priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatinusios priežastys:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano,
patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“,
ministerijai (toliau – SADM) pavesta parengti Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, siekiant apibrėžti darbą su jaunimu, jo vykdymo principus, tobulinti institucijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklą ir funkcijas;
(toliau – LJOT), Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos, Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – JRD) pateikti siūlymai dėl jaunimo politiką reglamentuojančių teisės aktų pakeitimų, atsižvelgiant į praktikoje vykdomą jaunimo politiką, jos tendencijas tiek Europos Sąjungoje (toliau – ES), tiek nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis. Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į praktikoje kylančias jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo problemas, tobulinti jaunimo politikos teisinį reguliavimą, apibrėžti darbą su jaunimu ir jo vykdymo principus, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo politikos srityje, veiklos sritis ir funkcijas.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžti ir patikslinti institucijų, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklos sritis ir funkcijas, taip pat jaunimo politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, jų kompetenciją;
2) atsižvelgiant į jaunimo poreikius, tobulinti darbo su jaunimu organizavimo teisinį reguliavimą ir Įstatyme nustatyti darbo su jaunimu principus, reglamentuoti atskiras darbo su jaunimu formas, tokias kaip darbas su jaunimu gatvėje, mobilusis darbas su jaunimu, atvirasis darbas su jaunimu, taip užtikrinant vienodą darbo su jaunimu vykdymo reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, kurio tikslas – sukurti palankias sąlygas motyvuoti jaunimą savarankiškai apsispręsti dalyvauti įvairiose veiklose, įsitraukti į švietimo sistemą, darbo rinką, užtikrinti socialinių įgūdžių ugdymą, visapusišką jauno žmogaus tobulinimą;
3) sudaryti prielaidas steigti atitinkamos teisinės formos atviruosius jaunimo centrus ir atvirąsias jaunimo erdves atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį, vadovaujantis Įstatymo projekte pateiktais jų apibrėžimais;
4) tobulinti Jaunimo reikalų tarybos (toliau – JRT) ir savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (toliau – SJRT) sudarymo tvarką, aiškiau apibrėžti nurodytų tarybų kompetenciją ir taip užtikrinti sklandesnį JRT ir SJRT darbą bei efektyvesnį jaunimo interesų atstovavimą nacionaliniu ir vietos savivaldos lygmenimis;
5) aiškiau apibrėžti savivaldybių kompetenciją įgyvendinant jaunimo politiką savivaldos lygmeniu;
6) siekiant teisinio aiškumo ir spręsti praktikoje kylančias jaunimo politikos įgyvendinimo problemas, atlikti kitus Įstatymo pakeitimus.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžti ir patikslinti institucijų, įstaigų ir organizacijų, dirbančių jaunimo srityje, veiklos sritis ir funkcijas, taip pat jaunimo politiką formuojančius ir įgyvendinančius subjektus, jų kompetenciją;
2) atsižvelgiant į jaunimo poreikius, tobulinti darbo su jaunimu organizavimo teisinį reguliavimą ir Įstatyme nustatyti darbo su jaunimu principus, reglamentuoti atskiras darbo su jaunimu formas, tokias kaip darbas su jaunimu gatvėje, mobilusis darbas su jaunimu, atvirasis darbas su jaunimu, taip užtikrinant vienodą darbo su jaunimu vykdymo reglamentavimą Lietuvos Respublikoje, kurio tikslas – sukurti palankias sąlygas motyvuoti jaunimą savarankiškai apsispręsti dalyvauti įvairiose veiklose, įsitraukti į švietimo sistemą, darbo rinką, užtikrinti socialinių įgūdžių ugdymą, visapusišką jauno žmogaus tobulinimą;
3) sudaryti prielaidas steigti atitinkamos teisinės formos atviruosius jaunimo centrus ir atvirąsias jaunimo erdves atsižvelgiant į jų vykdomos veiklos pobūdį, vadovaujantis Įstatymo projekte pateiktais jų apibrėžimais;
4) tobulinti Jaunimo reikalų tarybos (toliau – JRT) ir savivaldybės jaunimo reikalų tarybos (toliau – SJRT) sudarymo tvarką, aiškiau apibrėžti nurodytų tarybų kompetenciją ir taip užtikrinti sklandesnį JRT ir SJRT darbą bei efektyvesnį jaunimo interesų atstovavimą nacionaliniu ir vietos savivaldos lygmenimis;
5) aiškiau apibrėžti savivaldybių kompetenciją įgyvendinant jaunimo politiką savivaldos lygmeniu;
6) siekiant teisinio aiškumo ir spręsti praktikoje kylančias jaunimo politikos įgyvendinimo problemas, atlikti kitus Įstatymo pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė SADM Šeimos ir bendruomenių departamento (direktorė – Daina Urbonaitienė, tel. 8 706 68131, el. p. [email protected]) Jaunimo skyrius (vedėja ir tiesioginė rengėja – Jolanta Sakalauskienė, tel.
8 706 68245, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Jaunimo politiką Lietuvos Respublikoje formuoja ir jos įgyvendinimą pagal kompetenciją koordinuoja SADM, o JRD jaunimo politiką įgyvendina rengdamas, įgyvendindamas ir administruodamas valstybės jaunimo politikos programas bei priemones. Tarptautines ir ES programas jaunimo politikos srityje įgyvendina viešoji įstaiga „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“ (toliau – JTBA). Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad valstybės biudžeto asignavimai viešosioms įstaigoms gali būti skiriami tik tuo atveju, jei tai numatoma jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais ES teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais ES ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką. Todėl reikia aiškaus teisinio pagrindo skirti JTBA valstybės biudžeto lėšas programai ,,Erasmus+“ jaunimo srityje Lietuvoje administruoti. JTBA šiuo metu administruoja programą ,,Erasmus+“ jaunimo srityje Lietuvoje ir reikalingas reglamentavimas yra numatytas Įstatyme. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodoma konkreti veikianti ar numatoma steigti viešoji įstaiga (jos pavadinimas, prireikus santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais ir kt.) ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiai viešajai įstaigai suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas.
Todėl Įstatyme konkrečiai įvardyta, kad JTBA įgyvendina ir (ar) administruoja tarptautines ir ES programas jaunimo politikos srityje. Šioms funkcijoms vykdyti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir ES lėšas). Savivaldybėse valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos funkcijai įgyvendinti yra įsteigtos savivaldybių administracijų jaunimo reikalų koordinatorių (toliau – SJRK) pareigybės. SJRK yra valstybės tarnautojas, kuris, vykdydamas jam pavestas su jaunimo politikos įgyvendinimu (jos įgyvendinimo stebėsena, duomenų rinkimas, konsultacijų teikimas aktualiais klausimais ir pan.) savivaldybėje susijusias funkcijas, veikia kaip tarpininkas tarp savivaldybės atstovaujamosios institucijos atstovų, savivaldybės vykdomosios institucijos darbuotojų bei jaunimo. Lietuvos Respublikoje šiuo metu yra 60 SJRK. Lėšos SJRK vykdomai jaunimo teisių apsaugos funkcijai yra apskaičiuojamos vadovaujantis Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193 „Dėl Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
Iš šios tikslinės dotacijos yra visiškai išlaikoma SJRK darbo vieta, jam mokamas darbo užmokestis, lėšos taip pat numatytos ryšiams, komandiruotėms ir kvalifikacijos tobulinimui finansuoti. Tačiau, nors SADM ir visiškai finansuoja SJRK išlaikymą savivaldybėje, realios faktinės įtakos jo darbo kokybei neturi: SADM nedalyvauja atrenkant tinkamus darbuotojus SJRK funkcijai vykdyti, SADM negali daryti tiesioginės įtakos jam pavedant užduotis, todėl SJRK dažnai būna apkraunamas ne tik su jaunimo politika susijusiomis užduotimis (2016 metų liepos–rugpjūčio mėn. SADM Šeimos ir bendruomenių departamento Jaunimo skyriaus atliktos analizės duomenimis, 34 SJRK buvo nustatytos papildomos funkcijos, t. y. 56,7 proc. SJRK vykdė papildomas funkcijas), SADM taip pat neturi įtakos ir vertinant, skatinant šiuos darbuotojus. Šiuo metu, siekdama užtikrinti, kad SJRK vykdytų veiklą, susijusią su jaunimo politika, SADM kasmet rekomenduoja SJRK atlikti konkrečias užduotis jaunimo politikos srityje, numato konkrečias veiklos sritis siekiant, kad nacionaliniu mastu būtų plėtojama vienoda ir koordinuota jaunimo politika. Tačiau savivaldybėms tinkamai neįgyvendinant šių priskirtų rekomenduotinų užduočių bei priskiriant SJRK su jaunimo politika nesusijusias užduotis, SADM vaidmuo turi tik rekomendacinę, patariamąją galią, todėl sudaromas pagrindas švaistyti valstybės biudžeto lėšas su jaunimo politika nesusijusioms funkcijoms vykdyti. Siekiant to išvengti, siūloma Įstatyme įtvirtinti, jog SJRK pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kokias funkcijas vykdytų SJRK ir už ką jis būtų atsakingas.
Šis įgyvendinamojo akto reguliavimas sudarytų sąlygas užkirsti kelią papildomų funkcijų priskyrimui SJRK, leistų kryptingai ir nuosekliai įgyvendinti jaunimo politiką, užtikrintų kokybiškesnį SJRK darbą. Įstatyme aiškiai įvardinus konkretų teisės aktą, kuriuo turima vadovautis plėtojant SJRK darbą, bus sudarytos sąlygos užtikrinti tvarų ir į konkrečius rezultatus orientuotą jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą. Šiuo metu galiojantis Pavyzdinis savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas nėra sietinas su Įstatymu ir tai sudaro sąlygas piktnaudžiauti savivaldybei įgyvendinant valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos funkciją. Lietuvos jaunimo organizacijas vienija ir joms atstovauja LJOT, o savivaldybėse veikiančias jaunimo organizacijas vienija ir joms atstovauja savivaldybėse veikiančios SJRT. Įstatyme numatyta, kad iš valstybės institucijų, įstaigų ir LJOT deleguotų atstovų lygiateisės partnerystės pagrindu sudaroma visuomeniniais pagrindais veikianti JRT. JRT sudėtį ir jos nuostatus socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Toks JRT sudėties ir nuostatų tvirtinimo reglamentavimas apsunkina JRT veiklą, nes praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai, pasikeitus JRT nariui, turi būti keičiamas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta JRT sudėtis, ir, kol įsigalioja minėto nutarimo pakeitimas, naujai į JRT deleguoti nariai negali įsitraukti į JRT veiklą ir atstovauti juos delegavusių subjektų interesams.
Įstatyme neapibrėžiama, kas yra darbas su jaunimu ir kas jį vykdo, kokios yra galimos jo formos, kaip jos ir kokiai tikslinei grupei yra taikomos. Įgyvendinant Nacionalinę jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011–2019 metų plėtros programos patvirtinimo“ (toliau – Programa), yra vykdomas ir plėtojamas darbas su jaunimu Lietuvoje. Darbą su jaunimu vykdo jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, dažniausiai gaunančios finansavimą pagal projektų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, ES lėšų ar savivaldybių biudžetų lėšų, atrankos konkursus. Tačiau šiuo metu nėra sukurti vienodi darbo su jaunimu vykdymo mechanizmai, nenustatyti reikalavimai jam vykdyti, taip pat jį vykdantiems subjektams. Apibrėžti darbo su jaunimu sąvoką ypač svarbu, įvertinant tai, kad regionuose nurodyta sąvoka interpretuojama skirtingai. Programos tikslui pasiekti šiuo metu plėtojama atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veikla. Siekiama, kad 2019 metais jų būtų 350 (2009 metais atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių buvo 12, 2016 metais – 190). Įgyvendinant Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr.
A1-181 ,,Dėl Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“, 1 priedo 3.1.2 papunkčio priemonę, numatyta konkurso būdu atrinkti ir finansuoti atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių veiklos projektus, kurie skatintų jaunus žmones tobulėti socialinėje, edukacinėje ir asmeninėje srityse. Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, yra numatyta atvirųjų jaunimo centrų plėtra ir juose teikiamų paslaugų, padėsiančių socialinę atskirtį patiriantiems jauniems asmenims reintegruotis /integruotis į darbo rinką ir /ar švietimo sistemą, visuomeninį gyvenimą, įvairovės didinimas, mobiliojo darbo formų taikymo plėtojimas, siekiant suteikti individualias paslaugas jaunimui regionuose. Siekiama, kad kiekvienoje savivaldybėje veiktų po vieną kokybiškai dirbantį atvirąjį jaunimo centrą, taip pat kad iki 2020 m. dvidešimtyje savivaldybių būtų išplėtotos ir teikiamos mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje formos, paslaugos būtų teikiamos jauniems žmonėms, kuriems jų reikia labiausiai: neaktyviems jauniems žmonėms, mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms ir t. t. SADM ir JRD atstovams lankantis savivaldybėse, konsultuojant SJRK, nustatyta, kad nevienodai suvokiama, kas yra atvirasis jaunimo centras, atviroji jaunimo erdvė. Savivaldybių ir joms pavaldžių įstaigų darbuotojai įvairiai interpretuoja šias sąvokas, todėl ne visose savivaldybėse tinkamai organizuojamas darbas su jaunimu.
Kadangi tinkamai suvokti sąvokas, aiškiai nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų kompetencijas yra svarbu norint užtikrinti, kad įgyvendinant jaunimo politiką būtų pasiekti iškelti tikslai, siekiant užtikrinti vienodą sąvokų interpretavimą, atitinkamos teisinės formos atvirųjų jaunimo centrų ir erdvių steigimą, šias sąvokas tikslinga įtvirtinti Įstatyme. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per dešimtmetį jaunų žmonių (14–29 metų amžiaus) sumažėjo 20 proc. 2007 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 688 tūkst. jaunų žmonių, jie sudarė 21 proc. visų šalies gyventojų, o 2017 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 554 tūkst. jaunų žmonių, jie sudarė 19 proc. visų šalies gyventojų. Jaunimo mažėjimas Lietuvoje tampa vis intensyvesnis ir keliantis neigiamų pasekmių visos šalies ateičiai, nes dėl nurodytos priežasties susiduriama su demografinėmis, socialinėmis ir kitomis problemomis. Mažėjant jaunimo Lietuvoje, mažėja gimstamumas (gimstamumas tarp 20–29 m. amžiaus gyventojų 2015 metais, lyginant su 2011 metais, sumažėjo 3 proc.), keičiasi šalies gyventojų struktūra – pastebimas gyventojų senėjimas (per dešimtmetį žmonių, sulaukusių 65 metų amžiaus ir vyresnių, skaičius padidėjo 1,7 proc.), mažėja jaunų darbingo amžiaus žmonių skaičius (per dešimtmetį darbo jėga tarp 15–29 m. amžiaus jaunų žmonių sumažėjo beveik 11 proc.) ir kt. Viena iš jaunų žmonių skaičiaus mažėjimo priežasčių yra jaunimo emigracija iš Lietuvos – 2016 metais iš Lietuvos emigravo 19 tūkst. jaunų žmonių (15–29 metų amžiaus) – jie sudarė beveik pusę visų emigrantų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vis mažiau jaunų žmonių sugrįžta į Lietuvą, t. y. jaunų imigrantų skaičius kasmet vis mažėja (pavyzdžiui, paskutinio penkmečio skaičiavimais, į Lietuvą imigravo: 2012 m. – 9,4 tūkst.,
tūkst. jaunų žmonių). Dėl šių išvardintų priežasčių būtina stiprinti ryšius su užsienyje gyvenančiu lietuvių kilmės jaunimu, užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, būtina užtikrinti šios tikslinės grupės jaunimo ir užsienio lietuvių jaunimo organizacijų interesų atstovavimą Lietuvos Respublikoje veikiančiose institucijose, įstaigose ir organizacijose. Įstatyme įvardytos šios jaunimo politikos įgyvendinimo sritys: pilietiškumo ugdymo ir karo prievolės atlikimo, švietimo, mokymo, mokslo, studijų ir ugdymo, neformalaus ugdymo, darbo ir užimtumo, apsirūpinimo būstu, laisvalaikio, poilsio, kūrybos ir kultūros, socialinės ir sveikatos apsaugos, sveikatingumo, kūno kultūros ir sporto, narkomanijos ir kitų priklausomybės formų bei nusikalstamumo prevencijos. Įstatyme taip pat yra nustatyti jaunimo politikos principai, kuriais remiantis yra įgyvendinama jaunimo politika. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma atsisakyti baigtinio jaunimo politikos įgyvendinimo sričių sąrašo, atsižvelgiant į jaunimo politikos tarpsektoriškumą ir horizontalų jaunimo politikos įgyvendinimo principą, kuris turėtų būti siejamas ne su konkrečiomis politikos sritimis, o su jauno žmogaus galimybe dalyvauti įvairių sričių politikos priemonėse, taip siekiant jo socialinės ir (ar) profesinės integracijos.
Įstatymo 6 straipsnyje nurodyta, kad jaunimo politiką pagal kompetenciją įgyvendina Vyriausybė, ministerijos, JRD, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, o Įstatymo
SADM. Jaunimo politikos sritis yra tarpsektorinė ir apima itin daug sričių, todėl, siekiant teisinio aiškumo bei aiškios atsakomybės už jaunimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimo kontrolę nustatymo, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) 29 straipsnio 1 dalį, pagal kurią ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad SADM yra institucija, kuri formuoja jaunimo politiką bei organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog už jaunimo politikos formavimą būtų atsakinga SADM, įvertinant, kad Vyriausybės įstatymo 30 straipsnyje nurodyta, jog įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad jaunimo politiką įgyvendina socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti nurodyti konkrečias JRD funkcijas įgyvendinant jaunimo politiką, nes tai yra JRD steigimo dokumentų reguliavimo dalykas. Įstatymo 7² straipsnyje nustatyta, kad JTBA įgyvendina ir (ar) administruoja tarptautines ir ES programas jaunimo politikos srityje. Šioms funkcijoms vykdyti gali būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos (įskaitant ir ES lėšas). Šį teisinį reguliavimą siūlome palikti. Siekiant išvengti nenuoseklios, nekryptingos jaunimo politikos įgyvendinimo, SJRK apkrovimo papildomomis, ne su jaunimo politika susijusiomis funkcijomis, siūloma Įstatyme įtvirtinti, jog SJRK pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Tipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu, kuriame būtų aiškiai nurodoma, kokias funkcijas vykdo SJRK ir už ką jis atsakingas. Šis įgyvendinamojo teisės akto reguliavimas užkirstų kelią papildomų funkcijų priskyrimui, leistų kryptingai ir nuosekliai įgyvendinti jaunimo politiką, užtikrintų kokybiškesnį SJRK darbą. Tipinis savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas nustatytų konkrečias funkcijas bei už ką SJRK yra atsakingas ir kam jis yra atskaitingas. Siūlomas teisinis reguliavimas palengvintų ir padarytų racionalesnį savivaldybių valstybės deleguotos (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos – jaunimo teisių apsaugos – vykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme savivaldybėms yra nustatyta ir savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta)) savivaldybių funkcija – jaunimo užimtumo organizavimas, tačiau pažymėtina, kad darbas su jaunimu nėra savarankiškosios savivaldybių funkcijos – jaunimo užimtumo organizavimo – vykdymas. Darbas su jaunimu ir jaunimo užimtumas yra dvi skirtingos, skirtingais teisės aktais reguliuojamos sritys: 1) darbas su jaunimu yra jaunimo politikos reguliavimo dalykas, apibrėžiamas Įstatyme, Programoje, Atvirųjų jaunimo centrų veiklos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-570 „Dėl Atvirųjų jaunimo centrų veiklos aprašo patvirtinimo“, Jaunimo darbuotojų veiklos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A1-208 ,,Dėl Jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“; 2) jaunimo užimtumas, kaip gyventojų užimtumo dalis, yra užimtumo politikos reguliavimo dalykas ir yra susijęs su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų priemonių įgyvendinimu; jaunimo užimtumo organizavimas, kaip ikimokyklinio ugdymo, vaikų ir suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimo papildymas, yra švietimo ir ugdymo politikos dalis ir yra susijęs su Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu. Todėl manytina, kad ir vietos savivaldos lygmeniu šios funkcijos turėtų būti atskirtos, t. y. vykdoma atskira savarankiškoji jaunimo užimtumo funkcija bei valstybės perduota savivaldybėms jaunimo teisių apsaugos funkcija. Įstatymo projektu apibrėžiamas darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu, darbas su jaunimu gatvėje, atvirasis darbas su jaunimu, jo vykdytojai ir principai.
Aiškus jaunimo politikoje veikiančių subjektų ir jų funkcijų aprašymas leis tinkamai ir vienodai įgyvendinti jaunimo politikos priemones, vienodai suprasti ir reglamentuoti vykstančius procesus. Įstatymo projekte siūlomas įtvirtinti darbo su jaunimu vykdymas bei jo principai leis užtikrinti tinkamą jo plėtrą Lietuvos Respublikoje ir tobulinti darbą su jaunimu vykdančių institucijų bei įstaigų veiklą. Apibrėžus darbą su jaunimu, jo vykdymo principus, bus sudarytos sąlygos didinti jaunimo socialinę įtrauktį, darbo su jaunimu vykdymas bus suprantamas ir plėtojamas vienodai visoje Lietuvoje, vienodas jo reglamentavimas leis užtikrinti jo vykdymo kokybę, vienodai taikomi kriterijai leis tobulinti atviriesiems jaunimo centrams ir erdvėms skiriamo projektinio finansavimo tvarką. Įstatymo projekte siūloma apibrėžti jaunimui skirtą veiklą vykdančius subjektus, todėl apibrėžiamos sąvokos „atvirasis jaunimo centras“, „atviroji jaunimo erdvė“. Siekiant užtikrinti nurodytų subjektų teikiamų paslaugų kokybę, siūloma nustatyti minimalius reikalavimus darbą su jaunimu vykdantiems subjektams, t. y. nurodyti reikalavimus jų teisinei formai, veiklos sritims. Įstatymo projekte taip pat įvardijami atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklos standartai, veiklos tikslai, aiškiai įvardijamos sąlygos, reikalingos atviriesiems jaunimo centrams ir atvirosioms jaunimo erdvėms veikti. Šie privalomi veiklos standartai, nurodyti Įstatymo projekto
taikymą atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių veiklai bei leis užtikrinti kokybiškesnį atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių darbą.
Konkretūs reikalavimai atvirųjų jaunimo centrų ir atvirųjų jaunimo erdvių darbo organizavimui, patalpoms, atsižvelgiant į tai, kad tam reikia specialiųjų žinių, bus nustatyti Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, tvirtinamuose socialinės apsaugos ir darbo ministro. Konkretūs darbo su jaunimu sistemos funkcionavimo, įvairių jo formų, tokių kaip darbas su jaunimu gatvėje, atvirasis darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu, plėtojimo reikalavimai yra nustatomi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka taip pat yra reglamentuojamas ir įgyvendinamas neformalusis jaunimo ugdymas. Šias darbo su jaunimu formas, jį vykdančius subjektus, jų funkcijas ir patį procesą būtina reglamentuoti, siekiant užtikrinti vienodai suprantamą ir vienodai įgyvendinamą darbo su jaunimu sistemą Lietuvoje. Todėl Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad darbas su jaunimu gatvėje vykdomas ne institucinėje aplinkoje, bet tiesiogiai neformaliose jaunimo susibūrimo vietose (viešosiose erdvėse, gatvėse, parkuose, kavinėse, sporto aikštynuose, klubuose ir kt). Mobilusis darbas su jaunimu vykdomas nuvykus į gyvenamąją teritoriją, kurioje nėra darbo su jaunimu infrastruktūros, atsižvelgiant į šioje teritorijoje gyvenančių jaunų žmonių individualius poreikius. Darbą su jaunimu gatvėje ir mobilųjį darbą su jaunimu vykdo su jaunimu dirbančios organizacijos, vadovaudamosi darbo su jaunimu principais, nurodytais Įstatymo projekte, ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.
Vadovaujantis vienodais principais ir metodais įgyvendinamos skirtingos darbo su jaunimu formos leis užtikrinti vienodą darbo su jaunimu gatvėje, mobiliojo darbo ir (ar) atvirojo darbo su jaunimu įgyvendinimą nacionaliniu mastu, kokybiškų paslaugų suteikimą jauniems žmonėms. Pažymėtina, kad darbas su jaunimu gatvėje yra orientuotas į konkrečioje teritorijoje atskirtį patiriančius jaunus žmones, o mobilusis darbas su jaunimu orientuotas į visus jaunus žmones, esančius toje teritorijoje (nors iš esmės gali būti dirbama ir su atskirtį patiriančiaisiais). Lietuvoje šių darbo su jaunimu formų vykdymas kol kas nėra paplitęs regionuose, jis vykdomas atskirose Vilniaus seniūnijose, atsižvelgiant į kokybinius rezultatus, t. y. jaunimo socialinę įtrauktį ir santykio su jaunu žmogumi užtikrinimą, siekiant jį įtraukti į prasmingą veiklą, užimtumą. Mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje plėtra numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.1.1 darbo
įgyvendinti. Pažymėtina, kad ES valstybėse narėse labiau orientuojamasi į darbą su jaunimu neformalioje, jų pamėgtoje aplinkoje – gatvėje, kur jaunuoliai leidžia savo laisvalaikį. Didžiojoje Britanijoje darbas gatvėje skirstomas į darbą gatvėje su gatvės jaunimu (angl. detached youth work) ir darbą su gatvės jaunimu laisvalaikio užimtumo centruose (angl. outreach youth work).
Pirmuoju atveju dirbama su jaunais žmonėmis ten, kur jie dažniausiai būna, – gatvėje, o antruoju atveju siekiama paskatinti jaunimą lankytis kokioje nors vietoje, kur su jaunuoliais dirbama. Neformalioje aplinkoje žmogus yra laisvas, jis noriau priima informaciją, pozityviau reaguoja į aplinkinius, seka jų pavyzdžiu ir mokosi iš jų. Atitinkamai šiems pavyzdžiams Įstatymo projekte siūlomi darbo su jaunimu gatvėje ir mobiliojo darbo su jaunimu apibrėžimai. SADM, kaip valstybės institucija, atsakinga už jaunimo politikos formavimą, siekia išplėtoti darbo su jaunimu sistemą, kuri leistų užtikrinti, jog jaunas žmogus pagal jo poreikius galėtų gauti paslaugas kiekvienoje savivaldybėje, o tose vietovėse, kur nėra atvirųjų jaunimo centrų ar atvirųjų jaunimo erdvių, paslaugas jam suteiktų mobiliojo darbo su jaunimu ar darbo su jaunimu gatvėje specialistai. Lietuvoje labai svarbu ir aiškiai bei išsamiai teisiškai reglamentuoti neformaliojo jaunimo ugdymo įgyvendinimą, nes galiojantis teisinis reguliavimas labiau orientuotas į neformaliojo švietimo įstaigų įgyvendinamas veiklas, o ne į jaunimo politikos sektoriuje įgyvendinamą neformalųjį jaunimo ugdymą, kuris, kaip darbo su jaunimu sistemos dalis, yra orientuotas į jaunų žmonių socialinių kompetencijų plėtojimą, jų savanorišką dalyvavimą veiklose ir kt. Paminėtina, kad neformalusis jaunimo ugdymas yra reglamentuotas ir dabar galiojančiame Įstatyme (11 straipsnis), numatant jo skirtumus nuo Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžto neformaliojo švietimo (Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis, 15 ir 16 straipsniai).
Įstatymo projektu siūloma tikslinti su jaunimu dirbančios organizacijos apibrėžimą, praplečiant galimybes ja būti ne tik viešajam juridiniam asmeniui, tačiau sudaryti teisines prielaidas vykdyti darbą su jaunimu privatiems juridiniams asmenims ir taip suteikti jaunimui galimybes iš kuo platesnio subjektų rato gauti kuo daugiau paslaugų, skirtų jo socialinėms ir profesinėms kompetencijoms tobulinti. Įstatymo projektu nesiūloma keisti Įstatyme nustatytų reikalavimų jaunimo organizacijos teisinei formai – nurodyta organizacija galės būti laikomas tik asociacijos teisinę formą įgijęs juridinis asmuo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo
savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Įvertinant tai, kad jaunimo organizacijos veikla siejama su jaunų žmonių, kurių jaunimo organizacijoje turi būti ne mažiau kaip 2/3, naryste joje ir (ar) jaunimo interesų atstovavimu, reikalavimas jaunimo organizacijai būti įgijus teisinę asociacijos formą leis užtikrinti geresnį jaunimo ir (ar) jo interesų atstovavimą. Jaunimo organizacija, kaip ir kiti darbą su jaunimu vykdantys subjektai (pvz., jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos, su jaunimu dirbančios organizacijos), darbą su jaunimu, nepriklausomai nuo veiklos rūšies, turės vykdyti vadovaudamasi Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintais darbo su jaunimu principais. Įstatymo projektu siūloma tobulinti JRT veiklos teisinį reguliavimą.
Siūloma nustatyti, kad JRT, vykdydama savo veiklą, nagrinės su jaunimo politika Lietuvos Respublikoje susijusius klausimus ir teiks pasiūlymus Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms dėl jaunimo politikos, jos įgyvendinimo, jaunimo politikos įgyvendinimo priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų. Siekiant sudaryti teisines prielaidas JRT veiklą vykdyti efektyviau (prireikus – ir pakeisti JRT narius), siūloma nustatyti, kad JRT sudėtį ir nuostatus tvirtintų ne Vyriausybė, o socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pritarus pateiktam siūlymui, bus sudarytos teisinės prielaidos JRT vykdyti veiklą efektyviau, skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Į JRT sudėtį taip pat siūloma įtraukti ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos atstovą. Šios organizacijos atstovo įtraukimas yra labai svarbus, siekiant palaikyti glaudžius santykius su užsienyje gyvenančiu lietuvių kilmės jaunimu, spręsti užsienyje gyvenančio jaunimo problemas, tinkamai spręsti jaunimo migracijos ir emigracijos klausimus, užtikrinti užsienio jaunimo organizacijų interesų atstovavimą JRT. Teikiamame Įstatymo projekte kaip atskiras jaunimo politikai svarbus subjektas taip pat įvardijama Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga, kuria būtų laikoma užsienio lietuvių jaunimo organizacija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – pasaulio mastu vienyti užsienio lietuvių jaunimo organizacijas ir joms atstovauti, taip pat įvardijamos jos funkcijos.
Įstatymo projektu siūloma tobulinti SJRT veiklos teisinį reguliavimą, aiškiai nurodant SJRT veiklos paskirtį, funkcijas ir sudarymo tvarką, kuri skatins aktyvesnį jaunimo dalyvavimą visuomeniniame gyvenime ir sprendimų priėmimo procesuose, užtikrins kompleksišką jaunimo problemų sprendimą ir strateginių dokumentų, svarbių jauniems žmonėms, analizę, planavimą ir įgyvendinimą, efektyvesnį atstovavimą jaunimo interesams savivaldos lygmeniu. Teikiamu Įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų dėl laikinųjų ir nuolatinių SJRT sudarymo nustatymo Įstatyme – šios nuostatos, susijusios su SJRT veiklos organizavimu, galės būti įtvirtintos savivaldybės tarybos patvirtintuose SJRT nuostatuose. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti jaunimo politikos įgyvendinimo principų kaip perteklinių nuostatų, atsižvelgiant į tai, kad, įgyvendinant bet kurios srities politiką, vadovaujamasi visuotinai pripažintais ir taikomais bei tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme) apibrėžtais viešosios politikos principais, tokiais kaip pariteto, subsidiarumo, savarankiškumo, savanoriškumo, tarpžinybinio koordinavimo ir t. t. Siekiant teisinio aiškumo bei norint užtikrinti vienodą teisės aktų bei sąvokų aiškinimą: 1.
Įstatymo projekte patikslintos šiuo metu Įstatyme apibrėžtos sąvokos: ,,jaunimo iniciatyva“, ,,jaunimo organizacija“, ,,su jaunimu dirbanti organizacija“, ,,jaunimo politika“, ,,Lietuvos jaunimo organizacijų taryba“, taip pat keičiama ydingai vartojama sąvoka ,,regioninė jaunimo organizacijų taryba“, ją keičiant į ,,savivaldybės jaunimo organizacijų taryba“, nes šios jaunimo organizacijų tarybos principinė nuostata ir yra vienyti konkrečioje savivaldybės teritorijoje veikiančias jaunimo organizacijas ir joms atstovauti, keičiama sąvoka ,,jaunas žmogus“, šios sąvokos imtis taikoma 14–29 metų asmenų grupei įskaitytinai. Ši imtis pasirinkta atsižvelgiant į kitų šalių patirtį bei jauno asmens psichologinę ir pedagoginę raidą, pasirengimą dalyvauti jaunimo politikos priemonėse. Būtent šiam amžiaus tarpsniui yra pritaikytos ir jaunimo politikos priemonės bei programos. 2. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti sąvokos ,,jaunimo projektas“. 3. Į Įstatymo projektą įtrauktos naujos sąvokos: ,,atvirasis jaunimo centras“, ,,atviroji jaunimo erdvė“, ,,darbas su jaunimu“, ,,atvirasis darbas su jaunimu“, ,,darbas su jaunimu gatvėje“, ,,mobilusis darbas su jaunimu“, ,,jaunimas“, ,,neformalusis jaunimo ugdymas“, ,,mažiau galimybių turintis jaunimas“, ,,Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga“ ,,neaktyvus jaunas žmogus“, ,,užsienio lietuvių jaunimo organizacija“, „užsienio lietuvių jaunimas“.
Naujų sąvokų, tokių kaip ,,atvirasis jaunimo centras“, ,,atviroji jaunimo erdvė“, ,,atvirasis darbas su jaunimu“, apibrėžimai Įstatymo projekte leis Lietuvoje plėtoti aiškiai apibrėžtų ir reglamentuotų jaunimo politiką įgyvendinančių subjektų veiklą, aiškiai apibrėžus sąvoką ,,užsienio lietuvių jaunimo organizacija“, bus aiškiai apibrėžtas ir reglamentuotas šios organizacijos statusas ir tai sudarys sąlygas per projektinę veiklą finansuoti tikslines organizacijas, dirbančias su jaunimu ne Lietuvoje registruotuose juridiniuose subjektuose. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti atvirąjį jaunimo centrą, įvardijant, kad atvirojo jaunimo centro veiklą galėtų vykdyti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų filialas, atstovybė. Apsvarstyta galimybė nurodyti, kad šią veiklą galbūt galėtų vykdyti ir fizinis asmuo, tačiau paminėtina, kad fizinis asmuo neatitiktų atvirojo jaunimo centro veiklos specifikos, neturėtų galimybės įgyvendinti atviriesiems jaunimo centrams keliamų reikalavimų: tinkamų veiklai patalpų – t. y. efektyviai centro veiklai užtikrinti turi būti pritaikytos atskiros patalpos, centras turi užtikrinti daugiau nei vieną patalpą, kurioje gali būti teikiamos socialinės, pedagoginės ir psichologinės paslaugos 14–29 metų asmenims, nuolatinės darbo vietos; specialiųjų žinių darbuotojams – t. y. centre turi dirbti bent 2 su jaunimu dirbantys darbuotojai, iš kurių bent vienas turi būti įgijęs socialinio darbo arba pedagogikos studijų krypties aukštąjį išsilavinimą.
Todėl fiziniams asmenims galimybės vykdyti tokią veiklą Įstatymu nustatyti nesiūloma. ,,Darbo su jaunimu“, ,,mobiliojo darbo su jaunimu“, ,,darbo su jaunimu gatvėje“ apibrėžimai leis tinkamai suprasti ir vienodomis sąlygomis plėtoti veiklas, skirtas jaunimui. Aiškus ir konkretus šių sąvokų reglamentavimas yra reikalingas skiriant valstybės biudžeto lėšomis remiamą projektinį finansavimą darbą su jaunimu vykdantiems subjektams. Naujai įvestos sąvokos ,,neaktyvus jaunas žmogus“ ir ,,mažiau galimybių turintis jaunimas“ leis tinkamai suvokti atskirų jaunimo grupių identifikavimo bruožus ir pagal tai tinkamai planuoti bei įgyvendinti į šiuos skirtingų jaunimo grupių poreikius nukreiptas priemones. Sąvoka „neaktyvus jaunas žmogus“ apibrėžta vadovaujantis Jaunimo garantijų iniciatyvos teisiniu reguliavimu Lietuvoje. Rengiant šios sąvokos apibrėžtį Jaunimo garantijų iniciatyvai įgyvendinti, ji buvo įvertinta vadovaujantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo metodika, patvirtina Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymu Nr.
DĮ-60 „Dėl Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo metodikos patvirtinimo“ (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/130368/Gyventoj%C5%B3_uzimtumo_statistinio_tyrimo_metodika_2013.pdf). Svarbu pažymėti, kad Gyventojų užimtumo statistinis tyrimas atliekamas visose ES valstybėse narėse taikant tas pačias sąvokas ir klasifikatorius, vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijomis, šio tyrimo rezultatai yra palyginami tarp šalių. Taip pat vadovautasi Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymu ir jame nustatytais bedarbio ir užimto asmens požymiais. Atsižvelgiant į minėtus teisės aktus, neaktyvus jaunas asmuo apibrėžiamas kaip nepatenkantis į šias asmenų grupes:
1) užimtas asmuo (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo
ir kitas darbo ieškantis asmuo (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnis). Sąvoka „mažiau galimybių turintis jaunimas“ vartojama pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1288/2013, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus+“ ir kuriuo panaikinami sprendimai Nr. 1719/2006/EB, Nr. 1720/2006/EB ir Nr. 1298/2008/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 50–73), įgyvendinimo praktikoje vartojamą sąvoką (šio reglamento 11 straipsnis). Į Įstatymo projektą įtraukiama sąvoka ,,jaunimas“ leis tinkamai suprasti ir reglamentuoti šią asmenų grupę. Nauja sąvoka ,,Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga“, jos apibrėžtis leis tinkamai suvokti šios organizacijos paskirtį ir vykdomos veiklos tikslą, o sąvoka ,,užsienio lietuvių jaunimas“ leis tiksliai apibrėžti šią tikslinę jaunimo grupę, siekiant užtikrinti šiai tikslinei jaunimo grupei taikomų valstybės politikos įgyvendinimo priemonių taikymą.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų 2018 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikis įvertintas įgyvendinant 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 258 „Dėl 2014 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo“, 11 punktą. 2014 metais SADM atliko Numatomo jaunimo politikos reglamentavimo teisėkūros iniciatyvos vertinimą, jam pritarta Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. pasitarime. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nes Įstatymo projektu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su lėšų mokėjimu iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei padėčiai neturės. 7. Koks Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte pateikiamos naujos ir tikslinamos sąvokos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymo projektą, SADM turės parengti ir iki įsigaliojant Įstatymui Vyriausybei pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl Jaunimo reikalų tarybos sudėties ir jos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą. Priėmus Įstatymo projektą, SADM turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki įsigaliojant Įstatymui priimti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, kuriuo bus nustatyta JRT sudarymo tvarka, patvirtinti nuostatai ir sudėtis.
Priėmus Įstatymo projektą, SADM turės pakeisti šiuos įsakymus:
1) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. A1-100 „Dėl Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. A1-68 „Dėl Pavyzdinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyriausiojo specialisto) pareigybės aprašymo ir Pavyzdinio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus (vyresniojo specialisto) pareigybės aprašymo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. A1-4 „Dėl Savivaldybių jaunimo reikalų tarybų tipinių nuostatų patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. A1-570 „Dėl Atvirųjų jaunimo centrų veiklos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. gegužės 14 d. įsakymą Nr. A1-208 ,,Dėl Jaunimo darbuotojų veiklos aprašo patvirtinimo“. Priėmus Įstatymo projektą, savivaldybės turės parengti ir iki Įstatymo įsigaliojimo priimti teisės aktus, kuriais bus nustatyta SJRT sudarymo tvarka, patvirtinti nuostatai ir sudėtis. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais
Papildomų lėšų Įstatymui įgyvendinti nereikės. Lėšos Įstatymui įgyvendinti numatytos iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skiriamų kasmetinių asignavimų. 13.
specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „darbas su jaunimu“, „atvirasis jaunimo centras“, „atviroji jaunimo erdvė“, „jaunas žmogus“, „jaunimas“, ,,jaunimo organizacija“, ,,su jaunimu dirbanti organizacija“, ,,mažiau galimybių turintys jauni žmonės“, ,,mobilusis darbas su jaunimu“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnyje siūlytina po žodžių „bei jaunimo“ įrašyti žodį „organizacijų“, nes siūlomos nuostatos nėra visiškai aiškios, suponuojančios, kad įstatymas nustato jaunimo kompetenciją ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją. Analogiškos pastabos taikytinos ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, reglamentuojančioms bendrai jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą (įstatymo projekto 3 straipsnio 3 ir 5 dalys, 5 straipsnio 1 dalis). 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2, 3 dalyse, 6 straipsnio 2 punkte siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su tuo, jog jaunų žmonių diskriminacija šių nuostatų taikymo atveju yra negalima. Toks pasirinktinis ir išimtinis atvejų nustatymas, kai jaunų žmonių diskriminacija yra negalima, gali sudaryti įspūdį, jog kitais atvejais, kurie įstatyme neišskirti, jaunų žmonių diskriminacija yra galima. Siūlytina atsisakyti išimtinio reguliavimo ir įstatyme įtvirtinti bendro pobūdžio nuostatą, susijusią su jaunų žmonių diskriminacijos negalimumu. Be kita ko, tokiu būdu kartu būtų išvengta ir perteklinio to paties turinio nuostatos kartojimo keliose įstatymo normose. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vietoje žodžio
„jų“ nurodytinas subjektas apie kurį šioje nuostatos dalyje kalbama. 4.
straipsnio dėstymas kelia abejonių dėl jo atitikties teisės technikos taisyklėms, nes šio straipsnio dalys, pavyzdžiui, straipsnio 2 dalis yra perkrautos savarankiškomis teisės normomis, kurios turėtų būti dėstomos atskiromis straipsnio dalimis arba atskirame straipsnyje. Vadovaujantis įprasta teisės aktų dėstymo forma, straipsnyje pirmiausia turėtų būti įvardintos institucijos, vėliau turėtų būti nurodoma jų kompetencija, o su tam tikrų subjektų teisiniu statusu susijusios teisės normos, pavyzdžiui, institucijos sudarymo tvarka, asmenys, įgalioti tvirtinti su institucijų veikla susijusius teisės aktus, ir kitos, su šių institucijų teisiniu statusu susijusios teisės normos, turėtų būti dėstomos savarankiškuose įstatymo projekto straipsniuose. Analogiško pobūdžio pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 bei 5 straipsnių, kurių nuostatos, įtvirtinančios savarankiškas teisės normas, taip pat turėtų būti išdėstytos savarankiškomis straipsnių dalimis, o ne surašomos į vieno straipsnio dalį. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog analizuojamo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma viešoji įstaiga „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“, tačiau įstatymo projekte nėra daugiau jokių teisės normų susijusių su šios viešosios įstaigos teisiniu statusu. Atsižvelgiant į tai, kad ši viešoji įstaiga finansuojama ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, toks teisinio reguliavimo nebuvimas vertintinas kritiškai. Teigtina, kad iš įstatymo teksto turėtų būti aišku kokio pobūdžio subjektui yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos
straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai antrą kartą toje pačioje dalyje vartojami žodžiai „socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame“. 6. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi šios ministerijos pavadinimas įstatymo projekte vartojamas nebe pirmą kartą. 7.
straipsnio 1 dalyje turi būti pateikta nuoroda ne į įstatymo 7 , o į 6 straipsnį. 8. Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti pareigą įstaigos, kurioje veikia atviroji jaunimo erdvė, steigėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu, dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą siūlome tikslinti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 1 dalies 2 punktui. 9. Nėra aišku, kodėl įpareigojimai savivaldybėms dėl įstatymo įgyvendinimo išskirti į atskirą projekto 2 straipsnį dalį. Taip pat nėra aišku, kodėl jame nustatyta, kad savivaldybės iki šio įstatymo įsigaliojimo priima tik šio įstatymo
daliai įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir sudaro savivaldybių jaunimo reikalų tarybas, nes, pvz., savivaldybės turės įgyvendinti ir 3 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytas privalomas tam tikros pareigybės savivaldybių administracijose steigimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovi[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomo Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – įstatymo projektas) 3 straipsnio dėstymas kelia abejonių dėl jo atitikties teisės technikos taisyklėms, nes šio straipsnio dalys, pavyzdžiui, straipsnio 3 dalis yra perkrautos savarankiškomis teisės normomis, kurios, siekiant teisinio aiškumo ir teisės akto nuostatų turinio nuoseklumo, turėtų būti dėstomos atskiromis straipsnio dalimis. Analogiško pobūdžio pastabos teiktinos ir dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalių, kurių nuostatos, įtvirtinančios savarankiškas ir gana skirtingo turinio teisės normas, taip pat turėtų būti išdėstytos atskirose straipsnio dalyse, o ne surašomos į vieną straipsnio dalį. Be to, manome, kad atsižvelgiant į minėtų įstatymo projekto 3 straipsnio 6 ir 7 dalių turinį, manytina, kad jų nuostatos turėtų būti dėstomos atskiruose straipsniuose, nesusijusiuose su jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo reglamentavimu (kaip tai buvo nustatyta pirminiame įstatymo projekte (Reg. Nr. XIIIP-1479). 2. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutiniajame sakinyje brauktinas žodis „tipiniame“, nes valstybės tarnautojai atlieka būtent jų konkrečios pareigybės aprašyme, o ne tipiniame pareigybės aprašyme, kuriuo vadovaujasi konkrečių pareigybių aprašymus tvirtinantys atitinkamų įstaigų vadovai, nustatytas funkcijas. 3. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte po žodžių „įgyvendinantis asmuo“ įrašytinas žodis „(dalininkai)“. 4.
žodžių „savivaldybės administracija ir savivaldybės taryba“ siūlome įrašyti žodžius „savivaldybės institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovi[email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2018-05-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: V. Ąžuolas – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, A. Brukštutė – Valstybės
kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, D. Urbainaitienė
skyriaus vedėja, J. Laniauskas – Jaunimo reikalų departamento direktorius, V. Gaspariūnaitė – Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos prezidentė, A. Mikalauskas – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas) 2017-12-141 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymo (toliau – įstatymo projektas) 1 straipsnyje siūlytina po žodžių „bei jaunimo“ įrašyti žodį „organizacijų“, nes siūlomos nuostatos nėra visiškai aiškios, suponuojančios, kad įstatymas nustato jaunimo kompetenciją ir su jaunimu dirbančių organizacijų kompetenciją. Analogiškos pastabos taikytinos ir kitoms įstatymo projekto nuostatoms, reglamentuojančioms bendrai jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklą (įstatymo projekto 3 straipsnio 3 ir 5 dalys, 5 straipsnio 1 dalis). Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 1 str. 1.2
projekto 2 straipsnio 2, 3 dalyse, 6 straipsnio 2 punkte siūloma įtvirtinti nuostatas, susijusias su tuo, jog jaunų žmonių diskriminacija šių nuostatų taikymo atveju yra negalima. Toks pasirinktinis ir išimtinis atvejų nustatymas, kai jaunų žmonių diskriminacija yra negalima, gali sudaryti įspūdį, jog kitais atvejais, kurie įstatyme neišskirti, jaunų žmonių diskriminacija yra galima. Siūlytina atsisakyti išimtinio reguliavimo ir įstatyme įtvirtinti bendro pobūdžio nuostatą, susijusią su jaunų žmonių diskriminacijos negalimumu. Be kita ko, tokiu būdu kartu būtų išvengta ir perteklinio to paties turinio nuostatos kartojimo keliose įstatymo normose. Pritarti. Siūlome įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse išbraukti žodžius „nepriklausomai nuo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto, 4 straipsnio 2 punktą. 1.3 Teisės departamentas,
9 3.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, vietoje žodžio „jų“ nurodytinas subjektas apie kurį šioje nuostatos dalyje kalbama. Pritarti. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį. 1.4 Teisės departamentas,
kelia abejonių dėl jo atitikties teisės technikos taisyklėms, nes šio straipsnio dalys, pavyzdžiui, straipsnio 2 dalis yra perkrautos savarankiškomis teisės normomis, kurios turėtų būti dėstomos atskiromis straipsnio dalimis arba atskirame straipsnyje. Vadovaujantis įprasta teisės aktų dėstymo forma, straipsnyje pirmiausia turėtų būti įvardintos institucijos, vėliau turėtų būti nurodoma jų kompetencija, o su tam tikrų subjektų teisiniu statusu susijusios teisės normos, pavyzdžiui, institucijos sudarymo tvarka, asmenys, įgalioti tvirtinti su institucijų veikla susijusius teisės aktus, ir kitos, su šių institucijų teisiniu statusu susijusios teisės normos, turėtų būti dėstomos savarankiškuose įstatymo projekto straipsniuose. Analogiško pobūdžio pastabos teiktinos ir dėl įstatymo projekto 4 bei 5 straipsnių, kurių nuostatos, įtvirtinančios savarankiškas teisės normas, taip pat turėtų būti išdėstytos savarankiškomis straipsnių dalimis, o ne surašomos į vieno straipsnio dalį. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog analizuojamo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma viešoji įstaiga „Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra“, tačiau įstatymo projekte nėra daugiau jokių teisės normų susijusių su šios viešosios įstaigos teisiniu statusu. Atsižvelgiant į tai, kad ši viešoji įstaiga finansuojama ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, toks teisinio reguliavimo nebuvimas vertintinas kritiškai. Teigtina, kad iš įstatymo teksto turėtų būti aišku kokio pobūdžio subjektui yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos Pritarti.
Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, siūlome pateikto įstatymo projekto 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatas išdėstyti viename straipsnyje, papildyti 3 straipsnio pavadinimą (žr. komiteto patobulinto projekto 3 straipsnį), kitus projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti. 1.5 Teisės departamentas,
3
projekto 3 straipsnio 3 dalyje brauktini pertekliniai antrą kartą toje pačioje dalyje vartojami žodžiai „socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame“. Pritarti. Žr. patobulinto projekto 3 straipsnio 3 dalį. 1.6 Teisės departamentas,
4
projekto 3 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi šios ministerijos pavadinimas įstatymo projekte vartojamas nebe pirmą kartą. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto projekto 3 straipsnio 4 dalį. 1.7 Teisės departamentas,
1
ne į įstatymo 7 , o į 6 straipsnį. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto projekto 5 straipsnio 1 dalį. 1.8
projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti pareigą įstaigos, kurioje veikia atviroji jaunimo erdvė, steigėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai juridinio asmens valdymo teises sieja ne su steigėjais, o būtent su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu, dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra juridinis faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas įsteigto juridinio asmens atžvilgiu.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatą siūlome tikslinti. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 1 dalies 2 punktui. Pritarti. Žr. Komiteto patobulinto projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 6 straipsnio 2 dalies
Teisės departamentas,
2
įstatymo įgyvendinimo išskirti į atskirą projekto 2 straipsnį dalį. Taip pat nėra aišku, kodėl jame nustatyta, kad savivaldybės iki šio įstatymo įsigaliojimo priima tik šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Jaunimo politikos pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 daliai įgyvendinti reikalingus teisės aktus ir sudaro savivaldybių jaunimo reikalų tarybas, nes, pvz., savivaldybės turės įgyvendinti ir 3 straipsnio 3 dalį, kurioje numatytas privalomas tam tikros pareigybės savivaldybių administracijose steigimas. Pritarti iš dalies. Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, pateikto projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalys sujungtos į vieną (žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį). Dėl Teisės departamento pastaboje paminėtos 3 straipsnio 3 dalies, kurioje numatytas privalomas tam tikros pareigybės savivaldybių administracijose steigimas, pažymėtina, kad už šio straipsnio vykdymą ir savivaldybių jaunimo reikalų koordinatorių pareigybių steigimą bei jų finansavimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šios funkcijos, kaip numatoma įstatymo projekte, yra steigiamos iš valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos funkcijai įgyvendinti skirtų lėšų. Kiekvienoje savivaldybėje jau dabar yra įsteigta po 1 savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus etatą ir papildomų etatų steigti nereikės. Vadovaujantis 2006-07-13 socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr.
A1-193 „Dėl specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, yra patvirtinta specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika, kuria remiantis yra apskaičiuojamas lėšų poreikis jaunimo teisių apsaugos funkcijai savivaldybėse atlikti. Remiantis metodika, specialias tikslines dotacijas savivaldybės jaunimo teisių apsaugos funkcijai atlikti sudaro lėšos jaunimo reikalų koordinatoriaus etato išlaikymui (t. y. skiriamos lėšos SJRK darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, darbo vietos išlaikymui, ryšiams, komandiruotėms, kvalifikacijos tobulinimui). Įsteigtoms 60 SJRK pareigybių etatų visose Lietuvos savivaldybėse buvo skirta: 2018 m. – 825 tūkst. Eur.; 2017 m.
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1
Pameistrystės sąvoka į Lietuvos profesinį mokymą reglamentuojančius teisės aktus buvo įtraukta priėmus naujos redakcijos Profesinio mokymo įstatymą 2007 metais. Atsižvelgiant į tai, kad pameistrystė yra laikoma veiksmingiausiu įrankiu jaunimui nuosekliai pereiti iš mokymosi į darbo rinką, priimant Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX- 1817 pakeitimo įstatymą, manytina, jog tikslinga reglamentuoti ir pameistrystę, kaip vieną iš darbo su jaunimo formą, ją įstatyme apibrėžiant „Praktinių įgūdžių ugdymas“ sąvoka. Pasiūlymas:
dalį 4 nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „2.
Praktinių įgūdžių ugdymas“. Buvusią projekto 7 straipsnio 2 dalies 4 punktą atitinkamai laikyti 5 punktu. Pritarti. Siūlome įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 4 punktu, buvusį 4 punktą laikyti 5 punktu. Žr. komiteto patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą. 1.2 Seimo nariai V. Ąžuolas, A. Palionis R. Miliūtė,
4 N Argumentai: Pagal 2018 metų kovo 20 d. Jaunimo reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis apie atvirų jaunimo centrų (toliau - AJC) ir atvirų jaunimo erdvių (toliau- AJE) skaičius savivaldybėse, šiuo metu Lietuvoje yra 39 atviri jaunimo centrai ir 102 atviros jaunimo erdvės. Atsižvelgiant į tai, kad kai kurie rajonai turi po kelis AJC ir/ar AJE, realus rajonų skaičius, kuriuose yra AJC būtų kiek mažesnis. Remiantis tuo ir siekiant, kad visos rajonų savivaldybės prisidėtų prie neformalaus jaunimo ugdymo formavimo, manytina, jog savivaldybė turėtų užtikrinti tokios erdvės įkūrimą ir jos tinkamą funkcionavimą. Pasiūlymas:
projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Savivaldybė turi užtikrinti, kad jos veiklos teritorijoje nuolat vykdytų veiklą ne mažiau kaip vienas atviras jaunimo centras ar atvira jaunimo erdvė“. Buvusias projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus atitinkamai laikyti 2 ir 3 punktais. Pritarti iš dalies. Siūlome šią nuostatą dėstyti įstatymo projekto 6 straipsnio naujoje 4 dalyje, ją pakeisti ir išdėstyti taip: „2. 4. Savivaldybės administracija ir savivaldybės taryba turi užtikrinti, kad jos veiklos teritorijoje nuolat veiktų atvirasis jaunimo centras (atvirieji jaunimo centrai) ir (ar) atviroji jaunimo erdvė (atvirosios jaunimo erdvės), vykdantys veiklą ne mažiau kaip vienas atviras jaunimo centras ar atvira jaunimo erdvė, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.“ 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jaunimo ir sporto reikalų komisija, 2018-05-09 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Jaunimo politikos pagrindų įstatymo Nr. IX-1871 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1479 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
3 Pasiūlymas: Siekiant suderinti įstatymo projekto nuostatas su Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6, 7, 32¹ ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-649 nuostatomis, siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos politikos įgyvendinimo funkcijai įgyvendinti atlikti savivaldybėse savivaldybių administracijose steigiamos savivaldybių administracijų savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriųiaus pareigybės., kurių Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymas tvirtinamas vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Ttipiniu savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašymu.
Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, dirbantis savivaldybės administracijoje. Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius rengia ir įgyvendina savivaldybėje vykdomas įgyvendinamas jaunimo politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo, jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių organizacijų padėtį savivaldybėsje teritorijoje, plėtoja ir vysto bendradarbiavimą tarp savivaldybės institucijų beiir įstaigų, dirbančių jaunimo politikos srityje, bendradarbiavimą, palaiko ryšius su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis beiir vykdo kitą veiklą, kuri nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamame Tipiniame savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme atlieka kitas tipiniame savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.“ Pritarti. 2.
2Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2018-05-16 6,6 3,3 1,2 Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo siūlome papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) sukurti sąlygas jaunimui dalyvauti atvirojo jaunimo centro ir atvirosios jaunimo erdvės vykdomoje veikloje, ypač siekiant įtraukti į ją mažiau galimybių turinčius turintį jaunimą ir neaktyvius jaunus žmones;
2) užtikrinti, kad atviruosiuose jaunimo centruose ir atvirosiose jaunimo erdvėse organizuojama veikla atitiktų jauno žmogaus jaunų žmonių poreikius ir prisidėtų prie jo jauno žmogaus asmenybės tobulinimo, asmeninių ir socialinių kompetencijų ugdymo;“ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 P Argumentai: Kadangi pateiktame įstatymo projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, siūlome šią datą tikslinti. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
ir 3 dalis dalį, įsigalioja 2018 m. gegužės 2019 m. sausio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Gintarė Skaistė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja A. Dolmantienė