priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Istorikai, politikai ir aktyvūs visuomenės veikėjai sutartinai pažymi, kad Lukiškių aikštei dėl jos ypatingo istorinio statuso ir lokacijos dera būti pagrindine Lietuvos valstybės reprezentacine aikšte. Tačiau nepaisant nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės laikų tebesitęsiančios diskusijos apie ypatingą Lukiškių aikštės istorinį vaidmenį ir memorialinę, reprezentacinę bei visuomeninę (poilsinę bei rekreacinę) reikšmę Lietuvos piliečiams, visi per pastaruosius keliolika metų pateikti įstatymų projektai ir nutarimai, skirti užtikrinti šiai erdvei deramą apipavidalinimą, yra blokuojami, vilkinami, o jų nuostatos – neįgyvendinamos. Teikiamo įstatymo projekto pagrindas – įsitikinimas, kad biurokratiniai suvaržymai ir ligšiolinis atsakomybių nepasidalijimas negali ir neturi užkirsti kelio šios reikšmingos aikštės performavimui, kad ši išpildytų jai priskiriamą memorialinę ir reprezentacinę misiją. Projekto tikslas – užtikrinti, kad aikštės valstybinis statusas būtų įtvirtintas įstatymu, o vykstantys jos atnaujinimo darbai išpildytų Seimo išreikštą valią ir visuomenės lūkesčius dėl tinkamo jos įrengimo. Įvertinant Lukiškių aikštės tvarkymo ir memorialo konkurso vykdymą, išryškėja, kad teisinio reglamentavimo aukščiausiu lygiu stoka sukuria terpę institucinei betvarkei. Todėl Seimo priimtas įstatymas ir jame įtvirtintas įpareigojimas Vyriausybei padėtų užkirsti kelią šiuo metu vykstančiam chaotiškam aikštės tvarkymo procesui, taip pat apsisaugoti nuo Lietuvos laisvos kovotojų memorialinės koncepcijos neatitinkančio aikštės apipavidalinimo, o taip pat suspėti pabaigti darbus iki valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metų pabaigos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Audronius Ažubalis, Arūnas Gumuliauskas ir Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Šiuo metu egzistuoja keli žemesni už įstatymą teisės aktai, apibrėžiantys Lukiškių aikštės statusą. Vyriausybės 1997 m. gegužės 23 d. nutarimas apibrėžia, kad prieš aikštę esantį pastatą Gedimino pr. 40 (buvusieji NKVD, Gestapo ir KGB rūmai) ateityje reikia visiškai perduoti mokslinio centro ir muziejinei šviečiamajai paskirčiai ir sukurti jame Lietuvos laisvės kovų memorialą. Seimo
aikštės funkcijų“ numato, kad „Lukiškių aikštė Vilniuje formuojama kaip pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su laisvės kovų memorialiniais akcentais“, tačiau neįvardina memorialo turinio. Šios kadencijos Seimas 2017 m. gegužės 2 d. yra priėmęs rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų siekiant sutvarkyti Lukiškių aikštę Vilniuje ir pastatyti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įamžinimo memorialą Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio progai“, kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakyta, jog Lukiškių aikštėje įrengiant memorialą, skirtą Per amžius kovojusiems ir žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti, turi būti atidengtas paminklas tautos ir valstybės simboliui Vyčiui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Nepaisant aiškiai išreikštos Seimo valios (2017 m. gegužės 2 d. rezoliucija), taip pat vienareikšmiškos visuomenės paramos Vyčio paminklui, Kultūros ministerijos įvykdytas konkursas dėl Lukiškių aikštės memorialo neatsižvelgė nei į tai, nei į faktą, kad Vilniaus miesto savivaldybės atlikti aikštės rekonstrukcijos darbai parengė pamatus ir vietą būtent Vyčio paminklui.
Todėl šiuo projektu siūloma aukščiausio, įstatymo lygmeniu įtvirtinti aikštės valstybinę reprezentacinę funkciją bei joje įrengti memorialą su svarbiausiu simboliu – Vyčio paminklu. Naujas reglamentavimas padėtų aiškiai apibrėžti aikštės reikšmę ir memorialo turinį, o taip pat pavedant Vyriausybei suderinti Vyčio memorialo projektą, išpildyti visuomenės lūkesčius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka?
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. balandžio 31 d. turės priimti šio įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymo įgyvendinimui apytiksliu skaičiavimu prireiktų 1 mln. eurų Lukiškių aikštės sutvarkymo darbams ir Vyčio projekto pabaigimui, pagaminimui ir pastatymui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Viešieji objektai“, „įamžinimas“, „Lukiškių aikštė“, „istorinė atmintis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Seimo nariai Audronius Ažubalis Arūnas Gumuliauskas Laurynas Kasčiūnas Eugenijus Jovaiša Darius Kaminskas Aušra Papirtienė Arvydas Nekrošius Laimutė Matkevičienė Povilas Urbšys Stasys Tumėnas Juozas Rimkus Guoda Burokienė Aurimas Gaidžiūnas Jurgis Razma Viktoras Rinkevičius Petras Nevulis Lauras Stacevičius Juozas Imbrasas Petras Gražulis Rimas Andrikis Remigijus Žemaitaitis Vytautas Kamblevičius Irena Degutienė Žygimantas Pavilionis Valius Ąžuolas Mindaugas Puidokas Naglis Puteikis Rimantas Sinkevičius Valentinas Bukauskas Irena Šiaulienė Juozas Varžgalys Rima Baškienė Ričardas Juška Rimantas Jonas Dagys Gintarė Skaistė Dainius Kreivys Sergejus Jovaiša Edmundas Pupinis Paulius Saudargas Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2018-01- Nr. Į 2017-12-18 Nr. S-2017-11379 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS LUKIŠKIŲ AIKŠTĖS VILNIUJE ĮSTATYMO projekto nr. XIIIP‑1475 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje įstatymo projektą Nr. XIIIP‑1475 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]