Projekto lyginamasis variantas
NR. I-722 3 ir 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2016 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 3 straipsnis. Įmonės teisės ir pareigos
4Įmonei draudžiama:
1) būti kitų juridinių asmenų dalyve. 2) skirti finansinę labdarą ir (ar) pinigines lėšas privačioms ir (ar) viešosioms įstaigoms, išskyrus tas, kurios ruošia įmonėms reikalingų specialistų absolventus ir (ar) mokinius.
“ 2 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti
15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 15 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas
3Į rezervus darbuotojų premijoms socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams ir švietimo įstaigų rėmimui gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/10 paskirstytinojo pelno.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo rengimą paskatino tai, kad viešojoje erdvėje vis pasirodo informacija, kad valstybės valdomos įmonės skiria labdarą ar kitas finansines lėšas įvairių privačių ir viešųjų įstaigų rėmimui. Pastebėtina, kad valstybinės įmonės priklauso valstybei, todėl piniginių lėšų skyrimas tam tikroms įstaigoms ne visada tenkina viešuosius interesus. Pabrėžtina, kad valstybės įmonės tinkamai neviešina informacijos, susijusios su paramos skyrimu, bei nenurodo konkrečių atrankos kriterijų, kuriais remiantis skiria paramą vienai ar kitai įmonei/įstaigai. Todėl, susiklosčius galimai neskaidriai praktikai, reikia uždrausti valstybinėms ir savivaldybės įmonėms skirti finansinę paramą savo nuožiūra. Pagrindinis įstatymo tikslas ir uždavinys – sumažinti galimybes valstybės ir savivaldybių įmonėms skirti finansinę paramą savo nuožiūra. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme nenumatytas mechanizmas, draudžiantis skirti finansinę paramą įvairioms įstaigoms ar įmonėms. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma uždrausti skirti pinigines lėšas ar teikti finansinę labdarą įmonėms ar įstaigoms, išskyrus švietimo įstaigas, kurios ruošia reikalingų specialybių absolventus ar mokinius. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus šį įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymo projektą galimas korupcijos mažėjimas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas neturi įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Būtina pakeisti Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą Nr. I-722. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikia. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įgyvendinant įstatymo pakeitimus papildomų biudžeto lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų neprireikė. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : Valstybės įmonė; VĮ. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-12- Nr. Į 2016-12-02 Nr. S-2016-7645 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-147 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-147 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2016 m. gruodžio 5 d. dėl Projekto pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms , teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad įmonei draudžiama ,,skirti finansinę labdarą ir (ar) pinigines lėšas privačioms ir
(ar) viešosioms įstaigoms, išskyrus tas, kurios ruošia įmonėms reikalingų specialistų absolventus ir (ar) mokinius“. Projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, vertinant projektu siūlomos keičiamo įstatymo nuostatos atitiktį įstatymams, atkreipiame dėmesį, kad paramos ir labdaros teikimą reglamentuoja Labdaros ir paramos ir įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnyje tarp subjektų, kurie gali būti labdaros ir paramos teikėjais, valstybės ir savivaldybės įmonės nėra įvardintos. Be to, Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie turi teisę gauti labdarą. Viešosios įstaigos kaip subjektai, turintys teisę gauti labdarą, pastarajame įstatyme nenurodyti. Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Antra, kelia abejonių, ar pats suteikimas teisės valstybės ir savivaldybių įmonėms dalį lėšų skirti privačioms ir viešosioms įstaigoms atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje.
Vertinant siūlomo teisinio reguliavimo atitiktį aukščiau minėtiems principams, pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme nėra siūloma įtvirtinti labdaros ir paramos gavėjų atrinkimo tvarkos tuo atveju, jeigu dėl labdaros ir paramos gavimo į valstybės įmones kreiptųsi daugiau subjektų, negu valstybės įmonė galėtų skirti lėšų. Trečia, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,privačios ir viešosios įstaigos“ turinys. Viešosios įstaigos yra atskiros teisinės formos juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. Lieka neaišku, kuriuos subjektus apimtų sąvoka ,,privačios įstaigos“. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba atskleisti jos turinį. Ketvirta, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis iš visų įstaigų būtų išskirtos tos įstaigos, kurios ruošia ,,įmonėms reikalingus specialistus absolventus ir (ar) mokinius“ ir kuris subjektas (ar pati valstybės įmonė) tai atliktų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Penkta, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, nes abiejose nuostatose tie patys subjektai yra apibūdinami skirtingai. Šešta, tobulinant projekto 1 straipsnio teisinę techniką, jo turinyje reikėtų išbraukti žodžius ,,3 straipsnis. Įmonės teisės ir pareigos“ kaip perteklinius. 2. Tobulinant projekto 2 straipsnio teisinę techniką, jo turinyje skaičių ir žodžius ,,15 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius. 3.
valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės įmonių lėšų skyrimą labdarai ir paramai, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 4. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamas reguliavimas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatą, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims , turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el.
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Audito komitetas
DĖL
2016-12-14 Nr. 141-P-54(7)
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Rasa Budbergytė, Petras Gražulis, Arvydas Nekrošius, Aušrinė Norkienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Simona Mickevičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-12-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad įmonei draudžiama ,,skirti finansinę labdarą ir (ar) pinigines lėšas privačioms ir (ar) viešosioms įstaigoms, išskyrus tas, kurios ruošia įmonėms reikalingų specialistų absolventus ir (ar) mokinius“. Projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, vertinant projektu siūlomos keičiamo įstatymo nuostatos atitiktį įstatymams, atkreipiame dėmesį, kad paramos ir labdaros teikimą reglamentuoja Labdaros ir paramos ir įstatymas. Šio įstatymo 5 straipsnyje tarp subjektų, kurie gali būti labdaros ir paramos teikėjais, valstybės ir savivaldybės įmonės nėra įvardintos. Be to, Labdaros ir paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti subjektai, kurie turi teisę gauti labdarą. Viešosios įstaigos kaip subjektai, turintys teisę gauti labdarą, pastarajame įstatyme nenurodyti.
Atsižvelgus į tai, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su Labdaros ir paramos įstatymo nuostatomis. Antra, kelia abejonių, ar pats suteikimas teisės valstybės ir savivaldybių įmonėms dalį lėšų skirti privačioms ir viešosioms įstaigoms atitinka valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Vertinant siūlomo teisinio reguliavimo atitiktį aukščiau minėtiems principams, pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme nėra siūloma įtvirtinti labdaros ir paramos gavėjų atrinkimo tvarkos tuo atveju, jeigu dėl labdaros ir paramos gavimo į valstybės įmones kreiptųsi daugiau subjektų, negu valstybės įmonė galėtų skirti lėšų. Trečia, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,privačios ir viešosios įstaigos“ turinys. Viešosios įstaigos yra atskiros teisinės formos juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja Viešųjų įstaigų įstatymas. Lieka neaišku, kuriuos subjektus apimtų sąvoka ,,privačios įstaigos“. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų patikslinti arba atskleisti jos turinį. Ketvirta, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis iš visų įstaigų būtų išskirtos tos įstaigos, kurios ruošia ,,įmonėms reikalingus specialistus absolventus ir
(ar) mokinius“ ir kuris subjektas (ar pati valstybės įmonė) tai atliktų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Penkta, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų suderinti su projekto 2 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, nes abiejose nuostatose tie patys subjektai yra apibūdinami skirtingai. Šešta, tobulinant projekto 1 straipsnio teisinę techniką, jo turinyje reikėtų išbraukti žodžius ,,3 straipsnis. Įmonės teisės ir pareigos“ kaip perteklinius. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-12-052 2.
Tobulinant projekto 2 straipsnio teisinę techniką, jo turinyje skaičių ir žodžius ,,15 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas“ reikėtų išbraukti kaip perteklinius. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančių valstybės įmonių lėšų skyrimą labdarai ir paramai, o pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamas reguliavimas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ Žalgirio krepšinio centras, 2016-12-121 Žiniasklaidoje pasirodė informacija apie Seimo nario P.Gražulio siūlomą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisą, kuria siekiama valstybės ir savivaldybės įmonėms uždrausti teikti paramą privačioms ir viešosioms įstaigoms. Mes, kaip Viešoji įstaiga „Žalgirio krepšinio centras“, turime paramos gavėjo statusą ir gautą paramą naudojame Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubo, kurį sudaro ir vyrų, ir jaunimo komandos, reikmėms.
Dalis mums suteikiamos paramos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. teisėtai buvo ir yra suteikiama įmonių, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų. Išnagrinėjus ir palyginus žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą ir oficialiai skelbiamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. 1-722 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-147 (toliau - Projektas) mums kilo abejonių dėl šio Projekto traktavimo, tikslo ir pagrįstumo. Šias abejones ir argumentus, kaip tiesiogiai su parama susiduriantis subjektas, norime iškelti ir atkreipti Jūsų dėmesį svarstant Projektą ir prašome j jas atsižvelgti bei šiam Projektui ar panašaus pobūdžio projektams nepritarti . 1. Norime atkreipti dėmesį, kad, vertinant kompleksiškai, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, t.y. pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. bei pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybės ir savivaldybės įmonių kitiems asmenims teikiama parama nepripažįstama parama. Tuo pačiu yra įtvirtinta išimtis, kad įmonių, kuriose valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų teikiama parama yra pripažįstama parama.
Vadinasi, įstatymų leidėjas išskyrė dvi rūšis įmonių ir įmonės, kurios visiškai atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 2 str. įtvirtintą Valstybės ir savivaldybės įmonės sampratą, teikti paramos negali, o įmonės, kurios šios sampratos visa apimtimi neatitinka ir jų visuotiniame akcininkų susirinkime valstybei ir (ar) savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, teikti paramą gali. Tai logiškas atskyrimas, nes valstybė ir savivaldybės, įgyvendindamos daugiau nei pusės įmonės valdomų akcijų suteikiamą lemiamą balso teisę įmonėje, gali daryti įtaką ir kontroliuoti įmonės vadovybės veiksmus suteikiant paramą ir neleisti teikti nepagrįstos, kenkiančios įmonės interesams ar neatitinkančios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 str. nustatytų labdaros ir paramos tikslų paramos. 2. Tai pat norime atkreipti dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 13 str. Valstybinė mokesčių inspekcija kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą. Manome, kad tinkamų ir įstatymus atitinkančių valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių paramos teikimo kontrolės mechanizmų, leidžiančių užtikrinti tinkamą paramos skyrimo kontrolę ir paramos panaudojimą, yra pakankamai. Be to, prie kontrolės mechanizmų galima priskirti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5 str. l d. 4 p. paramai, panaudotai ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, netaikomos pelno mokesčio įstatyme numatytos lengvatos bei paramos gavėjui vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 15 str. 3 d. gali būti panaikintas paramos gavėjo statusas.
Galime tik patvirtinti, kad mums suteikta parama tiek iš paramos teikėjų, tiek iš mūsų, kaip paramos gavėjų pusės, yra apskaitoma, valstybės institucijų (pvz: VMI) patikrinama bei kontroliuojama ir skaidriai bei tikslingai naudojama cento tikslumu. Nemanome, kad priešinga, neskaidri ar tuo labiau neteisėta praktika yra ar galėtų būti vyraujanti kitais Lietuvoje teikiamos paramos atvejais. Manome, kad esant tokiai situacijai nederėtų imtis tokių drastiškų priemonių, kaip valstybės ir savivaldybės įmonių paramos draudimas. 3. Manome, kad Projekto tikslai ir priemonės jiems pasiekti yra neproporcingai griežti, galima tai palyginti su pasiūlymu pjauti koją nors skaudą mažąjį pirštą. Juk nauda, kurią gauna labdaros ir paramos gavėjai ir tuo pačiu visa visuomenė yra neišmatuojamai didesnė nei galimi (ar galimai padaryti) pažeidimai, nuo kurių norima apsisaugoti šiuo Projektu. Juk kažkodėl niekas nesiūlo panaikinti bankus Lietuvoje, nors per paskutinius 5 metus subankrutavo du bankai, o tai Lietuvos valstybei, jos žmonėms atnešė neišmatuojamus nuostolius, pinigine išraiška skaičiuojamus milijardais eurų. Sunku paneigti, kad parama, kuri vadovaujantis Labdaros ir paramos įstatymo 3 str. teikiama visuomenei naudingais tikslais, t.y. tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse, galėtų būti draudžiama vien dėl to, kad ją teikia įmonė, kurios daugumos akcijų savininkė yra valstybė ar savivaldybė nepaisant to, kokį pelną ši įmonė uždirbtų.
Savo pavyzdžiu mes galime paliudyti, kad tokia parama yra naudinga visuomenei, nes garsinamas Lietuvos vardas, jaunimo tarpe atsiranda motyvacija tapti sportininkais ir siekti aukšto meistriškumo bei įsilieti į geriausias Lietuvos komandas, galiausiai į Lietuvos rinktinę. „Žalgiris“ per sportininkų ugdymo piramidę ir dublerių komandą daug dėmesio skiria būtent Lietuvos jaunimo ugdymui. „Žalgirio“ jaunimo komanda yra puiki Lietuvos jaunųjų krepšininkų karjeros starto vieta. „Žalgiris“ suteikia galimybę Lietuvos jaunimui įgyvendinti savo svajones ir kitais labai prasmingais būdais. „Žalgirio“ vykdomas socialinis „One Team“ projektas vykdomas jau ketverius metus. Šio projekto metu aktyviai ir naudingai, buvo ir yra dirbama su jaunimu iš socialinės rizikos šeimų (bendradarbiaujant su biudžetine įstaiga Kauno vaikų socializacijos centras), su jaunimu linkusiu nusikalsti (bendradarbiaujant su biudžetine įstaiga Kauno apygardos probacijos tarnyba) ir su jaunimu jau padariusiu nusikaltimus (biudžetinė įstaiga Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai). Šios veiklos neįmanoma pervertinti. Juk sakoma
„Išgelbėk vieną žmogų ir išgelbėsi pasaulį“.
Sunku skaičiais įvertinti, kiek jaunuolių ir jų pasaulių buvo išgelbėta, kiek jaunuolių ši veikla padėjo keisti savo pasaulius ir suteikė viltį bei nubrėžė tolesnį gyvenimo tikslą. Manome, kad tai labai akivaizdus tiesioginės grąžos visuomenei ir valstybei pavyzdys. Taip pat „Žalgirio“ atveju parama atsiperka per turizmo pritraukimą, vartojimo skatinimą ir per eilę kitų aspektų. Svarbu pažymėti, kad dalis gautos paramos grįžta j valstybės biudžetą per paramos gavėjo sumokamus mokesčius. Kauno „Žalgirio“ atveju, bendra gaunama parama sudaro 55 procentus klubo metinio biudžeto, šioje sumoje parama iš valstybinių įmonių sudaro 6,5 procento. Sumokami mokesčiai sudaro 12 procentų klubo metinio biudžeto. Tai akivaizdūs visuomenei naudingi ir nesavanaudiški tikslai. Yra didelė grįžtamoji nauda/vertė Lietuvai iš suteiktos paramos. Neabejojame, kad ir kitų Labdaros ir paramos įstatyme išvardintų sričių atstovams suteikta parama sukuria panašią naudą Lietuvos valstybei ir visuomenei. Todėl nematome jokios prasmės minėtą naudą riboti dėl to, kad kažkas bandė ar menamai bandė nesilaikyti įstatymo, tuo labiau, jei tas pažeidėjas yra nustatytas ir prieš jį galima imtis teisėtų priemonių. 4. Jei valstybės ir savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms būtų uždrausta skirstyti paramą, tai kyla abejonių, kokiais būdais ir ar apskritai būtų užtikrinamas skaidrumas ir kontrolė (jeigu teigiama, kad jos dabar nebuvo skiriant paramą) skirstant ir naudojant valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių pelną. Kas ir kaip užtikrintų, kad šių įmonių pelnas būtų dalinamasis vadovaujantis aiškiais kriterijais ir naudojamas tinkamais tikslais? 5. Kaip pavyzdį gerosios praktikos, į kurią galima lygiuotis neuždraudžiant valstybės ir savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms teikti paramos, galima pateikti Lietuvos energijos paramos fondo veiklą.
Jame veikia aiškūs ir skaidrūs paramos gavėjų atrankos kriterijai, paramos panaudojimo tikslai, paramos mastas, dydis, paramos apskaičiavimo kriterijai. Visa informacija apie paramos gavėjus, jiems suteikti paramos dydžiai, kriterijai paramai gauti ir 1.1. skelbiami viešai ir lengvai prieinamu būdu. Mes visiškai palaikome tokią skaidrią ir teisingą praktiką ir suprantame, kad neaiškūs paramos teikimo atvejai kelia abejonių. Tačiau kartojame, kad paramos nauda yra daug didesnė ir blogieji pavyzdžiai neturėtų užgožti gerosios praktikos. 6. Siūlome atsižvelgti ir į tai, kad Lietuvoje yra mažas perskirstymas valstybės surenkamų mokesčių, sporto srityje, pavyzdžiui, juk niekas valstybės lygmeniu netinansuoja krepšinio klubų per sporto departamentą ar Lietuvos krepšinio federaciją. Manome, kad ir kitų sričių atstovams neužtenka skiriamų pinigų ir be paramos, kieno ji bebūtų teikiama, ar privataus sektoriaus, ar viešojo sektoriaus, nebūtų įmanoma, pavyzdžiui „Žalgiriui“ žaisti aukščiausiame lygyje ar kitiems sportininkams ar teatrams siekti aukščiausių rezultatų, dalyvauti tarptautiniuose prestižiškiausiuose turnyruose ar renginiuose. Suprantame, kad valstybė nėra tokia turtinga ir galinti perskirstyti daug resursų, nes tų resursų nėra labai daug, o poreikis tiems resursams yra didelis (pensininkai, mokytojai, policija ir pan.). Tačiau privatus sektorius Lietuvoje nėra labai pajėgus skirti daug lėšų paramai. Todėl vertiname labai teigiamai valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių paramą, kuri yra tarsi pakaitalas to centralizuoto perskirstymo nebuvimo ir tuo pačiu tikrai atnešą akivaizdžią naudą visuomenei, Lietuvos garsinimui ir suteikia apčiuopiamą grąžą. Manome, kad ši parama nėra tik vandens pylimas į rėtį. 7.
privačiame, tiek valstybiniame sektoriuose įstatymų leidėjas numato tam tikrą naudą per mokestines lengvatas ir per viešinimą (reklamą). Tačiau norint, kad privatus sektorius dar labiau įsijungtų (ir galbūt tarsi nuimtų ar sumažintų, ar labiau dalintųsi paramos teikimo poreikį su valstybės sektoriumi), reikia dar labiau paskatinti, patraukti privačias įmones teikti paramą per mokestinių lengvatų didinimą ir kitas priemones. Pavyzdžiui, matome galimybę pagal Labdaros ir paramos įstatymą leisti ne 10 proc., o 40 proc. paramos sumos skirti paramos davėjo reklamai; pagal Pelno mokesčio įstatymą asmenims, turintiems teisę teikti ir paramą ir labdarą, iš pajamų leisti atskaityti ne tik visas išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios skirtos paramai, bet ir papildomai 20 proc. sumą nuo suteiktos paramos sumos (pvz: Anglijoje yra toks papildomų 20 proc. nuo paramos sumos atskaitymo modelis - 1 svaras paramos leidžia iš pajamų atskaityti 1,20 svarų); pagal Pelno mokesčio įstatymą asmenims turintiems teisę teikti tik paramą be labdaros (tai yra iš esmės visoms privačioms įmonėms ir valstybės/savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms kurios mums teikia paramą) iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 70 procentų, vietoj dabar nustatytų 40
neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius.
Pavyzdžiui, matome galimybę pagal Labdaros ir paramos įstatymą leisti ne 10 proc., o 40 proc. paramos sumos skirti paramos davėjo reklamai; pagal Pelno mokesčio įstatymą asmenims, turintiems teisę teikti ir paramą ir labdarą, iš pajamų leisti atskaityti ne tik visas išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos ar labdaros gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios skirtos paramai, bet ir papildomai 20 proc. sumą nuo suteiktos paramos sumos (pvz: Anglijoje yra toks papildomų 20 proc. nuo paramos sumos atskaitymo modelis - 1 svaras paramos leidžia iš pajamų atskaityti 1,20 svarų); pagal Pelno mokesčio įstatymą asmenims turintiems teisę teikti tik paramą be labdaros (tai yra iš esmės visoms privačioms įmonėms ir valstybės/savivaldybės kontroliuojamoms įmonėms kurios mums teikia paramą) iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas (išskyrus išmokas grynais pinigais, viršijančias 250 MGL dydžio sumą vienam paramos gavėjui per mokestinį laikotarpį), įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 70 procentų, vietoj dabar nustatytų 40
neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą ir ankstesnių metų mokestinių laikotarpių nuostolius. Tai padidintų paramos teikimo patrauklumą taip privačių įmonių. Manome, kad šias ir panašias priemones reikia svarstyti, nes susiduriama su pakankamai dideliu verslo nenoru teikti labai svarbią paramą. Atsižvelgti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nenagrinėta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonės negali teikti paramos, o valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių paramos teikimo tvarką reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas, įvertinus tai, kad pritarus siūlomiems pakeitimams nebus pasiekti iniciatorių tikslai – uždrausti galimybę valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą, siūlytina Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-147 atmesti . 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Bilotaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė Seimo Audito komiteto biuro patarėja Laura Pranaitytė