Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO NR. I-555 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiti karinio bendradarbiavimo renginiai (toliau – kiti renginiai) – prie tarptautinių operacijų ir tarptautinių pratybų tarptautinei operacijai ir pratyboms nepriskiriami vienos valstybės karinės ar gynybos institucijos karinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis ar (ir) tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis , taip pat kitų valstybių karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto(2) lyginamasis variantas lyginamasis variantas
NR. I-555
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kiti karinio bendradarbiavimo renginiai (toliau – kiti renginiai) –
prie tarptautinių operacijų ir tarptautinių pratybų tarptautinei operacijai ir pratyboms nepriskiriami Lietuvos Respublikos karinės ar gynybos institucijos karinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis ar (ir) tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis , kitų valstybių karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai ir kitų valstybių karinių ar gynybos institucijų bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiti karinio bendradarbiavimo renginiai (toliau – kiti renginiai) – tarptautinei operacijai ir pratyboms nepriskiriami karinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis ar (ir) tarptautinėmis institucijomis renginiai. Kitų renginių apibrėžimas neapima veiklos, kurioje dalyvauja tik siunčiančiosios valstybės kariniai vienetai (t. y. ne kartu su priimančiosios valstybės kariniais vienetais) ir priimančiosios valstybės kitos, ne karinės, institucijos, įstaigos, organizacijos ar įmonės. Toks reguliavimas nebeatitinka dabartinio karinio bendradarbiavimo formų ir praktiškai kelia tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (toliau – NATO) valstybių narių bendradarbiavimas gynybos srityje nesiriboja tik pagrindinių užduočių vykdymu, bet ir skatina sanglaudą tarp kariuomenės ir visuomenės, kuri pasireiškia įvairių bendrų su vietos institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis projektų vykdymu. Iš tokių bendradarbiavimo pavyzdžių paminėtini dažnai užsienio valstybėse vykdomi paramos projektai (pvz., vaikų globos namų renovacija), kurie yra finansuojami NATO valstybių donorių. Paramos projektus NATO sąjungininkės siekė įgyvendinti ir Lietuvoje, tačiau buvo susiduriama su įvairiais sunkumais.
Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kuri valstybės institucija turėtų koordinuoti tokių projektų vykdymą – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ar institucija, kurios kompetencijai priklauso paramą gaunanti įstaiga (pavyzdžiui, vaikų namai). Taip pat susiduriama su sienos kirtimo, muitinės, mokestinių klausimų problemomis. Visi šie klausimai karinio bendradarbiavimo renginio atveju yra reguliuojami atskirų sričių teisės aktais, nustatančiais specialų režimą karinio bendradarbiavimo renginyje dalyvaujantiems užsienio šalių kariniams vienetams. Papildžius karinio bendradarbiavimo renginio apibrėžimą ir į karinio bendradarbiavimo renginio sąvoką įtraukus karinių ar gynybos institucijų bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, taip pat kitų valstybių karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ar organizacijomis, šiems atvejams būtų taikomi karinio bendradarbiavimo renginių klausimus reguliuojantys kiti teisės aktai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 3 dalis ir 47 straipsnio 4 dalis numato, kad 0 proc. pridėtinės vertės mokestis (toliau
Respublikos institucijas, įmones, įstaigas ir organizacijas, apmokestinami įprastiniu PVM tarifu.
Lietuvos Respublika sulaukia NATO valstybių donorių karinių vienetų siūlymų Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinti paramos projektus, tačiau esamas teisinis reguliavimas nesudaro palankių mokestinių sąlygų šiems projektams vykdyti, todėl jos atsisako ketinimų įgyvendinti paramos projektus Lietuvos Respublikoje, o Lietuvos institucijos, įstaigos ir organizacijos praranda galimybę gauti paramą. Be to, visuomenės ir karinių vienetų bendradarbiavimo renginiai yra įprasta praktika daugelyje valstybių, todėl kylant sunkumų juos įgyvendinti Lietuvos Respublikoje, prastėja Lietuvos, kaip priimančiosios valstybės įvaizdis. Taip pat galimi ir kiti karinių vienetų bendradarbiavimo su kitomis, ne karinėmis ar gynybos, institucijomis atvejai, pavyzdžiui, kariniai vienetai gali sudaryti sutartis dėl įsigijimų ar paslaugų teikimo su komercinėmis kitos valstybės įmonėmis, kariniai orlaiviai gali atgabenti valstybės vadovus oficialių vizitų atveju, kariniai laivai įplaukti į teritorinius vandenis nelaimės atveju. Šiais atvejais taip pat turėtų būti išlaikomas užsienio karinių vienetų atvykimo į Lietuvos Respubliką kontrolės mechanizmas, kada sprendimus priima Lietuvos Respublikos tarptautinių pratybų, operacijų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme nustatytos kompetentingos institucijos ir asmenys. Įstatymo projekto tikslas yra papildyti kitų renginių sąvokos apibrėžimą, aiškiai nustatant, kad karinio bendradarbiavimo renginiu laikomi prie tarptautinių operacijų ir pratybų nepriskiriami vienos valstybės karinės ar gynybos institucijos karinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis ar (ir) tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, taip pat kitų valstybių karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Teikiamus teisės aktų projektus parengė Krašto apsaugos ministerijos Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento (direktorius Karolis Aleksa, tel. (8 5) 273 5630, el. p. [email protected] ) Tarptautinės teisės ir ginklų kontrolės skyriaus vedėja Gabija Damalakaitė, tel. (8 5) 278 7033, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiti renginiai – tarptautinei operacijai ir pratyboms nepriskiriami karinio bendradarbiavimo su kitomis valstybėmis ar (ir) tarptautinėmis institucijomis renginiai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Papildžius kitų karinio bendradarbiavimo renginių apibrėžimą, taip pat būtų teisiškai sureguliuota situacija, kai kitų valstybių kariniai vienetai, dislokuoti Lietuvos Respublikoje, šalia tiesioginio karinio bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos institucijomis, bendradarbiauja ir su kitomis Lietuvos Respublikos institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis, taip pat kai Lietuvos Respublikos kariniai vienetai bendradarbiauja su analogiškais subjektais užsienyje. Sprendimai dėl tokių renginių surengimo būtų priimami Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo III skyriuje nustatyta tvarka, karinių vienetų vykimo atveju būtų taikomos specialios sienos kirtimo ir muitinės procedūros remiantis Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo 12 straipsnio nustatyta tvarka.
Taip pat būtų išspręstas karinių vienetų bendradarbiavimo su institucijomis, įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis metu vykdomos veiklos apmokestinimo klausimas – remiantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi ir 47 straipsnio 4 dalimi, tokia veikla būtų apmokestinama 0 proc. PVM. Lietuvos Respublikos institucijoms, įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms atsirastų galimybė gauti papildomą paramą iš užsienio šalių karinių vienetų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6 . Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą , teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymo projektą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9 .
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Galiojančiame Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme vartojama ir Įstatymo projektu siūloma patikslinti sąvoka „ kiti karinio bendradarbiavimo renginiai“ įvertinta Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų reikės ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Jei priėmus įstatymo projektą kitų valstybių kariniai vienetai įgyvendintų Lietuvos Respublikoje paramos civilinėms institucijoms projektus, juos įgyvendinant nebūtų mokamas PVM į valstybės biudžetą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektą rengiant specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Ginkluotosios pajėgos, karinis personalas, NATO, NATO šalys.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO NR. I-555 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio dalimi „kiti karinio bendradarbiavimo renginiai apibrėžiami kaip „prie tarptautinių operacijų ir tarptautinių pratybų nepriskiriami vienos valstybės karinės ar gynybos institucijos bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, taip pat kitų valstybių karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai“. Aptariamoje projekto nuostatoje kelia abejonių žodžių junginių „viena valstybė“ ir „kitos valstybės“ vartojimas. Kiek tai susiję su žodžių junginiu „viena valstybė“, pažymėtina, kad tokio žodžių junginio vartojimas suponuoja, kad „viena valstybe“ gali būti laikoma bet kuri valstybė - tiek Lietuvos Respublika, tiek ir užsienio valstybė (tai matyti ir iš projekto aiškinamojo rašto 4 punkto). Tuo tarpu kito žodžių junginio „kitos valstybės“ reikšmė, mūsų vertinimu, iš esmės priklausytų nuo to, kokia valstybė būtų laikoma „viena valstybe“. Jei „viena valstybe“ būtų laikoma ne Lietuvos Respublika, o užsienio valstybė, žodžių junginio „kitų valstybių“ vartojimas suponuotų, kad: 1) „kita valstybe“ galėtų būti kita užsienio valstybė, nei ta, kuri būtų suprantama kaip „viena valstybė“; 2) „kita valstybe“ galėtų būti ir Lietuvos Respublika.
Pirmuoju atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama reglamentuoti bendradarbiavimo santykius tarp dviejų užsienio valstybių institucijų ar įmonių, įstaigų ir organizacijų arba užsienio valstybės institucijos ir tarptautinių organizacijų ar institucijų , nėra Lietuvos jurisdikcijos dalykas, t.y. tokie santykiai negali būti reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymu. Antruoju atveju toks teisinis reguliavimas, kai „kita valstybe“ būtų laikoma „Lietuvos Respublika“ taip pat yra teisiškai ydingas, nes Lietuvos Respublikos įstatyme „kita valstybe“ negali būti laikoma pati Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostata tikslintina. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
D a DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ OPERACIJŲ, PRATYBŲ IR KITŲ KARINIO BENDRADARBIAVIMO RENGINIŲ ĮSTATYMO NR. I-555 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO
: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Laurynas Kasčiūnas, Audrys Šimas, Juozas Olekas, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Agnija Tumkevič, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Ministro patarėja Greta Monika Tučkutė, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento Tarptautinės teisės ir ginklų kontrolės skyriaus vedėja Gabija Damalakaitė, Tarptautinių ryšių ir operacijų departamento direktorius Karolis Aleksa, Ministro Pirmininko patarėjas Arnoldas Pikžirnis, Prezidentės patarėja Monika Koroliavienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-12-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto
bendradarbiavimo renginiai apibrėžiami kaip „prie tarptautinių operacijų ir tarptautinių pratybų nepriskiriami vienos valstybės karinės ar gynybos institucijos bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis ar institucijomis, taip pat kitų valstybių karinėmis, gynybos ar kitomis institucijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis renginiai“.
Aptariamoje projekto nuostatoje kelia abejonių žodžių junginių „viena valstybė“ ir „kitos valstybės“ vartojimas. Kiek tai susiję su žodžių junginiu „viena valstybė“, pažymėtina, kad tokio žodžių junginio vartojimas suponuoja, kad „viena valstybe“ gali būti laikoma bet kuri valstybė - tiek Lietuvos Respublika, tiek ir užsienio valstybė (tai matyti ir iš projekto aiškinamojo rašto 4 punkto). Tuo tarpu kito žodžių junginio „kitos valstybės“ reikšmė, mūsų vertinimu, iš esmės priklausytų nuo to, kokia valstybė būtų laikoma „viena valstybe“. Jei „viena valstybe“ būtų laikoma ne Lietuvos Respublika, o užsienio valstybė, žodžių junginio „kitų valstybių“ vartojimas suponuotų, kad: 1) „kita valstybe“ galėtų būti kita užsienio valstybė, nei ta, kuri būtų suprantama kaip „viena valstybė“; 2) „kita valstybe“ galėtų būti ir Lietuvos Respublika. Pirmuoju atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama reglamentuoti bendradarbiavimo santykius tarp dviejų užsienio valstybių institucijų ar įmonių, įstaigų ir organizacijų arba užsienio valstybės institucijos ir tarptautinių organizacijų ar institucijų , nėra Lietuvos jurisdikcijos dalykas, t.y. tokie santykiai negali būti reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymu.
Antruoju atveju toks teisinis reguliavimas, kai „kita valstybe“ būtų laikoma „Lietuvos Respublika“ taip pat yra teisiškai ydingas, nes Lietuvos Respublikos įstatyme „kita valstybe“ negali būti laikoma pati Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostata tikslintina. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai : V. Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas