Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
taip: ,,2) asmenys, pripažinti nedarbingais kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pripažinti iš dalies darbingais kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis ar sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) asmenys, pripažinti iš dalies darbingais kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti II grupės invalidais);“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. Teisė į transporto išlaidų kompensaciją lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją 1.
Neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę:
1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją;
2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. 1. Asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei šie asmenys turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. 2. Laikotarpiu, kai neįgalusis, turintis teisę gauti transporto išlaidų kompensaciją, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, ši kompensacija nemokama. Šis laikotarpis taip pat Laikotarpis, kai asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, neįskaitomas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 metų laikotarpį lengvųjų lengvojo automobilių automobilio įsigijimo ir jų jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti. 3.
giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys), auginančios neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL BSI dydžio lengvųjų lengvojo automobilių automobilio įsigijimo ir jų jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Šią kompensaciją šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) turi teisę gauti ir tuo atveju, kai neįgaliam vaikui (įvaikiui, globotiniui, rūpintiniui), sukakus 18 metų, nepertraukiamai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 4. Kompensacijos Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, nustatyta šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, mokamos mokama iš valstybės biudžeto lėšų. 5. Transporto išlaidų kompensacijų Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
Papildyti įstatymą 7¹ straipsniu:
transporto išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 BSI dydžio transporto išlaidų kompensaciją iki nustatyto specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos. 2.
specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, transporto išlaidų kompensacija nemokama.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki įsigaliojant šiam įstatymui priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-1454(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,2) asmenys, pripažinti nedarbingais kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. birželio 30 d. pripažinti I grupės invalidais, ir juos lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, pripažinti iš dalies darbingais kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos
1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) asmenys, pripažinti iš dalies darbingais kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. birželio 30 d. pripažinti II grupės invalidais);“. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,7 straipsnis. Teisė į transporto išlaidų kompensaciją lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją 1.
Neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę:
1) kiekvieną mėnesį gauti 0,25 minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžio transporto išlaidų kompensaciją;
2) vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys gali patys vairuoti šiuos lengvuosius automobilius. 1. Asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 bazinių socialinių išmokų (toliau – BSI) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei šie asmenys turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. 2. Laikotarpiu, kai neįgalusis, turintis teisę gauti transporto išlaidų kompensaciją, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, ši kompensacija nemokama. Šis laikotarpis taip pat Laikotarpis, kai asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, atlieka laisvės atėmimo bausmę, neįskaitomas į šio straipsnio
jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti. 3.
3Šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai,
vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys), auginančios neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. birželio 30 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL BSI dydžio lengvųjų lengvojo automobilių automobilio įsigijimo ir jų jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Teisę gauti šią kompensaciją šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) turi ir tuo atveju, kai neįgaliam vaikui (įvaikiui, globotiniui, rūpintiniui), kuriam sukako 18 metų, nepertraukiamai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. 4. Kompensacijos Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija, nustatyta šio straipsnio 1 ir
Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija socialinės apsaugos ir darbo ministras.“
papildymas 7¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 7¹ straipsniu: ,,7¹ straipsnis. Teisės gauti transporto išlaidų kompensaciją išsaugojimas
kompensacijos poreikis, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 BSI dydžio transporto išlaidų kompensaciją iki nustatyto specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos. 2.
kompensacijos poreikis, atlieka laisvės atėmimo bausmę, transporto išlaidų kompensacija nemokama.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą
įstatymą. Respublikos Prezidentas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1, 2, 16, 18, 19,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 16, 18, 19, 20, 21, 23 ir 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20ˡ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projekto (toliau
3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – optimizuoti neįgaliųjų specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), transporto išlaidų kompensacijos, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių (toliau kartu – specialieji poreikiai) ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą, tikslinių kompensacijų specialiesiems poreikiams tenkinti skyrimą, mokėjimą ir kontrolę, įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendaciją panaikinti neįgaliuosius diskriminuojančią nedarbingo asmens sąvoką, sudaryti prielaidas efektyviam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbui, sumažinti korupcijos rizikos veiksnius Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
1) Specialiųjų poreikių lygio sąvoka ir specialiųjų poreikių lygio nustatymas reglamentuojamas tik įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, t. y. Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygose bei taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 ,,Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“, nors Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad neįgaliuoju laikomas asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis (asmenys iki 18 metų) arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis (darbingo amžiaus asmenys), arba specialiųjų poreikių lygis (senatvės pensijos amžių sukakę asmenys). Specialiųjų poreikių lygio nustatymas asmenims suteikia panašias socialines garantijas ir lengvatas, kokios taikomos asmenims, kuriems nustatomas neįgalumo ar darbingumo lygis.
2) Neįgalieji, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), transporto išlaidų kompensacijos, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę gauti tikslines kompensacijas šiems poreikiams tenkinti, tačiau Įstatyme nėra apibrėžiamos specialiųjų poreikių rūšys, nereglamentuota, kuri institucija ir kokiam terminui minėtus poreikius nustato;
3) Asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, yra skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos, kurių dydžiai yra diskriminuojantys asmenis dėl amžiaus (senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriamos dvigubai mažesnės tikslinės kompensacijos nuolatinei priežiūrai (pagalbai) nei darbingo amžiaus asmenims); dėl negalios sunkumo (tikslinių kompensacijų dydžiai darbingo amžiaus asmenims priklauso nuo jiems nustatyto darbingumo lygio, vaikams – nuo jiems nustatyto neįgalumo lygio), nors Įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šalyje gyvena 245 tūkst. neįgaliųjų, iš kurių 41 tūkst. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iš jų – 7 tūkst. darbingo amžiaus asmenų), 56 tūkst. asmenų nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (iš jų – 13 tūkst. darbingo amžiaus asmenų). 33 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių neįgaliųjų, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, gauna per pusę mažesnes tikslines kompensacijas nuolatinei priežiūrai (pagalbai) nei darbingo amžiaus asmenys, turintys tuos pačius sveikatos ar organizmo funkcijų sutrikimus.
4) Labai dideli atotrūkiai tarp tikslinių kompensacijų nuolatinei slaugai (280 Eur) ir nuolatinei priežiūrai (pagalbai) (112 arba 56 Eur), transporto išlaidų kompensacija (9,5 Eur) nesudaro galimybių tenkinti specialiuosius poreikius. 5) Specialiųjų poreikių nustatymas vadovaujantis tik medicininiais kriterijais yra ydingas, nes neįvertinamas asmens savarankiškumas, nenustatomas specialiosios pagalbos mastas ir priemonės. 6) Specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis yra nustatomas asmenims, kurie dėl judėjimo negalios negali naudotis visuomeniniu transportu. Tai reiškia, kad šiems asmenims yra reikalinga kito asmens priežiūra (pagalba) arba net ir slauga. Šiems asmenims nustačius specialųjį nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, nustatomas ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir mokamos dvi tikslinės kompensacijos, iš esmės skirtos tiems patiems specialiesiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad transporto išlaidų kompensacija iš esmės nesprendžia asmens specialiųjų poreikių tenkinimo klausimų, ir siekiant, kad tikslinės kompensacijos nesidubliuotų, tikslinga optimizuoti specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti yra skiriamos minėtos kompensacijos, nustatymą ir kompensacijų skyrimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 m. transporto išlaidų kompensacijas gavo 59 tūkst. neįgaliųjų (daugiau nei pusei iš jų ši kompensacija paskirta neterminuotam laikui). 7) Nėra teisinių galimybių prireikus tikslines kompensacijas keisti socialinėmis ir (ar) kitomis (asmeninio asistento, slaugos, transporto ir kt.) asmens specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingomis paslaugomis.
Vertinant specialiuosius poreikius nedalyvaujant socialiniams darbuotojams, neįgalus asmuo lieka jiems ,,nematomas“, jeigu jis ar jo artimieji nesikreips į savivaldybę dėl socialinių paslaugų. 8) Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai neįgalieji, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, dėl sunkios sveikatos būklės negali pasinaudoti savo teise kreiptis dėl tikslinės kompensacijos paskyrimo, nes jie negali atvykti į savivaldybę, negali pasirašyti prašymo, negali įgalioti kito asmens (notarai jų įgaliojimų netvirtina, nes jie negali aiškiai išreikšti savo valios), o globėjai ar rūpintojai jiems nepaskirti. Kol vyksta teisminiai procesai dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, šie asmenys lieka be išmokų, skirtų su jų nuolatine slauga ar nuolatine priežiūra (pagalba) susijusioms išlaidoms kompensuoti. 9) Vaikų neįgalumo lygio priežastis yra įgimtos ar vėliau atsiradusios ligos bei traumos, dėl kurių išsivystė organizmo funkcijų sutrikimai, ir ši priežastis neturi įtakos neįgaliems vaikams skiriamoms išmokoms ar socialinėms garantijoms. Nuostata dėl neįgalumo lygio priežasties nustatymo yra perteklinė. 10) 2016 m. balandžio 6–7 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 15-ojoje sesijoje Ženevoje (Šveicarija) įvyko pirmosios Lietuvos ataskaitos (pateikta 2012 m.) dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo svarstymas. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, apsvarstęs pirminę Lietuvos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitą, 2016 m. balandžio 20 d. pateikė rekomendacijas Lietuvai, kuriose rekomendavo atsisakyti šiame ir kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ,,nedarbingas“.
11) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. kovo 4 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-1667 ,,Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Darbo ginčų komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų“ nurodė, kad, Ginčų komisijos pirmininkui ir nariams dirbant neribotą laiką, gali užsimegzti asmeniniai neformalūs ryšiai tarp narių, todėl priimami sprendimai, kai ilgą laiką nevyksta Ginčų komisijos narių pasikeitimai, gali būti nepakankamai objektyvūs. Neaiški skyrimo į Ginčų komisijos narius tvarka, nenustatyti reikalavimai kvalifikacijai yra laikomi korupcijos rizikos veiksniu. 12) Šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki
sukakus 18 metų, netenka teisės pasinaudoti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) 7 straipsnyje numatyta galimybe vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, net ir tais atvejais, kai vaikui (įvaikiui) sukakus 18 metų specialusis nuolatinės slaugos poreikis išlieka.
Įstatymų projektų uždaviniai – apibrėžti specialiųjų poreikių lygio sąvoką, reglamentuoti specialiųjų poreikių rūšis, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminus, subjektus, dalyvaujančius vertinant šiuos poreikius, nustatyti tikslinių kompensacijų šiems poreikiams tenkinti dydžius, mokėjimo tvarką, užtikrinti šeimų, auginančių slaugomus vaikus, teisę gauti lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją, slaugomam vaikui sukakus 18 metų, nustatyti Ginčų komisijos pirmininko ir narių kadencijų skaičių bei reikalavimus jų išsilavinimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus patarėja Daiva Zabarauskienė, tel. 266 8129, el. p. [email protected], ir Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė, tel. 266 8118, el. p. [email protected]. 3.
santykiai
1) Įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šio Įstatymo tikslas ̶ užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. 2) Įstatymo 2 straipsnis nustato, kad neįgalusis yra asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. 3) Specialiųjų poreikių lygio sąvoka neapibrėžta Įstatyme. Specialiųjų poreikių lygio nustatymas reglamentuojamas Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygose bei taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 ,,Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“. Minėtose taisyklėse nustatyta, kad specialiųjų poreikių lygį, jo terminą senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustato savivaldybės. 4) Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo. 5) Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo teikiant socialines paslaugas veiklą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 dalis nustato, kad viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra sudaryti savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialinio integravimo į bendruomenę sąlygas.
6) Įstatymo 18 straipsnis nustato neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustatančią instituciją, kuri priima sprendimus dėl: neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra
(buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip
specialiųjų poreikių nustatymo; netekto darbingumo procentų. 7) Įstatymo 19,
aktus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos bei Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. 8) Įstatymo 20 straipsnis nustato, kad asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, laikomi nedarbingais, asmenys, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, laikomi iš dalies darbingais, ir asmenys, kuriems nustatytas 60–100 proc. darbingumo lygis, laikomi darbingais. 9) Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisijos pirmininką ir narius 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat nustatyta, kad Ginčų komisijos pirmininku ir nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus įgaliojimų laikui, Ginčų komisijos pirmininkas ir nariai pareigas eina, kol paskiriami nauji nariai. Įstatyme nenumatytas Ginčų komisijos pirmininko ir narių kadencijų skaičius, reikalavimai kvalifikacijai.
10) Įstatymo 24 straipsnis nustato, kad specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį, siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialiųjų poreikių rūšys Įstatyme nereglamentuotos. 11) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę: kiekvieną mėnesį gauti 0,25 MGL (9,5 Eur) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL (1216 Eur) dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu jie patys gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius; šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. 12) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas) nustatyti šie tikslinių kompensacijų dydžiai: slaugos išlaidų tikslinė kompensacija – 2,5 tikslinių kompensacijų bazės (toliau – TKB) dydžio (280 Eur); priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 1 TKB dydžio (112 Eur) arba 0,5 TKB dydžio (56 Eur), priklausomai nuo nustatyto neįgalumo lygio, darbingumo lygio ar amžiaus, tikslinės kompensacijos mokamos tik pinigine forma; Tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma:
nustatymą. Taip bus išlaikytas negalios nustatymo sistemiškumas ir tęstinumas (asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus – darbingumo lygis, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, – specialiųjų poreikių lygis). 2) Apibrėžti specialiųjų poreikių lygio sąvoką kaip asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastą, nustatytą atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. 3) Nustatyti, kad Tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką ne tik neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių, bet ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo srityje. Būtų aiškiai nustatyti Tarnybos įgaliojimai ir atsakomybė nustatant specialiųjų poreikių lygį. 4) Nustatyti, kad savivaldybės ne tik vykdo neįgaliųjų socialinę integraciją, teikia bendrąsias ir specialiąsias paslaugas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti, bet ir vertina asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje, nes tik įvertinus asmens savarankiškumą galima skirti neįgaliesiems būtiną pagalbą ir socialines paslaugas, taip sudarant sąlygas jiems integruotis į bendruomenės gyvenimą. Savivaldybių darbuotojai, vertindami asmens savarankiškumą, turėtų galimybes iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami, ar jo šeimos nariams. Būtų sudarytos sąlygos operatyviai ir veiksmingai suteikti socialinę paramą neįgaliajam ar jo šeimos nariams.
5) Reglamentuoti specialiųjų poreikių rūšis bei nustatyti, dėl kurių specialiųjų poreikių rūšių sprendimą priima Tarnyba (specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis), numatant, kam minėti specialieji poreikiai gali būti nustatyti, apibrėžiant jų nustatymo terminus. Minėtų trijų specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus ir tvarką siūloma reglamentuoti socialinės apsaugos ir darbo ministrui kartu su sveikatos apsaugos ministru. Objektyvesnis specialiųjų poreikių nustatymas sudarytų prielaidas gauti tikslines kompensacijas tiems asmenims, kurių kasdienę veiklą smarkiai riboja negalia. 6) Reglamentuoti specialiųjų poreikių lygio nustatymą, jo nustatymo kriterijus, terminus (numatant, kad specialiųjų poreikių lygis gali būti nustatytas tik senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, apibrėžiant specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminus, numatant, kad specialiųjų poreikių lygiai gali būti trys: didelių, vidutinių ir nedidelių) ir nustatyti, kad sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio priima Tarnyba. Specialiųjų poreikių lygio terminą siūloma nustatyti tokį patį kaip ir specialiojo nuolatinės slaugos, nuolatinės pagalbos (priežiūros), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, kad asmeniui nereikėtų kreiptis į Tarnybą atskirai dėl specialiųjų poreikių lygio ar anksčiau nurodytų specialiųjų poreikių nustatymo ar jų terminų pratęsimo. Sprendimai dėl negalios būtų priimami sistemiškai, vienoje institucijoje – Tarnyboje. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką siūloma pavesti nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
7) Siekiant teisinio aiškumo, siūloma apibrėžti kiekvieno neįgalumo lygio požymius ir jų nustatymo sąlygas, konkrečius subjektus, atsakingus už neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimą. 8) Nustatyti, kad Tarnyba priima sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra
(buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo; netekto darbingumo procentų; specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo. 9) Suvienodinti sąvokas, apibūdinančias darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, vartojamas Įstatyme ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme. Siekiant nedubliuoti specialiojo įstatymo (Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe) nuostatų, nurodančių, kokia tvarka nustatomas darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga, atsisakyti perteklinės nuostatos dėl pavedimo tvirtinti darbingumo lygio dėl nurodytos priežasties nustatymo tvarkos aprašą. 10) Atsisakyti sąvokų ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“ vartojimo. Nustatyti, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 ,,Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 15.5 papunkčiu, siūloma, siekiant išvengti kitų teisės aktų, kuriuose yra nuorodų į pakeistą sąvokos pavadinimą, keitimo, nustatyti, kad kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką ,,nedarbingas“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, sąvoką ,,iš dalies darbingas“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“. Taip būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacija ir panaikinta neįgaliuosius diskriminuojanti nedarbingo asmens sąvoka. Asmens darbingumas būtų vertinamas procentais (5 punktų intervalu) ir neskirstomas į atskiras grupes, t. y. asmuo, kurio darbingumo lygis 0–55 proc., būtų laikomas neįgaliuoju. 11) Nustatyti, kad Ginčų komisijos pirmininkas ir nariai eiti pareigas atrenkami konkurso būdu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčų komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir nagrinėja ginčus, susijusius su asmens sveikatos sutrikimais, turinčiais įtakos galimam neįgalumui, nustatyti, kad Ginčų komisijos nariai turi turėti teisės ar sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį pagal nurodytą išsilavinimą; Ginčų komisijos pirmininkas ir nariai skiriami į šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmąja kadencija bus laikoma kadencija, kuriai Ginčų komisijos nariai bus paskirti eiti šias pareigas, įsigaliojus šiam įstatymui. Taip pat siūloma atsisakyti perteklinės ir asmens teises ribojančios nuostatos, kad, pasibaigus įgaliojimų laikui, Ginčų komisijos pirmininkas ir Ginčų komisijos nariai pareigas eina, kol paskiriami nauji nariai.
Būtų sudarytos skaidrios Ginčų komisijos veiklos ir skaidraus komisijos pirmininko bei narių skyrimo į pareigas sąlygos. 12) Atskirti specialiųjų poreikių nustatymo ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo nuostatas ir jas dėstyti Įstatymo ketvirtajame skirsnyje, o Įstatymo penktajame skirsnyje nustatyti specialiųjų poreikių tenkinimą bei specialiosios pagalbos priemones (aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, finansinės pagalbos priemonės ir socialinės paslaugos). Taip pat siūloma detalizuoti socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro bei švietimo ir mokslo ministro įgaliojimus tvirtinant atskirų specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo tvarkos aprašus. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:
1) Atsisakyti nuostatų, susijusių su sąvokų ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“ vartojimu. Vietoj šių sąvokų siūloma nurodyti tik asmens, kuris turi teisę naudotis transporto lengvatomis, darbingumo lygio procentus, atsisakyti perteklinių nuostatų, nurodančių asmens, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, amžių. 2) Atsisakyti teisės į transporto išlaidų kompensaciją nustatymo. Ši kompensacija būtų pakeičiama kitomis Įstatymo projekte Nr. 3 numatytomis tikslinėmis kompensacijomis (nuolatinės priežiūros (pagalbos). Siekiant užtikrinti asmenų, kuriems iki įsigaliojant Įstatymo projektui Nr. 2 buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, teisėtus lūkesčius, siūloma nustatyti, kad jiems priklausančią transporto išlaidų kompensaciją šie asmenys turi teisę gauti iki Tarnybos nustatyto transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.
3) Nustatyti, kad asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 BSI dydžio (1 216 Eur) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Taip siekiama sudaryti sąlygas neįgaliesiems patiems keliauti savarankiškai. 4) Nustatyti, kad šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys), auginančios neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 BSI dydžio (1 216 Eur) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Šia kompensacija turės teisę pasinaudoti šeimos, slaugančios neįgalųjį, kuriam nepertraukiamai yra nustatytas slaugos poreikis nuo vaikystės (tokių asmenų per metus gali būti apie 165). Taip būtų užtikrintas šios kompensacijos gavimo tęstinumas ir užtikrintas šios kompensacijos panaudojimas pagal paskirtį. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti:
1) slaugos išlaidų tikslinių kompensacijų dydžius:
2) priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžius:
3) galimybę dėl tikslinės kompensacijos paskyrimo kreiptis asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, sutuoktiniui ar artimajam giminaičiui, arba socialines paslaugas teikiančiam asmeniui. 4) kad tikslinės kompensacijos gali būti teikiamos nepinigine forma socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) kad kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
6) kad tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti šią kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki prašymo su visais reikiamais dokumentais pateikimo dienos (ši nuostata įtvirtinama atsižvelgiant į bendrus sisteminius ir analogiškus pakeitimus socialinių išmokų (socialinio draudimo pensijų, valstybinių pensijų ir kt.) teisinio reguliavimo srityje). Taip bus sumažinti atotrūkiai tarp tikslinių kompensacijų dydžių, sudarytos geresnės galimybės asmenims tenkinti specialiuosius nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius, sudarytos sąlygos tikslines kompensacijas pakeisti asmeniui reikalingomis paslaugomis, jeigu tikslinė kompensacija naudojama ne pagal paskirtį, ir užtikrinamas asmens specialiųjų poreikių tenkinimas. Siūloma, kad įstatymai įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Daliai asmenų, kuriems specialieji poreikiai nustatyti terminuotai, pasibaigus jų nustatymo terminui, gali būti nustatyti mažesnes tikslines kompensacijas atitinkantys specialieji poreikiai (apie 10 proc. asmenų, dalyvausiančių pakartotinai vertinant specialiuosius poreikius) arba visai nenustatyti specialieji poreikiai (iki 10 proc. asmenų, dalyvausiančių pakartotinai vertinant specialiuosius poreikius). Iš dalies padidės administracinė našta savivaldybėms (specialiųjų poreikių lygio nustatymo funkcija keičiama kita, daugiau tiesioginio darbo su asmenimis reikalaujančia funkcija – asmens savarankiškumo vertinimo funkcija). Šiam tikslui yra planuojamos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Įstatymų projektų poveikis įvertintas 2016 m. atlikus Numatomo specialiųjų poreikių nustatymo ir tikslinių kompensacijų skyrimo tobulinimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizika nenustatyta. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikėtų pakeisti visus Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriuose vartojamos sąvokos ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriuose vartojamos nurodytos sąvokos, yra 27. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, iki įsigaliojant įstatymams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. A1-316 ,,Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A1-234 ,,Dėl Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-402 ,,Dėl Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų šalpos išmokoms, tikslinėms kompensacijoms bei išmokoms vaikams mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras bei sveikatos apsaugos ministras iki įsigaliojant įstatymams patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A1-120/V-346 ,,Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras bei švietimo ir mokslo ministras iki įsigaliojant įstatymams patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, reikės parengti nurodyto įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai atsisakant juose vartojamų sąvokų ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių teisės aktų yra apie 27. Priėmus Įstatymo projektą Nr.
Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant nurodytam įstatymui pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 346 „Dėl Šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Socialinių ir kitų asmens specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingų paslaugų sąrašą, Tikslinių kompensacijų keitimo nepinigine forma tvarkos aprašą ir Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos Planuojama, kad dėl pasikeitusių tikslinių kompensacijų dydžių (siūloma visas tikslines kompensacijas padidinti 11,2 Eur, siekiant, kad nenukentėtų asmenys, turėję teisę iki šių Įstatymų įsigaliojimo gauti dvi tikslines kompensacijas) šioms išmokoms mokėti papildomai iš valstybės biudžeto reikės apie 13,8 mln. Eur, iš jų išmokoms administruoti ir dalyvauti nustatant specialiuosius poreikius savivaldybių administracijoms papildomai reikės skirti apie 1,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per pirmus metus. 2020–2021 m. atitinkami reikės po 13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų tikslinėms kompensacijoms mokėti ir administruoti. Priėmus pakeitimus, nustatant asmenų specialiuosius poreikius, numatoma vertinti ir socialinius kriterijus, turinčius įtakos asmens savarankiškumui: gebėjimą apsitarnauti, vykdyti kasdienę veiklą, bendrauti, judėt, gyvenamosios aplinkos pritaikymą, techninės pagalbos priemonių poreikį ir kt. Kiekvienam asmeniui, prašančiam nustatyti specialiuosius poreikius, bus pildomas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos klausimynas, kurio rezultatai turės įtakos vertinant specialiuosius poreikius.
Šią funkciją atliks savivaldybių socialiniai darbuotojai, o galutinį sprendimą priims Tarnyba, įvertinusi visus tiek medicininius, tiek socialinius veiksnius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlikusi Numatomo specialiųjų poreikių nustatymo ir tikslinių kompensacijų skyrimo tobulinimo prioritetinės teisėkūros vertinimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarime (2016 m. vasario 18 d. protokolas Nr. 9, 7 klausimas) pritarė pateiktai antrai alternatyvai), nustatė, kad šiai funkcijai vykdyti savivaldybėms reikėtų apie 1,8 mln. Eur, iš jų: darbo užmokesčiui – iki 0,8 mln. (planuojama, kad savivaldybėms šioms funkcijoms vykdyti papildomai reikės iki 150 socialinių darbuotojų), darbo priemonėms, informacinėms sistemoms (Socialinės paramos informacinė sistema, savivaldybių ir Tarnybos informacinė sistema) suderinti, kad savivaldybių socialiniai darbuotojai galėtų keistis duomenimis su Tarnybos darbuotojais, darbuotojų mokymams – 0,4 mln. Eur, darbuotojų, vyksiančių pas neįgalius asmenis, transporto išlaidoms – iki 0,6 mln. Eur. Šioms funkcijoms vykdyti papildomai gali prireikti priimti apie 100–150 socialinių darbuotojų įvairiose savivaldybėse (žmogiškųjų išteklių poreikis bus ypač aktualus didžiosiose savivaldybėse). Per metus dėl specialiųjų poreikių nustatymo į Tarnybą kreipiasi apie 100 tūkst. asmenų. Tai reiškia, kad savivaldybių darbuotojai turės įvertinti tokio paties skaičiaus asmenų savarankiškumą. Priklausomai nuo savivaldybės dydžio, per metus socialiniams darbuotojams gali tekti įvertinti nuo kelių asmenų iki 10 000 asmenų savarankiškumą.
Nustačius teisę šeimoms, kurios slaugo ypač sunkios negalios asmenį iki 18 metų, ir šiam asmeniui sukakus 18 metų gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, papildomai iš valstybės biudžeto reikės apie 0,2 mln. Eur. Skaičiuojama, kad asmenų, kurie įgis teisę į šią kompensaciją, kasmet bus apie 165 (į šį skaičių įskaičiuoti ir asmenys, kurie šiuo metu yra vyresni nei 18 metų ir jiems nepertraukiamai nuo vaikystės nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis). Kitiems Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimams papildomos valstybės biudžeto lėšos nereikalingos. Iš viso Įstatymų projektams įgyvendinti per pirmus metus reikės papildomai iki 14 mln. Eur. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną ,,Eurovoc“:
„neįgalieji“, „specialieji poreikiai“, „specialiųjų poreikių lygis“, „tikslinės
kompensacijos“, „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, „transporto išlaidų kompensacijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje pastraipą „Šią kompensaciją <...>
„ reikėtų dėstyti kaip šios dalies tęsinį arba suteikti nuosekliai atitinkamos
dalies numerį. 2. Įstatymo projekto 3 straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio nuostatas siūlytina dėstyti šio įstatymo projekto 4 straipsnyje kaip šio įstatymo įgyvendinimą nustatančias pereinamojo laikotarpio normas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
2018 m. gegužės 9 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont; Komiteto nariai Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė ir Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-122 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje pastraipą „Šią kompensaciją <...> „ reikėtų dėstyti kaip šios dalies tęsinį arba suteikti nuosekliai atitinkamos dalies numerį. Pritarti3
straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio nuostatas siūlytina dėstyti šio įstatymo projekto 4 straipsnyje kaip šio įstatymo įgyvendinimą nustatančias pereinamojo laikotarpio normas. Pritarti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1454 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Justas Džiugelis, Leonard Talmont. Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1605 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR
2018-05-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A.Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė,
patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: D. Zabarauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus patarėja, R. Zilnienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-122 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1454: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje pastraipą „Šią kompensaciją <...> „ reikėtų dėstyti kaip šios dalies tęsinį arba suteikti nuosekliai atitinkamos dalies numerį. Pritarti. Žr. komiteto pasiūlymus. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-123
straipsniu teikiamo keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio nuostatas siūlytina dėstyti šio įstatymo projekto 4 straipsnyje kaip šio įstatymo įgyvendinimą nustatančias pereinamojo laikotarpio normas. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio nuostata „Teisės gauti transporto išlaidų kompensaciją išsaugojimas“ nėra pereinamojo laikotarpio taisyklė, nes iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę kiekvieną mėnesį gauti 0,25 BSI dydžio transporto išlaidų kompensaciją iki nustatyto specialiojo transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Juozas Alaburda, sunkią negalią turinčių neįgaliųjų vardu, 2018-02-01 (2018-02-02 Nr. g-2018-1151) Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui Prašymas dėl transporto lengvatų, sunkią negalią turintiems neįgaliesiems, įstatymo papildymo Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017m. lapkričio 29d. posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam Lietuvos Respublikos transporto lengvatų Įstatymo Nr. VIII-1605.5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7¹straipsniu įstatymo projektui. Prašome seimo narius, Lietuvos Respublikos Seime, priimti įstatymo projektą 2018 m. pavasario sesijoje, kad šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo 2018 m. liepos 1 d. Taip pat prašome padidinti kompensaciją nors iki 2000 eurų, kad būtų galima įsigyti geresnį, naujesnį automobilį ir pritaikyti sunkią negalią turintiems neįgaliesiems. Gal pagaliau dabartinė Vyriausybė ir Seimo dauguma skubiai ir ryžtingai taip padarys, pagerindami ir palengvindami sunkią negalią turinčių ir juos auginančių šeimų gyvenimą. Laukiame Jūsų paramos ir atsakymo ką padarėte šiuo klausimu. Nepritarti. Kompensacijai iki
apie 770 tūkst. eurų per metus.
Komiteto nuomone, yra ir kitų valstybės paramos neįgaliesiems rūšių, todėl tikslinga sistemiškai ir subalansuotai spręsti apie atskirų paramos rūšių didinimą. 2. Ona Ratkienė, 2018-05-03 (2018-05-07 Nr. g-2018-4808) Prašymas LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariams: Seime planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos, LR transporto lengvatų ir LR tikslinių kompensacijų įstatymų pakeitimus. Šiais statymais yra numatyta to paties dydžio (jau gal dešimt metų nekeista) lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. Iš esmės ji yra mokama asmenims su judėjimo negalia, kurie gali patys vairuoti automobilį ir turi vairuotojo pažymėjimą ir tik vieną kartą per 6 metus. Žinant Lietuvos viešojo transporto ir infrastruktūros nepritaikomumą asmenims
„ratukuose“, neįgaliajam pritaikytas automobilis yra reali pagalba ir bene vienintelė
galimybė savarankiškai gyventi ir integruotis į visuomenę (nuvykti į darbą, gydymo įstaigą, parduotuvę). Įvertinant tai, kad tokia garantija per metus pasinaudoja apie 600 asmenų (tikrai nėra didelės išlaidos LR biudžetui) ir žinant realias automobilio įsigijimo ir pritaikymo kainas, prašau šią išmoką padidinti iki 60 MGL (2280 Eur) dydžio. Atsakymo nesiųskite, lauksiu teigiamų sprendimų. Nepritarti. Kompensacijai iki
reikėtų apie 950 tūkst. eurų per metus. Žr. kitus argumentus Juozo Alaburdos pasiūlymui. 3. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos prezidentė Rasa Kavaliauskaitė, 2018-05-18 Nr. 01-55 (2018-05-21 Nr. g-2018-5314) LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui
pritaikymo išlaidų kompensacijos 2000 m. kovo 30 d. priimtas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas Nr.
VIII-1605, kuriuo buvo reglamentuota, kad asmenims su negalia, kuriems Neįgalumo darbingumo nustatymo tarnyba yra nustačiusi lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį, vieną kartą per 6 metus skiriama iki 32 MGL dydžio specialių lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensacija. Pateikiame pavyzdžius kokias išlaidas patiria asmuo siekdamas gauti kompensaciją:
XXX įmonėje, galinčioje išduoti ES atitinkančius sertifikatus, kurie yra reikalingi registruojant automobilį, kainuoja 1100 Eurų. 2. Yra apie 2 įmones, kurios įrengia rankinius valdymus, tačiau neišduoda jokių rankinio valdymo kokybę garantuojančių dokumentų ir tokios įrangos kaina prasideda nuo 200 Eurų. Įrengus pigesnį rankinį valdymą būtina kreiptis į ekspertus, kurie įvertina ar įrengtas rankinis valdymas yra kokybiškas ir gali būti eksploatuojamas. Tokio vertinimo kaina prasideda nuo 70 Eurų. 3. Įsigijus automobilį ir atlikus jo techninį pritaikymą yra būtina automobilio vertės ekspertizė, kurios kaina prasideda nuo 40 Eurų. 4. Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas – ne mažiau kaip 100 Eurų. Taigi asmuo su negalia gaudamas 1216 Eurų kompensaciją, patiria mažiausiai 410 Eurų būtinų išlaidų ir automobilio įsigijimui lieka 806 Eurai. Esant tokiam mažam kompensacijos dydžiui, neįgalieji yra priversti pirkti senesnius kaip 10 - 15 metų automobilius, kurie yra linkę būti techniškai netvarkingi ir reikalauja labai daug investicijų į remontą. Be to šie automobiliai labiau teršia gamtą.
Asmenims, kurių automobilių išmetamų emisijų vertės yra didesnės už leistinas, skiriamos administracinės nuobaudos, siekiančios nuo 60 eurų iki
taršius automobilius, neįgalieji bus priversti patirti dar daugiau išlaidų siekiant turėti galimybę vairuoti automobilį ir būti savarankiški. 2000 metais nustatytos kompensacijos dydis nesikeitė 18 metų, nors ir automobilių kainos ir automobilio techninio pritaikymo išlaidos augo kelis kartus. Atsižlegiant į tai, kad prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje nuo 2000 iki 2018 metų išaugo ne mažiau kaip 4 kartus, prašome šią išmoką padidinti mažiausiai 2,5 karto iki 80 MGL (3040) dydžio. Padidintas išmokos dydis padės neįgaliesiems įsigyti kokybišką rankinio valdymo įrangą ir techniškai tvarkingus automobilius, atitinkančius šiuolaikinius taršos reikalavimus. Nepritarti. Kompensacijai iki
reikėtų apie 1550 tūkst. eurų per metus. Žr. kitus argumentus Juozo Alaburdos pasiūlymui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas, 2018-05-09 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1454 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“.). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-251 Argumentai ir pasiūlymas: Atsižvelgdami į juridinės technikos taisykles, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) asmenys, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, asmenys, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, asmenys, iki 2005 m. liepos
lydintys asmenys (vienam asmeniui – vienas lydintysis);“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis arba kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. birželio 30 d. pripažinti II ar III grupės invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos;“. 3. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) asmenys, kuriems nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis, arba
asmenys, kuriems nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (iki 2005 m. liepos 1 d. birželio 30 d. pripažinti II grupės invalidais);“. Pritarti. 2.
reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-252 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, taip pat atsižvelgdami į juridinės technikos taisykles ir suderindami įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamas sąvokas su Bausmių vykdymo kodekso sąvokomis, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis, ir jas išdėstyti taip: „2. Laikotarpis, kai asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje bausmę, neįskaitomas į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 metų laikotarpį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai gauti. 3. Šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys), auginančios neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. birželio 30 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 BSI dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Teisę gauti šią kompensaciją šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) turi ir tuo atveju, kai neįgaliam vaikui (įvaikiui, globotiniui, rūpintiniui), kuriam sukako 18 metų, nepertraukiamai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Šią kompensaciją šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) turi teisę gauti ir tuo atveju, kai neįgaliam vaikui (įvaikiui, globotiniui, rūpintiniui), sukakus 18 metų, nepertraukiamai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.“ Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-253 Atsižvelgdami į juridinės technikos taisykles ir suderindami įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio sąvokas su Bausmių vykdymo kodekso sąvokomis, siūlome pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Laikotarpiu, kai asmenys, kuriems nustatytas specialusis transporto
išlaidų kompensacijos poreikis, atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje bausmę, transporto išlaidų kompensacija nemokama.“ Pritarti. 4. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2 Atsižvelgdami į juridinės technikos taisykles, siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministras iki įsigaliojant šiam įstatymui 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė