mecenavimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvoje yra sudarytos mokestinės sąlygos remti kultūros, sporto ar kitas visuomenines iniciatyvas, tačiau nėra reglamentuotas sąvokos „mecenatas“ vartojimas, taip pat nėra skiriamas pakankamas visuomenės dėmesys ir valstybės pripažinimas asmenims, kurie savanoriškai, neatlygintinai ir nesiekdami finansinės naudos teikia paramą su kultūra ir menu, visuomenės gerove susijusiems Lietuvos valstybės raidai svarbiems mecenuojamiesiems projektams įgyvendinti. Etimologine prasme mecenavimo, mecenatystės sąvoka siejama su asmenvardžiu Gaius Cilnius Maecenas, buvusiu Romos kultūros rėmėju (gyvenusiu 68–8 m. pr. Kr.). Vertinant šiuolaikinę filantropiją ir mecenavimą, mokslinėje literatūroje atkreipiamas dėmesys į du kriterijus: pirma, veiksmo ir proceso tikslas turi būti viešoji gėrybė, antras kriterijus yra aukojimo intencija arba motyvas. Šiandien dažniausiai sutinkami mecenavimo pavyzdžiai yra renginių rėmimas, objektų kūrimas, meno kūrinių dovanojimas, savanorystė (veikla, taip pat patalpų suteikimas ir pan.). Kaip teigia Filantropijos studijų centro Indianos universitete (JAV) įkūrėjas, vienas iškiliausių filantropijos teoretikų, Robertas Paytonas, filantropijos ir mecenavimo samprata ir veiksmas iš esmės grindžiami morale ir etika, o tai iškelia šių koncepcijų įvairias vertybines, racionaliąsias ir neracionaliąsias plotmes. Filantropijos tradicijas lemia kultūrinis šalies kontekstas ir politinės sistemos formavimosi istorinės ištakos. Skirtingos šalių mecenavimo patirtys atsispindi ir skirtingai vartojamos sąvokose. Mecenavimas, kaip sąvoka, yra būdingas Europai, o Vakarų tradicijoje (bendrosios teisės šalyse) mecenavimas kartais minimas kaip kultūros filantropija.
Filantropijos sąvoka ir filantropijos veiksmas yra ypač populiarus reiškinys JAV, kur, skirtingai nuo Europos tradicijų, filantropija yra tapatinama ne tik su elitu, bet ir visa pilietine visuomene. Jungtinėje Karalystėje ir beveik visoje Europoje filantropija elitizuota, tapatinama su Viktorijos laikų „geradaryste“, moraliniu teisumu. JAV filantropijos koncepcija skiriasi nuo filantropijos sampratos Europoje, kur ji yra suprantama labiau kaip geranoriškumas nei kaip pilietinė pareiga. JAV nuo seno garsėja labdaringos veiklos dvasia, jose filantropija laikoma neatsiejama verslo bei socialinės politikos dalimi ir yra plačiai paplitusi visuomenėje bei per mokesčių sistemą ir socialines lengvatas donorams stipriai skatinama valstybės. Šį skirtumą patvirtina ir konkretus pavyzdys: Jungtinė Karalystė tik 1986 m. įvedė fiskalinį režimą, skatinantį labdaringą veiklą, o JAV mokesčių lengvatų praktika veikia nuo XVIII a., t. y. ilgiau nei bet kurioje Europos šalyje (Vaidelytė, 2006, 2013). Įstatymo projektu siūloma pasirinkti Europos tradicijas atitinkantį mecenavimo modelį ir skatinti mecenavimo tradicijų kūrimą ir puoselėjimą, privačias investicijas kultūros ir meno, visuomenės gerovės iniciatyvoms. Valstybės vaidmuo skatinant mecenavimą turėtų būti papildytas vertybiniais imperatyvais (valstybės pripažinimu, viešinimu, apdovanojimu). Ypač pabrėžtina, kad vertybinės mecenavimo skatinimo praktikos ilgainiui veikia visuomenės mentalitetą, diegia filantropines vertybes ir formuoja teigiamą mecenavimo įvaizdį.
Įstatymo projekte siūloma apibrėžti mecenavimo, valstybės ir savivaldybės mecenato sąvokas, sritis, kuriose gali būti įgyvendinti mecenuojamieji projektai, nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato vardo suteikimo tvarką, nustatyti nacionalinio mecenato ženklo įteikimo datą sausio 25 dieną (Vilniaus pagarsinimo dieną), nacionalinių ir savivaldybės mecenatų vardų įamžinimą ir netekimą. Atsižvelgiant į ribotas valstybės biudžeto galimybes, nesiūloma nustatyti jokių naujų skatinamųjų priemonių (mokesčių lengvatų) mecenavimo dalyviams, išlaikant mokesčių lengvatas, kuriomis naudojasi labdaros ir (arba) paramos teikėjai. Siekiant pasirinkti skatinamųjų priemonių (mokesčių lengvatų) modelį mecenavimo dalyviams, vertintos gilias mecenavimo tradicijas turinčių bendrosios teisės šalių (JAV, Jungtinės karalystės) ir pagal kontinentinę tradiciją artima Nyderlandų Karalystės praktika. Kaip minėta, JAV mokesčių lengvatų praktika veikia ilgiausiai nei bet kurioje Europos šalyje. JAV filantropinės veiklos skatinimo praktika grindžiama finansiniu saugumu ir galimybe filantropine veikla užsitikrinti nuolatines pensijų tipų išmokas iki pat mirties (donorai, paaukoję labdarai, gauna mokesčių lengvatą bei nuolatines išmokas iš pelno, kurį labdaros gavėjas gauna ir donoro suteikto turto, Vaidelytė, 2006, 2013). Mentaliteto svarbą pabrėžia ir Nyderlandai, kuriuose filantropija apibrėžta kaip „pinigų suma arba dovana, aukojama iš dosnumo, privalomos arba savanoriškos intencijos, mokesčiai ir pan., kai grįžtamoji nauda nėra šio veiksmo esmė ir negali būti įvertinta piniginiais vienetais“ (Schuyt, 2013, p. 22).
22). Atsižvelgdami į skirtingą užsienio šalių praktiką mecenavimo srityje, Įstatymo projekto rengėjai siūlytų pasirinkti pagal tradiciją artimesnį Nyderlandų modelį, pagal kurį mokesčių lengvatos nėra mecenavimo tikslas ir jos nebus adekvačios (proporcingos) pasirinktoms mecenavimo sumoms. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas numato galimybę teikti ir gauti paramą, tačiau mecenavimo tikslai, lyginant su labdaros ir paramos tikslais, yra specifiniai – savanoriškai, neatlygintinai ir nesiekiant finansinės naudos teikti paramą ne konkrečiam subjektui, o Lietuvos valstybės raidai svarbiems kultūros ir meno, su visuomenės gerove susijusiems projektams. Ypač pabrėžtina, kad mecenato parama skiriama viešajam gėriui sukurti. Mecenavimo motyvacija taip pat savo esme skiriasi nuo labdaros ir paramos teikimo: kultūros išliekamosios vertės suvokimas, vertybinės nuostatos, asmeninis domėjimasis konkrečia kultūros ar su ja susijusia sritimi, viešumas, pripažinimas, žinomumas. Anglosaksiškojo pasaulio diskurse filantropijos ir labdaros sąvokos taip pat skiriasi. Filantropija siejama su plataus spektro viešosiomis gėrybėmis – parama bažnyčiai, kultūros paveldui, meno kūrinių dovanojimu muziejams, o labdaros koncepcija yra siauresnė ir apima aukojimą vargšams, pagalbą ir kitą socialinės disfunkcijos mažinimą. Taigi šiuolaikinė filantropijos reikšmė apima ir mecenavimo sampratą, o labdaros sąvoką taikyti mecenavimo apibrėžtyse būtų netikslu. Dėl nurodytų priežasčių mecenatas ir mecenavimo tikslas yra specifiniai lyginant su paramos teikėjo ir paramos gavėjo statusu, paramos tikslu, paramos dalyku, pripažinimu ir įprasminimu. Dėl šių priežasčių Įstatymo projekto reguliavimas yra specifinis ir negali būti galiojančio Labdaros ir paramos įstatymo dalimi. 2.
atstovai) ir rengėjai Vykdydama Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 163.3 papunktį ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.3.6 priemonės 4 punktą, Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Konstitucijos 42 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė, be kitų dalykų, remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Aiškindamas Konstitucijos 42 straipsnio antrojoje dalyje nustatytą reguliavimą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad kultūros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, viešasis interesas, taip pat kad Konstitucijos 42 straipsnio antrosios dalies nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultūra turi būti remiama, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultūra būtų remiama, – būtent valstybė (Konstitucinio Teismo
nuostatos suponuoja valstybės pareigą formuoti ir vykdyti kultūros politiką taip, kad ji atitiktų viešąjį interesą, visuomenės poreikius. Pastaroji Konstitucijos nuostata, be kita ko, leidžia tvirtinti, kad valstybės parama kultūrai turėtų apimti ne tik valstybės finansinę paramą, bet ir visas kitas priemones, skirtas paremti ir skatinti kultūrą ir meną, t. y. vertybinius imperatyvus.
Valstybė, pripažindama mecenavimo naudą visuomenei, svarbiausius visuomenės gyvenimo klausimus, tokius kaip vertybiniai imperatyvai (mecenavimas, mecenato vardo pripažinimas, privačios investicijos kultūrai ir menui, viešosioms gėrybėms), turi reglamentuoti įstatymo nuostatomis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (ypač pirmosios knygos „Bendrosios nuostatos“ II dalies „Sandoriai“, šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“, II dalies
„Sutarčių teisė“, XXVII skyriaus „Dovanojimas“ nuostatos) aktualus tarp
mecenatų ir mecenuojamųjų susiklostantiems teisiniams santykiams, tačiau privatinės teisės nuostatos nereglamentuoja valstybės vaidmens mecenavimo procese ir yra dispozityvios. Jau minėta, kad Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai yra specifiniai lyginant su Labdaros ir paramos įstatymu, kai kurias paramos nuostatas detalizuoja, pavyzdžiui Įstatymo projekte numatant specialius subjektus, kurie gali teikti paramą, taip pat įtvirtina vertybinius mecenavimo imperatyvus, kurie nėra kitų teisės aktų reguliavimo dalykas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte apibrėžiamos mecenavimo, nacionalinio mecenato, savivaldybės mecenato, mecenuojamojo projekto, paramos, nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato ženklų sąvokos. Mecenavimas apibrėžiamas kaip Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems paramos gavėjams – juridiniams asmenims – suteikta parama, skirta įgyvendinti Mecenavimo įstatymo nustatytus kriterijus atitinkančius mecenuojamuosius projektus. Filantropijos ir mecenavimo veiksmas pirmiausia turi remtis viešosiomis gėrybėmis, o ne asmeniniu interesu.
Istoriškai susiklostė, kad mecenatais pripažįstami ypatingai visuomenei nusipelnę globėjai (Mikalojus Kristupas Radvilas Našlaitėlis, Mykolas Kazimieras Pacas, Mykolas Kazimieras Oginskis ir kt.), skyrę ne tik lėšas kultūros ir meno vystymui, bet ir savo pasaulėžiūra prisidėję prie kultūros puoselėjimo. Įstatymo projekte išskiriamos 1 000 000 eurų ir 250 000 eurų vertės mecenuojamųjų projektų ribos. Pažymėtina, kad nurodytos sumos Lietuvos gyvenimo lygio mastu yra aiškiai apibrėžtos, pripažintinos svarbiomis ir atitinka Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygį, vertinant bendrąjį vidaus produktą. Didelės vertės projektai, be kita ko, sąlygos, kad mecenavimas bus skiriamas ypač svarbiems projektams, patenkantiems į kultūrinę atmintį. Pripažintina, kad kultūra negali išgyventi be verslo paramos (mecenatų, globėjų, paramos teikėjų). Taigi nedidelės privilegijuotos asmenų grupės (mecenatų) veikla leis prisidėti prie kultūros ir meno, visuomenės gerovės skatinimo konkrečiu atveju. Asmuo, mecenuojamuosius projektus mecenuojantis savivaldybės lygmeniu, pripažintinas savivaldybės mecenatu, daugiau nei vienos savivaldybės lygmeniu – nacionaliniu. Apibrėžtos mecenatų kategorijos leis aiškiai išskirti, koks mecenatas gali būti laikomas savivaldybės ar nacionaliniu mecenatu. Konkrečiu atveju bus sprendžiama dėl nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardo pripažinimo, kadangi mecenato vardo suteikimas siejamas su dviem kriterijais – suma ir teritorija. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje išskiriamos šalys, kurių fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti paramą Lietuvos kultūrai ir menui, visuomenės gerovei, t. y. Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalys, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybės narės. Nurodytos šalys, be kita ko, atitinka Lietuvos integracinius kriterijus.
Siekiant nustatyti platų ir visapusišką mecenuojamųjų projektų ratą, Įstatymo projekte išskiriamos sritys (asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, menas, mokslas, religija, socialinė gerovė, sportas ir kūno kultūra, švietimas, visuomenės informavimas), kuriose gali būti įgyvendinami mecenuojamieji projektai, taip pat pateikiamas baigtinis vertinamojo pobūdžio kriterijų sąrašas (mecenuojamojo projekto atitiktis Valstybės pažangos strategijai, kitoms strategijoms, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, arba kitiems planavimo dokumentams, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė; inovacijų skatinimas, infrastruktūros objektų sukūrimas, jų atnaujinimas (modernizavimas) ir kt.), iš kurių ne mažiau nei du turi atitikti mecenuojamasis projektas.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sritys – asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, kultūra ir kultūros paveldas, menas, mokslas, religija, socialinė gerovė, sportas ir kūno kultūra, švietimas, visuomenės informavimas – yra ypatingai susijusios su kultūra ir menu, visuomenės gerove, kadangi: kūno kultūra yra svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis – žmogaus fizinė ir dvasinė raida (pratybos) ir jos rezultatas (fizinė ir psichinė darna, grožis, fizinis pajėgumas ir aktyvumas, sveikata; pagal Konstitucijos 53 straipsnio antrąją dalį valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą); visuomenės informavimas neatsiejama bendrosios kultūros sritis, skatinanti kritiškai mąstyti, naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis socialiniame, kultūriniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime; religija nuo seniausių laikų priskirtina kultūrinio gyvenimo sričiai (bažnyčios, vienuolynai, krikščioniškasis menas ir kt.); socialinė gerovė paliečia visus žmones tokiose srityse kaip socialinė rūpyba, bendras kultūrinis gyvenimas, o socialinės gerovės kūrimo motyvai savo esme yra filantropiniai; dėl asmens ir visuomenės sveikatos pažymėtina, kad menas gali prisidėti prie žmogaus gerovės kūrimo, juo labiau kad visose kultūrose sveikata buvo ir yra didžiausia vertybė; kultūros ir meno įtaka, kaip svarbi neatsiejama sveikatinimo proceso dalis, yra sritis, kurios potencialu Lietuvos žmonių sveikatai bei gerovei skatinti nėra deramai pasinaudojama, be to, meno ir meninės veiklos poveikis žmogaus dvasinei sveikatai yra neabejotinas, siekiant mažinti savižudybių skaičių, gerinti psichikos sveikatą; dėl švietimo, mokslo: Valstybinėje švietimo 2013–2022 strategijoje (strategijos 17.1 papunktyje), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje nustatytos sritys – asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra, kultūra ir kultūros paveldas, menas, mokslas, religija, socialinė gerovė, sportas ir kūno kultūra, švietimas, visuomenės informavimas – yra ypatingai susijusios su kultūra ir menu, visuomenės gerove, kadangi: kūno kultūra yra svarbi asmens ir visuomenės bendrosios kultūros dalis – žmogaus fizinė ir dvasinė raida (pratybos) ir jos rezultatas (fizinė ir psichinė darna, grožis, fizinis pajėgumas ir aktyvumas, sveikata; pagal Konstitucijos 53 straipsnio antrąją dalį valstybė skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą); visuomenės informavimas neatsiejama bendrosios kultūros sritis, skatinanti kritiškai mąstyti, naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis socialiniame, kultūriniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime; religija nuo seniausių laikų priskirtina kultūrinio gyvenimo sričiai (bažnyčios, vienuolynai, krikščioniškasis menas ir kt.); socialinė gerovė paliečia visus žmones tokiose srityse kaip socialinė rūpyba, bendras kultūrinis gyvenimas, o socialinės gerovės kūrimo motyvai savo esme yra filantropiniai; dėl asmens ir visuomenės sveikatos pažymėtina, kad menas gali prisidėti prie žmogaus gerovės kūrimo, juo labiau kad visose kultūrose sveikata buvo ir yra didžiausia vertybė; kultūros ir meno įtaka, kaip svarbi neatsiejama sveikatinimo proceso dalis, yra sritis, kurios potencialu Lietuvos žmonių sveikatai bei gerovei skatinti nėra deramai pasinaudojama, be to, meno ir meninės veiklos poveikis žmogaus dvasinei sveikatai yra neabejotinas, siekiant mažinti savižudybių skaičių, gerinti psichikos sveikatą; dėl švietimo, mokslo: Valstybinėje švietimo 2013–2022 strategijoje (strategijos 17.1 papunktyje), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 strategijos patvirtinimo“, įtvirtintas siekis didinti paramą švietimui privačiomis lėšomis; Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ (toliau – Strategija 2030), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr.
XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“, įtvirtinti siekiai ugdyti sveiką gyvenseną, kaip svarbią veiklios visuomenės prielaidą, remti akademinį, kūrybinį ir sporto neformalųjį ugdymą, sutelkiant geriausius šalies mokytojus, kultūros ir sporto ekspertus, pritraukiant užsienio specialistus, t. y. pritraukiant potencialius mecenatus. Siekiant didesnės verslo įtraukties į mokslą, Strategijoje 2030 numatytas siekis sudaryti Lietuvoje sąlygas verslo ir mokslo bendroms idėjoms realizuoti. Nurodytos sritys, be kita ko, neleis eliminuoti konkretaus projekto. Pabrėžtina, kad Įstatymo projekte įtvirtinti objektyvusis kriterijus (mecenuojamojo projekto vertė) ir vertinamieji kriterijai leis išskirti, kurie projektai pripažintini mecenuojamaisiais projektais. Visais atvejais mecenuojamasis projektas turi turėti teigiamą poveikį visuomenei. Įstatymo projekto įgyvendinamuosiuose teisės aktuose bus nustatytas mecenuojamojo projekto poveikio vertinimas, kurį organizuos (atliks) Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projekto poveikio vertinimas bus projekto pripažinimo mecenuojamuoju proceso dalis, kurios metu specialias kompetencijas turintys asmenys, remdamiesi objektyviais duomenimis, įvertins projekto atitikimą 4 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sritims, kriterijams ir projekto poveikį visuomenei ar jos daliai (Įstatymo projekto preambulė, Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalis), pateiks pagrindimą Mecenavimo tarybai.
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija organizuos projekto kultūrinio ir socialinio poveikio vertinimą, t. y. ministerija spręs, kaip ir su kuriomis institucijomis ar privačiais asmenimis (teisės, audito, tyrimų paslaugas teikiančiais subjektais) bendradarbiaujant tikslinga atlikti konkretaus projekto poveikio vertinimą. Mecenuojamųjų projektų atitiktį šio įstatymo reikalavimams vertina Mecenavimo taryba, kurios sudėtį nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė, siekdama skatinti mecenavimo tradicijas, pasirenka vertybinį mecenavimo skatinimo modelį, Įstatymo projekto įgyvendinamuosiuose teisės aktuose bus numatomi asmenys, atstovausiantys aukščiausias valdžios institucijas, kultūros ir verslo sritis. Tikėtina, kad Vyriausybės nurodytos institucijos, kurių pavyzdžiai galėtų būti Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos pramonininkų konfederacija, geriausiai atstovautų kultūros, mokslo ir verslo sritis (pvz., Lietuvos kultūros taryba sudaro sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai; Lietuvos mokslo taryba atlieka ekspertines funkcijas svarstant šalies mokslo klausimus; Lietuvos pramonininkų konfederacija vienija šakines ir regionines asociacijas, apjungiančias visas pagrindines pramonės šakas ir pagrindinę Lietuvoje gaminamą produkciją). Pažymėtina, kad Mecenavimo tarybos sprendimas dėl projekto pripažinimo mecenuojamuoju ir mecenato vardo suteikimo yra Mecenavimo tarybos valios išraiška, kuri grindžiama laisva Mecenavimo tarybos valia.
Siekiant netaikyti senaties dėl projektų pripažinimo mecenuojamaisiais ir mecenato vardo suteikimo, be kita ko, Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytas mecenato vardo suteikimas fiziniam asmeniu po jo mirties, o juridiniam asmeniui – po jo pasibaigimo, suponuoja teisę šį vardą naudoti fizinio ar juridinio asmens teisių perėmėjams. Įstatymo projekte numatoma mecenato vardo suteikimo sąlyga – nepriekaištinga reputacija, kaip ji apibrėžta Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas taikytinas tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Įstatymo projekte nacionalinio mecenato ženklų įteikimo (įprasminimo) data pasirinkta sausio 25 diena (Vilniaus pagarsinimo diena). Istoriniuose šaltiniuose nurodyta, kad Lietuvos sostinė Vilnius rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1323 metų sausio
Kristaus garbintojams“, kuriame pagonis Lietuvos valdovas paskelbė atveriąs savo šalį „kiekvienam geros valios žmogui“. Istoriniai šaltiniai teigia, kad būtent 1323 metų sausio 25 dieną kunigaikštis Gediminas plačiai paskleidė žinią apie Lietuvos sostinę Vilnių, kaip atvirą ir svetingą miestą, kviesdamas amatininkus, žemdirbius, dvasininkus ir kitų profesijų atstovus prisidėti prie miesto kūrimo. Taigi Vilniaus pagarsinimo diena svarbi visai Lietuvos valstybei, kurios kultūrinis gyvenimas neatsiejamas nuo ekonomikos, verslo ir verslo paramos. Nuo šios atmintinos dienos Vilnius įgijo daugiakultūrio miesto, kuriame sutaria skirtingos kilmės ir skirtingų tikėjimų žmonės, paveikslą. Konkrečios datos įtvirtinimas Įstatymo projekte suteiks aiškumo, kurs tradiciją, diegs filantropines vertybes visuomenėje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatyme taip pat nustatytos apdovanojimų progos, įteikiantis asmuo. Mecenavimas laikytinas verslo parama menui, kultūrai ir visuomenės gerovei, todėl valstybė turėtų ir šiam reiškiniui teikti svarbą. Be kita ko, sausio 25 d. verta aukštesnio įprasminimo (Gedimino laiškų diena). Siekiant įamžinti mecenatų vardus, vedama Mecenatų knyga, kuri saugoma Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose. Siūlomas nustatyti mecenatų vardų įamžinimo būdas skatins visuomenės susidomėjimą mecenuojamaisiais projektais, garsins mecenatų vardus, turės išliekamąją vertę. Mecenatų knygos pavyzdys galėtų būti Vilniaus universiteto bibliotekos restauratorių sukurta Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų garbės svečių knyga, kuri atkartoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto bibliotekos knygos istorinį įrišimą. Siekiant teisinio reguliavimo išbaigtumo, Įstatymo projekte reglamentuojamas mecenato vardo netekimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos pasekmės – įtvirtintos mecenavimo tradicijos, nustatytos vertybinės paskatos mecenavimo procese, sudarytos prielaidos viešajam gėriui kurti. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir šalies kriminogeninei situacijai neturės. 7.
sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės, tačiau skatins socialiai atsakingą verslą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte pateikiamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministerija turės ūkiškai ir techniškai aptarnauti Mecenavimo tarybą, Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatyta tvarka organizuoti projektų pripažinimą mecenuojamaisiais projektais Mecenavimo taryboje, mecenuojamojo projekto poveikio vertinimą, taip pat į tai, kad bus reikalinga informacijos apie projektus pateikimo Mecenavimo tarybai ir duomenų apie asmens nepriekaištingą reputaciją rinkimo ir tikrinimo tvarka, turės būti patvirtintas mecenato ženklų dizainas, Lietuvos Respublikos kultūros ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius aktus.
Atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Mecenavimo tarybos sudėtį. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimtam Įstatymo projektui įgyvendinti (nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato ženklams įteikti iškilmingoje aplinkoje, taip pat Mecenatų knygai parengti ir mecenatų ženklams pagaminti) reikės minimalių valstybės biudžeto lėšų, kurios bus skiriamos iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai skirtų biudžeto asignavimų. Mecenuojamojo projekto poveikio vertinimas bus atliekamas pagal poreikį. Šį procesą organizuos Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, tačiau šis poveikio vertinimas nebus nuolatinė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos funkcija, vyks epizodiškai, todėl planuojama, kad šis procesas vyks naudojantis turimais žmogiškaisiais ištekliais, prireikus bendradarbiaujant su suinteresuotomis ministerijomis. Pažymėtina, kad 2020 numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 2.3.6 darbo siekiamas įgyvendinimo rodiklis yra 5 kultūros projektų mecenatai. Preliminariai sprendžiant, lėšos 5 mecenavimo projektams įvertinti, pagaminti nacionalinio ir savivaldybės mecenato ženklus galėtų sudaryti
ir išvados Rengiant Įstatymo projektą remtasi Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuotu taikomuoju tyrimu „Nacionalinės kultūros mecenavimo strategijos sukūrimas“ (VšĮ Visuomenės institutas, 2014). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „nacionalinis mecenatas“, „nacionalinio mecenato ženklas“, „mecenavimas“, „mecenuojamasis projektas“, „savivaldybės mecenatas“, „savivaldybės mecenato ženklas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsnyje dėstant sąvokas 1-4 dalys turi būti dėstomos, atsižvelgiant į abėcėlę. 2. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad visas projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos sąvokos „nacionalinis mecenatas“ turinys iš esmės yra pakartojamas projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei 6 straipsnio 1 dalyje, siūlome atsisakyti projekto 2 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios „nacionalinio mecenato“ sąvoką, kaip perteklinės. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalyje apibrėžiamai „savivaldybės mecenato“ sąvokai. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir kitur įstatyme minimas „mecenato ženklas – juvelyrinė segė“. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad toks mecenato ženklas būtų gaminamas už valstybės biudžeto lėšas, įstatymas turėtų reguliuoti, be kita ko, ir tai, kokia institucija atsakinga už tai, kad tokie ženklai būtų pagaminti ir kokių teisės aktų pagrindu jie būtų parenkami, gaminami. 4. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi šio įstatymo pavadinimas projekte vartojamas nebe pirmą kartą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 daliai, 6 straipsnio 1 daliai bei 9 straipsnio 2 daliai, kuriose minima kultūros ministro pareigybė. 5. Siekiant teisės akto nuostatų sistematiškumo, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias nacionalinio mecenato bei savivaldybės mecenato vardo suteikimo sąlygas, dėstyti atskiromis dalimis.
Taip pat svarstytina, ar teisės aktų nuoseklumo požiūriu, projekto 3 straipsnis bei 6 straipsnio nuostatos dėl mecenato vardo suteikimo neturėtų būti sujungtos, juose aiškiai išdėstant visas imperatyvias mecenato vardo suteikimo sąlygas, t.y. būtinas minimalus paramos dydis, projekto pripažinimas mecenuojamuoju, paramą skyrusio asmens nepriekaištinga reputacija bei jo pilietybė (kilmės valstybė). Be to, reikėtų atskleisti, ar šias sąlygas tenkinančiam asmeniui mecenato vardas skiriamas privalomai (t.y. Mecenavimo tarybos sprendimas suteikti mecenato vardą iš esmės būtų „formalus“ asmens atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams patvirtinimas), ar, vis dėlto, Mecenavimo taryba turėtų prerogatyvą kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai ir spręsti dėl mecenato vardo suteikimo ar nesuteikimo ir tais atvejais, kai visos įstatyme nustatytos sąlygos yra įvykdytos. 6. Svarstytina, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalyje kaip galimi mecenato vardo gavėjai nepaminėti fiziniai asmenys, besinaudojantys laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, bei Europos Sąjungos valstybėse įsisteigusios kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aišku kodėl įstatymu siekiama apriboti mecenato vardo teikimą geografiniu – politiniu požiūriu. Pastebėtina, jog pagal įstatymo projekto nuostatas mecenatais būtų pripažįstami tik asmenys jau atlikę mecenavimą, t.y. valstybės ar savivaldybės lygiu padarę darbų, kurie pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas vertintini išimtinai teigiamai ir kaip prisidedantys prie kultūros ir meno vystymo, visuomenės gerovės Lietuvoje.
Tokios veiklos kontekste minėto pobūdžio apribojimai nėra suprantami, nes jie neskatintų mecenavimo tradicijų įtvirtinimo ir mecenavimo teigiamo įvaizdžio kūrimo, filantropinių vertybių diegimo visuomenėje. Taigi siūloma nuostata neatitiktų tų siekių, kurie siūlomi įtvirtinti įstatymo projekto preambulėje. 7. Projekto 4 straipsnio 1 dalies punktų tekstas turi būti pradedamas mažąja raide. 8. Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte vartojama sąvoka „išeivija“ nėra aiški ir turi būti apibrėžta, nes priešingu atveju nebus įmanoma tinkamai vertinti projekto atitiktį šiame punkte įtvirtintam kriterijui. 9. Projekto 4 straipsnio 4 dalyje turi būti patikslinta, kas teikia informaciją Mecenavimo tarybai. 10. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projektus pripažįsta mecenuojamais, mecenato vardą suteikia ir sprendimus dėl mecenato vardo netekimo priima Mecenavimo taryba kultūros ministro nustatyta tvarka. Taigi, projektu siūloma tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus suteikti numatomai naujai institucijai – Mecenavimo tarybai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte neatskleidžiamas šios institucijos statusas, jos steigimo, veiklos, organizacinio bei techninio aprūpinimo, finansavimo klausimai. Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, kad ši Mecenavimo taryba būtų sudaroma iš fizinių asmenų, ir veiktų kaip kolegiali, juridinio asmens teisių neturinti institucija. Vertinant siūlomą reguliavimą, manome, kad Mecenavimo tarybos kompetencijai priskiriamus sprendimus turėtų priimti viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas, o ne ši, patariamosios funkcijos požymių turinti institucija.
Galbūt tikslinga nustatyti, kad ši Mecenavimo taryba tik vertina minėtus jos kompetencijai priskiriamus klausimus ir dėl jų išvadą teikia atitinkamiems viešojo administravimo įgaliojimus turintiems subjektams – kultūros ministrui bei savivaldybės tarybai, kurie priimtų galutinį sprendimą dėl mecenato vardo suteikimo. 11. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų apie asmens nepriekaištingą reputaciją rinkimo ir tikrinimo tvarką nustato kultūros ministras. Abejotina, ar tokių duomenų rinkimo ir tikrinimo reglamentavimas priklauso kultūros ministro kompetencijai. Kartu pažymėtina, kad analizuojama įstatymo projekto nuostata yra tiesiogiai susijusi su asmenų teise gauti mecenato vardą ir jo netekti, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su asmenų teisių reglamentavimu, visas reguliavimas susijęs su asmenų teisėmis turi būti įtvirtintas įstatyme, t.y. įstatymo projekte turi būti aiškiai nustatyta, kokius kriterijus atitinkantys asmenys šio įstatymo prasme laikomi nepriekaištingos reputacijos. 12. Kad būtų išlaikytas teisės akto dėstymo nuoseklumas, projekto 6 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mecenato vardo netekimą (5 ir 6 dalys), siūlytina išdėstyti atskiru nauju projekto
mecenato vardo, tokio asmens vardas išbraukiamas iš Mecenatų knygos. Tuo tarpu, įrašymas į Mecenatų knygą reglamentuojamas vėlesniame projekto 8 straipsnyje. 13. Projekto 6 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti pareigos grąžinti nacionalinio ar savivaldybės mecenato ženklus nevykdymo teisines pasekmes. 14.
nustatyta, kad nacionalinių mecenatų ir savivaldybės mecenatų vardai įrašomi į Mecenatų knygą, kuri pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje. Vertinant šią nuostatą, manytina, kad vardų įrašymas į minėtąją knygą yra labiau simbolinė pagerbimo procedūra, tuo tarpu visa informacija ir duomenys apie nacionalinius mecenatus ar savivaldybės mecenatus turėtų būti tvarkoma valstybės ar savivaldybės informacinius išteklius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, t.y. svarstytina, ar atsakingos institucijos neturėtų steigti ir tvarkyti atitinkamų informacinių sistemų. 15. Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nurodyta, kad ir savivaldybės turi priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. Jelena.jarmakovi[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „projektas“ įrašytinas žodis „projektams“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnyje sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio 3 ir 4 dalys keistinos vietomis. 3. Projekto 5 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad projektus pripažįsta mecenuojamais, mecenato vardą suteikia ir sprendimus dėl mecenato vardo netekimo priima Mecenavimo taryba kultūros ministro nustatyta tvarka. Taigi, projektu siūloma tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus suteikti numatomai naujai institucijai – Mecenavimo tarybai. Atkreiptinas dėmesys, kad nors projekte aiškiai ir neatskleidžiamas šios institucijos statusas bei jos veiklos pagrindai, projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, kad ši Mecenavimo taryba būtų sudaroma iš fizinių asmenų, ir veiktų kaip kolegiali, juridinio asmens teisių neturinti institucija. Vertinant siūlomą reguliavimą, svarstytina, ar Mecenavimo tarybos kompetencijai priskiriamus sprendimus neturėtų priimti viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas, o ne ši, patariamąją ekspertinę funkciją vykdančios institucijos požymių turinti taryba. Tinkamo viešojo administravimo įgyvendinimo požiūriu teisingiau nustatyti, kad ši Mecenavimo taryba tik vertina minėtus jos kompetencijai priskirtus klausimus ir dėl jų išvadą teikia atitinkamiems viešojo administravimo įgaliojimus turintiems subjektams – kultūros ministrui bei savivaldybės tarybai, kurie priimtų galutinį sprendimą dėl mecenato vardo suteikimo.
Priešingu atveju reikėtų įtvirtinti aiškų reglamentavimą, kaip būtų sprendžiami kylantis ginčai tarp asmenų ir viešojo administravimo subjekto statuso neturinčios Mecenavimo tarybos, nes bendrieji Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti administracinių ginčų sprendimo principai šiuo atveju negalėtų būti taikomi. 4. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje brauktinas žodis „nustato“, nes siūloma formuluotė suponuotų, kad Vyriausybė tik nustato reikalavimus Mecenavimo tarybos sudėčiai, o ne tvirtina pačias tarybos narių personalijas. 5. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad nacionalinio ir savivaldybės mecenato vardas suteikiamas Mecenavimo tarybos sprendimu. Siekiant teisinio aiškumo bei tinkamo asmenų teisės į mecenato vardą įgyvendinimo, reikėtų atskleisti, ar visus kriterijus atitinkančiam asmeniui mecenato vardas suteikiamas privalomai (t.y. Mecenavimo tarybos sprendimas suteikti mecenato vardą iš esmės būtų „formalus“ asmens atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams patvirtinimas), ar, vis dėlto, Mecenavimo taryba turėtų prerogatyvą spręsti dėl mecenato vardo suteikimo ar atsisakymo jį suteikti net ir tais atvejais, kai visos įstatyme nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Jeigu Mecenavimo tarybai būtų suteikti įgaliojimai nesuteikti mecenato vardo net ir tuo atveju, kai asmuo atitinka visus reikalavimus, vadovaujantis tuo, kad reguliavimas susijęs su asmenų teisėmis turi būti įtvirtintas įstatymu, projekto 6 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti mecenavimo vardo nesuteikimo pagrindus. 6. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „mecenato ženklais“ įrašytini žodžiai „mecenato ženklų gamyba“. 7.
7Projekto 8 straipsnio 2 dalyje po žodžio „gavusius“ įrašytini žodžiai „ar jų netekusius“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
mecenato ženklą, reikėtų nurodyti ir šios prievolės nevykdymo teisines pasekmes. Kitu atveju, toks reikalavimas galėtų būti vertinamas tik kaip deklaratyvus. Taip pat siūlome išbraukti žodžius „ir netenka mecenato statuso“ nes joks mecenato statusas projekte nėra reglamentuojamas. Pažymėtina, kad mecenato vardo suteikimas jokių papildomų specialaus statuso garantuojamų teisių, privilegijų ar lengvatų nenumato. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. Jelena.jarmakovi[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Kultūros komitetas
2018-04-25
pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Raminta Popovienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas. Komiteto biuro vedėja: Agnė Jonaitienė, patarėjos: Lina Joskaudaitė - Dmitrijeva, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Gytis Andrulionis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Roberta Emilija Miliūtienė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vedėja Audra Ivanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-172 1-4
turi būti dėstomos, atsižvelgiant į abėcėlę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad visas projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos sąvokos „nacionalinis mecenatas“ turinys iš esmės yra pakartojamas projekto 3 straipsnio 1 dalyje bei 6 straipsnio 1 dalyje, siūlome atsisakyti projekto 2 straipsnio 1 dalies, apibrėžiančios „nacionalinio mecenato“ sąvoką, kaip perteklinės. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 dalyje apibrėžiamai
„savivaldybės mecenato“ sąvokai. Nepritarti
Šio įstatymo sąvokos apibrėžiamos įstatymo 2 straipsnyje, o 3 ir 6 straipsniuose jos ne kartojamos, o detalizuojami šių sąvokų požymiai. Dėl šios priežasties sąvokas tikslinga palikti 2 straipsnyje. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 2 straipsnio 2 dalyje ir kitur įstatyme minimas „mecenato ženklas – juvelyrinė segė“. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad toks mecenato ženklas būtų gaminamas už valstybės biudžeto lėšas, įstatymas turėtų reguliuoti, be kita ko, ir tai, kokia institucija atsakinga už tai, kad tokie ženklai būtų pagaminti ir kokių teisės aktų pagrindu jie būtų parenkami, gaminami. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti 7 straipsnį 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „2.Darbus, susijusius su mecenato ženklais, atlieka Kultūros ministerija.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Projekto 2 straipsnio 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi šio įstatymo pavadinimas projekte vartojamas nebe pirmą kartą. Ta pati pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 1 daliai, 6 straipsnio 1 daliai bei 9 straipsnio 2 daliai, kuriose minima kultūros ministro pareigybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Siekiant teisės akto nuostatų sistematiškumo, siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias nacionalinio mecenato bei savivaldybės mecenato vardo suteikimo sąlygas, dėstyti atskiromis dalimis. Taip pat svarstytina, ar teisės aktų nuoseklumo požiūriu, projekto 3 straipsnis bei 6 straipsnio nuostatos dėl mecenato vardo suteikimo neturėtų būti sujungtos, juose aiškiai išdėstant visas imperatyvias mecenato vardo suteikimo sąlygas, t.y. būtinas minimalus paramos dydis, projekto pripažinimas mecenuojamuoju, paramą skyrusio asmens nepriekaištinga reputacija bei jo pilietybė (kilmės valstybė). Be to, reikėtų atskleisti, ar šias sąlygas tenkinančiam asmeniui mecenato vardas skiriamas privalomai (t.y.
Mecenavimo tarybos sprendimas suteikti mecenato vardą iš esmės būtų
„formalus“ asmens atitikties įstatymo keliamiems reikalavimams
patvirtinimas), ar, vis dėlto, Mecenavimo taryba turėtų prerogatyvą kiekvieną atvejį nagrinėti individualiai ir spręsti dėl mecenato vardo suteikimo ar nesuteikimo ir tais atvejais, kai visos įstatyme nustatytos sąlygos yra įvykdytos. Atsižvelgti iš dalies
dalis išskirta į atskiras dalis. Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 5 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mecenavimo tarybą steigia, jos sudėtį nustato ir Mecenavimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Mecenavimo tarybą techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Svarstytina, kodėl projekto 3 straipsnio 2 dalyje kaip galimi mecenato vardo gavėjai nepaminėti fiziniai asmenys, besinaudojantys laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, bei Europos Sąjungos valstybėse įsisteigusios kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nėra aišku kodėl įstatymu siekiama apriboti mecenato vardo teikimą geografiniu – politiniu požiūriu. Pastebėtina, jog pagal įstatymo projekto nuostatas mecenatais būtų pripažįstami tik asmenys jau atlikę mecenavimą, t.y. valstybės ar savivaldybės lygiu padarę darbų, kurie pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas vertintini išimtinai teigiamai ir kaip prisidedantys prie kultūros ir meno vystymo, visuomenės gerovės Lietuvoje. Tokios veiklos kontekste minėto pobūdžio apribojimai nėra suprantami, nes jie neskatintų mecenavimo tradicijų įtvirtinimo ir mecenavimo teigiamo įvaizdžio kūrimo, filantropinių vertybių diegimo visuomenėje. Taigi siūloma nuostata neatitiktų tų siekių, kurie siūlomi įtvirtinti įstatymo projekto preambulėje.
Atsižvelgti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionaliniu arba savivaldybės mecenatu pagal šį įstatymą gali būti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių fiziniai ir juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusios kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
būti pradedamas mažąja raide. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26 Projekto 4 straipsnio 2 dalies 6 punkte vartojama sąvoka „išeivija“ nėra aiški ir turi būti apibrėžta, nes priešingu atveju nebus įmanoma tinkamai vertinti projekto atitiktį šiame punkte įtvirtintam kriterijui. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) ryšių su Lietuvos diaspora plėtojimas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 4 straipsnio 4 dalyje turi būti patikslinta, kas teikia informaciją Mecenavimo tarybai. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip:
apie projekto atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams bet kuris su projekto inicijavimu, vykdymu ar vertinimu susijęs asmuo teikia Mecenavimo tarybai Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatyta tvarka. 10.
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projektus pripažįsta mecenuojamais, mecenato vardą suteikia ir sprendimus dėl mecenato vardo netekimo priima Mecenavimo taryba kultūros ministro nustatyta tvarka. Taigi, projektu siūloma tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus suteikti numatomai naujai institucijai – Mecenavimo tarybai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte neatskleidžiamas šios institucijos statusas, jos steigimo, veiklos, organizacinio bei techninio aprūpinimo, finansavimo klausimai. Projekto 5 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja, kad ši Mecenavimo taryba būtų sudaroma iš fizinių asmenų, ir veiktų kaip kolegiali, juridinio asmens teisių neturinti institucija. Vertinant siūlomą reguliavimą, manome, kad Mecenavimo tarybos kompetencijai priskiriamus sprendimus turėtų priimti viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas, o ne ši, patariamosios funkcijos požymių turinti institucija. Galbūt tikslinga nustatyti, kad ši Mecenavimo taryba tik vertina minėtus jos kompetencijai priskiriamus klausimus ir dėl jų išvadą teikia atitinkamiems viešojo administravimo įgaliojimus turintiems subjektams
Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 5 straipsnį 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1. Projektų atitiktį šio įstatymo reikalavimams vertina, projektus
pripažįsta mecenuojamaisiais, mecenato vardą suteikia ir sprendimus dėl mecenato vardo netekimo kiekvienu atskiru atveju priima Mecenavimo taryba kultūros ministro nustatyta tvarka. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų apie asmens nepriekaištingą reputaciją rinkimo ir tikrinimo tvarką nustato kultūros ministras. Abejotina, ar tokių duomenų rinkimo ir tikrinimo reglamentavimas priklauso kultūros ministro kompetencijai.
Kartu pažymėtina, kad analizuojama įstatymo projekto nuostata yra tiesiogiai susijusi su asmenų teise gauti mecenato vardą ir jo netekti, todėl vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, susijusia su asmenų teisių reglamentavimu, visas reguliavimas susijęs su asmenų teisėmis turi būti įtvirtintas įstatyme, t.y. įstatymo projekte turi būti aiškiai nustatyta, kokius kriterijus atitinkantys asmenys šio įstatymo prasme laikomi nepriekaištingos reputacijos. Nepritarti Atvejai, kada asmuo nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jau įtvirtinti įstatymo projekte. Papildomų procedūrinių klausimų reglamentavimas įstatyme būtų perteklinis. Juo labiau kad įstatyme neturi būti siekio reglamentuoti visus įmanomus techninio pobūdžio klausimus, kurie gali būti poįstatyminio reguliavimo dalykas. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-17 Kad būtų išlaikytas teisės akto dėstymo nuoseklumas, projekto 6 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias mecenato vardo netekimą (5 ir 6 dalys), siūlytina išdėstyti atskiru nauju projekto 9 straipsniu, nes, pvz., projekto 6 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad netekus mecenato vardo, tokio asmens vardas išbraukiamas iš Mecenatų knygos. Tuo tarpu, įrašymas į Mecenatų knygą reglamentuojamas vėlesniame projekto 8 straipsnyje. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato vardo netekimo kriterijai ir
sąlygos
paaiškėja, kad nacionalinis ar savivaldybės mecenatas nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, Mecenavimo taryba priima sprendimą dėl mecenato vardo netekimo. Toks asmens vardas išbraukiamas iš Mecenatų knygos. 2. Asmenys, netekę nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardo, privalo grąžinti nacionalinio ar savivaldybės mecenato ženklus ir netenka mecenato statuso.“ 13.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 6 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti pareigos grąžinti nacionalinio ar savivaldybės mecenato ženklus nevykdymo teisines pasekmes. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato vardo netekimo kriterijai ir
sąlygos
nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardo, privalo grąžinti nacionalinio ar savivaldybės mecenato ženklus ir netenka mecenato statuso.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-178 Projekto 8 straipsnyje nustatyta, kad nacionalinių mecenatų ir savivaldybės mecenatų vardai įrašomi į Mecenatų knygą, kuri pildoma ir saugoma Nacionaliniame muziejuje. Vertinant šią nuostatą, manytina, kad vardų įrašymas į minėtąją knygą yra labiau simbolinė pagerbimo procedūra, tuo tarpu visa informacija ir duomenys apie nacionalinius mecenatus ar savivaldybės mecenatus turėtų būti tvarkoma valstybės ar savivaldybės informacinius išteklius reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, t.y. svarstytina, ar atsakingos institucijos neturėtų steigti ir tvarkyti atitinkamų informacinių sistemų. Atsižvelgti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Papildyti 8 straipsnį 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „2. Duomenys apie mecenato vardus gavusius asmenis kaupiami ir tvarkomi Kultūros ministerijoje kultūros ministro nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2 Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalyje neturėtų būti nurodyta, kad ir savivaldybės turi priimti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Papildyti 10 straipsniu jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kultūros ministras iki 2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. „
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
lietuvių kalbos komisija 2018-05-082 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymu Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2018-05-03 posėdyje aprobavo į Lietuvos Respublikos terminų banką Kultūros ministerijos pateiktas tokias Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymo projekto sąvokas: Mecenavimas – Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymo nustatytus kriterijus atitinkantiems mecenuojamiesiems projektas įgyvendinti skirtos paramos teikimas savanoriškai, neatlygintinai ir nesiekiant finansinės naudos Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nurodytiems paramos gavėjams – juridiniams asmenims. Mecenuojamasis projektas – kultūros, meno, visuomenės gerovės ar kitos srities projektas, kuriuo daromas objektyviais duomenimis pagrįstas teigiamas poveikis visuomenei ar jos daliai ir kuris pripažįstamas mecenuojamuoju Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nacionalinis mecenatas – asmuo, mecenuojamuosius projektus mecenuojantis valstybės arba daugiau negu vienos savivaldybės lygmeniu ir pripažįstamas nacionaliniu mecenatu Lietuvos Respublikos mecenavimo įstatymo nustatyta tvarka. Nacionalinio mecenato ženklas – simbolis, skiriamas nacionaliniam mecenatui. Parama – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme.
Savivaldybės mecenatas – asmuo, mecenuojamuosius projektus mecenuojantis savivaldybės lygmeniu ir pripažintas savivaldybės mecenatu
mecenato ženklas – simbolis, skiriamas savivaldybės mecenatui. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Pasiūlymas: 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nacionalinio mecenato ženklas – juvelyrinė segė,
kuri skiriama nacionaliniam mecenatui – fiziniam asmeniui, arba suvenyrinis ženklas, kuris skiriamas nacionaliniam mecenatui – juridiniam asmeniui.“ Atsižvelgti Komiteto siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip: Nacionalinio mecenato ženklas – juvelyrinė segė simbolis, kuri skiriama nacionaliniam mecenatui. 2. Seimo narys
2 Argumentai: Nereti atvejai, kai politikų parama yra lydima paslėptos politinės reklamos siekių, t.y. po tuo slypi asmeninis interesas pelnyti kuo daugiau rinkėjų palankumo. Nebeužimantis politinių pareigų asmuo jau galėtų būti mecenatu. Pasiūlymas: 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Nacionaliniais arba savivaldybės mecenatais pagal šį
įstatymą gali būti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių fiziniai ir juridiniai asmenys. Nacionaliniais arba savivaldybės mecenatais negali būti politikai: Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai.“ Nepritarti Politikų išskyrimas prieštarautų asmenų lygybės ir lygiateisiškumo principui.
Manytina, kad visų asmenų savanoriška, neatlygintina veikla turėtų būti skatinama vertybiniais valstybės imperatyvais, neišskiriant konkrečių profesijų asmenų. Pagal tradicinę mecenavimo sampratą labiau tikėtina, kad mecenatais bus verslą atstovaujantys subjektai ir jų šeimų nariai. 3. Seimo narys
19 Argumentai: Visuomenės informavimas -sritis labai įvairi, neretai susijusi su komercine veikla, todėl būtų sudėtinga atskirti remtinus atvejus. Pasiūlymas: Išbraukti 4 straipsnio 1 dalies 9 punktą:. „1.Sritys, kuriose gali būti įgyvendinti mecenuojamieji projektai:
1) Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra;
2) Kultūra ir kultūros paveldas;
3) Menas;
4) Mokslas;
5) Religija;
6) Socialinė gerovė;
7) Sportas ir kūno kultūra;
8) Švietimas;
9) Visuomenės informavimas.“ Pritarti iš dalies Komiteto siūlo tokią formuluotę: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip: 1.Sritys, kuriose gali būti įgyvendinti mecenuojamieji projektai: 1)Aasmens ir visuomenės sveikatos priežiūra; 2)Kkultūra ir kultūros paveldas; 3)Mmenas; 4)Mmokslas; 5)Religija;
6) 5) Vvisuomenė gerovė; 7)6) Ssportas ir kūno kultūra; 8)7) Ššvietimas; 9)Visuomenės informavimas. 4. Seimo nariai Antanas Baura, Viktoras Rinkevičius 2018-03-23 Argumentai: Siūlomame Įstatymo projekte (toliau- Projektas) yra numatyta, jog savivaldybės mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei
savivaldybės lygmeniu. Visoms savivaldybėms, neatsižvelgus į jų dydį ir gyventojų skaičių yra taikytini tie patys kriterijai. Taikyti tuos pačius kriterijus visoms savivaldybėms yra nelogiška, kadangi yra savivaldybių kurių dydžiai, skiriasi keliasdešimt kartų.
Pavyzdžiui statistikos departamento duomenimis Vilniaus miesto savivaldybėje 2017 m. buvo 545280 gyventojų, o Rietavo savivaldybėje buvo 7727 gyventojai. Manau, jog mažesnėms savivaldybėms (iki 25 000 gyventojų) būtina taikyti mažesnę mecenavimo dydžio sumą, kadangi tikėtina, jog taikant vienodus kriterijus mažesnėms savivaldybės, kurios nėra pripažintos kurortais, turi mažai galimybių pritraukti asmenis norinčius tapti projekto ar projektų mecenatais skiriant- 250 000 eurų paramą. Pasiūlymas:
taip: ,,Nacionalinio mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 1 000000 eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui(-ams) įgyvendinti valstybės arba daugiau nei vienos savivaldybės lygmeniu. Savivaldybės mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 250 000 eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui (-ams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. Savivaldybės, kurių nuolatinis gyventojų skaičius yra 25 000 ar mažiau mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 100 000 eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui (-ams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. Savivaldybės, kurių nuolatinis gyventojų skaičius yra didesnis nei 25 000, arba savivaldybė pripažinta Lietuvos Respublikos kurortu, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 250 000 eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui (-ams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. Pritarti iš dalies Komiteto siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip:
gyventojų yra 25 000 ar mažiau mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 250 000 150 000 eurų dydžio paramą mecenuojamajam projektui (projektams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu.
Savivaldybės, kurių nuolatinių gyventojų skaičius yra daugiau nei 25 000, arba savivaldybės, kuriai suteiktas Lietuvos Respublikos kurorto statusas, mecenato vardas suteikiamas asmeniui, skyrusiam ne mažiau nei 250 000 eurų dydžio paramą mecenuojamam projektui (projektams) įgyvendinti savivaldybės lygmeniu. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam Lietuvos Respublikos Mecenavimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1480(2), Komiteto išvadai ir siūlyti Seimui svarstyti. 7.2 Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kultūros komitetas (2018-05-09)72 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„7 straipsnis. Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato ženklų įteikimas
Papildyti 7 straipsnį 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: 2.Darbus, susijusius su mecenato ženklais, atlieka Kultūros ministerija.“
komitetas (2018-05-09)52 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: „5 straipsnis. Mecenavimo taryba Pakeisti 5 straipsnį 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Mecenavimo tarybą steigia, jos sudėtį nustato ir Mecenavimo tarybos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Mecenavimo tarybą techniškai aptarnauja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.“ Pritarti 3.
Kultūros komitetas (2018-05-09)33 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„3 straipsnis. Nacionalinis ir savivaldybės mecenatas
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionaliniu arba savivaldybės mecenatu pagal šį įstatymą gali būti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybių narių fiziniai ir juridiniai asmenys, fiziniai asmenys, kurie naudojasi laisvo judėjimo
kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių. Pritarti
komitetas (2018-05-09)426 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„4 straipsnis. Mecenuojamųjų projektų kriterijai ir esminės sąlygos
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) ryšių su Lietuvos diaspora plėtojimas. Pritarti
komitetas (2018-05-09)44 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„4 straipsnis. Mecenuojamųjų projektų kriterijai ir
esminės sąlygos Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir jį išdėstyti taip:
apie projekto atitiktį šio straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams bet kuris su projekto inicijavimu, vykdymu ar vertinimu susijęs asmuo teikia Mecenavimo tarybai Lietuvos Respublikos kultūros ministro nustatyta tvarka. Pritarti 6.
komitetas (2018-05-09)51 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: „5 straipsnis. Mecenavimo taryba Pakeisti 5 straipsnį 1 dalį ir jį išdėstyti taip:
„1. Projektų atitiktį šio įstatymo reikalavimams vertina, projektus
pripažįsta mecenuojamaisiais, mecenato vardą suteikia ir sprendimus dėl mecenato vardo netekimo kiekvienu atskiru atveju priima Mecenavimo taryba kultūros ministro nustatyta tvarka.“
komitetas (2018-05-09)9 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„9 straipsnis. Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato vardo netekimo kriterijai ir
sąlygos Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato vardo netekimo kriterijai ir
sąlygos
paaiškėja, kad nacionalinis ar savivaldybės mecenatas nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, Mecenavimo taryba priima sprendimą dėl mecenato vardo netekimo. Toks asmens vardas išbraukiamas iš Mecenatų knygos. 2. Asmenys, netekę nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardo, privalo grąžinti nacionalinio ar savivaldybės mecenato ženklus ir netenka mecenato statuso.“
(2018-05-09)92 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
sąlygos Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir jį išdėstyti taip: 2. Asmenys, netekę nacionalinio ar savivaldybės mecenato vardo, privalo grąžinti nacionalinio ar savivaldybės mecenato ženklus ir netenka statuso.“ Pritarti 9.
Kultūros komitetas (2018-05-09)82 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„8 straipsnis. Nacionalinio mecenato ir savivaldybės mecenato vardų įamžinimas
Papildyti 8 straipsnį 2 dalimi ir jį išdėstyti taip:
apie mecenato vardus gavusius asmenis kaupiami ir tvarkomi Kultūros ministerijoje kultūros ministro nustatyta tvarka.“
komitetas (2018-05-09)10 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas:
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas Papildyti 10 straipsniu jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2018 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės ir kultūros ministras iki 2018 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. „
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Tumėnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ramūnas Karbauskis Kultūros komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė