipuliavimą“ įrašytinas žodis „manipuliavimo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnyje vietoj žodžio „kovos“ įrašytinas žodis „kova“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
16.
Naujos redakcijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „atitinkamai yra baigęs sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba turi ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą ir yra baigęs kūno kultūros ar sporto srities mokymus Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai
„atitinka reikalavimus, taikomus atitinkamai kūno kultūros specialistui ar
sporto specialistui“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo programos nebaigęs, tačiau“, o po žodžio „asmuo“ įrašytini žodžiai „neturintis sporto studijų krypties ar kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro kvalifikacinio laipsnio ar jam prilygintos aukštojo mokslo kvalifikacijos, bet turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 3 dalies pirmame ir antrame sakinuose vietoj žodžio „nurodyto“ įrašytinas žodis „nurodytų“, o tos pačios dalies pirmame sakinyje vietoj žodžio „įgaliota“ įrašytinas žodis „įgaliotos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kuris nėra sukakęs aštuoniolika metų“ ir „kurie nėra sukakę 18 metų ir“, nes nepilnametis asmuo ir yra tas asmuo, kuris nėra sukakęs 18 metų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
20.
Naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurie nėra sukakę aštuoniolika metų“. o vietoje žodžių „vyresni nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiai“, 19 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių
„vyresniems nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečiams“ ir 19
straipsnio 5 dalyje vietoje žodžių „vyresnių nei aštuoniolika metų“ įrašytinas žodis „pilnamečių“ . Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
(2) –(5)
straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose yra vartojami ne pilni sporto renginių pavadinimai, o jų trumpiniai, kurie yra įvesti tik naujos redakcijos įstatymo
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 6 dalyje trūksta 3 punkto. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 6 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti 24 straipsnio 6 dalies 5 punkte kalbama apie sąlygą, kuomet valstybės stipendija neskiriama, o pastaroji nemokama, o 23 straipsnio
straipsnio 6 dalies 5 punktą, neliks šiame punkte nurodytos sąlygos valstybės stipendijai gauti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
straipsnio 8 dalyje pateikiama nuoroda į nesantį šio straipsnio 6 dalies 8 punktą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
5 25.
Naujos redakcijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinio 5 punkto, kadangi pakanka nuostatos, išdėstytos naujos redakcijos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti 25 straipsnio 3 dalies 5 punkte kalbama apie sąlygą, kuomet renta neskiriama, o pastaroji nemokama, o 23 straipsnio 3 dalyje kalbama apie valstybės premijos skyrimo sąlygas. Išbraukus 25 straipsnio 3 dalies
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)
skyriaus 28 straipsnio 1 dalies ir įstatymo projekto 4 straipsniu papildomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio 1 dalies nuostatas, reguliuojančias, kas sudaro trenerių darbo užmokestį, siūlytina tarpusavyje derinti su Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 1 straipsniu patvirtinto Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4723 5 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, kad darbo užmokestį sudarančios dalys yra svarbios ne tik nustatant darbo užmokesčio dydį konkrečiam darbuotojui, bet ir apibrėžiant darbo apmokėjimo sistemas, taikant teisingo apmokėjimo už darbą principą, taip pat nustatant vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, todėl skirtingas tų pačių dalykų apibrėžimas gali kelti teisinio reguliavimo ir praktinio taikymo problemų. Derinant minėtas nuostatas atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra užregistruotas įstatymo projektas Nr. XIIIP-69, kuriuo Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 įsigaliojimą siūloma nukelti 2017 m. liepos 1 d.
Šiame kontekste svarstytina, ar atsižvelgiant į išvardintus aspektus bei siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, efektyvumo ir norint išvengti galimų taikymo problemų, numatomi pakeitimai neturėtų būti siūlomi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projekte Nr. XIIP-4723. Pritarti iš dalies
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIII-198, kuris reglamentuoja pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimą, todėl brauktinas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 X skyrius bei Įstatymo priedas ir 4 bei 5 straipsniai. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
„<...> detalizuojami pareiginės algos konkrečių koeficientų dydžių nustatymo kriterijai (veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, žinių einamoms pareigoms turėjimas ir panašiai)“. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, neaišku, kriterijų detalizavimas reiškia skliausteliuose pateiktų kriterijų turinio atskleidimą, aprašymą ir pan., ar tik nurodytų kriterijų įtvirtinimą. Antra, nepateikiamas baigtinis tokių kriterijų sąrašas. Manytina, kad siekiant teisinio apibrėžtumo ir aiškumo, turėtų būti įtvirtintas baigtinis kriterijų sąrašas, kad būtų išvengta subjektyvaus kriterijų nustatymo ir vertinimo. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 52 straipsnio nuostatų. Pritarti iš dalies
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr.
kuris reglamentuoja pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimą, todėl brauktinas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 X skyrius bei Įstatymo priedas ir 4 bei 5 straipsniai. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)1
vartojama formuluotė „suteikiamų kvalifikacinių kategorijų rūšys“, tačiau tokia formuluotė daugiau įstatyme ar jo priede nevartojama, todėl siūlytina vietoj šios formuluotės vartoti formuluotę „suteikiamos kvalifikacinės kategorijos“. Taip pat šioje dalyje siūloma kaip perteklinio atsisakyti žodžio „tiesiogiai“, nes jis suponuoja, kad suteikiamos kvalifikacinės kategorijos netiesiogiai priklauso ir nuo kitų aplinkybių. Analogiškos pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo IX skyriaus 53 straipsnio nuostatų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)2
pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo straipsniu siekiama pakeisti ne 2 straipsnio 32, o 2 straipsnio 33 dalį. Taip pat lieka neaišku, kodėl siūlomoje keisti 2 straipsnio 33 dalyje išdėstyto apibrėžimo tekstas nesutampa su Naujos redakcijos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje išdėstytu apibrėžimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)345
pavadinimuose ir pakeitimų esmėje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo“. Pritarti
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr.
XIII-198, kuris reglamentuoja pagal darbo sutartis valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose dirbančių trenerių darbo apmokėjimą, todėl brauktinas
4 bei5 straipsniai. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)7
31Kadangi projekto 7 straipsnis,
numatantis pasiūlymus Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl šio įstatymo įgyvendinimo, turėtų įsigalioti anksčiau negu kitos projekto nuostatos, projekto 6 straipsnio 1 dalyje po skaičių
„2-5“ įrašytini žodis ir skaičius „ir 7“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)6
žodžio „paduoti“ įrašytinas žodis „pateikti“. Pritarti
Teisės departamentas (2016-12-06)6
dalyse vietoj žodžio „netaikomos“ įrašytinas žodis „netaikomas“. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)613
žodžių „kurie neturi“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto“, taip pat brauktini žodžiai „(nėra baigę sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neturi ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nėra baigę kūno kultūros ar sporto srities mokymų Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka)“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-12-06)614
žodžių „laiką neįgijo“ įrašytini žodžiai „šiuo įstatymu nustatyto einamoms pareigoms“, taip pat brauktini žodžiai „(nebaigė sporto krypties ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programos arba neįgijo ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo ir nebaigė kūno kultūros ar sporto srities mokymų)“. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybės administracija (2017-04-06) Pranešame Jums, kad neturime pasiūlymų dėl Jūsų 2017-03-28 rašte Nr. S-2017-2956 minėtų įstatymų projektų. Atsižvelgti
olimpinis komitetas (2017-04-05) Išnagrinėjus Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 (toliau – Įstatymas) pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) bei su juo teikiamų susijusių įstatymų pakeitimo projektus ir įvertinus Įstatymo projekto atitiktį teisės technikos taisyklėms, teisės aktų reikalavimams bei teisėkūros principams, kuriais siekiama sukurti vientisą, nuoseklią, darnią bei veiksmingą teisės sistemą, norime pareikšti keletą pastabų ir pasiūlymų:
atsisakyta labai daug sąvokų, kurios yra pateikiamos šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Aiškinamajame rašte teigiama, kad tokiu būdu yra siekiama atsisakyti perteklinio reguliavimo. Visgi, nepagrįstas tam tikrų sąvokų ar teisės normų nepateikimas Įstatymo projekte nelems to, jog po tokio Įstatymo projekto priėmimo išnyks visuomeniniai santykiai, kurie šiuo metu yra apibrėžti galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Todėl manytina, kad tokių sąvokų savokų kaip: didelis sportinis meistriškumas , kūno kultūros ir sporto organizacija, kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, kūno kultūros pamoka, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, sportinės veiklos sutartis, sportininkas profesionalas , sporto rezultatas, teisėjo veiklos sutartis ir kt. , atsisakymas Įstatymo projekte turėtų būti laikomas netikslingu.
Atsisakant minėtų sąvokų, ypač susijusių su profesionaliu sportu, kyla klausimas, ar tokios sąvokos bus apibrėžtos kitame įstatyme ir, kokio įstatymo teisinio reguliavimo objektu tai galėtų būti. O galbūt Įstatymo projekto rengėjai laikosi pozicijos, kad aukščiau nurodytos sąvokos nėra reikšmingos, todėl nėra tikslo jų apibrėžti Įstatyme. Taip pat pažymėtina, kad didelė dalis naujame Įstatymo projekte pateikiamų sąvokų yra konstruojamos dviprasmiškai bei per neigimą, pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti, kad „ Kūno kultūros pratybos
Sportas visiems
„Dopingo“ sąvoka nėra apibrėžiama, vietoj to pateikiama nuoroda į 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „ Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“.
Manytina, kad tokia Įstatymo projekto rengėjų valia, vietoj konkretaus „dopingo“ sąvokos apibrėžimo, vartoti blanketines normas, nepateikiant jokių kriterijų ar požymių, kas gali būti laikoma dopingu, nėra korektiška ir atitinkanti teisinio aiškumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad tokia sąvoka jau yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotoje konvencijoje, teisingesnis pasirinkimas būtų tokios sąvokos iš viso iš naujo neapibrėžti Įstatymo projekte;
projekto 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta „Kūno kultūros ar sporto renginio“ sąvoka, kurios turinys yra dviprasmiškas bei stokojantis aiškumo. Be to, Įstatymo projekte nėra apibrėžiamos kitos panašaus pobūdžio teisinės kategorijos;
straipsnio 7 dalyje įtvirtinta „Kūno kultūros ar sporto renginio dalyvio“ sąvoka numato, kad renginio nuostatuose prie dalyvių gali būti priskiriami ir kiti asmenys. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tokiu būdu neribotai išplečiamas subjektų ratas, galinčių būti kūno kultūros ar sporto renginio dalyviais, t.y. Įstatymo projekte vietoj to, kad būtų tiksliai apibrėžiama sąvoka, duodama nuorodą į neapibrėžtą dokumentą; 2.4. dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalyje (
„Kūno kultūros ar sporto renginio nuostatai“
) ir 9 dalyje (
„Kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklės“
) numatytų sąvokų išskyrimo ir atskiro reglamentavimo Įstatymo projekte gali būti diskutuojama.
Manytina, kad tai nėra tikslinga, o Įstatymo projektas gali būti koreaguotinas arba minėtas sąvokas apjungiant ir pateikiant vieną bendrą sąvoką – Kūno kultūros ar sporto renginių nuostatai
užtikrinimo saugumo priemonės, arba jas abi išbraukiant iš Įstatymo projekto ir paliekant šį aspektą reguliuoti kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriams, kurie vadovaudamiesi savo vidiniais teisės aktais, turi teisę patys nustatyti renginio tikslus, reikalavimus dalyviams ir pan.; 2.5. analizuojant Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtintą „Sporto“ sąvoką, matyti, kad šiai trūksta tikslumo ir teisinio aiškumo. Siekiant pašalinti šį trūkumą, turi būti svarstomas tikslingumas keičiamo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte numatyti veiklas, kurios dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstamos sportu;
sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalis) apibrėžiama pernelyg siaurai, į sąvokos turinį neįtraukiant tam tikroms pakankamai populiarioms sporto šakoms plėtoti naudojamų objektų. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 2 straipsnio 13 dalyje nėra nurodomos aviacijos sporto bazės. Tokia Įstatymo projekto rengėjų valia nesuprantama, nes Lietuvos Respublikoje ne tik, kad veikia Lietuvos aeroklubas, vienijantis
sportininkai tarptautinėje arenoje pasižymi dideliu sportiniu meistriškumu bei sportiniais pasiekiamais – iš įvarių Pasaulio ir Europos čempionatų į Lietuvą parvežama po 12-15 medalių kasmet; 2.7.
„Sportininko“ sąvoka (Įstatymo projekto 2 straipsnio 15 dalis) apibrėžiama netiksliai ir nelogiškai. Pagal dabartinį sąvokos apibrėžimą atrodytų, kad sportininku gali būti tik tas asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis oficialiose sporto varžybose ir treniruojasi joms prieš tai. Kyla neaiškumas, ar tuo atveju, kai asmuo nesitreniruoja sporto pratybose rengdamasis oficialioms varžyboms, o tik dalyvauja jose, yra laikytinas sportininku; 2.8. dėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 18 dalyje įtvirtintos „Sporto šakos federacijos“ sąvokos galima pastebėti, kad esminis sporto šakos federacijos bruožas yra atitinkama sporto šaka, o ne teritorija, kurioje šia sporto šaka yra užsiimama. Todėl manytina, kad „ sporto šakos federacijos“ sąvoka laikytina pertekline, o sporto šakos federacijos funkcijos neturėtų būti siejamos su teritorija, kurioje konkreti sporto šakos federacija veikia; 2.9. taip pat reikalinga atskirai išskirti „Trenerio“ sąvoką (Įstatymo projekto 2 straipsnio 23 dalis). Palyginus Įstatymo projektą ir šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, galima daryti išvadą, kad galiojanti „trenerio“ sąvoka yra tiksli ir aiški. Todėl nesuprantama Įstatymo projekto rengėjų pozicija atsisakyti aiškaus teisinio reguliavimo pakeičiant jį labai plačiomis ar dviprasmiškomis sąvokomis, juk keičiant teisinį reguliavimą tui būti siekiama efektyvumo, įvertinant galimas teisinio reguliavimo alternatyvas ir pasirenkant geriausią iš jų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija taip pat aiškiau ir tiksliau apibrėžia tokias sąvokas kaip: „Kūno kultūra“ bei „Kūno kultūros pratybos“ . 3.
pastabas dėl Įstatymo projekte vartojamų sąvokų, pažymėtina, kad problemų kyla ne tik su kai kuriomis 2 straipsnyje dviprasmiškai ir neaiškiai įtvirtintomis sąvokomis, bet, išnagrinėjus Įstatymo projekto turinį, buvo pastebėta, kad Įstatymo projekte ne kartą vartojamos sąvokos, kurių apibrėžtis nėra pateikiama, pavyzdžiui, veikianti nevyriausybinė organizacija ; manipuliacijos sporto varžybomis ; viešas renginys ; olimpinis judėjimas ; parolimpinis judėjimas ; kurčiųjų judėjimas . Manytina, kad vis pasikartojantis jų vartojimas Įstatymo projekte jau pats savaime suponuoja būtinybę jas apibrėžti Įstatymo projekte, taip bus užtikrintas tinkamas
interpretavimo galimybės. Dėl kitų Įstatymo projekte įtvirtintų nuostatų
šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija apibrėžia kūno kultūros ir sporto principus. Nepaisant to, manytina, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas lygiateisiškumo principas yra suformuluotas nesilaikant teisinio aiškumo principo. Apibrėžiant lygiateisiškumo principą nustatoma, kas nėra laikytina šio principo pažeidimu, t. y. atskirtos varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus ribojimas. Įvertinus tokį suformuotą išimčių sąrašą, neaišku, pavyzdžiui, ar nacionalinės tam tikros sporto šakos komandos gali būti formuojamos tik iš geriausių mūsų šalies pilietybę turinčių profesionaliųjų sportininkų. Taip pat manytina, kad yra reikalinga tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punktą, įtvirtinantį manipuliacijų sporto varžybomis draudimą, išdėstant jį taip – šis principas reiškia, kad organizuojant sporto varžybas turi būti užtikrintas sąžiningas varžymasis tarp sportininkų ir šių varžybų rezultatas ar eiga negali būti iš anksto sutarti ir žinomi (aiškūs ) . 5.
redakcija numato ne tik Kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių institucijų kompetenciją, bet ir aiškiai apibrėžia visą sistemą, nustatant ir tarpusavio veiklos principus. Taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai paskirstoma kompetencija tarp valdžios ir kitų institucijų. Tuo tarpu Įstatymo projekte to pasigendama, pavyzdžiui, vietoje buvusių penkių Lietuvos Respublikos Seimo funkcijų lieka praktiškai tik viena (Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punktas
). 6. Įstatymo projekte pasirinktas variantas apibrėžti Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kompetenciją turi būti vertinamas kaip pagrįstas ir logiškas sprendimas. Tačiau nesuprantamas Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas atskirai nedetalizuoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos bei susisiekimo ministerijų kompetencijos. Papildomai neapibrėžiant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos kompetencijos dėl to nukenčia aviacijos sportas, kuris lieka nereglamentuotas Įstatymo projekte. Manytina, kad šiuo metu galiojanti Įstatymo redakcija šį aspektą įtvirtina tinkamai: „Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo klausimus.“ (šiuo metu galiojančio Įstatymo redakcijos 10 straipsnio 3 dalis)
apibrėžti tik Seimo ir Vyriausybės bei ministerijų kompetenciją, kas yra logiška ir teisinga, visgi kitų institucijų kompetencija neturėtų būti apibrėžiama šiame įstatyme, o Vyriausybės nutarimuose ar kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, todėl siūlome išbraukti ir atsisakyti perteklinių nuostatų, 5 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnio 6 dalis. 8.
8Įstatymo projekto III skyrius,
reglamentuojantis kūno kultūros ir sporto nevyriausybinių organizacijų kompetenciją, turėtų būti pripažįstamas neišbaigtu ir stokojančiu informacijos. Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodyta, kad „ Teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos nevyriausybinės organizacijos vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teisės aktais, tarptautinių kūno kultūros ir sporto organizacijų nuostatais ir kitais tarptautiniais dokumentais plėtoja Lietuvoje olimpinį, parolimpinį ir kurčiųjų judėjimas, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes, kūno kultūrą, sportą visiems ir sportą
“. Perskaičius tokią formuluotę, visų pirma, susidaro įspūdis, kad
bet kokia teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota nevyriausybinė organizacija turi kompetenciją plėtoti kūno kultūrą ir sportą. Visų antra, šių organizacijų kompetencija apibrėžiama neaiškiai, apsiribojant žodžiu
„plėtoja“, kas, manytina, suteikia galimybę kilti dviprasmybėms ir
neaiškumams. 9. Išanalizavus Įstatymo projekto IV skyrių, reglamentuojantį kūno kultūros ir sporto srities finansavimą, paminėtinas Įstatymo projekto 9 straipsnis, kuriame turėtų būti nustatoma konkreti biudžeto lėšų skyrimo sporto objektams tvarka. Vietoj to yra įtvirtinama, kad „ Valstybė ir savivaldybės turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka skirti atitinkamai valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui.
“. Tokia nuostatos konstrukcija turėtų būti vertinama kaip
neatitinkanti teisinio aiškumo principo, nes matomas akivaizdžiai deklaratyvus bei rekomendacinis pobūdis, nenustatoma jokio imperatyvaus reikalavimo skirti lėšas sporto objektų statybai ar atnaujinimui (modernizavimui) bei jų eksploatavimui. Manytina, kad siekiant įgyvendinti šią Įstatymo projektu nustatytą teisės normą, būtina įtvirtinti aiškią tvarką, kokiu būdu, priemonėmis, kokios svarbos ar rūšies sporto objektams ir pan. šis finansavimas gali būti skiriamas.
Taip pat kyla abejonių ir dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio, apibrėžiančio biudžeto lėšų skyrimą kūno kultūros ir sporto projektų ir programų įgyvendinimui, būtent, ar minėtas straipsnis nekonkuruoja su Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais įstatymais, reglamentuojančiais biudžeto lėšų planavimą, skyrimą ir panaudojimą. Atskirai galima išskirti kelias minėto straipsnio dalis. Pavyzdžiui, Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 ir 7 dalys savo turiniu atitinka poįstatyminio akto lygmens normas ir paties Įstatymo projekto kontekste laikytinos perteklinėmis. Įstatymo projekto 10 straipsnio 8 dalies 7 punktas įtvirtina reikalavimus ir draudimus, kuriems esant negali būti skiriamas finansavimas, pavyzdžiui, juridinio vieneto kolegialaus organų nario teistumas gali turėti įtakos finansavimo patvirtinimui. Svarstytina, ar toks reguliavimas yra tikslingas. Be to, neaišku kuo skiriasi Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje minimos kūno kultūros ir sporto sritys ir kryptys, kokia jų reikšmė. Minėto 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kūno kultūros ir sporto projektai ir programos gali būti finansuojami ne daugiau kaip 90 procentų, visgi reiktų svarstyti apie galimybę finansuoti iki 100 procentų, arba įstatyme nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų aiškūs finansavimo dydžiai, ne priešingu atveju vienas projektas gali būti finansuojamas 10 procentų, o kitas ir maksimaliai. Kaip nekorektiški turėtų būti pripažįstami ir Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalis bei 15 straipsnis, nes teisės normos įstatymuose turėtų būti formuluojamos nustatant tam tikras teises ar pareigas teisinių santykių dalyviams.
Negana to, Įstatymo projekto 15 straipsnyje nesuprantamai apibrėžta valstybės skiriama parama kūno kultūros ir sporto srityje kylančių nekomercinio pobūdžio ginčo sprendimui arbitražo būdu. Įstatymo projekto 15 straipsnyje numatyta, kad „ Gali būti skirta valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytiems projektams, kuriais siekiama įtvirtinti asmenims galimybę kūno kultūros ir sporto srityje kylančius nekomercinio pobūdžio ginčus spręsti arbitraže, įgyvendinti.“ . Visiškai neaišku, kokiu būdu galima kreiptis, kur kreiptis, kokia dalimi arbitražo išlaidos gali būti padengiamos ir pan.;
rodiklius asmenims užsiimti fizine veikla, pavyzdžiui, „ Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po 2 valandas per dieną.“ (Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalis). Privalomi rodikliai taip pat nustatomi ir to paties straipsnio 2, 5 dalyse. Manytina, kad mokymosi politiką turi formuoti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, o be to, abejotina yra ir tai, ar konkretus valandų skaičius turėtų būti nustatomas įstatyminiu lygmeniu. 11.Manytina, kad šiame Įstatymo projekto skyriuje (V skyrius Kūno kultūra ir sportas švietimo sistemoje) turėjo būti sureglamentuotas klausimas dėl sąlygų įtvirtinimo studentams bakalauro studijų metu laisvai rinktis sporto ugdymo programą kaip mokomąjį dalyką ir kiekvieną semestrą už tai gauti kreditų, išskyrus specializuotas tos studijų krypties aukštąsias mokyklas. Toks pasiūlymas buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Seimo (2014 m. lapkričio 18 d.
Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas 2012–2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją, patvirtintą Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 „Dėl 2011–2020 metų valstybinės sporto plėtros strategijos patvirtinimo“, Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programą, patvirtintą Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“, bei jos pagrindinį principą
„sveikata visose politikos srityse“, Valstybinę švietimo 2013–2022 metų
strategiją, patvirtintą Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745
„Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, taip pat
aktyvumo skatinimo įvairiuose sektoriuose (OL 2013 C 354, p. 1) ir Europos vaikų ir paauglių sveikatos 2015–2020 metų strategiją, priėmė rezoliuciją
„Dėl sporto politikos“.) ir buvo nurodyta, kad, atsižvelgiant į jį,
reikalinga parengti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Visgi, į šį Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą pasiūlymą Įstatymo projekto rengėjai neatsižvelgė. 12. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto 18 straipsnyje nenuosekliai vartojamos sąvokos „mokymo kursas “ ir „mokymo programa“ , nesilaikant teisinio aiškumo principo. Visiškai neaišku, ar kūno kultūros ar sporto srities mokymo kursą baigęs asmuo yra laikomas baigusiu kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą, ar pabaigus šį kursą asmeniui yra tiesiog suteikiama galimybė vykdyti kūno kultūros ir sporto varžybas. 13. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatomi reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti visos specializuotos sporto medicinos paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Manytina, kad tai neatitinka teisinio aiškumo principo. 14.
ir VII skyriuje esanti Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalis, kuri apibrėžia teises policijos pareigūnams. Visų pirma, svarstytina, ar tokius įgaliojimus policija turi ir dėl privačių sporto renginių ir varžybų. Kita vertus, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo. 15. Reikalinga atkreipti dėmesį į Įstatymo projekto 23 straipsnį, kuris įtvirtina, kad sportininkams bei jų treneriams valstybės premijos dydį už pasiektus laimėjimus nustato Vyriausybė, kai tuo tarpu valstybės stipendijų dydžiai sportininkams yra apibrėžiami pačiame Įstatymo projekte. Manytina, kad valstybės stipendijų dydžiai nėra ir negali būti Įstatymo reguliavimo dalyku, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 24 straipsnyje. Stipendijų dydžiai yra kintantys, todėl šiuos dydžius tikslinga nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, kurio pakeitimo procedūra yra ženkliai paprastesnė ir greitesnė nei įstatymo. Tokiu būdu būtų užtikrinamas teisinio efektyvumo ir teisinio tikslingumo principų įgyvendinimas. 16. Taip pat pastebėtina, kad nepaisant to, jog Įstatymo projekto 25 straipsnis įtvirtina sportininkui, baigusiam savo karjerą, teisę gauti rentą, tačiau nėra numatyta sportininkų karjeros baigimo nustatymo tvarka, kuri, laikantis teisinio aiškumo principo, turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuojama Įstatymo projekte. Priešingu atveju nėra aišku, kada sportininkas gali būti laikomas baigusiu savo karjerą, o tai sudaro sąlygas įvairioms interpretacijoms. 17. Kaip deklaratyvi, neaiški, netiksli bei dviprasmiška vertintina ir Įstatymo projekto 26 straipsnyje nustatyta norma, kad „ Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus kūno kultūros ir sporto srityje iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos lėšų. <...>.
“. Iš tokios formuluote nėra aišku, kokio pobūdžio,
kokioms sąlygoms esant yra skiriami apdovanojimai, kas gali pretenduoti ir pan.
išnagrinėtą Įstatymo projektą, galima teigti, kad Įstatymo projekte esantys straipsniai sukonstruoti griozdiškai, tai lemia, kad tam tikromis vietomis sunku suprasti Įstatymo projektu siekiamą nustatyti teisinį reguliavimą, trūksta aiškumo ir sudaromos sąlygos dviprasmiškoms interpretacijoms (pavyzdžiui, 10 straipsnis, užimantis 3 lapus teksto ir susidedantis iš 10 dalių; 24 straipsnis, 2 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo). Taip pat pastebėtinas nuoseklumo trūkumas – dažnai viename straipsnyje ar skyriuje nustatomi labai skirtingi teisinio reguliavimo objektai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto IV skyrius vadinasi Kūno kultūros ir sporto srities finansavimas, o šiame skyriuje esantis 12 straipsnis apibrėžia valstybės ir savivaldybių dalyvavimą rengiant sportininkus; Įstatymo projekto VIII skyrius vadinasi Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus, o šiame skyriuje esantis 25 straipsnis apibrėžia rentos sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarkas). Tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyto aiškumo principo, reikalaujančio, kad t eisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Taip pat Įstatymo projekte neminimi tokie subjektai kaip:
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos sporto universitetas, nėra minimos ir nacionalinės skėtinės sporto organizacijos, kaip kiti juridiniai vienetai propaguojantys kūno kultūra ir sportą, gebančios kompetentingai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką kūno kultūros ir sporto srityje. 19.
Įstatymo projekte nepagrįstai neapibrėžiamos tam tikros sporto šakų, darančios pakankamai didelę įtaką valstybės sportui ir kultūrai. Pavyzdžiui, įstatymo projekte nėra reguliuojamas aviacijos sportas, kuriuo šiuo metu tiesiogiai užsiima virš 3000 įvairios kvalifikacijos pilotų. 20.Galima pastebėti, kad Įstatymo projekte esti daug normų savo pobūdžiu atitinkančių poįstatyminio akto lygmens normas. Svarstytina, ar toks Įstatymo projekto rengėjų pasirinkimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų normas perkelti į Įstatymo projektą (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 21, 24 ir kt. straipsniai) – yra teisingas ir tikslingas. Pažymėtina, kad įstatymų galią turinčiais teisės aktais turėtų būti reguliuojami patys svarbiausi kūno kultūros ir sporto srityje susiklostantys visuomeniniai santykiai, apibūdinant principus, reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Įstatymo projektas turi būti peržiūrėtas iš esmės ir, įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus, parengtas naujam svarstymui. Pritarti Siūloma pagrindiniam komitetui tobulinant Įstatymo projektą įvertinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir kitų sporto organizacijų pasiūlymus, ypatingai atkreipiant dėmesį į kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetencijos, valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų skyrimo kūno kultūros ir sporto projektų ir programų finansavimo reglamentavimą. 3. Lietuvos parolimpinis komitetas (2017-04-04) Atsižvelgiant į tai, kad viešai paskelbtame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. 1-1151 naujos redakcijos projekte (toliau - įstatymas) nepakankamai reglamentuojamas neįgaliųjų sportas ir kūno kultūra, teikiame šiuos savo pasiūlymus: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad bendrai sportas ir kūno kultūra niekuo nesiskiria nuo neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto, išskyrus, kad sportu ar kūno kultūra užsiima neįgalieji, siūlome pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Neįgaliųjų kūno kultūra ar sportas asmenų, kurie pripažinti
neįgaliaisiais pagal Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, kūno kultūra ar sportas.". 2. Atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos deklaraciją dėl sporto visiems principo įgyvendinimo, siūlome „sportas visiems" šiame įstatyme įtvirtinti kaip principą, o ne sąvoką. Vietoje šios sąvokos siūlome įdėti naują sportininko asistento sąvoką. Sportininko asistentas padėtų neįgaliajam apsitarnauti treniruočių metu, kai poreikiai susiję su neįgaliųjų specialių poreikių tenkinimu sporto treniruočių metu. Treneris nėra sportininko asistentas. Todėl siūlome pakeisti 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
Sportininko asistentas – asmuo, padedantis specialiųjų poreikių turinčiam neįgaliam sportininkui apsitarnauti besirengiant treniruotėms bei treniruočių metu. 3. Atsižvelgiant į tai, kad akliesiems sportininkams turi būti užtikrintos lygios galimybės dalyvauti sporto renginiuose, jiems suteikiama teisė pasitelkti vedantį asmenį (pvz. akląjam bėgikui). Todėl siūlome papildyti 2 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip: „19. Sportininko vedlys
dalies nuostatas, kur nurodoma, kad konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija, siūlome papildyti 3 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys,
nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti ir užsiimti kūno kultūra; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus varžybose ribojimas, priemonės, kurių reikia, kad būtų tenkinami specialieji neįgaliųjų sportininkų bei sportuotojų poreikiai ir jiems sudarytos lygios galimybės;". 5. Atsižvelgiant į tai, kad neįgaliųjų sportininkų padėtis lyginant su neturinčių negalios sportininkų yra žymiai blogesnė, neproporcingai mažas neįgaliųjų sporto finansavimas, menkas skatinimas, nėra specialistų dirbti su neįgaliaisiais sportininkais ir sportuotojais ir t.t. ir kadangi neįgaliųjų padėtį gerinti Lietuva įsipareigojo ratifikuodama JT neįgaliųjų teisių konvenciją, tai yra atskirą dokumentą neįgaliųjų teisėms ginti ir įtvirtinti, Įstatymo projekte įtraukti atskirą straipsnį bei kitus pakeitimus, reglamentuojančius neįgalių kūno kultūrą ir sportą. „4 straipsnis. Neįgaliųjų kūno kultūra ir sportas
įgyvendinančios institucijos, įstaigos, organizacijos bei kiti suinteresuoti asmenys, skirdami žmogiškuosius, materialiuosius bei finansinius išteklius siekia užtikrinti lygias galimybes neįgaliesiems užsiimti kūno kultūra ar sportu.
Šiam tikslui numatoma, kad:
1) visi kūno kultūrai ir sportui skirti objektai ir jų aplinka būtų pritaikyti neįgaliųjų reikmėms;
2) neįgalieji skatinami ir raginami dalyvauti bendrojo profilio sporto veikloje visais lygmenimis;
3) neįgaliesiems sudaromos galimybės organizuoti, plėtoti ir dalyvauti parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados ir neįtrauktų į parolimpinių, specialiosios olimpiados, kurčiųjų olimpiados programų sporto šakų veikloje;
4) rengiami neįgaliųjų kūno kultūros ar sporto specialistai bei pagal poreikį teikiamos šių specialistų paslaugos;
5) atsižvelgiant į specialiuosius neįgalaus sportininko ar sportuotojo poreikius jis turi teisę turėti neįgaliojo sportininko asistentą ir
(arba) vedlį;
6) negalią turintys vaikai bei studijuojantys asmenys skatinami ir jiems sudaromos galimybės dalyvauti šio Įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalyje numatytoje kūno kultūros bei fizinėje veikloje;
7) atsižvelgiant į neįgaliųjų sportininkų ir sportuotojų neįgalumo ir specialiųjų poreikių dydį turi teisę į specialias sporto priemones ir inventorių. 2. Dalis valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, skiriamų sporto mokyklų, sporto centrų bei kitų įstaigų ir organizacijų vykdomai kūno kultūros ir sporto veiklai, turi būti skirta ir neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto veiklai. 3. Neįgaliųjų kūno kultūros ar sporto specialistai už kūno kultūros ar sporto pratybas neįgaliesiems turi teisę gauti darbo užmokesčio priedus atsižvelgiant į sportuojančių neįgaliųjų ar sportuotojų negalios pobūdį. Šių priedų nustatymo tvarką bei dydžius tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija ir Vyriausybės įgaliota institucija. 4.
savivaldybėse stebėseną vykdo, analizuoja šią būklę, išvadas ir siūlymus šiai būklei gerinti Vyriausybės įgaliota institucija teikia Vidaus reikalų ministerijai.". 7. Remiantis Neįgaliųjų teisių konvencijos 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, kur sakoma, kad valstybės pripažįsta, kad prieš įstatymą visi asmenys yra lygūs, taip pat turi teisę į lygiavertę įstatymo apsaugą ir teisę vienodai naudotis įstatymo teikiamomis galimybėmis be jokio diskriminavimo ir kad valstybės draudžia bet kokį diskriminavimą dėl neįgalumo ir garantuoja neįgaliesiems vienodą ir veiksmingą teisinę apsaugą nuo diskriminavimo dėl bet kokios priežasties, ir atsižvelgiant į tai, kad parolimpinės varžybos pagal visuomenės susidomėjimą bei Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje nedaug skiriasi nuo olimpinių žaidynių, siūlome premijas, rentas, stipendijas olimpiečiams ir parolimpiečiams suvienodinti. Spręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba (2017-03-23) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio nuostatomis savo iniciatyva atlikome Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-149 (toliau – Projektas), antikorupcinį vertinimą.
Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad Projektu siekiama sumažinti valstybės reguliavimą kūno kultūros ir sporto sričiai, atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų, aiškiai atriboti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, užtikrinant efektyvesnę valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, nevyriausybinėms organizacijoms daugiau sprendimų priimant savarankiškai, mažinti administracinę naštą nevyriausybinėms organizacijoms ir kūno kultūros ir sporto specialistams. Siekdami didesnio viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšas naudojime teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas [1] ir Projekto
valstybės premijas ir stipendijas viešai skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto tinklalapyje. Tačiau Projekte liko nereglamentuotas informacijos viešinimas apie valstybės ar savivaldybės skiriamą finansavimą sporto projektams ir programoms. Projekto 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalavimus valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšomis finansuotinų programų ir projektų turiniui, lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką, išlaidų, kurios gali būti dengiamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, rūšis, skirtų lėšų naudojimo ir atsiskaitymo už lėšų naudojimą tvarką, finansavimo prioritetus, lėšų gavėjų teises ir pareigas atitinkamai nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija arba savivaldybių institucijos. Manome, kad informacija apie Vyriausybės įgaliotos institucijos ar savivaldybių skirtą finansavimą sporto projektams ir programoms taip pat turėtų būti skelbiama viešai.
Be to, siekiant išvengti antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kuomet informacijos viešinimo sąlygų nustatymas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, manome, kad tokios sąlygos turi būti nustatytos įstatyme. Atsižvelgdami į tai siūlome papildyti Projekto 10 straipsnį papildomą dalimi ir nustatyti, kad i nformacija apie projektams ir programoms skirtą valstybės finansavimą (finansavimo sumą, finansavimą gavusius asmenis, nuosavų lėšų didį ir kt.) viešai būtų skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos ir (ar) savivaldybės interneto tinklalapyje arba per tam sukurtą valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, išlaidas viešinimo elektroninėje erdvėje informacinę sistemą.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Sergejus Jovaiša (2017-03-14)1251 Argumentai: Aukštus sporto laimėjimus iškovojusiems sportininkams yra skiriamos piniginės premijos, stipendijos, sudaromi kontraktai ir uždirbama iš reklamos. Taigi sporto profesionalai turi visas galimybes užsitikrinti socialines garantijas baigus sportinę karjerą. Atsižvelgiant į tai, siūlau įvesti amžiaus cenzą, tai yra, nustatyti, kad renta, esant įstatyme numatytoms aplinkybėms, sportininkams gali būti skiriama tik nuo 55 metų. Manau, šis pakeitimas būtų socialiai teisingas ir paskatintų karjerą baigusius sportininkus užsiimti kita visuomenei naudinga veikla. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 25 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sportininkas, Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, ne jaunesnis kaip 55 metų, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti šio straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio rentą per mėnesį, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos čempionatų arba Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-149 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms komitetas pritarė, Seimo nario S. Jovaišos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algis Strelčiūnas Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė [1] Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/5824f046587211e5a9129f08109b20ec?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=96c4df20-4b39-4917-b21a-c0c64fb9ccbb [2] Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano 1.1.1. priemonė.
Biudžeto ir finansų komitetas
2018-05-23
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Andrius Kubilius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23
9,10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnyje yra nurodyta, kad sportininkas, treneris ar teisėjas su sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą. Ši nuostata nėra aiški sportininko atžvilgiu, t.y., neaišku, kaip sportininkas gali vykdyti individualią veiklą ar sudaryti darbo sutartį su sporto organizacija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas tobulinti, aiškiai išdėstant, kokia sutartis sudaroma tarp sportininko, trenerio ir teisėjo ir sporto organizacijos. Be to, sąvoka „sporto organizacija“ nėra apibrėžta įstatyme, tuo tarpu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamos „kūno kultūros ir sporto organizacijos“. Šios nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23 Nr.
151 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra numatytas įpareigojimas kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriui, prieš vykdant technikos sporto šakų sporto renginį privačiose ar viešose vietose, informuoti nacionalinę ir
(ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. Šiuo atveju nėra aiškus sporto šakos federacijos vienašališko informavimo būtinumas ir kokias pasekmes gali turėti šios federacijos nepritarimas organizuojamam sporto renginiui. Jeigu sporto šakos federacijos nuomonė dėl renginio organizavimo gali sukelti teisines pasekmes (pvz., vadovaujantis ja savivaldybės institucija neteiktų pritarimo renginio organizavimui), tai turi būti aptarta įstatyme. Priešingu atveju manytina, kad deklaratyvi nuostata dėl sporto šakos federacijos informavimo yra perteklinė. Nepritarti Nuostata, jog renginio organizatorius informuoja federaciją, siekiama užtikrinti didesnį abiejų pusių įsitraukimą, bendradarbiavimą dalijantis patirtimi siekiant užtikrinti renginio dalyvių ir žiūrovų saugumą. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23
162 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje 2 dalyje nurodoma, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama
vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Siūloma nuostata diskutuotina.
Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje: Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti fizinio aktyvumo projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti. Nepritarti Vyriausybė fizinio aktyvumo skatinimą mato kaip prioritetą, atsižvelgdama į žemus gyventojų fizinio aktyvumo rodiklius. Todėl kiekvienais metais skiriamas finansavimas yra didinamas. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23
1914 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, derinant jį su tos pačios dalies 3 punktu, brauktini pertekliniai žodžiai „sporto šakos federacijos“. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23 Nr.
232 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo nuostatų nuoseklumo ir užtikrinant galimybę tinkamai taikyti įstatymo nuostatas, nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti išskirtos į punktus, atskirai reglamentuojančius tam tikrų laimėtojų kategorijų valstybės stipendijos dydžius. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23
234 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad valstybės stipendija šiuo atveju skiriama „iki sportininko karjeros pabaigos“. Ši nuostata yra perteklinė, kadangi to paties 23 straipsnio 7 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad paskirtoji stipendija sportininkui nemokama, kai jis baigia sportininko karjerą. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23
2432 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „apkaltinamuoju“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“, o šio straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai skliausteliuose „toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“, nes šis trumpinys toliau tekste nevartojamas. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23
17 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
pateikiamos anksčiau nei specialiosios, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnyje bendrąsias nuostatas apie fizinio aktyvumo projektų komisiją (dabartinė 6 dalis) dėstyti anksčiau negu dabartinės šio straipsnio
atranką;
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23 Nr.
177
2nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, nebe pirmą kartą šiame įstatyme minint įstatymo pavadinimą brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“;
Pritarti
247
3įstatyme teisės normos neturi būti kartojamos, todėl brauktina nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, nes joje atkartojamos 23 straipsnio 11 dalies nuostatos. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Seimo narys Remigijus Žemaitaitis 2018-04-242412
Manytina, kad siūlomame įstatymo projekte netikslingai renta skiriama tik 1-2 prizines vietas užėmusiems į parolimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties sportininkams. Siekiant skatinti parolimpiečius, siūloma išplėsti galimų rentos gavėjų sąrašą. PASIŪLYMAS: Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 24 straipsnis. Rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka 1.
Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju, į parolimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1–23 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju.“ Nepritarti
papildomai pareikalautų 332,5 tūkst. Eurų. 2
1 Argumentai: Nevyriausybinės sporto organizacijos yra labai stipri sporto sistemos, savo veikloje vadovaujasi demokratiniais principais, vykdo sportininkų rengimą ir sporto šakų varžybų sistemą. Manytina, kad šios organizacijos įstatymo 1 straipsnyje turi būti paminėtos. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir
sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nevyriausybinių sporto organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjams , kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą , antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus sporto laimėjimus ”
3
15 Argumentai: Sporto organizacijos sąvoką siūloma įvesti prie šio įstatymo sąvokų, nes ši sąvoka toliau įstatyme plačiai naudojama. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 15dalimi ir ją išdėstyti taip: „15.
Sporto organizacija“
4
11 Argumentai: Fizinio aktyvumo sąvoka apima tik vieną sveikos gyvensenos veiklą – sveikatinantį fizinį aktyvumą. Siūloma veiklas išplėsti iki sveikos gyvensenos diegimo Lietuvos žmonių gyvensenoje. Juo labiau sveikatos ugdymas jau diegiamas mokykloje per Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą Pasiūlymas: papildyti 4 straipsnio 1 dalies 1) punktą ir jį išdėstyti taip:
1) fizinį aktyvumą; sveiką gyvenseną
5
13 Argumentai: Daugelis savivaldybių numato ir siekia lėšas įvairiems sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos projektams. Savivaldybėms būtų aiškiau jeigu sporto biudžete būtų išskirta „fizinio aktyvumo programa“. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) programų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“
6
14 Argumentai: Fizinio aktyvumo projektų finansavimas vykdomas iš kūno kultūros ir sporto lėšų. Dalis svavivaldybės projektų finansuojama per šį fondą. Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau galimybių plėtoti savo veiklą regionuose gaudami lėšų fizinio aktyvumo veiklai teikdami projektus. Pasiūlymas:
Papildyti 8 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„4) Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys
pateikus projektus gali gauti fizinio aktyvumo lėšų iš valstybės biudžeto.“
7
22 Argumentai: Daugelis sporto objektų ne tik vykdo įvairius sporto renginius, bet ir teikia sportinės veiklos, fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos paslaugas.
Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;“
8
1 Argumentai: Manytina būtina pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodytas veiklas vykdo nevyriausybinės sporto organizacijos. Jų veikla yra išskirtinė, apibrėžta tarptautinių organizacijų veikla ir naryste jose. Daugelis jų tęstinės programos, vykdomos Lietuvoje, o Lietuvos atstovams sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nevyriausybinės organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, parolimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. Pritarti9
2 Argumentai: Sporto klubai yra pirminė ir pagrindinė nevyriausybinio sporto organizacija, vykdanti įvairiausias sportinio ir fizinio aktyvumo veiklas, išplėsta sąvoka sustiprina jų vaidmenį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Gali būti steigiami kaip pirminės ir pagrindinės nevyriausybinės sporto plėtros organizacijos ir kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų ir teikti kūno kultūros ir sporto paslaugas gyventojams.“
10
1 Argumentai: Sportinės veiklos sutartys sudaromos su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, šios sąvokos detalizuoja siūlomą apibrėžtį šioje straipsnio dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkas, treneris ar teisėjas su
vyriausybine ar nevyriausybine sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą.“
11
1 Argumentai: Neįgaliųjų sportui tokių specialistų reikia ir jie būtų didelė parama treneriams, tačiau to nesiūloma taikyti kitose sportinėse veiklose. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai neįgaliųjų sportui , vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų.“ Iš dalies pritarti Komitetas siūlo 11 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „ 1.
Kūno kultūros ir sporto pratybas gali vykdyti kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai ir padėjėjai neįgaliųjų sportui , vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų.“12
2 Argumentai: Sporto specialistai dirba su žmonėmis, fiziniais pratimais veikia žmogaus kūną, ugdo fizines ypatybes, ugdo sportininką, suteikia jam pedagoginių, psichologinių, fiziologinių ir sporto teorijos ir didaktikos žinių todėl ir baigęs aukštąjį išsilavinimą turi gauti gilių žinių. Pasiūlymas:
Papildyti
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus „ aukštojoje mokykloje, vykdančioje akredituotas kūno kultūros mokytojų rengimo ir sporto krypties studijų programas “. Pritarti13
2 Argumentai: Mokiniai turi žinoti, suprasti ir mokėti naudotis sveikos gyvensenos žiniomis fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos priemonėmis bei naudotis teigiamos socialinės aplinkos įgūdžiais. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę , 1 iš jų sveikos gyvensenos ugdymui . Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti.
Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“
14
1 Argumentai: Veikiantis kūno kultūros ir sporto fondas skiria lėšas fizinio aktyvumo projektų finansavimui. Numatoma ir tolesnė tokio fondo veikla, todėl jo paminėjimas įneštų aiškumo dėl fondo veiklos tęstinumo. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį papildyti:
valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis. <...>
15
12 Argumentai: Terminas
„disciplina“ taikomas tarptautinėse sporto federacijose. Lietuvoje vartojamas
žodis „rungtys“. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų rungčių principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą);“
16
111 Argumentai: Daugelis tarptautinių sporto organizacijų taiko 2 kadencijas po 4 metus iš eilės rinkimų tvarką.
Jos taikymas Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose įvestų daugiau tvarkos ir skaidrumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija2 kadencijos po 4 metus iš eilės .“ Iš dalies pritarti
19 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija ne daugiau 2 kadencijos po 4 metus iš eilės .“17
2 Argumentai: Jau senai Lietuvos sporto sistemoje yra nusistovėjusios sporto organizacijų struktūros – sportininkų rengimo vyriausybinės (savivaldos) finansuojamos sporto organizacijos – sporto mokymo įstaigos ir sporto centrai. Tokia pataisa įneša aiškumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
2Savivaldybės gali steigti įstaigas,
sporto mokymo įstaigas, sporto centrus, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“
18
4 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos , paskutinio starto tarptautinėse varžybose jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.“ Nepritarti Karjeros pabaiga gali būti nebūtinai susijusi su paskutiniu startu tarptautinėse varžybose, sportininkas ir vėliau gali nuspręsti baigti karjerą. Apie karjeros pabaigą sportininkas informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją. 19 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas,
1 Argumentai: Pasiūlymai parengti siekiant, kad būtų efektyviau įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 patvirtinta Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kurioje numatyta Kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą.
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą ir vartoti pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Valstybės kūno kultūros ir sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais kūno kultūros ir sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, taip pat stebėseną turi teisę vykdyti sporto šakų federacijos.“ Pritarti
20 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-086 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės kūno kultūros ir sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.“ Pritarti
21 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-087 1 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo, įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.“ Pritarti
22 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-087 3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „ 3.
Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai .“ Pritarti 23 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0881 1 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;“ Pritarti
24 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, ir kiti 2018-05-08112 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus.“ Pritarti
25 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-08113 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus;“ Pritarti
26 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0811 6 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6.
Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai .“ Pritarti 23 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0881 1 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;“ Pritarti
24 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, ir kiti 2018-05-08112 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus.“ Pritarti
25 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-08113 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus;“ Pritarti
26 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0811 6 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ar sporto specialistų padėjėjai švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas.“ Pritarti
27 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0811 7 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7.
Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“ Pritarti 28 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0817 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti, Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų įgyvendinimui.“ Pritarti
29 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0817 3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“
30 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas,
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas.“
31 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas,
5 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5.
Fizinio aktyvumo projektų komisija įvertina jai Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo projektus, ir teikia siūlymus Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų finansavimo.“ Pritarti 32 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0817 8 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo , ir mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas.“ Pritarti
33 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0818 4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“
34 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas,
13 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;“
35 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas,
14 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos
federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir
(ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;“
36 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas,
1 5c Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktį ir išdėstyti jį taip:
„c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos
federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;“
37 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas,
11 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip: „11.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Pritarti 34 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-08191 3 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;“ Pritarti
35 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-08191 4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir
(ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;“ Pritarti 36 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0819 1 5c Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktį ir išdėstyti jį taip:
„c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;“ Pritarti
37 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0823 11 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip:
„11. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Pritarti
38 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-08243 8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„8) jis atnaujina sportininko karjerą apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Pritarti
39 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0824 4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rentas skiria Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“ Pritarti 40 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0824 7 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo, ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Pritarti
41 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-0824 8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.“ Pritarti
42 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-082 10 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip: „10.
Asmenų prašymai dėl sportininko rentos skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.“
43 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-083 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos,
Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatoms įgyvendinti.“
44 Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Liesys, Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Aušrinė Armonaitė, Eugenijus Gentvilas, Vitalijus
2 1-4 Argumentai:
įstatymo Nr. I- 1151 pakeitimo įstatymo projekto (nauda redakcija) Nr.
XIIIP-149 (2) (toliau - Įstatymo projektas) iš esmės nekeičia dabar galiojančio kūno kultūros ir sporto srities finansavimo. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad yra tikslinga numatyti kintamą procentinę dalį (iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką). Šiuo metu numatytą 1 proc. didinti iki 3 proc. per trejus metus nuo 2019 iki 2021 m. Sutinkama, kad 3 proc. dydis ženkliai pagerintų esamą situaciją, tačiau siūlomi 16 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose nustatyti terminai ir palaipsniui didėjančios proc. dalys, siekiant, kad fizinio aktyvumo projektų finansavimas prisidėtų prie didesnio visuomenės sveikatos gerinimo nėra efektyvūs. Finansiniai pokyčiai iš faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bus juntami tik 2021 metais. Tokia lėta progresija darys tiesioginė įtaką Įstatymo projekto rengėjų numatytiems tikslams pasiekti. Įvedus 3 proc. dydį, ekonominis naudingumas būtų pasiektas jau kitais metais. Tikslinga numatyti, kad jau nuo 2019
3 proc. dydis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
kultūros ir sporto finansavimo šaltiniai
1Kūno kultūros ir sporto finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) kitos lėšos. 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama:
faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais –
akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;42 ) kasmet
valstybės biudžeto asignavimai sudaro dalį kasmet numatomų kūno kultūrai ir sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžetų asignavimų. Nepritarti Nustačius, kad fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama 3 procentai akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, vietoj buvusio 1 procento, kuris šiuo metu skiriamas Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui, 2019 metais preliminariais skaičiavimais papildomai reikėtų13052 tūkst. eurų (pagal 2017 m. duomenis). Neproporcingas išlaidų didinimas pažeistų biudžeto formavimo principus. Atsižvelgiant į tai, kad dėl augančių akcizų pajamų finansavimas fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti didės, nepritariame siūlymui padidinti finansavimą fizinio aktyvumo projektams iki 3 proc. akcizo pajamų už parduotus alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių ir Biudžeto ir finansų komiteto pastabas bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. (žr. Komiteto išvadas). 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2018-05-2316 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
finansavimo šaltiniai
finansavimą sudaro:
asignavimus, fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektams įgyvendinti skiriama:
1) 2019 metais – 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
4) kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės biudžeto asignavimai sudaro dalį kasmet numatomų kūno kultūrai ir sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžetų asignavimų.“
2
17 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,17
projektų finansavimas
straipsnyje valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos:
1) fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui . ;
2) didelio meistriškumo sporto projektams. 2. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektai finansuojami valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektams finansuoti gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. 2. 3.
asignavimus fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektams įgyvendinti, Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio
įgyvendinimui. 3. 4. Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 4. 5. Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi V alstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas. 5. 6.
6Fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisija įvertina jai Švietimo ir mokslo ministerijos ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektus, ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo. 6. 7. Fizinio aktyvumo projektų ir didelio meistriškumo sporto komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną atstovą į fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ir po vieną bendrą atstovą:
1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
2) kūno kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų;
3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos. 7. 8. Fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys, kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. 9. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo ir mokslo ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas. 9. 10.
10Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarka, vykdo jų atranką.“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Rita Tamašunienė. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja J. Alasevičienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2018-05-30
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Meile Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Justas Bakutis, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai: ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas Rolandas Zuoza, Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Šimkūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23 9, 10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnyje yra nurodyta, kad sportininkas, treneris ar teisėjas su sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą. Ši nuostata nėra aiški sportininko atžvilgiu, t.y., neaišku, kaip sportininkas gali vykdyti individualią veiklą ar sudaryti darbo sutartį su sporto organizacija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas tobulinti, aiškiai išdėstant, kokia sutartis sudaroma tarp sportininko, trenerio ir teisėjo ir sporto organizacijos.
Be to, sąvoka
„sporto organizacija“ nėra apibrėžta įstatyme, tuo tarpu nauja redakcija
dėstomo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamos „kūno kultūros ir sporto organizacijos“. Šios nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Pritarti2
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23151 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra numatytas įpareigojimas kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriui, prieš vykdant technikos sporto šakų sporto renginį privačiose ar viešose vietose, informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. Šiuo atveju nėra aiškus sporto šakos federacijos vienašališko informavimo būtinumas ir kokias pasekmes gali turėti šios federacijos nepritarimas organizuojamam sporto renginiui. Jeigu sporto šakos federacijos nuomonė dėl renginio organizavimo gali sukelti teisines pasekmes (pvz., vadovaujantis ja savivaldybės institucija neteiktų pritarimo renginio organizavimui), tai turi būti aptarta įstatyme. Priešingu atveju manytina, kad deklaratyvi nuostata dėl sporto šakos federacijos informavimo yra perteklinė. Pritarti iš dalies Pritartina, kad j eigu sporto šakos federacijos nuomonė dėl renginio organizavimo gali sukelti teisines pasekmes, tai turi būti aptarta įstatyme. Nepritartina, kad norma perteklinė, nes informavimas užtikrina didesnį abiejų pusių įsitraukimą, bendradarbiavimą dalijantis patirtimi siekiant užtikrinti renginio dalyvių ir žiūrovų saugumą.
3
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23162 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje 2 dalyje nurodoma, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama
vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Siūloma nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje: Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas).
Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti fizinio aktyvumo projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti. Pritarti
| 4 | Seimo | kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23⟮19⟯ | 1 | 4 | Nauja redakcija dėstomo | įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, derinant jį su tos pačios dalies 3 | punktu, brauktini pertekliniai žodžiai „sporto šakos federacijos“. Pritarti | |
| 5 | Seimo | kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23⟮23⟯ | 2 | Siekiant teisinio aiškumo, | įstatymo nuostatų nuoseklumo ir užtikrinant galimybę tinkamai taikyti | įstatymo nuostatas, nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies | nuostatos turi būti išskirtos į punktus, atskirai reglamentuojančius tam | tikrų laimėtojų kategorijų valstybės stipendijos dydžius. Pritarti |
| 6 | Seimo | kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23⟮23⟯ | 4 | Nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio |
skiriama „iki sportininko karjeros pabaigos“. Ši nuostata yra perteklinė, kadangi to paties 23 straipsnio 7 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad paskirtoji stipendija sportininkui nemokama, kai jis baigia sportininko karjerą.
7
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-232432 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „apkaltinamuoju“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai
„pripažintas kaltu“, o šio straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
skliausteliuose „toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“, nes šis trumpinys toliau tekste nevartojamas. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-2317 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
specialiosios, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnyje bendrąsias nuostatas apie fizinio aktyvumo projektų komisiją (dabartinė 6 dalis) dėstyti anksčiau negu dabartinės šio straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose jau ši komisija yra minima, reglamentuojant projektų atranką;
9
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23177
pavadinimą brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“;
10
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-23247
kartojamos, todėl brauktina nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, nes joje atkartojamos 23 straipsnio 11 dalies nuostatos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
siūlomame įstatymo projekte netikslingai renta skiriama tik 1-2 prizines vietas užėmusiems į parolimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties sportininkams. Siekiant skatinti parolimpiečius, siūloma išplėsti galimų rentos gavėjų sąrašą. PASIŪLYMAS: Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka
Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju, į parolimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1–23 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju.“ Spręsti pagrindiniam komitetui Pagrindiniam komitetui siūlytina spręsti atsižvelgiant į TTK 2-ąjį pasiūlymą. 2
1 Argumentai: Nevyriausybinės sporto organizacijos yra labai stipri sporto sistemos, savo veikloje vadovaujasi demokratiniais principais, vykdo sportininkų rengimą ir sporto šakų varžybų sistemą. Manytina, kad šios organizacijos įstatymo 1 straipsnyje turi būti paminėtos. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nevyriausybinių sporto organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjams , kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą , antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus sporto laimėjimus ” Nepritarti Siūlymas yra perteklinis ir netikslingas, nes projektu nesiekiama nustatyti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, kompetencijos. Projektu nustatomi tam tikri su finansavimu susiję kriterijai, kai kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios organizacijos siekia gauti finansavimą. 3
15 Argumentai: Sporto organizacijos sąvoką siūloma įvesti prie šio įstatymo sąvokų, nes ši sąvoka toliau įstatyme plačiai naudojama. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15. Sporto organizacija“ Nepritarti Nepateikta konkreti galima sporto organizacijų sąvoka (nėra siūlymo) ir nepagrįstas jos poreikis. 4
11 Argumentai: Fizinio aktyvumo sąvoka apima tik vieną sveikos gyvensenos veiklą – sveikatinantį fizinį aktyvumą. Siūloma veiklas išplėsti iki sveikos gyvensenos diegimo Lietuvos žmonių gyvensenoje. Juo labiau sveikatos ugdymas jau diegiamas mokykloje per Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą Pasiūlymas: papildyti 4 straipsnio 1 dalies
1) punktą ir jį išdėstyti taip:
1) fizinį aktyvumą; sveiką gyvenseną . Nepritarti Projekte (4 str.
Nepritarti Projekte (4 str. 2 d.) jau pateikta fizinio aktyvumo, kaip sporto sistemos dalies, paskirtis, kurioje atskleidžiama, kad fizinis aktyvumas siejamas ir su sveikatos stiprinimu. 5
13 Argumentai: Daugelis savivaldybių numato ir siekia lėšas įvairiems sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos projektams. Savivaldybėms būtų aiškiau jeigu sporto biudžete būtų išskirta „fizinio aktyvumo programa“. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) programų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“ Nepritarti Pateikiamu siūlymu, manytina, būtų apribojamas savivaldybių veiklos laisvės principas. Savivaldybės savarankiškai gali nustatyti kokiais finansavimo būdais ir priemonėmis finansuojama kūno kultūra ir sportas. 6
14 Argumentai: Fizinio aktyvumo projektų finansavimas vykdomas iš kūno kultūros ir sporto lėšų. Dalis savivaldybės projektų finansuojama per šį fondą. Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau galimybių plėtoti savo veiklą regionuose gaudami lėšų fizinio aktyvumo veiklai teikdami projektus. Pasiūlymas:
Papildyti 8 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„4) Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys
pateikus projektus gali gauti fizinio aktyvumo lėšų iš valstybės biudžeto.“ Nepritarti Siūlomos nuostatos yra perteklinės, nes jau dabar projekte (17 str. 1 d.) ši nuostata iš esmės yra įtvirtinta. 7
22 Argumentai: Daugelis sporto objektų ne tik vykdo įvairius sporto renginius, bet ir teikia sportinės veiklos, fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos paslaugas.
Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;“
8
1 Argumentai: Manytina būtina pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodytas veiklas vykdo nevyriausybinės sporto organizacijos. Jų veikla yra išskirtinė, apibrėžta tarptautinių organizacijų veikla ir naryste jose. Daugelis jų tęstinės programos, vykdomos Lietuvoje, o Lietuvos atstovams sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nevyriausybinės organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, parolimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. Nepritarti Siūlymas yra perteklinis ir netikslingas, nes projektu nesiekiama nustatyti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių kūno kultūros ir sporto srityje, kompetencijos. Projektu nustatomi tam tikri su finansavimu susiję kriterijai, kai kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios organizacijos siekia gauti finansavimą. 9
2 Argumentai: Sporto klubai yra pirminė ir pagrindinė nevyriausybinio sporto organizacija, vykdanti įvairiausias sportinio ir fizinio aktyvumo veiklas, išplėsta sąvoka sustiprina jų vaidmenį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Gali būti steigiami kaip pirminės ir pagrindinės nevyriausybinės sporto plėtros organizacijos ir kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų ir teikti kūno kultūros ir sporto paslaugas gyventojams.“ Nepritarti Iš pateikto pasiūlymo nėra aišku, kodėl sporto klubus tikslinga skirstyti į pirminių ir antrinių nevyriausybinių organizacijų tipus ir, kuo tie tipai vienas nuo kito skiriasi. 10
1 Argumentai: Sportinės veiklos sutartys sudaromos su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, šios sąvokos detalizuoja siūlomą apibrėžtį šioje straipsnio dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sportininkas, treneris ar teisėjas su vyriausybine ar nevyriausybine sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą.“ Nepritarti Pagal projekte esančią formuluotę sudaryti sutartį galima tiek su vyriausybine, tiek su nevyriausybine sporto organizacija, todėl, manytina, kad papildomos nuostatos yra perteklinės. 11
1 Argumentai: Neįgaliųjų sportui tokių specialistų reikia ir jie būtų didelė parama treneriams, tačiau to nesiūloma taikyti kitose sportinėse veiklose. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Kūno kultūros ir sporto pratybas gali vykdyti kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai neįgaliųjų sportui , vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų.“ Nepritarti Pateiktu siūlymu, manytina, yra siaurinamos projekto (11 str.) nuostatos, nes projekte kūno kultūros ir sporto specialisto padėjėjas gali talkinti kūno kultūros ir sporto specialistui, dirbančiam su negalią turinčiais asmenimis. 12
2 Argumentai: Sporto specialistai dirba su žmonėmis, fiziniais pratimais veikia žmogaus kūną, ugdo fizines ypatybes, ugdo sportininką, suteikia jam pedagoginių, psichologinių, fiziologinių ir sporto teorijos ir didaktikos žinių todėl ir baigęs aukštąjį išsilavinimą turi gauti gilių žinių. Pasiūlymas:
Papildyti 11 straipsnio 2 dalį
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus „ aukštojoje mokykloje, vykdančioje akredituotas kūno kultūros mokytojų rengimo ir sporto krypties studijų programas “. Spręsti pagrindiniam komitetui13
2 Argumentai: Mokiniai turi žinoti, suprasti ir mokėti naudotis sveikos gyvensenos žiniomis fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos priemonėmis bei naudotis teigiamos socialinės aplinkos įgūdžiais. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę , 1 iš jų sveikos gyvensenos ugdymui . Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti.
Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“ Nepritarti Siūlymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Švietimo įstatyme (56 str. 12 p. ) švietimo ir mokslo ministro kompetencijai priskirta tvirtinti formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį. 14
1 Argumentai: Veikiantis kūno kultūros ir sporto fondas skiria lėšas fizinio aktyvumo projektų finansavimui. Numatoma ir tolesnė tokio fondo veikla, todėl jo paminėjimas įneštų aiškumo dėl fondo veiklos tęstinumo. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį papildyti:
valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis. <...>
15
12 Argumentai: Terminas „disciplina“ taikomas tarptautinėse sporto federacijose. Lietuvoje vartojamas žodis „rungtys“.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų rungčių principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą);“ Nepritarti Discipliną gali sudaryti kelios sporto šakos rungtys. Taip pat pažymėtina, kad nacionalinės sporto federacijos turi laikytis ir tarptautinių sporto federacijų terminijos, pripažįstamos pasaulio mastu. 16
111 Argumentai: Daugelis tarptautinių sporto organizacijų taiko 2 kadencijas po 4 metus iš eilės rinkimų tvarką. Jos taikymas Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose įvestų daugiau tvarkos ir skaidrumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija2 kadencijos po 4 metus iš eilės .“ Pritarti iš dalies Svarstytina, ar siūlymas nustatyti konkretų kadencijos metų skaičių neribotų nevyriausybinių sporto organizacijų laisvės ir savarankiškumo. 17
2 Argumentai: Jau senai Lietuvos sporto sistemoje yra nusistovėjusios sporto organizacijų struktūros – sportininkų rengimo vyriausybinės (savivaldos) finansuojamos sporto organizacijos – sporto mokymo įstaigos ir sporto centrai. Tokia pataisa įneša aiškumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Savivaldybės gali steigti įstaigas, sporto mokymo įstaigas, sporto centrus, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“ Nepritarti Savivaldybės turi teisę nuspręsti kokio tipo įstaigas gali steigti, todėl, manytina, siūlymas yra perteklinis. 18
4 Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato,
Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos , paskutinio starto tarptautinėse varžybose jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.“ Nepritarti Neaišku, kodėl sportininko karjeros pabaiga siejama su paskutiniu startu ir būtent tarptautinėse varžybose. Projekte siūloma, kad sportininkas pats įvertina savo pajėgumą varžytis ir nusprendžia, kada jis nori nutraukti sportininko karjerą apie tai pranešdamas Švietimo ir mokslo ministerijai, jos nustatyta tvarka. 19 42 Seimo nariai:
1 Argumentai: Pasiūlymai parengti siekiant, kad būtų efektyviau įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
patvirtinta Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kurioje numatyta Kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą ir vartoti pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Valstybės kūno kultūros ir sporto stebėseną,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais kūno kultūros ir sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, taip pat stebėseną turi teisę vykdyti sporto šakų federacijos.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas.
Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 20 42 Seimo nariai:
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės kūno kultūros ir sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 21 42 Seimo nariai:
1 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo, įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą.
Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 22 42 Seimo nariai:
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai .“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas.
Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos
42 Seimo nariai:
11 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir
sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai.
24 42 Seimo nariai: Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša, Arūnas
22 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir
švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 25 42 Seimo nariai:
32 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo
, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus;“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str.
išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 26 42 Seimo nariai:
6 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno
kultūros ar sporto specialistų padėjėjai švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos
42 Seimo nariai:
7 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7.
Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 28 42 Seimo nariai:
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto
asignavimus fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti, Švietimo
ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų įgyvendinimui.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą.
Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 29 42 Seimo nariai:
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 30 42 Seimo nariai:
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai.
31 42 Seimo nariai:
5 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Fizinio aktyvumo projektų komisija įvertina jai
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo projektus, ir teikia siūlymus Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų finansavimo.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 32 42 Seimo nariai:
8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „8.
Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo , ir mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 33 42 Seimo nariai:
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai.
34 42 Seimo nariai:
13 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai.
35 42 Seimo nariai:
14 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos
federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir
(ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai.
36 42 Seimo nariai:
1 5c Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktį ir išdėstyti jį taip:
„c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos
federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos
42 Seimo nariai:
11 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip: „11.
Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 38 42 Seimo nariai:
38 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„8) jis atnaujina sportininko karjerą apie tai
informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 39 42 Seimo nariai:
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka rentas skiria Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai.
40 42 Seimo nariai:
7 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „7. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo, ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 41 42 Seimo nariai:
8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Informacija apie asmenims skirtas rentas
skelbiama Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos.
Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 42
10 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip:
„10. Asmenų prašymai dėl sportininko rentos skyrimo
pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 43 42 Seimo nariai:
Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kiti 2018-05-083 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos,
Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatoms įgyvendinti.“ Nepritarti Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai.
44 Seimo nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas, Jonas Liesys, Jonas Varkalys, Ričardas Juška, Aušrinė Armonaitė, Eugenijus Gentvilas,
2 1-4 Argumentai:
įstatymo Nr. I- 1151 pakeitimo įstatymo projekto (nauda redakcija) Nr. XIIIP-149
(2) (toliau - Įstatymo projektas) iš esmės nekeičia dabar galiojančio kūno kultūros ir sporto srities finansavimo. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad yra tikslinga numatyti kintamą procentinę dalį (iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką). Šiuo metu numatytą 1 proc. didinti iki 3 proc. per trejus metus nuo 2019 iki 2021 m. Sutinkama, kad 3 proc. dydis ženkliai pagerintų esamą situaciją, tačiau siūlomi 16 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose nustatyti terminai ir palaipsniui didėjančios proc. dalys, siekiant, kad fizinio aktyvumo projektų finansavimas prisidėtų prie didesnio visuomenės sveikatos gerinimo nėra efektyvūs. Finansiniai pokyčiai iš faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bus juntami tik 2021 metais. Tokia lėta progresija darys tiesioginė įtaką Įstatymo projekto rengėjų numatytiems tikslams pasiekti. Įvedus 3 proc. dydį, ekonominis naudingumas būtų pasiektas jau kitais metais. Tikslinga numatyti, kad jau nuo 2019 m. būtų taikomas3 proc. dydis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
kultūros ir sporto finansavimo šaltiniai
1Kūno kultūros ir sporto finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) kitos lėšos. 2.
asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama:
faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais –
akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;42 ) kasmet
Siūlytina atkreipti dėmesį į 3-čiąją Teisės departamento pastabą, kurioje pasakyta, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti fizinio aktyvumo projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą. 45 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-221 Argumentai:
Lietuvos sporto bendruomenė dėl sąvokų „kūno kultūra“ ir „sportas“ aktyviai diskutuoja nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės – 1990 metų. Aiškumo ir paprastumo sumetimais dar 2007 m. Europos Komisija Baltojoje knygoje dėl sporto vartojo Europos Tarybos nustatytą „sporto“ apibrėžtį: „Sportas, tai visos fizinės veiklos formos , kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“.
Panašiai
„sporto“ sąvoka apibrėžiama ir Lietuvos Respublikos terminų banke: „Sportas –
visos fizinės veiklos formos , kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichikos sveikatą (gerovę), kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“. Registruojant ankstesnę Kūno kultūros ir sporto įstatymo naują redakciją buvo kreiptasi į Seimo Kanceliarijos Teisės departamentą dėl minėto įstatymo projekto atitikimo Konstitucijos 53 str. 2 d. Teisės departamentas (2008-03-18, raštu Nr. V-2008-1056) pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimuose yra konstatuota, kad Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitus žodžius ar formuluotes, negu vartojami Konstitucijos tekste. Teisės departamentas pažymėjo, kad vien tik vienokių ar kitokių sąvokų vartojimas įstatymų pavadinimuose bei kitose įstatymų nuostatose, negali apspręsti ir nelemia įstatymo atitikimo Konstitucijai. Būtina sistemiškai vertinti visas įstatymo normas bei jų turinį. Taip pat pažymėjo, kad galiojančio Kūno kultūros ir sporto įstatymo keitimas, atsisakant pavadinime žodžių „kūno kultūros“, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad
„Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.“.
Seimo ŠMKK 2011-10-12 posėdyje buvo pritarta nuostatai dėl įstatymo pavadinimo keitimo, vietoj pavadinimo „Kūno kultūros ir sporto įstatymas“ naudoti pavadinimą „Sporto įstatymas “. Tokia pozicija atsispindi ir Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ patvirtintose Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Jame įtvirtinta sporto krypties kvalifikacinis laipsnis (sporto bakalauras, sporto magistras ) ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose mokyklose
R02 laisvalaikio sportas . Atsižvelgiant į Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 patvirtintą 2011-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją bei siekiant aiškumo ir paprastumo, tiksliau profesionalaus supratimo apie sportą, kaip svarbų socialinį ir ekonominį reiškinį, apimantį visas fizinės veiklos formas , nemenkinant ir neišskiriant nė vienos fizinės veiklos formos (rūšies – mėgėjiško ar profesionalaus (didelio meistriškumo) sporto, ar kurios nors sporto šakos) siūlau pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į „Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją“. Pakeisti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos sporto įstatymas “ Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sporto sritį, atitinkamai patikslinti ir tarpusavyje suderinti vartojamas projekte sąvokas, išbraukiant „kūno kultūrą“, „kūno kultūros ir /ar“ ir pan.
Pritarti iš dalies Pritartina Sporto įstatymo pavadinimo įtvirtinimui, bet nepritartina dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo pakeitimo. Konstitucijos
įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymu siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. 46 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-222 2, 11 Argumentai:
Įstatymo projekte įvardintos dar sovietmečiu sukurtos sąvokos, kaip kūno kultūra, kūno kultūros pratybos ir kitos, kurios vartojamos kartu su žodžiu „sportas‘ ir įneša daug neaiškumų, pvz., „kūno kultūros sąvoka“ ir „fizinio aktyvumo paskirtis“ aiškinamos vienodai ir jų kurių paskirtis: „šviesti ( !) visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais“. Pasiūlymas:
Išbraukti 2 straipsnio 2 dalį: „ 2.
Kūno kultūra – fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Sportas, tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose “. Spręsti pagrindiniam komitetui
47 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-222 7 Argumentai: Siekiant sąvokų aiškumo atsisakyti perteklinės sąvokos „kūno kultūros pratybos“ papildant „sporto pratybų“ sąvoką, kuri padėtų visiems suprasti, kad kiekvienas gyventojas, besimankštinantis, žaidžiantis ar bėgantis, užsiima sportu, t. y. sportuoja, gerina savo sveikatą, savo fizines ir psichines galias, siekia arba nesiekia asmeninių sporto rezultatų. Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti 2 straipsnio 7 dalį:
„7. Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros specialisto vadovaujama aktyvi fizinė veikla, kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir
(ar) dalyvavimas jose“. Spręsti pagrindiniam komitetui 48 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-222 13 Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 .
Sporto pratybos (treniruotė) – sporto srities specialisto prižiūrima arba aktyvi asmens savarankiška fizinė veikla, k urios tikslas tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, gerinti bendrą ar specialų fizinį pasirengimą (pajėgumą), visomis fizinės veiklos formomis stiprinti sveikatą.“. Nepritarti Įstatymo projekte (4 str. 2 ir 3 dalys) atskleidžiama fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto paskirtis. Sporto paskirtis yra siekimas aukščiausiu rezultatų sporte, todėl sporto pratybų tikslas yra tinkamas pasirengimas sporto varžyboms, o fiziniu aktyvumu siekiama prisidėti prie sveikatos stiprinimo, bendro fizinio pajėgumo gerinimo. 49 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius
15 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ patvirtintos Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas, kuriame įtvirtinta sporto krypties kvalifikacinis laipsnis ( sporto bakalauras, sporto magistras) ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose mokyklose – R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Sporto specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.“. Nepritarti Siūlyme formuluojama, kad sporto specialistais galėtų būti tik sporto krypties aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, tačiau atsižvelgiant į susiklosčiusią praktiką ir į įstatymo projekto aiškinamojo rašto nuostatas galima daryti išvadą, kad įstatymo projekte (11 straipsnio 2 dalies 2 punktas) reglamentuojant kūno kultūros ir sporto specialistų veiklą nustatomi aukštesni reikalavimai asmenims (pvz., buvusiems sportininkams, treneriams ir kt.), kurie turi didelę praktinę patirtį kūno kultūroje ir sporte, tačiau nėra įgiję sporto studijų krypties kvalifikacinio laipsnio. Taip pat manytina, kad asmenys, įgiję bet kurios srities aukštąjį išsilavinimą, turi daugiau įgūdžių ir kompetencijos dirbti atitinkamoje srityje, o baigę kūno kultūros ir sporto srities mokymus, būtų laikomi įgiję specialių žinių ir kompetencijų, suteikiančių teisę dirbti kūno kultūros ar sporto specialistais. 50 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-224 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu apie gyventojų teises šioje srityje. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis.
Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sporto srityje Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:
sporto šakas,
2) turėti sveiką, saugią fizinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sportuojant sveikatai šioje aplinkoje;
3) vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti sporto valdyme,
4) užsiimti profesionalia sporto veikla, kita sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
5) gauti sveikatai saugų vartojimui maistą, maisto priedus, atitinkančius saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus, bei apie juos informaciją;
6) gauti informaciją apie sporto organizacijas (klubus ir pan.) bei jų teikiamas paslaugas;
7) gauti informaciją apie savo sveikatą (jos būklę), fizinį pajėgumą, bei teisę į šios informacijos konfidencialumą, taip pat rekomendacijas, kaip fizine veikla ją stiprinti;
8) vaikams, jaunimui gauti valstybės laiduojamą ir savivaldybių remiamą neformalųjį sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka;
9) siekti sporto rezultatų, atstovauti regionui, valstybei atitinkamo lygio varžybose.
“. 2. Buvusį 4 straipsnį laikyti 6 straipsniu. Nepritarti
Perteklinė nuostata. Įstatymo projekte (3 str.) nurodyti kūno kultūros ir sporto principai (pakankamas reguliavimas). Kitos nuostatos (pvz., keičiamo straipsnio 2, 3, 5, 8) nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 51 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-225 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu apie gyventojų pareigas šioje srityje. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
taip: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sporto srityje
Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:
1) rūpintis savo sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika gyvensena;
2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika gyvensena;
3) sportuojant nekenkti aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių, laikytis teisės aktų ir saugumo reikalavimų;
4) tikrintis sveikatą, fizinį pajėgumą sveikatos priežiūros įstaigose arba specializuotose sporto medicinos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose;“. 2. Buvusį straipsnį laikyti 6 straipsniu. Nepritarti Perteklinės nuostatos. Deklaratyviai detalizuotos savaime suprantamos, Konstitucijoje įtvirtintos, vertybės. Be to, manytina, kad įstatymu nustatyti imperatyvaus pobūdžio normas, reguliuojančias asmens privatų gyvenimą, nebūtų tinkamas reguliavimas. Tam tikro pobūdžio normos, kurios yra būtinos, siekiant apsaugoti visuomenės pažeidžiamų grupių, pavyzdžiui, vaikų, interesus, yra nustatytos kituose įstatymuose. 52 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius
1 Argumentai: Siekiant aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų – Seimo, kompetenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „46 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija sporto srityje 1.
Lietuvos Respublikos Seimas:
1) nustato strategines sporto politikos kryptis;
2) tvirtina valstybinę sporto strategiją;
3) tvirtina valstybės biudžeto asignavimus sveikatinamajam fiziniam aktyvumui ir sporto priemonėms finansuoti;
4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos sporto tarptautines sutartis;
5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.“. Nepritarti Seimo kompetencija yra nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Seimo statute. Taip pat įstatymo projekte ji jau yra atskleista tiek, kiek tai būtina sporto srities reguliavimui, todėl siūlytinos nuostatos yra perteklinės. 53 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-226 2 Argumentai:
Siekiant aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų – Vyriausybės, kompetenciją. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) rengia ir teikia Seimui tvirtinti Valstybinę sporto strategiją;
2) tvirtina Valstybinės sporto strategijos įgyvendinimo programą;
3) tvirtina prioritetines sporto plėtros kryptis ir programas;
4) nustato didelio meistriškumo sporto finansavimo kriterijus;
5) nustato valstybės premijų didelio meistriškumo sportininkams premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką, valstybės stipendijų dydžius;
6) nustato rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką.“. 2. Buvusią 6 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. Nepritarti Vyriausybės kompetencija įtvirtinta įstatymo projekto straipsniuose (2 str. 19 p., 7, 17, 18, 19, 22, 23, 24 straipsniai), todėl visų Vyriausybės funkcijų išdėstymas viename straipsnyje nėra tikslingas.
54 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-226 3 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį iš ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plėtodama sportą Lietuvoje:
1) formuoja valstybės politiką sporto srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;
2) rengia valstybinę sporto strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl sporto plėtros prioritetų;
4) tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;
asignavimais, skirtais fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
6) nustato sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, tvarką;
7) rengia bendrojo ugdymo fizinio ugdymo dalyko, taip pat sveikatos, sporto ugdymo programas, prižiūri jų įgyvendinimą, atsako už fizinio ugdymo dalyko vadovėlių, metodinių priemonių rengimą ir būtiną kiekį sporto inventoriaus, sporto infrastruktūros plėtrą;
8) nustato mokinių fizinio pajėgumo ir jų testavimo tvarką, vykdo mokinių fizinio pajėgumo stebėseną, pagal kurios rezultatus priima atitinkamus sprendimus mokinių sveikatai stiprinti;
9) prižiūri, kaip įgyvendinamos sveikatos, fizinio, sporto ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokyklose, kontroliuoja, kaip įgyvendinami reikalavimai dėl aktyvios fizinės veiklos vaikams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose;
10) skatina ir remia mokinių neformalųjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą;
sporto ugdymo dalyko mokytojų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi jų kvalifikacija.
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plėtodama sportą Lietuvoje:
1) formuoja valstybės politiką sporto srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;
2) rengia valstybinę sporto strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl sporto plėtros prioritetų;
4) tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;
asignavimais, skirtais fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
6) nustato sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, tvarką;
7) rengia bendrojo ugdymo fizinio ugdymo dalyko, taip pat sveikatos, sporto ugdymo programas, prižiūri jų įgyvendinimą, atsako už fizinio ugdymo dalyko vadovėlių, metodinių priemonių rengimą ir būtiną kiekį sporto inventoriaus, sporto infrastruktūros plėtrą;
8) nustato mokinių fizinio pajėgumo ir jų testavimo tvarką, vykdo mokinių fizinio pajėgumo stebėseną, pagal kurios rezultatus priima atitinkamus sprendimus mokinių sveikatai stiprinti;
9) prižiūri, kaip įgyvendinamos sveikatos, fizinio, sporto ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokyklose, kontroliuoja, kaip įgyvendinami reikalavimai dėl aktyvios fizinės veiklos vaikams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose;
10) skatina ir remia mokinių neformalųjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą;
sporto ugdymo dalyko mokytojų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi jų kvalifikacija. 12) skatina sporto mokslo plėtrą;
13) kaupia ir analizuoja sporto statistinę informaciją;
14) Vyriausybei įgaliojus įgyvendina sporto ir medicinos centrų ir kitų iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas ar viešųjų įstaigų dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises.“.
Nepritarti Analogiška pastaba žr. 53 punktą. 55 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-226 4 Argumentai:
Sportas vis didesnės reikšmės įgaunantis socialinis ir ekonominis reiškinys, padedantis siekti valstybės gerovės tikslų, todėl būtina aptarti kitų ministerijų ir Seimui atskaitingų valstybės institucijų kompetenciją sporto srityje. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kitos ministerijos ir Seimui atskaitingos valstybės institucijos atlieka tokias funkcijas sporto srityje:
1) dalyvauja sporto politiką reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų, dalyvauja sporto programų įgyvendinime;
2) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leidžia su fiziniu aktyvumu, sportu susijusius teisės aktus;
3) Aplinkos ministerija kartu su savivaldybėmis rengia projektus viešųjų erdvių pritaikymui sporto reikmėms, gyventojų fiziniam aktyvumui, sportavimui skatinti;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina neįgaliuosius dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose, savivaldybes ir bendruomenes didinti neįgaliesiems įvairių sporto veiklų prieinamumą bei remia šeimos, bendruomenės fizinio aktyvumo, sporto programas bei iniciatyvas;
5) Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų rengimo ir kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo, medicinos klausimus, koordinuoja dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtrą;
6) Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, vykdo suaugusių asmenų gyvensenos tyrimus ir su ja susijusius veiksnius , pagal kurių rezultatus teikia Vyriausybei siūlymus ir priemones gyventojų sveikatai stiprinti, nustato mokinių, sportininkų sveikatos tikrinimo tvarkas ir reikalavimus, dalyvauja sprendžiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus.“. Nepritarti Analogiška pastaba žr. 53 punktą. Kitų ministerijų nurodymas įstatymo projekte formuluojant jų funkcijas nėra tikslingas, nes kiekvienos ministerijos reguliavimo sritį reglamentuoja atitinkami įstatymai.
56 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-2212 2 Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ugdymo programas – fizinio aktyvumo ir grūdinimosi pertraukos gryname ore kasdien. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams Nepritarti Ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Švietimo srities turinys nustatomas įgyvendinant Švietimo įstatymo nuostatas. 57 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-2212 3, 4, 5 Argumentai:
2017/2018 mokslo metais Lietuvoje iš 324 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apie 10-15 proc. yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Kai kuriose šalies švietimo įstaigose šie skaičiai dar didesni. 2016 m. Lietuvoje 15 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų nustatyti raidos sutrikimai (cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, autizmo diagnozė, kalbos, regos ir klausos, kiti sutrikimai).
Todėl būtina stiprinti tokių vaikų sveikatą sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu – judėjimu, mankštomis, žaidimais ir pan. Lietuvoje iki šiol nesukurta vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo vertinimo ir stebėjimo sistema. Pasiūlymas:
dalimis ir jas išdėstyti taip:
„3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių fizinis ugdymas
organizuojamas Sveikatos apsaugos ministro ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 4. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių fizinį ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. 5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus rodiklius.“. 2. Buvusias 12 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti 6 -
Ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Švietimo įstatymo 14 str. įtvirtinti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo reikalavimai. 58 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius
8 Argumentai: Įteisinti švietimo teikėjo ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atsakomybę už mokinių fizinio ugdymo dalyko, kaip ypatingos ugdymo svarbos, kokybę, saugią ir sveiką sportavimo aplinką. Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Švietimo teikėjas ir savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) atsako už fizinio ugdymo dalyko ugdymo kokybę, sporto infrastruktūros (stadionų, sporto salių, sporto aikštelių), sporto inventoriaus ir įrangos bei mokymo priemonių būklę, saugią ir sveiką sportavimo aplinką.“. Nepritarti Ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. Švietimo įstatymas nustato švietimo teikėjų pareigas. 59 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-2215 7 Argumentai:
Šis projektas nustato saugumo reikalavimus tik sporto renginio (varžybų) dalyviui ir žiūrovui, bet ne kultūros renginio dalyviui ir žiūrovui. Pasiūlymas: Pakeisti 15 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų, nurodytų kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklėse.“. Pritarti
60 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-2217 1 Argumentai: Skirstant valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų asignavimus fizinio aktyvumo projektams remti siekti ne tik aiškumo ir logiškumo, bet ir laikytis sąžiningumo, viešumo bei skaidrumo principų. Pasiūlymas:
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės biudžeto lėšomis, nurodytomis šio įstatymo 16 straipsnyje, finansuojamų fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu bei fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis gyventojus būti fiziškai aktyviems, įgyvendinimui, rėmimo prioritetus, rėmimo ir vertinimo kriterijus, projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo projektams gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.“. Spręsti pagrindiniam komitetui61 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius
4 Argumentai: Siekiant išvengti nesąžiningų sprendimų dėl fizinio aktyvumo projektų įvertinimo įteisinti ekspertų veiklą ir jų kompetenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
projektų komisija pateiktiems projektams įvertinti gali kviesti ekspertus:
kriterijus ir jiems keliamus reikalavimus tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
įvertinti tvirtina Ekspertų grupės sudėtį ar pavienį ekspertą. Su ekspertu sutartį pasirašo Komisijos pirmininkas ar kitas komisijos įgaliotas asmuo. Sutartys skelbiamos viešai;
vertinamąjį projektą, ekspertai atrenkami pagal būtinas tam objektui įvertinti ekspertines kompetencijas, patirtį bei gebėjimus.
Ekspertų skaičių, atsižvelgdama į gautų dokumentų skaičių, pobūdį, apimtis, nustato Komisija, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
pradėdami ekspertinį darbą turi pasirašyti Komisijos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir eksperto pasižadėjimą;
grupės narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto, kai sprendžiamas su jo darboviete ar kitais giminystės ryšiais susijęs klausimas;
paslaugų apmokėjimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektų ekspertavimui skiriama ne daugiau kaip 2-4 proc. fizinio aktyvumo projektų lėšų.“. Nepritarti Įstatymo projekte (17 str. 4 d.) Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija atliks projektų vertinimą. Vertinimo metu galimas ir ekspertų pasitelkimas, todėl svarstytina ar dėl fizinio aktyvumo projektų komisija papildomai turėtų imtis vertinimo kviesdama ekspertus. Tuo labiau, kad komisijai priskirta funkcija yra siūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl konkrečių projektų finansavimo, o ne atlikti projektų tinkamumo finansuoti vertinimą. Galutinį sprendimą dėl finansavimo projektams skyrimo priima švietimo ir mokslo ministras (asignavimų valdytojas) ar jo įgaliota institucija atlikusi projektų vertinimą. 62 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius
6 Argumentai: Siekiant objektyvumo ir skaidrumo siūloma nustatyti Komisijos narių kadencijos trukmę, Komisijos narių delegavimo tvarką.
Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Fizinio aktyvumo projektų komisijos institucinę sudėtį, jos sudėties pakeitimus Švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu dvejiems metams ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Komisijos sudėtis skelbiama viešai. Į fizinio aktyvumo projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną atstovą į fizinio aktyvumo projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ir po vieną bendrą atstovą:
1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
2) kūno kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų; sveiką gyvenseną propaguojančios organizacijos;
3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos. Komisijos pirmininkas renkamas pirmame komisijos posėdyje pagal Vyriausybės patvirtintus komisijos nuostatus. Komisijos nariai konsultuoja projektų vykdytojus, atlieka vykdomų projektų stebėseną ir analizę. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip vieną kadenciją. Pasibaigus komisijos nario kadencijai, komisijos narį delegavusi institucija, į komisiją deleguoja naują narį dvejiems metams.
Kai nepasibaigus komisijos nario kadencijos laikotarpiui komisijoje atsiranda laisva vieta, komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją (organizaciją), delegavusią komisijos narį, prašydamas deleguoti naują komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo patvirtintas atsistatydinęs, atšauktas ar kitaip netekęs komisijos nario statuso, pabaigos. Komisija turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu komisija atsistatydina, komisijos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai komisijai susirinkus į pirmąjį posėdį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina komisijos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“. Pritarti iš dalies Siūlomos nuostatos dalyje dėl komisijos rotacijos galėtų būti įtvirtintos, tačiau neargumentuota, kodėl būtent pasirinktas konkretus dvejų metų terminas. Nepritartina dėl 17 str. 6 d. 2 p. pakeitimo. Nepagrįstai siaurinamas skėtinių organizacijų, vienijančių kūno kultūros ir sporto srityse veikiančias nevyriausybines organizacijas, siekiančias bendrų tikslų, atstovavimas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte siūlomas komisijos institucinės sudėties tvirtinimas priskirtas Vyriausybei (17 str. 6 d.) svarstytina, ar papildomų nuostatų, reglamentuojančių labiau procedūrinius veiksmus, įtvirtinimas nebus perteklinis. Pažymėtina, kad komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė (įstatymo projekto 17 str. 6 d.). 63 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius
7 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir jį išdėstyti taip: „ 7.
Fizinio aktyvumo projektų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių įgyvendinti šiai sričiai keliamus uždavinius. Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus:
1) jo elgesys atitinka sporto etikos vertybes – sąžiningumo, nešališkumo;
2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus;
4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų ir neturi azartinių lošimų priklausomybės;
5) kai sprendžiamas klausimas, susijęs su komisijos nario delegavusia organizacija, komisijos narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto.“. Spręsti pagrindiniam komitetui 64 Seimo nariai Dainius Kepenis Stasys Jakeliūnas Tomas Tomilinas Zenonas Streikus Jonas Jarutis Aurimas Gaidžiūnas Simonas Gentvilas Gediminas Vasiliauskas Bronius Markauskas Jonas Liekys Jaroslav Narkevič Artūras Skardžius Valius Ąžuolas 2018-05-2217 8 Argumentai:
Siekiant atsakomybės už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir jų panaudojimo tikslingumą viešinti priimtus sprendimus. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima Švietimo, mokslo ir sporto ministras fizinio aktyvumo projektų komisijos siūlymu ar jo įgaliotos institucijos vadovas ir skelbia viešai .“.
Nepritarti Asignavimų valdytojas (ministerija) ar ministro įgaliota institucija yra savarankiška priimti kompetentingus sprendimus, o atsižvelgimas į siūlymus nėra pagrindas priimti tik tokį (koks yra siūlomas) sprendimą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-149(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-05-30 * Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektui yra pateikta nemažai Seimo narių pasiūlymų, kuriais ne tik yra siūloma nustatyti kai kurių institucijų (Vyriausybės, ministerijų ir kt.) funkcijas, bet ir siūloma keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67 straipsnio 8 punkte įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narių pasiūlymais (19-43, 45) siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas.
Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgdamas į visa tai komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įvertinti galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai riziką ir, prireikus, spręsti įstatymo projekto grąžinimo iniciatoriams tobulinti tikslingumo
dėmesys į projekto 22 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose sportininkams yra įtvirtinta teisė gauti valstybės premiją už pasiektus sporto laimėjimus, o buvusiems sportininkams – teisė gauti rentą. Komitetas pažymi, kad minėtos nuostatos kelia abejones dėl jų suderinamumo su Konstitucijos
, nes valstybės premijos galėtų būti suteiktos sportininkams olimpinių žaidynių 1-8 vietų laimėtojams, o sportininkams, turintiems negalią (pvz. paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių) tik 1-3 arba 1-4 vietos laimėtojams. Atitinkamai tas pats pasakytina ir dėl rentų suteikimo, kai rentą turėtų teisę gauti olimpinių žaidynių 1-3 vietos laimėtojai, o sportininkai, turintys negalią, tik 1-2 arba 1 vietos laimėtojai. Pažymėtina, jog Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo
m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos
aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai,
į visa tai komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įvertinti, kad nurodytos projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir atitinkamai patikslinti projektą. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8.
paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, S. Šedbaras. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rita Varanauskienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektas nr. xiiip-149(2) 2018-05-16 Nr
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Jurgita Marcinkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Gedminas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Neformalaus švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Šimkūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-04-23 9,10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje yra nurodyta, kad sportininkas, treneris ar teisėjas su sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą. Ši nuostata nėra aiški sportininko atžvilgiu, t.y., neaišku, kaip sportininkas gali vykdyti individualią veiklą ar sudaryti darbo sutartį su sporto organizacija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas tobulinti, aiškiai išdėstant, kokia sutartis sudaroma tarp sportininko, trenerio ir teisėjo ir sporto organizacijos.
Be to, sąvoka
„sporto organizacija“ nėra apibrėžta įstatyme, tuo tarpu nauja redakcija
dėstomo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamos „kūno kultūros ir sporto organizacijos“. Šios nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje yra numatytas įpareigojimas kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriui, prieš vykdant technikos sporto šakų sporto renginį privačiose ar viešose vietose, informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. Šiuo atveju nėra aiškus sporto šakos federacijos vienašališko informavimo būtinumas ir kokias pasekmes gali turėti šios federacijos nepritarimas organizuojamam sporto renginiui. Jeigu sporto šakos federacijos nuomonė dėl renginio organizavimo gali sukelti teisines pasekmes (pvz., vadovaujantis ja savivaldybės institucija neteiktų pritarimo renginio organizavimui), tai turi būti aptarta įstatyme. Priešingu atveju manytina, kad deklaratyvi nuostata dėl sporto šakos federacijos informavimo yra perteklinė. Nepritarti Atsižvelgiant į įstatymo iniciatorių nuomonę, kad techninė pagalba yra labai aktuali techninėse sporto šakose, manome, kad nuostata dėl sporto šakos federacijos informavimo nėra perteklinė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje 2 dalyje nurodoma, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama 2019 metais – 2 procentai, 2020 metais – 2,5 procento, 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Siūloma nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje:
Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti fizinio aktyvumo projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti. Spręsti pagrindiniam komitetui 4.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
dalies 4 punkte, derinant jį su tos pačios dalies 3 punktu, brauktini pertekliniai žodžiai „sporto šakos federacijos“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuoseklumo ir užtikrinant galimybę tinkamai taikyti įstatymo nuostatas, nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti išskirtos į punktus, atskirai reglamentuojančius tam tikrų laimėtojų kategorijų valstybės stipendijos dydžius. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad valstybės stipendija šiuo atveju skiriama „iki sportininko karjeros pabaigos“. Ši nuostata yra perteklinė, kadangi to paties 23 straipsnio 7 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad paskirtoji stipendija sportininkui nemokama, kai jis baigia sportininko karjerą. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32 7.Nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies
jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“, o šio straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai skliausteliuose „toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“, nes šis trumpinys toliau tekste nevartojamas. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas (toliau rašte – Fondo įstatymas) iki šiol buvo vienintelis teisinis dokumentas, leidžiantis dalinai finansuoti Lietuvos nevyriausybinių sporto ir sveikatingumo organizacijų projektus gyventojų sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo srityje. Pagal minėtą Įstatymą, fonde gyventojų sveikatingumo ir fizinio aktyvumo sričiai buvo skiriama tik 7–9 % lėšų. Ir Nors tai buvo nedidelės lėšos, praktiškai tik jos užtikrino fizinio aktyvumo ir sveikatingumo skatinimą šalyje. Pradėjus sporto reformą ir keičiant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą (toliau rašte
Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Naujojoje Sporto įstatymo projekto redakcijoje manipuliuojama kūno kultūros ir fizinio aktyvumo sąvokomis didžiausią dėmesį ir toliau skiriant sportinio meistriškumo skatinimui. Jame numatytą Fizinio aktyvumo projektų vertinimo komisiją didžiąją dalimi sudaro didžiojo sportinio meistriškumo atstovai. Tai ydinga praktika, kuri iki šiol buvo taikoma - apčiuopiamų rezultatų bei jokio esminio proveržio fizinio aktyvumo ir sveikatingumo srityje nedavė. Vyriausybė 2018 m. biudžete užtikrino finansavimą profesionaliam sportui, tačiau rengiamas Sporto įstatymo projektas numato dar didesnes galimybes finansuoti profesionalaus sporto organizacijų veiklą, skiriant finansavimą iš jame integruotų buvusio Fondo lėšų. Todėl iškyla reali grėsmė, jog LR Vyriausybės deklaruojamas prioritetas skatinti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą šalyje liks tik nuvilianti deklaracija, o visuomenės sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo projektai, ypatingai kaime ar regionuose, skirti vyresnio amžiaus žmonėms ir toliau bus nepakankamai finansuojami. Tokia sporto reforma neturės jokios įtakos gyventojų fizinei sveikatai gerinti.
Ypač pabrėžtina tai, jog sporto federacijoms ir Švietimo ir mokslo ministerijai niekada nebus aktuali pvz.: seniūnijų ar kaimo bendruomenių sveikatingumo ir fizinio aktyvumo veikla bei prioritetai skiriant jai finansavimą. Maža to, dalis aukšto meistriškumo sporto federacijų, dėl, pagal naujus Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtintus finansavimo kriterijus sumažėjusio finansavimo, jau dabar kreipiasi į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą prašydami skirti papildomą finansavimą. Nors Fondas pagal galiojančius įstatymus turi finansuoti tik fizinio aktyvumo ir sveikatingumo projektus. Toks chaotiškas mėtymasis, melagingos deklaracijos tik dar kartą įrodo, jog sporto reforma yra nevykusi ir paremta skylių lopymu, negalvojant apie jokius ilgalaikius tikslus gerinant gyventojų, vaikų sveikatos būklę bei atstovaujant plačiąją visuomenę, kuri pagal LR Konstituciją tokią teisę turi. Mes žemiau pasirašiusieji pritariame pokyčiams ir reformoms, tačiau jos neturi būti mechaniškos ir eliminuojančios projektus, kurie vakarietiškoje visuomenėje yra prioritetiniai, kai fiziniam aktyvumu ir sveikai gyvensenai skiriamas didžiulis dėmesys ir finansavimas. Norint pamatuoti priemonių fiziniam aktyvumui ir sveikai gyvensenai skatinti efektyvumą, būtina atskirti šios srities finansavimą nuo profesionalaus sporto skiriant ženkliai didesnius resursus nei buvo iki šiol. Prašome Jūsų tarpininkavimo ir pagalbos užtikrinant, jog fizinio aktyvumo ir sveikatingumo programų finansavimas, jei ir nebus Sporto įstatyme prioritetinis, tai bent būtų teisiškai sureguliuotas lygiaverčiai didžiojo sporto atžvilgiu. Todėl siūlome: 1.
Todėl siūlome:
finansavimo šaltinius, išskiriant įstatyme įvardintas lėšas (3 proc. iš alkoholio ir tabako akcizų ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio) kūno kultūrai finansuoti ir atskirai užtikrinant biudžetinį profesionalaus sporto finansavimą, kaip tai padaryta tvirtinant 2018 m. valstybės biudžetą. 2. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 naujoje redakcijoje nurodytą Fizinio aktyvumo komisiją pervadinti į Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos komisiją, analogiškai pakeičiant 17 straipsnio pavadinimą. 3. Komisijos sudėtį nuo 5 narių išplėsti iki 7 narių ;
nuo: Švietimo ir mokslo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, Sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, didžiausios šalyje skėtinės organizacijos, propaguojančios sveiką gyvenseną, Studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir didžiausios šalyje skėtinės organizacijos atstovaujančios kaimo bendruomenes. 5. Komisijos darbo reglamente ir kriterijuose įrašyti jog fizinio aktyvumo ir sveikos gyevensenos programos bus finansuojamos skiriant dėmesį: gyventojų sveikatinimo veikloms, seniūnijų ir kaimo benruomenių, regioniniams ir nacionaliniams fzinio aktyvumo projektams, smulkiam sporto ir fizinio aktyvumo inventoriui ir kitoms veikloms susijusioms su visų gyventojų ypač vyresnio ir vidutinio amžiaus fizinei būklei gerinti. Viliamės, jog su mūsų siūlomais pakeitimais po 27 erių Lietuvos nepriklausomybės metų pagaliau bus žengtas žingsnis į priekį kai mažėjanti vakarų Europos valstybė pagaliau pradės skirti sisteminį dėmesį plačiai visuomenei ir jos fizinei kultūrai bei sveikatingumui, o ne labai siaurai milijonus kainuojančiai vieno blizgančio medalio kainai.
pagrindiniam komitetui
Mes, žemiau pasirašiusieji šį kreipimąsi, reiškiame susirūpinimą nevykdomu Lietuvos Respublikos Vyriausybės pažadu pakelti kūno kultūrą ir sportą į aukštesnį lygmenį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo kūno kultūrą ir sporto politiką siekti pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą (Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 169 punktas). Mes esame įsitikinę tuo, kad norint sporto sritį pakelti į aukštesnį ir reikšmingesnį lygmenį, reikia sustiprinti Švietimo ir mokslo ministerijos struktūrą ir funkcijas, ir pervadinti ją į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Nors nuo 2018 m. sausio 1 d. švietimo ir mokslo ministrė yra atsakinga už kūno kultūros ir sporto valdymo sritį, tačiau ministerijos pavadinimas lieka nepakeistas. Europoje būtume ne pirma šalis, kuri turėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra bendros švietimo, kultūros ir sporto arba jaunimo ir sporto ministerijos.
Pavyzdžiui, Belgijoje yra Kultūros, jaunimo sporto ir žiniasklaidos ministerija, Prancūzijoje ~ Sporto, jaunimo, populiaraus švietimo ir bendruomenių ministerija, Graikijoje - Kultūros ir sporto ministerija, Ispanijoje - Švietimo, kultūros ir sporto ministerija, Čekijoje - Švietimo, jaunimo ir sporto ministerija, Slovakijoje - Švietimo, mokslo, tyrimų ir sporto ministerija, Slovėnijoje - Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Bulgarijoje ir Rumunijoje - Jaunimo ir sporto ministerija, Liuksemburge - Sporto ministerija, Nyderlanduose - Sveikatos, gerovės ir sporto ministerija, Airijoje - Transporto, turizmo ir sporto ministerija, Jungtinėje Karalystėje
universitetas, 2018-05-09 Siūlau tokius patikslinimus Kūno kultūros ir Sporto įstatyme: III skyrius
asmuo, įgijęs aukštojo mokslo sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikacinį arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 11 strp. 2.2 Asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus aukštojoje mokykloje rengiančioje šios srities specialistus. VII skyrius
Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio 1-3 vietos, Europos čempionato 1 vietos laimėtoju, ............ Spręsti pagrindiniam komitetui 4.
Artūras Navickas, 2018-05-11 Labas, sportininkas - per siauras apibrėžimas plius sportininkas laikosi garbingo varžymosi kodekso, (gal formuluotės taisomos), reguliariai tikrinasi sveikatą, dalyvauja sportinėse varžybose, laikosi antidopingo taisyklių, olimpinės Chartijos, sporto šakos federacijų nustatytų taisyklių. Gal ir tiek, subalansuota mityba gal nebūtina. Sporto specialistas ar treneris ne specialistas? gal specialistas turima uomenyje funkcionierius ar pan tai direktoriai, pavaduotojai sportininkų ugdymui ar kaip ten pavadinti, statistai, pinigėlių skirstytojai... ir pan? jei treneris tai plius nori ar nenori dirba auklėjamąjį darbą t.y elgsenos, bendravimo su komandos nariais, moko specifinių žinių apie sporto šaką, jos istoriją, ar supažindina su priešininkų taktikomis, teikia psichologinę, motyvacinę pagalbą, ir dažnai dirba sportininkų vairuotojų, stovyklose visą parą atsakingu, už daugelį šių funkcijų vykdymo klaidas tik gaudamas pylos, o ne atlygį, dirbant jų neišvengsi ir pan ir t.t. Strateginė sporto šaka - vien jau jos egzistavimas pažeidžia lygių teisių faktą.
Su lygiateisiškumo ekonomine padėtimi taip pat keista, tikrai ne visi tam tikroje gyvenimo skurde situacijoje gali sau leisti sportuoti, šiek tiek tai lygina sporto gimnazijos, tačiau tai tik lašas jūroje, ne vandenyne.
c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai; - Perteklinis reikalavimas, kai kurioms sporto šakoms neįgyvendinamas, nes Lietuvoje nėra sąlygų tokio rango varžybū organizavimui. Su visa pagarba žmonėms tiek kūrusiems ir vargusiems prie formuluočių, drįstu teigti, kad mano nuomone, įstatymo projektas, toli gražu nėra tobulas. Nebegaliu šiandien baigti peržiūrėti. Spręsti pagrindiniam komitetui
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Remigijus Žemaitaitis,
12
Manytina, kad siūlomame įstatymo projekte netikslingai renta skiriama tik 1-2 prizines vietas užėmusiems į paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties sportininkams. Siekiant skatinti paralimpiečius, siūloma išplėsti galimų rentos gavėjų sąrašą. PASIŪLYMAS: Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka
1Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą,
turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju, į paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1–23 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju.“
2Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Nevyriausybinės sporto organizacijos yra labai stipri sporto sistemos, savo veikloje vadovaujasi demokratiniais principais, vykdo sportininkų rengimą ir sporto šakų varžybų sistemą. Manytina, kad šios organizacijos įstatymo 1 straipsnyje turi būti paminėtos. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nevyriausybinių sporto organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjams, kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą , antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus sporto laimėjimus.”
3Seimo narys Juozas Olekas,
15 Argumentai: Sporto organizacijos sąvoką siūloma įvesti prie šio įstatymo sąvokų, nes ši sąvoka toliau įstatyme plačiai naudojama.
Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnį 15dalimi ir ją išdėstyti taip: „15. Sporto organizacija“
4Seimo narys Juozas Olekas,
11 Argumentai: Fizinio aktyvumo sąvoka apima tik vieną sveikos gyvensenos veiklą – sveikatinantį fizinį aktyvumą. Siūloma veiklas išplėsti iki sveikos gyvensenos diegimo Lietuvos žmonių gyvensenoje. Juo labiau sveikatos ugdymas jau diegiamas mokykloje per Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą Pasiūlymas: papildyti 4 straipsnio 1 dalies
1) punktą ir jį išdėstyti taip:
1) fizinį aktyvumą; sveiką gyvenseną. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Seimo narys Juozas Olekas,
13 Argumentai: Daugelis savivaldybių numato ir siekia lėšas įvairiems sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos projektams. Savivaldybėms būtų aiškiau jeigu sporto biudžete būtų išskirta „fizinio aktyvumo programa“. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) programų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 6. Seimo narys Juozas Olekas,
14 Argumentai: Fizinio aktyvumo projektų finansavimas vykdomas iš kūno kultūros ir sporto lėšų. Dalis svavivaldybės projektų finansuojama per šį fondą. Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau galimybių plėtoti savo veiklą regionuose gaudami lėšų fizinio aktyvumo veiklai teikdami projektus.
Papildyti 8 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu: „4) Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys pateikus projektus gali gauti fizinio aktyvumo lėšų iš valstybės biudžeto.“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos yra įgyvendintos įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje, manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė. 7. Seimo narys Juozas Olekas,
22 Argumentai: Daugelis sporto objektų ne tik vykdo įvairius sporto renginius, bet ir teikia sportinės veiklos, fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos paslaugas. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;“
8Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Manytina būtina pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodytas veiklas vykdo nevyriausybinės sporto organizacijos. Jų veikla yra išskirtinė, apibrėžta tarptautinių organizacijų veikla ir naryste jose. Daugelis jų tęstinės programos, vykdomos Lietuvoje, o Lietuvos atstovams sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nevyriausybinės organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. Spręsti pagrindiniam komitetui
9Seimo narys Juozas Olekas,
2 Argumentai: Sporto klubai yra pirminė ir pagrindinė nevyriausybinio sporto organizacija, vykdanti įvairiausias sportinio ir fizinio aktyvumo veiklas, išplėsta sąvoka sustiprina jų vaidmenį. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Gali būti steigiami kaip pirminės ir pagrindinės nevyriausybinės sporto plėtros organizacijos ir kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų ir teikti kūno kultūros ir sporto paslaugas gyventojams.“
10Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Sportinės veiklos sutartys sudaromos su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, šios sąvokos detalizuoja siūlomą apibrėžtį šioje straipsnio dalyje. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkas, treneris ar teisėjas su
vyriausybine ar nevyriausybine sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą.“
11Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Neįgaliųjų sportui tokių specialistų reikia ir jie būtų didelė parama treneriams, tačiau to nesiūloma taikyti kitose sportinėse veiklose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai neįgaliųjų sportui , vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų.“
12Seimo narys Juozas Olekas,
2 Argumentai: Sporto specialistai dirba su žmonėmis, fiziniais pratimais veikia žmogaus kūną, ugdo fizines ypatybes, ugdo sportininką, suteikia jam pedagoginių, psichologinių, fiziologinių ir sporto teorijos ir didaktikos žinių todėl ir baigęs aukštąjį išsilavinimą turi gauti gilių žinių.
Pasiūlymas: papildyti 11 straipsnio 2 dalį
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus „aukštojoje mokykloje, vykdančioje akredituotas kūno kultūros mokytojų rengimo ir sporto krypties studijų programas“. Spręsti pagrindiniam komitetui
13Seimo narys Juozas Olekas,
2 Argumentai: Mokiniai turi žinoti, suprasti ir mokėti naudotis sveikos gyvensenos žiniomis fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos priemonėmis bei naudotis teigiamos socialinės aplinkos įgūdžiais. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir
vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę , 1 iš jų sveikos gyvensenos ugdymui . Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“
14Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Veikiantis kūno kultūros ir sporto fondas skiria lėšas fizinio aktyvumo projektų finansavimui. Numatoma ir tolesnė tokio fondo veikla, todėl jo paminėjimas įneštų aiškumo dėl fondo veiklos tęstinumo. Pasiūlymas: įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį papildyti: 1.
Šio įstatymo 16 straipsnyje valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis. <...>
15Seimo narys Juozas Olekas,
12 Argumentai: Terminas „disciplina“ taikomas tarptautinėse sporto federacijose. Lietuvoje vartojamas žodis „rungtys“. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų rungčių principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą);“
16Seimo narys Juozas Olekas,
111 Argumentai: Daugelis tarptautinių sporto organizacijų taiko 2 kadencijas po 4 metus iš eilės rinkimų tvarką. Jos taikymas Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose įvestų daugiau tvarkos ir skaidrumo. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija2 kadencijos po 4 metus iš eilės .“ Spręsti pagrindiniam komitetui 17.
Seimo narys Juozas Olekas,
2 Argumentai: Jau senai Lietuvos sporto sistemoje yra nusistovėjusios sporto organizacijų struktūros – sportininkų rengimo vyriausybinės (savivaldos) finansuojamos sporto organizacijos – sporto mokymo įstaigos ir sporto centrai. Tokia pataisa įneša aiškumo. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, sporto mokymo įstaigas, sporto centrus, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“
18Seimo narys Juozas Olekas,
4 Argumentai: Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių
1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos , paskutinio starto tarptautinėse varžybose jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo nario Juozo Olekos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
3 Argumentai: Siūlymas sudaryti nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą tik švietimo ir mokslo ministro teikimu apriboja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų sporto srityje veikiančių organizacijų vaidmenį arba galimybes dalyvauti nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos sudaryme ir jos veikloje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo ir mokslo ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai.“
13 Argumentai: Iš dalies pritarti Seimo nario Juozo Olekos pasiūlymui Nr. 5 ir jį papildyti. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2018-05-30
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: A. Brukštutė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, A. Zedelytė-Kaminskė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, T. Daukantas – Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris, R. Zuoza – Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento patarėjas, T.Gedminas - Švietimo ir mokslo ministerijos Teisės skyriaus vyr. specialistas, I. Šimkūnaitė – Švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus švietimo skyriaus vyr. specialistė, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus patarėja, V. Repšys – Trenerių asociacijos narys, J. Kinderis – Sportininkų asociacijos prezidentas, L. Dieninis – Lietuvos trenerių profesinės sąjungos vicepirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-2310 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
yra nurodyta, kad sportininkas, treneris ar teisėjas su sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą.
Ši nuostata nėra aiški sportininko atžvilgiu, t.y., neaišku, kaip sportininkas gali vykdyti individualią veiklą ar sudaryti darbo sutartį su sporto organizacija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas tobulinti, aiškiai išdėstant, kokia sutartis sudaroma tarp sportininko, trenerio ir teisėjo ir sporto organizacijos. Be to, sąvoka „sporto organizacija“ nėra apibrėžta įstatyme, tuo tarpu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamos „kūno kultūros ir sporto organizacijos“. Šios nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
dalyje yra numatytas įpareigojimas kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriui, prieš vykdant technikos sporto šakų sporto renginį privačiose ar viešose vietose, informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. Šiuo atveju nėra aiškus sporto šakos federacijos vienašališko informavimo būtinumas ir kokias pasekmes gali turėti šios federacijos nepritarimas organizuojamam sporto renginiui. Jeigu sporto šakos federacijos nuomonė dėl renginio organizavimo gali sukelti teisines pasekmes (pvz., vadovaujantis ja savivaldybės institucija neteiktų pritarimo renginio organizavimui), tai turi būti aptarta įstatyme. Priešingu atveju manytina, kad deklaratyvi nuostata dėl sporto šakos federacijos informavimo yra perteklinė. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 3.
Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje 2 dalyje nurodoma, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama 2019 metais – 2 procentai, 2020 metais – 2,5 procento, 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Siūloma nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje: Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti fizinio aktyvumo projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti Nepritarti.
Vyriausybė fizinio aktyvumo skatinimą mato kaip prioritetą, atsižvelgdama į žemus gyventojų fizinio aktyvumo rodiklius. Todėl kiekvienais metais skiriamas finansavimas yra didinamas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14
dalies 4 punkte, derinant jį su tos pačios dalies 3 punktu, brauktini pertekliniai žodžiai „sporto šakos federacijos“. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nuoseklumo ir užtikrinant galimybę tinkamai taikyti įstatymo nuostatas, nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti išskirtos į punktus, atskirai reglamentuojančius tam tikrų laimėtojų kategorijų valstybės stipendijos dydžius. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad valstybės stipendija šiuo atveju skiriama „iki sportininko karjeros pabaigos“. Ši nuostata yra perteklinė, kadangi to paties 23 straipsnio 7 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad paskirtoji stipendija sportininkui nemokama, kai jis baigia sportininko karjerą. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
32
dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „apkaltinamuoju“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“, o šio straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai skliausteliuose „toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“, nes šis trumpinys toliau tekste nevartojamas. Pritarti. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas
8Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis:
8.1. kadangi įstatyme bendrosios nuostatos turi būti pateikiamos anksčiau nei specialiosios, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnyje bendrąsias nuostatas apie fizinio aktyvumo projektų komisiją (dabartinė 6 dalis) dėstyti anksčiau negu dabartinės šio straipsnio 4 ir 5 dalys, kuriose jau ši komisija yra minima, reglamentuojant projektų atranką; 8.2. nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, nebe pirmą kartą šiame įstatyme minint įstatymo pavadinimą brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“; 8.3. įstatyme teisės normos neturi būti kartojamos, todėl brauktina nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, nes joje atkartojamos 23 straipsnio 11 dalies nuostatos. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
12
Manytina, kad siūlomame įstatymo projekte netikslingai renta skiriama tik 1-2 prizines vietas užėmusiems į paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties sportininkams. Siekiant skatinti paralimpiečius, siūloma išplėsti galimų rentos gavėjų sąrašą. PASIŪLYMAS: Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
sąlygos ir tvarka 1.
Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju, į paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1–23 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju.“ Pritarti. 2. Seimo narys Juozas
1 Argumentai: Nevyriausybinės sporto organizacijos yra labai stipri sporto sistemos, savo veikloje vadovaujasi demokratiniais principais, vykdo sportininkų rengimą ir sporto šakų varžybų sistemą. Manytina, kad šios organizacijos įstatymo 1 straipsnyje turi būti paminėtos. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nevyriausybinių sporto organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjams, kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą , antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus sporto laimėjimus.”
Olekas 2018-05-082 15N Argumentai: Sporto organizacijos sąvoką siūloma įvesti prie šio įstatymo sąvokų, nes ši sąvoka toliau įstatyme plačiai naudojama. Pasiūlymas: papildyti 2 straipsnį 15dalimi ir ją išdėstyti taip: „15.
11 Argumentai: Fizinio aktyvumo sąvoka apima tik vieną sveikos gyvensenos veiklą – sveikatinantį fizinį aktyvumą. Siūloma veiklas išplėsti iki sveikos gyvensenos diegimo Lietuvos žmonių gyvensenoje. Juo labiau sveikatos ugdymas jau diegiamas mokykloje per Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą Pasiūlymas: papildyti 4 straipsnio 1 dalies 1) punktą ir jį išdėstyti taip:
1) fizinį aktyvumą; sveiką gyvenseną. Spręsti pagrindiniame Komitete
13 Argumentai: Daugelis savivaldybių numato ir siekia lėšas įvairiems sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos projektams. Savivaldybėms būtų aiškiau jeigu sporto biudžete būtų išskirta „fizinio aktyvumo programa“. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) programų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“
14 Argumentai: Fizinio aktyvumo projektų finansavimas vykdomas iš kūno kultūros ir sporto lėšų. Dalis svavivaldybės projektų finansuojama per šį fondą. Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau galimybių plėtoti savo veiklą regionuose gaudami lėšų fizinio aktyvumo veiklai teikdami projektus. Papildyti 8 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„4) Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys pateikus projektus
gali gauti fizinio aktyvumo lėšų iš valstybės biudžeto.“
22 Argumentai: Daugelis sporto objektų ne tik vykdo įvairius sporto renginius, bet ir teikia sportinės veiklos, fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos paslaugas.
Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų
teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;“
1 Argumentai: Manytina būtina pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodytas veiklas vykdo nevyriausybinės sporto organizacijos. Jų veikla yra išskirtinė, apibrėžta tarptautinių organizacijų veikla ir naryste jose. Daugelis jų tęstinės programos, vykdomos Lietuvoje, o Lietuvos atstovams sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nevyriausybinės organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. Spręsti pagrindiniame Komitete
2 Argumentai: Sporto klubai yra pirminė ir pagrindinė nevyriausybinio sporto organizacija, vykdanti įvairiausias sportinio ir fizinio aktyvumo veiklas, išplėsta sąvoka sustiprina jų vaidmenį. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Gali būti steigiami kaip pirminės ir pagrindinės nevyriausybinės sporto plėtros organizacijos ir kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų ir teikti kūno kultūros ir sporto paslaugas gyventojams.“ Spręsti pagrindiniame Komitete 10.
Seimo narys Juozas
1 Argumentai: Sportinės veiklos sutartys sudaromos su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, šios sąvokos detalizuoja siūlomą apibrėžtį šioje straipsnio dalyje. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkas, treneris ar teisėjas su
vyriausybine ar nevyriausybine sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą.“
1 Argumentai: Neįgaliųjų sportui tokių specialistų reikia ir jie būtų didelė parama treneriams, tačiau to nesiūloma taikyti kitose sportinėse veiklose. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
specialistai ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai neįgaliųjų sportui , vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų.“
2 Argumentai: Sporto specialistai dirba su žmonėmis, fiziniais pratimais veikia žmogaus kūną, ugdo fizines ypatybes, ugdo sportininką, suteikia jam pedagoginių, psichologinių, fiziologinių ir sporto teorijos ir didaktikos žinių todėl ir baigęs aukštąjį išsilavinimą turi gauti gilių žinių.
Pasiūlymas: papildyti 11 straipsnio 2 dalį
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus „aukštojoje mokykloje, vykdančioje akredituotas kūno kultūros mokytojų rengimo ir sporto krypties studijų programas“. Spręsti pagrindiniame Komitete
2 Argumentai: Mokiniai turi žinoti, suprasti ir mokėti naudotis sveikos gyvensenos žiniomis fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos priemonėmis bei naudotis teigiamos socialinės aplinkos įgūdžiais. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę , 1 iš jų sveikos gyvensenos ugdymui . Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“
1 Argumentai: Veikiantis kūno kultūros ir sporto fondas skiria lėšas fizinio aktyvumo projektų finansavimui. Numatoma ir tolesnė tokio fondo veikla, todėl jo paminėjimas įneštų aiškumo dėl fondo veiklos tęstinumo. Pasiūlymas: įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį papildyti: 1.
Šio įstatymo 16 straipsnyje valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis. <...>
12 Argumentai: Terminas „disciplina“ taikomas tarptautinėse sporto federacijose. Lietuvoje vartojamas žodis „rungtys“. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje
kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų rungčių principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą);“
111 Argumentai: Daugelis tarptautinių sporto organizacijų taiko 2 kadencijas po 4 metus iš eilės rinkimų tvarką. Jos taikymas Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose įvestų daugiau tvarkos ir skaidrumo. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija2 kadencijos po 4 metus iš eilės .“ Spręsti pagrindiniame Komitete 17.
Seimo narys Juozas
2 Argumentai: Jau senai Lietuvos sporto sistemoje yra nusistovėjusios sporto organizacijų struktūros – sportininkų rengimo vyriausybinės (savivaldos) finansuojamos sporto organizacijos – sporto mokymo įstaigos ir sporto centrai. Tokia pataisa įneša aiškumo. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, sporto mokymo įstaigas, sporto centrus, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“
4 Argumentai: Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3
vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos , paskutinio starto tarptautinėse varžybose jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.“
Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus Jovaiša ir kt.
1 Argumentai: Pasiūlymai parengti siekiant, kad būtų efektyviau įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 patvirtinta Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kurioje numatyta Kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą ir vartoti pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Valstybės kūno kultūros ir sporto stebėseną,
vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais kūno kultūros ir sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, taip pat stebėseną turi teisę vykdyti sporto šakų federacijos.“
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės kūno kultūros ir sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.“
1 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1.
Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo, įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.“
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „
kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai .“
11 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją,
kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;“
Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus ir kt.
22 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo
, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus.“
7 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse
įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus fizinio
aktyvumo projektams įgyvendinti, Švietimo
ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio
įgyvendinimui.“
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas.“
5 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5.
Fizinio aktyvumo projektų komisija įvertina jai Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo projektus, ir teikia siūlymus Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų finansavimo.“
8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės
biudžeto lėšomis priima švietimo , ir mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas.“
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“
Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus ir kt.
13 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į Švietimo
ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;“
14 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos
kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir
(ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;“
Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus ir kt.
15 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktį ir išdėstyti jį taip:
„c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos
kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;“
11 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip:
„11. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo
, ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“
38 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„8) jis atnaujina sportininko karjerą apie tai informuodamas Švietimo
, ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rentas skiria Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“
7 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo,
ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“
8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Švietimo
, ir mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.“
10 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip:
„10. Asmenų prašymai dėl sportininko rentos skyrimo pateikti pagal
iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas.
Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.“
Kęstutis Smirnovas, Ramūnas Karbauskis, Eugenijus ir kt. 2018-05-153 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos, Lietuvos
Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatoms įgyvendinti.“
nariai Simonas Gentvilas, Gintaras Vaičekauskas,
2 Argumentai:
įstatymo Nr. I- 1151 pakeitimo įstatymo projekto (nauda redakcija) Nr. XIIIP-149 (2) (toliau - Įstatymo projektas) iš esmės nekeičia dabar galiojančio kūno kultūros ir sporto srities finansavimo. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad yra tikslinga numatyti kintamą procentinę dalį (iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką). Šiuo metu numatytą 1 proc. didinti iki 3 proc. per trejus metus nuo 2019 iki 2021 m.
Sutinkama, kad 3 proc. dydis ženkliai pagerintų esamą situaciją, tačiau siūlomi 16 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose nustatyti terminai ir palaipsniui didėjančios proc. dalys, siekiant, kad fizinio aktyvumo projektų finansavimas prisidėtų prie didesnio visuomenės sveikatos gerinimo nėra efektyvūs. Finansiniai pokyčiai iš faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bus juntami tik 2021 metais. Tokia lėta progresija darys tiesioginė įtaką Įstatymo projekto rengėjų numatytiems tikslams pasiekti. Įvedus 3 proc. dydį, ekonominis naudingumas būtų pasiektas jau kitais metais. Tikslinga numatyti, kad jau nuo 2019
3 proc. dydis. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „
kultūros ir sporto finansavimo šaltiniai
1Kūno kultūros ir sporto finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) kitos lėšos. 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama:
faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais –
už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;42 ) kasmet
Dainius Kepenis, Stasys Jekeliūnas, Tomas Tomilinas ir kt.
2018-05-22 Argumentai: Lietuvos sporto bendruomenė dėl sąvokų „kūno kultūra“ ir „sportas“ aktyviai diskutuoja nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės – 1990 metų. Aiškumo ir paprastumo sumetimais dar 2007 m. Europos Komisija Baltojoje knygoje dėl sporto vartojo Europos Tarybos nustatytą „sporto“ apibrėžtį: „Sportas, tai visos fizinės veiklos formos , kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“. Panašiai
„sporto“ sąvoka apibrėžiama ir Lietuvos Respublikos terminų banke: „Sportas –
visos fizinės veiklos formos , kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichikos sveikatą (gerovę), kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“. Registruojant ankstesnę Kūno kultūros ir sporto įstatymo naują redakciją buvo kreiptasi į Seimo Kanceliarijos Teisės departamentą dėl minėto įstatymo projekto atitikimo Konstitucijos 53 str. 2 d. Teisės departamentas (2008-03-18, raštu Nr. V-2008-1056) pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimuose yra konstatuota, kad Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitus žodžius ar formuluotes, negu vartojami Konstitucijos tekste. Teisės departamentas pažymėjo, kad vien tik vienokių ar kitokių sąvokų vartojimas įstatymų pavadinimuose bei kitose įstatymų nuostatose, negali apspręsti ir nelemia įstatymo atitikimo Konstitucijai. Būtina sistemiškai vertinti visas įstatymo normas bei jų turinį.
Taip pat pažymėjo, kad galiojančio Kūno kultūros ir sporto įstatymo keitimas, atsisakant pavadinime žodžių „kūno kultūros“, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad
„Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.“. Seimo ŠMKK
2011-10-12 posėdyje buvo pritarta nuostatai dėl įstatymo pavadinimo keitimo, vietoj pavadinimo „Kūno kultūros ir sporto įstatymas“ naudoti pavadinimą „Sporto įstatymas “. Tokia pozicija atsispindi ir Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ patvirtintose Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Jame įtvirtinta sporto krypties kvalifikacinis laipsnis (sporto bakalauras, sporto magistras ) ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose mokyklose
R02 laisvalaikio sportas . Atsižvelgiant į Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 patvirtintą 2011-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją bei siekiant aiškumo ir paprastumo, tiksliau profesionalaus supratimo apie sportą, kaip svarbų socialinį ir ekonominį reiškinį, apimantį visas fizinės veiklos formas , nemenkinant ir neišskiriant nė vienos fizinės veiklos formos (rūšies – mėgėjiško ar profesionalaus (didelio meistriškumo) sporto, ar kurios nors sporto šakos) siūlau pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į „Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją“.
Pakeisti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos sporto įstatymas “ Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sporto sritį, atitinkamai patikslinti ir tarpusavyje suderinti vartojamas projekte sąvokas, išbraukiant „kūno kultūrą“, „kūno kultūros ir
Dainius Kepenis, Stasys Jekeliūnas, Tomas Tomilinas ir kt. 2018-05-222 2,11 Argumentai: Įstatymo projekte įvardintos dar sovietmečiu sukurtos sąvokos, kaip kūno kultūra, kūno kultūros pratybos ir kitos, kurios vartojamos kartu su žodžiu „sportas‘ ir įneša daug neaiškumų, pvz., „kūno kultūros sąvoka“ ir „fizinio aktyvumo paskirtis“ aiškinamos vienodai ir jų kurių paskirtis: „šviesti ( !) visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais“. Pasiūlymas:
Išbraukti 2 straipsnio 2 dalį: „
ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. “. 2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Sportas, tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose “. Spręsti pagrindiniame Komitete
7 Argumentai: Siekiant sąvokų aiškumo atsisakyti perteklinės sąvokos „kūno kultūros pratybos“ papildant
„sporto pratybų“ sąvoką, kuri padėtų visiems suprasti, kad kiekvienas
gyventojas, besimankštinantis, žaidžiantis ar bėgantis, užsiima sportu, t. y. sportuoja, gerina savo sveikatą, savo fizines ir psichines galias, siekia arba nesiekia asmeninių sporto rezultatų. Pasiūlymas: Siūloma išbraukti 2 straipsnio 7 dalį:
„7. Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros specialisto vadovaujama
aktyvi fizinė veikla, kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir
(ar) dalyvavimas jose“. Spręsti pagrindiniame Komitete
13 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 . Sporto pratybos (treniruotė) – sporto srities specialisto prižiūrima arba aktyvi asmens savarankiška fizinė veikla, k urios tikslas tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, gerinti bendrą ar specialų fizinį pasirengimą (pajėgumą), visomis fizinės veiklos formomis stiprinti sveikatą.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
15 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.
V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ patvirtintos Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas, kuriame įtvirtinta sporto krypties kvalifikacinis laipsnis ( sporto bakalauras, sporto magistras) ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose mokyklose – R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sporto specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
Dainius Kepenis, Stasys Jekeliūnas, Tomas Tomilinas ir kt. 2018-05-224 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu apie gyventojų teises šioje srityje. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis.
Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sporto srityje Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:
sporto šakas,
2) turėti sveiką, saugią fizinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sportuojant sveikatai šioje aplinkoje;
3) vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti sporto valdyme,
4) užsiimti profesionalia sporto veikla, kita sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
5) gauti sveikatai saugų vartojimui maistą, maisto priedus, atitinkančius saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus, bei apie juos informaciją;
6) gauti informaciją apie sporto organizacijas (klubus ir pan.) bei jų teikiamas paslaugas;
7) gauti informaciją apie savo sveikatą (jos būklę), fizinį pajėgumą, bei teisę į šios informacijos konfidencialumą, taip pat rekomendacijas, kaip fizine veikla ją stiprinti;
8) vaikams, jaunimui gauti valstybės laiduojamą ir savivaldybių remiamą neformalųjį sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka;
9) siekti sporto rezultatų, atstovauti regionui, valstybei atitinkamo lygio varžybose.
“. 2. Buvusį 4 straipsnį laikyti 6 straipsniu. Spręsti pagrindiniame Komitete
Dainius Kepenis, Stasys Jekeliūnas, Tomas Tomilinas ir kt. 2018-05-225 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu apie gyventojų pareigas šioje srityje. Pasiūlymas:
nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sporto srityje Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:
1) rūpintis savo sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika gyvensena;
2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika gyvensena;
3) sportuojant nekenkti aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių, laikytis teisės aktų ir saugumo reikalavimų;
4) tikrintis sveikatą, fizinį pajėgumą sveikatos priežiūros įstaigose arba specializuotose sporto medicinos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose;“. 2. Buvusį straipsnį laikyti 6 straipsniu. Spręsti pagrindiniame Komitete
1 Argumentai: Siekiant aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų – Seimo, kompetenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
Respublikos Seimas:
1) nustato strategines sporto politikos kryptis;
2) tvirtina valstybinę sporto strategiją;
3) tvirtina valstybės biudžeto asignavimus sveikatinamajam fiziniam aktyvumui ir sporto priemonėms finansuoti;
4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos sporto tarptautines sutartis;
5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
2 Argumentai: Siekiant aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų – Vyriausybės, kompetenciją. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) rengia ir teikia Seimui tvirtinti Valstybinę sporto strategiją;
2) tvirtina Valstybinės sporto strategijos įgyvendinimo programą;
3) tvirtina prioritetines sporto plėtros kryptis ir programas;
4) nustato didelio meistriškumo sporto finansavimo kriterijus;
5) nustato valstybės premijų didelio meistriškumo sportininkams premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką, valstybės stipendijų dydžius;
6) nustato rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką.“. 2. Buvusią 6 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. Spręsti pagrindiniame Komitete
3 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį iš ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plėtodama sportą Lietuvoje:
1) formuoja valstybės politiką sporto srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;
2) rengia valstybinę sporto strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl sporto plėtros prioritetų; 4)tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;
asignavimais, skirtais fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
6) nustato sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, tvarką;
7) rengia bendrojo ugdymo fizinio ugdymo dalyko, taip pat sveikatos, sporto ugdymo programas, prižiūri jų įgyvendinimą, atsako už fizinio ugdymo dalyko vadovėlių, metodinių priemonių rengimą ir būtiną kiekį sporto inventoriaus, sporto infrastruktūros plėtrą;
8) nustato mokinių fizinio pajėgumo ir jų testavimo tvarką, vykdo mokinių fizinio pajėgumo stebėseną, pagal kurios rezultatus priima atitinkamus sprendimus mokinių sveikatai stiprinti;
9) prižiūri, kaip įgyvendinamos sveikatos, fizinio, sporto ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokyklose, kontroliuoja, kaip įgyvendinami reikalavimai dėl aktyvios fizinės veiklos vaikams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose;
10) skatina ir remia mokinių neformalųjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą;
sporto ugdymo dalyko mokytojų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi jų kvalifikacija.
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plėtodama sportą Lietuvoje:
1) formuoja valstybės politiką sporto srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;
2) rengia valstybinę sporto strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl sporto plėtros prioritetų; 4)tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;
asignavimais, skirtais fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
6) nustato sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, tvarką;
7) rengia bendrojo ugdymo fizinio ugdymo dalyko, taip pat sveikatos, sporto ugdymo programas, prižiūri jų įgyvendinimą, atsako už fizinio ugdymo dalyko vadovėlių, metodinių priemonių rengimą ir būtiną kiekį sporto inventoriaus, sporto infrastruktūros plėtrą;
8) nustato mokinių fizinio pajėgumo ir jų testavimo tvarką, vykdo mokinių fizinio pajėgumo stebėseną, pagal kurios rezultatus priima atitinkamus sprendimus mokinių sveikatai stiprinti;
9) prižiūri, kaip įgyvendinamos sveikatos, fizinio, sporto ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokyklose, kontroliuoja, kaip įgyvendinami reikalavimai dėl aktyvios fizinės veiklos vaikams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose;
10) skatina ir remia mokinių neformalųjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą;
sporto ugdymo dalyko mokytojų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi jų kvalifikacija. 12) skatina sporto mokslo plėtrą;
13) kaupia ir analizuoja sporto statistinę informaciją;
14) Vyriausybei įgaliojus įgyvendina sporto ir medicinos centrų ir kitų iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas ar viešųjų įstaigų dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises.“.
4 Argumentai: Sportas vis didesnės reikšmės įgaunantis socialinis ir ekonominis reiškinys, padedantis siekti valstybės gerovės tikslų, todėl būtina aptarti kitų ministerijų ir Seimui atskaitingų valstybės institucijų kompetenciją sporto srityje. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kitos ministerijos ir Seimui atskaitingos valstybės institucijos atlieka tokias funkcijas sporto srityje:
1) dalyvauja sporto politiką reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų, dalyvauja sporto programų įgyvendinime;
2) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leidžia su fiziniu aktyvumu, sportu susijusius teisės aktus;
3) Aplinkos ministerija kartu su savivaldybėmis rengia projektus viešųjų erdvių pritaikymui sporto reikmėms, gyventojų fiziniam aktyvumui, sportavimui skatinti;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina neįgaliuosius dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose, savivaldybes ir bendruomenes didinti neįgaliesiems įvairių sporto veiklų prieinamumą bei remia šeimos, bendruomenės fizinio aktyvumo, sporto programas bei iniciatyvas;
5) Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų rengimo ir kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo, medicinos klausimus, koordinuoja dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtrą;
6) Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, vykdo suaugusių asmenų gyvensenos tyrimus ir su ja susijusius veiksnius , pagal kurių rezultatus teikia Vyriausybei siūlymus ir priemones gyventojų sveikatai stiprinti, nustato mokinių, sportininkų sveikatos tikrinimo tvarkas ir reikalavimus, dalyvauja sprendžiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
2 Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ugdymo programas – fizinio aktyvumo ir grūdinimosi pertraukos gryname ore kasdien. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams
Dainius Kepenis, Stasys Jekeliūnas, Tomas Tomilinas ir kt. 2018-05-2212 3, 4, 5 Argumentai: 2017/2018 mokslo metais Lietuvoje iš 324 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apie 10-15 proc. yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Kai kuriose šalies švietimo įstaigose šie skaičiai dar didesni. 2016 m. Lietuvoje 15 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų nustatyti raidos sutrikimai (cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, autizmo diagnozė, kalbos, regos ir klausos, kiti sutrikimai). Todėl būtina stiprinti tokių vaikų sveikatą sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu – judėjimu, mankštomis, žaidimais ir pan. Lietuvoje iki šiol nesukurta vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo vertinimo ir stebėjimo sistema. Pasiūlymas:
taip:
„3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių fizinis ugdymas organizuojamas
Sveikatos apsaugos ministro ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 4. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių fizinį ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. 5.
ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus rodiklius.“. ·
8 Argumentai: Įteisinti švietimo teikėjo ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atsakomybę už mokinių fizinio ugdymo dalyko, kaip ypatingos ugdymo svarbos, kokybę, saugią ir sveiką sportavimo aplinką. Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Švietimo teikėjas ir savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) atsako už fizinio ugdymo dalyko ugdymo kokybę, sporto infrastruktūros (stadionų, sporto salių, sporto aikštelių), sporto inventoriaus ir įrangos bei mokymo priemonių būklę, saugią ir sveiką sportavimo aplinką.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
1 Argumentai: Skirstant valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų asignavimus fizinio aktyvumo projektams remti siekti ne tik aiškumo ir logiškumo, bet ir laikytis sąžiningumo, viešumo bei skaidrumo principų. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės biudžeto lėšomis, nurodytomis šio įstatymo 16
straipsnyje, finansuojamų fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu bei fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis gyventojus būti fiziškai aktyviems, įgyvendinimui, rėmimo prioritetus, rėmimo ir vertinimo kriterijus, projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo projektams gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių.
finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
4 Argumentai: Siekiant išvengti nesąžiningų sprendimų dėl fizinio aktyvumo projektų įvertinimo įteisinti ekspertų veiklą ir jų kompetenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aktyvumo projektų komisija pateiktiems projektams įvertinti gali kviesti ekspertus:
atrankos kriterijus ir jiems keliamus reikalavimus tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
projektui įvertinti tvirtina Ekspertų grupės sudėtį ar pavienį ekspertą. Su ekspertu sutartį pasirašo Komisijos pirmininkas ar kitas komisijos įgaliotas asmuo. Sutartys skelbiamos viešai;
į vertinamąjį projektą, ekspertai atrenkami pagal būtinas tam objektui įvertinti ekspertines kompetencijas, patirtį bei gebėjimus. Ekspertų skaičių, atsižvelgdama į gautų dokumentų skaičių, pobūdį, apimtis, nustato Komisija, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
prieš pradėdami ekspertinį darbą turi pasirašyti Komisijos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir eksperto pasižadėjimą;
ar Ekspertų grupės narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto, kai sprendžiamas su jo darboviete ar kitais giminystės ryšiais susijęs klausimas;
teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektų ekspertavimui skiriama ne daugiau kaip 2-4 proc. fizinio aktyvumo projektų lėšų.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
Dainius Kepenis, Stasys Jekeliūnas, Tomas Tomilinas ir kt.
6 Argumentai: Siekiant objektyvumo ir skaidrumo siūloma nustatyti Komisijos narių kadencijos trukmę, Komisijos narių delegavimo tvarką. Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Fizinio aktyvumo projektų komisijos institucinę sudėtį, jos sudėties pakeitimus Švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu dvejiems metams ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Komisijos sudėtis skelbiama viešai. Į fizinio aktyvumo projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną atstovą į fizinio aktyvumo projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ir po vieną bendrą atstovą:
organizacijos;
2) kūno kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų; sveiką gyvenseną propaguojančios organizacijos;
3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos. Komisijos pirmininkas renkamas pirmame komisijos posėdyje pagal Vyriausybės patvirtintus komisijos nuostatus. Komisijos nariai konsultuoja projektų vykdytojus, atlieka vykdomų projektų stebėseną ir analizę. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip vieną kadenciją. Pasibaigus komisijos nario kadencijai, komisijos narį delegavusi institucija, į komisiją deleguoja naują narį dvejiems metams. Kai nepasibaigus komisijos nario kadencijos laikotarpiui komisijoje atsiranda laisva vieta, komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją (organizaciją), delegavusią komisijos narį, prašydamas deleguoti naują komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo patvirtintas atsistatydinęs, atšauktas ar kitaip netekęs komisijos nario statuso, pabaigos.
Komisija turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu komisija atsistatydina, komisijos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai komisijai susirinkus į pirmąjį posėdį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina komisijos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
7 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir jį išdėstyti taip: „
aktyvumo projektų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių įgyvendinti šiai sričiai keliamus uždavinius. Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus:
1) jo elgesys atitinka sporto etikos vertybes – sąžiningumo, nešališkumo;
2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus;
medžiagų ir neturi azartinių lošimų priklausomybės;
5) kai sprendžiamas klausimas, susijęs su komisijos nario delegavusia organizacija, komisijos narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto.“. Spręsti pagrindiniame Komitete
8 Argumentai: Siekiant atsakomybės už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir jų panaudojimo tikslingumą viešinti priimtus sprendimus. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima Švietimo, mokslo ir sporto ministras fizinio aktyvumo projektų komisijos siūlymu ar jo įgaliotos institucijos vadovas ir skelbia viešai
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei Komiteto pasiūlymą. 6.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir darbo komitetas 2018-05-3024 Argumentai: Galiojančiame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyta, kad renta sportininkams skiriama, jeigu asmenys, turėdami Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudami Lietuvos Respublikai, tapo arba iki
įgijimo yra tapę tam tikrų žaidynių čempionas ar prizininkais. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti esamos išlygos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo iki 2009 m., tačiau kartu siūloma nustatyti ir naują kategoriją asmenų, kurie įgytų teisę į rentą sportininkams – paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių antros vietos laimėtojams, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema (šiuo metu teisę į rentą sportininkams turi tik parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojai). Todėl siekiant, kad paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių antros vietos nugalėtojai įgytų teisę į rentas sportininkams vienodomis sąlygomis kaip ir iki šiol įgydavo šių žaidynių nugalėtojai, reikalinga patikslinti 24 straipsnio 1 dalį.
Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte siūloma nustatyti, kas turi teisę į rentas, t. y., kokių laimėjimų pagrindu siekiama suteikti teisę gauti rentą, siejant su laimėjimais tam tikrose žaidynėse. Tačiau 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje nenurodoma, kokiose žaidynėse neįgalieji sportininkai turi pasiekti laimėjimus, kad įgytų teisę į rentą, t. y. nenurodomos žaidynių pavadinimas. Todėl siekiant aiškaus ir nedviprasmiško teisinio reglamentavimo, turėtų būti nurodytos žaidynės, kurias nugalėjus ar laimėjus antrąją vietą asmenys įgytų teisę gauti rentas. Pasiūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju,
paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties , kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1–2 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju. Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Gintarė Skaistė. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL lietuvos respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) nr. xiiip-149(2) 2018-06-13
dalyvavo:
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-04-2310 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnyje yra nurodyta, kad sportininkas, treneris ar teisėjas su sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą. Ši nuostata nėra aiški sportininko atžvilgiu, t.y., neaišku, kaip sportininkas gali vykdyti individualią veiklą ar sudaryti darbo sutartį su sporto organizacija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šias nuostatas tobulinti, aiškiai išdėstant, kokia sutartis sudaroma tarp sportininko, trenerio ir teisėjo ir sporto organizacijos. Be to, sąvoka „sporto organizacija“ nėra apibrėžta įstatyme, tuo tarpu nauja redakcija dėstomo įstatymo 9 straipsnyje reglamentuojamos „kūno kultūros ir sporto organizacijos“. Šios nuostatos tikslintinos ir derintinos tarpusavyje. Pritarti Pritarta JSRK pasiūlymui įstatymo projekto 10 str. 1 d. išdėstyti taip: „
1Sportininkas,
treneris ar teisėjas su sporto organizacija gali sudaryti Sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo sutartį, arba sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą sutartis .“ 2.
1 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra numatytas įpareigojimas kūno kultūros ar sporto renginio organizatoriui, prieš vykdant technikos sporto šakų sporto renginį privačiose ar viešose vietose, informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. Šiuo atveju nėra aiškus sporto šakos federacijos vienašališko informavimo būtinumas ir kokias pasekmes gali turėti šios federacijos nepritarimas organizuojamam sporto renginiui. Jeigu sporto šakos federacijos nuomonė dėl renginio organizavimo gali sukelti teisines pasekmes (pvz., vadovaujantis ja savivaldybės institucija neteiktų pritarimo renginio organizavimui), tai turi būti aptarta įstatyme. Priešingu atveju manytina, kad deklaratyvi nuostata dėl sporto šakos federacijos informavimo yra perteklinė. Nepritarti Nuostata, jog renginio organizatorius informuoja federaciją, siekiama užtikrinti didesnį abiejų pusių įsitraukimą, efektyvų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti renginio dalyvių ir žiūrovų saugumą. Pagal siūlomą reguliavimą, sporto šakos federacijos nuomonės nėra reikalaujama, kalbama tik apie informavimą . Todėl ir jokios teisinės pasekmės nėra numatytos. 3.
2 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 16 straipsnyje 2 dalyje nurodoma, kad planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama 2019 metais – 2 procentai, 2020 metais – 2,5 procento,
įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką ir kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Siūloma nuostata diskutuotina. Pažymėtina, kad išimtinė Vyriausybės kompetencija rengti valstybės biudžeto projektą ir teikti jį Seimui yra nustatyta Konstitucijos 94 straipsnio 4 punkte ir 130 straipsnyje: Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą ir ne vėliau kaip prieš 75 dienas iki biudžetinių metų pabaigos teikia jį Seimui. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas aplinkybes dėl įstatymuose nustatomo fiksuoto vienos ar kitos srities finansavimo, yra konstatavęs, kad tokiu teisiniu reguliavimu yra ribojami Vyriausybės konstituciniai įgaliojimai rengti valstybės biudžeto projektą biudžetiniams metams, atsižvelgiant į esamą socialinę ir ekonominę situaciją, visuomenės ir valstybės poreikius bei galimybes, turimus bei numatomus gauti finansinius išteklius ir valstybės įsipareigojimus, kitus svarbius veiksnius. Vyriausybė – ir tik ji – turi įgaliojimus valstybės biudžeto projekte numatyti, kiek lėšų ir iš kokių pajamų šaltinių turėtų būti gauta, kiek lėšų ir kokiems tikslams turėtų būti skirta, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 11 d. nutarimas). Todėl manytina, kad projekto nuostatos, kuriose nustatomi fiksuoti fizinio aktyvumo projektų finansavimo šaltiniai iš valstybės biudžeto, galimai suvaržytų Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos įgaliojimus rengiant ir vykdant atitinkamų metų valstybės biudžeto projektą, todėl siūlytina minėtas nuostatas tikslinti. Nepritarti Įstatymo projektas yra pateiktas LR Vyriausybės.
Taigi darytina išvada, kad siūlydama tokį reguliavimą Vyriausybė prisiima visus iš to kylančius įsipareigojimus. Vyriausybė, atsižvelgdama į žemus gyventojų fizinio aktyvumo rodiklius, fizinio aktyvumo skatinimą vertina kaip prioritetą. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte, derinant jį su tos pačios dalies 3 punktu, brauktini pertekliniai žodžiai „sporto šakos federacijos“. Pritarti
2 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo nuostatų nuoseklumo ir užtikrinant galimybę tinkamai taikyti įstatymo nuostatas, nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos turi būti išskirtos į punktus, atskirai reglamentuojančius tam tikrų laimėtojų kategorijų valstybės stipendijos dydžius. Pritarti
4 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, kad valstybės stipendija šiuo atveju skiriama
„iki sportininko karjeros pabaigos“. Ši nuostata yra perteklinė, kadangi to
paties 23 straipsnio 7 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad paskirtoji stipendija sportininkui nemokama, kai jis baigia sportininko karjerą. Pritarti
32 Nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 2 punkte brauktinas perteklinis žodis „apkaltinamuoju“, kadangi šiame punkte jau yra vartojami žodžiai „pripažintas kaltu“, o šio straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai skliausteliuose „toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba“, nes šis trumpinys toliau tekste nevartojamas. Pritarti 8.
2018-04-2317 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, kadangi įstatyme bendrosios nuostatos turi būti pateikiamos anksčiau nei specialiosios, siūlytina nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnyje bendrąsias nuostatas apie fizinio aktyvumo projektų komisiją (dabartinė 6 dalis) dėstyti anksčiau negu dabartinės šio straipsnio
atranką. Pritarti Projekto 17 str. 6 dalį laikyti 4 dalimi, projekto 4 ir 5 dalis atitinkamai laikyti 5 ir
7 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, nauja redakcija dėstomo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje, nebe pirmą kartą šiame įstatyme minint įstatymo pavadinimą brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos
7 Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatyme teisės normos neturi būti kartojamos, todėl brauktina nauja redakcija dėstomo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis, nes joje atkartojamos 23 straipsnio 11 dalies nuostatos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos sveikuolių sąjunga, Lietuvos kaimo sporto ir kultūros asociacija „Nemunas“, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos keliautojų sąjunga, Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“, Lietuvos moterų sporto asociacija, Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija, 2018-01-31 Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymas (toliau rašte – Fondo įstatymas) iki šiol buvo vienintelis teisinis dokumentas, leidžiantis dalinai finansuoti Lietuvos nevyriausybinių sporto ir sveikatingumo organizacijų projektus gyventojų sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo srityje.
Pagal minėtą Įstatymą, fonde gyventojų sveikatingumo ir fizinio aktyvumo sričiai buvo skiriama tik 7–9 % lėšų. Nors tai buvo nedidelės lėšos, praktiškai tik jos užtikrino fizinio aktyvumo ir sveikatingumo skatinimą šalyje. Pradėjus sporto reformą ir keičiant Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymą (toliau rašte – Sporto įstatymas) Fondo įstatymas yra naikinamas ir integruojamas į Sporto įstatymą, o institucija, kuriai pavedamas įstatymo vykdymas ir kontrolė, tampa Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija. Naujojoje Sporto įstatymo projekto redakcijoje manipuliuojama kūno kultūros ir fizinio aktyvumo sąvokomis didžiausią dėmesį ir toliau skiriant sportinio meistriškumo skatinimui. Jame numatytą Fizinio aktyvumo projektų vertinimo komisiją didžiąją dalimi sudaro didžiojo sportinio meistriškumo atstovai. Tai ydinga praktika, kuri iki šiol buvo taikoma - apčiuopiamų rezultatų bei jokio esminio proveržio fizinio aktyvumo ir sveikatingumo srityje nedavė. Vyriausybė
rengiamas Sporto įstatymo projektas numato dar didesnes galimybes finansuoti profesionalaus sporto organizacijų veiklą, skiriant finansavimą iš jame integruotų buvusio Fondo lėšų.
Todėl iškyla reali grėsmė, jog LR Vyriausybės deklaruojamas prioritetas skatinti sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą šalyje liks tik nuvilianti deklaracija, o visuomenės sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo projektai, ypatingai kaime ar regionuose, skirti vyresnio amžiaus žmonėms ir toliau bus nepakankamai finansuojami. Tokia sporto reforma neturės jokios įtakos gyventojų fizinei sveikatai gerinti. Ypač pabrėžtina tai, jog sporto federacijoms ir Švietimo ir mokslo ministerijai niekada nebus aktuali pvz.: seniūnijų ar kaimo bendruomenių sveikatingumo ir fizinio aktyvumo veikla bei prioritetai skiriant jai finansavimą. Maža to, dalis aukšto meistriškumo sporto federacijų, dėl, pagal naujus Kūno kultūros ir sporto departamento patvirtintus finansavimo kriterijus sumažėjusio finansavimo, jau dabar kreipiasi į Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą prašydami skirti papildomą finansavimą. Nors Fondas pagal galiojančius įstatymus turi finansuoti tik fizinio aktyvumo ir sveikatingumo projektus. Toks chaotiškas mėtymasis, melagingos deklaracijos tik dar kartą įrodo, jog sporto reforma yra nevykusi ir paremta skylių lopymu, negalvojant apie jokius ilgalaikius tikslus gerinant gyventojų, vaikų sveikatos būklę bei atstovaujant plačiąją visuomenę, kuri pagal LR Konstituciją tokią teisę turi. Mes žemiau pasirašiusieji pritariame pokyčiams ir reformoms, tačiau jos neturi būti mechaniškos ir eliminuojančios projektus, kurie vakarietiškoje visuomenėje yra prioritetiniai, kai fiziniam aktyvumu ir sveikai gyvensenai skiriamas didžiulis dėmesys ir finansavimas.
Norint pamatuoti priemonių fiziniam aktyvumui ir sveikai gyvensenai skatinti efektyvumą, būtina atskirti šios srities finansavimą nuo profesionalaus sporto skiriant ženkliai didesnius resursus nei buvo iki šiol. Prašome Jūsų tarpininkavimo ir pagalbos užtikrinant, jog fizinio aktyvumo ir sveikatingumo programų finansavimas, jei ir nebus Sporto įstatyme prioritetinis, tai bent būtų teisiškai sureguliuotas lygiaverčiai didžiojo sporto atžvilgiu. Todėl siūlome:
kūno kultūros ir profesionalaus sporto finansavimo šaltinius, išskiriant įstatyme įvardintas lėšas (3 proc. iš alkoholio ir tabako akcizų ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio) kūno kultūrai finansuoti ir atskirai užtikrinant biudžetinį profesionalaus sporto finansavimą, kaip tai padaryta tvirtinant 2018 m. valstybės biudžetą. 2. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 naujoje redakcijoje nurodytą Fizinio aktyvumo komisiją pervadinti į Fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos komisiją, analogiškai pakeičiant 17 straipsnio pavadinimą. 3. Komisijos sudėtį nuo 5 narių išplėsti iki 7 narių;
sudėtį sudaryti skiriant po vieną atstovą nuo: Švietimo ir mokslo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, Sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, didžiausios šalyje skėtinės organizacijos, propaguojančios sveiką gyvenseną, Studentų sporto judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos ir didžiausios šalyje skėtinės organizacijos atstovaujančios kaimo bendruomenes. 5.
darbo reglamente ir kriterijuose įrašyti jog fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos programos bus finansuojamos skiriant dėmesį: gyventojų sveikatinimo veikloms, seniūnijų ir kaimo benruomenių, regioniniams ir nacionaliniams fzinio aktyvumo projektams, smulkiam sporto ir fizinio aktyvumo inventoriui ir kitoms veikloms susijusioms su visų gyventojų ypač vyresnio ir vidutinio amžiaus fizinei būklei gerinti. Viliamės, jog su mūsų siūlomais pakeitimais po 27 erių Lietuvos nepriklausomybės metų pagaliau bus žengtas žingsnis į priekį kai mažėjanti vakarų Europos valstybė pagaliau pradės skirti sisteminį dėmesį plačiai visuomenei ir jos fizinei kultūrai bei sveikatingumui, o ne labai siaurai milijonus kainuojančiai vieno blizgančio medalio kainai. Atsižvelgti
projekte siūloma numatyti, kad 2 bendrus atstovus į projektų vertinimo komisiją skirtų fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų. Stiprinant projektinį finansavimą taip pat siūloma įstatymo projekto 17 str. numatyti, kad valstybės f ondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems projektams finansuoti. 2. Lietuvos sporto organizacijų kreipimasis, 2018-04-12 Mes, žemiau pasirašiusieji šį kreipimąsi, reiškiame susirūpinimą nevykdomu Lietuvos Respublikos Vyriausybės pažadu pakelti kūno kultūrą ir sportą į aukštesnį lygmenį. Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo kūno kultūrą ir sporto politiką siekti pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą (Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 169 punktas).
Mes esame įsitikinę tuo, kad norint sporto sritį pakelti į aukštesnį ir reikšmingesnį lygmenį, reikia sustiprinti Švietimo ir mokslo ministerijos struktūrą ir funkcijas, ir pervadinti ją į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Nors nuo 2018 m. sausio 1 d. švietimo ir mokslo ministrė yra atsakinga už kūno kultūros ir sporto valdymo sritį, tačiau ministerijos pavadinimas lieka nepakeistas. Europoje būtume ne pirma šalis, kuri turėtų Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra bendros švietimo, kultūros ir sporto arba jaunimo ir sporto ministerijos. Pavyzdžiui, Belgijoje yra Kultūros, jaunimo sporto ir žiniasklaidos ministerija, Prancūzijoje – Sporto, jaunimo, populiaraus švietimo ir bendruomenių ministerija, Graikijoje – Kultūros ir sporto ministerija, Ispanijoje – Švietimo, kultūros ir sporto ministerija, Čekijoje – Švietimo, jaunimo ir sporto ministerija, Slovakijoje – Švietimo, mokslo, tyrimų ir sporto ministerija, Slovėnijoje – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Bulgarijoje ir Rumunijoje – Jaunimo ir sporto ministerija, Liuksemburge – Sporto ministerija, Nyderlanduose – Sveikatos, gerovės ir sporto ministerija, Airijoje – Transporto, turizmo ir sporto ministerija, Jungtinėje Karalystėje
Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“.
Pritarti Pritariama Seimo narių pasiūlymui keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. 3. Lietuvos sporto universitetas, 2018-05-09 Siūlau tokius patikslinimus Kūno kultūros ir Sporto įstatyme: III skyrius
asmuo, įgijęs aukštojo mokslo sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikacinį arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. 11 strp. 2.2 Asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus aukštojoje mokykloje rengiančioje šios srities specialistus. VII skyrius
Į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio 1-3 vietos, Europos čempionato 1 vietos laimėtoju , Pritarti iš dalies Pritariama Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlytai įstatymo projekto 11 str. 2 d., 2 p. redakcijai, pagal kurią numatyta, kad fizinio aktyvumo ir sporto specialistu galėtų būtin asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje . Nepritariama pasiūlymui dėl rentų buvusiems sportininkams mokėjimo, nes tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. 4. A. Navickas, 2018-05-11 Sportininkas - per siauras apibrėžimas plius sportininkas laikosi garbingo varžymosi kodekso, (gal formuluotės taisomos), reguliariai tikrinasi sveikatą, dalyvauja sportinėse varžybose, laikosi antidopingo taisyklių, olimpinės Chartijos, sporto šakos federacijų nustatytų taisyklių. Gal ir tiek, subalansuota mityba gal nebūtina.
Sporto specialistas ar treneris ne specialistas? gal specialistas turima omenyje funkcionierius ar pan. tai direktoriai, pavaduotojai sportininkų ugdymui ar kaip ten pavadinti, statistai, pinigėlių skirstytojai... ir pan.? jei treneris tai plius nori ar nenori dirba auklėjamąjį darbą t.y elgsenos, bendravimo su komandos nariais, moko specifinių žinių apie sporto šaką, jos istoriją, ar supažindina su priešininkų taktikomis, teikia psichologinę, motyvacinę pagalbą, ir dažnai dirba sportininkų vairuotojų, stovyklose visą parą atsakingu, už daugelį šių funkcijų vykdymo klaidas tik gaudamas pylos, o ne atlygį, dirbant jų neišvengsi ir pan. Strateginė sporto šaka - vien jau jos egzistavimas pažeidžia lygių teisių faktą. Su lygiateisiškumo ekonomine padėtimi taip pat keista, tikrai ne visi tam tikroje gyvenimo skurde situacijoje gali sau leisti sportuoti, šiek tiek tai lygina sporto gimnazijos, tačiau tai tik lašas jūroje, ne vandenyne.
c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai; - Perteklinis reikalavimas, kai kurioms sporto šakoms neįgyvendinamas, nes Lietuvoje nėra sąlygų tokio rango varžybų organizavimui. Su visa pagarba žmonėms tiek kūrusiems ir vargusiems prie formuluočių, drįstu teigti, kad mano nuomone, įstatymo projektas, toli gražu nėra tobulas. Atsižvelgti Įstatymo sąvokų apibrėžimo tikslas – glaustai ir aiškiai nustatyti įstatyme naudojamų sąvokų reikšmes.
Įstatymas yra taikomas sistemiškai, todėl sąvokose negali būti nurodomos visos su sportininko statusu, pareigomis ir atsakomybe susijusios aplinkybės. 5. Lietuvos automobilių sporto federacija, 2018-05-10 Lietuvos automobilių sporto federacija (LASF) susipažino su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo projektu ir teikia papildomai šias pastabas ir pasiūlymus:
I. Siūlome atkreipti dėmesį, kad 13 straipsnyje yra prieštaravimų su 14 straipsniu:
įpareigojimas visiems sportininkams be išimties tikrintis sveikatą, kurio periodiškumą nustato LR Sveikatos apsaugos ministras: „Sporto pratybas lankantys ir
tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose , turinčiose licenciją teikti sporto medicinos paslaugas. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. 14 str. 1 ir 2 p. sakoma, kad Organizatorius gali tik tai rekomenduoti pasitikrinti sveikatą, o jeigu asmuo deklaruoja ir prisiima asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, tuomet tikrintis sveikatos nereikia:
varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti renginio (pratybų) dalyviui renginio (pratybų) metu ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigose . Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos atitinkamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar pagal gautą išvadą nepilnametis asmuo negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose. 2.
dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, kūno kultūros pratybose ar kitame kūno kultūros ar sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, jog buvo supažindintas su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę, dalyvaujant tokiame renginyje , išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai nepilnamečiams asmenims sveikatos tikrinimas yra privalomas.“ Atkreipiame dėmesį, kad sveikatos tikrinimas turėtų būti privalomas visiems asmenims dalyvaujantiems varžybose, be galimybės to atsisakyti. Ypač tai svarbu padidintos rizikos sporto šakoms tokioms kaip technikos sporto šakos, kurios valdo techniką ir yra padidintos pavojaus šaltinis tiek dalyviams, tiek žiūrovams. Pritarti iš dalies Pagal siūlomą 14 str. 2 d. redakciją, sveikatos patikrinimas visais atvejais būtų privalomas nepilnamečiams asmenims. Neįgyvendinus šio reikalavimo, nepilnamečiai negalėtų dalyvauti sporto pratybose, varžybose ar kituose sporto renginiuose. JRSK pasiūlymas, kuriam ŠMK pritaria:
Įstatymo projekto 14 str. 2 d. išdėstyti taip: „2. Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybose ir kitame kūno kultūros ar sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, jog buvo supažindintas su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę, dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai nepilnamečiams asmenims nepilnamečius asmenis, kuriems sveikatos tikrinimas yra privalomas.“ Lietuvos automobilių sporto federacija, 2018-05-10 II. 13 str.
praplėsti ir išdėstyti sekančiai: „ Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti sporto medicinos paslaugas. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Nacionalinės sporto šakų federacijos gali nustatyti kitokį nei LR sveikatos ministro nustatytą sveikatos tikrinimo periodiškumą, tačiau jis negali būti mažesnis už numatytąjį. Siūloma įtraukti šį sakinį, kad Nacionalinės sporto federacijos, atsižvelgdamos į Tarptautinių sporto šakų federacijų rekomendacijas ir sporto šakos pavojingumo lygį, galėtų nustatyti griežtesnį t.y. ne mažesnį sveikatos tikrinimo periodiškumą, nei nustatys LR sveikatos apsaugos ministras. Nepritarti Siūloma nuostata būtų perteklinė, nes nacionalinėms sporto šakų federacijoms nedraudžiama savo veiklos ribose nustatyti dažnesnį sportininkų sveikatos tikrinimą. Lietuvos automobilių sporto federacija, 2018-05-10 III. 13 str. 3 d. nurodyta, kad : „ 3.
asmenų ir sportininkų, kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias licenciją teikti sporto medicinos paslaugas, dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose , kurios yra tos sporto šakos oficialių sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis , sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti sporto medicinos paslaugas, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis , jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d. priimtą Pasaulinį antidopingo kodeksą.“ Klausimas: kaip medicinos paslaugas teikiantys centrai sužinos ar sportininkas dalyvavo 2 metus oficialiose varžybose t.y. ar jam priklauso nemokamas sveikatos tikrinimas. Ar sporto šakų federacijos turės išrašinėti pažymas apie sportininkų dalyvavimą varžybose? Nes tai būtų našta federacijoms, kad tūkstančiams sportininkų išrašinėti pažymas apie jų dalyvavimą varžybose. Nepritarti Lietuvos automobilių sporto federacija, 2018-05-10 IV. 15 str. 1 d. nurodoma, kad :
„ 1. Sporto pratybų, sporto varžybų, kūno kultūros pratybų ir kitų kūno
kultūros ar sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių dalyvių ir žiūrovų saugumą jų metu. Organizuodamas kūno kultūros ar sporto renginį, jų organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti kūno kultūros ar sporto renginį.
Kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.“ Atkreiptinas dėmesys, kad yra nurodymas organizatoriui informuoti nacionalinę federaciją ir apie tai pranešti savivaldybei išduodančiai renginio leidimą. Tačiau nenurodyta kokia forma turi informuoti federaciją ir kokia forma turi pranešti savivaldybei. Teisinėje praktikoje visada pirmenybė teikiama rašytiniam informavimui ir pranešimui, antraip bus sunku įrodyti ar federacija buvo informuota ar buvo pranešta savivaldybei.
Siūlytume dar kitokią ir aiškesnę formuluotę šio sakinio :
„ Kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius, prieš
vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo raštu informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį, pateikti nacionalinės ir (ar) tarptautinės tos technikos sporto šakos federacijos rekomendacinio pobūdžio išvadą dėl renginio arba renginio organizavimo sutartį pasirašytą su nacionaline ar tarptautine sporto šakos federacija. “ Technikos sporto šakoms kaip padidintos rizikos sporto renginiams turi būti keliami aukščiausi renginio saugumo užtikrinimo reikalavimai, todėl labai svarbu, kad nacionalinės ir/ar tarptautinės federacijos teiktų rekomendacinio pobūdžio išvadas savivaldybės institucijai išduodančiai renginio leidimą, dėl varžybų Tai palengvintų savivaldybės darbuotojams sprendimų priėmimą dėl technikos sporto šakų varžybų dokumentų ir saugumo reikalavimų įvertinimo. Nepritarti Renginio organizatorius, informuodamas technikos sporto šakos federaciją apie planuojamą renginį, pats pasirenka informavimo formą. Dažniausiai renkamasi lengvai įrodomą informavimo formą, t.y. raštu (pvz., el. paštu ar formaliu raštu). Manytina, kad renginio organizatoriams gauti federacijos rekomendaciją būtų perteklinis reikalavimas. Komiteto nuomone, užtenka reikalavimo informuoti federaciją apie planuojamą renginį. Federacija turi teisę pateikti savivaldybei savo nuomonę apie planuojamą renginį, pranešti, jeigu įžvelgia tam tiktų grėsmių. Federacijų, savivaldybės ir renginio organizatorių bendradarbiavimas yra sveikintinas.
Lietuvos automobilių sporto federacija, 2018-05-10 V. 15 str. 2 d. : „ 2. Kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius tvirtina kūno kultūros ar sporto renginio nuostatus , kuriuose nurodomas renginio tikslas (-ai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus, reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik šiam renginiui aktuali informacija. Kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės. Atkreiptinas dėmesys, kad sporto renginio organizatoriai tik rengia renginio nuostatus, juos tvirtina nacionalinės ir/ar tarptautinės sporto šakų federacijos bei savivaldybės institucija išduodanti leidimą. Pats žodis „tvirtina“ reiškia, kad dokumentas, šiuo atveju, renginio nuostatai atitinka keliamus tam renginiui ir sporto šakai reikalavimus, o tai įvertinti gali tik sporto šakų federacijos ar savivaldybės institucija išduodanti renginio leidimą. Pritarti JSRK pasiūlymas, kuriam ŠMK pritaria:
Įstatymo projekto 15 str. 2 d. išdėstyti taip: „
kultūros ar sporto renginio organizatorius tvirtina kūno kultūros ar s S porto renginio nuostatus nuostatuose , kuriuose nurodomas renginio tikslas (-ai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus, reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik šiam renginiui aktuali informacija. Kūno kultūros ar s S porto renginio organizatorius taip pat tvirtina kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės.“ Lietuvos automobilių sporto federacija, 2018-05-10 VI. 18 str. 3 d. nurodo, kad : „ 3.
biudžetų lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos , susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam <...>“. Norime atkreipti dėmesį, kad skaitant nuosekliai paryškintą vietą atrodo jog valstybės lėšos skiriamos tik olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams ir jų nevyriausybinėms organizacijoms bei sporto šakų federacijoms. Todėl kyla klausimas o kodėl paminėti tik šie valstybės lėšų gavėjai, nes valstybės lėšas gauna ir olimpinių, paralimpinių ir strateginių ir Kitų sporto šakų organizacijos/federacijos, bet skaitant visą seka susidaro vaizdas kitoks. Siūlytume pataisyti formuluotę į aiškesnę. Nepritarti 18 str. 3 d. nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių lėšas gauna trys organizacijų kategorijos (atskirtos kableliais): (1) atitinkamiems sporto judėjimams vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, (2) sporto šakų federacijos ir
(3) nacionalinė antidopingo organizacija.
Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“, 2018-05-152 Prašome Jūsų, bei Lietuvos Respublikos Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos rengiant naują KKSĮ įstatymo redakciją atsižvelgti į sporto specifiškumą ir būtinai įtraukti sąvoką nustatančią/reglamentuojančią kas yra sporto treniruočių stovykla, sąvoką išdėstant sekančiai: „ Sporto treniruočių stovykla
Siūlydami šį pakeitimą pažymime, jog šio termino formuluotė atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatą dėl turinio ir formos santykio traktavimo. Dėkojame už bendradarbiavimą. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte siūloma nustatyti sąvoką aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla. Įstatymo projekto 2 str. 7 d. siūloma išdėstyti taip: „7. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla
asociacija „Sportas visiems“, 2018-05-15 Visų pirma, norėtume padėkoti Jums už atliktą statistinę teisės aktų, kuriuos reikėtų keisti, jei būtų siekiama į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą įrašyti žodį „sporto“, analizę. Tikimės, kad ši analizė Jums bus kelrodis, kaip Jūsų išanalizuotus teisės aktus reiktų keisti praktikoje.
Nepaisant keistinų teisės aktų skaičiaus, visų svarbiausia, mūsų nuomone, yra ne įvairi kitų šalių praktika, nurodant žodį “sportas/sporto” kitų šalių ministerijose, atsakingose už sporto priežiūrą, vystymą, o šios, Septynioliktosios Vyriausybės Programa (toliau - Programa ). Kaip žinia, Programoje yra nurodyta, jog dabartinė Vyriausybė įsipareigoja kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį, taip užtikrinant valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą (Programos
pakelti sportą į aukštesnį lygmenį, jei net žodžio “sportas” nebelieka jį organizuojančioje ir prižiūrinčioje sistemoje. Todėl matant Jūsų argumentus eliminuoti “sportą” iš galimo būsimo Jūsų ministerijos pavadinimo, abejotina, ar Programos siekis pakelti sportą į aukštesnį lygmenį atitinka šios Vyriausybės tikruosius ketinimus. Visų antra, mes, kaip sporto praktikai, esame įsitikinę, kad ne tik žodis “sportas” privalo atsidurti Jūsų kuruojamos ministerijos pavadinime, kad ir kiek administracinių resursų tai pareikalautų pakeičiant teisės aktus (nes vengimas keisti juos negali būti pateisinamas kokia nors statistika), bet ir kūno kultūros ir sporto sistema privalo išlaikyti Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą, kaip organizacinę sistemą, atsakigą už kūno kultūros ir sporto projektų finansavimą (Programos
fondas (toliau – KKSRF) yra tas asmuo, kuris yra reikalingas siekiant užtikrinti kūno kultūros ir sporto finansavimo skaidrumą, objektyvumą ir profesionalumą. KKSRF turi ir toliau likti depolitizuota institucija, kurios negalėtų įtakoti politiniai pasikeitimai valdžioje ir/arba galimos įtakos sferos. Rėmimo fondus fondus turi kultūros, spaudos ir kitos sritys.
Siekiant užtikrinti kūno kultūros ir sporto finansavimo nepertraukiamumą ir tai, jog finansavimą skirstytų ne politiniai funkcionieriai, o tam tikros srities (šiuo atveju sporto) profesionalai, KKSRF turi likti neatsiejama valstybės finansų, skirtų kūno kultūrai ir sportui, skirstymo grandis. KKSRF yra žymiai operatyvesnė, ekonomiškesnės organizacija (struktūra) nei siūloma, kokia nors nauja įgaliota institucija arba fizinio aktyvumo komisija. KKSRF patogumas pasireiškia per KKSRF autonomiškumą bei specifiškumą, profesionalumą vertinant kūno kultūros ir sporto projektus. Pažymėtina, jog vien 2018 m. po to, kai sporto šakų federacijų finansavimas buvo perkeltas 100 proc. finansuojant jas per Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamentą ir atsiradus neatidėliotinam poreikiui papildomai finansuoti tam tikras sporto šakų federacijas bei jų einamąsias išlaidas, KKSRF 2018 metų federacijų veiklai pagal paraiškas paskirstė 1 mln. Eur, neskaitant inventoriaus įsigijimo. Tai rodo, kad KKSRF geba greitai, operatyviai bei autonomiškai spręsti einamąsias sporto problemas, kurios kiekvienai sporto šakos federacijai yra jautrios, ir aktualios ne tik federacijoms, bet ir šalies vykdomajai valdžiai. Darytina išvada, kad siekiant užtikrinti valstybės finansų, skirtų kūno kultūrai ir sportui darnų skirstymą, objektyvumą bei skaidrią atskaitomybę, tikslinga KKSRF įgalioti valdyti visas lėšas, numatytas sportui pagal KKSĮ projekto 16 straipsnį.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, prašome Jūsų:
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, šį pavadinimą keičiant Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, pavadinimu.
Pritariama dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo keitimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija . Pritariama pasiūlymui skirstant projektinį finansavimą lėšų skirti ne tik fizinio aktyvumo projektams, bet ir sporto bazių priežiūrai ir remontui, didelio meistriškumo sporto renginiams, kvalifikacijos kėlimui. 7.
„Nacionalinė krepšinio lyga“, 2018-05-15 Prašome Jūsų, bei Lietuvos Respublikos Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos rengiant naują KKSĮ įstatymo redakciją atsižvelgti į sporto specifiškumą ir būtinai įtraukti sąvoką nustatančią/reglamentuojančią kas yra sporto treniruočių stovykla, sąvoką išdėstant sekančiai: „Sporto treniruočių stovykla
ir/arba sporto renginiui procesas planuojant reguliarų individualaus sportininko arba bendrą sportininkų ir trenerio treniravimasi pagal sporto renginio dalyvio ir/arba sporto federacijos patvirtintas taisykles/ nuostatus ir/arba grafiką.“ Siūlydami šį pakeitimą pažymime, jog šio termino formuluotė atitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos nuostatą dėl turinio ir formos santykio traktavimo. Dėkojame už bendradarbavimą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 str. apibrėžti sąvoką
„aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla“
ir 2 str. 6 d. išdėstyti taip: „6. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla
kūno kultūros mokytojų asociacija, 2018-05-15 Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija (toliau – Asociacija) susipažinusi su Kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas)
teikia du siūlymus Įstatymo projekto tobulinimui. Pirmas. Dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 patvirtintoje Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta Kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą.
Pažymima, kad Kūno kultūros ir sporto sritis įstatymu deleguojama Švietimo ir mokslo ministerijai, integruojant į ją Kūno kultūros ir sporto departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, keičiant ministerijos nuostatus, tačiau nekeičiant pavadinimo. Jeigu Švietimo ir mokslo ministerija tiesiogiai atsakinga už kūno kultūrą ir sportą šalyje ir, Kūno kultūrą ir sporto politiką numatyta pakelti į aukštesnį lygmenį , tikslinga ją vadinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pritarti Pritariama pasiūlymui dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo keitimo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija . Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, 2018-05-1512 Antras. Dėl mokinių besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimo tvarkos. Pažymima, kad nuo 1992 iki
pajėgumas, lankstumas, raumenų jėga ir ištvermė bei kt.) blogėjo per pastarąjį dešimtmetį (Tomas Venckūnas, Arūnas Emeljanovas, Brigita Miežienė ir Vida Volbekienė, Lietuvos sporto universitetas, 2016). HBSC (angl. Health Behaviour In School-Aged Children ) duomenimis, Lietuvoje paauglių fizinis aktyvumas nuo 2002 iki 2010 m. žymiai sumažėjo: berniukų – nuo 31 iki 20 proc., mergaičių – nuo 21 iki 13 proc. Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. duomenimis, tik 11 proc. vaikų Lietuvos miestuose (kaimuose – 8,5 proc.) kasdien, ne pamokų metu, sportuoja apie 60 min. ir ilgiau, 20,3 proc. (kaimuose – 17,9 proc.) vaikų – 4 ir daugiau val. per dieną žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu.
Taip pat, pažymima, kad mokinių fizinio pajėgumo nustatymo tvarka Lietuvoje yra reglamentuota tik dokumente Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos (2008) , kurios mokytojui yra tik rekomendacinio pobūdžio arba metmenys, gairės kūno kultūros ugdymo turiniui įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, siūlome, Įstatymo projekto IV skyriuje, 12 straipsnyje įrašyti nuostatą: „ M okinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas būtų vykdomas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“. Pritarti ŠMK pritaria ir analogiškam JSRK pasiūlymui ir siūlo suredaguoti formuluotę. Pasiūlymas:
Projekto 12 str. papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio,
pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
sportininkų asociacija 2018-05-15 Sporto šakos federacija, kurios sporto programos finansavimui skiriamos valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos įgyja ne tik galimybes realizuoti savo programą bet ir galias, šalies mastu įtakoti visų šalies sporto šakos subjektų veiklą. Todėl labai svarbu, kad be kitų kriterijų, nurodytų įstatymo 19 straipsnyje, būtų įtraukti ir tokie, kurie garantuotų, kad finansuojama sporto programa atspindi ir tarnauja pirminio ir pagrindinio sporto sistemos subjekto – sportininko interesams.
Sporto šakos federacija, siekianti sporto programos finansavimo, savo steigimo dokumentuose nustatyta tvarka turėtų įtraukti demokratines nuostatos leidžiančias sportininkams įtakoti pasirinktos sporto šakos plėtotę: · Įstojimas į sporto šakos federaciją turi būti nevaržomas pertekliniais reikalavimais ar kliūtimis, nesusijusiomis su veikla toje sporto šakoje. · Nacionalinė sporto šakos federacija narystės pagrindu turi vienyti didžiąją dalį sporto šakos atstovų. · Nacionalinės sporto šakos federacijos steigimo dokumentuose turi būti įtvirtinta ne tik valdymo organų rotacija, bet ir apribotas jų kadencijų skaičius ar pareigų vykdymo laikas. Įstatymo projekte numatytas kriterijus, kuriuo reikalaujama sporto šakos federacijos narystės tarptautinėje sporto šakos organizacijoje. Nuostata dėl šio kriterijaus ydingai interpretuojama delegavimo kryptis – ne tarptautinė organizacija deleguoja savo atstovą šalies sporto šakos visuomenės atstovams, o pastarieji deleguoja savo atstovus atstovauti šalį tarptautinėje organizacijoje. Todėl kriterijus yra perteklinis ir iš vienos pusės sudaro išskirtines sąlygas gauti sporto programų finansavimą ir tuo pačiu daryti įtaką sporto šakos plėtojimui jau veikiančioms, narystę tarptautinėje federacijoje turinčioms organizacijoms, iš kitos pusės kriterijus apriboja galimybes gauti finansavimą efektyvesnes sporto programas pateikusioms naujoms sporto organizacijoms, kurios savo veiklos metodų efektyvumo ir valdymo demokratiškumo dėka geba pritraukti didesnę dalį sporto šakos visuomenės bei pasiekti aukštesnių sporto rezultatų. Tuo pačiu privilegijuojant atskiras organizacijas suvaržoma sporto šakos atstovų teisė į lygias galimybes rinktis sporto srityje veikiančias visuomenines organizacijas.
Organizacijos, siekiančios sporto programos finansavimo, pakankamą kvalifikaciją, vykdant savo veiklą, įrodo jos ar jos vienijamų organizacijų sportininko/ų Lietuvos Respublikos atstovavimas sporto šakos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, tik konkrečios sporto šakos disciplinos) aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose (arba varžymasis atrankoje dėl patekimo į jas). Todėl siūloma kriterijų dėl narystės tarptautinėje sporto šakos organizacijoje išbraukti, o 19 straipsnį redaguoti taip:
ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą), narystės pagrindu vienyti didžiąją dalį sporto šakos (ar sporto šakos disciplinos) atstovų, o savo įstatų numatyta tvarka suteikti visiems sporto šakos (ar sporto šakos disciplinos) atstovams galimybę tapti federacijos nariais, jų valios nevaržant pertekliniais reikalavimais ar kliūtimis, nesusijusiomis su veikla toje sporto šakoje ;
3) per paskutinius dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį nacionalinio lygio suaugusiųjų čempionatą;
4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) E
uropos suaugusiųjų čempionatuose ( pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) per paskutinius ketverius metus iki kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos sporto šakos federacijos ar jos vienijamų organizacijų sportininkas/ai atstovavo Lietuvos Respubliką sporto šakos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, tik konkrečios sporto šakos disciplinos) aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose (arba varžėsi atrankoje dėl patekimo į jas), organizuotose tarptautinės sporto šakos federacijos, kuri:
5) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip penkiasdešimt penkiose valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sport
o šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje santykiuose su tarptautine sporto (šakos) (sporto šakos (disciplinos) federacija ;
6) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos varžybų saugumo taisykles;
7) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
8) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame būtų numatyti federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių keturių metų laikotarpį, ir su kuriuo turi derėti federacijos teikiama sporto programa;
9) federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
10) įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų kofinansavimą sporto programoms įgyvendinti;
11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija ir nustatytas valdymo organų narių pareigų 2 kadencijų ar 10 metų limitas.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
1) turi atitikti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą), narystės pagrindu vienyti didžiąją dalį sporto šakos (ar sporto šakos disciplinos) atstovų, o savo įstatų numatyta tvarka suteikti visiems sporto šakos (ar sporto šakos disciplinos) atstovams galimybę tapti federacijos nariais, jų valios nevaržant pertekliniais reikalavimais ar kliūtimis, nesusijusiomis su veikla toje sporto šakoje ;
3) per paskutinius dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį nacionalinio lygio suaugusiųjų čempionatą;
4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose ( pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir
(ar) Europos suaugusi
ųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;
4) per paskutinius ketverius metus iki kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos sporto šakos federacijos ar jos vienijamų organizacijų sportininkas/ai atstovavo Lietuvos Respubliką sporto šakos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, tik konkrečios sporto šakos disciplinos) aukščiausio lygio tarptautinėse varžybose (arba varžėsi atrankoje dėl patekimo į jas), organizuotose tarptautinės sporto šakos federacijos, kuri:
5) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip penkiasdešimt penkiose valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje santykiuose su tarptautine sporto (šakos) (sporto šakos (disciplinos) fed
eracija ;
6) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos varžybų saugumo taisykles;
7) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;
8) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame būtų numatyti federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių keturių metų laikotarpį, ir su kuriuo turi derėti federacijos teikiama sporto programa;
9) federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;
10) įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų kofinansavimą sporto programoms įgyvendinti;
11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija ir nustatytas valdymo organų narių pareigų 2 kadencijų ar 10 metų limitas. 2.
2Olimpiniam,
paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikytini šio straipsnio 1 dalies 7–11 punktuose nustatyti kriterijai, be to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 3. Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms sporto programoms įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse. 20 straipsnyje 2 punktas, kuriame numatomos aplinkybės, kai valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o lėšos grąžinamos turi būti papildytas:
valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas 2.
Jeigu pasikeičia aplinkybės ir juridinis asmuo ar organizacija neatitinka 19 straipsnyje nurodytų kriterijų ar šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų projektui ar programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą, jų negrąžinus išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus projekto ar programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas projekto ar tų programos priemonių, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinimui, priešingu atveju – priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir
(ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimą fizinio aktyvumo projektui ar sporto programai įgyvendinti. Pritarti iš dalies Pritarti pasiūlymui, kad sporto šakos federacijos steigimo dokumentuose turi būti įtvirtinta ne tik valdymo organų rotacija, bet ir maksimalus galimų kadencijų skaičius tam tikram valdymo organui. Atsižvelgiant į asociacijų laisvės principą, siūloma numatyti, kad pačios federacijos savo steigimo dokumentuose nustatytų maksimalų galimą kadencijų skaičių (JSRK pasiūlymas dėl19 str., kuriam ŠMK pritarė). Nepritarti pasiūlymui panaikinti reikalavimą federacijai, siekiančiai gauti programinį finansavimą, būti nare tarptautinės tos sporto šakos federacijos.
Toks reikalavimas yra pagrįstas, nes tik tokia federacija gali deleguoti Lietuvos sportininkus į aukščiausio lygio tarptautines sporto varžybas. Priešingu atveju, galėtų susiklostyti situacija, kai federacija, gavusi valstybės finansavimą sporto programai įgyvendinti, neturėtų galimybės deleguoti parengtų sportininkų į tarptautines varžybas, nes to neleistų tarptautinė tos sporto šakos federacija. Kitos sporto šakos federacijos ar organizacijos valstybės biudžeto lėšų galėtų gauti per projektinį finansavimą. 10. Lietuvos sporto enciklopedijos vyr. redaktorius, Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ viceprezidentas Renatas Mizeras, 2018-05-22 Argumentas:
Per visą Lietuvos sporto istoriją, Lietuvos sportui vadovaujančios organizacijos savo pavadinimuose turėjo žodžius, kurie atspindėjo sąvoką sportas : 1919 05 18 – 1920 Lietuvos sporto sąjunga, 1920 – 1932 Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga, 1932 – 1940 Kūno kultūros rūmai, 1940 - 1946 Fizinės kultūros ir sporto komitetas. 1946 – 1953 Kūno kultūros ir sporto komitetas 1953 – 1986 Kūno kultūros ir sporto vyriausioji v-ba, 1986–91 LSSR valstybinis kūno kultūros ir sporto k-tas, nuo1990 Kūno kultūros ir sporto departamentas. Siūlymas:
Visame įstatyme pakeisti sąvoką Respublikos švietimo ir mokslo ministerija į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Pritarti R. Mizeras, 2018-05-222 Argumentas: Įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kokį dokumentą sporto specialistas privalo turėti vykdydamas sporto pratybas ir t.t. kategorijos išskirstytos pagal 11 str. siūlymus. Siūlymas: pridėti sąvoką Sporto specialisto licencija – trenerio, jaunesniojo trenerio, ar trenerio padėjėjo statusą oficialiai patvirtinantis dokumentas. Nepritarti R.
Nepritarti R. Mizeras, 2018-05-223 Argumentas: pastebėta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos vykdydamos savo veiklą mažai ar beveik visai neskiria dėmesio sporto paveldo išsaugojimui. Todėl yra prarandama istoriškai vertingi duomenys, rezultatai ir kitas materialus ir nematerialus istorinis turtas. Siūlymas:
Pridėti Sporto įstatymo principą : sporto paveldo išsaugojimo principas; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo fiksuoti, sisteminti, saugoti ar sudaryti visas įmanomas sąlygas materialiajam ir nematerialiajam sporto paveldo išsaugojimui. Nepritarti Perteklinis pasiūlymas. R. Mizeras,
1 Argumentas: Šiame straipsnyje per siaurai yra apibrėžtos organizacijos plėtojančios sportą Lietuvoje. Pagal šią formuluote galima teigti, kad tokių svarbių sričių, kaip studentų, sporto meistrų (veteranų) ar sporto paveldo (sporto muziejai ir kt.) organizacijų, niekas neplėtoja šalyje, nors taip nėra - šiandieninėje sporto sistemoje tokios organizacijos yra ir jos užima svarbų vaidmenį. Siūlymas:
Kūno kultūros ir sporto organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados žmonių turinčių negalią sporto ir sporto visiems judėjimus, studentų sportą , sporto meistrų, sporto paveldą saugojančios organizacijos ir organizacijos atstovaujančio įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. Nepritarti Įstatyme neįmanoma paminėti visų sporte dalyvaujančių socialinių grupių, todėl pasirinkta formuluotė „<...> įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes“. R. Mizeras, 2018-05-2211 Argumentas:
specialistų padėjėjai.
Sporto specialisto sąvoka yra labai plati ir apima tiek trenerio, tiek ir fizinio aktyvumo specialisto kompetencijas, todėl nėra aišku padėjėjas kompetencijų ir veikimo srities ribos Siūlymas: palikti šį straipsnį vadovaujantis darbo grupės nutarimais. taip pat sporto specialisto padėjėjo sąvoką keisti į:
Jaunesnysis treneris : atsižvelgiant į tai, kad yra treneris, vyr. treneris, nusipelnęs treneris ir t.t. jaunesniuoju treneriu vadinti asmenis, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, tačiau yra įgijęs ne mažiau kaip pusę studijų programos kreditų pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią kūno kultūros srities mokymų turinio kompetencijas. Trenerio padėjėjas: asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus;
kultūros ar sporto specialistu, kūno kultūros ar sporto specialisto padėjėju jaunesniuoju treneriu, trenerio padėjėju ar teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugas
sporto pratybas gali vykdyti kūno kultūros ir sporto specialistai, jaunesnieji treneriai, trenerio padėjėjai. ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai , vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų. 2. Teisę dirbti kūno kultūros ar sporto specialistu arba teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugas turi:
1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus.
1) asmuo įgijęs sporto trenerio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba baigęs kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) asmuo turintis ne žemesnį kaip aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs universitetinius kūno kultūros ir sporto srities mokymus;
3) asmuo, įgijęs ne mažiau kaip pusę studijų programos kreditų pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią kūno kultūros srities mokymų turinio kompetencijas, – per 3 metus nuo darbo ar paslaugų teikimo pradžios, turi įgyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą kvalifikaciją. 3. Teisę dirbti kūno kultūros ar sporto specialisto padėjėju jaunesniuoju treneriu, turi:
atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus ;32 ) asmuo, studijuojantis pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar kūno kultūros mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią kūno kultūros srities mokymų turinio kompetencijas. Naujas4 .
4Teisę dirbti trenerio padėjėjų, turi:
1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus;
4Dirbti kūno kultūros ar sporto specialistu, kūno kultūros ar sporto specialisto padėjėju treneriu, jaunesniuoju treneriu, trenerio padėjėju ar teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugų negali asmuo:
1) neatitinkantis šio straipsnio 2 ar 3 dalies reikalavimų;
2) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu kūno kultūros ar sporto , švietimo srity j s e, – iki jo pripažinimo veiksniu kūno kultūros ar sporto ar švietimo srity j se . 3) asmuo, kuriam nėra išduota sporto specialisto licencija. 5
6Draudžiama sporto specialisto licencijos neturintį asmenį priimti į darbą ar su juo sudaryti paslaugų sutartį .
teisės dirbti kūno kultūros ar sporto specialistu arba kūno kultūros ar sporto specialisto padėjėju ar teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti kūno kultūros ar sporto specialisto paslaugas. 6
7Kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ar sporto specialistų padėjėjai Asmenys turintys sporto specialisto licenciją, švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas. 78 . Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Nepritarti ŠMK pritaria JSRK pasiūlymui įstatyme reglamentuoti fizinio aktyvumo ir sporto specialistų ir fizinio aktyvumo ir sporto instruktorių veiklą . R. Mizeras, 2018-05-2212 Argumentas:
sporto trenerių, jaunesniųjų trenerių, trenerio padėjėjo licencijų išdavimo tvarka niekur nenustatyta, todėl įstatyma siūlau apibrėžti nauju straipsniu. Siūlymas: 12 straipsnis. Sporto specialisto licencija, jos išdavimo tvarka. 1.
pratybas gali vykdyti sporto specialistai turintys sporto specialisto licenciją. 2. Sporto specialisto licencija suteikiama asmenims atitinkantiems 11 straipsnyje nurodytiems kriterijams. 3. Švietimo ministro įgaliota institucija rūpinasi trenerių licencijų išdavimo tvarka ir stebėsena. Nepritarti R. Mizeras,
1 Argumentas: Pagal esamą įstatymo projekto formuluotę nebus galima finansuoti sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo projektų. Lieka neaišku iš kokių lėšų bus finansuojami sporto mokslo ir specialistų rengimo. Šios išvardintos kryptys yra nurodytos Kūno kultūros ir sporto rėmimo fonde. Taip pat projekte yra nurodoma, kad fizinio aktyvumo projektus galės teikti ir fiziniai asmenys. Siūlymas:
įstatymo 16 straipsnyje nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, sporto mokslo ir sporto specialistų rengimo, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo projektams gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. Nepritarti ŠMK pritaria JSRK pasiūlymui valstybės fondo lėšomis finansuoti sporto bazių priežiūrą ir remontą ir kvalifikacijos tobulinimą. Sporto mokslo projektai galėtų būti finansuojami per Lietuvos mokslo tarybą. 11. Lietuvos antidopingo agentūra,
1 Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte nėra apibrėžta sąvoka „dopingas“. Konvencijos 9 punkte nurodyta, kad „9.
Dopingo vartojimas sporte – tai antidopingo taisyklių pažeidimas.“, o tuo tarpu 3 punkte nurodyta kad
„Antidopingo taisyklių pažeidimas sporte – tai vienas ar
keletas šių atvejų:
a) draudžiamųjų medžiagų ar jų metabolitų arba jų liekanų nustatymas sportininko organizmo mėginio pavyzdyje;
b) draudžiamosios medžiagos vartojimas ar draudžiamojo metodo naudojimas ar bandymas (vartoti) naudoti;
c) atsisakymas pateikti mėginių pavyzdžius ar jų nepateikimas be pateisinamos priežasties po to, kai pagal taikytinas antidopingo taisykles apie tai buvo pranešta, arba kitoks mėginių pavyzdžių rinkimo vengimas;
d) taikytinų reikalavimų dėl galimybės atlikti sportininkų testavimą ne varžybų metu pažeidimas, įskaitant reikalaujamos informacijos apie sportininko buvimo vietą nepateikimą ir praleistus testus, paskelbtus remiantis pagrįstomis taisyklėmis;
e) kliudymas ar bandymas sukliudyti atlikti bet kurią dopingo kontrolės dalį;
f) draudžiamųjų medžiagų laikymas arba draudžiamųjų metodų taikymas;
g) neteisėta prekyba draudžiamosiomis medžiagomis ar draudžiamaisiais metodais;
h) draudžiamosios medžiagos davimas arba draudžiamojo metodo taikymas, arba bandymas duoti (taikyti) sportininkui, arba rėmimas, skatinimas, padėjimas, kurstymas, slėpimas ar bet koks bendrininkavimas kita forma, kurio metu pažeidžiamos antidopingo taisyklės ar bandoma jas pažeisti.“ Siūlytina visur įstatymo projekte, vietoj sąvokų „dopingas“ arba „dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo“ vartoti „ antidopingo taisyklių pažeidimus “: 23 str. 7 dalies 5 ir 6 punktuose;
taisyklių pažeidimas Dopingas
Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau
Pritarti Pasiūlymas: Panaikinti įstatymo projekto 2 str. 7 p., kuriame apibrėžta dopingo sąvoka:
7Dopingas – kaip ši sąvoka apibrėžiama 2005 m.
spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-591
„Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“
(toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte). Įstatymo projekto 2 str. 1 p. išdėstyti taip: „
prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte).“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 24 str. 7 d. 5 ir 6 p. išdėstyti taip: „
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo antidopingo taisyklių pažeidimo ;
6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas vartoja dopingo preparatus ar taiko dopingo metodus pažeidė antidopingo taisykles ir už tai jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškum o sporto srityje, sankcijos. <...>“. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 25 str. 3 d.
3 d. 5 p. išdėstyti taip: „5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo antidopingo taisyklių pažeidimo ; “ Lietuvos antidopingo agentūra,
3 Manome, kad reiktų tikslinti ir 3 str. apibrėžtą antidopingo principą, nes kaip paminėta, dopingo vartojimas yra tik vienas iš antidopingo taisyklių pažeidimų: „3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių per fizinį aktyvumą, sveikatą bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybė, savivaldybės bei kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi priemonių prieš dopingo vartojimą (naudojimą), aptartų 1993 m. balandžio 1 d. Europos antidopingo konvencijoje, ratifikuotoje 1995 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“, ir antidopingo taisyklių pažeidimus, Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte;
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto
šdėstyti taip: „
apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių per fizinį aktyvumą, sveikatą bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybė, savivaldybės bei kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi priemonių prieš dopingo vartojimą (naudojimą), aptartų 1993 m. balandžio 1 d. Europos antidopingo konvencijoje, ratifikuotoje 1995 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.
I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“, ir antidopingo taisyklių pažeidimus, Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte;“ Lietuvos antidopingo agentūra,
3 Siūlome išbraukti nuorodą į Pasaulinio antidopingo kodekso metų redakciją, nes kodeksas yra nuolat atnaujinamas ir po 2003 m. redakcijos buvo jau 2009 ir 2015 metų redakcijos, šiuo metu rengiami pakeitimai, kurie įsigalios 2021 m. sausio 1d. „3. Šiame straipsnyje nurodytų asmenų ir sportininkų, kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, turinčias licenciją teikti sporto medicinos paslaugas, dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos oficialių sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose licenciją teikti sporto medicinos paslaugas, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d. priimtą Pasaulinį antidopingo kodeksą.“ Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 str. 3 d. išdėstyti taip: „
iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d. priimtą Pasaulinį antidopingo kodeksą.“ Lietuvos antidopingo agentūra,
3 2006 m.
Lietuva ratifikavo Tarptautinę konvenciją prieš dopingo vartojimą sporte, kuria pripažino pasaulinė antidopingo kodeksą. Kodekse nurodyta, kad <...> 22.1 Kiekviena vyriausybė imsis visų veiksmų ir priemonių, būtinų laikantis UNESCO konvencijos įgyvendinimui. < ...>. Kodekso įsipareigojimų nevykdymas gali užtraukti nuobaudas vyriausybėms, o sportininkams gali būti uždrausta dalyvauti tarptautinės varžybose. Kiekviena valstybė įsipareigojimus vykdo įgyvendindama nacionalinė antidopingo programą , kurios įgyvendinimą stebi WADA. Kodeksą pasirašiusiosios šalys, privalo skirti pakankamus išteklius visų sričių antidopingo programoms, atitinkančioms Kodeksą ir tarptautinius standartus, įgyvendinti. Nacionalinė antidopingo programą Lietuvos įgyvendina Lietuvos antidopingo agentūroje (toliau – Agentūra). Wada patvirtino Pavyzdines taisykles nacionalinėms antidopingo organizacijoms.
Jose nurodyta, kad „agentūra turi reikiamus įgaliojimus ir atsakomybę už: · dopingo kontrolės planavimą, koordinavimą, įgyvendinimą, stebėseną ir jos tobulinimo skatinimą; · bendradarbiavimą su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis organizacijomis, agentūromis ir kitomis antidopingo organizacijomis; · nacionalinių antidopingo organizacijų abipusio testavimo skatinimą; · antidopingo informacijos, švietimo ir prevencijos programų planavimą, įgyvendinimą ir stebėseną; · mokslinių tyrimų antidopingo srityje skatinimą; · aktyvų visų potencialių antidopingo taisyklių pažeidimų jos jurisdikcijos ribose tyrimą, įskaitant tyrimą, ar su dopingo vartojimu konkrečiu atveju susijęs sportininkų pagalbinis personalas arba kiti asmenys , taip pat tinkamą nuobaudų taikymą; · už automatišką tyrimą savo jurisdikcijoje esančio sportininkų pagalbinio personalo atžvilgiu, kai antidopingo taisyklę pažeidžia nepilnametis , taip pat bet kokio sportininkų pagalbinio personalo nario atžvilgiu, jei jis suteikė paramą daugiau nei vienam sportininkui , pažeidusiam antidopingo taisykles; · visapusį bendradarbiavimą su WADA , šiai vykdant tyrimus pagal Kodekso 20.7.10 straipsnį; · jei paskirtas finansavimas – už visos finansavimo sumos ar jos dalies neišmokėjimą sportininkui ar sportininkų pagalbiniam personalui , kol jiems taikoma diskvalifikacija už antidopingo taisyklių pažeidimą. Siekiama, kad nacionalinė antidopingo organizacija būtų kiekvienoje šalyje ir kad nacionalinė antidopingo organizacija , priimdama veiklos sprendimus ir vykdydama veiklą , būtų nepriklausoma nuo bet kokių viešųjų institucijų ir sporto judėjimų .
Savarankiškumo principu grįstos antidopingo programos visame pasaulyje ir jis užtikrina, kad darbas antidopingo srityje būtų vykdomas sąžiningai.“ Taigi, siekiant tinkamai įgyvendinti Nacionalinę antidopingo programą šalys turi ne tik skirti pakankamą finansavimą ir užtikrinti jo stabilumą, Agentūros veiklos savarankiškumą šalyje ir netrukdyti jai priimti veiklos sprendimus ir nesikiš į jos veiklą. Projekto 19 straipsnyje numatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti Nacionalinė antidopingo organizacija kelia tam tikrų abejonių, ar tokie reikalavimai WADA nebus įvertinti kaip kišimasis į agentūros veiklą. Straipsnio konstrukcija („organizacija siekianti“) taip pat leidžia abejoti valstybės interesais įgyvendinti antidopingo programą. Ne pati agentūra turėtų siekti gauti lėšas, tačiau valstybė turėtų skirti lėšas, kad užtikrinti savo prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų įvykdymą. WADA kodekse nurodyta, kad „Nacionalinė antidopingo organizacija – tai kiekvienos šalies paskirtas (-i) subjektas (-ai), kuris (-ie) turi pagrindinius įgaliojimus priimti ir įgyvendinti antidopingo taisykles, vadovauti mėginių paėmimui, valdyti testų rezultatus ir svarstyti bylas nacionaliniu lygmeniu ir yra už tai atsakingas (-i). Jei kompetentinga valdžios institucija (-os) tokio subjekto nepaskiria , juo yra šalies nacionalinis olimpinis komitetas ar jo paskirtas subjektas.“. Nepritarti Įstatymo projekto 18 str. 3 d., reglamentuojančiame didelio meistriškumo sporto finansavimą valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, nurodyta, kad valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos nacionalinės antidopingo organizacijos funkcijos.
Šiuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija privalo parengti sporto programą ir tokiu būdu gauna valstybės finansavimą, kaip ir yra numatyta pagal tarptautinius įsipareigojimus. Per metus Lietuvos antidopingo agentūra, įsteigta KKSD, gauna virš100 tūkst. eur. Lietuvos antidopingo agentūra,
16 Siūlome pakeisti taip: „6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina Lietuvos Antidopingo taisyklių.;“ Pasiūlymai susiję su tuo, kad įrodinėti priemonių nederėjimą su kodeksu nacionaliniu lygiu neturime nei žmogiškų nei finansinių išteklių. Įsipareigojimų vykdymą (taip vadinamą
„complience“) stebi pati WADA ir tai tik WADA kompetencija organizaciją ar
šalį paskelbti nevykdančia įsipareigojimų pagal kodeksą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Įstatymo projekto 20 str. 1 d.
1 d. 6 p. išdėstyti taip:
„6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;“ Lietuvos antidopingo agentūra,
73 Valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas gali padarytų veikų, kurios užtrauks ne tik sportines sankcijas, bet ir administracines ar baudžiamąsias: padarius antidopingo taisyklių pažeidimą (ANK 44-9, 210; BK 160, 199, 276-1, 276-2, 276-3): „Valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis, pažeidžia antidopingo taisykles ir už šiuos pažeidimus jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau); „ Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 24 str. 7 d.
7 d. 3 p. išdėstyti taip:
„ 3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis, pažeidžia antidopingo taisykles ir už šiuos pažeidimus jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos,
3 6 4 str. 3 d. 6 punkte nurodyta situacija susidarys tik tada, jeigu sportininkui rentai gauti turės kelis laimėjimus. Pagal kodeksą sportinė sankcijos gali būti 4 m. (bendra nuostatas), dviguba (jeigu pasikartoja per 10 m. antrą kartą) ir visam gyvenimui. Jeigu renta skiriama už vieną laimėjimą, ir tas laimėjimas anuliuojamas jau sportininkui pabaigus karjerą, tai iš esmės nebelieka pagrindo rentos mokėjimui ir paskutinis sakinys netenka prasmės. Siūlytina patikslinti, arba visiškai atsisakyti šio sakinio. „6) rentos gavimo metu asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus antidopingo taisyklių pažeidimus . Renta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 24 str. 3 d. 6 p. išdėstyti taip: „ 6 ) rentos gavimo metu asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus antidopingo taisyklių pažeidimus . Renta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos.“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komisijos nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys R.
Seimo narys R. Žemaitaitis,
12 Argumentai: Manytina, kad siūlomame įstatymo projekte netikslingai renta skiriama tik 1-2 prizines vietas užėmusiems į paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties sportininkams. Siekiant skatinti paralimpiečius, siūloma išplėsti galimų rentos gavėjų sąrašą. Pasiūlymas: Pakeisti 24 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
ir tvarka
teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju, į paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1– 23 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju.“ Nepritarti Pritarus pasiūlymui, 2019 metais papildomai reikėtų 332,5 tūkst. Eurų. 2. Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Nevyriausybinės sporto organizacijos yra labai stipri sporto sistemos, savo veikloje vadovaujasi demokratiniais principais, vykdo sportininkų rengimą ir sporto šakų varžybų sistemą. Manytina, kad šios organizacijos įstatymo 1 straipsnyje turi būti paminėtos. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų nevyriausybinių sporto organizacijų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros ir sporto specialistams ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjams, kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus sporto laimėjimus.” Nepritarti Siūlymas yra perteklinis. Sporto įstatymo projektu nesiekiama nustatyti nevyriausybinių organizacijų, veikiančių sporto srityje, kompetencijos. Nevyriausybinės organizacijos veikia pagal Asociacijų įstatymą ir kt. įstatymus, kuriuose numatytas asociacijų veiklos laisvės principas. 3. Seimo narys Juozas Olekas,
15 Argumentai: Sporto organizacijos sąvoką siūloma įvesti prie šio įstatymo sąvokų, nes ši sąvoka toliau įstatyme plačiai naudojama. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 15 dalimi ir ją išdėstyti taip: „15. Sporto organizacija“ Nepritarti Perteklinis pasiūlymas. Pasiūlyme nepateikta konkreti galima sporto organizacijos sąvoka ir nepagrįstas jos poreikis. 4. Seimo narys Juozas Olekas,
11 Argumentai: Fizinio aktyvumo sąvoka apima tik vieną sveikos gyvensenos veiklą – sveikatinantį fizinį aktyvumą. Siūloma veiklas išplėsti iki sveikos gyvensenos diegimo Lietuvos žmonių gyvensenoje. Juo labiau sveikatos ugdymas jau diegiamas mokykloje per Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 1 dalies 1) punktą ir jį išdėstyti taip:
1) fizinį aktyvumą; sveiką gyvenseną. Pritarti iš dalies ŠMK pritaria JSRK pasiūlymui sąvoką kūno kultūra keisti į fizinis aktyvumas .
Pagal siūlomą sąvokos apibrėžimą, fizinis aktyvumas – asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama stiprinti sveikatą , tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. 5. Seimo narys Juozas Olekas,
13 Argumentai: Daugelis savivaldybių numato ir siekia lėšas įvairiems sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos projektams. Savivaldybėms būtų aiškiau jeigu sporto biudžete būtų išskirta „fizinio aktyvumo programa“. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) programų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarta VVSK pasiūlymui, kuris savo esme yra platesnis, nes apimtų ne tik programinį, bet ir projektinį finansavimą. Pasiūlymas: Į statymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“
Juozas Olekas,
14 Argumentai: Fizinio aktyvumo projektų finansavimas vykdomas iš kūno kultūros ir sporto lėšų. Dalis savivaldybės projektų finansuojama per šį fondą. Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų daugiau galimybių plėtoti savo veiklą regionuose gaudami lėšų fizinio aktyvumo veiklai teikdami projektus. Pasiūlymas:
Papildyti 8 straipsnio 1 dalį nauju 4 punktu:
„4) Savivaldybės fiziniai ir juridiniai asmenys
pateikus projektus gali gauti fizinio aktyvumo lėšų iš valstybės biudžeto.“
17 str.
1 d. numatyta, kad „fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis“. Todėl pasiūlymas yra perteklinis. Taip pat Įstatymo projekto 2 str. 12 d. apibrėžiant fizinio aktyvumo projekto sąvoką nurodoma, kad tai dokumentas, kuriame aprašoma laikina fizinio ar juridinio asmens veikla , orientuota į konkretų tikslą, siekiant unikalių ir konkrečių, pamatuojamų, su sportu susijusių, kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodant šios veiklos tikslus, uždavinius ir priemones, laukiamus rezultatus, šiems rezultatams pasiekti reikalingas lėšas ir lėšų šaltinius, įgyvendinimo terminus. 7. Seimo narys Juozas Olekas,
22 Argumentai: Daugelis sporto objektų ne tik vykdo įvairius sporto renginius, bet ir teikia sportinės veiklos, fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos paslaugas. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;“
Juozas Olekas,
1 Argumentai: Manytina būtina pažymėti, kad šiame straipsnyje nurodytas veiklas vykdo nevyriausybinės sporto organizacijos. Jų veikla yra išskirtinė, apibrėžta tarptautinių organizacijų veikla ir naryste jose. Daugelis jų tęstinės programos, vykdomos Lietuvoje, o Lietuvos atstovams sudaromos sąlygos dalyvauti tarptautiniuose sporto renginiuose. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nevyriausybinės organizacijos plėtoja šalyje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. Nepritarti Siūlymas yra perteklinis.
Dauguma tokių organizacijų yra nevyriausybinės, tačiau įstatyme nurodyti tik vieną organizacijų rūšį būtų netikslinga, tokiu būdu apribojant kitokių organizacijų galimybes. 9. Seimo narys Juozas Olekas,
2 Argumentai: Sporto klubai yra pirminė ir pagrindinė nevyriausybinio sporto organizacija, vykdanti įvairiausias sportinio ir fizinio aktyvumo veiklas, išplėsta sąvoka sustiprina jų vaidmenį. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
steigiami kaip pirminės ir pagrindinės nevyriausybinės sporto plėtros organizacijos ir kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų ir teikti kūno kultūros ir sporto paslaugas gyventojams.“ Nepritarti Siūloma straipsnio formuluotė yra perteklinė. Be to, nėra aišku, kas yra pirminė (o kas antrinė) ir pagrindinė (ar nepagrindinė) nevyriausybinė sporto plėtros organizacija. 10. Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Sportinės veiklos sutartys sudaromos su vyriausybinėmis ir nevyriausybinėmis sporto organizacijomis, šios sąvokos detalizuoja siūlomą apibrėžtį šioje straipsnio dalyje. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sportininkas, treneris ar teisėjas su
vyriausybine ar nevyriausybine sporto organizacija gali sudaryti darbo sutartį, sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą.“ Nepritarti Siūloma formuluotė yra perteklinė. 11. Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Neįgaliųjų sportui tokių specialistų reikia ir jie būtų didelė parama treneriams, tačiau to nesiūloma taikyti kitose sportinėse veiklose. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
Kūno kultūros ir sporto pratybas gali vykdyti kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ir sporto specialistų padėjėjai neįgaliųjų sportui , vadovaujami kūno kultūros ar sporto specialistų.“ Nepritarti ŠMK pritaria JSRK pasiūlymui skirti fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto specialistus ir fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto instruktorius. Jie dirbtų ir su neįgaliais sportininkais. 12. Seimo narys Juozas Olekas,
22 Argumentai: Sporto specialistai dirba su žmonėmis, fiziniais pratimais veikia žmogaus kūną, ugdo fizines ypatybes, ugdo sportininką, suteikia jam pedagoginių, psichologinių, fiziologinių ir sporto teorijos ir didaktikos žinių todėl ir baigęs aukštąjį išsilavinimą turi gauti gilių žinių. Pasiūlymas:
Papildyti 11 straipsnio 2 dalį
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus „ aukštojoje mokykloje, vykdančioje akredituotas kūno kultūros mokytojų rengimo ir sporto krypties studijų programas “. Pritarti iš dalies ŠMK pritaria JSRK pasiūlytai
fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto specialisto paslaugas galėtų asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigę mokymus aukštojoje mokykloje . 13. Seimo narys Juozas Olekas,
2 Argumentai: Mokiniai turi žinoti, suprasti ir mokėti naudotis sveikos gyvensenos žiniomis fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, žalingų įpročių prevencijos priemonėmis bei naudotis teigiamos socialinės aplinkos įgūdžiais. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę , 1 iš jų sveikos gyvensenos ugdymui . Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.“ Nepritarti Siūlymas nėra Sporto įstatymo reguliavimo dalykas. Atitinkami klausimai šiuo metu reglamentuojamai švietimo ir mokslo ministro įsakymu. 14. Seimo narys Juozas Olekas,
1 Argumentai: Veikiantis kūno kultūros ir sporto fondas skiria lėšas fizinio aktyvumo projektų finansavimui. Numatoma ir tolesnė tokio fondo veikla, todėl jo paminėjimas įneštų aiškumo dėl fondo veiklos tęstinumo. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalį papildyti:
valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis. <...>
Juozas Olekas,
12 Argumentai: Terminas „disciplina“ taikomas tarptautinėse sporto federacijose. Lietuvoje vartojamas žodis „rungtys“.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų rungčių principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų rungčių plėtrą);“ Nepritarti Disciplina nėra tapati rungčiai. Discipliną gali sudaryti kelios sporto šakos rungtys. Taip pat pabrėžtina, kad nacionalinės sporto federacijos turi laikytis tarptautinių sporto federacijų terminijos, pripažįstamos tarptautiniu mastu. 16. Seimo narys Juozas Olekas,
111 Argumentai: Daugelis tarptautinių sporto organizacijų taiko 2 kadencijas po 4 metus iš eilės rinkimų tvarką. Jos taikymas Lietuvoje nevyriausybinėse organizacijose įvestų daugiau tvarkos ir skaidrumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
11) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta federacijos valdymo organų narių rotacija
metus iš eilės .“ Pritarti iš dalies Argumentai: ŠMK pritaria JSRK pasiūlymui, pagal kurį paliekama teisė pačioms federacijoms nusistatyti valdymo organų kadencijas, jų trukmę ir tokiu būdu nepažeisti organizacijų veiklos laisvės ir savarankiškumo principų. Pasiūlymas: Įstatymo projekto
šdėstyti taip: „1110 ) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija , numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui .“ 17.
Seimo narys Juozas Olekas,
2 Argumentai: Jau senai Lietuvos sporto sistemoje yra nusistovėjusios sporto organizacijų struktūros – sportininkų rengimo vyriausybinės (savivaldos) finansuojamos sporto organizacijos – sporto mokymo įstaigos ir sporto centrai. Tokia pataisa įneša aiškumo. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
steigti įstaigas, sporto mokymo įstaigas, sporto centrus, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“ Nepritarti Įstatyme tikslinga nedetalizuoti, kokias įstaigas gali steigti savivaldybės. Tai jos sprendžia savarankiškai, atsižvelgdamos į poreikį ir savo galimybes. 18. Seimo narys Juozas Olekas,
4 Argumentai: Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos , paskutinio starto tarptautinėse varžybose jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.
Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos.“ Nepritarti Karjeros pabaiga gali būti nebūtinai susijusi su paskutiniu startu tarptautinėse varžybose, sportininkas ir vėliau gali nuspręsti baigti karjerą. Apie karjeros pabaigą sportininkas informuoja ŠMM. 19. Seimo nariai:
K. Smirnovas, R. Karbauskis, E. Jovaiša, A. Gumuliauskas, J. Jarutis, D. Gaižauskas, J. Rimkus, V. Vingrienė, P. Urbšys, A. Norkienė, A. Šimas, V. Ačienė, L. Staniuvienė, V. Rastenis, P. Valiūnas G. Vasiliauskas, V. Ąžuolas, L. Stacevičius, S. Jovaiša, Z. Streikus, A. Gaidžiūnas, R. Martinėlis, K. Mažeika D. Kaminskas, J. Narkevič, K. Bacvinka, A. Salamakinas, J. Olekas, P. Čimbaras, B. Matelis, V. Alekna, G. Vaičekauskas, J. Liesys, J. Džiugelis, J. Varžgalys, A. Palionis, R. Šalaševičiūtė, A. Skardžius, A. Butkevičius, G. Burokienė,
1 Argumentai: Pasiūlymai parengti siekiant, kad būtų efektyviau įgyvendinama Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 patvirtinta Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, kurioje numatyta Kūno kultūrą ir sporto politiką pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą. Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą ir vartoti pavadinimą „Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„Valstybės kūno kultūros ir sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintais kūno kultūros ir sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, savivaldybių administracijos, taip pat stebėseną turi teisę vykdyti sporto šakų federacijos.“ Pritarti
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės kūno kultūros ir sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.“ Pritarti
1 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo, įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.“ Pritarti
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „ 3.
Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai .“ Pritarti
1 1 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti jį taip:
„1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;“ Pritarti
2 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus.“ Pritarti
3 2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir išdėstyti jį taip:
„2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus;“ Pritarti
6 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip: „6.
Kūno kultūros ir sporto specialistai ir kūno kultūros ar sporto specialistų padėjėjai švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas.“ Pritarti
7 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras.“ Pritarti
2 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti, Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų įgyvendinimui.“ Pritarti
3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:
„3. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Pritarti
30Seimo nariai K.
Seimo nariai K. Smirnovas ir kt., 2018-05-1517 4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas.“ Pritarti
5 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Fizinio aktyvumo projektų komisija įvertina jai Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo projektus, ir teikia siūlymus Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, ir mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų finansavimo.“ Pritarti
8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo , ir mokslo ir sporto ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas.“ Pritarti
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Pritarti
1 3 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir išdėstyti jį taip:
„3) dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;“ Pritarti
35Seimo nariai K.
1 4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir išdėstyti jį taip:
„4) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir
(ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinėse varžybose, jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos taurės finalinės varžybos) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;“ Pritarti
1 5c Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalies 5 punkto c papunktį ir išdėstyti jį taip:
„c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo , ir mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;“ Pritarti
11 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 23 straipsnio 11 dalį ir išdėstyti ją taip:
„11. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Pritarti
38Seimo nariai K.
3 8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir išdėstyti jį taip:
„8) jis atnaujina sportininko karjerą apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Pritarti
4 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rentas skiria Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“ Pritarti
7 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„7. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo, ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka.“ Pritarti
8 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 24 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„8. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.“ Pritarti
10 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį ir išdėstyti ją taip: „10.
Asmenų prašymai dėl sportininko rentos skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.“
K. Smirnovas ir kt., 2018-05-153 Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatoms įgyvendinti.“ Pritarti iš dalies Sporto įstatymas įsigalios 2019 01 01. Iki 2018 12 31įstatymo teisės aktus, reikalingus Sporto įstatymo nuostatoms įgyvendinti, turės priimti Švietimo ir mokslo ministerija. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl projekto 3 str. 44. Seimo nariai:
S. Gentvilas, G. Vaičekauskas, J. Liesys, J. Varkalys, R. Juška, A. Armonaitė, E. Gentvilas, V. Gailius,
2 1-4 Argumentai: Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymo projekto (nauda redakcija) Nr.
XIIIP-149 (2) (toliau - Įstatymo projektas) iš esmės nekeičia dabar galiojančio kūno kultūros ir sporto srities finansavimo. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad yra tikslinga numatyti kintamą procentinę dalį (iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką). Šiuo metu numatytą 1 proc. didinti iki 3 proc. per trejus metus nuo 2019 iki 2021 m. Sutinkama, kad 3 proc. dydis ženkliai pagerintų esamą situaciją, tačiau siūlomi 16 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose nustatyti terminai ir palaipsniui didėjančios proc. dalys, siekiant, kad fizinio aktyvumo projektų finansavimas prisidėtų prie didesnio visuomenės sveikatos gerinimo nėra efektyvūs. Finansiniai pokyčiai iš faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką bus juntami tik 2021 metais. Tokia lėta progresija darys tiesioginė įtaką Įstatymo projekto rengėjų numatytiems tikslams pasiekti. Įvedus 3 proc. dydį, ekonominis naudingumas būtų pasiektas jau kitais metais. Tikslinga numatyti, kad jau nuo 2019 m. būtų taikomas 3 proc. dydis. Pasiūlymas:
16 straipsnio 2 dalies 1 – 3 punktus ir juos išdėstyti taip: „
šaltiniai
finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) kitos lėšos. 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti skiriama:
praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais –3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;42 ) kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 3.
biudžeto asignavimai sudaro dalį kasmet numatomų kūno kultūrai ir sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžetų asignavimų. Nepritarti
reikėtų
tūkst. eurų (pagal 2017 m. duomenis). Tai būtų neproporcingas išlaidų didinimas, kuris pažeistų biudžeto formavimo principus. 45. Seimo nariai: D. Kepenis, S. Jakeliūnas, T. Tomilinas, Z. Streikus, J. Jarutis, A. Gaidžiūnas, S. Gentvilas, G. Vasiliauskas B. Markauskas, J. Liesys, J. Narkevič, A. Skardžius, V. Ąžuolas, 2018-05-22 Argumentai:
Lietuvos sporto bendruomenė dėl sąvokų „kūno kultūra“ ir
„sportas“ aktyviai diskutuoja nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės – 1990 metų. Aiškumo ir paprastumo sumetimais dar 2007 m. Europos Komisija Baltojoje
knygoje dėl sporto vartojo Europos Tarybos nustatytą „sporto“ apibrėžtį: „Sportas, tai visos fizinės veiklos formos , kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“. Panašiai „sporto“ sąvoka apibrėžiama ir Lietuvos Respublikos terminų banke: „Sportas – visos fizinės veiklos formos , kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichikos sveikatą (gerovę), kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“. Registruojant ankstesnę Kūno kultūros ir sporto įstatymo naują redakciją buvo kreiptasi į Seimo Kanceliarijos Teisės departamentą dėl minėto įstatymo projekto atitikimo Konstitucijos 53 str. 2 d. Teisės departamentas (2008-03-18, raštu Nr. V-2008-1056) pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą.
Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimuose yra konstatuota, kad Konstitucija neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams apibūdinti vartoti kitus žodžius ar formuluotes, negu vartojami Konstitucijos tekste. Teisės departamentas pažymėjo, kad vien tik vienokių ar kitokių sąvokų vartojimas įstatymų pavadinimuose bei kitose įstatymų nuostatose, negali apspręsti ir nelemia įstatymo atitikimo Konstitucijai. Būtina sistemiškai vertinti visas įstatymo normas bei jų turinį. Taip pat pažymėjo, kad galiojančio Kūno kultūros ir sporto įstatymo keitimas, atsisakant pavadinime žodžių „kūno kultūros“, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad
„Valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.“. Seimo ŠMKK 2011-10-12 posėdyje buvo pritarta nuostatai dėl įstatymo
pavadinimo keitimo, vietoj pavadinimo „Kūno kultūros ir sporto įstatymas“ naudoti pavadinimą „Sporto įstatymas
“. Tokia pozicija atsispindi ir Švietimo ir mokslo ministro 2016 m.
gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ patvirtintose Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Jame įtvirtinta sporto krypties kvalifikacinis laipsnis (sporto bakalauras, sporto magistras ) ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose mokyklose – R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas . Atsižvelgiant į Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr.
XI-1296 patvirtintą 2011-2020 metų valstybinę sporto plėtros strategiją bei siekiant aiškumo ir paprastumo, tiksliau profesionalaus supratimo apie sportą, kaip svarbų socialinį ir ekonominį reiškinį, apimantį visas fizinės veiklos formas , nemenkinant ir neišskiriant nė vienos fizinės veiklos formos (rūšies – mėgėjiško ar profesionalaus (didelio meistriškumo) sporto, ar kurios nors sporto šakos) siūlau pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į
„Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją“. Pakeisti įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pavadinimą ir jį
išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos sporto įstatymas “ Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sporto sritį, atitinkamai patikslinti ir tarpusavyje suderinti vartojamas projekte sąvokas, išbraukiant „kūno kultūrą“, „kūno kultūros ir /ar“ ir pan. Pritarti Pritariama Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimo keitimui į Švietimo, mokslo ir sporto ministerija . Pritariama sąvokos kūno kultūra atsisakymui. 46. Seimo nariai D. Kepenis ir kt., 2018-05-222 2,11 Argumentai:
Įstatymo projekte įvardintos dar sovietmečiu sukurtos sąvokos, kaip kūno kultūra, kūno kultūros pratybos ir kitos, kurios vartojamos kartu su žodžiu „sportas‘ ir įneša daug neaiškumų, pvz., „kūno kultūros sąvoka“ ir
„fizinio aktyvumo paskirtis“ aiškinamos vienodai ir jų kurių paskirtis:
„šviesti (!) visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos
stiprinimo klausimais“. Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 2 dalį: „
ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.
“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Sportas, tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose “. Pritarti iš dalies Pritarti dėl sąvokos kūno kultūra atsisakymo. Nepritarti dėl sąvokos sportas apibrėžimo (iš esmės pritarta JSRK pasiūlymui dėl įstatymo projekto sąvokų)
D. Kepenis ir kt.,
7 Argumentai: Siekiant sąvokų aiškumo atsisakyti perteklinės sąvokos „kūno kultūros pratybos“ papildant „sporto pratybų“ sąvoką, kuri padėtų visiems suprasti, kad kiekvienas gyventojas, besimankštinantis, žaidžiantis ar bėgantis, užsiima sportu, t. y. sportuoja, gerina savo sveikatą, savo fizines ir psichines galias, siekia arba nesiekia asmeninių sporto rezultatų. Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti 2 straipsnio 7 dalį:
„7. Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros
specialisto vadovaujama aktyvi fizinė veikla, kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose“. Pritarti
D. Kepenis ir kt.,
13 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13 . Sporto pratybos (treniruotė) – sporto srities specialisto prižiūrima arba aktyvi asmens savarankiška fizinė veikla, k urios tikslas tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, gerinti bendrą ar specialų fizinį pasirengimą (pajėgumą), visomis fizinės veiklos formomis stiprinti sveikatą.“. Nepritarti Iš esmės pritarta JSRK pasiūlymui dėl įstatymo sąvokų. Išskiriamos fizinio aktyvumo pratybos ir aukšto meistriškumo sporto pratybos . 49. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
15 Argumentai: Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.
V-1075
„Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos
aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ patvirtintos Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas, kuriame įtvirtinta sporto krypties kvalifikacinis laipsnis ( sporto bakalauras, sporto magistras) ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose mokyklose – R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sporto specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo.“. Nepritarti Įstatymo projekte reglamentuojamas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto specialistų statusas. Tokias paslaugas galėtų teikti ne tik sporto studijų krypties aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, bet ir asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą bet kurioje srityje ir baigęs atitinkamus mokymus. 50. Seimo nariai D. Kepenis ir kt., 2018-05-224 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu apie gyventojų teises šioje srityje. Pasiūlymas:
taip: „4 straipsnis.
Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sporto srityje Lietuvos Respublikos gyventojai turi teisę:
sporto šakas,
2) turėti sveiką, saugią fizinę aplinką bei gauti informaciją apie pavojų sportuojant sveikatai šioje aplinkoje;
3) vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti sporto valdyme,
4) užsiimti profesionalia sporto veikla, kita sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
5) gauti sveikatai saugų vartojimui maistą, maisto priedus, atitinkančius saugos ir kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus, bei apie juos informaciją;
6) gauti informaciją apie sporto organizacijas (klubus ir pan.) bei jų teikiamas paslaugas;
7) gauti informaciją apie savo sveikatą (jos būklę), fizinį pajėgumą, bei teisę į šios informacijos konfidencialumą, taip pat rekomendacijas, kaip fizine veikla ją stiprinti;
8) vaikams, jaunimui gauti valstybės laiduojamą ir savivaldybių remiamą neformalųjį sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka;
9) siekti sporto rezultatų, atstovauti regionui, valstybei atitinkamo lygio varžybose. “. 2. Buvusį 4 straipsnį laikyti 6 straipsniu. Nepritarti Siūlomas reguliavimas būtų perteklinis. Siūlomos nuostatos atsispinti sistemiškai aiškinant svarstomą įstatymo projektą, kitus įstatymus, Konstituciją ir visuotinai pripažįstamus teisės principus. 51. Seimo nariai D. Kepenis ir kt., 2018-05-225 Argumentai:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą papildyti nauju straipsniu apie gyventojų pareigas šioje srityje. Pasiūlymas:
taip: Papildyti įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sporto srityje Lietuvos Respublikos gyventojai privalo:
1) rūpintis savo sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika gyvensena;
2) rūpintis savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika gyvensena;
3) sportuojant nekenkti aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių, laikytis teisės aktų ir saugumo reikalavimų;
4) tikrintis sveikatą, fizinį pajėgumą sveikatos priežiūros įstaigose arba specializuotose sporto medicinos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose;“. 2. Buvusį straipsnį laikyti 6 straipsniu. Nepritarti Siūlomas reguliavimas būtų perteklinis. Siūlomos nuostatos atsispinti sistemiškai aiškinant įstatymus, Konstituciją ir visuotinai pripažįstamus teisės principus. 52. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
1 Argumentai: Siekiant aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų – Seimo, kompetenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „4
kompetencija sporto srityje
1Lietuvos Respublikos Seimas:
1) nustato strategines sporto politikos kryptis;
2) tvirtina valstybinę sporto strategiją;
3) tvirtina valstybės biudžeto asignavimus sveikatinamajam fiziniam aktyvumui ir sporto priemonėms finansuoti;
4) ratifikuoja ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos sporto tarptautines sutartis;
5) vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas.“. Nepritarti Seimo kompetencija yra nustatyta Konstitucijoje, Seimo statute. Įstatymo projekte jau yra nustatytos Seimo funkcijos sporto srityje, pasiūlyme nėra numatyta jokių naujų Seimo funkcijų. Todėl pasiūlymas yra perteklinis. 53. Seimo nariai D.
Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
2 Argumentai: Siekiant aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų – Vyriausybės, kompetenciją. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:
1) rengia ir teikia Seimui tvirtinti Valstybinę sporto strategiją;
2) tvirtina Valstybinės sporto strategijos įgyvendinimo programą;
3) tvirtina prioritetines sporto plėtros kryptis ir programas;
5) nustato valstybės premijų didelio meistriškumo sportininkams premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką, valstybės stipendijų dydžius;
6) nustato rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką.“. 2. Buvusią 6 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi. Nepritarti Seimo kompetencija yra nustatyta Konstitucijoje, LR Vyriausybės įstatyme. Šio įstatymo projekte jau yra nustatytos Vyriausybės funkcijos sporto srityje, pasiūlyme nėra numatyta jokių naujų Vyriausybės funkcijų. Todėl pasiūlymas yra perteklinis. 54. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
3 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį iš ją išdėstyti taip: „3.
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plėtodama sportą Lietuvoje:
1) formuoja valstybės politiką sporto srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;
2) rengia valstybinę sporto strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl sporto plėtros prioritetų; 4)tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;
5) disponuoja valstybės biudžeto asignavimais, taip pat valstybės biudžeto asignavimais, skirtais fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
6) nustato sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, tvarką;
7) rengia bendrojo ugdymo fizinio ugdymo dalyko, taip pat sveikatos, sporto ugdymo programas, prižiūri jų įgyvendinimą, atsako už fizinio ugdymo dalyko vadovėlių, metodinių priemonių rengimą ir būtiną kiekį sporto inventoriaus, sporto infrastruktūros plėtrą;
8) nustato mokinių fizinio pajėgumo ir jų testavimo tvarką, vykdo mokinių fizinio pajėgumo stebėseną, pagal kurios rezultatus priima atitinkamus sprendimus mokinių sveikatai stiprinti;
9) prižiūri, kaip įgyvendinamos sveikatos, fizinio, sporto ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokyklose, kontroliuoja, kaip įgyvendinami reikalavimai dėl aktyvios fizinės veiklos vaikams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose;
10) skatina ir remia mokinių neformalųjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą;
11) organizuoja fizinio ugdymo (kūno kultūros), sveikos gyvensenos, sveikatos, sporto ugdymo dalyko mokytojų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi jų kvalifikacija.
Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plėtodama sportą Lietuvoje:
1) formuoja valstybės politiką sporto srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;
2) rengia valstybinę sporto strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) teikia pasiūlymus Vyriausybei dėl sporto plėtros prioritetų; 4)tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą;
5) disponuoja valstybės biudžeto asignavimais, taip pat valstybės biudžeto asignavimais, skirtais fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti ir kitomis teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
6) nustato sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus, jų atestavimo, kategorijų suteikimo, tvarką;
7) rengia bendrojo ugdymo fizinio ugdymo dalyko, taip pat sveikatos, sporto ugdymo programas, prižiūri jų įgyvendinimą, atsako už fizinio ugdymo dalyko vadovėlių, metodinių priemonių rengimą ir būtiną kiekį sporto inventoriaus, sporto infrastruktūros plėtrą;
8) nustato mokinių fizinio pajėgumo ir jų testavimo tvarką, vykdo mokinių fizinio pajėgumo stebėseną, pagal kurios rezultatus priima atitinkamus sprendimus mokinių sveikatai stiprinti;
9) prižiūri, kaip įgyvendinamos sveikatos, fizinio, sporto ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokyklose, kontroliuoja, kaip įgyvendinami reikalavimai dėl aktyvios fizinės veiklos vaikams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose;
10) skatina ir remia mokinių neformalųjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą;
11) organizuoja fizinio ugdymo (kūno kultūros), sveikos gyvensenos, sveikatos, sporto ugdymo dalyko mokytojų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi jų kvalifikacija. 12) skatina sporto mokslo plėtrą;
13) kaupia ir analizuoja sporto statistinę informaciją;
14) Vyriausybei įgaliojus įgyvendina sporto ir medicinos centrų ir kitų iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas ar viešųjų įstaigų dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises.“.
Nepritarti Įstatymo projekte jau yra nustatytos ministerijos funkcijos sporto srityje, pasiūlyme nėra numatyta jokių naujų ministerijos funkcijų. Todėl pasiūlymas yra perteklinis. 55. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
4 Argumentai: Sportas vis didesnės reikšmės įgaunantis socialinis ir ekonominis reiškinys, padedantis siekti valstybės gerovės tikslų, todėl būtina aptarti kitų ministerijų ir Seimui atskaitingų valstybės institucijų kompetenciją sporto srityje. Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kitos ministerijos ir Seimui atskaitingos valstybės institucijos atlieka tokias funkcijas sporto srityje:
1) dalyvauja sporto politiką reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų projektų, dalyvauja sporto programų įgyvendinime;
2) kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leidžia su fiziniu aktyvumu, sportu susijusius teisės aktus;
3) Aplinkos ministerija kartu su savivaldybėmis rengia projektus viešųjų erdvių pritaikymui sporto reikmėms, gyventojų fiziniam aktyvumui, sportavimui skatinti;
4) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skatina neįgaliuosius dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose, savivaldybes ir bendruomenes didinti neįgaliesiems įvairių sporto veiklų prieinamumą bei remia šeimos, bendruomenės fizinio aktyvumo, sporto programas bei iniciatyvas;
5) Susisiekimo ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų rengimo ir kvalifikacijos, skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių, automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo, medicinos klausimus, koordinuoja dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtrą;
6) Sveikatos apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, vykdo suaugusių asmenų gyvensenos tyrimus ir su ja susijusius veiksnius , pagal kurių rezultatus teikia Vyriausybei siūlymus ir priemones gyventojų sveikatai stiprinti, nustato mokinių, sportininkų sveikatos tikrinimo tvarkas ir reikalavimus, dalyvauja sprendžiant kovos su dopingo vartojimu sporte klausimus.“. Nepritarti Pasiūlymas yra perteklinis. Atitinkamų ministerijų funkcijos yra nustatytos svarstomame įstatymo projekte, kituose įstatymuose. 56. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
2 Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ugdymo programas – fizinio aktyvumo ir grūdinimosi pertraukos gryname ore kasdien. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams Nepritarti Siūlomos nuostatos yra ne svarstomo įstatymo projekto (ir apskritai ne įstatymo) dalykas. Be to, mokyklos pačios gali įgyvendinti tokias iniciatyvas. 57. Seimo nariai D. Kepenis ir kt., 2018-05-2212 3, 4,5 Argumentai: 2017/2018 mokslo metais Lietuvoje iš 324 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apie 10-15 proc. yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Kai kuriose šalies švietimo įstaigose šie skaičiai dar didesni. 2016 m. Lietuvoje 15 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų nustatyti raidos sutrikimai (cerebrinis paralyžius, protinis atsilikimas, autizmo diagnozė, kalbos, regos ir klausos, kiti sutrikimai). Todėl būtina stiprinti tokių vaikų sveikatą sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu – judėjimu, mankštomis, žaidimais ir pan. Lietuvoje iki šiol nesukurta vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo vertinimo ir stebėjimo sistema. Pasiūlymas:
dalimis ir jas išdėstyti taip:
„3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi
poreikių fizinis ugdymas organizuojamas Sveikatos apsaugos ministro ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. 4.
poreikių fizinį ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai. 5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas ne rečiau kaip kartą per mokslo metus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus rodiklius.“. 2. Buvusias 12 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti 6 - 7 dalimis. Pritarti iš dalies Švietimo įstatyme yra numatyti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo reikalavimai. Siūlomos nuostatos yra ne Sporto įstatymo dalykas. Pritarta JSRK pasiūlymui dėl 12 str. 5 d., kurią siūloma išdėstyti taip: „
„5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo
programas, fizinis pajėgumas nustatymas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką, suderintą su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
D. Kepenis ir kt.,
8 Argumentai: Įteisinti švietimo teikėjo ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos atsakomybę už mokinių fizinio ugdymo dalyko, kaip ypatingos ugdymo svarbos, kokybę, saugią ir sveiką sportavimo aplinką. Pasiūlymas: Papildyti 12 straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Švietimo teikėjas ir savininko teises bei pareigas
įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) atsako už fizinio ugdymo dalyko ugdymo kokybę, sporto infrastruktūros (stadionų, sporto salių, sporto aikštelių), sporto inventoriaus ir įrangos bei mokymo priemonių būklę, saugią ir sveiką sportavimo aplinką.“. Nepritarti Švietimo teikėjo pareigos yra numatytos Švietimo įstatyme. 59. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
7 Argumentai: Šis projektas nustato saugumo reikalavimus tik sporto renginio (varžybų) dalyviui ir žiūrovui, bet ne kultūros renginio dalyviui ir žiūrovui. Pasiūlymas: Pakeisti 15 str. 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų, nurodytų kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklėse.“. Pritarti
D. Kepenis ir kt.,
1 Argumentai: Skirstant valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų asignavimus fizinio aktyvumo projektams remti siekti ne tik aiškumo ir logiškumo, bet ir laikytis sąžiningumo, viešumo bei skaidrumo principų. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės biudžeto lėšomis, nurodytomis
šio įstatymo 16 straipsnyje, finansuojamų fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu bei fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis gyventojus būti fiziškai aktyviems, įgyvendinimui, rėmimo prioritetus, rėmimo ir vertinimo kriterijus, projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo projektams gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatyme projekte numatyta, kad Vyriausybė tvirtins Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektų finansavimo tvarką. Siūloma įtvirtinti, kad joje būtų nustatytos fondo lėšų paskirstymo proporcijos. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 17 str. 1 d. išdėstyti taip: „
straipsnio 2 dalyje nurodytos lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos sporto projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu, sporto bazių priežiūra ir remontu, kvalifikacijos tobulinimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarką ir fondo lėšų paskirstymo proporcijas nustato Vyriausybė.
Sporto rėmimo f ondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių.“
D. Kepenis ir kt.,
4 Argumentai: Siekiant išvengti nesąžiningų sprendimų dėl fizinio aktyvumo projektų įvertinimo įteisinti ekspertų veiklą ir jų kompetenciją. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
aktyvumo projektų komisija pateiktiems projektams įvertinti gali kviesti ekspertus:
kriterijus ir jiems keliamus reikalavimus tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
projektui įvertinti tvirtina Ekspertų grupės sudėtį ar pavienį ekspertą. Su ekspertu sutartį pasirašo Komisijos pirmininkas ar kitas komisijos įgaliotas asmuo. Sutartys skelbiamos viešai;
vertinamąjį projektą, ekspertai atrenkami pagal būtinas tam objektui įvertinti ekspertines kompetencijas, patirtį bei gebėjimus. Ekspertų skaičių, atsižvelgdama į gautų dokumentų skaičių, pobūdį, apimtis, nustato Komisija, suderinusi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
pradėdami ekspertinį darbą turi pasirašyti Komisijos nustatytos formos nešališkumo deklaraciją ir eksperto pasižadėjimą;
Ekspertų grupės narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto, kai sprendžiamas su jo darboviete ar kitais giminystės ryšiais susijęs klausimas;
paslaugų apmokėjimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektų ekspertavimui skiriama ne daugiau kaip 2-4 proc. fizinio aktyvumo projektų lėšų.“.
Nepritarti Sporto projektų vertinimo tvarka išsamiai bus reglamentuoja poįstatyminiuose teisės aktuose. 62. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
6 Argumentai: Siekiant objektyvumo ir skaidrumo siūloma nustatyti Komisijos narių kadencijos trukmę, Komisijos narių delegavimo tvarką. Pasiūlymas: Papildyti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fizinio aktyvumo projektų komisijos institucinę sudėtį,
jos sudėties pakeitimus Švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu dvejiems metams ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Komisijos sudėtis skelbiama viešai. Į fizinio aktyvumo projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną atstovą į fizinio aktyvumo projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ir po vieną bendrą atstovą:
1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
2) kūno kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų; sveiką gyvenseną propaguojančios organizacijos;
3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos. Komisijos pirmininkas renkamas pirmame komisijos posėdyje pagal Vyriausybės patvirtintus komisijos nuostatus. Komisijos nariai konsultuoja projektų vykdytojus, atlieka vykdomų projektų stebėseną ir analizę. Tas pats asmuo komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip vieną kadenciją. Pasibaigus komisijos nario kadencijai, komisijos narį delegavusi institucija, į komisiją deleguoja naują narį dvejiems metams.
Kai nepasibaigus komisijos nario kadencijos laikotarpiui komisijoje atsiranda laisva vieta, komisijos pirmininkas kreipiasi į instituciją (organizaciją), delegavusią komisijos narį, prašydamas deleguoti naują komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo patvirtintas atsistatydinęs, atšauktas ar kitaip netekęs komisijos nario statuso, pabaigos. Komisija turi teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu komisija atsistatydina, komisijos ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai komisijai susirinkus į pirmąjį posėdį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija užtikrina komisijos veiklai reikiamas organizacines sąlygas.“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritariama pasiūlymui, kad į Sporto projektų komisiją narius deleguotų sveiką gyvenseną ir fizinį aktyvumą puoselėjančios organizacijos. Siūloma projekte nustatyti, kad po vieną narį į sporto projektų komisiją skiria fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos ir sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 17 str. 5 d. išdėstyti taip: „<...> Po vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:
vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ;
2) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;3 ) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
4) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
atitinkančios sporto šakų federacijos.“
D. Kepenis ir kt.,
7 Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir jį išdėstyti taip: „ 7.
Fizinio aktyvumo projektų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių įgyvendinti šiai sričiai keliamus uždavinius. Nepriekaištingos reputacijos laikomas asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus:
1) jo elgesys atitinka sporto etikos vertybes – sąžiningumo, nešališkumo;
2) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
3) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus;
4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų ir neturi azartinių lošimų priklausomybės;
5) kai sprendžiamas klausimas, susijęs su komisijos nario delegavusia organizacija, komisijos narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto.“. Nepritarti Nepriekaištinga reputacija yra apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, todėl tai papildomai nustatyti Sporto įstatyme yra netikslinga. 64. Seimo nariai D. Kepenis ir kt.,
8 Argumentai: Siekiant atsakomybės už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir jų panaudojimo tikslingumą viešinti priimtus sprendimus. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų
finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima Švietimo, mokslo ir sporto ministras fizinio aktyvumo projektų komisijos siūlymu ar jo įgaliotos institucijos vadovas ir skelbia viešai .“. Nepritarti Asignavimų valdytojas (ministerija) ar ministro įgaliota institucija yra savarankiška priimti sprendimus, o atsižvelgimas į siūlymus nėra pagrindas priimti tik tokį (koks yra siūlomas) sprendimą. Sprendimai dėl sporto projektų finansavimo bus skelbiami viešai, nes to reikalauja kiti teisės aktai, todėl to papildomai reglamentuoti įstatyme nėra būtina. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
3 Argumentai: Siūlymas sudaryti nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą tik švietimo ir mokslo ministro teikimu apriboja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų sporto srityje veikiančių organizacijų vaidmenį arba galimybes dalyvauti nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos sudaryme ir jos veikloje. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo ir mokslo ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai.“ Nepritarti Nacionalinę sporto tarybą sudarys ir jos nuostatus tvirtins LR Vyriausybė. Pagal Vyriausybės darbo tvarkos taisykles, teisės aktų projektus jai teikia už atitinkamą sritį atsakinga ministerija. Šiuo atveju tai bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taigi pasiūlymas praktikoje nieko nepakeistų. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
13 Argumentai: Iš dalies pritarti Seimo nario Juozo Olekos pasiūlymui Nr. 5 ir jį papildyti. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.“
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,16 straipsnis.
1Kūno kultūros ir sporto finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) kitos lėšos. 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektams įgyvendinti skiriama:
1) 2019 metais – 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
4) kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės biudžeto asignavimai sudaro dalį kasmet numatomų kūno kultūrai ir sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžetų asignavimų.“ Pritarti iš dalies Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto projektus siūloma vadinti sporto projektais, kadangi sąvoka sportas apimtų tiek fizinį aktyvumą, tiek ir aukšto meistriškumo sportą. Taip pat didelio meistriškumo sportą siūloma vadinti aukšto meistriškumo sportu. Žr. ŠMK siūlomą įstatymo projekto 16 str. redakciją. 4. Biudžeto ir finansų komitetas 17 Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1Šio įstatymo 16 straipsnyje valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos:
1) fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir sporto renginių organizavimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui . ;
2) didelio meistriškumo sporto projektams. 2.
ir didelio meistriškumo sporto projektai finansuojami valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektams finansuoti gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. 2. 3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektams įgyvendinti, Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų įgyvendinimui. 3. 4. Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 4. 5.
5Švietimo ir mokslo ministerija ar švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi V alstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas. 5. 6. Fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisija įvertina jai Švietimo ir mokslo ministerijos ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektus, ir teikia siūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo. 6. 7. Fizinio aktyvumo projektų ir didelio meistriškumo sporto komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną atstovą į fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ir po vieną bendrą atstovą:
1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
2) kūno kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų;
3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos. 7. 8.
ir didelio meistriškumo sporto projektų komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys, kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. 9. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima švietimo ir mokslo ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas. 9. 10. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto projektų finansavimo tvarka, vykdo jų atranką.“ Pritarti iš dalies Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto projektus siūloma vadinti sporto projektais, kadangi sąvoka sportas apimtų tiek fizinį aktyvumą, tiek ir aukšto meistriškumo sportą. Taip pat siūloma nustatyti, kad sporto projektai remiami per Sporto rėmimo fondą . Žr. ŠMK siūlymą dėl Įstatymo projekto 17 str. 5. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2018-05-30 * Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektui yra pateikta nemažai Seimo narių pasiūlymų, kuriais ne tik yra siūloma nustatyti kai kurių institucijų (Vyriausybės, ministerijų ir kt.) funkcijas, bet ir siūloma keisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijos 67 straipsnio 8 punkte įtvirtinta Seimo kompetencija steigti bei panaikinti ministerijas Vyriausybės siūlymu. Vyriausybės įstatymo 29 str. 1, 2 ir 3 d. reglamentuoja ministerijų steigimą. Siekiant pakeisti ministerijos pavadinimą, turėtų būti keičiama 29 str. 2 d., kurioje yra išvardintos įsteigtos ministerijos. Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros.
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo narių pasiūlymais (19-43, 45) siūloma pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą, kartu turi būti teikiamas Vyriausybės įstatymo 29 str. 2 d. pakeitimo įstatymo projektas. Jeigu pastarojo projekto iniciatorius būtų ne Vyriausybė, projektas galimai prieštarautų Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, 69 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgdamas į visa tai komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įvertinti galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai riziką ir, prireikus, spręsti įstatymo projekto grąžinimo iniciatoriams tobulinti tikslingumo klausimą. Atsižvelgti
2018-05-30 22,24 2,1 Atkreiptinas dėmesys į projekto 22 straipsnio 2 dalies ir 24 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose sportininkams yra įtvirtinta teisė gauti valstybės premiją už pasiektus sporto laimėjimus, o buvusiems sportininkams – teisė gauti rentą. Komitetas pažymi, kad minėtos nuostatos kelia abejones dėl jų suderinamumo su Konstitucijos 29 straipsnyje nustatytu konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu , nes valstybės premijos galėtų būti suteiktos sportininkams olimpinių žaidynių 1-8 vietų laimėtojams, o sportininkams, turintiems negalią (pvz. paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių) tik 1-3 arba 1-4 vietos laimėtojams. Atitinkamai tas pats pasakytina ir dėl rentų suteikimo, kai rentą turėtų teisę gauti olimpinių žaidynių 1-3 vietos laimėtojai, o sportininkai, turintys negalią, tik 1-2 arba 1 vietos laimėtojai. Pažymėtina, jog Konstitucijos
kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant; konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d.,
d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. kovo 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas) bei įpareigoja vienodus faktus vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Konkrečios teisės normos atitiktį Konstitucijos 29 straipsniui galima įvertinti tik atsižvelgus į visas turinčias reikšmės aplinkybes (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Atsižvelgdamas į visa tai komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įvertinti, kad nurodytos projekto nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir atitinkamai patikslinti projektą.
Pritarti Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynės skiriasi atrankos varžybų, kvotų šalims sistema, varžybų rangu, šalių ir dalyvių skaičiumi, sportininkų pasiekimus šiose žaidynėse siūloma vertinti skirtingai. Tokiam siūlymui pritaria ir olimpiniam, paralimpiniam ir kurčiųjų judėjimams atstovaujantys komitetai. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad turi būti įvertinti asmenų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai . Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų , kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto VII skyrių papildyti nauju 22 str. ir jį išdėstyti taip: „
sporto laimėjimus Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.“
2018-05-3025 Argumentai: Galiojančiame Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme nustatyta, kad renta sportininkams skiriama, jeigu asmenys, turėdami Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudami Lietuvos Respublikai, tapo arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapę tam tikrų žaidynių čempionas ar prizininkais.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti esamos išlygos dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo iki 2009 m., tačiau kartu siūloma nustatyti ir naują kategoriją asmenų, kurie įgytų teisę į rentą sportininkams – paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių antros vietos laimėtojams, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema (šiuo metu teisę į rentą sportininkams turi tik parolimpinių ir kurčiųjų žaidynių nugalėtojai). Todėl siekiant, kad paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių antros vietos nugalėtojai įgytų teisę į rentas sportininkams vienodomis sąlygomis kaip ir iki šiol įgydavo šių žaidynių nugalėtojai, reikalinga patikslinti 24 straipsnio 1 dalį. Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte siūloma nustatyti, kas turi teisę į rentas, t. y., kokių laimėjimų pagrindu siekiama suteikti teisę gauti rentą, siejant su laimėjimais tam tikrose žaidynėse. Tačiau 24 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotėje nenurodoma, kokiose žaidynėse neįgalieji sportininkai turi pasiekti laimėjimus, kad įgytų teisę į rentą, t. y. nenurodomos žaidynių pavadinimas. Todėl siekiant aiškaus ir nedviprasmiško teisinio reglamentavimo, turėtų būti nurodytos žaidynės, kurias nugalėjus ar laimėjus antrąją vietą asmenys įgytų teisę gauti rentas. Pasiūlymas:
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju,
paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties , kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1–2 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju. Pritarti 8.
2018-05-23 Argumentai: Jungtinių Tautų (United Nations – UN), Pasaulio sveikatos organizacijos (World Health Organisation – WHO), Jungtinių tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (United Nations Educational Scientific and Cultural Organization – UNESCO), Europos Tarybos (Council of Europe – CoE), Europos Sąjungos (European Union – EU) su fizinio aktyvumo veiklos sritimi susijusiuose dokumentuose (pvz., Jungtinių Tautų Asamblėjos rezoliucijoje „Taikaus ir geresnio pasaulio kūrimas per sportą ir pasitelkus olimpinį idealą“, Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtintoje Europos biuro Europos kovos su nutukimu chartijoje, Jungtinių tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos generalinės asamblėjos rezoliucijoje „Dėl Jungtinių Tautų Tarptautinės sporto ir fizinio aktyvumo dienos paskelbimo“, Europos Tarybos patvirtintoje Europos sporto chartijoje, Europos Tarybos patvirtintoje Sporto visiems chartijoje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo antraštinėje dalyje „Švietimas, profesinis mokymas, jaunimas ir sportas“, Europos Komisijos „Baltojoje knygoje dėl sporto“) siekiant apibūdinti šią sritį, vartojama sąvoka „sportas”, kuri atskleidžiama kaip sritis, apimanti „didelio meistriškumo sportą“ ir
„fizinį aktyvumą“. Lietuvos Respublikos teisės aktuose naudojama sąvoka „kūno
kultūra“ minėtuose dokumentuose yra atskleidžiama per „fizinį aktyvumą“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant, kad fizinio aktyvumo sritis bei ją apibūdinančios sąvokos būtų vienodai suvokiamos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu, siūlytina pakeisti keičiamo įstatymo pavadinimą iš „Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas“ į „Lietuvos Respublikos sporto įstatymas“. Pasiūlymas:
Pakeisti Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pritarti 9.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-231 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siūloma keisti Įstatymo projekto pavadinimą, dalies nuostatų siūloma atsisakyti ar jas reglamentuoti kitaip. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
1Šis įstatymas nustato kūno kultūros ir sporto principus, kūno kultūros ir sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto srityje, reikalavimus kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto specialistams ir kūno kultūros ir fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto specialistų padėjėjams instruktoriams , kūno kultūros ir sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, kūno kultūros ir sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto finansavimą , antidopingo ir kovos su manipuliavimu didelio meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus didelio meistriškumo sporto laimėjimus. 2. Šis įstatymas netaikomas karių kūno kultūros ir sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu. 3. Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir šaulio tarnybai reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad sporto sistema apima fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą.
Tolesniuose įstatymo straipsniuose netikslinga kiekvieną kartą kalbant apie sportą plačiąja prasme nurodyti, kad tai ir fizinis aktyvumas ir aukšto meistriškumo sportas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 str. 1 d. išdėstyti taip: „
ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus sporto specialistams ir sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.“
2018-05-232 Argumentai: Kadangi siūloma keisti Įstatymo projekto pavadinimą, atitinkamai tikslinamos siūlomos įtvirtinti sąvokos, be to, dalies sąvokų siūlytina atsisakyti kaip neaktualių (pvz.: „kūno kultūra“, „kūno kultūros pratybos“) ar papildyti naujomis (pvz.: „didelio meistriškumo sportas“, „fizinio aktyvumo projektas“, „fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto instruktorius“ ir pan.), atsižvelgiant į Komisijos siūlomus Įstatymo naujos redakcijos projekto pakeitimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sąvokos
Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte). 2. Kūno kultūra
sporto varžybomis
programa
sporto pratybos, kuriomis tobulinamos fizinės ir psichinės sportininko savybės bei įgūdžiai ir kurių tikslas yra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose. 16. Sporto šaka
(ir) sportinės kovos metodais ar (ir) technikos ir taktikos veiksmais ar (ir) inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama. Sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija. 17. Sporto šakos federacija
sporto šaka
(toliau – sporto varžybos) – nacionalinių ar tarptautinių subjektų organizuojamas sporto renginys, kuris yra sporto šakoje organizuojamų sporto renginių sistemos sudėtinė dalis ir kurio metu, siekiant nustatyti laimėtoją (-us), pagal iš anksto paskelbtus nuostatus sportininkai, laikydamiesi tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar nacionalinės sporto šakos federacijos (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) patvirtintų sporto šakos (-ų) taisyklių, fiziškai aktyviai varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis), o rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai. 6. Didelio meistriškumo sporto treniruočių stovykla
Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte). 8. Fizinis aktyvumas – asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose , taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais . 9. Fizinio aktyvumo ar didelio meistriškumo sporto instruktorius (toliau – fizinio aktyvumo ar sporto instruktorius) – asmuo, kuris talkina fizinio aktyvumo ar sporto specialistui jo veikloje. 10.
arba fizinio aktyvumo ar sporto instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma. 11. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose. 12. Fizinio aktyvumo projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina fizinio ar juridinio asmens veikla, orientuota į konkretų tikslą, siekiant unikalių ir konkrečių, pamatuojamų, su sportu susijusių, kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodant šios veiklos tikslus, uždavinius ir priemones, laukiamus rezultatus, šiems rezultatams pasiekti reikalingas lėšas ir lėšų šaltinius, įgyvendinimo terminus. 13. Fizinio aktyvumo specialistas – asmuo, kuriam vadovaujant vykdoma fizinio ir psichinio ugdymo ar sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. 14. Manipuliavimas sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti sporto varžybų eigą ar rezultatą siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą. 15. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą. 16. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis sporto varžybose ir (ar) treniruojasi sporto pratybose, treniruotėse, kurių tikslas pasirengti sporto varžyboms. 17.
padalinys, kurio tikslas vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų. 18. Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo (išskyrus žiūrovus). 19. Sporto renginys – viešas renginys, kuriame fizinio aktyvumo, ugdymo ar kitomis formomis populiarinami fizinis aktyvumas ar didelio meistriškumo sportas arba jo metu varžomasi. 20. Sporto šaka – didelio meistriškumo sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis ar
(ir) sportinės kovos metodais ar (ir) technikos ir taktikos veiksmais ar (ir) inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama. Didelio meistriškumo sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija. 21. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritorijos administraciniame vienete ar visoje valstybės teritorijoje) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: vykdo sporto šakos plėtrą, atstovauja sporto šakos atstovų interesams, nustato sporto šakai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias sporto šakos populiarinimo priemones. 22. Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą. 23. Tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas. 24.
specialistas, rengiantis sportininką (-us) sporto varžyboms ir (ar) jam
(jiems) vadovaujantis sporto varžybų metu. 25. Žiūrovas – asmuo, stebintis sporto renginį.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti JSRK pasiūlymams dėl įstatymo sąvokų, vietoj sąvokos dopingas naudoti sąvoką antidopingo taisyklių pažeidimas , taip pat vietoj didelio meistriškumo sporto vartoti aukšto meistriškumo sportas. Žr. Komiteto siūlomą projekto 2 str. formuluotę. 11. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-233 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo naujos redakcijos projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, atitinkamai siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Kūno kultūros ir sporto Sporto principai Kūno kultūros ir sporto Sporto veikla grindžiama šiais principais:
lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises užsiimti kūno kultūra ir sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;
kultūros ar sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykdant kūno kultūros ar sporto renginį būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o neigiamiems padariniams atsiradus ar teisės aktų nustatytus reikalavimus pažeidus – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktais nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;
3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių per fizinį aktyvumą, sveikatą bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybė, savivaldybės bei kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi priemonių prieš dopingo vartojimą (naudojimą), aptartų 1993 m. balandžio 1 d. Europos antidopingo konvencijoje, ratifikuotoje 1995 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.
I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“, ir Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte;
draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas, ir užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;
kultūros ar sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų sportuoti ir stiprinti savo sveikatą per kūno kultūrą ir sportą;
6) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius kūno kultūros ir (ar) sporto pagrindu, užsiimti kūno kultūra ir (ar) sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;
7) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti kūno kultūros ir (ar) sporto veikla.“
2018-05-23 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo naujos redakcijos projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, atitinkamai siūlytina tikslinti Įstatymo projekto II skyriaus pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
2018-05-234 Argumentai: Tikslinama atsižvelgiant į sąvokų apibrėžimus ir sporto srities skaidymą į 2 sritis – fizinį aktyvumą ir didelio meistriškumo sportą. Jų turinys atskleistas Įstatymo projekto 2 straipsnyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto Sporto sistema
1Kūno kultūros ir sporto Sporto sistema apima šias sritis:
1) fizinį aktyvumą;
2) didelio meistriškumo sportą. 2. Fizinio aktyvumo paskirtis – tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, šviesti visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. 3. Didelio meistriškumo sporto paskirtis – tobulinti sportininko veiklas, kurių metu sportininkas gebėtų pakelti tokius sporto pratybų ir sporto varžybų krūvius, kurie leistų įgyti fizinį, techninį, taktinį ir psichologinį parengtumą, reikalingą siekiant pačių aukščiausių rezultatų sporte.
“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritariama JSRK pasiūlymui, vietoj sąvokos didelio meistriškumo sportas vartoti sąvoką aukšto meistriškumo sportas . Žr. Komiteto siūlomą projekto 4 str. formuluotę. 14.
14Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-235 Argumentai:
Atsižvelgiant į:
1) XVII Vyriausybės programos 169 punktą (kūno kultūrą ir sporto politiką siekti pakelti į aukštesnį lygmenį ir taip užtikrinti valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo nuoseklumą ir ambicingumą),
2) tai, kad daugumoje Europos Sąjungos valstybių narių ministerijų, kuruojančių sporto sritį, pavadinimuose yra naudojamas žodis „sporto“ (pvz., Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Ispanijos, Lenkijos, Olandijos, Suomijos, Švedijos ir kt.),
3) tai, kad kitos švietimo ir mokslo ministrui pavestos valstybės politikos sritys yra tiesiogiai atspindėtos Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinime,
4) į Lietuvos sporto organizacijų, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacijos kreipimuose išdėstytus argumentus,
5) Seimo nario Kęstučio Smirnovo ir grupės Seimo narių pasiūlymuose išdėstytus argumentus, siūlytina keisti švietimo ir mokslo ministro pareigų bei Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į atitinkamai „švietimo, mokslo ir sporto ministras“ bei „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, atitinkamai koreguojant visą Įstatymo naujos redakcijos projekto tekstą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 5 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto Sporto stebėsena Valstybės kūno kultūros ir sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo ir , mokslo ir sporto ministro patvirtintais kūno kultūros ir sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir , mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos, taip pat stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.“ Pritarti
15Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-236 Argumentai:
Žr. aukščiau išdėstytus argumentus.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje
1Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kurioje nustatomi kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto prioritetai, ilgalaikiai tikslai, turinio kaitos kryptys. 2. Švietimo ir mokslo , mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą
3Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiuo, kitais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais pavestas funkcijas kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą fizinį aktyvumą ir didelio meistriškumo sportą.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad sporto sistema apima fizinį aktyvumą ir didelio meistriškumo sportą. Tolesniuose įstatymo straipsniuose netikslinga kiekvieną kartą kalbant apie sportą plačiąja prasme nurodyti, kad tai ir fizinis aktyvumas ir didelio meistriškumo sportas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje
1Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina valstybinę sporto strategiją, kurioje nustatomi kūno kultūros sporto prioritetai, ilgalaikiai tikslai, turinio kaitos kryptys. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą 3.
Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiuo, kitais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais pavestas funkcijas kūno kultūros sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą sportą.“
16Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-237 Argumentai:
Žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos kūno kultūros ir sporto srityje formavimo , ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo , mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija. 2. Nacionalinė kūno kultūros ir sporto taryba svarsto valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto sričių plėtros klausimus. 3. Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę kūno kultūros ir sporto tarybą švietimo , ir mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto politikos srityje, atstovai. 4. Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos.
Nacionalinės kūno kultūros ir sporto tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad sporto sistema apima fizinį aktyvumą ir didelio meistriškumo sportą. Tolesniuose įstatymo straipsniuose netikslinga kiekvieną kartą kalbant apie sportą plačiąja prasme nurodyti, kad tai ir fizinis aktyvumas ir didelio meistriškumo sportas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 str. 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„2. Nacionalinė sporto taryba svarsto valstybinę sporto strategiją,
kūno kultūros sporto prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus kūno kultūros sporto sričių plėtros klausimus. 3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros sporto politikos srityje, atstovai.“
2018-05-238 Argumentai: Žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto srityje 1.
Savivaldybės taryba:
1) atsižvelgdama į valstybinę kūno kultūros ir sporto strategiją, kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto prioritetus, švietimo , ir mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto srityje;
2) nustato kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto srityse veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
3) finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos. 2.
2Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) analizuoja kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto būklę savivaldybėje, užtikrina valstybės nustatytos politikos kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto srityse įgyvendinimą vietos lygiu bei ilgalaikių savivaldybės kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto plėtros tikslų ir priemonių jiems pasiekti įgyvendinimą;
2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;
3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į kūno kultūros fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto reikšmę sveikatai . ;
4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones. “ Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje nustatyta, kad sporto sistema apima fizinį aktyvumą ir didelio meistriškumo sportą. Tolesniuose įstatymo straipsniuose netikslinga kiekvieną kartą kalbant apie sportą plačiąja prasme nurodyti, kad tai ir fizinis aktyvumas ir didelio meistriškumo sportas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 str. išdėstyti taip:
„ 8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje 1.
Savivaldybės taryba:
1) atsižvelgdama į valstybinę sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;
2) nustato kūno kultūros ir sporto srityse veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
3) finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) analizuoja kūno kultūros ir sporto būklę savivaldybėje, užtikrina valstybės nustatytos politikos kūno kultūros ir sporto srityse įgyvendinimą vietos lygiu bei ilgalaikių savivaldybės kūno kultūros ir sporto plėtros tikslų ir priemonių jiems pasiekti įgyvendinimą;
2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;
3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į kūno kultūros ir sporto reikšmę sveikatai . ;
4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones .“
18Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-239 Argumentai:
Žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 9 straipsnis. Organizacijos plėtojančios kūno kultūrą fizinį aktyvumą ir didelio meistriškumo sportą 1.
Kūno kultūros Fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto organizacijos plėtoja šalyje Lietuvos Respublikoje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes. 2. Gali būti steigiami kūno kultūros ir sporto klubai, kurių tikslas tenkinti interesus kūno kultūros ir sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, kūno kultūros ir sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių kūno kultūros ir sporto rezultatų.“
2018-05-2310 Argumentai: Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad sportininkas pagal sportinės veiklos sutartį paslaugas galėtų teikti tik atitikęs individualios veiklos vykdymui keliamus reikalavimus, sportinės veiklos sutartis laikytina ne atskira ekonominės veiklos rūšimi, o tik šios veiklos formalizavimo forma. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo naujos redakcijos projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
teisėjų veikla
sporto organizacija gali sudaryti Sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo sutartį, arba sporto veiklos sutartį ar vykdyti individualią veiklą sutartis . 2. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitos sutarties šalių sutartos sąlygos.“ Pritarti Atsižvelgiama į TD pastabą dėl darbo ir kt. sutarčių sudarymo. 20.
20Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2311 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, jis keičiamas į terminą „fizinis aktyvumas“, o „kūno kultūros ir sporto specialisto padėjėją“ siūloma vadinti „fizinio aktyvumo ir sporto instruktoriumi“. Taip pat siūloma mokymus fizinio aktyvumo ir sporto specialistams bei instruktoriams rengti aukštojoje mokykloje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto III skyrių ir jį išdėstyti taip:
„III SKYRIUS KŪNO KULTŪROS FIZINIO AKTYVUMO IR SPORTO SPECIALISTAI, KŪNO KULTŪROS FIZINIO AKTYVUMO
IR SPORTO SPECIALISTŲ PADĖJĖJAI INSTRUKTORIAI 11 straipsnis. Teisė dirbti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto padėjėju instruktoriumi ar teikti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas
1Kūno kultūros Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti kūno kultūros fizinio aktyvumo ir sporto specialistai ir kūno kultūros fizinio aktyvumo ir sporto specialistų padėjėjai instruktoriai , vadovaujami kūno kultūros ar fizinio aktyvumo ar sporto specialistų. 2. Teisę dirbti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi:
1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs kūno kultūros fizinio aktyvumo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;
2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus aukštojoje mokykloje . 3.
3Teisę dirbti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto padėjėju instruktoriumi turi:
1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;
2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs kūno kultūros ir sporto srities mokymus aukštojoje mokykloje ;
3) asmuo, studijuojantis pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar kūno kultūros fizinio aktyvumo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią kūno kultūros fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas. 4. Dirbti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto padėjėju instruktoriumi ar teikti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų negali asmuo:
1) neatitinkantis šio straipsnio 2 ar 3 dalies reikalavimų;
2) teismo sprendimu pripažintas neveiksniu kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto srityje. 5. Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto padėjėju instruktoriumi ar teikti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas. 6. Kūno kultūros F izinio aktyvumo ir sporto specialistai ir kūno kultūros ar fizinio aktyvumo ir sporto specialisto padėjėjai instruktoriai švietimo , ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas. 7. Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo , ir mokslo ir sporto ministras. Pritarti 21.
2018-05-2312 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma nevartoti termino
„kūno kultūra“, vietoj jo, apibūdinant pamokas, siūloma vartoti terminą „fizinis
ugdymas“. Siekiant tinkamai pasirūpinti mokinių sveikata bei formuoti mokinių poreikį sveikatos stiprinimui per fizinį aktyvumą, turėtų būti reguliariai nustatomas jų fizinis pajėgumas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto IV skyrių ir jį išdėstyti taip: „ iv SKYRIUS kūno kultūra ir
12 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto
sistemoje
ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną. 2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams. 3. Kūno kultūros ir s S porto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. 4. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose turi būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų aktyviai fizinei veiklai. 5.
5Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija suderinta ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
“ Pritarti ŠMK pritaria JSRK pasiūlytai įstatymo projekto 12 str. redakcijai tik siūlo suredaguoti naujos 5 d. formuluotę. Pasiūlymas:
Projekto 12 str. papildyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“
22Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-23 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo naujos redakcijos projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, atitinkamai siūlytina tikslinti Įstatymo naujos redakcijos V skyriaus pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „ V SKYRIUS Sporto pratybose, sporto varžybose, KŪNO KULTŪROS FIZINIO AKTYVUMO pratybose ar kituose KŪNO KULTŪROS AR sporto renginiuose dalyvaujančių asmenų SVEIKATA IR SAUGUMAS “ Pritarti 23.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2313 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos apsaugos ministras nuo 2015 m. yra patvirtinęs Lietuvos medicinos normą sporto medicinos gydytojui, kurioje yra aptartos sporto medicinos gydytojo veiklos sritys, teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė, todėl sporto medicinos gydytojo paslaugos gali būti teikiamos bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje dirba sporto medikas, taip pat į tai, kad artimiausiu metu planuojama patikslinti kitų medicinos sričių gydytojų (pvz., šeimos gydytojo) normas, šiais pakeitimais aiškiai nustatant, kokioms indikacijoms esant kitų medicinos sričių gydytojų tikrinamas asmuo turėtų būti siunčiamas sporto medicinos gydytojo apžiūrai, siūlytina įtvirtinti, kad tiek pradedantys profesionaliai sportuoti asmenys, tiek ir jau tą darantys sveikatą galėtų tikrintis bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, o ne tik turinčiose licenciją teikti sporto medicinos paslaugas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
nepilnamečiam asmeniui pradedant lankyti atitinkamas sporto pratybas, šio asmens atstovai pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad nepilnametis pasitikrintų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. 2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose , turinčiose licenciją teikti sporto medicinos paslaugas. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. 3.
sportininkų Sportininkų , kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas , turinčias licenciją teikti sporto medicinos paslaugas, dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos oficialių sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose , turinčiose licenciją teikti sporto medicinos paslaugas, apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d. priimtą Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
2018-05-2314 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, jis keičiamas į terminą „fizinis aktyvumas“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Reikalavimai sporto pratybų, sporto varžybų , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizavimui
pratybų, sporto varžybų , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti renginio (pratybų) dalyviui renginio (pratybų) metu ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos atitinkamose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar pagal gautą išvadą nepilnametis asmuo negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose. 2.
2Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybose ir kitame kūno kultūros ar sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, jog buvo supažindintas su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę, dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį, kai nepilnamečiams asmenims nepilnamečius asmenis, kuriems sveikatos tikrinimas yra privalomas.“ Pritarti
25Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2315 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, jis keičiamas į terminą „fizinis aktyvumas“. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių saugumo užtikrinimas
1Sporto pratybų, sporto varžybų , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių dalyvių ir žiūrovų saugumą jų metu. Organizuodamas kūno kultūros ar sporto renginį, jų organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti kūno kultūros ar sporto renginį. Kūno kultūros ar s S porto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir apie tai pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį. 2.
organizatorius tvirtina kūno kultūros ar s S porto renginio nuostatus nuostatuose , kuriuose nurodomas renginio tikslas (-ai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus, reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik šiam renginiui aktuali informacija. Kūno kultūros ar s S porto renginio organizatorius taip pat tvirtina kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės. 3. Kūno kultūros ar sporto Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai renginio teritorijoje užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita, su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija. 4. Apie organizuojamus padidintos rizikos kūno kultūros ir sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar kūno kultūros ir sporto renginys yra padidintos rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per keturias darbo dienas nuo pranešimo ir kūno kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų priemonių saugumui renginio metu užtikrinti.
Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą kūno kultūros ar sporto renginio organizatorius turi informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus penkioms darbo dienoms iki kūno kultūros ar sporto renginio pradžios. 5. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybas ir kitą kūno kultūros ar sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią žalai įvykti. Jeigu kūno kultūros ir sporto renginio organizatoriaus taikomos priemonės saugumui kūno kultūros ar sporto renginyje užtikrinti neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (arba) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, kūno kultūros ir sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui. 6. Prieš sporto pratybas, sporto varžybas, kūno kultūros pratybas ar kitą kūno kultūros ar sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su tokių renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio kūno kultūros ir sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: spausdintoje medžiagoje, internetinėje erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais kūno kultūros ar sporto renginio vietoje. Organizatorius gali taikyti papildomas dalyvių ir žiūrovų informavimo formas. 7. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų, nurodytų kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklėse.
8Sporto pratybų, sporto varžybų , kūno kultūros fizinio aktyvumo pratybų ir kitų kūno kultūros ar sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (-ys), atsakingas (-i) už žmonių saugumą vandenyje.“ Pritarti
26Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-23 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo naujos redakcijos projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, atitinkamai siūlytina tikslinti Įstatymo projekto VI skyriaus pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„VI SKYRIUS KŪNO KULTŪROS IR sporto finansavimas“ Pritarti
27Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2316 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo naujos redakcijos projekte siūloma nevartoti termino „kūno kultūra“, atitinkamai siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto Sporto finansavimo šaltiniai
1Kūno kultūros ir sporto Sporto finansavimą sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) kitos lėšos. 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo projektams įgyvendinti skiriama:
1) 2019 metais – 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
4) kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 3.
nurodyti valstybės biudžeto asignavimai sudaro dalį kasmet numatomų kūno kultūrai fiziniam aktyvumui ir didelio meistriškumo sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžetų asignavimų.“ Pritarti iš dalies Pritarta Komisijos pasiūlytai straipsnio redakcijai vietoj didelio meistriškumo sportas vartojant aukšto meistriškumo sportas . Žr. Komiteto siūlomą projekto 16 str . redakciją. 28. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2317 Argumentai:
Siūlytina nustatyti, kad fizinio aktyvumo projektų įgyvendinimui skirtomis valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis galėtų būti finansuojami ir projektai, susiję su sporto bazių priežiūra ir remontu, kvalifikacijos tobulinimu. Atsižvelgiant į tai, kokio turinio projektus siūloma finansuoti valstybės biudžeto lėšomis, siūlytina koreguoti sporto projektų vertinimo komisijos sudėtį: numatyti, kad du bendrus atstovus galės skirti fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų, taip pat papildomai numatyti, kad vieną bendrą atstovą galės skirti visos sporto šakų federacijos. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo projektų finansavimas
valstybinio fondo nurodytos lėšos skiriamos fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, kūno kultūros ir fizinio aktyvumo ir didelio meistriškumo sporto renginių organizavimu, sporto bazių priežiūra ir remontu, kvalifikacijos tobulinimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Fizinių ir juridinių asmenų pateikti fizinio aktyvumo projektai finansuojami valstybės fondo ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti , per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems projektams finansuoti. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems fizinio aktyvumo projektams gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų šaltinių. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos. 2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti, Švietimo ir , mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinančių projektų įgyvendinimui. 3. Švietimo
ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su fizinio aktyvumo projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 4.
ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarka, atlieka fizinio aktyvumo projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas fizinio aktyvumo projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarkoje nustatytas funkcijas. 5. Fizinio aktyvumo projektų komisija įvertina jai Švietimo ir , mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus, tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis fizinio aktyvumo projektus, ir teikia siūlymus Švietimo ir , mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų finansavimo. 6. Fizinio aktyvumo projektų komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į fizinio aktyvumo projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto organizacijų atstovai. Po vieną Vieną atstovą į fizinio aktyvumo projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija , du bendrus atstovus – fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų, ir po vieną bendrą atstovą:
1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
2) kūno kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip dvidešimt nevyriausybinių organizacijų;32 ) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos . 7.
aktyvumo projektų komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys, kaip ir valstybės tarnautojams, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima Švietimo ir , mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas. 9. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi šio straipsnio 1 dalyje nurodyta savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų finansavimo tvarka, vykdo jų atranką ir priima sprendimus dėl jų kofinansavimo .“ Pritarti iš dalies Pritariama esminiams JSRK pasiūlymams dėl projektų, susijusių su sporto bazių priežiūra ir remontu, kvalifikacijos tobulinimu, finansavimo. Taip pat pritariama pasiūlymams dėl projektus vertinsiančios komisijos sudėties. Papildomai siūloma įstatymo projekte minimus remtinus projektus vadinti ne fizinio aktyvumo, bet sporto projektais, o fizinio aktyvumo projektų komisiją – sporto projektų komisija. Taip pat siūloma įstatymo projekte tiksliai nurodyti, kad lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą. Žr. ŠMK pasiūlymą dėl įstatymo projekto 17 str. 29. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2318 Argumentai:
Straipsnis tikslintinas dėl siūlomų naudoti kitokių sąvokų. Pasiūlymas : Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Didelio meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms didelio meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, ir įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. 2.
savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamoms didelio meistriškumo sporto programoms gali nustatyti kofinansavimo dydį (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių. 3. Valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, didelio meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakos šakų federacijos, nacionalinė s antidopingo organizacij os a privalo parengti didelio meistriškumo sporto programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 4.
ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su didelio meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“ Pritarti iš dalies Pritarta Komisijos pasiūlytai straipsnio redakcijai vietoj didelio meistriškumo sportas vartojant aukšto meistriškumo sportas . Žr. Komiteto siūlomą projekto 18 str . redakciją. 30. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2319 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, jog kriterijus, reikalaujantis, kad siekdama gauti finansavimą didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti, sporto šakos federacija turėtų būti 2 pastaruosius metus organizavusi nacionalinį sporto šakos čempionatą, iš esmės eliminuoja galimybę gauti valstybės paramą naujai susikūrusioms federacijoms ar anksčiau veikusias sportų šakų federacijas pakeitusioms (pvz., ledo ritulio sporto šakos atvejis, kai anksčiau veikusi ledo ritulio sporto šakos federacija buvo likviduota, o ją pakeitė naujai įsisteigusi), kas galėtų smarkiai stabdyti sporto plėtrą šalyje (pvz., sukeltų didelių keblumų plėtoti naujas sporto šakas), siūlytina šio kriterijaus atsisakyti. Manytina, jog grėsmę, kad tuomet valstybės biudžeto lėšų galėtų gauti ir sporto šakų federacijos, kurios iš esmės nevykdo jokios veiklos, eliminuotų tai, kad skiriant lėšas vadovaujamasi rezultato (t. y. tos sporto šakos sportininkų pasiekimais tarptautinėse varžybose) ir masiškumo (t. y. tos sporto šakos nacionaliniame čempionate dalyvaujančių sportininkų skaičius) principais. Rezultatai ir masiškumas yra įvertinami taškais.
Taigi, jeigu federacija nesurinktų taškų, jai nebūtų skiriamas ir finansavimas, o jeigu jų turėtų labai mažai, tai finansavimas taip pat būtų tik simbolinis. Analogiškais argumentais vadovaujantis turėtų būti tikslinamas ir kriterijus dėl sporto šakos sportininkų delegavimo į tarptautines sporto varžybas. Atsižvelgiant į tai, kad ateityje gali susiklostyti situacija, kai atskirose sporto šakose Europos čempionatus pakeis Europos žaidynės, reikėtų atitinkamai patikslinti straipsnio redakciją, numatant, kad tokiu atveju būtų užskaitomas ir į šias žaidynes deleguotų sportininkų skaičius. Taip pat siūlytina nustatyti, kad nacionalinei antidopingo organizacijai, siekiančiai gauti finansavimą didelio sportinio meistriškumo programai įgyvendinti, yra taikoma dalis bendrųjų kriterijų, pvz., turėti strateginį veiklos planą, viešinti tam tikrą informaciją, turėti dalį savų ar kitų šaltinių lėšų ir pan. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti 1.
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytai didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
atitikti Nevyriausybinių Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;43 ) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir , mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl didelio meistriškumo sporto programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose ( atitinkamai pasaulio ir (ar) , Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse , jei tos spo
rto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio ir (ar) , Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynėse ) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;54 ) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip penkiasdešimt penkiose valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir , mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje santykiuose su tarptautine sporto
(šakos) (sporto šakos (disciplinos) federacija;65 ) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;76 ) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;87 ) turi savo įstatų nustatyta tv
arka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame būtų numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių keturių metų laikotarpį, ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama didelio meistriškumo sporto programa;98 ) sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, didelio meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, didelio meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;109 ) įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų kofinansavimą didelio meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;1110 ) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija , numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui .
Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytai didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:
atitikti Nevyriausybinių Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;
2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);
3) dvejus paskutinius metus iki kreipimosi į Švietimo ir mokslo ministeriją ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl sporto programos finansavimo dienos būti organizavus atstovaujamos sporto šakos (disciplinos) nacionalinį suaugusiųjų čempionatą;43 ) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir , mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba atitinkamą savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl didelio meistriškumo sporto programos finansavimo dienos yra delegavusi ne mažiau kaip vieną sportininką atstovauti vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose ( atitinkamai pasaulio ir (ar) , Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse , jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio ir (ar) , Europos taurės finalinė
s varžybos ir (ar) Europos žaidynėse ) ar pateikimui į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;54 ) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, esant tarptautinės sporto šakos federacijos leidimui, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:
a) turi ne mažiau kaip penkiasdešimt penkiose valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;
b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;
c) per paskutinius ketverius metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo ir , mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo ir , mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją, arba savivaldybės instituciją ar įstaigą dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;
d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje santykiuose su tarptautine sporto
(šakos) (sporto šakos (disciplinos) federacija;65 ) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;76 ) savo įstatų nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;87 ) turi savo įstatų nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame būtų numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių keturių metų laikotarpį,
ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama didelio meistriškumo sporto programa;9 8 ) sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, didelio meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, didelio meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;10 9 ) įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų kofinansavimą didelio meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;11 10 ) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija , numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui . 2.
2Olimpiniam,
paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų šio įstatymo
didelio meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikytini šio straipsnio 1 dalies 7–11 6-10 punktuose nustatyti kriterijai, be to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą. 3. Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytoms didelio meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse , ir jai mutatis mutandis taikytini šio straipsnio 1 dalies 7-10 punktuose nustatyti kriterijai .“ Pritarti iš dalies Pritarta Komisijos pasiūlytai straipsnio redakcijai vietoj didelio meistriškumo sportas vartojant aukšto meistriškumo sportas . Žr. Komiteto pateiktą projekto 19 str . redakciją. 31. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2320 Argumentai:
Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų neskyrimas turėtų būti siejamas ne su visiems vienodu fiksuotu laikotarpiu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos, o su teistumo turėjimu. Priešingu atveju visiems asmenims būtų taikoma vienoda sankcija, neatsižvelgiant į baudžiamosios atsakomybės griežtumą. Straipsnis tikslintinas ir dėl siūlomų vartoti kitokių sąvokų. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
savivaldybių biudžetų lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas 1.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos fizinio aktyvumo projektams ar didelio meistriškumo sporto programoms vykdyti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į fizinio aktyvumo projektui ar didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas , arba nevyriausybinė organizacija ar kitas juridinis asmuo , organizacija yra likviduojamas, arba dėl nevyriausybinės organizacijos juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į fizinio aktyvumo projektui ar didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo fizinio aktyvumo projektams ar didelio meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kitos organizacijos vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens , kitos organizacijos vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens ar kitos organizacijos apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo ar kita organizacija buvo patraukti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo dešimt metų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos fizinio aktyvumo projektams ar didelio meistriškumo sporto programoms vykdyti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į fizinio aktyvumo projektui ar didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas , arba nevyriausybinė organizacija ar kitas juridinis asmuo , organizacija yra likviduojamas, arba dėl nevyriausybinės organizacijos juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į fizinio aktyvumo projektui ar didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo fizinio aktyvumo projektams ar didelio meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kitos organizacijos vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens , kitos organizacijos vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas
(kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens ar kitos organizacijos apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo ar kita organizacija buvo patraukti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo dešimt metų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. 2.
aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų fizinio aktyvumo projektui ar didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir
(ar) savivaldybių biudžetų lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą, jų negrąžinus išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus fizinio aktyvumo projekto ar didelio meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas fizinio aktyvumo projekto ar tų didelio meistriškumo sporto programos priemonių, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinimui, priešingu atveju – priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimą fizinio aktyvumo projektui ar didelio meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad pritarta pasiūlymui valstybės fondo lėšas skirti ne tik fizinio aktyvumo, bet ir didelio meistriškumo sporto renginiams, sporto bazių priežiūrai, remontui ir kvalifikacijos kėlimui, tikslinga projekto 20 str. minimus projektus vadinti ne fizinio aktyvumo, bet sporto projektais. Pasiūlymas:
Žiūrėti Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto 20 str. 32.
32Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2321 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybei pavesta tik remti sportą, manytina, kad valstybė galėtų sudaryti tinkamas sąlygas sportininkų rengimui, bet ne pati juos rengti, be to, ar tokių sąlygų sudarymui reikia steigti biudžetinę įstaigą, turėtų būti palikta apsispręsti Vyriausybei. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus
1Valstybė steigia nacionalinio lygmens gali steigti įstaigą, kuri rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems sportininkams rengti. 2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Projekto 21 str. 1 da lį išdėstyti taip:
„1. Valstybė steigia nacionalinio lygmens įstaigą, kuri rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems sportininkams rengti.“
33Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-23 Argumentai:
Kadangi siūloma nustatyti sporto skirstymą į atitinkamas sritis, tinkslintinas Įstatymo projekto VII skyriaus pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „VII
Pritarti iš dalies Nutarta vietoj sąvokos didelio meistriškumo sportas vartoti sąvoką aukšto meistriškumo sportas . 34. Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2323 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad atskirose sporto šakose vietoj pasaulio ar Europos čempionatų organizuojamos taurių varžybos arba Europos čempionatus ateityje galimai pakeis Europos žaidynės, siūlytina atitinkamai patikslinti sąlygą dėl valstybės premijų skyrimo už pasaulio ar Europos čempionatuose pasiektus laimėjimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus didelio meistriškumo sporto laimėjimus 1.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus didelio meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) skiria valstybės premijas ir nustato valstybės premijų dydžius. 2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal atitinkamos sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;
2) atitinkamos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jei tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoje jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju;
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;
4) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju;
5) specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
6) Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai) 1–3 vietos laimėtoju;76 ) universiados 1–3 vietos laimėtoju. 3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip šešiolikos valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių , ar kurčiųjų ar specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų. 4.
ar (ir) treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sporto laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:
1) sprendimo dėl valstybės premijos skyrimo priėmimo metu jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
laimėjimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, buvo anuliuoti dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo. 5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po sportininkui ar treneriui skirtos valstybės premijos išmokėjimo, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai. 6. Valstybės premijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vyriausybės įgaliotai institucijai. 7. Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“ Pritarti iš dalies
jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlytai projekto23 str (buvusiam 22 str.) redakcijai. Pasiūlymas:
22 str. laikyti
dalį išdėstyti taip:2223 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus
ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus skiria valstybės premijas ir nustato valstybės premijų dydžius.“
2018-05-2324 Argumentai: Kadangi siūloma nustatyti sporto skirstymą į atitinkamas sritis, tinkslintinas Įstatymo projekto 23 straipsnis. Straipsnis tikslintinas ir dėl siūlomų naudoti kitokių sąvokų. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka 1.
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau
Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:
1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;
3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;
4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jei tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau
gauti 27, olimpinių žaidynių 2–3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23, Olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2–3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2–3 vietos laimėtojai – 21, Olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17, Olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2–3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15, pasaulio čempionatų 13–16, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), Europos neįgaliųjų čempionatų 2–3 vietos laimėtojai – 13, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 9, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2–3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai – 5, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžių valstybės stipendiją. 3. Esant kelioms šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieną, valstybės stipendiją jo pasirinkimu. 4.
olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionato, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos iki sportininko karjeros pabaigos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki sportininko karjeros pabaigos. 5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionato 2–6 vietos, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionato 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti ketverius metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis ketverių metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos. 6.
pasaulio čempionato 7–16 vietos, Europos čempionato, Europos žaidynių (jei atitinkamoje sporto šakoje tais metais neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionato 2–3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionato 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionato, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionato 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejus metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau, kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas sporto laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams (skaičiuojant nuo atitinkamo sportinio laimėjimo pasiekimo dienos). 7.
straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:
1) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo;
6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas vartoja dopingo preparatus ar taiko dopingo metodus ir už tai jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos.
Valstybės stipendija nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, nei nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje;
8) jis baigia sportininko karjerą;
9) jis sporto varžybose atstovauja (ar sporto pratybose rengdamasis toms sporto varžyboms ketina atstovauti) kitai valstybei. 8. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija. 9.
pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes per penkias darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie nurodytas aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus – permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. 10. Šio straipsnio 7 dalies
sporto laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus – išmokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. 11. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka. 12. Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“ Pritarti iš dalies Pritarta Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlytai projekto 24 str. (buvusio 23 str.) redakcijai, patikslinant
ir 6 punktus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 str. laikyti 24 str. ir jo 7 d. 3, 5 ir 6 p. išdėstyti taip:
3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
<...>
„
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo antidopingo taisyklių pažeidimo ;
6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas vartoja dopingo preparatus ar taiko dopingo metodus pažeidė antidopingo taisykles ir už tai jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos. Valstybės stipendija nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;“ 36.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-2325 Argumentai: Kadangi siūloma nustatyti sporto skirstymą į atitinkamas sritis, tinkslintinas Įstatymo projekto 24 straipsnis. Straipsnis tikslintinas ir dėl siūlomų naudoti kitokių sąvokų. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka
pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje aptartomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, yra tapęs:
1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;
2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio 1 vietos laimėtoju,
paralimpinių, kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties , kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema – 1–2 vietos laimėtoju arba kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema – 1 vietos laimėtoju. 2. Sportininkas, pasiekęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžių rentą per mėnesį. 3.
karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda viena iš šių aplinkybių:
1) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;
2) jis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
3) asmuo rentos gavimo metu manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės sporto organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo;
6) rentos gavimo metu asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus.
Renta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;
7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, nei nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje;
8) jis atnaujina sportininko karjerą apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka. 4. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka rentas skiria Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.
pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes per penkias darbo dienas nuo jų atsiradimo. 6. Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms. 7. Sportininkas karjerą baigia apie tai informuodamas Švietimo , ir mokslo ir sporto ministeriją jos nustatyta tvarka. 8. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerijos interneto svetainėje.“ Pritarti iš dalies Pritarta Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlytai projekto 25 str. (buvusio 25 str.) redakcijai, patikslinant
ir 6 punktus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 24 str. laikyti 25 str. ir jo 3 dalies 3, 5 ir 6 p. išdėstyti taip:
3) asmuo rentos gavimo metu manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės sporto organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
<...>
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo antidopingo taisyklių pažeidimo ;6 ) rentos gavimo metu asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus antidopingo taisyklių pažeidimus . Renta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos.“ 37.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-232 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto įgyvendinamojo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įsigaliojimas ir taikymas
šio įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirtos ir mokamos valstybės stipendijos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnį, šias stipendijas toliau moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnyje nurodytą tvarką. 3. Asmenų prašymai dėl valstybės stipendijų skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 22 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam valstybės stipendija būtų mokama pagal šio įstatymo
Kūno kultūros ir s S porto įstatymo nuostatas. 4. Asmenų prašymai dėl valstybės premijų už pasiektus sporto laimėjimus skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 23 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 5.
sporto laimėjimus, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo suteikė teisę gauti valstybės premiją, tačiau iki šio įstatymo įsigaliojimo nepateikę prašymų valstybės premijai gauti, turi teisę, nepraleisdami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatytų terminų, pateikti prašymus valstybės premijai gauti. Šiuos prašymus nagrinėja ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 6. Asmenys, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo išduoti kūno kultūros ir sporto veiklos leidimai ir šių leidimų galiojimo terminas nebuvo pasibaigęs, turi teisę dirbti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistais ar teikti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistų paslaugas iki šių leidimų galiojimo pabaigos. 7. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo suteiktas nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardas, šis vardas lieka. 8. Asmenų prašymai dėl nusipelniusio Lietuvos Respublikos sportininko, trenerio ar sporto darbuotojo vardo suteikimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 40 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Vyriausybės įgaliota institucija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 9. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos sportininko rentos, šios rentos toliau mokamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 10.
sportininko rentos skyrimo pateikti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigti nagrinėti, baigiami nagrinėti ir sprendimus dėl jų priima Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam renta būtų skiriama pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir s S porto įstatymo nuostatas. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio
įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę į sportininko rentą, tačiau dėl rentos skyrimo besikreipusiems po šio įstatymo įsigaliojimo, rentos dydis apskaičiuojamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu prašymą pateikęs asmuo neišreiškia pageidavimo, kad jam būtų mokama šio įstatymo
Kūno kultūros ir s S porto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyta už atitinkamą laimėjimą Vyriausybės nustatyto dydžio renta. Šiems asmenims nuo šio įstatymo įsigaliojimo netaikomas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 12. Asmenys, įgiję kūno kultūros ar sporto specialisto statusą iki šio įstatymo įsigaliojimo, tačiau neatitinkantys šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir s S porto įstatymo kūno kultūros fizinio aktyvumo ir sporto specialistams keliamų reikalavimų, turi teisę dirbti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistais ar teikti kūno kultūros fizinio aktyvumo ar sporto specialistų paslaugas iki 2024 m. rugsėjo 1 dienos.“ Pritarti 38.
Jaunimo ir sporto reikalų komisija 2018-05-233 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto įgyvendinamojo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos Švietimo , ir mokslo ir sporto ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 d. parengia ir priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje nauja redakcija išdėstyto Kūno kultūros ir s S porto įstatymo nuostatoms įgyvendinti.“ Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti JSRK pasiūlymui, atkreipiant dėmesį, kad įstatymas įsigalios 2019 m. sausio 1 d. ir tik tada teisiškai bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Žr. Komiteto pasiūlymą dėl įstatymo projekto 3 str. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Sporto įstatymo projektui Nr. XIIIP-149(3) ir teikti jį Seimui svarstyti. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-131 1 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 str. 1 d. išdėstyti taip: „ 1.
1 d. išdėstyti taip: „
ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją kūno kultūros ir sporto srityje, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, kūno kultūros ir sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.“
2018-06-132 Argumentai: Panaikinti įstatymo projekto 2 str. 7 p., kuriame apibrėžta dopingo sąvoka, taip pat papildyti Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlytas sąvokas, išskiriant aukšto meistriškumo sportą (vietoj didelio meistriškumo sporto). Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 str. išdėstyti taip: „
šio įstatymo sąvokos
prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje 2006 m. gegužės 2 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte). 2. Aukšto meistriškumo sportas
kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. 3.
sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška veikla, kurios tikslas – tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius ir pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. 4. Aukšto meistriškumo sporto programa
stovykla
tikslas nėra rengimasis aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose. 11 . Fizinio aktyvumo specialistas
meistriškumo sporto varžybomis
ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, treniruotėse, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. 16. Sporto klubas
taisyklėmis ar (ir) sportinės kovos metodais, ar (ir) technikos ir taktikos veiksmais, ar (ir) inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama.
Aukšto meistriškumo sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija. 21. Sporto šakos federacija
3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 str.
3 p. i šdėstyti taip: „ 3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių per fizinį aktyvumą, sveikatą bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybė, savivaldybės bei kūno kultūros ir sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi priemonių prieš dopingo vartojimą (naudojimą), aptartų 1993 m. balandžio 1 d. Europos antidopingo konvencijoje, ratifikuotoje 1995 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-1087 „Dėl Europos antidopingo konvencijos ratifikavimo“, ir antidopingo taisyklių pažeidimus, įtvirtintus Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte;“ Pritarti
4Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-134 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė iš dalies, taip pat į tai, kad vietoj didelis meistriškumas siūloma vartoti aukštas meistriškumas , tikslintina projekto 4 str. formuluotė. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 4 str. i šdėstyti taip:
„ 4 straipsnis. Kūno kultūros ir sporto sistema
1Kūno kultūros ir sporto sistema apima šias sritis:
1) fizinį aktyvumą;
2) didelio aukšto meistriškumo sportą. 2. Fizinio aktyvumo paskirtis – tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, šviesti visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais. 3. Didelio meistriškumo sporto paskirtis – tobulinti sportininko veiklas, kurių metu sportininkas gebėtų pakelti tokius sporto pratybų ir sporto varžybų krūvius, kurie leistų įgyti fizinį, techninį, taktinį ir psichologinį parengtumą, reikalingą siekiant pačių aukščiausių rezultatų sporte .“ Pritarti
5Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-136 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje 1.
Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina valstybinę sporto strategiją, kurioje nustatomi kūno kultūros ir sporto prioritetai, ilgalaikiai tikslai, turinio kaitos kryptys. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės kūno kultūros ir sporto politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą
3Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiuo, kitais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais pavestas funkcijas kūno kultūros ir sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti kūno kultūrą ir sportą.“ Pritarti
6Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-137 2,3 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 ir 3 dalis išdėstyti taip:
„2. Nacionalinė sporto taryba svarsto valstybinę sporto strategiją, kūno kultūros sporto prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus kūno kultūros sporto sričių plėtros klausimus. 3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinės organizacijos), veikiančių kūno kultūros ir sporto politikos srityje, atstovai.“ Pritarti
7Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-138 Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 8 str. išdėstyti taip:
„ 8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija kūno kultūros ir sporto srityje 1.
Savivaldybės taryba:
1) atsižvelgdama į valstybinę sporto strategiją, kūno kultūros ir sporto prioritetus, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, nustato savivaldybės ilgalaikius kūno kultūros ir sporto plėtros tikslus, savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas kūno kultūros ir sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę kūno kultūros ir sporto srityje;
2) nustato kūno kultūros ir sporto srityse veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;
3) finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių kūno kultūros ir sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos. 2. Savivaldybės vykdomoji institucija:
1) analizuoja kūno kultūros ir sporto būklę savivaldybėje, užtikrina valstybės nustatytos politikos kūno kultūros ir sporto srityse įgyvendinimą vietos lygiu bei ilgalaikių savivaldybės kūno kultūros ir sporto plėtros tikslų ir priemonių jiems pasiekti įgyvendinimą;
2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;
3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į kūno kultūros ir sporto reikšmę sveikatai . ;
4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones . “ Pritarti
1 Pasiūlymas: Projekto 9 str. pavadinimą ir 9 str. 1 d. išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Organizacijos plėtojančios kūno kultūrą fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą
1Kūno kultūros Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto organizacijos plėtoja Lietuvos Respublikoje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, fizinį aktyvumą , įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes.“ Pritarti 9.
3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 str. 3 d. išdėstyti taip: „
3Sportininkų,
kurie per paskutinius dvejus metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinės antidopingo agentūros 2003 m. kovo 5 d. priimtą Pasaulinį antidopingo kodeksą.“
2018-06-1316 2,3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto
dalis išdėstyti taip: „2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, fizinio aktyvumo sporto projektams įgyvendinti skiriama:
1) 2019 metais – 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
3) 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;
4) kasmet – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės biudžeto asignavimai sudaro dalį kasmet numatomų kūno kultūrai ir fiziniam aktyvumui ir aukšto meistriškumo sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžetų asignavimų.“ Pritarti 11.
Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-1317 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarta pasiūlymui valstybės fondo lėšas skirti ne tik fizinio aktyvumo, bet ir aukšto meistriškumo sporto renginiams, sporto bazių priežiūrai, remontui ir kvalifikacijos kėlimui, tikslinga projekto 17 str. minimus projektus vadinti ne fizinio aktyvumo, bet sporto projektais, o fizinio aktyvumo projektų komisiją – sporto projektų komisija. Taip pat siūloma įstatymo projekte tiksliai nurodyti, kad lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą. Straipsnio redakcija patikslinta atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pasiūlymas:
17
„1. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos sporto projektų, susijusių su sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu, sporto bazių priežiūra ir remontu, kvalifikacijos tobulinimu, fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą, įgyvendinimui. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarką ir fondo lėšų paskirstymo proporcijas nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo f ondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių. 2.
biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą. 4. Sporto projektų komisija įvertina jai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus finansuoti valstybės biudžeto lėšomis sporto projektus ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių sporto projektų finansavimo. 5. Sporto projektų komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai.
Po vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:
vadovaujanti nevyriausybinė organizacija ;
2) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;3 ) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;
4) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;
atitinkančios sporto šakų federacijos. 6. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, atlieka sporto projektų, finansuojamų valstybės biudžeto lėšomis, atranką ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. 7. Sporto projektų komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys, kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 8. Sprendimą dėl sporto projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis priima Švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas. 9. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.“ Pritarti 12.
Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-1318 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pasiūlymą, kuriam Komitetas pritarė iš dalies ir į tai, kad vietoj didelio meistriškumo sporto siūloma vartoti aukšto meistriškumo sportas, siūloma tikslinti projekto18
: Pakeisti Įstatymo projekto 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Didelio
finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis
Aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, ir įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti. 2. Vyriausybė valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms gali nustatyti kofinansavimo dydį (nuo skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių. 3. Valstybės, savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų ir nacionalinės antidopingo organizacijos atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimo, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis, vykdymu.
Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakos šakų federacijos, nacionalinė s antidopingo organizacij os a privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatant priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus. 4. Švietimo
ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.“
2018-06-1320 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas 1.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos fizinio aktyvumo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms vykdyti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas , arba nevyriausybinė organizacija ar kitas juridinis asmuo , organizacija yra likviduojamas, arba dėl nevyriausybinės organizacijos juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių ;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kitos organizacijos vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens , kitos organizacijos vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens ar kitos organizacijos apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo ar kita organizacija buvo patraukti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo dešimt metų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.
Valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos fizinio aktyvumo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms vykdyti negali būti skiriamos, jeigu:
1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;
2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);
3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžeto lėšas , arba nevyriausybinė organizacija ar kitas juridinis asmuo , organizacija yra likviduojamas, arba dėl nevyriausybinės organizacijos juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės, savivaldybių biudžetų lėšas;
4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;
5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšas buvo neįvykdęs valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės ir (ar) savivaldybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės ir (ar) savivaldybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės ir (ar) savivaldybių institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;
6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių ;
7) fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, kitos organizacijos vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens , kitos organizacijos vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens ar kitos organizacijos apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;
8) juridinis asmuo ar kita organizacija buvo patraukti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo dešimt metų nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimo dienos. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimas sustabdomas, o aplinkybėms esant išmokėtos valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos atitinkamai į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą Valstybės iždo sąskaitą ar atitinkamos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą savivaldybės sąskaitą, jų negrąžinus išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projekto ar tų aukšto meistriškumo sporto programos priemonių, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinimui, priešingu atveju – priimamas sprendimas nutraukti valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų mokėjimą fizinio aktyvumo sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“
2018-06-1321 Pasiūlymas: Projekto
lį išdėstyti taip: „1. Valstybė steigia nacionalinio lygmens įstaigą, kuri rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems sportininkams rengti.“
2018-06-1322 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad olimpinių, paralimpinių ir kurčiųjų žaidynės skiriasi atrankos varžybų, kvotų šalims sistema, varžybų rangu, šalių ir dalyvių skaičiumi, sportininkų pasiekimus šiose žaidynėse siūloma vertinti skirtingai. Tokiam siūlymui pritaria ir olimpiniam, paralimpiniam ir kurčiųjų judėjimams atstovaujantys komitetai. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad turi būti įvertinti asmenų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai .
Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų , kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto VII skyrių papildyti nauju 22 str. ir jį išdėstyti taip: „
sporto laimėjimus Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.“
1 Pasiūlymas:
22 str. laikyti
dalį išdėstyti taip:2223 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus
institucija sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus skiria valstybės premijas ir nustato valstybės premijų dydžius.“
47 3, 5,6 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 str. laikyti 24 str. ir jo 7 d.
3, 5 ir 6 p. išdėstyti taip:
3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
<...>
„
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo antidopingo taisyklių pažeidimo ;
6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas vartoja dopingo preparatus ar taiko dopingo metodus pažeidė antidopingo taisykles ir už tai jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos.
Valstybės stipendija nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;“ Pritarti
47 3 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 23 str. laikyti 24 str. ir jo 7 d. 3 p. išdėstyti taip:
„ 3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis, pažeidžia antidopingo taisykles ir už šiuos pažeidimus jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios didelio aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, <...>“ Pritarti 19.
3 3, 5,6 Pasiūlymas: Įstatymo projekto 24 str. laikyti 25 str. ir jo 3 dalies 3, 5 ir 6 p. išdėstyti taip:
3) asmuo rentos gavimo metu manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos.
Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės sporto organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – apkaltinamasis teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);
<...>
5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo antidopingo taisyklių pažeidimo ;6 ) rentos gavimo metu asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus antidopingo taisyklių pažeidimus . Renta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos.“ Pritarti 20.
Švietimo ir mokslo komitetas 2018-06-133 Argumentai: Sporto įstatymas įsigalios 2019 m. sausio 1 d. ir tik tada teisiškai bus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iki 2018 m. gruodžio 31 d. įstatymo teisės aktus, reikalingus Sporto įstatymo nuostatoms įgyvendinti, turės priimti Švietimo ir mokslo ministerija. Pasiūlymas: „ Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, savivaldybių tarybos iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima teisės aktus, reikalingus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Kūno kultūros ir s
porto įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Smirnovas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Sporto įstatymo projektas Nr. XIIIP-149(3). Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Komiteto biuro patarėja Justina Paukštė