P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymO NR. VIII-72920
2017 m. d. Nr. XIII-
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti jį taip:
„
2) parduodant Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus šio straipsnio 6 , ir7 ir 12 dalyse nustatytus atvejus, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;“
2Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip:
„ Šio straipsnio 6 , ir7 ir 12 dalyse nurodyto valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tvarką nustato Vyriausybė ir paskiria už šios tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją.“
3Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„
12Valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas
be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo nariai: Virginija Vingrienė Kęstutis Mažeika Laimutė Matkevičienė Kęstutis Bacvinka
P rojekto Nr. XIIIP-1448(
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymO NR. VIII-72920 STRAIPSNIO PAkeitimO ĮSTATYMAS 2018 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi: „
12Fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai) ir kurie pastaruosius 5 metus neturi nuosavybės teise kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių
, prieš parduodant šį turtą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą. “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2019 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. vasario 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymas (toliau kartu – Įstatymo projektas) parengtas siekiant suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas tų patalpų gyventojams, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkst. eurų. Įstatymo projektą paskatino parengti pavieniai atvejai, kai asmenys gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektas parengtas po 2017-11-13 įvykusios apskrito stalo diskusijos, kur buvo nagrinėjamas klausimas, kaip buvusių tarnybinių urėdijų butų gyventojams būtų galima suteikti teisinę pirmenybę išsipirkti turtą, kai jis parduodamas valstybiniame aukcione. Įstatymo projektą parengė Seimo narė Virginija Vingrienė (padėjėjas-sekretorius, Arminas Mockevičius, el. p. [email protected] , tel. 861214467)
šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas šiuo metu numato galimybę parduoti valstybės turtą viešo aukciono būdu išskyrus išimtis, kurios numatytos Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse. 4.
rezultatų laukiama Įstatymo projektu suteikiama pirmumo teisė įsigyti valstybės turtą, gyvenamąsias patalpas, tų patalpų gyventojams, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkst. eurų. Įstatymo projektu bus palengvintas valstybės turto, kuris nereikalingas funkcijoms vykdyti pardavimas ir sprendžiamos socialinės ilgus metus tarnybinius butus anksčiau besinuomojusiųjų ir kito būsto neturinčiųjų problemos. 6. Kokią įtaka priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas padės efektyviau valdyti valstybės turtą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą pakeitimus reikės keisti:
Valstybės turto neatlygintinio perdavimo arba pardavimo be konkurso tarptautinėms organizacijoms, kitų valstybių viešiesiems juridiniams asmenims tvarkos aprašo patvirtinimo“ (už pakeitimus atsakinga Aplinkos ministerija);
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Papildomų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų įstatymo įgyvendinimui nereikės, nes būstas bus išpirktas jame gyvenančiųjų ir jį įsigyjančiųjų lėšomis taip dar papildant valstybės biudžetą lėšomis už parduotą turtą. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Eurovoc reikšminiai žodžiai „turtas“, „pardavimas“, „rinkos vertė“ 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra Teikia Seimo nariai:
Virginija Vingrienė Kęstutis Mažeika Laimutė Matkevičienė Kęstutis Bacvinka
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu. Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išimčių sąrašą, nustatant, kad be konkurso gali būti parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t.y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis.
Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Konstitucijos
disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgus tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos. Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 3.
posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. 4. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą. Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „ Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. 6.
į siūlomame keisti įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-12- Nr. Į 2017-12-07 Nr. S- 2017-11043 Lietuvos Respublikos Seimui
JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1448 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad ,, Fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai) ir kurie pastaruosius 5 metus neturi nuosavybės teise kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, prieš parduodant šį turtą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn (įskaitant jo privatizavimą) konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius/interesus. Toks perdavimas – ir atlygintinis, ir neatlygintinis – konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu juo būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiamos kitų asmenų teisės (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d. 2005 liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai nutarimai). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“. Atkreipiame dėmesį, kad projekte yra siūlomi nustatyti kitokie kriterijai fiziniams asmenims, kuriems suteikiama teisė lengvatinėmis sąlygomis (už pradinę aukciono kainą) įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, nei nurodyti projekto aiškinamajame rašte. Pagal projekto nuostatas valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už pradinę aukciono kainą asmenims, kurie nėra socialiai remtini. Gali būti atvejų, kai valstybės nekilnojamasis turtas lengvatinėmis sąlygomis būtų parduodamas fiziniams asmenims, kurių, pavyzdžiui, sutuoktinis turi nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą ir panašiai. Taigi šeimos jau gali būti apsirūpinusios gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu.
Atsižvelgus į tai, projektas savo turiniu neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų. Be to, manytina, kad valstybė parduodama jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ne aukciono būdu, netektų galimybės už parduodamą turtą gauti maksimalią kainą. Pastebėtina ir tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti neparduodamas aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu. Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuriuo siūloma nustatyti papildomą išimtį yra pagrįstas, atitinka viešąjį interesą bei teisėkūros tikslingumo principą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo
principų bei projekto aiškinamajame rašte nurodytų projekto tikslų.
Antra, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų galima daryti išvadą, kad projekte minimas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas yra perduotos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kuris tokį turtą parduoda aukciono būdu. Taigi dalis nekilnojamojo turto, kuris atitiktų projekte siūlomus nustatyti kriterijus, jau gali būti parduota tretiesiems asmenims, ar jį aukciono būdu galėtų būti įsigiję asmenys, kuriems toks nekilnojamasis turtas buvo skirtas darbo santykių pagrindu. Konstitucijos preambulėje yra įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis. Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad šį siekį įgyvendinant turi būti užtikrinama interesų pusiausvyra, išvengiama jų priešpriešos, atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar priėmus, įstatymą nebūtų sukeliama priešprieša tarp asmenų, kuriems darbo santykių pagrindu suteiktos gyvenamosios paskirties patalpos jau būtų privatizuotos ir jas būtų įsigiję tretieji asmenys, taip pat asmenų, kurie darbo santykių pagrindu jiems skirtas patalpas būtų įsigiję aukciono būdu už didžiausią aukcione pasiūlytą kainą ir tų asmenų, kurie priėmus įstatymą, tokias gyvenamąsias patalpas turėtų teisę įsigyti už pradinę aukciono kainą, t.y. lengvatinėmis sąlygomis. Trečia, projekto nuostata ,,pastaruosius 5 metus“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, iki kada (kurio momento) 5 metų terminas turėtų būti skaičiuojamas. Siekiant teisinio aiškumo, minėtą nuostatą reikėtų patikslinti.
Ketvirta, valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Todėl tuo atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti valstybės paramą fiziniams asmenims apsirūpinant gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, turėtų būti atitinkamai keičiamos pastarasis įstatymas, o ne Valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729
2018-03-21 Nr
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Virginija Vingrienė, Seimo narės Virginijos Vingrienės padėjėjas-sekretorius Arminas Mockevičius, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu. Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t. y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Atsižvelgti Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte iš tiesų kalba apie piniginę socialinę paramą gaunančius žmones, kurie gyvena valstybei priklausančiuose tarnybiniuose butuose ir kurių interesų apsaugojimas buvo tikslas, paskatinęs įstatymo projekto rengimą. Tačiau formaliai šie tarnybiniuose butuose gyvenantys žmonės ne visada atitinka kriterijus piniginei socialinei paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nors jų ekonominė ir socialinė padėtis tikrai neleistų įsigyti būsto, kuriame jie gyvena ilgą laiką ir į kurį galimai yra investavę savo lėšų, aukcione. Jeigu šie tarnybiniai butai būtų perduoti savivaldybėms kaip socialinis būstas, minėti fiziniai asmenys vis tiek prarastų būstą ir būtų išmesti į gatvę, nes savivaldybėse visuomet yra laukiančiųjų socialinio būsto eilės.
Savivaldybių galimybės aprūpinti socialiniu būstu mažas pajamas gaunančius asmenis yra gerokai mažesnės, nei realus šio būsto poreikis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nustatyti, kad ,,valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Konstitucijos
ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgus tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos.
Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3.
Atsižvelgiant į numatomą projekto pateikimo Seimo posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą. Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-12-13 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
vertinimas atliktas 2018-01-11
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
išvada gauta 2018-02-28
Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-12-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija,
3 Prašome Jūsų pakeitimo įstatymo projekte, kuriame parašyta ,“ ne mažesne nei vidutine rinkos verte gali būti parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos .“ pakeisti į kad valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos parduodamos ne didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuotas iki 1998m. liepos 1d. Mes, kurie atstovaujame Lietuvos piliečius, ne kartą girdėjome, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus būtų gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Gaila, kad Seimo nariai ir ministerijų tarnautojai nesupranta, jog didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas dirbantis žmogus valstybei moka sodros, pajamų mokesčius, moka už visas paslaugas, už prekes pridėtinės vertės mokestį, kuris yra 21 procentas. Nėra žmogaus - nėra mokesčių. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi. Nenormalu, kad valstybė užima tokia pat poziciją, kaip verslininkas ir užsiprašo už būstą rinkos kainą iš gyventojo, kuris nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų, t. y. jas remontuoja, prižiūri. Verslininkas iš gyventojų mokesčių nerenka, todėl valdžiai susitapatinti su verslininku yra amoralu
privatizavimo įstatymas Nr. I-1374 nebegalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. ir jo nuostatos negali būti taikomos. Pažymėtina, kad tarnybiniams butams minėtas įstatymas nebuvo taikomas ir jo galiojimo metu (3 straipsnis). 2.
patalpų buvo parduotos konkurso tvarka ir dabar nustatant kitokias kainų apskaičiavimo taisykles būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-01-1113
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį 12 dalimi ir nustatyti, kad valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena minėtose patalpose
nuostatos atskleidžia vienintelį kriterijų, kurį turėtų atitikti asmenys, kad galėtų pasinaudoti Projekte nurodyta išimtimi, t. y. asmuo nuosavybės teise neturi turėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis kriterijus ne visais atvejais reikštų, kad asmuo yra socialiai remtinas ir dėl to jam turėtų būti suteikta teisė išimtinėmis sąlygomis įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui: asmuo gali turėti pakankamai piniginių lėšų, leidžiančių įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau taikant Projekto nuostatas į tai nebūtų atsižvelgiama; neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad asmuo gyvendamas valstybei priklausančiame gyvenamajame būste buvo įsigijęs, tačiau vėliau (iki projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo) pardavė kitus gyvenamosios paskirties statinius; taip pat neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvenamosios paskirties statinius turi kiti asmens artimieji ir (ar) šeimos nariai ir pan. Siekdami užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą, siūlome konkretinti Projekto nuostatas ir atskleisti socialiai remtinų asmenų, kuriems suteikiamos išimtinės galimybės įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, butus ir gyvenamosios paskirties statinius, kriterijus. Atsižvelgti Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte iš tiesų kalba apie piniginę socialinę paramą gaunančius žmones, kurie gyvena valstybei priklausančiuose tarnybiniuose butuose ir kurių interesų apsaugojimas buvo tikslas, paskatinęs įstatymo projekto rengimą.
Tačiau formaliai šie tarnybiniuose butuose gyvenantys žmonės ne visada atitinka kriterijus piniginei socialinei paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nors jų ekonominė ir socialinė padėtis tikrai neleistų įsigyti būsto, kuriame jie gyvena ilgą laiką ir į kurį galimai yra investavę savo lėšų, aukcione. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-01-1113
Projektą už ne mažesnę kainą negu vidutinė nekilnojamojo turto vertė galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė yra ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Projekto nuostatų įgyvendinimu susijusių sąvokų
„likutinė turto vertė“, „rinkos vertė“ ir „vidutinė rinkos vertė“ reikšmės
teisiniu požiūriu nėra lygiavertės, todėl įgyvendinant Projekto nuostatas (pritarus Projektui ir jį priėmus) jos gali būti nevienodai suprantamos ir taikomos, pavyzdžiui:
likutinė vertė ir yra mažesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, tai nereiškia, kad jo rinkos vertė yra tokia pati. Taigi, jeigu asmeniui būtų suteikiama teisė išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) įsigyti didelės vertės valstybės nekilnojamąjį turtą, svarstytina, ar tai atitiktų Projekto tikslus ir užtikrintų „socialiai remtino asmens“ interesus atvejais, kai už mažesnę kainą asmuo galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. 2.2. Pagal Projektą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų ne rinkos vertė, o vidutinė rinkos vertė, kuri gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos.
Taigi, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina. Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-02-28 Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1448 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai), o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus. 2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnį ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr.
Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ valstybė 2015–2017 m. laikotarpiu viešo aukciono būdu už 8,25 mln. eurų yra perdavusi privačion nuosavybėn virš 200 butų, iš kurių apie 40 proc. sudarė pagal sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išnuomoti butai, kuriuos įsigijo patalpų nuomininkai, viešame aukcione pasiūlę didžiausią kainą. Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų, atžvilgiu konstituciškai būtų nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės. 3. Įstatymo projekte siūlomas papildomų išimčių dėl valstybės nekilnojamojo turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims būtinumas, kaip ir siūlomų teisinių priemonių proporcingumas, nėra pagrįstas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. 4.
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektą parengti paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini, neturi kito būsto, o dėl valstybės turto perdavimo gali netekti būsto, ir taip būtų sukuriama šiems asmenims nepakeliama socialinė našta. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą. Nepritarti Vadovaujantis valstybės turto naudojimo visuomeninės naudos principu įstatymo projekte siūloma atsižvelgti į interesus tų žmonių, kurie tarnybiniuose butuose vykdydami arba vykdę savo darbinę veiklą gyvena ilgą laiką, gali būti investavę į šį valstybės turtą savo lėšas ir kurie dėl ekonominės ir socialinės padėties gali prarasti būstą, nes nebus pajėgūs įsigyti jį aukcione. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1448 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
211 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausybės pastabas, siūlome apibrėžti, kad turto pardavimas pirmumo tvarka prieš skelbiant aukcioną galimas asmenims, kuriems šio turto naudojimo teisė buvo suteikta darbo santykių pagrindu. Taip pat siūlome atsisakyti turto likutinės vertės ribos (ne didesnė nei trisdešimt tūkstančių eurų) kaip nedarančios įtakos turto rinkos vertei ir pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. Numatyti pirmumo teisę įsigyti tarnybinius butus juose gyvenantiems asmenims būtina, nes priėmus sprendimą parduoti šį valstybės turtą aukcione minėti asmenys gali prarasti valstybei priklausantį būstą, kuriame jie gyveno ilgą laiką ir į kurį gali būti investavę savo lėšas, nes nebus pajėgūs dėl savo ekonominės ir socialinės padėties įsigyti jį aukcione. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti jį taip: „2) parduodant Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus šio straipsnio 6 , ir 7 ir 12 dalyse nustatytus atvejus, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;“
ją taip: „Šio straipsnio 6 , ir 7 ir 12 dalyse nurodyto valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tvarką nustato Vyriausybė ir paskiria už šios tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją.“ Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip: „12.
Valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė. Fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai) ir kurie pastaruosius 5 metus neturi nuosavybės teise kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių , prieš parduodant šį turtą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
DĖL
2018-03-28
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Juozas Imbrasas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2017-12-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo)
nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu. Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t. y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Pritarti
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis.
Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Konstitucijos
ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgus tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos. Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti 3.
departamentas
1
posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. Pritarti
2
nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą. Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
Teisės departamentas 2017-12-13 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
(toliau –
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-01-11 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekte numatomas teisinis reglamentavimas neatitinka Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl priėmus Projektą galimai būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims (ne tik socialiai remtiniems), ilgiau kaip dešimt metų gyvenantiems valstybei nuosavybės teise priklausančiuose gyvenamosios paskirties statiniuose, juos įsigyti išimtinėmis sąlygomis. Be to, Projektu numatoma parduodamo valstybės turto kainos nustatymo tvarka yra nepakankamai aiški ir leidžia daryti išvadą, kad toks turtas galės būti parduodamas žemesne negu rinkos vertė kaina. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį 12 dalimi ir nustatyti, kad valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė .
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena minėtose patalpose 10 metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkstančių eurų. Projekto nuostatos atskleidžia vienintelį kriterijų, kurį turėtų atitikti asmenys, kad galėtų pasinaudoti Projekte nurodyta išimtimi, t. y. asmuo nuosavybės teise neturi turėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis kriterijus ne visais atvejais reikštų, kad asmuo yra socialiai remtinas ir dėl to jam turėtų būti suteikta teisė išimtinėmis sąlygomis įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Pavyzdžiui: asmuo gali turėti pakankamai piniginių lėšų, leidžiančių įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau taikant Projekto nuostatas į tai nebūtų atsižvelgiama; neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad asmuo gyvendamas valstybei priklausančiame gyvenamajame būste buvo įsigijęs, tačiau vėliau (iki projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo) pardavė kitus gyvenamosios paskirties statinius; taip pat neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvenamosios paskirties statinius turi kiti asmens artimieji ir (ar) šeimos nariai ir pan. Siekdami užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų [1] įgyvendinimą, siūlome konkretinti Projekto nuostatas ir atskleisti socialiai remtinų asmenų, kuriems suteikiamos išimtinės galimybės įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, butus ir gyvenamosios paskirties statinius, kriterijus. Pritarti
specialiųjų tyrimų tarnyba
vidutinė nekilnojamojo turto vertė galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė yra ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Projekto nuostatų įgyvendinimu susijusių sąvokų
„likutinė turto vertė“, „rinkos vertė“ ir „vidutinė rinkos vertė“ reikšmės
teisiniu požiūriu nėra lygiavertės, todėl įgyvendinant Projekto nuostatas (pritarus Projektui ir jį priėmus) jos gali būti nevienodai suprantamos ir taikomos, pavyzdžiui:
vertė ir yra mažesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, tai nereiškia, kad jo rinkos vertė yra tokia pati.
Taigi, jeigu asmeniui būtų suteikiama teisė išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) įsigyti didelės vertės valstybės nekilnojamąjį turtą, svarstytina, ar tai atitiktų Projekto tikslus ir užtikrintų „socialiai remtino asmens“ interesus atvejais, kai už mažesnę kainą asmuo galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. 2.2. Pagal Projektą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų ne rinkos vertė, o vidutinė rinkos vertė , kuri gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos. Taigi, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina. Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. XIIIP-1448 2 pastaboje išdėstytus argumentus [2] , manome, kad Projekto 1 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas, todėl priėmus Projektą būtų galimas siūlomo teisinio reglamentavimo nevienodas aiškinimas. Atsižvelgdami į tai siūlome tobulinti Projektą aiškiai atskleidžiant bei apibrėžiant asmenų, turinčių teisę įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą, kriterijus ir šio turto pardavimo kainos nustatymo aspektus. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 2018-02-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-531 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1448 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai), o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus. Pritarti
pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnį ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ valstybė 2015–2017 m. laikotarpiu viešo aukciono būdu už 8,25 mln. eurų yra perdavusi privačion nuosavybėn virš 200 butų, iš kurių apie 40 proc. sudarė pagal sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išnuomoti butai, kuriuos įsigijo patalpų nuomininkai, viešame aukcione pasiūlę didžiausią kainą.
Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų, atžvilgiu konstituciškai būtų nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės. Pritarti
projekte siūlomas papildomų išimčių dėl valstybės nekilnojamojo turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims būtinumas, kaip ir siūlomų teisinių priemonių proporcingumas, nėra pagrįstas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Pritarti
Vyriausybė 2018-02-28 4.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektą parengti paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini, neturi kito būsto, o dėl valstybės turto perdavimo gali netekti būsto, ir taip būtų sukuriama šiems asmenims nepakeliama socialinė našta. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadas, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kęstutis Mažeika.
Komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika Patarėja Aistrida Latvėnė [1] Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir
(ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b320ef10e0b211e7b4d1bdd5f1a9ff0e .
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729
2018-05-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys; komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė. Kviestieji asmenys: V. Medišauskas – Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėjas, L. Kalinauskienė – Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja, A. Stapulionis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui skyriaus vedėjas, A. Razumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Turto skyriaus vedėja, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo)
nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus.
Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu. Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išimčių sąrašą, nustatant, kad be konkurso gali būti parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t. y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis.
Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo
neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą. Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-13 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 2018-01-11 gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti 2018-02-28 gauta Vyriausybės išvada (nutarimas Nr. 194 „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448“). 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-12-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
daugiavaikių šeimų bendrija, 2018-03-12 Prašome Jūsų pakeitimo įstatymo projekte, kuriame parašyta ,“ ne mažesne nei vidutine rinkos verte gali būti parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos .“ pakeisti į kad valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos parduodamos ne didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuotas iki 1998m. liepos 1d. Mes, kurie atstovaujame Lietuvos piliečius, ne kartą girdėjome, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus būtų gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Gaila, kad Seimo nariai ir ministerijų tarnautojai nesupranta, jog didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas dirbantis žmogus valstybei moka sodros, pajamų mokesčius, moka už visas paslaugas, už prekes pridėtinės vertės mokestį, kuris yra 21 procentas. Nėra žmogaus - nėra mokesčių. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi. Nenormalu, kad valstybė užima tokia pat poziciją, kaip verslininkas ir užsiprašo už būstą rinkos kainą iš gyventojo, kuris nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų, t. y. jas remontuoja, prižiūri. Verslininkas iš gyventojų mokesčių nerenka, todėl valdžiai susitapatinti su verslininku yra amoralu. Nepritarti Projektu nesiūloma reglamentuoti savivaldybių būstų pardavimo klausimo. Šie klausimai reglamentuoti Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme.
Projektu siūloma suteikti galimybę asmenims pirmumo tvarka, be aukciono įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, kurios yra nuomojamos kaip gyvenamosios arba tarnybinės gyvenamosios patalpos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvada , 2018-01-111 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekte numatomas teisinis reglamentavimas neatitinka Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl priėmus Projektą galimai būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims (ne tik socialiai remtiniems), ilgiau kaip dešimt metų gyvenantiems valstybei nuosavybės teise priklausančiuose gyvenamosios paskirties statiniuose, juos įsigyti išimtinėmis sąlygomis. Be to, Projektu numatoma parduodamo valstybės turto kainos nustatymo tvarka yra nepakankamai aiški ir leidžia daryti išvadą, kad toks turtas galės būti parduodamas žemesne negu rinkos vertė kaina. 1.
Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį 12 dalimi ir nustatyti, kad valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena minėtose patalpose 10 metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkstančių eurų. Projekto nuostatos atskleidžia vienintelį kriterijų, kurį turėtų atitikti asmenys, kad galėtų pasinaudoti Projekte nurodyta išimtimi, t. y. asmuo nuosavybės teise neturi turėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis kriterijus ne visais atvejais reikštų, kad asmuo yra socialiai remtinas ir dėl to jam turėtų būti suteikta teisė išimtinėmis sąlygomis įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Pavyzdžiui: asmuo gali turėti pakankamai piniginių lėšų, leidžiančių įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau taikant Projekto nuostatas į tai nebūtų atsižvelgiama; neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad asmuo gyvendamas valstybei priklausančiame gyvenamajame būste buvo įsigijęs, tačiau vėliau (iki projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo) pardavė kitus gyvenamosios paskirties statinius; taip pat neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvenamosios paskirties statinius turi kiti asmens artimieji ir (ar) šeimos nariai ir pan. Siekdami užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą, siūlome konkretinti Projekto nuostatas ir atskleisti socialiai remtinų asmenų, kuriems suteikiamos išimtinės galimybės įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, butus ir gyvenamosios paskirties statinius, kriterijus. Pritarti iš dalies Komitetas, įvertinęs visas gautas pastabas įstatymo projektui (žr. išvadą), taip pat esamą teisinį reguliavimą, priėmė sprendimą projektą atmesti. 2. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) antikorupcinio vertinimo išvada ,
3
vidutinė nekilnojamojo turto vertė galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė yra ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Projekto nuostatų įgyvendinimu susijusių sąvokų „likutinė turto vertė“, „rinkos vertė“ ir „vidutinė rinkos vertė“ reikšmės teisiniu požiūriu nėra lygiavertės, todėl įgyvendinant Projekto nuostatas (pritarus Projektui ir jį priėmus) jos gali būti nevienodai suprantamos ir taikomos , pavyzdžiui:
vertė ir yra mažesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, tai nereiškia, kad jo rinkos vertė yra tokia pati. Taigi, jeigu asmeniui būtų suteikiama teisė išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) įsigyti didelės vertės valstybės nekilnojamąjį turtą, svarstytina, ar tai atitiktų Projekto tikslus ir užtikrintų „socialiai remtino asmens“ interesus atvejais, kai už mažesnę kainą asmuo galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. 2.2. Pagal Projektą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų ne rinkos vertė, o vidutinė rinkos vertė, kuri gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos . Taigi, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina. Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. XIIIP-1448 2 pastaboje išdėstytus argumentus, manome, kad Projekto 1 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas , todėl priėmus Projektą būtų galimas siūlomo teisinio reglamentavimo nevienodas aiškinimas.
Atsižvelgdami į tai siūlome tobulinti Projektą aiškiai atskleidžiant bei apibrėžiant asmenų, turinčių teisę įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą, kriterijus ir šio turto pardavimo kainos nustatymo aspektus. Pritarti iš dalies Komitetas, įvertinęs visas gautas pastabas įstatymo projektui (žr. išvadą), taip pat esamą teisinį reguliavimą, priėmė sprendimą projektą atmesti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-02-28
nutarimas1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-531 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1448 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:1 .
Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai), o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta
Respublikos Vyriausybė, 2018-02-28
nutarimas1
2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnį ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ valstybė 2015–2017 m. laikotarpiu viešo aukciono būdu už 8,25 mln. eurų yra perdavusi privačion nuosavybėn virš 200 butų, iš kurių apie 40 proc. sudarė pagal sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išnuomoti butai, kuriuos įsigijo patalpų nuomininkai, viešame aukcione pasiūlę didžiausią kainą.
Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų, atžvilgiu konstituciškai būtų nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2018-02-28
nutarimas1
3. Įstatymo projekte siūlomas papildomų išimčių dėl valstybės nekilnojamojo turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims būtinumas, kaip ir siūlomų teisinių priemonių proporcingumas, nėra pagrįstas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2018-02-28 Nr. 194 nutarimas
4 .
194 nutarimas
4. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektą parengti paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini, neturi kito būsto, o dėl valstybės turto perdavimo gali netekti būsto, ir taip būtų sukuriama šiems asmenims nepakeliama socialinė našta. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos išvadas, taip pat įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 siūloma atmesti. Argumentai:
Aiškinamajame rašte keliamų tikslų, kuriame teigiama , kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“.
Pagal projekto 1 straipsniu siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto gyvenamieji objektai būtų parduodami visiems jų gyventojams už ne mažesnę nei vidutinė šių objektų rinkos vertė , jeigu jie tuose objektuose išgyventų ne mažiau kaip 10 metų, o valstybės nekilnojamojo turto likutinė vertė būtų ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų. Daugiau jokių papildomų apribojimų straipsnyje nėra siūloma nustatyti. Todėl į statymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, kaip teigiama projekto Aiškinamajame rašte , o valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis ir toliau reglamentuotų Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas , kurio teisinis reguliavimas iš esmės skiriasi nuo siūlomo reguliavimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1488, nes savivaldybės būstuose gyvenantys asmenys tokius būstus įsigyti gali tik rinkos kaina;
sąlygas pasiekti projekto tikslus: vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 straipsniu, nekilnojamąjį turtą pripažinus nereikalingu valstybės funkcijoms vykdyti, jis, esant savivaldybės tarybos sutikimui, Vyriausybės nutarimu gali būti perduotas savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti.
Turtą perdavus savivaldybės būsto fondui, toks nekilnojamasis turtas, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu, pirmumo teise už rinkos kainą , įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduotas savivaldybės būsto nuomininkams, kurie būstą nuomojasi ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas;
parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą už ne mažesnę nei vidutinė šių objektų rinkos vertė, nėra tapatus nekilnojamojo turto rinkos vertei , dėl ko parduodamo turto kaina gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos rinkoje. Kaip pažymėjo Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymo projekto antikorupcinio vertinimo išvadoje, ,, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina.
Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą.“;
Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip
likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų, atžvilgiu konstituciškai būtų nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės.“;
rojektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius ir interesus. Pažymėtina, kad projekte taip pat nėra numatyto ir aiškaus įstatymo įgyvendinimo mechanizmo, t.y., iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo ar nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 2, susilaikė – 0. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Algimantas Dumbrava. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Audito komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA dėl Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448 2018-04-18 Nr. 141-P-9 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Vingrienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Politikos įgyvendinimo grupės patarėjas Vaclovas Medišauskas, Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrijos pirmininkė Virginija Jurgilevičienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, VĮ Turto banko generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus funkcijas Marius Kliokys, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė Justina Dzičkancaitė , Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas Audrius Bereišis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu. Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t. y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo.
Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Konstitucijos
ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai).
Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgus tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
į numatomą projekto pateikimo Seimo posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą. Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-12-13 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti 2018-01-11 gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į siūlomame keisti įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti 2018-02-28 gautas Vyriausybės nutarimas Nr. 194 „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448“. 8. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2017-12-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 (toliau –
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija,
2018-03-12 Prašome Jūsų pakeitimo įstatymo projekte, kuriame parašyta ,“ ne mažesne nei vidutine rinkos verte gali būti parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos .“ pakeisti į kad valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos parduodamos ne didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuotas iki 1998m. liepos 1d. Mes, kurie atstovaujame Lietuvos piliečius, ne kartą girdėjome, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus būtų gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Gaila, kad Seimo nariai ir ministerijų tarnautojai nesupranta, jog didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas dirbantis žmogus valstybei moka sodros, pajamų mokesčius, moka už visas paslaugas, už prekes pridėtinės vertės mokestį, kuris yra 21 procentas. Nėra žmogaus - nėra mokesčių. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi. Nenormalu, kad valstybė užima tokia pat poziciją, kaip verslininkas ir užsiprašo už būstą rinkos kainą iš gyventojo, kuris nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų, t. y. jas remontuoja, prižiūri. Verslininkas iš gyventojų mokesčių nerenka, todėl valdžiai susitapatinti su verslininku yra amoralu.
Nepritarti Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektu nesiūloma reglamentuoti savivaldybių būstų ar socialinių būstų pardavimo tokio turto nuomininkams klausimų. Šie klausimai reglamentuojami Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatyme. Projektu siūloma suteikti galimybę asmenims pirmumo tvarka, be aukciono įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, kurios yra nuomojamos kaip gyvenamosios arba tarnybinės gyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad valstybės ar savivaldybių turtas turi būti naudojamas tik siekiant tenkinti viešuosius interesus. Viešuoju interesu laikoma tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Ne rinkos kaina pardavus valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį gyvenamosios paskirties turtą, būtų patenkintas tokio turto nuomininkų, t. y. atskirų asmenų, o ne visuomenės ar jos dalies, interesas. Turto pardavimas ne rinkos kaina asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kito nekilnojamojo turto, turtą nuomojasi konkretų laiko tarpą ir vykdo Civiliniame kodekse įtvirtiną pareigą atlikti einamąjį nuomojamo turto remontą, neatitiktų lygiateisiškumo ir socialinio teisingumo principų. Surinkus mažiau pajamų į valstybės ar savivaldybių biudžetus iš parduodamo nekilnojamojo turto, būtų skiriama mažiau lėšų kitoms valstybės ar savivaldybių funkcijoms vykdyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-01-111 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekte numatomas teisinis reglamentavimas neatitinka Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl priėmus Projektą galimai būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims (ne tik socialiai remtiniems), ilgiau kaip dešimt metų gyvenantiems valstybei nuosavybės teise priklausančiuose gyvenamosios paskirties statiniuose, juos įsigyti išimtinėmis sąlygomis. Be to, Projektu numatoma parduodamo valstybės turto kainos nustatymo tvarka yra nepakankamai aiški ir leidžia daryti išvadą, kad toks turtas galės būti parduodamas žemesne negu rinkos vertė kaina. 1. Projekto 1 straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį 12 dalimi ir nustatyti, kad valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais: Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena minėtose patalpose
nuostatos atskleidžia vienintelį kriterijų, kurį turėtų atitikti asmenys, kad galėtų pasinaudoti Projekte nurodyta išimtimi, t. y. asmuo nuosavybės teise neturi turėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis kriterijus ne visais atvejais reikštų, kad asmuo yra socialiai remtinas ir dėl to jam turėtų būti suteikta teisė išimtinėmis sąlygomis įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Pavyzdžiui: asmuo gali turėti pakankamai piniginių lėšų, leidžiančių įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau taikant Projekto nuostatas į tai nebūtų atsižvelgiama; neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad asmuo gyvendamas valstybei priklausančiame gyvenamajame būste buvo įsigijęs, tačiau vėliau (iki projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo) pardavė kitus gyvenamosios paskirties statinius; taip pat neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvenamosios paskirties statinius turi kiti asmens artimieji ir (ar) šeimos nariai ir pan. Siekdami užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą, siūlome konkretinti Projekto nuostatas ir atskleisti socialiai remtinų asmenų, kuriems suteikiamos išimtinės galimybės įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, butus ir gyvenamosios paskirties statinius, kriterijus. Nepritarti Komitetas, įvertinęs, kad projektu siekiami tikslai gali būti pasiekti ir kitais būdais, priėmė sprendimą projektą atmesti. Dėl šios priežasties pateikti pasiūlymai yra neaktualūs. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nekilnojamąjį turtą pripažinus nereikalingu valstybės funkcijoms vykdyti, jis, esant savivaldybės tarybos sutikimui, Vyriausybės nutarimu gali būti perduotas savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti.
Turtą perdavus savivaldybės būsto fondui, toks nekilnojamasis turtas, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu, pirmumo teise už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, galėtų būti parduodamas turto nuomininkams, kurie būstą nuomojasi ne socialinio būsto sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba,
3
Projektą už ne mažesnę kainą negu vidutinė nekilnojamojo turto vertė galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė yra ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Projekto nuostatų įgyvendinimu susijusių sąvokų
„likutinė turto vertė“, „rinkos vertė“ ir „vidutinė rinkos vertė“ reikšmės
teisiniu požiūriu nėra lygiavertės, todėl įgyvendinant Projekto nuostatas (pritarus Projektui ir jį priėmus) jos gali būti nevienodai suprantamos ir taikomos, pavyzdžiui:
gyvenamosios paskirties statinio likutinė vertė ir yra mažesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, tai nereiškia, kad jo rinkos vertė yra tokia pati. Taigi, jeigu asmeniui būtų suteikiama teisė išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) įsigyti didelės vertės valstybės nekilnojamąjį turtą, svarstytina, ar tai atitiktų Projekto tikslus ir užtikrintų „socialiai remtino asmens“ interesus atvejais, kai už mažesnę kainą asmuo galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. 2.2.
Projektą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų ne rinkos vertė, o vidutinė rinkos vertė, kuri gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos. Taigi, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina. Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. XIIIP-1448 2 pastaboje išdėstytus argumentus , manome, kad Projekto 1 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas, todėl priėmus Projektą būtų galimas siūlomo teisinio reglamentavimo nevienodas aiškinimas. Atsižvelgdami į tai siūlome tobulinti Projektą aiškiai atskleidžiant bei apibrėžiant asmenų, turinčių teisę įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą, kriterijus ir šio turto pardavimo kainos nustatymo aspektus. Nepritarti Komitetas, įvertinęs, kad projektu siekiami tikslai gali būti pasiekti ir kitais būdais, priėmė sprendimą projektą atmesti. Dėl šios priežasties pateikti pasiūlymai yra neaktualūs. Žr. aukščiau išdėstytą argumentaciją. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-02-281 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-531 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.
straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1448 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai), o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus. Pritarti
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnį ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ valstybė 2015–2017 m. laikotarpiu viešo aukciono būdu už 8,25 mln. eurų yra perdavusi privačion nuosavybėn virš
nuomos sutartis išnuomoti butai, kuriuos įsigijo patalpų nuomininkai, viešame aukcione pasiūlę didžiausią kainą.
Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų, atžvilgiu konstituciškai būtų nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės. Pritarti
3Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
3. Įstatymo projekte siūlomas papildomų išimčių dėl valstybės nekilnojamojo turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims būtinumas, kaip ir siūlomų teisinių priemonių proporcingumas, nėra pagrįstas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Pritarti
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
4 .
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektą parengti paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini, neturi kito būsto, o dėl valstybės turto perdavimo gali netekti būsto, ir taip būtų sukuriama šiems asmenims nepakeliama socialinė našta. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2018-03-21 * Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadas, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių:
reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus, o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus;
nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą;
Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių“. Nepritarti Komitetas, įvertinęs, kad projektu siekiami tikslai gali būti pasiekti ir kitais būdais, priėmė sprendimą projektą atmesti. Vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nekilnojamąjį turtą pripažinus nereikalingu valstybės funkcijoms vykdyti, jis, esant savivaldybės tarybos sutikimui, Vyriausybės nutarimu gali būti perduotas savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti. Turtą perdavus savivaldybės būsto fondui, toks nekilnojamasis turtas, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu, pirmumo teise už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, galėtų būti parduodamas turto nuomininkams, kurie būstą nuomojasi ne socialinio būsto sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos. 2. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-21 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
1448 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pasiūlymą. Nepritarti Komitetas, įvertinęs, kad projektu siekiami tikslai gali būti pasiekti ir kitais būdais, priėmė sprendimą projektą atmesti. Žr. Komiteto argumentaciją prie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo. 3. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2018-03-211 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausybės pastabas, siūlome apibrėžti, kad turto pardavimas pirmumo tvarka prieš skelbiant aukcioną galimas asmenims, kuriems šio turto naudojimo teisė buvo suteikta darbo santykių pagrindu. Taip pat siūlome atsisakyti turto likutinės vertės ribos (ne didesnė nei trisdešimt tūkstančių eurų) kaip nedarančios įtakos turto rinkos vertei ir pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. Numatyti pirmumo teisę įsigyti tarnybinius butus juose gyvenantiems asmenims būtina, nes priėmus sprendimą parduoti šį valstybės turtą aukcione minėti asmenys gali prarasti valstybei priklausantį būstą, kuriame jie gyveno ilgą laiką ir į kurį gali būti investavę savo lėšas, nes nebus pajėgūs dėl savo ekonominės ir socialinės padėties įsigyti jį aukcione. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti jį taip: „2) parduodant Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus šio straipsnio 6 , ir 7 ir 12 dalyse nustatytus atvejus, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;“ 2.
Pakeisti 20 straipsnio 8 dalį ir išdėstyti ją taip: „Šio straipsnio 6 , ir 7 ir 12 dalyse nurodyto valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tvarką nustato Vyriausybė ir paskiria už šios tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją.“ Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„12. Valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos,
butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė. Fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai) ir kurie pastaruosius 5 metus neturi nuosavybės teise kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių , prieš parduodant šį turtą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą.“ Nepritarti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas fiziniams asmenims valdyti gali būti perduotas nuomos pagrindais. Civiliniame kodekse įtvirtina galimybė valstybės nekilnojamąjį turtą nuomoti sudarant gyvenamųjų patalpų nuomo s ir tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis .
Todėl pateiktas pasiūlymas laikytinas neatitinkančiu lygiateisiškumo principo kitų valstybės gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą besinuomojančių asmenų atžvilgiu, kurie taip pat turtą galimai nuomojasi ilgiau nei 5 metus, į jį yra investavę lėšų, vykdydami Civiliniame kodekse įtvirtiną pareigą atlikti patalpų einamąjį remontą. Pateiktas pasiūlymas nebūtų taikomas savivaldybių būstams, kurie savivaldybės vykdomosios institucijos gali būti pripažinti ir nuomojami kaip tarnybiniai būstai. Pažymėtina, kad pateiktas pasiūlymas neatitinka Konstitucinės doktrinos, pagal kurią negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai. Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys turi būti sudaromos tik su asmenimis, kuriems būstai reikalingi specialiosioms darbo funkcijoms atlikti ir tik darbo santykių terminui. Nutrūkus darbo santykiams arba asmenims, toliau tęsiant darbo santykius, tačiau nebevykdant specialiųjų funkcijų, kurių vykdymui reikalingas turtas, tarnybinių gyvenamųjų patalpų sutartys turi būti nutraukiamos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Audito komitetui įvertinus ministerijų pateiktą dalinę informaciją apie ministerijų valdymo sričiai priskirtų įstaigų valdomą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą ir 2017-07-21 Aplinkos ministerijos pažymą Nr. (1-1)-D15-581 „Dėl Aplinkos ministro 2017-05-21 įsakymu Nr.
D1-385 „Dėl komisijos sudarymo“ sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo dėl VĮ Miškų urėdijoms priklausančiose patalpose nuomojamų tarnybinių gyvenamųjų patalpų ir kitų gyvenamųjų patalpų sutarčių sudarymo ir nuomos kainos apskaičiavimo pagrįstumo“, identifikuota atvejų, kuomet tarnybiniai būstai ir toliau nuomojami nutrūkus darbo santykiams, t. y. galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Todėl pritarus Projektui ir sudarius galimybę be aukciono, pirmumo tvarka, išsipirkti galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus nuomotus tarnybinės gyvenamosios paskirties būstus, sudarytų prielaidas piktnaudžiavimui, korupcijos rizikai, neracionaliam valstybės turto naudojimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės funkcijoms atlikti nereikalingu pripažintas nekilnojamasis turtas, savivaldybės tarybai pritarus Vyriausybės nutarimu gali būti perduotas savivaldybės būsto fondui ir vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu pirmumo tvarka už rinkos kainą parduotas tokio turto nuomininkams. 4. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2018-03-28 * Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadas, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 grąžinti iniciatoriams tobulinti. Nepritarti Komitetas, įvertinęs, kad projektu siekiami tikslai gali būti pasiekti ir kitais būdais, priėmė sprendimą projektą atmesti. Žr. Komiteto argumentaciją prie Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimo. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritariant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastaboms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad:
1) projektu Nr. XIIIP-1448 iš esmės siekiama išspręsti miškų urėdijų reikmėms nebenaudojamų tarnybinių gyvenamosios paskirties būstų pardavimo klausimą sistemiškai neįvertinus teisinio reguliavimo pasekmių. Audito komitetui svarstant projektą nustatyta, kad valstybė nedisponuoja išsamia informacija apie tokį turtą, šiuo metu nei viena institucija nėra surinkusi ir susisteminusi informacijos apie valstybės turto valdytojų patikėjimo teise valdomas tarnybines gyvenamąsias patalpas, dėl ko būtų sudarytos prielaidos valstybės nekilnojamąjį turtą naudoti neracionaliai ir neefektyviai;
sausio 24 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė rekomendaciją Vyriausybei parengti su visomis susijusiomis valstybės institucijomis suderintas valstybės nekilnojamojo turto valdymo gaires, numatant kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės jų funkcijoms atlikti, kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti ar parduoti, todėl pritarus projektui būtų sudarytos prielaidos nesistemingam ir neefektyviam sprendimų dėl valstybės nekilnojamojo turto valdymo priėmimui;
3) projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius ir interesus;
4) šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas pasiekti projekto tikslus: vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nekilnojamąjį turtą pripažinus nereikalingu valstybės funkcijoms vykdyti, jis, esant savivaldybės tarybos sutikimui, Vyriausybės nutarimu gali būti perduotas savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti.
VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė rekomendaciją Vyriausybei parengti su visomis susijusiomis valstybės institucijomis suderintas valstybės nekilnojamojo turto valdymo gaires, numatant kiek ir kokio turto ilgalaikėje perspektyvoje reikės jų funkcijoms atlikti, kiek jo, siekiant didžiausios naudos, galima išnuomoti ar parduoti, todėl pritarus projektui būtų sudarytos prielaidos nesistemingam ir neefektyviam sprendimų dėl valstybės nekilnojamojo turto valdymo priėmimui;
3) projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius ir interesus;
4) šiuo metu esamas teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas pasiekti projekto tikslus: vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu nekilnojamąjį turtą pripažinus nereikalingu valstybės funkcijoms vykdyti, jis, esant savivaldybės tarybos sutikimui, Vyriausybės nutarimu gali būti perduotas savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti. Turtą perdavus savivaldybės būsto fondui, toks nekilnojamasis turtas, vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymu, pirmumo teise už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, galėtų būti parduodamas turto nuomininkams, kurie būstą nuomojasi ne socialinio būsto sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, siūlytina Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
atmesti . 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0,
paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė
DĖL
2018-03-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narė Virginija Vingrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu.
Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išimčių sąrašą, nustatant, kad be konkurso gali būti parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t.y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-13 2.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių.
Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d.,
reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos. Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto pateikimo Seimo posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą.
Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „ Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Daugiavaikių šeimų bendrija 2018-03-12 Prašome Jūsų pakeitimo įstatymo projekte, kuriame parašyta ,“ ne mažesne nei vidutine rinkos verte gali būti parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos .“ pakeisti į kad valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos parduodamos ne didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuotas iki 1998m. liepos 1d Mes, kurie atstovaujame Lietuvos piliečius, ne kartą girdėjome, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus būtų gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Gaila, kad Seimo nariai ir ministerijų tarnautojai nesupranta, jog didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas dirbantis žmogus valstybei moka sodros, pajamų mokesčius, moka už visas paslaugas, už prekes pridėtinės vertės mokestį, kuris yra 21 procentas. Nėra žmogaus - nėra mokesčių. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi.
Nenormalu, kad valstybė užima tokia pat poziciją, kaip verslininkas ir užsiprašo už būstą rinkos kainą iš gyventojo, kuris nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų, t.y. jas remontuoja, prižiūri. Verslininkas iš gyventojų mokesčių nerenka, todėl valdžiai susitapatinti su verslininku yra amoralu. Pritarti iš dalies Projektą siūloma atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-01-11 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekte numatomas teisinis reglamentavimas neatitinka Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl priėmus Projektą galimai būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims (ne tik socialiai remtiniems), ilgiau kaip dešimt metų gyvenantiems valstybei nuosavybės teise priklausančiuose gyvenamosios paskirties statiniuose, juos įsigyti išimtinėmis sąlygomis. Be to, Projektu numatoma parduodamo valstybės turto kainos nustatymo tvarka yra nepakankamai aiški ir leidžia daryti išvadą, kad toks turtas galės būti parduodamas žemesne negu rinkos vertė kaina.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį 12 dalimi ir nustatyti, kad valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė . Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena minėtose patalpose 10 metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkstančių eurų. Projekto nuostatos atskleidžia vienintelį kriterijų, kurį turėtų atitikti asmenys, kad galėtų pasinaudoti Projekte nurodyta išimtimi, t. y. asmuo nuosavybės teise neturi turėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis kriterijus ne visais atvejais reikštų, kad asmuo yra socialiai remtinas ir dėl to jam turėtų būti suteikta teisė išimtinėmis sąlygomis įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Pavyzdžiui: asmuo gali turėti pakankamai piniginių lėšų, leidžiančių įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau taikant Projekto nuostatas į tai nebūtų atsižvelgiama; neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad asmuo gyvendamas valstybei priklausančiame gyvenamajame būste buvo įsigijęs, tačiau vėliau (iki projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo) pardavė kitus gyvenamosios paskirties statinius; taip pat neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvenamosios paskirties statinius turi kiti asmens artimieji ir (ar) šeimos nariai ir pan. Siekdami užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų [1] įgyvendinimą, siūlome konkretinti Projekto nuostatas ir atskleisti socialiai remtinų asmenų, kuriems suteikiamos išimtinės galimybės įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, butus ir gyvenamosios paskirties statinius, kriterijus. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
ne mažesnę kainą negu vidutinė nekilnojamojo turto vertė galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė yra ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Projekto nuostatų įgyvendinimu susijusių sąvokų „likutinė turto vertė“, „rinkos vertė“ ir „vidutinė rinkos vertė“ reikšmės teisiniu požiūriu nėra lygiavertės, todėl įgyvendinant Projekto nuostatas (pritarus Projektui ir jį priėmus) jos gali būti nevienodai suprantamos ir taikomos, pavyzdžiui: 2.1.
Nors gyvenamosios paskirties statinio likutinė vertė ir yra mažesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, tai nereiškia, kad jo rinkos vertė yra tokia pati. Taigi, jeigu asmeniui būtų suteikiama teisė išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) įsigyti didelės vertės valstybės nekilnojamąjį turtą, svarstytina, ar tai atitiktų Projekto tikslus ir užtikrintų „socialiai remtino asmens“ interesus atvejais, kai už mažesnę kainą asmuo galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. 2.2. Pagal Projektą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų ne rinkos vertė, o vidutinė rinkos vertė , kuri gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos. Taigi, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina. Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. XIIIP-1448 2 pastaboje išdėstytus argumentus [2] , manome, kad Projekto 1 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas, todėl priėmus Projektą būtų galimas siūlomo teisinio reglamentavimo nevienodas aiškinimas. Atsižvelgdami į tai siūlome tobulinti Projektą aiškiai atskleidžiant bei apibrėžiant asmenų, turinčių teisę įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą, kriterijus ir šio turto pardavimo kainos nustatymo aspektus. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2018-02-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1448 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai), o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus. Pritarti Projektą siūloma atmesti. 2. Lietuvos
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnį ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr.
pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ valstybė 2015–2017 m. laikotarpiu viešo aukciono būdu už 8,25 mln. eurų yra perdavusi privačion nuosavybėn virš 200 butų, iš kurių apie 40 proc. sudarė pagal sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išnuomoti butai, kuriuos įsigijo patalpų nuomininkai, viešame aukcione pasiūlę didžiausią kainą. Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti
nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės. Pritarti
nekilnojamojo turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims būtinumas, kaip ir siūlomų teisinių priemonių proporcingumas, nėra pagrįstas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Pritarti 4.
projektą parengti paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini, neturi kito būsto, o dėl valstybės turto perdavimo gali netekti būsto, ir taip būtų sukuriama šiems asmenims nepakeliama socialinė našta. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadas, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1448 atmesti dėl šių priežasčių:
Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus, o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus;
nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą;
nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą.
Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių“. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Lauras Stacevičius, Česlav Olševski. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir
(ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b320ef10e0b211e7b4d1bdd5f1a9ff0e .
DĖL
2018-03-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Galius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo narė Virginija Vingrienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu.
Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų išimčių sąrašą, nustatant, kad be konkurso gali būti parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t.y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Pritarti Projektą siūloma grąžinti tobulinti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-12-13 2.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių.
Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d.,
reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos. Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.
Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto pateikimo Seimo posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą.
Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „ Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-12-20 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Daugiavaikių šeimų bendrija 2018-03-12 Prašome Jūsų pakeitimo įstatymo projekte, kuriame parašyta ,“ ne mažesne nei vidutine rinkos verte gali būti parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos .“ pakeisti į kad valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos parduodamos ne didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuotas iki 1998m. liepos 1d Mes, kurie atstovaujame Lietuvos piliečius, ne kartą girdėjome, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus būtų gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Gaila, kad Seimo nariai ir ministerijų tarnautojai nesupranta, jog didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas dirbantis žmogus valstybei moka sodros, pajamų mokesčius, moka už visas paslaugas, už prekes pridėtinės vertės mokestį, kuris yra 21 procentas. Nėra žmogaus - nėra mokesčių. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi.
Nenormalu, kad valstybė užima tokia pat poziciją, kaip verslininkas ir užsiprašo už būstą rinkos kainą iš gyventojo, kuris nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų, t.y. jas remontuoja, prižiūri. Verslininkas iš gyventojų mokesčių nerenka, todėl valdžiai susitapatinti su verslininku yra amoralu. Pritarti iš dalies Projektą siūloma grąžinti tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2018-01-11 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau Projekte numatomas teisinis reglamentavimas neatitinka Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, todėl priėmus Projektą galimai būtų sudaromos sąlygos visiems asmenims (ne tik socialiai remtiniems), ilgiau kaip dešimt metų gyvenantiems valstybei nuosavybės teise priklausančiuose gyvenamosios paskirties statiniuose, juos įsigyti išimtinėmis sąlygomis. Be to, Projektu numatoma parduodamo valstybės turto kainos nustatymo tvarka yra nepakankamai aiški ir leidžia daryti išvadą, kad toks turtas galės būti parduodamas žemesne negu rinkos vertė kaina.
Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnyje siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį 12 dalimi ir nustatyti, kad valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė . Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena minėtose patalpose 10 metų ir daugiau, o patalpų vertė neviršija 30 tūkstančių eurų. Projekto nuostatos atskleidžia vienintelį kriterijų, kurį turėtų atitikti asmenys, kad galėtų pasinaudoti Projekte nurodyta išimtimi, t. y. asmuo nuosavybės teise neturi turėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis kriterijus ne visais atvejais reikštų, kad asmuo yra socialiai remtinas ir dėl to jam turėtų būti suteikta teisė išimtinėmis sąlygomis įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą.
Pavyzdžiui: asmuo gali turėti pakankamai piniginių lėšų, leidžiančių įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau taikant Projekto nuostatas į tai nebūtų atsižvelgiama; neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad asmuo gyvendamas valstybei priklausančiame gyvenamajame būste buvo įsigijęs, tačiau vėliau (iki projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo) pardavė kitus gyvenamosios paskirties statinius; taip pat neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvenamosios paskirties statinius turi kiti asmens artimieji ir (ar) šeimos nariai ir pan. Siekdami užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų [1] įgyvendinimą, siūlome konkretinti Projekto nuostatas ir atskleisti socialiai remtinų asmenų, kuriems suteikiamos išimtinės galimybės įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, butus ir gyvenamosios paskirties statinius, kriterijus. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba
ne mažesnę kainą negu vidutinė nekilnojamojo turto vertė galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė yra ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Projekto nuostatų įgyvendinimu susijusių sąvokų „likutinė turto vertė“, „rinkos vertė“ ir „vidutinė rinkos vertė“ reikšmės teisiniu požiūriu nėra lygiavertės, todėl įgyvendinant Projekto nuostatas (pritarus Projektui ir jį priėmus) jos gali būti nevienodai suprantamos ir taikomos, pavyzdžiui: 2.1.
Nors gyvenamosios paskirties statinio likutinė vertė ir yra mažesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, tai nereiškia, kad jo rinkos vertė yra tokia pati. Taigi, jeigu asmeniui būtų suteikiama teisė išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) įsigyti didelės vertės valstybės nekilnojamąjį turtą, svarstytina, ar tai atitiktų Projekto tikslus ir užtikrintų „socialiai remtino asmens“ interesus atvejais, kai už mažesnę kainą asmuo galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. 2.2. Pagal Projektą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų ne rinkos vertė, o vidutinė rinkos vertė , kuri gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos. Taigi, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina. Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. gruodžio 13 d. išvados Nr. XIIIP-1448 2 pastaboje išdėstytus argumentus [2] , manome, kad Projekto 1 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas, todėl priėmus Projektą būtų galimas siūlomo teisinio reglamentavimo nevienodas aiškinimas. Atsižvelgdami į tai siūlome tobulinti Projektą aiškiai atskleidžiant bei apibrėžiant asmenų, turinčių teisę įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą, kriterijus ir šio turto pardavimo kainos nustatymo aspektus. Pritarti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2018-02-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1448 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai), o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus. Pritarti Projektą siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnį ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr.
pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ valstybė 2015–2017 m. laikotarpiu viešo aukciono būdu už 8,25 mln. eurų yra perdavusi privačion nuosavybėn virš 200 butų, iš kurių apie 40 proc. sudarė pagal sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išnuomoti butai, kuriuos įsigijo patalpų nuomininkai, viešame aukcione pasiūlę didžiausią kainą. Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti
nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės. Pritarti
nekilnojamojo turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims būtinumas, kaip ir siūlomų teisinių priemonių proporcingumas, nėra pagrįstas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. Pritarti 4.
projektą parengti paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini, neturi kito būsto, o dėl valstybės turto perdavimo gali netekti būsto, ir taip būtų sukuriama šiems asmenims nepakeliama socialinė našta. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas išvadas, siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIIP-1448 grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių:
reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus, o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus;
nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą;
nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą.
Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių“. 7. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Lauras Stacevičius, Česlav Olševski. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja I.
Leonavičiūtė [1] Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis šiais principais: 1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; 2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; 3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; 4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir
(ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. [2] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b320ef10e0b211e7b4d1bdd5f1a9ff0e .
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729
2018-12-05
49
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintas Kerbelis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos ir būsto skyriaus vyresnysis patarėjas Aloyzas Stapulionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-131 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Galiojančio Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo Įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 20 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta bendra taisyklė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus aukciono būdu, išskyrus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytus atvejus. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyti išimtiniai atvejai, kai šiose dalyse išvardintas, valstybei priklausantis turtas, gali būti parduodamas ne aukciono būdu, bet įstatyme nustatytiems subjektams perduodamas neatlygintinai ar jiems parduodamas ne konkurso būdu. Tokios išimtys padarytos dėl Lietuvos Respublikos prisiimtų atitinkamų tarptautinių įsipareigojimų, tais atvejais, kai atitinkamas valstybės turtas yra skirtas vystomojo bendradarbiavimo veiklai vystyti arba humanitarinei pagalbai tiekti ir pan. Teikiamu įstatymo projektu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies
parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai jų gyventojams. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,projekto rengimą paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys valstybės įmonėse priklausančiuose būstuose yra socialiai remtini ir neturi kito būsto dėl valstybės turto pardavimo gali netekti savo būsto taip sukurdami šiems asmenims nepakeliamą socialinę naštą“.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomą keičiamo įstatymo 20 straipsnyje nustatyti teisinį reguliavimą valstybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, butai, statiniai būtų parduodami visiems jų gyventojams, jeigu jie tuose objektuose gyvena ne mažiau kaip 10 metų, t. y. nebūtų atsižvelgiama į tai, ar jie yra socialiai remtini ir panašiai. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūloma išimtis savo turiniu atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad valstybės paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Atsižvelgti Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte iš tiesų kalba apie piniginę socialinę paramą gaunančius žmones, kurie gyvena valstybei priklausančiuose tarnybiniuose butuose ir kurių interesų apsaugojimas buvo tikslas, paskatinęs įstatymo projekto rengimą. Tačiau formaliai šie tarnybiniuose butuose gyvenantys žmonės ne visada atitinka kriterijus piniginei socialinei paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nors jų ekonominė ir socialinė padėtis tikrai neleistų įsigyti būsto, kuriame jie gyvena ilgą laiką ir į kurį galimai yra investavę savo lėšų, aukcione. Jeigu šie tarnybiniai butai būtų perduoti savivaldybėms kaip socialinis būstas, minėti fiziniai asmenys, kaip formaliai neatitinkantys sąlygų, vis tiek prarastų būstą, nes savivaldybėse visuomet yra daug eilėje laukiančiųjų socialinio būsto.
Savivaldybių galimybės aprūpinti socialiniu būstu mažas pajamas gaunančius asmenis yra gerokai mažesnės, nei realus šio būsto poreikis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
nustatyti, kad ,,valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“. Siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais. Pirma, iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kuri valstybės institucija turėtų teisę priimti sprendimus dėl projekte nurodyto valstybės turto pardavimo. Iš projekto nuostatų taip pat nėra aišku, kuris subjektas valstybės vardu būtų įgaliotas sudaryti tokio turto pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti galutinę parduodamo valstybės nekilnojamojo turto kainą, nes nuostata, kad turtas parduodamas ,,už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė“ nėra konkreti, todėl tokios pačios vidutinės rinkos vertės valstybei priklausantis nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas už skirtingą kainą. Kartu iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, kuris subjektas būtų įgaliotas nustatyti parduodamo valstybės nekilnojamojo turto vidutinę rinkos vertę.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad fiziniai asmenys, norėdami lengvatine tvarka iš valstybės įsigyti nekilnojamąjį turtą, kuriame jie gyvena, savo nuosavybės teise valdomą kitą gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą galėtų parduoti. Tokiu būdu jie formaliai atitiktų projekte siūlomą nustatyti sąlygą ,,nuosavybės teise neturėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių. Konstitucijos
ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad ši nuostata reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2007 m. liepos 5 d. 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas racionaliai tvarkomas (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 9 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimai). Atsižvelgus tai, projektu siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo suformuotos disponavimo valstybės turtu doktrinos.
Antra, pastebėtina, kad nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik toks valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad kiti asmenys, kurie išgyveno, pavyzdžiui, 9 metus, ar turto, kuriame gyvena, vertė nežymiai didesnė už 30 tūkst. eurų sumą, išsipirkti iš valstybės tokį turtą lengvatinėmis sąlygomis neturėtų teisės. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nebūtų pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas. Be to, iš įstatymo projekto turinio nėra aišku, ar turimas omenyje 10 metų nepertraukiamo gyvenimo terminas, ar į 10 metų laikotarpį galėtų būti įtraukti atskiri laikotarpiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku ir tai, ar turtas gyventojams būtų parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise tuo atveju, jeigu jame gyvena ne vienas fizinis asmuo, ar tik vienam iš jame gyvenančių asmenų. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m,. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3.
Atsižvelgiant į numatomą projekto pateikimo Seimo posėdyje datą bei į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. liko santykinai trumpas laiko tarpas, taip pat į įstatymo projekto svarstymo, priėmimo, jo pasirašymo procedūrų trukmę, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo, kuri siūloma nustatyti projekto 2 straipsnio 1 dalyje, datą. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėmesį, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti poįstatyminių teisės aktų priėmimo data, yra nesuderinta su įstatymo įsigaliojimo data. Nustačius pavedimą Vyriausybei pavedimą poįstatyminius teisės aktus priimti vėliau nei įsigalioja įstatymas, būtų sukuriama teisiškai ydinga situacija, kai priėmus įstatymą jis pusę metų negalėtų būti taikomas ir įgyvendinamas, nes nebūtų teisės aktų, kurie įgalintų taikyti šį įstatymą. Pastebėtina, kad tokia situacija ne tik neatitiktų konstitucinių teisės aktų hierarchijos ir subordinacijos principų, tačiau kartu ir menkintų įstatymo, kaip teisės akto, kurio normomis reguliuojami svarbiausi visuomenės gyvenimo klausimai, autoritetą, nes įstatymo nuostatų taikymo pradžia būtų susieta su žemesnės teisinės galios poįstatyminių teisės aktų parengimo data. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad pagal įprastą įstatymų leidybos praktiką, įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo data turėtų būti ankstesnė nei įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-12-13 5.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas atitinka Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kad „Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su <...> valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims“, privalo būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
atliktas 2018-01-11
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją, susijusią su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, teigtina, kad dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
išvada gauta 2018-02-28
Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-12-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1448 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Klaipėdos daugiavaikių šeimų bendrija,
3 Prašome Jūsų pakeitimo įstatymo projekte, kuriame parašyta ,“ ne mažesne nei vidutine rinkos verte gali būti parduodami valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos .“ pakeisti į kad valstybei nuosavybės teise priklausantys butai, statiniai ir kitos gyvenamosios paskirties patalpos parduodamos ne didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuotas iki 1998m. liepos 1d Mes, kurie atstovaujame Lietuvos piliečius, ne kartą girdėjome, kad valstybės turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas, kad lėšos, gautos pardavus savivaldybės būstus pagal Įstatymą, privalo būti naudojamas socialinio būsto fondo plėtrai. Pigiau pardavus savivaldybės būstus būtų gauta mažiau lėšų naujų socialinių būstų įsigijimui. Gaila, kad Seimo nariai ir ministerijų tarnautojai nesupranta, jog didžiausias valstybės turtas yra žmonės. Kiekvienas dirbantis žmogus valstybei moka sodros, pajamų mokesčius, moka už visas paslaugas, už prekes pridėtinės vertės mokestį, kuris yra 21 procentas. Nėra žmogaus - nėra mokesčių. Seimo narių, klerkų pagrindinis rūpestis turėtų būti išlaikyti žmones Lietuvoje, sudaryti normalias gyvenimo sąlygas, nekirsti šakų ant kurių patys laikosi. Nenormalu, kad valstybė užima tokia pat poziciją, kaip verslininkas ir užsiprašo už būstą rinkos kainą iš gyventojo, kuris nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena konkrečiose patalpose 10 metų, t. y. jas remontuoja, prižiūri. Verslininkas iš gyventojų mokesčių nerenka, todėl valdžiai susitapatinti su verslininku yra amoralu. Nepritarti
privatizavimo įstatymas Nr. I-1374 nebegalioja nuo 2001 m. sausio 1 d. ir jo nuostatos negali būti taikomos. Pažymėtina, kad tarnybiniams butams minėtas įstatymas nebuvo taikomas ir jo galiojimo metu (3 straipsnis). 2.
buvo parduotos konkurso tvarka ir dabar nustatant kitokias kainų apskaičiavimo taisykles būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-01-1113
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnį 12 dalimi ir nustatyti, kad valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė . Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti Projekto siūlymai svarstytini keliais aspektais:
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra suteikti galimybes pirmumo teise įsigyti gyvenamąsias patalpas valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose gyvenantiems socialiai remtiniems asmenims, kurie nuosavybės teise neturi kitų gyvenamųjų patalpų ir gyvena minėtose patalpose
nuostatos atskleidžia vienintelį kriterijų, kurį turėtų atitikti asmenys, kad galėtų pasinaudoti Projekte nurodyta išimtimi, t. y. asmuo nuosavybės teise neturi turėti kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių.
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šis kriterijus ne visais atvejais reikštų, kad asmuo yra socialiai remtinas ir dėl to jam turėtų būti suteikta teisė išimtinėmis sąlygomis įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui: asmuo gali turėti pakankamai piniginių lėšų, leidžiančių įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, tačiau taikant Projekto nuostatas į tai nebūtų atsižvelgiama; neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad asmuo gyvendamas valstybei priklausančiame gyvenamajame būste buvo įsigijęs, tačiau vėliau (iki projektu siūlomo įstatymo įsigaliojimo) pardavė kitus gyvenamosios paskirties statinius; taip pat neaišku, ar būtų atsižvelgiama į tai, kad gyvenamosios paskirties statinius turi kiti asmens artimieji ir (ar) šeimos nariai ir pan. Siekdami užtikrinti Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą, siūlome konkretinti Projekto nuostatas ir atskleisti socialiai remtinų asmenų, kuriems suteikiamos išimtinės galimybės įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamosios paskirties patalpas, butus ir gyvenamosios paskirties statinius, kriterijus. Atsižvelgti Įstatymo projekto rengėjai aiškinamajame rašte iš tiesų kalba apie piniginę socialinę paramą gaunančius žmones, kurie gyvena valstybei priklausančiuose tarnybiniuose butuose ir kurių interesų apsaugojimas buvo tikslas, paskatinęs įstatymo projekto rengimą.
Tačiau formaliai šie tarnybiniuose butuose gyvenantys žmonės ne visada atitinka kriterijus piniginei socialinei paramai gauti pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nors jų ekonominė ir socialinė padėtis tikrai neleistų įsigyti būsto, kuriame jie gyvena ilgą laiką ir į kurį galimai yra investavę savo lėšų, aukcione. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2018-01-1113
Projektą už ne mažesnę kainą negu vidutinė nekilnojamojo turto vertė galėtų būti lengvatinėmis sąlygomis įsigyjamas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė yra ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, su Projekto nuostatų įgyvendinimu susijusių sąvokų
„likutinė turto vertė“, „rinkos vertė“ ir „vidutinė rinkos vertė“ reikšmės
teisiniu požiūriu nėra lygiavertės, todėl įgyvendinant Projekto nuostatas (pritarus Projektui ir jį priėmus) jos gali būti nevienodai suprantamos ir taikomos, pavyzdžiui:
likutinė vertė ir yra mažesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų, tai nereiškia, kad jo rinkos vertė yra tokia pati. Taigi, jeigu asmeniui būtų suteikiama teisė išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) įsigyti didelės vertės valstybės nekilnojamąjį turtą, svarstytina, ar tai atitiktų Projekto tikslus ir užtikrintų „socialiai remtino asmens“ interesus atvejais, kai už mažesnę kainą asmuo galėtų įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. 2.2. Pagal Projektą valstybės nekilnojamojo turto pardavimo kaina būtų ne rinkos vertė, o vidutinė rinkos vertė, kuri gali ir neatitikti realios parduodamo turto kainos.
Taigi, neatmetama prielaida, kad priėmus Projektą asmenims išimtinėmis sąlygomis (be konkurso) būtų suteikiama teisė įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą mažesne negu rinkos vertė kaina. Šiuo atveju svarstytina, ar toks teisinis reglamentavimas užtikrintų Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principų įgyvendinimą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
argumentus [1] , manome, kad Projekto 1 straipsnio 3 dalyje numatomas teisinis reglamentavimas yra dviprasmiškas, todėl priėmus Projektą būtų galimas siūlomo teisinio reglamentavimo nevienodas aiškinimas. Atsižvelgdami į tai siūlome tobulinti Projektą aiškiai atskleidžiant bei apibrėžiant asmenų, turinčių teisę įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą, kriterijus ir šio turto pardavimo kainos nustatymo aspektus. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2018-02-28 Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1448 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą suformuotos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo doktrinos, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn konstituciškai pateisinamas, kai tai gali duoti didesnę naudą visuomenei, kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai pagrįstus visuomenės poreikius, interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimai), o ne konkrečios asmenų grupės, kaip nurodyta Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, interesus. 2. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnį ir jį įgyvendinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1178 „Dėl Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ valstybė 2015–2017 m. laikotarpiu viešo aukciono būdu už 8,25 mln. eurų yra perdavusi privačion nuosavybėn virš 200 butų, iš kurių apie 40 proc. sudarė pagal sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis išnuomoti butai, kuriuos įsigijo patalpų nuomininkai, viešame aukcione pasiūlę didžiausią kainą.
Siūlymas Įstatymo projekte nustatyti tokias valstybei nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sąlygas, kaip reikalavimą išgyventi parduodamame turte ne mažiau kaip 10 metų, taip pat sąlygą, kad parduodamas tik nekilnojamasis turtas, kurio likutinė vertė ne didesnė kaip 30 tūkstančių eurų, fizinių asmenų, kurie yra įsigiję aukcionuose gyvenamosios paskirties valstybės nekilnojamąjį turtą, arba asmenų, kurie šiuo metu nuomojasi 1362 valstybei priklausančias tarnybines gyvenamąsias patalpas ir jose gyvena ir kurie gali neatitikti Įstatymo projekte nustatytų reikalavimų, atžvilgiu konstituciškai būtų nepateisinamas, nes būtų pažeidžiamos tokių asmenų teisės. 3. Įstatymo projekte siūlomas papildomų išimčių dėl valstybės nekilnojamojo turto pardavimo lengvatinėmis sąlygomis fiziniams asmenims būtinumas, kaip ir siūlomų teisinių priemonių proporcingumas, nėra pagrįstas ir neatitinka Konstitucinio Teismo doktrinos, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerovei. 4.
projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektą parengti paskatino pavieniai atvejai, kai asmenys, gyvenantys valstybės įmonėms priklausančiuose būstuose, yra socialiai remtini, neturi kito būsto, o dėl valstybės turto perdavimo gali netekti būsto, ir taip būtų sukuriama šiems asmenims nepakeliama socialinė našta. Kadangi Įstatymo projekto nuostatos nėra tiesiogiai susietos su socialiai remtinais asmenimis, darytina išvada, kad aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neatitinka Įstatymo projekte siūlomų nustatyti teisinių priemonių – leisti asmenims, atitinkantiems tam tikrus reikalavimus, įsigyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pažymėtina, kad socialiai remtinų asmenų būsto problemos gali būti sprendžiamos dalį gyvenamųjų patalpų, kuriomis naudojasi socialiai remtini asmenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nustatyta tvarka perduodant savivaldybių nuosavybėn į socialinio būsto fondą ir išnuomojant jas kaip socialinį būstą. Nepritarti Vadovaujantis valstybės turto naudojimo visuomeninės naudos principu įstatymo projekte siūloma atsižvelgti į interesus tų žmonių, kurie tarnybiniuose butuose vykdydami arba vykdę savo darbinę veiklą gyvena ilgą laiką, gali būti investavę į šį valstybės turtą savo lėšas ir kurie dėl ekonominės ir socialinės padėties gali prarasti būstą, nes nebus pajėgūs įsigyti jį aukcione. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui
1448(2) . 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
051 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vyriausybės pastabas, siūlome apibrėžti, kad turto pardavimas pirmumo tvarka prieš skelbiant aukcioną galimas asmenims, kuriems šio turto naudojimo teisė buvo suteikta darbo santykių pagrindu. Taip pat siūlome atsisakyti turto likutinės vertės ribos (ne didesnė nei trisdešimt tūkstančių eurų) kaip nedarančios įtakos turto rinkos vertei ir pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. Numatyti pirmumo teisę įsigyti tarnybinius butus juose gyvenantiems asmenims būtina, nes priėmus sprendimą parduoti šį valstybės turtą aukcione minėti asmenys gali prarasti būstą, kuriame jie gyveno ilgą laiką ir į kurį gali būti investavę savo lėšas, nes nebus pajėgūs dėl savo ekonominės ir socialinės padėties įsigyti jį aukcione. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti jį taip: „2) parduodant Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus šio straipsnio 6 , ir 7 ir 12 dalyse nustatytus atvejus, šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;“
ją taip: „Šio straipsnio 6 , ir 7 ir 12 dalyse nurodyto valstybės turto neatlygintino perdavimo arba pardavimo be konkurso tvarką nustato Vyriausybė ir paskiria už šios tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atsakingą instituciją.“
3Papildyti 20 straipsnį 12 dalimi:
„12.
Valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai), kurio likutinė vertė ne didesnė negu trisdešimt tūkstančių eurų ir kuriame ne mažiau nei 10 metų gyvena fiziniai asmenys, nuosavybės teise neturintys kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių, gali būti parduodamas be konkurso nurodytiems asmenins už ne mažesnę kainą nei vidutinė šio nekilnojamojo turto rinkos vertė. Fiziniams asmenims, kuriems darbo santykių pagrindu buvo suteiktas valstybės nekilnojamasis turtas (gyvenamosios paskirties patalpos, butai ir gyvenamosios paskirties statiniai) ir kurie pastaruosius 5 metus neturi nuosavybės teise kitų gyvenamosios paskirties patalpų, butų ar gyvenamosios paskirties statinių , prieš parduodant šį turtą šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti pasiūlyta jį įsigyti už pradinę aukciono kainą. “
8Balsavimo rezultatai:
už – 3, prieš – 2, susilaikė
Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-1448(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė [1] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b320ef10e0b211e7b4d1bdd5f1a9ff0e .