Projektas Nr Projekto lyginamasis variantas
1, 2,
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šio Įstatymo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi:
,,12. Specialiųjų poreikių lygis
laikyti atitinkamai 13–16 dalimis. 3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: ,,5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo;“. 2.
taip: ,,6) savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje ir teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse veiklą ir planuoja ją savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;“. 4 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
POREIKIŲ LYGIO, specialiojo nuolatinės slaugos POREIKIO, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymAS,
GINČŲ SPRENDIMAS“. 5 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,18 straipsnis. Neįgalumo lygį, ir darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikio, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį ir šių poreikių bei specialiųjų poreikių lygį nustatanti įstaiga
lygį nustato Tarnyba. 2. Tarnybos nuostatus tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Tarnyba priima sprendimus dėl:
1) neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;
4) neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų;
5) bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo;
6) netekto darbingumo procentų. 1.
lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo bei jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustato Tarnyba. 2. Tarnyba priima sprendimus dėl:
1) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;
4) neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų;
5) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio ir šių poreikių terminų nustatymo;
6) netekto darbingumo procentų;
7) specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Neįgalumas gali būti trijų lygių: - sunkus, vidutinis ir lengvas. 1) sunkus – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio visiškai neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis, ir būtina nuolatinė kitų žmonių slauga ir pagalba;
2) vidutinis – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio iš dalies neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, sumažėjusios galimybės ugdytis ir reikia nuolatinės kitų žmonių pagalbos;
3) lengvas – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio nežymiai sumažėjusios galimybės būti savarankiškam ir ugdytis.“
2Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,5.
Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras kartu su Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministru bei Švietimo švietimo ir mokslo ministerija ministru.“
1Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesinės profesine ligos liga nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,7. Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t.y.:
1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis;
2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos;
3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.“
3Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,9. Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministras kartu su Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministru.“
papildymas 20¹ straipsniu Papildyti įstatymą 20¹ straipsniu: ,,20¹ straipsnis. Specialiųjų poreikių rūšys, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymas
asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį.
Skiriamos šios specialiųjų poreikių rūšys:
1) nuolatinės slaugos;
2) nuolatinės priežiūros (pagalbos);
3) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos;
4) ugdymo;
5) techninės pagalbos priemonių;
6) aplinkos ir būsto pritaikymo. 2. Specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę bei galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų poreikių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru, specialiojo poreikio, nurodyto šio straipsnio
ministras, specialiųjų poreikių, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 5–6 punktuose, nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Asmeniui nustatomi šie specialiojo nuolatinės slaugos poreikio lygiai:
1) pirmo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kai dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kai asmeniui reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga;
2) antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas asmeniui, kai dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, smarkiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kai asmeniui reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga. 4.
priežiūros (pagalbos) poreikio lygiai:
1) pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas asmeniui, kai dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą bei dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kai asmeniui yra reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų pagalba;
2) antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, nustatomas asmeniui, kai dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą bei dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kai asmeniui reikalinga ne ilgesnė nei 3 valandų per parą kitų asmenų nuolatinė priežiūra (pagalba). 5. Asmeniui, kurio judėjimo funkcijos sutrikimas pastovus ir negrįžtamas, nustatomas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. 6. Kartu su specialiuoju lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiu asmeniui gali būti nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar pirmo arba antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu asmens organizmo funkcijų sutrikimai atitinka antro lygio specialiojo nuolatinės slaugos ar pirmo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) arba antro lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo kriterijus. 7.
nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi tokiais terminais:
1) 6 mėnesiams, kai specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis vertinami pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės ar savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas per artimiausius 6 mėnesius;
2) vieniems metams, kai specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis vertinami pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ar savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas per artimiausius 12 mėnesių;
3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės ar savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas per artimiausius 24 mėnesius;
4) neterminuotai, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. 8. Specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas tokiais terminais:
1) 6 metams, kai nustatomas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas per artimiausius 72 mėnesius;
2) neterminuotai, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. 9. Specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių. 10.
lygiai:
1) didelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmo ar antro lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
3) nedidelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antro lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 11. Specialiųjų poreikių lygis nustatomas šio straipsnio
nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 12. Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei finansavimo taisykles tvirtina Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministras.“
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Komisijos pirmininką ir Komisijos narius 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai į pareigas atrenkami konkurso būdu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Komisijos pirmininku ir Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės ar sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį pagal nurodytą išsilavinimą.“
2Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,7.
Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai gali būti skiriami į tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai pareigas eina, kol paskiriami nauji nariai.“
Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
TENKINIMAS“. 12 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,24 straipsnis. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas
jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. 2. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tenkinami tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. 3. Specialieji poreikiai gali būti nustatomi tokiais terminais:
1) 6 mėnesiams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 6 mėnesius;
2) vieniems metams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 12 mėnesių;
3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 24 mėnesius;
4) šešeriems metams, kai vertinamas lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas per artimiausius 72 mėnesius;
5) neterminuotai, kai asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. 4.
4Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pirmininko ir narių įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. 3. Specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai ir (ar) specialiųjų poreikių lygis, asmenims nustatyti iki įsigaliojant šiam įstatymui, galioja iki nustatytų specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių ir (ar) specialiųjų poreikių lygio termino pabaigos. 4. Kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką ,,nedarbingas“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“, sąvoką ,,iš dalies darbingas“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis.“
ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki įsigaliojant šiam įstatymui priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Nr Projekto Nr. XIIIP-1453(2) lyginamasis variantas
1, 2,
2018 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Šio Įstatymo tikslas – užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio ir specialiųjų poreikių nustatymą bei jų tenkinimą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo principus.“
1Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi:
,,12. Specialiųjų poreikių lygis – asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastas, nustatomas atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius.“
dalimis. 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neįgaliųjų pensijų, ir pašalpų išmokų
ir kompensacijų dydį, jų mokėjimo tvarką, kitas sąlygas nustato Valstybinių Socialinio draudimo pensijų, Valstybinių pensijų, Valstybinių šalpos išmokų Šalpos pensijų, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, Tikslinių kompensacijų įstatymai, šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.“
1.
16 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo;“. 2. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo vertinant asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje ir teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse veiklą ir planuoja ją savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;“. 5 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
LYGIO, IR DARBINGUMO LYGIO, SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ LYGIO, specialiojo nuolatinės slaugos POREIKIO, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymAS, PROFESINĖS
IŠMOKA IR GINČŲ SPRENDIMAS“. 6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,18 straipsnis. Neįgalumo lygį, ir darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį ir šių poreikių bei specialiųjų poreikių lygį nustatanti įstaiga
1Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Tarnyba. 2. Tarnybos nuostatus tvirtina Socialinės apsaugos
ir darbo ministerija. 3.
3Tarnyba priima sprendimus dėl:
1) neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;
4) neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų;
5) bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo;
6) netekto darbingumo procentų. 1. Neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį nuolatinės slaugos poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo bei jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį nustato Tarnyba. 2. Tarnyba priima sprendimus dėl:
1) neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino;
2) darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino;
3) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų;
4) neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų;
5) specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio ir šių poreikių terminų nustatymo;
6) netekto darbingumo procentų;
7) specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo.“
1Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Neįgalumas gali būti trijų lygių: - sunkus, vidutinis ir lengvas.
1) sunkus neįgalumas – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio visiškai neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, yra žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis ir asmeniui būtina nuolatinė slauga ar priežiūra (pagalba);
2) vidutinis neįgalumas – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio iš dalies neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, sumažėjusios galimybės ugdytis ir asmeniui reikia nuolatinės priežiūros (pagalbos);
3) lengvas neįgalumas – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos, sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio yra nežymiai sumažėjusios galimybės būti savarankiškam ir ugdytis.“
2Pakeisti 19 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,5. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras kartu su Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministru bei Švietimo švietimo ir mokslo ministerija ministru.“
1Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3. Darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesinės profesine ligos liga nustatomas asmenims neatsižvelgiant į jų amžių Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 20 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,7.
Darbingumas įvertinamas procentais, ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais, t.y.:
1) jei asmeniui nustatoma 0-25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis;
2) jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos;
3) jei asmeniui nustatoma 60-100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.“
3Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,9. Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministras kartu su Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministru.“
straipsniu Papildyti įstatymą 20¹ straipsniu:
poreikių rūšys, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymas
1Specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių,
neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. Nustatomi šių rūšių specialieji poreikiai:
1) nuolatinės slaugos;
2) nuolatinės priežiūros (pagalbos);
3) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos;
4) ugdymo;
5) techninės pagalbos priemonių;
6) aplinkos ir būsto pritaikymo. 2. Specialieji poreikiai nustatomi kompleksiškai vertinant asmens sveikatos būklę ir galimybes būti savarankiškam kasdienėje veikloje. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru. Specialiojo ugdymo poreikio nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.
Specialiųjų techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo poreikių nustatymo ir tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Specialieji nuolatinės slaugos poreikiai gali būti dviejų lygių:
1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga;
2) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga. 4. Specialieji nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai gali būti dviejų lygių:
1) pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba;
2) antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, nežymiai apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė ne ilgesnė negu 3 valandų per parą kitų asmenų atliekama priežiūra (pagalba). 5. Asmeniui, kurio judėjimo funkcijų sutrikimas pastovus ir negrįžtamas, nustatomas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis. 6.
pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikiu asmeniui gali būti nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, jeigu šio asmens organizmo funkcijų sutrikimai atitinka antrojo lygio specialiojo nuolatinės slaugos arba pirmojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) ar antrojo lygio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių nustatymo kriterijus. 7. Specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomi tokiais terminais:
1) 6 mėnesiams, kai specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis vertinami pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės ar savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas per artimiausius 6 mėnesius;
2) vieniems metams, kai specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis vertinami pirmą kartą ir
(ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ar savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas per artimiausius 12 mėnesių;
3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės ar savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas per artimiausius 24 mėnesius;
4) neterminuotai, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. 8.
pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis nustatomas tokiais terminais:
1) 6 metams, kai nustatomas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas per artimiausius 72 mėnesius;
2) neterminuotai, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo kasdienėje veikloje pasikeitimas ir (ar) asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. 9. Specialiųjų poreikių lygis nustatomas asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių. 10. Gali būti nustatomi trys specialiųjų poreikių lygiai:
1) didelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
2) vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;
3) nedidelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. 11. Specialiųjų poreikių lygis nustatomas šio straipsnio 7 dalyje nurodytais terminais. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 12. Specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos), specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.“
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo kriterijus, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo bei ir finansavimo taisykles tvirtina Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministras.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka
programoje, yra draudžiamas visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka. Jos dydis ir mokėjimo tvarka nustatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. 2. Kai asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka. 3. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą išmoką turi asmenys, kuriems Tarnyba nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir kurie dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje. 4. Profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka asmeniui skiriama nuo pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ir mokama kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa išmoka skiriama ir mokama neatsižvelgiant į kitas asmens gaunamas pajamas. 5. Sprendimą dėl profesinės reabilitacijos pašalpos išmokos mokėjimo priima šią pašalpą išmoką skirianti ir mokanti institucija, vadovaudamasi Tarnybos sprendimu dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio. 6. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, Tarnyba priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio.“
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,3.
Komisijos pirmininką ir Komisijos narius 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai į pareigas atrenkami konkurso būdu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Komisijos pirmininku ir Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės ar sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį pagal šioje dalyje nurodytą išsilavinimą.“
2Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,7. Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai gali būti skiriami į tas pačias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Komisijos pirmininkas ir Komisijos nariai pareigas eina, kol paskiriami nauji nariai.“
Pakeisti penktojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ NUSTATYMAS IR TENKINIMAS“. 14 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
poreikių ir jų lygio nustatymas ir specialiųjų poreikių tenkinimas
ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį ir siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. 2. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tenkinami tokiose šiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. 3.
3Specialieji poreikiai gali būti nustatomi tokiais terminais:
1) 6 mėnesiams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 6 mėnesius;
2) vieniems metams, kai specialieji poreikiai vertinami pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 12 mėnesių;
3) 2 metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas, darantis įtaką asmens savarankiškumui, per artimiausius 24 mėnesius;
4) šešeriems metams, kai vertinamas lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis ir prognozuojamas asmens sveikatos būklės pasikeitimas per artimiausius 72 mėnesius;
5) neterminuotai, kai asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio. 4. Specialiųjų poreikių ir jų lygio nustatymo, specialiųjų poreikių tenkinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos pirmininko ir narių įgaliojimai tęsiasi iki kadencijos, kuriai jie buvo paskirti, pabaigos. 3. Specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikiai ir (ar) specialiųjų poreikių lygis, asmenims nustatyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki nustatytų specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių ir (ar) specialiųjų poreikių lygio termino pabaigos. 4. Kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką ,,nedarbingas asmuo“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“, sąvoką ,,iš dalies darbingas asmuo“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis.“ 5.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras iki 2018 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
1, 2, 16, 18, 19,
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 16, 18, 19, 20, 21, 23 ir 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20ˡ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 pakeitimo įstatymo projekto (toliau
3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – optimizuoti neįgaliųjų specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), transporto išlaidų kompensacijos, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikių (toliau kartu – specialieji poreikiai) ir specialiųjų poreikių lygio nustatymą, tikslinių kompensacijų specialiesiems poreikiams tenkinti skyrimą, mokėjimą ir kontrolę, įgyvendinti Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendaciją panaikinti neįgaliuosius diskriminuojančią nedarbingo asmens sąvoką, sudaryti prielaidas efektyviam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) darbui, sumažinti korupcijos rizikos veiksnius Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
1) Specialiųjų poreikių lygio sąvoka ir specialiųjų poreikių lygio nustatymas reglamentuojamas tik įstatymo įgyvendinamajame teisės akte, t. y. Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygose bei taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 ,,Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“, nors Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad neįgaliuoju laikomas asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis (asmenys iki 18 metų) arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis (darbingo amžiaus asmenys), arba specialiųjų poreikių lygis (senatvės pensijos amžių sukakę asmenys). Specialiųjų poreikių lygio nustatymas asmenims suteikia panašias socialines garantijas ir lengvatas, kokios taikomos asmenims, kuriems nustatomas neįgalumo ar darbingumo lygis.
2) Neįgalieji, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), transporto išlaidų kompensacijos, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę gauti tikslines kompensacijas šiems poreikiams tenkinti, tačiau Įstatyme nėra apibrėžiamos specialiųjų poreikių rūšys, nereglamentuota, kuri institucija ir kokiam terminui minėtus poreikius nustato;
3) Asmenims, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, yra skiriamos ir mokamos tikslinės kompensacijos, kurių dydžiai yra diskriminuojantys asmenis dėl amžiaus (senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims skiriamos dvigubai mažesnės tikslinės kompensacijos nuolatinei priežiūrai (pagalbai) nei darbingo amžiaus asmenims); dėl negalios sunkumo (tikslinių kompensacijų dydžiai darbingo amžiaus asmenims priklauso nuo jiems nustatyto darbingumo lygio, vaikams – nuo jiems nustatyto neįgalumo lygio), nors Įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo ar darbingumo lygį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šalyje gyvena 245 tūkst. neįgaliųjų, iš kurių 41 tūkst. yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iš jų – 7 tūkst. darbingo amžiaus asmenų), 56 tūkst. asmenų nustatytas nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (iš jų – 13 tūkst. darbingo amžiaus asmenų). 33 tūkst. senatvės pensijos amžių sukakusių neįgaliųjų, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, gauna per pusę mažesnes tikslines kompensacijas nuolatinei priežiūrai (pagalbai) nei darbingo amžiaus asmenys, turintys tuos pačius sveikatos ar organizmo funkcijų sutrikimus.
4) Labai dideli atotrūkiai tarp tikslinių kompensacijų nuolatinei slaugai (280 Eur) ir nuolatinei priežiūrai (pagalbai) (112 arba 56 Eur), transporto išlaidų kompensacija (9,5 Eur) nesudaro galimybių tenkinti specialiuosius poreikius. 5) Specialiųjų poreikių nustatymas vadovaujantis tik medicininiais kriterijais yra ydingas, nes neįvertinamas asmens savarankiškumas, nenustatomas specialiosios pagalbos mastas ir priemonės. 6) Specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis yra nustatomas asmenims, kurie dėl judėjimo negalios negali naudotis visuomeniniu transportu. Tai reiškia, kad šiems asmenims yra reikalinga kito asmens priežiūra (pagalba) arba net ir slauga. Šiems asmenims nustačius specialųjį nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, nustatomas ir specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis ir mokamos dvi tikslinės kompensacijos, iš esmės skirtos tiems patiems specialiesiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad transporto išlaidų kompensacija iš esmės nesprendžia asmens specialiųjų poreikių tenkinimo klausimų, ir siekiant, kad tikslinės kompensacijos nesidubliuotų, tikslinga optimizuoti specialiųjų poreikių, kuriems tenkinti yra skiriamos minėtos kompensacijos, nustatymą ir kompensacijų skyrimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 m. transporto išlaidų kompensacijas gavo 59 tūkst. neįgaliųjų (daugiau nei pusei iš jų ši kompensacija paskirta neterminuotam laikui). 7) Nėra teisinių galimybių prireikus tikslines kompensacijas keisti socialinėmis ir (ar) kitomis (asmeninio asistento, slaugos, transporto ir kt.) asmens specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingomis paslaugomis.
Vertinant specialiuosius poreikius nedalyvaujant socialiniams darbuotojams, neįgalus asmuo lieka jiems ,,nematomas“, jeigu jis ar jo artimieji nesikreips į savivaldybę dėl socialinių paslaugų. 8) Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai neįgalieji, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, dėl sunkios sveikatos būklės negali pasinaudoti savo teise kreiptis dėl tikslinės kompensacijos paskyrimo, nes jie negali atvykti į savivaldybę, negali pasirašyti prašymo, negali įgalioti kito asmens (notarai jų įgaliojimų netvirtina, nes jie negali aiškiai išreikšti savo valios), o globėjai ar rūpintojai jiems nepaskirti. Kol vyksta teisminiai procesai dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, šie asmenys lieka be išmokų, skirtų su jų nuolatine slauga ar nuolatine priežiūra (pagalba) susijusioms išlaidoms kompensuoti. 9) Vaikų neįgalumo lygio priežastis yra įgimtos ar vėliau atsiradusios ligos bei traumos, dėl kurių išsivystė organizmo funkcijų sutrikimai, ir ši priežastis neturi įtakos neįgaliems vaikams skiriamoms išmokoms ar socialinėms garantijoms. Nuostata dėl neįgalumo lygio priežasties nustatymo yra perteklinė. 10) 2016 m. balandžio 6–7 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto 15-ojoje sesijoje Ženevoje (Šveicarija) įvyko pirmosios Lietuvos ataskaitos (pateikta 2012 m.) dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo svarstymas. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, apsvarstęs pirminę Lietuvos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitą, 2016 m. balandžio 20 d. pateikė rekomendacijas Lietuvai, kuriose rekomendavo atsisakyti šiame ir kituose teisės aktuose vartojamos sąvokos ,,nedarbingas“.
11) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. kovo 4 d. antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-1667 ,,Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Darbo ginčų komisijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų“ nurodė, kad, Ginčų komisijos pirmininkui ir nariams dirbant neribotą laiką, gali užsimegzti asmeniniai neformalūs ryšiai tarp narių, todėl priimami sprendimai, kai ilgą laiką nevyksta Ginčų komisijos narių pasikeitimai, gali būti nepakankamai objektyvūs. Neaiški skyrimo į Ginčų komisijos narius tvarka, nenustatyti reikalavimai kvalifikacijai yra laikomi korupcijos rizikos veiksniu. 12) Šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki
sukakus 18 metų, netenka teisės pasinaudoti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) 7 straipsnyje numatyta galimybe vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 minimalių gyvenimo lygių (toliau – MGL) dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, net ir tais atvejais, kai vaikui (įvaikiui) sukakus 18 metų specialusis nuolatinės slaugos poreikis išlieka.
Įstatymų projektų uždaviniai – apibrėžti specialiųjų poreikių lygio sąvoką, reglamentuoti specialiųjų poreikių rūšis, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminus, subjektus, dalyvaujančius vertinant šiuos poreikius, nustatyti tikslinių kompensacijų šiems poreikiams tenkinti dydžius, mokėjimo tvarką, užtikrinti šeimų, auginančių slaugomus vaikus, teisę gauti lengvojo automobilio įsigijimo kompensaciją, slaugomam vaikui sukakus 18 metų, nustatyti Ginčų komisijos pirmininko ir narių kadencijų skaičių bei reikalavimus jų išsilavinimui. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Lygių galimybių skyriaus patarėja Daiva Zabarauskienė, tel. 266 8129, el. p. [email protected], ir Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė, tel. 266 8118, el. p. [email protected]. 3.
santykiai
1) Įstatymo 1 straipsnis nustato, kad šio Įstatymo tikslas ̶ užtikrinti neįgaliųjų lygias teises ir galimybes visuomenėje, nustatyti neįgaliųjų socialinės integracijos principus, apibrėžti socialinės integracijos sistemą ir jos prielaidas bei sąlygas, neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančias institucijas, neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo principus. 2) Įstatymo 2 straipsnis nustato, kad neįgalusis yra asmuo, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ir mažesnis darbingumo lygis, arba specialiųjų poreikių lygis. 3) Specialiųjų poreikių lygio sąvoka neapibrėžta Įstatyme. Specialiųjų poreikių lygio nustatymas reglamentuojamas Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygose bei taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. A1-316 ,,Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“. Minėtose taisyklėse nustatyta, kad specialiųjų poreikių lygį, jo terminą senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims nustato savivaldybės. 4) Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo. 5) Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo teikiant socialines paslaugas veiklą. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 14 dalis nustato, kad viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų yra sudaryti savivaldybės teritorijoje gyvenančių neįgaliųjų socialinio integravimo į bendruomenę sąlygas.
6) Įstatymo 18 straipsnis nustato neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustatančią instituciją, kuri priima sprendimus dėl: neįgalumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra
(buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip
specialiųjų poreikių nustatymo; netekto darbingumo procentų. 7) Įstatymo 19,
aktus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos bei Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijos. 8) Įstatymo 20 straipsnis nustato, kad asmenys, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, laikomi nedarbingais, asmenys, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, laikomi iš dalies darbingais, ir asmenys, kuriems nustatytas 60–100 proc. darbingumo lygis, laikomi darbingais. 9) Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Ginčų komisijos pirmininką ir narius 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat nustatyta, kad Ginčų komisijos pirmininku ir nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis. Minėto straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus įgaliojimų laikui, Ginčų komisijos pirmininkas ir nariai pareigas eina, kol paskiriami nauji nariai. Įstatyme nenumatytas Ginčų komisijos pirmininko ir narių kadencijų skaičius, reikalavimai kvalifikacijai.
10) Įstatymo 24 straipsnis nustato, kad specialieji neįgaliųjų poreikiai ir jų lygis nustatomi ir specialieji poreikiai tenkinami neatsižvelgiant į neįgaliųjų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį, siekiant užtikrinti lygias teises ir galimybes visose gyvenimo srityse. Specialieji poreikiai ir jų lygis nustatomi tokiose pagrindinėse neįgaliųjų veiklos srityse: buityje ir asmeniniame gyvenime, ugdymo srityje, darbinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime. Specialiųjų poreikių rūšys Įstatyme nereglamentuotos. 11) Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad neįgalieji, turintys sutrikusią judėjimo funkciją, turi teisę: kiekvieną mėnesį gauti 0,25 MGL (9,5 Eur) dydžio transporto išlaidų kompensaciją; vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 MGL (1216 Eur) dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu jie patys gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius; šeimos, auginančios neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. 12) Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatyme (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas) nustatyti šie tikslinių kompensacijų dydžiai: slaugos išlaidų tikslinė kompensacija – 2,5 tikslinių kompensacijų bazės (toliau – TKB) dydžio (280 Eur); priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija – 1 TKB dydžio (112 Eur) arba 0,5 TKB dydžio (56 Eur), priklausomai nuo nustatyto neįgalumo lygio, darbingumo lygio ar amžiaus, tikslinės kompensacijos mokamos tik pinigine forma; Tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma:
nustatymą. Taip bus išlaikytas negalios nustatymo sistemiškumas ir tęstinumas (asmenims iki 18 metų nustatomas neįgalumo lygis, asmenims nuo 18 metų iki senatvės pensijos amžiaus – darbingumo lygis, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, – specialiųjų poreikių lygis). 2) Apibrėžti specialiųjų poreikių lygio sąvoką kaip asmens, sukakusio senatvės pensijos amžių, savarankiškumo netekimo mastą, nustatytą atsižvelgiant į asmens specialiuosius poreikius. 3) Nustatyti, kad Tarnyba pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką ne tik neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, specialiųjų poreikių, bet ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo srityje. Būtų aiškiai nustatyti Tarnybos įgaliojimai ir atsakomybė nustatant specialiųjų poreikių lygį. 4) Nustatyti, kad savivaldybės ne tik vykdo neįgaliųjų socialinę integraciją, teikia bendrąsias ir specialiąsias paslaugas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams tenkinti, bet ir vertina asmens savarankiškumą kasdienėje veikloje, nes tik įvertinus asmens savarankiškumą galima skirti neįgaliesiems būtiną pagalbą ir socialines paslaugas, taip sudarant sąlygas jiems integruotis į bendruomenės gyvenimą. Savivaldybių darbuotojai, vertindami asmens savarankiškumą, turėtų galimybes iš karto nustatyti, kokia pagalba (socialinės, slaugos paslaugos, piniginė parama) reikalinga asmeniui, kurio specialieji poreikiai vertinami, ar jo šeimos nariams. Būtų sudarytos sąlygos operatyviai ir veiksmingai suteikti socialinę paramą neįgaliajam ar jo šeimos nariams.
5) Reglamentuoti specialiųjų poreikių rūšis bei nustatyti, dėl kurių specialiųjų poreikių rūšių sprendimą priima Tarnyba (specialusis nuolatinės slaugos, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) bei specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis), numatant, kam minėti specialieji poreikiai gali būti nustatyti, apibrėžiant jų nustatymo terminus. Minėtų trijų specialiųjų poreikių nustatymo kriterijus ir tvarką siūloma reglamentuoti socialinės apsaugos ir darbo ministrui kartu su sveikatos apsaugos ministru. Objektyvesnis specialiųjų poreikių nustatymas sudarytų prielaidas gauti tikslines kompensacijas tiems asmenims, kurių kasdienę veiklą smarkiai riboja negalia. 6) Reglamentuoti specialiųjų poreikių lygio nustatymą, jo nustatymo kriterijus, terminus (numatant, kad specialiųjų poreikių lygis gali būti nustatytas tik senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, apibrėžiant specialiųjų poreikių lygio nustatymo terminus, numatant, kad specialiųjų poreikių lygiai gali būti trys: didelių, vidutinių ir nedidelių) ir nustatyti, kad sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio priima Tarnyba. Specialiųjų poreikių lygio terminą siūloma nustatyti tokį patį kaip ir specialiojo nuolatinės slaugos, nuolatinės pagalbos (priežiūros), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, kad asmeniui nereikėtų kreiptis į Tarnybą atskirai dėl specialiųjų poreikių lygio ar anksčiau nurodytų specialiųjų poreikių nustatymo ar jų terminų pratęsimo. Sprendimai dėl negalios būtų priimami sistemiškai, vienoje institucijoje – Tarnyboje. Specialiųjų poreikių lygio nustatymo tvarką siūloma pavesti nustatyti socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
7) Siekiant teisinio aiškumo, siūloma apibrėžti kiekvieno neįgalumo lygio požymius ir jų nustatymo sąlygas, konkrečius subjektus, atsakingus už neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimą. 8) Nustatyti, kad Tarnyba priima sprendimus dėl neįgalumo lygio, jo atsiradimo laiko, termino; darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio asmenims iki 18 metų, kurie yra
(buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenims, vyresniems kaip 18 metų; neįgaliųjų darbo pobūdžio ir sąlygų; specialiojo nuolatinės slaugos, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo; netekto darbingumo procentų; specialiųjų poreikių lygio ir jo termino nustatymo. 9) Suvienodinti sąvokas, apibūdinančias darbingumo lygį dėl nelaimingo atsitikimo ar profesinės ligos, vartojamas Įstatyme ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe įstatyme. Siekiant nedubliuoti specialiojo įstatymo (Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe) nuostatų, nurodančių, kokia tvarka nustatomas darbingumo lygis dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje), pakeliui į darbą (tarnybą) ar iš darbo (tarnybos) arba susirgimo profesine liga, atsisakyti perteklinės nuostatos dėl pavedimo tvirtinti darbingumo lygio dėl nurodytos priežasties nustatymo tvarkos aprašą. 10) Atsisakyti sąvokų ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“ vartojimo. Nustatyti, kad darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 ,,Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 15.5 papunkčiu, siūloma, siekiant išvengti kitų teisės aktų, kuriuose yra nuorodų į pakeistą sąvokos pavadinimą, keitimo, nustatyti, kad kituose teisės aktuose vartojamą sąvoką ,,nedarbingas“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, sąvoką ,,iš dalies darbingas“ atstoja sąvoka ,,asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“. Taip būtų įgyvendinta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacija ir panaikinta neįgaliuosius diskriminuojanti nedarbingo asmens sąvoka. Asmens darbingumas būtų vertinamas procentais (5 punktų intervalu) ir neskirstomas į atskiras grupes, t. y. asmuo, kurio darbingumo lygis 0–55 proc., būtų laikomas neįgaliuoju. 11) Nustatyti, kad Ginčų komisijos pirmininkas ir nariai eiti pareigas atrenkami konkurso būdu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Ginčų komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija ir nagrinėja ginčus, susijusius su asmens sveikatos sutrikimais, turinčiais įtakos galimam neįgalumui, nustatyti, kad Ginčų komisijos nariai turi turėti teisės ar sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį pagal nurodytą išsilavinimą; Ginčų komisijos pirmininkas ir nariai skiriami į šias pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Pirmąja kadencija bus laikoma kadencija, kuriai Ginčų komisijos nariai bus paskirti eiti šias pareigas, įsigaliojus šiam įstatymui. Taip pat siūloma atsisakyti perteklinės ir asmens teises ribojančios nuostatos, kad, pasibaigus įgaliojimų laikui, Ginčų komisijos pirmininkas ir Ginčų komisijos nariai pareigas eina, kol paskiriami nauji nariai.
Būtų sudarytos skaidrios Ginčų komisijos veiklos ir skaidraus komisijos pirmininko bei narių skyrimo į pareigas sąlygos. 12) Atskirti specialiųjų poreikių nustatymo ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo nuostatas ir jas dėstyti Įstatymo ketvirtajame skirsnyje, o Įstatymo penktajame skirsnyje nustatyti specialiųjų poreikių tenkinimą bei specialiosios pagalbos priemones (aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis, finansinės pagalbos priemonės ir socialinės paslaugos). Taip pat siūloma detalizuoti socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro bei švietimo ir mokslo ministro įgaliojimus tvirtinant atskirų specialiųjų poreikių nustatymo ir tenkinimo tvarkos aprašus. Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:
1) Atsisakyti nuostatų, susijusių su sąvokų ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“ vartojimu. Vietoj šių sąvokų siūloma nurodyti tik asmens, kuris turi teisę naudotis transporto lengvatomis, darbingumo lygio procentus, atsisakyti perteklinių nuostatų, nurodančių asmens, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis, amžių. 2) Atsisakyti teisės į transporto išlaidų kompensaciją nustatymo. Ši kompensacija būtų pakeičiama kitomis Įstatymo projekte Nr. 3 numatytomis tikslinėmis kompensacijomis (nuolatinės priežiūros (pagalbos). Siekiant užtikrinti asmenų, kuriems iki įsigaliojant Įstatymo projektui Nr. 2 buvo nustatytas specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis, teisėtus lūkesčius, siūloma nustatyti, kad jiems priklausančią transporto išlaidų kompensaciją šie asmenys turi teisę gauti iki Tarnybos nustatyto transporto išlaidų kompensacijos poreikio termino pabaigos.
3) Nustatyti, kad asmenys, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 32 BSI dydžio (1 216 Eur) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, jeigu šie asmenys turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Taip siekiama sudaryti sąlygas neįgaliesiems patiems keliauti savarankiškai. 4) Nustatyti, kad šeimos (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys), auginančios neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. liepos 1 d. buvo pripažinta visiška negalia, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 BSI dydžio (1 216 Eur) lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį. Šia kompensacija turės teisę pasinaudoti šeimos, slaugančios neįgalųjį, kuriam nepertraukiamai yra nustatytas slaugos poreikis nuo vaikystės (tokių asmenų per metus gali būti apie 165). Taip būtų užtikrintas šios kompensacijos gavimo tęstinumas ir užtikrintas šios kompensacijos panaudojimas pagal paskirtį. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti:
1) slaugos išlaidų tikslinių kompensacijų dydžius:
2) priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų dydžius:
3) galimybę dėl tikslinės kompensacijos paskyrimo kreiptis asmens, turinčio teisę gauti tikslinę kompensaciją, sutuoktiniui ar artimajam giminaičiui, arba socialines paslaugas teikiančiam asmeniui. 4) kad tikslinės kompensacijos gali būti teikiamos nepinigine forma socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
5) kad kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras;
6) kad tikslinės kompensacijos skiriamos ir mokamos nuo teisės gauti šią kompensaciją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki prašymo su visais reikiamais dokumentais pateikimo dienos (ši nuostata įtvirtinama atsižvelgiant į bendrus sisteminius ir analogiškus pakeitimus socialinių išmokų (socialinio draudimo pensijų, valstybinių pensijų ir kt.) teisinio reguliavimo srityje). Taip bus sumažinti atotrūkiai tarp tikslinių kompensacijų dydžių, sudarytos geresnės galimybės asmenims tenkinti specialiuosius nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikius, sudarytos sąlygos tikslines kompensacijas pakeisti asmeniui reikalingomis paslaugomis, jeigu tikslinė kompensacija naudojama ne pagal paskirtį, ir užtikrinamas asmens specialiųjų poreikių tenkinimas. Siūloma, kad įstatymai įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d. 5.
neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Daliai asmenų, kuriems specialieji poreikiai nustatyti terminuotai, pasibaigus jų nustatymo terminui, gali būti nustatyti mažesnes tikslines kompensacijas atitinkantys specialieji poreikiai (apie 10 proc. asmenų, dalyvausiančių pakartotinai vertinant specialiuosius poreikius) arba visai nenustatyti specialieji poreikiai (iki 10 proc. asmenų, dalyvausiančių pakartotinai vertinant specialiuosius poreikius). Iš dalies padidės administracinė našta savivaldybėms (specialiųjų poreikių lygio nustatymo funkcija keičiama kita, daugiau tiesioginio darbo su asmenimis reikalaujančia funkcija – asmens savarankiškumo vertinimo funkcija). Šiam tikslui yra planuojamos papildomos valstybės biudžeto lėšos. Įstatymų projektų poveikis įvertintas 2016 m. atlikus Numatomo specialiųjų poreikių nustatymo ir tikslinių kompensacijų skyrimo tobulinimo prioritetinių teisėkūros iniciatyvų poveikio vertinimą. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas, korupcijos rizika nenustatyta. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, reikėtų pakeisti visus Lietuvos Respublikos įstatymus, kuriuose vartojamos sąvokos ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriuose vartojamos nurodytos sąvokos, yra 27. 9.
projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai suderinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymų projektus, iki įsigaliojant įstatymams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti šių teisės aktų pakeitimus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. A1-316 ,,Dėl Specialiųjų poreikių nustatymo ir jų tenkinimo sąlygų bei taisyklių patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. A1-234 ,,Dėl Transporto išlaidų kompensacijų mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. A1-402 ,,Dėl Savivaldybių administracijoms skirtų valstybės biudžeto lėšų šalpos išmokoms, tikslinėms kompensacijoms bei išmokoms vaikams mokėti ir administruoti paskirstymo, pervedimo, tikslinimo, naudojimo, atsiskaitymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Priėmus Įstatymų projektus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras bei sveikatos apsaugos ministras iki įsigaliojant įstatymams patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A1-120/V-346 ,,Dėl Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, sveikatos apsaugos ministras bei švietimo ir mokslo ministras iki įsigaliojant įstatymams patvirtinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo įsakymą. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, reikės parengti nurodyto įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, atitinkamai atsisakant juose vartojamų sąvokų ,,nedarbingas“ ir ,,iš dalies darbingas“. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių teisės aktų yra apie 27. Priėmus Įstatymo projektą Nr.
Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir iki įsigaliojant nurodytam įstatymui pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimo Nr. 346 „Dėl Šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą, socialinės apsaugos ir darbo ministras patvirtinti Socialinių ir kitų asmens specialiesiems poreikiams patenkinti reikalingų paslaugų sąrašą, Tikslinių kompensacijų keitimo nepinigine forma tvarkos aprašą ir Kreipimosi dėl tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo, tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašą. 12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos Planuojama, kad dėl pasikeitusių tikslinių kompensacijų dydžių (siūloma visas tikslines kompensacijas padidinti 11,2 Eur, siekiant, kad nenukentėtų asmenys, turėję teisę iki šių Įstatymų įsigaliojimo gauti dvi tikslines kompensacijas) šioms išmokoms mokėti papildomai iš valstybės biudžeto reikės apie 13,8 mln. Eur, iš jų išmokoms administruoti ir dalyvauti nustatant specialiuosius poreikius savivaldybių administracijoms papildomai reikės skirti apie 1,8 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų per pirmus metus. 2020–2021 m. atitinkami reikės po 13 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų tikslinėms kompensacijoms mokėti ir administruoti. Priėmus pakeitimus, nustatant asmenų specialiuosius poreikius, numatoma vertinti ir socialinius kriterijus, turinčius įtakos asmens savarankiškumui: gebėjimą apsitarnauti, vykdyti kasdienę veiklą, bendrauti, judėt, gyvenamosios aplinkos pritaikymą, techninės pagalbos priemonių poreikį ir kt. Kiekvienam asmeniui, prašančiam nustatyti specialiuosius poreikius, bus pildomas socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos klausimynas, kurio rezultatai turės įtakos vertinant specialiuosius poreikius.
Šią funkciją atliks savivaldybių socialiniai darbuotojai, o galutinį sprendimą priims Tarnyba, įvertinusi visus tiek medicininius, tiek socialinius veiksnius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atlikusi Numatomo specialiųjų poreikių nustatymo ir tikslinių kompensacijų skyrimo tobulinimo prioritetinės teisėkūros vertinimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarime (2016 m. vasario 18 d. protokolas Nr. 9, 7 klausimas) pritarė pateiktai antrai alternatyvai), nustatė, kad šiai funkcijai vykdyti savivaldybėms reikėtų apie 1,8 mln. Eur, iš jų: darbo užmokesčiui – iki 0,8 mln. (planuojama, kad savivaldybėms šioms funkcijoms vykdyti papildomai reikės iki 150 socialinių darbuotojų), darbo priemonėms, informacinėms sistemoms (Socialinės paramos informacinė sistema, savivaldybių ir Tarnybos informacinė sistema) suderinti, kad savivaldybių socialiniai darbuotojai galėtų keistis duomenimis su Tarnybos darbuotojais, darbuotojų mokymams – 0,4 mln. Eur, darbuotojų, vyksiančių pas neįgalius asmenis, transporto išlaidoms – iki 0,6 mln. Eur. Šioms funkcijoms vykdyti papildomai gali prireikti priimti apie 100–150 socialinių darbuotojų įvairiose savivaldybėse (žmogiškųjų išteklių poreikis bus ypač aktualus didžiosiose savivaldybėse). Per metus dėl specialiųjų poreikių nustatymo į Tarnybą kreipiasi apie 100 tūkst. asmenų. Tai reiškia, kad savivaldybių darbuotojai turės įvertinti tokio paties skaičiaus asmenų savarankiškumą. Priklausomai nuo savivaldybės dydžio, per metus socialiniams darbuotojams gali tekti įvertinti nuo kelių asmenų iki 10 000 asmenų savarankiškumą.
Nustačius teisę šeimoms, kurios slaugo ypač sunkios negalios asmenį iki 18 metų, ir šiam asmeniui sukakus 18 metų gauti lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją, papildomai iš valstybės biudžeto reikės apie 0,2 mln. Eur. Skaičiuojama, kad asmenų, kurie įgis teisę į šią kompensaciją, kasmet bus apie 165 (į šį skaičių įskaičiuoti ir asmenys, kurie šiuo metu yra vyresni nei 18 metų ir jiems nepertraukiamai nuo vaikystės nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis). Kitiems Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo pakeitimams papildomos valstybės biudžeto lėšos nereikalingos. Iš viso Įstatymų projektams įgyvendinti per pirmus metus reikės papildomai iki 14 mln. Eur. 13. Rengiant Įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną ,,Eurovoc“:
„neįgalieji“, „specialieji poreikiai“, „specialiųjų poreikių lygis“, „tikslinės
kompensacijos“, „specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis“, „transporto išlaidų kompensacijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) ketvirtojo skirsnio pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo IV skyrių asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, skiriamos ir mokamos profesinės reabilitacijos išmokos, bet ne pašalpos. Kartu atitinkamai reikėtų taisyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį bei 22 straipsnį. 2. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinime kaip pertekliniai ir besikartojantys brauktini žodžiai ,,ir šių poreikių bei specialiųjų poreikių lygį“ . 3. Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, vienu iš vertinamų požymių yra nurodytos galimybės ugdytis. Svarstytina, ar čia vertinamu požymiu neturėtų būti nurodyti gebėjimai ugdytis, nes galimybės gali būti siejamos ne tik su asmens gebėjimu, bet ir su aplinkos pritaikymu ar kitų asmenų pagalba. 4. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 20¹ straipsnį, asmeniui gali būti nustatytas tam tikras specialiojo poreiki lygis, jeigu jam reikalinga kitų asmenų priežiūra (pagalba), todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, kaip tam tikro neįgalumo lygio požymis, neturėtų būti nustatytas ne tik kitų žmonių pagalbos, bet ir kitų žmonių priežiūros poreikis. 5.
vietoj nuorodų į šio straipsnio 1 dalies atitinkamus punktus siūlytina nurodyti tuose punktuose nurodytus specialiuosius poreikius (Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru, specialiojo ugdymo poreikio nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, specialiųjų techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo poreikių nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras). 6. Keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas tam tikro specialiojo poreikio lygio nustatymo kriterijus - „negalia, visiškai apribojanti“, „negalia, smarkiai apribojanti“, „negalia, iš dalies apribojanti“ ir „negalia nežymiai apribojanti“ asmens savarankiškumą - turėtų būti apibrėžta tapačios teisinės kategorijos sampratomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, apibrėžiant neįgalumo lygius, kriterijai apibrėžti kategorijomis „visiškai“,
„iš dalies“ neįgytas savarankiškumas, „žymiai sumažėjusios“, „sumažėjusios“, „nežymiai
sumažėjusios“ galimybės. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2018 m. gegužės 9 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont; Komiteto nariai Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė Violeta Toleikienė ir Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė, Socialinio draudimo ir pensijų departamento Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Inga Barauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-124 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) ketvirtojo skirsnio pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo IV skyrių asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, skiriamos ir mokamos profesinės reabilitacijos išmokos, bet ne pašalpos.
Kartu atitinkamai reikėtų taisyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį bei 22 straipsnį. Pritarti iš dalies Komitetas nesiūlo keisti 14 straipsnio nuostatų, nes šiame straipsnyje reglamentuojamos Neįgaliųjų materialinės padėties garantijos, remiantis kuriomis yra skiriama ir pašalpa nepasiturintiems. 5
straipsnio pavadinime kaip pertekliniai ir besikartojantys brauktini žodžiai
6
straipsnyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, vienu iš vertinamų požymių yra nurodytos galimybės ugdytis. Svarstytina, ar čia vertinamu požymiu neturėtų būti nurodyti gebėjimai ugdytis, nes galimybės gali būti siejamos ne tik su asmens gebėjimu, bet ir su aplinkos pritaikymu ar kitų asmenų pagalba. Svarstytina Komitetas siūlo palikti sąvoką ,,galimybės ugdytis“6
4Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad pagal keičiamo įstatymo 20¹ straipsnį, asmeniui gali būti nustatytas tam tikras specialiojo poreiki lygis, jeigu jam reikalinga kitų asmenų priežiūra (pagalba), todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, kaip tam tikro neįgalumo lygio požymis, neturėtų būti nustatytas ne tik kitų žmonių pagalbos, bet ir kitų žmonių priežiūros poreikis. Pritarti8 5.
8
20¹ straipsnio 2 dalyje vietoj nuorodų į šio straipsnio 1 dalies atitinkamus punktus siūlytina nurodyti tuose punktuose nurodytus specialiuosius poreikius (Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru, specialiojo ugdymo poreikio nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, specialiųjų techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo poreikių nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras). Pritarti8
straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytas tam tikro specialiojo poreikio lygio nustatymo kriterijus - „negalia, visiškai apribojanti“, „negalia, smarkiai apribojanti“, „negalia, iš dalies apribojanti“ ir „negalia nežymiai apribojanti“ asmens savarankiškumą - turėtų būti apibrėžta tapačios teisinės kategorijos sampratomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, apibrėžiant neįgalumo lygius, kriterijai apibrėžti kategorijomis
„visiškai“, „iš dalies“ neįgytas savarankiškumas, „žymiai sumažėjusios“,
„sumažėjusios“, „nežymiai sumažėjusios“ galimybės. Pritarti
3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1453 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Justas Džiugelis, Leonard Talmont.
Komiteto pirmininko pavaduotojas Leonard Talmont Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2018-05-16
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus,
A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, padėjėja I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, A. Brukštutė – Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja, E. Čaplikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja, D. Zabarauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vyr. specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-124 Išvada dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1453: Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Tikslintinas įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) ketvirtojo skirsnio pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo IV skyrių asmenims, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, skiriamos ir mokamos profesinės reabilitacijos išmokos, bet ne pašalpos. Kartu atitinkamai reikėtų taisyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį bei 22 straipsnį. Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-125
straipsnio pavadinime kaip pertekliniai ir besikartojantys brauktini žodžiai ,,ir šių poreikių bei specialiųjų poreikių lygį“ . Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 3. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-126
straipsnyje, apibrėžiant neįgalumo lygį, vienu iš vertinamų požymių yra nurodytos galimybės ugdytis. Svarstytina, ar čia vertinamu požymiu neturėtų būti nurodyti gebėjimai ugdytis, nes galimybės gali būti siejamos ne tik su asmens gebėjimu, bet ir su aplinkos pritaikymu ar kitų asmenų pagalba. Nepritarti. Galimybės yra daug platesnė sąvoka, į kurią patenka ir gebėjimai, ir aplinkos veiksniai, ir savarankiškumo lygis. 4. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-126
4Atkreiptinas dėmesys į tai,
kad pagal keičiamo įstatymo 20¹ straipsnį, asmeniui gali būti nustatytas tam tikras specialiojo poreiki lygis, jeigu jam reikalinga kitų asmenų priežiūra (pagalba), todėl svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, kaip tam tikro neįgalumo lygio požymis, neturėtų būti nustatytas ne tik kitų žmonių pagalbos, bet ir kitų žmonių priežiūros poreikis. Pritarti. Žr.
Žr. Komiteto pasiūlymus. 5. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-128
nuorodų į šio straipsnio 1 dalies atitinkamus punktus siūlytina nurodyti tuose punktuose nurodytus specialiuosius poreikius (Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikių, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru, specialiojo ugdymo poreikio nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras, specialiųjų techninės pagalbos priemonių, aplinkos ir būsto pritaikymo poreikių nustatymo bei tenkinimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras). Pritarti. Žr. Komiteto pasiūlymus. 6. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-128
nurodytas tam tikro specialiojo poreikio lygio nustatymo kriterijus -
„negalia, visiškai apribojanti“, „negalia, smarkiai
apribojanti“, „negalia, iš dalies apribojanti“ ir „negalia nežymiai apribojanti“ asmens savarankiškumą - turėtų būti apibrėžta tapačios teisinės kategorijos sampratomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnyje, apibrėžiant neįgalumo lygius, kriterijai apibrėžti kategorijomis
„visiškai“, „iš dalies“ neįgytas savarankiškumas, „žymiai sumažėjusios“,
„sumažėjusios“, „nežymiai sumažėjusios“ galimybės. Pritarti. Žr. Komiteto
pasiūlymus. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
teisių komitetas, 2018-05-09 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-1453 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-16 I Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, siūlome papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
1, 2,
ĮSTATYMAS“. Pritarti. 2. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-163 N Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, taip pat į tai, kad profesinės reabilitacijos išmoka yra įtvirtinta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, galioja Socialinio draudimo pensijų įstatymas (o ne Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas), Šalpos pensijų įstatymas ir Tikslinių kompensacijų įstatymai (o ne Valstybinių šalpos išmokų įstatymas), siūlome:
įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Neįgaliųjų pensijų, ir pašalpų išmokų ir kompensacijų dydį, jų mokėjimo tvarką, kitas sąlygas nustato Valstybinių Socialinio draudimo pensijų, Valstybinių pensijų, Valstybinių šalpos išmokų, Šalpos pensijų, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Tikslinių kompensacijų įstatymai, šis Įstatymas ir kiti teisės aktai.“
straipsniais. Pritarti. 3. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-165 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 5 straipsnis. Ketvirtojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti ketvirtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
LYGIO, DARBINGUMO LYGIO, SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ LYGIO, specialiojo nuolatinės slaugos POREIKIO, specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio
REABILITACIJOS PAŠALPA IŠMOKA IR GINČŲ SPRENDIMAS“. Pritarti. 4. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-166 T Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Neįgalumo lygį, darbingumo lygį, specialiųjų poreikių lygį, specialųjį
nuolatinės slaugos poreikio poreikį, specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, specialųjį lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikį ir šių poreikių bei specialiųjų poreikių lygį nustatanti įstaiga“. Pritarti. 5.
reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-1671 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 4 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:
„1) sunkus neįgalumas – asmens būklė, kai dėl ligos, traumos,
sužalojimo, įgimtų arba vaikystėje įgytų sveikatos sutrikimų, aplinkos veiksnių neigiamo poveikio visiškai neįgyjamas asmens amžių atitinkantis savarankiškumas, yra žymiai sumažėjusios galimybės ugdytis ir asmeniui būtina nuolatinė kitų žmonių slauga ir ar priežiūra (pagalba);
2) vidutinis neįgalumas
Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 6 pastabai, siūlome pakeisti įstatymo projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 20¹ straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – nustatomas
asmeniui, kai kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, smarkiai žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kai asmeniui kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga.“ Pritarti. 7. LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2018-05-1611 Argumentai ir pasiūlymas: Pritardami LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 1 pastabai, siūlome:
įstatymo projektą nauju 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„10 11 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka 1.
Kai asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, yra draudžiamas visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu, jam iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka. Jos dydis ir mokėjimo tvarka nustatyti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. 2. Kai asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų mokama dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka. 3. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą išmoką turi asmenys, kuriems Tarnyba nustatė profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį ir kurie dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje. 4. Profesinės reabilitacijos pašalpa išmoka asmeniui skiriama nuo pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ir mokama kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa išmoka skiriama ir mokama neatsižvelgiant į kitas asmens gaunamas pajamas. 5. Sprendimą dėl profesinės reabilitacijos pašalpos išmokos mokėjimo priima šią pašalpą išmoką skirianti ir mokanti institucija, vadovaudamasi Tarnybos sprendimu dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio. 6. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, Tarnyba priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio.“
12-15 straipsniais. Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Dalia Aleksejūnienė